APATINIO ŽANDIKAULIO PAMATO TANKIOS KAULINĖS MEDŽIAGOS ANALIZĖ PAGAL PANORAMINĮ APATINIO ŽANDIKAULIO INDEKSĄ 20-50 METŲ AMŽIAUS GRUPĖJE

(1)

Aistė Šapokaitė

5 kursas, 4 grupė

APATINIO ŽANDIKAULIO PAMATO TANKIOS

KAULINĖS MEDŽIAGOS ANALIZĖ PAGAL

PANORAMINĮ APATINIO ŽANDIKAULIO INDEKSĄ

20-50 METŲ AMŽIAUS GRUPĖJE

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas

Doc. Dr. Eglė Jagelavičienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA

APATINIO ŽANDIKAULIO PAMATO TANKIOS KAULINĖS MEDŽIAGOS ANALIZĖ PAGAL PANORAMINĮ APATINIO ŽANDIKAULIO INDEKSĄ 20-50 METŲ AMŽIAUS

GRUPĖJE

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas... Darbo vadovas...

(parašas) (parašas)

... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

2017 m. ... 2017m...

(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

(3)

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4

Įvadas, tikslas uždaviniai (1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0

8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti

(4)

11

Medžiaga ir metodai

(2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,

ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0

12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?

0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai

(2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą

tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi

informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20

Rezultatų aptarimas

(1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0

21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis

su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar

(5)

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0 27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas

moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą

temą? +0,2 +0,1 0

32

Praktinės rekomendaci jos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar

jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl. (-2 balai)

<15 psl. (-5 balai)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas 35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas

37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų?

-2

balai -1 balas

38

Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

(6)

39 Plagiato kiekis darbe >20% (nevert. )

40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5 balo

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos

komiteto leidimas? -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo

44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. Recenzento pastabos: ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________

(7)

______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas

(8)

TURINYS

SANTRAUKA ...10

SUMMARY ...11

ĮVADAS ...12

1. LITERATŪROS APŽVALGA ...14

1.1. Amžiniai kaulinio audinio pokyčiai ...14

1.2. Kaulinio audinio modeliacija ir remodeliacija ...14

1.3. Osteoporozės vystymosi priežastys ...15

1.4. Apatinio žandikaulio kaulinio audinio pokyčių ryšys su skeleto kaulais ...15

1.5. Osteoporozės diagnostinių tyrimų sąsajos ...16

1.5.1. Dvisrautė rentgeno abzorbciometrija (DXA) ...16

1.5.2. Kompiuterinė tomografija ...17

1.6. Radiomorfometrinių indeksų pagrindimas diagnostikoje...17

1.6.1. Radiomorfometriniai indeksai ...18

1.6.2. Apatinio žandikaulio pamato tankiosios kaulinės medžiagos indeksas (MCI) ...18

1.6.3. Smakro angos indeksas (MI) ...18

1.6.4. AŽPI - apatinio žandikaulio rezorbcijos indeksas ...18

1.6.5. Apatinio žandikaulio kampo indeksas (AI) ...18

1.6.6. Apatinio žandikaulio kampo indeksas (GI) ...19

1.6.7. Panoraminis apatinio žandikaulio indeksas (PMI) ...19

1.6.8. PMI indekso diagnostinis pagrindimas ...19

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ...20

2.1. Tyrimo vieta ir laikas ...20

2.2. Kontingentas ...20

2.3. Tyrimo atlikimo schema ...20

2.4. Kriterijų, pagal kuriuos atrinkti tiriamieji, formulavimas ir anketos klausimyno sudarymas .20 2.5. Tiriamųjų apklausa, supažindinimas su tyrimu, sutikimo gavimas ir klausimyno pildymas ..21

2.6. Panoraminės radiogramos ...21

2.7. Morfometrinė panoraminių radiogramų analizė ...22

2.8. Statistinė duomenų analizė ...22

3. TYRIMO REZULTATAI...24

3.1. Bendra tiriamųjų charakteristika ...24

3.2. Panoraminio apatinio žandikaulio indekso linijinių matavimų rezultatai ...28

4. REZULTATŲ APTARIMAS ...31

(9)

PADĖKA ...34

IŠVADOS ...35

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...36

LITERATŪROS SĄRAŠAS ...37

(10)

Apatinio žandikaulio pamato tankios kaulinės medžiagos analizė pagal panoraminį apatinio žandikaulio indeksą 20-50 metų amžiaus grupėje

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Apatinio žandikaulio panoraminis indeksas parodo osteoporoze sergančių individų apatinio žandikaulio kaulinės medžiagos pokyčius, susijusius su skeleto kaulų mineralų tankio nuokrypiu. Panoraminio indekso matavimai panoraminėse radiogramose paankstina skeleto osteoporozės diagnostiką. Šio tyrimo tikslas yra ištirti amžiaus ir lyties įtaką apatinio žandikaulio pamato tankiosios kaulinės medžiagos pokyčiams pagal apatinio žandikaulio panoraminį indeksą ir patvirtinti tiesioginės priklausomybės tarp šių rodiklių hipotezę.

Medžiaga ir metodai: Ištirta 138 tiriamųjų (97 moterų ir 41 vyrų), vykdyta anketinė apklausa, surinkti socialiniai – demografiniai, odontologinės anamnezės duomenys, atliktos panoraminės radiogramos. Tiriamieji suskirstyti į 3 amžiaus grupes: 1 grupė – 20-30 metų, 2 grupė – 31-40 metų, 3 grupė – 41-50 metų. „Digimizer 4 Image Analysis“ programa nustatytas apatinio žandikaulio panoraminis indeksas (PMI). Indeksą nustatė tyrimą vykdantis studentas ir 2 nepriklausomi tyrėjai. PMI indekso sąsajoms su lytimi ir amžiumi nustatyti buvo naudota statistinių duomenų analizės programa „SPSS Statistics 22“. Reikšmingumui nustatyti naudotas chi kvadratas. Rezultatai vertinti reikšmingi, kai P<0,05.

Rezultatai: Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp PMI indekso ir skirtingos lyties tiriamųjų (P<0,001). PMI vidurkiai skirtingose amžiaus grupėse analizuoti pagal ANOVA (F=1,44; lls=2; P=0,24). Tarp PMI indekso reikšmių ir skirtingo individų amžiaus statistiškai reikšminga priklausomybė nenustatyta.

Išvados: Panoraminio indekso reikšmės nepriklauso nuo tiriamųjų amžiaus, tačiau reikšmingai skiriasi tarp skirtingų lyčių.

Raktiniai žodžiai: apatinis žandikaulis, panoraminė radiografija, PMI, radiomorfometriniai indeksai, osteoporozė.

(11)

Mandibular cortical bone analysis using panoramic mandibular index in the age group 20 to 50 years

SUMMARY

The relevance of the problem and aim of the work: Panoramic mandibular index (PMI) represents mandibular bone changes for individuals with osteoporosis, which are related to skeletal bone mineral density deviation. PMI measured in panoramic radiograms advances diagnosis of the skeletal osteoporosis. The objective of the study is to investigate the influence of age and gender on mandibular bone changes based on PMI and to confirm the hypothesis of direct relationship between these indicators.

Material and methods: 138 individuals were examined (97 women, 41 men), a survey was conducted, socio-demographic, dental anamnesis data were collected and panoramic radiographic examination was performed. Patients were divided into 3 age groups. 1st age group – 20-30 years old; 2nd_{group – 31-40 years old, 3}rd_{group – 41-50 years old. Digimizer 4 Image Analysis program}

was used to measure the mandibular panoramic index. PMI was set by investigating student and two independent investigators. To determine how PMI index interfaces with gender and age the statistical analysis program SPSS Statistics 22 was used. The significance was calculated with chi square. The results were considered as significant at P<0,05.

Results: The statistical significance between PMI and different gender was found (P<0,001). The averages of PMI in different age groups were analysed by ANOVA (F=1,44; lls=2; P=0,24). PMI values between different age groups was not statistically significantly dependable.

Conclusions: PMI values in different age groups was not statistically significantly different, however it was significant between different gender.

(12)

12

ĮVADAS

Osteoporozė (OP) – tai lėtinė liga, su kuria visuomenei senstant susiduria vis didesnė populiacijos dalis. Amerikos bendrosios praktikos chirurgų žurnalas The Surgeon General of the United States įspėja, kad 2020 metais apie 50% amerikiečių virš 50 metų amžiaus priklausys didelės kaulų lūžių rizikos grupei, todėl skelbia rekomendaciją imtis visų įmanomų priemonių ankstyvai osteoporozės diagnostikai ir profilaktikai užtikrinti [1]. Tai tyli ir agresyvi liga, apie kurios egzistavimą dažniausiai sužinoma jau ligai progresuojant, susilpnėjus kaulų mikrostruktūrai, sumažėjus kaulinei masei. Vėliau galimi patologiniai kaulų lūžiai, kurie sąlygoja invalidumą ar net padidina mirties riziką [2,3].

