KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

Aplinkos ir darbo medicinos katedra

Simona Perminienė

KURČIŲJŲ IR NEPRIGIRDINČIŲJŲ PATIRIAMO PRIEKABIAVIMO

DARBE IR PSICHOLOGINĖS SAVIJAUTOS SĄSAJŲ TYRIMAS

Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata)

Mokslinė vadovė

Biomed.m. dr. V. Malinauskienė

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)

KURČIŲJŲ IR NEPRIGIRDINČIŲJŲ PATIRIAMO PRIEKABIAVIMO DARBE IR PSICHOLOGINĖS SAVIJAUTOS SĄSAJŲ TYRIMAS

Simona Perminienė

Mokslinis vadovas biomed. m. dr. Vilija Malinauskienė

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir dabo medicinos katedra.

Kaunas; 2008. 68 p.

Darbo tikslas. Įvertinti kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patiriamo priekabiavimo darbe daţnį ir sąsajas su psichologinės savijautos rodmenimis.

Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 90 Kauno miesto kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų, jų amţiaus vidurkis 39 m. (± VKN 10,40). Tyrimas atliktas anoniminės apklausos būdu 2008 m. Duomenų analizei naudotos programos SPSS 14,0 for Windows ir MS Excel.

Rezultatai.. 52,8 proc. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patyrė priekabiavimą darbe. Daţną priekabiavimą patyrė 22,5 proc., atsitiktinį priekabiavimą darbe patyrė 30,3 proc. tiriamųjų. Daţniausiai priekabiavimą darbe kurtieji ir neprigirdintieji patyrė iš kolegų (31,1 proc.). Labiausiai paplitusi negatyvaus elgesio forma buvo, kai /duodamos betikslės uţduotys ir nustatyti nerealiai trumpi terminai joms atlikti/ (2,06 ± 3,28). Net 54,4 proc. tiriamųjų pasiţymėjo ţema vidine darna. Ţemos vidinės darnos grupėje net 85,0 proc. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų daţnai patyrė priekabiavimą darbe (p=0,006 palyginus su nepatyrusiais priekabiavimo darbe). Daţno priekabiavimo grupėje net 75,0 proc. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų skundėsi pablogėjusiais santykiais su artimais ţmonėmis (p<0,0001). 75,0 proc. tiriamųjų nustatytas potrauminio streso sutrikimas (p< 0,0001), 73,7 proc. jautė distresą (p<0,0001). Stebėtos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patiriamo priekabiavimo darbe ir ţemos vidinės darnos bei ţemo savęs vertinimo. Patyrusių daţną priekabiavimą darbe kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų grupėje daţniau diagnozuota depresija (35,0 proc., p=<0,005, palyginus su nepatyrusiais priekabiavimo darbe), arterinė hipertenzija (50,0 proc., p=0,043 ), širdies ligos (45,0 proc., p= 0,006).

Išvados. Priekabiavimas darbe buvo paplitęs reiškinys tarp kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų. Patyrę daţną priekabiavimą darbe daţniau pasiţymėjo ţema vidine darna, jautė potrauminio

streso sutrikimo simptomus, distresą, skundėsi santykių pablogėjimu, taip pat jiems daţniau diagnozuota ir gydyta depresija, arterinė hipertenzija, širdies ligos.

SUMARRY

Public Health (Health Ecology)

THE ANALYSIS OF DEAF AND HARD HEARING PEOPLE EXPOSURE TO HARASSMENT AT WORK AND THE ASSOCIATIONS WITH THEIR PSYCHOLOGICAL STATE

Simona Perminienė

Academic autor :dr. Biomed. Sc. Vilija Malinauskienė

Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Departament of Occupational and Environmental Medicine.

Kaunas; 2008. 68 p.

The objective of the study . To evaluate the frequency of harassment at work among deaf and hard hearing people and the associations with their psychological state.

Methods of the analysis. 90 deaf and hard hearing people from Kaunas participated in the research, average age 39 (±10,40 SD) yrs. The research was made anonymously in spring of 2008. We used SPSS 14.0 for Windows and MS Excel for data analysis.

Results. 52.8 percent of deaf and hard hearing people experienced harassment at work. Frequent harassment experienced 22.5 percent, occasional harassment at work – 30.3 percent of the investigated. Most often deaf and hard hearing people experienced harassment from their colleagues (31.1 percent). The most widespread negative form of behavior was when the pointless tasks with unreal short terms of time to complete them were given (2.06 ± 3.28). Even 54.5 percent of investigated people had low sense of coherence. 85.0 percent of deaf and hard hearing people from the low sense of coherence group experienced harassment at work (p=0.006 in comparison with people who never experienced harassment at work). 75.0 percent of deaf and hard hearing people, from the group of frequent harassment at work, complained that their social relationship grew worse (p<0.0001). 73.7 percent of the investigated felt distress (p<0.0001). Significant associations between harassment at work, low sense of coherence and low self evaluation were observed Frequent harassment at work was positively significantly associated with depression (35.0 percent, p< 0.005), arterial hypertension (50.0 percent, p=0.043), heart diseases (45.0 percent, p= 0.006).

Conclusion. Harassment at work was prevalent among deaf and hard hearing people. Exposure to harassment at work was significantly associated with low sense of coherence, worse social relationships, depression, arterial hypertension, heart diseases.

Practical recommendations. Preventive measures against harassment at work among deaf and hard hearing people should be implemented.

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ...12

1. LITERATŪROS APŢVALGA ...13

1.1. Klausos sutrikimo laipsnio įtaka asmenybės vystimuisi ...13

1.2. Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų psichologiniai ypatumai ...15

1.3. Kaip pasaulį suvokia kurtieji ...18

1.4. Darbo organizavimas. Psichologinio poveikio darbo vietoje vertinimas. Vidinė darna 19 1.5. Stresas. Streso darbe profilaktika ...25

1.6. Streso tyrimai Lietuvoje ...29

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ...32

2.1. Tyriamųjų kontingentas...32

2.2. Tyrimo metodika ...32

2.3. Tyrimo procesas ...33

2.4. Duomenų analizė ...34

3. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas ...36

3.1 Pagrindinių tyrimo kintamųjų charakteristika ...36

3.2. Negatyvaus elgesio formų tyrimas ...41

3.3. Koreliacijos tarp kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patirto priekabiavimo darbe ir psicologinės būsenos rodmenų ...55

IŠVADOS ...56

LITERATŪRA ...61

SANTRUMPOS

GS – galimybių santykis

KMU – Kauno medicines universitetas LLS – laisvės laipsnių skaičius

PI – pasikliautinieji intervalai

PTSS – potrauminio streso sutrikimas p – pasikliautinumo lygmuo

VKN – vidutinis kvadratinis nuokrypis VSF – visuomenės sveikatos fakultetas x2 – Pirson’o chi kvadrato testas

PADĖKA

Dţiaugiuosi, kad turėjau galimybę daryti tyrimą apie kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų socialinę būseną, ištirti jų priekabiavimo daţnį darbe, psichologinius savijautos rodiklius. Esu laiminga, kad kad savo intelektualumą ir ţinias galėjau išsakyti šiame moksliniame darbe.

Pirmiausiai norėčiau padėkoti savo mokslinio darbo vadovei, biomed. m. dr. Vilijai Malinauskienei, uţ labai didelį indėlį, svarią pagalbą rengiant šį mokslinį darbą. Jos kompetencija, darbo išmanymas, nukreipė mane teisinga linkme, ţinoma, dar dėkoju uţ begalinę kantrybę ir atsidavimą šiam darbui.

Taip pat dėkoju Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorei Ramunei Leonavičienei, kuri sutiko, jog šioje įstaigoje būtų apklausiami kurtieji ir neprigirdintieji, geranoriškai man padėjo ir mane suprato sunkiomis akimirkomis, savo brandţia darbo patirtimi padėjo į kurčiuosius paţvelgti kitu aspektu.

Dėkoju Daivai Burkauskienei, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro, socialinės integracijos ir konsultavimo skyriaus vedėjai, uţ literatūrą apie kurčiuosius.

Visiems artimiesiems uţ supratingumą, tolerantiškumą, geranoriškumą šiuo sunkiu man periodu.

Manau šis tyrimas nebūtų įvykęs be gestų kalbos nemokėjimo ir kurčiųjų kultūros išmanymo: kurtieji labai vertina, kad ţmogus, kuris nori iš jų informacijos, moka jų gimtąją kalbą, todėl geranoriškai ir sąţiningai atsakinėjo į anketos klausimus. Todėl tariu didelį ačiū ir Jiems.

ĮVADAS

Neįgalieji visuomenės nariai – tai socialinė grupė, kuri egzistuoja nuo pat ţmonijos atsiradimo. Tačiau dėl turimų tiek fizinių, tiek psichologinių, tiek socialinių charakteristikų, visais amţiais buvo atskira visuomenės ląstelė, kurios raišką visuomet sąlygojo duotos konkrečios aplinkos sąlygos. Kiekviena pasaulio valstybė, skirtinga savo socialinėmis, kultūrinėmis, geografinėmis ir kitomis sąlygomis, tam tikra prasme yra uţdara bendruomenė, kurioje formuojasi konkrečios, tik jai būdingos socialinės sąlygos. Kurtieji daţnai jaučiasi diskriminuojami ir ţeminami. Su tokiais reiškiniais, neapgalvotu elgesiu reikia kovoti, kad būtų skatinamas orumas ir pagarba (Job Open with Sing language more changes for deaf people, 2007).

Svarbų vaidmenį kurčiųjų gyvenime vaidina kinestetiniai pojūčiai. Jie padeda kurčiajam orientuotis erdvėje. Girdintys savo eiseną kontroliuoja klausa ir regėjimu, kurtieji – kinestetiniais judesiais Kadangi kurčių ţmonių pakenktas klausos nervas, pagrindinį vaidmenį paţinime vaidina rega (Marschark et al, 1998).

Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra neatitikimas tarp sveikatos, kokios tikimasi ir kokia ji yra (Hass, 1999). Mokslinės literatūros šaltiniuose su sveikata susijusi gyvenimo kokybė apibrėţiama kaip sveikatos suvokimo poveikis ţmogaus gebėjimui gyventi visavertį gyvenimą (Testa et al, 1996). Plačiąja prasme gyvenimo kokybė – tai holistinis subjektyvus pasitenkinimo svarbiais individui dalykais įvertinimas. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – tai gyvenimo kokybės dalis, kurią lemia sveikata ar sveikatos prieţiūra (Furmanavičius, 2001).

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, Europos Sąjungos darbuotojai kasmet praranda 50-60% darbo dienų dėl darbe patiriamo streso, 69 % darbuotojų teigia, kad darbas neigiamai veikia jų sveikata (Working on stress, 2007). Stresas darbe sukelia daugiau nei ketvirtadalį visų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių netenkama darbingumo dviems ar daugiau savaičių. Jis gali sukelti depresiją, nerimą, nervingumą, nuovargį ir širdies ligas (Streso redukcija, 2008). Randama vis daugiau duomenų apie tai, kad streso prieţastimi tampa patyčios ir psichologinis smurtas (Rowe et al, 2005).

Piekabiavimas darbo vietoje – tai pavojų sveikatai ir saugai sukeliantis, pasikartojantis, nepagrįstas elgesys, nukreiptas į darbuotoją arba darbuotojų grupę (Varhama et al, 2004). Priekabiavimas daţnai pasireiškia netinkamu valdţios panaudojimu arba

piknaudţiavimu ja, kai asmenys, prieš kuriuos tai nukreipiama, sunkiai gali save apginti. Priekabiaujama gali būti ţodţiais, fiziniu puolimu bei subtilesniais veiksmais, tokiais kaip kolegos darbe nuvertinimas arba socialinė izoliacija. Priekabiavimą skatinantys veiksniai yra įmonės santykių kultūra, kai priekabiavimas yra toleruojamas ir nelaikoma problema, staigūs, netikėti organizaciniai pokyčiai, funkcijų konfliktai ir pan. (Matthiesen et al, 2001).

Literatūros šaltiniuose darbuotojų psichikos sveikatos problemos yra siejamos su asmeninėmis savybėmis, lytimi, paveldimumu, darbo praradimo grėsme, pamaininiu, ypač naktiniu darbu, viršvalandţiais, protinio ar fizinio darbo specifikai būdingais stresoriais, stresiniais gyvenimo įvykiais bei galimomis šių veiksnių kombinacijomis (Fujino et al, 2001). Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2002 m. pateiktais duomenimis, psichologinis smurtas, pvz., įţeidinėjimai, engimas, apkalbos, spaudimas, seksualinis priekabiavimas, nepelnytos pastabos, yra vis daţnesnis reiškinys. Streso darbe galima išvengti, jei veiksmai, kurių imamasi stresui išvengti, yra efektyvūs. Streso darbe rizikos vertinimas remiasi tais pačiais principais ir metodais, kurie taikomi visus kitus darbo vietos rizikos veiksnius. Darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimas šiame procese yra svarbus, nes būtina nustatyti, kokios dabuotojų grupės yra veikiamos streso, ir numatyti streso maţinimo būdus darbe (Working on stress, 2007).

Prognozuojama, kad apie 2020 metus depresija taps labiausiai paplitusia liga pasaulyje. Remiantis kitų šalių patirtimi, galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje depresija gali sirgti daug daugiau ţmonių negu yra diagnozuota medicinos įstaigose. Tikėtina, kad didţioji dalis depresija sergančių ţmonių netgi neţino apie savo ligą, nesikreipia į medikus ir nesigydo. Negydoma liga linkusi uţsitęsti, kartotis, komplikuotis saviţudišku elgesiu (Pajarskienė ir kt., 2005).

Darbo naujumas ir praktinė reikšmė

Paskutiniais metais daug dėmesio Lietuvoje skiriama kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų socialiniai integracijai, siekiant uţtikrinti visapusišką asmenybės vystymąsi ir darną. Tačiau psichosocialinei aplinkai darbe skirtas nepakankamas dėmesys. Kurtieji ir neprigirdintieji dėl savo negalios patiria traumuojančių gyvenimo situacijų visur – tiek šeimoje, tiek visuomenėje, tiek darbe. Mūsų darbo originalumą lemia tai, kad pirmą kartą Lietuvoje buvo tiriamas kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patiriamas priekabiavimas darbe bei jo sąsajos su psichologine savijauta.

Šis dabas padės geriau suprasti, koks yra kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patiriamo priekabiavimo daţnis darbe, jų psichologinė savijauta. Tyrimų rezultatai gali turėti įtakos sėkmingiems pasiūlymams darbo sąlygų gerinimui ir sveikatos pakenkimų profilaktikai gerinti.

DARBO TIKSLAS, UŢDAVINIAI IR GINAMIEJI TEIGINIAI

Darbo tikslas – įvertinti sąsajas tarp kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patiriamo priekabiavimo darbe ir psichologinės savijautos rodmenų.

Uţdaviniai:

1. Įvertinti kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patiriamo priekabiavimo darbe daţnį, psichologinės būsenos rodmenų ir diagnozuotų sveikatos sutrikimų daţnį. 2. Įvertinti kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų blogos psichologinės savijautos paplitimą

priekabiavimą darbe patiriančių ir nepatiriančių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų grupėse.

3. Įvertinti sąsajas tarp kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patiriamo priekabiavimo darbe ir psichologinės būsenos rodmenų.bei diagnozuotų sveikatos sutrikimų. 4. Įvertinti sąsajas tarp priekabiavimo darbe, psichologinės būsenos rodmenų ir

ţalingų gyvensenos veiksnių.

Ginamieji teiginiai:

1. Kurtieji ir neprigirdintieji patiria priekabiavimą darbe.

2. Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų psichologinė būsena priklauso nuo patiriamo priekabiavimo darbe.

3. Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų sveikatos sutrikimų daţnis priklauso nuo patiriamo priekabiavimo darbe.

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Klausos sutrikimo laipsnio įtaka asmenybės vystimuisi

Į klausos sutrikimo sukeltus asmenybės pokyčius buvo bandyta ţiūrėti šiais aspektais:

kaip klausos sutrikimo laipnis įtakoja asmenybės vystymąsi;

klausos sutrikimo laiko įtaka asmenybės vystimuisi (Marschark et al, 1998).

Klausos sutrikimo laipsnio įtaka asmenybės vystimuisi:

1. Nuo 26 iki 40 db. Tai lengvas sutrikimo laipnis, labiausiai paliečiantis skyrimo ir klausos fono suvokimo funkcijas. Taip pat tai yra lygis, kai darosi sunku bendrauti be klausos priemonių. Psichologiškai svarbiausia, kad klausos sutrikimas paliečia supratimą ir orietavimąsi aplinkoje. Šiame lygyje suvarţymai bendraujant, kuriuos sukelia klausos sutrikimas, gali būti sumaţinami pasislenkant arčiau prie kalbančiojo arba naudojant klausą stiprinančias priemones. Dėl to nukenčia ne socializacija, o garsų supratimas.

2. Nuo 41 iki 55db. Esant tokiam sutrikimo laipniui, aiškiai sutrinka socialiniai santykiai. Kadangi visiškai sumaţėja klausos galimybė skirti garsus aplinkoje, ţmogus reguoja į visus aplinkoje esamus garsus; į visus garsus, kuriuos jis sugeba skirti, išgirsti jis reaguoja kaip į reikalaujančius jo dėmesio. Bendravimas įmanomas tik dėka klausą stiprinančių priemonių, bet kadangi ţmogus visiems garsams skiria vienodą dėmesį, jis gali bendrauti tik su vienu ţmogumi arba su maţa ţmonių grupe. Ţmogus jaučiasi atsiskyręs ir siekia bendrauti su kitais, taip pat turinčiais klausos sutrikimus, ţmonėmis.

3. Nuo 56 iki 70 db. Stiprinančių priemonių naudojimas bendraujant su kitais ţmonėmis dar maţiau naudingas nei antros grupės ţmonėms. Sunku palaikyti tiek tarp asmeninius santykius, tiek kontaktą su aplinka. Reikalingos kitos priemonės elgesio valdymui ypatingai rega ir prisilietimas. Identifikacija ir socialiniai santykiai palaikomi su kitais kurčiaisiais, geriausia turinčiais tą patį sutrikimo lygį.

4. Nuo 70 iki 90 db. Ţymus klausos sutrikimas. Klausą stiprinančios priemonės reikalingos stiprių aplinkos garsų skyrimui. Santykiams palaikyti yra būtina rega ir

lytėjimas. Sunku bendrauti su girdinčiais ţmonėmis. Santykiai daugiausia palaikomi su kitais kurčiais ţmonėmis.

Klausos sutrikimo įtaka asmenybės vystimuisi:

1. Peritaliniame periode arba iki 2 metų. Klausos sutrikimas šiame amţiuje labiausiai paveikia asmenybės vystymąsi, sugebėjimą bendrauti, emocinį prisitaikymą. Paliečiami baziniai, psichologiniai procesai, tokie kaip identifikacija. Jei kurtumas gilus, pastebima didesnė izoliacija nei kitų klausos sutrikimų grupių ţmonių.

2. Nuo 2 iki 6 metų. Pastebėta, kad jeigu vaikas normaliai girdi pirmaisiais 2 gyvenimo metais, tai naudinga ne tik jo kalbiniams vystymuisi, bet ir psichologinis klausos sutrikimo poveikis būna maţesnis. Tai ypač ryšku, jei klausa sutrinka apie 5 - 6 gyvenimo metus. Penkerių metų stebima didelė kalbinio vystymosi paţanga, kuri teigiamai veikia vaiko asmenybės vystymąsi ir stuktūrą. Kalbant apie šios grupės vaikus naudojama sąvoka „apkurtęs“.

3. Mokykliniame amţiuje. Kalba pakankamai išlavėjusi ir gali atlikti vidinės kalbos funkciją. Didţiausia įtaką kalbos sutrikimas daro asmenybės prisitaikymui ir adaptacijai mokykloje; daţniausiai reikalingas specialus mokymas. Kyla sunkumai bendraujant ir pasekmių ego vystymuisi ir bendram emociniam augimui. Šiame amţiaus tarpsnyje apkurtę ţmonės, kurių klausos sutrikimas didelis, daţniausiai tampa lyderiais kurčiųjų bendruomenėje.

