Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas
Medicinos akademija
Medicinos fakultetas
Endokrinologijos klinika
Karolis Žukas
Sergančiųjų 1 tipo CD emocinės būklės ryšys su klinikiniais,
socialiniais bei gyvensenos veiksniais
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS
(Medicina)
Darbo vadovė: Dr. Lina Radzevičienė
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 3
SUMMARY ... 4
INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
SANTRUMPOS ... 5
SĄVOKOS ... 6
1. ĮVADAS ... 6
2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 7
3. LITERATŪROS APŽVALGA ... 7
3.1 Emocinė būklės įtaka cukriniam diabetui ... 8
3.2 Klinikinių veiksnių įtaka cukriniam diabetui ... 9
3.3 Socialinių veiksnių įtaka cukriniam diabetui ... 10
3.4 Gyvensenos veiksnių įtaka cukriniam diabetui ... 11
4. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 12
5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 14
6. IŠVADOS ... 26
7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 27
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 27
3
SANTRAUKA
„Sergančiųjų 1 tipo CD emocinės būklės ryšys su klinikiniais, socialiniais bei gyvensenos veiksniais”/mokslinė vadovė – dr. L. Radzevičienė.
Tikslas. Įvertinti sergančiųjų 1 tipo CD emocinės būklės sąsajas su klinikiniais, socialiniais bei
gyvensenos veiksniais.
Tyrimo uždaviniai. Įvertinti sergančiųjų 1 tipo CD klinikinius, socialinius ir gyvensenos veiksnius,
depresijos ir nerimo simptomų pasireiškimą, sergančiųjų amžiaus, ligos trukmės ir glikemijos kontrolės sąsajas su jų emocine būkle, palyginti depresijos ir nerimo simptomų pasireiškimą tarp sergančiųjų 1 tipo CD su lėtinėmis diabeto komplikacijomis ir be jų.
Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 270 tiriamųjų, 56 be lėtinių CD komplikacijų bei 214 su šios
ligos komplikacijomis. Naudoti standartizuoti klausimynai. Vertinta pacientų emocinė būklė, klinikiniai, socialiniai, gyvensenos veiksniai. Išmatuoti antropometriniai, širdies ir kraujagyslių sistemos duomenys. Atlikti laboratoriniai (kreatininas, albuminurija, HbA1c) tyrimai. Atlikta šių
duomenų statistinė analizė.
Rezultatai. 113 (41proc.) tiriamųjų stebimi depresijos simptomai bei 143 (52 proc.) – nerimo
simptomai. Neturinčių lėtinių CD komplikacijų (N=53, moterų 31/vyrų 22, BN 9,42±8,1) nerimo simptomai reikšmingai retesni nei turinčių DN (N=66, moterų 36/vyrų 30, BN 12,05 ±8,84; p<0,05). Nerasta glikemijos kontrolės skirtumų tarp turinčių komplikacijų ir jų neturinčių (p>0,05). Gera glikemijos kontrolė nustatyta tik 18,8 proc. (N=51) tiriamųjų. Nerimo simptomai dažniau pasireiškia nepatenkintiems (N=169, BN 12,53±9,56) glikemijos kontrole nei patenkintiems (N=63, BN 9,63±8,87; p<0,05). Sergančiųjų CD ≥30 (BD 13,59±11,49; BN 15,61±9,79) metų emocinė būklė blogesnė nei <10 metų sergančiųjų (BD 8,14±8,55; BN 10,86±9,67; p<0,05). Vartojančių alkoholį emocinė būklė (N=43, BD 12,35±9,59, BN 14,52±9,27) blogesnė nei nevartojančių (N=55, BD 8,44±8,89, BN 9,8±7,86; p<0,05). Metusių rūkyti emocinė būklė (N=75, BD 11,03±10,94, BN 13,66±10,62) blogesnė nei nerūkančių (N=132, BD 7,77±6,81, BN 10,72±8,55; p<0,05).
Išvados. Gera glikemijos kontrolė nustatyta tik 18,8 proc. tiriamųjų. Moterų sistolinis arterinis kraujo
spaudimas žemesnis už vyrų. Moterų albuminurija mažesnė nei vyrų, tačiau glomerulų filtracijos greitis reikšmingai nesiskiria. 90,91 proc. sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu turinčių profesinį išsimokslinimą nustatyta bent viena lėtinė CD komplikacija, turinčių aukštąjį išsimokslinimą – 79,31 proc. Alkoholį vartoja 79 proc. tiriamųjų. Rūko 22 proc. tiriamųjų. Fiziniu aktyvumu daugiau nei 3 kartus per savaitę užsiima tik 37 proc. tiriamųjų. Nerimo simptomai pasireiškia 52 proc., depresijos – 41 proc. sergančiųjų 1 tipo CD. Moterims šie simptomai išreikšti dažniau (p<0,05). Nenustatyta reikšmingų depresijos pasireiškimo skirtumų tarp sergančiųjų 1 tipo CD su komplikacijomis ir be jų. Nerimo simptomai dažnesni tiems, kuriems diagnozuota diabetinė nefropatija. Jaunesnių nei 25 metų
4 emocinė būklė yra geresnė. Esant ligos trukmei 30 metų ir ilgesnei – emocinė būklė blogesnė. Reikšmingų skirtumų vertinant sergančiųjų 1 tipo CD emocinės būklės sąsajas su glikemijos kontrole – nenustatyta, tačiau tarp nepatenkintų savo glikemijos kontrole stebimas dažnesnis nerimo simptomų pasireiškimas.
SUMMARY
„Association of type 1 diabetes mellitus patients’ emotional state with clinical, social and lifestyle factors”
Aim. To evaluate type 1 diabetes mellitus patients’ emotional state with clinical, social and
lifestyle factors
Tasks. To evaluate type 1 diabetes mellitus patients’ emotional state, clinical, social and
lifestyle factors, depression and anxiety symptom prevalence; emotional state’s association with age, disease duration, glycaemic control; to compare depression and anxiety symptom prevalence between patients with chronic diabetic complications and without.
Methods. The study enrolled 270 patients. 56 patients without chronic diabetes complications
and 214 with complications. Subjects filled questionnaires. Patients’ emotional state, clinical, social and lifestyle factors were evaluated. Anthropometric, cardiovascular measures were measured. Laboratory tests (creatinine, albuminuria HbA1c) were conducted. Statistical analysis was performed.
Results. 113 (41%) patients had depression symptoms, 143 (52%) had anxiety symptoms.
Anxiety symptoms were lower significantly in patients without complications (N=53, female 31/male 22, BN 9,42 ±8,1) compared to those with diabetic nephropathy (N=66, female 36/male 30, BN 12,05 ±8,84; p<0.05). Glycaemic control difference was not found between patients with and without complications (p>0.05). There was a significant difference between satisfied (N=63, BN 9,63±8,87) and unsatisfied (N=169, BN 12,53±9,56) patients’ emotional state concerning their glycaemic control. The emotional state of patients with longer disease duration (≥30 years) (BD 13.59±11.49; BN 15.61±9.79) was worse than patients with shorter (<10 years) (BD 8.14±8.55; BN 10.86±9.67; p<0.05). Patients who consume alcohol regularly (N=43, BD 12,35±9,59, BN 14,52±9,27) have worse mental state compared to those who don’t drink (N=55, BD 8,44±8,89, BN 9,8±7,86). Emotional state of those who quit smoking (N=75, BD 11,03±10,94, BN 13,66±10,62) is significantly worse compared to those who smoke regularly (N=59, BD 8,07±7,24, BN 11,15±9,58).
5
Conclusions. Only 18.8% had good glycaemic control. Female systolic BP, albuminuria were
lower than male, GFG was not different. Alcohol is consumed by 79%. 22% smoke. Only 37% exercise >3 times a week. 52% have anxiety and 41% have depression symptoms. Anxiety symptoms are more prevalent in those who have diabetic nephropathy. Emotional state of yourger than 25 year old is better. Emotional state is worse when disease duration is ≥30 years. Those who are not satisfied with their glycaemic control have more anxiety symptoms.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konfliktų nebuvo.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimą tyrimui atlikti 2013-03-13 išdavė Kauno regioninis biomedicininių tyrimų etikos komitetas, leidimo Nr. BE 2-16. Vėliau papildomai į tyrimą įtraukus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų (KK) Akių ligų klinikoje atliekamus tyrimus, 2014-01- 07 gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto pritarimas biomedicininio tyrimo papildymui Nr. P1-162/2013. Remtasi paskutiniu leidimu.