PSO atkreipia dėmesį, kad ankstyva osteoporozės diagnostika yra labai reikalinga ir būtina. Rao su bendraautoriais, tirdami jaunus žmones nuo 30 iki 60 metų, nurodė, jog individui senstant kaulinė masė apatiniame žandikaulyje mažėja [4]. Dar 1991 metais Benson su bendraautoriais rašė, kad apatiniame žandikaulyje vykstančių tankiosios kaulinės medžiagos amžinių pakitimų stebėjimas gali būti panaudotas ankstyvai OP diagnostikai, juo labiau, kad panoraminės radiogramos atliekamos pacientams dantų diagnostikos ir gydymo tikslais įvairiame amžiuje [5]. Gydytojai odontologai, atlikdami keletą matavimų panoraminėse radiogramose ir apskaičiuodami apatinio žandikaulio panoraminį indeksą (PMI), galėtų būti vieni pirmųjų diagnozuojantys pakitimus skeleto kauliniame audinyje ir siunčiantys pacientus tolimesnei klinikinei diagnostikai. Tai turėtų būti ypač efektyvu, žinant, jog PMI apskaičiavimas nereikalauja papildomų sąnaudų, yra neinvazinis ir gana paprastas.

Yra atlikta nemažai tyrimų, įrodančių apatinio žandikaulio pamato tankiosios kaulinės medžiagos (TKM) pakitimų sąsajas su bendrais skeleto kaulinio audinio pokyčiais [2,3,6]. Tačiau tiksli amžiaus ir lyties įtaka kaulinio audinio pokyčiams galutinai nėra aiški dėl populiacijų, rasių skirtumų, geografinės padėtis įvairovės, skirtingo gyvenimo būdo, žalingų įpročių, vaistų vartojimo ir ligų [7,8,9]. Yra įrodyta, kad kaulų mineralų tankio pokyčiai gali būti diagnozuoti ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir jauniems [4]. Todėl nustačius sąsajas tarp sveikų ar osteopeniją turinčių skirtingos lyties ir amžiaus grupių individų ir apatinio žandikaulio PMI, būtų galima sužinoti, nuo kokio amžiaus anksčiausiai, diagnostikos tikslais būtų galima pradėti analizuoti panoramines radiogramas, vertinti radiomorfometrinius apatinio žandikaulio indeksus kuomet dar nėra nusiskundimų [2,3,6]. Iki šiol tokio pobūdžio tyrimai, naudojant panoraminį apatinio žandikaulio indeksą, Lietuvoje atlikti nebuvo.

(13)

13 Šio tyrimo tikslas yra ištirti amžiaus ir lyties įtaką apatinio žandikaulio pamato tankiosios kaulinės medžiagos pokyčiams pagal apatinio žandikaulio panoraminį indeksą ir patvirtinti tiesioginės priklausomybės tarp šių rodiklių hipotezę.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti tiriamąją grupę pagal socialinius - demografinius, rizikos veiksnius ir įvertinti jų sąsajas su apatinio žandikaulio panoraminiu indeksu.

2. Atlikti radiografinį ištyrimą, išmatuoti ir išanalizuoti apatinio žandikaulio panoraminį indeksą.

3. Įvertinti amžiaus įtaką apatinio žandikaulio panoraminio indekso reikšmei.

(14)

14

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Amžiniai kaulinio audinio pokyčiai

Maždaug trisdešimtaisiais gyvenimo metais baigia formuotis žmogaus kaulinis audinys ir tai yra laikas, nuo kurio gali pradėti mažėti kaulinio audinio mineralų tankis (KMT) ir didėti porėtumas [4]. Mažėjant kaulo masei, sumažėja ir kaulų tvirtumas bei geba atlaikyti mechaninį krūvį, padidėja trapumas [2,3]. Architektūrinių kaulo degeneracijos požymių jau randama ir tarp jauno amžiaus individų [2,4]. Rao su bendraautoriais atžymi, kad apskritai kaulų mineralų tankio pokyčiams reikšmės turi daug nuo mūsų nepriklausančių veiksnių, tokių kaip rasė, lytis, amžius, gyvenamosios vietos lokalizacija [4]. Jaunų žmonių KMT sumažėjimui įtakos turi vitamino D trūkumas ir geografinė padėtis, nes šiuos pokyčius iš dalies apsprendžia saulėje sintetinamo vitamino D kiekis organizme, kuris yra labai svarbus kaulinio audinio vystymuisi ir gali lemti maksimalios kaulinio audinio masės nesusiformavimą jaunystėje [10]. Vyresniame amžiuje, stokojant vitamino D, mažėja KMT, raumenų tvirtumas ir padidėja kaulų lūžių rizika [11]. Nagrinėjant kaulinio audinio struktūrą veikiančius rasinius skirtumus yra nustatyta, kad juodaodžių moterų skeleto kaulinio audinio mineralų tankis bėgant metams praktiškai nesikeičia, o europiečių moterų šie pokyčiai ženkliai didėja ypač pomenopauziniame laikotarpyje, t.y., net viena iš trijų moterų kenčia nuo osteoporozės. Europiečių vyrų tarpe osteoporoze serga vienas iš penkių penktąją dešimtį įpūsėjusių vyrų [12].

1.2. Kaulinio audinio modeliacija ir remodeliacija

Visą žmogaus gyvenimą kaulinis audinys yra linkęs kisti. Jame nuolat vyksta rezorbcijos, regeneracijos, remodeliacijos ir modeliacijos procesai [3]. Medžiagų apykaita čia vaidina svarbų vaidmenį, aprūpindama kaulinį audinį mineralinėmis medžiagomis. Žmogaus skeletas susiformuoja kaulinio audinio modeliacijos metu, veikiant osteoblastams ir osteoklastams. Būtent osteoblastų ir osteoklastų nepriklausoma veikla šį procesą skiria nuo remodeliacijos [3]. Modeliacijos metu formuojasi kaulų forma, kuri gali būti nulemta ir išorės veiksnių. Kaulinio audinio augimas gali nesustoti ir organizmui jau nustojus augti, tuomet stimuliacija vyksta fizinės veiklos metu [13]. Kaip yra įrodyta, jog tenisą žaidžiančių žmonių pagrindinė kamuoliuką atmušanti ranka turi didesnę kaulinę masę [13]. Dar vienas stimuliacijos būdas - stimuliacija gydymo tikslais, pavyzdžiui, naudojant ortodontinio tempimo aparatus žandikaulių plėtimui, esant apatinio ar viršutinio žandikaulio hipoplazijai [14]. Kaulinio audinio remodeliacijos metu senas kaulinis audinys pakeičiamas nauju ir vyksta adaptacija funkcinei apkrovai ir jos metu atsirandantiems smulkiems įtrūkimams [15]. Suaugusio žmogaus skeleto kaulai visiškai atsinaujina kas 10 metų. Vyksta keturių fazių remodeliacijos procesas: 1) aktyvacijos fazės metu sutelkiami osteoklastai; 2) rezorbcijos fazės metu osteoklastai atlieka kaulinio audinio rezorbciją; 3) pasikeitimo fazė, kuomet

(15)

15 osteoklastai išvengia apoptozės ir yra sutelkiami osteoblastai; 4) naujo kaulinio audinio formavimosi fazė, kurios metu osteoblastai gula ant organinės kaulo matricos, ši vėliau mineralizuojasi ir susidaro naujas kaulinis audinys [3]. Bėgant laikui ir individui senstant, iš pažiūros tobulas atsinaujinimo modelis, keičiasi. Jonasson tyrė nuo 22 iki 75 metų amžiaus moterų apatinio žandikaulio alveolinės ataugos kaulo lygį per 5 metus ir gavo reikšmingą alveolinės ataugos kaulo aukščio sumažėjimą tarp visų tiriamųjų . Mokslininkė pažymi, jog tai kaulinio audinio rezorbcijos ir formavimosi disbalanso pasekmė [15]. Osteoblastai ir osteoklastai nebūtinai veikia proporcingai - su laiku osteoklastų aktyvumas didėja, o osteoblastų- mažėja. Taip prasideda kaulų atsinaujinimo sutrikimai, dėl kurių mažėja kaulinio audinio masė, pasikeičia mikroarchitektūra ir vystosi osteoporozė [3].

1.3. Osteoporozės vystymosi priežastys

OP atsirasti įtakos gali turėti nemažai veiksnių, tačiau bus aptariami svarbiausi. Holm su bendraautoriais 12 metų tyrė osteoporozės atsiradimo rizikos veiksnius ir nurodė statistinį reikšmingumą tarp akivaizdaus KMT sumažėjimo rūkančių tiriamųjų tarpe. Tokiu būdu įrodė ir patvirtino, jog rūkymas tiesiogiai susijęs su osteoporozės vystymusi [16]. Kribs su bendraautoriais nurodo, jog inkstų ligomis sergančių ir menopauzės periode esančių moterų, apatinio žandikaulio kraštas ties žandikaulio kampu yra ženkliai sumažėjęs [17]. Sergant inkstų ligomis vystosi hipokalcemija dėl padidėjusio Ca2+ _{šalinimo inkstuose. Taip skatinama parathormono sintezė ir}

vystosi antrinis hiperparatiroidizmas- aktyvinama osteoklastų veikla ir skatinamas kalcio išskyrimas iš kaulų, sukeliantis kaulinio audinio degeneraciją [18]. Sutrikus prieskydinių liaukų funkcijai ir prasidėjus jų hiperfunkcijai, vystosi pirminis hiperparatiroidizmas, kurio mechanizmas toks pat, kaip jau aprašyto antrinio hiperparatiroidizmo. Esant skydliaukės hipofunkcijai ar sergant miksedema, endokrininiais susirgimais ar reumatoidiniu artritu gali pasireikšti greitai progresuojanti kaulo rezorbcija [18]. Taip pat yra įrodyta gliukokortikoidų, hormoninių preparatų ar bifosfonatų įtaka OP vystymuisi tiek skeleto kauluose, tiek apatiniame žandikaulyje [7,8,9]. Menopauzės laikotarpiu estrogenai veikia periodonto ląstelių proliferaciją, diferenciaciją, prarandamas prisitvirtinusių periodonto audinių kiekis, sulėtėja kaulinio audinio remodeliacijos procesai žandikauliuose ir sumažėja KMT [19].

