LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
KAROLINA RINKEVIČIENĖ
GYVENSENOS MOKYMŲ POVEIKIS, PACIENTŲ, ESANČIŲ ŠIRDIES IR
KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS LIGŲ IR DIABETO RIZIKOS GRUPĖJE,
FIZINEI BŪKLEI
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas
(Gyvensenos medicina)
Studentė Mokslinis vadovas
Karolina Rinkevičienė Doc. dr. Laimonas Šiupšinskas
TURINYS
SANTRAUKA ... 1 SUMMARY ... 3 SANTRUMPOS ... 5 SĄVOKOS ... 6 ĮVADAS ... 7 LITERATŪROS APŽVALGA ... 91.1 Fizinio aktyvumo nauda sveikatai ... 9
1.2 Fizinis aktyvumas ir širdies ir kraujagyslių sistema ... 12
1.3 Fizinis aktyvumas ir nutukimas... 14
1.4 Fizinis aktyvumas ir cukrinis diabetas ... 16
1.5 Fizinio aktyvumo ir mitybos ryšys ... 18
1.6 Fizinis aktyvumas ir psichikos sveikata ... 20
1.7 Fizinio aktyvumo rekomendacijos ... 22
1.8 Fizinis pajėgumas ... 23
TYRIMO ORGANIZAVIMAS ... 24
TYRIMO METODIKA ... 27
TYRIMO REZULTATAI ... 31
TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 39
IŠVADOS ... 41
REKOMENDACIJOS ... 42
LITERATŪRA ... 43
1
SANTRAUKA
Gyvensenos medicina
GYVENSENOS MOKYMŲ POVEIKIS, PACIENTŲ, ESANČIŲ ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS LIGŲ IR DIABETO RIZIKOS GRUPĖJE, FIZINEI BŪKLEI
Karolina Rinkevičienė
Mokslinis vadovas Doc. Dr. Laimonas Šiupšinskas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas, 2017. 55 p.
Temos aktualumas: Gyvensenos ryšys su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis yra labai svarbus, todėl tai
yra aktuali šių dienų problema, kuriai reikalingas ypatingas dėmesys bei efektyvūs sprendimo būdai. Sveikos gyvensenos sąvoka apibrėžiama reguliaru fiziniu aktyvumu, sveika mityba, žalingų įpročių neturėjimu, psichine sveika bei lėtinių neinfekcinių ligų profilaktika. Moksliniai tyrimai rodo, kad gyvensenos keitimas pagerina žmonių sveikatą, sumažina lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimą bei prailgina gyvenimo trukmę.
Tyrimo tikslas: Įvertinti gyvensenos mokymų poveikį, pacientų, esančių širdies ir kraujagyslių
sistemos ligų ir diabeto rizikos grupėje, fizinei būklei.
Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti gyvensenos mokymų poveikį, pacientų, esančių širdies ir kraujagyslių
sistemos ligų ir diabeto rizikos grupėje kūno kompozicijai. 2. Įvertinti gyvensenos mokymų poveikį, pacientų, esančių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir diabeto rizikos grupėje širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliams. 3. Įvertinti gyvensenos mokymų poveikį, pacientų, esančių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir diabeto rizikos grupėje kvėpavimo sistemos rodikliams. 4. Įvertingi tiriamųjų kasdienio fizinio aktyvumo lygį.
Tyrimo metodai: Mokslinės - metodinės literatūros analizė ir gyvensenos mokymų intervencija.
Tiriamieji: Tyrimas buvo atliekamas 2017 metais LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje. Tiriamieji atrenkami iš LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos duomenų bazės. Po intervencijų tiriamieji buvo stebimi 6 mėnesius, po kurių tiek kontrolinėje tiek širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir diabeto rizikos grupėje esantiems žmonėms buvo atliekami pakartotiniai vertinimai. Iš viso dalyvavo 19 žmonių, iš kurių buvo 3 vyrai ir 16 moterų.Tiriamąją grupę sudarė 11 žmonių, o kontrolinę grupę 8 žmonės.
Tyrimo rezultatai: tiriamosios grupės amžiaus vidurkis – 59 metai, kontrolinės grupės – 56 metai.
Tiriamosios grupės svorio mediana buvo 82 kg., o kontrolinės grupės svorio mediana 73 kg. Gyvensenos mokymai turėjo teigiamos įtakos tiriamosios grupės asmenų kūno kompozicijos rodikliams.
Išvados: 1. Gyvensenos mokymai turėjo įtaką tiriamųjų kūno svorio ir kūno masės indeksų rodikliams.
Tiriamosios grupės pacientams kūno svoris ir kūno masės indeksas statistiškai reikšmingai sumažėjo. Kontrolinės grupės tiriamųjų kūno kompozicijos rodikliai nekito. 2. Tiriamojoje grupėje statistiškai reikšmigai sumažėjo pulso ramybėje ir sistolinio arterinio kraujo spaudimo reikšmės. Kontrolinės grupės tiriamųjų širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliai nekito. 3. Tiriamojoje grupėje statistiškai reikšmigai padidėjo forsuotos gyvybinės plaučių talpos rodikliai. Kontrolinės grupės tiriamųjų forsuotos gyvybinės plaučių talpos rodikliai nekito. 4. Tiriamosios grupės kasdienio fizinio aktyvumo
2 lygis buvo statistiškai reikšmingai aukštesnis nei kontrolinės grupės. 5. Gyvensenos medicinos mokymai turėjo įtakos tiriamų pacientų objektyviems fizinės būklės rodikliams.
3
SUMMARY
Lifestyle medicine
THE EFFECT OF LIFESTYLE TRAINING ONPATIENTS, AT THE RISK OF CARDIOVASCULAR DISEASE AND DIABETES, PHYSICAL CONDITION
Karolina Rinkevičienė
Academic advisor Doc. Dr. Laimonas Šiupšinskas
Lithuanian University of Health Sciences, medical academy, public health faculty, Kaunas, 2017.55 p.
The relevance of the topic: a link between lifestyle and chronic non- infectious diseases is very
important, therefore it is a relevant problem nowadays, which requires special attenton and effective solutions. The concept of healthy lifestyle is defined by regular physical activity, healthy eating, lack of harmful habits, mental health and the prevention of chronic non – infectious diseases. Research shows that lifestyle changes improve human health, reduce the incidence of chrinic non-infectious diseases and prolong life expectancy.
The aim of the research: to assess the effect of lifestyle training on patients at risk of cardiovascular
diseases and diabetes physical condition.
Goals of the research: 1. Assess the effects of lifestyle training on patients with cardiovascular disease
and diabetes risk in body composition. 2. Evaluate the effects of lifestyle training on cardiovascular disease and diabetes risk factors for patients with cardiovascular disease and diabetes. 3. Assess the effects of lifestyle training on the parameters of the respiratory system in patients at risk of cardiovascular disease and diabetes. 4. Evaluate subjects the daily physical activity level.
Methods: scientific – scientific – methodical literature analysis and intervention of lifestyle training.
The reserch: The research was conducted in 2017 at the Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics department of Family Medicine. The subjects were selected from the Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics department of Family Medicine database. After the intervention, the subjects were monitored for 6 months, after which repeated checks were performed on both, control subjects group and cardiovascular disease and diabetes risk group. A total of 19 people were attending, including 3 men and 16 women. The subject group consists of 11 people and the control group consists of 8 people.
The research results: Cardiovascular disease and diabetes risk group the average age was 59 and
control group average age was 56. Cardiovascular disease and diabetes risk group mean weight was 82 kilograms and control group mean weight 73 kilograms. Lifestyle training an impact on the subjects body weight and body mass indexes.
Conslusion: 1. Lifestyle training had an impact on the subjects body weight and body mass indexes.
Body weight and body mass index decreased statistically significantly on the subject group patients. The control groups patients body composition remained unchanged. 2. Statistically significant decrease in pulmonary rest and systolic blood pressure for subject groups patients. The cardiovascular system index remained unchanged for the control group’s patients. 3. The values of fortified vital lung capacity increased statistically significantly for subject group’s patients. The values of fortified vital lung capacity remained unchanged for control group’s patients. 4. The daily physical activity level of
4
the subject group was statistically significantly higher than the control group. 5. Lifestyle medical
training has had the influence on the subject group’s patients physical condition parameters.
