LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJASLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
VILMA GARKEVIČIŪTĖ
MUZIKOS POVEIKIS NERIMUI, STRESUI, SKAUSMUI IR
FIZIOLOGINIAMS RODIKLIAMS PACIENTAMS PO
MIOKARDO INFARKTO
Magistro studijų programos „Išplėstinė slaugos praktika“ (valst. kodas 6211GX008) baigiamasis darbas
Darbo vadovas dr. Jurgita Gulbinienė
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 ABSTRACT ... 5 PADĖKA ... 6 SANTRUPOS ... 7 ŽODYNĖLIS ... 8 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 111.1. Sergamumas miokardo infarktu priežastys ir rizikos veiksniai ... 11
1.2.Pacientų gydymas ir priežiūra įvykus miokardo infarktui ... 12
1.3. Intensyvios terapijos skyriaus aplinkos sukeliamos problemos ir jų sprendimo būdai ... 13
1.3.1. Triukšmo poveikis sveikatai ... 14
1.3.2. Intensyvios terapijos skyriaus personalo mokymas sumažinti triukšmą ... 15
1.3.3. Priemonės triukšmui mažinti intensyvios terapijos skyriuje ... 16
1.4.1. Muzikos klausymosi poveikis žmogaus nerimui ir stresui ... 19
1.4.2. Muzikos klausymosi poveikis skausmui ... 21
1.4.3. Muzikos poveikis širdies susitraukimo dažniui ir arteriniam kraujo spaudimui ... 22
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 25
2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai ... 25
2.2. Tiriamųjų kontingentas ... 25
2.3. Detalus tyrimo aprašymas ... 26
2.4. Tyrimui naudoti klausimynai ... 28
2.5. Statistinė duomenų analizė ... 30
3. REZULTATAI ... 32
3.1. Respondentų sociodemografinės charakteristikos ... 32
3.2. Pacientų po miokardo infarkto psichologinis atsparumas stresui ... 33
3.3. Pacientų po miokardo infarkto, nerimo, streso ir skausmo kitimas tiriamosiose grupėse, prieš ir po muzikos klausymo ... 34
3.4. Pacientų po miokardo infarkto, fiziologinių rodiklių kitimas tiriamosiose grupėse, prieš ir po muzikos klausymo ... 38
3.5. Muzikos poveikio pacientų nerimui stresui, skausmui ir fiziologiniams rodikliams, palyginimas tarp grupių ... 42
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 51
IŠVADOS ... 54
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 55
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 57 1 PRIEDAS ... Error! Bookmark not defined. 2 PRIEDAS ... Error! Bookmark not defined. 3 PRIEDAS ... Error! Bookmark not defined. 4 PRIEDAS ... Error! Bookmark not defined. 5 PRIEDAS ... Error! Bookmark not defined.
SANTRAUKA
Vilma Garkevičiūtė. Muzikos klausymosi poveikis nerimui, stresui ir fiziologiniams rodikliams po miokardo infarkto. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas (ė) – dr. Jurgita Gulbinienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2020; 64 p.
Tikslas – nustatyti muzikos poveikį nerimui, stresui, skausmui ir fiziologiniams rodikliams pacientams po miokardo infarkto.
Uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti pacientų po miokardo infarkto psichologinį atsparumą stresui intervencinėse ir kontrolinėje grupėje.
2. Nustatyti ir palyginti pacientų po miokardo infarkto nerimo, streso ir skausmo pokyčius prieš muzikos klausymą ir po klausymo intervencinėse ir kontrolinėje grupėje.
3. Įvertinti ir palyginti pacientų po miokardo infarkto fiziologinių rodiklių kitimą prieš muzikos klausymą ir po klausymo intervencinėse ir kontrolinėje grupėje.
4. Palyginti klasikinės ir relaksacinės muzikos poveikį pacientų nerimui, stresui ir fiziologiniams rodikliams po miokardo infarkto.
Metodika. Tyrimas vykdytas LSMU Kauno klinikose 2019-06 iki 2019-12 mėn. Tyrimo metodas - perspektyvinis, kvotinės imties tyrimas. Tyrimo metu buvo įtraukti pacientai, kurie stacionarizuoti į Kardiologijos intensyvios terapijos skyrių būtinosios medicininės pagalbos tvarka su diagnozuotu miokardo infarktu ir atlikta širdies vainikinių arterijų angiografija. Tyrime dalyvavo 150 pacientų ir atsitiktinės atrankos būdu suskirstyti į tris grupes: I tiriamoji grupė klausėsi klasikinės muzikos; II tiriamoji grupė klausėsi relaksacinės muzikos; Kontrolinė grupė nesiklausė muzikos. Duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS 25.0 programinę įrangą. Rezultatai laikomi statistiškai reikšmingi, jei p<0,05.
Darbo išvados:
1. Daugumos pacientų po miokardo infarkto psichologinis atsparumas stresui prieš muzikos klausimą buvo normalus.
2. Prieš muzikos klausimą klasikinėje ir kontrolinėje grupėje nustatytas aušto stiprumo nerimas ir vidutinio stiprumo skausmas, o relaksacinėje grupėje vidutinio stiprumo nerimas ir silpnas skausmas. Prieš tyrimą visų grupių respondentai jautė vidutinį streso lygį. Po muzikos klausimo intervencinėse grupės nerimas, stresas ir skausmas reikšmingai sumažėjo, o kontrolinės grupės tiriamieji pasibaigus tyrimui vis dar jautė aukštą nerimą, vidutinį stresą ir vidutinio stiprumo skausmą.
3. Prieš muzikos klausimą visų grupių respondentų širdies sutraukimų dažnio vidurkis, sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo vidurkis buvo panašus. Po muzikos klausimo intervencinėse grupėse širdies sutraukimų dažnio vidurkis, sistolonis ir diastolinis kraujo spaudimas reikšmingai sumažėjo, o kontrolinės liko nepakitę. Prieš tyrimą deguonies saturacija visose grupėse siekė 95 proc. Po tyrimo tik klasikinės muzikos deguonies saturacija reikšmingai padidėjo.
4. Palyginus klasikinės ir relaksacinės muzikos poveikį pacientams po miokardo infarkto nustatyta, kad po tyrimo relaksacinėje muzikos grupėje reikšmingiau sumažėjo nerimas, o klasikinės muzikos grupėje reikšmingai padidėjo deguonis saturacija.
ABSTRACT
Vilma Garkevičiūtė. Effects of listening to music on anxiety, stress, and physiological parameters after myocardial infarction. Master‘s thesis. Supervisor – dr. Jurgita Gulbinienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 2020; 64 p.
The aim – to determine the effect of music on anxiety, stress, pain and physiological paramentrs in patients after myocardial infarction.
Task:
1. To evaluate and compare the psychological resilience of patients after myocardial infarction in the intervention and control groups.
2. To identify and compare changes in anxiety, stress, and pain in patients after myocardial infarction before listening to music and after listening in the intervention and control groups. 3. To evaluate and compare the changes in physiological parameters of patients after myocardial infarction before listening to music and after listening in the intervention and control groups. 4. To compare the effects of classical and relaxation music on anxiety, stress, and physiological
parameters in patients after myocardial infarction.
Methodology. The research was carried out in LSMU Kaunas clinics in 2019-06 to 2019-12. The research method is a prospective, quota sample survey. The study included patients who were hospitalized in the Intensive Care Unit of Cardiology under emergency care with a diagnosis of myocardial infarction and coronary angiography. The study included 150 patients and was randomly divided into three groups: Study Group I listened to classical music; Study group II listened to relaxing music; The control group did not listen to music. Data analysis was performed using SPSS 25.0 software. Results are considered statistically significant if p <0.05.
Conclusions:
1. In most patients after myocardial infarction, the psychological resistance to stress before the music issue was normal.
2. Prior to listening to music, high-level anxiety and moderate pain were found in the classical and control groups, and moderate-intensity anxiety and mild pain in the relaxation group. Prior to the study, respondents in all groups felt moderate levels of stress. Anxiety, stress, and pain were significantly reduced in the intervention group after listening to music, and subjects in the control group still experienced high anxiety, moderate stress, and moderate pain at the end of the study.
3. Prior to listening to music, the mean heart rate, systolic, and diastolic blood pressures were similar in all groups of respondents. After listening to music in the intervention groups, mean heart rate, systolic, and diastolic blood pressure decreased significantly, while controls remained unchanged. Prior to the study, oxygen saturation was 95% in all groups. After the study, only the oxygen saturation of classical music increased significantly.
4. Comparing the effects of classical and relaxing music on patients after myocardial infarction, it was found that after the study, the relaxation music group had a significant reduction in anxiety and the classical music group had a significant increase in oxygen saturation.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei dr. Jurgitai Gulbinienei už pagalbą rašant baigiamąjį magistro darbą, skirtą laiką, kantrinę, bei naudingus patarimus ir įžvalgas.
Nuoširdžiai dėkoju visiems apklausoje dalyvavusiems pacientams, už geranoriškumą ir tyrimui skirtą laiką.
Dėkoju savo šeimai, draugams už supratimą ir palaikymą.
SANTRUPOS
LR – Lietuvos Respublika.
SAM – Sveikatos apsaugos ministerija. MI – Miokardo infarktas.
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos.
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. KK – Kauno klinikos.
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija. AKS – Arterinis kraujo spaudimas. ŠSD – Širdies susitraukimo dažnis. SKS – Sistolinis kraujo spaudimas. DKS – Diastolinis kraujo spaudimas. SpO2 – Deguonies saturacija.
EKG – Elektrokardiograma.
GABA – Gama – amino sviesto rūgštis. DPV – Dirbtinė plaučių ventiliacija.
ŽODYNĖLIS
Slaugytojas – asmuo, įgijęs slaugos studijų baigimo diplomą, taip pat bendrosios praktikos ir (ar) atitinkamą specialiosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją. (LR medicinos norma MN 28: 2011).
Pacientas – asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis (LR SAM įsakymas Nr. XI-499).
Miokardo infarktas – ūmiai sumažėjusios arba visiškai nutrūkusios regioninės kraujo perfuzijos sukeltas 0,5 cm ir didesnio skersmens miokardo nekrozės židinys (28).
