• Non ci sono risultati.

INTERESŲ KONFLIKTAS

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "INTERESŲ KONFLIKTAS"

Copied!
54
0
0

Testo completo

(1)

2

TURINYS

SANTRAUKA ... 3

SUMMARY ... 4

SANTRUMPOS ... 6

ĮVADAS ... 7

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

1.1 Alergijos maistui samprata ir mechanizmas ... 9

1.2 Alergijos maistui paplitimas bei reikšmė ... 11

1.3 Maisto alergenai ir jų paplitimas skirtingose šalyse ... 12

1.4 Alergijos maistui diagnostika ... 18

1.4.1 Alergijos maistui in vivo diagnostika ... 18

1.4.2 Nestandartizuotos ir nepatvirtintos procedūros ... 20

1.4.3 Alergijos maistui in vitro diagnostika ... 20

1.4.4 In vivo ir In vitro diagnostikos privalumai ir trūkumai ... 25

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 27

2.1 Tiriamųjų kontingentas ir tyrimo eiga ... 27

2.2 Ėminiai ... 27

2.3 Mėginių ruošimas ir laikymas ... 27

2.4 Tyrimo principas ir darbo eiga ... 28

2.5 Tyrimo rezultatų vertinimas ... 30

2.6 Statistinė duomenų analizė ... 31

3. REZULTATAI ... 32

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 43

IŠVADOS ... 46

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 47

PRIEDAS... 56

(2)

3

SANTRAUKA

Živilė Židelevičiūtė. „Alergijos maisto veiksniams laboratorinis vertinimas“.

Tyrimo tikslas: nustatyti įsijautrinimo maisto alergenams dažnį asmenims, sergantiems alerginėmis ligomis, remiantis alergenams specifinių IgE (sIgE) tyrimų rezultatais.

Uždaviniai: 1. Nustatyti maisto alergenams sIgE ir palyginti jų dažnį vyrų ir moterų grupėse. 2.

Įvertinti įsijautrinimo pobūdį atsižvelgiant į maisto alergeno rūšį vyrų ir moterų grupėse. 3. Nustatyti įsijautrinimo maisto alergenams intensyvumą bei įvertinti jo priklausomybę nuo lyties ir amžiaus, remiantis sIgE kiekiu.

Metodai: Gavus LSMU Bioetikos centro leidimą, retrospektyviai analizuoti 60 asmenų, sergančių alerginėmis ligomis, sąlygojamomis įsijautrinimo maisto alergenams ir tirtų LSMU ligoninės Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikoje nuo 2015 m. 06 mėn. 01 d. iki 2015 m. 11 mėn. 30 d., medicininės dokumentacijos ir laboratorinių tyrimų duomenys. Maisto alergenams sIgE tyrimai buvo atlikti tiriant veninio kraujo mėginius, paimtus į vakuuminę sistemą be antikoagulianto bei naudojant

„IgE klasės antikūnų prieš maisto alergenus Euroline Maistas“ reagentų rinkinius („Euroline Allergy profile food“, Euroimmun, Vokietija). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS Statistics for Windows v.17.0 programą. Atskirų grupių požymių skirtumo reikšmingumui vertinti taikytas Mann–

Whitney U kriterijus, o kokybinių požymių ryšiui vertinti – χ2 kriterijus ir tikslusis Fisher testas.

Tyrimo rezultatai: ištirta 60 asmenų, iš kurių 24 vyrai (40 proc.) ir 36 moterys (60 proc.). Vaikų pogrupiui buvo priskirti tiriamieji, kurių amžius <18 metų. 21,7 proc. tiriamųjų nustatyti teigiami sIgE rezultatai, vyrų grupėje 20,8 proc., moterų – 22,2 proc. Dažniausiai nustatyti teigiami sIgE buvo prieš bulves, krabus, kvietinius miltus, žemės ir lazdyno riešutus. Didžiausią sIgE koncentraciją tyrimo dalyviai turėjo ruginiams miltams, bulvėms, migdolams bei kvietiniams miltams. Įsijautrinimo maisto alergenams intensyvumas (klasės ir koncentracija) nesiskyrė tarp vyrų ir moterų, taip pat nesiskyrė tarp vaikų ir suaugusiųjų.

Išvados: Remiantis maisto alergenams sIgE tyrimo rezultatais, penktadaliui tirtų asmenų buvo nustatyti padidėję sIgE kiekiai prieš vieną ar kelis maisto alergenus. Įsijautrinimo maisto alergenams dažnio skirtumų tarp vyrų ir moterų nenustatyta. Dažniausi maisto alergenai bendroje tiriamųjų grupėje buvo bulvės, žemės ir lazdyno riešutai, kvietiniai miltai ir krabai, vyrų grupėje – bulvės, kiaušinių baltymai, ruginiai ir kvietiniai miltai, ryžiai, sojos, žemės riešutai, o moterų – krabai, bulvės ir lazdynų riešutai. Tačiau įsijautrinimo skirtingiems maisto alergenams pasiskirstymas vyrų ir moterų grupėse reikšmingai nesiskyrė. Moterų įsijautrinimo maisto alergenams intensyvumas siekė tik 1 ir 2 klasę pagal EAST, tuo tarpu vyrams buvo nustatytos 1, 2, 3 ir 4 įsijautrinimo klasės. Įsijautrinimo maisto alergenams intensyvumas (klasės ir koncentracija) nepriklausė nuo tiriamųjų lyties ir amžiaus.

(3)

4

SUMMARY

Živilė Židelevičiūtė. „Laboratory evaluation of food allergy“.

The aim – to determine the sensitization to food allergens based on allergen specific IgE results in persons suffering from allergic diseases.

Objectives: 1. To identify food specific IgE and compare the frequency of sensitisation in male and female groups. 2. To evaluate sensitization to food according to the type of food allergen in relation to gender. 3. To determine intensity of sensitization to food allergens by quantification of specific IgE and to evaluate its relation to gender and age.

Methods and study subjects: 60 persons suffering from allergic diseases mediated by sensitization to food allergens were included in study. All of them were consulted and diagnosed during 2015.06.01–

2015.11.30 in Department of Laboratory Medicine at the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences (LSMU) Kauno klinikos under permision of Center for Bioethics. Retrospective analysis of medical records and laboratory data was done. Food specific IgE were tested in venous blood samples collected in the vacuum system without anticoagulant and using reagent kits "Euroline Food Allergy Profile“ (Euroimmun, Germany). Statistical analysis was performed using SPSS Statistics for Windows v.17.0. Assessment of differences between groups was evaluated using the Mann-Whitney U test, evaluation of qualitative characteristics - χ2 test and Fisher exact test.

Results: 60 persons were investigated, of which 24 men (40%) and 36 women (60%). Children subgroup was assigned subjects aged <18 years. Positive sIgE results were found in 21.7% of study group patients, in men – 20.8%, in women – 22.2%. The most common positive sIgE were found against potatoes, peanuts and hazelnuts, wheat flour and crabs. The highest sensitisation (intensity) was to wheat flour, potatoes, almond nuts and wheat flour. Intensity of sensitisation (class and concentration) did not differ significantly neither in men and women nor in children and adults.

Conclusions: Based on food specific IgE results, even one–fifth of the investigated persons had increased quantities of specific IgE against one or more food allergens. Frequency of sensitization to food allergens did not differ significantly between men and women. The most common food allergens in patients were potatoes, peanuts and hazelnuts, wheat flour and crabs. The most common food allergens in men's group were potatoes, egg whites, rye and wheat flour, rice, soybeans, peanuts, and in women – crabs, potatoes and hazelnuts. However, no significant differences between groups were observed. In women intensity of sensitization to food allergens ranged between Class 1 and Class 2 by EAST, while in men – it was set to Classes 1, 2, 3 and 4. Intensity of sensitization to food allergens did not relate to patients gender and age.

(4)

5

INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Tyrimai atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikoje, Klinikinės chemijos ir genetikos laboratorijoje, gavus LSMU Bioetikos centro leidimą (leidimas atlikti biomedicininį tyrimą 2015.12.08, Nr. BEC–LMB(M)–S23) (1 priedas).

(5)

6

SANTRUMPOS

CCD – Kryžmiškai reaguojanti karbohidratinė determinantė (Cross–reactive carbohydrate determinant)

df – Laisvės laipsniai

(Degrees of freedom)

EAACI – Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija

(European Academy of Allergology and Clinical Immunology) EAST – Fermento alergosorbentinis tyrimo metodas

(Enzyme–Allergo–Sorbent Test) ELISA – Imunofermentinis tyrimo metodas

(Enzyme linked immuno sorbent assay)

g – Išcentrinė jėga

Ig (IgA, IgE) – Imunoglobulinas

(Immunoglobulin A, Immunoglobulin E)

ImmunoCAP – Antros kartos radioalergosorbentinis tyrimo metodas (RAST), kuriame popierinis diskas pakeistas kieta faze

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos kU/l – Kilovienetai litre

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

MAST–CLA – Dauginis alergenų sinchroninis tyrimas–chemiliuminescencinis tyrimo metodas

(Multiple allergen simultaneous test–chemiluminescent assay) PAPPC–RIA – p-aminophenylphosphorylcholine radioimuninis tyrimo metodas

(p–aminophenylphosphoryl–choline radioimmunoassay) PRIST – Popieriaus radioimunosorbentinis tyrimo metodas

(Paper Radioimmunosorbent Test)

Proc. – Procentai

RAST – Radioalergosorbentinis tyrimo metodas (Radio allergosorbent test)

RCF – Santykinė išcentrinė jėga (Relative centrifugal force)

SD – Standartinis nuokrypis

(Standard Deviation)

sIgE – Alergenui specifinis imunoglobulinas E (Allergen–specific immunoglobulin E)

SPSS – Statistinė programinė įranga socialiniams mokslams (Statistical Package for Social Sciences)

QAS–RIA – Keturnario amonio radioimuninis tyrimo metodas (Quaternary ammonium sepharose radioimmunoassay)

X – Vidurkis

(6)

7

ĮVADAS

XX a. pradžioje alergija buvo gana reta liga. Šiuo metu situacija pasikeitė ir ypač pablogėjo per paskutinius keturis dešimtmečius (1). Vien Europoje apie 17 mln. žmonių yra alergiški įvairiems maisto produktams (1–3) ir didžiausią jų dalį sudaro vaikai (1,4–7) bei asmenys iki 25 metų (1,2).