5
SANTRUMPOS
LNL – lėtinės neinfekcinės ligos PSO – pasaulio sveikatos organizacija CD – cukrinis diabetas
FA – fizinis aktyvumas KMI – kūno masės indeksas IŠL – išeminė širdies liga
FVC – forsuota gyvybinė plaučių talpa MET – metabolinio ekvivalento vienetas
6
SĄVOKOS
Dislipidemija – padidėjęs arba sutrikęs lipidų santykis kraujyje Hipertenzija – padidėjęs kraujospūdis
Hipoglikemija – sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje Keatoacidozė – cukrinio diabeto komplikacija
Sarkopenija – su amžiumi būdingas raumenų masės praradimas, jėgos sumažėjimas bei riebalinės masės padidėjimas
7
ĮVADAS
Šiais laikais pasaulyje viena iš pagrindinių mirčių priežasčių yra lėtinės neinfekcinės ligos (LNL). Tai aktuali ir Lietuvos gyventojų sveikatos problema [1]. Kasmet nuo neužkrečiamųjų ligų miršta 36 milijonai žmonių, tai yra 63 % pasaulio mirčių. PSO duomenimis, net 80 % širdies ir kraujagyslių ligų sutrikimų, 90 % 2 tipo cukrinio diabeto bei 30 % onkologinių susirgimų būtų galima išvengti jeigu žmonės keistų gyvensenos įpročius, nepiknaudžiautų alkoholiu, nevartotų tabako, laikystųsi mitybos rekomendacijų bei būtų pakankamai fiziškai aktyvūs [2]. 2 tipo cukrinis diabetas, kuris yra endokrininės sistemos ir medžiagų apykaitos liga, tapo trečia labiausiai paplitusi neužkrečiama liga pasaulyje po širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio [3]. Cukrinis diabetas (CD) kartu su širdies ir kraujagyslių ligomis yra vadinamas „civilizacijos liga“. Šios ligos plinta dėl didėjančio nejudrumo bei patiriamo streso [4]. Prie šių ligų atsiradimo didele dalimi prisidedame patys, dėl netinkamo ir pasyvaus gyvenimo būdo bei žalingų įpročių, kuruos galime pakeisti ir kontroliuoti. Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, 2015 m. pasaulyje cukriniu diabetu sirgo apie 415 mln. pasaulio gyventojų, Europoje – 59,8 mln., Lietuvoje – 116,9 tūkstančių 20-79 metų amžiaus žmonių [5]. Mokslinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad fizinis aktyvumas yra naudingas ne tik žmogaus psichinei sveikatai, bet ir turi didelę reikšmę sergant lėtinėmis neinfekinėmis ligomis ( širdies ir kraujagyslių, cukriniu diabetu, nutukimu, osteporoze). Fizinis aktyvumas (FA) yra svarbi ir reikšminga šių ligų prevencinė priemonė [6]. Fizinio aktyvumo nauda daugumai yra žinoma, tačiau ne daugelis tai daro praktiškai. 2014 metų Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis nustatyta, kad vyrų antsvorio paplitimas per dvidešimt metų padidėjo 12 proc. (nuo 47 iki 59 proc.), o nutukimas 9 proc. (nuo 10 iki 19 proc.), kai tuo tarpu antsvorį (46 proc.) ir nutukimą (17 proc.) turinčių moterų skaičius išliko panašus [7]. Yra atlikta nemažai tyrimų, įrodančių, kad gerinti gyventojų sveikatą bei prailginti gyvenimo trukmę galima keičiant gyvenseno įpročius. Remiantis šiais duomenimis yra skiriamas didelis dėmesys sveikos gyvensenos ugdymui ir sveikos gyvensenos sąlygų sukūrimui [8]. Sveika gyvensena - tai kasdienis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina organizmo rezervines galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, išsaugoti ar net gerinti savo sveikatą (PSO, 1948 m.). Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, mūsų sveikatą įtakoja: 10 proc. medicina ir jos pasiekimai, 20 proc. paveldimumas, 20 proc. gyvenamoji aplinka ir 50 proc. gyvenimo būdas. Dėl fizinio pasyvumo kasmet miršta maždaug 3,2 milijono žmonių. Žmonės, kurie yra mažai fiziškai aktyvūs turi nuo 20 % iki 30 % padidėjusią mirtingumo riziką lyginant su fiziškai aktyviais žmonėmis. Didžiausias fizinis pasyvumas yra būdingas aukštas ir vidutines pajamas turinčioses šalyse bei labiau
8 paplitęs tarp moterų.Remiantis PSO duomenimis, reguliarus fizinis aktyvumasmažina aukštą kraujo spaudimą, diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, krūties ir storosios žarnos vėžio bei depresijos riziką [9].
Temos aktualumas: Gyvensenos ryšys su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis yra labai svarbus, todėl tai yra aktuali šių dienų problema, kuriai reikalingas ypatingas dėmesys bei efektyvūs sprendimo būdai. Sveikos gyvensenos sąvoka apibrėžiama reguliaru fiziniu aktyvumu, sveika mityba, žalingų įpročių neturėjimu, psichine sveika bei lėtinių neinfekcinių ligų profilaktika. Moksliniai tyrimai rodo, kad gyvensenos keitimas pagerina žmonių sveikatą, sumažina lėtinių ligų atsiradimą bei prailgina gyvenimo trukmę.
Tikslas: Įvertinti gyvensenos mokymų poveikį, pacientų, esančių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir diabeto rizikos grupėje, fizinei būklei.
Uždaviniai:
1. Įvertinti gyvensenos mokymų poveikį, pacientų, esančių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir diabeto rizikos grupėje kūno kompozicijai.
2. Įvertinti gyvensenos mokymų poveikį, pacientų, esančių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir diabeto rizikos grupėje širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliams.
3. Įvertinti gyvensenos mokymų poveikį, pacientų, esančių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir diabeto rizikos grupėje kvėpavimo sistemos rodikliams.
9
LITERATŪROS APŽVALGA
Fizinio aktyvumo nauda sveikatai
Fizinis aktyvumas – 1. griaučių raumenų sukelti judesiai, kuriuos darant energijos suvartojimas yra didesnis negu ramybės būsenoje. 2. bet kokia žmogaus kūno judėjimo išraiška, sukelianti didesnę medžiagų apykaitą: pratybos, rengimasis varžyboms, dalyvavimas varžybose, namų ūkio darbai, laisvalaikio veikla, kuriai reikia fizinių pastangų [10]. 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinė veikla per savaitę 30 proc. sumažina išeminės širdies ligos riziką, 27 proc. diabeto riziką, 21-25 proc. krūties ir storosios žarnos vėžio riziką. FA mažina insulto, hipertenzijos ir depresijos riziką. Tai yra pagrindinis veiksnys tarp energijos balanso ir svorio konrolės [11]. Remiantis Lietuvos gyventojų fizinio atyvumo vertinimo tyrimu, 53,8 proc. Lietuvos gyventojų yra priskiriami aukšto fizinio atyvumo grupei, 22,1 proc. vidurinio ir 24,1 proc. žemo, iš kurių 10,2 proc. buvo fiziškai neaktyvūs. Taip pat nustatyta, kad 58,3 proc. žmonių priskirti aukšto fizinio aktyvumo grupei, turėjo žemesnį išsilavinimą nei aukštasis, bei daugiau buvo vyrų (57,3 proc.), nei moterų (50,6 proc.) [12]. 2013 metais atliktas tyrimas parodė, kad 2 tipo cukriniu diabetu sergantys asmenys turėjo antsvorį bei nutukimą ir tik 10 sergančiųjų buvo normalaus svorio. Taip pat 73 sergantieji iš 100 buvo mažo fizinio aktyvumo. Šis tyrimas rodo, kad pakankamas fizinis aktyvumas normalizuoja kūno svorį ir mažina tikimybę susirgti cukriniu diabetu [13]. Įrodyta, kad fizinis aktyvumas moterims sumažina krūties vėžio riziką nuo 25 iki 40 proc. [14]. Kauno mieste atliktu tyrimu nustatyta, jog fizinis aktyvumas teigiamai įtakoja didelio tankio lipoproteinų koncentraciją nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties [15]. Pratimų atlikimas yra svarbus nutukimą mažinantis komponentas. Taip pat įrodyta, kad mažina kepenų suriebėjimą. Jungtinėje Karalystėje buvo atliktas tyrimas žmonėms, kurie yra nutukę ir vartoja alkoholį. Buvo nustatyta, kad 12 savaičių taikytas fizinis aktyvumas pagerino alkoholį vartojančių ir nutukusių asmenų kūno sudėtį, padidino liesąją raumenų masę ir sumažino hepatocitų apoptozę, tačiau nesumažino kepenų trigliceridų kiekio. Tai rodo, kad alkoholio vartojimas mažina fizinio aktyvumo poveikį [16]. Dar vienas tyrimas buvo atliktas su vyresnio amžiaus žmonėmis ir pratimų poveikiu su sveikata susijusios gyvenimo kokybės gerinimu. Jame dalyvavo 100 tiriamųjų, o tyrimas truko 12 savaičių. Tyrimas parodė, kad 2/3 dienas per savaitę trunkantis fizinis aktyvumas gerina psichikos sveikatą bei teikia socialinę naudą sveikatai. Tačiau svarbu paminėti, kad dažnesnis aktyvumas, trunkantis 3 dienas per savaitę turi didesnį teigiamą poveikį sveikatai lyginant su dviejų dienų pratybų dažnumu. Ir tai gali padėti išsaugoti senyvo amžaus žmonių savarankiškumą [17]. Reguliarus fizinis aktyvumas teikia naudą tiek vaikams, tiek senjorams, nepriklausomai nuo amžiaus [18]. Tyrimais nustatyta, kad FA turi įtakos laimės jausmui. Fiziškai aktyvūs žmonės yra laimingesni už neaktyvius žmones [19]. Moksliškai įrodyta, kad žmogui esant reguliariai fiziškai aktyviam, sumažėja lėtinių ligų
10 tikimybė, mažėja griuvimų rizika, kuri ypač būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, gerėja pusiausvyra, sumažėja ar net išnyksta deprsija [20]. Anglijoje 1 iš 4 suaugusiųjų turi aukštą kraujo spaudimą. Tai didina nedarbingumą bei priešlaikines mirtis. Kai kraujo spaudimas siekia 135/85 yra rekomenduojama gyvensenos korekcijos intervencija. Reguliarus fizinis aktyvumas gali 30 proc. sumažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, 29 proc. sumažinti mirtingumą nuo visų kitų priežasčių, 20 proc. sumažinti kraujo spaudimą. 30 min FA per dieną moterims gali sumažinti krūties vėžio riziką 20 proc. Važiavimas dviračiu yra efektyvi priemonė kelio ir klubo skausmams mažinti, o plaukimas naudingas žmonėms, sergantiems degeneracinėmis sąnarių ligomis. Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad fizinis aktyvumas yra prevencinė ir gydymo priemonė nuo daugelio ligų, todėl visiems žmonėms yra rekomenduojamas bent minimalus fizinis aktyvumas (1 lentelė) bei raumenų stiprinimas 2 kartus per savaitę, o vyresnio amžiaus žmonėms ir jėgos, balanso bei koordinacijos lavinimas [21].
Fizinio aktyvumo dažnis
Trukmė Intensyvumas Dažnumas
30 minučių Vidutinio intensyvumo 5 dienas per savaitę Arba
75minutes Aukšto intensyvumo Kelis kartus per savaitę
Arba
Kombinuotas intensyvumas, derinant abu variantus
1 lentelė. Minimalaus fizinio aktyvumo gairės pagal Department oh Health 2011.
