Kamilė Ragauskaitė
5 kursas, 7 grupė
KAPŲ EFEKTYVUMO PALYGINIMAS GYDANT
SMILKININIO APATINIO ŽANDIKAULIO SĄNARIO
SUTRIKIMUS: LITERATŪROS SISTEMINĖ APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Lekt. Gediminas Skirbutis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
KAPŲ EFEKTYVUMO PALYGINIMAS GYDANT SMILKININIO APATINIO ŽANDIKAULIO SĄNARIO SUTRIKIMUS: LITERATŪROS SISTEMINĖ APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:
...
Recenzentas:
...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil BMD reikalavimų
.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
r. Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
Santrauka
2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, 0,4 0,2 0
aktualumas ir reikšmingumas?
tikslas
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
uždaviniai (1 balas)
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
8 0,4 0,2 0
Straipsnių
atrankos Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai
(duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
9 kriterijai ir paieškos 0,2 0,1 0
metodai bei
strategija Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų
paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
(3,4 balai)
10 0,4 0,1 0
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas
sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
11 0,4 0,2 0
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš
12 straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, 0,4 0,2 0 intervencijos, analizuojami veiksniai,
rodikliai)?
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių
13
duomenys buvo ieškomi ir kokios
supaprastinimai buvo daromi?
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
14 0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo 0,4 0,2 0
rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)?
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius:
16 įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, 0,6 0,3 0
pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)? 17 Duomenų 0,6 0,3 0 sisteminimas bei analizė
(2,2 balo) Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar
žalingų rezultatų įvertinimai: a)
apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
18 0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20 Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21
Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos
trūkumai? 0,6 0,3 0
22
Ar autorius pateikia rezultatų
interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
Išvados
24 (0,5 balo)
Ar išvados pagrįstos analizuojama
medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
29 0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos
ir ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų
analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?
32 +1 +0,5 0
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
33 +2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 <15 psl.
34 psl. (-5
(-2 balai) balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo
darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
Bendri
Plagiato kiekis darbe
>20%
40 reikalavimai (nevert.
) Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,5
41 -0,2 balo
balo Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą;
ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,5
42 -0,2 balo
balo 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5
santrumpų paaiškinimai? balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
-0,5 44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo
balo kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ _________________________________ _________________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 8
SUMMARY ... 9
ĮVADAS ... 10
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 12
1.1. Paieškos metodai ... 12
1.2. Straipsnių atrankos ir atmetimo kriterijai ... 12
1.3. Straipsnių kokybės vertinimas... 13
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 14
2.1. Duomenų paieškos rezultatai ... 14
2.2. Tyrimų metodikos charakteristikos ... 15
2.3. Kapų efektyvumo palyginimas mažinant bruksizmo simptomus... 15
2.4. Kapų efektyvumo palyginimas gydant smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disko dislokaciją ... 16
2.5. Kapų efektyvumas gydant miofascialinius skausmus ... 18
3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 25
IŠVADOS ... 27
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 28
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 29
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS)
funkcijos sutrikimų dažnis vis didėja, o pacientų amžius vis jaunėja. Esant šioms būklėms, pirmo pasirinkimo gydymas vis tik išlieka konservatyvus. Viena iš tokių priemonių – gydymas kapomis. Šio darbo tikslas – surinkti ir išanalizuoti mokslinius tyrimus, kuriuose tiriama kapų efektyvumas, esant tokioms būklėms kaip bruksizmas, miofascialiniai skausmai, SAŽS disko dislokacija, taip pat įvertinti kitų konservatyvių priemonių efektyvumą bei pateikti praktines rekomendacijas gydytojams odontologams.
Medžiaga ir metodai: paieška buvo atlikta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse PubMed – Medline, Science Direct ir Taylor and Francis online. Ieškota tyrimų anglų kalba, atliktų 2014–2019 metais, kuriuose buvo tirtas gydymo kapomis veiksmingumas. Rasta 14 paieškos kriterijus atitikusių mokslinių tyrimų.
Rezultatai: gauti rezultatai rodo, kad 4 tyrimuose, kuriuose buvo tirtos bruksizmo
simptomus galimai mažinančios kapos – apatinio žandikaulio kieta okliuzinė ir priekinė deprograminė kapa nebuvo veiksmingos, tačiau Bruxogard, apatinio žandikaulio minkšta okliuzinė bei stabilizuojanti kapos buvo efektyvios simptomų mažinimui. 6 tyrimuose, kuriuose buvo tiriamas disko dislokacijos gydymas priekine repozicionuojančia, modifikuota apatinio žandikaulio, distrakcine bei stabilizuojančia kapa, gydymas visomis išvadintomis kapomis buvo veiksmingas. 4 tyrimuose buvo tiriamos kapos, kuriomis gydomi miofascialiniai skausmai. Stabilizuojanti, minkšta okliuzinė viršutinio žandikaulio, minkšta okliuzinė apatinio žandikaulio bei hidrostatinė kapos buvo įvardintos kaip veiksmingos gydymui.
Išvados: Paskutinių penkių metų mokslinės literatūros paieška parodė, kad smilkininio
apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų, tokių kaip disko dislokacija, miofascialiniai skausmai ir bruksizmo gydymui naudojmos kapos yra veiksmingas bei efektyvus būdas.
Raktiniai žodžiai/ jų deriniai (anglų k.): Occlusal splint, myofascial pain, disc
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the study: The incidence of temporomandibular
joint (TMJ) disorders is increasing, and the patients are becoming younger. Conservative treatment remains the treatment of choice in patients with these conditions. One of the treatment options is treatment with occlusal splints. The aim of this work is to collect and analyze scientific studies on the effectiveness of occlusal splints in treating such conditions as bruxism, myofascial pain, or TMJ disc displacement, to evaluate the effectiveness of other conservative approaches, and to provide practical recommendations for odontologists.
Material and methods: The search for the studies was conducted in the electronic databases
subscribed to by the Lithuanian University of Health Sciences: PubMed – Medline, Science Direct, and Taylor and Francis online. The search aimed at identifying studies in the English language conducted during 2014–2019 and focusing on the effectiveness of treatment with occlusal splints. In total, 14 studies that met the search criteria were found.
Results: The obtained results showed that in four studies on occlusal splints that were
supposed to alleviate symptoms of bruxism, the hard mandibular occlusal splint and the anterior deprogrammer splint were ineffective, while Bruxogard, the soft mandibular occlusal splint, and the occlusal stabilization splint effectively relieved the symptoms. In six studies on the treatment of TMJ disc displacement with the anterior repositioning splint, the modified mandibular splint, the distraction splint, and the stabilization splint, all the evaluated types of occlusal splints proved to be effective. In four studies on occlusal splints used for myofascial pain, the occlusal stabilization splint, the soft occlusal maxillary splint, the soft occlusal mandibular splint, and the hydrostatic splint were found to be effective.
Conclusions: The analysis of scientific literature published over the last five years showed
that the use of occlusal splints in the treatment of such TMJ disorders as bruxism, TMJ disc displacement, and myofascial pain effectively alleviated the symptoms.
10
ĮVADAS
Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (toliau – SAŽS) neuromuskulinių elementų defektas ar kiti faktoriai, ribojantys harmoningą sąnario darbą, gali vesti į SAŽS disfunkciją [1], dažnai tai yra susiję su parafunkciniais sutrikimais [2]. SAŽS disfunkcijai yra būdingi atipiniai garsai apatinio žandikaulio judesių metu, tokie kaip traškesys ar spragsėjimas, skausmas SAŽS srityje, taip pat iradijuojantys skausmai į ausį, kaklą, pečius, akis [1]. Galvos skausmai, ribotas išsižiojimas, apatinio žandikaulio deviacija, apriboti judesiai arba strigimas taip pat dažnai pastebimi esant SAŽS disfunkcijai [1,3,4].
Šių susirgimų etiologija nėra aiški, tačiau predisponuojantys faktoriai gali būti ortodontinės anomalijos, ortodontinis gydymas, mikrotraumos, SAŽS laisvumas, prasta bendrinė sveikata [3-5]. Stresas, kaip vienas pagrindinių faktorių, įtakojančių SAŽS parafunkciją, dažnai yra nerimą lydintis faktorius, labiausiai būdingas A tipo asmenybėms bei žmonėms, susikoncentravusiems į sėkmingą karjerą [6]. Kramtomųjų raumenų įtampą ir bruksizmą gali sukelti sisteminės ligos, neurotransmiserių sutrikimai, taip pat genetiniai faktoriai bei stresas. Įtakos turi ir antriniai faktoriai, tokie kaip vaistai, tabakas, kofeinas, narkotikai, alkoholis [6,8,9]. Bruksizmas gali įtakoti dantų kietųjų audinių netekimą, patologinį nusidėvėjimą, lūžius, skilimus, jautrumą bei veido, kramtomųjų raumenų, SAŽS skausmą. Esant SAŽS garsams, tokiems kaip spragsėjimas, galima įtarti SAŽS disko dislokaciją, tokiu atveju pacientai gali nurodyti raumenų skausmą, ribotą išsižiojimą, bei apsunkintą kalbėjimą [9,10]. SAŽS spragsėjimo garsą gali provokuoti mechaninis funkcinis sutrikimas sąnario srityje, kurioje vyksta spaudimas, taip pat gali būti ir disko dislokacijos požymiai.
