KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Profilaktinės medicinos katedra
DAIVA JUODIENĖ
MOTINŲ VIDINĖS DARNOS IR MOTINOS DARNOS SU
KŪDIKIU SĄSAJOS
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS
(Visuomenės sveikata)
Mokslinė vadovė m. dr. Eglė Markūnienė
Konsultantas prof. Apolinaras Zaborskis
TURINYS
1. ĮVADAS 6
2. DARBO TIKSLAS, UŢDAVINIAI, HIPOTEZĖ 8
3. LITERATŪROS APŢVALGA 9
3.1 Vidinės darnos samprata 9
3.1.1 Vidinė darna ir psichologinė sveikata 14
3.1.2 Vidinis darnos ir kai kurių psichologinių ypatumų sąsajos 16
3.2 Vidinės darnos formavimasis vaikystėje ir paauglystėje 16
3.3 Vidinės disharmonijos poţymiai 18
3.4 Motinos ir kūdikio ryšio formavimasis 19
4. KONTINGENTAS IR TYRIMO METODAI 22
4.1 Tiriamųjų atranka, tyrimo procedūra 22
4.2. Kontingento charakteristika 22
4.3 Klausimynai 23
4.3.1. Bendrųjų duomenų klausimynas 23
4.3.2. Vidinės darnos klausimynas 23
4.4 Duomenų analizės metodai 25
5. DARBO REZULTATAI 26
5.1 Motinos vidinė darna 26
5.1.1 Motinos vidinės darnos testo įvertinimas (pirmasis tyrimas) 26
5.1.2. Motinos vidinės darnos veiksniai 29
5.1.3 Motinos vidinės darna praėjus 6 mėnesiams po kūdikio gimimo 34
5.1.4. Motinos vidinės darnos ryšys su kūdikio ţindymo trukme 35
5.2 Motinos darna su kūdikiu 37
5.2.1 Motinos darnos su kūdikiu testo įvertinimas 37
5.2.2. Motinos darnos su kūdikiu veiksniai 40
5.2.4. Ryšys tarp motinos vidinės darnos ir motinos darnos su kūdikiu skalių 43
6. REZULTAŲ APTARIMAS 45
7. IŠVADOS 47
8. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 48
9. PRIEDAI 49
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Vaikų ir jaunimo sveikata)
MOTINŲ VIDINĖS DARNOS IR MOTINOS DARNOS SU KŪDIKIU SĄSAJOS Daiva Juodienė
Mokslinė vadovė m.dr. Eglė Markūnienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra.
Kaunas; 2007. 60 p
Darbo tikslas: Ištirti ţindančių motinų vidinę darną, motinos su kūdikiu darną ir šių veiksnių
sąsajas su ţindymo trukme.
Uţdaviniai: 1. Įvertinti ţindančių motinų vidinę darną; 2. Išanalizuoti motinos darną su
kūdikiu; 3. Nustatyti motinos vidinės darnos ir motinos darnos su kūdikiu sąsajas. 3. Nustatyti darnos veiksnių ryšį su ţindymo trukme.
Tyrimo metodai: Tyrimo objektas – ką tik pagimdţiusios motinos ir auginančios kūdikius iki
6 mėn. Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimas susidėjo iš dviejų etapų. Pirmasis tyrimas vyko pirmąją savaitę motinai pagimdţius kūdikį, antrasis – 6 mėn. po kūdikio gimimo. Tyrimui buvo atrinktos motinos, gimdţiusios KMUK, Pr. Maţylio ir Krikščioniškuose gimdymo namuose. Pirmojo tyrimo metu buvo apklaustos 493 motinos. Antrajame tyrime pakartotinai apklausta 141 motina. Atsako daţnis sudarė 35,6 proc.
Rezultatai: Tyrimo duomenimis, motinoms kurioms kūdikis buvo planuotas, visų darnos
skalės sričių ir visos skalės, balų sumos vidurkis buvo didesnis negu toms motinoms, kurioms kūdikis buvo neplanuotas (p<0,001). Išsimokslinimas statistiškai reikšmingai veikė vidinės darnos suprantamumo (p=0,006), kontroliavimo jausmų sritis (p=0,038) ir visą skalę (p=0,005). Šeimyninė padėtis siejosi tik su motinos vidinės darnos prasmingumo jausmu (p=0,003). Motinos darna su kūdikiu statistiškai reikšmingai siejosi su gimdymo eiliškumu. Motinos kurios pagimdė antrą ar trečią vaiką, turėjo stipresnį prasmingumo (p=0,055), suprantamumo jausmą (p=0,015). Nuo to, ar kūdikis buvo planuotas, priklausė prasmingumo (p=0,045), kontroliavimo jausmas (p=0,037). Motinos, pasiţyminčios stipria vidine darna, taip pat pasiţymi ir stipria darna su kūdikiu (p<0,001). Duomenų analizė buvo atlikta remiantis statistiniu paketu SPSS (12,0 versija).
Išvados: 1. Motinos vidinė darna statistiškai reikšmingai siejosi su poţymiu, ar kūdikis buvo
planuotas. Išsimokslinimas statistiškai reikšmingai veikė suprantamumo ir kontroliavimo jausmų sritis. Šeimyninė padėtis siejosi tik su motinos vidinės darnos prasmingumo jausmu. Motinos vidinė darna po gimdymo iki 6 mėn. nekito. 2. Motinos darna su kūdikiu statistiškai reikšmingai siejosi su gimdymo eiliškumu ir su tuo, ar kūdikis buvo planuotas. 3. Motinos darna su kūdikiu lyginant visas skalės sritis buvo stipresnė negu motinos vidinė darna. 4. Motinos vidinė darna bei motinos darna su kūdikiu neturėjo statistiškai reikšmingo ryšio su kūdikio ţindymo trukme.
SUMMARY
Public Health (Children and youch’s health)
RELATIONS BETWEEN MOTHER‘S SENSE OF COHERENCE AND MOTHER‘S COHERENCE WITH A BABY
Daiva Juodiene
Scientific tutor Egle Markuniene, MD,PhD
Kaunas Medicine University, Faculty of the Public Health, Department of prophylactic medicine
Kaunas; 2007.60 p
Objective: To study mother„s sense of coherence (SOC), the mother„s coherence with a baby
and influence of these factors to the duration of breastfeeding.
Tasks: 1. To evaluate sense of coherence of the mothers; 2. To analyze the mother„s
coherence with a baby; 3. To evaluate relations between mother„s sense of coherence and mother„s coherence with a baby. 4. To assess the influence mother„s sense of coherence and mother„s baby coherence to the duration of breastfeeding.
Methods of the study: Object of the research – mothers after their delivery and after six
months. Method of the research – anonymous questionnaire survey. The research consisted of two stages. The first research was performed in the first week after the mother gave a birth to her baby, the second one – the same mothers 6 months after the baby was born. For the research, the mothers giving birth in Kaunas Medical University Hospital, Pr. Mazylis and Christian maternity home were chosen. In the first research, 493 mothers were surveyed. In the second research, 141 mothers were surveyed one more time. The response rate was 35.6%.
Results: According to the data of the research, the average sum of points of the ranges of the
SOC and the total SOC was higher of the mothers who had planned a baby than of these ones who had not planned a baby (p<0.001). The education influenced the ranges of comprehensibility of the SOC (p=0.006), the ranges of manageability (p=0.038) and the total scale of SOC (p=0.005). The marital status was related to the mother„s SOC component of meaningfulness (p=0.003). The mother„s coherence with her baby was related to the succession of the baby„s births. These mothers who gave a birth to the second or third baby had a stronger meaningfulness (p=0.055), comprehensibility (p=0.015). The meaningfulness (p=0.045), manageability (p=0.037) were related on if the baby was planned. If mothers have strong SOC, we got strong coherence mother„s with a baby (p<0.001). The analysis of the data have been processed by the SPSS for Windows (12,0 version).
Conclusions: 1. The mother„s SOC was related to the factor if the baby was planned. The
education influenced the ranges of comprehensibility and manageability. The marital status was related to the mother„s SOC component of meaningfulness. The mother„s SOC was stable after 6 months. 2. The mother„s coherence with her baby was related to the succession of the births and if this baby was planned. 3. The mother„s coherence with her baby was stronger than the mother„s SOC after comparing all the ranges of the scale. 4. The mother„s SOC and the mother„s coherence with her baby did not have a significant relation to the duration of breastfeeding.
1. ĮVADAS
Aktualumas. Naujagimystės ir kūdikystės laikotarpis ypač svarbus tolesnei sveiko
ţmogaus raidai. Šio laikotarpio svarba nagrinėjama medikų, psichologų, sociologų, pedagogų ir kt. XX a. viduryje medicinoje ypač pagausėjo mokslinių tyrimų, įrodančių motinos pieno ir ţindymo teigiamą įtaką kūdikio ir motinos sveikatai. Lietuvos tyrinėtojai nustatė, jog 4 ir daugiau mėn. natūraliai maitintų kūdikių psichomotorinė raida yra geresnė nei dirbtinai maitintų (Levinienė, 1990; Kudzytė, 1993).
Psichologai (Winnicott, Erikson) aprašė motinos ir vaiko ryšio įtaką vaiko samenybės formavimuisi, minėdami ţindymą, kaip vieną iš svarbiausių darnios asmenybės raidos veiksnių. Vidinės darnos jausmas skatina ţmogų naudotis sveikatos ir vidinių galimybių ištekliais (Markovienė, 2001).
Vidinė darna – tai gebėjimas matyti pasaulį valdomą, suvokiamą, prasmingą. Pagal A. Antonovsky (1987), vidinė darna yra siejama su geresniu atsparumu stresui ir sveikata. Ji yra centrinė saliutogenezės teorijos sąvoka. Remdamasis savo tyrimais, A Antonovsky teigia, jog tai vidinės darnos jausmas (Sence of Coherence). Ţmogus, pasiţymintis stipriu darnos jausmu, bus motyvuotas ir trokš susidaroti su stresoriais. Anot E. Markūnienės (2003), ši koncepcija labai tinkama, nagrinėjant ţmogaus raidos kūdikystės laikotarpį. Ţmogaus sveikata prasideda ne tik motinos įsčiose, bet ir po gimimo. Ji prasideda nuo ryšio su motina, šilumos, sotumo, saugumo. Autorius kelia klausimą, kas verčia motinas elgtis taip, kad jų elgesys, veikla, nuostatos stiprintų jų atţalų sveikatą?