4. Jaunystėje. Ši grupė apima asmenis, kurie apkurto nuo 18 iki 30 metų. Daţniausia diagnozė šiame amţiuje yra visuotinis klausos sutrikimas, išskyrus ligų, tokių kaip meningitas, sukeltus klausos sutrikimus. Klausos sutrikimas šiame amţiuje nepaliečia bazinių asmenybės struktūrų, tačiau tam tikri nepageidaujami bruoţai gali atsirasti. Tačiau klausos sutrikimas stipriai paliečia socialinius santykius: vedybinius planus, mokymąsi ir darbo pasirinkimą. Draugų pasirinkimas ir socialiniai kontaktai panašūs kaip ir kitų sutrikusios klausos ţmonių.

5. Brandţiame amţiuje. Ši grupė apima asmenis, kurių klausa sutriko 30 iki 60 metų amţiuje. Tai gali paliesti sutuoktinių satykius, bet svarbiausia problema tampa darbiniai santykiai. Sutrikus klausai, daţniausiai tenka keisti darbą. Taip pat daţnai keičiasi draugų ratas ir socialinis statusas.

6. Vėliasniame amţiuje. Šiame amţiuje klausos sutrikimą sukelia senėjimo procesai.

Klausos silpnėjimas šiame amţiuje padidina izoliaciją, atsitraukimą, nesaugumo jausmą, emocinį stresą, bet asmenybės stipriai nepaliečia. Šiame amţiuje problemos labiau susijusios su išėjimu į pensiją, bedarbyste, pagalbos poreikiu rūpinantis savimi.

Mūsų visuomenėje šio amţiaus ţmonės jaučiasi nereikalingi ir nepageidaujami. Klausos sutrikimas šiame amţiuje gali sustiprinti tas problemas ir sukelti paildomą nerimą ir depresinę nuotaiką (Marschark et al, 1998).

1.2. Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų psichologiniai ypatumai

Sutrikusios klausos asmenų vidinis pasaulis pasiţymi disharmonija (Ruškus, 2002). Taip yra dėl to, kad klausos receptorių trūkumas sumaţina informacijos kiekį, pablogina bendravimą, orientaciją, psichologinės ir socialinės adaptacijos procesus. Be vidinės disharmonijos dar gali išsivystyti įvairios psichologinės ligos, o dar daţniau psichopataloginiai simptomai taip vadinami antriniai susirgimai, kurie dar labiau apsunkina kurčiųjų raidą.

Sutrikusios klausos asmenys, neturintys lydymųjų sutrikimų, turi tas pačias intelektualines galimybes kaip ir girdintieji, bet jų psichikos raida kiek kitokia nei girdinčiųjų asmenų. Tačiau būtu neteisinga teigti, jog šių asmenų charakteris nepriklauso nuo ugdymo.

Be klausos sutrikimų charakterio specifiškumą lemia:

Psichiniai ypatumai, pasireiškiantys staigia nuotaikų kaita, impulsyvumu, kas erzina ir neigiamai veikia aplinkinius.

Paţintinės patirties stoka, sąlygojanti savo norų prioritetą.

Nesugebėjimas apibendrinti, abstrakčiai mąstyti ir tokiu būdu atsiriboti nuo savo patirties.

Sutrikus klausai, vėluoja kalbos raida. Sutrikusios klausos vaikų paţintiniai procesai formuojasi nepilnavertės kalbos pagrindu. Būtent tai lemia jų ypatumus.

Klausos nebuvimas nesąlygoja ţemesnio intelekto. Daţnai protinis atsilikimas neteisingai diagnozuojamas, dėl kurčiųjų kalbinių įgūdţių stokos ir vertintojo gestų kalbos nemokėjimo (Marschark et al, 1998).

Kalba – tai natūralus instrumentas reikšti mūsų mintis, svarbiausia priemonė įgyti ţinių bei keistis abipusia informacija, tai yra ţmonių bendravimo ir supratimo pagrindas. Kalba mes išreiškiame jausmus, poţiūrius, norus ir vertinimus, uţmezgame su kitais dialogą, kurio dėka tobulėja mūsų jausmų ir socialinė raida, kuri yra svarbi teigiamo asmenybės lavėjimo sąlyga (Bakk et al, 1997).

Kuo labiau paţintinis procesas yra susijęs su klausa, tuo daugiau procesų ypatumų kurčiojo psichikos raidoje. Klausos negalę turintis ţmogus negali pilnai įsijungti į girdinčiųjų

visuomenės veiklą, pilnai įvertinti savo galimybes, visapusiškai įprasminti ir išreikšti save. Bendravimo poreikio nepatenkinimas stabdo asmenybės psichinį ir fizinį vystymąsi (Marschark et al, 1998). Tuo tarpu bendravimas – viena iš fundamentalių pedagoginės psichologijos mokslų kategorijų. Bendravimo siekimas neretai uţima pagrindinę vietą tarp motyvų, skatinančių ţmones bendrai praktinei veiklai (Cymru, 2000).

Kurtiesiems labai svarbūs yra regos pojūčiai. Kurtiesiems rega yra svarbiausia kalbos suvokimo priemonė, nes daugiausia bendraujama gestų kalba. Klausos netekimas yra nematoma negalia, ypač socialinėje sferoje. Amerikiečių psichologė Hellen Keller pasakė, kad „kurtumas atjungia ţmogų nuo ţmonių, tuo tarpu aklumas atjungia ţmogų nuo daiktų“. Klausos netekimas daro įtaką bendriems paţinimo procesams. Kurtiesiems sunku, suvokiant objektą, suskirstyti juos į elementus, ypač mintyse, ir nurodyti poţymius, ypač specifinius. Didţiausių sunkumų kurtiesiems sukelia abstraktai. Kurčiųjų abstraktus mąstymas stipriai atsilieka vystymesi nuo girdinčiųjų.

Kurtumas yra sunki negalia, nes be kalbos sunku mokytis.

Gestų kalba yra gimtoji kurčiųjų kalba. Ji yra bendravimo ir mąstymo priemonė, kalba yra kultūros tarpininkas (Marschark et al, 1998). Pastebėta, kad klausos sutrikimų turintys asmenys patiria didţiulį nepasitenkinimą, kurį lydi fiziniai veiksmai, sietinas su kurčiųjų nesugebėjimu savo neviltį išreikšti ţodţiais.

Kurčiųjų socialinis gyvenimas visuomenės poţiūriu yra uţdaras. Dėl šios negalios kurtieji buriasi į atskiras bendruomenes ir atsiriboja nuo visuomenės. Psichologai paţymi, kad ţmogaus identiškumas formuojasi iki 5 metų. Jei identiškumo formavimas šiame amţiuje sutrinka dėl kokių nors prieţasčių, gali susiformuoti netinkamas identitetas, dėl kurio atsiranda asmenybės sutrikimai. Manoma, kad identiškumo formavimuisi esminę reikšmę turi kalbos išsivystymas bei priklausymas tam tikrai kalbinei bendruomenei. Sunkumų kyla neprigirdintiesiems asmenims. Pastebėta, kad jie turi ryškių identifikavimosi problemų. Neţymi klausos negalia juos priartina prie girdinčiųjų, tačiau net neţymūs supratimai, kalbos sunkumai atstumia juos nuo girdinčiųjų. Tačiau identifikavimas su kurčiaisiais taip pat yra apsunkintas dėl gestų kalbos nemokėjimo (Marschark et al, 1998).

Kurtumas trukdo ţmonių pilnavertei sąveikai: kurčias ţmogus negali reaguoti į kito ţmogaus balsą ir pradėti su juo bendrauti; vaikai labiau priklausomi nuo tėvų; jiems labai sunku suprasti kitų kalbą, todėl yra apsunkinamas bendravimas, ribojami kalbos įgūdţiai ir t.t.

Pirminis kurčiojo ir neprigirdinčiojo asmens izoliacijos aspektas yra savo negalės priėmimas. Kurtumas gali sukelti įvairių reakcijų: nuo susierzinimo iki luošinamojo šoko,

kuris gali trukti keletą dienų, o kartais ir visą gyvenimą. Susitapatinimo su kurtumu laipsnis apsunkinamas aplinkinių nesupratimu.

Bendravimo sunkumai sukelia irzlumą, pyktį. Neretai pasitaiko depresijų. Nuo klausos praradimo prieţasčių, nuo ţmogaus sveikatos apkurtimo metu, nuo amţiaus, nuo fizinės ir psichinės brandos, situacijos, į kurią patenka apkurtęs ţmogus, priklauso ţmogaus reakcija į savo negalę.

Psichologinė klausos praradimo įtaka visiems yra skirtinga. Klausos sutrikimas apsunkina sąveiką su išoriniu pasauliu. Klausos praradimas nebūtinai sąlygoja psichologines problemas. Daugiau pasitaiko atvejų, kai klausos netekimas sąlygoja bendravimo ir elgesio problemas (Job Open with Sing language more changes for deaf people, 2007).

Neigiamoms emocijoms pasireikšti didelę įtaką turi aplinkinių (girdinčiųjų) elgesys. Išskirtinės tokio netinkamo elgesio su klausos negale ţmonėmis formos:

Išjuokimas, kritika, įţeidinėjimas, erzinimas; Perdėtas noras teikti pagalbą, uţuojauta;

Girdinčiųjų pokalbiai apie kurčiuosius, invalidumą; Perdėtas domėjimasis kurčiuoju;

Abejingumas, kurčiojo nepaisymas ar net neigimas.

Taigi, prisitaikydami prie aplinkos keliamų reikalavimų, kurtieji susiduria su dideliais sunkumais. Tai daţnai lydima neigiamos jų reakcijos.

Eriksonas skiria psichosocialinės raidos stadijas (Kvalifikacijos kėlimo kursų

paskaitų medţiaga, 2001). Pauglystė 12-18 metų:

Eriksono teorija. Paauglys nori išsiaiškinti, kas jis yra. Jis pasiekia seksualinį, profesinį identiškumą arba neturi aiškaus supratimo apie ateityje jo laukiančius vaidmenis.