Portugalijoje atliktas dešimties metų tyrimas parodė fizinio aktyvumo mažėjimą tarp 12-18 metų jaunuolių. 2006 metais FA buvo didesnis, o 2016 metais sumažėjo net 11 proc. Kadangi yra žinoma, jog mažai fiziškai aktyvūs paaugliai užaugę taip pat dažniausiai juda nepakankamai, todėl yra labai svarbus šio amžiaus tarpsnio paauglių fizinio aktyvumo didėjimas. Šio tyrimo rezultatai taip pat parodė fizinio aktyvumo intervencijų reikiamumą ir būtinumą bei aktyvesnės gyvensenos skatinimą paauglystėje. Susiformavę aktyvios gyvensenos įpročiai išliks ir suaugus, kas mažina lėtinių neinfekcinių ligų riziką [22]. PSO duomenimis, pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktoriai yra fizinis pasyvumas, tabako rūkymas, netinkama mityba bei alkoholio vartojimas. Visi
11 veiksniai susiję su pačio asmens netinkama elgsena bei gyvensena. Ilgalaikis elgesio rizikos veiksnių poveikis yra padidėjęs kraujo spaudimas (hipertenzija), cukrinis diabetas (CD), padidėjusi kraujo lipidų koncentracija (dislipidemija) ir nutukimas. Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai-hipertenzija bei cukrinis diabetas. 2008 metais iš 57 milijonų pasaulio mirčių, 36 milijonai (63 proc.) buvo dėl lėtinių neužkrečiamųjų ligų, o 17,3 milijonai (30 proc.) dėl širdies ir kraujagyslių ligų (2 pav.)[23].
1 pav. Abiejų lyčių LNL pasiskirstymas pagal mirties priežastis pasaulyje (2011).
Kohortinio tyrimo duomenimis, kuriame dalyvavo 416175 žmonės, teigiama, kad net trumpas fizinis aktyvumas, atliekamas per dieną dideliu intensyvumu ir trunkantis 15 min. sumažina mirtingumą nuo visų ligų 14 proc. 15 min. per dieną arba 90 min. per savaitę vidutinio intensyvumo pratimai gali būti naudingi asmenims, esantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos grupėje [24].
48%
21% 16%
12% 3%
LNL pasiskirstymas pasaulyje pagal
mirties priežastis abiejų lyčių
Širdies ir kraujagyslių ligos
Vėžys Kitos LNL
Kvėpavimo takų ligos Cukrinis diabetas
12
1.2 Fizinis aktyvumas ir širdies ir kraujagyslių sistema
Higienos instituto duomenimis 2015 metais Lietuvoje mirė 1524 asmenimis daugiau negu 2014 metais. Priežastys jau ilgą laiką nekinta ir išlieka tos pačios. Pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje, reikalaujanti didelio dėmesio ir tam tikrų sprendimo būdų yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, taip pat piktybiniai navikai bei išorinės mirties priežastys. 2015 metais Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų mirė net 65,1 proc. moterų ir 47,5 proc. vyrų, iš kurių pagrindinės buvo išeminės širdies bei smegenų kraujagyslių ligos [25]. Paradoksalu, kad yra nemažai būdų, kuriais galima sumažinti ar net išvengti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų (ŠKL), tačiau skaičiai kalba patys už save. Viena pagrindinių (ŠKL) rizikos veiksnių Lietuvoje yra arterinė hipertenzija. Ji nustatyta 57,6 proc. vidutinio amžiaus žmonių. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra rūkymas, fizinis pasyvumas, cukrinis diabetas, nutukimas [26]. Nutukusiems asmenims susirgti arterine hipertenzija yra 5 kartus didesnė rizika nei normalų kūno svorį turintiems žmonėms [27]. Arterinei hipertenzijai gydyti yra įvairių medikamentų, tačiau nereikėtų pamiršti ir dar vieno efektyvaus gydymo būdo - gyvensenos keitimo. Tyrimo duomenimis 63,4 proc. žmonių sergančių arterine hipertenzija reguliariai vartojo paskirtus vaistus, 31,4 proc. pakeitė mitybos įpročius, 33,5 proc. atsisakė žalingų įpročių, 27,2 proc. pradėjo daugiau sportuoti [28]. Taip pat nustatytas ryšys tarp metabolinio sindromo ir išeminės širdies ligos (IŠL). Ištyrus 45-64 metų Kaunogyventojus, nustatyta, kad metabolinis sindromas yra reikšmingai susijęs su išemine širdies liga [29]. Dar vieno tyrimo duomenimis, ištyrus 40-65 metų amžiaus ir vyresnių vyrų bei moterų metabolinio sindromo komponentus, nustatyta metabolinio sindromo sąsajos su rūkymu, mažo tankio lipoproteinų koncentracija (MTL), kūno masės indeksu (KMI) [30]. Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, rūkymas, alkoholio vartojimas, netinkama mityba, nutukimas, cukrinis diabetas, psichinis ir socialinis stresas, mažas fizinis aktyvumas [31]. Tai veiksniai, kuriuos patys galime koreguoti ir pašalinti keičiant gyvensenos įpročius. Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių sveiko gyvenimo komponentų, kuris įtakoja gyvenimo kokybę, sveikatą bei mirtingumą nuo daugybės lėtinių neinfekcinių ligų [32]. Daugelyje šalių nepakankamas suaugusių žmonių fizinis aktyvumas yra aktuali problema [33]. Atlikus Klaipėdo miesto gyventojų tyrimą, išaiškėjo, kad tik nedidelė dalis žmonių reguliariai sportuoja. Bent keturias dienas per savaitę mankštinasi tik 13,4 proc. žmonių, o visai nesimankština net 45,5 proc. Skaičiai rodo abiejų lyčių nepakankamą mankštinimąsi. Beveik puse Klaipėdos gyventojų renkasi sportą namuose, nors namuose sportuoja daugiau moterų, o vyrai linkę lankytis sporto klube, sporto salėje bei stadione. Nepakankamo fizinio aktyvumo priežastį trečdalis respondentų įvardina laiko stoką [34]. Nustatyta, kad 30-40 metų moterų širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniam pajėgumui didinti tinkama fizinio aktyvumo forma yra aerobika [35]. Tyrimai rodo, kad aukštesnio intensyvumo fizinis aktyvumas ne tik prailgina gyvenimo trukmę, bet ir sumažina
13 širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę. Tačiau net ir mažas fizinis aktyvumas teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Šis tyrimas pabrėžia fizinio aktyvumo svarbą sveikam senėjimui [36]. Tyrimai rodo, kad fiziškai aktyvūs vyrai turėjo mažesnį KMI, mažesnį kiekį riebalinės kūno masės, vartojo daugiau skaidulų, mažiau rūkė bei turėjo mažesnę hipertenzijos riziką. Didesnis fizinis aktyvumas yra siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir bendru vyrų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu mirtingumu [37]. Ištvermės treniravimas didina aerobinį pajėgumą bei mažina ŠKL rizikos veiksnius. Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims, pritaikius fizinio aktyvumo programą pagerėjo jėga, ištvermė bei gyvenimo kokybė. Įvertinus vyresnių moterų su ŠKL grupę, kurioms buvo taikytas fizinis aktyvumas 29 proc. buvo pagerėjusi koordinacija ir balansas bei 15 proc. ištvermė lyginant su kontroline grupe [38]. Metaanalizės tyrimai rodo, kad laisvalaikio metu atliekamas aukšto intensyvumo fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai bei 20-30 proc. sumažina IŠL ir insulto riziką abiejų lyčių grupėse [39]. Vyrų ir moterų mirtingumo nuo ŠKL duomenimis, tyrimo laikotarpiu mirė 3410 vyrų, iš kurių 49 proc. buvo susiję su ŠKL ir 1862 moterys, iš kurių 42 proc. buvo susiję su ŠKL. Mirtingumo rizikos sumažėjimas nuo širdies ir kraujagyslių ligų buvo nustatytas 17 proc. vyrų, kurių laisvalaikio fizinis aktyvumas buvo vidutinio arba aukšto intensyvumo lyginant su tais, kurių FA laisvalaikiu yra žemas. Moterims, kurių laisvalaikio fizinis aktyvumas buvo aukštas ir vidutinis, nustatyta mažesnė mirštamumo rizika nuo daugelio ligų,tame tarpe ir ŠKL lyginant su moterimis, kurios laisvalaikiu buvo neaktyvios. Laisvalaikio FA buvo klasifikuojamas į aukštą (bėgimas, gimnastika, slidinėjimas, kamuoliniai žaidimai, trunkantį bent 3 val. per savaitę), vidutinį (važiavimas dviračiu, vaikščiojimas, žvejyba, medžioklė, trunkantį mažiausiai 4 val. per savaitę) ir žemą ( skaitymas, televizoriaus žiūrėjimas, darbas namų ūkyje be didelės fizinės veiklos). Profesinė veikla, kurioje fizinis atyvumas yra vidutinis ir didelis, smarkiai sumažino ŠKL ir visais atvejais mirtingumą tiek vyrams, tiek moterims, lyginant su žmonėmis, kurių fizinis aktyvumas nedidelis. Vyrų, dirbančių vidutinio sunkumo darbą, mirtingumo rizikos sumažėjimas dėl visų priežasčių buvo 25 proc., o dirbančių didelio fizinio aktyvumo darbą 23 proc. Aktyvūs vyrai ir moterys, užsiimantys fizine veikla turėjo statistiškai reikšmingą mažesnį mirtingumą. Vidutinio ir aukšto fizinio aktyvumo laisvalaikio ir profesinės fizinės veiklos lygis yra susijęs su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų bei mirtingumo priežastimi tarp abiejų lyčių [40]. Dar vieno tyrimo duomenimis, ilgesnis sėdėjimo laikas ir sumažėjęs fizinis aktyvumas yra siejamas su ŠKL ir insulto rizika. Ilgas sėdėjimo laikas (10 val. per dieną), didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką moterims, kurių KMI didesnis nei 25. Ryšys tarp ilgo sėdėjimo ir ŠKL buvo stipresnis tarp antsvorį ir nutukimą turinčių bei vyresnio amžiaus moterų, lyginant su normalaus svorio moterimis. Ryšys tarp ilgalaikio sėdėjimo ir širdies ir kraujagyslių ligų silpnėja tada, kai yra pakankamas fizinis aktyvumas.Fizinio pasyvymo mažinimas gali sumažinti krūtinės anginos ir insulto riziką vyresnių moterų tarpe [41]. Tyrimai rodo, kad nutukimas yra rimtas širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnys [42].