Vidinė darna yra vienas iš ţmogaus sveikatos išteklių, susijusių su individo padėtimi visuomenėje, socialine ekonomine padėtimi, šeimos, darbo aplinka, bet labiausiai priklauso nuo vidinių savybių (Pileckaitė-Markovienė, 2002). Ţmogaus motyvacija yra vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių įveikti sunkumus, siekiant tikslo (Mayers, 2000).
Reikia pripaţinti kad gera pradţia yra viso gyvenimo pagrindas. Vaiko asmenybės vystymasis labai priklauso nuo tėvų, nes jie ne tik perduoda paveldėjimo galimybes, bet ir sudaro pačią reikšmingiausią jo aplinkos dalį. Vienas svarbiausių reikalavimų motinai ir tėvui yra kuo didesnis jų fizinis, ir ypač psichinis, jautrumas kūdikio poreikiams. Tik aukštos vidinės darnos, harmoningai gyvenančio, neslegiamo vidinių konfliktų ţmogaus fizinė ir psichologinė savijauta bus gera, jis tikės savo sėkme, reliai vertins galimybes, bus atviras naujiems patyrimams. Tik toks ţmogus gali būti gera mama ir tėvas, sektinas jaunai, besiformuojančiai asmenybei.
Mokslinis naujumas
Kūdikio maitinimas yra neatsiejama jo prieţiūros dalis (Markūnienė, 2003). Tačiau dar trūksta išsamesnių duomenų, kaip skiriasi kūdikio prieţiūra bei motinos ir kūdikio ryšių formavimasis priklausomai nuo maitinimo būdo, t.y. ţindymo ir dirbtinio kūdikio maitinimo. Motinos motyvacija ţindyti savo kūdikį ir įveikti sunkumus bei jos darna su kūdikiu literatūroje maţai nagrinėjama. Daţnai susiduriame su mokslinio ir praktinio gyvenimo paradoksu. Nors mokslas įrodo motinos pieno ir ţindymo nepakeičiamumą ţmogaus kūdikiui bei vėlesnei ţmogaus sveikatai ir darnios asmenybės raidai, bet ţindomų kūdikių daugėja labai lėtai, o kai kuriose pasulio šalyse netgi maţėja.
Praktinė reikšmė
Gauti duomenys gali būti panaudoti planuojant ir įgyvendinant projektus, skirtus ruošti jaunus ţmones tėvystei bei kelti medicinos darbuotojų, dirbančių gimdymo namuose ir pirminės sveikatos prieţiūros centruose, kvalifikaciją psichologijos (asmenybės darnos) srityje. Tyrimo rezultatai leidţia geriau paţinti motinų vidinę darną ir jos santykius su kūdikiu, kas gali būti naudinga organizuojant medicininę kūdikių prieţiūrą gimdymo namuose. Vidinė darna turi būti formuojama nuo pačios vaikystės.
2. DARBO TIKSLAS, UŢDAVINIAI, HIPOTEZĖ
Darbo tikslas – Ištirti ţindančių motinų vidinę darną, motinos su kūdikiu darną ir šių
veiksnių sąsajas su ţindymo trukme.
Tyrimo uţdaviniai:
1. Įvertinti ţindančių motinų vidinę darną. 2. Išanalizuoti motinos darną su kūdikiu.
3. Nustatyti motinos vidinės darnos ir motinos darnos su kūdikiu sąsajas. 4. Nustatyti darnos veiksnių ryšį su ţindymo trukme.
Hipotezė
3. LITERATŪROS APŢVALGA
3.1. Vidinės darnos samprata
Vidinė darna, pasireiškianti ţmonių ramumu, atvirumu bei pasitikėjimu savimi ir kitu ţmogumi, yra svarbi sėkmingo maitinimo krūtimi ir nuoseklaus asmenybės brendimo prielaida. Psichologinėje literatūroje sutinkami įvairūs poţiūriai į tai, kas yra vidinė darna. Humanistas C. Rogersas (1951), pasak M. Pileckaitės-Markovienės (2001), nagrinėdamas harmoningai gyvenančio ţmogaus sampratą, išskyrė kelias jos savybes. Harmoningai gyvenantis ţmogus yra atviras savo patyrimams. Dėl to jame, kiekvienas stimulas, kuris atsiranda organizme ar ateina iš aplinkos, yra laisvai perduodamas per nervų sistemą, nėra iškraipomas savigynos mechanizmų. Toks ţmogus suvokia savo egzistenciją, kiekvienas akimirksnis jam yra naujas, nepatirtas ir įdomus. Harmoningai gyvenantis ţmogus geba savojo „Aš“ valios dėka reguliuoti, kontroliuoti, derinti atskiras asmenybės dalis, nė vienos iš jų neuţgniauţdamas, neslopindamas.
M. Pileckaitė-Markovienė (2001) (cit. pgl. G. Coaną 1984) vidinę ţmogaus darną traktavo kaip vieną iš optimalios asmenybės bruoţų. Autoriaus manymu, vidinę darną sudaro sėkmingas prisitaikymas, normų atitikimas ir laimės jausmas. Gerai prisitaikęs ţmogus nejaučia vidinių konfliktų, trikdančių emocijų. Jis tiki savo sėkme, bet kartu reliai vertina savo galimybes, yra atviras naujiems patyrimams.
Pasak M. Pileckaitės-Markovienės (2001), J. Pikūnas (1990) darnios asmenybės ugdymosi veiksniu laikė hierarchinės vertybių ir motyvų sistemos, kurioje aukštesni lygiai dominuoja ţemesniu atţvilgiu formavimąsi. Autorius pabrėţė, kad darni asmenybė jaučia harmoniją su pasauliu, ţmonėmis ir pačiu savimi. Toks ţmogus yra dora asmenybė. Moralinių normų paţeidimas tokiam ţmogui yra jo paties asmenybės vientisumo paţeidimas.
M. Pileckaitė-Markovienė (2001) (cit. pgl T. Florenskaja 1976) teigė, jog asmenybės darna priklauso nuo to, kiek aukštesnio lygio savybės yra suderintos su ţemesnio lygio savybėmis. Harmoningos asmenybės santykiai gali būti pavaizduoti triaše piramide, kurios pagrindas yra sąmonė ir pasąmonė, sąmoningi ir nesąmoningi elgesio bei veiklos motyvai. Asmenybės harmonija – glaudus ryšys tarp jos savybių ir raidos. Vidinės darnos formavimuisi labai svarbi ţmogaus motyvacija. Harmoningas asmenybės ugdymasis įmanomas tik tada, kai intelektualinė ir motyvacinė sferos vystosi beveik vienodai, šiek tiek pirmaujant intelektualinei.
Psichoanalitinės krypties atstovas H. Kohutas (1982), pasak M. Pileckaitės-Markovienės (2001) pabrėţė, jog svarbūs du asmenybės savirealizacijos komponentai: didelės, reikšmingos ambicijos ir esminiai idealūs tikslai. Pasak H. Kohuto, sveika, darni asmenybė būdama talentinga, gabi ir ambicinga, gali siekti idealių, asmeniškai prasmingų tikslų. M. Pileckaitė – Markovienė, R. Mackonienė (2003) teigia, vidinė darna yra vienas iš fizinės ir pschinės sveikatos išteklių.
Vadovaujantis psichoanalitiniu poţiūriu, galima teigti, kad integruoto ar suderinto Aš formavimasis vaikystėje – ilgas ir nuoseklus procesas. Šis procesas atspindi sintetinančias ir integruojančias Ego funkcijas, todėl svarbu analizuoti subjektyvų Aš jausmą, o ne Aš kaip struktūrą.
Taigi vidinę darną įvairūs autoriai suvokė nevienareikšmiškai. Vieni autoriai pabrėţė poreikių ir vertybių hierarchijos svarbą, kiti motyvacinį vidinės darnos aspektą. Apibendrinant galima teigti, jog vidinė darna reiškiasi vidiniu stabilumu, pozityviais santykiais su pasauliu ir pačiu savimi, ir pozityviai sąlygoja augančio ţmogaus asmenybės brendimą.
Pagal A. Antonovsky (1987), vidinė darna yra siejama su geresniu atsparumu stresui ir sveikata. Ji yra centrinė saliutogenezės teorijos sąvoka. Analizuojant saliutogenezės koncepciją, anot E. Markūnienės (2003), ji labai tinkama, nagrinėjant ţmogaus raidos kūdikystės laikotarpį. Ţmogaus sveikata prasideda ne tik motinos įsčiose, bet ir po gimimo. Ji prasideda nuo ryšio su motina, šilumos, sotumo, saugumo. Autorius kelia klausimą, kas verčia motinas elgtis taip, kad jų elgesys, veikla, nuostatos stiprintų jų atţalų sveikatą? Remdamasis savo tyrimais, A Antonovsky (1996) teigia, jog tai ţmogaus vidinės darnos jausmas (Sence of
Coherence). Ţmogus, pasiţymintis stipriu darnos jausmu, bus motyvuotas ir trokš susidoroti
su stresoriais. A. Antonovsky (1987) šį bruoţą pavadino prasmingumu. Tikės, kad gyvenimo iššūkiai suprantami. Šį bruoţą pavadino suprantamumu ir galiausiai tikės, kad yra pakankamai būdų įveikti stresoriams. Tai pavadino kontroliavimu. D.G. Mayers (2000), remdamasis Pittmann (1980) tyrimų rezultatais, nurodo dėsningumą: jei atpildas yra kontroliuojamojo pobūdţio, jis ugdo išorinę motyvaciją, o jei atlygis informuojamojo pobūdţio, stiprinantis pasitikėjimą savimi, savo kompetencija, veiklos prasmingumu, tai ugdoma vidinė motyvacija.
Išsamesnį vidinės darnos apibrėţimą pateikė A. Antonovsky (1985), plėtodamas saliutogenezės teoriją. Tai viena šiuolaikiškiausių sveikatos teorijų. Jis aiškina ne ligų prieţastis, o gilinasi į individo ir visuomenės sveikatos išsaugojimo veiksnius, sudarančius sveikatos išteklius, kurie palengvina gyvenimo sunkumų įveikimą. A. Antonovsky pritaria ir kiti (Heiman, 2004; M. Pileckaitė – Markovienė, 2002), kurie teigia, kad sveikata – tai tęsinys
nuo gerovės iki ligos. Ţmonės visą gyvenimą eina šiuo keliu gerovės link arba į ligą priklausomai nuo gebėjimo arba negebėjimo valdyti situacijas, sukeltas endogeninių arba egzogeninių stresorių.
