• Non ci sono risultati.

INTERESŲ KONFLIKTAS

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "INTERESŲ KONFLIKTAS "

Copied!
55
0
0

Testo completo

(1)

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

FIZIKOS, MATEMATIKOS IR BIOFIZIKOS KATEDRA

BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS

Medicinos studijų programa

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO ŠEŠTO KURSO MEDICINOS STUDENTŲ POŽIŪRIS Į KOMANDINĮ DARBĄ SVEIKATOS SISTEMOJE

Autorius: Sigitas Filipauskas Mokslinis vadovas: Doc. Dr. Renata Paukštaitienė Mokslinio darbo konsultantas: Dr. Aušrinė Kontrimienė

Kaunas, 2020

(2)

2

Turinys

SANTRAUKA...4

SUMMARY...5

PADĖKA...6

INTERESŲ KONFLIKTAS...6

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS...6

SANTRUMPOS...7

ĮVADAS...8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...10

1. LITERATŪROS APŽVALGA...11

1.1 Tarpprofesinis bendradarbiavimas...11

1.2 Tarpprofesinio bendradarbiavimo nauda/efektyvumas...11

1.2.1 Nauda pacientams...11

1.2.2 Nauda specialistams...12

1.3. Tarpprofesinio bendradarbiavimo mokymai pasaulyje...13

1.4. Studentų ir specialistų požiūrio į tarpprofesinį bendradarbiavimą vertinimas...14

1.4.1. ATHCTS skalės aptarimas...14

1.4.2. RIPLS skalės aptarimas...15

2. TYRIMO METODIKA...16

2.1.Tiriamieji dalyviai...16

2.2.Tyrimo dizainas...16

2.3.Tyrimo klausimynai...16

2.4. Tyrimo duomenų statistinė analizė...17

3. REZULTATAI...18

(3)

3

3.1. Sociodemgrafiniai duomenys...18

3.2. Studentų požiūrio į darbą komandoje vertinimo rezultatai...19

3.2.1. Faktoriaus “Požiūris į komandos vertybes” rezultatai...21

3.2.2.Faktoriaus “Požiūris į komandos efektyvumą” rezultatai...23

3.2.3. Faktoriaus “Požiūris į lyderystę komandoje” rezultatai...24

3.2.4. Faktoriaus “Paciento įtraukimas į komandą” rezultatai...25

3.3. Studentų požiūrio į tarpprofesinius mokymus vertinimo rezultatai...27

3.3.1. Faktoriaus “Komandinis darbas ir bendradarbiavimas” rezultatai...30

3.3.2. Faktoriaus “Teigiamas ir neigiamas požiūris” rezultatai...34

3.4. Studentų požiūrio į komandinį darbą bei požiūrio į tarpprofesinius mokymus tarpusavio sąsajos bei sąsajos su sociodemografiniais rodikliais...38

4. REZULTATŲ APTARIMAS...42

4.1. Studentų požiūris į darbą komandose...42

4.2. Studentų požiūris į tarpprofesinius mokymus...43

4.3. ATHCTS ir RIPLS klausimynų sąsajos...44

5. IŠVADOS...45

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS...46

7. PRIEDAI...51

7.1. Klausimai apie sociodemografinius rodiklius...51

7.2. Požiūrio į komandinį darbą sveikatos sistemoje skalė (angl. Attitudes toward Health Care Team Scale (ATHCTS)) ir 4 pridėti klausimai...51

7.3. Požiūrio į tarpprofesinio bendradarbiavimo mokymus skalė (angl. Readiness for Interprofessional Learning Scale (RIPLS))...54

(4)

4

SANTRAUKA

Autorius: Sigitas Filipauskas

Darbo pavadinimas: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VI kurso medicinos studentų požiūris į komandinį darbą sveikatos sistemoje.

Tyrimo tikslas: Įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) šešto kurso medicinos studentų požiūrį į komandinį darbą sveikatos priežiūros sistemoje bei požiūrį į tarpprofesinius mokymus sveikatos priežiūroje bei nustatyti sąsajas su sociodemografiniais rodikliais.

Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti medicinos studentų požiūrį į komandinį darbą sveikatos priežiūros sistemoje. 2. Nustatyti medicinos studentų požiūrį į tarpprofesinius mokymus sveikatos priežiūroje. 3. Įvertinti studentų požiūrio į komandinį darbą ir požiūrio į tarpprofesinius mokymus tarpusavio sąsajas bei sąsajas su sociodemografiniais rodikliais.

Metodai: atliktas vienmomentinis anketinis tyrimas internetinėje platformoje www.apklausa.lt.

Tyrime dalyvavo 156 šešto kurso LSMU medicinos studentai. Apklausą sudarė du klausimynai:

požiūrio į komandinį darbą sveikatos sistemoje skalė (angl. Attitudes toward Health Care Team Scale (ATHCTS)) ir požiūrio į tarpprofesinio bendradarbiavimo (TB) mokymus skalė (angl. Readiness for Interprofessional Learning Scale (RIPLS)). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 26 programą. Stebėti skirtumai bei priklausomybės tarp požymių buvo laikyti statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotasis reikšmingumo lygmuo (p reikšmė) buvo mažiau nei 0,05.

Rezultatai: Studentų požiūris į darbą komandoje sveikatos priežiūroje buvo palankus: dauguma studentų sutiko, kad komandinis darbas gerina pacientų priežiūros kokybę (97 proc.), tik maža dalis studentų sutiko, kad komandinis darbas be reikalo apsunkina daugelį dalykų (9 proc.), tačiau dauguma studentų (89 proc.) sutiko, kad komandos pirminė paskirtis yra padėti gydytojui pasiekti paciento gydymo tikslus. Daugumos studentų nuomonė apie komandinio darbo mokymus taip pat buvo palanki: beveik visi studentai sutiko, kad siekiant išmokti dirbti komandoje specialistai turi jausti tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą (97 proc.) bei kad bendras mokymasis padės tapti geresniu komandos nariu (90 proc.). Nustatyta, kad merginos statistiškai reikšmingai dažniau nei vaikinai turėjo palankų požiūrį į komandinį darbą bei TB mokymus, bei statistiškai reikšmingai dažniau studentai turintys hobį buvo pasiruošę TB mokymams ir dirbti TB principus taikančioje komandoje nei hobio neturintys.

Išvados: Dauguma LSMU VI kurso studentų turėjo pozityvų požiūrį į komandinį darbą sveikatos priežiūroje bei TB mokymus, tačiau didelė dalis medicinos studentų akcentavo į gydytoją orientuotą komandinį darbą. Merginų ir hobį turinčių studentų grupės buvo labiau pasiruošę komandiniam darbui ir komandinio darbo mokymams sveikatos priežiūroje. Studentai taip pat pritarė paciento įtraukimui į sveikatos priežiūros planavimą.

Raktažodžiai: medicinos studentai, tarpprofesinis bendradarbiavimas, komandinis darbas.

(5)

5

SUMMARY

Author: Sigitas Filipauskas

Title: Attitude of 6th Year Medical Students of Lithuanian University of Health Sciences Toward Interprofessional Collaboration in the Health Care System.

Aim of the study: To evaluate Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) 6th year medical students' attitudes towards teamwork and interprofessional training in the health care system and determine the links with sociodemographic data.

Objectives: 1. To find out the attitude of medical students towards teamwork in the health care system. 2. To determine the attitude of medical students towards interprofessional training in health care. 3. To evaluate the interrelationships of student's attitudes towards teamwork and interprofessional training, and the links with sociodemographic data.

Methods: A questionnaire survey was conducted on the online platform www.apklausa.lt. 6th year LUHS medical students participated in the study (n = 156). The study consisted of two questionnaires:

Attitudes toward Health Care Team Scale (ATHCTS), Readiness for Interprofessional Learning Scale (RIPLS). Statistical data analysis was performed using IBM SPSS Statistics 26 program. The observed differences and dependencies between traits were considered statistically significant when the calculated significance level (p-value) was less than chosen significance level 0.05.

Results: Students' attitudes toward teamwork in health care was positive. Most students agreed that teamwork improves the quality of patient care (97%) and only a small part of the students agreed that teamwork unnecessarily complicates many things (9%). Still, most of the students (89%) agreed that primary team purpose is to help the physician achieve the patient’s treatment goals. The majority of students were also positive about teamwork training: almost all students agreed that professionals need to feel mutual respect and trust, to learn how to work in a team (97%), and that shared learning will help them to become better team members (90%). It was statistically significantly found that females were more likely to have a favorable attitude towards teamwork and interprofessional training than males, furthermore, students with a hobby were more ready for interprofessional training and work in an interprofessional team than those without a hobby.

Conclusion: Most of LUHS 6th year students had a positive attitude towards interprofessional collaboration and interprofessional collaboration learning, but a large part of medical students emphasized physician-oriented teamwork. Groups of females and students having a hobby were more prepared for interprofessional collaboration and interprofessional collaboration learning in health care. Also, students supported the patient involvement idea in health care planning.