SAŽS disfunkcijos gydymo galimybės – fizioterapija, psichoterapija, manualinė terapija, akupunktūra, masažas, gydymas ultragarsu ir infraraudonaisiais spinduliais, artrocentezė, medikamentinis bei chirurginis gydymo būdai [1,3,5,14]. Vienas labiausiai paplitusių gydymo būdų – gydymas kapomis [1,3,5-7,12,14-17]. Kapa – tai išimamas aparatas, dengiantis visą arba dalį apatinio žandikaulio arba viršutinio žandikaulio dantų lanko ir padedantis sumažinti SAŽS disfunkcijos simptomus 70 proc. – 90 proc. [18]. Gydymo kapomis tikslas yra apsaugoti dantis nuo nusidėvėjimo, sumažinti kramtomųjų raumenų jautrumą [2.3,10], taip pat suteikti ortopedinį stabilumą [1]. Teigiama, kad gydymas kapomis sumažina kramtomųjų raumenų aktyvumą [10], padeda tolygiai paskirstyti krūvį kramtomąjame aparate bei pakeičia maksimalią sukandimo jėgą [10], padidina vertikalų okliuzijos aukštį [4]. Nepaisant teigiamų rezultatų gydymas kapomis yra kontraversiškas [1,6,10]. Atsižvelgiant į placebo poveikį, okliuzijos pokyčius, kramtomųjų raumenų funkcijos pagerėjimą, sąnarinio disko padėties pasikeitimą sąnarinės galvos atžvilgiu, kapų veiksmingumo mechanizmas nėra visiškai aiškus [2]. Literatūroje ir klinikinėje praktikoje yra išskiriama nemažai kapų rūšių, atsižvelgiant į kapų kietumą, storį, paskirtį [18]. Visos jos,
11 atsižvelgiant į klinikinę situaciją, yra naudojamos SAŽS sutrikimams gydyti.. Šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje yra analizuojama kieta apatinio žandikaulio okliuzinė kapa [6], priekinė deprograminė kapa [6], minkšta apatinio žandikaulio okliuzinė kapa [8,18], kieta stabilizuojanti viršutinio žandikaulio kapa [1,3,4,6,7,15,18,20,22], minkšta Bruxogard kapa [15], apatinio žandikaulio priekinė repozicionuojanti kapa [12,19], distrakcinė kapa [21], modifikuota apatinio žandikaulio kapa [17], minkšta okliuzinė viršutinio žandikaulio kapa [1], hidrostatinė kapa [18].
Darbo tikslas: Šio darbo tikslas – surinkti ir išanalizuoti mokslinius tyrimus, kuriuose
tiriamas kapų efektyvumas esant tokioms būklėms, kaip bruksizmas, miofascialiniai skausmai, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disko dislokacija, taip pat įvertinti kitų konservatyvių priemonių efektyvumą, bei pateikti praktines rekomendacijas gydytojams odontologams.
Darbo uždaviniai:
1. Surasti, išanalizuoti ir susisteminti mokslinius straipsnius, kuriuose tiriamas įvairių rūšių kapų poveikis ir efektyvumas esant bruksizmui, miofascialiniams skausmams, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disko dislokacijai.
2. Palyginti skirtingų rūšių kapas, jų efektyvumą, bei kitus neinvazinius gydymo būdus esant bruksizmui, miofascialiniams skausmams, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disko dislokacijai.
3. Pateikti praktines rekomendacijas apie konservatyvų gydymo būdą kapomis gydytojams odontologams, kurie diagnozuos smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimus.
12
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
1.1. Paieškos metodai
Sisteminės apžvalgos protokolas ir apžvalga yra sudaryti remiantis PRISMA (Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) principais. Prieš pradedant sisteminę literatūros apžvalgą buvo parengtas publikacijų analizės ir duomenų rinkimo protokolas, pagal kurį buvo atrenkami ir analizuojami straipsniai apie in vivo tyrimus, kuriuose buvo analizuojamas kapų efektyvumo palyginimas gydant smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimus.
Paieškos kriterijai bei informacijos šaltiniai: publikacijų buvo ieškota elektroninėse duomenų bazėse PubMed – Medline, Science Direct ir Taylor and Francis online. Straipsnių paskelbimo metai yra nuo 2014 metų iki 2019 metų imtinai, jie turi būti išleisti anglų kalba. Straipsnių ieškota pagal raktinius žodžius: occlusal splint, myofascial pain, disc displacement, bruxism. Konkrečios raktinių žodžių kombinacijos: occlusal splint AND myofacial pain OR disc displacement OR bruxism“.
Paieška buvo atlikta 2018-08-01–2019-03-22. Paskutinė straipsnių paieška buvo atlikta 2019-03-22. Rasta 14 kriterijus atitikusių mokslinių straipsnių.
1.2. Straipsnių atrankos ir atmetimo kriterijai
Pasirinkimo kriterijai:
1. Tyrimas turi būti atliekamas in vivo (žmogaus organizme), taikant gydymą kapomis; 2. Tyrime įtraukti pacientai, kuriems diagnozuoti smilkininio apatinio žandikaulio sąnario
sutrikimai;
3. Pacientų būklė tyrime įvertinama pagal sutrikimų vertinimo kriterijus mažiausiai du kartus - prieš gydymą ir po jo;
4. Paaiškinta metodika ir apžvelgiamos tyrimo metu naudotos priemonės tiriamajai ir kontrolinei grupėms;
5. Apžvelgiami gauti rezultatai;
6. Straipsnis turi atitikti nagrinėjamą temą; 7. Straipsnis parašytas anglų kalba;
13 Atmetimo kriterijai:
1. Straipsniai ne anglų kalba; 2. Klinikiniai atvejai;
3. Sisteminės literatūros apžvalgos; 4. Meta-analizės;
5. Kito pobūdžio straipsniai; 6. Aprašomojo tipo tyrimai; 7. Knygos.
Iš atrinktų straipsnių, į sisteminę apžvalgą įtraukti šie duomenys: 1. Mokslinio tiriamojo straipsnio publikavimo metai;
2. Autorius su bendraautoriais;
3. Mokslinio tiriamojo straipsnio pavadinimas bei kalba;
4. Kapos, naudojamos esant bruksizmui, miofascialiniams skausmams bei SAŽS disko dislokacijai;
5. Tiriamųjų skaičius;
6. Tyrimo vertinimo kriterijai; 7. Kapų nešiojimo trukmė; 8. Tyrimo trukmė;
9. Rezultatai, jų statistinis reikšmingumas.
1.3. Straipsnių kokybės vertinimas
Straipsnių kokybė ir patikimumas buvo vertintas remiantis Oxford Centre for Evidence-based Medicine – Levels of Evidence (LOE) patikimumo lygiais [23].
Kiekvienas straipsnis, vertinant publikacijos kokybę pagal svetainėje nurodytus kriterijus, yra priskiriamas lygiui nuo 1 iki 5. A grupei yra priskiriami tyrimai, kurie yra aukštos rekomendacijos, straipsniai patikimiausi, jų sisteminių klaidų rizika yra mažiausia – jai priklauso 1 lygio tyrimai. Kita vertus, žemiausio, 5 lygio publikacijos, yra labai mažo patikimumo ir turi didžiausią sisteminių klaidų riziką (Priedas Nr.1).
Iš 14 atrinktų tyrimų, šeši iš jų buvo 1 lygio [12,13,17,19,20,22], keturi tyrimai buvo 2 lygio [4,7,8,18] ir keturi likusieji 3 lygio [1,5,6,15]. Vadinasi, kad tyrimai buvo aukštos bei vidutinės rekomendacijos.