Alergija maistui pasireiškia 2–4 proc. suaugusiųjų ir 6 proc. vaikų (8–10). 2016 metų duomenimis alergija įvairiems maisto produktams pasireiškia 1 vaikui iš 20–ties ir 2 suaugusiems žmonėms iš 100 (11). Pagrindiniai rizikos veiksniai, didinantys alerginių ligų paplitimą yra: alergenų gausa, genetinis polinkis, pakitęs imuninės sistemos atsakas. Nurodoma, kad alerginės reakcijos į maisto produktus paplitimas priklauso nuo asmens amžiaus (12), šalies gyventojų valgymo įpročių (4) bei nuo lyties.

Dalies mokslinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad mergaitės yra mažiau alergiškos nei berniukai (13–17). Alergiją gali sukelti daugelis maisto produktų. Nustatyta, kad daugiau nei 170 skirtingų maisto produktų gali būti alergenais (18). Be to maisto produktų, galinčių sukelti alergines reakcijas vis daugėja (16,19). Dažniausi: pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, sojos, kviečiai, žuvis ir vėžiagyviai (20–23). Dalis ūminių alerginių reakcijų į maistą gali baigtis mirtimi (24).

Alergijos maistui tyrimas yra sudėtingas ir daugialypis. Norint išsiaiškinti ligą sukėlusį alergeną paprastai reikia tinkamų diagnostinių procedūrų, prireikia taikyti net kelis tyrimo metodus (25). Alerginę reakciją sukėlusio akergeno ieškojimas yra svarbiausias alergologinės diagnostikos tikslas. Pirmasis žingsnis visuomet yra paciento gyvenimo istorijos detalus peržiūrėjimas siekiant nustatyti galimus alergiją keliančius maisto produktus ir ryšį tarp konkretaus maisto ir simptomų atsiradimo. Turi būti įvertinama klinikinių apraiškų priklausomybė nuo imuninės reakcijos. Siekiant nustatyti IgE antikūnus yra naudojamos dvi pagrindinės metodų grupės. Tai gali būti atliekama tiek ir in vivo, tiek ir in vitro metodų pagalba (5,25). In vivo tyrimai yra plačiai taikomi praktikoje, bet ne visada yra informatyvūs, gana dažnai negalima jų taikyti pacientams dėl klinikinių priežasčių – pvz.

odos ligų, mažiems vaikams, pacientui pačiam nesutinkant ir kt. Nežinant alergijos maistui priežasties, pacientams teikiamos rekomendacijos su nepagrįstais mitybos suvaržymais arba, priešingai, be tolimesnės alergologo konsultacijos ar tinkamo gydymo (24). Dėl šių minėtų priežasčių vis dar ieškoma pažangesnių diagnostikos priemonių. Viena jų – in vitro diagnostika.

Lietuvoje tyrimų, susijusių su alergijos maistui tema, nėra daug. Juose tyrinėti klinikiniai ir in vivo diagnostikos klausimai, o laboratorinės alergenams specifinių antikūnų diagnostikos klausimai plačiau netyrinėti. Tokių tyrimų poreikis kasmet didėja dėl vis augančio asmenų įsijautrinimo įvairiems maisto produktams.

(7)

8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – nustatyti įsijautrinimo maisto alergenams dažnį asmenims, sergantiems alerginėmis ligomis, remiantis sIgE tyrimų rezultatais.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti maisto alergenams sIgE ir palyginti jų dažnį vyrų ir moterų grupėse.

2. Įvertinti įsijautrinimo pobūdį atsižvelgiant į maisto alergeno rūšį vyrų ir moterų grupėse.

3. Nustatyti įsijautrinimo maisto alergenams intensyvumą bei įvertinti jo priklausomybę nuo lyties ir amžiaus, remiantis sIgE kiekiu.

(8)

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Alergijos maistui samprata ir mechanizmas

Alergija – tai terminas, kuris naudojamas reakcijai į alergenus apibūdinti (26). Šiuo terminu apibūdinamos klinikinės padidėjusio jautrumo reakcijos, sukeliamos imunologinių mechanizmų. Šios imuninės reakcijos į mums įprastas aplinkos medžiagas, tokias, kaip maisto produktai, namų dulkės, augalų žiedadulkės ir kt., dažnai yra neįprastai stiprios (27).

2012 m. Japonijos Vaikų alergijos ir klinikinės imunologijos draugijos paskelbtose Japonijos Vaikų alergijos maistui gairėse yra pateikiamas toks alergijos maistui apibrėžimas: „Tai reiškinys, kurio metu įvyksta nepageidaujamos reakcijos, kurias sukelia specifiniai antigeniniai imunologiniai mechanizmai po kontakto su maistu” (28).

Dauguma autorių alergiją maistui apibrėžia kaip imuninį atsaką į specifinius antigenus (4,20,29,30,31), kuris pasireiškia suvalgius tam tikro maisto ir skiriasi nuo kitų nepageidaujamų reakcijų į maistą – maisto netoleravimo, farmakologinių reakcijų į vaistus ir toksinų sukeltų reakcijų (31).

Alergiją maistui apibūdinama ir kaip nepageidaujamas imuninis atsakas į maisto baltymus (5,20). Šis atsakas skiriamas į dvi pagrindines grupes: pirmajai grupei priskiriamas atsakas, susijęs su imunoglobulinu E (IgE) prieš konkretų maisto baltymą, o antrajai – atsakas, vykstantis nesant IgE (20,21,32).

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto gairėse, nurodoma, kad „alergija maistui yra neigiamas poveikis sveikatai, atsirandantis dėl neigiamo imuninio atsako, kuris atsiranda dėl sąlyčio su atitinkamu maisto produktu“ (33). Šis apibrėžimas apima imuninį atsaką, kai yra nuo IgE priklausomas ir nuo IgE nepriklausomas atsakas ar abiejų jų derinys. Šis apibrėžimas artimas kitiems tarptautinėse gairėse naudojamiems apibrėžimams (34,35).

Remiantis Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija (EAACI) 2001 m.

suklasifikavo padidėjusio jautrumo maisto produktams būkles (1 pav.). Šios organizacijos siūlymu alergija maistui yra priskiriama padidėjusiam jautrumui maisto produktams, ir gali būti sukelta imunoglobulino E (IgE) arba nesusijusi su IgE alergija maistui (27). Padidėjusiam jautrumui maisto produktams taip pat yra priskiriamas nealerginis jautrumas maistui, kurias anksčiau buvo vadinamas maisto netoleravimu. Maisto netoleravimas – tai lėtinė nepageidaujama organizmo reakcija į maistą. Ši reakcija nealerginė ir neimuninė, išsivysto dėl virškinimo fermentų stokos ar neaiškių priežasčių, o jos sukeliami simptomai yra panašūs į alergijos simptomus. Maisto netoleravimas yra labiau paplitęs nei alergija maistui. Yra duomenų, kad net 45 proc. pasaulio žmonių kenčia nuo maisto netoleravimo (27).

(9)

10 1 pav. Padidėjusio jautrumo maisto produktams skirstymas (pagal 27)

Visi imuniniai reiškiniai, susiję su maistu, reikalauja pradinio kontakto su alergenu (36).

Dauguma maisto alergenų gali sukelti reakcijas, kai yra nuryjamas tiek žalias, tiek ir apdorotas maistas, tačiau kai kurie kiti alergenai, kaip pavyzdžiui, esantys vaisiuose ar daržovėse, sukelia alerginę reakciją, kai jie yra vartojami žali. Kryžminė reakcija gali įvykti tuomet, kai maisto alergenai turi struktūrinius ar sekos panašumus su kitais maisto alergenais ar įkvepiamais alergenais. Klinikinių alerginių reakcijų galimybė esant kryžminiams alergenams labiausiai priklauso nuo maisto rūšies.

Pavyzdžiui, klinikinė kryžminė reakcija tarp ankštinių augalų yra nedažnai pasitaikanti (pvz., dauguma alergiją žemės riešutams turinčių žmonių toleruoja pupeles ar žirnius), kai tuo tarpu klinikinis kryžminis reaktyvumas į skirtingus vėžiagyvių tipus yra vienodas (18).

Didžiuliai kiekiai maistinių medžiagų, įskaitant potencialius alerginio maisto baltymus, yra apdorojami žarnyne. Tarp mechanizmų, kurie reguliuoja maisto antigenų įsiskverbimą į gleivinę, pirmasis barjeras yra fizinis jų pobūdis. Gleivės, esančios ant viršutinio žarnyno epitelio ląstelių paviršiaus atlieka pagrindinį barjero vaidmenį potencialiai svetimiems antigenams. Ši apsauga yra nepakankama pirmosiomis gyvenimo savaitėmis, kadangi kūdikiai turi tik labai mažą mucino kiekį.

Išskiriamasis imunoglobulinas A (IgA) ne tik apsaugo nuo mikro organizmų prilipimo prie gleivinės paviršiaus, tačiau taip pat aktyvina antigenų pašalinimą. Šis antikūnų izotipas yra dideliais kiekiais sintetinamas vietoje plazminių ląstelių. Be to, maisto baltymai, pasiekę žarnyno gleivinę, jau iš dalies yra suardomi proteazių, taip pat skrandžio rūgščių. Mažesnis vaikų skrandžio rūgšties kiekis, o taip pat protonų siurblio naudojimas, manoma, jog vaidina svarbų vaidmenį alergijos maistui patogenezėje.

Šios prežastys lemia, jog naujagimiai yra jautresni įvairiems maisto antigenams (36).

Padidėjęs jautrumas maisto

produktams

Alergija maistui

Nuo IgE priklausoma alergija maistui

Nuo IgE nepriklausoma alergija maistui

Padidėjęs nealerginis jautrumas maistui

(10)

11 1.2. Alergijos maistui paplitimas bei reikšmė

Paskutiniais dešimtmečiais asmenų alergiškų įvairiems maisto produktams vis daugėja (1).