Keywords: medical students, interprofessional collaboration, teamwork.

(6)

6

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo baigiamojo magistrinio darbo vadovei doc. dr. Renatai Paukštaitienei už pagalbą ir kantrybę rašant šį darbą. Nuoširdžiai dėkoju magistrinio darbo konsultantei gyd. dr.

Aušrinei Kontrimienei už bendradarbiavimą, nuoširdžią pagalbą ir suteiktas žinias. Taip pat dėkoju Fizikos, matematikos ir biofizikos katedros vedėjui prof. dr. Viktorui Šaferiui už galimybę atlikti baigiamąjį magistrinį darbą Fizikos, matematikos ir biofizikos katedroje.

INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Baigiamasis magistro darbas atliktas gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimą Nr. BEC-MF-153. Išdavimo data 2019–12–16.

(7)

7

SANTRUMPOS

ATHCTS – požiūrio į komandinį darbą sveikatos sistemoje skalė (angl. Attitudes toward Health Care Team Scale)

H – Kruskalio Voliso kriterijus (angl. Kruskal–Wallis H test) JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos

KMO – Kaiser-Meyer-Olkin testas (angl. Kaiser-Meyer-Olkin test)

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (angl. Lithuanian University of Health Science – LUHS);

Min-max – minimali ir maksimali ir reikšmė;

n – atvejų, respondentų skaičius;

p – apskaičiuotas reikšmingumo lygmuo;

pav. – paveikslas proc. – procentai

PSO – Pasaulio sveikatos orgnanizacija r – koreliacijos koeficientas

RIPLS – požiūrio į tarpprofesinius mokymus skalė (angl. Readiness for Interprofessional Learning Scale)

SN – standartinis nuokrypis

TB – tarpprofesinis bendradarbiavimas

Z – Mano Vitnio kriterijus (angl. Mann–Whitney U test) χ2 – Chi kvadratas

(8)

8

ĮVADAS

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skatina tarpprofesinį mokymąsi kaip priemonę pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir efektyvumą visame pasaulyje [1]. PSO nuomone, tarpprofesinės edukacijos tikslas yra paruošti visus sveikatos srities specialistus dirbti kartu siekiant bendro tikslo, kuriant saugesnę ir geresnę sveikatos priežiūros sistemą [1]. Nepaisant didėjančio populiarumo, tarpprofesinio bendradarbiavimo (TB) mokymai nėra naujas reiškinys: 1969 m. Britų Kolumbijos universiteto pranešime „Tarpprofesinis švietimas sveikatos moksluose“ buvo kalbama, kad norint išnaudoti menkus žmogiškuosius išteklius sveikatos sistemoje, būtinas bendradarbiavimas tarp skirtingų profesijų specialistų [1]. Siekiant skatinti tarpprofesinį švietimą, Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įkurtas TB sveikatos mokslų komitetas, kad būtų pateiktos rekomendacijos, ko studentai turėtų mokytis kartu ir kaip jiems įgytus įgūdžius studijų metu panaudoti praktikoje [2].

Tyrimais įrodyta, kad komandinis darbas, orientuotas į pacientą, padeda užtikrinti geresnę ligų kontrolę, pasiekti pacientų pasitenkinimą suteikiamomis paslaugomis, sumažinti sveikatos sistemos finansinius kaštus bei geriau panaudoti žmogiškuosius išteklius [3,4,5]. TB mokymų svarba tampa vis daugiau akcentuojama įrodymais pagrįstoje medicinos literatūroje ir įtraukiama į studijų programas [3,4,5].

Sveikatos priežiūros sistema susiduria su problemomis, kurios apsunkina efektyvią teikiamų paslaugų kokybę: problemos kyla iš vis daugiau žinių bei įgūdžių reikalaujančios pacientų priežiūros, kuomet senėja visuomenė, didėja ligotumas, daugėja gretutinių susirgimų, o medicinos paslaugų spektras plečiasi ir tobulėja, specialistams reikalingų žinių bagažas didėja [6]. Neretai pacientai, ateinantys pas pirminės sveikatos priežiūros specialistus ar gulintys stacionare turi ne vieną sveikatos sutrikimą, o norint suteikti efektyvią pagalbą poliligotam pacientui būtina, kad sveikatos sistema veiktų koordinuotai, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti įvairiapusišką pagalbą [7]. Visgi, neretai susiduriama su sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimo stoka, tai kelia didžiulį susirūpinimą, nes dėl prastos komunikacijos kenčia pacientams suteikiamų paslaugų kokybė [8].

Tyrimai rodo, kad įvairiuose sveikatos sistemos lygmenyse yra susiskaidymas bei prastas bendravimas tarp specialistų, teikiančių skirtingas sveikatos paslaugas [2]. Pavyzdžiui, JAV atliktas tarpdisciplininio bendradarbiavimo tyrimas atskleidė, kad komunikacijos tarp skirtingų sričių specialistų stoka neužtikrina pacientų saugumo ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų ar net mirtį [8]. PSO atsižvelgdama į šias problemas, pabrėžia TB mokymų svarbą ir įtraukimą į studijų programas, siekiant sumažinti sveikatos sistemos susiskaidymą visame pasaulyje [9].

(9)

9

Visos šios komunikacijos spragų sukeltos problemos, žinoma, yra aktualios ir Lietuvai, kuri susiduria su senėjančios ir poliligotos visuomenės problema, reikalinga daugiadisciplininė, bendradarbiauti pagal TB mokymų principus pasiruošusi komanda. Mokydamiesi komandinio darbo, integruoto į medicinos programas, studentai tampa geriau pasirengę praktikai pagal PSO keliamas rekomendacijas teikiamų paslaugų kokybei [10]. Tarpprofesiniai mokymai ruošiant specialistus darbui komandoje leidžia dalyviams geriau suprasti bendradarbiavimo būdus, pajausti kaip galima pagerinti bendradarbiavimą ir priimtinus įgūdžius vėliau pritaikyti klinikinėje veikloje [11]. PSO rekomenduoja studentams integruoti komandinio darbo principais besivadovaujančių studijų programas [13]. TB mokymo centrus yra įkūrusios tokios šalys kaip JAV, Kanada, Australija, Jungtinė Karalystė ir pritaikė mokymus savo šalių sveikatos sistemoms [12]. Naudinga tai, kad daugelis studijų programų moko probleminio mokymosi, leidžiant studentams dirbti kartu, keistis informacija ir spręsti klinikines problemas kaip vienai komandai [13]. Būtent tokią mokymosi metodiką taiko ir Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas nuo 2017 m. teikdami tarpprofesinio mokymo programą slaugos, kineziterapijos, medicinos, akušerijos, psichologijos studijų programų studentams, todėl svarbu išsiaiškinti baigiančiųjų, t.y. šešto kurso medicinos studentų, požiūrį į darbą sveikatos priežiūros komandoje bei pasiruošimą komandinio darbo mokymams.

(10)

10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Įvertinti LSMU šešto kurso medicinos studentų požiūrį į komandinį darbą sveikatos priežiūros sistemoje ir požiūrį į tarpprofesinius mokymus sveikatos priežiūroje bei nustatyti sąsajas su sociodemografiniais rodikliais.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti medicinos studentų požiūrį į komandinį darbą sveikatos priežiūros sistemoje.

2. Nustatyti medicinos studentų požiūrį į tarpprofesinius mokymus sveikatos priežiūroje.

3. Įvertinti studentų požiūrio į komandinį darbą ir požiūrio į tarpprofesinius mokymus tarpusavio sąsajas bei sąsajas su sociodemografiniais rodikliais.

(11)

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Tarpprofesinis bendradarbiavimas

Tarpprofesinis bendradarbiavimas (TB) tai procesas, kurio tikslas yra teikti veiksmingas sveikatos priežiūros paslaugas, dirbant komandoje įvairių sričių profesionalams [14]. Pagrindinė TB idėja yra tai, kad bendradarbiaujanti įvairių profesijų specialistų komanda suteikia aukščiausio lygio sveikatos paslaugas pacientams [15]. Bendradarbiaujanti komanda suteikia galimybes pasiekti tai, ko negali suteikti vienos profesijos kompetencijos ribos [16]. Praktikoje tai gali įgyvendinti darbuotojai pasiruošę panaudoti savo žinias bendradarbiaujant su kitais sveikatos priežiūros specialistais [17].