Kurčias vaikas/ Girdintys tėvai. Kurčias paauglys gali tik numanyti apie girdinčiųjų kultūrą (jei jis/ji ugdomas integruotai); Prikausomybės jausmas gali klestėti dėl susilpnintų komunikacinių įgūdţių; Paauglys gali jaustis nepasirengęs girdinčiai visuomenei; Paauglys gali jaustis izoliuotas nuo savo bendraamţių grupės.

Kurčias vaikas/ kurti tėvai. Kurčiasis paauglys ţino apie kurčiųjų ir girdinčiųjų kultūras; Gali pradėti siekti nepriklausomybės nuo tėvų; Gali pajusti dvejones, kuriai kultūrai (girdinčiųjų/ar kurčiųjų) jis/ ji nori priklausyti; Gali pasikliauti bendraamţių parama (priklausomai nuo mokyklos aplinkos).

Eriksono teorija. Jaunas suaugęs ţmogus siekia kito ţmogaus meilės, draugystės arba lieka izoliuotas nuo kitų, yra vienišas.

Kurčias vaikas/ Girdintys tėvai. Suaugęs kurčias gali aktyviai įsitraukti į kurčiųjų bendruomenės veiklą; Ieško sutuoktinio; Pradeda dirbti; Gali pradėti bendrauti su kurčiųjų bendruomene daugiau nei su šeima; Pradeda įnešti savo indėlį į visuomenę; Gali dalintis savo pasiekimais su šeima.

Kurčias vaikas/ kurti tėvai. Suaugęs kurčias gali aktyviai įsitraukti į kurčiųjų bendruomenės veiklą; Ieško sutuoktinio; Pradeda dirbti; Gali pradėti bendrauti su kurčiųjų bendruomene daugiau nei su šeima; Pradeda įnešti savo indėlį į visuomenę. Vidutinis amţius 25-50 metų:

Eriksono teorija. Suaugęs yra produktyvus, dirba jam svarbų darbą, puoselėja šeimą arba tampa sustingęs.

Kurčias vaikas/ Girdintys tėvai. Koncentruoja energija savo vaikams; Gali kovoti dėl pagalbos darbe (gali egzistuoti ribotų pasiekimų jausmas); Suaugęs kurtysis gali tapti/netapti aktyviu kurčiųjų bendruomenės nariu, tai priklauso nuo bendravimo ir savo identiteto suvokimo.

Kurčias vaikas/ kurti tėvai. Koncentruoja energija savo vaikams; Gali kovoti dėl pagalbos darbe (gali egzistuoti ribotų pasiekimų jausmas); Išlieka aktyvus kurčiųjų bendruomenės narys.

Senatvė nuo 50 metų:

Eriksono teorija. Ţmogus stengiasi suprasti, ar jo gyvenimas buvo prasmingas. Jis mato gyvenimo svarbą, arba supranta, kad nepasiekė savo gyvenimo tikslų.

Kurčias vaikas/ Girdintys tėvai. Suaugę kurtieji išeina į pensiją; Į savo gyvenimą ţiūri kaip į pasisekusį arba yra juo nusivylę; Atsiranda pasitenkinimo jausmas, jei jie mano įgyvendinę savo tikslus.

Kurčias vaikas/ kurti tėvai. Suaugę kurtieji išeina į pensiją; Į savo gyvenimą ţiūri kaip į pasisekusį arba yra juo nusivylę; Atsiranda pasitenkinimo jausmas, jei jie mano įgyvendinę savo tikslus (Kvalifikacijos kėlimo kursų paskaitų medţiaga, 2001).

Pojūčiai vaidina vienodą vaidmenį tiek girdintiesiems, tiek kurtiesiems. Ausimis mes gauname daugiau informacijos negu rega. Pavyzdţiui, jau toli išgirstame mašinos ūţesį ir suvokiame, kad artėja mašina, o kurčiasis tik pamatęs tai sovokia. Tyrinėjimai įrodė, kad kurčiųjų judesiai lėtesni, negu girdinčiųjų, jie lėčiau į viską reaguoja. Kurtieji pasiţymi pastabumu: jie pastebi maţiausias daleles, pasikeitimus (pvz., aprangoje, mimikoje, judesiuose). Kurčiųjų piešiniams taip pat būdingas detalumas, jų piešiniuose nėra taip vadinamos pradinės galvos – kojų stadijos. Anksčiau negu girdintieji savo piešiniuose išreiškia daikto apimtį ir perspektyvą. Girdintieji piešia atskirus daiktus, o kurtieji - siuţetinius vaizdus.

Pusiausvyros pojūčiai (statiniai) valdomi vestibuliarinio aparato. Jei kurtumas įgytas, tai ir vaiko vestibuliarinis aparatas (vaiko pusiausvyros organas) paţeistas. Ne veltui kurčiąjam sunku nusileisti laiptais ţemyn, sunku uţmerktomis akimis praeiti tiesią liniją. Maudymosi metu negalima leisti nardyti, dauguma skęsta.

Mąstymu kurtieji atsilieka nuo girdinčiųjų. Todėl pamokose būtina duoti uţduočių, lavinančių mąstymą.

Kurčiųjų kalba turi specifinių bruoţų. Jie naudojasi ţodine, rašto, daktiline, gestų kalbos formomis. Kas padeda formuoti kalbą? Pirmiausia - bendravimas su girdinčiais. Todėl būtina sudaryti situaciją, kad būtų naudojama ţodinė kalba. Didelę reikšmę kalbos supratimui ir vystymuisi turi skaitymas iš lūpų. Skaitymą iš lūpų apsunkina, kad ne visos fonemos vienodai gerai matomos; kalbančiojo kalbos padargai juda gana greitai; kiekvienas ţmogus turi savo artikuliaciją. Kad palengvinti skaitymo iš lūpų procesą, kalbantysis turi sėdėti taip, kad jo burna būtų gerai matoma, artikuliacija būtų paparasta, taisyklinga (Marschark et al, 1998).

1.4. Darbo organizavimas ir psichologinio poveikio darbo vietoje vertinimas Darbo organizavimas – tai ţmonių ir darbo meterialinių darbo elementų sistemos, leidţiančios įgyvendinti sprendimą, sudarymas. Numačius visus reikalingus darbus, pirmiausiai reikia išnagrinėti kiekvieno atliekamo darbo technologiją, apsirūpinti priemonėmis bei medţiagomis, parinkti kiekvienam darbui tinkamus vykdytojus ir išsiaiškinti, kas ir pagal kokius dėsnius juda darbo procese, patikėti tam tikriems darbuotojams atlikti veiksmus, reikalingus, kad judėjimas vyktų nustatytu reţimu. Optimaliu darbo organizavimu išsprendţiami tokie uţdaviniai, kaip (Martinkus ir kt., 2003):

Darbo ir poilsio laiko organizavimas Lygiagrečių profesijų įsisavinimas

Darbo vietų organizavimas ir patarnavimas Darbo disciplinos palaikymas

Techninis darbo normavimas; Darbo apmokėjimo organizavimas

Darbo saugos uţtikrinimas

Modernioje visuomenėje nuolat didėja psichologinių veiksnių įtaka darbo procesui: Kokybei

Rezultatams Pasitenkinimui

Psichologinę įtampą sukeliantys aplinkos veiksniai: Per didelis ir nepakankamas darbo krūvis Veiksniai susiję su darbo sąlygomis Veiksniai susiję su darbo organizavimu Veiksniai susiję su darbo turiniu

Individualūs veiksniai

Socialiniai veiksniai: problemiški ţmonių santykiai darbovietėje; ţmonės kaip darbo objetas (Darbo ir socialinių tyrimų institutas, 2008).

Psichologiniai ir socialiniai veiksniai darbe, darbo organizavimo metodai, tai galimybė pačiam priimti sprendimus yra susiję su geresniu savo sveikatos vertinimu (Pikhart et al, 2001).

Prievarta darbe yra laikoma bet kokia faktinė situacija, kai darbuotojas arba kitas asmuo, kuriam taikomos specialios su prievarta, moraliniu ir seksualiniu priekabiavimu darbe nuostatos, patiria psichologinį arba fizinį persekiojimą, grasinimą arba agresiją. Prievarta darbe iš esmės pasireiškia spontanišku fizinės (tiesioginiai smūgiai, taip pat grasinimai ginkluota ranka) ar ţodinės agresijos elgesiu (įţeidimai, keiksmai, uţgauliojimai).

Seksualinis priekabiavimas gali pasireikšti įvairiomis formomis, tiek ţodinėmis, tiek fizinėmis:

Tai gali būti įkyrus ar geidulingas ţvilgsnis, dviprasmės uţuominos arba meilikavimai, pornografinių nuotraukų demonstravimas, kompromituojantis pasiūlymas;

Tai gali būti tam tikri faktai: prisilietimai, drabuţių nuplėšimas, smūgiai ir suţeidimai, išprievartavimas. Tokį elgesį gali lydėti grasinimai (atsisakymas padidinti atlyginimą,

grasinimas atleisti) arba tam tikrų privalumų pasiūlymai mainais (paţadas pakelti pareigose, atlyginimo pakėlimas) (Darbo ir socialinių tyrimų institutas, 2008).

Prievartos ir priekabiavimo aukos darbe gali būti: Darbuotojai;

Darbdaviai;

Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje: klientai, tiekėjai. Prievartą ir priekabiavimą vykdantys asmenys:

Kiti darbuotojai; Darbdaviai;

Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje: klientai, tiekėjai.

Moralinio priekabiavimo atveju, jeigu priekabiautojas yra hierarchiškai aukščiau esantis asmauo, tai vadinama vertikaliu priekabiavimu arba /bulling/, o jeigu priekabiautojas yra bendradarbis arba grupė bendradarbių, tai vadinama horizontaliu priekabiavimu, arba /mobbing/ (Ţukauskaitė, 2008).