SANTRUMPOS
AKS – arterinis kraujo spaudimas BD – Beck’o depresijos klausimynas BN – Beck’o nerimo klausimynas CD – cukrinis diabetas
DAKS – diastolinis arterinis kraujo spaudimas DN – diabetinė nefropatija
DR – diabetinė retinopatija DP – diabetinė polineuropatija GFG – glomerulų filtracijos greitis HbA1c – glikozilintas hemoglobinas
6 n – tiriamųjų skaičius
p – klaidos tikimybės reikšmė
SAKS – sistolinis arterinis kraujo spaudimas SN – standartinis nuokrypis
SĄVOKOS
Cukrinis diabetas – įvairių paveldimų bei įgytų priežasčių sukeltas medžiagų apykaitos
sutrikimas, kai dėl insulino gamybos, sekrecijos pakitimų ir audinių atsparumo insulinui, ar dėl abiejų priežasčių, sutrinka angliavandenių, baltymų ir riebalų medžiagų apykaita, todėl atsiranda lėtinė hiperglikemija bei daugelio organų (akių, nervų, inkstų, širdies ir kraujagyslių) ilgalaikis pažeidimas arba disfunkcija [1].
Pirmo tipo cukrinis diabetas – atsiranda dėl insulino sekrecijos sumažėjimo, kurį dažniausiai
lemia autoimuninė kasos β ląstelių destrukcija. Šią destrukciją lemia aplinkos veiksnių poveikis genetiškai imliems žmonėms [6].
Diabetinė retinopatija (DR) – tai lėtinė CD komplikacija, jos metu stebimas tinklainės bei
jos kraujagyslių pažeidimas, dėl lėtinės hiperglikemijos. DR yra viena iš dažniausių regėjimo sutrikimų ir aklumo priežasčių suaugusiesiems [6].
Diabetinė nefropatija (DN) – tai lėtinė CD komplikacija, kuriai būdingas inkstų glomerulų
pažeidimas (mikroalbuminurija, kuri progresuoja į makroalbuminuriją), arterinė hipertenzija bei progresuojantis inkstų funkcijos sutrikimas [6].
Diabetinė polineuropatija (DP) – tai lėtinė CD komplikacija, kuriai būdingas periferinių
nervų pažeidimas. Galimas įvairių nervų pažeidimas, tačiau dažniausiai nustatoma distalinė simetrinė sensorinė polineuropatija, rečiau autonominė neuropatija ar įvairios mononeuropatijos [6].
Stigmatizacija (socialinė stigma) – tai socialinis reiškinys, kai nuo normos nukrypstantys
individai ar jų grupės patiria neigiamą nusistatymą. Sergantys CD individai gali suvokti, kad insulino leidimasis viešoje vietoje gali pakenkti jų socialiniam statusui [27].
1. ĮVADAS
Cukrinis diabetas (CD) – įvairių paveldimų bei įgytų priežasčių sukeltas medžiagų apykaitos sutrikimas, kai dėl insulino gamybos, sekrecijos pakitimų ir audinių atsparumo insulinui, ar dėl abiejų priežasčių, sutrinka angliavandenių, baltymų ir riebalų medžiagų apykaita, todėl atsiranda lėtinė hiperglikemija bei daugelio organų (akių, nervų, inkstų, širdies ir kraujagyslių) ilgalaikis pažeidimas
7 arba disfunkcija [1]. Tačiau ne visiems sergantiems komplikacijos pasireiškia vienodai dažnai [2]. Sergantieji 1 tipo CD yra heterogeniška grupė, yra daugybė skirtumų tarp sergančių CD: nuo glikemijos kontrolės iki emocinės būklės [3]. Reikšmingos įtakos cukrinio diabeto išeitims turi klinikiniai (glikemijos kontrolė, kūno masė), socialiniai (darbinė veikla, išsimokslinimas, šeiminė padėtis), gyvensenos (fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas, rūkymas) veiksniai [4].
Pasaulyje atlikta eilė tyrimų, vertinančių 1 tipo CD etiologiją, šios ligos valdymą. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais pradėti vykdyti psichosocialiniai tyrimai, imta gilintis į emocinius, elgesio bei socialinius aspektus tarp sergančiųjų 1 tipo CD [5]. Lietuvoje tyrimų, tiriančių emocinės būklės ryšį su klinikiniais, socialiniais, gyvensenos veiksniais yra nedaug. Sergantieji CD dažniau serga depresija, jų žemesnė savivertė. Aukštą saviverę turintys individai labiau laikosi fizinio krūvio rekomendacijų, moka koreguoti insulino dozes [7]. Be to, suvokimas apie rimtas CD pasekmes neigiamai veikia pacientų emocinę būklę [11]. Taigi, veiksnių, lemiančių sergančiųjų 1 tipo CD emocinę būklę, išaiškinimas lemia gydymo rekomendacijų laikymąsi ir rūpinimąsi savo sveikata [2].
2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas:Įvertinti sergančiųjų 1 tipo CD emocinės būklės sąsajas su klinikiniais, socialiniais bei gyvensenos veiksniais.
Uždaviniai:
1. Įvertinti sergančiųjų 1 tipo CD klinikinius, socialinius ir gyvensenos veiksnius. 2. Įvertinti depresijos ir nerimo simptomų pasireiškimą sergantiems 1 tipo CD.
3. Palyginti depresijos ir nerimo simptomų pasireiškimą tarp sergančiųjų 1 tipo CD su lėtinėmis diabeto komplikacijomis ir be jų.
4. Įvertinti sergančiųjų 1 tipo CD amžiaus, ligos trukmės ir glikemijos kontrolės sąsajas su jų emocine būkle.
3. LITERATŪROS APŽVALGA
Cukrinis diabetas (CD) – įvairių paveldimų bei įgytų priežasčių sukeltas medžiagų apykaitos sutrikimas, kai dėl insulino gamybos, sekrecijos pakitimų ir audinių atsparumo insulinui, ar dėl abiejų priežasčių, sutrinka angliavandenių, baltymų ir riebalų medžiagų apykaita, todėl atsiranda lėtinė
8 hiperglikemija bei daugelio organų (akių, nervų, inkstų, širdies ir kraujagyslių) ilgalaikis pažeidimas arba disfunkcija [1]. 1 tipo CD atsiranda dėl insulino sekrecijos sumažėjimo, kurį dažniausiai lemia autoimuninė kasos β ląstelių destrukcija. Šią destrukciją lemia aplinkos veiksnių poveikis genetiškai imliems žmonėms. β ląstelių masės mažėjimas progresuoja mėnesius - metus be klinikinio pasireiškimo, iki kol β ląstelių masė pasiekia tokį lygį, kuris nebepajėgia gaminti pakankamai insulino, kad būtų kontroliuojama gliukozės koncentracija kraujo plazmoje. Dažniausiai 1 tipo cukrinis diabetas išsivysto vaikams ar paaugliams, tačiau pasitaiko atvejų, kai ir suaugę vyresnio amžiaus asmenys suserga šio tipo diabetu [6].
Sergantieji 1 tipo CD yra heterogeniška grupė. Vieniems sergantiesiems eilę metų CD komplikacijų nustatyta, kitiems, nors ir ilga diabeto trukmė, komplikacijų yra mažiau arba jų nėra. Įrodyta, kad be genetinių ir aplinkos veiksnių tam įtakos turi ir gydymo kontrolė [2]. Gydymo kontrolę lemia įvairūs veiksniai: socialiniai, gyvensenos bei emociniai [4]. Sergančiųjų 1 tipo CD emocinės būklės kaita lemia blogesnę sergančiųjų gyvenimo kokybę bei glikemijos kontrolę [3]. Apie 30 proc. sergančiųjų CD kartu nustatoma ir depresija. Sergantieji depresija rečiau užsiima fizine veikla laisvalaikio metu bei dažniau rūko [3]. Taigi, egzistuoja skirtumai ne tik tarp sergančiųjų emocinės būklės, bet ir skiriasi veiksniai, turintys įtakos cukrinio diabeto išeitims: klinikiniai, socialiniai, gyvensenos veiksniai.
3.1 Emocinė būklės įtaka cukriniam diabetui
Pastaraisiais dešimtmečiais pradėti vykdyti psichosocialiniai tyrimai, imta gilintis į emocinius, elgesio bei socialinius aspektus tarp sergančiųjų 1 tipo CD [5].
