KONSULTAVIMAS PADIDĖJUSIO ARTERINIO KRAUJO SPAUDIMO KLAUSIMAIS VAISTINĖJE: PACIENTŲ PATIRČIŲ IR LŪKESČIŲ TYRIMAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

LINITA MELSBAKIENĖ

KONSULTAVIMAS PADIDĖJUSIO ARTERINIO KRAUJO

SPAUDIMO KLAUSIMAIS VAISTINĖJE: PACIENTŲ PATIRČIŲ IR

LŪKESČIŲ TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

doc. dr. Jonas Grincevičius

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas

KONSULTAVIMAS PADIDĖJUSIO ARTERINIO KRAUJO SPAUDIMO KLAUSIMAIS VAISTINĖJE: PACIENTŲ PATIRČIŲ IR LŪKESČIŲ TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Konsultantas Darbo vadovas Vardas, pavardė, parašas Vardas, pavardė, parašas Data (metai, mėnuo, diena) Data (metai, mėnuo, diena)

Recenzentas Darbą atliko Vardas, pavardė, parašas Magistrantas (-ė) Vardas, pavardė, parašas Data (metai, mėnuo, diena) Data (metai, mėnuo,diena)

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

1.1 Hipertenzija ... 13

1.2 Konsultacija ir jos svarba ... 14

1.3 Farmacijos specialisto konsultacija ir savigyda ... 16

1.4 Vaistų vartojimo nurodymų laikymosi svarba ... 17

1.5 Farmacinė rūpyba Lietuvoje ... 19

1.6 Farmacinė rūpyba pasaulyje ... 22

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI... 25

2.1 Tyrimo planavimas ... 25 2.2 Tyrimo objektas ... 25 2.3 Tyrimo metodai ... 25 2.4 Tyrimo instrumentas... 26 2.5 Tyrimo eiga ... 27 2.6 Duomenų analizė ... 27

2.7 Etiniai tyrimo aspektai... 27

3. REZULTATAI ... 28

3.1 Respondentams patikusio konsultavimo aspektai ... 28

3.1.1 Farmacijos specialisto veiksmai ... 28

3.1.2 Konsultavimo temos ... 31

3.1.3 Respondentų teigiama savijauta ... 34

3.2 Respondentus nuvylusio konsultavimo aspektai ... 35

3.2.1 Su preparatų išdavimu/pardavimu susijusios problemos ... 35

3.2.2 Su farmacijos specialisto veiksmais susijusios problemos ... 37

3.2.3 Su sugaištu laiku susijusios problemos ... 38

3.3 Respondentų lūkesčiai ... 39

3.3.1 Specialistų profesionalumas ... 39

3.3.2 Nemokamų, papildomų vaistinės paslaugų pageidavimas ... 40

3.3.3 Aiškesnės, platesnės farmacinės informacijos pageidavimas ... 41

3.3.4 Mažesnių vaistų kainų pageidavimas ... 42

5. IŠVADOS ... 45 6. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 46 7. PRIEDAI ... 50

SANTRAUKA

Linitos Melsbakienės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. dr. J. Grincevičius; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas, 2017.

Magistrinio darbo tema: KONSULTAVIMAS PADIDĖJUSIO ARTERINIO KRAUJO SPAUDIMO

KLAUSIMAIS VAISTINĖJE: PACIENTŲ PATIRČIŲ IR LŪKESČIŲ TYRIMAS

Raktiniai žodžiai: konsultacija, visuomenės vaistinė, arterinis kraujo spaudimas, farmacinė paslauga. Tikslas: Atskleisti pacientų patirtis ir lūkesčius, susijusius su konsultavimu padidėjusio arterinio

kraujo spaudimo klausimais vaistinėje.

Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti pacientų teigiamas patirtis, juos konsultuojant padidėjusio arterinio

kraujospūdžio klausimais. 2. Atskleisti pacientų neigiamas patirtis, juos konsultuojant padidėjusio arterinio kraujospūdžio klausimais. 3. Ištirti pacientų lūkesčius, konsultuojant padidėjusio arterinio kraujospūdžio klausimais.

Metodika: Tyrimo pradžioje buvo sudarytas tyrimo planas, buvo atlikta literatūros analizė, apžvelgti moksliniai darbai, susiję su analizuojama tema. Tyrime naudotas pusiau struktūrizuotas interviu metodas. Buvo atliekamas interviu su vienos iš Kybartų mieste esančios ,,Norfos vaistinės‘‘ pacientais apie jų patirtis ir lūkesčius, susijusius su konsultavimu padidėjusio arterinio kraujo spaudimo klausimais vaistinėje. Buvo apklausta 30 respondentų.

Rezultatai: Išanalizavus respondentų interviu, paaiškėjo jų patirtys konsultuojantis padidėjusio

arterinio kraujo spaudimo klausimais vaistinėje. Interviu taip pat atskleidė ir jų lūkesčius, dėl geresnio, kokybiškesnio konsultavimo. Kadangi interviu metu buvo klausiama apie teigiamas, neigiamas patirtis ir lūkesčius, kiekviena sritis buvo analizuojama atskirai. Teigiamos patirties srityje išskirtos šios temos: farmacijos specialisto veiksmai, konsultavimo temos (konsultavimas apie vaistinių medžiagų vartojimą ir efektyvumą, konsultacijos ligų profilaktikos klausimais), respondentų teigiama savijauta. Neigiamos patirties srityje išskirtos šios temos: su sugaištu laiku susijusios problemos, su preparatų išdavimu/pardavimu susijusios problemos, su farmacijos specialisto veiksmais susijusios problemos. Lūkesčių srityje išskirtos šios temos: specialistų profesionalumas, nemokamų, papildomų vaistinės paslaugų pageidavimas, aiškesnės, platesnės farmacinės informacijos pageidavimas.

Išvados: 1. Pacientų teigiamos patirtys susijusios su farmacijos specialisto veiksmais ir teigiama

Pacientai ypač vertino profesionalų, malonų farmacijos specialisto elgesį ir sveikatinančią, individualizuotą bei pacientą nuraminančią konsultaciją. 2. Respondentus konsultavimas nuvylė, kai iškilo problemų su pacientų nuomone netinkamais farmacijos specialisto veiksmais, ne tokių kokių tikėtasi preparatų siūlymu ir tai pat, kai tekdavo palaukti konsultacijos ir/arba vaistų. Pacientai atkreipė dėmesį į kartais pasitaikančią nekokybiškai, neindividualizuotai ir lėtai suteikiamą farmacinę paslaugą. 3. Kalbintų vaistinės pacientų lūkesčiai susiję su pageidaujamu aukštu farmacijos specialistų profesionalumu, su nemokamomis, papildomomis vaistinės paslaugomis ir su aiškesnės, platesnės farmacinės bei sveikatinančios informacijos poreikiu.

SUMMARY

Linita Melsbakienė‘s final master‘s work/ scientific leader Associate Professor Dr. J. Grincevičius; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, the Faculty of Pharmacy, Department of Drug Technology and Social Pharmacy. – Kaunas, 2017.

The theme of master‘s degree work: CONSULTING PATIENTS ABOUT THE ISSUES OF HIGH

ARTERIAL BLOOD PRESSURE AT THE PHARMACY: THE RESEARCH OF PATIENTS‘ EXPERIENCE AND EXPECTATIONS.

Key words: consultation, public pharmacy, arterial blood pressure, pharmaceutical service.

Purpose – to find out patients’ experience and expectations, related with consulting people about the

issues of high arterial blood pressure at the pharmacy.

Aims of research: 1. To find out patients’ positive experience when consulting them about high

arterial blood pressure. 2. To find out patients’ negative experience when consulting them about high arterial blood pressure. 3. To study patients’ expectations when consulting them about high arterial blood pressure.

The research method. In the beginning of the research it was made a research plan. It was done an

analysis of literature and reviewed scientific works related with the analyzed theme. A semi-structured interview method was used in the research. There were interviewed the patients of one “Norfa pharmacy” in Kybartai town about their experience and expectations related with consulting people about the issues of high arterial blood pressure at the pharmacy. 30 respondents were surveyed.

Results: After respondents‘ survey it was clarified their experience in getting a consultation about high

arterial blood pressure at the pharmacy. In addition, the interview clarified people‘s expectations related with better, high- quality consultation. Seeing that the interview consisted of questions about positive and negative experience, and people‘s expectations, each sphere of issue was analysed separately. Talking about positive experience there were highlighted these themes: specialist pharmacist‘s actions, themes of consultation (consultation about using medicinal substances and its effectiveness, consultation about disease prevention), respondents‘ positive feeling. Talking about negative experience there were highlighted these themes: problems caused by time and duration, problems related with preparations and pharmacist‘s actions. Talking about expectations there were highlighted these themes: the specialists‘ professionalism, need of free of charge extra service at the pharmacy, need of clearer and wider information about pharmacy.

Conclusions: 1. Patients‘ positive experience is related with pharmacist‘s actions, positive feeling

during a consultation when a pharmacist tries to look deeper into the patient‘s problem. The patients especially evaluated professional, kind specialist‘s behaviour and a consultation that was individualized, calming and salubrious. 2. The consultations disappointed respondents when, according to the patients, there arose problems related with inappropriate service, offering preparations and drugs that weren‘t expected, and the duration of waiting for consultation or/and drugs. The patients focused attention to a rude, slow specialist‘s behaviour, not individualized pharmaceutical service of poor quality. 3. The interviewed respondents‘ expectations are related with desired high professionalism of pharmacists, free of charge extra services at the pharmacy and the need of clearer and wider information about pharmacy and healthcare.

SANTRUMPOS

JAV - Jungtinės Amerikos Valstijos AKS – arterinis kraujo spaudimas AH – arterinė hipertenzija

FIP – tarptautinė farmacijos federacija PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

SĄVOKOS

 Farmacijos specialistas - vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [27].

 Farmacinė paslauga - Vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [27].