14
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1. Duomenų paieškos rezultatai
Iš viso rasti 21440 bibliografiniai įrašai. Straipsnių atranką pagal mokslinių tiriamųjų straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijus ir atrinktų viso teksto straipsnių tyrimų analizę atliko vienas tyrėjas. Tyrimų atranka atlikta taikant tyrimų įtraukimo (tyrimų duomenys pateikti anglų kalba, prieiga prie pilno straipsnio, 2014–2019 metų tyrimai, tyrimai atliekami pacientais, kuriems diagnozuoti smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimai) kriterijus. Atmesti senesni nei 5 metai straipsniai – 16795 (bendras rezultatas – 4645). Pagal pavadinimą ir santrauką atmesti straipsniai - 3850 (bendras rezultatas - 795). Atmestos sisteminės literatūros apžvalgos, knygos, meta–analizės, straipsniai ne anglų kalba, pavieniai klinikiniai atvejai, kito pobūdžio straipsniai, aprašomojo tipo tyrimai, santraukos – 781 (bendras rezultatas 14). Į sisteminę apžvalgą įtraukti straipsniai – 14. Mokslinių publikacijų atrankos procesas ir kiekvieno vertinimo etapo rezultatai pateikti 1 paveiksle.
15
2.2. Tyrimų metodikos charakteristikos
Iš viso buvo atrinkta 14 tyrimų. Visi jie buvo [1,4-8,12,15,17-22] in vivo tyrimai. 3 tyrimai buvo eksperimentiniai [1,5,15], 2 tyrimai buvo retrospektyviniai [4,8], 6 tyrimai buvo perspektyviniai [12,15,17,19,20,22], 2 tyrimai buvo ilgalaikiai kontroliniai [7,18], 1 tyrimas buvo atsitiktinių imčių kontrolinis tyrimas [6]. Kapų efektyvumo palyginimas mažinant bruksizmo simptomus buvo tirtas 4 straipsniuose [6-8,15]. Kapų efektyvumo palyginimas gydant smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disko dislokaciją buvo tirtas 6 straipsniuose [4,12,17,19-21]. Kapų efektyvumo palyginimas gydant miofascialinius skausmus buvo tirtas 4 straipsniuose [1,5,18,22].
2.3. Kapų efektyvumo palyginimas mažinant bruksizmo simptomus
Dalewski B. (2015) ir bendraautorių tyrime [6] dalyvavo iš viso 30 žmonių. Buvo išskirtos 2 grupės po 15 žmonių – tiriamoji ir kontrolinė, kuriose įtrauktiems žmonėms buvo diagnozuoti bruksizmo simptomai. Tiriamojoje grupėje, kaip gydymo būdas, buvo pasirinkta okliuzinė kapa. Kontrolinėje grupėje buvo priskirta priekinė deprograminė kapa. Ji parafunkcinių judesių metu sukelia staigią okliuzinių jėgų redukciją ir apsaugo kramtomąjį aparatą nuo destrukcinio poveikio, kas padeda išvengti patologinio dantų nusidėvėjimo. Elektromiografu prieš tyrimą ir po 30 dienų buvo tirta m. Masseter bei m. Temporalis aktyvumas. Raumenų aktyvumas nesumažėjo. Bruksizmo simptomų mažinimas kapomis šiame tyrime nepasiteisino, tačiau Sriharsha P. (2018) ir bendraautorių tyrime [8] kapų efektyvumas buvo labai veiksmingas. Šiame tyrime dalyvavo 20 pacientų, kuriems taip pat buvo diagnozuoti bruksizmo simptomai. Tiriamojoje grupėje pacientai naudojo apatinio žandikaulio minkštą okliuzinę kapą. Ji lengvai paskirsto dideles okliuzines jėgas, susidariusias parafunkcinio aktyvumo metu. Pagrindinis šio tyrimo vertinimo kriterijus buvo kortizolio kiekis seilėse. Kortizolis – tai steroidinis hormonas, sekretuojamas iš antinksčių žievės fascikulinės zonos, priklausantis gliukokortikosteroidinei hormonų grupei. Esant stresinei situacijai, seilėse padidėja kortizolio kiekis, todėl šis hormonas yra dar vadinamas streso hormonu. Prieš tyrimą ir po 15 dienų buvo paimti seilių mėginiai. Po 15 dienų tiriamosios grupės pacientų seilėse kortizolio kiekis buvo sumažėjęs.
Rosar JV. (2017) ir bendraautorių tyrime [7] bei Karakis D. (2014) ir bendraautorių tyrime [15] buvo tirtas miego bruksizmo simptomų mažinimas. Miego bruksizmo simptomus galima diagnozuoti esant šiems kriterijams: 1. Naktinio dantų griežimo garsai, kurie pasireiškia mažiausiai 3 naktis per savaitę, dažniausiai nusiskundimus pareiškiant miego partneriui. Griežiantįjį lydi skausmas ir/ar veido ir/ar kaklo raumenų nuovargis, sąnario ir/ar dantų diskomfortas pabudus. 2. Klininikio ištyrimo metu aptinkami nuskilę dantų kauburėliai ar dantų restauracijos dalys.
16 3. Nusidėvėjimo ploteliai ant dantų emalio ar dentino, kurie atrodo labiau blizgantys ir tarsi nupoliruoti, nei kiti dantys, aptikti klinikinio ištyrimo metu. 4. Elektromiografinio tyrimo rezultatai. Rosar JV. (2017) ir bendraautorių tyrime [7] buvo išskirtos 2 grupės, kuriose įtrauktiems pacientams buvo diagnozuoti miego bruksizmo simptomai: tiriamoji (n=28) ir kontrolinė (n=15). Tiriamojoje grupėje pacientai nešiojo stabilizuojančią okliuzinę kapą. Kontrolinėje grupėje nebuvo taikomas joks gydymas. Tyrimo rezultatai buvo vertinami pagal kandimo jėgą, kortizolio kiekį seilėse, SAŽS simptomatiką bei miego kokybę. Tiriamojoje grupėje padidėjo kandimo jėga – kairėje pusėje (p<0.0122), dešinėje (p<0.0003), pagerėjo miego kokybė (p<0.0006), sumažėjo SAŽS simptomatika (p<0.0015), taip pat sumažėjo kortizolio kiekis seilėse (p<0.017). Tačiau Karakis D. (2014) ir bendraautorių tyrime [15], kuriame taip pat buvo tirtas miego bruksizmo simptomų mažinimas, pasirinkta stabilizuojanti kapa neturėjo tokių gerų rezultatų, kaip ką tik nagrinėtame tyrime. Pirmoje tiriamojoje grupėje 6 žmonėms buvo paskirta stabilizuojanti okliuzinė kapa, o antroje tiriamojoje grupėje 6 žmonėms buvo paskirta minkšta Bruxogard kapa. Tyrimo rezultatai vertinami klinikinio ištyrimo metu, kuris susideda iš disfunkcijos indekso (DI) ir palpacijos indekso (PI), taip pat vertinta kandimo jėga. Disfunkcijos indeksas aprepia nuokrypį ir/ar skausmą žandikaulio judesiuose, apatinio žandikaulio sąnario garsus judesio metu, apatinio žandikaulio sąnario elastingumą, judėjimo diapazoną. Palpacijos indeksas atspindi vidinių burnos raumenų, išorinių burnos raumenų bei kaklo raumenų elastingumą. Kandimo jėga sumažėjo naudojant Bruxogard minkštą kapą (p<0.05), o naudojant kietą stabilizuojančią kapą, kandimo jėga nepasikeitė (p>0.05). PI ir DI indeksai gerokai padidėjo abiejose tiriamosiose grupėse (p<0.05).
Galima teigti, kad bruksizmo simptomų mažinimas kapomis 3 tyrimuose iš 4 buvo efektyvus bei veiksmingas gydymo būdas.