1.2 Tarpprofesinio bendradarbiavimo efektyvumas/nauda 1.2.1 Nauda pacientams

Senėjančiai visuomenei, kuriai būdinga didėjantis bei sudėtingesnis pagrindinių ir gretutinių ligų skaičius, polifarmacija, reikalinga, kad įvairių disciplinų specialistai bendradarbiautų drauge, panaudodami turimą kompetenciją problemoms spręsti [7]. Polifarmacija ir poliligotumas nulemia tai, kad pacientui reikalinga daugiadisciplininė komanda, kurią sudarytų skirtingų sričių profesionalai gebantys dalintis žiniomis ir sprendžiantys problemas, savo kompetencijos ribose [18]. Danijoje Karen la Cour ir Malcolm P Cutchin atliktame 15 apskričių tyrime nustatyta, kad bendravimas ir bendras sutarimas tarp skirtingų profesijų specialistų, gali pagerinti reabilitacijos paslaugų naudą vėžiu sirgusiems pacientams [19]. Dėl nepakankamo TB, prastos komunikacijos, kai kurių pacientų ankščiau reabilitacijos programos visai nepasiekdavo, dėl ko reikšmingai nukentėdavo jų sveikimo procesas bei išgyvenamumas. Bendruomenės reabilitacijos koordinavimas ir darna priklauso nuo glaudesnio bendradarbiavimo tarp tarpdisciplininės komandos narių [19]. Bendradarbiaujantys specialistai taip pat yra labiau orientuoti į pacientą [20], o daugiau specialistų teikiančių pagalbą pacientui suteikia galimybes geriau pažinti konkretų asmenį ir įsigilinti į jo problemas [21].

Komandinis darbas aktualus ir besivystančių šalių sėkmingesnei sveikatos priežiūrai, pagerina lėtinėmis ligomis tokiomis kaip AIDS ar tuberkulioze sergančiųjų galimybes gauti medicininę pagalbą, gerina nėščiųjų priežiūrą ir suteikia geresnius sėkmingo gimdymo rezultatus besivystančiose šalyse [22]. Nemažiau svarbus komandinis darbas ir išsivysčiusiose šalyse užtikrinant organizuotą ir kryptingą medicininę pagalbą pacientams, sergantiems kardiovaskulinėmis ligomis ar cukriniu diabetu, kur būtina nuolatinė ligų kontrolė, mokymas siekiant išvengti šių ligų sukeliamų

(12)

12

komplikacijų [23]. Norvegijoje atliktame pirminės sveikatos priežiūros tyrime pabrėžiama, kad į diabeto priežiūrą įtraukiant sertifikuotus diabeto specialistus, pacientų priežiūra gali būti geresnė, o stacionarizavimai retesni [24]. Diabetinio švietimo įdiegimo pagrindinis tikslas yra suteikti pacientams galimybę jausti atsakomybę už savo sveikatą, nes išlaidos ir komplikacijos, susijusios su cukriniu diabetu (pvz., inkstų ligos paskutinė stadija, aklumas ir amputacija), dažniausiai yra išvengiamos ir susijusios su gyvenimo būdu [24]. Slaugytojai ir medicinos sekretoriai, praleisdami daugiau laiko su kiekvienu pacientu ir bendradarbiaudami su diabeto specialistu sutelkė dėmesį tik į diabetą ir taikė TB principais grįstą, į pacientą orientuotą požiūrį, todėl galėjo atlikti svarbų vaidmenį sergančiam diabetu skatinant laikytis savikontrolės režimo ir taip išvengti gresiančių komplikacijų [24]. Komandos bendradarbiavimas užtikrina saugesnį pacientų gydymą, mažesnį mirštamumą, trumpėjantį hospitalizavimo laiką, didesnį pačių pacientų pasitenkinimą gaunamomis paslaugomis [25]. Skirtingų specialybių darbuotojų įsijungimas į komandinį darbą pacientams atrodo patrauklesnis, didina pasitikėjimą suteikiamomis paslaugomis ir visa tai atsispindi pacientų gydymo rezultatuose [26,27].

1.2.2 Nauda specialistams

Norėdami pritaikyti efektyvų komandos darbą turime suprasti kiekvieno komandos nario asmens galimybes, pasiskirstyti pareigybėmis ir žinoti, ką komandai gali duoti kiekvienas specialistas, nes visi jie dirba kartu tiek stacionare, tiek konsultuodami pacientus ambulatoriškai [28]. Dirbant kartu gerą darbo našumą dažnai stabdo sveikatos sistemos problemos tokios kaip: laiko stoka, skirtingas išsilavinimas, stereotipai [11]. Senėjant visuomenei ir sveikatos sistemai reikalaujant vis didesnių išteklių susiduriama su perdegimo sindromu, kuris pažeidžia tiek studentus, tiek pradėjusius dirbti ar patyrusius specialistus [29]. Perdegimo sindromo atsiradimui įtakos turi prasta komunikacija tarp skirtingų profilių specialistų, kai prastai skirstantis pareigybėmis ir nebesugebant aprėpti visų veiklų darbuotojai tiesiog palūžta [1]. Taikant TB mokymų praktiką gerėja pasiskirstymas darbais, o tai turi teigiamos įtakos specialistų perdegimo sindromui kontroliuoti [1]. JAV atliktas tyrimas, į kurį buvo įtraukti 4500 sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys 588 skirtingose pirminės sveikatos priežiūros centruose buvo nustatyta, kad beveik pusė slaugytojų ir gydytojų patiria perdegimo sindromą, todėl darbuotojai linkę išeiti iš darbo ar neplanuotų atostogų, prasčiau atlieka savo darbą ir nejaučia pasitenkinimo darbu [30]. Apklaustieji darbuotojai, kurie nurodė gaunantys daugiau dėmesio iš vadovų sveikatos priežiūros kokybei gerinti, komandos darnumui plėtoti ir glaudesniam bendradarbiavimui, rečiau praneša apie perdegimo sindromą, jaučiasi saugesni darbo aplinkoje, efektyviau paskirstomas klinikinio darbo krūvis ir suteikiamos galimybės tobulinti savo įgūdžius

(13)

13

bendradarbiaujant [30]. Reid ir kiti pranešė, kad jų atliktame tyrime sveikatos priežiūros specialistų perdegimas sumažėjo nuo 30 proc. iki 10 proc. per metus, o kontrolinės grupės nepasikeitė. Šie perdegimo skirtumai išliko ir antrus metus po taikyto TB mokymo [31].

Kadangi vis daugiau sričių specialistų rūpinasi pacientu, atsiranda ir prastos komunikacijos tarp skirtingų sričių sveikatos specialistų problemų, kurios Jungtinėse Amerikos Valstijose sudaro net 70–

80 proc. medicininių klaidų [16,32]. Kanados tarpprofesinio bendradarbiavimo sveikatos priežiūros sistemoje taryba nustatė šešis komponentus, kurie sudaro integruotą požiūrį: tarpprofesinis bendradarbiavimas, į pacientą orientuota priežiūra, vaidmenų pasiskirstymas, lyderystė, konfliktų sprendimas ir pačios komandos funkcionavimas. Išnagrinėjus šiuos komponentus gydymo įstaigose prieita išvada, kad vyrauja hierarchija, socialinė nelygybė, pareigybių pasiskirstymas nesiekiant bendro tikslo [33]. Dėl prastos komunikacijos kenčia darbo kokybė, didėja laiko ir gydymo sąnaudos [33]. TB padeda geriau suprasti kolegų veiklos sritis, atsiranda galimybė suteikti profesionalesnę pagalbą pasitelkiant skirtingų sričių specialistus siekiant vieningo tikslo – paciento saugumo ir gerų gydymo rezultatų [1].

1.3 Tarpprofesinio bendradarbiavimo mokymai pasaulyje

Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje pradėta taikyti TB mokymo praktika tarp sveikatos priežiūros specialistų [34]. PSO atliko apklausą pacientų, kuriems teikė pagalbą personalas mokęsis pagal TB principus ir palygino kaip pacientai vertina jiems suteiktų paslaugų kokybę iš personalo, kuris pasiruošęs pagal TB principus ir personalo, kuris nepasiruošęs pagal TB principus [9]. Pagal TB mokymosi principus pasiruošusį personalą pacientai vertino priimtiniau, jų pasveikimo rezultatai buvo geresni ir trumpesnė hospitalizavimo trukmė [9]. Remdamasi šiais įrodymais PSO priėmė rekomendacijas universitetams ruošti būsimus specialistus įtraukiant TB mokymo kursą į studijų programą [9]. Pacientai suteiktą pagalbą vertino kaip aukštesnio lygmens ir tai turėjo geresnius sveikimo rezultatus. Norint pasiekti šiuos rezultatus svarbu ruošti studentus gebančius dirbti komandoje [9], tačiau trūksta įrodymais pagrįsto ilgalaikio šių mokymų poveikio [20]. Jungtinės karalystės tarpprofesinio mokymo tobulinimosi centras ir PSO pabrėžia, kad ruošiant sveikatos priežiūros sistemos darbuotojus prie pagrindinių privalomų disciplinų reikia įtraukti ir mokymus, kurių tikslas paruošti specialistus mokančius dirbti komandoje [9;35]. Tokiu principu paruošti studentai yra geriau pasirengę įsilieti į darbo rinką [9;35]. Australijoje, Royal Perth ligoninėje 2010 m. buvo įsteigtos 26 lovos skirtos paskutinio kurso slaugos ir medicinos studijų programų studentams mokytis TB, kuriose studentai kuruoja esamus pacientus ir perteikia informaciją apie juos darbuotojams, taip įgydami praktinių žinių ir mokydamiesi dirbti sveikatos priežiūros komandoje, o

(14)

14

tyrimu buvo įrodyta, kad įgytos žinios studijų metu padėjo pasiekti geresnius darbo rezultatus jau dirbant klinikinį darbą lyginant su kontroline grupe, kuriai nebuvo taikyta TB mokymų programa [17]. Nors daugelis Australijos universitetų deklaruoja įsteigę programas TB mokymams, tačiau daugeliu atveju tai apima atskiras disciplinas, o ne tai kas yra šių mokymų esmė – mokymąsi kartu ir mokymasis veikti mokantis vieniems studentams iš kitų [17].