 Farmacinė rūpyba – vaistininko farmacinės veiklos dalis, apimanti:

1) Gyventojų, kuriems paskirtas gydymas vaistais, individualias konsultacijas siekiant nustatyti ir, bendradarbiaujant su gydyoju, išspręsti su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas;

2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugas vykdant lėtinių ligų valdymo programas;

3) Tikslinį gyventojų informavimą apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose;

4) Dalyvavimą sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose ir kitas susijusias Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas papildomas paslaugas teikiamas vaistinėse [28].

 Gera vaistinių praktika - normų, nustatančių reikalavimus vaistinės veiklai, įskaitant farmacinės paslaugos tiekimą ir farmacinės rūpybos principų įgyvendinimą, visuma [14].

 Nepageidaujama reakcija - nenorimas neigiamas žmogaus organizmo atsakas į vaistinį preparatą [27].

 Savigyda - gyventojo gydymasis savo nuožiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais preparatais [14].

ĮVADAS

Žmonių sveikata yra valstybių socialinės ir ekonominės gerovės pagrindas. Dažnas visuomenės narys stengiasi kuo ilgiau išlikti sveikas ir darbingas, nes tai lemia jo gyvenimo kokybę bei ateities perspektyvas. Žmogus atėjęs į vaistinę tikisi ne tik įsigyti vaistus, bet ir gauti kokybišką farmacinę paslaugą. Racionalus, saugus vaistų vartojimas padeda visuomenei optimaliai valdyti ekonominius išteklius, bei užtikrina efektyvų gydymą. Dauguma su vaistais susijusių problemų yra nulemtos žmogiškojo faktoriaus, todėl farmacijos specialisto teikiama farmacinė paslauga yra svarbus veiksnys, norint išvengti netinkamo medikamentų naudojimo ir tuo pačiu pagerinti gydymo vaistais efektyvumą bei kokybę [25].

Statistika byloja, kad vienas iš trijų pasaulio gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą. Lietuvoje atliktų epidemiologinių suaugusių gyventojų tyrimų duomenimis 59,9 proc. vyrų ir 52,4 proc. moterų nustatytas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS) [1]. Arterinė hipertenzija laikui bėgant gali sukelti itin rimtų sveikatos sutrikimų. Veiksminga hipertenzijos kontrolė mažina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, bei mirtingumą nuo jų. Daugelio šalių vaistininkai aktyviai dalyvauja širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programose. Jie matuoja AKS, kūno masės indeksą, konsultuoja dėl padidėjusio lipidų kiekio kraujyje, rizikos faktorių turinčius pacientus nukreipia pas gydytojus, pataria kaip efektyviai ir teisingai vartoti paskirtus medikamentus, bei pataria gyvenimo būdo koregavimo klausimais. Nemažai projektų patvirtino, jog tokios farmacijos specialistų intervencijos pateisina išlaidas ir yra veiksmingos [7,34,35]. Vaistininkas – dažniausiai lankomas ir lengviausiai pasiekiamas sveikatos priežiūros specialistas. Kartais jis yra vienintelis su kuriuo ryžtasi konsultuotis pacientas. Konsultavimas - tai paslauga, kurios metu asmeniui yra teikiami patarimai, žinios ar kita naudinga ir reikalinga informacija. Nuo kokybiško, profesionalaus konsultavimo priklauso ir pacientų sveikata. Aukščiausią paslaugos kokybę gali garantuoti tik glaudus abipusis bendradarbiavimas, pasitikėjimas ir tinkama informacijos sklaida, nes abi pusės turi skirtingą, tačiau vienareikšmiškai svarbią informaciją: pacientas žino savo būklę, jį kamuojančių negalavimo požymius, o vaistininkas turi profesinių žinių apie sveikatos būklės sutrikimus, lėtines ligas bei galimas farmakoterapijos priemones. Šiame darbe išanalizavus mokslinę literatūrą ir apklaustų pacientų patirtis bei lūkesčius, susijusius su konsultavimu padidėjusio arterinio kraujo spaudimo klausimais vaistinėje, bus siekiama atskleisti mintis, kurios galėtų padėti pagerinti vaistinėje teikiamos farmacinės paslaugos kokybę.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: atskleisti pacientų patirtis ir lūkesčius, susijusius su konsultavimu padidėjusio arterinio kraujo

spaudimo klausimais vaistinėje.

Uždaviniai:

1. Atskleisti pacientų teigiamas patirtis, juos konsultuojant padidėjusio arterinio kraujospūdžio klausimais.

2. Atskleisti pacientų neigiamas patirtis, juos konsultuojant padidėjusio arterinio kraujospūdžio klausimais.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Hipertenzija

Statistika byloja, kad vienas iš trijų pasaulio gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą. Daugumoje Šiaurės, Pietų ir Vakarų Europos šalių mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, šių ligų išsivystymo dažnis mažėja, tačiau Centrinėje ir Rytų Europoje lieka toks pat arba net didėja. Pavojinga yra tai, kad daugelis žmonių nežino, jog jų kraujospūdis padidėjęs. O jeigu ir žino, tai nesigydo, nes pakankamai gerai jaučiasi. Kardiovaskulinės ligos yra svarbiausia ankstyvos mirties priežastis. Jos dažnai sukelia invalidumą ir padidina sveikatos priežiūros išlaidas [20]. Lietuvoje atliktų epidemiologinių suaugusių gyventojų tyrimų duomenimis 59,9 proc. vyrų ir 52,4 proc. moterų nustatytas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS) [1].

Lietuvos širdies asociacija įspėja, kad padidėjęs kraujo spaudimas – arterinė hipertenzija – laikui bėgant gali sukelti itin rimtų sveikatos sutrikimų. Tai – pavojingas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Įrodyta, jog esant padidėjusiam AKS žmogus greičiau suserga smegenų insultu, išemine širdies liga, širdies ir inkstų nepakankamumu. Veiksminga hipertenzijos kontrolė mažina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, bei mirtingumą nuo jų. Hipertenzijos kontrolė tai sudėtinis procesas, kurį sudaro pirminė profilaktika, ankstyvoji diagnostika, ilgalaikė stebėsena bei tinkamas gydymas [1].

Daugelio šalių vaistininkai aktyviai dalyvauja širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programose. Jie matuoja AKS, kūno masės indeksą, konsultuoja dėl padidėjusio lipidų kiekio kraujyje, rizikos faktorių turinčius pacientus nukreipia pas gydytojus, pataria kaip efektyviai ir teisingai vartoti paskirtus medikamentus, bei pataria gyvenimo būdo koregavimo klausimais. Nemažai projektų patvirtino, jog tokios vaistininkų intervencijos pateisina išlaidas ir yra veiksmingos [7,34,35].

Lietuvoje vykdytais tyrimais – moksliniais projektais ,,Visuomenės žinios apie AH“ ir ,,AH gydymo įpatybės Lietuvoje“ siekta įvertinti pacientų ir gydytojų žinias apie arterinę hipertenziją, bei nustatyti veiksnius, darančius įtaką gydymo kokybei bei vaistų vartojimui. Tyrimo išvadose pateikiama, jog pacientų žinios apie AH tiesiogiai priklauso nuo išsilavinimo, lyties, ligos trukmės. Asmenys, kurie gauna išsamę informaciją iš gydytojų žinių turi daugiau nei tie asmenys, kurie informaciją gauna iš kitų šaltinių (1 pav.). Ilgesnė ligos trukmė ir didesnis vartojamų medikamentų skaičius – veiksniai lemiantys blogesnį gydymo rekomendacijų laikymąsi [46].

1 pav. Pacientų (n=534) informacijos šaltiniai apie arterinę hipertenziją (%)

1.2 Konsultacija ir jos svarba

Vaistininkai - dažniausiai lankomi ir lengviausiai pasiekiami sveikatos priežiūros specialistai. Kalbant apie nereceptinių vaistų ir maisto papildų vartojimą – kartais jie yra vieninteliai sveikatos priežiūros specialistai, su kuriais ryžtasi pasikonsultuoti pacientai. Vaistininkas – sveikatos priežiūros specialistų komandos, kuri vykdo labai svarbias ir reikšmingas visuomenei funkcijas, narys. Jo paslaugų sritis labai plati. Tai ir vaistų tiekimas, jų saugojimas, pardavimas galutiniam vartotojui, farmacinės informacijos apie vaistus suteikimas bei pacientų konsultavimas. Visa tai galima apibrėžti terminu – farmacinė paslauga. Tarptautinės organizacijos (FIP kartu su PSO, 1992 m.) šią sąvoką apibrėžė taip: ,,Farmacinė paslauga – vaistininko teikiama paslauga, padedanti išspręsti paciento gydymo vaistais klausimus“. Per pastaruosius dešimtmečius pasaulinėje vaistininkystės praktikoje atsirado nauji veiklos aspektai, kuriuos taipogi apima farmacinė paslauga – tai veiksmingas vaistinių preparatų skyrimas pacientui, bei jo konsultavimas. Kiekvieną kartą farmacinė paslauga turi būti skirtinga, tai yra kiekviena konsultacija yra individuali, pritaikyta konkrečiam pacientui. Individualizavimas yra būtina ir neatsiejama farmacinės paslaugos savybė, nes kiekvieno paciento problema yra individuali, ir todėl reikia priimti tik jam vienam pritaikytus sprendimo būdus. Net 50 proc. gydytojų rekomenduotų ir išrašytų vaistų vartojami netinkamai, ir tik 4 – 21 proc. pacientų vaistų poveikis esti optimalus. Dauguma su vaistais susijusių problemų daugiausia yra nulemtos žmogiškojo faktoriaus. Tad vaistininko teikiama farmacinė paslauga yra svarbus veiksnys norint išvengti

netinkamo vaistinių preparatų vartojimo [25]. O glaudesnė profesinė gydytojo ir vaistininko sąveika, orientuota į individualios situacijos vertinimą bei efektyvesnį problemų sprendimą, labiau tenkintų ir Lietuvos pacientų lūkesčius [18].