2.4. Kapų efektyvumo palyginimas gydant smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disko dislokaciją
Alajbeg IŽ. (2015) ir bendraautorių tyrime [4] buvo pasirinktos 2 tiriamosios grupės po 6 žmones, kuriems visiems buvo diagnozuota smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disko dislokacija be redukcijos. Pirmojoje tiriamojoje grupėje pacientai nešiojo stabilizuojančią kapą, antroje tiramojoje grupėje – stabilizuojančią kapą kartu su fizioterapija. Pastarąją sudaro sąnario imobilizavimas, pasyvūs apatinio žandikaulio judesiai, tokie kaip slenkamasis judėjimas į priekį, dešinę ir kairę. Fizioterapija taip pat yra neįsivaizduojama be raumenų masažo, kuriuos pacientai turėjo atlikti du ar tris kartus per dieną prieš veidrodį. Tyrimo rezultatai buvo vertinami pagal VAS skausmo skalę, maksimalų išsižojimą bei išsižiojimą iki skausmo slenksčio. VAS skausmo skalė sumažėjo 2 tiriamojoje grupėje (p=0,0001) bei 1 tiriamojoje grupėje (p=0,001). Maksimalus
17 išsižiojimas padidėjo 2 grupėje (p=0.004), maksimalus išsižiojimas iki skausmo pajutimo taip pat padidėjo 2 grupėje (p=0.006). Kita vertus, Pihut M. (2018) ir bendraautorių tyrime [12] bandytas gydymas ne kapomis, nepasiteisino geriau, nei prieš tai analizuotame tyrime. Šiame tyrime dalyvavo 112 pacientų, kuriems buvo diagnozuota smilkininio apatinio žandikaulio sąnario dislokacija be redukcijos bei sąnario srities skausmai ir garsai. Pacientai buvo padalinti į 2 grupes: tiriamąją ir kontrolinę. Tiriamojoje grupėje 56 žmonėms buvo paskirta 4 mėnesius po 20 valandų per parą nešioti apatinio žandikaulio priekinę repozicionuojančią kapą. Ji ypatinga tuo, kad savo unikalia forma pastato apatinį žandikaulį į priekinę padėtį. Kontrolinėje grupėje 56 žmonėms, kaip gydymo būdas, buvo pasirinkta lazerio bei manualinė terapijos. Lazerio terapijai buvo panaudotas biostimuliacinis lazeris, kurio bangos ilgis 808nm, galia – 32J. Gydymui reikalingos 12 lazerio terapijos po 3 minutes ir 45 sekundes. Pacientas privalo būti išsižiojęs, o lazeris atitrauktas nuo odos per 1cm. Manualinė terapija yra neatsiejama dalis gydyme su lazeriu, pacientas turėjo masažuoti SAŽS sritį 2 kartus per dieną po 5 minutes ir tai turėjo trukti 16 savaičių. Gydymo rezultatai buvo vertinami pagal VNRS skausmo skalę. VNRS reikšmės tiriamojoje grupėje buvo mažesnės negu kontrolinėje grupėje (p=0.0004). Apatinio žandikaulio repozicionuojanti kapa, kaip gydymo būdas, buvo pasirinkta ir Tvrdy P. (2015) ir bendraautorių tyrimui [19]. Dalyvavo 144 pacientai, kuriems buvo diagnozuota smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disko dislokacija be redukcijos, jie visi buvo įtraukti į tiriamąją grupę. Pacientams buvo atlikta SAŽS artrocentezės procedūra. Vietinio nuskausminimo nejautroje sąnarys buvo išplautas 1-2mm fiziologiniu seilių arba Ringerio tirpalu. Po to pacientai nešiojo apatinio žandikaulio repozicionuojančią kapą. Nešiojimo laikas – nuo 3 iki 5 mėnesių kasdien po 8 valandas dienoje, tačiau ne miego metu. Tyrimas buvo vertinamas pagal VAS skausmo skalę bei maksimalaus išsižiojimo dydį. VAS skausmo skalė sumažėjo, o maksimalaus išsižiojimo dydis padidėjo (p<0,0001). Kita vertus Tatli U. (2017) ir bendraautorių tyrime [20] artrocentezė buvo išskirta kaip atskiras gydymo būdas ir rezultatai buvo tokie pat puikūs kaip ir gydant kapa. Šiame tyrime dalyvavo 120 pacientų, kuriems buvo diagnozuota SAŽS disko dislokacija be redukcijos. 120 žmonių buvo po lygiai išskirstyti į 3 tiriamąsias grupes. Pirmojoje grupėje, kaip gydymo būdas, buvo įvykdyta SAŽS artrocentezės procedūra, antrojoje – SAŽS artrocentezė + stabilizuojanti kapa, kurią pacientai turėjo nešioti 6 mėnesius miego metu ir taip pat bent 1-2 valandas dienos metu. Trečiojoje grupėje pacientams buvo priskirta nešioti stabilizuojančią kapą jau anksčiau minėtu rėžimu. Tyrimo rezultatai buvo vertinami pagal VAS skausmo skalę, maksimalaus išsižiojimo dydį bei pagal šoninius apatinio žandikaulio judesius, jų amplitudę. Visose tiriamosiose grupėse VAS skausmo skalė sumažėjo, maksimalus išsižiojimo dydis bei šoniniai apatinio žandikaulio judesiai, jų amplitudė padidėjo (p<0,01). Kaip ir pastarojoje publikacijoje, Schmitter M. (2005) ir bendraautorių tyrime [21] gydymas stabilizuojančia kapa pasiteisino. 2 tiriamosiosiose grupėse, kuriose bendras pacientų skaičius siekė 74, buvo diagnozuota SAŽS disko dislokacija be redukcijos. Pirmojoje grupėje dalyavo
18 38 pacientai, kuriems buvo priskirta nešioti stabilizuojančią kapą 6 mėnesius 18 valandų per parą. Antroje grupėje dalyvavo 36 pacientai, kurie nešiojo distrakcinę kapą taip pat 6 mėnesius 18 valandų per parą. Distrakcinė kapa sukonstruota taip, kad abu smilkininio apatinio žandikaulio sąnariai būtų atitraukti po 0,5mm kaudaline ir priekine kryptimis [21]. Šis tyrimas buvo vertinamas pagal VAS skausmo skalę, maksimalaus išsižiojimo dydį. Tyrimo rezultatai parodė, kad VAS skausmo skalė maksimaliai sumažėjo bei maksimalus išsižiojimo dydis daugiausiai padidėjo 1 tiriamojoje grupėje (p<0,001), tačiau 2 tiriamojoje grupėje VAS skausmo skalė sumažėjo mažiau bei maksimalus išsižiojimo dydis padidėjo taip pat mažiau (p<=0.005). Kita vertus, disko dislokacijai gydyti Huang IY. (2011) ir bendraautorių tyrime [17] buvo pasirinkta kapa, kuri nėra tokia populiari, tačiau rezultatai buvo ne ką prastesni. Tyrime buvo išskirta viena tiriamoji grupė, kurią sudarė 59 pacientai, jiems buvo diagnozuota smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disko dislokacija su redukcija. Šie pacientai turėjo nešioti modifikuotą apatinio žandikaulio kapą 2 mėnesius. Vieną mėnesį 24 valandas per parą, kitas 2 savaites tik valgio ir miego metu ir likusias 2 savaites tik miego metu. Ši kapa yra ypatinga tuo, kad turi viršutinio žandikaulio dantų lanko įspaudus. Tokiu būdu pacientas yra motyvuojamas nešioti kapą 24 valandas per parą, nes valgio metu kapos išsiimti iš burnos nereikia. Šio tyrimo rezultatai yra vertinami pagal maksimalaus išsižiojimo dydį iki trakštelėjimo garso. Rezultatai parodė, kad kapa veiksminga gydymui (p<0,0001).
Galima teigti, kad visuose 6 tyrimuose smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disko dislokacijos gydymas kapomis buvo efektyvus gydymo būdas. Taip pat efektyvūs buvo ir kiti neinvazyvūs gydymo būdai, tokie kaip lazerio, manualinė terapija, fizioterapija ar invazyvūs gydymo būdai, kaip artrocentezė.
2.5. Kapų efektyvumas gydant miofascialinius skausmus
Seifeldin SA. (2014) ir bendraautorių tyrime [1] pacientams buvo diagnozuotas miofascialinis skausmas kartu su SAŽS dislokacijomis esant garsams. Pirmoje tiriamojoje grupėje 25 pacientai nešiojo minkštą okliuzinę viršutinio žandikaulio kapą, antroje tiriamojoje grupėje 25 pacientai nešiojo stabilizuojančią kapą. Abi kapas reikėjo nešioti 4 mėnesius, pradedant po 2 valandas per dieną, didinant valandų skaičių per dieną po tiek, kad po 3 savaičių kapos nešiojimo laikas per parą siektų jau 24 valandas per parą. Tyrimo vertinimo rezultatai buvo vertinami pagal VAS skausmo skalę, kramtomųjų raumenų jautrumą palpacijai, maksimalų išsižiojimą bei SAŽS garsus. VAS skausmo skalė sumažėjo abiejose tiriamosiose grupėse (p=0.266). Kramtomųjų raumenų jautrumas, SAŽS garsai ir skausmas sumažėjo abiejose tiriamosiose grupėse (p=0.093, p=0.266), maksimalus išsižiojimas padidėjo abiejose tiriamosiose grupėse (p=0.043). Tokias pat kapas gydymui pasirinko ir Amin A. (2018) ir bendraautorių tyrime [18], kuriame 45 pacientams buvo diagnozuotas
19 miofascialinis skausmas. Pirmojoje tiriamojoje grupėje 15 pacientų nešiojo stabilizuojančią kapą, antrojoje tiriamojoje grupėje kiti 15 pacientų nešiojo minkštą kapą, pagamintą apatiniam žandikauliui. Likę 15 pacientų trečiojoje tiriamojoje grupėje nešiojo hidrostatinę kapą. Lankstus kapų skysčio sluoksnis išlygina kramtymo metu susidariusias jėgas ir taip yra išvengiamas kontaktas „dantis į dantį“. Tai yra unikali vandens sistema kuri optimizuoja biomechaniką, palaiko žandikaulių patogią poziciją, sukuria tobulą okliuzijos balansą iškart pradėjus gydymą [18]. Visas 3 kapas pacientai privalėjo nešioti 7 dienas ir 24 valandas per parą, išskyrus valgio metu. Tyrimo rezultatai buvo vertinami pagal 28 balų skausmo vertinimo skalę (Mod-SSI), kurioje vertinamas skausmo intensyvumas, dažnis, trukmė. Taip pat tyrimo rezultatai buvo vertinami pagal m. Masseter, m.