Sergantieji CD dažniau serga depresija, jų žemesnė savivertė [7]. Stebima neigiama depresijos įtaka pacientų sveikatos būklei bei rūpinimuisi savimi, todėl depresija siejama su neįgalumu, kitais gretutiniais susirgimais (pavyzdžiui, cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių sistemos patologija) bei padidėjusiomis sveikatos priežiūros išlaidomis [7]. Be to, pastebima, jog depresija ne tik dažnesnė tarp sergančiųjų CD, bet ir sergančiųjų depresija mirtingumas taip pat pastebimai didesnis tarp sergančiųjų CD, kadangi šioje grupėje prastesnė glikemijos kontrolė, blogiau laikomasi mitybos bei fizinio krūvio rekomendacijų [7,8]. Šorytė ir Bulotaitė taip pat pastebi, jog moterų emocinė būklė yra prastesnė nei vyrų, manoma, kad tai lemia, kad moterys geriau supranta apie savo ligą, taigi ir apie gresiančias komplikacijas [2].
Žema savivertė ir dėl to blogesnis diabeto valdymas stebimas tarp sergančiųjų CD [7]. Nurodoma, jog savivertė gali būti esminis veiksnys, lemiantis kaip bus laikomasi gydymo rekomendacijų [9]. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) atliktuose tyrimuose pastebima, kad
9 sergantieji diabetu, kurių žema savivertė, prasčiau rūpinasi savimi [10]. Rivera-Hernandez [7] nurodo, jog aukštą saviverę turintys individai labiau laikosi fizinio krūvio rekomendacijų, moka koreguoti insulino dozes bei laikosi burnos higienos. Taigi, aukšta savivertė lemia geresnę diabeto kontrolę.
Moss-Morris su bendraautoriais [11] ištyrė, kad suvokimas apie rimtas CD pasekmes veikia pacientų emocinę būklę. Manoma, kad siekiant sumažinti įtampą, kuri kyla dėl neigiamų emocijų, sergantys CD imasi veiklos, susijusios su ligos valdymu. Tinkamas gydymo rekomendacijų laikymasis gali būti vienas iš būdų, padedančių sergantiesiems žmonėms nusiraminti ir sumažinti šią įtampą.
Lėtinėmis ligomis sergantys pacientai yra kur kas labiau susirūpinę dėl savo ligos negu ūminėmis ligomis sergantys asmenys, nes lėtinių ligų ilgalaikės pasekmės yra potencialiai sunkesnės [12]. Susirūpinimas lemia, jog sergantieji daugiau mąsto apie savo ligą, jie yra motyvuojami ieškoti su liga susijusios informacijos ir net pagerina atmintyje laikomos informacijos atgaminimą [13]. Sayers su bendraautoriais [14] teigia, kad susituokusieji, kurie serga lėtinėmis ligomis, labiau rūpinasi savimi ir aktyviau gydosi. Šorytė ir Bulotaitė [2] kelia hipotezę, jog susituokusiems sergantiesiems CD yra teikiama įvairi pagalba ir emocinė parama, kuri padeda šiems asmenims geriau valdyti ligą.
Taigi, svarbu atkreipti dėmesį į pacientų emocinę savijautą. Psichologai ir gydytojai, suprasdami, kaip savo ligą suvokia sergantieji CD, galėtų tiksliau numatyti, kaip jie laikysis gydymo rekomendacijų ir rūpinsis savo sveikata [2].
3.2 Klinikinių veiksnių įtaka cukriniam diabetui
Siekiant optimalaus gliukozės kiekio kraujyje reikia laikytis sudėtingo diabeto gydymo režimo, įdėti daug pastangų, turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, taip pat sugebėti suderinti skirtingus gydymo aspektus [2].
Cukriniu diabetu sergantys žmonės savo ligą suvokia kaip ilgalaikę ir kontroliuojamą [2]. Sergantieji, kurie yra įsitikinę, jog jų liga geriau valdoma, yra linkę griežčiau laikytis gydymo rekomendacijų ir labiau stengiasi užkirsti kelią ligos progresavimui [13].
Šorytė ir Bulotaitė [2] tyrime nagrinėja, kaip gydymo rekomendacijų laikosi 1 tipo CD sergantys asmenys. Paaiškėjo, jog jie labiausiai laikosi gliukozės kiekio kraujyje tikrinimo, insulino vartojimo ir lankymosi pas gydytoją rekomendacijų. Prasčiausiai jie paiso mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijų. Broadbent su bendraautoriais [15] taip pat pastebi, jog vaistų vartojimą sergantys CD laiko svarbesniu nei mitybos režimą ar fizinį aktyvumą, todėl geriau paiso būtent vaistų vartojimo rekomendacijų.
Geriau gydymo rekomendacijų laikosi tie 1 tipo CD sergantys asmenys, kurie ilgiau serga ir yra vyresnio amžiaus. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kuo ilgiau sergama diabetu, tuo geriau
10 išmokstama valdyti savo ligą, įgaunama daugiau tam reikiamų įgūdžių ir patirties. Todėl jiems lengviau laikytis reikiamų gydymo rekomendacijų [2].
Sergantiesiems CD gali pasireikšti ūminės bei lėtinės diabeto komplikacijos. Dažniausios lėtinės CD komplikacijos yra diabetinė nefropatija (DN), diabetinė polineuropatija (DP) bei diabetinė retinopatija (DR) [6]. Dabartinis diabeto gydymas tik atitolina lėtinių diabeto komplikacijų atsiradimą, tačiau pilnai neapsaugo, kad jų neatsirastų [22]. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kuo ilgesnė CD trukmė, tuo daugiau komplikacijų nustatoma [28].
3.3 Socialinių veiksnių įtaka cukriniam diabetui
Bean su bendraautoriais [4] nurodo, jog diabetu sergančiųjų gydymo rekomendacijų laikymąsi gali veikti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, ekonominiai (darbinė veikla) ir socialiniai veiksniai (šeiminė padėtis, išsimokslinimas), pacientų suvokiamas santykis su gydytoju, įvairūs neigiami išgyvenimai ir patiriamas stresas.
Browne su bendraautoriais [5] atliktame tyrime nustatyta, jog 93 proc. sergančiųjų 1 tipo CD mano, jog visuomenė yra neigiamai nusistačiusi prieš sergančiuosius šia liga, o 52 proc. tai tiesiogiai patyrė patys. Autoriai šį nusistatymą vadina stigmatizacija. Jų teigimu, sergančiųjų 1 tipo CD stigmatizacija sukėlė jiems nepasitenkinimą, pyktį, nusiminimą bei liūdesį. Sergantieji nurodo, kad jie patiria neigiamą nusistatymą iš aplinkinių dėl to, jog jie serga šia liga. Tarp sergančiųjų diabetu trumpiausiai stebimas didžiausias emocinis distresas dėl stigmatizacijos. Tačiau kaip pastebi Schabert su bendraautoriais, nors ir sergantiesiems atrodo, kad visuomenė prieš juos nusistačiusi, žmonės, nesergantys diabetu, šios ligos neigiamai nevertina [27].
Tiriant, kaip 1 tipo CD sergantieji laikosi gydymo rekomendacijų, nustatyta, kad aukštesnio išsimokslinimo asmenys geriau laikosi gydymo rekomendacijų nei žemesnio išsimokslinimo [2]. Aukštesnį išsimokslinimą teikiančiose įstaigose žmonės skatinami mąstyti moksliškai, todėl sugeba lengviau suprasti gydymo metodus, žino rūpinimosi savimi svarbą [16].
Šorytė ir Bulotaitė [2] pastebi, kad švietimas apie CD yra labai svarbus trumpai šia liga sergantiesiems ir žemą išmokslinimą įgijusiems asmenims. Neabejotiną reikšmę turi pacientų sveikatos mokymas, kurio tikslas pagerinti žinias apie sveikatą, formuoti jų gyvenimo įgūdžius ir nuostatas, kaip tinkamai valdyti savo ligą.
Taip pat pastebima šeiminės padėties svarba sergantiesiems CD. Šeimos nesukūrę asmenys mažiau rūpinasi savo liga, kadangi jie suvokia savo ligą kaip trumpesnę nei sergantys asmenys, turintys šeimą. Tai rodo, kad nėra visai adekvačiai suprantamas lėtinis CD pobūdis tarp nesudariusių santuokos asmenų, o tai gali nulemti mažesnį susirūpinimą savo liga [2]. Nustatyta, kad susituokę
11 lėtinėmis ligomis sergantys žmonės aktyviau gydosi ir labiau rūpinasi savimi. Jie dažniau ieško informacijos apie CD ir todėl geriau supranta lėtinį šios ligos pobūdį [14].