2007 m. Lietuvoje vykdytas pacientų lūkesčių tyrimas atskleidė, jog konkretūs pacientų lūkesčių neatitinkantys pasiūlymai, rodantys vaistininką ne kaip sveikatos priežiūros komandos narį, bet kaip verslo subjekto atstovą, pacientams kelia nusivylimą ir nepasitikėjimą. Pacientai nori, kad vaistininkas, taip kaip ir patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-494 ,,Dėl Geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“ atstovautų jų socialiniams ir ekonominiams interesams. Taip pat svarbu, kad informacija gauta iš gydytojo ir vaistininko sutaptų ir atitiktų jų interesus bei poreikius. Apibendrinant galima teigti, jog pacientai norėtų, kad vaistininkas ir gydytojas kartu siektų efektyvaus ir racionalaus gydymo už mažiausią įmanomą kainą [18].

Dar vienas Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė pacientų nuomonę apie konsultavimo paslaugos apimtį ir kokybę. Jo išvadose teigiama, kad farmacijos specialistas tampa lengviausiai prieinamu sveikatos priežiūros specialistu. 58 proc. respondentų vaistininko patarimas lėmė pasirinkimą perkant ir vartojant nereceptinį vaistinį preparatą. 60 proc. gavo esminę reikalingą informaciją apie vartojamą vaistą, tačiau paaiškinamoji, platesnė informacija nebuvo pakankamai suteikta. Iš apklausos duomenų matyti, kuriai daliai apsilankiusių žmonių buvo reikalinga papildoma informacija ar buvo reikalingas konkretus patarimas, pagalba, ir kokia dalis žmonių, apsilankiusių vaistinėje, norėjo tik įsigyti konkretų vaistinį preparatą (2 pav.) [36].

Vokietijoje 2006 m. atliktos studijos duomenys rodo, jog pateikus tinkamas medikamentų vartojimo rekomendacijas vyresniem nei 70 metų pacientam, galima sumažinti netinkamą vaistų vartojimo dažnį net 23 proc. [26]

1.3 Farmacijos specialisto konsultacija ir savigyda

Šveicarų gydytojas ir filosofas Paracelsas dar viduramžiais pareiškė, kad vaistą nuo nuodo skiria tik dozė. Farmakoterapija turi privalumų, bet turi ir trūkumų. Vaistai gali tapti ir pavojingomis medžiagomis. Tai lemia ne tik cheminė jų sudėtis. Problemos gali kilti dėl klaidingos diagnozės, galimos gydymo klaidos ar netinkamai vartojamų medikamentų. Kiekvieno vaisto farmakologinis poveikis yra skirtingas, skirtingi ir galimi pavojai, susiję su jų vartojimu. Todėl labai svarbu suvokti galimą žalą, tinkamai ją įvertinti, o dar geriau kiekvienu neaiškiu atveju konsultuotis su gydytoju ar vaistininku.

Kadangi ilgėja gyvenimo trukmė - daugėja lėtinėmis ligomis sergančių pacientų. Labai populiarėja ir savigyda. Savigyda priskiriama padidintos rizikos suklysti veiksniams. Savigyda – asmens gydymasis savo nuožiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais preparatais [25]. Kuo mažesnis sveikatos problemų priežasčių supratimas, tuo didesnė netinkamos savigydos rizika. Čia vaistininkas ir jo profesionaliai suteikta informacija yra svarbus svertas laiduojantis optimalią farmakoterapiją ir padedantis išvengti netinkamo vaistų vartojimo. Neteisinga diagnozė, neteisingai pasirinktas vaistas, neįvertinti vaistų šalutiniai poveikiai ir kontraindikacijos, vaistų sąveikos, netinkama vaisto dozė – tai tik keletas savigydos rizikos veiksnių, galinčių stipriai pakenkti paciento sveikatai. Savigydos procece svarbią vietą užima vaistininkas. Tai dažnai vienintelis sveikatos priežiūros specialistas, į kurį kreipiasi pacientai, nusistatydami sau diagnozę ir pradėdami vartoti vaistus. Tinkama savigyda padeda pašalinti nedidelius negalavimus ar simptomus. Daugelis apžvalginių straipsnių teigia, jog teigiamai vertinama tik tokia savigyda, kai vaistai vartojami vadovaujantis patvirtintomis indikacijomis bei vaistų vartojimo nuorodomis [21,22]. Tinkama savigyda sumažina sveikatos priežiūros kaštus, padidina vaistų prieinamumą nuošalių vietovių gyventojams, padeda vykdyti lėtinių ligų prevenciją [12]. Tačiau netinkama savigyda gali sukelti rimtas nepageidaujamas pasekmes ir taip padidinti sveikatos priežiūros išlaidas [24].

Aukščiausią paslaugos kokybę gali garantuoti tik glaudus abipusis bendradarbiavimas, pasitikėjimas ir tinkama informacijos sklaida, nes abi pusės turi skirtingą, tačiau vienareikšmiškai svarbią informaciją: pacientas žino savo būklę, jį kamuojančių negalavimo požymius, o vaistininkas turi profesinių žinių apie sveikatos būklės sutrikimus, lėtines ligas bei galimas farmakoterapijos priemones. Pacientas neturi galimybės palyginti skirtingų medikamentų, o vaistininkas negali pasiūlyti

optimalaus farmakoterapijos plano, jei pacientas nesuteiks reikiamos informacijos apie jį kamuojančias problemas, gretutines ligas, žalingus įpročius bei individualius poreikius. Neturint medicininio išsilavinimo, tinkamos patirties ir žinių, labai lengva pasiklysti šiandienos farmakoterapinių produktų gausoje, netinkamai įvertinti savo sveikatos problemas ir taip žalingai užsiimti savigyda. Tinkama konsultacija ir informavimas užkerta kelią neteisingam vaistų vartojimui ir padeda išsaugoti ne tik ekonominius asmens išteklius, bet ir pacientų sveikatą bei darbingumą.

1.4 Vaistų vartojimo nurodymų laikymosi svarba

Vienas svarbiausių veiksnių, kuris turi įtakos sveikatos priežiūros paslaugų ir rezultatų kokybei, yra gydytojo paskirtų vaistų režimo laikymasis [31]. Tyrimais įrodyta, jog teisingas ir tinkamas vaistų vartojimas statistiškai reikšmingai pagerina pacientų išgyvenamumą, gyvenimo kokybę, sumažina neįgalumo riziką bei hospitalizacijų skaičių. O medikamentų vartojimo nurodymų nesilaikymas labai sumažina gydymo efektyvumą, padidina ekonomines išlaidas, lemia blogesnę sveikatos ir gyvenimo kokybę [11,17]. Pacientai dažnai nenaudoja vaistų taip kaip paskirta. Nurodymų nesilaikymas dažniausiai visada turi priežastį. Vaistininko pareiga išsiaiškinti ar pacientas laikosi paskirto vaistų vartojimo režimo, o jei ne, tai kodėl. Medikamentų vartojimo nesilaikymas dažniausiai yra daugiaveiksmis. Jis gali būti tiek netyčinis, kai pacientas užmiršta vartoti vaistus, arba neteisingai supranta gydytojo nurodymus, tiek tyčinis, kai žmogus sąmoningai nusprendžia nesilaikyti gydymo režimo [51]. Mokslinių tyrimų duomenimis, netinkamas paskirtų vaistų vartojimas tarp kardiologinių ligonių yra labai paplitęs [19]. Vaistų vartojimas sergant lėtinėmis ligomis yra labai svarbi problema. Įrodyta, jog netvarkingas vaistų vartojimas yra viena iš svarbiausių gydymui atsparios arterinės hipertenzijos priežasčių. Vaistus netinkamai vartoja net du trečdaliai pacientų, kuriems nustatyta rezistencinė arterinė hipertenzija [50]. Kitas tyrimas rodo, kad apie 50 proc. arterine hipertenzija sergančių pacientų jau po metų nuo vaistų išrašymo nustojo juos vartoti, 10 proc. iš jų kasdien nesuvartodavo paskirtos dozės [37].

Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis [23] apie pusę pacientų, sergančių lėtinėmis kardiovaskulinėmis ligomis (52,4 proc.) nesilaikė jiems skirto gydymo režimo. Dažniausios to priežastys buvo: užmaršumas (56,2 proc.), susierzinimas ir nenoras vartoti vaistus (57,9 proc.), savijautos pagerėjimas (43,8 proc.), šalutinis vaistų poveikis (36,4 proc.). Tyrimas atskleidė, jog moterys kur kas geriau laikėsi gydymo režimo nei vyrai, jos dažniau išgerdavo paskirtus vaistus, dažniau pasiimdavo vaistus su savimi išvykdamos ilgesniam laikui iš namų. Tačiau tiek moterys tiek vyrai dažnai savavališkai nutraukdavo vaistų vartojimą pajutę šalutinį vaistų poveikį ar tada, kai sveikatos būklė pagerėdavo. Nustatyta, kad kur kas blogiau laikėsi vaistų vartojimo režimo tie ligoniai,

kurie nerimavo dėl medikamentų vartojimo. Šiame tyrime apklausti pacientai suvokė medikamentinio gydymo svarbą ir buvo įsitikinę, jog jų sveikata šiuo metu priklauso nuo vaistų ir jei jų nevartotų, ji labai pablogėtų.

Graikijoje atlikto tyrimo rezultatai patvirtino, jei pacientai yra gerai, išsamiai ir suprantamai informuoti apie hipertenzijos gydymą vaistais, tai labai pagerina teisingą medikamentų vartojimo laikymąsi [8].

Anglijoje vykdyto kokybinio interviu metu buvo apklausti vyresni kaip 75 metų asmenys, naudojantys 4 ar daugiau vaistų ir jų globėjai, po išrašymo iš ligoninės. Apklausos dalyviai akcentavo, jog nepakankamas paaiškinimas apie vaistų vartojimą išleidžiant iš ligoninės, skatina vaistų nevartojimą, neteisingai vartojamą medikamentų dozę, nerimą, sumišimą [15].