Muzika – garsas išreikškiantis emocijas ritmu, melodija ir harmonija (81).
Muzikos terapija – muzikos kaip papildomos terapijos panaudojimas gydant neurologinius, psichinius ar elgesio sutrikimus (82).
ĮVADAS
Pacientai, kuriems diagnozuotas miokardo infarktas patiria didelį nerimą, stresą, nes staiga hospitalizuojami, dėl pablogėjusios sveikatos būklės (22). Mofredj A. su bendraautoriais (2016) teigimu nerimas ir stresas gali sukelti žalingą poveikį pacientui sveikimo metu bei prailginti pasveikimo laikotarpį (8). Pacientai, kurie gydomi intensyvios terapijos skyriuje patiria daug stresinių veiksnių, tokių kaip baimė, nežinomybės, mirties jausmą, nemigos, triukšmo, sujaudinimo, diskomforto, skausmo, troškulio, nejudrumo, dusulio, sumišimo, bendravimo problemas, kurios neleidžia atsipalaiduoti (63). Ligoninės priskiriamos prie triukšmingos aplinkos institucijų. Triukšmas trukdo miegoti, sukelia įtampą bei nuovargį pacientams (35). Calikusu I. M. su bendraautoriais (2017) intensyvios terapijos skyriuose atliktas tyrimas įrodė, kad triukšmas naktį šiuose skyriuose viršija leistinas normas (33). Tyrėjai nurodo, kad muzikos klausymasis, tai vienas iš nemedikamentiniai metodų, veiksmingai taikomas nerimui ir stresui mažinti, sunkiai sergantiems pacientams. Muzikos klausymasis gali būti taikomas ir pacientams gydomiems intensyvios terapijos skyriuose po miokardo infarkto, širdies operacijų (1, 14, 11, 13, 15, 16, 22). Tyrėjai nustatė, kad muzikos klausymasis, tai veiksmingas metodas mažinantis paciento fiziologinius rodiklius: arterinį kraujo spaudimą, širdies susitraukimų dažnį, kvėpavimo dažnį (2, 3, 5-9, 10, 12, 14, 17-21, 23, 25). Muzikos klausymasis malšina pooperacinį skausmą ir sumažina nuskausminamųjų medikamentų poreikį (4), sumažiną monitorių girdimą triukšmą, pacientai greičiau pasveiksta (10). Taikant kartu medikamentines priemones ir muzikos klausymąsi galima pasiekti veiksmingesnio fiziologinių rodiklių mažinimo ir sumažinti pacientų jaučiamą nerimą ir stresą esant intensyvios terapijos skyriuje (23).
Lietuvoje kol kas neatlikta tyrimų, kurių metu būtų taikytas muzikos klausymasis pacientams po miokardo infarkto ir įvertintas jos poveikis. Kitose šalyse, atliekamų tyrimų metu tyrėjai, tirdami muzikos poveikį paciento sveikatai, dažniausiai muziką pacientams leidžia klausytis labai trumpai, iki 1 valandos (19, 21). Mūsų tyrimo metu, pacientai muzikos klausėsi apie 2 val. (130 min.), kurių metu įvertinome muzikos poveikį paciento jaučiamam nerimui, stresui, skausmui ir fiziologiniams rodikliams. Tyrimo metu tiriamieji klausėsi klasikinės ir relaksacinės muzikos. Trappe H. J. (2010) nurodo, kas klasikinė muzika padeda pacientams, kuriems yra nerimo, depresijos simptomų, širdies ir kraujagyslės sistemos sutrikimų, taip pat kenčiantiems nuo skausmo, streso ar miego sutrikimų. Relaksacinė muzika turi raminamąjį poveikį, ši muzika taip pat rekomenduojama pacientams gydomiems intensyvios terapijos skyriuose (52). Įvertinti muzikos klausymosi poveikį paciento sveikatai nusprendėme, po 2018 m. atlikto bakalaurinio darbo „Nemedikamentinis nuskausminimas – pagalbinis būdas pooperacinio skausmo valdyme“, kurio metu buvo nustatyta, kad pacientai pooperaciniu laikotarpiu dažniausiai taiko pažintinės veiklos metodus, kaip muzikos klausymąsi per ausines ir slaugytojai dažniausiai rekomenduoja pacientams pažintinės veiklos metodus (24).
Tikslas – nustatyti muzikos poveikį nerimui, stresui, skausmui ir fiziologiniams rodikliams pacientams po miokardo infarkto.
Uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti pacientų po miokardo infarkto psichologinį atsparumą stresui intervencinėse ir kontrolinėje grupėje.
2. Nustatyti ir palyginti pacientų po miokardo infarkto nerimo, streso ir skausmo pokyčius prieš muzikos klausymą ir po klausymo intervencinėse ir kontrolinėje grupėje.
3. Įvertinti ir palyginti pacientų po miokardo infarkto fiziologinių rodiklių kitimą prieš muzikos klausymą ir po klausymo intervencinėse ir kontrolinėje grupėje.
4. Palyginti klasikinės ir relaksacinės muzikos poveikį pacientų nerimui, stresui ir fiziologiniams rodikliams po miokardo infarkto.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sergamumas miokardo infarktu priežastys ir rizikos veiksniai
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų rekomendacijomis, miokardo infarktas (MI) – ūmiai sumažėjusios arba visiškai nutrūkusios regioninės kraujo perfuzijos sukeltas 0,5 cm ir didesnio skersmens miokardo nekrozės židinys. Miokardo infarktas nulemia net 21 – 58 proc. visų staigios (iki hospitalinės) mirties atvejų. Mirtingumas nuo miokardo infarkto Lietuvoje 2018 metais buvo 45,43/100000 gyventojų (tarp vyrų) ir 35,68/100 000 (tarp moterų). Sergančių asmenų skaičius 2018 metais buvo 3,29/1000 gyventų. Lietuvoje nuo ūminio MI ligoninėse gydoma apie 7 tūkstančius pacientų (28). Ligoninėje per pastaruosius 30 metų, mirštamumas nuo ūmaus miokardo infarkto sumažėjo nuo 20 iki 5 proc.. Tai gali būti dėl geresnio gydymo vaistais, greitos diagnostikos ir tinkamo gydymo protokolų. Šia liga dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės (27). Ūminis miokardo infarktas vyrams iki 60 m. pasitaiko 3 – 4 kartus dažniau nei moterims, dažiau tarp 75 m. ir vyresnio amžiaus pacientų didžiąją dalį sudaro moterys (47). Laiku atliekamas gydymas yra labai svarbus siekiant sumažinti mirštamumą ir miokardo infarkto įvykių riziką (68).
Dažniausia MI atsiradimo priežastis yra vainikinių arterijų aterosklerozė. Plyšus aterosklerozinei plokštelei, susidaro trombas (krešulys), užkemšantis vainikinės arterijos spindį. Rečiau vainikinių arterijų kraujotakos sutrikimo priežastimi būna trauma, spazmas, atsisluoksniavimas, metaboliniai sutrikimai, toksiniai veiksniai, kontūzija, kokaino poveikis (47). Miokardo infarkto simptomai yra krūtinės skausmas, kuris jaučiamas dažiausiai kairėje rankoje ir plinta į kaklą, dusulys, prakaitavimas, pykinimas, vėmimas, neritmiška širdies veikla, nerimas, nuovargis , silpnumas, stresas, depresija it kt. (72).
Pagrindiniai miokardo infarkto rizikos veiksniai yra: amžius, lytis, genetiniai veiksniai, rūkymas, dislipidemija, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, nutukimas, judėjimo stoka, uždegimas, padidėjusi fibrinogeno koncentracija (47). Pagrindiniai modifikuojami kardiovaskulinės ligos rizikos veiksniai laikomi nutukimas, rūkymas, hipertenzija, cukrinis diabetas ir dislipidemija (73).
Apibendrinant galima teigti, kad segamumas ir mirštamumas nuo miokardo infarkto išlieka didelis. Dalis rizikos veiksnių galima modifikuoti ir išvengti miokardo infarkto atsiradimo.
1.2. Pacientų gydymas ir priežiūra įvykus miokardo infarktui
Pacientams, kuriems pasireiškė miokardo infarkto klinika su ST segmento pokyčiais EKG, per dvi valandas tūrėtų būti atliekama skubi reperfuzija, kad būtų atkurta vainikinės arterijos kraujotaka ir išgelbėtas miokardas (68). Britanijoje 2014 metais buvo atliktas nacionalinis miokardo išemijos auditas, kurio metu nustatyta, kad 92 proc. pacientų Anglijoje, 87 proc. Velse ir 95 proc. Belfaste nuo atvykimo pradžios į ligoninę per 90 minučių buvo atlikta vainikinių arterijų angiografija (69). Vainikinių arterijų angiografija dažniausiai atliekama per radialinę arterija ir 10 – 15 proc. atliekama per šlaunikaulio arterija (70).
A. Šeškevičius (2009)nurodo, kad slaugant MI patyrusį pacientą svarbu stebėti gyvybinius požymius: pulsą, AKS, diurezę, elektrokardiogramą, kvėpavimo dažnį, saturaciją, ar ligoniui nesivysto plaučių edema, cianozė, sąmonė, skausmo stiprumą, nerimą. Jeigu pacientas po vainikinių arterijų angiografijos stabilus, jis bus atidžiai stebimas parą intensyvios terapijos skyriuje. Per tą laiką turi būti patikrinama paciento širdies funkcija, lipidograma, inkstų funkcija ir gliukozės kiekis. Gydymu siekiama palengvinti simptomus, pagerinti vainikinių arterijų kraujotaką ir išvengti komplikacijų (27). Pacientams, kuriems neseniai buvo atlikta vainikinių arterijų angiografija, slaugytojai turėtų stebėti radialines ar šlaunikaulio vietas dėl galimo kraujavimo (70), bei gyvybines funkcijas siekiant išvengti pavojingų komplikacijų (28). Slaugytojai atlieka pagrindinį vaidmenį informuodami pacientą apie jų būklę, patardami apie prevencines priemones (fizinį aktyvumą, rūkimo žalą, sveikos mitybos svarbą) bei kaip grįžti į įprastą kasdieninę veiklą. Pacientai, kuriems buvo nekomplikuotas miokardo infarktas, tūrėtu būti mobilizuojami anksti. Pirmą parą turėtų būti daromi lengvi užsiėmimai, įskaitant atsisėdimą, valgymą. Nuo antros paros palaipsniui didinamas aktyvumas, vaikščiojimas. Nuo pat pirmųjų parų rekomenduojama pradėti taikyti reabilitacijos priemones, kurių tikslas yra pamažu atkurti sutrikusias organizmo funkcijas ir užkirsti kelią komplikacijoms (28).