Vienas iš TB mokymo tikslų yra pozityvesnis kolegų vertinimas, vienodas skirtingų disciplinų vertinimas, supratimas apie kiekvieno specialisto kompetencijas siekiant bendro tikslo – aukščiausio lygio pagalbos teikimo pacientui [1]. TB mokymai taip pat naudingi specialistams, nes kolegos labiau jaučia pagarbą vieni kitiems, sugeba vertinti kitų specialistų darbą, mažėja stereotipinis požiūris į kolegas [36].

1.4 Studentų ir specialistų požiūrio į tarpprofesinį bendradarbiavimą vertinimas

Sveikatos profesijų mokymo programose naudojamos simuliacijos mokant ir palaikant klinikinius procedūrų įgūdžius, imituota mokymosi veikla taip pat tampa naudingais tarpprofesinio ugdymo mokymo metodais: tarpprofesinių mokymų simuliacinė aplinka leidžia dalyviams tyrinėti bendradarbiavimo būdus, kaip pagerinti komunikacinius klinikinės priežiūros aspektus [11].

Simuliacijos parodė, kad pagerėjo bendravimas sveikatos priežiūros profesijose ir tarp jų, tačiau komandinio darbo modeliavimo įtaka kitų tarpprofesinių praktikų suvokimui ir jų pačių požiūriui į komandinį darbą beveik nežinoma [11]. Moksliniuose tyrimuose, kuriais siekiama pamatuoti studentų požiūrį į komandinį darbą ir pasiruošimą komandinio darbo mokymams, dažniausiai naudojamos požiūrio į komandinį darbą sveikatos sistemoje (angl. Attitudes toward Health Care Team Scale (ATHCTS)) ir požiūrio į TB mokymus skalė (angl. Readiness for Interprofessional Learning Scale (RIPLS)) skalės [48].

1.4.1 ATHCTS skalės aptarimas

Požiūrio į komandinį darbą sveikatos sistemoje skalė (angl. Attitudes toward Health Care Team Scale (ATHCTS)) yra priemonė naudojama vertinti studentų požiūrį į TB mokymus ir patį TB.

Gunma sveikatos mokslų universitetas Japonijoje atliko tyrimą, kuriame pasitelkę ATHCTS skalę apklausė 501 žmones, kurie buvo skirtingų sveikatos priežiūros sričių studentai ir specialistai, visi jie mokėsi pagal TB praktiką [37]. Tyrimas parodė, kad studentai buvo linkę pozityviau vertinti komandinį darbą, nei baigusieji studijas ir jau dirbantieji [39]. Atlikusiųjų tyrimą nuomone šis skirtumas yra dėl jau dirbančių specialistų susidūrimo su sunkumais, kai teorines žinias apie TB reikia panaudoti praktikoje norint pasiekti efektyvų komandos darbą [37]. Otago universitete Naujojoje

(15)

15

Zelandijoje taip pat buvo atliktas tyrimas naudojant ATHCTS skalę [38]. Buvo apklausti 83 paskutiniųjų studijų metų dietologijos, medicinos, kineziterapijos ir radiologijos studentai [38].

Rezultatai parodė, kad trumpi TB mokymai gali turėti teigiamos įtakos studentams, po vienuolikos valandų mokymų studentai buvo labiau pasiruošę dirbti komandoje, padidėjo supratingumas apie kitų profesijų specialistus, tarpusavio bendradarbiavimas, labiau pasitikėjo savo jėgomis [38].

1.4.2. RIPLS skalės aptarimas

Kita skalė vertinanti požiūrį į TB mokymus – požiūrio į tarpprofesinio bendradarbiavimo mokymus skalė (angl. Readiness for Interprofessional Learning Scale (RIPLS)), kuri plačiai naudojama įvairiose šalyse. Pasitelkiant šią skalę Kinijos medicinos universitete buvo atliktas tyrimas apklausiant 282 studentus, kurio tikslas buvo išsiaiškinti apie Kinijai pritaikytos RIPLS skalės versijos tinkamumą – rezultatai parodė, kad RIPLS yra patikima priemonė vertinant sveikatos priežiūros studentų požiūrį į TB [39]. Danijoje taip pat atliktas tyrimas, kuris vertino RIPLS daniškos versijos tinkamumą naudojimui, kuriame buvo apklausti 370 sveikatos priežiūros studentų ir 200 specialistų [40]. Tyrimas parodė, kad skalė yra patikima priemonė vertinti požiūrį i TB mokymus [40]. Remiantis šiais ir kitais pasaulyje atliktais tyrimais RIPLS tinkamumui įvairiomis kalbomis įvertinti, buvo atlikti darbai įvairiomis temomis naudojantis šią skalę. Naudojant šią skalę galima aiškintis studentų pasiruošimo TB mokymams asociacijas su empatija ir motyvacija [41]. Taip pat skalė plačiai naudojama palyginti požiūrį skirtingų grupių, kurios turėjo ir kurios neturėjo TB mokymus [42], kaip turėjusios mokymus grupės vertina komandinį darbą prieš mokymus ar jau dirbdami klinikinį darbą panaudoja įgytas žinias [43].

(16)

16

2. TYRIMO METODIKA

2.1 Tyrimo dalyviai

Baigiamasis magistrinis darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Į tyrimą įtraukti išskirtinai tik medicinos fakulteto, VI kurso, medicinos studijų programos studentai.

Viso kurso studentų skaičius buvo 270, užpildytos 156 anketos (atsako dažnis – 57,8 proc.).

2.2 Tyrimo dizainas

Atliktas vienmomentinis tyrimas naudojant anoniminį klausimyną internetinėje svetainėje www.apklausa.lt,. Anonimiškumas užtikrintas neklausiant jokių asmeninių duomenų apie respondentą. Respondentai prieš apklausą buvo supažindinti su apklausos tikslu ir anonimiškumo užtikrinimu. Tyrimas buvo vykdytas 2019–12 mėn. iki 2020–02 mėn.

Baigiamasis magistro darbas atliktas gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimą Nr. BEC – MF – 153. Išdavimo data 2019–12–16.

2.3 Tyrimo klausimynai

Apklausą sudarė du klausimynai ir 7 klausimai apie respondentų sociodemografinius rodiklius (iš viso 51 klausimas). Tyrime naudojami klausimynai prieinami internete ir autorių leidžiami naudoti be specialaus sutikimo [48]. Klausimynai versti iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, vėliau eksperto versti iš lietuvių kalbos į anglų kalbą, likę neatitikimai taisyti.

Tyrimo metu naudotas ATHCTS požiūrio į komandinį darbą sveikatos sistemoje (angl.

Attitudes toward Health Care Team Scale) standartizuotas klausimynas, kurį sudarė 21 teiginys.

Studentai atsakinėdami į teiginius turėjo 5 galimus atsakymo variantus: visiškai sutinka, sutinka, nežino, nesutinka ar visiškai nesutinka. Remiantis klausimyno autorių rekomendacijomis, ATHCTS klausimyno teiginius suskirstėme į 3 faktorius. Pirmasis faktorius vertino studentų požiūrį į komandos vertybes (jį sudarė 11 teiginių). Antrasis faktorius vertino požiūrį į komandos efektyvumą (jį sudarė 5 teiginiai). Trečiasis faktorius vertino studentų požiūrį į lyderystę komandoje (jį sudarė 5 teiginiai).

Prie ATHCTS klausimyno buvo pridėti ir šio magistrinio darbo autoriaus bei jo konsultantės sukurti 4 teiginiai, kurie sudarė faktorių “Paciento įtraukimas į komandą”.

Tyrimo metu taip pat naudotas ir RIPLS požiūrio į tarpprofesinius mokymus klausimynas (angl.

Readiness for Interprofessional Learning Scale). Šis standartizuotas klausimynas sudarytas iš 19 teiginių, kurių kiekvienam buvo galimi 5 atsakymo variantai: visiškai sutinka, sutinka, nežino, nesutinka ar visiškai nesutinka. Teiginiai buvo suskirstyti taip pat į 3 faktorius: pirmąjį faktorių, kuris

(17)

17

vertino studentų pasiruošimą komandiniam darbui ir bendradarbiavimui (sudarė 9 teiginiai), antrąjį faktorių, kuris vertino studentų teigiamą ir neigiamą požiūrį į TB mokymų procesą (sudarė 8 teiginiai) ir trečiąjį faktorių, kuris vertino studentų vaidmenis ir atsakomybes TB mokymų procese (sudarė 2 teiginiai).