1.4. Apatinio žandikaulio kaulinio audinio pokyčiųryšys su skeleto kaulais

Įrodyta, jog KMT mažėjimas skeleto kauluose (pėdų, plaštakų, dilbio, žąstikaulio, klubakaulio, šlaunikaulio, stuburo kauluose) yra susijęs ir su pokyčiais ir KMT mažėjimu apatiniame žandikaulyje [19,20,21]. Sąsajos buvo pastebėtos dar 1960 metais [4,20]. Drozdzowska su bendraautoriais nurodo, kad apatinio žandikaulio alveolinės ataugos KMT, kaip ir kitų skeleto

(16)

16 kaulų, nuolat mažėja, vykstant pokyčiams tankiojoje kaulinėje medžiagoje [20]. Tankioji kaulinė medžiaga sudaro 75% šlaunikaulio kaulinės masės ir 80% apatinio žandikaulio kaulinės masės [3,19]. Panaši šlaunikaulio ir apatinio žandikaulio sudėtis leidžia lyginti šių kaulų KMT osteoporoze sergančių pacientų tarpe. White su bendraautoriais matavo šlaunikaulio kaklelio mineralinį tankį DXA tyrimo metodu ir jį lygino su apatinio žandikaulio TKM aukščiu. Pastarojo sumažėjimas leido identifikuoti 130 (83%) iš 157 šlaunikaulio osteopenijos ar osteoporozės atvejų, todėl autoriai apatinio žandikaulio rodmenis pažymi kaip ypač patikimus (p<0,001) [21]. Pavicin su bendraautoriais nustatė teigiamą statistiškai reikšmingą ryšį tarp šlaunikaulio KMT ir PMI, ir pažymi, jog tai tikslus indeksas KMT sumažėjimui skelete diagnozuoti [22]. Taip pat yra studijų, kuriose įrodyta apatinio žandikaulio KMT, vertinto pagal PMI indeksą, reikšmingas ryšys su kulnakaulio KMT [19]. Šie tyrimai įrodo, jog panaši skeleto kaulų sudėtis leidžia skeleto kaulų mineralinį tankį lyginti su apatinio žandikaulio kaulinės medžiagos pokyčiais ir gauti patikimus rezultatus.

1.5. Osteoporozės diagnostinių tyrimų sąsajos

Įvykus osteoporoziniams lūžiams, iškyla sveikatos, ekonominių, socialinių problemų, todėl ankstyva diagnostika ne tik reikalinga, bet ir būtina [8].

Literatūroje aprašomi ir analizuojami dažniausiai atliekami ir tiksliausi OP diagnostiniai tyrimai ir jų sąsajos su panoraminėse radiogramose tiriama apatinio žandikaulio pamato tankiąją kauline medžiaga ir skeleto KMT [19,23].

1.5.1. Dvisrautė rentgeno abzorbciometrija (DXA)

Tai auksinis standartas OP diagnostikoje. DXA metu tiriama juosmeninės stuburo dalies ir šlaunikaulio kaklelio kaulų mineraliniai tankiai. KMT gali būti matuojamas g/cm2_{, tačiau}

dažniausiai jis apibūdinamas T lygmeniu, kuris parodo kaulų mineralų tankio nuokrypį, nuo tos pačios lyties sveikų trisdešimtmečių mineralinio kaulų tankio nuokrypio [23]. Kuomet T lygmuo ≤ − 2,5, tuomet galime įtarti osteoporozę, kai T lygmuo ≤ − 1,0 esama osteopenijos, norma tarp +1 ir -1 [23]. Tyrimas pasižymi sąlyginai mažu apšvitos kiekiu ir yra nebrangus lyginant su kompiuterine tomografija. Tačiau tirti žandikaulių kaulinę medžiagą juo nėra patogu, nes tyrimas ilgai trunka, nėra komfortiškas pacientui. Nors DXA tyrimas tikslus, tačiau kai kuriose šalyse jis nėra toks paplitęs ir tai apsunkina diagnostines galimybes [24]. Panoraminės radiogramos galėtų išspręsti šią problemą dėl įrodyto šio tyrimo patikimumo ir suderinamumo bei jau aptarto atlikimo dažnio. Devi su bendraautoriais teigia, kad nors apatinio žandikaulio TKM matavimai pagal PMI indeksą negali visiškai atstoti DXA tyrimo, tačiau DXA ir PMI nustatymo panoraminėje radiogramoje sąsajos yra įrodytos [24]. Gydytojui odontologui tai yra prieinama ir turėtų tapti įprasta procedūra.

(17)

17 1.5.2. Kompiuterinė tomografija

Kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas yra vienas moderniausių ir tiksliausių medicinoje naudojamų diagnostinių tyrimų [23]. Esant indikacijoms, skeleto OP diagnostikai šis tyrimas yra vienas specifiškiausių ir jautriausių. Tarkime, pacientą jau yra ištikęs patologinis osteoporozinis lūžis ir jo pozicionavimas tyrimo metu yra apsunkintas [23]. Tai išspręsti leidžia KT, kurios metu gerai matoma tiek akytoji, tiek tankioji kaulinė medžiaga, be to, naudojant aukštos raiškos parametrus galima spręsti apie šių medžiagų tarpusavio ryšį, padėtį, porėtumą, KMT, net kaulo tvirtumą [23]. Nepaisant specifiškumo, šis tyrimas nėra pirmo būtinumo OP diagnostikoje ar profilaktikoje, nes negali būti atliekamas pakartotinai dažnai dėl laiko ir piniginių sąnaudų, didelio jonizuojančios spinduliuotės kiekio. Brasileiro su bendraautoriais aprašė TKM mineralinio tankio matavimus apatiniame žandikaulyje CTI indeksu, kuris yra PMI indekso atitikmuo kompiuterinėje tomografijoje, tačiau nenustatė reikšmingo ryšio tarp sveikų ir OP sergančių žmonių KMT, nors KMT ir buvo mažesnis osteoporoze sergančiųjų tarpe [25]. Koh ir Kim yra pirmosios panaudojusios CTI indeksą KMT nustatymui apatiniame žandikaulyje, tačiau taip pat negavo reikšmingo ryšio su osteoporoze sergančių tiriamųjų DXA tirtu skeleto KMT [26]. Gauti rezultatai nėra vienareikšmiški, todėl reikalingi tolimesni tyrimai. Tačiau kol kas CT yra per brangus ir per didelę jonizuojančią spinduliuotę skleidžiantis tyrimas apatinio žandikaulio KMT tirti.

1.6. Radiomorfometrinių indeksų pagrindimas diagnostikoje

Panoraminė radiografija diagnostikos tikslais yra naudojama jau 40 metų [1]. Tyrimo metu atvaizduojami pacientų dantys ir žandikauliai, smilkininio apatinio žandikaulio sąnariai, sinusai. Tai gana nebrangus tyrimas, pasižymintis mažu jonizuojančios spinduliuotės kiekiu [19]. Radiomorfometrinių indeksų matavimas panoraminėse radiogramose šiomis dienomis yra gana paplitęs tarp mokslininkų [2]. Radiomorfometriniai indeksai, esantys smakro angos projekcijoje yra vieni tiksliausių ir patikimiausių, kadangi smakro anga yra gana aiškiai matoma struktūra. Taip pat smakro angos srityje vertikalus ir horizontalus radiografinio vaizdo didinimo koeficientas yra pastovus dydis, artimas vienetui [29]. Taguchi su bendraautoriais patvirtina, jog apatinio žandikaulio radiomorfometrinius indeksus tikslinga naudoti, įtariant sumažėjusį kaulų mineralinį tankį [1]. Tarptautinis Osteoporozės fondas žmonėms, vartojantiems vaistus OP gydymui, rekomenduoja atlikti DXA tyrimus kas du metus [28]. Tuo tarpu žmonės gydytojus odontologus aplanko dažniausiai kartą per metus, ir tai yra tikrai dažniau, nei bendros praktikos gydytojus ar tiria KMT, ir nemažai daliai asmenų diagnostikos tikslais yra atliekamos panoraminės radiogramos. Jos gali būti reikalingos gydymo planui sudaryti, bet taip pat, galima tikslingai įvertinti pokyčius žandikaulio kaule žinant, jog pacientų, sergančių ar turinčių riziką susirgti OP, daugėja [28].