Daugelio autorių duomenimis perspėjantys signalai, jog pacientas nutrauks gydymą, yra depresija, kognityviniai sutrikimai, šalutiniai vaistų poveikiai, besimptomė liga, žinių apie ligą trūkumas, sudėtingas gydymo planas, nepaskirtas gydymo efektyvumo stebėjimas [40,45]. Neteisingas vaistų vartojimas sergant lėtinėmis ligomis vidutiniškai pasitaiko 25 proc. atvejų, o dažnai siekia 50 – 80 proc., ypač jei nėra kliniškai išreikštų ligos simptomų, pavyzdžiui arterinės hipertenzijos ar hiperlipidemijos atvejais [41,43]. Gydytojų ir pacientų tarpusavio santykiai, glaudus bendradarbiavimas yra labai svarbus veiksnys lemiantis gydymo režimo laikymąsi. Pacientų įtraukimas į sprendimų priėmimus, skatinimas aktyviai dalyvauti gydymo procese, kalbėtis ir aiškintis iškilusius klausimus apie ligą, pagerina gydymo režimo laikymąsi [52].

Nustatyta, kad kuo sudėtingesnis gydymo vaistais režimas, tuo mažesnė tikimybė jog pacientas jo laikysis. Ypač jei dėl gydymo pacientas turi keisti gyvenimo būdą [39]. Taip pat įrodyta, jog didelis vartojamų vaistų skaičius ( ≥ 13), gali lemti tai, jog pacientas išvis jų nevartos [9,46]. Vaistų vartojimo dažnumas per dieną taip pat turi įtakos režimo laikymuisi. Kuo dažniau reikia vartoti vaistus, tuo mažesnis skaičius žmonių taisyklingai laikosi šio nurodymo [10,16].

Veiksniai, kurie skatina pažeisti medikamentų vartojimo režimą, gali būti suskirstyti į kelias grupes: socialiniai – ekonominiai veiksniai, veiksniai susiję su sveikatos priežiūros paslaugomis, su liga, su gydymu, su pacientu. (3 paveikslas)

3 pav. tęsinys Veiksniai susiję su gydymo režimo nesilaikymu [33,41]

1.5 Farmacinė rūpyba Lietuvoje

Lietuvos Respublikos Seimas pripažindamas, kad gyventojų sveikata yra didžiausia visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė, 1994 liepos 19 dieną priėmė Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymą, kuriame pabrėžia, jog sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė [29]. Lietuvai 2004 metais prisijungus prie Europos Sąjungos šalių bendrijos, reikėjo įgyvendinti kitose Europos Sąjungos šalyse reglamentuotas Geros vaistinių praktikos nuostatas. To

pasekoje 2007 metais birželio 15 dieną buvo išleistas Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymas ,,Dėl geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“. Šiame įsakyme apibrėžiama, jog farmacinė rūpyba tai gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti maksimaliai gyventojo gyvenimo kokybę pagerinančius rezultatus. Tai vaistininko, gydytojo ir paciento bendradarbiavimas, siekiant išspręsti ir nustatytiti visas su vaistų vartojimu susijusias problemas [14]. Nuostatose yra nusakoma, kokiais kriterijais turi vadovautis farmacijos specialistas išduodamas – parduodamas receptinius, nereceptinius, kompensuojamus, ekstemporalius vaistinius preparatus ir medicinines prekes. Nuostatos leidžia vaistinėje teikti biocheminių ir fiziologinių parametrų matavimo paslaugas [2]. Kompleksinį farmacinės rūpybos paslaugų teikimą sudaro: duomenų apie gyventoją rinkimas, kaupimas ir saugojimas, surinktų duomenų analizė įvertinimas, gydymo vaistais plano sudarymas, realizavimas bei priežiūra, jei reikia - atitinkamos plano modifikacijos. Farmacinės rūpybos paslaugą gali teikti tik farmacinės rūpybos kursą išklausę vaistininkai ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įvertintos vaistinės [13].

Iš esmės, farmacinės rūpybos paslauga yra vaistininko veikla, tik dažnai klaidingai suvokiama. Ši veikla negali apsiriboti tik vaisto pardavimu. Ji siekia garantuoti saugų ir racionalų vaistų vartojimą, bendradarbiaujant tiek su pacientu, tiek su kitais sveikatos priežiūros atstovais. Ir jos tikslas – užtikrinti kiek įmanomą geresnę paciento gyvenimo kokykę. Ji optimizuoja sveikatos sistemą, užpildo tam tikras jos spragas. Daugelyje šalių jau suprato, jog vaistininkai tai tarsi neišnaudotas resursas, kuriuo tinkamai naudojantis galima pagerinti begalės žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę. 2002 metais buvo vykdytas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar Lietuvos vaistinėse teikiamų paslaugų kokybė atitinka Europos Sąjungos šalių vaistinėms keliamus reikalavimus. Rezultatai parodė, jog esminiai darbo organizavimo principai sutampa, bet vaistinės nebuvo pasiruošusios farmacines paslaugas teikti pagal farmacinės rūpybos rekomendacijas, per mažai respondentų buvo susipažinę su ,,Geros vaistinių praktikos taisyklėmis“ [3].

2013 – 2014 metais LSMU studentė savo magistriniame darbe nagrinėjo visuomenės vaistinėse dirbančių specialistų pasirengimą teikti farmacinės rūpybos paslaugas [47]. Gauti rezultatai parodė, kad respondentų nuomone farmacinės rūpybos paslaugos vaistinėse yra reikalingos, ir kad jų įdiegimas turės teigiamos įtakos, tiek pacientų, tiek vaistininko profesijai. Pagrindinėmis kliūtimis įvardinta: duomenų bazės apie pacientus trūkumas, menkos klinikinės farmacijos žinios, atskiros erdvės vaistinėje nebuvimas. Tyrime dalyvavusių farmacijos specialistų nuomonė apie farmacinę rūpybą pateikta 4 paveiksle.

4 pav. Farmacijos specialistų nuomonė apie farmacinę rūpybą [47]

Vienas iš svarbiausių sėkmingos farmacinės rūpybos komponentų – paciento poreikius atitinkančios farmacinės rūpybos paslaugos ir sveikatos stiprinimo bei profilaktikos informacijos suteikimas aiškiu ir pacientui gerai suprantamu bei priimtinu būdu [12]. Vaistininkas, praktikuojantis farmacinę rūpybą, turi pacientui padėti išvengti galimos farmakoterapinės problemos, išmokti ją teisingai indentifikuoti ir spręsti [44]. Farmacinės rūpybos paslaugos gali būti naudingos ir nesergantiems asmenims. Jos galėtų paskatinti keisti gyvenimo būdą, pasitikrinti sveikatą, naudoti profilaktikos priemones. Vykdydamas farmacinę rūpybą, vaistininkas gali atpažinti pacientus, kuriems būtina gydytojo konsultacija, bei nukreipti juos į gydymo įstaigas. Vaistinėse vykdomi įvairių sveikatos rodiklių matavimai, pamokėlės lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, vakcinacijos galimybė – tai būtų dar vienas didelis žingsnis farmacinės rūpybos link.

Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymas farmacinę rūpybą apibrėžia kaip vaistininko farmacinės veiklos dalį, kuri apima: gyventojų individualias konsultacijas, siekiant nustatyti ir bendradarbiaujant su gydytoju išspręsti, su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas; lėtinių ligų valdymo programos įgyvendinimą; gyventojų informavimą apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose; ir dalyvavimą sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose [28].

1.6 Farmacinė rūpyba pasaulyje

Pirmą kartą farmacinės rūpybos terminas apibrėžtas 1975 metais. Tai buvo įvardinta kaip: ,,pacientui suteikta rūpyba, užtikrinanti racionalų vaistų vartojimą“. Europoje farmacinės rūpybos idėja pradėjo skleistis šiek tiek vėliau nei JAV. Tačiau daugelyje Europos Sąjungos šalių šios paslaugos jau teikiamos ne vienerius metus ir yra aiškiai apibrėžtos, reglamentuotos bei apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. Skirtingos farmacinės rūpybos paslaugos pacientams yra prieinamos Austrijoje, Danijoje, Suomijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir t.t. Valstybės, kurios įgyvendina farmacinės rūpybos paslaugų teikimą, sutaupo sveikatos apsaugai skirtas lėšas – racionalizuodamos vaistų vartojimą. Finansavimo problemą šalys sprendžia skirtingai: kai kurios šalys finansuoja visą sveikatos apsaugą iš bendrai surenkamų mokesčių ir papildomai niekam nebereikia mokėti, kitos šalys naudoja bendrą sveikatos draudimo modelį, dar kitų šalių sistema susideda iš kelių dalių (socialinio draudimo, kitų draudimų įmokų, papildomų pacientų mokesčių). Nėra vienos teisingos sveikatos apsaugos finansavimo sistemos, todėl negali būti vieno teisingo būdo kaip finansuoti farmacinę rūpybą. Kiekviena šalis pasirenka jai geriausią ir priimtiniausią variantą.

Europos šalių vaistinėse farmacinės rūpybos paslaugos teikiamos atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

 Vaistų kokybės, saugumo ir prieinamumo užtikrinimas. Tai ekstrinis receptinių vaistų be recepto išdavimas, receptų pratęsimas, individualių vaisto dozių paruošimas ir išdavimas.

 Pacientų gydymo rezultatų gerinimas ir optimizavimas. Tai paciento vartojamų vaistų optimizacija, nesunkių susirgimų gydymas, lėtinių ligų valdymas.

 Visuomenės sveikatos gerinimas. Tai vakcinacija, ligų prevencija ir ankstyva diagnostika, pagalba atsisakant žalingų įpročių (pvz.: rūkymo).