Tai tampa svarbia sveikatos problema visame pasaulyje (24). Manoma, kad vien Europoje yra apie 17 mln. žmonių, alergiškų įvairiems maisto produktams (1–3), o vaikai yra ypač alergiški (1,4–7).

Nurodoma, kad alergija maisto produktams nuo 1997 iki 2011 metų Amerikoje išaugo apie 50 proc. ir nuo jos kenčia apie 15 milijonų amerikiečių – iš kurių 9 milijonai (4 proc.) suaugusiųjų ir 6 milijonai (8 proc.) vaikų (13).

Pagal JAV tyrimus bendras visų amžiaus grupių jautrumas maistui sudaro 16,8 proc., o apklausus 10348 žmonių buvo nustatyta, kad didžiausias sergamumas yra tarp 1–5 metų amžiaus vaikų –28,1 proc. (14). Teigiama, kad alergijos maistui paplitimas vien JAV 1997–2007 metų padidėjo 18 proc., ypač kalbant apie vaikus iki 18 metų amžiaus (37). Kitų šaltinių teigimu nuo 1997 iki 2011 metų 0–17 metų amžiaus vaikams alergija maistui išaugo nuo 3,4 proc. iki 5,1 proc. (38).

Mokslininkams surinkus duomenis apie maistui alergijos paplitimą iš 89 pasaulio šalių (34 Europos šalių – tame tarpe ir Lietuvos, 18 Azijos šalių bei 15 Amerikos valstijų, 12 Afrikos regionų, ir 10 vidurio rytų šalių), nustatyta, kad dauguma šalių teigė užfiksavusios alergijos maisto produktams augimą per pastaruosius dešimt metų. Dauguma užfiksuotų duomenų (73 proc.) sudarė pranešimai apie alergiją vaikams iki 5 metų. 45 šalyse fiksuojamas alergijos augimas maisto produktams – 12 šalių (27 proc.) nurodė didžiausią sergamumo padidėjimą vaikams iki 1 metų, 18 šalių (40 proc.) vaikams nuo 1–5 metų ir tik 2 šalys (4,4 proc.) ligos padidėjimą vaikams vyresniems nei 5 metai. 10 šalių (22 proc.) nedetalizavo duomenų pagal amžiaus grupes, o 3 šalys (7 proc.) nurodė ligos augimą vaikams nuo 5 metų amžiaus (39).

Kiti atlikti tyrimai tik patvirtina, kad jautriausi maistui dažniausiai yra maži vaikai:

- Ispanijoje ištyrus 917 vaikų iki 14 metų nustatyta, kad tarp visų alerginių susirgimų, alergija maistu užėmė trečiąją vietą – dauguma buvo alergiški vaikai. Ši alergija buvo nustatyta 37,6 proc.

vaikų iki 5 metų. 47 proc. susirgimų sudarė vaikai nuo 0–2 metų, 19 proc. vaikai nuo 3–6 metų (15).

- Jungtinėje Karalystėje odos lopo mėginiu ištyrus 969 vaikus iki 3 metų, didžiausias sergamumas nustatytas 1,2–3 metų grupėse (40).

- Prancūzijoje apklausus (2–5 m., 6–10 m., 11–14 m.) vaikų tėvus, didžiausias jautrumas maistui užfiksuotas 2–5 m. bei 6–10 metų vaikams (41).

- Australijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 18 proc. vaikų iki 1 metų serga alerginėmis ligomis maistui (42).

- Lietuvoje – „EuroPrevall“ (The Prevalence, Costs, and Basis of Food Allergy across Europe) tyrimo duomenimis (Lietuvoje ištyrus Vilniaus miesto mokyklų 5–12 metų vaikus 2005–2010

(11)

12 metais, N=3084) nustatyta, kad 16,4 proc. tirtų vaikų buvo alergiški maisto produktams (16). Vilniuje buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad 46,9 proc. pradinių klasių mokinių buvo alergiški maistui (43).

Pastebėta, kad berniukai yra labiau linkę į maisto alergiją nei mergaitės (13–15,17). Tai fiksuojama ir Lietuvoje, nors tarp mergaičių ir berniukų skirtumai nėra ženklūs – atlikus tyrimą, pastebėta, kad alergija berniukams buvo nustatoma dažniau nei mergaitėms (18,1 ir 14,8 proc.) (16).

Tai rodo ir Higienos instituto (2015) duomenys – berniukų jautrumas maistui didesnis nei mergaičių (20,8 mergaičių 1000 gyv., 25,5 berniukų 1000 gyv.), taip pat nurodoma, kad maistui jautriausi yra vaikai iki 2 metų, vyresnių bei suaugusiųjų alergiškumas maistui panašus ir beveik nesiskiria tarp lyčių (12).

Amerikoje susirgimas buvo tiriamas ir pagal rasę, išsilavinimą, gaunamas vidutines pajamas.

Nustatyta, kad kuo mažesnės pajamos, tuo didesnis procentas (proc.) sergančiųjų alerginėmis ligomis maistui. Turinčių mažesnį nei vidurinį išsilavinimą sergamumas buvo tik nežymiai didesnis nei su aukštesniu nei vidurinį išsilavinimą turinčių asmenų. Tačiau skirtumas nėra didelis (14).

Alergija maistui yra pagrindinė anafilaksijos priežastis, kuri yra gydoma skubiosios pagalbos skyriuose Vakarų Europoje ir JAV (44). JAV alergija maistui apytiksliai sukelia apie 30 000 anafilakcijos reakcijų, 2000 hospitalizacijos (gydomųjų) atvejų ir apie 200 mirčių atvejų per metus (21). Be to alergija maistui apima įvairias sveikatos komplikacijas, kaip anafilaksiją, bronchinę alaergiją, maisto baltymų sukeltą sindromą, maisto sukeltą proktokolitą, eozinofilinę gastroenteropatiją ir atopinį dermatitą (18,45–51).

Gyvenimas turint alergiją maistui nuolat kelią stresą (kasdieniniai patiekalai ir užkandžiai gali sukelti staigiai progresuojančią, gyvybei pavojingą alerginę reakciją) (52,53), nerimą dėl nepageidaujamų įvykių valgant (54), o tai ženkliai riboja gyvenimo kokybę (53,55).

1.3. Maisto alergenai ir jų paplitimas skirtingose šalyse

Alergenai – medžiagos, tai yra antigenai, sukeliantys alergiją. Dažniausi alergenai yra baltymai, galintys sukelti klinikinius alergijos simptomus, įskaitant sunkias, net gyvybei pavojingas alergines reakcijas. Šie baltymai yra gaunami su kasdieniniu mūsų maistu, neretai yra sudėtinga jų išvengti. Šie maisto alergenai gali būti augalinės ir gyvulinės kilmės (24,31,56–58).

Alergiją gali sukelti daugelis maisto produktų. Nustatyta, kad daugiau nei 170 maisto kilmės produktų gali būti alergenais (18). Alergines reakcijas galinčių sukelti maisto produktų nuolat daugėja (16,19).

(12)

13 Pagal tirpumą maisto alergenai skirstomi į pirmą ir antrą klasę. Pirmai klasei priskiriami alergenai – glikoproteinai, tirpstantys vandenyje. Jie atsparūs karščiui. Antrai klasei priklauso augalinės kilmės baltymai ir neatsparūs karščiui alergenai. Tai kiviai, avokadai, bananai, vyšnios, morkos (24).

Alergenai gali ženkliai skirtis tarp pacientų. Alergenų kiekis, tenkantis vienam pacientui, taip pat nevienodas – vienas pacientas gali turėti tik vieną alergeną, kai tuo tarpu kiti pacientai gali turėti du ir daugiau alergenų. Skiriasi ir alergenų, kuriems įsijautrinę pacientai rūšys – vienam pacientui tai gali būti kiaušiniai ir pienas, o kitam – kviečiai, kivi, sojos, riešutai ar kt. Be to, maisto, kaip alergeno, veikimas priklauso jo suvartoto kiekio ir maisto paruošimo sąlygų (pvz., žali arba virti kiaušiniai) (59).

Daugiau nei 90 proc. alergijos maistui atvejų sukelia aštuoni pagrindiniai maisto produktai:

pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, medžio riešutai, sojos, kviečiai, žuvis ir vėžiagyviai (20–23). Šie maisto produktai dažnai vadinami „didžiuoju aštuonetu“ (11,60,61). Teigiama, kad būtent šie maisto produktai alergizuoja bent 10 proc. vaikų iki 1 metų ir apie 4–8 proc. vaikų iki 5 metų (2), dar kitų šaltinių teigimu, alergija šiems produktams pasireiškia apytiksliai pasireiškia 5 proc. suaugusiųjų ir 8 proc. vaikų. Kituose šaltiniuose be šių pagrindinių produktų (pieno, grūdų, riešutų, žuvies, sojos) minimos uogos, vaisiai ir prieskoniai (57).

Alerginės reakcijos į maisto produktus paplitimas priklauso ir nuo šalies gyventojų valgymo įpročių (4). Salierai, garstyčios, sezamai, lubinai ir moliuskai yra įvardinti kaip reikšmingi alergenai Europos šalyse, o Japonijoje reikšmingas alergenas yra grikiai (18).

Alergija maistui pasireiškia 1–2 proc. suaugusiųjų ir 8 proc. vaikų iki 6 metų amžiaus (62).