(18)

18

1.6.1. Radiomorfometriniai indeksai

Šiuo metu literatūroje randami šeši radiomorfometriniai indeksai, žymintis žandikaulių kaulinio audinio struktūrinius pakitimus [19,29,30]. Tačiau ne visi yra patogūs naudoti ir vienodai tikslūs. Visi jie yra nustatomi panoraminėse radiogramose ir toliau pateikti.

1.6.2. Apatinio žandikaulio pamato tankiosios kaulinės medžiagos indeksas (MCI)

Tai kokybinis dydis, nusakantis apatinio žandikaulio pamato tankiosios kaulinės medžiagos vidinio krašto formą ir vientisumą. Jis nustatomas panoraminėje radiogramoje vizualiai, vertinant vidinį tankiosios kaulinės medžiagos kraštą už smakro angų. Šio indekso autorius Klemetti išskiria tris pamato TKM klases: C1 klasė – vidinis pamato TKM kraštas yra normalus ir lygus; C2 klasė – nežymiai pakitęs vidinis sluoksnis su būdinga lakūnine rezorbcija arba besiformuojančios tankiosios kaulinės medžiagos vidiniu atsisluoksniavimu ir C3 klasė – smarkiai erozijos paveiktas vidinis TKM sluoksnis su lakūnine rezorbcija ir poromis [29].

1.6.3. Smakro angos indeksas (MI)

Tai kiekybinis dydis, nusakantis apatinio žandikaulio tankiosios kaulinės medžiagos aukštį ties smakro anga ir matuojamas pagal Ledgerton metodiką [31]. Specialios programos pagalba išvedamas status kampas, kurio viena liestinė kerta smakro angos centrą, o kita eina lygiagrečiai apatinio žandikaulio pamato apatiniam kraštui. TKM aukštis matuojamas ant liestinės, einančios per smakro angą. Normali MI reikšmė yra ≥3.5 mm [30].

1.6.4. AŽPI - apatinio žandikaulio rezorbcijos indeksas

Tai kiekybinis dydis parodantis apatinio žandikaulio aukščio sumažėjimą dėl alveolinės dalies rezorbcijos. Specialios programos pagalba išvedamas status kampas, kurio viena liestinė kerta smakro angos centrą, o kita eina lygiagrečiai apatinio žandikaulio pamato apatiniam kraštui. Per šį statmenį išvedami du atstumai ir apskaičiuojamas santykis, tarp linijos matuojančios apatinio žandikaulio aukštį ir linijos nuo smakro angos vidurio iki apatinio žandikaulio pamato apatinio krašto [19].

1.6.5. Apatinio žandikaulio kampo indeksas (AI)

Tai kiekybinis dydis, matuojamas išvedus dvi susikertančias linijas per apatinio žandikaulio TKM ir šakos apatinį kraštą. Nuo šio statmens matuojamas tankiosios kaulinės medžiagos storis, kurios norma yra > 3.2mm [30].

(19)

19 1.6.6. Apatinio žandikaulio kampo indeksas (GI)

Tai kiekybinis matavimas, kuris matuojamas išvedus dvi susikertančias linijas, einančias per užpakalinį apatinio žandikaulio šakos kraštą ir išorinį TKM kraštą. Iš šios linijos susikirtimo taško matuojamas TKM storis, norma > 1,2 mm [30].

1.6.7. Panoraminis apatinio žandikaulio indeksas (PMI)

Tai radiomorfometrinis indeksas taip pat turintis kiekybinę išraišką. Indeksas nustatomas išvedus statmenį per smakro angos centrą iki apatinio žandikaulio pamato apatinio krašto. Apskaičiuojamas santykis tarp per statmenį einančios linijos nuo smakro angos centro iki apatinio žandikaulio pamato apatinio krašto ir linijos, matuojančios apatinio žandikaulio TKM storį. Šio indekso reikšmė laikoma normali kai > 0.3 [5,30,32].

1.6.8. PMI indekso diagnostinis pagrindimas

Indeksų gausa apsunkina jų pasirinkimą, neįsigilinus į jų patikimumo laipsnį. Drozdzowska su bendraautoriais prognozavo KMT sumažėjimą analizavo PMI diagnostinį slenkstį (0,33) ir nustatė tyrimo jautrumą 79%, specifiškumą 81% [20]. Calciolari su bendraautoriais sisteminėje apžvalgoje išnagrinėjo 9 straipsnius, kuriuose PMI indekso (kai T lygmuo < -1, o PMI slenkstinė reikšmė 0,3), tyrimo jautrumas nuo 40,8% iki 100% , specifiškumas nuo 47% iki 88%. Lygindami visus radiomorfometrinius indeksus ir nagrinėdami 50 straipsnių, aprašančių skirtingų indeksų naudojimo techniką, tie patys autoriai išvadose nurodė PMI indeksą, kaip tiksliausią radiomorfometrinį indeksą, nustatant sumažėjusio apatinio žandikaulio KMT [27]. Apatinio žandikaulio PMI indeksas OP diagnostikoje yra tinkamas diagnostinis kriterijus [2,8,27].

(20)

20

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Tyrimo vieta ir laikas

Tyrimas atliktas LSMUL KK Dantų ir burnos ligų ir Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikose. Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas, Nr. BEC-OF-69 (1 priedas). Tyrimo pradžia 2016 m. birželio mėnuo, pabaiga 2016 m. rugsėjo mėnuo. Anketas rinko tyrimą vykdantis studentas, panoraminės radiogramas atliko rentgeno laborantė.

2.2. Kontingentas

Atsitiktinės atrankos būdu tyrime dalyvauti buvo pasiūlyta vyrams ir moterims nuo 20 iki 50 metų amžiaus, kurie lankėsi LSMUL KK Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje ir diagnostikos ar gydymo tikslu turėjo siuntimą panoraminiam radiografiniam tyrimui atlikti. Iš viso buvo tirta 216 tiriamųjų, tačiau remiantis nustatytais atrankos kriterijais ir apskaičiavus tiriamųjų grupės imties dydį, dalyvaujančių liko 138 individai. Tiriamųjų imties grupės dydis apskaičiuotas bandomosios studijos metu.

2.3. Tyrimo atlikimo schema

1. Tyrimo plano sudarymas ir bioetikos dokumentacijos ruošimas. 2. Atrankos kriterijų formulavimas ir anketos klausimyno sudarymas.

3. Tiriamųjų asmenų apklausa, supažindinimas su tyrimo tikslu ir metodais, sutikimo gavimas ir anketos pildymas.

4. Panoraminio radiografinio tyrimo atlikimas ir radiogramos morfometrinė analizė. 5. Statistinė duomenų analizė.

2.4. Kriterijų, pagal kuriuos atrinkti tiriamieji, formulavimas ir anketos klausimyno sudarymas

Tiriamieji buvo atrinkti pagal šiuos kriterijus: 1. Gerai ir patenkinamai besijaučiantys tiriamieji.

2. Nesergantys cukriniu diabetu, skydliaukės ligomis, reumatoidiniu artritu ar osteoporoze. 3. Nevartojantys Ca preparatų, hormoninių preparatų, vit. D, kortikosteroidų, bifosfonatų. 4. Moterys, kurioms dar neprasidėjusi menopauzė.

5. Nerūkantys asmenys.

6. Panoraminėje radiogramoje aiškiai matoma smakro anga. 7. Individai, turintys dantis ir antagonistus ties smakro angomis.

(21)

21 Tyrime nedalyvavo individai, kurių funkcija smakro angų srityje atkurta implantais; metų bėgyje turėjo odontologinių operacijų, žandikaulių lūžių; neturintys dantų bei antagonistų smakro angos srityje; vyresni nei 50 metų; neturintys motyvacijos dalyvauti tyrime. Klausimyne atsispindėjo aukščiau pateikti kriterijai [7,8,9,16,17,18,19].

2.5. Tiriamųjų apklausa, supažindinimas su tyrimu, sutikimo gavimas ir klausimyno pildymas

Asmenys buvo supažindinti su šio tyrimo tikslu, metodu, trukme, jonizuojančios spinduliuotės doze, skaitė tiriamojo asmens informavimo formą ir, gavus rašytinį asmens dalyvavimo tyrime sutikimą, buvo prašomi užpildyti klausimyną (2,3,4 priedai). Siekiant išsaugoti tiriamojo anonimiškumą, klausimynas buvo koduotas. Klausimyno pagalba buvo surinkti duomenys apie individų amžių ir lytį, gyvenamąją vietą, išsilavinimą, higienos įpročius, apsilankymo pas gydytoją odontologą dažnį, prieš tai buvusias chirurgines intervencijas burnoje, periodonto audinių uždegimą, prarastus dantis, vartojamus medikamentus (hormoniniai preparatai, bifosfonatai, Ca turintys preparatai, kortikosteroidai, Vit.D), mitybos įpročius, aktyvaus laisvalaikio trukmę, rūkymą, bendrą savijautą, ar serga ligomis, kurios turi įtaką kaulinio audinio metabolizmui (cukriniu diabetu, skydliaukės ligomis, reumatoidiniu artritu, osteoporoze), ar kada turėjo kaulų lūžių, buvo tyręsi KMT. Moterys buvo prašomos nurodyti menopauzinio laikotarpio pradžią.