14
1.3 Fizinis aktyvumas ir nutukimas
Kasmet dėl antsvorio ir nutukimo miršta apie 2,8 milijono žmonių. Su didėjančiu kūno masės indeksu (KMI), didėja širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, vėžio bei insulto rizika [9]. Atsvoris ir nutukimas sukelia atsparumą insulinui, didina kraujo spaudimą, cholesterolio bei trigliceridų koncentraciją. Didėjant kūno masės indeksui, didėja koronarinės širdies ligos, išeminio insulto bei 2 tipo cukrinio diabeto rizika [43]. Padidėjęs KMI taip pat padidina krūties, storosios žarnos, tiesiosios žarnos, inkstų vėžio riziką [44]. Vertinant pagal kūno masės indeksą, didėjant kūno masei, didėja ir mirtingumo rizika. Norint pasiekti ir išlaikyti optimalią sveikatą, suaugusiųjų KMI turėtų būti nuo 21 iki 23 [45]. KMI klasifikuojamas:(Kulie et al., 2011):
<18,5 kg/m2- per mažas kūno svoris 18,5-24,9 kg./m2
- normalus svorio indeksas 25-29,9 kg/m2
- antsvoris 30-34,9 kg/m2
-I laipsnio nutukimas 35-39,9 kg/m2
-II laipsio nutukimas > 40 kg/m2
- III laipsnio nutukimas
Nors didžiausias fizinis pasyvumas yra šalyse su didelėmis pajamomis, tačiau jis taip pat didėja ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Mažinant tabako, druskos ir riebalų vartojimą bei didinant fizinį aktyvumą, mažėja ir lėtinių ligų rizika. Visi šie veiksniai yra susiję su gyvensenos įpročiais bei yra koreguojami [9]. Remiantis tyrimų duomenimis, 30 minučių ėjimas pėsčiomis per dieną, sumažina 0,25 kg. vyrams ir 0,53 kg. moterims per metus be jokių kitų gyvensenos pokyčių. Taip pat mažas fizinis aktyvumas didina koronarinės širdies ligos riziką bei mirtingumą nuo kitų širdies ir kraujagyslių ligų. Nustatytas ryšys tarp nepakankamo fizinio aktyvumo ir nutukimo bei 2 tipo cukrinio diabeto. Didesnis už vidutinį fizinis aktyvumas, sveika mityba, tabako nevartojimas, kūno masės indeksas mažesnis už 25 kg/m2 ir juosmens apimtis mažesnė nei 88 cm. moterims ir 92 cm. vyrams yra diabeto riziką mažinantys veiksniai. Optimalaus svorio išlaikymas sumažina lėtinių neinfekcinių ligų riziką [46]. Daugelio šalių atlikto tyrimo duomenimis, nutukimo paplitimas didėja tarp abiejų lyčių. Moterų KMI yra didesnis, išskyrus Europos šalis. Didesnis kūno masės indeksas būdingas Afrikos bei Pietryčių Azijos šalyse. Tokio ryškaus svorio didėjimo priežastimi laikomas sumažėjęs FA, pasikeitę mitybos įpročiai bei socialinė ir ekonominė įtaka [47]. Korėjoje buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti sarkopenijos (su amžiumi būdingas raumenų masės praradimas, jėgos sumažėjimas bei riebalinės masės padidėjimas) ryšį su nutukimu vyresniems žmonėms. Nutukimas buvo apibrėžiamas kai liemens apimtis vyrams buvo didesnė nei 90 cm., o moterims 85 cm. tarp sergančių sarkopenija, nutukimas buvo nustatytas 68,3 proc. vyrų ir 65,0 proc. moterų. Vyrams, kurie
15 užsiimė vidutiniu ir dideliu fiziniu aktyvumu, sarkopenijos pasireiškimas buvo net 74 proc. mažesnis. Moterims didesnis fizinis aktyvumas susijęs su mažesne sarkopeninio nutukimo rizika. FA poveikis skyrėsi tarp lyčių, jis buvo labiau reikšmingas vyresnio amžiaus vyramas [48]. Mažas fizinis aktyvumas ir nutukimas įtakoja lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimą.Hipertenziją ir 2 tipo cukrinį diabetą galima vadindi nutukimui giminingoms ligoms. Vienerius metus trukęs gyvenimo būdo keitimo intervencinis tyrimas, kurio metu tiriamiesiems buvo taikomas fizinis aktyvumas ir mityba, parodė puikius rezultatus. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupeses, kur vieniems FA ir mityba buvo taikoma 12 mėn., o antrajai grupei FA įtrauktas tik po 6 mėn. Svorio kritimas buvo abejose grupėse, tačiau žmonių, kurie buvo fiziškai aktyvūs 12 mėn. svorio kitimo rezultatai buvo geresni. Taip pat sumažėjo liemens apimtys, visceralinių riebalų kiekis, riebalų kiekis kepenyse, kraujospūdis bei atsparumas insulinui. Taigi, gyvenimo būdo intervencija, susijusi su fizinio aktyvumo didinimu bei tinkama mityba nutukusiems žmonėms lemia žymų svorio kritimą ir teigiamai veikia kardiometaboliniusrizikos veiksnių pokyčius [49]. Dar vieno tyrimo duomenimis, taip pat teigiama, kad mažėjantis fizinis aktyvumas bei ilgas sėdėjimo laikas teigiamai veikia kardiometabolinių veiksnių atsiradimą [50]. Ištyrus 334161 Europos vyrus ir moteris buvo rastas ryšys tarp kūno masės indekso, liemens apimties bei fizinio aktyvumo. O didžiausias mirtingumo sumažėjimas buvo tose grupėse, kur pilvinis nutukimas buvo mažiausias. Tai rodo, kad net šiek tiek didesnis fizinis aktyvumas nei įprastai, mažina su nutukimu susijusių ligų riziką bei mirtingumą [51]. Reguliarus pratimų atlikimas kontroliuoja gliukozės kiekį. Taikant struktūrizuotas treniruotes, kurios susideda išaerobinių pratimų bei treniruoklių 2 tipo diabetu sergantiems žmonėms, pagerėjo hemoglobino kiekis. Apskritai fizinio aktyvumo intervencijos, taikytos tiriamajai grupei, tiek aerobinio pobūdžio, tiek abi kartu,bei mityba buvo susiję su geresniais hemoglobino rezultatais, lyginant su kontroline grupe. Pratimų atlikimo laikas, gerinantis sveikatą, ne mažiau kaip 150 min. per savaitę [52]. Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, antsvorio ir nutukimo paplitimas buso susijęs su amžiumi bei socialiniais veiksniais. Tarp aukšto išsilavinimo vyrų nutukimas didėjo, o tarp aukšto išsilavinimo moterų nutukimo paplitimas buvo mažesnis nei tarp žemo išsilavinimo moterų. Dar vienas svarbus veiksnys, didinantis antsvorio ir nutukimo paplitimą yra gyvensena. Tarp kasdien rūkančių, bet dažnai laisvalaikio metu besimankštinančių vyrų ir moterų antsvoris ir nutukimas buvo mažesnis [53]. Lietuvos suaugusiųjų tyrimo duomenimis, per dvidešimt metų antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 proc. iki 59 proc., o nutukimo nuo 10 proc. iki 19 proc. Moterų, turinčių antsvorį ir nutukimą dalis tyrimo laikotarpiu išliko panaši. Antsvorį turėjo 46 proc. moterų, o nutukusios buvo 17 proc. Moterų nutukimo priežastis buvo susijusi su išsilavinimu. Aukštą išsilavinimą turinčios moterys buvo mažiau nutukusios, lyginant su žemą išsilavinimą turinčiomis moterimis [7]. Su nutukimu sparčiai didėja ir 2 tipo cukrinis diabetas visame pasaulyje. Apskaičiuota, kad 2010 metais diabeto paplitimas buvo 8,3 proc. suaugusių žmonių,o iki 2030 metų prognozuojama, kad šis skaičius padidės iki 9,9 proc. [54].
16 Nutukimas skatina ne tik diabeto, bet ir daugybės kitų, lėtinių neinfekcinių ligų riziką, tokių kaip: arterinė hipertenzija, dislipidemija, metabolinis sindromas, astma, obstrukcinė miego apnėja, depresija, gimdymo komplikacijos, nevaisingumas, venų varikozė, vėžys ir t.t. Daug energijos turintis maistas bei nejudrus gyvenimo būdas yra vienos iš pagrindinių nutukimo priežasčių, kurias galima kontroliuoti taikant tam tikras strategijas, prevenciją bei intervenciją. Maitinimosi korekcija, įpročių korekcija, fizinio aktyvumo didinimas, medikamentinis bei chirurginis būdai yra pagrindiniai nutukimo gydymo metodai [55].