Temporalis, m.Pterygoideuspalpaciją. Po 3 mėnesių Mod-SSI sumažėjo, raumenų palpacijos tyrimas
visose 3 grupėse taip pat sumažėjo (p<=0.05). Tačiau greičiausias rezultatas (jau po 7 dienų), buvo pasiektas nešiojant kietą kapą, antroje vietoje pagal efektyvumą liko hidrostatinė kapa bei paskutinėje – minkšta kapa. Gydymas kieta stabilizuojančia kapa viršutiniam žandikauliui yra vienas dažniausių gydymo metodų, kaip matome ir Vilanova LSR. (2014) ir bendraautorių tyrime [22] pasirinko būtent šį gydymo metodą. Tyrime dalyvavo 50 pacientų kuriems buvo diagnozuotas miofascialinis skausmas. Tiriamojoje grupėje šie visi pacientai 8 savaites naktimis nešiojo stabilizuojančią kapą. Tyrimo rezultatai buvo vertinami pagal VAS skausmo skalę, maksimalų išsižiojimą bei miego kokybės indeksą. Tiriamojoje grupėje sumažėjo skausmas, padidėjo maksimalus išsižiojimas, pagerėjo miego kokybė (p < 0,001). Kita vertus, Alajber IŽ. (2018) ir bendraautorių tyrime, [5] kaip gydymo būdas, buvo pasirinkta ne tik stabilizuojanti kapa, bet ir antidepresantai. Dalyvavo 21 pacientas, kuriam buvo diagnozuotas ne odontogeninės kilmės veido skausmas. Pacientai buvo suskirstyti po 7 žmones į 2 tiriamąsias bei 1 kontrolinę, grupes. Pirmojoje tiriamojoje grupėje pacientai 3 mėnesius, kiekvieną naktį nešiojo stabilizuojančią kapą, antrojoje tiriamojoje grupėje pacientai prieš miegą turėjo išgerti 25mg amitriptilino. Šis triciklininis antidepresantas veikia slopindamas serotonino pakartotinį įsisavinimą stuburo šerdies užpakaliniuose raguose ir taip sėkmingai sumažina informacijos apie skausmą perdavimo į smegenis greitį [5]. Kontrolinėje grupėje pacientams prieš miegą buvo duodama placebo tabletė, kuri yra tokio pat dydžio ir tokios pat išvaizdos kaip ir 25mg amitriptilino tabletė. Tyrimo rezultatai buvo vertinami pagal VAS skausmo skalę, maksimalaus išsižiojimo dydį, gyvenimo kokybės, susijusios su burnos sveikata, vertinimą pagal OHIP klausimyną. Skausmo pojūtis pagal VAS skalę 1 ir 2 tiriamosiose grupėse sumažėjo (p=0.005, p=0.002), gyvenimo kokybės, susijusios su burnos sveikata, indeksas pagerėjo 2 grupėje (p=0.036), didesnis išsižiojimas buvo stebimas 1 grupėje (p>0.05).
Galima teigti, kad miofascialinių skausmų gydymas kapomis buvo efektyvus būdas. 4 tyrimuose kapos pademonstavo tik geriausius rezultatus. Taip pat viename tyrime kaip gydymo būdas buvo naudoti antidepresantai, jų gydymo efektyvumas pasiteisino.
20
Lentelė Nr. 1. Susisteminti tyrimų duomenys (autoriai, tiriamųjų skaičius, gydymo būdas,
tyrimo trukmė, kapos nešiojimo trukmė).
Autoriai Tiriamųjų skaičius (n) Gydymo būdas Tyrimo
trukmė Kapos nešiojimo trukmė Dalewski B. and ec. 2015
Tiriamoji grupė – diagnozuoti bruksizmo simptomai
n=15;
Kontrolinė grupė – diagnozuoti bruksizmo simptomai n=15 (viso: 30) Okliuzinė kapa Priekinė deprograminė kapa 30 dienų 12 valandų per parą Rosar JV. and ec. 2017
Tiriamoji grupė – diagnozuoti miego bruksizmo simptomai n=28;
Kontrolinė grupė – diagnozuoti miego bruksizmo simptomai n=15
(viso: 43)
Stabilizuojanti okliuzinė kapa
Nenešiojo kapos
2 mėnesiai Kiekvieną naktį
Pihut M. and ec. 2018
Tiriamoji grupė – sąnario srities skausmai ir garsai, diagnozuota SAŽS disko priekinė dislokacija n=56;
Kontrolinė grupė – sąnario srities skausmai ir garsai, diagnozuota SAŽS disko priekinė dislokacija n=56 (viso: 112) Priekinė repozicionuojanti apatinio žandikaulio kapa; Lazerio ir manualinė terapija
4 mėnesiai 20 valandų per parą
Alajber IŽ. and ec. 2018
Tiriamoji grupė 1 – ne odontogeninės kilmės veido skausmas,
n=7,
Tiriamoji grupė 2 – ne odontogeninės kilmės veido skausmas,
n=7
Kontrolinė grupė – ne odontogeninės kilmės veido skausmas, n=7 (Viso: 21) Stabilizuojanti okliuzinė kapa 25 mg amitriptilino Placebo tabletė 3 mėnesiai Kiekvieną naktį Seifeldin SA and ec. 2014
Tiriamoji grupė – miofascialinis skausmas, SAŽS disko
dislokacijos esant garsams n=25, Minkšta vakuumo pagalba pagaminta kapa 4 mėnesiai Pradžioje 2 valandas per parą, kasdien didinant
21
Autoriai Tiriamųjų skaičius (n) Gydymo būdas Tyrimo
trukmė
Kapos nešiojimo trukmė
Tiriamoji grupė – miofascialinis skausmas, SAŽS disko
dislokacijos esant garsams n=25 (Viso: 50) Stabilizuojanti okliuzinė kapa valandų skaičių, trečią savaitę pasiekta 24 valandos per parą Sriharsha P. and ec. 2018
Tiriamoji grupė – diagnozuoti bruksizmo simptomai, įvairios būklės, kurios lemia kortizolio kiekio padidėjimą seilėse n=20, (Viso: 20) Apatinio žandikaulio minkšta okliuzinė kapa
15 dienų Kiekvieną naktį
Armin A. and ec. 2018
Tiriamoji grupė 1 – miofacialinis skausmas
n=15
Tiriamoji grupė 2 – miofacialinis skausmas
n=15
Tiriamoji grupė 3 – miofacialinis skausmas n=15 (Viso: 45) Kieta stabilizuojanti okliuzinė kapa v/ž Minkšta vakuumo pagalba pagaminta okliuzinė kapa a/ž
Hidrostatinė kapa 3 mėnesiai 24 valandas per parą, 7 dienas Karakis D. and ec. 2014
Tiriamoji grupė 1 – diagnozuoti miego bruksizmo simptomai n=6
Tiriamoji grupė 2 – diagnozuoti miego bruksizmo simptomai n=6 (Viso: 12) Kieta stabilizuojanti kapa Bruxogard minkšta kapa 6 savaitės Miego metu, ne mažiau 8 valandas Alajbeg IŽ. and ec. 2015
Tiriamoji grupė 1-diagnozuota disko dislokacija be redukcijos n=6
Tiriamoji grupė 2-diagnozuota disko dislokacija be redukcijos n=6 (Viso: 12) Stabilizuojanti kapa Stabilizuojanti kapa ir fizioterapija
6 mėnesiai Miego metu
Huang IY. and ec. 2011
Tiriamoji grupė – diagnozuota disko dislokacija su redukcija n=312
(Viso: 312)
Modifikuota apatinio
žandikaulio kapa 6 mėnesiai
Mėnesį nešioti kapą 24h per parą, 2 savaites tik valgio ir miego metu, ir dar dvi
22
Autoriai Tiriamųjų skaičius (n) Gydymo būdas Tyrimo
trukmė Kapos nešiojimo trukmė savaites tik miego metu. Tvrdy P. and ec. 2015
Tiriamoji grupė – diagnozuota disko dislokacija be redukcijos n=144 (Viso: 144) Artrocentezė, po to – apatinio žandikaulio repozicionuojanti kapa 11 mėnesių 3-5 mėnesiai, 8 valandas per parą, tačiau ne miego metu Schmitter M. and ec., 2005
Tiriamoji grupė – diagnozuota priekinė disko dislokacija be redukcijos (n=38)
Tiriamoji grupė – diagnozuota priekinė disko dislokacija be redukcijos (n=36) (Viso: 74) Stabilizuojanti kapa Distrakcinė kapa 6 mėnesiai 18 valandų per parą Tatli U. and ec., 2017
Tiriamoji grupė – diagnozuota disko dislokacija be redukcijos (n=40)
Tiriamoji grupė – diagnozuota disko dislokacija be redukcijos (n=40)
Tiriamoji grupė – diagnozuota disko dislokacija be redukcijos (n=40) (Viso: 120) Artrocentezė Artrocentezė + stabilizuojanti kapa Stabilizuojanti kapa 6 mėnesiai
Per naktį bei 1–2 valandas dienos metu
Tatli U. and ec., 2017
Tiriamoji grupė – diagnozuota disko dislokacija be redukcijos (n=40)
Tiriamoji grupė – diagnozuota disko dislokacija be redukcijos (n=40)
Tiriamoji grupė – diagnozuota disko dislokacija be redukcijos (n=40) (Viso: 120) Artrocentezė Artrocentezė + stabilizuojanti kapa Stabilizuojanti kapa 6 mėnesiai
Per naktį bei 1–2 valandas dienos metu
Vilanova LSR. and ec., 2014
Tiriamoji grupė – miofascialinis skausmas
(n=50) (Viso: 50)
Stabilizuojanti
23
Lentelė Nr. 2. Susisteminti tyrimų duomenys (autoriai, vertinimo kriterijai, rezultatai).