Priekabiavimo darbe galima išvengti, jei veiksmai, kurių imasi jo išvengimui, yra efektyvūs. Darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimas šiame procese yra svarbus, nes reikia klausti darbuotojų, kas jiems sukelia stresą, reikia nustatyti kokios darbuotojų grupės yra veikiamos streso ir numatyti priemones, kuriomis galima jiems padėti.

Rizikos vertinimo ţingsniai: Pavojų nustatymas;

Nustatymas, kas gali būti veikiamas ir kaip; Rizikos įvertinimas

Išvados pateikimas

Periodiškas vertinimo perţiūrėjimas ir taikytų priemonių poveikio įvertinimas. Pirrmiausiai, reikėtų išsiaiškinti ar egzistuoja streso problema. Norint ją išsiaiškinti nustatomi šie veiksniai:

Įmonės kultūra arba „atmosfera“ – koks yra įmonės poţiūris į stresą darbe. Ar vyrauja nuoširdus ir atviras bendravimas, savitarpio pagarba ir parama? Ar atsiţvelgiama į darbuotojų ir jų atstovų nuomonę?

Reikalavimai – darbo krūvis ir kenksmingų fizikinių veiksnių poveikio dydis. Ar darbuotojų darbo krūvis yra pernelyg didelis arba pernelyg maţas, ar jie turi pakankamai sugebėjimų ir galimybių atlikti uţduotis? Kokia yra fizinė

(triukšmas, vibracija, vėdinimas, apšvietimas ir t.t.) bei psichologinė socialinė (smurtas, bauginimai darbe ir t.t.) darbo aplinka?

Kontrolė – įvertinant bauginimus ir prievartą darbe. Ar pakankamai atsiţvelgiama į darbuotojų nuomonę, kaip turi būti atliekamas darbas?

Parama – kaip bendradarbiai ir vadovai suteikia paramą. Ar darbuotojams suteikiama socialinė parama?

Mokymas – kaip darbuotojams suteikiami darbui atlikti reikalingi įgūdţiai. Ar naujai priimti darbuotojai yra tinkamai apmokyti? (Ţukauskaitė, 2008)

Antra, nustatyti kas ir kaip gali būti veikiamas streso. Mes visi esame paţeidţiami, priklausomi nuo spaudimo, kurį patiriame tam tikru laiku. Poţymiai, kurie rodo, kad įmonėje yra streso darbe problema:

Darbo tvarka. Daţnai nebuvimas darbe, didelė darbuotojų kaita, darbo laiko grafikų paţeidimai, drausmės problemos, baiginimai darbe, agresyvus bendravimas, izoliacija.

Veikla. Sumaţėjusi gaminių arba paslaugų kiekybė ir pablogėjusi kokybė, nelaimingi atsitikimai darbe, prastas sprendimų priėmimas, klaidos.

Darbuotojų elgesys ir įpročiai. Piknaudţiavimas tabako gaminiais, alchoholiu, narkotikais, smurtas, bauginimai arba prievarta.

Darbuotojų psichologiniai poţymiai. Sutrikęs miegas, nerimas, depresija, negalėjimas susikoncentruoti, padidintas jautrumas, šeimyninių santykių problemos.

Darbuotojų sveikata. Nugaros, širdies problemos, skrandţio ir dvylikapirštės ţarnos opos, didelis kraujospūdis, nusilpusi imuninė sistema.

Ketvirta, pagrindinių išvadų pateikimas. Labai gera praktika yra uţsirašyti pagrindines streso rizikos vertinimo metu padarytas išvadas ir pastebėjimus, bei šia informacija pasidalinti su darbuotojais, jų atstovais. Pagrindinių išvadų pateikimas padeda streso darbe monitoringui (Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra, 2008).

1.5. Vidinė darna ir sveikata

Vidinė darna įvairių autorių apibūdinama kaip sugebėjimas geriau suvokti ir kontroliuoti aplinką, stipresnės prasmės jausmas, optimizmas, kaip ypatybė, kuri palaiko ir stiprina sveikatą (Petrulytė ir kt., 2007). Ţmogus, pagal salutogenezės teoriją (1 pav.), turi

bendruosius atsparumo išteklius, kurie palengvina įveikti gyvenimo sunkumus (vieni ţmonės įveikia stresą ir lieka sveiki, o kiti suserga). Galimybė panaudoti bendruosius atsparumo išteklius priklauso nuo vidinės darnos lygio (Javtokas, 2003).

1 pav. Salutogeninis modelis (Javtokas, 2001)

Antonovsky A. daugiau negu prieš du dešimtmečius sukūrė vadinamąją vidinės darnos teoriją, kuria aiškino geros sveikatos prieţastimi. Ši teorija ir dabar laikoma viena geriausių, atskleidţiančių geros sveikatos kilmę psichologiniu poţiūriu (Antanovsky, 1979). Dar antikos laikais Seneka rašė: „...drąsiai galima tvirtinti, kad didţiausias gėris yra sielos darna. Dorybės bus ten, kur sutarimai ir vienybė, o ydos neša prieštaravimus“ (Seneka, 1997). Kiekvienas individas turi vidinių ir išorinių sveikatos išteklių, kurie naudojami kasdien, susiduriant su sveikatą ţalojančiais veiksniais. Vidiniai ištekliai susiję su individo savybėmis ir sugebėjimais reaguoti bei prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, o išoriniams ištekliams priklauso ţmogiškieji ryšiai ir santykiai (ţr. 1 lentelę). Pakankami sveikatos ištekliai padeda išsaugoti ir stiprinti sveikatą. Gerai koordinuojami vidiniai ir išoriniai ištekliai lemia vidinę darną. Sugebėjimas prisitaikyti yra viena svarbiausių vidinių sveikatos

išteklių dalis, pasireiškianti įvairiomis elgsenos formomis, maţinančiomis pavojingus streso efektus sveikatai (Kalėdienė ir kt., 1999).

1 lentelė. Sveikatos ištekliai.

Vidiniai Išoriniai

Bendrieji Vidinė darna

Orientacija į tikslą Autonomija

Įsitikinimas, kad situacija kontoliojama Socialiniai ryšiai Socialinė integracija Pasitikėjimas parama Pasitenkinimas parama Abipusė parama

Specifiniai Pasitikėjimas savo sugebėjimais Agresijos kontrolė

Pasitikėjimas įvairiomis gyvenimo sritimis

Antanovsky pateikia išsamų vidinės darnos apibrėţimą. Vidinę darną jis apibūdina kaip globalią ţmogaus gyvenimo orientaciją ir pateikia tris svarbiausius vidinės darnos komponentus:

Supratingumas (comprehensibility), kuris rodo, kaip ir kiek išorinės bei vidinės aplinkos signalai, kuriuos gauna individas, laikomi suprantamais; Sugebėjimas valdyti situaciją (manageability), kuris atspindi įsitikinimą, kad ištekliai, reikalingi prisitaikymui prie pokyčių ir streso, priklauso nuo paties individo ir yra pakankami;

Prasmingumas (meaningfulness), kuris rodo, kaip individas vertina prisitaikymo prie pokyčių poreikį ir prasmę (Antanovsky, 1996).

Šios psichologinės koncepcijos artimos optimizmui, norui gyventi, atkaklumui ir kt. - tai kintantis koncepcijų kompleksas, kuris laipsniškai plėtojasi visą gyvenimą (Kalėdienė ir kt., 1999). Vidinė darna glaudţiai susijusi su subjektyviu gerovės jausmu, o jos sutrikimai – su psichologiniu distresu, tačiau negalima vidinės darnos tapatinti su gerove arba laime. Neretai ţmogus gali būti laimingas arba jausti visokeriopą gerovę, bet būti negarantuotas dėl ateities. Tokiai situacijai tęsiantis, šios būklės gerove laikyti negalima, nes neišvengiamai silpsta ir vidinė darna. Šios savybės stiprumą riboja trys gyvenimo aplinkybės: pastovumas, apkrovimo balansas ir dalyvavimas socialiai svarbiuose sprendimuose. Tai susiję su individo

padėtimi visuomenėje, socialine ekonomine padėtimi, šeimos, darbo aplinka, bet labiausiai priklauso nuo jo vidinių savybių. Didelės pajamas ir materialinė gerovė stiprina šį jausmą, bet kartu atsiranda streso šaltinis ir nenumatytų įvykių baimė, kuri jį silpnina. Ţmonės, turintys stiprų vidinės darnos jausmą, yra isitikinę, kad daugelis jų gyvenimo įvykių bei pokyčių jiems suprantami, prasmingi, kontroliuojami ir nuo jų priklausomi. Šių savybių derinys tiesiogiai susijęs su adaptacijos procesu, o kartu ir su sveikatos būkle. Šiuolaikiniame visuomenės sveikatos moksle vidinės darnos jausmas laikomas ypač svarbiu sveikatai įtakos turinčiu psichologiniu veiksniu, lemiančiu reakcijos į aplinkos pokyčius adekvatumą (Kalėdienė ir kt., 1999).

Pastaraisiais metais domimasi, kiek gera fizinė sveikata priklauso nuo to, kaip ţmogus sugeba kontroliuoti savo sveikatą ir kokį vaidmenį prisiima ją kontroliuojant.

Vienas iš subjektyvių rodiklių, atspindinčių ne tik biomedicininius, bet ir socialinius bei psichologinius sveikatos aspektus, yra savo sveikatos vertinimas. Savo sveikatos ir gyvensenos vertinimas yra svarbiausias kriterijus matuojant socialinę, psichologinę sveikatą, darnos jausmą. Sveikatos vertinimas yra vienas iš labai svarbių gyvenimo kokybės elementų (Kalėdienė ir kt, 1999).

1.6. Stresas ir jo profilaktika darbe

Emociniai stresai yra normalus apsauginis mechanizmas, padedantis sukelti organizmo išteklius iškilusiems sunkumams įveikti. Jie gali būti „geri“ – eustresai (geri, palankūs) ir „blogi“ – distresai (nemalonūs, kenksmingi, trikdantys veiklą stresai) (Psichologijos ţodynas, 1993).