3.4 Gyvensenos veiksnių įtaka cukriniam diabetui
Pacientų mokymas yra itin svarbi jų gydymo dalis. Šio mokymo tikslas yra ne tik gausinti pacientų žinias, bet ir skatinti juos keisti savo gyvenimo būdą ir klaidingus įsitikinimus apie sveikatą [18]. Nustatyta, kad tie žmonės, kurie atidžiau laikosi gydymo rekomendacijų ir pasižymi geresne psichologine gerove taip pat labiau išmano savo ligą ir geriau rūpinasi savimi [19].
Bulikaitė [17] rekomenduoja mokymą skirstyti etapais. Po CD diagnozės patvirtinimo reikia pradėti pirminį pacientų mokymą. Visą paciento gyvenimą vyksta tęstinis mokymas, nes nuolat sukuriama naujų glikemijos kontrolės prietaisų (asmeniniai gliukozės matavimo aparatai, nuolatinės gliukozės stebėjimo sistemos), keičiasi gydymo insulinu schemos, tobulėja insulino švirkštimo priemonės [20]. Norint išvengti arba atitolinti komplikacijas pacientai turi būti mokomi ir supažindinami su naujovėmis, skatinami jas taikyti kontroliuojant CD [21].
Bulikaitės atliktame tyrime nustatytos pacientų žinios apie CD prieš mokymus apie ligą: 73 proc. tiriamųjų manė, kad 1 tipo CD sukelia gausus saldumynų valgymas, 84 proc. – jog kasa gamina tik insuliną, 90,3 proc. painiojo CD tipus. Tik 24,4 proc. pacientų žinojo kad, gydantis insulinu, svarbiausia valgymų laiko ir angliavandenių kiekio pastovumas, 57,8 proc. atžymėjo, kad būtina mažinti riebalų kiekį maiste. Į klausimus apie mitybą pacientai dažniausiai pasirinko atsakymą „nežinau“. Prieš pirminį mokymą pacientų žinių vidurkis įvertintas 4 balais, po mokymo žinių vidurkis pakilo iki 10 balų (p<0,05). Pakartojus apklausą po 3 mėn., žinios apie mitybą išliko panašios – 10 balų. Po 6 ir 12 mėn. žinių vidurkis vertintas 8 balais [17].
Kita vertus, žinių perdavimas sergančiajam ne visada pakeičia jo elgseną. Turėdami teorinių žinių apie sveikos mitybos principus, glikemijos savikontrolės svarbą, insulino švirkštimo ir dozavimo taisykles, sergantieji CD ne visada pritaiko šią informaciją praktikoje [17].
Bulikaitės [17] tyrime paklausus pacientų, kaip jie vertina savo žinias apie CD, 76,6 proc. tiriamųjų įvertino puikiai, 11,1 proc. – gerai, 5,5 proc.– patenkinamai, 6,6 proc. – blogai, nors prieš mokymus žinių vidurkis buvo tik 4 balai. Šiame tyrime stebimas ryškus subjektyvaus įsivaizdavimo apie turimas žinias ir objektyvių žinių neatitikimas apie CD. Šorytės ir Bulotaitės [2] tyrimas atskleidė, kad subjektyvus įsivaizdavimas, jog 1 tipo CD sergantysis geriau supranta apie savo ligą, prognozuoja prastesnį jo rūpinimąsi savimi. Keliama prielaida, kad manantys, jog gerai supranta savo ligą, asmenys taip pat jaučiasi ramūs ir dėl savo sveikatos, todėl mažiau rūpinasi savimi.
12 Lange ir Piette [16] teigia, kad įsitikinimas, jog CD nėra rimta liga, gali lemti pasyvesnį sergančių asmenų gydymo rekomendacijų laikymąsi. Vadinasi, suvokimas, kad CD yra rimta liga, skatina individus aktyviau ją valdyti [2].
Alkoholį vartojantys asmenys dažniau serga depresija ir nerimo sutrikimais bei dažniau žudosi [24]. Be to, alkoholio vartojimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių sistemos patologijos rizika [29]. Kitas gyvensenos veiksnys, didinantis širdies ir kraujagyslių ligų riziką yra rūkymas [30]. Todėl reikėtų vartoti mažiau alkoholio, mažiau rūkyti, kadangi CD taip pat didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką [6].
Įrodyta, kad fizinis aktyvumas ir antsvorio neturėjimas sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką [29].
4. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Tyrimas yra tarptautinio projekto InterDiane dalis. Tyrimas atliktas LSMU Endokrinologijos institute, LSMU KK Akių ligų ir Endokrinologijos klinikose, gavus Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą.
Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 270 asmenų, sergančių 1 tipo CD. Visi tiriamieji pasirašė
informuotą paciento sutikimo formą. Į tyrimą kviesti visi 18 metų ir vyresni asmenys, sergantys 1 tipo CD metus ar ilgiau. Neįtraukimo kriterijai: glomerulų filtracijos greitis (GFG) <30ml/min, terminalinė inkstų nepakankamumo stadija, atsisakymas atlikti kurį nors tyrimą ar procedūrą, CD trukmė mažesnė nei vieneri metai, sirgę pankreatitu, ne 1 tipo CD.
Tyrimo metodologija. Tiriamiesiems atlikta anketinė apklausa, kurios metu vertintas amžius
ir sirgimo trukmė, išsimokslinimas, informacija apie diagnozuotas CD komplikacijas, socialiniai bei gyvensenos veiksniai.
Interdiane apklausoje (1 priedas) vertinti socialiniai (išsimokslinimas, darbinė veikla, šeiminė padėtis) bei gyvensenos veiksniai (alkoholio vartojimas, rūkymas, fizinis aktyvumas).
Išsimokslinimas vertintas klausimu: „Koks yra Jūsų išsimokslinimas?”. Galimi atsakymų variantai: „neturiu, vidurinis, profesinis, aukštesnysis, aukštasis”.
Darbinė veikla vertinta klausimu: „Kokia yra Jūsų dabartinė veikla?”. Galimi atsakymų variantai: „esu dirbantis, studentas, bedarbis, namuose auginu vaikus, neįgalusis, pensininkas”.
Alkoholio vartojimas vertintas klausimu: „Ar Jūs vartojate alkoholinius gėrimus?”. Galimi atsakymų variantai: „Aš visiškai nevartoju alkoholinių gėrimų, aš pastoviai vartoju alkoholinius gėrimus, aš vartoju alkoholinius gėrimus tik retkarčiais”.
13 Rūkymo įpročiai vertinti klausimu: „Ar Jūs rūkote?”. Galimi atsakymų variantai: „Taip aš reguliariai rūkau (bent vieną cigaretę per dieną); ne, šiuo metu aš nerūkau, tačiau rūkiau anksčiau; ne, aš niekada nerūkiau”.
Fizinis aktyvumas vertinamas pagal klausimyną, kuris yra modifikuotas pagal Minesotos laisvalaikio aktyvumo klausimyną (2 priedas). Klausimynas kiekybiškai įvertina tiek laisvalaikio, tiek su profesija susijusį fizinį aktyvumą.
Emocinė būklė vertinta Beck’o depresijos ir nerimo klausimynu (3 priedas) [25, 26]. Depresijos klausimynas yra sudarytas iš 21 grupės teiginių. Pacientui reikia pasirinkti atitinkamą teiginį, kuris geriausiai apibūdina, kaip pacientas jautėsi per pastarąją savaitę (0, 1, 2, 3). Atsakius į visus klausimus susumuojama ir gaunami rezultatai nuo 0 iki 63, kur 0-10 - depresijos nėra, >17 galima įtarti depresiją; 0-7 minimalus nerimas, 8-15 lengvas nerimas, 16-25 vidutinis nerimas, 26-63 sunkus nerimas.
Tiriamiesiems buvo atlikti antropometriniai matavimai. Kūno masė matuota medicininėmis elektroninėmis svarstyklėmis 100 gramų tikslumu. Tiriamieji prieš tai buvo 12 valandų nevalgę, sveriami be batų, tik su apatiniais rūbais. Ūgis matuotas standartiniu vertikaliuoju ūgio matuokliu, tiriamiesiems stovint suglaustomis pėdomis, be batų, kulnais, nugara bei sėdmenimis remiantis į matuoklį, galvą laikant statmenai kūno padėčiai, laisvais nuleistomis rankomis, giliai įkvėpus. Matavimo tikslumas 0,1 cm. Apskaičiuotas kūno masės indeksas (KMI)=kūno masė (kg)/ūgis (m2
)). Atliktas širdies ir kraujagyslių sistemos vertinimas: matuotas arterinis kraujo spaudimas (AKS), skaičiuotas širdies susitraukimų dažnis. AKS matuotas sėdinčiam (ranka sudaro 45° kampą liemeniui) ar gulinčiam pacientui, prieš tai bent 10 minučių ramiai sėdėjus ar gulėjus, nevalgius, nesinervinus, 30 minučių nerūkius ir negėrus gėrimų, kuriuose yra kofeino. Manžetė uždedama žąsto viduryje, širdies aukštyje, visiškai išspaudžiamas iš jos oras, 1–2 min laikoma ramiai, nepučiama į ją oro. AKS matuojamas abiejose rankose po 3 kartus iš eilės, vertintas aritmetinis vidurkis.