 Sveikatos sistemos efektyvumo didinimas. Jis sumažina bendrosios praktikos gydytojų darbo krūvį, padeda greičiau išspręsti pacientų farmakoterapines problemas, taip sumažina hospitalizacijų, nedarbingų dienų skaičių, pagerina gyvenimo kokybę ir trukmę [48].

Europos šalyse farmacinė rūpyba įgyvendinama diegiant įvairias paslaugas, iš kurių geriausiai apibrėžta ir reglamentuota lėtinėmis ligomis sergančių pacientų priežiūra. Tai diabeto, hipertenzijos, astmos ir kitų ligų gydymo priežiūra, sudarant individualų paciento gydymo planą, bei pagalba (priežiūra) jo laikantis. Taip pat vaistininkas turi galimybę pratęsti pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, vaistų receptus, atlikti ir įvertinti biocheminius tyrimus, skiepyti, dalyvauti prevencinėse programose ir t.t. (5 paveikslas)

5 pav. Farmacinės paslaugos teikiamos ES šalių visuomenės vaistinėse [48]

Teikiant farmacinės rūpybos paslaugas ypač svarbios profesinės vaistininko žinios ir pastovus jų atnaujinimas. Ne mažiau svarbi ir vaistininko motyvacija teikti šias paslaugas, rūpintis pacientu. Farmacinės rūpybos procesas baigiamas, kai visos paciento farmakoterapinės problemos išsprendžiamos. Vaistininkas niekada nebus gydytojo ,,pakaitalas“, greičiau svarbus jo sąjungininkas. Todėl siekiant bendro tikslo – paciento gyvenimo kokybės pagerinimo – būtina iškilusias farmakoterapines problemas spręsti kartu [25].

Šiame magistriniame darbe kokybinio tyrimo metu respondentų išsakytos mintys galėtų padėti farmacijos specialistams pagerinti teikiamos farmacinės paslaugos kokybę, o pasiruošusioms vaistinėms ir vaistininkams pradėti teikti optimalias farmacinės rūpybos paslaugas, aktualias pacientams, kurie turi problemų su padidėjusiu arteriniu kraujo spaudimu ir dėl to kreipiasi konsultacijos į farmacijos specialistą.

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

2.1 Tyrimo planavimas

Ruošiantis magistrinio darbo tyrimui buvo atlikta literatūros analizė, apžvelgti moksliniai darbai, susiję su analizuojama tema. Pirmiausia buvo sudarytas tyrimo planas: suformuotas tikslas bei uždaviniai, bei pasirinktas metodas tyrimui atlikti. Norint pasiekti išsikeltą tikslą naudotas kokybinis tyrimo metodas. Šis tyrimo metodas, padeda nustatyti ne sąsajas, bet atsakyti į klausimą - kaip vyksta procesas. Apklausai atlikti buvo kreiptasi į LSMU Bioetikos centrą, kuris išdavė leidimą atlikti tyrimą Nr. BEC-FF-36 (1 priedas).

2.2 Tyrimo objektas

Tiriamieji – kokybinio tyrimo metu buvo pasirinkta tikslinė imtis – Norfos vaistinės pacientai. Tiriamųjų konfidencialumas buvo užtikrintas, užkodavus responendentus transkribuotuose interviu, tiriamųjų vardai, pavardės tyrime nefigūruoja. Taikant vaistinės klientams interviu apklausos metodą, rizikos bei žalos tiriamieji nepatyrė. Pacientų apklausa galėjo sukelti tik mažus nepatogumus, susijusius su sugaištu laiku. Tyrimo metu apklaustos 22 moterys ir 8 vyrai (1 lentelė).

1 lentelė. Respondentų charakteristikos

Respondentų charakteristikos Moterys Vyrai

Respondentų skaičius 22 8 Amžius: Iki 60 metų 15 7 60 – 74 metų 4 1 Virš 74 metų 3 0

2.3 Tyrimo metodai

Teorinis analizės metodas. Analizuotos ir aprašytos mokslinės publikacijos, tyrimai, kita mokslinė literatūra anglų bei lietuvių kalbomis, susijusi su magistriniame darbe nagrinėjama tema.

Empirinis metodas. Tyrime naudotas pusiau struktūrizuotas interviu metodas. Buvo atliekamas interviu su Kybartų mieste esančios ,,Norfos vaistinės‘‘ pacientais apie jų patirtis ir

lūkesčius, susijusius su konsultavimu padidėjusio arterinio kraujo spaudimo klausimais vaistinėje. Duomenų analizei pasirinktas ir naudotas turinio analizės metodas, kuris paremtas komunikacijos teorija. Remiantis šia teorija tyrėjas analizuoja tiriamojo kalbą, atkreipdamas pagrindinį dėmesį į turinį ir kontekstą [6,30,32,49].

2.4 Tyrimo instrumentas

Vaistinės pacientams buvo užduodamas keli pagrindiniai klausimai. Siekiant pasitikslinti informaciją ar iškilus neaiškumams buvo užduodami papildomi klausimai, norint patikslinti, ką pašnekovo mintis, jausmus, išsireiškimų reikšmę. Interviu planas pateikiamas 2 lentelėje.

2 lentelė. Interviu planas.

Įžanga

Sveiki, norėčiau padėkoti Jums už sugaištą laiką susitinkant su manimi. Mano vardas yra Linita Melsbakienė ir aš norėčiau su jumis pakalbėti apie Jūsų patirtis konsultuojantis vaistinėje širdies problemų ir padidėjusio kraujo spaudimo klausimu. Aš mokausi LSMU ir atlieku magistrinį darbą, kurio tikslas yra atskleisti gyventojų konsultavimo patirtis vaistinėse. Pokalbis turėtų trukti mažiau nei pusvalandį ir jis bus įrašinėjamas tuo tikslu, kad nepraleisčiau nei vieno jūsų komentaro. Visi pokalbiai ir atsakymai į papildomus klausimus bus konfidencialūs. Tai reiškia, kad jūsų interviu atsakymai bus panaudoti tik šio tyrimo rezultatams aptarti ir aš užtikrinu, kad bet kokia informacija, kurią aš įtrauksiu į savo tyrimo rezultatus neidentifikuos jūsų kaip respondento. Atminkite, kad jūs turite galimybę atsisakyti kalbėti.

Ar turite kokių nors klausimų?

Ar sutinkate dalyvauti šiame interviu?

Klausimai

Remiantis savo patirtimi, papasakokite kuo smulkiau Jus patenkinusio konsultavimo vaistinėje širdies problemų ir padidėjusio kraujo spaudimo klausimu atvejus. Pasidalinkite istorija, dėl ko kreipėtės, kaip viskas vyko, kaip jautėtės. Išsakykite viską, kas ateina į galvą.

Remiantis savo patirtimi, papasakokite kuo smulkiau Jus nuvylusio konsultavimo atvejus vaistinėje širdies problemų ir padidėjusio kraujo spaudimo klausimu. Pasidalinkite istorija, dėl ko kreipėtės, kaip viskas vyko, kaip jautėtės. Išsakykite viską, kas ateina į galvą.

Pasidalinkite savo lūkesčiais, ko Jums trūksta konsultuojantis vaistinėje minėtomis temomis. Paaiškinkite plačiau, ką turite omenyje.

Pabaiga

Ar norite ką nors daugiau papildyti?

Šiek tiek demografinių duomenų – lytis, amžius, gyvenama vieta, ar jums gydytojas nustatė kokią nors širdies, kraujagyslių ligą.

Jūsų gautus rezulatus analizuosiu, kilus neaiškumams su jumis susisieksiu. Jeigu jus domina, aš mielai jums atsiųsiu kopiją jūsų interviu.

2.5 Tyrimo eiga

Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro komisijos leidimas (1 priedas). Taip pat derinta ir su UAB ,,Norfos vaistinės‘‘ vadovais bei gautas jų leidimas vykdyti tyrimą šio tinklo vaistinėje Kybartuose (2 priedas).

Respondentų nuomonė surinkta naudojant pusiau struktūrizuotą interviu metodą.Tai buvo atlikta 2016 metų spalio – lapkričio mėnesiais. Vaistinės pacientų interviu buvo įrašomi į diktofoną ir transkribuojami iš karto po interviu. Interviu transkribuojami pažodžiui. Interviu rinkti tol, kol naujuose interviu papildomos informacijos nebebuvo gauta - buvo pasiektas įsotinimas.

Repondentams prieš interviu buvo paaiškintas apklausos tikslas ir gautas sutikimas naudoti užkoduotą informaciją analizei. Respondentai buvo informuoti apie teisę atsisakyti ir nedalyvauti tyrime.

2.6 Duomenų analizė

Šiame magistriniame darbe surinkti duomenys analizuoti turinio analizės metodu. Pastaruoju metu stebimas labai padidėjęs šio metodo populiarumas ir taikymas moksliniuose darbuose. Jis, kaip kokybinės analizės metodas, yra pripažintas ir sveikatos mokslų tyrimuose [38]. Jo pradininkai buvo skandinavai [42]. 20 amžiaus pradžioje ši analizės technika jau buvo naudojama ir JAV [4].

Analizuojant duomenis minėtu būdu buvo atliekamas duomenų kodavimas ir klasifikavimas. Pagrindinė mintis yra iš pasakojimų nustatyti informatyvias, vietas ir išrinkti svarbias žinutes, paslėptas kiekviename interviu. Kiekvienas interviu buvo užrašomas pažodžiui. Tada, įdėmiai kelis kartus perskaičius duomenis, pažymimos pirminės mintys. Svarbiausi faktai buvo suskirstyti į grupeles ir gretinami į potencialias temas. Temos vėl buvo peržiūrimos, tikrinamos (ar atitinka išsakytas mintis ir pasakojimo kontekstą) ir tada buvo kuriamas teminis žemėlapis, apibrėžiamos ir pavadinamos visos temos [5].