2.4 Tyrimo duomenų statistinė analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS for Statistics 26 programą. Apklausos metu gauti duomenys apdoroti Microsoft Office Excel programa. Analizė atlikta raštiškai. Naudotas surinktų duomenų vaizdavimo būdas – diagramos ir lentelės. Kiekybiniai kintamieji aprašyti pateikiant jų reikšmių vidurkius ir standartinius nuokrypius (SN), kokybiniai (nominaliniai) – pateikiant jų reikšmių dažnius ir santykinius dažnius (proc.). Tyrime naudotų klausimynų bei juos sudarančių faktorių vidinis nuoseklumas vertintas naudojant Kronbacho (angl. Cronbach‘s) α koeficientą. Buvo laikoma, kad klausimai pakankamai gerai atspindi tiriamą požymį, kai Kronbacho α koeficientas buvo nemažesnis nei 0,7 [49]. Tiriančioji faktorinė analizė buvo taikyta norint įsitikinti, ar 4 papildomi klausimai apie paciento įtraukimą į komandą tikrai atspindi vieną ir tą patį požymį.

Kokybinio požymio reikšmių pasiskirstymo lyginamosiose grupėse homogeniškumas tikrintas taikant Chi kvadrato požymių homogeniškumo kriterijų. Kiekybinio požymio, netenkinančio normalinio skirstinio sąlygų, reikšmės dviejose nepriklausomose grupėse lygintos taikant neparametrinį Mano Vitnio kriterijų. Tuo atveju, kai tiriamųjų grupių buvo daugiau nei 2, taikytas neparametrinis Kruskalio Voliso kriterijus. Abiejų neparametrinių kriterijų taikymo rezultatai aprašyti pateikiant reikšmių medianą (minimalią – maksimalią reikšmę). Ryšys tarp dviejų kiekybinių požymių, netenkinusių normaliojo skirstinio sąlygų, vertintas taikant Spirmeno (angl. Spearman) ranginės koreliacijos koeficientą.

Stebėti skirtumai bei priklausomybės tarp požymių buvo laikyti statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotasis reikšmingumo lygmuo (p reikšmė arba p) buvo mažesnis, nei 0,05.

(18)

18

3. REZULTATAI

3.1 Demografiniai tiriamųjų duomenys

Tyrime dalyvavo 156 respondentai: 112 (71,8 proc.) merginų ir 44 (28,2 proc.) vaikinai.

Dalyvavusiųjų respondentų vidutinis amžius 24,3 (standartinis nuokrypis SN = 1.583). Jauniausias 22 metų, vyriausias 31 metų. Merginų vidutinis amžius 24,3 (SN = 1,2) metai. Jauniausia mergina buvo 22 metų, vyriausia – 31 metų. Vaikinų vidutinis amžius 24,2 (SN = 0,8) metų. Jauniausias vaikinas buvo 23 metų, vyriausias – 26 metų amžiaus. Didžioji dalis respondentų (n = 115; 73,3 proc.) yra kilę iš miesto. Trečdalis respondentų (n = 56; 35,9 proc.) dirbo sveikatos priežiūros srityje, o pusė respondentų (n = 80; 51,3 proc.) papildomai nedirbo. Daugiau kaip trečdalis (n = 60 38,5 proc.) respondentų atlikinėjo praktiką užsienyje. Be to, dalis (n = 33; 21,2 proc.) respondentų buvo išvykę mokytis užsienyje. Daugiau kaip du trečdaliai (n = 106; 67,9 proc.) respondentų atsakė turintys hobį, kuriuo užsiima bent kartą per savaitę. Dažniausias hobis buvo sportas (n = 43; 49,4 proc.) bei savęs tobulinimas (n = 21; 24,1 proc.). Tik 4 (4,6 proc.) studentai nurodė, kad jų hobis yra filmų ar serialų žiūrėjimas (1 lentelė).

1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal sociodemografinius duomenis

Kintamieji n (proc.)

Lytis

Vyrai 44 (28,2)

Moterys 112 (72,8)

Kilmės vieta Miestas 115 (73,3)

Rajonas 41 (26,3)

Darbo vieta

Sveikatos priežiūros sritis 56 (35,9)

Dirba kitoje srityje 20 (12,8)

Nedirba 80 (51,3)

Praktika užsienyje Atlikinėjo praktiką užsienyje 60 (38,5) Neatlikinėjo praktikos užsienyje 96 (61,5)

Mokslai užsienyje

Buvo išvykę mokytis užsienyje 33 (21,2) Nebuvo išvykę mokytis užsienyje 123 (78,8)

Ar turi hobį Turi 106 (67,9)

Neturi 50 (32,1)

Koks tai hobis

Sportas 43 (49,4)

Menai 11 (12,6)

Gamta 8 (9,2)

Savęs tobulinimasis 21 (24,1)

Filmai, serialai 4 (4,6)

(19)

19

3.2 Studentų požiūrio į darbą komandoje vertinimo rezultatai

ATHCTS klausimyne “Požiūrį į komandos vertybes” ir “Požiūrį į lyderystę komandoje”

aprašančių klausimų Kronbacho α koeficientas buvo didesnis nei 0,7, todėl laikyta, kad klausimai pakankamai gerai juos atspindi. Tik faktorių “Požiūris į komandinį darbą” sudarančių teiginių Kronbacho α = 0,587. Tačiau šį faktorių saudarė tik 5 klausimai, o tai galėjo lemti mažesnę koeficiento reikšmę, be to kai koeficientas yra tarp 0,5 ir 0,7, klausimų patikimumas laikomas vidutiniškai patikimu, todėl buvo nuspręta klausimus jungti taip, kaip rekomenduoja klausimyno autoriai (2 lentelė). Bendras viso ATHCTS klausimyno Kronbacho α buvo 0,694.

2 lentelė. ATHCTS klausimyno teiginių paskirstymas pagal faktorius ir jų Kronbacho α

Faktoriaus

pavadinimas Klausimai, sudarantys faktorių Kronbach

o α

Požiūris į komandos

vertybes

Komandinis personalo darbas gerina pacientų priežiūros kokybę.

0,787 Komandos susitikimai skatina bendravimą tarp skirtingų sričių atstovų.

Tikėtina, jog komandinę priežiūrą gaunantys pacientai bus gydomi visapusiškiau.

Darbas komandoje padeda sveikatos priežiūros specialistams išlikti entuziastingiems ir susidomėjusiems savo darbu.

Kuriant sveikatos priežiūros planą kartu su kitais komandos nariais, išvengiama klaidų.

Sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys komandomis, labiau atsižvelgia į pacientų emocinius ir finansinius poreikius.

Komandinio darbo principas „duodu ir imu“ padeda rasti geresnių pacientų priežiūros sprendimų.

Stacionare gydyti pacientai, kuriuos gydė komandinio darbo principų laikęsis personalas, yra geriau pasiruošę išvykti iš ligoninės.

Komandinis darbas padeda užtikrinti veiksmingesnę sveikatos priežiūrą.

Komandinis darbas padeda sveikatos priežiūros specialistams patenkinti šeimos globėjų ir pacientų poreikius.

Įsipareigojimas perduoti savo pastebėjimus komandai padeda geriau suprasti kitų sveikatos priežiūros darbuotojų veiklą.

Požiūris į komandos efektyvumą

Komandinis personalo darbas dažniausiai be reikalo tik apsunkina daugelį dalykų

0,587 Pacientai būna mažiau patenkinti priežiūra gaunama iš komandos.

Skirtingų sričių specialistams kuriant pacientų priežiūros planus daug laiko sugaištama skirtingų disciplinų medicininių žargonų vertimui.

Kurti skirtingų sričių specialistų priežiūros planą pacientui, užima pernelyg daug laiko komandai.

Daugeliu atvejų laiką, skirtą komandos narių susitikimams, galima būtų praleisti kitais tikslais.

Požiūris į lyderystę komandoje

Gydytojai turi teisę pakeisti paciento priežiūros planą, kurį sukūrė komanda.

0,741 Komandos pirminė paskirtis yra padėti gydytojui pasiekti paciento gydymo tikslus.

Gydytojas ne visada turėtų turėti galutinį žodį komandos sprendimų tinkamumui.

Tik gydytojas teisiškai atsako už komandos padarytus sprendimus.

Savaime suprantama, kad gydytojai yra komandos lyderiai.