2.6. Panoraminės radiogramos

To paties vizito metu LSMUL KK Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje rentgeno kabinete Radiografu CS 9000/ CS 9000 3D (2013 JAV) buvo atliktas panoraminis radiografinis tyrimas. Tyrimą vykdė rentgeno laborantė pagal Dutra su bendraautoriais pasiūlytą metodiką ir įrenginio naudojimosi instrukcijas: prieš tyrimą tiriamieji turėjo nusiimti papuošalus ar kitus metalo turinčius daiktus [33]. Uždėta švininė prijuostė kūnui ir apsauga skydliaukei, prie rentgenografo prašoma stovėti kojas laikant labiau į priekį, rankas - ant specialių rankenų šonuose, sukąsti sukandimo blokatorių. Pozicionuoti spinduliai vertikaliai eina per tiriamojo veido vidurio liniją, o horizontaliai per Frankfurto horizontalę. Tyrimas atliktas paciento paprašius stovėti ramiai, užmerkti akis, kvėpuoti pro nosį [33].

Ekspozicijos trukmė nuo 4 iki 16 sekundžių, priklausomai nuo paciento sudėjimo. Anoidinė srovė nuo 8 iki 10 mA, anoidinė įtampa nuo 68 iki 74 kV, rentgeno spinduliuotė 130 μGy/h.

Panoraminės radiogramos sukeltos į USB laikmeną, koduotos pagal tiriamojo anketos kodą ir įvertintos linijinių morfometrinių matavimų atlikimo tinkamumui. Duomenys koreguoti pagal panoraminio radiografo didinimo koeficientą (k=0,9).

(22)

22 2.7. Morfometrinė panoraminių radiogramų analizė

Panoraminėse radiogramose apatinio žandikaulio kauliniam audiniui tirti ir indeksui nustatyti buvo atlikti radiomorfometriniai linijiniai matavimai. PMI indeksą nustatė tyrimą vykdantis studentas ir 2 nepriklausomi tyrėjai pagal Benson, naudojant Taguchi (1995) pasiūlytą modifikaciją [5,32]. Matavimai atlikti abiejose žandikaulio pusėse naudojant Digimizer 4 image analysis programą. Išvestas statmuo KL (1 pav.) nuo apatinio žandikaulio alveolinės ataugos viršutinio krašto iki pamato tankiosios kaulinės medžiagos išorinio krašto. Per statmenį išvestos dar dvi papildomos linijos: pirmoji MN (1 pav.) žymi atstumą nuo smakro angos centro iki apatinio žandikaulio pamato TKM išorinio krašto; antroji C (1 pav.) žymi apatinio žandikaulio pamato TKM storį (1pav.). Programinė matavimo įranga rezultatus pateikia pikseliais, duomenys versti milimetrais ir apskaičiuotas PMI - apatinio žandikaulio TKM storio ir atstumo nuo smakro angos iki apatinio žandikaulio TKM apatinio krašto, santykis (C/ML)(1 lentelė). PMI vidurkis gautas atlikus individualius matavimus abiejose žandikaulio pusėse ir sudėjus juos su 2 nepriklausomų tyrėjų gautais PMI vidurkiais. Tolimesnėje analizėje naudotas bendras vidurkis, nes buvo apskaičiuotas tyrėjų sutariamumo koeficientas κ, pagal kurį buvo tikslinga naudoti sumuotą vidurkį.

1 pav. Linijinių matavimų žymėjimas.

2.8. Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 22 statistinės analizės programą. Duomenų analizei buvo naudotos koduotos tiriamųjų anketos ir koduotų panoraminių radiogramų duomenys.

Tyrimo imtis nustatyta pagal panašaus tyrimo imtį ir gautus rezultatus [34]. Gauta tyrimo galia 阝=0,98 ir tyrimo pasikliovimo lygmuo α=0,05. Tolydiesiems dydžiams įvertinti buvo apskaičiuota mediana, vidurkiai ir standartinis nuokrypis. Kolmogorov-Smirnov testu nustatytas kiekybinių dydžių normalumo pasiskirstymas. Skirtingų grupių vidurkiams palyginti ir įvertinti atliktas oneway ANOVA testas (Analysis of Variance). Nustatyti, ar to pačio kintamojo vidurkių

(23)

23 skirtumai tarp amžiaus grupės ir lyties yra statistiškai reikšmingi, naudotas 2 nepriklausomų imčių t-testas. Nustatyti statistinių ryšių stiprumui naudotas Pirsono (Pearson) tiesinės koreliacijos koeficientas, tikrinant hipotezes apskaičiuotas Chi kvadratas. ROC kreive nustatytas duomenų jautrumas ir specifiškumas. Tyrimo vertė nustatyta apskaičiavus plotą po ROC kreive: tyrimo vertė puiki, jei plotas po kreive 1-0,9; labai gera vertė 0,9-08; gera vertė 0,8–0,7; patenkinama vertė 0,7– 0,6; patenkinama vertė 0,6-0,5. Reikšmingumo lygmuo tikrinant statistines hipotezes pasirinktas 0,05 [35].

(24)

24

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Bendra tiriamųjų charakteristika

Tyrimui atlikti iš viso buvo surinkta 216 anoniminių anketų ir tiek pat panoraminių radiogramų. Įvertinti anketos duomenys, panoraminių radiogramų kokybė, pagal nustatytus atrankos kriterijus atrinkta 138 tyrimui tinkančių tiriamųjų (2pav).

2 pav.: Tyrime dalyvavusių vyrų ir moterų kiekybinis ir procentinis pasiskirstymas.

Pacientai buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes: 1 gr. - 20-30 metų; 2 gr. - 31-40 metų; 3 gr. - 41-50 metų. Bendros tiriamųjų grupės amžiaus vid. 32 (SN 8,44). Jauniausiam 20 metų, vyriausiam 50 metų. Procentinis amžiaus grupių pasiskirstymas tarp skirtingos lyties tiriamųjų pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė: Amžiaus grupių tarp skirtingų lyčių procentinis ir kiekybinis pasiskirstymas.

Amžiaus grupės Lytis Iš viso

Moteris Vyras 1 grupė (20-30 m.) (0,28 SN 0,06) Tiriamųjų skaičius (n) Amžiaus grupė (%) Lyties grupėje (%) 36 66,7% 37,1% 18 33,3% 43,9% 54 100% 39,1 2 grupė (31-40 m.) (0,29 SN 0,06) Tiriamųjų skaičius (n) % Amžiaus grupė % Lyties grupėje 32 66,7% 33,0% 16 33,3% 39,0% 48 100% 34,8% 3 grupė (41-50 m.) (0,31 SN 0,06) Tiriamųjų skaičius (n) % Amžiaus grupė % Lyties grupėje 29 80,6% 29,9% 7 19,4% 17,1% 36 100% 26,1% Iš viso (0,29 SN 0,06) Tiriamųjų skaičius (n) % Amžiaus grupė 97 70,3% 41 29,7% 138 100%

(25)

25 Socialiniai - demografiniai rezultatai parodė, kad tyrime dalyvauja 90,6% (n=24) tiriamųjų, gyvenančių mieste; 3,6% (n=5) rajono centre ir 5,8% (n=8) - kaime. Aukštąjį išsilavinimą turėjo 72,5% (n=100), vidurinį 23,9% (n=33), pagrindinį 3,6% (n=5) tiriamieji.

Išanalizavus anketas, buvo gauti aprašomosios statistikos duomenys, susiję su tiriamųjų sveikata ir gyvenimo būdu.

Atsakymai į klausimą apie paskutinį vizitą pas odontologą pateikti stulpelinėje diagramoje (3 pav.).

3 pav.: Tiriamųjų lankymosi pas gydytoją odontologą dažnis.

Diagrama atspindi, kad du trečdaliai tiriamųjų rūpinasi burnos sveikata: iš jų 69 moterys ir 23 vyrai, kurių amžiaus vidurkis 32,7 (SN 8,4) metai.

Bent kartą per metus profesionalios burnos higienos procedūros buvo atliekamos 68,1% (n= 94) tiriamiesiems. Du ir daugiau kartų per metus profesionali burnos higiena atliekama 8,7% (n=12) tiriamųjų. Nesirūpino savo burnos higiena 22,5% (n=31) individų, vienas asmuo į šį klausimą neatsakė. Kad analizė taptų išsamesnė, buvo nagrinėta profesionalios higienos atlikimo dažnis tarp skirtingų amžiaus grupių tiriamųjų. Analizės duomenys pateikti 2 lentelėje.

(26)

26 2 lentelė: Kiekybinis burnos higienos dažnio pasiskirstymas tarp skirtingų amžiaus grupių tiriamųjų.

Tiriamųjų amžiaus grupės

Iš viso 20-30 metų 31-40 metų 41-50 metų

Kiek kartų metuose atliekama profesionali burnos higiena

Nei vieno karto (n) 14 13 4 31

Vieną kartą (n) 35 30 29 94

Du kartus ir

daugiau (n) 5 4 3 12

Iš viso (n) 54 47 36 137

Lentelės duomenys rodo, jog didžiajai daliai visų amžiaus grupių tyriamųjų bent kartą metuose yra atliekama profesionali burnos higiena. Šios anketos klausimo rezultatai glaudžiai susiję su kitu klausimu apie dantenų kraujavimą. Ištyrus buvo nustatyta, kad kraujuojančiomis dantenomis skundėsi 63,0% (n=87) tiriamųjų, iš kurių 60 buvo moterys ir 27 vyrai, bendras jų amžiaus vidurkis siekė 35,8 (SN 6,9) metus. 37,0% (n=51) tiriamųjų atžymėjo neturintys nusiskundimų dėl dantenų kraujavimo, iš jų - 37 moterys, 14 vyrų, jų amžiaus vidurkis 32,6 (SN 5,9). Iš 87 tiriamųjų dantenos kraujuoja valantis dantis 92% (n=80), 3,4% (n=3) jaučia kraujo skonį burnoje, 2,3% (n=2) tiriamiesiems dantenos kraujuoja kandant kietą maistą, 2,3% (n=2) atžymi nuolatinį dantenų kraujavimą.