Visiems tiriamiesiems 12 valandų nevalgius paimti ir atlikti laboratoriniai kraujo tyrimai LSMUL KK Laboratorinės medicinos klinikoje. Atliktas bendras kraujo tyrimas, biocheminis kraujo tyrimas (kreatininas), bendras ir paros šlapimo tyrimas, kuriame matuota albuminurija.
Įvertinti DN atliktas kreatinino tyrimas kraujo plazmoje (norma: 39-91 µmol/l), albuminurija bei apskaičiuotas GFG.
Albumino kiekis matuotas paros šlapime, vertinta [31]:
<30 (mg/24 val.) – normali.
30 – 300 (mg/24 val.) – vidutiniškai padidėjusi albuminurija (mikroalbuminurija).
> 300 (mg/24 val.) – daug padidėjusi albuminurija (makroalbuminurija).
GFG apskaičiuotas pagal CKD-EPI (angl. Chronic Kidney Disease Epidemiology
14 ml/min./1,73m2 – šiek tiek sumažėjęs, 45-59 ml/min./1,73m2 – vidutiniškai sumažėjęs, 30-44 ml/min./1,73m2 – vidutiniškai arba labai sumažėjęs, 15-29 ml/min./1,73m2 – labai sumažėjęs, <15 ml/min./1,73m2 – galutinis inkstų funkcijos nepakankamumas [32].
DR nustatyta oftalmologo konsultacijos metu, žiūrimas akies akies dugnas ir vertinami pakitimai, būdingi diabetinei retinopatijai. Tarptautinė DR klasifikacija: neproliferacinė DR (lengva, vidutinė, sunki), proliferacinė DR, diabetinė makulos edema (lengva, vidutinė, sunki) [33].
DP įvertinta atliekant objektyvų ištyrimą Semmes-Weinstein spaudimo 10 g monofilamentu pojūčio testą, temperatūros jutimo slenkstis Tip-Therm lazdele, vibracinių jutimų slenkstis vertintas 128 Hz graduotu kamertonu, matuotas Achilo sausgyslės refleksas neurologiniu plaktuku.
Glikemijos kontrolė vertinta pagal glikozilinto hemoglobino tyrimą (HbA1c). Tiriamiesiems,
kurių HbA1c buvo ištirtas daugiau nei prieš tris mėnesius, papildomai atliktas HbA1c tyrimas DCA
2000 aparatu. Normalus HbA1c lygis yra 4–6 proc. (20 mmol/mol–42 mmol/mol). Kai HbA1c ≤7 proc.
– gera glikemijos kontrolė, kai HbA1c >7 proc. – nepakankama glikemijos kontrolė.
Statistiniam tyrimo duomenų sutvarkymui naudojamas statistinių duomenų apdorojimo paketas SPSS 20.0. Taikyta aprašomoji statistika, Stjudento t kriterijus nepriklausomoms imtims (laikyta, kad statistiškai reikšminga, kai p<0,05), Pearsono koreliacinė analizė. Pagal aprašomąją statistiką skaičiuojamas tyrime dalyvavusių moterų ir vyrų skaičius, jų amžius ir sirgimo trukmė, pasiskirstymas pagal išsimokslinimą, diagnozuotas komplikacijas (nefropatija, retinopanija, polineuropatija) turinčių ir neturinčių asmenų kiekis, glikemijos kontrolė (HbA1c), emocinė būklė
(Beck’o nerimo (BN) ir depresijos klausimynas (BD)), fizinis aktyvumas, antropometriniai bei širdies ir kraujagyslių sistemos duomenys, vidurkių standartinis nuokrypis (SN). Siekiant įvertinti, kaip skiriasi vyrų ir moterų, taip pat turinčiųjų lėtinių diabetinių komplikacijų ir jų neturinčių emocinė būklė, HbA1c, ligos trukmė, fizinis aktyvumas, antropometriniai bei širdies ir kraujagyslių sistemos
duomenys ir laboratorinių tyrimų rezultatai, taikomas Stjudento t kriterijus nepriklausomoms imtims. Vadovaujantis Pearsono koreliacija tikrinamos tiriamųjų emocinės būklės ir glikemijos, fizinio aktyvumo, kūno masės indekso sąsajos, taip pat šių konstruktų sąsajos tarpusavyje.
5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Į tyrimą įtraukti 270 tiriamieji, 157 (58,15proc.) moterų bei 113 (41,85proc.) vyrų. Pagrindinės tiriamųjų charakteristikos pateikiamos 1 lentelėje. Tiriamųjų amžius – nuo 18 iki 71 metų (amžiaus vidurkis 35,76±11,63 m.) reikšmingo skirtumo tarp moterų ir vyrų amžiaus nenustatyta. Pacientų paskirstymas pagal amžių pateikiamas 1 paveiksle. Įtrauktų pacientų sirgimo 1 tipo CD
15 trukmė svyruoja nuo 1 metų iki 53 metų. Glikemijos kontrolė vertinta pagal glikozilintą hemoglobiną (HbA1c) statistiškai reikšmingai tarp vyrų ir moterų nesiskyrė (p>0,05). Moterų kreatinino
koncentracija bei albuminurija reikšmingai žemesnė už vyrų, tačiau GFG statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
1 lentelė. 1 tipo cukriniu diabetu sergančių demografiniai, antropometriniai ir klinikiniai duomenys Rodiklis Visi tiriamieji
(vidurkis±SN) Vyrai (vidurkis±SN) Moterys (vidurkis±SN) p Amžius (metais) 35,76±11,63 38,88±12,01 35,71±11,4 0,920 CD trukmė (metais) 17,07±11,15 16,24±11,61 18±10,72 0,276 KMI (kg/m2) 24,8±4,18 25,53±4,37 23,43±3,39 0,0003 Sistolinis AKS (mmHg) 129,67±19,12 135,45±19,98 125,11±17,14 <0,001 Diastolinis AKS (mmHg) 80,81±12,39 82,29±14,96 79,28±9,6 0,058 HbA1c (proc.) 8,77±1,93 8,68±2,1 8,93±2,06 0,877 Kreatininas (µmol/l) 88,44±50,02 100,75±62,07 78,25±34,36 0,003 Albuminurija (mg/24 val.) 161,78±512,31 269,35±710,23 72,11±210,97 0,013 GFG (ml/min./1,73m2) 96,4±30,16 97,31±30,35 94,98±29,49 0,589
1 pav. 1 tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų paskirstymas pagal amžių
Pacientų paskirstymas pagal ligos trukmę pateikiamas 2 paveiksle. Analizuojant emocinės būklės ir CD trukmės ryšį, nustatyta, kad pacientų, sergančių šia liga daugiau nei 30 metų emocinė
0 5 10 15 20 25 30 35 18-24 25-34 35-44 45-54 ≥55 Proce n ta i
Amžiaus grupės (metais)
Vyrai Moterys
16 būklė (BD 13,59±11,49; BN 15,61±9,79) yra statistiškai reikšmingai blogesnė negu sergančiųjų trumpiau nei 10 metų (BD 8,14±8,55; BN 10,86±9,67; p<0,05). Tai paaiškinti galima bandyti tuo, kad jaunesniems pacientams apskritai yra nustatoma geresnė emocinė būklė. Kita vertus, kaip pastebi Broadbent su bendraautoriais [12] lėtinėmis ligomis sergantys pacientai yra kur kas labiau susirūpinę dėl savo ligos negu neilgos trukmės ligomis sergantys asmenys, nes lėtinių ligų ilgalaikės pasekmės yra potencialiai sunkesnės. Be to, kuo ilgiau pacientas serga CD, tuo didesnė tikimybė, jog jam išsivystys lėtinės diabeto komplikacijos [22].