M. Pileckaitė-Markovienė (2001) (cit. pgl A. Antonovsky 1995) aiškino, kodėl ţmonės yra sveiki, o ne kodėl jie serga, siūlė vertinti sveikatą kaip tarpininką tarp gerovės ir ligos.
A. Antonovsky vidinę darną apibūdino kaip globalią ţmogaus gyvenimo orientaciją ir išskyrė tris pagrindinius jos komponentus.
Pirmas darnos komponentas – tai aiškumo jausmas, suprantamumas. Turintis šį jausmą ţmogus yra tikras, kad iš vidinės ir išorinės aplinkos ateinantys impulsai yra aiškinami ir tikėtini, o ne migloti ir chaotiški. Toks ţmogus supranta daugelį aplinkos reikalavimų, o jei nesupranta, prašo kitų jam padėti ir paaiškinti.
Kitas vidinės darnos komponentas – gebėjimas kontroliuoti situaciją. Ţmogus, kurio šios kontrolės jausmas yra tvirtas, tiki, jog pats galės išspręsti problemą arba prašyti pagalbos ir jos susilaukti. Kontrolės jausmas yra silpnas, jei ţmogus jaučia, jog jį valdo įvykiai, jog negali pasitikėti jam svarbiais ţmonėmis arba gyvenimas jam yra neteisingas.
Trečias vidinės darnos komponentas – prasmingumo jausmas – reiškia, kad visi išoriniai ir vidiniai impulsai ir reikalavimai verti pastangų, pasiaukojimo, įsipareigojimų. Prasmės jausmas yra ţemas, jei ţmogus daugelį savo uţsiėmimų laiko nevertais pastangų ir beprasmiais.
A. Antonovsky išskyrė aštuonis vidinės darnos komponentų kombinacijų variantus (1 lentelė).
Vidinės darnos komponentų kombinacijos (pagal A.Antonovskį, 1995)
Tipai Komponentai Numatomi vidinės
darnos pokyčiai Suprantamumo lygis Gebėjimas valdyti situacijas Prasmingumo jausmas
I aukštas didelis stiprus stabilus
II ţemas didelis stiprus retai pasitaikantis III aukštas maţas stiprus tendencija pakilti IV ţemas maţas stiprus tendencija pakilti V aukštas didelis silpnas tendencija kristi VI aukštas maţas silpnas tendencija kristi VII ţemas didelis silpnas retai pasitaikantis VIII ţemas maţas silpnas stabilus
Grafoje „Numatomi vidinės darnos pokyčiai“ matyti tai, kiek ši darna yra stabili. Dviejų tipų (I ir VIII) visi trys vidinės darnos komponentai nekinta, jie yra aukšto arba ţemo lygio, dideli arba maţi, stiprūs arba silpni. Galima sakyti, kad tokie asmenys pasaulį suvokia labai stabiliai – kaip arba labai darnų, arba ne. II ir VII tipai pasitaiko labai retai, nes sunku tikėtis, kad kas nors manytų, jog sėkmingai išspręs problemas, nulemtas chaotiško ir nesuspėjamo gyvenimo.
Aukštas supratimo lygis negarantuoja, kad bus galima lengvai suvokti dabartį. III ir VI tipai yra nestabilūs ir priklauso nuo prasmingumo jausmo stiprumo. Neturintis šio jausmo ţmogus nustoja reaguoti į impulsus, vertinti aplinką, nejaučiama būtybės ieškoti išeities iš keblios situacijos. Jei prasmingumo jausmas yra stiprus, ţmogus randa vidinių ir išorinių galimybių, ir išsprendţia problemą, tada jo vidinė darna sustiprėja.
Ţmogus, turintis aukšto lygio supratimą ir didelį gebėjimą valdyti situaciją, nebesupras, kas vyksta aplinkui, praras vidinių ir išorinių išteklių kontrolę, jeigu neturės motyvacijos, jo vidinė darna susilpnės.
Vidinė darna yra susijusi su Ego stiprumu. Ţmogus, turintis stiprų Ego, gali ištverti stresą ir frustraciją, atidėti poreikių patenkinimą, išspręsti vidinius konfliktus ir emocines problemas, vadinasi, jis turi didelę vidinę darną.
Pagal M. Pileckaitės – Markovienės (2001) atliktus tyrimus galima išskirti ne tris, o keturis vidinės darnos komponentus: pasitikėjimą savimi, pasitikėjimą aplinka, aplinkos
reikalavimų priėmimą ir susidomėjimą gyvenimu. Autorė (2004a), tirdama jaunesniojo amţiaus vaikus, naudojo šiuos keturis vidinės darnos komponentus. Ji nustatė, jog aukštos vidinės darnos jaunesnieji moksleiviai, lyginant su ţemos ir vidutinės darnos moksleiviais, pasiţymi aukštesne vidine motyvacija bei geresniais mokymosi pasiekimais. A. W. Frenz su bendraautoriai (1993) vidinė darnos struktūrai nustatyti išskyrė net penkis vidinės darnos komponentus: suprantamumą, gyvenimo interesą, savęs efektyvumą, tarpasmeninį pasitikėjimą bei sugebėjimą prognozuoti. Vėliau buvo nutarta, kad nėra racionalu išskirti tris vidinės darnos komponentus, bet ši skalė yra geriau tinka matuoti vidinę darną kaip visumą. Tą patvirtino ir L.A. Sabroga Nunes (1999) tyrimai. Šiame darbe vidinės darnos komponentai vadinami prasmingumo, suprantamumo ir kontrolės jausmais, nes tiksliausiai atspindi originalų A. Antonovsky (1987) apibrėţimą.
Pasak M. Pileckaitės – Markovienės (2004b), pats svarbiausias yra prasmingumo komponentas, nes rodo asmens motyvaciją gerinti savo supratimą bei naudotis vidiniais priešinimosi resursais, t.y. teikia galimybę stiprinti aiškumo ir kontrolės jausmų parametrus. Tačiau efektyvus savęs valdymas priklauso nuo vidinės darnos kaip visumos. Asmens vidinė darna išreiškia individualius sunkumų įveikos gebėjimus, lemiančius fizinę sveikatą, socialinį prisitaikymą, socialinės aplinkos suvokimą ir aiškinimą bei situacinį elgesį.
Anot A. Antonovsky (1993), ţmogus, turintis aukštą vidinės darnos jausmą, lengviau išgyvena stresines situacijas bei turi geriau išlavėjusius streso įveikos mechanizmus. Vidinė darna yra glaudţiai susijusi su subjektyvios gerovės jausmu, o jos sutrikimai – su psichologiniu distresu, tačiau vidinės darnos negalima tapatinti su gerove arba laime. Neretai ţmogus gali būti laimingas arba jausti visokeriopą gerovę, bet nebūti garantuotas dėl ateities.
R. Kalėdienė, J. Petrauskienė, A. Rimpela (1999) tvirtina, kad vidiniai sveikatos ištekliai – vidinė darna, orientuojasi į tikslą, autonomiją, įsitikinimą, kad situacija kontroliuojama. Tai susiję su individo savybėmis ir gebėjimais reaguoti ir prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, o išoriniai – socialiniai ryšiai, socialinė integracija, pasitikėjimas parama, pasitenkinimas parama – susiję su ţmogiškaisiais ryšiais bei santykiais. Ši teorija leidţia išmatuoti ir įvertinti tokius sveikatos lygmenis kaip skausmo, funkcijų ribotumo, veiklos prasmę. Ţinoma, toks poţiūris turi ir trūkumų, nes gerovė neretai supaprastinama ją suvokiant kaip skausmo ar apribojimų nebuvimą.
Pagal S. Geyer (1997), emociniai ryšiai, bendravimas šeimoje, aplinkos pastovumas – tai veiksniai, turintys įtakos vidinės darnos formavimuisi. Aukšta savigarba ir gebėjimai, būtini sunkumams įveikti, lemia aukštos vidinės darnos vystimąsi. Asmens pastovumas ir nuoseklumas, apkrovimo balansas ir gebėjimas derinti darbą ir poilsį, dalyvavimas
visuomeniniame gyvenime, priimant svarbius sprendimus, daro įtaką vidinės darnos stiprumui.
T. Feldt su bendraautoriais (2003) atliktų tyrimų duomenimis, amţius neturi reikšmės vidinės darnos lygiui ir stabilumui.
D. Beresnevičienė (2003) rašo: ,,Psichologiškai sveiki ţmonės paprastai pozityviai suvokia savo ateitį, yra optimistai, geriau vertina save bei savo galimybes daryti įtaką ateities įvykiams“.
Pagal A. Bengtsson – Tops ir L. Hansson (2001) ir H. Karlsson, M. Joukamaa, V. Lehtinen (2000), psichologiškai sveikas ţmogus geba vykdyti jam keliamus reikalavimus, prisiimti atsakomybę uţ savo pasirinkimą, pajusti savo veiklos prasmę. Anot, H. J. Cohen su bendraautoriais (2002), gebėjimas įveikti esamą situaciją yra vienas veiksnių, daugiausiai lemiančių gyvenimo kokybę. Stipri vidinė darna yra susijusi su maţesniu vienišumo jausmu, depresija, stresu, nerimu, didesne savigarba.
J. H. Greaves, H. Feb (2003) atlikti tyrimai patvirtina ryšį tarp darnos, streso įveikos ir sveikatos. S. Suominen su bendraautoriais (2001) teigia, kad stipri vidinė darna pranašauja gerą sveikatą ir savijautą tiek vyrams, teik moterims. M. Kivimaki su bendraautoriais (2000) teigia, kad ţema vidinė darna lemia ligotumą.
Taigi ţmonės, turintys stiprų vidinės darnos jausmą, yra įsitikinę, kad daugelis jų gyvenimo įvykių bei pokyčių – suprantami, prasmingi, kontroliuojami ir nuo jų priklausomi. Visa tai yra tiesiogiai susiję su adaptacijos procesu, o kartu ir su sveikatos būkle. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad šiuolaikiniame sveikatos moksle vidinės darnos jausmas laikomas ypač svarbiu psichologiniu veiksniu turinčiu įtakos sveikatai, lemiančiu reakcijos į aplinkos pokyčius adekvatumą.
3.1.1 Vidinė darna ir psichologinė sveikata
Šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas kiekvieno ţmogaus ir visuomenės sveikatai. Rūpinimasis kiekvieno ţmogaus bei visos visuomenės sveikata yra pastangos į geresnį mūsų ir mūsų vaikų gyvenimą.