Ūminės MI fazės metu atsirandantys skausmai, neatidėliotina hospitalizacija, neaiški prognozė, jaučiamas silpnumas dažai pacientams sukelia mirties baimę. Mofredj A su bendraautoriais, (2016) teigia kad depresijos rizika po MI yra didelė, apie 65 proc. sergančių pacientų kenčia nuo depresijos simptomų. Depresijos valdymas yra svarbus ir susijęs su padidėjusiu sergamumu ir mirštamumu pacientams po MI. Pacientams turėtų būti suteikta galimybė papasakoti apie savo nerimą ir baimes bei rekomenduojama įvertinti dėl galimos depresijos, naudojant depresijos klausimynus tokius kaip Hamiltono depresijos skalė, Spielbergerio C. D., nerimo skalė (8, 43). Nuo pirmųjų dienų po miokardo infarkto reikia pradėti psichologinę reabilitacija, nemedikamentiniai metodai kaip muzikos terapija, kuri padeda sumažinti nervinę įtampą, stresą; kineziterapija, kuri padeda sumažinti
tromboembolijų, hipostazinį plaučių uždegimą, gerina periferinę kraujotaką (27). Neatidėliotinas gydymas kartu su širdies reabilitacija ir antrine profilaktika gali pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Apibendrinant galima teigti, kad pagalba įvykus miokardo infarktui turi būti suteikta kuo greičiau, nuo simptomų pradžios. Svarbu stebėti pacientą, dėl gyvybei pavojingų būklių ir laiku pradėti reabilitaciją po įvykusio miokardo infarkto.
1.3. Intensyvios terapijos skyriaus aplinkos sukeliamos problemos ir jų
sprendimo būdai
Intensyviosios terapijos skyriai rūpinasi kritiniais ligoniais, kuriems reikalinga pastovi priežiūra ir slauga. Tačiau, nepaisant technologinės pažangos, ši aplinka tampa vis triukšmingesnė (29). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad dieną triukšmo lygis sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti iki 40 decibelų (dBA), naktį ne daugiau kaip 35 dBA. Lietuvos higienos normoje (HN 33:2011) „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (2011) nurodyti didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose (ligoninėse), kurių maksimalus garso slėgis galimas nuo 6 – 8 val. iki 55 dBA, nuo 18 – 22 val. iki 50 dBA ir, nuo 22 – 6 val. galimas iki 45 dBA (31).
Ligoninės priskiriamos prie triukšmingos aplinkos institucijų (35). Triukšmas trukdo miegoti, sukelia įtampą bei nuovargį. Calikusu I, M. su bendraautoriais. (2017) atlikę tyrimą intensyvios terapijos skyriuose nustatė, kad triukšmas naktį šiuose skyriuose viršija leistinas normas. Didelį triukšmą kėlė įjungti deguonies aparatai, monitoriai, ventiliatoriai, signalizacija bei telefono skambučiai (33). Tai patvirtina M. A. Cornock (2016) atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad neįprastas triukšmas bei įvairūs garsai, paros laiko nesuvokimas – intensyvios terapijos skyriuje yra stresą sukeliantys veiksniai (8).
Ryan K. M. su bendraautoriais (2016) atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti garso lygį įvairiose intensyvios terapijos skyriaus vietose ir peržiūrėti, kokie garso signalai dažniausiai pasikartoja paros metu. Nustatyta, kad intensyvios terapijos skyriuje dienos metu, triukšmo lygis >50 dBA. Naktį triukšmas išliko aukščiau rekomenduojamo lygio 55,25 proc., aliarmai per valandą vidutiniškai skambėdavo 20 – 26 kartus. Dienos metu slaugytojų poste buvo užfiksuota vidutiniškai 562,26 kartų skambėję signalai. Deguonies prisotinimo pavojaus signalai sudarė 33,59 proc. visų aliarmų skaičiaus, o su širdies veikla susiję aliarmai (įskaitant ST segmento ir širdies ritmo) sudarė 49,24 proc. (29). Tyrėjų nustatytas intensyvios terapijos skyriuje naudojamų aparatų skleidžiamas triukšmo intensyvumas pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Triukšmo šaltiniai ir jų skleidžiamo garso intensyvumas (71)
Triukšmo šaltinis Intensyvumas
(dBA) Dirbtinis plaučių ventiliatorius (DPV) 60 – 65 Dirbtinis plaučių ventiliatoriaus aliarmas 70 – 75
Infuzijos pompos aliarmas 65 – 75
Pulsoksimetro aliarmas 60 – 70
Širdies monitorius 60 – 65
Endotrachėjinis siurblys 50 – 60
Durelių, durų uždarymas 75 – 80
Darbyshire J. L. ir Young J. D. (2013) atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti garso lygį, visą parą, penkiuose Didžiosios Britanijos intensyvios terapijos skyriuose. Nustatyta, kad vidutinis garso lygis viršijo 45 dBA ir net 50 proc. tyrimo laiko buvo 52 – 59 dBA atskiruose intensyvios terapijos vietose. Užfiksuota 85 dBA garsas 16 kartų per valandą, nakties metu, ir dar dažniau dienos metu. Atliktas tyrimas parodė, kad triukšmo lygis intensyvios terapijos skyriuose dažnai viršija nustatytas rekomendacijas (30). Watson J. su bendraautoriais (2015) atliko tyrimą vaikų intensyvios terapijos skyriuje, kurio tikslas buvo nustatyti garso stiprumą skyriuje. Vidutinis triukšmo lygis buvo 71,9 dBA. Dažniausiai triukšmo šaltiniai buvo pacientų kambariai, procedūrinis ir darbuotojų bendravimas. (32).
Tyrėjai nurodo, kad reikia pradėti taikyti triukšmo mažinimo programas ar mechaninės priemonės, kurios padėtų atskirti pacientus nuo aplinkos triukšmo intensyvios terapijos skyriuje (29, 40).
Siekiant sumažinti intensyvios terapijos skyriuje esantį triukšmą ir pagerinti pacientų gydymo kokybę klinikinėje praktikoje bandoma pritaikyti įvairius metodus, tokius kaip ausų kištukus, akių kaukes, muzikos terapija, aktyvią garso slopinimo sistemą ir personalo apmokymą, taip užtikrinant komfortišką aplinką intensyvios terapijos skyriuje.
1.3.1. Triukšmo poveikis sveikatai
Triukšmo poveikis sveikatai priklauso nuo jo intensyvumo ir poveikio trukmės. Triukšmo poveikis organizmui pasireiškia kaip ilgai veikiantis lėtinis stresorius, veikdamas per centrinę nervų
sistemą, sukelia įvairius organizmo neurohumoralinius ir vegetacinius sutrikimus, kurie gali sąlygoti: hipertoninę ir išeminę širdies ligą, aterosklerozę, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinius uždegimus, opaliges, neurozes, endokrininės sistemos sutrikimus. Palyginus nestiprus apie 60 dB triukšmas gali sukelti galvos skausmus, svaigimą, spengimą ausyse, žmogaus kraujotakos sistema apkraunama gerokai daugiau, nei normaliomis sąlygomis (29). PSO atlikti tyrimai parodo, kad apie 42 dB triukšmo lygis gali sukelti delyrą, nerimą, stresą, miego sutrikimus ir nemigą (40). Triukšmo įtakoje 10 – 25 proc. sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, pablogėja žmogaus klausos ir regos sensomotorinių reakcijų greitis, vibracinis jautrumas, judesių koordinacija, didėja gamybinių traumų rizika (29). Mofredj A. su bendraautoriai (2016) teigimu nerimas ir stresas gali sukelti žalingą poveikį pacientui sveikimo metu bei prailginti pasveikimo laikotarpį (8). Daugiau nei 30 proc. pacientų, gydomų intensyvios terapijos skyriuje išsivysto delyras, tokie pacientai ilgiau gydomi ligoninėje ir dažniau miršta (29). Rizikos veiksniai, susiję su intensyvios terapijos skyriuose atsiradusiu delyru yra susiję su sedacijos naudojimu ir invazinėmis procedūromis, tačiau yra ryšys ir su aplinkos veiksniais, įskaitant triukšmo sukeltą miego sutrikimą (30).
Apibendrinant, galima teigti, kad intensyvios terapijos skyriuje triukšmo intensyvumas ir trukmė daro neigiamą poveikį. Pacientai gydomi intensyvios terapijos skyriuje gali patirti delyrą ar miego sutrikimus, dėl girdimo triukšmo.