2 pav. 1 tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų paskirstymas pagal ligos trukmę
Ligos trukmės ir komplikacijų buvimo ryšys pateikiamas 2 lentelėje. Tiriant buvo nustatyta, kad pacientai, kuriems yra diagnozuotos lėtinės CD komplikacijos, šia liga serga statistiškai reikšmingai ilgiau nei jų neturintys (p<0,05). Kaip pastebi Forbes ir Cooper [22], dabartinis diabeto gydymas tik atitolina lėtinių diabeto komplikacijų atsiradimą, tačiau pilnai neapsaugo, kad jų neatsirastų.
2 lentelė. Ligos trukmės ir komplikacijų buvimo ryšys tarp sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu su lėtinėmis diabeto komplikacijomis ir be jų. Cukri- nio diabeto komplikacijos Visi tiriamieji n (proc.) Vyrai n (proc.) Moterys n (proc.)
Vidutinė ligos trukmė (metai±SN) Be komplikacijų 55 (25,7) 21 (38,2) 34 (61,8) 6,77±4,98 0 5 10 15 20 25 30 35 40 <10 10-19 20-29 ≥30 Pro ce n ta i
Ligos trukmė (metais)
Vyrai Moterys
17 Diabetinė polineuropatija 36 (16,8) 21 (58,3) 15 (41,7) 9,00±5,29* Diabetinė retinopatija 20 (9,3) 5 (25) 15 (75) 12,80±6,72* Diabetinė nefropatija 103 (48,1) 48 (46,6) 55 (53,4) 25,04±10,57* Su visomis komplikacijomis 81 (37,9) 40 (49,4) 41 (50,6) 26,69±9,28* *- p<0,05
Pacientų paskirstymas pagal Beck’o depresijos (BD) ir nerimo (BN) klausimyno įvertinimą pateikiamas 3 ir 4 paveiksluose. 3 pav. dėl mažo depresijos simptomų pasireiškimo tarp tiriamųjų vidutinė, sunki ir labai sunki depresija sujungta į klinikinės depresijos grupę. Stebėtas emocinės būsenos skirtumas tarp lyčių: vyrų emocinė būklė (BD 7,51±7,11; BN 8,86±7,79) yra geresnė negu moterų (BD 9,78±9,07; BN 13,86±9,99; p<0,01). Šorytė taip pat stebi savo tyrime, jog moterų emocinė būklė yra prastesnė nei vyrų [2].
Vertinant depresijos simptomų pasireiškimą ir jo ryšį su lėtinėmis CD komplikacijomis nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0,05). Analizuojant nerimo simptomų pasireiškimą tarp neturinčių lėtinių CD komplikacijų (N=53, moterų 31/vyrų 22, BN 9,42±8,1) su tais, kuriems diagnozuota DN (N=66, moterų 36/vyrų 30, BN 12,05±8,84), nustatyta, jog DN grupėje nerimo simptomai pasireiškia statistiškai reikšmingai dažniau (p<0,05). Moss-Morris su bendraautoriais [11] jau 2002 metais teigė, jog suvokimas apie rimtas CD pasekmes veikia emocinį pacientų reagavimą, taigi tiems, kuriems yra pasireiškę lėtinės CD komplikacijos, stebimas daugiau nerimo simptomų. 164 64 9 7 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180
Depresijos nėra Lengvas nuotaikos sutrikimas
Ribinė klinikinė depresija
18
1 pav. 1 tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų paskirstymas pagal Beck‘o depresijos klausimyno įvertinimą
2 pav. 1 tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų paskirstymas pagal Beck‘o nerimo klausimyno įvertinimą
Vertinant emocinės būklės priklausomybę nuo amžiaus, pacientų 18 – 24 metų amžiaus grupėje stebima geresnė emocinė būklė (p<0,05). Šie rezultatai pateikiami 3 lentelėje.
3 lentelė. 1 tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų pasiskirstymas amžiaus grupėse ir emocinės būklės priklausomybė
Amžiaus grupės Visi tiriamieji n (proc.) Vyrai n (proc.) Moterys n (proc.) BD±SN BN±SN 18-24 61 (22,6) 27 (23,9) 34 (21,7) 5,49±4,91 8,79±8,66 25-34 77 (28,5) 27 (23,9) 50 (31,8) 8,75*±9,18 13,08*±9,85 35-44 65 (24) 29 (25,7) 36 (22,9) 8,27*±6,24 11,73*±8,43 45-54 40 (14,8) 18 (15,9) 22 (14) 11,17*±12,68 14,27*±10,75 ≥55 27 (10) 12 (10,6) 15 (9,6) 8,17*±4,00 14,29*±9,43 * - p<0,05
Depresijos simptomų pasireiškimo ir glikemijos kontrolės ryšys pavaizduotas 5 paveiksle. Pagal Pearson‘o koreliacijos formulę apskaičiavus koreliacijos koeficientą tarp šių grupių, koreliacijos nestebima (R=-0,04). Nestebima koreliacijos ir tarp BN bei glikemijos kontrolės (R=-0,01). Tuo tarpu užsienio tyrėjai stebi, kad ne tik dažnesnė depresija, bet ir sergančiųjų depresija mirtingumas pastebimai didesnis tarp sergančiųjų CD, kadangi šioje grupėje prastesnė glikemijos kontrolė, blogiau laikomasi mitybos bei fizinio aktyvumo rekomendacijų [7,8].
134
103
46
27
19 3 pav. 1 tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų emocinės būklės ryšys su glikozilintu hemoglobinu
Vertinant emocinės būklės sąsajas su glikemijos kontrole tarp tiriamųjų kurių HbA1c ≤7 proc.
(N=42, BD 8,7±9,19, BN 10,75±8,81) su tais, kurių HbA1c >7proc. (N=181, BD 8,96±8,38, BN
11,42±9,28) statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05). Tuo tarpu, Park su bendraautoriais [23] stebi, kad sergantiesiems depresija yra būdinga prastesnė glikemijos kontrolė. Analizuojant emocinės būklės sąsajas su pasitenkinimu glikemijos kontrole tarp sergančiųjų 1 tipo CD, depresijos simptomų pasireiškimo skirtumų tarp patenkintųjų (N=63, BD 8,14±8,29) ir nepatenkintųjų glikemijos kontrole (N=169, BD 9,07±8,56) nestebėta (p>0,05), tačiau reikšmingai skiriasi patenkintųjų (N=63, BN 9,63±8,87) ir nepatenkintųjų glikemijos kontrole (N=169, BN 12,53±9,56) nerimo simptomų pasireiškimas (p<0,05). Kaip stebi Moss-Morris su bendraautoriais [11], suvokimas apie rimtas CD pasekmes veikia emocinį pacientų reagavimą. Manoma, kad siekiant sumažinti emocinę įtampą, kuri kyla dėl neigiamų emocijų, sergantys CD imasi veiklos, susijusios su CD valdymu. Šiems teiginiams pritaria ir Cameron su Moss-Morris [13], teigdamas, kad susirūpinimas, lemia, jog sergantieji daugiau mąsto apie savo ligą, jie yra motyvuojami ieškoti su liga susijusios informacijos ir net pagerina atmintyje laikomos informacijos atgaminimą.
Bendras imties HbA1c vidurkis yra 8,77±1,93 proc. (reikšmės imtyje svyruoja nuo 5,5 proc.
iki 16,5 proc.). Imties paskirstymas pagal glikemijos kontrolę pateikiamas 6 paveiksle. Vertinant glikemijos kontrolę tarp turinčių (N=207, HbA1c 8,87±1,86) lėtinių cukrinio diabeto komplikacijų
grupės ir jų neturinčių (N=54, HbA1c 8,74±2,15) statistiškai reikšmingo skirtumo nestebima (p>0,05).
Taip pat nesiskiria ir vyrų (N=85, HbA1c 8,68±2,1) bei moterų (N=105, HbA1c 8,93±2,06) glikemijos
kontrolė (p>0,05). Reikšmingų skirtumų nenustatyta ir analizuojant glikemijos kontrolę tarp turinčių
0 10 20 30 40 50 60 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 BD ta šk ų suma HbA1c (proc.)