1.4 Fizinis aktyvumas ir cukrinis diabetas
Cukrinis diabetas (CD) - įvairių paveldimų ir įgytų priežasčių sukeltas medžiagų apykaitos sutrikimas, lėtinė liga, kuria sergant dėl insulino gamybos, sekrecijos ir jo poveikio pakitimų (audinių atsparumo insulinui) arba dėl abiejų priežasčių sutrinka visa medžiagų apykaita (angliavandenių, baltymų, riebalų), atsiranda lėtinė hiperglikemija ir daugelio organų (ypač akių, inkstų, nervų, širdies ir kraujagyslių) ilgalaikis pažeidimas ar disfunkcija. CD diagnozuojamas atliekant glikemijos tyrimus veninėje kraujo plazmoje [56]. Sutrikusi gliukozės tolerancija yra ŠKL ir cukrinio diabeto rizikos veiksnys [9]. Kai kuriose amžiaus grupėse diabetu sergantiems žmonėms yra dvigubai padidėjusi insulto rizika [57]. Diabetas yra pagrindinė daugelio gyventojų inkstų nepakankamumo priežastis tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse [58]. Jis yra viena pagrindinių regėjimo sutrikimų ir aklumo priežasčių išsivysčiusiose šalyse [59]. Žmonės sergantys cukriniu diabetu reikalauja bent du trečdalius sveikatos priežiūros išteklių, lyginant su šia liga nesergančiais žmonėmis. Taip pat diabetu sergantiems žmonėms net tris kartus padidėja tuberkuliozės rizika [60]. Remiantis 11-os metų Lietuvoje trukusio tyrimo rezultatais, vyrų sergamumas cukriniu diabetu augo nuo 199,1 atvejo 2002 m. iki 403 atvejų 2013 m. 100000 vyrų. Moterų susirgimų skaičius taip pat didėjo, nuo 301,6 atvejo 2002 m. iki 436,6 atvejų 2013 m. 100000 moterų. Sergamumas stipriai kilo didėjant amžiui tarp abiejų lyčių, 2008-2013 m. vyrų sergamumas buvo 74,9 proc., o moterų tais pačiais metais 84,6 proc. Nuo 2002 m. iki 2013 m. sergamumas cukriniu diabetu Lietuvoje kilo ir yra dažnesnis tarp moterų [61]. 2016 metų Higienos Instituto duomenimis, per keturiolika metų Lietuvos žmonių ligotumas cukriniu diabetu padidėjo daugiau nei 3 kartus. 2001 m. šia liga sirgo 1 iš 90 gyventojų, o 2015m. 1 iš 29. CD susirgimų skaičius didėja ne tik Lietuvoje, tai daugelio šalių problema. 2015 m. nuo CD mirė 5 milijonai žmonių. Tais pačiais metais Lietuvoje sirgo 101 395 žmonės, iš kurių 814 buvo vaikai. Šia liga serga 1,3 karto daugiau moterų, nei vyrų, bei 1,3 karto daugiau mieste gyvenančių žmonių. 2015 m. Lietuvoje beveik 95 proc. sergančių CD sirgo 2 tipo diabetu, kurio susirgimą galima sumažinti sveika mityba, normaliu kūno svorio išlaikymu, reguliariu FA bei nerūkymu. Visi šie riziką
17 mažinantys veiksniai yra tinkamos bei sveikos gyvensenos pasirinkimas. Pagal turimus duomenis, prognozuojama, kad 2040 m. cukriniu diabetu sirgs 1 iš 10 pasaulio gyventojų. Tai skaičiai, kurie verčia susimąstyti ir imtis veiksmingų priemonių, mažinančių CD augimą [62]. Apie 80 proc. diabetu sergančių žmonių turi antsvorį arba yra nutukę [63]. Diabetu sergantys žmonės prasčiau vertina ir savo gyvenimo kokybę. 40,9 proc. apklaustųjų teigė, kad jų gyvenimas būtų geresnis jei nesirgtų, o 45,3 proc. sergančiųjų dabartinę gyvenimo kokybę įvertino vidutiniškai. Taip pat sergantiesiems yra svarbus elgsenos ir įgūdžių keitimo mokymas, kuris stiprintų sveikatą [64]. CD turi įtakos ir vėžio atsiradimui. Mokslinių tyrimų duomenimis, cukrinis diabetas gali įtakoti onkologinės ligos eigą [65]. 2016 m. atlikti tyrimai rodo ryšį tarp cukrinio diabeto ir padidėjusios kai kurios lokalizacijos vėžio rizikos. Pagrindiniai mechanizmai, kurie skatina vėžio atsiradimą sergant 2 tipo CD yra hiperinsulinemija ir lėtinis uždegimas [66]. 2 tipo cukriniu diabetu sergančių žmonių išgyvenamumas nuo vėžio blogesnis, lyginant su CD nesergančiais žmonėmis. Tyrimais patvirtinta, kad cukrinis diabetas yra susijęs su padidėjusia kelių rūšių vėžio rizika ir sumažina išgyvenamumą diagnozavus vėžį. Žmonės sergantys vėžiu, tačiau nesergantys CD turi didesnį išgyvenamumo šansą, o sergantys diabetu padidina mirtingumo riziką nuo vėžio. 2 tipo CD buvo susijęs su 10 proc. padiddėjusiu mirtingumu nuo vėžio, lyginant su tais, kurie diabetu nesirgo [66,67]. Tai rodo, kad net viena lėtinė liga, kuri gali atsirasti dėl netinkamos gyvensenos, įtakoja kitos ligos atsiradimą, blogindama sveikatą, savijautą bei gyvenimo kokybę ir net trukmę. Diagnozavus 2 tipo cukrinį diabetą, ligos gydymas pradedamas nuo gyvensenos koregavimo. Į žmogaus gyvenseną įtraukiamas fizinis aktyvumas, kuris padididina raumenų jautrumą insulinui bei sumažina kūno svorį, energiją eikvojant iš riebalinio audinio. Vyresnio amžiaus pacientams tinka rytinė ir gydomoji mankšta, sodo darbai, pasivaikščiojimas gryname ore, leidžiant sveikatos būklei taip pat tinka ir plaukiojimas, bėgimas lėtu tempu arba greitesnis ėjimas, važiavimas dviračiu. Fizinis aktyvumas yra kontraindikacija, kai hiperglikemija yra >15 mmol/l. Somodžio sindromui, ketoacidozei, hipoglikeminių būklių metu.Ligos gydymui svarbu derinti fizinį aktyvumą su tinkama mityba, kai paros energijos poreikis apskaičiuojamas pagal bazinę medžiagų apykaitą bei energijos sąnaudas, atsižvelgiant į fizinio krūvio intensyvumą [68]. Tyrimai rodo, kad FA ir pratimai gali pagerinti jautrumą insulinui, gliukozės kontrolę ir lipoproteiną, asmenims sergantiems CD [69]. Pacientams, kuriems diagnozuotas 2 tipo diabetas, pratimų atlikimas yra viena iš pirmųjų ligos valdymo priemonių. Kartu su mityba ir elgsenos pokyčiais, pratimai yra esminis nutukimo bei diabeto prevencijos bei gyvensenos būdo intervencijos programų komponentas. Pratimų atlikimas, aerobinis krūvis ar jų derinys pagerina gliukozės reguliavimą. Veiksmingos yra ir aukšto intensyvumo treniruotės, kurios teikia papildomą naudą [70]. Remiantis kelių mokslinių tyrimų duomenimis, gyvensena yra raktas į sveikatą. Nustatyta, kad gyvensenos keitimas, svorio mažinimas ir dažnesnis mankštinimasis sumažina diabeto riziką [71,72].
18 Sveika gyvensena yra ne tik fizinis aktyvumas, bet ir tinkama bei subalanduota mityba, žalingų įpročių neturėjimas, aplinka, motyvacija ir psichinė sveikata.
1.5 Fizinio aktyvumo ir mitybos ryšys
Remiantis PSO duomenimis, vis dar daugėja ligų, susijusių su prasta ir netinkama mityba. Nesveika mityba, antsvoris ir nutukimas skatina lėtinių neinfekcinių ligų plitimą, ypač širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą bei vėžį. Daugelyje šalių atliktos apklausos rodo, kad didelis riebalų kiekis maiste, mažas daržovių ir vaisių vartojimas didina nutukimo problemą, blogina gyvenimo kokybę bei sumažina gyvenimo trukmę. Ir visa tai nutinka dėl netinkamai pasirenkamos mitybos bei gyvenimo būdo [73]. Ištyrus Lietuvos gyventojų mitybos įpročius, nustatyta, kad žmonės dažniausiai maisto produktus renkasi pagal skonį (39,7 proc.) bei kainą (31,9 proc.). atsižvelgdami į sveikatos gerinimą, renkasi tik 13,4 proc., o atsižvelgiant į šeimos narių įtaką 12,4 proc. Maisto pasirinkimas skiriasi tarp lyčių, moterys dažniau renkasi sveikatai palankius maisto produktus, o vyrai atsižvelgia į šeimos narių įtaką. Remiantis tyrimu, išaiškėjo, kad tik 30,8 proc. valgo šviežas daržoves, o troškintų, virtų ar keptų daržovių vartoja tik 7,2 proc. respondentų. Grūdinius produktus kasdien vartoja 37,2 proc., o žuvį bei žuvies produktų valgo 72 proc., taip pat žuvies produktus dažniau renkasi moterys ir vyresnio amžiaus žmonės. 78,6 proc. maisto gaminimui renkasi aliejų, 11,8 proc. sviestą, 6,1 proc. margariną, o 2,9 proc. gyvūninius riebalus. Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta, kad Lietuvos suaugusiųjų bei pagyvenusių žmonių mityba yra netinkama bei neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Būtent tai ir yra lėtinių ligų bei anstvorio atsiradimo viena iš priežasčių, kadangi net 54,7 proc. tyrime dalyvavusių žmonių turėjo antsvorio ar buvo nutukę [74]. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys taip pat rodo, kad suaugusių Lietuvos gyventojų mityba yra nepalanki sveikatai. Lietuvos gyventojai per daug vartoja riebalų, kurie sudaro 41 proc. raciono, kai rekomenduojama norma yra 15-30 proc., taip pat daugiau vartojama paprastųjų angliavandenių. Žmonės per mažai vartoja daržovių, vaisių bei žuvies produktų, racione trūksta vitamino A, C, D, B2, B12, PP, jodo, cinko, pantoteno rūgšties, geležies, magnio, kalio. Daržovėse ir vaisiuose yra daug biologiškai aktyvių, skaidulinių medžiagų ir antioksidantų, kurie apsaugo nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo bei daugelio kitų susirgimų. Lietuvos gyventojai suvartoja šiek tiek daugiau nei puse daržovių ir vaisių rekomenduojamos normos (260 gr.), o sveikos mitybos rekomendacijose nurodoma suvartoti 400 gr. per dieną. Per mažas daržovių ir vaisių vartojimas iš dalies paaiškina didelį širdies ir kraujagyslių bei kitų lėtinių neinfekcinių ligų sergamumą, būdingą Lietuvos gyventojams. Taip pat žmonės vartoja per daug natrio, kuris didina hipertenzijos riziką ir taip pat yra aktuali lietuvių problema. Dar viena didelė mūsų šalies gyventojų problema yra nutukimas. Lietuvoje gyvena 54,7 proc. per didelę kūno masę