(20)

20

Atsakymų į teiginius variantai buvo paversti skaitine išraiška juos suranguojant: visiškai sutinku – 1, sutinku – 2, nežinau – 3, nesutinku – 4, visiškai nesutinku – 5. Tyrime buvo analizuoti faktorių įverčiai, kurie gauti apskaičiuojant visų į faktorių įtrauktų teiginių skaitinės išraiškos vidurkį. Kuo faktorių įvertis mažesnis, tuo labiau su teiginiais sutiko respondentai (3 lentelė). Tyrimo duomenys rodo, kad palankiausias studentų požiūris buvo į komandos vertybes, nepalankiausias – komandos efektyvumą.

3 lentelė. ATHCTS skalės faktorių skaitinės charakteristikos

Statistiškai reikšmingai skyrėsi (p = 0,032) vaikinų ir merginų požiūrio į lyderystę įverčiai:

merginų įverčio mediana (min – max) 2,4 (1 – 4,4), o vaikinų – 2,2 (1 – 3,8). Tyrimo duomenys rodo, kad vaikinai statistiškai reikšmingai dažniau lyderystę komandoje vertina palankiau nei merginos (1 pav.).

Įverčių Skaitinė charakteristika Požiūris į komandos vertybes

Požiūris į komandos efektyvumą

Požiūris į lyderystę komandoje

Atsakiusiųjų skaičius 149 151 151

Neatsakiusiųjų skaičius 7 5 5

Vidurkis 1,985 2,568 2,514

Standartinis nuokrypis 0,403 0,575 0,700

Mediana 2,000 2,600 2,400

Mažiausias 1,00 1,00 1,00

Didžiausias 3,73 5,00 4,40

(21)

21

1 pav. Faktoriaus “Požiūrio į lyderystę komandoje“ įverčių skaitinės charakteristikos pagal lytį.

*Taikytas Mano Vitnio (Mann–Whitney) kriterijus. Skirtumas statistiškai reikšmingas

3.2.1. Faktoriaus “Požiūris į komandos vertybes” rezultatai

Su dauguma klausimų vertinančių studentų požiūrį į komandos vertybes studentai visiškai sutiko arba sutiko. Studentai visiškai sutikę ar sutikę su teiginiais buvo priskirti pritariančiųjų grupei, nežinantys, nesutinkantys ar visiškai nesutinkantys nepritariančiųjų grupei.Dauguma studentų pritarė teiginiams apie požiūrį į komandos vertybes. Dažniausiai pritarė teiginiams apie komandinio personalo darbo įtaką pacientų priežiūros kokybei, rečiausiai apie komandos kuriamą sveikatos priežiūros planą kaip padedantį išvengti klaidų (2 pav.).

(22)

22

2 pav. Studentų pritariančių teiginiams, sudarantiems faktorių “Požiūris į komandos vertybes”

pasiskirstymas. Duomenys: n (proc.)

Atsakant į “Požiūris į komandos vertybes” faktorių sudarančius teiginius statistiškai reikšmingai studentų nuomonės išsiskyrė dviem atvejais. Teiginio “Kuriant sveikatos priežiūros planą kartu su kitais komandos nariais, išvengiama klaidų” statistiškai reikšmingai (p = 0,008) skyrėsi pritariančių teiginiui vaikinų (n = 18; 43 proc.) ir merginų (n = 73; 66 proc.) dalis. Tyrimo duomenys rodo, kad daugiau merginų nei vaikinų pritarė teiginiui (3 pav.).

3 pav. Studentų pritariančių ir nepritariančių teiginiui “Kuriant sveikatos priežiūros planą kartu su kitais komandos nariais, išvengiama klaidų” pasiskirstymas pagal lytį

91 (59,9) 101 (66,9)

109 (71,7) 115 (75,7)

131 (86,2) 131 (86,8) 134 (88,2)

135 (88,8) 145 (95,4) 145 (96)

148 (97,4)

Kuriant sveikatos priežiūros planą kartu su kitais komandos nariais, išvengiama klaidų

Sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys komandomis, labiau atsižvelgia į pacientų emocinius ir finansinius poreikius

Komandinio darbo principas „duodu ir imu“ padeda rasti geresnių pacientų priežiūros sprendimų Darbas komandoje padeda sveikatos priežiūros specialistams

išlikti entuziastingiems ir susidomėjusiems savo darbu Stacionare gydyti pacientai, kuriuos gydė komandinio darbo

principų laikęsis personalas, yra geriau pasiruošę išvykti iš…

Įsipareigojimas perduoti savo pastebėjimus komandai padeda geriau suprasti kitų sveikatos priežiūros darbuotojų veiklą Komandinis darbas padeda sveikatos priežiūros specialistams

patenkinti šeimos globėjų ir pacientų poreikius Komandos susitikimai skatina bendravimą tarp skirtingų sričių

atstovų

Tikėtina, jog komandinę priežiūrą gaunantys pacientai bus gydomi visapusiškiau

Komandinis darbas padeda užtikrinti veiksmingesnę sveikatos priežiūrą

Komandinis personalo darbas gerina pacientų priežiūros kokybę

Požiūris į komandos vertybes

n(proc.)

66

43 34

57

Merginos n=110 Vaikinai n=42

Santykinis dnis (proc.)

χ2 = 6,99 p = 0,008 Pritaria Nepritaria

(23)

23

Teiginio “Komandinis darbas padeda sveikatos priežiūros specialistams patenkinti šeimos globėjų ir pacientų poreikius” statistiškai reikšmingai (p = 0,029) skyrėsi pritariančiųjų teiginiui turinčių hobį (n = 94; 92 proc.) ir neturinčių hobio (n = 40; 80 proc.) studentų dalis. Gauti duomenys rodo, kad turintys kokį nors hobį studentai yra linkę labiau pritarti teiginiui, nei neturintys hobio ( 4 pav.).

4 pav. Teiginiui “Komandinis darbas padeda sveikatos priežiūros specialistams patenkinti šeimos globėjų ir pacientų poreikius” pritariančių ir nepritariančių pasiskirstymas pagal turinčius ir

neturinčius hobio 3.2.2. Faktoriaus “Požiūris į komandos efektyvumą” rezultatai

Tik nedidelė dalis respondentų pritarė teiginiams, neigiamai apibūdinantiems komandinį darbą.

Daugiausiai pritarė teiginiui “Skirtingų sričių specialistams kuriant pacientų priežiūros planus daug laiko sugaištama skirtingų disciplinų medicininių žargonų vertimui” (n = 69; 45,4 proc.), mažiausiai – “Komandinis personalo darbas dažniausiai be reikalo apsunkina daugelį dalykų” (n = 13; 8,6 proc.) (5 pav.). Studentų pritariančių ir nepritariančių teiginiams apie požiūrį į komandos efektyvumą pasiskirstymas nebuvo statistiškai reikšmingai susijęs su jų demografinėmis charakteristikomis.

92

80

8

20

Turi hobį n=102 Neturi hobio n=50

Santykinis dnis (proc.)

χ2 = 4,75 p = 0,029 Pritaria Nepritaria

(24)

24

5 pav. Studentų pritariančių teiginiams, sudarantiems faktorių “Požiūris į komandos efektyvumą” pasiskirstymas. Duomenys: n (proc.)

3.2.3. Faktoriaus “Požiūris į lyderystę komandoje” rezultatai

Daugiausia studentų (n = 135; 88,8 proc.) pritarė teiginiui “Komandos pirminė paskirtis yra padėti gydytojui pasiekti paciento gydymo tikslus”, mažiausia studentų dalis (n = 55; 36,4 proc.) pritarė teiginiui “Gydytojas ne visada turėtų turėti galutinį žodį komandos sprendimų tinkamumui”

(6 pav.).

6 pav. Studentų pritariančių teiginiams, sudarantiems faktorių “Požiūris į lyderystę komandoje“

pasiskirstymas. Duomenys: n (proc.)

Vaikinų ir merginų nuomonės statistiškai reikšmingai išsiskyrė atsakant į du teiginius. Vaikinai buvo linkę labiau pritarti (n = 41; 98 proc.) teiginiui “Komandos pirminė paskirtis yra padėti

13 (8,6) 21 (13,8)

23 (15,1)

45 (29,6)

69 (45,4)

Komandinis personalo darbas dažniausiai be reikalo tik apsunkina daugelį dalykų

Pacientai būna mažiau patenkinti priežiūra gaunama iš komandos

Kurti skirtingų sričių specialistų priežiūros planą pacientui, užima pernelyg daug laiko komandai

Daugeliu atvejų laiką, skirtą komandos narių susitikimams, galima būtų praleisti kitais tikslais

Skirtingų sričių specialistams kuriant pacientų priežiūros planus daug laiko sugaištama skirtingų disciplinų medicininių žargonų…

Požiūris į komandos efektyvumą

n(proc.)

55 (36,4) 67 (44,1)

97 (63,8) 104 (68,4)

135 (88,8)

Gydytojas ne visada turėtų turėti galutinį žodį komandos sprendimų tinkamumui

Tik gydytojas teisiškai atsako už komandos padarytus sprendimus

Gydytojai turi teisę pakeisti paciento priežiūros planą, kurį sukūrė komanda

Savaime suprantama, kad gydytojai yra komandos lyderiai Komandos pirminė paskirtis yra padėti gydytojui pasiekti

paciento gydymo tikslus

Požiūris į lyderystę komandoje

n(proc.)