20 diabetinę nefropatiją (N=56, HbA1c 9,17±2,0) ir neturinčių (N=54, HbA1c 8,74±2,15; p>0,05), ši grupė
parinkta neatsitiktinai, kadangi diabetinė nefropatija lyginant su kitomis komplikacijomis išsivysto vėliausiai (žr. 2 lentelę), todėl buvo tikimasi, kad bus rastas skirtumas bent šioje grupėje. Greičiausiai, rezultatai nesiskyrė, kadangi buvo skaičiuojamas pacientų HbA1c vidurkis, kuris išmatuotas įtraukimo į
tyrimą metu, o tai neatspindi, kaip pacientas daugelį metų iki tyrimo valdė savo ligą. Be to, stebima, kad pacientai medikamentų vartojimą laiko svarbesniu nei dietos laikymąsi ir fizinį aktyvumą, todėl geriau paiso būtent vaistų vartojimo rekomendacijų [15].
4 pav. 1 tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų paskirstymas pagal glikozilintą hemoglobiną
Vertinant mikroalbuminurijos ir glikemijos kontrolės ryšį, grupėse, kurių pacientams yra nustatyta mikroalbuminurija (N=84, 8,97±2,04), ir kuriose – ne (N=161, 8,66±1,96), statistiškai reikšmingo skirtumo tarp HbA1c vidurkio nenustatyta (p>0,05). Tačiau lyginant pacientų, kuriems yra
mikroalbuminurija, sistolinis arterinis kraujo spaudimas (SAKS) (N=91, SAKS 138,75±22,05 mmHg) statistiškai reikšmingai didesnis negu pacientų, kuriems mikroalbuminurija nenustatyta (N=161, SAKS 124,72±15,19 mmHg; p<0,01). Statistiškai reikšmingo skirtumo vertinant diastolinį kraujo spaudimą (DAKS) nenustatyta (p>0,05). Kaip pastebi Forbes [22], diabetinei nefropatijai svarbiausi veiksniai atsirasti yra bloga glikemijos kontrolė ir arterinė hipertenzija. Tačiau, kai kuriems pacientams diabetinė nefropatija atsiranda net ir esant gerai glikemijos kontrolei ir normaliam kraujospūdžiui. Kai susergama diabetine nefropatija, stebimas kraujospūdžio didėjimas, bet parodoksaliai, glikemijos kontrolė gerėja, kadangi sumažėja inkstų insulino klirensas.
Vidutinis imties SAKS (N=252, SAKS 129,67±19,12 mmHg), vyrų (N=111, SAKS 135,45±19,98 mmHg) statistiškai reikšmingai aukštesnis už bendrą imties vidurkį (p<0,01), moterų (N=141, SAKS 125,11±17,14 mmHg) yra žemesnis negu bendras imties vidurkis (p<0,05) bei statistiškai reiškingai žemesnis negu vyrų (p<0,01). Vertinant emocinę būklę, tarp turinčių emocijų
42
155
50
≤7 7-10 >10
21 sutrikimų (N= 169, SAKS 129,86±16,02 mmHg) ir jų neturinčių (N=93, SAKS 128,71±15,81 mmHg), sistolinio arterinio kraujo spaudimo skirtumų nestebima (p>0,05). Vertinant DAKS statistiškai reikšmingo skirtumo taip pat nenustatyta (p>0,05).
Sergančiųjų 1 tipo CD apsilankymų pas gydytoją skaičius per metus ir tų grupių depresijos simptomų pasireiškimas pateikiamas 4 lentelėje. Atlikus duomenų analizę stebima, jog didesnis vizitų skaičius būdingas pacientams, kuriems būdinga didesnis depresijos simptomų pasireiškimas. Pacientų, kurie apsilanko pas gydytoją daugiau nei 8 kartus per metus dėl CD (Stjudento kriterijus taikomas lyginant su 1-2 vizitais per metus) bei daugiau nei 3-4 kartus dėl kitų priežasčių, depresijos simptomų pasireiškimas statistiškai reikšmingai skiriasi negu pacientų, kurie pas gydytoją apsilanko 0 arba 1-2 kartus per metus (p<0,05).
Analizuojant vizitų skaičių pas gydytoją ir jų nerimo simptomų pasireiškimą, stebima, jog 3-4 (N=44, BN 12,58±8,99) ir 7-8 (N=14, BN 14,26±13,04) kartus besilankančių pas gydytoją nerimo simptomų pasireiškimas yra statistiškai reikšmingai didesnis negu nesilankančių (N=38, BN 6,11±5,84) pas gydytoją (p<0,01).
Moss-Morris su bendraautoriais [11] šį reiškinį aiškina tuo, jog kad siekiant sumažinti emocinę įtampą, kuri kyla dėl neigiamų emocijų, sergantys CD imasi veiklos, susijusios su CD valdymu. Tinkamas gydymo rekomendacijų laikymasis gali būti vienas iš būdų, padedančių sergantiems žmonėms nusiraminti ir sumažinti šią įtampą. Taigi, asmenys, kurie yra linkę nerimauti, dažniau lankydamiesi pas gydytojus, siekia sumažinti šį nerimą.
4 lentelė. 1 tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų vizitų pas gydytoją skaičius per metus ir emocinė būklė Vizitų pas gydytoją
skaičius per metus n1 BD±SN n2 BD±SN
0 5 6,40±5,86 38 5,97±7,04 1-2 24 6,79±6,88 55 7,04±7,52 3-4 69 8,72±7,14 44 10,77*±6,72 5-6 48 6,90±6,52 28 13,14*±11,75 7-8 21 7,90±11,47 14 7,64±12,08 >8 15 14,47*±12,00 16 10,00*±7,41 * - p <0,05
n1 – apsilankymų pas gydytoją dėl CD skaičius, n2 – apsilankymų pas gydytoją skaičius per metus dėl kitų nei CD priežasčių skaičius
Sergančiųjų 1 tipo CD paskirstymas pagal išsimokslinimą bei išsimokslinimo ryšys su nustatytomis lėtinėmis CD komplikacijomis pateikiamas 5 lentelėje. Atlikus duomenų analizę tarp pacientų grupių su viduriniu (HbA1c 8,42±2,02 proc.), profesiniu (HbA1c 9,2±1,65 proc.) ir aukštuoju
išsimokslinimu (HbA1c 8,75±1,9), statistiškai reikšmingo glikemijos kontrolės skirtumo nestebėta
(p>0,05). Tarp šių grupių amžiaus vidurkis taip pat nesiskyrė (p>0,05). Tuo tarpu, Šorytė su Bulotaite [2] ir Lange su Piette [16] teigia, jog aukštesio išsimokslinimo 1 tipo CD sergantieji geriau laikosi
22 gydymo rekomendacijų nei turintys žemesnį išsimokslinimą. Autoriai teigia, kad aukštesnį išsimokslinimą teikiančiose įstaigose žmonės skatinami mąstyti moksliškai, todėl sugeba lengviau suprasti gydymo metodus, žino rūpinimosi savimi svarbą. Kita vertus žinių apie CD pacientai dažniausiai įgauna ligoninėje, o ne aukštojo mokymo įstaigose. Bulikaitė pacientų mokymą rekomenduoja skirstyti etapais. Po CD diagnozės patvirtinimo pradedamas pirminis pacientų mokymas. Visą paciento gyvenimą vyksta tęstinis mokymas, nes laikui bėgant atsiranda naujovių, sukuriama naujų glikemijos kontrolės prietaisų (asmeniniai gliukozės kiekio matavimo aparatai, nuolatinės gliukozės stebėjimo sistemos), keičiasi gydymo insulinu schemos, tobulėja insulino švirkštimo priemonės [20]. Norint išvengti arba atitolinti ligos komplikacijas pacientai turi būti mokomi ir supažindinami su naujovėmis, skatinami jas taikyti kontroliuojant CD [21]. Taigi, nors ir pacientai, turintys aukštąjį išsimokslinimą, buvo mokomi mąstyti moksliškai ir geba lengviau suprasti gydymo metodus, tinkamai mokant visus pacientus apie gydymo naujoves, pasiekiami geri rezultatai [17].
5 lentelė. 1 tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų paskirstymas pagal išsimokslinimą
Išsimokslinimas n (proc.) Be lėtinių CD komplikacijų n (proc.) Su lėtinėmis CD komplikacijomis n (proc.) Moksleivis 4 (1,48) 1 (25,0) 3 (75) Vidurinis 84 (31,31 25 (29,76) 59 (70,24) Profesinis 55 (20,37) 5 (9,09) 50 (90,91) Aukštesnysis 40 (14,81) 6 (15,0) 34 (85) Aukštasis 87 (32,22) 18 (20,69) 69 (79,31)
Vertinant ryšį tarp emocinės būklės ir išsimokslinimo, reikšmingų skirtumų nestebima tarp vidurinį (N=45, BD 7,98±6,81, BN 11,44±7,77), profesinį (N=19, BD 14,95±15,24, BN 16,26±11,31) ar aukštąjį (N=47, BD 9,94±7,02, BN 12,61±8,05) išsimokslinimą turinčių sergančiųjų 1 tipo CD (p>0,05).