19 (KMI >25) turinčių žmonių [75]. Yra nustatytas ryšys tarp 4 elgesio veiksnių (rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinis pasyvumas, mityba) ir sveikatos būklės bei metabolinio sindromo. Fizinis neaktyvumas ir prasta mityba reikšmingai susiję su bloga savo sveikatos vertinimo būkle. Vartojantys tabaką ir rūkantys keletą dienų per pastarąjį mėnesį sveikatą vertino prasčiau nei nerūkantieji. Savo sveikatą blogiau vertino mažai fiziškai aktyvūs bei žmonės, kurie renkasi nesveiką maistą lyginant su fiziškai aktyviais ir sveikai besimaitinančiais. Asmenys, kurie yra fiziškai aktyvūs ir sveikai maitinasi ne tik savo sveikatą vertina geriau, bet turi ir mažesnę metabolinio sindromo riziką lyginant su fiziškai neaktyviais bei sveikai nesimaitinančiais, vyresniais nei 40 metų žmonėmis [76]. Dar vienas gyvensenos tyrimas patvirtino Ying L. Ir kitų tyrėjų mitybos bei FA svarbą ir teigia, kad lytis yra svarbus veiksnys įtakojantis gyvenimo būdo įpročius bei lėtinių ligų pasireiškimą. Fiziškai aktyvios moterys dažniau renkasi mažesnio energijos tankio maistą, tokį kaip grūdai, vaisiai, daržovės, mažo riebumo baltymų šaltinius [77]. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad fiziškai neaktyvių, nutukusių moterų, valgančių daug riebalų turintį maistą, insulino ir gliukozės koncentracija yra didesnė lyginant su aktyviomis ir valgančiomis mažai riebų maistą moterimis. Fizinis aktyvumas ir mityba yra vienas kitą įtakojantys veiksniai. Esant pakankamam bei reguliariam fiziniam aktyvumui bei sveikai ir subalansuotai mitybai, teikiama dviguba nauda sveikatai, tačiau fizinis pasyvumas ir neteisinga mityba padaro daugybę žalos sveikatai [78]. Kelių dienų ar savaitės vartojimas per daug riebalų turinčio maistogali pakenkti gliukozės koncentracijai bei sumažinti jautrumą insulinui sveikiems suaugusiems, tačiau vienos dienos riebaus maisto vartojimas, sustiprina jautrumą isulinui. Tyrimo rezultatai parodė, kad net trumpi laikotarpiai, kurių metusuvartojama pernelyg daug maisto, gali sukelti metabolinę disfunkciją ir yra būdingi Vakarų mitybai [79]. Vartojant per daug energijos turinčio maisto ir jo neišeikvojant, didėja ir kūno svoris. O tai skatina ir kitų ligų atsiradimą. Netinkama mityba ir nejudrus gyvenimo būdas skatina antsvorio atsiradimą, kuris yra siejamas su padidėjusia vėžio rizika ir mirtingumu. Turintiems antsvorį bei nutukusiems žmonėms, sergantiems krūties vėžiu, bet išgyvenusiems padidėja širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizika. Todėl krūties vėžiu sergančiom moterim yra labai svarbus svorio mažėjimas ar jo palaikymas. Tyrimas, kuris buvo atliktas krūties vėžį išgyvenusioms moterims, parodė, kad mityba teigiamai veikia svorio mažėjimą. Rezultatai rodo, kad svorio mažinimo intervencijos vėžiu serganties žmonėms teigiamai veikė tiriamųjų mitybos kokybę bei gali įtakoti sergančiųjų savijautą bei išgyvenamumą [80]. Įrodyta, kad netinkama mityba susijusi su vėžio atsiradimu. Nesveika mityba, kurioje vartojama per daug gyvulinės kilmės riebalų, transriebalų, kancerogenų, esant antsvoriui ir su maistu per mažai gaunant antioksidantų, skaidulinių medžiagų ir omega -3 riebalų rūgščių, padidėja vėžio rizika [75]. Turintiems antsvorį ar nutukusiems žmonėms svorio mažėjimas yra būtinas, kad užkirstų kelią cukrinio diabeto atsiradimui ar tolesniam vystymuisi. Gyvensenos koregavimas, pratimų atlikimas ir dieta atlieka pagrindinę funkciją norint sumažinti svorį. Nors šiuo metu labai populiarios yra mažo glikemijos indekso, Viduržemio jūros bei
20 mažo kaloringumo dietos, tačiau tyrimo duomenimis nėra įrodymų, jog kažkuri šių dietų būtų geriausias svorio ir gliukozės kiekio kraujyje kontrolės metodas, nutukusiems bei 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams. Remiantis šiuo tyrimu, du esminiai komponentai įtakojantys svorio mažėjimą bei diabeto gydymą yra mitybos terapija ir daugiadisciplinis gyvenimo būdas. Tinkamiausia dieta laikoma ta, kuri atitinka paciento energijos paros poreikį ir sveikatos būklę [81]. Lietuvoje taip pat auga sergamumas cukriniu diabetu, kurį skatina netinkama mityba - gausus cukraus, transriebalų bei sočiųjų riebalų vartojimas. Nutukimui bei kitoms lėtinėms ligoms mažinti yra labai svarbus gyvenimo būdo koregavimas, kurį sudaro mitybos, fizinio aktyvumo bei psichinės sveikatos komponentai [75]. Psichinė ir fizinė sveikata tarpusavyje yra glaudžiai susijusios ir didele dalimi nulemia žmogaus sveikatos lygį ir socialinę gerovę.
1.6 Fizinis aktyvumas ir psichikos sveikata
Sveikata ir psichikos sveikata tarpusavyje yra labai susijusios. PSO psichikos sveikatą apibūdina kaip geros savijautos būseną, kurioje asmuo suvokia savo sugebėjimus, gali susidoroti su įprastais gyvenimo stresais, našiai ir rezultatyviai dirbti ir įnešti savo indėlį į bendruomenę [82]. Žmonių psichikos būklę lemia biologiniai (lytis, genetika), asmeniniai (asmeninė patirtis), šeimos ir socialiniai (socialinė parama), bei ekonominiai ir aplinkos (gyvenimo sąlygos ir socialinis statusas) veiksniai. Dažniausiai patiriami psichikos sveikatos sutrikimai yra nerimas ir depresija. Su amžiumi didėja stresą sukeliančių faktorių tikimybė, kuri gali pabloginti psichikos sveikatą [83]. Moksliniai tyrimai rodo teigiamą fizinio aktyvumo poveikį psichinei sveikatai. Tiriant fiziškai aktyvias bei pasyvias moteris, nustatyta, kad net 65,7 proc. neaktyvių moterų KMI yra per didelis, o tarp aktyvių moterų didesnį svorį nei normalus turėjo 41,4 proc. 42,9 proc. fiziškai aktyvių moterų turėjo normalų kraujo spaudimą, o tarp pasyvių moterų su normaliu kraujospūdžiu buvo tik 14,3 proc. Pasyvios moterys dažniau skundžiasi nemiga (48,6 proc.), o aktyvių moterų tarpe skaičiai buvo per pus mažesni (24,3 proc.). Taip pat skirtumai išryškėjo ir savo sveikatos vertinime. Fiziškai aktyvios moterys savo sveikatą vertina geriau ir teigia, kad yra visiškai sveikos (44,3 proc.) lyginant su neaktyviomis (20 proc.). Net 40 proc. pasyvių respondenčių sakė, kad serga, kai aktyvių tarpe tokių buvo tik 8,6 proc. Duomenys parodė, kad neaktyvios moterys dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis lyginant su aktyviomis, o fizinis aktyvumas stiprina ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Dėmesio koncentravimo testas parodė, kad fizinis krūvis įtakojo testo atlikimo greitį, laiką ir tikslumą. Po fizinio krūvio pagerėjo tikslumas, padidėjo informacijos perdirbimo greitis [84]. Daugumai žmonių tam tikri pokyčiai (gyvensenos) gali sukelti baimę, nepasitikėjimą, ryžto bei motyvacijos stoką. Todėl parama ir palaikymas yra labai