1.3.2. Intensyvios terapijos skyriaus personalo mokymas sumažinti triukšmą
Personalas dirbantis intensyvios terapijos skyriuje taip pat gali sukelti nemažai triukšmo. Goeren D. su bendraautoriais (2018) nustatė, kad pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra žmogaus balso ir prietaiso pavojaus signalai (34). Linkevičiūtės K. ir Kriukelytės D. (2006) atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad intensyvios terapijos skyriuje pacientams dažniausiai nuovargį ir dirglumą sukėlė: pastovi ryški šviesa palatoje (50,0 proc.), ankstyvas kėlimas asmens higienai atlikti (38,3), paros laiko nesuvokimas (36,7 proc.), monotoniškas pacientų kvėpavimas DPV aparatų pagalba bei tiekiamo deguonies kaukės ar nosinis kateteris (35,0 proc.). „Kartais“ pacientams nuovargį ir dirglumą sukeldavo pastovi personalo kaita (45,0 proc.), dažnas slaugytojų priėjimas prie lovos (38,3 proc.), gyvybines funkcijas palaikančių aparatų ar monitorių skambėjimas (41,7 proc.), durų, spintelių stalelio trankymas (41,7 proc.), garsus personalo tarpusavio bendravimas (36,7 proc.), triukšmingas instrumentų tvarkymas (35,0 proc.), bei telefono skambėjimas (28,3 proc.) (41).Personalo mokymas vienas iš metodų, kuris gali sumažinti triukšmą intensyvios terapijos skyriuose. Calikusu Incekar M., Balci S. (2017) atliko tyrimą naujagimių intensyvios terapijos skyriuje, kurio metu buvo fiksuojamas garso stiprumas prieš personalo mokymus ir po jų. Mokymų
metu, buvo siekiama veiksmingai sumažinti triukšmą. Personalo buvo prašoma: nakties metu sumažinti monitorių ir pavojaus signalų, asmeninių mobilių telefonų ir skyriaus telefono skleidžiamus garsus; netrankyti spintelių durų; kalbėti tyliau. Skyriuje ir prie pagrindinių skyriaus durų buvo pakabinti įsėjamieji plakatai, kad kiekvienas įeinantis į skyrių atkreiptų dėmesį ir nesukeltų papildomo triukšmo. Atlikus garso stiprumo vertinimą prieš ir po treniruotės pirmadienį, penktadienį ir sekmadienį, nustatyta, kad treniruočių metu triukšmo lygis intensyvios terapijos skyriuje statistiškai reikšmingas sumažėjo (33).
Goeren D, su bendraautoriais (2018) prieš tyrimą žinojo, kad neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriaus darbuotojai įvardija triukšmą kaip pagrindinę problema, dėl kurių buvo gaunami skundai iš pacientų ir šeimos narių. Tyrėjai parengė planą, kuriuo siekė - sumažinti triukšmo lygį 10 decibelų per 6 mėnesius, neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriuje. Todėl buvo įvestos tylos valandos nuo 3 val. iki 5 val. ir nuo 15 val. iki 17 val.. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai sumažėjo triukšmo lygis slaugytojų budėjimo poste. Triukšmo lygis ramiu laiku vidutiniškai sumažėjo 10 – 15 dBA, palyginus su pradiniais duomenimis (34).
Apibendrinant galime teigti, kad personalo mokymai siekiant sumažinti triukšmą ir disciplinos laikymasis intensyvios terapijos skyriuje gali sumažinti triukšmą ir sumažinti pacientų dirglumą ir nuovargį.
1.3.3. Priemonės triukšmui mažinti intensyvios terapijos skyriuje
Intensyviosios terapijos skyriaus aplinkos veiksniai tokie kaip triukšmas ir šviesa, yra svarbios miego trūkumo priežastys sunkiai sergantiems pacientams. Per pastaruosius 20 metų buvo pasiūlytos kelios strategijos, skirtos optimizuoti pacientų miego režimą. Buvo atlikta nemažai nemedikamentinių intervencijų siekiant nustatyti veiksmingiausias priemones pagerinti pacientų miegą intensyvios terapijos skyriuje (36). Hu R. F. su bendraautoriais (2015) Kinijoje, širdies chirurgijos intensyvios terapijos skyriuje, atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 50 pacientų po atliktos planinės širdies operacijos ir kurie turėjo 2 naktis būti šiame skyriuje. Tiriamieji atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstyti į dvi grupes. Intervencinei grupei nakties metu buvo duodami ausų kištukai, akių kaukės ir 30 minučių klausėsi relaksacine muzikos, o kontroline grupė jokių priemonių negavo. Nakties metu buvo tiriamas melatonino ir kortizolio koncentracija paciento šlapime. Tyrimo metu nustatyta, kad intervencinės grupės pacientų miegas buvo gilesnis, užmigimo laikas greitesnis, mažesnis prabudimų skaičius ir geresnė bendra miego kokybė, nei kontrolinės grupės. Tyrėjai nustatė, kad šis, nemedikamentinių intervencijų derinys yra naudingas gerinant miego kokybę suaugusiems pacientams, tačiau bet koks poveikis naktiniam melatonino lygiui ir kortizolio lygiui
gali būti įtakojamas operacijos laiko, vartojimų vaistų ir individualių savybių (35). Panašų tyrimą atliko Demoule A. su bendraautoriai (2017), kurio tikslas buvo įvertinti ausų kištukų ir akių kaukės poveikį miegui, pacientams, gydomiems intensyvios terapijos skyriuje pooperaciniu laikotarpiu. Tiriamieji atsitiktinės atrankos metodu buvo suskirstyti į intervencinę ir kontrolinę grupes. Miego trukmė buvo ilgesnė intervencinės grupės tiriamųjų, kurie visą naktį buvo įsidėję ausų kištukus nei kontrolinės grupės tiriamųjų. Ilgalaikių prabudimų skaičius intervencijos grupėje buvo mažesnis (37).
Vokietijoje Czaplik M. su bendraautoriais (2016) tyrimo metu atliko tarpdisciplininius psichoakustinius matavimus pacientų organizme, kurių pagrindinis tikslas buvo nustatyti veiksmingiausius ir patogiausius kištukus triukšmui sumažinti. Tyrėjai nustatė, kad triukšmo laidumas su ausų kištukais buvo reikšmingai sumažintas, palyginus su kontrolinės grupės rezultatais. Pacientai nurodė, kad ausų kištukų naudojimas yra patogus metodas sumažinti girdimą triukšmą intensyvios terapijos skyriuje (38).
Locihova H. su bendraautoriais (2018) atliko sisteminę literatūros analizę, kurioje daugiausia dėmesio buvo skiriama analizuojant nemedikamentinių priemonių (ausų kištukų, akių kaukės) poveikį miego kokybei/ trukmei. Atlikta sisteminė literatūros analizė parodė, kad naudojant nemedikamentines priemones, gerokai pagerėjo subjektyvi miego kokybė (objektyvūs parametrai nebuvo reikšmingai patvirtinti). Ausų kištukai ir akių kaukė parodė galimą teigiamą poveikį miego kokybei ir sumažėjusį delyro dažnį intensyvios terapijos skyriuje gydomiems pacientams (36).
Gallacher S. su bendraautoriais (2017) atliko tyrimą, kurio metu išbandė ausines su aktyvia garso slopinimo sistema intensyvios terapijos skyriuje. Tyrimo metu ant galvos muliažų buvo uždėtos ausinės su įjungta garso slopinimo sistema, ant kito muliažo buvo uždėtos ausinės, bet neįjungta garso slopinimo sistema ir ant trečio muliažo nebuvo uždėtos ausinės. Nustatyta, kad naudojant ausines su įjungta aktyvia garso slopinimo funkcija sumažėjo didelio intensyvumo garso girdėjimas (39). Aktyvūs triukšmo kontrolės prietaisai gali būti naudingi, bet šiuo metu mažai įvertintas jų gebėjimas sumažinti triukšmą šioje sudėtingoje aplinkoje.
Apibendrinat galima teigti, kad pritaikius įvairius metodus, tokius kaip ausų kištukus, akių kaukes, muzikos terapija, aktyvią garso slopinimo sistemą ir personalo apmokymą, galima užtikrinti komfortišką aplinką intensyvios terapijos skyriuje.
1.4. Skirtingų muzikos žanrų poveikis sveikatai
Ryšys tarp muzikos ir medicinos egzistuoja daugelį metų. Senovės civilizacijos ir Biblija nurodo, kad muzika turi galingą įtaką fizinei ir dvasinei sveikatai (1). Jayakar J. P. ir Alter D.A.
nurodė (2017) kad muzikos terapijos užsiėmimai gali vykti įvairiose institucijose: ligoninėse, senelių namuose ir specialiuose muzikos terapijos centruose (10). Daugelyje Europos miestų daugiausia taikoma aktyvioji muzikos terapija (patys pacientai groją įvairiais instrumentais, dainuoja), JAV populiarus receptyvus metodas (angl. Guided Imageryin Music (GIM)), kai ne pats pacientas groja, bet klausosi atliekamos muzikos (10). Muzika yra veiksminga įvairiomis sąlygomis ir gali būti naudojama kaip intervencija pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, skausmo, depresijos sindromais, psichinėmis ligomis ir intensyvios terapijos skyriuose (52). Lietuvos muzikos terapijos asociacijos pirmininkės Aleksienė (46) teigia, kad muzika padeda ne tik geriau jaustis, bet ir sveikti: malšiną skausmą, stimuliuoja kvėpavimą bei kraujotaką.
Muzika atlieka svarbų vaidmenį intensyvios terapijos medicinoje (48). Muzika gali sureguliuoti stresą ir emocijas per galvos smegenų refleksines sritis, kurias veikia raminančios muzikos kompozicijos, lėto tempo, paprastus pasikartojančius ritmus, kurie keičia fiziologinius atsakus, mažindami ŠSD, KD, AKS (58). Fiziologinė reakcija į muziką vyksta smegenyse per neuromediatoių gama – amino sviesto rūgštį (GABA). Nekontroliuojamos neuronų iškrovos, dažnai vyksta su patiriamu stresu, o klausant lėtą muzikinį stimulą sukeliamas raminantis poveikis (57). Švelni, tyli, rami klasikinė ar relaksacinė muzika yra susijusi su sumažėjusiu raminamųjų vaistų poreikiu ir sumažina skausmo suvokimą. Vyresnio amžiaus pacientams gydantis intensyvios terapijos skyriuje muzikos poveikis įspūdingas: jaunystės muzika pagerina nuotaiką, motyvaciją, padidina gyvybingumą ir paskatina socialinius ryšius (52). Chanas M. F. su bendraautoriais atliko atsitiktinių imčių tyrimą su 47 vyresniais nei 65 metų žmonėmis, kuriems buvo taikoma muzikos klausymasis ir gauti duomenys buvo palyginti su kontroline grupe. Muzikos grupėje statistiškai reikšmingai sumažėjo depresijos balai, kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad muzika gali būti veiksminga vyresnio amžiaus tiriamiesiems, kenčiantiems nuo depresijos simptomų. Jaunystės muzika atlieka svarbų vaidmenį ir darbo didelį poveikį pacientams (49). Ši muzika gali būti paskutinis mirštančio paciento laimės šaltinis. Šie tyrimai patvirtina muzikos svarbą intensyvios terapijos skyriuose (51).