Nurodoma, kad karvės pienui ir kiaušiniams yra labiau alergiški vaikai, tuo tarpu riešutams, žuviai, dažniau jautresni vyresni asmenys (11,21,61,63,64). Pastebima, kad nors vaikystėje alergijos maistui paplitimas yra didelis, su amžiumi jis gali mažėti (23). Dalis studijų parodė, kad nuo IgE priklausoma alergija maistui paprastai pasireiškia pirmaisiais gyvenimo metais ir gali išnykti vaikui augant, ypač jei vengiama alergiją sukeliančių maisto produktų, pvz. alergija kiaušiniams (66), sojoms (67), kviečiams (65). Visgi, kitų autorių tyrimai parodė, kad su amžiumi nuo IgE priklausoma alergija maistui išlieka ir net intensyvėja, pvz. alergija pienui (68) ar kviečiams (69). Žemės riešutų ir jūros gėrybių sukeliama alergija yra linkusi išlikti visą gyvenimą (23,62). Teigiama, kad tik apie 20 proc. suaugusiųjų ir 10 proc. jaunų pacientų išauga iš žemės riešutų ir lazdyno riešutų alergijos (70,71). Ypač didelio dėmesio susilaukė žemės riešutai, kadangi tai yra vienas iš svarbiausių maisto produktų, dažniausiai galinčių sukelti mirties atvejus, be to, duomenys rodo, kad alergija žemės riešutams sparčiai didėja (23). Vien JAV vaikų alergija žemės ir/arba lazdyno riešutams padidėjo nuo 0,6 proc. iki 1,2 proc. tarp 1997 m. ir 2002 m., alergijos šiems riešutams dažnio pokyčių suaugusiems žmonėms nebuvo pastebėta (72). Kitų šaltinių teigimu, alergijos riešutams lygis per 1997–2008 metus padidėjo nuo 0,6 proc. iki 1,4 proc.

(13)

14 (73), todėl alergija žemės riešutams jau yra vadinama epidepija (74). Kanados ir JAV mokslininkų atliktuose tyrimuose, buvo nustatyta, jog alergijos žemės riešutams paplitimas nebuvo ženklus iki 2002 m., o jau 2005–2007 metais tapo ženkliai didesnis (75,76).

Alerginės reakcijos įvairiems maisto produktams priklauso ir nuo regiono/šalies, žmonių gyvenimo būdo ir amžiaus (4):

- JAV nurodoma, kad dažniausiai tarp vaikų yra paplitusi alergija karvės pienui, žemės riešutams, sojai, kviečiams ir žuviai, o tarp suaugusiųjų – jūros gėrybėms, žemės riešutams ir žuviai (13,62). Nacionalinis sveikatos ir mitybos analizavimo tyrimas (naudojant serumo sIgE kiekį kaip vertinimo rodiklį), nustatė, kad klinikinius alergijos maistui simptomus sukelia keturi pagrindiniai alergenai (žemės riešutai, pienas, kiaušiniai, krevetės), su kuriais susiduria 2,5 proc. JAV gyventojų, o dažniausia pasireiškia 1–5 metų amžiaus vaikams (4,2 proc.) ir 16–19 metų paaugliams (3,8 proc.) (14).

- Rusijoje, Estijoje ir Lietuvoje dažniausiai nustatyta alergija citrusiniams vaisiams, šokoladui, obuoliams, lazdyno riešutams, braškėms, žuviai, pomidorams, kiaušiniams ir pienui (77).

- Švedijoje ir Danijoje dažniausiai paplitus alergija žemės riešutams, obuoliams, kriaušėms, kiviams, kauliavaisiams ir morkoms (77).

„EuroPrevall“ tyrimo duomenimis (tyrime dalyvavo Lietuva, Didžioji Britanija, Italija, Prancūzija, Bulgarija, Islandija, Čekija, Nyderlandai, Šveicarija, Graikija, Lenkija, Ispanija) net 35 proc. atvejų nustatyta alergija vaisiams, 22 proc. – riešutams, 14 proc. – daržovėms (78) (2 pav.).

2 pav. „EuroPrevall“ alergijos maistui paplitimas (78)

„EuroPrevall“ tyrimu nutatyta, kad mažiausiai alergizuoja javų dribsniai (1 proc.) ir ankštinės daržovės (2 proc.) (78,79).

(14)

15 To paties „EuroPrevall“ tyrimo duomenimis alergija maisto produktams pagal amžių skiriasi.

Nurodoma, kad vaikai iki 4 metų yra labiau alergiški pienui ir kiaušiniams, nuo 4–14 metų – riešutams bei vaisiams, o vyresni nei 14 metų – riešutams, bei tokiems vaisiams, kaip obuoliai, kiviai, persikai ir daržovėms – morkoms, salierams, pomidorams (78) (3 pav.).

3 pav. „EuroPrevall“ alergijos maistui paplitimas pagal amžiaus grupes (78)

Lietuvoje ištyrus Vilniaus miesto mokyklų 5–12 metų vaikus 2005–2010 metais (N=3084) nustatyta, kad dažniausiai alergizuojantys maisto produktai buvo vaisiai ir uogos, pienas ir jo produktai, šokoladas ir kt, o mažiausiai – vėžiagyviai ir prieskoniai bei sėklos (12,78) (4 pav.).

4 pav. Maisto produktai, dažniausiai sukeliantys reakcijas vaikams Lietuvoje (12)

Ištyrus 12049 vaikus (tyrime dalyvo 9 Europos Sąjungos šalys: Reikjavikas – Islandija, Nyderlandai – Amsterdamas, Didžioji Britanija, Vokietija – Berlynas, Lenkija – Lozdas, Lietuva – Vilnius, Ispanija – Madridas, Italija – Milanas, Graikija – Atėnai) nustatyta, kad Jungtinėje Karalystėje

(15)

16 bei Nyderlanduose labiausia alergizuojantis produktas buvo pienas ir vištos kiaušiniai, tuo tarpu Graikojoje karvės pienas ir vištos kiaušiniai alergizavo mažiausiai. Alergija žuviai daugiausia pasireiškė Islandijoje, o žemės riešutai – Nyderlanduose (80).

Italijos mokslininkams telefonu apklausus 40246 tėvus iš dešimties šalių, buvo nustatyta, kad dažniausia sergantys vaikai buvo 2–3 metų. Net 35,8 proc. reakcijų pasireiškė pienui, 29,5 proc. – vaisiams, kiaušiniams – 19 proc., daržovėms – 13,5 proc., išsamesni duomenys pateikti 5 paveiksle (81).

5 pav. Alergijos pasireiškimas maisto produktams pagal amžiaus grupes (81)

Atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, kad alergija karvės pienui dažniausiai diagnozuojama mažiems vaikams ir kūdikiams (53,57,64,82). Kaip rodo tyrimai dažniausiai pienui alergiški yra šešių mėnesių amžiaus vaikai (75 proc.) (83). Ispanijoje ištyrus 917 vaikų, iki 14 metų, nustatyta, kad net 60 proc. vaikų iki 2 metų buvo alergiški pienui (15). JAV 1–5 metų vaikams alergija pienui pasireiškia 22 proc. (84). Prancūzijoje 2–14 metų vaikams alergija pienui pasireiškia dažniausia palyginus su kitais maisto produktais (41). Jungtinėje Karalystėje pienui jautrūs yra 2,9 proc. alergiškų 3 metų vaikų (41).

Izraelyje įsijautrinimas pienui žymiai mažesnis. Iš 13019 vaikų alergiški buvo tik 0,5 proc. 3–5 metų vaikų (85).

Nagrinėjant alergijos maistui priežastis, be vieno dažniausių alergenų – pieno, minimi ir kiaušiniai. Tulūzoje atlikto tyrimo metu, atrinkus aukštųjų mokyklų studentus, nustatyta, kad 11,9 proc. iš jų buvo alergiški pienui, o 9,4 proc. – kiaušiniams (41).

Alergija kiaušiniams yra įvardinama kaip antra dažniausiai vaikystėje pasireiškianti alergija maistui (57,58,86). Kiaušinių baltymai pro virškinimo traktą praeina nepakitę, todėl net nedidelis jų kiekis gali alergizuoti (24). Danijos atliktame tyrime, teigiama, kad alergijos kiaušiniams ir pienui paplitimas dažniausiai pasiekia piką apie 18 gyvenimo mėnesį (2,4 proc.) (64). Suaugusieji

(16)

17 kiaušiniams alergiški rečiau – tik 5,9 proc. (43). Be to nustatytas ryšys tarp motinų ir vaikų alergijos kiaušiniams. Nustatyta, kad jei mama yra alergiška kiaušiniams, tai labai didelė tikimybė, kad alergiškas bus ir vaikas (58). Ispanijoje alergija kiaušiniams užėmė 1 vietą 3–6 metų vaikų grupėje (50,9 proc.), o 0–2 metų – sudarė 39,6 proc. (15). JAV kiaušiniams buvo alergiški 13,9 proc. 1–5 metų vaikų (84).

Žemės riešutuose yra net 11 alergenų (87). Alergija žemės riešutams yra trečia dažniausiai vaikystėje pasireiškianti alergija maistui (88), be to jos forma dažnai yra labai sunki, kadangi pasireiškia anafilaksinės reakcijos (89).

JAV vaikai iki 2 metų gausiai naudoja žemės riešutų sviestą, todėl ten paplitusi alergija žemės riešutams. Kinijos vaikai taip pat dažnai naudoja šį produtą, bet ten alergija šiam produktui yra reta.

Galvojama, kad taip yra dėl to, kad Kinijoje žemės riešutai vartojami virti (24). Lietuvoje alergija žemės riešutams dažniau pasireiškia suaugusiems žmonėms. Net 19,6 proc. suaugusiųjų Vilniaus miesto gyventojų alergiški žemės riešutams. Alergija šiam produktui suagusiųjų grupėje yra antra.

Vilniaus mokyklose nustatyta, kad 10–14 metų vaikų žemės riešutams alergija pasireiškia 6,1 proc.

vaikų (90). Kitose šalyse, atliktų tyrimų duomenimis alergija žemės riešutams taip pat yra labai paplitusi. 0,6 proc. visos JAV populiacijos yra alergiški žemės riešutams (91). Įsijautrinimo žemės riešutams mastai yra dideli ir kitose šalyse: Jungtinėje Karalystėje yra 1–2,5 proc. įsijautrinusių vaikų, Vokietijoje – 8,5 proc. suaugusiųjų, Švedijoje – 5,9 proc. jaunuolių iki 26 metų (91). Šveicarijoje riešutams alergiški net 28,5 proc. apklaustų vaikų (92). Australijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog alergija žemės riešutams pasireiškia 3 proc. vienerių metų amžiaus vaikų (93).

Sezamo sėkloms alergija dar kol kas nėra dažna, bet jos dažnis Vakarų Europoje vis didėja (57). Australijos mokslininkai nustatė, jog alergiją sezamo sėkloms pasireiškia 0,8 proc. vienerių metų amžiaus vaikų (93).