(25)

25

gydytojui pasiekti paciento gydymo tikslus” (25 teiginys) nei merginos (n = 94; 86 proc.), (p = 0,033).

Tik vienas iš 42 atsakiusiųjų vaikinų nepritarė teiginiui. Taip pat statistiškai reikšmingai (p = 0,045) skyrėsi vaikinų (n = 24; 57 proc.) ir merginų (n = 43; 39 proc.) dalis sutinkančių su 35 teiginiu “Tik gydytojas teisiškai atsako už komandos padarytus sprendimus” (7 pav.).

7 pav. Studentų pritariančių ir nepritariančių teiginiams “Komandos pirminė paskirtis yra padėti gydytojui pasiekti paciento gydymo tikslus” (25 teiginys) ir “Tik gydytojas teisiškai atsako už

komandos padarytus sprendimus” (35 teiginys) pasiskirstymas tarp vaikinų ir merginų 3.2.4. Faktoriaus “Paciento įtraukimas į komandą” rezultatai

Duomenų faktorinė analizė parodė, kad visi 4 klausimai apie paciento įtraukimą į komandą sudaro vieną faktorių (Bartleto sferiškumo kriterijaus p < 0,001 ir KMO = 0,744). Sudarytame faktoriuje išliko daugiau nei pusė (59,69 proc.) pradinių duomenų dispersijos. Į faktorių įeinančių klausimų Kronbacho α = 0,722. Gauti duomenys leidžia teigti, kad pateikti teiginiai sudaro vieną ir tą patį faktorių.

Daugiausiai respondentų pritarė teiginiams “Kuriant sveikatos priežiūros planą, reikia atsižvelgti į paciento požiūrį ir norus” (n = 142; 94 proc.) bei “Kuriant sveikatos priežiūros planą, į komandą reikia įtraukti ir pacientą” (n = 142; 93 proc.), o mažiausiai pritarė teiginiui “Galutinį sprendimą dėl sveikatos priežiūros plano priima pacientas” (n = 64; 42 proc.) (8 pav.).

39

57

86

98

61

43

14

2 Merginos n=110 Vaikinai n=42 Merginos n=110 Vaikinai n=42

35 teiginys (χ2=4,018 p=0,045) 25 teiginys (χ2=4,528 p=0,033)

Santykinis dnis (proc.)

Pritaria Nepritaria

(26)

26

8 pav. Studentų pritariančių teiginiams, sudarantiems faktorių “Paciento įtraukimas į komandą“

pasiskirstymas. Duomenys: n (proc.)

Statistiškai reikšmingai (p = 0,034) skyrėsi pritariančių teiginiui “Galutinį sprendimą dėl sveikatos priežiūros plano priima pacientas” dalis tarp turinčių hobį ir neturinčių hobio (atitinkamai:

n = 49; 48 proc. ir n = 15; 30 proc.). Turintys hobį studentai buvo linkę suteikti daugiau pasirinkimo laisvės dėl gydymo (9 pav.).

9 pav. Teiginio “Galutinį sprendimą dėl sveikatos priežiūros plano priima pacientas” pritariančių ir nepritariančių teiginiui pasiskirstymas pagal turinčius ir neturinčius hobio

64 (42,1)

135 (88,8)

142 (93,4)

142 (94)

Galutinį sprendimą dėl sveikatos priežiūros plano priima pacientas

Koreguojant sveikatos priežiūros planą, reikia bendradarbiauti su pacientu ir jo artimaisiais

Kuriant sveikatos priežiūros planą, į komandą reikia įtraukti ir pacientą

Kuriant sveikatos priežiūros planą, reikia atsižvelgti į paciento požiūrį ir norus.

Paciento įtraukimas į komandą

n(proc.)

48

30 52

70

Turi hobį n=102 Neturi hobio n=50

Santykinis dnis (proc.)

χ2 = 4,448 p = 0,034 Pritaria Nepritaria

(27)

27

3.3. Studentų požiūrio į tarpprofesinius mokymus vertinimo rezultatai

RIPLS skalės visi 19 teiginių turėjo aukštą vidinį suderinamumą (Kronbacho α = 0,861).

Klausimyno autoriai siūlo faktorių “Vaidmenys ir atsakomybės” naudoti kaip vieną faktorių, tačiau šio darbo metu tai nebuvo padaryta, nes tyrimo duomenys parodė labai žemą šių klausimų vidinį suderinamumą (Kronbacho α tik 0,283). Todėl faktorių turėję sudaryti klausimai buvo analizuoti atskirai. Darbe naudotų 17 RIPLS skalės teiginių Kronbacho α = 0,887 (4 lentelė).

4 lentelė. RIPLS skalės teiginių paskirstymas pagal faktorius ir jų Kronbacho α

Faktoriaus pavadinimas Klausimai, sudarantys faktorių Kronbacho

α

Komandinis darbas ir bendradarbiavimas

Mokymasis su kitais studentais / sveikatos priežiūros specialistais padės man efektyviau dirbti sveikatos bei socialinės priežiūros komandoje

0,857 Pacientams būtų didelė nauda, jeigu sveikatos bei socialinės priežiūros studentai /

specialistai bendradarbiautų.

Mokymasis kartu su kitais sveikatos bei socialinės priežiūros studentais / specialistais padės man geriau suprasti klinikines problemas.

Bendravimo įgūdžių reikėtų mokytis kartu su kitais sveikatos bei socialinės priežiūros studentais / specialistais.

Komandinis darbas yra labai svarbus visiems sveikatos bei socialinės priežiūros studentams/specialistams.

Mokymasis su kitais sveikatos bei socialinės priežiūros studentais / specialistais padėtų pastebėti mano paties kompetencijos trūkumus.

Studentų mokymasis kartu prieš įgyjant kvalifikaciją ir specialistų mokymasis kartu po kvalifikacijos įgijimo pagerintų profesinius tarpusavio santykius.

Studentų mokymasis kartu prieš įgyjant kvalifikaciją ir specialistų mokymasis kartu po kvalifikacijos įgijimo man padėtų pozityviau vertinti kitus sveikatos bei

socialinės priežiūros specialistus.

Siekiant išmokti dirbti nedidelėje grupėje, sveikatos ir socialinės priežiūros specialistai turi jausti tarpusavio pagarbą bei pasitikėjimą.

Teigiamas ir neigiamas požiūris

Aš nenoriu švaistyti savo laiko mokantis su kitais sveikatos bei socialinės priežiūros studentais / specialistais.

0,791 Nėra būtina dar besimokantiems bei mokslus pabaigusiems sveikatos bei socialinės

priežiūros studentams/specialistams mokytis kartu.

Klinikinės problemos gali būti sprendžiamos veiksmingai tik tarp tos pačios mokymosi įstaigos studentų ir/ar specialistų

Bendras mokymasis su kitais sveikatos/socialinės priežiūros specialistais padės man geriau bendrauti su pacientais ar kitais specialistais.

Norėčiau turėti galimybę atlikti nedidelius projektus mažose grupėse su kitais sveikatos bei socialinės priežiūros studentais / specialistais.

Aš norėčiau dalyvauti bei organizuoti bendras paskaitas, mokymus, praktinius užsiėmimus su kitais sveikatos bei socialinės priežiūros studentais / specialistais.

Mokymasis ir praktika kartu su kitais studentais / specialistais man padėtų geriau suprasti pacientų problemas.

Bendras mokymasis kartu su studentais / specialistais prieš įgyjant kvalifikaciją ir po to man padėtų tapti geresniu komandos nariu.

(28)

28

Faktoriaus pavadinimas Klausimai, sudarantys faktorių Kronbacho

α

Vaidmenys ir atsakomybės

Nesu tikras/a, koks bus/yra mano kaip specialisto vaidmuo.

0,283 Aš turėčiau įgyti daugiau žinių bei įgūdžių nei kiti mano įstaigoje besimokantys

studentai.

Kaip ir ATHCTS klausimyno, taip ir RIPLS skalės atsakymų variantai buvo paversti skaitine išraiška į visiškai sutinku – 1, sutinku – 2, nežinau – 3, nesutinku – 4, visiškai nesutinku – 5.

Analizuoti faktorių įverčiai, kurie gauti apskaičiuojant visų į faktorių įtrauktų teiginių skaitinės išraiškos vidurkį. Kuo faktoriaus įvertis mažesnis, tuo labiau su teiginiais sutiko studentai (5 lentelė).

Tyrimo duomenys rodo, kad studentai palankiau vertino komandinio darbo ir bendradarbiavimo mokymų naudą, o nepalankiau – teigiamus ir neigiamus teiginius apie TB mokymąsi.