Nustatyta, kad teigiamą muzikos poveikį dažniausiai sukelia klasikinė muzika (46) Atliktų tyrimų metu nurodoma, kad Bacho J, S., Mocarto V, A., Puccini G ir Beethoveno Van L. muzika turi didžiausią naudingą poveikį. Klasikinė muzika padeda pacientams, kuriems yra nerimo, depresijos simptomų, širdies ir kraujagyslės sistemos sutrikimų, taip pat kenčiantiems nuo skausmo, streso ar miego sutrikimų (57). Golino A. J. su bendraautoriais (2019) atliko tyrimą, kurio metu pacientai klausėsi atpalaiduojančios/ raminančios muzikos arba galėjo rinktis klausytis kitokio žanro muziką. Po muzikos intervencijos reikšmingai sumažėjo kvėpavimo dažnis, pulsas, skausmas ir nerimo lygis. Reikšmingų deguonies prisotinimo lygio pokyčių nepastebėta. Rezultatai skyrėsi tarp dviejų intervencinių grupių: pacientai kuriems, buvo taikoma relaksacinės muzikos intervencija, dažnai
užmigdavo (55). Meditacijos muzika turi raminamąjį poveikį, ši muzika taip pat rekomenduojama intensyvios terapijos skyriuose gydomiems pacientams (52).
Sunkusis metalas ir techno muzika yra neveiksminga ar net pavojinga. Triukšmingos muzikos „perdozavimas“ dažniausiai veikia neigiamai – žmogus tampa irzlesnis, nervingesnis ir įsitempęs (46). Ši muzika skatina įniršį, nusivylimą ir agresyvų elgesį, kartu didina širdies susitraukimų dažnį ir kraujo spaudimą. „Hip Hop“ ir „Rap“ stiliaus muzika yra mažiau veiksminga dėl garsų, tačiau žodžiai gali turėti įtakos, kurių svarbus elementas yra ritmo struktūra. Klausantis džiazo muzikos būtinas didelis susikaupimas. Nėra atlikta daug tyrimų su džiazo muzika, todėl nežinomas jos poveikis sveikatai (52).
Tyrėjai nurodo, kad muzikos terapija turi teigiamą poveikį malšinant nerimą, pagerina žmogaus gyvenimo kokybę. Muzikos klausymasis sumažina širdies susitraukimų dažnį, kraujo spaudimą, kūno temperatūrą, kvėpavimo dažnį, nukreipia paciento dėmesį nuo jaučiamo skausmo ir jį sumažina (3, 6, 7, 9, 12, 14, 20). Atliktais tyrimais tyrėjai įrodė, kad pacientams muzika turėtų būti taikoma kaip pagalbinis metodas mažinant pacientų nerimą, stresą ir fiziologinius rodiklius (14, 15, 19, 20, 26). Muzika gali būti naudinga nukreipiant dėmesį nuo skausmo, suteikiant pacientui gerą nuotaiką ir emocijas. Muzikos terapija yra saugus ir paprastas metodas, nesunkiai pritaikomas gydymo įstaigoje (1, 6, 13).
Apibendrinant galime teigti, kad pagrindinis teigiamas muzikos klausimo poveikis yra skausmo, nerimo, streso ir fiziologinių rodiklių sumažėjimas. Tai pigus ir saugus metodas.
1.4.1. Muzikos klausymosi poveikis žmogaus nerimui ir stresui
Miokardo infarktas (MI) yra gyvybei pavojinga būklė, kuri susijusi su didesne depresijos rizika (42). Depresiškumas ir nerimastingumas po MI dažnas sutrikimas, pasireiškiantis beveik 65 proc. pacientų, patyrusių MI ir turi poveikį pacientų gyvenimo kokybei (43).
Chanda M. J. ir Levitinas D. J. (2013) atliko sisteminę apžvalgą, siekdami ištirti, ar muzika gali pagerinti savijautą per neurocheminius siųstuvus, įskaitant dopamino, opioidus, kortizolį, adrenokortikotropinį hormoną 5 HT ir oksitociną. Tyrimo rezultatuose buvo nurodoma, kad muzikos klausymasis lėtu tempu, žemu tonu, be dainų žodžių sumažina sveikų suaugusiųjų stresą ir nerimą (59).
Daugelyje tyrimų buvo naudojama atpalaiduojanti muzika, kurios garsas siekė nuo 50 iki 60 dB. Penkiuose straipsniuose nerimo lygis statistiškai reikšmingai sumažėjo tiriamiesiems pooperaciniu laikotarpiu taikant muzikos terapiją. Tačiau tyrėjai teigia, kad trūksta įrodymų,
patvirtinančių muzikos terapijos veiksmingumą, nes atliekami tyrimai labai mažose imtyse, skiriasi tyrimo protokolai, trukmė ir įvairus muzikos pasirinkimas (65). De Witte M. su bendraautoriais (2019) atlikto metaanalizę, kurios metu išnagrinėjo 61 atsitiktinių imčių kontroliuojamą tyrimą, susijusį su muzikos intervencijų poveikiu suaugusiųjų streso valdyme. Metaanalizės metu nustatyta, kad muzikos intervencija sumažino streso simptomus (širdies susitraukimų dažnį, kraujospūdį, su stresu susijusių hormonų kiekį). Buvo nustatyta, kad muzikos intervencija sumažino psichologinio streso simptomus (nerimą, nervingumą) (54). Jayakar P. J., Alter A. D., (2017) atliko sisteminę literatūros apžvalgą ir metaanalizę, randomizuotų kontrolinių tyrimų, kurių metu pacientams buvo atliekama širdies kateterizacija. Į šią apžvalgą buvo įtraukta 15 tyrimų. Du trečdaliai tyrimų parodė statistiškai reikšmingą pacientų nerimo sumažėjimą atliekant muzikos intervencijas. Tyrėjai nustatė, kad 6 tyrimuose statistiškai reikšmingai sumažėjo nerimo balų skaičius muziką klausiusių pacientų grupėse (10).
Pacientams, kurie hospitalizuojami dėl MI, atliekama angiografija. Pacientai šio tyrimo metu be fizinio diskomforto gali patirti nerimą dėl pačios procedūros, kuri gali sukelti komplikacijas. Gallagher M. su bendraautoriais (2010) atliko tyrimą, kurio metu dalyvavo 159 pacientai, kuriems buvo atlikta širdies vainikinių arterijų angiografija. Nustatyta, kad 37 proc. pacientų jautė nerimą, dėl diagnostikos rezultatų (61). Tel H. su bendraautoriais (2011) nustatė, kad pacientams, kuriems buvo atlikta angiografija, nerimą padidino šeimos narių ar draugų istorijos, kuriems buvo atlikta angiografija, taip pat, kad pacientai nebuvo supažindinti su procedūra prieš tyrimą (62). Lieber A. C. su bendraautoriai (2018) atliko literatūros apžvalgą apie muzikos poveikį pacientų nerimui, kuriems atliekama angiografija. Į metaanalizę buvo įtraukta 12 tyrimų. Metaanalizės rezultatuose nurodoma, kad eksperimentinei grupei, nerimo lygis sumažėjo reikšmingai daugiau, nei kontrolinei grupei (18, 20). Forooghy M. su bendraautoriais (2015) atliko atsitiktinių imčių tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti muzikos terapijos poveikį nerimui ir hemodinamikos parametrams koronarinės angioplastikos metu. 64 tyrimo dalyviai buvo paskirstyti į kontrolinę ir eksperimentinę grupę. Eksperimentinė grupė muzikos klausėsi nuo 20 iki 40 minučių, kurią sudarė J. S. Bacho ir M. Makino instrumentinės muzikos albumai. Nerimas buvo vertinamas Spielbergerio nerimo klausimynu, o hemodinamika buvo dokumentuojama stebėjimo protokole. Hemodinamikos parametrai po intervencijos tarp dviejų grupių reikšmingai nesiskyrė. Nerimo lygis kontrolinėje grupėje po tyrimo reikšmingai nepasikeitė, tačiau eksperimentinėje grupėje nerimo lygis buvo žymiai mažesnis po muzikos klausymo (21).
Lee C. H. su bendraautoriais (2017) atliko tyrimą, kurio metu buvo vertinama muzikos ir aromaterapijos poveikis nerimui ir fiziologiniams rodikliams mažinti, intensyvios terapijos skyriuose. Tyrimo metu buvo sudarytos trys grupės, muzikos, aromaterapijos ir kontrolinė. Nustatyta, kad muzikos terapijos grupei nerimas sumažėjo po 30 min. intervencijos. Taip pat buvo nustatytas
mažesnis širdies susitraukimų dažnis ir arterinis kraujo spaudimas nei kontrolinėje grupėje (16). Ugras A. G., Oztekin D. S, (2018) atliko randomizuotą kontrolinį tyrimą, kuriame dalyvavo 180 pacientų. Tyriamieji buvo suskirstyti į keturias grupes. Eksperimentinės grupės pacientai 30 minučių klausėsi natūralių garsų, klasikinės turkų ar vakarietiškos muzikos, o kontrolinė grupė nieko nesiklausė. Tyrimo metu buvo vertinamas nerimas, sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas, širdies susitraukimo dažnis ir kortizolio kiekis kraujyje. Rezultatai parodė, kad nerimas, sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas, ŠSD ir kortizolio lygis sumažėjo palyginus rezultatus prieš muzikos klausymą. Visų tipų muzika sumažino nerimą, sistolinį kraujo spaudimą ir kortizolio kiekį, natūralūs garsai sumažino diastolinį kraujo spaudimą. Klasikinė turkų muzika taip pat sumažino diastolį kraujo spaudimą ir ŠSD (11).
Heidari S. su bendraautoriais (2015) atliko tyrimą, kurio metu buvo taikoma muzikos terapija pacientams po vainikinių arterijų šuntavimo operacijos. Tyrimo metu buvo vertinamas tiriamųjų nerimas ir fiziologiniai rodikliai. Buvo nustatyta, kad po 30 min. intervencijos eksperimentinės grupės pacientams statistiškai reikšmingai sumažėjo nerimas, tačiau fiziologiniai rodikliai taikant muzikos intervencija reikšmingai nepakito (60).