Grūdiniai maisto produktai taip pat yra vienas iš svarbių alergenų šaltinių. Labiausiai jautrumas pasireiškia kviečiams. Jiems jautresni vaikai (31). Tyrimų duomenimis kviečiams buvo alergiški 0,9 proc. Vilniaus mokinių, o suaugusiųjų alergija kviečiams pasitaiko retai, vos 0,2 proc.

suaugusiųjų (16). Ispanijoje tarp vaikų iki 2 metų alergija grūdams siekė 1,9 proc., tarp 3–6 metų – mažiau nei 1,8 proc. (15). 3,8 proc. alergiškų kviečiams vaikų yra JAV (31).

Suaugusiems žmonėms ir vyresnio amžiaus vaikams vis dažniau pastebimos alerginės reakcijos vaisiams ir daržovėms (94). Tačiau teigiama, kad daržoves ir vaisius apdorojant – kepant, verdant, šaldant ar koncervuojant jų alerginės savybės silpnėja (24,57). Sunkias reakcijas gali sukelti persikai. Dažnai alergizuoja citrusiniai vaisiai. Manoma, kad būtent šie vaisiai gali sukelti įvairius alerginius simptomus suaugusiems žmonėms (24,57,95). Vilniaus mokyklose, apklausus 5–12 metų vaikus (N=3084), paaiškėjo, kad 24,6 proc. alergizavo apelsinai, 9,8 proc. – mandarinai, 5,9 proc. –

(17)

18 obuoliai (43). Švieži vaisiai yra svarbi alergijos priežastis Portugalijoje gyvenantiems vaikams. Vaikai jautrūs obuoliams (8,5 proc.) bei citrusiniams vaisiams (8 proc.), o suaugusių žmonių įsijautrinimas vaisiams nesiekia net 1 proc. (96). Priešingai, Lietuvoje suaugusiųjų įsijautrinimas vaisiams vienas dažnesnių ir siekia 33,3 proc. (16).

Apžvelgus skirtingų mokslininkų atliktus tyrimus, aiškėja, kad pienas bei kiaušiniai yra vieni dažniausių maisto produktų dažniausiai alergizuojančių vaikus. Suaugusieji dažniau yra įsijautrinę vaisiams, daržovėms bei riešutams.

1.4. Alergijos maistui diagnostika

Alergijos maistui tyrimas yra sudėtingas ir daugialypis. Norint išsiaiškinti ligą sukėlusį alergeną paprastai reikia tinkamų diagnostinių procedūrų, o neretai prireikia taikyti net kelis skirtingus tyrimo metodus (25).

Alerginę reakciją sukėlusios priežasties paieška yra svarbiausias alergologinės diagnostikos tikslas. Pirmasis žingsnis visuomet yra paciento gyvenimo istorijos detali peržiūra siekiant nustatyti galimus alergiją keliančius maisto produktus ir ryšį tarp konkretaus maisto ir simptomų atsiradimo.

Tuomet, yra atliekami tyrimai, kuriais siekiama įvertinti imuninio atsako mechanizmus ir jų ryšį su klinikiniais simptomais.

Siekiant nustatyti IgE tipo antikūnus yra naudojamos dvi pagrindinės metodų grupės: in vivo ir in vitro diagnostikos metodai (5,25).

1.4.1. Alergijos maistui in vivo diagnostika

In vivo tyrimai skirstomi į dvi grupes – odos ir provokacinius (4,5,25,97).

Odos dūrio mėginys yra atliekamas dažniausiai. Tai patvirtinta priemonė, naudojama nustatyti nuo IgE priklausomą jautrumą specifiniams alergenams. Ji yra paprasta, greita, pigi ir pakankamai jautri. Tyrimo metu tiriamųjų alergenų suspensijos tirpalas lašinamas ant pacieno odos. Prieš atliekant šį mėginį negalima vartoti jokių vaistų, o reakcija vertinama po 15 min. Tuo tikslu liniuote yra išmatuojamas pūslės skersmuo, skaičiuojama mm tikslumu (4,97). Nurodoma, kad taikant šį metodą svarbu vadovautis medicinine paciento istorija, o ir alergenų skaičius taip pat turi būti kuo mažesnis, jog būtų išvengta klaidingai teigiamų rezultatų. Asmenims, kurie turi aiškias ir sunkias reakcijas į

(18)

19 konkrečius maisto produktus, odos mėginys naudojant tuos maisto produktus neturėtų būti atliekamas jautrumui jiems įrodyti, nes sunkių reakcijų rizika yra didelė, ir žala padaryta pacientui gali būti didesnė už naudą (97).

Dūrio – dūrio mėginiai (įodiniai mėginiai) yra atliekami su šviežiais maisto produktais, ypač su vaisių, daržovių ir kitais alergenais. Šie mėginiai yra labai panašūs į anksčiau aprašytus, bet juos atliekant pirmiausia duriama į pasirinktą alergeną ir tik po to ta pačia adata duriama į odą, vėliau stebima reakcija (25,98). Įodiniai mėginiai atliekami tada, kai odos dūrio metodo rezultatai yra neigiami, esant klinikiniams sensibilizacijos požymiams ar kai neturima didesnės koncentracijos alergenų. Nurodoma, kad šis tyrimas 100 kartų tikslesnis už odos dūrio mėginius (yra už dūrio mėginius jautresni, turi gerą diagnostinį patikimumą), tačiau užima daugiau laiko, neretai sukelia alergines reakcijas (99). Teigiamo rezultato atveju, visuomet atsižvelgiama į tai, jog kai kurie maisto produktai turi daug histamino ir lecitino, todėl galimi klaidingai teigiami rezultatai (100).

Lopo aplikaciniai mėginiai atliekami ant sveikos odos. Jų metu dažniausiai ant nugaros yra dedami alergenai ir laikomi 48 val. (4). Alerginėms reakcijos bei atopinio dermatito etiologiniams veiksniams nustatyti odos lopo mėginiai yra gera diagnostinė priemonė (101). Šiais mėginiais galima nustatyti ir alergiją maistui. Labiausiai patartina odos lopo mėginius atlikti ikimokyklinio amžiaus vaikams arba kūdikiams (97). Metodas geras, nes iš karto galima užklijuoti net 60 skirtingų alergenų (97,101).

Teigiama, kad pats tiksliausias maisto alergijos diagnostikos metodas yra provokaciniai mėginiai. Jų dėka galima pripažinti arba paneigti maisto alergijos diagnozę. Šio metodo metu pacientas suvalgo tiriamo maisto tam tikrais nustatytais laiko intervalais ir stebimas parą. Atradus reakcijos

„kaltininką“, produktas pašalinamas iš meniu ir toliau vėl stebima. Norint diagnozę patvirtinti, tą pašalintą iš meniu maisto produktą, galima vėl įtraukti į racioną ir taip išprovokuoti simptomų pasikartojimą (102,103). Tačiau kitų šaltinių teigimu, naudojant šį metodą gali būti sukeltos sunkios reakcijos, todėl procedūra yra vykdoma su apmokytais darbuotojais, kurie turi tinkamas priemones, yra kvalifikuoti ir išmanantys kaip nuslopinti staiga prasidėjusią anafilaksiją (4). Maisto – alergeno šaltinio vartojimas paprastai yra sustabdomas tuomet, kai pasireiškia objektyvūs ar ilgalaikiai subjektyvūs simptomai (5). Patariama, jog viskas vyktų labai atsargiai, kadangi sunkios reakcijos kartais pasireiškia po potencialaus alergeno pakartotinio įvedimo (104). Atvirojo pobūdžio arba viengubas provokacinis oralinis mėginys dažnai yra naudojamas atrankai. Dvigubas placebo kontroliuojamas provokacinis mėginys per os yra pagrindinis standartas, naudojamas nustatyti alergijos maistui diagnozę, kadangi jo paklaidos yra minimalios. Jei šio tyrimo rezultatai yra neigiami, tai jie turi būti patvirtinti taikant atviros priežiūros tyrimą, kurio metu vartojant alergiją galinčius sukelti produktus yra paneigiama klaidingai neigiamų rezultatų galimybė (apytiksliai 1–3 proc.) (5).

(19)

20 1.4.2. Nestandartizuotos ir nepatvirtintos procedūros

Netradiciniai tyrimai, skirti diagnozuoti alergiją, yra naudojami papildomai, gana dažnai kaip sveikatos priežiūros specialistų atliekamų tyrimų alternatyva. Šiems tyrimams priskiriama kineziologija ir taikomoji kineziologija, citotoksinis testas, elektroderminis testas ir plaukų analizė. Šie testai yra nepatvirtinti moksliniais tyrimais, prastai atkuriami, turi prastas prognozines reikšmes ir nepakankamai jautrūs, dalis jų neturi mokslinio – klinikinio pagrindo (97).

Netradiciniams tyrimams derėtų priskirti ir nuo IgE priklausomai alergijai diagnozuoti skirtą ganėtinai naują, kraujo krešumu paremtą, metodą. Jį atliekant ligonio kraujas sumaišomas su alergenais, kurie, manoma, turėtų keisti kraujo krešėjimą. Tyrimo metu stebima, per kiek laiko kraujo mėginys sukreša. Šis metodas klinikinėje praktikoje nėra patvirtintas (4,101).

Tokie tyrimai gali būti žalingi pacientams. Netradicinių tyrimų klaidingai neigiami rezultatai gali paskatinti pacientus, kuriems yra kliniškai išreikšta alergija maistui, toliau valgyti maisto produktus, kurie yra jiems žalingi, ir priešingai, klaidingi teigiami rezultatai gali paskatinti pacientus pakeisti mitybos racioną, atsisakyti įvairių maisto produktų ir sukelti reikšmingą reikiamų maistinių medžiagų sumažėjimą (105). Be to, tokie tyrimai dažnai yra pakankamai brangūs (97).

1.4.3. Alergijos maistui in vitro diagnostika

In vitro tyrimai skirti nustatyti konkrečius maiste esančius IgE tipo antikūnus bei ištirti pacientus, kuriems gali pasireikšti IgE sukeliama alergija maistui. Šie tyrimai yra naudojami, kai pacientas serga sunkia odos liga su ribotu odos paviršiumi tyrimui atlikti, ar tuomet, kai pacientai vartoja antihistamininius preparatus arba yra įtariamas išskirtinis jautrumas tam tikram maistui (106).