Autoriai Vertinimo kriterijai Rezultatai
Dalewski B. and ec. 2015 Elektormiografinis tyrimas m. Masseter ir m. Temporalis
Nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp abiejų grupių (p>0,05)
Rosar JV. and ec. 2017
Kandimo jėga, miego kokybė, kortizolio kiekis
seilėse, SAŽS
simptomatika
Tiriamojoje grupėje padidėjo kandimo jėga – kairėje pusėje (p<0.0122), dešinėje (p<0.0003), pagerėjo miego kokybė (p<0.0006), sumažėjo SAŽS simptomatika (p<0.0015), kortizolio kiekis seilėse taip pat statistiškai reikšmingai sumažėjo (p<0.017). Pihut M. and ec. 2018 Skausmo vertinimas pagal VNRS skausmo skalę
VNRS reikšmės tiriamojoje grupėje buvo statistiškai reikšmingai mažesnės negu kontrolinėje grupėje (p=0.0004)
Alajber IŽ. and ec. 2018
Skausmo vertinimas pagal VAS skalę, maksimalus išsižiojimas, gyvenimo kokybės, susijusios su burnos sveikata, vertinimas pagal OHIP klausimyną, maksimalus išsižiojimas
Skausmo pojūtis statistiškai reikšmingai sumažėjo 1 ir 2 grupėse (p=0.002, p=0.005), gyvenimo kokybės, susijusios su burnos sveikata, indeksas statistiškai reikšmingai pagerėjo 2 grupėje (p=0.036), didesnis išsižiojimas statistiškai reikšmingai buvo stebimas 1 grupėje (p<0.05).
Seifeldin SA. and ec. 2014
VAS skausmo vertinimo skalė, kramtomųjų raumenų jautrumas, maksimalus išsižiojimas, SAŽS garsai
VAS skausmo skalė statistiškai reikšmingai sumažėjo abiejose tiriamosiose grupėse (p=0.266). Kramtomųjų raumenų jautrumas, SAŽS garsai, skausmas statistiškai reikšmingai sumažėjo abejose tiriamosiose grupėse (p=0.093, p=0.266), maksimalus išsižiojimas statistiškai reikšmingai padidėjo abejose tiriamosiose grupėse (p=0.043)
Sriharsha P. and ec. 2018
Kortizolio kiekis seilėse Kortizolio kiekis seilėse statistiškai reikšmingai sumažėjo (p<0.004)
Armin A. and ec. 2018
28 balų skausmo vertinimo skalė (Mod-SSI), kurioje vertinamas skausmo intensyvumas, dažnis, trukmė; raumenų palpacija (m. masseter, m. temporalis, m. pterygoid)
Po 3 mėnesių tiek Mod-SSI tiek raumenų palpacijos tyrimas visose 3 grupėse buvo statistiškai reikšmingai sumažėjo(p<=0.05). Tačiau greičiausias rezultatas (jau po 7 dienų), buvo pasiektas nešiojant kietą kapą, antroje vietoje pagal efektyvumą liko skysta kapa bei paskutinėje – minkšta kapa.
Karakis D. and ec. 2014
Klinikinis SAŽS ištyrimas, kuris susideda iš disfunkcijos indekso (DI) ir palpacijos indekso (PI), kandimo jėga
Kandimo jėga sumažėjo naudojant Bruxogard minkštą kapą (p<0.05), o naudojant kietą stabilizuojančią kapą, kandimo jėga nesumažėjo, rezultatas buvo statistiškai nereikšmingas (p>0.05). PI ir DI indeksai buvo statistiškai reikšmingai padidėjo abiejose tiriamosiose grupėse (p<0.05).
Alajbeg IŽ. and ec. 2015
Skausmo vertinimas pagal VAS skalę, maksimalus išsižiojimas, išsižiojimas iki skausmo pajutimo
VAS skausmo skalė statistiškai reikšmingai sumažėjo 2 tiriamojoje grupėje (p=0,0001) bei 1 grupėje (p=0,001). Maksimalus išsižiojimas statistiškai reikšmingai padidėjo 2 grupėje (p=0.004), maksimalus išsižiojimas iki skausmo pajutimo taip pat statistiškai reikšmingai padidėjo 2 grupėje (p=0.006)
24 Huang IY. and ec. 2011 Vertinimas pagal išsižiojimą iki trakštelėjimo garso
Maksimalus išsižiojimas iki trakštelėjimo garso statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,0001), kapa veiksminga gydymui.
Tvrdy P. and ec., 2015
Skausmo vertinimas pagal VAS skalę, maksimalus išsižiojimas
Skausmas pagal VAS skalę statistiškai reikšmingai sumažėjo, maksimalus išsižiojimas statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0.0001)
Schmitter M. and ec., 2005
Skausmo vertinimas pagal VAS skalę
Maksimalus išsižiojimas Kramtymo apribojimo vertinimas
Tyrimo rezultatai parodė, kad VAS skausmo skalė maksimaliai sumažėjo bei maksimalus išsižiojimo dydis daugiausiai padidėjo 1 tiriamojoje grupėje (p<0,001), tačiau 2 tiriamojoje grupėje VAS skausmo skalė sumažėjo mažiau bei maksimalus išsižiojimo dydis padidėjo taip pat mažiau (p<=0.005
Tatli U. and ec., 2017
Skausmo vertinimas pagal VAS skalę
Maksimalus išsižiojimas Šoniniai apatinio žandikaulio judesiai
Visose tiriamosiose grupėse VAS skausmo skalė statistiškai reikšmingai sumažėjo, maksimalus išsižiojimo dydis bei šoniai apatinio žandikaulio judesiai, jų amplitudė statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,01)
Vilanova LSR. and ec., 2014
Skausmo vertinimas pagal VAS skalę
Maksimalus išsižiojimas Miego kokybės indeksas
Tiriamojoje grupėje sumažėjo skausmas, padidėjo maksimalus išsižiojimas, pagerėjo miego kokybė (p<0,001)
25
3. REZULTATŲ APTARIMAS
Remiantis šiai sisteminės literatūros apžvalgai iškeltais tikslas, buvo surasta ir išanalizuota moksliniai tyrimai, kuriuose tiriamas kapų poveikis esant tokioms būklėms, kaip bruksizmas, miofascijiniai skausmai, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disko dislokacija. Taip pat buvo įvertinta kitų konservatyvių priemonių efektyvumas. Į šią sisteminę apžvalgą įtrauktų tyrimų metu pacientai nešiojo skirtingas kapas esant jau minėtoms būklėms, pagal vertinimo kriterijus prieš tai nustačius SAŽS disfunkcijos simptomus. Pagal vertinimo kriterijus rezultatai buvo lyginami prieš tyrimo pradžią ir pabaigoje, kartais buvo naudojamas tarpinis vertinimas. Tyrimų metu buvo ieškota sąsajos tarp gydymo tam tikros rūšies kapa ir SAŽS disfunkcijos požymių sumažėjimo.