Pasaulinė sveikatos organizacija pateikė psichinės sveikatos apibrėţimą,
sudarytą iš trijų dalių: ryškių psichinių sutrikimų nebuvimas; tam tikros ţmogaus jėgų atsargos, kurių dėka jis gali įveikti netikėtus stresus ir sunkumus; pusiausvyra tarp ţmogaus ir jo aplinkos, harmonija tarp ţmogaus ir visuomenės
Psichologijos ţodyne (1993) psichinė sveikata apibrėţiama kaip emocinis ir dvasinis atsparumas, leidţiantis patirti dţiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų ţmonių orumu ir verte. Dvasinė sveikata yra siejama su ţmogaus emociniu stabilumu, vidine darna ir pusiausvyra, psichikos sutrikimų neturėjimu ir individo abstrakčiomis funkcijomis: emocijomis, mąstymu, orientacija, sąmone, pojūčiais, suvokimu, atmintimi, protu ir t.t. Psichiškai sveikas ţmogus suvokia save kaip vieną visumą, jo psichikos funkcijos yra darnios, jis pakankamai pasitiki savimi, yra savarankiškas ir suvokia atsakomybę uţ savo veiksmus. Individo psichinė sveikata siejasi su visuomenės gerovę ir sąlygoja tinkamą organizmo santykį su aplinka.
Įvairūs autoriai pateikė gana panašius psichiškai sveikų ţmonių apibūdinimus. Anot J.Pikūno ir A. Palujanskienės (2000) ţmonėms, turintiems gerą psichinę sveikatą, būdinga: 1. pasitenkinimas savimi, nerimo, baimės, kaltės nebuvimas ar silpnas išreikštumas bei
gebėjimas įvertinti tiek savo galimybes, gebėjimus, tiek savo ydas bei trūkumus;
2. geri santykiai su kitais ţmonėmis, gebėjimas mylėti ir gerbti juos, jausti atsakomybę uţ save;
3. bandymas spręsti iškilusias problemas, priimti pokyčius ir naują patyrimą, realių tikslų iškėlimas.
M. Pileckaitė-Markovienė (2001) (cit. pgl F. J. Bruno1983), psichologiškai sveikiems ţmonėms būdingos šios savybės: minimaliai iškreiptas savęs suvokimas, aiškus mąstymas, efektyvus bendravimas bei autentiškas gyvenimas. Anot autoriaus, autentiškai gyvenantys ţmonės jaučia, jog jų gyvenimas vertingas ir prasmingas, jog jie gali valdyti savo pačių elgesį.
Apibendrinant įvairias nuomones galima teigti, kad psichologiškai sveikam ţmogui būdingas adekvatus savęs ir aplinkos suvokimas bei vertinimas, ţemas nerimastingumo lygis, pasitikėjimas savimi ir kitais, gebėjimas pasirinkti ir prisiimti atsakomybę uţ savo pasirinkimą. Kitais ţodţiais tariant, psichologiškai sveikas ţmogus – ne tas, kurio nekamuoja distresas arba konfliktas, o tas, kuris geba vykdyti jam keliamus reikalavimus, pajusti savo veiklos prasmę. Taigi akivaizdu, kad psichologinė ţmogaus sveikata yra tiesioginė jo vidinės darnos pasekmė.
3.1.2 Vidinis darnos ir kai kurių psichologinių ypatumų sąsajos
Psichologinėje literatūroje vidinės darnos sąvoka daţnai tapatinama su tokiomis jai artimomis sąvokomis kaip psichologinė savijauta, savivertė. Norint atskirti vidinės darnos sąvoką nuo kitų jai artimų sąvokų, pirmiausia reikėtų paanalizuoti šių sąvokų apibrėţimus.
Pasak M. Pileckaitės-Markovienės (2001), J. Block ir R. W. Robins (1993) savęs vertinimą (savivertę) apibūdino kaip „Savo panašumo į ţmogų, kokiu norėtųsi būti ir skirtingumo nuo ţmogaus, kokiu būti nesinorėtų, gerbiant savo tiek teigiamus, tiek neigiamus bruoţus, įvertinimo rezultatą“. Neadekvatus (per menkas ar per geras) savęs vertinimas deformuoja asmenybę, sudaro palankias sąlygas neigiamiems jos bruoţams formuotis ir kartu apsunkina normalią psichinę jos raidą. Per gerai save vertinantis ţmogus turi nerealias pretenzijas, nepastebi savo trūkumų, ignoruoja nesėkmes, dėl klaidų kaltina kitus. Ţmogus, kuris linkęs save nuvertinti, nepasitiki savimi, labai jautriai reaguoja į kritiką, išgyvena dėl nesėkmių, todėl nekelia sau didelių tikslų, netiki sėkme.
Anot M. Pileckaitės-Markovienės (2001), S. Harter (1993) tyrimai rodo, kad menkai save vertinantys ţmonės priklauso rizikos grupei, nes yra linkę į depresines reakcijas ir suicidą. Autorė teigė, kad pernelyg geras savęs vertinimas atvirkščiai proporcingas depresijos ir nerimo simptomams ir teigiamai koreliuoja su socialine kompetencija.
Apibendrinant galima teigti, kad geras savęs vertinimas yra labai svarbus vidinės darnos formavimosi veiksnys.
3.2 Vidinės darnos formavimasis vaikystėje ir paauglystėje
M. Pileckaitė-Markovienė (2001) (cit. pgl A. Antonovsky 1995) vidinė darna pradeda formuotis jau vaikystėje, jos formavimasis tęsiasi ir paauglystėje. Vidinės darnos komponentas „suprantamumas“ priklauso nuo motinos asmenybės savybių, prisirišimo prie jos stiliaus. Jis formuojasi ankstyvame amţiuje, kai vaikas įgyja bazinį pasitikėjimą. Jeigu motina adekvačiai reaguoja į vaiko poreikius, jis įsitikina, kad ja gali pasitikėti, kad fizinis pasaulis ir visuomenė, kurioje jis gyvena nebesikeis. Vaiko psichologinė sveikata apsaugoma, jei jaunesniajame amţiuje jį globoja patikimas asmuo.
Anot M. Pileckaitės-Markovienės (2001) tyrimai rodo, jog vaiko vidinę darną lemia santykiai šeimoje bei auklėjimo stilius. Nustatyta, kad vaiko vidinei darnai didesnę įtaką daro ne skyrybos, bet konfliktiški santykiai šeimoje. Vaiko vidinei darnai įtakos turi ir auklėjimo
ypatumai. Jei šeima yra „chaotiška“, t.y. reikalavimai vaikui ir jo elgesio kontrolė yra nepastovūs ir svyruoja nuo grieţtų apribojimų iki visiško nepaisymo, vaikas patiria didesnį nerimą, jam trūksta socialinių įgūdţių, jo vidinė darna yra sutrikusi. Autorė teigia, kad vidinė darna teigiamai susijusi su saugiu prisirišimu. Vaikai, kurių prisirišimas „dezorganizuotas“, nesugeba adekvačiai reaguoti į išsiskyrimą. Motinos vidinė darna vaiko vystimuisi bei šeimos atmosferai daro didesnę įtaką negu tėvo. Motina atlieka svarbų vaidmenį vaikui priimant gyvenimo įvykius ir formuojant psichinę ir fizinę jo sveikatą.
Taigi didelę reikšmę vaiko vidinės darnos formavimuisi turi santykiai su tėvais, ypač su motina, bei jų poţiūris į vaiką. Vaikas, kuris bendraudamas su tėvais nesulaukia iš jų kritikos savo savybių bei elgesio atţvilgiu, ima pernelyg aukštai save vertinti. Tai paţeidţia harmoningą vaiko asmenybę.
A. Gučas (1990) teigė, jog 8-11 metų vaikas gyvybingiausias, jo gyvybinės jėgos didţiausios.
M Pileckaitė-Markovienė (2001) (cit. pgl V. Zenkovski 1996) kad viduriniojoje vaikystėje vaikas yra ypač jautrus gyvenimo smūgiams, bejėgiškas, neturintis išteklių atkurti psichinę pusiausvyrą. Šio amţiaus vaikas negyvena tik išgyvenimais, bet jis dar neturi jėgų kovoti su sielvartu, ateinančiu iš išorės. Vaikas vadovaujasi sąmone, bet ji dar yra silpna ir trapi.
Paauglių vidinė darna susijusi ir su kai kuriais elgesio ypatumais, pavyzdţiui, didesnę vidinę darną turintys paaugliai rečiau pripaţįsta, kad rūko, vartoja alkoholinius gėrimus. Jie maţiau problemų turi ir mokykloje, geriau mokosi. Tačiau reikia paţymėti, kad vaikinų ir merginų alkoholio vartojimas ir vidinė darna susiję kiek skirtingai. Merginos vartoja alkoholį jausdamos gyvenimo beprasmybę, rečiau nesuprasdamos aplinkos reikalavimų, įvykių, negalinčios jų paveikti, o vaikinai – dėl visų šių prieţasčių (Pileckaitė-Markovienė 2001).
Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad kiekvienais paauglystės metais didelę vidinę darną turinčių paauglių skaičius maţėja. Vidinės darnos maţėjimas lemia didėjantį paauglių, ypač mergaičių, paţeidţiamumą apie penkioliktuosius gyvenimo metus. Šio reiškinio prieţastis gali būti ta, kad penkioliktieji metai laikomi pereinamaisiais tarp ankstyvosios ir vėlyvosios paauglystės (Zaborskis A., Makari J., 2001).
Šie rezultatai nesutampa su A. Antonovsky (1986), kad ankstyvojoje paauglystėje vidinė darna yra maţesnė nei vėlyvojoje. Pirmojoje paauglystės fazėje įvyksta daug neprognozuojamų pokyčių, o antroji fazė yra stabilesnė, paaugliai jaučiasi labiau nepriklausomi.
Apibendrinant įvairių tyrinėtojų nuomones, galima teigti, kad vidinė darna turi didelę reikšmę paauglio adaptacijai ir yra susijusi su jo tapatumo formavimusi.
3.3 Vidinės disharmonijos poţymiai
Egzistuoja įvairūs poţiūriai į tai, kas yra vidinė ţmogaus darna, todėl įvairūs autoriai vidine ţmogaus disharmoniją irgi traktuoja skirtingai.
Disharmoningai (nedarniai) asmenybei būdingi įvairūs emociniai, elgesio bei paţinimo ir moralės sutrikimai: baimės be prieţasčių, uţdarumas, nemotyvuotas agresyvumas. Vidinę disharmoniją turintiems ţmonėms taip pat būdingas nuolatinis nepasitikėjimas savimi ir kitais, vyrauja slegianti nuotaika, nerimas. Disharmoninga asmenybės sandara gali išryškėti jau ikimokykliniame ir jaunesniajame mokykliniame amţiuje (Karvelis V. 1979).