Alergijos labaratorinė diagnostika padeda įvertinti alerginio uždegimo patogenezės dalis: yra nustatomas bendras IgE ir alergenui sIgE (107).

„Normalus bendrojo IgE kiekis priklauso nuo amžiaus. Vaikui augant jis pamažu didėja iki 15 metų, po to stabilizuojasi ir iš lėto pradeda mažėti, kol pasiekia suaugusiųjų kiekį. Padidėjęs bendrojo IgE kiekis leidžia įtarti nuo IgE priklausomą alergiją. sIgE kiekis koreliuoja su bendrojo IgE kiekio padidėjimu, todėl tikslinga pirmiausia nustatyti bendrojo IgE kiekį, po to (jei šis būtų padidėjęs) – sIgE. Tačiau, net ir esant normaliam bendrojo IgE kiekiui, gali būti randama sIgE antikūnų. Padidėjęs bendrojo IgE kiekis gali būti randamas ne tik sergant alerginėmis, bet ir kitomis ligomis (pvz., helmintozėmis, hiper IgE sindromu ir t.t.)“ (24). Medikamentams, kurie mažina IgE koncentraciją, yra

(20)

21 priskiriami: steroidai, antihistamininiai preparatai, imunosupresantai (ciklosporinas, azotioprinas), priešnavikiniai preparatai, specifinė desensibilizuojanti terapija, antitiroidiniai preparatai (108).

Nuo IgE priklausomai alergijai diagnozuoti in vitro yra tiriami maisto alergenams sIgE.

Kiekybiniais imuniniais metodais nustatoma alergenui sIgE koncentracija, kuri gali būti reiškiama tarptautiniais vienetais litre (IU/l) bei alergijos klase (1–6 klasės) (24). Maistui sIgE tirti naudojami įvairūs tyrimo metodai.

Istoriškai vienas seniausių – radioalergosorbentinis tyrimo metodas (RAST) (109). Pirmieji šį metodą 1967 m. aprašė L. Wide su bendraautoriais (110). Tyrimo schema pateikiama 6 pav. (111).

6 pav. RAST metodo schema (111)

„Alergenas, naudojamas tyrimui, jungiamas su polimeru – netirpiu dekstranu, aktyvuotu cianogenbromidu. Susidaręs netirpus polimero ir alergeno junginys dedamas į tiriamąjį serumą. Jei serume yra specifinių antikūnų, įvyksta antikūno ir alergeno reakcija. Po to, pašalinus visas reakcijos metu nesureagavusias sudedamąsias dalis, pridedama serumo, turinčio antikūnų anti–IgE pažymėtų radioaktyviuoju izotopu – J125. Prasideda nauja reakcija su IgE tipo antikūnais, esančiais ligonio serume. Reakcijoje dalyvaujančių žymėtųjų antikūnų skaičius vertinamas pagal radioaktyvumo laipsnį nuplovus specialiu tirpalu polimero ir alergeno junginį“ (111). Net ir neigiami šio tyrimo rezultatai nepatvirtina, kad pacientas tikrai nealergiškas tyrimo metu vertintam alergenui (112).

Panašiai, kaip ir anksčiau minėtu metodu, taip ir PRIST (popieriaus radioimunosorbentiniu) metodu tiriami alergenui sIgE. PRIST metodui naudojamas popieriaus diskas, padengtas antikūnais prieš IgE (anti–IgE). Pridėjus tiriamojo serumo su galimai jame esančiais antikūnais (IgE), šie ant popieriaus disko jungiasi su anti–IgE. Nuplovus specialiu tirpalu ir pridėjus anti–IgE, žymėto radioaktyviu izotopu, šis jungiasi su tiriamaisiais IgE. Šio metodo schema pateikiama 7 paveiksle (111).

(21)

22 7 pav. PRIST metodo schema (111)

sIgE kiekio nustatymui taip pat gali būti naudojama automatizuota alergijos diagnostikos sistema „ImmunoCAP“ (4). Tai dvikopė imuninė reakcija.

I pakopos metu antigenas jungiamas su kietąja faze (imunosorbentu) ir ši fazė inkubuojama su ligonio serumu. Antigenui specifinės paciento IgE molekulės jungiasi prie kietosios fazės, o nesusijungę IgE išplaunami. II pakopos metu į serumą pridedama pažymėto anti–IgE, kuris konkuruoja su sureagavusiu IgE. Vėliau plaunama ir taip nesujungtas anti–IgE pašalinamas. Reakcijos pabaigoje matuojama fluorescencija, kuri yra proporcinga IgE koncentracijai ligonio serume (111).

Diagnostikos sistema „ImmunoCAP“ yra vadinama auksiniu standartu. Šie tyrimai pasižymi dideliu jautrumu, specifiškumu, yra patvirtinti, patikimi ir atkuriami, tačiau gana brangūs (113).

„ImmunoCAP“, kaip ir kiti in vitro diagnostikos metodai gali būti naudojamas net tada, kai reikia sekti paciento ligos aktyvumą ar nustatyti gydymo efektyvumą (114).

Kita in vitro diagnostikos tyrimų technologija, gana plačiai taikoma Lietuvoje, yra „MAST CLA–1“. Ją sudaro cheminės liuminescencijos analizatorius CLA–1™ Luminometer ir reagentai (Hitachi Chemical Diagnostics, JAV) (109). Šio metodo principinė schema pavaizduota 8 paveiksle (113).

(22)

23 8 pav. Cheminės liuminescencijos metodo schema (113)

(1 – medvilninė membrana, 2 – alergenų ekstraktas, 3 – sIgE, 4 – anti–IgE, žymėtas peroksidaze, 5 – reakcijos substratas, 6 – liuminescencija)

Standartizuoti alergenų ekstraktai yra imobilizuoti ant medvilninės membranos. Jei tiriamame kraujo serume yra alergenui sIgE, jie jungiasi prie alergeno, sudarydami antigeno – antikūno kompleksą. Kompleksui išryškinti yra naudojami antriniai antikūnai (anti–IgE), žymėti peroksidaze.

Įdėjus substrato vyksta chemiliuminescencinė reakcija, kurios metu liuminescencijos signalo intensyvumas išmatuojamamas liuminometru. Gautų liumenų kiekis yra proporcingas tiriamųjų antikūnų koncentracijai kraujo serume“ (113).

Tiriant pacientus „MAST CLA–1“ sistema gali būti naudojami įvairūs alergenų rinkiniai (panelės), skirti nustatyti antikūnus tiek prieš įkvepiamus, tiek ir maisto alergenus. Taip pat yra ir mišrus rinkinys, kurį naudojant ištiriami antikūnai prieš 36 maisto ir įkvepiami alergenus (109). Šį mišrų alergenų rinkinį, į kurio sudėtį įtraukti pagrindiniai Lietuvoje alergiją dažniausiai sukeliantys alergenai, sudarė ir patvirtino Lietuvos mokslų akademijos Alergologų komisija. Alergenų sąrašas išvardinta 1 lentelėje“ (113).

Vaikams gali būti naudojamas mišrus alergenų rinkinys, į kurio sudėtį įeina 20 maisto ir įkvepiamų alergenų (109).

(23)

24 1 lentelė. Maisto ir įkvepiamųjų alergenų sudėtis (113)

Maisto alergenai

Įkvepiamieji alergenai Medžių

žiedadulkės

Žolių

žiedadulkės Mikroskopiniai grybai

Namų dulkių erkės

Naminių gyvūnų alergenai Bananai

Citrusinių vaisių mišinys

Pomidorai Jautiena Kiauliena Sūris Pienas

Kiaušinio baltymas Šokoladas

Menkė Migdolai Žemės riešutai Sojos

pupelės

Graikiniai riešutai Kviečiai

Kepimo mielės

Beržas Lazdynas Platanas

Motiejukas Gyslotis Vaistinis kietis Dilgėlė Rapsas

Alternaria spp.

Aspergillus spp.

Candida spp.

Cladosporium spp.

Penicillium spp.

D. farinae D. pteronyssinus

Plunksnų mišinys Katė Karvė Šuo Arklys

Dar vienas gerai žinomas tyrimo metodas, kurį galima taikyti sIgE tyrimams yra imunofermentinis metodas – ELISA (angl. Enzyme linked immuno sorbent assay). Pirmoji šį metodą Lietuvoje ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje 1980 m. įdiegė R. Ėmužytė (115). Tyrimo pagrindą sudaro alergeno, sujungto su netirpia matrica (pvz., plastiku, celiuliozės nitratu) reakcija su alergenui sIgE, esančiu paciento serume. Pridėjus anti–IgE, žymėto fermentu, ir substrato, kurį fermentas geba skaidyti, keičiasi reakcijos tirpalo spalva. Esant didesniam fermento aktyvumui, substratas skaidomas į galutinius reakcijos produktus, dėl to kinta reakcijos tirpalo spalvos intensyvumas. Šis vertinamas fotometriškai ir yra proporcingas alergenui sIgE koncentracijai mėginyje (24). Šiuo metu yra daug šio metodo modifikacijų (115).

Minimi ir kiti alergenui sIgE tyrimo metodai, tokie, kaip: QAS–RIA (keturnario amonio radioimuninis tyrimas) bei PAPPC–RIA (p–aminophenylphosphorylcholine radioimuninis tyrimas) tyrimas, kurie mėginami taikyti alergijai medikamentams diagnozuoti (116).

(24)

25 1.4.4. In vivo ir in vitro diagnostikos privalumai ir trūkumai

Visi alergijos maistui nustatymo būdai skiriasi savo savybėmis – tikslumu, taikymo galimybėmis, kaina. Dėl didėjančio alergijos maistui paplitimo, ieškoma naujų, tikslesnių, greitesnių tyrimo būdų šiai ligai diagnozuoti.

Vienas pagrindinių in vivo tyrimų privalumų yra greitai gaunami rezultatai. Dalis jų gali būti gaunami praėjus vos 15 minučių nuo tyrimo atlikimo, todėl gali būti aptarti su gydytoju to paties vizito metu. Tuo tarpu in vitro rezultatai įprastai yra gaunami praėjus kelioms dienoms, prireikia papildomai apsilankyti pas gydytoją. Be to, dalies šaltinių teigimu, in vitro tyrimai yra brangesni (112).