Apibendrinant, galima teigti, kad nerimą ir stresą pacientai po miokardo infarkto patiria dažnai. Muzikos klausymasis vienas iš nemedikamentinių metodų, kuris gali padėti sumažinti jaučiamą nerimą ir stresą.
1.4.2. Muzikos klausymosi poveikis skausmui
Vaajoki A. su bendraautoriai (2011) atliko literatūros analizę, kurios tikslas buvo apibendrinti muzikos klausymo poveikį. Tyrėjai nurodė, kad muzikos klausymasis mažina jaučiamą skausmą (2).
Vaajoki A. su bendraautoriais (2013) Suomijoje atlikto tyrimą, kurio metu siekė išsiaiškinti muzikos klausymo poveikį pacientams po abdominalinių pilvo operacijų. 55 pacientams iš 83 (per 7 muzikos klausymo seansus), skausmas sumažėjo greičiau ir efektyviau nei kontrolinei grupei. Muzikos klausymasis sumažino skausmo intensyvumą bei rūpestį dėl jaučiamo skausmo, po chirurginės intervencijos (44). Vaajoki A. su bendraautoriais (2012) atliko dar vieną tyrimą, kurio metu ištyrė 168 pacientus, kuriems atliktos abdominalinės pilvo operacijos. Tyrimo metu buvo sudarytos dvi tiriamosios grupės: muzikos ir kontrolinė grupė. Nustatyta, kad antrą pooperacinę dieną muzikos klausymosi grupei skausmo intensyvumas ir skausmo pojūtis gulint lovoje, giliai kvėpuojant ir keičiant padėtį buvo žymiai mažesnis (45). Demir Y. (2012) 2006 – 2010 metais atlikto didelę studija skirtinguose šalyse: JAV, Turkijoje, Irane, Pietų Korėjoje, kurios metu buvo tiriamas muzikos
terapijos poveikis suaugusiems pacientams pooperaciniu laikotarpiu. Gydymo metu, taikant muzikos terapiją, tiriamieji jautė mažesnį skausmą, reikėjo mažiau medikamentinių priemonių, nei kontrolinei grupei, sutrumpėjo gydymo laikas ir pacientai jautė mažesnį stresą pooperaciniu laikotarpiu (1).
Ciğerci Y, Özbayır T, (56) atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti muzikos terapijos poveikį skausmo mažinimui, nuskausminamųjų poreikiui po vainikinių širdies kraujagyslių operacijų. Nustatyta, kad skausmo suvokimo lygiai buvo statistiškai reikšmingai žemesni muzikos grupei, nei kontrolinei. Panaudotų analgetikų kiekis buvo statistiškai reikšmingai mažesnis muzikos grupėje (56). Martin – Saavedra J.S., Vergara – Mendez L.D., Pradilla I, su bendraautoriai (2018) metais atliko 85 tyrimų sisteminę apžvalgą ir metaanalizę. Rezultatai parodė, kad dėl nepakankamai gautų duomenų nebuvo nustatytos muzikos savybės, kurios gali sumažinti jaučiamą skausmą (12). Grafton – Clarke C. su bendraautoriais (2019) atliko literatūros analizę, kurios tikslas buvo išsiaiškinti ar pacientams, kuriems buvo atliekama širdies operacija ir po operacijos taikyta muzikos terapija padėjo veiksmingai sumažinti skausmą. Septinių tyrimų protokolai buvo įvairūs, nuo vieno trumpo seanso per dieną iki kelių seansų per 72 valandas. Keturiuose į literatūros analizę įtrauktuose tyrimuose, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skausmo sumažėjimas po muzikos klausimo (65). Lee J. H. ( 2016) atliko metaanalizę, kurios tikslas buvo nustatyti muzikos poveikį skausmui. Atlikus 97 tyrimų analizę nustatyta, kad muzikos intervencijos turėjo reikšmingą poveikį mažinant skausmą (0 – 10 skausmo skalėje). Tyrėjai teigė, kad muzikos intervencija gali būti veiksmingas papildomas metodas palengvinant ūminį, lėtinį bei procedūrų metu jaučiamą skausmą ir net onkologinės ligos sukeliamą skausmą (23).
Pacientams muzika turėtų būti taikoma kaip pagalbinis metodas, papildantis nuskausminimo metodus. Muzika gali būti naudinga nukreipiant dėmesį nuo skausmo, suteikiant pacientui gerą nuotaiką ir emocijas. Muzikos terapija yra saugus ir paprastas metodas, nesunkiai pritaikomas gydymo įstaigoje (45).
Apibendrinat, galima teigti, kad muzikos klausimasis gali padėti sumažinti pacientų jaučiamą skausmą po intervencinių procedūrų. Taikant muzikos klausymą ir medikamentinius skausmo malšinimo metodus, galima pasiekti veiksmingo skausmo malšinimo.
1.4.3. Muzikos poveikis širdies susitraukimo dažniui ir arteriniam kraujo
spaudimui
Muzika turi stiprų poveikį sužadinti emocijas ir moduliuoti nuotaikas ir, tai susiję su smegenų veiklos pokyčiais, kurie veikia širdies veiklą (75). Emocijos daro įtaką širdies veiklai dėl autonominių ir endokrininių kelių, kurie perduoda informacija į širdies nervo rezginį. Širdies ir kraujagyslių
aferentiniai neuronai teikia autonominei nervų sistemai informaciją apie kraujo spaudimą ir mechaninę bei cheminę širdies būklę. Dėl šių mechanizmų muzikos sukeliamos emocijos turi įtakos širdies ritmui, kraujo spaudimui (18).
Tyrėjai analizuodami muzikos poveikį paciento sveikatai stengiasi nustatyti, kokio žanro muzika turi didesnį poveikį širdies susitraukimo dažniui ir arteriniam kraujo spaudimui. L. C. Gruhlke su bendraautoriais (2017) atliko tyrimą, kurio metu tiriamieji po miokardo infarkto buvo suskirstyti į tris grupes, pirma grupė klausėsi W. A. Mocarto muzikos, antra grupė klausėsi Beatles grupės muzikos, o trečia grupė klausėsi vietinės radijo stoties naujienų. Tyrėjai nustatė, kad Mocarto muzikos klausymosi grupei reikšmingai sumažėjo sistolinis kraujo spaudimas, nustatytas mažesnis širdies susitraukimų dažnis palyginus su grupėms, kurios klausėsi Beatles ar vietinės radijo stoties (15). Bekiroglu T. su bendraautoriais (2013) atliko tyrimą Turkijoje, kurio metu tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes, viena grupė 25 min. klausėsi Turkiškos klasikinės muzikos, o kita grupė (kontrolinė) nieko nesiklausė 25 min.. Grupė, kuri klausėsi muzikos, sistolinis kraujo spaudimas sumažėjo 13 mmHg, o kontrolines grupei 6 mmHg (26). Trappe H. J. ir Voit G. (2016) atliko tyrimą Vokietijoje, kurio tikslas buvo nustatyti skirtingų muzikos žanrų poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Pirma tiriamoji grupė 25 min. klausėsi W. A. Mozarto ir J. Štrauso muzikos, antroji grupė klausėsi grupės „ABBA“ muzikos, o trečioji grupė (kontrolinė) nesiklausė muzikos. Gauti rezultatai parodė, kad W. A. Mozarto ir J. Štrauso muzika žymiai sumažino tiriamųjų kraują spaudimą palyginus su kitomis grupėmis. Kortizolio kiekis kraujo serume visiems tiriamiesiems sumažėjo klausant, bet kokio žanro muzikos (14). Lee C.H. su bendraautoriais (2017) atliko tyrimą, kurio metu buvo vertinamas muzikos ir aromaterapijos poveikis nerimui ir fiziologiniams rodikliams mažinti, intensyvios terapijos skyriuose. Buvo nustatytas mažesnis širdies susitraukimų dažnis ir arterinis kraujo spaudimas nei kontrolinei grupei (13, 16). Im-Oun S. su bendraautoriais (2018) atliko tyrimą su pacientais, kurie serga arterine hipertenzija. Tyrimo tikslas buvo nustatyti Tailando instrumentinės liaudies muzikos poveikį, siekiant sumažinti arterinį kraujo spaudimą tailandiečiams. Šis tyrimas parodė, kad Tailando instrumentinė liaudies muzikos klausimasis buvo veiksmingas mažinant sistolinį ir distolinį kraujo spaudimą. Muzikos terapija gali būti naudingas nemedikamentinis metodas, kuris gali padėti sumažinti AKS kartu taikant ir medikamentinius metodus (9). Tan Y. Z su bendraautoriais (2015) metais atliko tyrimą, kurio metu taikė atpalaiduojančią muziką pacientams, kuriems buvo atliekama miokardo perfuzijos scintigrafija. Tyrimo tikslas buvo nustatyti atpalaiduojančios muzikos poveikį siekiant sumažina širdies susitraukimo dažnį. Tyrime dalyvavo 100 pacientų, jie buvo suskirstyti į dvi grupes. Muzikos grupės pacientų širdies ritmas statistiškai reikšmingai sumažėjo, palyginus su kontroline grupe. Tyrėjai teigia, kad tarp atpalaiduojančios muzikos ir intervencinių procedūrų yra glaudus ryšys, nes gali būti naudojamas saugiai, pigiai ir neturi jokio šalutinio poveikio (5).
do Amaral M. A. su bendraautoriais (2016) atliko metaanalizę, norėdami ištirti muzikos poveikį arterine hipertenzija sergantiems pacientams. Į metaanalizę buvo įtraukti trys tyrimai. Gauti rezultatai parodė, kad tiriamiesiems, kurie klausėsi muzikos, palyginus su kontroline grupe, sistolinis kraujo spaudimas sumažėjo labiau. Diastolinis kraujo spaudimas pacientų grupei, kuri klausėsi muzikos statistiškai reikšmingai nesumažėjo. Tyrėjai teigia, kad muzikos klausimasis tūrėtų būti naudojamas kaip papildoma priemonė arterine hipertenzija sergantiems pacientams (6). Loomba R.S. su bendraautoriais (2012) atlikto metaanalizę, kurios tikslas buvo nustatyti muzikos poveikį sistoliniam, diastoliniam kraujo spaudimui, širdies susitraukimo dažniui. Buvo nustatyta, kad tiriamieji, kurie klausė muzikos, kraujo spaudimas buvo mažesnis, o širdies susitraukimo dažnis sumažėjo statistiškai reikšmingai palyginus su kontroline grupe (64).