Manoma, jog vyraujantys jaunesniojo mokyklinio amţiau vaikų psichologiniai sunkumai yra vidiniai prieštaravimai – baimė, nerimas, taip pat prieštaringi motyvai ir ambivalentiškos emocijos. Šie vidiniai prieštaravimai daţnai siejami su vidine disharmonija. Paauglystėje vidinės disharmonijos raiškos formos – pabėgimai iš namų, alkoholio bei narkotikų vartojimas, saviţudybės. Tačiau tai dar nereiškia, kad harmoninga asmenybė nepatiria nerimo, baimės, abejonių, be to, visiška vidinė harmonija yra siekiamas idealas. Blogai yra tik tada, kai asmenybės pusiausvyra yra per daug sutrikusi. Tokie vaikai ir suaugusieji yra „problematiški“, viduje jie tokie pat neramūs, kaip ir išorėje. Jie nepriima visuomenės normų, todėl nepritampa socialiniame gyvenime, jų pasiekimai neadekvatūs (Pileckaitė-Markovienė 2001).
Tyrimai, atlikti Lietuvoje parodė, kad galima išskirti dvi jaunesniojo mokyklinio amţiaus moksleivių, turinčių vidinę disharmoniją, grupes. Pirmosios grupės vaikų vidinės darnos struktūroje pastebimi dideli skirtumai tarp santykio su savimi ir santykio su aplinka. Šie moksleiviai nepasitiki savimi, maţai domisi gyvenimu, tačiau pasitiki aplinka ir priima aplinkos reikalavimus. Tyrimų rezultatai rodo, kad šiai grupei priklauso 22,7% visų tiriamųjų. Pernelyg maţas pasitikėjimas savimi, menkas domėjimasis gyvenimu ir prasta savivertė būdinga 26,8% mergaičių ir 18,7% berniukų. Šiuos vaikus galima priskirti vidinių problemų turinčių vaikų grupei. Priešingai nei pirmosios grupės vaikams, antrosios grupės vaikams būdingas pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, didţiulis domėjimasis gyvenimu, gera savivertė. Tačiau jie, lyginant su kitais vaikais, daţnai patiria mokyklinį nerimą, daug blogiau
jaučiasi mokykloje. Tokie moksleiviai sudaro 13,9% visų tiriamųjų. Berniukų šioje grupėje yra dvigubai daugiau nei mergaičių ir juos galima priskirti vaikų, turinčių išorinių problemų, grupei (Pileckaitė –Markovienė M. 2001).
Taigi dauguma autorių vidinės disharmonijos poţymiais laiko didelį nerimastingumą, vyraujančias neigiamas emocijas, neadekvatų savęs ir realybės vertinimą, polinki konfliktuoti su aplinkiniais.
3.4 Motinos ir kūdikio ryšio formavimasis
Daugelis psichologijos atstovų analizavo ir šiandien analizuoja kūdikio gyvenimo subjektyvius patyrimus, ryšių su motina įtaką asmenybės raidai.
Po gimimo dar išlieka stiprus embrioninis vaiko ryšys su motina. Kūdikis savo kūno paviršiumi, oda kontaktuoja ir patiria išorinį pasaulį – ypač burna ir analine zona. Todėl tai ne tik erogeninės zonos, per kurias pasiekiamas pasitenkinimas, bet ir gnoseogeninės – per jas paţįstamas pasaulis. Taigi ir motinos pienas bei ţindymo procesas yra ne tik paprastas rūpestis , o ir simbolis draugiškumo pasaulio (Neumann E.1990).
Ţindymas-ne vien tik alkio nuraminimas. Betarpiškas artumas su motina, kurios tas pats širdies plakimas liūliavimo dar įsčiose, suteikia saugumo jausmą, be galo svarbų kūdikiui. Saugumą, ţadinantį domėjimąsi pasauliu, drąsiai ţvelgiant į jį iš mylinčio ţmogaus glėbio.
Maitinimas krūtimi-tai nėštumo tąsa, subtilus ir nuoseklus vaiko ruošimas gyvenimui ţmogumi ir tarp ţmonių. Mūsų protėviai tai vadino ţadinimu (Patackas A., Ţarskus A. 2002).
Bet juk tai niekas kitas, kaip bendravimas. Ţindydama motina su kūdikių bendrauja tobulai. Tuo metu yra ţadinami visi penki ţmogaus jutimai: regėjimas, klausa, lytėjimas, uoslė ir skonis. Ţindomas kūdikis arti mato ţmogišką motinos veidą ir paţįsta jo nuotaikas. Jis girdi jam taip savą ir malonią motinos kalbą, kurią išmoksta atskirti nuo daugybės kitų aplinkos garsų. Švelniai laikomas ir glostomas, ir tuo pačiu atsakydamas, jis patiria betarpiško ryšio galią. Jis uţuodţia jo artimiausiam ţmogui būdingą kvapą ir junta pieno skonį, kuris jam bus gardumo etalonas. „Kūdikio ţindymas - tai procesas, kurio metu pripildomi emociniai tiek kūdikio, tiek motinos rezervuarai“ (Markūnienė E. 2000).
Naujagimiai turi stebėtinai gerai išvystytus jutimus. Jie gerai girdi, uţuodţia ir jaučia skonį. Labiausiai kūdikį domina ir ramina aukštesnių tonų garsai ir moteriškas, ypač jo
motinos balsas. Naujagimio regėjimas maţiau aštrus, nes tinklainės struktūros ir optinis nervas dar nepilnai išsivystę. Ţvilgsnį jis fokusuoja į stambius objektus, esančius netoli akių ir geriausiai mato maţdaug 30 cm atstumu - kaip tik toks nuotolis būna tarp kūdikio akių ir motinos veido, kada jis laikomas krūties lygyje ţindant (Riordan J. 1993).
Kūdikiai, atrodo, turi įgimta polinkį vizualinę pirmenybę teikti ţmonių veidams (į juos ţiūri ilgiau, negu į kitus objektus). Iš dviejų šablonų pavaizduotų paveikslėlyje, naujagimis ţvilgsniu rinktųsi tą, kuris labiau panašus į ţmogaus veidą (Murray L., Andrews L. 2000).
Ţindymas gerina sąveiką tarp motinos ir kūdikio. Ţindymas uţtikrina, jog kūdikis yra liečiamas, daţniau paimamas ant rankų, paglostomas ir priglaudţiamas. Maitinant dirbtinai, iš buteliuko, kūniškas kontaktas neišvengiamai nyksta. Dvidešimto amţiaus viduryje buvo teigiama, jog nereikia kūdikio „be reikalo“ imti ant rankų, nešioti, myluoti, nes jis „pripras ir išleps“. Tačiau kūdikiai, kurie, gyveno prieglaudose ir gavo visą jiems reikalingą maistą, neaugo; jiems trūko būtent to artimo kontakto su ţmogumi, lietimų ir glostymų, kurie svarbūs net ir maisto įsisavinimui, nes skatina virškinimo fermentų išsiskyrimą (Palmer G. 1993).
Kūdikiui ţindant krūtį, motinos organizme vyksta biologiniai procesai. Posmegeninėje liaukoje hipofizyje gaminasi ir į kraują išsiskiria hormonas prolaktinas. Jo pavadinimas yra lotyniškų ţodţių junginys „pro lactum“ reiškiantis „dėl pieno“, arba „pieną skatinantis“ tačiau, jis taip pat yra ir „motinystės hormonas“. Kaip tik prolaktino didesnės koncentracijos motiną daro labiau globojančia, negu tėvą. Jeigu laboratoriniams gyvūnams suleidţiama prolaktino, jie ima elgtis motiniškai (Sears W. 1995).
Tačiau ir jausminė patirtis labai svarbi motinystės brandai. Kai kūdikis daug laiko būna su motina, ant jos rankų ir prie krūties, motina labiau paţįsta vaiko asmenybę pagal jo elgesį. Stebėdama jo kvėpavimo ritmą, miego pobūdį, veido išraiškas, girdėdama verksmo niuansus, atpaţįsta alkio, skausmo ir nerimo niuansus jo balse. Pagal tuos poţymius, tarsi kūdikio jai siunčiamus ţenklus, motina išmoksta suprasti kūdikio poreikius. Kūdikiui nebereikia verkti, uţtenka tų ţenklų, kurie būna dar prieš verksmą: gal būt tai būdingas muistimasis ar rangymasis, tam tikros veido išraiškos, negarsus knerzėjimas. Motina iš jų supranta, ko kūdikiui reikia, ir ima jo poreikius tenkinti nelaukdama, kol jis pradės verkti. O
kūdikis, jau įpratęs, jog jo poreikiai patenkinami ir be rėkimo, net ir nebeskuba to daryti; jis maţiau triukšmauja ir tampa „geresniu“ kūdikiu. Taip kūdikis mokosi ramiai, su pasitikėjimu ir „be nervų“, bendrauti. Tarp jo ir tėvų vyrauja harmonija. Erikson (1996) manymu, jei kūdikiu tinkamai nesirūpinama – jame auga nepasitikėjimas, įtarumas, baimė supančiai aplinkai, ţmonėms. Šiai nuomonei pritaria Neumann (1990). Reikia pabrėţti, kad naujagimiui yra labai svarbus saugumo pojūtis, kurį jis gali pajusti bendraudamas su tėvais.
Kai kūdikis ir motina yra harmonijoje vienas su kitu, reiškia, jog jie įsijaučia vienas į kitą. Dauguma tėvų - vaikų, šeimos, visuomenės, ar net ţmonijos problemų iškyla dėl nejautrumo, nenoro suprasti vienas kito poreikius, nepasitikėjimo. Naujagimis, kūdikis ar net paauglys nėra piktybiškas nusikaltėlis, suplanavęs skriausti, varginti ir išnaudoti savo tėvus. Jis prašo to, ko jam būtinai reikia pagal jo poreikius ir priemonių tiems poreikiams patenkinti savitą suvokimą (Sears W. 1995).
Psichologai teigia, jog vaiko charakteris ir reakcija į įvairius poreikius susiformuoja labai anksti – iki trijų metų. Jei per tą laiką vaiką motinos teikiama šiluma ir saugumas, ir jis galėjo gyventi patenkindamas ir savo, o ne vien paklusdamas kieno nors nurodymams, tai jis jau turi tvirto charakterio pamatus. Ţmonės, to nepatyrę, maţiau pasitiki savimi, nejaukiai jaučiasi svetimose vietose, sunkiai uţmezga ir išlaiko ryšius su kitais ţmonėmis (Sears W. 1995).