Vis dėlto, in vitro tyrimai gali užtikrinti geresnius kiekybinius rezultatus (t.y. tikslesnes sIgE reikšmes), kas gali būti naudinga stebint įvairių IgE kitimą laikui bėgant (106). Teigiama, kad in vivo tyrimai pasižymi mažu specifiškumu ir žemu atkuriamumu (117). Tuo tarpu in vitro tyrimai, kurie gali padėti tiksliai diagnozuoti alergiją maistui, yra labai vertingi (118).

Kitų autorių lyginamieji tyrimai parodė, jog in vivo mėginiai yra jautresni nei in vitro tyrimai.

Vis dėlto, šiuo metu taikomi in vitro tyrimai yra pakankamai jautrūs ir specifiniai (119).

In vitro tyrimų privalumai didžiąją dalimi yra susiję su pacientų saugumu ir patogumu.

Pacientams, kuriems yra pasireiškęs didelės apimties dermatitas (pvz. atopinis dermatitas arba išplitusi dilgėlinė), atlikti in vivo tyrimų negalima, nes oda pakenkta. Svarbu ir tai, kad atliekant in vitro tyrimus nėra amžiaus apribojimų (tyrimus galima atlikti ir visai mažiems vaikams), reikalingas mažas kraujo kiekis, procedūra trumpa, o vaistų vartojimas neturi reikšmingos įtakos. In vitro tyrimų kokybės kontrolė griežtai reglamentuota (119,120).

Vis dėlto, in vitro tyrimai yra ne visuomet patikimi, jų metu galimi ir klaidingai teigiami, ir klaidingai neigiami rezultatai.

Klaidingi teigiami rezultatai

Atliekant in vivo ir in vitro tyrimus klaidingai teigiami rezultatai yra galimi dėl kryžminių reakcijų bei nepageidaujamos interferencijos (26).

Klaidingi neigiami rezultatai

Klaidingai neigiami in vivo ir in vitro tyrimų rezultatai būdingi pacientams, turėjusiems sisteminių reakcijų ar anafilaksijos anamnezę. Taip pat iškreipti rezultatus gali heterofiliniai antikūnai, reaguojantys su reakcijoje dalyvaujančiais komponentais. Be to, atliekant tyrimus yra naudojami maisto alergenai, į kurių sudėtį neįeina maisto ruošimo ar virškinimo metu susidarę komponentai. Yra

(25)

26 pacientų, kuriems buvo pasireiškusi reakcija į maistą, nors jie turėjo neigiamą in vitro tyrimų rezultatą, tačiau nepaisant to, jie ir toliau patiria klinikinius simptomus, kai susiduria su tuo maistu. Jei yra stirpus klinikinis įsitikinimas dėl galimos nuo IgE priklausomos reakcijos į maistą, o in vitro tyrimo rezultatai yra neigiami, tuomet yra svarbu atlikti papildomus tyrimus ir įsitikinti, kad pacientas tikrai nėra alergiškas. Jei paciento in vivo tyrimo rezultatas yra neigiamas, tuomet gali būti tikslinga pakartoti tyrimus naudojant neapdorotas šias maisto medžiagas. Dažnai to prireikia esant alergijai vaisiams ar daržovėms, kadangi dauguma alergenų yra labai nestabilūs (keičiasi maisto ruošimo procese).

Pavyzdžiui, pacientui, kuris skundžiasi niežuliu burnoje, kai nuryja obuolį, gali būti gauti neigiami ir in vitro, ir in vivo tyrimų rezultatai, ypač tais atvejais, jei tyrimo metu naudojami termiškai ar kitaip apdoroti obuoliai (pavyzdžiui pramoniniu būdu pagamintos obuolių sultys ar koncentratai). Tačiau teigiami rezultatai gali būti gauti, kai in vivo mėginiai yra atliekami su šviežių obuolių sultimis (26).

(26)

27

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

Tyrimai atlikti LSMU ligoninės Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikoje, Klinikinės chemijos ir genetikos laboratorijoje, gavus LSMU Bioetikos centro leidimą (leidimas atlikti biomedicininį tyrimą 2015.12.08, Nr. BEC–LMB(M)–S23) (1 priedas).

2.1. Tiriamųjų kontingentas ir tyrimo eiga

Retrospektyviai analizuoti 60 asmenų, sergančių alerginėmis ligomis, sąlygojamomis įsijautrinimo maisto alergenams, ir tirtų LSMU ligoninės Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikoje nuo 2015 m. 06 mėn. 01 d. iki 2015 m. 11 mėn. 30 d., medicininės dokumentacijos ir laboratorinių tyrimų duomenys.

Tiriamųjų grupę sudarė 24 (40 proc.) vyrai (20 vaikų ir 4 suaugę) ir 36 (60 proc.) moterys (15 vaikų ir 21 suaugusi moteris). Jauniausias tiriamasis buvo nepilnų dviejų mėnesių amžiaus, o vyriausias – 74 metų amžiaus.

Vaikų pogrupiui buvo priskirti tiriamieji, kurių amžius <18 metų.

2.2 Ėminiai

Maisto alergenams sIgE tyrimai buvo atlikti tiriant veninio kraujo mėginius (ne mažiau 10 ml), paimtus į vakuuminę sistemą be antikoagulianto. Ėminiai buvo pristatyti į laboratoriją 18–25ºC temperatūroje per 1 val. nuo paėmimo.

2.3 Mėginių ruošimas ir laikymas

Mėgintuvėliai su krauju buvo laikyti vertikalioje padėtyje. Kraujas centrifuguotas 3000 g, 20 min. Serumas buvo atskirtas nuo ląstelių per dvi valandas nuo surinkimo. Tiriamieji pacientų mėginiai (serumai) iki tyrimo buvo laikyti užšaldyti esant (–20)ºC temperatūrai ne ilgiau kaip 1 mėn.

Serumai su hemolize, lipemija ir hiperbilirubinemija nebuvo tirti.

(27)

28 2.4 Tyrimo principas ir darbo eiga

Tyrimai buvo atlikti naudojant „IgE klasės antikūnų prieš maisto alergenus Euroline Maistas“

reagentų rinkinius („Euroline Allergy profile food“, Euroimmun, Vokietija).

Tyrimo principas

Maisto alergenai sIgE serume buvo nustatyti pusiau kiekybiniu būdu. Tyrimo rinkinį sudarė tyrimo juostelės, padengtos 21 skirtingo alergeno ekstraktais. Prieš pradedant tyrimą juostelės su alergenų ekstraktais buvo sudrėkintos. Pirmojo reakcijos etapo metu jos buvo inkubuotos su tiriamojo paciento serumu. Jeigu mėginiuose buvo sIgE, šie jungėsi su maisto alergenais, fiksuotais ant tyrimo juostelės ir sudarė antigeno-sIgE kompleksus. Antrojo etapo antigeno-sIgE kompleksai buvo inkubuoti su antikūnais prieš žmogaus IgE, kurie buvo žymėti fermentu (konjugatas – antikūno-fermento kompleksas). Substrato skaldymas fermentu sąlygojo spalvinę reakciją.

Reagentai ir priemonės

 „IgE klasės antikūnų prieš maisto alergenus Euroline Maistas“ reagentų rinkinys. Sudėtis:

- tyrimo juostelės padengtos šiais alergenais:

f1 – kiaušinio baltymas, f75 – kiaušinio trynys, f2 – karvės pienas, f45 – kepimo mielės, f4 – kvietiniai miltai, f5 – ruginiai miltai, f9 – ryžiai,

f14 – sojos pupelės, f13 – žemės riešutai, f17 – riešutai, f20 – migdolai, f49 – obuoliai, f84 – kiviai, f237 – abrikosai, f25 – pomidorai,

(28)

29 f31 – morkos,

f35 – bulvės, f85 – salierai, f3 – menkė, f23 – krabai,

CCD – kryžmiškai reaguojanti karbohidratinė determinantė.

- fermento konjugatas – monokloniniai antikūnai prieš žmogaus IgE, žymėti šarmine fosfataze,

- universalus buferinis tirpalas (10× koncentruotas),

- substrato tirpalas (nitroblutetrazoliochloridas/5–Bromo–4–chloro–3–indolilfosfatas, paruoštas naudoti),

- inkubavimo lovelis, - plastikinė folija, - žalias popierius, - lipni plėvelė.

Automatinė kintamo tūrio pipetė Eppendorf 100–1000 μl (Eppendorf, Vokietija).

 Skaitytuvas Canon (Japonija).

Skaitmeninio vertinimo sistema EUROLineScan (Euroimmun, Vokietija).

Kratytuvas Bio Shaker 3D, siūbuoklinis (Biosan, Latvija).

Centrifuga Eppendorf 5702, (Eppendorf, Vokietija).

Neatidaryti reagentai buvo laikyti nuo +2ºC iki +8ºC temperatūroje.

Darbo eiga

Prieš naudojimą visi reagentai buvo 30 min. laikyti kambario temperatūroje (nuo +18ºC iki +25ºC).

Pirminis apdorojimas: reikiamas kiekis juostelių buvo įdėtas į inkubavimo lovelį. Į kiekvieną griovelį įpilta po 1 ml universalaus buferio ir tyrimo juostelės inkubuotos 5 min. Po to visas skystis nusiurbtas.

Inkubavimas su serumu: į kiekvieną griovelį buvo įpilta po 1,0 ml neskiesto tiriamojo serumo ir ant siūbuoklinio kratytuvo inkubuota 60 min. kambario temperatūroje (nuo +18ºC iki +25ºC).

Plovimas: iš kiekvieno griovelio buvo išsiurbtas skystis, įpilta po 1,0 ml universalaus buferinio tirpalo ir plauta ant siūbuoklinio kratytuvo 5 minutes, plovimas kartotas 3 kartus.