Apibendrinat, galima teigti, kad muzikos klausimasis veiksmingai mažiną sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą ir širdies susitraukimų dažnį.
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai
Tyrimas atliktas 2019 m. birželio mėn. – 2019 m. gruodžio mėn., Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kauno klinikose (LSMU KK) Kardiologijos intensyvios terapijos skyriuje, gavus LSMU KK direktoriaus visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms leidimą ir Kauno regioninio biomedicininio tyrimų etikos komiteto leidimą Nr. BE-2-49 (1 priedas).
Kiekvienas tyrime dalyvavęs pacientas buvo informuotas apie tyrimo eigą ir sutiko dalyvauti tyrime, pasirašydamas informuoto tiriamojo asmens sutikimą (2 priedas). Pacientų konfidencialumas buvo užtikrintas, nes į eksperimentą įtraukiant nebuvo klausiama tiriamojo vardo, pavardės ar adreso. Tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti.
Šiame darbe atliktas perspektyvinis, kvotinės imties tyrimas.
2.2. Tiriamųjų kontingentas
Tyrime dalyvavo LSMU KK Kardiologijos intensyvios terapijos skyriaus pacientai po miokardo infarkto. Tiriamieji buvo stacionarizuoti į Kardiologijos intensyvios terapijos skyrių būtinosios medicininės pagalbos tvarka su diagnozuotu miokardo infarktu po atliktos širdies vainikinių arterijų angiografijos.
Atliktame perspektyviniame tyrime dalyvavo 150 pacientų, kurie atsitiktinės atrankos būdu (vokų traukimo metodas) buvo suskirstyti į tris grupes:
● I tiriamoji grupė klausėsi klasikinės muzikos (n=50) (toliau darbe ši grupė vadinama „klasikinė muzikos grupė“).
● II tiriamoji grupė klausėsi relaksacinės muzikos (n=50) (toliau darbe ši grupė vadinama „relaksacinė muzikos grupė“).
● Kontrolinė grupė nesiklausė muzikos (n=50).
Į vykdomą perspektyvinį, atsitiktinės atrankos tyrimą buvo įtrauki 157 respondentai, tačiau tyrimo eigoje 4 pacientai pasitraukė iš tyrimo pablogėjus sveikatos būklei, o 3 pacientai tyrimo metu neatsakė į visus klausimyno klausimus. Išdalintų ir sugražintų anketų atsako dažnis pateiktas 2 lentelėje.
2 lentelė. Išdalintų/sugrąžintų klausimynų skaičius ir atsako dažnis
Pacientų įtraukimo į tyrimą kriterijai:
1. Pacientai, kurie stacionarizuoti į kardiologijos intensyvios terapijos skyrių būtinosios medicininės pagalbos tvarka su diagnozuotu miokardo infarktu ir atlikta širdies vainikinių arterijų angiografija;
2. Tiriamųjų amžius nuo 26 iki 80 metų;
3. Pacientai gydomi kardiologijos intensyvios terapijos skyriuje; 4. Pacientai sąmoningi ir orientuoti laike, vietoje;
5. Pacientai mokantys kalbėti, skaityti, rašyti lietuviškai; 6. Turi stabilius gyvybinius rodiklius;
7. Pacientai pasirašę sutikimą dalyvauti tyrime;
8. Pacientai pilnai atsakę į klausimus ir nepasitraukę iš tyrimo. Pacientų neįtraukimo į tyrimą kriterijai:
1. Pacientai, nepilnai atsakę į kausimus, ar nutraukė tyrimą; 2. Pacientai po planinių širdies vainikinių arterijų angiografijos; 3. Nesąmoningi pacientai;
4. Negirdintys pacientai.
2.3. Detalus tyrimo aprašymas
Tyrimo metu I ir II tiriamųjų grupių pacientai klausėsi muzikos leidžiamos per belaides ausines, o kontrolinės grupės pacientai muziko nesiklausė:
• I tiriamoji grupė klausėsi klasikinės muzikos kūrinių: J. S. Bach, W.A.Mozart, L. van Beethoven, M. Ravel, E. Grieg, S. Rachmaninoff, F. Liszt. Kūrinių sąrašas (priedas Nr.3).
• II tiriamosios grupės pacientai klausėsi relaksacinės muzikos kūrinių: Steven Goldmund, Claes Nilsson, Michel Le Bond, Milo Heart, August Wilhelmsson ir kt. kūrinių sąrašas (priedas Nr.4).
Tyrimas buvo vykdomas dviem etapais (1 pav.). Tyriamųjų grupė Išdalintų klausimynų
skaičius (n) Grąžintų klausimynų skaičius (n) Atsako dažnis (proc.)
Kontrolinė muzikos gr. 54 50 92,59
Relaksacinė muzikos gr. 50 50 100,0
Kontrolinė grupė 53 50 94,33
1pav. Biomedicininio tyrimo plano schema I. Tyrimo etapas:
• Pacientams pasirašius informuoto asmens sutikimo formą buvo užfiksuoti fiziologiniai rodikliai (deguonies saturacija, kraujo spaudimas ir širdies susitraukimo dažnis);
TIRIAMIEJI
n=150
I ANKETAVIMAS, RODIKLIŲ STEBĖJIMAS
Trumpa psichologinio atsparumo skalė, C. D. Spielberger‘io nerimo skalė, J.J. Kiseliovo streso dešimties balų saklė,
Skausmo įvertinimas, Saturacijos įvertinimas, ŠSD įvertinimas, AKS įvertinimas.
RELAKSACINĖS MUZIKOS GRUPĖ
n=50
40 min. klausosi muzikos
KONTROLINĖ GRUPĖ
n=50 Nesiklauso muzikos
1 valandos pertrauka
III ANKETAVIMAS IR RODIKIŲ STEBĖJIMAS
C.D. Spielbergerio nerimo skalė, J.J. Kiseliovo streso dešimties balų skalė, Skausmo įvertinimas, Saturacijos įvertinimas, ŠSD įvertinimas, AKS
įvertinimas. KLASIKINĖS MUZIKOS
GRUPĖ
n=50
40 min. klausosi muzikos
RELAKSACINĖS MUZIKOS GRUPĖ
n=50 40 min klausosi muzikos
KONTROLINĖ GRUPĖ n=50 Nesiklauso muzikos KLASIKINĖS MUZIKOS GRUPĖ n=50 40 min. klausosi muzikos
Tiriamųjų suskirstymas į grupes
II ANKETAVIMAS IR RODIKLIŲ STEBĖJIMAS C.D. Spielbergerio nerimo skalė, J.J. Kiseliovo streso dešimties balų skalė, Skausmo įvertinimas, Saturacijos įvertinimas, ŠSD įvertinimas,
AKS įvertinimas.
Saturacijos įvertinimas, ŠSD įvertinimas, AKS įvertinimas.
I tyrimo etapas
• Įvertinamas psichologinis atsparumas, naudojant „Trumpą psichologinio atsparumo skalę“; • Įvertinamas jaučiamas stresas ir nerimas, naudojant J.J. Kiseliovo streso dešimties balų skalę
ir C. D. Spielberger‘io nerimo skalę;
• Įvertinamas jaučiamas skausmas, naudojant skaitmeninę skausmo vertinimo skalę.
• Po anketavimo intervencinės grupės (klasikinės ir relaksacinės muzikos grupės) pacientai, uždėjus ausines, klausėsi muzikos 40 minučių. Kontrolinė grupė muzikos nesiklausė.
• Po intervencinės grupės muzikos klausymo buvo registruojami fiziologiniai rodikliai intervencinėms ir kontrolinei grupei. Visos grupėms įvertinamas jaučiamas stresas, nerimas ir jaučiamas skausmas.
• Atlikus vertinimą buvo daroma 1 valandos pertrauka. II. Tyrimo etapas
• Prieš antrą muzikos klausymosi etapą, kontrolinės ir intervencinės grupės tiriamiesiems buvo įvertinti fiziologiniai rodikliai.
• Intervencinės grupės (klasikinės ir relaksacinės muzikos grupėms) pacientai, uždėjus ausines, 40 minučių klausėsi muzikos. Kontrolinė grupė muzikos nesiklausė.
• Po intervencinės grupės muzikos klausymo buvo registruojami fiziologiniai rodikliai intervencinei ir kontrolinei grupei; įvertinamas jaučiamas stresas, nerimas ir jaučiamas skausmas (1 pav.).
2.4. Tyrimui naudoti klausimynai
Tyrimui atlikti naudotas klausimynas sudarytas iš kelių dalių (5 priedas):
1. Trumpos psichologinio atsparumo skalės(ang. The Brief Resilience scale) (7 kl.);
2. C. D. Spielberger‘io nerimo skalės (ang. Spielberger C.D. Stait Trait Anxiety Scale) (8, 11, 14 kl.); 3. J.J. Kiseliovo streso dešimties balų skalės (9, 12, 15 kl.);
4. Skaitmeninė skausmo vertinimo skalės (10, 13, 16 kl.); 5. Fiziologinių rodiklių stebėjimo protokolo (17 kl.); 6. Papildomai sudarytų klausimų (1 – 6 kl.).
Prieš pradedant apklausą buvo atliktas žvalgomasis tyrimas, kuriuo siekėme įvertinti ar klausimynas yra aiškus ir suprantamas. Į žvalgomąjį tyrimą buvo įtraukti 6 pacientai. Pacientai pastabų neišsakė. Vidutinė klausimyno užpildymo trukmė buvo 15 min., o vertinimo protokolas buvo užpildomas per 2 min..