5 lentelė. RIPLS skalės faktorių skaitinės charakteristikos

Skaitinė charakteristika Komandinis darbas ir bendradarbiavimas Teigiamas ir neigiamas požiūris

Atsakiusiųjų skaičius 148 152

Neatsakiusiųjų skaičius 8 4

Vidurkis 1,794 2,216

Standartinis nuokrypis 0,479 0,591

Mediana 1,889 2,125

Minimalus 1.00 1.00

Maksimalus 3,78 4,25

Statistiškai reikšmingai (p = 0,002) skyrėsi turinčių ir neturinčių hobio požiūrio į komandinį darbą ir bendradarbiavimą įverčiai: turinčių hobį įverčio mediana (min–max) 1,78 (1 – 2,67), neturinčių hobio mediana (min–max) 2 (1 – 3) (10 Pav.).

(29)

29

10 pav. Studentų “Komandinis darbas ir bendradarbiavimas“ įverčių skaitinės charakteristikos pagal turinčius ir neturinčius hobio. *Taikytas Mano Vitnio (Mann–Whitney) kriterijus

Statistiškai reikšmingai (p = 0,018) skyrėsi skirtingas darbo patirtis turinčių (dirbančių sveikatos priežiūros srityje; dirbančių kitoje srityje bei niekur nedirbančių) požiūrio į komandinį darbą ir bendradarbiavimą įverčiai. Atlikus porinius Kruskalio Voliso kriterijaus palyginimus nustatyta, kad statistiškai reikšmingai skyrėsi tik dirbančių sveikatos priežiūros srityje ir niekur nedirbančių studentų (atitinkamai: mediana (min–max) 1,67 (1 – 2,56) vs. 1,89 (1 – 3); p = 0,026) (11 pav.).

(30)

30

11 pav. Studentų “Komandinis darbas ir bendradarbiavimas” įverčių charakteristikos pagal turinčius skirtingą darbo patirtį. *Taikytas Kruskalio Voliso (Kruskal–Wallis) kriterijus;

**Poriniai kriterijaus palyginimai

3.3.1. Faktoriaus “Komandinis darbas ir bendradarbiavimas” rezultatai

Dauguma studentų komandinį darbą ir bendradarbiavimą bei jų mokymų naudą vertino teigiamai.

Daugiausiai pritarusiųjų buvo teiginiams: “Komandinis darbas yra labai svarbus visiems sveikatos bei socialinės priežiūros studentams/specialistams” (n = 148; 97 proc), “Pacientams būtų didelė nauda, jeigu sveikatos bei socialinės priežiūros studentai / specialistai bendradarbiautų” (n = 147; 97 proc.) ir “Siekiant išmokti dirbti nedidelėje grupėje, sveikatos ir socialinės priežiūros specialistai turi jausti tarpusavio pagarbą bei pasitikėjimą” (n = 145; 97 proc.) ir vos keletas studentų nepritarė šiems teiginiams. Mažiausiai pritarė teiginiui, kad bendras mokymasis prisidėtų prie pozityvesnio kolegų vertinimo (n = 112; 75 proc.) (12 pav.).

mediana min max Q0,75

Q0,25

** ** * H =8,064;

p = 0,018

**p = 0,026

(31)

31

12 pav. Studentų pritariančių teiginiams, sudarantiems faktorių “Komandinis darbas ir bendradarbiavimas” pasiskirstymas. Duomenys: n (proc.)

Dažniausiai statistiškai reikšmingai nuomonės apie komandinį darbą ir bendradarbiavimą bei jų mokymų naudą išsiskyrė tarp studentų turinčių ir neturinčių hobio, net 4 iš 9 teiginių. Pritariančių teiginiui “Pacientams būtų didelė nauda, jeigu sveikatos bei socialinės priežiūros studentai / specialistai bendradarbiautų” (2 teiginys) ir turinčių hobį buvo (n = 101; 99proc.), neturinčių hobio (n = 46; 92 proc.) (p = 0,04). Pritariančių teiginiui “Bendravimo įgūdžių reikėtų mokytis kartu su kitais sveikatos bei socialinės priežiūros studentais / specialistais” (4 teiginys) ir turinčių hobį buvo (n = 99; 97 proc.), neturinčių hobio (n = 41; 82 proc.) (p = 0,01) (13 pav.).

112 (75) 116 (77)

126 (83) 134 (88)

140 (92) 141 (91) 145 (97)

147 (97) 148 (97)

Studentų mokymasis kartu prieš įgyjant kvalifikaciją ir specialistų mokymasis kartu po kvalifikacijos įgijimo man…

Mokymasis su kitais sveikatos bei socialinės priežiūros studentais/specialistais padėtų pastebėti mano paties…

Studentų mokymasis kartu prieš įgyjant kvalifikaciją ir specialistų mokymasis kartu po kvalifikacijos įgijimo…

Mokymasis kartu su kitais sveikatos bei socialinės priežiūros studentais/specialistais padės man geriau suprasti klinikines…

Bendravimo įgūdžių reikėtų mokytis kartu su kitais sveikatos bei socialinės priežiūros studentais/specialistais

Mokymasis su kitais studentais/ sveikatos priežiūros specialistais padės man efektyviau dirbti sveikatos bei…

Siekiant išmokti dirbti nedidelėje grupėje, sveikatos ir socialinės priežiūros specialistai turi jausti tarpusavio pagarbą…

Pacientams būtų didelė nauda, jeigu sveikatos bei socialinės priežiūros studentai/specialistai bendradarbiautų.

Komandinis darbas yra labai svarbus visiems sveikatos bei socialinės priežiūros studentams/specialistams

n (proc.)

(32)

32

13 pav. Studentų pritariančių ir nepritariančių teiginiams “Pacientams būtų didelė nauda, jeigu sveikatos bei socialinės priežiūros studentai / specialistai bendradarbiautų” (2 teiginys) ir

“Bendravimo įgūdžių reikėtų mokytis kartu su kitais sveikatos bei socialinės priežiūros studentais / specialistais” (4 teiginys) pasiskirstymas tarp turinčių ir neturinčių hobio

Statistiškai reikšmingai (p = 0,041) skyrėsi pritariančiųjų 7 teiginiui “Studentų mokymasis kartu prieš įgyjant kvalifikaciją ir specialistų mokymasis kartu po kvalifikacijos įgijimo pagerintų profesinius tarpusavio santykius” dalis tarp turinčių hobį (n = 89; 87 proc.) ir neturinčių (n = 37; 74 proc.). Taip pat statistiškai reikšmingai (p = 0,029) skyrėsi pritariančiųjų 3 teiginiui “Mokymasis kartu su kitais sveikatos bei socialinės priežiūros studentais / specialistais padės man geriau suprasti klinikines problemas” dalis tarp turinčių hobį (n = 94; 92 proc.) ir neturinčių (n = 40; 80 proc.). Visais šiais atvejais turintys kokį nors hobį studentai dažniau pritarė teiginiams apie komandinio darbo mokymosi idėjas, nei neturintys hobio. (14 pav.).

99 92 97

82

1 8

3

18

Turi hobį n=102 Neturi hobio n=50 Turi hobį n=102 Neturi hobio n=50 2 teiginys (χ2=5,197 p=0,04) 4 teiginys (χ2=10,464 p=0,01)

Santykinis dnis (proc.)

Pritaria Nepritaria

Riferimenti

Documenti correlati

Mūsų tyrime 40% (n=2) tirtų suaugusių pacientų pirmo ir 28,6% (n=2) pakartotinio apsilankymo metu laisvo tiroksino reikšmės buvo didesnės už viršutinę normos ribą.. 2009

Iš 122 pacientų, kuriems MRT tyrimu buvo įvertinta naviko išplitimo į regioninius limfmazgius stadija N pagal tarptautinę piktybinių navikų klasifikaciją TNM ir atlikta

tuberculosis perikardo skysčio mėginiuose, molekuliniu metodu bei skystoje augimo terpėje, išskyrimo dažnis nesiskyrė ir sudarė 50,0 proc., tuo tarpu kietoje Levenšteino –

Jauniausia tyrimo dalyvė, tačiau jau su pažengusia krūties vėžio stadija, išskirtinai pabrėžė, kad tuo metu vis dažniau girdimos pažįstamų ar žinomų moterų

Krūties vėžiu sergančių moterų kiaušintakių gleivinėje rasti šie pakitimai: epitelio metaplazija ir hiperplazija, intraepitelinė neoplazija ir serozinė

Darbo tikslas: Ištirti alerginių kvėpavimo takų ligų gydymo polieţuvine imunoterapija efektyvumą ir saugumą vaikams. Darbo uţdaviniai: 1) Telefoninės apklausos

1) Išmatuoti mechaninės kojos ašies kampą bei nustatyti endoprotezo komponentų padėtį visą koją apimančiose tiesinėse rentgenogramose ir trumpose kelio sąnario rentgenogramose.

Sergančiųjų NSLPV, kuriems nustatytos dažnos EGFR geno mutacijos, nustatytas reikšmingai geresnis bendras atsakas į gydymą EGFR TKI nei pacientų, kurių navikiniame