21 svarbūs keičiant gyvensenos įpročius. Teigiamos emocijos, sveikatos pablogėjimo baimė, kokmplikacijų baimė, papildomos finansinės išlaidos yra tie motyvai, kuriuos žmonės nurodė kaip pagrindines gyvensenos keitimo priežastis. Širdies ir kraujagyslių ligų programoje dalyvavę žmonės pastebėjo sveikatos būklės pokyčius. Sumažėjo svoris, liemens apimtis, pagerėjo savijauta, pasikeitė pažiūris į sveikatą, atsirado džiaugsmo jausmas dėl svorio pokyčių. Pasikeitė mitybos įpročiai, respondentai atsisakė riebaus maisto, vietoj jo pasirinkdami sveikesnį, pradėjo daugiau judėti, jautėsi laimingesni. Ši programa pagerino fizinę bei sustiprino psichinę sveikatą [85]. Nustatytas ryšys tarp lėtinių ligų ir depresijos atsiradimo. Remiantis tyrimais, nustatyta, kad asmenys sergantys daugiau nei 2 lėtinėmis ligomis, susirgs ir depresija. Sunkiausi depresijos atvejai ir paūmėjimai yra diagnozuojami širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims. Su depresijos atsiradimu taip pat yra siejamos onkologinės ligos, stuburo slankstelių ir sąnarių patologijos. Tyrimo rezultatai rodo, kad somatinių simptomų pasireiškimas apsunkina ir depresijos atsiradimo ir pasireiškimo diagnostiką [86]. FA atlieka svarbią funkciją gerinant gyvenimo kokybę bei trukmę. Vyresnio amžiaus žmonėms taikyta fizinė veikla pagerino reakciją, dėmesį, pažintines bei kognityvines funkcijas. Pusiausvyros ir koordinacijos pratimų atlikimas vyresniame amžiuje gerina funkcinį pajėgumą [87]. Tyrimas, kurio metu buvo taikomi fiziniai pratimai rūkantiems 18-65 metų žmonėms parodė, kad mažas fizinis aktyvumas yra susjęs su nerimo jausmu bei didesniu kūno masės indeksu. Po pratimų atlikimo tyrimo, tarp mažai fiziškai aktyvių žmonių buvo sumažėjęs KMI bei nerimo jausmas. Didesnis nei įprastai fizinis aktyvumas palengvina nerimą bei skatina dažniau judėti rūkančius bei didesnį už normalų kūno masę turinčius asmenis. Kadangi rūkymas gali būti susijęs su nerimo jausmu, o fizinis aktyvumas sumažina nerimą, tai gali būti ir rūkymo mažinimo ar net nutraukimo priemone. Tyrimas parodė, kad nerimas buvo tiesiogiai susijęs su mažesniu fizinio krūvio toleravimu. Duomenys rodo, kad fiziniai pratimai yra veiksminga ir būtina priemonė mažinanti nerimo jausmą tarp rūkančių ir per didelį svorį turinčių žmonių [88]. Fiziniai pratimai yra veiksminga ne tik nerimo, bet ir depresijos gydymo priemonė, o tai yra labai aktualu, kadangi tai yra pagrindinės psichikos sveikatos ligos, su kuriomis susiduria daugybė žmonių. Remiantis tyrimų duomenimis, pagrindinės priežastys, trukdančios užsiimti fiziniais pratimai yra šeimos ir draugų palaikymo trūkumas (labiau būdingas vyrams nei moterims), motyvacijos trūkumas, bloga nuotaika (liūdesys, pyktis), jaučiamas nuovargis, pritrūksta pasitikėjimo savimi ir savo jėgomis. Tačiau nemažai žmonių buvo susidomėję depresijos gydymo programa fiziniais pratimais, kas rodo tokio gydymo pobūdžio reikiamumą. Tyrime dalyvavo 102 žmonės, kuriems buvo tikėtina didelė depresija. Remiantis fizinio aktyvumo gairėmis 22,5 proc. iš tyrime dalyvavusių žmonių buvo fiziškai neaktyvūs, 49,0 proc. nepakankamai aktyvūs, o 28,4 pakankamai aktyvūs. Dalyviai pranešė apie fizinio aktyvumo formą, kurios norėtų specialiai depresijos gydymui. Vaikščiojimas (30 proc.), svorių kilnojimas (16,3 proc.), joga (9,2 proc.) ir šokiai (9,2 proc.) buvo labiausiai pageidaujamos fizinio aktyvumo rūšys tarp sergančiųjų depresija. Vaikščiojimas buvo pageidaujamas
22 tarp abiejų lyčių, o kitos veiklos skyrėsi tarp lyčių. Vyrams labiau aktualus svorių kilnojimas, o moterims jogos užsiėmimai. Nustatyta, kad dalyviai, kurių fizinis aktyvumas buvo pakankamas yra labiau suinteresuoti depresijos programos pratybomis. Respondentam buvo svarbu, kad užsiėmimai vyktų kelis kartus per savaitę, truktų 30-60 min., fizinius pratimus būtų galima atlikti ir namuose, prižiūrėtų treneris, kuris suteiktų ne tik informaciją apie pratimų atlikimą, bet ir prižiūrėtų bei motyvuotų. Remiantis tyrimo duomenimis, nustatyta, kad fiziniai pratimai yra depresijos gydymo priemonė bei motyvuoja žmones imtis veiksmų gerinant savo psichinės ir fizinės sveikatos būklę [89]. FA yra tiek prevencinė, tiek gydymo priemonė lėtinių neinfekcinių ligų mažinimui, todėl labai svarbu, kad žmonės reguliariai užsiimtų mėgstama fizine veikla.
Fizinio aktyvumo rekomendacijos
Fizinis aktyvumas yra būtinas sveikos gyvensenos veiksnys. Tyrimais įrodyta, kad nuolatinis ir reguliarus fizinis aktyvumas sumažina lėtinių neinfekcinių ligų riziką, pagerina savijautą bei yra gydomoji priemonė tam tikrų ligų gydymui [90]. 18-65 metų amžiaus grupės suaugusiems žmonėms yra rekomenduojamas sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas bei aktyvus poilsis (vaikščiojimas, važiavimas dviračiu), namų ruošos darbai, profesinė veikla, žaidimai, sporto ar kita fizinio aktyvumo veikla kuri įgyvendinama kasdieninių užsiėmimų pagalba su šeima, draugais ar bendruomene. Siekiant pagerinti širdies ir kvėpavimo sistemų būklę, raumenų jėgą ir ištvermę, kaulų tvirtumą, bendrą organizmo funkcinę sveikatą bei sumažinti nerimą bei depresiją. Šiai amžiaus grupei rekomenduojama:
Per savaitę ne mažiau kaip 150 minučių skirti vidutinio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai arba ne mažiau kaip 75 minutes didelio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai arba šių veiklų kombinaciją.
Aerobinė veikla turėtų būti atliekama ne trumpesniais kaip 10 minučių intrevalais.
Norintys gauti teigiamą poveikį sveikatai, suaugusieji turi vidutinio intensyvumo aerobinę fizinę veiklą padidindi iki 300 minučių per savaitę, o didelio intensyvumo aerobinę fizinę veiklą iki 150 minučių per savaitę. Arba taikyti šių veiklų kombinaciją.
Raumenų stiprinimo pratimus atlikti bent 2 kartus per savaitę, įtraukiant dideles raumenų grupes.
23 65 metų ir vyresnių žmonių fizinė veikla apima laisvalaikio ir pramogų fizinę veiklą, mobilumą (važiavimas dviračiu, ėjimas), namų ruošos fizinį aktyvumą, profesinį (jei asmuo dar dirbantis), žaidimus ir suplanuotą mankštinimąsi [91].
1.8 Fizinis pajėgumas
Fizinis pajėgumas – tai žmogaus galėjimas kuo veiksmingiau dirbti tam tikrą fizinį darbą ( įveikti fizinius krūvius, siekti rezultatų). Tai sveikatos ir fizinio parengtumo gerinimo prielaida. Fizinis pajėgumas priklauso nuo aplinkos, įgimtų ypatybių, gyvensenos (mitybos, fizinio aktyvumo, motyvacijos). Jį apibūdina kraujotakos bei kvėpavimo sistemų galingumas, medžiagų apykaitos ir nervų sistemos ypatumai, judamieji įgūdžiai, raumenų jėga ir ištvermė bei kūno sandara [10]. Fizinis pajėgumas ir akyvus gyvenimo būdas turi tiesioginį ryšį su žmogaus sveikata.
Su sveikata susijusio fizinio pajėgumo komponentai:
Aerobinis pajėgumas- širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos gebėjimas aprūpinti organizmą deguonimi esant ilgai trunkančiai, nepertraukiamai fizinei veiklai.
Raumenų jėga – raumens ar raumenų grupės gebėjimas susitraukti įveikiant pasipriešinimą. Raumenų ištvermė – raumens ar raumenų grupės gebėjimas be nuovargio susitraukinėti kuo
ilgesnį laiką.
Lankstumas – sąnario judesio amplitudė nejaučiant diskomforto.
Kūno sudėtis - procentinė riebalų ir liesos kūno masės santykis organizme.
Nusiskundimų dėl sveikatos būklės nukrypimų turi net 71 proc. 34-45 metų ir 88 proc. 55-64 metų vyrai ir moterys. Mūsų sveikatos būklę įtakoja daugelis veiksnių: žmogaus genotipas, gyvenimo rėžimas, elgesio bei mitybos įpročiai, aplinka ir kt. Net 53 proc. optimalios sveikatos palaikymo priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, kurį sudaro kryptinga ir reguliari fizinė veikla. Fizinė veikla didina fizinį pajėgumą ir darbingumą, o tinkamos fizinio aktyvumo formos gali išsprsęsti tokias problemas kaip: širdies nepakankamumą, padidėjusį kraujospūdį, taikyti diabeto bei vėžio
24 profilaktikai, todėl fiziniai pratimai yra būtini visų amžiaus grupių žmonėms.30-69 metų pradedantiems mankštintis žmonėms sveikatinimo veiklą reikėtų pradėti nusistačius problemą, numatant problemos sprendimo būdą, planuojant veiksmų tarpinius rezultatus bei darant sprendimus ir juos įvertinant. Mankštintis reikėtų bent 2-3 ar daugiau kartų per savaitę, 2,5-3 val. po valgio, o baigti 1-1,5 val. iki valgio. Žmogaus fizinį parengtumą nurodo šios ypatybės: greitumas, vikrumas, jėga, ištvermė, lankstumas, o esant neaktyviam gyvenimo būdui su amžiumi šie gebėjimai silpsta, kartu mažėjant ir fiziniam pajėgumui. Veiksmingiausi ir dažniausiai atliekami fiziniai pratimai, gerinantys fizinius gebėjimus bei organizmo sisitemų funkcionavimą yra ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, slidinėjimas ir kt. Šių pratimų atlikimas, trunkantis 20-35 min., kai pulsas 120-130 k./min. gerina širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemas, stiprina raumenis, kaulus ir bendrą organizmo darbingumą [92].