Vidinis klausimyno patikimumas apskaičiuotas naudojant SPSS 24 programą. Anketos homogeniškumas iki 0,60 laikomas žemas; nuo 0,60 – 0,70 pakankamas; nuo 0,70 – 0,90 aukštas (80). Bendras klausimyno koeficientas Cronbach‘s Alpha – 0,96, kas rodo aukštą klausimyno homogeniškumą (3 lentelė).
3 lentelė. Bendras klausimyno ir atskirų jo skalių vidinis patikimumas koeficientas
Klausimynas Cronbach‘s Alpha
Trumpos psichologinio atsparumo skalės 0,93
C. D. Spielberger‘io nerimo skalės 0,83
J. Kiseliovo streso dešimties balų skalė 0,63
Skaitmeninė skausmo vertinimo skalės 0,84
Viso klausimyno vidinis patikimumo lygis 0,96
Trumpoji psichologinio atsparumo skalė (7 kl.) (angl. The Brief Resilience Scale, BRS) buvo sukurta 2008 metais Smith W. B., Dalen J, Wiggins K, ir bendraautorių. Trumpoji psichologinio atsparumo skalė yra patikima priemonė skirta įvertinti asmens gebėjimą įveikti sunkumus, gebėjimą atsigauti po sunkių gyvenimo įvykių (79). Klausimynas iš anglų į lietuvių kalbą išverstas dr. Viktorijos Čepukienės (Vytauto Didžiojo universitetas). Ši skalė sudaryta iš 6 teiginių, kurie vertinami 5 balų Likert‘o skale, kur 1 reiškia „visiškai nesutinku“, o 5 – „visiškai sutinku“. Surinkta maža balų suma 1,00 – 2,99 reiškia žemą psichologinį atsparumą, surinkta 3,00 – 4,30 balus rodo normalų atsparumą, surinkus 4,31 – 5,00 balus rodomas aukštas atsparumas (79).
C. D. Spielberger‘io nerimo skalė (8, 11, 14 kl.) (ang. Spielberger C.D. Stait Trait Anxiety
Scale) buvo sukurta 1983 metais C. D Spielberger, R. L. Gorsuch ir Lushene R. Klausimynas
naudojamas klinikinėje praktikoje diagnozuoti nerimą ir atskirti jį nuo depresinių sindromų. Spielberger‘io nerimo skalė nustato nerimo būseną arba specifines nerimo reakcijas (77). Klausimynas išvertas į lietuvių kalbą. Klausimynas ir jo vertinimo metodika pateikta „Asmenybės ir grupės psichosocialinė diagnostika; anketų, klausimynų ir testų rinkinyje“ (2005 m.) (78).
Klausimyną sudaro 40 teiginių. Iš jų 20 skirti situacinio nerimo lygiui nustatyti ir kiti 20 klausimų skirti vidiniam nerimui įvertinti. Situacinis nerimas (SN) – tai emocinė būsena, nurodanti kaip pats tiriamasis vertina aplinką, grėsminga ar pavojinga. Vidinis nerimas (VN) – tai asmeninė tiriamojo savybė, išankstinis polinkis vertinti pavojingą situaciją kaip grėsmingą ir reaguoja į ją nerimu. Tiriamieji turi pasirinkti šiuo metu jų būseną atitinkantį teiginį. Tiriamieji užpildę Spielberger‘io nerimo skalė ir surinkę iki 30 balų – patiria žemą nerimo lygį, 31 – 44 balus – vidutinį nerimo lygį, 45 ir daugiau balų – aukštą nerimo lygį (78).
J. Kiseliovo streso dešimties balų skalė (9, 12, 15 kl.) naudojama nustatyti dabar jaučiamo streso lygį. Ši vertinimo skalė buvo sudaryta 1990 metais (78).
Skalėje vienodu atstumu sužymėti skaičiai nuo 0 iki 10. Šioje skalėje tiriamieji turi nurodyti dabar jaučiamą stresą 10 balų skalėje. Žemas streso lygis – 3 ir mažiau balų; vidutinis streso lygs 4 – 6 balai; aukštas streso lygis 7 – 10 balų (78).
Skaitmeninė skausmo vertinimo skalės arba skaičių analogų skalė (SAS) (10, 13, 16 kl.). Ši skausmo vertinimo skalė buvo pasiūlyta 1978 metais W. W. Downie (76).
Tai horizontali linija, kurios pradžia prasideda 0 ir baigiasi 10. Šios skalės privalumas, kad galima paprašant žodžiu pasirinkti skaičių, kuris atitinka dabar jaučiamą skausmo intensyvumą (77). Naudojant šią skalę tiriamieji turėjo nurodyti jaučiamą skausmą 10 balų skalėje: 0- nėra skausmo, 1 – 3 silpnas skausmas; 4 – 5 vidutinis skausmas, 6 – 8 stiprus skausmas, 9 – 10 nepakeliamas skausmas.
Fiziologinių rodiklių stebėjimo protokolas (17 kl.) yra skirtas įvertinti tiriamųjų širdies susitraukimų dažnį, sistolinį ir diastolinį arterinį kraujo spaudimą, deguonies saturaciją. Fiziologiniams rodikliams nustatyti ir įvertinti buvo naudojami Kardiologijos intensyvios terapijos skyriaus monitoravimo prietaisai (EKG, saturometras ir AKS matavimo manžetė). Fiziologiniai rodikliai buvo fiksuojami pirmo ir antro tyrimo etapo pradžioje ir pabaigoje.
Papildomi klausimyno klausimai. Šiais klausimais įvertinti respondentų sociodemografiniai duomenis: lytis, amžius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas ir šeimyninė padėtis (1 – 5 kl.) taip pat nustatyta ar šeimoje yra sirgusių miokardo infarktu (6 kl.).
2.5. Statistinė duomenų analizė
Duomenų analizė atlikta naudojantis IBM SPSS Statistics 25.0 programine įranga. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika. Duomenų pasiskirstymo pagal normalųjį dėsnį prielaidai patikrinti taikytas Kolmogorovo – Smirnovo testas, nes tiriamųjų imtis 150. Aprašant kiekybinius kintamuosius, pasiskirsčiusius pagal normalųjį skirstinį, pateikiamas vidurkis (𝑥) ir (SN) standartinis nuokrypis - 𝑥 (𝑆𝑁). Dviejų nepriklausomų imčių kiekybinių kintamųjų reikšmėms palyginti naudotas Stjudento t-testas, o dviejų priklausomų imčių kiekybinių kintamųjų reikšmėms palyginti naudotas porinis Stjudento t-testo kriterijus. Dviejų kintamųjų priklausomybės vertinimui naudota Pirsono koreliacija. Ryšys, kai 0,00 <| r |≤0,1 laikytas nereikšmingu, 0,1 <| r |≤0,39 laikytas labai silpnu, jei 0,4 <| r |≤0,69 laikytas vidutinio stiprumo, 0,7 <| r |≤ 0,89 laikytas stipriu, kai 0,9 <| r | ≥ 1 laikytas labai stipriu. (Schober & Schwarte, 2018).
Pasirinktas statistinio patikimumo lygmuo 95 proc. Rezultatai laikomi statistiškai reikšmingi, jei p<0,05.
3. REZULTATAI
3.1. Respondentų sociodemografinės charakteristikos
Eksperimentiniame tyrime dalyvavo 150 pacientų. Kiekvieną grupę sudarė po 50 tiriamųjų. Tyrime dalyvavusių respondentų amžiaus vidurkis 65,70 (11,8). Jauniausiam pacientui 33 metai, vyriausiam – 80 metai. Grupėse pagal lytį ir amžių buvo homogeniškos (4 lentelė).
4 lentelė. Pacientų sociodemografinės charakteristikos
Analizuojami požymiai Klasikinės muzikos Relaksacinės muzikos Kontrolinė grupė n=50 n (proc.) Iš viso n=150 n (proc.) grupė grupė n=50, n (proc.) n=50, n (proc.) Lytis Vyrai 35 (70,00) 33 (66,00) 33 (66,00) 101 (67, 30) Moteris 15 (30,00) 17 (34,00) 17 (34,00) 49 (32,70) Amžiaus vidurkis, SN 64 (13) 67 (11) 66 (12) 65,7 (1,8) Gyvenamoji vieta Kaimas 25 (16,70) 17 (11,30) 23 (15,30) 64 (43,30) Miestas 25 (16,70) 33 (22,00) 27 (18,00) 85 (56,70) Išsilavinimas Aukštasis universitetinis 10 (20,00) 5 (10,00) 12 (24,00) 27 (18,00) Aukštasis neuniversitetinis 1 (2,00) 3 (6,00) 1 (2,00) 5 (3,30) Aukštesnysis 5 (10,00) 4 (8,00) 6 (12,00) 15 (10,00) Profesinis 19 (38,0) 22 (44,0) 19 (38,00) 60 (40,00) Vidurinis 15 (30,00) 11 (22,00) 9 (18,00) 35 (23,30) Pagrindinis - 4 (8,00) 3 (6,00) 7 (4,70) Pradinis - 1 (2,00) - 1 (0,70) Šeimyninė padėtis Vedęs/ Ištekėjusi 37 (24,70) 32 (21,30) 32 (21,30) 101 (67,30) Nevedęs/ Netekėjusi - 2 (1,30) 3 (2,00) 5 (3,30) Našlys/Našlė 10 (6,70) 16 (10,70) 13 (8,70) 39 (26,00) Išsiskyręs/ Išsiskyrusiu 3 (2,00) - 2 (1,30) 5 (3,30) Artimųjų sergamumas miokardo infarktu Serga 24 (48,00) 30 (60,00) 30 (60,00) 84 (56,00) Neserga 26 (52,00) 20 (40,00) 20 (40,00) 66 (44,00) SN – standartinis nuokrypis
Daugiausiai pacientų (n=60; 40,0 proc.) turėjo profesinį išsilavinimą, mažiausiai pradinį (n=7; 4,7 proc.) ir pagrindinį (n=1; 0,7 proc.) išsilavinimą. Mieste gyveno 85 (56,7 proc.) tyrime dalyvavę respondentai, o kaime 64 (43,3 proc.) tiriamieji. Dagiausiai tiriamųjų buvo vedęs/ištekėjusi