2.7 Etiniai tyrimo aspektai

Kadangi tyrimas biomedicininis, reikėjo LSMU Bioetikos centro komisijos leidimo. Visi respondentai prieš tyrimą buvo supažindinti su tyrimo tikslu ir metodais. Jų buvo atsiklausta, ar jie sutinka dalyvauti tyrime, taip pat gautas sutikimas įrašyti interviu į elektroninę laikmeną, bei sutikimas papildomai konsultuotis dėl duomenų aiškumo ir tikslinimo. Interviu duomenys buvo užkoduoti, siekiant užtikrinti respondentų anonimiškumą.

3. REZULTATAI

Išanalizavus respondentų interviu, paaiškėjo jų patirtys konsultuojantis padidėjusio arterinio kraujo spaudimo klausimais vaistinėje. Interviu taip pat atskleidė ir jų lūkesčius, dėl geresnio, kokybiškesnio konsultavimo. Kadangi interviu metu buvo klausiama apie teigiamas, neigiamas patirtis ir lūkesčius, kiekviena sritis buvo analizuojama atskirai. Teigiamos patirties srityje išskirtos šios temos: farmacijos specialisto veiksmai, konsultavimo temos (konsultavimas apie vaistinių medžiagų vartojimą ir efektyvumą, konsultacijos ligų profilaktikos klausimais), respondentų teigiama savijauta.

Neigiamos patirties srityje išskirtos šios temos: su sugaištu laiku susijusios problemos, su preparatų išdavimu/pardavimu susijusios problemos, su farmacijos specialistų veiksmais susijusios problemos.

Lūkesčių srityje išskirtos šios temos: specialistų profesionalumas, nemokamų, papildomų vaistinės paslaugų pageidavimas, aiškesnės, platesnės farmacinės informacijos pageidavimas.

3.1 Respondentams patikusio konsultavimo aspektai

3.1.1 Farmacijos specialisto veiksmai

Respondentai interviu metu minėjo, jog dalis farmacijos specialistų spręsdami jiems iškilusias problemas pasikliovė savo žiniomis ir patirtimi, rekomendavo vaistus, pagal jų poveikį organizmui, skubiai reagavo į paciento poreikius, kita dalis įvertino savo kompetencijos ribas, todėl nukreipė juos pas gydytojus. Tiriamiesiems svarbi buvo aptarnavimo kokybė ir aišku suteiktos paslaugos efektyvumas.

Kalbintieji vaistinės klientai atskleidė, kokie buvo farmacijos specialistų veiksmai sprendžiant jų sveikatos problemas. Didelė dalis specialistų rekomendavo pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą. Kiti rekomendavo vartoti kito gamintojo tos pačios veikliosios medžiagos vaistus, treti argumentuotai ir suprantamai paaiškino vaistų vartojimą ir galimą nepageidaujamą poveikį. Buvo ir tokių, kurie pasiūlė pasikonsultuoti su gydytoju.

3.1.1.1 Arterinio kraujo spaudimo matavimas vaistinėje

,,Man liepė atsisėsti, pamatavo spaudimą, paklausė kokius vaistus geriu, davė kaptoprilio tabletę.“ (Nr 7)

,,Tada pasiūlė pasimatuoti kraujospūdį.“ (Nr 11)

,,Kai pasakiau kaip jaučiuosi, o tuo metu dar laukiausi, ji pasiūlė pasimatuoti kraujospūdį. Jis buvo labai žemas.‘‘ (Nr 14)

,,Liepė atsisėsti, pasėdėti. Tada pamatavo.‘‘ (Nr 22)

3.1.1.2 Kitų vaistų parekomendavimas ir paciento edukacija

Respondentai teigė, jog reaguodamas į išsiaiškintą sveikatos problemą, farmacijos specialistas rekomenduodavo efektyvią, veiksmingą vaistinę medžiagą, pagal jos poveikį organizmui.

,,Vaistinėje patarė pabandyti kitos firmos tuos pačius vaistus.“(Nr 2)

,,

,,Paklausė ar turiu kaptoprilio. Patarė išgerti pusę tabletės.“ (Nr 9)

,,Pasiūlė įsigyti lašiukų, atrodo su ženčeniu. Tikrai geriau pasijutau.“ (Nr 11)

,,Tai vaistinėje man paaiškino, kad toks yra pašalinis veikimas ir vaistus reikia pakeisti.“ (Nr 18)

,,Vaistininkė viską apie jį paaiškino, nusprendėm pradėti nuo silpniausio ir gerti 3 kartus per savaitę.“ (Nr 24)

,,Viską maloniai paaiškino.“ (Nr 30)

3.1.1.3 Greitos pagalbos suteikimas

Tiriamieji minėjo, jog kartais pasitaiko ir rimtų, greitos reakcijos reikalaujančių situacijų, kuriuose farmacijos specialistai į paciento poreikius reaguodavo skubiai ir operatyviai suteikdami pagalbą.

,,Tam kartui nusipirkau kažkokių be recepto.‘‘ (Nr 19) ,,Davė lašelių širdžiai. Iš karto sutaisė – išgėriau.‘‘ (Nr 1)

,,Vieną kart kitose vaistinėse nebuvo mano vaistų, tai čia užsakė.‘‘ (Nr 6) ,,Norėjo iškviesti greitąją, neleidau.‘‘ (Nr 7)

,,Paprašiau, kad paskambintų dukrai ir ji mane parvežė namo.“ (Nr 7) ,,Dar pasiūlė vandens, liepė pasėdėti.‘‘ (Nr 14)

3.1.1.4 Nukreipimas pas gydytoją

Respondentai minėjo, jog pasitaikė situacijų, kai farmacijos specialistai rekomendavo jiems kreiptis į gydytoją dėl naujų vaistų skyrimo ar sveikatos būklės indentifikavimo. Taip pat tiriamieji buvo dėkingi, kai farmacijos specialistai įvertinę savo kompetencijų ribas, neužsiiminėjo komercine veikla, bet nukreipė juos pas gydytoją.

,,Liepė pasitarti su gydytoju ir nutraukti vaistų vartojimą.‘‘ (Nr 23)

,,Vaistinėje pasiūlė nueiti pas gydytoją ir išsirašyti raminančių vaistų.“ (Nr 19) ,,Patarė pasakyti gydytojui apie spaudimą.‘‘ (Nr 9)

,,Gerai prisimenu, kaip kartą vaistininkė pati skambino gydytojai dėl mano vaistų, nes pamatė, kad kažkokie nauji išrašyti.‘‘ (Nr 13)

,,Vaistinėje pasiūlė nueiti pas gydytoją ir išsirašyti raminančių vaistų.“ (Nr 19)

,,Tikrai labai dėkinga, kad neprigrūdo krūvos nereikalingų vaistų, o nusiuntė pas gydytoją.‘‘ (Nr 19)

,,Liepė būtinai jį nuvesti pas gydytoją.‘‘ (Nr 21)

,,Liepė pasitarti su gydytoju ir nutraukti vaistų vartojimą.‘‘ (Nr 23)

,,Pasiteiravo, kodėl taip galėjo būti. Rekomendavo kreiptis artimiausiu metu į gydytoją, jeigu taip kartosis.‘‘ (Nr 29)

,,Patarė pasakyti gydytojui apie spaudimą.‘‘ (Nr 9)

3.1.1.5 Konsultacijos efektyvumas, aptarnavimo kokybė

Apklausus tiriamuosius matyti, jog jiems svarbus malonus, kultūringas aptarnavimas. Be abejo svarbu ir rekomenduotų vaistų, pakoreguotų vaistų vartojimo bei suteiktos konsultacijos efektyvumas.

,,Ir tikrai situacija pasikeitė. Spaudimas susinormalizavo, galvos skausmas išnyko.‘‘ (Nr2) ,,Konsultavimas kaip ir visada patinka.‘‘ (Nr 7)

,,Šiaip nusiskundimų kaip ir neturiu.‘‘ (Nr 8)

,,

,,Dažniausiai iškilus sveikatos problemoms pirmiausia einu į vaistinę, jei tikrai blogai – tada tik pas gydytoją.‘‘ (Nr 11)

,,Man visada maloniai pamatuoja, paaiškina.‘‘ (Nr 17)

,,Nesusidūriau su situacija, kad kas nepatiktų. Man atrodo, visada kai klausiu tai atsako, ar pasako ką reikia žinoti.‘‘ (Nr 22)

,,Ir žinokit – suveikė. Spaudimas drąstiškai nepakyla.‘‘ (Nr 22) ,,Ir tikrai, nutraukus naujai paskirtus vaistus, bėrimas praėjo.‘‘ (Nr 23) ,,Praėjo galvos skausmas. Pasitaisė savijauta.‘‘ (Nr 25)

,,Neturiu jokių nusiskundimų nei vienu vaistininku. Visada gaunu pilną informaciją. Nusivylimo neteko patirti nei vienoje vaistinėje.‘‘ (Nr 26)

,,Viską maloniai paaiškino.‘‘ (Nr 30)

3.1.2 Konsultavimo temos

Respondentai interviu metu minėjo, jog tenka konsultuotis įvairiomis temomis vaistinėje, bet dažniausios iš jų yra informacija apie vaistų vartojimą, jų veikimą, konsultacijos apie maisto papildų ir vitaminų vartojimą. Jie klausia patarimų, kaip nepamiršti laiku išgerti medikamentus. Taip pat aktualios temos yra arterinio kraujo spaudimo matavimas ir vertinimas, informacija apie sveikatą žalojančius veiksnius, nemedikamentines profilaktikos priemones ir konsultacijos apie medicininius prietaisus – dažniausiai kraujo spaudimo matavimo aparatus.

3.1.2.1 Konsultavimas apie vaistinių medžiagų vartojimą ir efektyvumą

Viena svarbiausių efektyvios farmacinės paslaugos detalių yra aiškus, suprantamas vaistų vartojimo pateikimas. Apklaustieji vaistinės klientai tai vertina, supranta, o kartais ir patys pasako, kokiu būdu jie geriau įsimena informaciją apie tinkamą vaistų vartojimą.