Stresas – tai ţmogaus fiziologinės ir psichinės įtampos būsena, kurią sukelia išoriniai ir vidiniai dirgikliai (Jusienė ir kt., 2004). Šie dirgikliai, su kuriais organizmas ginčijasi, vadinami stresoriais. Stresas yra natūrali organizmo reakcija ir į išorini, ir į vidinį, teigiamą ir neigiamą dirginimą. Būdamas įprastiniu mūsų gyvenimo reiškiniu stresas skatina veiklumą, išradingumą, kūrybiškumą. Tačiau ilgai trunkantis stresas išsekina psichiką bei imuninę organizmo sistemą ir gali tapti įvairių ligų prieţastimi.

Streso „tėvu“ laikomas kanadiečių mokslininkas Hans Selye. Tyrinėdamas ţmogaus reakciją į įvairius aplinkos veiksnius, jis nustatė , kad šiuolaikinis ţmogus nuolatos arba labai daţnai patiria nervinę, emocinę ir psichinę įtampą.

Stresas turi vieną svarbią ypatybę – jis formuojasi. Kiekvienas veiksnys prisideda prie streso lygio. Kiekvienas atskirai paimtas svarbus, bet atsidūręs šalia kitų stresą keliančių veiksnių gali tapti lemiamu (Jusienė ir kt.,2004).

Dešimt faktų, kuriuos būtina ţinoti apie stresą:

Jo negalima išvengti, nes stresas yra mūsų kasdienio gyvenimo faktas;

Streso šaltiniai – aplinka (oro uţterštumas, spūstys, triukšmas ţmonių santykiai, laiko spaudimas), mūsų kūnas (organizmo augimas, menopauzė, senėjimas, traumos, ligos, judėjimo stoka, netaisyklinga mityba, miego trūkumas) ir mintys (ateities baimė, dideli lūkesčiai, klaidingos nuostatos); Stresas – tai mūsų organizmo ir asmenybės reakcija į situaciją, suvokiamą kaip

pavojingą (puolimo ar atsitraukimo reakcijos);

Bet kuri problema – įsivaizduota ar reali – gali priversti mūsų smegenis siųsti pavojaus signalą visam kūnui ir paruošti jį grėsmei;

Pavojui praėjus, kūnas grįţta į normalią būseną per 3 minutes;

Jei pavojaus signalas neatšaukiamas, kyla lėtinis stresas, dar vadinamas distresu;

Distresas sukelia ligas, suardo ţmonių santykius, atima gyvenimo dţiaugsmą; Lėtinis stresas turi tendenciją kauptis, todėl prieš keletą metų vykusių įvykių pasekmės gali pasireikšti šiandien;

Kūnas ankščiau uţ protą atpaţysta stresą, tad raumenų įtampa – geriausias streso daviklis;

Distresas – daţniausiai yra neišspręstų tarpasmeninių problemų, blogo darbo organizavimo ar netinkamo laiko struktūravimo pasekmė (Streso redukcija, 2008).

Beveik visi pokyčiai mūsų gyvenime yra stresoriai, nes atsiranda poreikis susidoroti su nauja situacija. Stresas gali turėti ir neigiamą, ir teigiamą poveikį. Konstruktyvus stresas (eustresas) teigiamai veikia individo ar grupės veiklos rezultatus. Destruktyvus stresas (distresas) yra disfunkcinis individui ar grupei (Jusienė ir kt., 2004).

Keletas galimų eustreso pavyzdţių: Galime įsimylėti ir susituokti; Susitaikymas po išsiskyrimo; Išėjimas į pensiją;

Namo pirkimas; Paaukštinimas darbe; Netikėta sėkmė; Mokslų baigimas;

Naujų draugų susiradimas; Atostogavimas;

Taip pat keletas galimų distreso pavyzdţių: Sutuoktinio mirtis; Skyrybos; Rimta liga; Darbo praradimas; Profesijos pakeitimas; Ginčai su sutuoktiniu.

Stresas yra ypatingas reiškinys dar ir tuo, kad jo paveikti organizmai reaguoja labai įvairiai: staigiai, labai smarkiai arba nepastebimai, reakcija gali pasireikšti po daugelio metų arba metams bėgant vis stiprėti. Neigiamos streso pasekmės:

Nemalonios emocijos – įtampa, pyktis, priklausomybė nuo kitų;

Perdėtas susirūpinimas realiomis ar perdėtomis bėdomis – susirūpinimas sveikata, pavydas, įtarumas;

Dauguma emocinių sutrikimų; Tarpasmeninės problemos; Nuovargis;

Psichosomatiniai sutrikimai;

Darbingumo sutrikimas dėl didelio streso (Stresas, 2008).

Vienas iš būdų sumaţinti darbuotojo stresą yra jo konsultavimas. Konsultavimu siekiama pagerinti darbuotojo dvasinę sveikatą. Gera dvasinė sveikata reiškia, jog ţmonės gerai jaučiasi, gerai nusiteikia, priima kitus ţmones ir gyvenimo reikalavimus.

Kai ţmogus psichologiškai gerai jaučiasi, jo elgesio nelemia emocijos, jis sugeba įveikti nesklandumus, yra tolerantiškas sau, sugeba iš savęs pasijuokti, jaučia savigarbą, malonumą iš kasdienio gyvenimo (Jucevičienė, 1996).

Streso maţinimas siejasi su sergančiojo reabilitacijos ir antrinės profilaktikos uţdaviniais, šalinant neigiamas ligos pasekmes asmens psichikai, bendravimui, profesinei veiklai, graţinant jam ankstesnį (iki ligos buvusį) arba artimiausią socialinį statusą ( padėtis

šeimoje, darbe, mėgiama veikla) bei psichinę pusiausvyrą (Jusienė ir kt., 2004). Stresui maţinti reikia taikyti įvairius būdus:

Vengti stresogeninių aplinkybių arba stengtis jas maţinti. Taip galima padidinti darbingumą, produktyvumą, kūrybiškumą, pagerinti savijautą.

Sureguliuoti gyvenimo stilių – subalansuota mitybą, nevartoti centrinę nervų sistemą veikiančių medţiagų (nikotino, alkoholio), laikyti darbo ir poilsio reţimo.

Paanalizuoti, ar visos aplinkybės, kurios skatina stresą, iš tikrųjų svarbios, prasmingos ir neišvengiamos. Ar visada būtina į jas reaguoti. Galima bandyti keisti poţiūrį į daugelį kasdieninių, nesvarbių, tačiau keliančių emocinę įtampą aplinkybių. Čia galėtų padėti ir specialistas, aiškindamas konfliktus ir jų sprendimo būdus, skatindamas asmens savistabą ir gerėjimą paţinti bei įvertinti savo psichologinius sunkumus (Goštautas ir kt., 2003).

1.7. Psichikos sveikata ir potrauminis stresas

Psichikos sveikata yra interpretuojama kaip sveikatos dalis, psichinio normalumo būsena, kaip emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidţia patirti dţiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą ir liūdesį; tai gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų ţmonių orumu ir verte (Gailienė, 2002).

Potrauminio streso sutrikimai yra psichiniai sutrikimai, atsirandantys dėl ypatingo ir trauminį stresą sukeliančio faktoriaus. PTSS apibūdina daug unikalių poţymių ir diagnostinių kriterijų (Rowe et al, 2005).

Kriterijai yra tokie (American Psychiatric Association, 2000):

Trauminį stresą sukeliančio faktoriaus buvimas. Kad būtų diagnozuotas potrauminio streso sindromas, ţmogus turi būti patyręs trauminį įvykį.

Simptomų pasikartojimas. Viena potrauminio streso simptomų grupė apima nuolatinį ir keliantį sielvartą pasikartojimą vienu ar kitu būdu nutikus trauminiam įvykiui. Esant šiems simptomams trauma kenčiančiam PTSS ţmogui kaip atsakas į ją atsinaujina atsiminimais, sapnais ar sielvartu. Ypatingas to pavyzdys yra prisiminimai, kurių metu ţmogus jaučiasi lyg trauminį įvykį patirtų iš naujo.

Vengimas ir pribloškimo simptomai. Šie simptomai apima priminimus apie traumą. Priminimai gali būti vidinės uţuominos, tokios kaip mintys ar jausmai apie traumą, ir išoriniai aplinkos dirgikliai, sukeliantys atsiminimus apie traumą.

Padidėjusio susijaudinimo simptomai. Šie simptomai apima sunkumus uţmiegant ar miego sutrikimus, irzlumą ar pykčio protrūkius, sunkumus susikaupiant, per didelį budrumą ir perdėtą atsaką dėl susijaudinimo. Ţmonės kenčiantys dėl PTSS, patiria padidėjusią psichologinę aktyvaciją, galinčia pasireikšti bendrai net esant ramybės būsenai. Labiau įprasta, kad ši aktyvacija paaiškėja perdėtų reakcijų i konkrečius stresą sukeliančius faktorius, tiesiogiai ar simboliškai primenančius traumą. Ši simptomų grupė daţnai yra siejama su trauminės situacijos išgyvenimu.

PTSS simptomai turi būti kliniškai ţymūs. PTSS simptomai turi sukelti kliniškai ţymų sielvartą ar pablogėjimą socialinėje, profesinėje arba kitoje svarbioje srityje. Kai kurie ţmonės gali patirti daug įsivaizduojamų nepatogumų ir kentėti dėl to, kad turėdami PTSS simptomų, neleidţia pablogėjimui kristi į akis jų kasdieninėje veikloje. Kitiems ţmonėms aiškiai pablogėjo vienoje ar daugiau funkcionavimo sferų, tokių kaip visuomeniškumas, darbo našumas ar gebėjimas uţiimti kokia nors veikla ir mėgautis linksminantis arba leidţiant laisvalaikį.

Potrauminio streso sutrikimo diagnozė reiškia daugybę streso simptomų, būtent pasireiškusių aukoms po išskirtinai trauminių įvykių (American Psychiatric Association, 2000).