(29)

30 Inkubavimas su konjugatu: į kiekvieną griovelį pipete buvo įlašinta po 1,0 ml fermento konjugato (monokloninių antikūnų prieš žmogaus IgE, žymėtų šarmine fosfataze). Inkubuota ant siūbuoklinio kratytuvo 60 minučių kambario temperatūroje.

Plovimas: iš kiekvieno griovelio buvo išsiurbtas skystis, įpilta po 1,0 ml universalaus buferinio tirpalo ir plauta ant siūbuoklinio kratytuvo 5 minutes, plovimas kartotas 3 kartus.

Inkubavimas su substratu: į kiekvieną griovelį pipete buvo įlašinta po 1,0 ml substrato tirpalo, inkubuota ant siūbuoklinio kratytuvo uždengus kambario temperatūroje 10 minučių.

Stabdymas: iš kiekvieno griovelio buvo nusiurbtas skystis ir plauta ant siūbuoklinio kratytuvo 3× distiliuotu vandeniu.

2.5 Tyrimo rezultatų vertinimas

Tyrimo rezultatams vertinti naudotas skaitytuvas ir skaitmeninio vertinimo sistema EUROLineScan (Euroimmun, Vokietija). Vertinimui EUROLineScan programa sukurtas protokolas buvo spausdinamas ant žalio popieriaus. Ant jo buvo užklijuojama dvipusio lipnumo plėvelė. Po inkubavimo drėgnos tyrimo juostelės buvo atsargiai padedamos ant plėvelės ir švelniai nusausinamos absorbuojančiu popieriumi. Dar drėgnų inkubuotų juostelių pagrindas turėjo spalvą, kuri juostelei visiškai išdžiūvus, pranyko. Rezultatų vertinimas buvo atliktas juostelėms pilnai išdžiūvus. Protokolas su juostelėmis buvo dedamas ant skaitytuvo, nuskaityti duomenys vertinti EUROLineScan programa.

Nuskaičius rezultatus, ant juostelių buvo užklijuojama skaidri plastikinė plėvelė.

Rezultatų interpretavimas: pirmiausia buvo vertintas apatiniame juostelės buvęs indikatorinis ruoželis. Pagal jo spalvą buvo sprendžiama apie inkubavimo ir metodikos reikalavimų įvykdymą.

Jeigu kontrolinės indikatorinės juostelės vietoje buvo matoma spalvinė reakcija, tai inkubavimas buvo atliktas teisingai. Jeigu indikatorinės juostelės nebuvo, reiškė, kad inkubavimas buvo atliktas neteisingai ir tyrimo rezultatų vertinti negalima.

Naudojant skaitmeninę EUROLineScan vertinimo sistemą, ruoželių intensyvumas buvo apskaičiuotas ir priskirtas vienai iš EAST klasių nuo 0 iki 6. EAST yra Fermento–Alergo–Sorbento Tyrimo santrumpa ir atitinka gerai žinomos RAST sistemos, naudojamos alergijos diagnostikai, koncentracijos klases. Tyrimo rezultatai į klases buvo skirstomi pagal 2 lentelėje pateiktas koncentracijas.

(30)

31 2 lentelė. sIgE koncentracijų skirstymas į EAST klases

Klasė Koncentracija (kU/l) Rezultato vertinimas

0 <0,35 kU/l Specifinių antikūnų nenustatyta.

1 0,35 kU/l–0,7 kU/l Labai žemas antikūnų titras, esant sensibilizacijai, dažnai jokių klinikinių simptomų nėra.

2 0,7 kU/l–3,5 kU/l Žemas antikūnų titras, sensibilizacija yra, ties viršutine klasės riba dažnai pasireiškia klinikiniai požymiai.

3 3,5 kU/l–17,5 kU/l Žymus antkūnų titras, paprastai pasireiškia klinikiniai požymiai.

4 17,5 kU/l–50 kU/l Aukštas antiklūnų titras, beveik visuomet pasireiškia klinikiniai požymiai.

5 50 kU/l–100 kU/l Labai aukštas antikūnų titras.

6 >100 kU/l Labai aukštas antikūnų titras.

Vertinant tyrimų rezultatus taip pat buvo atsižvelgta į CCD – kryžmiškai reaguojančios karbohidratinės determinantės – reakciją, žinant, kad CCD yra daugelio daržovių arba gyvulinės kilmės alergenų sudėtyje ir dėl struktūrinio panašumo dažnai būna daugelio kryžminių reakcijų priežastimi.

2.6 Statistinė duomenų analizė

Tyrimo metu gauti duomenys buvo nagrinėti ir klasifikuoti pagal atskirus tyrimų uždavinius.

Duomenys apskaičiuoti naudojantis Statistine programine įranga socialiniams mokslams SPSS for Windows (Statistical Package for Social Sciences for Windows) 17 versija ir Microsoft Office Excel 2007 programa.

Intervaline skale ir Likert-o skale išreikštiems duomenims buvo apskaičiuojami vidurkiai (X ) ir standartiniai nuokrypiai (SD), o rangine ar nominaline skale išreikštiems kriterijams – dažniai (proc.). Duomenys vizualiai pateikti naudojant diagramas, lenteles.

Buvo naudojami šie statistiniai kriterijai:

1) Pearson–o suderinamumo χ2 kriterijus („chi–kvadratas“) (kai rezultatai išreikšti nominaline ir rangine skale), o mažoms imtims – papildomai ir tikslusis Fisher testas;

2) Mann–Whitney U kriterijus (kai duomenys pateikti intervaline skale, pasiskirstę ne pagal normalųjį skirstinį ir esant tik dviems nepriklausomoms imtims).

Visais atvejais statistiškai reikšmingu laikytas skirtumas, kai p<0,05.

(31)

32

3. REZULTATAI

Tyrimo metu buvo tirta 60 tiriamųjų, iš jų 24 (40 proc.) vyrai bei 36 (60 proc.) moterys (3 lentelė).

3 lentelė. Tiriamųjų charakteristika

Tiriamieji Vyrai Moterys

n proc. n proc.

Vaikai 20 83,3 15 41,7

Suaugusieji 4 16,7 21 58,3

Viso 24 100,0 36 100,0

Nustatyta, kad tyrime dalyvavusių moterų amžiaus vidurkis buvo reikšmingai didesnis nei vyrų (29,19±28,34 metų ir 9,18±8,55 metų, atitinkamai, p=0,001).

Remiantis alergenams sIgE tyrimo rezultatais, beveik penktadaliui tirtų asmenų buvo nustatyti padidėję sIgE kiekiai prieš vieną ar kelis maisto alergenus (9 pav.).

9 pav. Tiriamųjų įsijautrinimo maisto alergenams dažnis

Tyrimo metu remiantis sIgE rezultatais buvo vertintas įsijautrinimo maisto alergenams dažnio ryšys su lytimi. Nustatyta, kad įsijautrinimo maisto alergenams pasiskirstymas vyrų ir moterų grupėse reikšmingai nesiskyrė (4 lentelė).

78,3 proc. (n=47)

21,7 proc. (n=13)

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Nėra Yra

Tiriamųjų skaičius, proc.

Įsijautrinimas

(32)

33 4 lentelė.Įsijautrinimo maisto alergenams dažniai vyrų ir moterų grupėse, remiantis alergenams

sIgE tyrimų rezultatais Įsijautrinimas maisto

alergenams

Vyrai Moterys

χ2 df p

n proc. n proc.

Nenustatytas 19 79,2 28 77,8

0,016 1 0,898

Nustatytas 5 20,8 8 22,2

Viso 24 100,0 36 100,0

Tyrimo metu buvo tirti antikūnai prieš 21 skirtingą maisto alergeną. Įsijautrinimo pasiskirstymo pagal maisto alergenų rūšis duomenys pateikiami 5 lentelėje.

5 lentelė.Įsijautrinimo skirtingiems maisto alergenams pasiskirstymas tiriamųjų grupėje Maisto alergenai Įsijautrinimas maisto alergenams

n proc.

Bulvės 5 8,3

Krabai 4 6,7

Žemės riešutai 3 5,0

Lazdynų riešutai 3 5,0

Kvietiniai miltai 3 5,0

Kiviai 3 5,0

Ruginiai miltai 2 3,3

Migdolai 2 3,3

Ryžiai 2 3,3

Kiaušinio baltymas 2 3,3

Abrikosai 2 3,3

Sojos 2 3,3

Salierai 2 3,3

Morkos 2 3,3

Pomidorai 2 3,3

Kiaušinio trynys 1 1,7

Mielės 1 1,7

Obuoliai 1 1,7

Menkės 0 0

Karvės pienas 0 0

Riferimenti

Documenti correlati

visų pacientų. Išvados: 1) Prolaktino koncentracija nuo pradinės reikšmingai sumažėjo visuose sekimo taškuose, abejose tiriamųjų grupėse. nuo gydymo pradžios

Mūsų tyrime 40% (n=2) tirtų suaugusių pacientų pirmo ir 28,6% (n=2) pakartotinio apsilankymo metu laisvo tiroksino reikšmės buvo didesnės už viršutinę normos ribą.. 2009

Pritariančių ir nepritariančių teiginiui “Mokymasis kartu su kitais sveikatos bei socialinės priežiūros studentais / specialistais padės man geriau suprasti

Iš 122 pacientų, kuriems MRT tyrimu buvo įvertinta naviko išplitimo į regioninius limfmazgius stadija N pagal tarptautinę piktybinių navikų klasifikaciją TNM ir atlikta

tuberculosis perikardo skysčio mėginiuose, molekuliniu metodu bei skystoje augimo terpėje, išskyrimo dažnis nesiskyrė ir sudarė 50,0 proc., tuo tarpu kietoje Levenšteino –

Krūties vėžiu sergančių moterų kiaušintakių gleivinėje rasti šie pakitimai: epitelio metaplazija ir hiperplazija, intraepitelinė neoplazija ir serozinė

Darbo tikslas: Ištirti alerginių kvėpavimo takų ligų gydymo polieţuvine imunoterapija efektyvumą ir saugumą vaikams. Darbo uţdaviniai: 1) Telefoninės apklausos

1) Išmatuoti mechaninės kojos ašies kampą bei nustatyti endoprotezo komponentų padėtį visą koją apimančiose tiesinėse rentgenogramose ir trumpose kelio sąnario rentgenogramose.