Ţindanti motina yra kūdikiui labai artima, todėl ir vėliau gyvenime supras jo reikmes ir asmenybę. Nemaţai nesusipratimų tarp vaikų ir tėvų kyla būtent dėl to, kad kūdikystėje nebuvo to svarbaus fizinio ryšio su motina.
4. KONTINGENTAS IR TYRIMO METODAI
4.1 Tiriamųjų atranka, tyrimo procedūra
Tyrimo metodologinį pagrindą sudarė salutogeninė sveikatos koncepcija, kurioje nagrinėjami sveikatą lemiantys veiksniai, šiuo atveju motinos elgesys, lemiantis kūdikio sveikatą.
Tyrimas susidėjo iš dviejų etapų: pirmojo ir antrojo tyrimų. Pirmasis tyrimas vyko pirmąją savaitę motinai pagimdţius kūdikį, antrasis – 6 mėn. po kūdikio gimimo.
Tyrimui buvo atrinktos motinos, gimdţiusios KMUK, Pr.Maţylio gimdymo namuose ir Krikščioniškuose gimdymo namuose. Apklausa buvo atliekama nuo 2005 metų gruodţio 1 d. iki 2006 metų geguţės 31 d.
Dalyvauti tyrime buvo pakviestos visos motinos, pagimdţiusios išnešiotus ir sveikus kūdikius, ir kurių savijauta buvo gera. Kiekvienai mamai buvo paaiškinta tyrimo tikslas, svarba ir reikšmė, garantuotas tyrimo anonimiškumas ir konfidencialumas. Gavus norinčių dalyvauti tyrime sutikimą, joms buvo įteikiama anketa. Pirmoje apklausoje buvo motinų, kurios susipaţinę su anketos klausimais, nepanorėjo jos pildyti, motyvuodamos tuo, kad tai uţims nemaţai laiko, neįdomu, prastai jaučiasi. Atsisakiusių dalyvauti tyrime motinų skaičius buvo apie 25 proc.
Anketas pildė pačios respondentės. Tiriamosios buvo prašomos atsakyti į visus klausimyno klausimus. Pirmojo tyrimo metu buvo apklaustos 493 motinos.
Antrasis tyrimo apklausa buvo atliekama, kai kūdikiui buvo 6 mėn. Tyrimui buvo atrinktos motinos, kurios sutiko dalyvauti tolimesniame tyrime (tolimesniame tyrime atsisakė dalyvauti 98 motinos (20 proc.). Ši apklausa vyko paprastu bei elektroniniu paštu. Negavus atsakymo per 2 savaites, tiriamajai buvo siunčiamas pakartotinis prašymas.
Antrajame tyrime uţpildytas anketas atsiuntė 141 motina. Atsako daţnis sudarė 35,6 proc.
4.2. Kontingento charakteristika
Šiame tyrime dalyvavusi jauniausia motina buvo 15 metų, vyriausia 43 metų (vidurkis – 27,5 metų, moda – 26 ir mediana – 27 metai). Motinos suskirstytos į tris amţiaus grupes: 20 metų ir jaunesnės - 7,7 proc., 20 – 29 metų – 56,9 proc., 29 metų ir vyresnės – 35,4 proc.
Iš atsakiusiųjų motinų dauguma turėjo nebaigtą aukštąjį/aukštąjį - 50,3 proc. išsilavinimą. Nebaigtą vidurinį/vidurinį išsilavinimą turėjo 28 proc. ir profesinė/aukštesnioji mokykla – 21,7 proc. motinų.
Dauguma atsakiusiųjų gyveno mieste- 81,1 proc., gyvenvietėje/miestelyje – 9,9 proc. ir kaime 8,9 proc.
Pusė atsakiusiųjų turėjo vieną vaiką – 53,1 proc., du – 33,7 proc., tris – 9,7 proc., keturis – 2,4 proc., penkis ir daugiau vaikų - 1 proc.
Atsakiusiųjų tarpe registruotoje santuokoje gyveno 73,9 proc. motinų., neregistruotoje santuokoje – 12,6 proc. Likusios motinos - vienišos: netekėjusios – 11,2 proc., išsiskyrusios – 1,4 proc., našlės – 0,8 proc.
Iš gimusių kūdikių buvo 47,3 proc. mergaičių ir 52,3 proc. berniukų.
72,4 proc. gimė natūraliais gimdymo takais ir 27,6 proc. gimė per Cezario pjūvį.
4.3 Klausimynai
4.3.1. Bendrųjų duomenų klausimynas
Klausimyną sudarė šios klausimų grupės:
1. Pirmoje apklausoje: ţinios apie respondentą (amţius, išsimokslinimas, gyvenamoji vieta, šeimyninė padėtis, ką veikė pastaruoju metu iki gimdymo); ţinios apie kūdikį (kokia kūdikio lytis, ar kūdikis girdomas iš buteliuko gimdymo namuose, jei girdomas tai kuo; vandeniu, gliukozės tirpalu pieno mišiniais, nutrauktu motinos pienu, donorės pienu, karvės pienu); subjektyvūs klausimai (kaip priėmė ţinią apie nėštumą, kokiu sunkumų tikisi ţindant kūdikį, ar kūdikis buvo planuotas, kiek laiko planuoja ţindyti kūdikį) ţinios apie tai kaip gimė kūdikis, ar gimdimo metu buvo naudotas
nuskausminimas
2. Antroje apklausoje, buvo pateikti 7 klausimai: ar maitina kūdikį nors kartą iš krūties; kokie sunkumai buvo ţindant kūdikį; kaip jautėsi nustojusi maitinti krūtimi; ar ieškojote pagalbos; ar kūdikis auga sveikas; ar jaučiatės laiminga, augindama šį kūdikį.
4.3.2. Vidinės darnos klausimynas
I ir II apklausoje buvo 13 klausimų iš A.Antonovskio (1987 m.) vidinės darnos jausmo (SOC – The Sense of Coherence) skalės (ţr. 1 priedas).
II apklausoje papildomai naudoti E. Markūnienės (2003 m.) modifikuoti skalės klausimai, atspindintys motinos darną su kūdikiu. Parengto testo klausimai pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Motinos darnos su kūdikiu įvertinimo testas
Nr. Klausimas Darnos komponentas
1. Ar daţnai būna taip, kad jums iš tikrųjų nerūpėtų, kad
turite kūdikį? Prasmingumas - motinos motyvacija ir troškimas susidoroti su iškylančiais sunkumais, priţiūrint kūdikį.
2. Kaip jaučiatės, galvodama apie kūdikio ateitį?
3. Ar patinka tai, ką tenka daryti kiekvieną dieną, priţiūrint kūdikį?
4. Ar daţnai atrodo, kad tai, ką darote kasdieną, priţiūrėdama kūdikį, yra maţai prasminga?
5. Ar daţnai stebina kūdikio elgesys? Suprantamumas – kūdikio poreikių ir elgesio supratimas.
6. Ar daţnai neţinote, ką daryti su kūdikiu, kai jis neramus, aikštingas, verkia?
7. Ar daţnai negalite suprasti savo minčių ir jausmų kūdikiui?
8. Ar daţnai negalit suprasti, ko nori kūdikis?
9. Ar daţnai kyla tokie jausmai kūdikiui, kurių nenorėtumėt, kad būtų?
10. Ar daţnai kūdikis nuvilia? Kontroliavimas - motina ţino, kad yra pakankamai būdų patenkinti kūdikio poreikius.
11. Ar daţnai atrodo, kad su kūdikiu elgiatės neteisingai? 12. Ar daţnai jaučiatės išsekusi ir pralaimėjusi, priţiūrėdama
kūdikį?
13. Ar daţnai netenkate kantrybės, kai nepavyksta greitai nuraminti kūdikį ?
Kiekvienas klausimas turėjo 5 atsakymų variantus. Į klausimą – „Kaip jūs jaučiatės galvodama apie kūdikio ateitį?”- motinos galėjo atsakyti: labai gerai – viskas bus puiku;
gerai – bus daugiau gero nei blogo; šiaip sau; nelabai gerai – bus daugiau blogo nei gero; visai negerai – nieko gero iš ateities nesitikiu. Klausimas „Ar jums patinka tai, ką tenka daryti
kiekvieną dieną priţiūrint kūdikį?” turėjo tokius atsakymų variantus: labai patinka; patinka;
šiaip sau; nepatinka; visai nepatinka. Likusiesiems klausimams buvo pasiūlyti tokie
atsakymai: labai dažnai; dažnai; kartais; retai; niekada. Atsakymų variantai buvo koduojami nuo 1 iki 5 balų: maţiausias balas priskiriamas ţemai darnai (neigiamas polius), didţiausias balas – aukštai darnai (teigiamas polius). Duomenys, atspindintys motinos ir kūdikio darną, įvertintį surinktų balų suma. Kadangi kiekvieno iš 13 testo klausimų atsakymai buvo koduojami nuo 1 iki 5, todėl bendras surinktų balų skaičius galėjo kisti nuo 13 iki 65. Didesnis balų skaičius atspindėjo geresnę motinos ir kūdikio darną. Atsiţvelgiant į darnos balų pasiskirstymo medianą, lygią 55 balams, tiriamasis kontingentas suskirstytas į dvi grupes: 1 grupė – 25-55 balai – silpna darna ir 2 grupė – 56-65 balai – stipri darna.
Ryšių vertinimui motinos sugrupuotos į dvi grupes:
II grupė – ilgiau ţindţiusios kūdikius, t.y. 4 ir daugiau mėnesių, motinos.
4.4 Duomenų analizės metodai
Skalių analizė. Motinos vidinės darnos ir motinos darnos su kūdikių skalių (testų)
vidinis patikimumas įvertintas SPSS for Windows programa, taikant Reliability Analysis procedūrą. Apskaičiuotas testo vidinio patikimumo Kronbacho alfa koeficientas (jei šis koeficientas didesnis uţ 0,5, testas laikomas patikimu).
Kiekvienam respondentui apskaičiuotos skalių reikšmės. Jos įvertintos susumavus respondento atsakymus į skalę sudarančius klausimus, išreikštus balais. Toks pat metodas taikytas ir apskaičiuojant atskirų jų sričių (prasmingumo, suprantamumo ir kontroliavimo jausmų) reikšmes.
Aprašomoji statistika. Apskaičiuotos įvairių rodiklių skaitinės charakteristikos. Tai
imties vidurkis, mediana, minimali ir maksimali reikšmė, standartinis nuokrypis (SN), standartinė paklaida (SP).