1.8. Streso tyrimai Lietuvoje

1. B. Pajarskienės, R. Jankausko atliktas tyrimas: „Streso įtaka darbingumo indekso maţėjimui Lietuvos įmonėse“. Darbingumo indeksas, stresas ir pasitenkinimas darbu įvertintas pagal Suomijos darbo medicinos instituto metodikas. Sumaţėjusiu darbingumo indeksu buvo laikomas darbingumo indeksas < 37 balai. Stresas buvo apibrėţiamas kaip situacija, kai jaučiama įtampa, nuovargis, nervingumas, nerimas ar sunku uţmigti naktį dėl nuolatinio nerimo. Tyrimo rezultatai parodė, kad patiriančių nestiprų ar stiprų stresą asmenų sumaţėjusios darbingumo reliatyvi rizika 6,04 karto didesnė palyginti su šiek tiek patiriančių ar visai nepatiriančių streso dirbančiaisiais. Nustatytas statiškai patikimas tiesinis patiriamo streso stiprumo ir sumaţėjusio darbingumo indekso daţnumo ryšys. Taip pat nustatyta, kad tirtų įmonių dirbantieji daţniausiai stresą patiria dėl galimybės netekti darbo, asmeninių ar buitinio pobūdţio problemų bei maţo darbo uţmokesčio (Pajarskienė ir kt., 2002).

2. B. Pajarskienės, R. Jankausko atliktas tyrimas: „Psichosocialinių darbo veiksnių įtaka negamybinių profesijų darbuotojų stresinių reakcijų daţnumui“. Tyrimo tikslas buvo įvertinti psichosocialinių darbo veiksnių įtaka negamybinių profesijų darbuotojų streso simptomui įvertinti. Tyrime dalyvavo Viniaus miesto 24 įstaigų negamybinių profesijų (vidurinių mokyklų mokytojai, mokslo instituto darbuotojai, gydytojai ir medicinos seserys, dramos bei operos ir baleto teatrų aktoriai, dienraščių ţurnalistai, simfoninių bei kamerinio orkestrų muzikantai) darbuotojai. Naudojo anketą, parengtą pagal Suomijos darbo medicinos instituto streso darbe klausimyną. Rinko duomenis apie psichosocialinius darbo veiksnius, patirtą stresą ir streso simptomus. Streso simptomų daţnio ir stresorių ryšiui nustatyti naudojo daugiafaktorinę linijinę regresinę analizę. Buvo nustatyta, kad daţnesnius tirtų negamybinių profesijų darbuotojų streso simptomus sukelia daţnai pasikartojantys sunkūs periodai darbe, nepakankama socialinė parama ir nesavarankiškas darbas (Pajarskienė ir kt., 2000).

3. I. Šidlauskaitės atliktas tyrimas “Psichologinio – socialinio streso ir gyvenimo stiliaus sąsajos”. Darbe siekta nustatyti, ar psichologinis – socialinis stresas siejasi su gyvenimo stiliaus ypatumais: priklausomybes sukeliančių medţiagų vartojimo kiekiu bei polinkiu tai keisti, su mityba ir fiziniu aktyvumu bei noru keisti gyveimo stiliaus ypatumus sveikatingumo linkme. Tyrimas atliktas naudojantis sveikatos apklausos anketa. Tyrimų rezultatai pateikiami naudojantis 18 - 22 metų amţiaus tirtų vaikinų 616 anketomis. Nustatyta, kad: 1. Jaunuoliai, kuriems būdingas aukštas psichologinio – socialinio streso lygis, vartoja daugiau priklausomybę sukeliančių medţiagų, nei tie jaunuoliai, kuriems būdingas ţemas psichologinio – socialinio streso lygis. 2. Aukšto psichologinio – socialinio streso jaunuoliai labiau linkę nekeisti priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimo nei ţemo psichologinio – socialinio streso lygio jaunuoliai. 3. Aukštas psichologinis – socialinis stresas yra susijęs su nesveikesniu gyvenimo stiliumi (maţesniu fiziniu aktyvumu, didesniu druskos vartojimu) (Šidlauskaitė, 2001).

4. G. Valicko ir K. Vabolytės atliktas tyrimas: „Policijos pareigūnų patiriamas stresas“. Analizuojami policijos pareigūnų patiriamo streso ypatumai. Parengus policijos darbo stresinių situacijų klausimyną, buvo ištirti 347 įvairių Lietuvos miestų policijos pareigūnai. Gauti rezultatai parodė, kad policijos pareigūnai susiduria su vidiniais, taip pat su išoriniais stresorių šaltiniais. Didţiausią įtampą policijos pareigūnams sukelia tiek jų profesijai specifinės, tiek bendro pobūdţio stresinės situacijos. Skirtingų lyčių, pareigų, padalinių, taip pat skirtingą darbo staţą turintys policijos pareigūnai nevienodai reaguoja į patiriamus stresorius (tos pačios situacijos arba įvykiai jiems sukelia skirtingą įtampą) (Valickas ir kt., 2002).

5. A. Goštauto, K. Pauliukevičiūtės, N. Goštautaitės Midttun, R. Vaitkevičiaus atliktas tyrimas „Depresija sergančių moterų gyvenimo ypatumai“. Darbe nagrinėjami depresija sergančių moterų gyvenimo kokybės ypatumai. Gyvenimo kokybei įvertinti taikytas PSOGK – 100 gyvenimo kokybės klausimynas. Tyrime dalyvavo 277 respondentės, rezultatų analizė altlikta remiantis 102 depresija sergančių ir desigydančių pirminės psichikos sveikatos centre, 43 – somatinėmis logomis sergančių ir besigydančių ligoninėje bei 57 sveikų dirbančių moterų tyrimų duomenimis. Rezultatai parodė, kad depresija sergančios moterys ţemiausiai vertina gyvenimo kokybę socialinių santykių srityje, taip pat blogiausiai vertinamos gyvenimo kokybės sritys, susijusios su finansiniais ištekliais, laisvalaikiu, poilsio leidimo galimybėmis patiriamas teigiamais jausmais. Depresija sergančios moterys nesiskyrė nuo moterų lyginamosiose grupėse pagal objektyvių gyvenimo kokybės veiksnių vertinimą (Goštautas ir kt., 2003).

6. V. Malinauskienės, V. Obelenio, D. Šopagienės atliktas tyrimas: „Psichologinis teroras darbe ir jo įtaka mokytojo širdies bei kraujagyslių sistemos ligoms“. Šio darbo tikslas – ištirti psichologinio teroro paplitimą tarp Kauno vidurinių mokyklų mokytojų ir įvetrinti jo įtaką streso bei kai kurių gydytojų patvirtintų ligų per pastaruosius šešis mėnesius atsiradimui. Tyrime dalyvavo 738 Kauno vidurinių mokyklų mokytojai. 475 atsakė į norvegų mokslininkų sukurtą Negatyvaus elgesio darbe klausimyną, taip pat į klausimus apie patiriamą stresą bei kai kurias gydytojų nustatytas ligas per pastaruosius šešis mėnesius. Patyrusieji psichologinį terorą darbe beveik tris kartus daţniau skundėsi streso simptomais, palyginus su jo nepatyrusiais (Malinauskienė ir kt., 2005).

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

Tyrime dalyvavo Kauno miesto, 90 darbingo amţiaus (amţiaus vidurkis 39 m. ± VKN 10,40), kurtieji ir neprigirdintieji (30 vyrų ir 60 moterų). Remiantis statistiniais duomenimis, Kaune gyvena 1040, Lietuvoje apie 10 tūkst. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų.

Buvo apklausti visi kurtieji ir neprigirdintieji, kurie atvyko į gestų kalbos vertėjų centrą 2008 m. Vasario – balandţio mėn.

Palengvinti kurčio ţmogaus integravimąsi i visuomenę Lietuvoje yra įkurti gestų kalbos vertėjų centrai. Pirmasis gestų kalbos centras įkurtas 2001m. Kovo mėnesį Vilniuje. Jame dirba 25 gestų kalbos vertėjai, kurie teikia vertimo paslaugas Vilniaus miesto bei apskrities kurčiųjų bendruomenei.

Antrasis gestų kalbos centras įkutas 2004 m. Gruodţio mėn. Kaune, jame dirba 14 vertėjų, kurie atlieka vertimo paslaugas mieste ir Kauno miesto apskrityje. Vėliau gestų kalbos centrai įsikūrė Klaipėdoje, Panevėţyje ir Šiaulių miestuose. Šių centrų tikslas yra teikti, tobulinti ir plėtoti gestų kalbos vertimo paslaugas kurčiųjų bendruomenei ir visuomenei įvairiose veiklos srityse, uţtikrinant vartotojams abipusį informacijos gavimą lietuvių ir gestų kalbomis. Tai reiškia, kad gestų kalbos vertėjai yra kurčio ţmogaus ,,ausys“. Vertėjai padeda kurčiam ţmogui susikalbėti įvairiose įstaigose, kaip, pavyzdţiui: medicinos, bankuose, notarinėse, mokyklose, universitetuose.

2.2. Tyrimo metodika

Tyriams atliktas anoniminės apklausos metodu. Anketą sudaro 7 dalys, jos sudarytos iš 57 klausimų. Pirmose trijose dalyse nurodomi asmens duomenys: amţius, lytis, profesija. Ketvirtą dalį sudaro 27 negatyvaus elgesio darbe klausimai ir 7 klausimai apie psichologinį terorą darbe pagal norvegų mokslininkų sukurtą „Negatyvaus elgesio darbe klausimyną“ (Einarsen et al, 2003). Vidinė skalės dermė, išreikšta Cronbach alpha koeficientu buvo 0,898.

Patirtas negatyvus elgesys darbe buvo vertintas kaip daţnas, jeigu jis kartojosi kartą per savaitę ir daţniau per paskutinius šešis mėnesius, remiantis Leymann H. kriterijumi: daţnas priekabiavimas - 1 kartą per savaitę ir daţniau nors vienas priekabiaujančio elgesio aktas, uţsitęsęs bent 6 mėnesius (Leymann, 1996). Patirtas priekabiavimas darbe vertintas kaip daţnas, jei kartojosi dabar ir kaţkada, kartą per savaitę ir daţniau (Einarsen et al, 2003).