3.1.2.1.1 Informacija apie vartojimo laiką ir vaistų indikacijas

Respondentams patinka, kai vaistų vartojimas yra aiškiai, įskaitomai užrašomas ant jų pakuotės, patinka kai perkant vaistą yra kelis kartus pakartojamas jų vartojimas, patinka kai parenka optimaliai veikiantį firminį vaistą pagal veikliąją medžiagą, patinka individuali terapija su chronoterapijos elementais ir rekomendacijos efektyvesniam gydymuisi.

,,Bet man patinka kai aiškiai ir įskaitomai ant dėžučių užrašo jų naudojimą.‘‘ (Nr 3)

,,Vaistų nuo spaudimo nevartoju. Patinka, kad vaistinėje gali drąsiai pasiklausti nuo ko vaistai, kaip jie veikia, kodėl gydytojas skyrė.‘‘ (Nr 10)

,,Vaistininkė mano pažįstama, tai mes ramiai pašnekam apie sveikatą, ji pataria ko geriau kartu nevartoti ar vartoti, paaiškina kada geriau gerti: iš ryto ar vakare. Jei gydytoja parašo kokius vaistus, mes aptariam vaistinėje jų veikimą, padeda išsirinkti geriausią variantą.‘‘ (Nr 15)

,,Man patarė vaistus gerti ne tik tada, kai pakyla, bet kasdien.‘‘(Nr 22) ,,Pasakė kada jį gerti.‘‘ (Nr 24)

,,Bet patinka, kai perkant vaistus, aiškiai pakartoja jų vartojimą, pasiteirauja ar vaistai padeda.‘‘ (Nr 27)

,,Kartą, kai buvau tik pradėjęs vartoti vaistus, užmiršau kurį ryte, kurį vakare. Tai ėjau į vaistinę ir klausiau.‘‘ (Nr 30)

3.1.2.1.2 Pagalba siekiant neužmiršti vaistų vartojimo

Interviu metu respondentai papasakojo, kokie farmacijos specialisto veiksmai, patarimai padėjo išspręsti su užmaršumu susijusias vaistų vartojimo problemas.

,,Sykį patarė įsigyti vaistų dėžutę. Tai dabar dukra iš vakaro ten sudeda vaistus. Tada matau ir tikrai žinau kad juos išgėriau. Nes taip tai dažnai susimaišydavau ir užmiršdavau.‘‘ (Nr 3)

3.1.2.1.3 Konsultacijos apie maisto papildų ir vitaminų vartojimą, efektyvumą

Apklaustieji asmenys vertina, kai farmacijos specialistai padeda iš didelės pasiūlos išsirinkti geriausiai, efektyviausiai veikiantį maisto papildą ar vitaminus.

,,Vaistų dėl spaudimo nevartoju, bet dažnai konsultuojuosi dėl papildų vartojimo.‘‘ (Nr 15) ,,Man pataria kokį kalį geriau gerti, koks magnis geriau veikia. Kokie vitaminai patikimesni.‘‘ (Nr 15)

,,Rekomendavo retsykiais nusipirkti ir pagerti žuvų taukų.‘‘ (Nr 17)

,,Man dažnai trūksta kalio. Tai aš būna nusiperku ir geriu.Vaistinėje papasakojo, kad per daug jo gerti irgi negerai. Patarė vis pasidaryti tyrimus.‘‘ (Nr 21)

,,Parekomendavo, kokie kalio preparatai geriau pasisavina.‘‘ (Nr 21)

3.1.2.2 Konsultacijos ligų profilaktikos klausimais

Respondentai teigė, jog vaistinėje jie konsultuojasi ir ligų profilaktikos tikslais. Dažnas nori gauti informacijos apie arterinio kraujo spaudimo matavimo niuansus, pasitarti dėl šeimos narių

sveikatos būklės, sužinoti apie galimas ir rekomenduotinas kardiovaskulinių ligų nemedikamentines profilaktikos priemones.

3.1.2.2.1 Konsultacija AKS matavimo ir vertinimo klausimais

Kalbinti respondentai teigė, jog su farmacijos specialistais dažnai konsultuojasi apie teisingą arterinio kraujo spaudimo matavimą, jo vertinimą, rezultatus, stebėjimo rekomendacijas.

,,Man paaiškino kada jis normalus, kada didelis.‘‘ (Nr 1)

,,Pasakė, jog reikia prieš matavimą ramiai pasėdėti. Kad reikia matuoti 3 kartus, o tada išvesti vidurkį.‘‘ (Nr 1)

,,Maloniai sutiko pamatuoti, paaiškino kada jau skaitosi padidėjęs.‘‘ (Nr 9)

,,Vaistinėje pasišneku ir apie kraujospūdį. Nors dabar jis daugmaž normalus.‘‘ (Nr 13) ,,Šiaip aš niekuo nesergu, bet tada jis buvo nežymiai pakilęs.‘‘ (Nr 25)

,,Patarė namie vis pasekti spaudimą, ar nekyla, ar būna normalus.‘‘ (Nr 25)

,,Bet kiek kreipiausi dėl šeimos narių padidėjusio kraujospūdžio, visada gavau informacijos ir patarimų.‘‘ (Nr 26)

,,Tai paklausė ar moku, maloniai uždėjo visas tas apyrankes, pamatavo net kelis kartus.‘‘ (Nr 29)

,,Pasakė kad šiuo metu man jis truputį pakilęs.‘‘ (Nr 29)

3.1.2.2.2 Farmacijos specialisto veiksmai kardiovaskulinių ligų prevencijoje

Pasak apklaustųjų, farmacijos specialistai kardiovaskulinių ligų prevencijai rekomenduoja pasidaryti tyrimus, duoda literatūros šia tema.

,,Vaistininkė, pamačiusi jog perku vaistus, kurie mažina kraujospūdį, paklausė ar nenoriu užsiregistruoti ir nemokamai pasitikrinti cholesterolį.‘‘ (Nr 4)

,,Davė dar tokią knygutę apie kraujospūdį.‘‘ (Nr 16) ,,Vaistinėje patarė pasidaryti kraujo tyrimus.‘‘ (Nr 20) ,,Patarė vis pasidaryti tyrimus.‘‘ (Nr 21)

3.1.2.2.3 Informacijos, apie sveikatą žalojančius veiksnius, suteikimas

,,

,,Netyčia užsiminiau, jog einu pietauti ir laukia kolegė su kava. Tai liepė negerti.‘‘ (Nr9)

3.1.2.2.4 Informacijos, apie nemedikamentines profilaktikos priemones suteikimas

Respondentai interviu metu pasakojo, jog vaistininkai konsultacijos metu jiems minėjo apie nemedikamentines profilaktikos priemones, tokias kaip žuvų taukai, lecitinas, subalansuotas fizinis krūvis, saikinga ir subalansuota mityba, pakankamas vandens vartojimas. Davė sveikos gyvensenos patarimų.

,,Tyrimo metu man papasakojo jog tikrai naudinga vartoti žuvų taukus, lecitiną, pasakė, kad svarbu yra judėti, stebėti ką valgau.‘‘ (Nr 4)

,,Rekomendavo gerti arbatą, paprastą vandenį.‘‘ (Nr 9) ,,Pasiūlo kokių naujų vitaminų.‘‘ (Nr 12)

,,Pataria, kad reikia daugiau judėti, mažiau riebaus maisto vartoti, nerūkyti.‘‘ (Nr 17)

3.1.2.2.5 Informacijos apie medicininius prietaisus, suteikimas

Respondentai linkę konsultuotis medicinos prietaisų klausimu. Dažniausiai tai yra kraujo spaudimo aparatai.

,,Man plačiai papasakojo, kuris yra geriausias, kuris naujausias. Pasakė, kad geriau pirkti ne tą kur ant riešo, o tą kur ant žasto dedasi.‘‘ (Nr 16)

3.1.3 Respondentų teigiama savijauta

Pokalbio metu respondentai atskleidė kaip jie jautėsi konsultuodamiesi padidėjusio arterinio kraujo spaudimo klausimais vaistinėje. Jiems patiko, kai farmacijos specialistai sugebėjo įsigilinti į jų problemą, kai farmacijos specialistas vykdė sveikatinančią, o ne komercinę veiklą, kai farmacijos specialistas sugebėdavo viską paaiškinti, nuraminti.

,,Patinka, kai atidžiai išklauso.‘‘ (Nr 5)

,,Patiko, kad rekomendavo ne pačius brangiausius.‘‘ (Nr 8) ,,Bet mane nuramino, kad taip normalu.‘‘ (Nr 14)

,,Tikrai labai dėkinga, kad neprigrūdo krūvos nereikalingų vaistų, o nusiuntė pas gydytoją.‘‘ (Nr 19)

,,Smagiau savo bėdas papasakoti jaunesniam žmogui. Man atrodo, kad jaunesni specialistai geriau išmano savo darbą, jų žinios naujesnės.‘‘ (Nr 10)

,,Visada malonu, kai tavimi rūpinasi.‘‘ (Nr 1) ,,Ačiū jai už gerą patarimą.‘‘ (Nr 2)

,,Tikrai džiaugiuosi, kad pasitaikė tokia proga ir galėjau daugiau sužinoti apie savo sveikatą.‘‘ (Nr 4)

,,Labai maloni pasitaikė vaistininkė.‘‘ (Nr 7)

,,Aš patenkinta, nes rūpestingai išsiaiškino, kas man yra.‘‘ (Nr 14) ,,Ja labiau pasitikiu nei gydytoja. Žinau, kad nemeluos.‘‘ (Nr 15) ,,Tikrai likau patenkinta.‘‘ (Nr 16)

,,Gerai patarė, nes gydytojas parašė dar vienus vaistus vyrui. Dabar jis jaučiasi geriau.‘‘ (Nr. 21)

,,Džiaugiuosi, kad pasitaikė protinga vaistininkė.‘‘ (Nr 23) ,,Likau patenkinta konsultavimu.‘‘ (Nr 24)

,,Patiko, kad išsiaiškino mano bėdą.‘‘ (Nr 28)

3.2 Respondentus nuvylusio konsultavimo aspektai

Respondentai jautėsi nusivylę suteikta farmacine paslauga, nes kai kurie jautė, jog nebuvo pastebėtas jų konservatyvus požiūris į gydymą ir vaistų vartojimą, nebuvo individualizuotas vaistų parinkimas, nebuvo pasiūlytas pigiausias alternatyvus vaistas, buvo norima pakeisti gydytojo išrašytus vaistus. Kai kuriems respondentams kilo noras priskirti gydytojo pareigas ir atsakomybę vaistininkui, ir jie liko nusivylę, kai farmacijos specialistas tokiu atveju negalėjo jiems padėti. Prie tiriamuosius nuvylusio konsultavimo atvejų galima priskirti ir nepasitikėjimą rekomenduojamų vaistų, maisto papildų veiksmingumu bei efektyvumu. Tai atsiliepia suteiktos farmacinės paslaugos kokybės įvertinimui. Nes pacientas gali būti jau iš anksto neigiamai nusistatęs ir gali turėti išankstinę negatyvią nuomonę.