TYRIMO ORGANIZAVIMAS
Tyrimas buvo atliktas LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje. Šis tyrimas yra skirtas 45-60 metų amžiaus rizikos grupių asmenims, kurie dalyvauja, asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-913. Taip pat dalyvauti galėjo ir jaunesni nei norodyto amžiaus asmenys, pagal sveikatos būklę priskirtini rizikos grupės asmenims. Šeimos gydytojas, prie kurio yra prisirašęs rizikos grupės asmuo buvo informuojamas apie padidėjusią tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligmis bei cukriniu diabetu ir gavo pasiūlymą dalyvauti sveikatą stiprinančioje programoje. Apie rizikos grupėje esančio asmens sutikimą dalyvauti programoje, gydytojas įrašo ambulatorinėje žmogaus sveikatos istorijoje (forma 025/a). Į šią programą žmonės buvo kviečiami asmeniškai, gavus iš šeimos gydytojo asmens sutikimą bei kontaktus. Kiekvienam sutikusiam dalyvauti tyrime buvo skambinama asmeniškai, suteikta visa informacija apie tyrimą bei stiprinimo programą, išsiųsti grafikai su datomis, kuriomis dienomis ir valandomis vyks tam tikri užsiėmimai. Sutikę asmenys dalyvavo gyvensenos, stiprinančios sveikatą mokymuose. Programos tikslas išmokyti žmogų tinkamai keisti gyvenseną, tinkamai pasirinkti fizinį aktyvumą ir pakankamai judėti, valdyti stresą bei rinktis sveikatai palankią mitybą. Mokymus sudarė teorinė bei praktinė dalys.Prieš tyrimą buvo atliekami antropometriniai matavimai. Žmonės buvo sveriami “Tanit“ svarstyklėmis, kurios parodė žmogaus svorį, KMI (kūno masės indeksą), riebalų bei raumenų procentinę dalį. Taip pat tiriamieji atliko kelis testus, kurie parodė žmogaus fizinį pajėgumą. Fizinio pajėgumo tetsų pagaba įvertinome plaštakos jėgą, gyvybinę plaučių talpą, pulsą ir pulso atsistatymą po fizinio krūvio (20
25 pritūpimų). Surinkus pirminius duomenis apie žmogaus sveikatą, buvo taikyta gyvensenos intervencija. Du mėnesius Šeimos Medicinos Klinikoje vyko užsiėmimai, kurių metu buvo teikiama informacija apie sveiką gyvenseną ir jos įtaką lėtinių neinfekcinių ligų valdymui. Gyvenseno mokymai apėmė mitybos, fizinio aktyvumo bei psichologijos temas. Šių mokymų metu vyko ir praktiniai užsiėmimai: buvo vedamos mankštos, aiškinama pratimų atlikimo technika, pakartojimų skaičius bei svarba sveikatai. Sukurti specialūs pratimai širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupėje esantiems žmonėms. Pratimai suskirstyti į 3 dalis: pratimai rankų raumenims, pratimai liemeniui bei pratimai kojų raumenims. Buvo padaryti 3 video. Kad žmonėms būtų aišku ir suprantama, po mankštų atlikimo su specialistu, buvo išdalintas popierinis pratimų atlikimo variantas, kuriame buvo aprašoma pradinė padėtis, kvėpavimas bei galutinė padėtis [žr. priede]. Taip pat kiekvienas tiriamasis gavo vaizdinį pratimų variantą (video) bei individualius fizinio aktyvumo receptus, kuriuose buvo nurodoma rekomenduotinas fizinio aktyvumo intensyvumo krūvis, laikas bei forma, kad pratimus atliktų reguliariai ir mankštintųsi namuose.
Tiriamieji. Pirmame tyrime viso dalyvavo 36 žmonės. 18 buvo kontrolinėje grupėje, lygiai tiek pat širdies ir kraujagyslių ligų rizikos (tiriamojoje) grupėje. 8 iš jų buvo vyrai, likusios 28-ios buvo moterys. Po intervencijos, antro tyrimo metu atkrito pusė žmonių. Širdies ir kraujagyslių ligų (tiriamojoje) grupėje liko 11 žmonių, iš kurių buvo 3 vyrai ir 8 moterys, o kontrolinėje grupėje 8 žmonės, kurią sudarė tik moterys. Dalyvių amžius nuo 45 m. iki 73 metų.Tiriamosios grupės amžiaus vidurkis yra 59 + - 7,7 m., o kontrolinės grupės vidurkis 56 + - 3,9 m.
2 lentelė. Amžiaus vidurkis tarp grupių
59,09 56,38 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Tiriamoji Kontrolinė Am žiu s, m eta i
26 Lytis Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė
Moterys 8 8
Vyrai 3 0
3 lentelė.Lyčių pasiskirstymas tarp grupių
Tyrimo tipas. Buvo pasirinkta experimentinio tyrimo rūšis, kadangi lyginamos dvi grupės - tiriamoji ir kontrolinė. Eksperimentinis tyrimas buvo pasirinktas todėl, kad siekta įvertinti gyvensenos mokymų poveikį fiziniam pajėgumui, asmenų esančių širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupėje. Tyrimo privalumas, kad taikyti metodai yra palyginami tam pačiam asmeniui. Trūkumai, kad pacientui neatvykus pakartotiniam tyrimui po intervencijos, jis iškrenta iš tyrimo, maža tiriamųjų imtis.
Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant programų paketą SPSS 22.0 for Windows bei Microsoft Office Exel. Rezultatų skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, jei statistinis reikšmingumas buvo p<0,05.
27
TYRIMO METODIKA
Tyrimui atlikti buvo naudojamas fizinės būklės įvertinimas. Vertinimas susideda iš 5 komponentų: ūgis ir svoris, FVC (gyvybinė plaučių talpa), plaštakos jėga, pulsas, AKS ir pulso atsistatymas. Antropometriniai matavimai buvo atliekami „Tanit“ svarstyklėmis, kuriomis buvo vertinamas kūno masės indeksas (KMI), riebalinė masė, raumeninė masė ir visceraliniai riebalai prieš tyrimą bei po jo, o gauti duomenys lyginami tose pačiose grupėse bei tarpusavyje.
1. Ūgio ir svorio santykis apskaičiuojamas svorį gramais dalinat iš ūgio centimetrais.
2. Plaštakos jėga matuojama dinamometru. Žmogus stovėdamas tiesiai, atsukęs ranką į priekį bei sulenkęs 900
kampu maksimaliomis pastangomis suspaudžia dinamomentrą, tą patį pakartoja ir su kita ranka. Rezultatas vertinamas tos rankos, kuri yra stipresnė.
2 pav. Hidraulinis rankos dinamometras
3. Forsuota gyvybinė plaučių talpa (FVC) ml. – tai oro kiekis, kurį žmogus po maksimalaus įkvėpimo gali maksimaliai iškvėpti. Įprastai ir ramiai kvėpuodami tiriamieji prašomi lėtai bei maksimaliai giliai įkvėpti ir nesulaikius kvėpavimo kuo greičiaau iškvėpti į matavimo aparatą. Buvo atliekami 3 bandymai. Pagal geriausio bandymo duomenis buvo išmatuojama forsuoto iškvėpimo talpa per sekundę bei didžiausias įkvėpimo ir iškvėpimo greitis.
28 3 pav. Gyvybinės plaučių talpos matavimas
4. Širdies ir kraujagyslių sistema buvo vertinama arterinio kraujo spaudimo bei pulsas matavimu kraujospūdžio aparatu. Pulso ir AKS apskaičiavimo formulė:
Pulsas[k/min]*AKS[mmHg] 100
Esant padidėjusiam pulsui bei arteriniam kraujospūdžiui didėja galutinis skaičius, kuris sumažina lemiamą rezultatą (rezultatų įvrtinimo skalėje).
4 pav. Kraujospūdžio matavimo aparatas
5. Pulso atsistatymui nustatyti buvo reikalingas fizinis krūvis. Prieš krūvį pamatuojamas pulsas ramybėje. Asmuo atlikęs 20 pritūpimų atsisėda ir suskaičiuojama per kiek laiko pulsas atsisato. Aukštu atsistatymu yra laikoma, kai pulsas po fizinio krūvio susinormalizuoja per 50 s. ir greičiau, aukštesnis nei vidutinis, kai atsistato per 1 min.- 1.20 min. Žemu atsistatymu laikoma, kai pulsas atsistato daugiau kaip per 3 min.
29 5 pav. Pritūpimas
KMI, riebalinė bei liesojo raummenų masė ir visceraliniai (vidiniai) riebalai buvo matuojami „Tanit“ svarstyklėmis. Žmogus basomis kojomis atsistoja ant svarstyklių, paima į abi rankas laikiklius ir ramiai stovėdamas laukia kol bus pamatuojami duomenys.
6 pav. Kūno kompozicijos analizatorius
Atsižvelgiant į kūno kompozicijos matavimo rezultatus, kūno masės indeksą (KMI) bei fizinės būklės duomenis, kiekvienam žmogui individualiai bvo sudaromi fizinio aktyvumo receptai su fizinio aktyvumo formos, laiko bei intensyvumo rekomendacijomis. FA receptas suteikia žmogui aiškumo bei paprastumo kasdienėje veikloje. Asmuo tikslingai žino kokia fizinės veiklos forma jam yra reikalinga ir tinkama stiprinant sveikatą bei fizinį pajėgumą, žino kiek laiko ir kaip dažnai reikia atlikti jam rekomenduojamus pratimus ar veiklas. Taip pat kiekvienas tyrime dalyvavęs žmogus gavo specialiai
30 sukurtus fizinius pratimus, skirtus rankų, kojų bei liemens stiprinimui (žr. priede). Pratimai buvo suskirstyti tam, kad žmonėms būtų paprasčiau ir aiškiau surasti būtent jam reikalingus pratimus. Rankų raumenų stiprinimui skirti 9 pratimai su variacijomis (pasunkinimas bei palengvinimas), liemens bei kojų stiprinimą sudaro po 10 pratimų su palengvinimų bei pasunkinimų variacijomis.
Fizinio aktyvumo vertinimui buvo naudojamas Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas. Jį pildė tiek tiriamoji tiek kontrolinė grupės viso tyrimo pabaigoje. Klausimynu buvo vertinamas paskutinių 7 dienų fizinis aktyvumas. Tiriamieji turėjo atsakyti kiek dienų ir valandų per savaitę užsiimė labai intensyvia fizine veikla, vidutiniškai intensyvia veikla bei vaikščiojimu. Klausimynu buvo įvertinamas asmens fizinio aktyvumo lygis: nepakankamas, vidutinis, aukštas ir labai aukštas.
MET- tai rodiklis, išreiškiantis fizinės veiklos intensyvumą. Jis buvo vertinamas apskaičiavus laiką, kurį asmuo praleido užsiimdamas skirtingo intensyvumo (vaikščiojimu, viditiškai intensyvia ar labai intensyvia) fizine veikla.