Anksčiau nei pusę metų iki tyrimo chirurginės procedūros žandikauliuose buvo atliktos 44,2% (n=61) tiriamajų, tuo tarpu 54,3% (n=75) chirurginių intervencijų neturėjo, 1,4% (n=2) į klausimą neatsakė.

Paros fizinio aktyvumo analizės duomenys pateikti histogramoje (4 pav.). Daugiau kaip valandą per dieną sportuojančių moterų buvo 7, o vyrų 6, jų amžiaus vid. 33,3 (SN 7,15), nuo 31 iki 60 minučių per dieną sportuodami praleidžia 12 moterų ir 4 vyrai, jų amžiaus vid. 32,3 (SN 6,54). 15-30 minučių per dieną sportuoja 20 moterų ir 6 vyrai, amžiaus vid. 29,4 (SN 4,6). Mažiau kaip 15 minučių sportuoja 8 moterys ir 4 vyrai, jų amžiaus vid. 31 (SN 7,6). Neskiriančių dėmesio sportui ir važiuojančių į darbą autobusu ar mašina nustatyta 40 moterų ir 17 vyrų, jų amžiaus vid. 32,2 (SN 5,6), dirbantys namie ar nedirbantys, sportui neturintys laiko nustatyti 10 moterų ir 4 vyrai, amžiaus vid. 34,1 (SN 4,7).

(27)

27 4 pav.: Tiriamųjų fizinio aktyvumo kiekybinė ir procentinė išraiška

Savo sveikatą labai gerai vertina 64,5% (n=89), vidutiniškai 35,5% (n=49) tiriamųjų. Nė vienas tiriamasis neatžymėjo, jog jaučiasi blogai.

76,8% (n=106) tiriamųjų kas dieną lauke praleidžia daugiau nei 10 minučių, tuo tarpu 22,5% (n=31) lauke praleidžia mažiau nei 10 minučių. 1 tiriamasis į šį klausimą neatsakė.

Kartą arba du kartus per dieną vartojančių pieno produktus buvo 40,6 % (n=56) moterų ir 17,4% (n=24) vyrų. Pieno produktų vartojimo analizės rezultatai pavaizduoti 5 paveiksle.

5 pav.: Pieno produktų vartojimo kiekybinė ir procentinė išraiška.

Į anketos klausimą apie kaulų mineralų tankio tyrimus didžioji dalis tiriamųjų atsakė neigiamai 90,6% (n=125); 1,4% (n=2) atsakė teigiamai, tačiau negalėjo nurodyti rezultato, 8% (n=11) tiriamųjų į šį klausimą neatsakė.

(28)

28 Išanalizavus reikšmingai svarbesnių anketinių duomenų rezultatų ir PMI sąsajas buvo nustatyta, kad išsilavinimas, burnos higienos atlikimo dažnis, dantenų kraujavimas, pieno produktų vartojimas PMI indekso reikšmėms statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo (P>0,05).

3.2. Panoraminio apatinio žandikaulio indekso linijinių matavimų rezultatai

138 panoraminių radiogramų vaizduose atlikti radiomorfometriniai linijiniai matavimai. Matuota abiejose žandikaulio pusėse ir išvestas gautų reikšmių vidurkis. Dėl smakro angos nebuvimo, neaiškaus vaizdo radiogramoje kai kuriose panoraminėse radiogramose buvo tirta tik viena apatinio žandikaulio pusė, vidurkiu laikyta gauta reikšmė, tokių atvejų pasitaikė dešimtyje panoraminių radiogramų. Matavimai atlikti tyrimą vykdžiusio studento ir 2 nepriklausomų tyrėjų. Bendras vienos panoraminės radiogramos PMI apskaičiuotas sudėjus visų tyrėjų vienos panoraminės radiogramos vidurkius ir padalinus iš tyrėjų skaičiaus, pagrindžiant tai apskaičiuotu tyrėjų sutariamumo koeficientu κ (κ = [0,81 – 1,00] intervalo ribose buvo įvertintas kaip beveik idealus).

Prieš atliekant matavimo duomenų analizę, duomenys buvo koreguoti pagal panoraminio radiografo ir Digimizer 4 image analysis programos didinimo koeficientą, buvo patikslinta ar didinimo keoficientas turi įtakos duomenų tikslumui. Gauti rezultatai statistiškai nereikšmingi (P>0,05).

Atlikus matavimus ir apskaičiavus santykį tarp nustatytų reikšmių, buvo gautos PMI reikšmės. Bendroje tiriamųjų grupėje PMI vid. 0,29 (SN 0,06); mediana 0,29; minimali reikšmė 0,18; maksimali 0,49.

Duomenų analizės metu buvo nustatyta skirtingų amžiaus grupių tiriamųjų PMI vidurkiai (SN), 95% pasikliautinasis intervalas (PI). Gauti duomenys pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė: Tiriamųjų PMI indekso vidurkių (SN) ir 95% PI pasiskirstymas skirtingose amžiaus grupėse.

Pacientų amžiaus grupės n PMI vid. (SN) 95% PI PMI skirtumai tarp grupių 1 gr. (20-30 metų) 54 0,28 (0,06) 0,27-0,31 1 gr. vs 2 gr. P= 1,000 2 gr. vs 3 gr. P= 0,87 3 gr. vs 1 gr. P= 0,49 2 gr. (31-40 metų) 48 0,29 (0,06) 0,27-0,31 3 gr. (41-50 metų) 36 0,31 (0,05) 0,29- 0,33 Iš viso 138 0,29 (0,06) 0,28- 0,32

Apatinio žandikaulio panoraminio indekso (PMI) vidurkiai skirtingose amžiaus grupėse analizuoti naudojant dispersinę analizę pagal ANOVA (F=1,44; lls=2; P=0,24). Vidurkių skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (P>0,05).

(29)

29 4 lentelė: Tiriamųjų PMI indekso vidurkių (SN) ir 95% PI pasiskirstymas tarp skirtingos lyties tiriamųjų.

Lytis N PMI vid. (SN) 95% PI

Moteris 97 0,31 (0,06) 0,30- 0,32

Vyras 41 0,26 (0,05) 0,24- 0,27

Statistinėje duomenų analizėje pagal ANOVA (F=21,54, lls=1, P<0,001) buvo gauta, kad skirtingų lyčių tiriamųjų PMI indekso reikšmės skiriasi statistiškai reikšmingai (P<0,001).

Detaliai analizuojant buvo išnagrinėta PMI reikšmių sąsajos tarp skirtingo amžiaus grupių moterų ir vyrų. Rezultatai pateikti 5 lentelėje.

5 lentelė: Tiriamųjų PMI indekso vidurkių (SN) ir 95% PI pasiskirstymas tarp skirtingos lyties ir amžiaus tiriamųjų grupių.

Amžiaus grupė (metai)

Lytis N PMI vid. (SN) 95% PI P

1 grupė (20-30 metų) Moteris 36 0,30 (0,06) 0,28-0,32 P=1,00 Vyras 18 0,25 (0,04) 0,23-0,27 P=0,42 2 grupė (31-40 metų) Moteris 32 0,30 (0,06) 0,23-0,33 P=1,00 Vyras 16 0,27 (0,05) 0,24-0,30 P=0,65 3 grupė (41-50 metų) Moteris 29 0,32 (0,06) 0,30-0,34 P=1,00 Vyras 7 0,27 (0,06) 0,21-0,27 P=1,00

Tyrimo jautrumas, specifiškumas ir gautų tyrimo rezultatų vertė buvo nustatyta ROC (receiver operator characteristics) kreivių pagalba (6 pav).

(30)

30 Gautas plotas po kreive 72,9% - tyrimo vertė gera (95% PI nuo 63,7% iki 82,2%). Jei diagnostinio slenksčio reikšmė vyriškos lyties PMI reikšmė yra 0,24, tuomet tyrimo jautrumas 50%, o specifiškumas 90%.

Analizuojant PMI indekso vidurkių reikšmes tarp skirtingų moterų amžiaus grupių pagal ANOVA F=0,39; lls=2; P=0,69, priklausomybė tarp pastarųjų dydžių nenustatyta, nes P>0,05. Lyginta PMI indekso vidurkių reikšmės tarp vyrų skirtingų amžiaus grupių pagal ANOVA F=0,90; lls=2; P=0,37. Skirtingo amžiaus vyrų grupių ir PMI indekso statistinis reikšmingumas nenustatytas (P>0,05).