Penkta anketos dalis sudaryta iš 5 klausimų, klausinėjama apie bendrąją sveikatą pastarosiomis savaitėmis, apie poţiūrį į save, gydytojo diagnozuotas susirgimus per paskutinius dvylika mėnesių. Distresui arba minimaliems psichikos sveikatos sutrikimams įvertinti naudojme bendrosios sveikatos klausimyną (GHQ-12) (Jackon, 2007). Vidinė skalės dermė, išreikšta Cronbach alpha koeficientu buvo 0,694. Trys ir daugiau simptomų vertinti kaip minimalūs psichikos sveikatos sutrikimai. Stresas vertintas, remiantis Suomijos Profesinės sveikatos instituto metodika (Elo et al, 2003).

Šešta anketos dalis sudaryta iš 7 klausimų 55). Šios dalies pirmas ir antras (49-50) klausimai yra apie fizinį aktyvumą, ūgį, svorį. Tirtas potrauminio streso sutrikimas (22 klausimai) (Matthiesen et al, 2004). Atsakymų variantų suma viršijanti 33 vertinta kaip potrauminio streso sutrikimas. Vidinė skalės dermė, išreikšta Cronbach alpha koeficientu buvo 0,95.

Ketvirtame klausime (52) yra klausiama apie santykius su artimais ţmonėmis. Šiuo klausimu siekiama išsiaiškinti, ar priekabiavimas darbe sutrikdė darbinę veiklą, bei turėjo neigiamos įtakos santykiams su artimais ţmonėmis, draugais. Penktas, šeštas, septintas (53-55) klausimai yra apie vidinę darną. A. Antonovsky (Antonovsky, 1993) metodika parodo asmens vidinę darną (darnos jausmą). Tyrimui pasitelkėme modifikuotą metodiką, kurią sudaro 3 klausimai (Lindfors et al, 2005). Atsakymai vertinami 3 balų sistema. 3 ir daugiau balų reiškia silpną vidinę darną. Klausimyno vidinis suderinamumas apskaičiuotas pagal Cronbach alfa koeficientą buvo (0,426).

Tiriamųjų savęs vertinimo lygiui nustatyti naudojome Rozenberg savęs vertinimo skalę (Rosenberg M., 1979). Vidinė skalės dermė, išreikšta Cronbach alpha koeficientu buvo 0,70.

Septintoje klausimyno dalyje yra du klausimai (56-57) apie gyvensenos veiksnius: rūkymą ir alkoholinių gėrimų vartojimą.

2.3. Tyrimo procesas

2008 metais sausio mėnesį buvo atliktas bandomasis „Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patiriamo priekabiavimo darbe ir psichologinės savijautos sąsąjų tyrimas“. Tyrimo metu buvo apklausta 8 kurtieji, siekiant išsiaiškinti, ar anketos klausimai yra suprantami aiškūs. Prie kiekvienos anketos buvo pridėta tiriamojo asmens sutikimo forma.

Bandomajame tyrime anketos klausimus kurteiji suprato ir beveik visus klausimus atsakė. Kurtieji nesutiko pasirašyti ant prisegtos prie anketos tiriamojo asmens sutikimo formos, motyvuodami tuo, kad taip pateikta anketos forma tampa ne anonimine.

Po bandomojo tyrimo anketos klausimai nebuvo koreguoti, tik tiriamojo asmens sutikimo forma ( priedas 1) buvo pateikiama atskirai nuo anketos.

2008 m. vasario – balandţio mėn. buvo atlikta Kauno miesto kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų anketinė apklausa. Tyrimui organizuoti gautas Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorės sutikimas, bei KMU bioetikos centro vadovės leidimas Nr. BC-VSF (M)- 84 išduotas 2008-02-12 (priedas 2). Kurtiesiems ir neprigirdintiesiems anketas išdalinau pati bei keletas mano kolegų. Savo sutikimą dalyvauti organizuojamoje apklausoje kurtieji ir neprigirdintieji patvirtino parašu tiriamojo asmens sutikimo formoje. Visi kurtieji ir neprigirdintieji, sutikę dalyvauti tyrime, anketas uţpildė tinkamai, t.y atsakė į visus klausimus.

2.4. Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinį SPSS 14.0 for Windows versijos statistinį duomenų analizės paketą ir MS Excel. Buvo skaičiuojami aprašomosios statistikos parametrai: suma, vidurkis, poţymių pasireiškimo daţnis, koreliacijos koficientas. Kokybinių skirstinių tapatumams nustatyti naudota Chi kvadratokriterijus, laisvės laipsnių skaičius (LLS), bei statistinis reikšmingumas. Gautųjų išvadų pasikliautinumo lygmuo yra 0,95 (P=0,95), paklaidos tikimybė – p=0,05. Hipotezė laikoma statistiškai reikšminga, jei p≤0,05.

Sąsajos tarp dviejų nepriklausomų kintamųjų vertintos vienmatėje analizėje, remiantis Pirsono koreliacija, atsiţvelgiant į koreliacijos koeficiento reikšmę ir statistinį reikšmingumą (Sapagovas ir kt., 2000).

Koreliacijos koeficientas r buvo vertinamas jei r reikšmė kito:

nuo 0,9 iki 1,0 (nuo –0,9 iki –1,0) – labai stipri teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija; nuo 0,7 iki 0,9 (nuo –0,7 iki –0,9) – stipri teigiama (neigiama);

nuo 0,5 iki 0,7 (nuo –0,5 iki –0,7) – vidutinė teigiama (neigiama);

nuo 0,3 iki 0,5 (nuo –0,3 iki –0,5) – silpna teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija; nuo 0,3 iki –0,3 – labai silpna koreliacija.

Vertinti koreliacijos patikimumo lygiai: koreliacija patikima, esant p< 0,05; koreliacija patikima, esant p< 0,01.

Sąsajoms tarp kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų kai kurių psichologinės būsenos rodmenų ir patirto priekabiavimo darbe bei ţalingų elgsenos veiksnių įvertinti atlikta logistinės regresijos analizė, apsaičiuotas GS ir jo 95 proc. PI.

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Pagrindinių tyrimo kintamųjų charakteristika

Mes tyrėme kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų psichologinės būsenos rodmenų pasiskirstymą. Šio tyrimo metu nustatyta, kad stresą jautė 7,9 proc. tiriamųjų; bloga sveikata skundėsi 4,4 proc. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų (2 lentelė). Atlikę sveikatos palyginimo analizę su buvusia prieš metus, nustatėme, kad blogėjančia sveikata skundėsi 25,6 proc. tiriamųjų. Potrauminio streso sutrikimas nustatytas net 37,6 proc. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų, minimalūs psichikos sutrikimai 34,1 proc. tiriamųjų. Ištyrus vidinės darnos lygį, nustatėme, kad silpna vidine darna pasiţymėjo, net 54,4 proc. tiriamųjų, t.y. daugiau nei puse visų ištirtųjų. Vidutinę vidinę darną turi 38,9 proc. tirtų neįgaliųjų.

2 lentelė. Psichologinės būsenos rodmenų pasiskirstymas tarp kurčiųjų ir

neprigirdinčiųjų

Psichologinės būsenos rodmenys Abs. sk. Proc.

Stresas 7 7,9

Bloga sveikata 4 4,4

Blogesnė negu prieš metus sveikata 23 25,6

Minimalūs psichikos sveikatos sutrikimai 29 34,1

Potrauminis streso sindromas 32 37,6

Vidinė darna: Stipri Vidutinė Silpna 6 35 49 6,7 38,9 54,4

Mes tyrėme kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pasiskirtymą pagal fizinį aktyvumą. Šie rezultatai parodė, kad kurtieji ir neprigirdintieji nėra fiziškai aktyvūs (2 pav.), tik 12,2 proc. tiriamųjų sportuoja kasdien, net 31,1 proc. tiriamųjų sportuoja tik kelis kartus per metus ir rečiau. Ir net 15,6proc. tiriamųjų atsakė, jog negali mankštintis dėl ligos.

Tyrimų duomenimis net 60 proc. Lietuvos gyventojų renkasi pasyvų laisvalaikį, nejuda ir nesimankština (Javtokas, 2005). Panašios tendencijos stebimos ir kurčiųjų tarpe: tik

12,2 proc. juda ar mankštinasi kasdien. Dėl per maţo fizinio aktyvumo nutunkama, kraujyje padidėja riebalų, pakinta gliukozės kiekis, skatinama aterosklerozės raida. Maţai judantys (aktyvia fizine veikla uţsiimantys maţiau nei 2-3 kartus per savaitę) asmenys 30-50 proc. labiau rizikuoja susirgti hipertonine liga, insultu ir kitomis kraujotakos sistemos ligomis. Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas (maţiausiai 3-4 kartai per savaitę po 30 min.) yra gyvybiškai svarbus sveikatai. Senyviems ţmonėms fizinis aktyvumas ne tik padeda kontroliuoti svorį, bet ir maţina stresą, lengvina depresiją, gerina gyvenimo kokybę, lėtina degeneracinius senėjimo procesus (Javtokas, 2005).

2 pav. Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pasiskirstymas pagal fizinį aktyvumą

Mes tyrėme kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pasiskirstymą pagal rūkymą. Į klausimą : „ Ar Jūs rūkote?“, tiriamieji atsakė įvairiai: visiškai nerūko net 52,2 proc. tiriamųjų; kasdien rūko – 25,6 proc., atsitiktinai rūko – 13,3 proc.; rūkė, bet metė prieš 1-2 metus – 2,2 proc.; rūkė, bet metė prieš 3-5 metus – 3,3 proc. ir šiemet pradėjo rūkyti 3,3 tiriamųjų (3 pav.).

Rūkymo paplitimą Lietuvoje ir Kaune tyrė A. Goštautas su bendr. (1998). Jų duomenimis, rūko 52,1 – 53,7 proc. vyrų ir 16,2 – 16,8 proc. 20 – 69 metų moterų (Kalėdienė ir kt., 1999). Palyginus A.Goštauto duomenis su mūsų darytais tyrimais, matome, kad iš tirtų kurčiųjų visiškai nerūko 52,2 proc. Rūkymo įpročiai buvo tirti visose tęstinėse epidemiologinėse studijose: Kauno – Roterdamo, tarptautinėje lėtinių neinfekcinių ligų