Statistinių hipotezių tikrinimas. Minimalus reikšmingumo lygis buvo 0,05.
Hipotezės apie ryšį tarp kokybinių poţymių tikrintos taikant 2
testą (apskaičiuota 2 statistika ir jos laisvės laipsnių skaičius). Šis testas leido nustatyti hipotezės, kad poţymiai nėra susieti, tikimybę p. Jei p<0,05, tikrinamąją hipotezę galima buvo atmesti ir teigti, kad ryšys tarp poţymių yra statistiškai patikimas.
Ryšys tarp kiekybinių poţymių (pvz., skalės balų sumų) įvertintas apskaičiavus Pirsono koreliacijos koeficientus. Įvertintas jų statistinis reikšmingumas p. Jei p<0,05, buvo priimta hipotezė, kad koreliacijos koeficientas statistiškai reikšmingai skiriasi nuo nulio.
Ryšys tarp kiekybinių ir kokybinių poţymių analizuotas taikant dispersinės analizės metodą ANOVA. Tuo tikslu apskaičiuotas Fišerio testas F ir jo laisvės laipsnių skaičius. Tikrinta hipotezė apie kiekybinio poţymio lygybę grupėse. Jei p<0,05, ši hipotezė buvo atmetama ir teigiama, kad poţymio vidurkiai tarp tiriamųjų grupių skiriasi.
Analizės rezultatų pateikimas. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami
lentelėse ir grafikuose. Daugumoje jų įvertintas poţymių pasikartojimo daţnumas (proc.) arba vidurkiai ir standartinė paklaida.
5. DARBO REZULTATAI
5.1 Motinos vidinė darna
5.1.1 Motinos vidinės darnos testo įvertinimas (pirmasis tyrimas)
Pirmosios apklausos metu į motinos vidinės darnos testo klausimus atsakė 493 motinos. Vertinant skalės vidinį stabilumą Kronbacho alfa rodiklis buvo lygus 0,80, kas rodo labai stiprų skalės vidinį stabilumą. Atskirų skalės dalių vidinis stabilumas buvo maţesnis, tačiau patenkinamas (5.1 lentelė). Tai paaiškinama tuo, kad Kronbacho alfa rodiklis priklauso nuo skalę sudarančių klausimų skaičiaus – rodiklio reikšmės maţėja maţėjant klausimų skaičiui. Stipriausiai tarpusavyje buvo susiję suprantamumo srities klausimai. Koreliacijos koeficientai tarp šios srities klausimų kito nuo 0,169 iki 0,518.
5.1 lentelė. Motinos vidinės darnos testo vidinio stabilumo vertinimas (pirmasis tyrimas)
Skalė ir jos sritys Kronbacho alfa rodiklis
Koreliacijos koeficientai Minimalus Maksimalus
Visa skalė (1-13 klausimai) 0,80 0,016 0,519
- Prasmingumo jausmas (1, 4, 7 ir 12 klausimai) 0,44 0,042 0,284 - Suprantamumo jausmas (2, 6, 8, 9 ir 11 klausimai) 0,69 0,169 0,518 - Kontroliavimo jausmas (3, 5, 10 ir 13 klausimai) 0,57 0,134 0,395
5.2 lentelėje matyti, kaip pasiskirstė motinų atsakymai į vidinės darnos testo klausimus pirmosios apklausos metu.
Į prasmingumo jausmą atspindinčius testo klausimus (1, 4, 7, 12 klausimus) motinos atsakinėjo gana įvairiai. Klausimui, ar daţnai būna taip, kad Jums iš tikrųjų nerūpėtų, kas vyksta aplink, motinos daţniausiai (49,1 proc.) pasirinko atsakymą „retai”. Į klausimą, kaip jaučiasi, galvodama apie tai, ką darys ateityje, daugiausia pasirinko atsakymą, kad „gerai, bus daugiau gero nei blogo”; tokių atsakymų buvo 64,5 proc. Atsakydamos į klausimą, ar joms patinka tai, ką tenka daryti kiekvieną dieną, daţniausiai (78,4 proc.) buvo pasirinktas
atsakymas, kad „patinka”. Į klausimą, ar daţnai atrodo, kad tai, ką daro kasdien yra maţai prasminga, daugiausia rinkosi atsakymą, kad „niekada” (44,8 proc.).
Daţniausi atsakymai į darnos testo suprantamumo srities klausimus (2, 6, 8, 9, 11 klausimai) buvo šie: ar daţnai būna taip, kad stebintų gerai paţįstamų ţmonių elgesys – kartais (45,6 proc.); ar daţnai jaučiatės taip, lyg būtumėte neįprastoje situacijoje ir neţinotumėte, ką daryti – „retai” (49,2 proc.); ar daţnai atsitinka taip, kad Jūs negalėtumėte aiškiai suprasti savo minčių ir jausmų – „retai” (38,0 proc.); ar daţnai Jums kyla jausmai, kurių Jūs nenorėtumėte, kad būtų – „retai” (39,1 proc.); ar daţnai atsitinka taip, kad negalėtumėte aiškiai susigaudyti, kas vyksta aplinkui, motinos daţniausiai rinkosi atsakymą, kad „niekada” (49,9 proc.).
Atsakydamos į kontroliavimo srities klausimus (3, 5, 10, 13 klausimai), motinos daţniausiai rinkosi atsakymus „retai”: ar daţnai atsitinka taip, kad ţmonės, kuriais Jūs pasitikite, Jus nuviltų – 45,3 proc.; ar daţnai Jūs jaučiatės, kad su Jumis elgiamasi neteisingai – 43,9 proc.; daugelis ţmonių, net ir labai stiprių ir valingų, tam tikrose situacijose kartais jaučiasi visiškai išsekę ir pralaimėję. Ar daţnai Jums tekdavo patirti tokį jausmą praeityje – 44,1 proc.; ar daţnai Jums atrodo, jog nesi įsitikinusi, ar pajėgsi susivaldyti – 41,1 proc.
Atsakymų į atskirus klausimus vidurkiai kito nuo 3,34 iki 4,36 balo. Labiausiai negatyvūs atsakymai buvo į 2 klausimą „Ar daţnai būna taip, kad Jus stebintų Jūsų gerai paţįstamų ţmonių elgesys?” Atsakymų į šį klausimą vidurkis buvo 3,34 balo. Labiausiai pozityvūs atsakymai buvo į 11 klausimą „Ar daţnai atsitinka taip, kad Jūs negalite aiškiai susigaudyti, kas darosi aplinkui?”. Atsakymų į šį klausimą vidurkis buvo 4,36 balo.
5.3 lentelėje pateikti motinos vidinės darnos testo ir atskirų jo sričių balų sumos statistinis įvertinimas. Balų sumos pasiskirstymas buvo artimas normaliajam skirstiniui, jo vidurkis ir mediana praktiškai sutapo. Ši duomenų savybė leidţia tolimesnėje analizėje taikyti sudėtingesnius analizės metodus.
5.2 lentelė. Motinų vidinės darnos testo atsakymų pasiskirstymas ir jų vidurkiai (pirmasis tyrimas)
Klausimas Atsakymų
a
daţnis, proc. Vidurkis
(SN)
1 2 3 4 5
1. Ar daţnai būna taip, kad Jums iš tikrųjų
nerūpėtų, kas vyksta aplink Jūs? 0,8 1,6 24,6 49,1 23,8
3,93 (0,79) 2. Ar daţnai būna taip, kad Jus stebintų
Jūsų gerai paţįstamų ţmonių elgesys? 3,3 6,9 45,6 41,3 2,9
3,34 (0,78) 3. Ar daţnai atsitinka taip, kad ţmonės,
kuriais Jūs pasitikite, Jus nuviltų? 1,2 5,1 40,2 45,3 8,2 (0,77) 3,54
4. Kaip Jūs jaučiatės, galvodama apie tai, ką Jūs darysite ateityje?
0,2 0,6 3,7 64,5 31,0 4,25
(0,57) 5. Ar daţnai Jūs jaučiatės, kad su Jumis
elgiamasi neteisingai? 0,8 3,9 38,8 43,9 12,6
3,63 (0,78) 6. Ar daţnai jaučiatės taip, lyg būtumėte
neįprastoje situacijoje ir neţinotumėte, ką daryti?
0,4 2,4 36,4 49,2 11,6 3,70
(0,72) 7. Ar Jums patinka tai, ką tenka daryti
kiekvieną dieną? 0 0,4 12,8 78,4 8,4
3,95 (0,48) 8. Ar daţnai atsitinka taip, kad Jūs
negalėtumėte aiškiai suprasti savo minčių ir jausmų?
0,2 3,5 21,8 38,0 35,9 4,06
(0,86) 9. Ar daţnai Jums kyla jausmai, kurių Jūs
nenorėtumėte, kad būtų? 1,0 6,3 27,7 39,1 25,9 (0,92) 3,83
10. Daugelis ţmonių, net ir labai stiprių ir valingų, tam tikrose situacijose kartais jaučiasi visiškai išsekę ir pralaimėję. Ar daţnai Jums tekdavo patirti tokį jausmą praeityje?
0,8 5,5 30,0 44,1 19,6 3,76
(0,86)
11. Ar daţnai atsitinka taip, kad Jūs negalit aiškiai susigaudyti, kas vyksta, kas darosi aplinkui?
0 1,2 11,6 37,3 49,9 4,36
(0,73) 12. Ar daţnai Jums atrodo, kad tai, ką Jūs
darote kasdieną, yra maţai prasminga? 0,4 3,1 16,7 35,0 44,8
4,20 (0,86) 13. Ar daţnai Jums atrodo, jog nesi
įsitikinusi, ar pajėgsi susivaldyti? 1,0 5,1 38,4 41,1 14,4
3,63 (0,83)
a
1-3, 5-6 ir 8-13 klausimų atsakymai: 1 - labai daţnai; 2 - daţnai; 3 - kartais; 4 - retai; 5 - niekada. 4 klausimo atsakymai: 1 - visai negerai, nieko gero iš ateities nesitikiu; 2 - nelabai gerai, bus daugiau blogo nei gera; 3 - šiaip sau; 4 - gerai, bus daugiau gero nei blogo; 5 - labai gerai, viskas bus puiku. 7 klausimo atsakymai: 1 - visai nepatinka; 2 - nepatinka; 3 - šiaip sau; 4 - patinka; 5 - labai patinka.