Analizuojant tyrimus, kuriuose buvo tirtas bruksizmo simptomatikos mažinimas naudojant kapas, buvo lygintos apatinio žandikaulio kieta okliuzinė, priekinė deprograminė, minkšta Bruxogard, apatinio žandikaulio minkšta okliuzinė kapos bei dvejuose tyrimuose buvo naudojamos viršutinio žandikaulio kietos stabilizuojančios kapos. Pagal kiekvienos publikacijos tyrimo vertinimo kriterijus, buvo padarytos išvados, kad apatinio žandikaulio kieta okliuzinė bei priekinė deprograminė kapos buvo neveiksmingos gydymui, kadangi nesumažino m. Masseter bei m. Temporalis aktyvumo, minkšta Bruxogard bei apatinio žandikaulio minkšta okliuzinė kapos buvo veiksmingos gydymui nes jų dėka sumažėjo kandimo jėga bei padidėjo disfunkcijos bei palpacijos indeksai, taip pat sumažėjo kortizolio kiekis seilėse. Kieta stabilizuojanti viršutinio žandikaulio kapa viename tyrime ženkliai pagerino visus vertinimo kriterijų rodiklius, tokius kaip kandimo jėga, miego kokybė, kortizolio kiekis seilėse, kitame – nepagerino tik kandimo jėgos rodiklio, tačiau disfunkcijos ir palpacijos indeksai gerokai padidėjo.
Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario dislokacijai gydyti 6 straipsniuose buvo pasirinktos priekinė repozicionuojanti (dvejuose tyrimuose), modifikuota apatinio žandikaulio, kieta viršutinio žandikaulio distrakcinė bei trejuose tyrimuose – stabilizuojančios kapos. Tyrimuose, kuriuose, kaip gydymo būdas, buvo pasirinkta priekinė repozicionuojanti bei modifikuota apatinio žandikaulio kapos, pagal vertinimo kriterijų rodiklių, tokių kaip VNRS skausmo skalė, VAS skausmo skalė, maksimalus išsižiojimo dydis bei maksimalus išsižiojimo dydis iki trakštelėjimo garso, pegerėjimą, galima teigti, kad šios kapos yra veiksmingos gydymui. Stabilizuojanti bei distrakcinė kapos taip pat buvo veiksmingos gydymui, kadangi sumažėjo VAS skausmo skalė, padidino maksimalų išsižiojmą bei padidino maksimalų išsižiojimą iki skausmo slenksčio, tačiau lyginant jas abi, distrakcinė kapa pagal vertinimo kriterijų rodiklius nežymiai nusileidžia stabilizuojančiai kapai, nes tiek VAS skausmo skalė sumažėjo mažiau, tiek maksimalus išsižiojimo dydis padidėjo taip pat mažiau.
Miofascialinių skausmų gydymui 4 tyrimuose, kaip gydymo būdas, buvo pasirinktos stabilizuojančios (visuose 4 tyrimuose), minkšta okliuzinė viršutinio žandikaulio, minkšta okliuzinė
26 apatinio žandikaulio bei hidrostatinė kapos. Stabilizuojanti viršutinio žandikaulio kapa visuose tyrimuose parodė geriausius rezultatus – sumažėjo VAS skausmo skalė, Mod-SSI skausmo skalė, kramtomųjų raumenų jautrumas palpacijai, SAŽS garsų, padidėjo maksimalus išsižiojimas, pagerėjo miego kokybės indeksas bei gyvenimo kokybės indeksas. Pagal šiuos tyrimų vertinimo kriterijus, gydymo rezultatai, naudojant šią kapą, buvo efektyviausi. Minkšta okliuzinė viršutinio žandikaulio, minkšta okliuzinė apatinio žandikaulio bei hidrostatinė kapos taip pat parodė gerus rezultatus – sumažėjo VAS skausmo skalė, Mod-SSI skausmo skalė, kramtomųjų raumenų jautrumas palpacijai, SAŽS garsai. Tačiau lyginant pagal greičiausiai pasiektą rezultatą, visoms vertintoms kapoms pagal efektyvumą labiausiai nusileidžia minkšta okliuzinė viršutinio žandikaulio kapa – pacientus gydant šia kapa rezultatas buvo pasiektas lėčiausiai.
Tyrimų rezultatai parodė, kad kapos yra efektyvi priemonė gydant smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimus. Gydymo mechanizmas yra paremtas kramtomųjų raumenų atpalaidavimu, ortopedinio stabilumo sukūrimu, bei sąnarinio tarpo padidėjimu, dėl to sumažinamas spaudimas retrodiskinėje srityje, atsiranda daugiau vietos sąnariniam diskui, mažėja jo išsprūdimo tikimybė. Šis gydymo būdas labiausiai pasiteisina pacientams, kenčiantiems nuo emociškai įtakoto kramtomųjų raumenų įsitempimo, esant dideliam patologiniam dantų nusidėvėjimui dėl bruksizmo bei sąnarinio disko išsprūdimui. Kai pokyčiai smilkininio apatinio žandikaulio sąnaryje yra degeneracinio pobūdžio, indikuotina spręsti dėl chirurginės intervencijos.
Galima išskirti keletą šios sisteminės literatūros apžvalgos trūkumų. Į sisteminę analizę įtrauktų tyrimų vertinimo kriterijai, pagal kuriuos yra vertinamas kapos efektyvumas, skiriasi, todėl yra sunku palyginti skirtingas kapas kokybiškai. Taip pat dalyje straipsnių skiriasi tyrimo stebėjimo laikas bei pačios kapos nešiojimo trukmė. Tyrimuose, kaip gydymo būdas, yra pasirenkama ne tik kapa, bet kiti metodai, tokie kaip lazerio ir manualinė terapija, antidepresantų vartojimas, artrocentezė. Šie kiti gydymo metodai taip pat trukdo kokybiškai palyginti kapas bei jų efektyvumą smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų gydymui. Dar vienas šios sisteminės literatūros apžvalgos trūkumų – informacijos trūkumas apie tiriamų kapų storį, bei nedidelis tiriamųjų pacientų skaičius. Dėl šių priežasčių tyrimų rezultatai buvo gana skirtingi, juos sudėtinga įvertinti ir tarpusavyje palyginti.
27
IŠVADOS
1. Laikotarpyje nuo 2014 m. iki 2019 m. surasta, išanalizuota ir susisteminta 14 mokslinių straipsnių, kuriuose nustatytas efektyvus įvairių rūšių kapų poveikis, esant smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimams, tokiems kaip bruksizmas, miofascialiniai skausmai bei sąnario disko dislokacija.
2. Skirtingų rūšių kapos gydant miofascialinius skausmus, sąnario disko dislokaciją bei mažinant bruksizmo simptomus yra daug efektyvesnis gydymo metodas lyginant su kitais neinvazyviais gydymo būdais, tokiais kaip antidepresantai, fizioterapija, lazerio ar manualinė terapija. Viena geriausių kapų yra kieta viršutinio žandikaulio stabilizuojanti, kadangi vertinant pagal tyrimų vertinimo kriterijus, ši kapa sumažino daugiausiai simptomų.
3. Pateiktos praktinės rekomendacijos gydytojams odontologams ar gydytojams odontologams ortopedams, kuriose patariama smilkininio apatinio žandikaulio sąnario gydymui naudoti ne tik konservatytvų gydymą kapomis, bet ir kitus neinvazyvius bei invazyvius gydymo būdus.
28
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Gydytojai odontologai vis dažniau susiduria su pacientais, kenčiančiais nuo smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų. Jie gali būti gydomi įvairiai: tiek kapomis, tiek kitais neinvazyviais bei invazyviais metodais. Pacientai, kuriems diagnozuoti miofascialiniai skausmai, turėtų būti gydomi ne tik burnos įtaisais (kapomis), bet ir papildomai skiriama fizioterapija, NVNU, manualinė terapija. Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disko dislokacijos gydymui pirmiausiai turi būti skiriamas konservatyvus gydymas ir tik jam esant neefektyviam gali būti skiriama sąnario artrocentezė vietinėje nejautroje arba sąnario artroskopinė operacija bendrinėje nejautroje. Bruksizmo simptomų mažinimui pacientams reikia patarti susikurti tinkamą rėžimą poilsiui ir darbui, pasistengti mažinti stresinių situacijų kiekį, esant indikacijai – naudoti antidepresantus, fizioterapiją bei gydymą kapomis, kurios gali atpalaiduoti kramtomuosius raumenis.