(31)

31

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Per pastaruosius 20 metų grindžiant radiomorfometrinių indeksų reikalingumą ir patikimumą atlikta nemažai mokslinių tyrimų, tačiau Lietuvoje panašių tyrimų vykdyta vos pora. Šiuo tyrimu yra siekiama atkreipti klinikinių specialistų dėmesį ir išnagrinėti lietuvių populiacijoje iki šiol mažai nagrininėtus klausimus. Vienas iš jų – panoraminis radiografinis apatinio žandikaulio tyrimas ir panoraminis indeksas kaip kaulinių pokyčių diagnostinis rodiklis. Kai kurie autoriai jį laiko patikimu ir svarbiu KMT sumažėjimo identifikavime [4].

Didžioji literatūroje aptartų tyrimų dalis tiria vyresnius individus, ypač pomenopauzinio amžiaus moteris dėl estrogenų kiekio sumažėjimo tuo laikotarpiu, ir vyresnius vyrus dėl sumažėjusio KMT. Tyrimai paremti DXA tyrimo ir PMI indekso pagal panoramines radiogramas tyrimų duomenimis [5,6,19,24]. PMI reikšmės tarp OP sergančių tiriamųjų yra mažesnės lyginant su sveikais asmenimis, ir tai labiau būdinga vyresnio amžiaus individams. Kyla klausimas, ar jauni (20-50 metų amžiaus) niekuo nesiskundžiantys, nevartojantys kaulų metabolizmą veikiančių vaistų, nesergantys sisteminėmis ligomis, nerūkantys, žmonės gali turėti pokyčių žandikaulių kauliniame audinyje ir ar išmatuotas KMT yra reikšmingas tiek tarp skirtingų amžiaus grupių, tiek tarp skirtingos lyties tiriamųjų.

Šiame tyrime dalyvavo jauno ir vidutinio amžiaus geros bendros sveikatos būklės vyrai ir moterys, didžioji dalis jų gyvena mieste, turi aukštąjį išsilavinimą, yra besirūpinantys savo burnos sveikata. Profesionalios burnos higienos atlikimu labiau rūpinasi 20-30 metų amžiaus moterys, tačiau bendroje tiriamųjų grupėje daugiau nei 60 procentų tiriamųjų turėjo periodonto ligoms būdingų požymių. Šiame tyrime tiriamųjų buvo klausiama apie dantenų kraujavimą, nes tai yra svarbus rodiklis, kad tiriamasis serga priedančio audinių ligomis, o pastarosios yra alveolinės ataugos kaulinės medžiagos rezorbcijos rizikos faktorius ir silpnina kaulo kokybinius bei kiekybinius rodiklius. Buvo nustatyta, kad periodonto ligomis labiau serga moterys, tačiau sergančiųjų amžiaus vidurkis tarp vyrų ir moterų buvo panašus. Mažiau nei pusė tiriamųjų yra turėję odontologinių chirurginių intervencijų.

Bendras skeleto KMT išsaugojimas yra glaudžiai susijęs su fiziniu krūviu, todėl tiriamiesiems buvo pateiktas klausimas apie paros fizinį aktyvumą. Surinkta tiriamųjų grupė nepasižymėjo dideliu fiziniu aktyvumu. Buvo nustatyta, kad bendroje grupėje, daugiausiai fiziškai aktyvūs vidutiniškai 32-33 metų amžiaus individai.

Kaulų mineralų tankio tyrimuose yra analizuojama individo mityba, ypač pieno produktų, tokių kaip sūris, pasukos, kefyras ir kitų nedidelio riebumo produktų vartojimas. Šie produktai yra laikomi kalcio ir vit. D šaltiniu.Buvo nustatyta, kad daugiau pieno produktų vartoja moterys, tačiau bendroje grupėje - didžioji dalis rūpinasi sveika mityba ir per dieną kartą ar daugiau valgo pieno

(32)

32 produktus. Be to, didelė dalis tiriamųjų atsakė, kad daug laiko praleidžia lauke. Šis faktas yra svarbus vitamino D gamybai organizme ir turi įtakos kaulinio audinio formavimuisi jauname amžiuje.

Jau buvo minėta, kad pasitaiko atvejų, kai dėl tam tikrų priežasčių ar faktorių poveikio jauname amžiuje iki 30 metų kaulinis audinys netampa pilnai mineralizuotas, kaulo kokybė išlieka nepilnavertė [10]. Tiems individams yra būdinga greitesni kaulinio audinio pokyčiai, tame tarpe ir apatiniame žandikaulyje. Tačiau net ir vienodą pilnavertę kaulinio audinio mineralizaciją turintys asmenys gali turėti skirtingus dinaminius procesus kaule. Kaulinio audinio funkcijos sutrikimai labiau gręsia individams su normalia ar didele mineralizacija, bet greita kaulo rezorbcijos eiga, nei su maža mineralizacija, bet lėta rezorbcija (36). Jei atliekant panoraminių radiomorfometrinių indeksų tyrimus bei kaulų lyginamąsias analizes vyresnio amžiaus individams aštrios kontraversiškos diskusijos nevyksta, tai jauno ir vidutinio amžiaus individų tyrimai pradėti vykdyti ne taip seniai ir reikalauja išsamesnių rezultatų [27,29]. Šiame tyrime dalyvavo jauno ir vidutinio amžiaus tiriamieji, todėl tik dviem asmenims iki tyrimo buvo matuotas KMT.

Šios tiriamosios grupės PMI reikšmės vidurkis siekė indekso normalios reikšmės vertę. Mažiausias indekso reikšmės vidurkis moterų tarpe buvo gautas amžiaus grupėje nuo trisdešimt vienerių metų, tuo tarpu kai maksimalus indekso reikšmės vidurkis visose grupėse beveik nesiskyrė. Vyrų tarpe – vyriausių tiriamųjų grupėje nuo keturiasdešimt vienerių metų nustatytas mažiausias PMI reikšmės vidurkis, o didžiausias - amžiaus grupėje nuo trisdešimt vienerių metų amžiaus. Pastebėta tendencija, kad visose vyrų amžiaus grupėse indekso reikšmės buvo mažesnės už normalią, o vyriausioje moterų amžiaus grupėje vidutinė reikšmė nustatyta šiek tiek didesnė nei norma. Analizuojant indekso amžiaus sąsajas, buvo gauta, kad didžiausias indekso vidurkis būdingas keturiasdešimt vienerių- penkiasdešimties metų asmenims, tarp lyčių - reikšmingai labiau moterims nei vyrams.

Rao su bendraautoriais tyrė panašaus į šio tyrimo amžiaus grupės tiriamuosius nuo 30 iki 60 metų, bet nenustatė statistiškai reikšmingo skirtumo tarp trijų amžiaus grupių, tačiau pažymėjo, kad tiriamųjų virš 50 metų PMI indekso reikšmės mažėjo [4]. Šiame tyrime taip pat statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas nebuvo, tačiau indekso reikšmės amžiaus grupėje nuo 41-50 metų buvo didžiausios. Minėtame tyrime rezultatas pateiktas ištyrus vyresnio amžiaus individų grupę, todėl galimi indekso reikšmių vidurkių skirtumai. Taip pat rezultatų neatitikimą galima būtų paaiškinti populiacijų ir imčių skirtumais, taip pat šiuose tyrimuose skyrėsi tiriamųjų imčių dydžiai. Autorių tyrime dalyvavo 100 tiriamųjų, iš kurių 50 buvo moterys, o kiti 50 vyrai, tuo tarpu mūsų atliktame tyrime vyravo moteriškos lyties tiriamieji.

Roberts su bendraautoriais ištyrė ypač didelį kiekį panoraminių radiogramų (n=4949) ir nustatė, kad tankiosios kaulinės medžiagos mažėjimo pokyčiai prasideda maždaug 42,5 metų

(33)

33 moterims ir 36 metų vyrams [37], taigi ir PMI reikšmės turėtų mažėti nuo šio amžiaus. Dėl mažos tyrimo imties negalime taip tiksliai įvardinti indekso reikšmių mažėjimo pradžios, bet nustatėme, kad tokio amžiaus tiek vyrai, tiek moterys šiame tyrime priklausė didžiausias PMI indekso reikšmes turinčioms grupėms.

Šiame tyrime buvo nustatyta statistiškai reikšminga sąsaja tarp PMI ir skirtingos lyties individų. Vyriškos lyties tiriamųjų PMI indekso reikšmės gautos reikšmingai mažesnės nei moterų. Žinant, kad vyrų skeleto sandara yra masyvesnė, o KMT reikšmės yra didesnės nei moterų, šis rezultatas buvo netikėtas. Bajoria su bendraautoriais taip pat gavo reikšmingus PMI indekso reikšmių skirtumus tarp skirtingų lyčių tiriamųjų (n=23), vidutinis tiriamųjų amžius 45,48 metų, tačiau mokslininkės tyrime mažesnėmis indekso reikšmėmis pasižymėjo moterys [30]. Govindraju ir Chandra rezultatai parodė reikšmingus PMI reikšmių skirtumus tarp skirtingų lyčių (n=128) nuo 21 iki 60 metų amžiaus tiriamųjų grupėje, moterų PMI gautas mažesnis [34].