5.3 lentelė. Motinos vidinės darnos testo statistiniai įverčiai (pirmasis tyrimas)
Skalė ir jos sritys N Vidurkis SN Mediana Min Max Visa skalė (1-13 klausimai) 483 50,17 5,40 51 30 62 - Prasmingumo jausmas (1, 4, 7 ir 12 klausimai) 488 16,35 1,65 16 9 20 - Suprantamumo jausmas (2, 6, 8, 9 ir 11 klausimai) 488 19,27 2,69 19 11 25 - Kontroliavimo jausmas (3, 5, 10 ir 13 klausimai) 488 14,56 2,13 15 7 20
N – tiriamųjų skaičius, SN – standartinis nuokrypis.
5.1.2. Motinos vidinės darnos veiksniai
Ieškojome veiksnių, nuo kurių galėtų priklausyti motinos vidinė darna. Tuo tikslu tikrinome, ar yra reikšmingas sąryšis tarp motinos vidinės darnos ir motinos amţiaus, gimdymo eiliškumo, išsilavinimo bei įvairių nėštumo ir gimdymo ypatumų.
Tyrime dalyvavusios motinos buvo sugrupuotos į tris amţiaus grupes: <20 metų, 20-29 metų ir 30 ir daugiau metų. 5.4 lentelėje pateikti skalės ir jos sričių balų sumos vidurkiai priklausomai nuo motinų amţiaus. Nustatyta, kad vyresnės motinos turėjo aukštesnius suprantamumo ir prasmingumo jausmų rodiklius, tuo tarpu kontroliavimo jausmas nepriklausė nuo motinos amţiaus.
Vyresnio amţiaus moterys buvo gimdţiusios daugiau kartų, tačiau gimdymų skaičius siejosi tik su suprantamumo jausmu: maţiausias šios srities balų sumos vidurkis nustatytas ketvirtą ir daugiau kartų gimdţiusioms motinoms (5.5 lentelė). Tokios moterys yra vyresnio amţiaus, todėl atsiţvelgus į 5.4 lentelėje pateiktus duomenis, reiktų tikėtis priešingos krypties tendencijos.
5.4 lentelė. Motinos vidinės darnos ir jos sričių balų sumos vidurkiai pagal amţių Visa skalė Prasmingumo jausmas Suprantamumo jausmas Kontroliavimo jausmas Motinos amţius N Vidurkis (SP) N Vidurkis (SP) N Vidurkis (SP) N Vidurkis (SP) <20 37 48,68 (1,178) 38 15,66 (0,338) 37 18,49 (0,163) 38 14,58 (0,127) 20-29 277 49,92 (0,316) 277 16,35 (0,097) 277 19,09 (0,186) 278 14,48 (0,156) 30 168 50,97 (0,389) 172 16,51 (0,120) 173 19,76 (0,122) 171 14,70 (0,096) p 0,028 0,016 0,006 NS
5.5 lentelė. Motinos vidinės darnos ir jos sričių balų sumos vidurkiai pagal gimdymo eiliškumą Visa skalė Prasmingumo jausmas Suprantamumo jausmas Kontroliavimo jausmas Kelintas gimdymas N Vidurkis (SP) N Vidurkis (SP) N Vidurkis (SP) N Vidurkis (SP) Pirmas 257 49,89 (0,336) 260 16,35 (0,104) 258 19,02 (0,166) 260 14,56 (0,128) Antras 163 50,75 (0,423) 165 16,40 (0,129) 165 19,70 (0,207) 163 14,69 (0,166) Trečias 47 50,64 (0,773) 47 16,47 (0,213) 48 19,58 (0,390) 48 14,42 (0,353) Ketvirtas ir daugiau 16 47,50 (1,304) 16 15,50 (0,354) 17 18,12 (0,706) 17 13,71 (0,586) p NS NS 0,016 NS
N – tiriamųjų skaičius, SP – standartinė paklaida, p – vidurkių skirtumo statistinis reikšmingumas (Fišerio testas), NS – nereikšmingi skirtumai.
Motinų vidinė darna ir visos jos sritys statistiškai reikšmingai priklausė nuo motinų išsimokslinimo: stipresne vidine darna pasiţymėjo motinos, turinčios aukštesnį išsimokslinimą (5.6 lentelė).
5.6 lentelė. Motinos vidinės darnos ir jos sričių balų sumos vidurkiai pagal išsimokslinimą Visa skalė Prasmingumo jausmas Suprantamumo jausmas Kontroliavimo jausmas Išsilavinimas N Vidurkis (SP) N Vidurkis (SP) N Vidurkis (SP) N Vidurkis (SP) Nebaigtas vidurinis/vidurinis 134 48,68 (0,501) 136 16,04 (0,157) 136 18,54 (0,244) 136 14,12 (0,207) Profesinė/aukštesnioji 105 50,01 (0,552) 107 16,32 (0,160) 107 19,26 (0,269) 105 14,50 (0,211) Aukštasis/nebaigtas aukštasis 244 51,06 (0,311) 245 16,53 (0,097) 245 19,68 (0,159) 247 14,82 (0,121) p <0,001 0,018 <0,001 0,008
5.7 lentelė. Motinos vidinės darnos ir jos sričių balų sumos vidurkiai pagal šeimyninę padėtį Visa skalė Prasmingumo jausmas Suprantamumo jausmas Kontroliavimo jausmas Šeimyninė padėtis N Vidurkis
(SP) N Vidurkis (SP) N Vidurkis (SP) N Vidurkis (SP) Ištekėjusi 356 50,57 (0,263) 360 16,42 (0,082) 360 19,44 (0,132) 360 14,71 (0,107) Netekėjusi 53 48,79 (0,988) 54 16,00 (0,296) 54 18,76 (0,437) 54 14,13 (0,359) Išsiskyrusi/našlė 11 46,45 (1,224) 11 14,82 (0,325) 11 17,82 (0,796) 11 13,82 (0,600) Gyvena neregistruotoje santuokoje 61 50,00 (0,734) 61 16,59 (0,204) 61 19,08 (0,405) 61 14,33 (0,267) p 0,013 0,003 NS NS
N – tiriamųjų skaičius, SP – standartinė paklaida, p – vidurkių skirtumo statistinis reikšmingumas (Fišerio testas), NS – nereikšmingi skirtumai.
Netekėjusios ir išsiskyrusios bei našlės motinos, palyginti su ištekėjusiomis bei ne santuokoje gyvenančiomis motinomis, turėjo silpnesnę vidinę darną, pasiţymėjo ypač silpnesniu prasmingumo jausmu (5.7 lentelė).
Jei kūdikis buvo planuotas, tai jų motinos, palyginti su likusiomis motinomis, turėjo stipresnį vidinį darnos jausmą visų sričių atţvilgiu (5.8 lentelė). Motinų vidinė darna nebuvo statistiškai reikšmingai susijusi su kūdikio lytimi, jo gimdymo būdu bei motinos gyvenamąja vieta (5.9-11 lentelės).
5.8 lentelė. Motinos vidinės darnos ir jos sričių balų sumos vidurkiai priklausomai nuo to, ar kūdikis buvo planuotas
Visa
skalė Prasmingumo jausmas
Suprantamumo jausmas Kontroliavimo jausmas Ar kūdikis buvo planuotas? N Vidurkis (SP) N Vidurkis (SP) N Vidurkis (SP) N Vidurkis (SP) Taip 355 50,95 (0,277) 357 16,48 (0,083) 359 19,60 (0,137) 357 14,84 (0,111) Ne 128 48,02 (0,470) 131 15,98 (0,160) 129 18,36 (0,245) 131 13,79 (0,180) p <0,001 0,003 <0,001 <0,001
5.9 lentelė. Motinos vidinės darnos ir jos sričių balų sumos vidurkiai priklausomai nuo vaiko lyties Visa skalė Prasmingumo jausmas Suprantamumo jausmas Kontroliavimo jausmas Vaiko lytis N Vidurkis
(SP) N Vidurkis (SP) N Vidurkis (SP) N Vidurkis (SP) Berniukas 255 50,15 (0,339) 257 16,30 (0,107) 257 16,30 (0,165) 257 14,66 (0,134) Mergaitė 226 50,24 (0,358) 229 16,41 (0,104) 229 16,41 (0,181) 229 14,45 (0,141) p NS NS NS NS
N – tiriamųjų skaičius, SP – standartinė paklaida, p – vidurkių skirtumo statistinis reikšmingumas (Fišerio testas), NS – nereikšmingi skirtumai.
5.10 lentelė. Motinos vidinės darnos ir jos sričių balų sumos vidurkiai priklausomai nuo vaiko pagimdymo būdo
Visa skalė Prasmingumo jausmas Suprantamumo jausmas Kontroliavimo jausmas Kaip gimė kūdikis N Vidurkis
(SP) N Vidurkis (SP) N Vidurkis (SP) N Vidurkis (SP) Pagimdė pati 352 50,18 (0,286) 355 16,36 (0,087) 355 19,25 (0,143) 354 14,58 (0,114) Atliktas cezario pjūvis 131 50,15
(0,481) 133 16,31 (0,146) 133 19,34 (0,234) 134 14,50 (0,183) p NS NS NS NS
5.11 lentelė. Motinos vidinės darnos ir jos sričių balų sumos vidurkiai priklausomai nuo gyvenamosios vietos Visa skalė Prasmingumo jausmas Suprantamumo jausmas Kontroliavimo jausmas Gyvenamoji vieta N Vidurkis
(SP) N Vidurkis (SP) N Vidurkis (SP) N Vidurkis (SP) Miestas 391 50,13 (0,272) 396 16,31 (0,084) 395 19,28 (0,135) 395 14,56 (0,103) Miestelis/kaimas 92 50,34 (0,575) 92 16,50 (0,165) 93 19,25 (0,289) 93 14,54 (0,257) p NS NS NS NS
N – tiriamųjų skaičius, SP – standartinė paklaida, p – vidurkių skirtumo statistinis reikšmingumas (Fišerio testas), NS – nereikšmingi skirtumai.
Akivaizdu, kad nagrinėjami veiksniai yra tarpusavyje priklausomi (pavyzdţiui, motinos amţius ir gimdymo eiliškumas). Todėl norėdami išsiaiškinti, kuris iš nagrinėjamų veiksnių turi didţiausią reikšmę motinos vidinei darnai, pritaikėme daugiaveiksmės dispersinės analizės metodą ANOVA. Modelyje panaudojome tik penkis veiksnius, kurie vienaveiksmėje analizėje statistiškai reikšmingai siejosi su motinos vidine darna (su visa skale arba su viena kuria nors skalės sritimi). Šios analizės rezultatai pateikti 5.12 lentelėje.