3.2.1.1 Papildomų preparatų siūlymas

,,Geriau rekomenduotų ne brangiausią, bet tikrai veikiantį produktą.‘‘ (Nr 2)

,,Pasiūlė brangius vitaminus širdžiai. Pasakojo kad jie tikrai geri. Įsigijau. Bet stebuklo nepadarė. Be reikalo išmečiau pinigus.‘‘ (Nr 2)

,,Mato kad perku daug vaistų, tai dar siūlo ir visokių papildų. Aš jais netikiu.‘‘ (Nr 6)

,,Gal kartais būtų galima apsieiti su vienu ar dviem vaistais, o ne sauja. Nes paskui neaišku nuo ko blogai: ar sveikata negera ar vaistai čia taip veikia.‘‘ (Nr 16)

,,Arba kiša kokius neveikiančius papildus.‘‘ (Nr 18)

,,Mato kad perku daug vaistų, tai dar siūlo ir visokių papildų.‘‘ (Nr 6)

3.2.1.2 Kompetencijos ribų neperžengimas

,,Savo vaistų pavadinimo neprisiminiau. Tai nedavė. Sakė, jog gali pakenkti. Pasiūlė kaptoprilio jei staiga sukiltų spaudimas. Ir liepė arba atsinešti savo vaistų dėžutę, arba eiti pas gydytoją.‘‘ (Nr 12)

,,Pas gydytoją vis neprisiruošdavau nueiti, tai paprašiau kad duotų savo nuožiūra kokių tabletukių. Nu ir nedavė.‘‘ (Nr 29)

,,Sakė jog pilni stalčiai vaistų nuo širdies ir ji nenori rizikuoti ir bet kokių duoti. Galėjo gal kažką paieškoti.‘‘ (Nr 29)

3.2.1.3 Gydytojo parinkto vaisto keitimas

,,Yra buvę, kad vaistinėje suabejojo gydytojo išrašytais vaistais. Nes kaip pirmą kartą, atseit per stiprius paskyrė.‘‘ (Nr 24)

,,Vieną kartą vaistinėje pradėjo siūlyti kitus vaistus nei parašęs gydytojas. Negi nemato, kad vaistų pase visada perku tuos pačius vaistus.‘‘ (Nr 19)

3.2.1.4 Nepasitenkinimas dėl vaisto parinkimo

,,Kai parašė gydytojas vaistus dėl spaudimo, atėjus į vaistinę man pasiūlė gal rinktis iš kokių 4 – 5 variantų. Iš kur aš žinau, kuris čia geriau veikia. Tegu duoda geriausią ir viskas. Juk jie geriau žino.‘‘ (Nr 20)

,,Nepatinka, kai siūlo iš karto rimtus vaistus, galima pradėti gydytis nuo augalinių preparatų, vaistažolių, arbatų.‘‘ (Nr 9)

,,Atėjus įsigyti vaistų, man pasiūlė įsigyti kitus, nei aš pastoviai vartoju. Žinau, kad jie turėtų veikti taip pat, bet nenoriu rizikuoti ir bandyti keisti vaistus. Nesvarbu, kad ir į pigesnius.‘‘ (Nr 4)

3.2.2 Su farmacijos specialisto veiksmais susijusios problemos

Apklausos dalyviai atskleidė juos nuvylusio konsultavimo vaistinėje atvejus, susijusius su farmacijos specialisto darbu. Jie išreiškė nepasitenkinimą komercine – pelno siekiančia farmacijos specialisto veikla; skubotu, nedėmesingu, nemandagiu aptarnavimu, privatumo, konfidencialumo stoka, neįsigilinimu į kliento norus, poreikius, neaiškiai pateikiamu vaistų vartojimu. Buvo atvejų, kai jie nusivylė ir suabejojo farmacijos specialistų profesionalumu, turimomis žiniomis.

3.2.2.1 Vaistų išdavimo klaidos

,,Nepatinka jei neaiškiai surašo kaip vaistus vartoti.‘‘ (Nr 3)

,,Kartą vaistinėje suklydo ir padavė ne tuos vaistus. Gerai kad pats pastebėjau. Nors atsiprašė, bet vistiek nesmagu. Matyt per daug skubėjo. Teisingai, už manęs buvo nemaža eilutė. Žodžiu, visada reikia ir pačiam atidžiai žiūrėti ką duoda.‘‘ (Nr 27)

,,Kartais per daug aiškina kaip gerti vaistus. Jau daug metų geriu ir tikrai žinau. Be reikalo gaišta laiką.‘‘ (Nr 21)

3.2.2.2 Nepasitenkinimas dėmesio trūkumu

,,Nepatinka kai skuba vaistininkės. Norisi, kad ramiai išsiaiškintų problemą.‘‘ (Nr 9)

,, Pralaukiau gal 15 min. bet prie manęs nepriėjo. Tai truputį susinervinau ir išėjau. Nes pačiai kažkaip ten nesigavo pasimatuoti. Gal nemokėjau užsidėti, ar ne tą spaudžiau ką reikėjo.‘‘ (Nr 13)

,,Pirkau vaistus ne savo vaistinėje, o kitame mieste, tai man trūko malonaus bendravimo, vaistininkė skubėjo, atrodė, kad papuoliau į konvejerį. Tik greičiau greičiau ir sekantis.‘‘ (Nr 15)

,,Kai išgirdo vaistinėje ko noriu ir pamatė maišelį, pasakė, kad dabar neturi laiko ir tegul eina močiutė ten kur pirko tuos vaistus. Tada nesmagiai pasijutau.‘‘ (Nr 17)

,,Nepatinka, kai neįsigilina į mano savijautą, skuba ir duoda bet kokius vaistus.‘‘ (Nr 18)

3.2.2.3 Pelno siekianti farmacininko veikla

,,Man atrodo kartais, kad gydytojai su kai kuriais vaistininkais susimokę: vieni prirašo daug vaistų, kiti juos parduoda.‘‘ (Nr 16)

,,Bet pirkdavau mamai vaistus. Nepatikdavo, kad nepasiūlydavo pigesnių. Nes jai nemažai vaistų reikdavo, tai susidarydavo nemenka suma.‘‘ (Nr 28)

,,Nepatinka, kai vaistinėje nebūna mano vaistų. Kartą, kai nebuvo mano vaistų, bandė įgrūsti brangesnį. Tai ėjau į kitą vaistinę.‘‘ (Nr 30)

,,Arba pernelyg jau ,,saldžiai‘‘ aptarnauja.‘‘ (Nr 5)

3.2.2.4 Nepasitenkinimas farmacijos specialisto kompetencija

,,Yra pas mus viena vaistininkė, kuri kai jos paklausi, visada skaito vaistų lapelį. Norėtųsi, kad dirbtų žmogus, kuriam nereiktų skaitinėti. Juk jie turi ir taip viską žinoti.‘‘ (Nr 23)

3.2.2.5 Konfidencialumo poreikis

,,Kartais norisi daugiau privatumo, nesinori kad visas kaimas žinotų kuo sergi. Nepatinka kad šnekantis su vaistininku, kiti lipa vos ne ant galvos arba dar geriau – komentuoja.‘‘ (Nr 1)

,,Kartą kalbėjau apie savo bėdas ir susidarė eilė žmonių. Kažkaip nesmagiai jaučiausi. Atrodė, lyg kiti klauso, ką sakau. Nors yra linija prie kurios reikia laukti, bet ne visi jos paiso.‘‘ (Nr 25)

,,Nepatinka, kai pradeda per daug gilintis, klausinėti asmeninių dalykų.‘‘ (Nr 5)

3.2.3 Su sugaištu laiku susijusios problemos

Daugumą respondentų erzina laukimas vaistinėje, kol farmacijos specialistas suteiks jiems farmacinę paslaugą. Kai kuriems kyla nepasitenkinimas, kai vaistininkas stengiasi patenkinti kitų pacientų poreikius ir todėl reikia palaukti. Taip pat nepatinka, kai nėra užtikrinamas vaistinės asortimentas ir atsargos, kadangi tokiu atveju tenka dar kartą sugrįžti į vaistinę. Išanalizavus vaistinės klientų nusiskundimus paaiškėjo jog juos erzina: aptarnavimo greitis, ilgos eilės ir būtinybė laukti vaisto.

,,Ir dar nepatinka, kad kartais ilgai tenka laukti eilėje, nes kol išaiškina kokiem pensininkam viską.‘‘ (Nr 19)

,,Kaip visada ten buvo daug žmonių. Pralaukiau gal 15 min. bet prie manęs nepriėjo. Tai truputį susinervinau ir išėjau.‘‘ (Nr 13)