Benson su bendraautoriais ištyrė 353 individus ir negavo statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp PMI ir amžiaus grupių bei lyties, tačiau pažymėjo, jog vyrų PMI reikšmės nuo 30 iki 60-70 metų didėjo [5]. Šiame tyrime yra nustatyta panaši tendencija. Alapati su bendraautoriais analizavo PMI indeksą 400 individų, iš kurių 206 buvo moterys ir 194 vyrai, nuo 16 iki 60 metų ir negavo statistiškai patikimų sąsajų su lytimi, nei amžiaus grupėse. Tačiau pažymėjo, jog vyresni žmonės ir moterys labiau nei vyrai, turėjo žemesnį PMI [2].

Manome, kad šio tyrimo rezultatai neatspindi Lietuvos populiacijos kaulinio audinio kitimo laiko ir požymių, reikalingi išsamesni tyrimai, tačiau iš dalies buvo patvirtinta tyrimo pradžioje iškelta hipotezė – pavyko nustatyti statistiškai reikšmingą skirtingų lyčių ir PMI indekso ryšį. Skirtingi mokslininkų duomenų rezultatai gali būti paaiškinti skirtingu imčių dydžiu, tiriamųjų pasiskirstymu jose, nevienoda geografine populiacijos padėtimi bei skirtingomis populiacijų savybėmis. Be to, amžiaus riba minėtuose tyrimuose buvo didesnė, kartu buvo tirtos menopauze sergančios moterys, tuo tarpu, jau buvo minėta, kad menopauzė yra vienas rizikos veiksnių kaulinio audinio pokyčiams vykti. Šiame tyrime vykdyta tiksli tiriamųjų atranka. Nors Ledgerton su bendraautoriais PMI laiko patikimu ir tiksliu indeksu, lyginant su kitais indeksais, tačiau skirtingų autorių tyrimuose išvengiama paklaidų naudojant skirtingą panoraminių radiogramų atlikimo įrangą [31].

Lopez ir bendraautoriai nurodo, jog apskaičiuoti TKM ilgio ir atstumo nuo smakro angos iki TKM apatinio krašto santykį specialių programų pagalba nėra sudėtinga [8], tokia programa buvo naudota ir šiame tyrime.

(34)

34

INTERESŲ KONFLIKTAS

Interesų konflikto tyrime nėra.

PADĖKA

Už didelę pagalbą atliekant tyrimą, dalinimąsi patirtimi ir žiniomis dėkojame Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos rentgenologei laborantei Jolantai Michalskienei ir Dantų ir burnos ligų klinikos informatikos inžinierei Irenai Nedzelskienei.

(35)

35

IŠVADOS

1. Išanalizavus anketinių duomenų rezultatus ir PMI sąsajas buvo nustatyta, kad išsilavinimas, burnos higienos atlikimo dažnis, dantenų kraujavimas, pieno produktų vartojimas PMI indekso reikšmėms įtakos neturėjo.

2. Bendras tiriamosios grupės PMI reikšmių vidurkis atitinka normalią indekso reikšmę, mažiausia reikšmė nustatyta vyriškos lyties grupėje nuo keturiasdešimt vienerių metų, didžiausia reikšmė – moteriškos lyties toje pačioje amžiaus grupėje

3. Tarp PMI indekso reikšmių ir individo amžiaus sąsaja nustatyta nebuvo.

4. Patvirtinta statistinė hipotezė, kad PMI indekso reikšmės statistiškai reikšmingai priklauso nuo individo lyties – vyrų indekso reikšmės yra mažesnės už moterų.

(36)

36

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Gydytojų odontologų praktikoje pritaikytas PMI indekso matavimas pagerintų klinikinės praktikos specialistų darbą, sudarytų sąlygas ankstyvai ir savalaikei osteoporozės diagnostikai, gydymui ir kontrolei.

(37)

37

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Taguchi A, Asano A, Ohtsuka M, Nakamoto T, Suei Y, Tsuda M, et al. Observer

performance in diagnosing osteoporosis by dental panoramic radiographs: Results from the osteoporosis screening project in dentistry (OSPD). Bone 2008;43:209–213.

2. Alapati S, Reddy R. S,Tatapudi R, Kotha R, Bodu NK, Chennoju S. Identifying risk groups for osteoporosis by digital panoramic radiography. Contemp Clin Dent 2015;6(1):S253– S257.

3. Langdahl B, Ferrari S, Dempster DW. Bone modeling and remodeling: potential as therapeutic targets for the treatment of osteoporosis. Ther Adv Musculoskelet Dis 2016;8(6):225–235.

4. Rao GS, Chatra L, Shenai P. Evaluation Of Adult Cortical Bone Mass As Measured By Panoramic Mandibular Index - A Radiological Study. Webmed Central RADIOLOGY 2011;2(1).

5. Benson BW, Prihoda ThJ, Glass BJ. Variations in adult cortical bone mass as measured by a panoramic mandibular index. Oral Surg Oral Med Oral Pathol 1991;71:349-56.

6. Gungor K, Akarslan ZZ, Akdevelioglu M, Erten H, Semiz M. The precision of the panoramic mandibular index. Dentomaxillofacial Radiology 2006;35:442–446. 7. Gupta R, Goel K, Solanki J, Gupta S. Oral Manifestations of Hypothyroidism: A Case

Report“. J Clin Diagn Res 2014;8(5):ZD20-ZD22.

8. Lopez-Lopez J, Estrugo-Devesa A, Jane-Salas E, Ayuso-Montero R, Gómez-Vaquero C. Early diagnosis of osteoporosis by means of orthopantomograms and oral x-rays: A systematic review. Med Oral Patol Oral Cir Bucal 2011;1:16(7).

9. Klingelhöffer C, Klingelhöffer M, Müller S, Ettl T, Wahlmann U. Can dental panoramic radiographic findings serve as indicators for the development of medication-related osteonecrosis of the jaw. Dentomaxillofac Radiol 2016;45(5).

10. Lehtonen-Veromaa MK, Möttönen TT, Nuotio IO, Irjala KM, Leino AE, Viikari JS.Vitamin D and attainment of peak bone mass among peripubertal Finnish girls: a 3-y prospective study. Am J Clin Nutr December 2002;76(6):1446-1453.

11. Duque G, Daly RM, Sanders K, Kiel DP. Vitamin D, bones and muscle: myth versus reality. Australas J Ageing 2017;3(1):8-13.

12. Ström O, Borgström F, Kanis John A, Compston J, Cooper C, McCloskey E. V, et al. Osteoporosis: burden, health care provision and opportunities in the EU. Arch Osteoporos 2011;6:59-155.

(38)

38 13. Kontulainen S, Sievänen H, Kannus P, Pasanen M, Vuori I. Effect of long-term

impact-loading on mass, size, and estimated strength of humerus and radius of female racquet-sports players: a peripheral quantitative computed tomography study between young and old starters and controls. J Bone Miner Res 2002;17(12).

14. Liu W, Zhou Y, Wang X, Liu D, Zhou Sh. Effect of maxillary protraction with alternating rapid palatal expansion and constriction vs expansion alone in maxillary retrusive patients: A single- center, randomized controlled trial. AJO-DO 2015;148:641–651.

15. Jonasson G. Five-year alveolar bone level changes in women of varying skeletal bone mineral density and bone trabeculation. Oral Surg Oral Med Oral Pathol Oral Radiol 2015;120(1):86-93.

16. Holm JP, Hyldstrup L, Jensen J-EB. Time trends in osteoporosis risk factor proﬁles: a comparative analysis of risk factors, comorbidities, and medications over twelve years. Endocrine 2016;54(1):241–255.

17. Kribbs PJ, Chesnut ChH, Ott SM, Kilcoyne RF. Relationships between mandibular and skeletal bone in an osteoporotic population. J Prosthet Dent 1989;62(6):703-7.

18. Pizzo G, Guiglia R, Lo Russo L, Campisi G. Dentistry and internal medicine: from the focal infection theory to the periodontal medicine concept. Eur J Intern Med 2010; 21(6):496-502. 19. Jagelavičienė E. Pomenopauzinio amžiaus moterų apatinio žandikaulio ir kulnakaulio kaulų

mineralų tankių palyginamoji analizė. Daktaro disertacija. Kaunas 2010.

20. Drozdzowska B, Pluskiewicz W, Tarnawska B. Panoramic-based mandibular indices in relation to mandibular bone mineral density and skeletal status assessed by dual energy X-ray absorptiometry and quantitative ultrasound. Dentomaxillofac Radiol 2002

Nov;31(6):361-7.

21. White SC, Taguchi A, Kao D, Wu S, Service SK, Yoon D, et al. Clinical and panoramic predictors of femur bone mineral density. Osteoporos Int 2005 Mar;16(3):339-346. 22. Pavicin IS, Dumancic J, Jukic T, Badel T, Badanjak A. Digital orthopantomograms in

osteoporosis detection: mandibular density and mandibular radiographic indices as skeletal BMD predictors. Dentomaxillofac Radiol 2014;43(7).

23. Oei L, Koromani F, Rivadeneira F, Zillikens MC, Oei EHG.Quantitative imaging methods in osteoporosis. Quant Imaging Med Surg 2016;6(6):680–698

24. Devi B.KY, Rakesh N, Ravleen N. Diagnostic efficacy of panoramic mandibular index to identify postmenopausal women with low bone mineral densities. J Clin Exp Dent