29
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Seifeldin S, Elhayes K. Soft versus hard occlusal splint therapy in the management of temporomandibular disorders (TMDs). Saudi Dent J. 2015;27(4):208-214
2. Reichardt G, Miyakawa Y, Otsuka T, Sato S. The mandibular response to occlusal relief using a flat guidance splint. Int J Stomatol Occlusion Med. 2013; 6(4): 134–139
3. Candirli C, Korkmaz YT, Celikoglu M, Altintas SH, Coskun U, Memfis S. Dentist‘s knowledge of occlusal splint therapy for bruxism and temporomandibular joint disorders Niger J Clin Pract. 2016;19(4):496-501
4. Alajbeg IŽ, Gikic M, Valentic – Peruzovic M. Mandibular Range of Movement and Pain Intensity in Patients with Anterior Disc Displacement without Reduction. Acta Stomatol Croat. 2015;49(2):119-127
5. Alajbeg IŽ, Brakus RB, Brakus I. Comparison of Amitriptyline with Stabilization Splint and Placebo in Chronic TMD Patients: a Pilot Study. Acta Stomatol Croat. 2018;52(2):114-122 6. Dalewski B, Chrusciel – Nogalska M, Franczak B. Occlusal splint versus modified nociceptive
trigeminal inhibition splint in bruxism therapy: a randomizes, controlled trial using surface electromyography. Aust Dent J. 2015;60:445-450
7. Rosar JV, Barbosa TS, Villa Dias IO, Kobayashi FY, Costa YM, Duarte Gaviao MB et al. Effect of interocclusal appliance on bite force, sleep quality, salivary cortizol levels and signs and symptoms of temporomandibular dysfunction in adults with sleep bruxism. Arch Oral Biol. 2017;82:62-70
8. Sriharsha P, Gujjari AK, Dhakshaini MR, Prashant A. Comparative Evaluation of Salivary Cortizole Levels in Bruxism Patients Before and After Using Soft Occlusal Splint: An in vivo study. Contemp Clin Dent. 2018;9(2):182-187
9. Fujii T, Torisu T, Nakamura S. A Change of Occusal Conditions After Splint Therapy for Bruxers With and Without Pain in the Masticatory Muscles. Cranio. 2005;23(2):113-8
10. Thanathornwong B, Suebnukarn S. Clinical Desicion Support Model to Predict Occlusal Force in Bruxism Patients. Healthc Inform Res. 2017;23(4):225-261
11. Chang SW, Chuang CY, Li JR, Lin CY, Chiu CT. Treatment Effect of Maxillary Flat Occlusal Splints for Painful Clicking of the Temporomandibular Joint. Kaohsiung J Med Sci. 2010;26:299-307
12. Pihut M, Gorecka M, Ceranowicz P, Wieckiewicz M. The Efficiency of Anterior Repositing Splints in the Management of Pain Related to Temporomandibular Joint Disc Displacement with Reduction. Pain Research and Management. 2018
30 13. Ferreira FM, Simamoto PC, Soares CJ, Ramos AM, Fernandes AJ. Effect of Occlusal Splints on the Stress Distribution on the Temporomandibular Joint Disc. Brazil Dent J. 2017;28(3):324-329 14. Zhang C, Wu JY, Deng DL, He BY, Tao Y, Niu YM et al. Efficacy of splint therapy for the management of temporomandibular disorders: a meta – analysis. Oncotarget. 2016;7(51):84043-84053
15. Karakis D, Dogan K, Bek B. Evaluation of the effect of two different occlusal splints on maximum occlusal force in patients with sleep bruxism: a pilot study. J Adv Prosthodont. 2014;6(2):103-8
16. Liu MQ, Lei J, Han JH, Yap AU, Fu KY. Metrical analysis of the disc – condyle reation with different splint treatment positions in patients with TMJ disc displacement. J Appl Oral Sci. 2017;25(5):483-489
17. Huang IY, Wu JH, Kao YH, Chen CM, Chen CM, Yang YH. Splint therapy for disc displacement with reduction of the temporomandibular joint. Part 1: Modified mandibular splint therapy. Kaohsiung J Med Sci. 2011;27(8):323-329
18. Amin A, Meshramar R, Lekha K. Comparative evaluation of clinical performance of different kind of occlusal splint in management of myofascial pain. J Indian Prosthodont Soc. 2016;16(2):176-81
19. Tvrdy P, Heinz P, Zapletalova J, Pink R, Michl P. Effect of combination therapy of arthrocentesis and occlusal splint on nonreducing temporomandibular joint disk displacement. Biomed Pap Med Fac Univ Palacky Olomouc Czech Repub. 2015;159(4):677-680
20. Tatli U, Benlidayi ME, Ekren O, Salimov F. Comparison of the effectiveness of three different treatment methods for temporomandibular joint disc displacement without reduction. Int J Oral Maxillofac Surg. 2017;46(5):603-609
21. Schmitter M, Zahran M, Duc JM, Henschel V, Rammelsberg P. Conservative Therapy in Patients With Anterior Disc Displacement Without Reduction Using 2 Common Splints: A Randomized Clinical Trial. J Oral Maxillofac Surg. 2005;63(9):1295-1303
22. Vilanova LS, Gonçalves TM, Pimentel MJ, Bavia PF, Rodrigues Garcia RC. Mastication movements and sleep quality of patients with myofascial pain: Occlusal device therapy improvements. J Prosthet Dent. 2014;112(6):1330-1336
23. OCEBM Levels of Evidence Working Group, Durieux N., Pasleau F., Howick J. The Oxford 2011 Levels of Evidence. 2011;1(version):5653.
31
PRIEDAI
Priedas Nr. 1. Oxford Centre for Evidence-based Medicine – Levels of Evidence (LOE)
tyrimų rekomendacijų grupės.
A Aukšta rekomendacija, kuriai priklauso 1 lygio tyrimai
B Vidutinė rekomendacija, kuriai prikauso 2 ir 3 lygio tyrimai arba ekstrapoliacijos iš 1 lygių studijų
C Maža rekomendacija, kuriai priklauso 4 lygio tyrimai arba ekstrapoliacijos iš 2 ar 3 lygių studijų.
D Labai maža rekomendacija, kuriai priklauso 5 lygio pagrindimai arba bet kurio lygio tyrimai keliantys abejonių ar neduodantys rezultato.
Priedas Nr.2. Kapų charakteristika
Kapos rūšis Kuriam žandikauliui gaminama Konsistenci-ja Medžiaga Storis
Kiek dengia žandikaulio dantų?
A/ž kieta okliuzinė kapa
[6]
A//ž Kieta Akrilinė
derva
Nėra
duomenų Dengia visus a/ž dantis Priekinė
deprograminė kapa [6]
Tarp a/ž ir
v/ž Kieta Akrilinė derva
Nėra duomenų
Padengia tik viršutinius centrinius kandžius bei apatinius centrinius bei
šoninius kandžius A/ž minkšta okliuzinė kapa [8,18] A/ž Minkšta Termoplasti nė polietileninė masė
2mm Dengia visus a/ž dantis Stabilizuojanti kapa [1,3-5,7,15,18,20,2 2] V/ž Kieta Akrilinė derva 1,5mm; 2–3mm; 3mm
Dengia visus v/ž dantis
Bruxogard kapa [15] Tarp a/ž ir v/ž Minkšta Termoplasti nė polietileninė masė Nėra
duomenų Dengia visus dantis Priekinė
repozicionuoja nti kapa
[12,19]
A/ž Kieta Akrilinė
derva 4mm Dengia visus a/ž dantis Distrakcinė
kapa [21] V/ž Kieta
Akrilinė derva
Nėra
duomenų Dengia visus v/ž dantis Modifikuota
kapa [17] A/ž Kieta
Akrilinė
32 Kapos rūšis Kuriam žandikauliui gaminama Konsistenci-ja Medžiaga Storis
Kiek dengia žandikaulio dantų? Okliuzinė v/ž kapa [1] V/ž Minkšta Termoplasti nė polietileninė masė
2mm Dengia visus v/ž dantis Hidrostatinė kapa [18] Tarp a/ž ir v/ž Skysta Nėra duomenų Nėra
duomenų Dengia visus dantis