Tiriant ryšį tarp emocinės būklės ir darbinės veiklos stebima, kad studentų emocinė būklė (N=41, BD 5,44±5,85, BN 8,54±8,66) reikšmingai skiriasi nuo dirbančiųjų (N=122, BD 9,2±8,04, BN 12,03±9,57) bei neįgaliųjų (N=54, BD 9,28±7,64, BN 13,85±10,23) emocinės būklės (p<0,05) tačiau dirbančiųjų ir neįgaliųjų bei bedarbių (N=14, BD 12,45±14,49, BN 14,08±12,27) emocinė būklė statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
Alkoholio vartojimo įpročiai pateikiami 7 paveiksle. Visai alkoholio nevartoja 24,8 proc. moterų bei 23,9 proc. vyrų. Vertinant glikemijos kontrolę tarp alkoholį vartojančių pastoviai (N=43, HbA1c 8,4±1,41), retkarčiais (N=161, HbA1c 8,92±1,96) bei visai nevartojančių (N=55, HbA1c 9,17±2,35) sergančiųjų 1 tipo CD reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).
Pastoviai vartojančių alkoholį sergančiųjų CD emocinė būklė (N=43, BD 12,35±9,59, BN 14,52±9,27) yra blogesnė lyginant su nevartojančiais (N=55, BD 8,44±8,89, BN 9,8±7,86) arba
23 vartojančiais retkarčiais (N=161, BD 8,03±8,42, BN 11,67±7,95, p<0,05). Tarp alkoholio nevartojančių ir vartojančių retkarčiais tokio skirtumo nestebima (p>0,05). Davaasambuu su bendraautoriais [24] teigia, kad alkoholio vartojimas ne tik siejamas su didesne depresijos ir/ar nerimo rizika, bet ir su didesne savižudybės rizika.
7 pav. 1 tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų alkoholio vartojimo įpročiai
Rūkymo įpročiai pateikiami 8 paveiksle. Visai nerūko 59,9 proc. moterų bei 33,6 proc. vyrų. Metusių rūkyti asmenų emocinė būklė (N=75, BD 11,03±10,94, BN 13,66±10,62) yra statistiškai reikšmingai blogesnė nei niekada nerūkusių (N=132, BD 7,77±6,81, BN 10,72±8,55) ar dabar rūkančių (N=59, BD 8,07±7,24, BN 11,15±9,58, p<0,05). Rūkančių ir nerūkančių asmenų emocinė būklė statistiškai reišmingai nesiskiria (p>0,05).
8 pav. 1 tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų rūkymo įpročiai
Į klausimą „ar dažnai laisvalaikiu užsiimate fizine veikla“ atsakiusiųjų rezultatai pateikiami 9 paveiksle. 6 lentelėje pateikta dažniausios fizinės veiklos rūšys.
21proc.
17proc. 62proc.
Nevartoja Pastoviai vartoja Vartoja retkarčiais
22proc.
28proc. 50proc.
24 9 pav. 1 tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų pasiskirstymas pagal fizinį aktyvumą
6 lentelė. Dažniausios fizinės veiklos rūšys
Fizinės veiklos rūšys Visi n (proc.) Moterys n (proc.) Vyrai n (proc.)
Vaikščiojimas 150 (70,8) 91 (74,6) 59 (65,6) Bėgiojimas 17 (8) 9 (7,4) 8 (8,9) Treniruotės treniruoklių salėje 19 (9) 9 (7,4) 10 (11,1) Aerobika 12 (5,7) 7 (5,7) 5 (5,6) Važiavimas dviračiu 14 (6,6) 6 (4,9) 8 (8,9)
Fizinio aktyvumo ir emocinės būklės ryšys pateiktas 7 lentelėje. Tarp grupių emocinės būklės skirtumo nestebima (p>0,05). Tuo tarpu Egede [3] stebi, jog sergantieji depresija rečiau užsiima fizine veikla laisvalaikio metu bei dažniau rūko.
7 lentelė. 1 tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų fizinis aktyvumas ir emocinė būklė
Fizinės veiklos dažnis n BD±SN BN±SN
Niekada 26 11,19±12,31 13,61±10,81
Kartais 68 10,22±8,83 13,02±10,17
1-3 kartus per mėn. 17 9,29±6,06 11,82±7,83
Kartą per savaitę 21 9,52±10,94 11,19±8,68
Du kartus per savaitę 34 8,48±7,83 11,12±8,92
3 kartus per savaitę 35 6,50±7,26 10,06±9,04
4-5 kartus per savaitę 26 8,14±6,42 11,58±7,40 Daugiau nei 5 kartus per savaitę 36 7,76±6,05 11,40±9,71
Imties paskirstymas pagal KMI pateikiamas 10 paveiksle. Pirmo tipo CD sergančių asmenų KMI ryšys su su depresijos ir nerimo simptomų pasireiškimu pateiktas 8 lentelėje. Vertinant depresijos
Niekada 10proc. Kartais 26proc. 1-3 kartus per mėn 6proc. Kartą per savaitę
8proc. Du kartus per savaitę 13proc. 3 kartus per savaitę 13proc. 4-5 kartus per savaitę 10proc. Daugiau nei 5 kartus per savaitę
25 simptomų pasireiškimą tarp skirtingų KMI grupių, reikšmingų skirtumų nestebima (p>0,05). Analizuojant nerimo simptomų dažnį, stebime, jog moterų nerimo simptomų pasireiškimas yra statistiškai reikšmingai didesnis nei vyrų normalaus svorio bei antsvorio grupėse (p<0,05). Imties KMI vidurkis – 24,8±4,14, vyrų – 25,53±4,33, moterų 23,43±3,39. Moterų KMI yra statistiškai reikšmingai žemesnis nei vyrų (p<0,01).
10 pav. 1 tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų pasiskirstymas pagal kūno masės indeksą
8 lentelė. 1 tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų kūno masės indekso ryšys su depresijos ir nerimo simptomų pasireiškimu
KMI (kg/m2)
BD BN
moterys vyrai moterys vyrai
n(proc.) Vidurkis±SN n(proc.) Vidurkis±SN n(proc.) Vidurkis±SN n(proc.) Vidurkis±SN <25 90(65,2) 9,43±8,37 60(57,7) 7,35±7,42 96(65,8) 14,14±9,93 61(55) 8,11±7,5* 25-29,9 38(27,5) 11,03±11,29 30(28,8) 7,56±6,85 39(26,7) 13,74±10,36 33(29,7) 9,42±7,57*
≥30 10(7,3) 8,7±5,76 14(13,5) 10,21±6,01 11(7,5) 13±10,01 17(15,3) 10,47±9,29 *-p<0,05
Vertinant emocinės būklės sąsajas su KMI pagal Pearson’o koreliaciją, koreliacijos nestebima (R=0,07). Pasiskirstymo rezultatai pateikiami 11 paveiksle.
166 74 28 101 42 11 65 32 17 <25 25-29,9 ≥30 KMI (kg/m2)
26 11 pav. 1 tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų kūno masės indekso ir emocinės būklės sąsajos
Analizuojant fizinio aktyvumo ir KMI ryšį, stebima, kad sergančių 1 tipo CD ir 4-5 kartus per savaitę sportuojančiųjų grupėje KMI yra žemesnis negu nesportuojančių arba sportuojančių tik kartą per savaitę (4-5 kartus sportuojančių KMI vidurkis 22,82±3,59, nesportuojančių – 24,68±4,11, užsiimančių fiziniu aktyvumu kartą per savaitę – 24,75±4,24, p<0,05).
6. IŠVADOS
1. Gera glikemijos kontrolė nustatyta tik 18,8 proc. tiriamųjų, tarp vyrų ir moterų reikšmingai nesiskyrė. Moterų sistolinis arterinis kraujo spaudimas žemesnis už vyrų. Moterų albuminurija mažesnė nei vyrų, tačiau glomerulų filtracijos greitis reikšmingai nesiskiria. 90,91 proc. sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu turinčių profesinį išsimokslinimą nustatyta bent viena lėtinė cukrinio diabeto komplikacija, turinčių aukštąjį išsimokslinimą – 79,31 proc. Alkoholį vartoja 79 proc. tiriamųjų. Rūko 22 proc. tiriamųjų. Fiziniu aktyvumu daugiau nei 3 kartus per savaitę užsiima tik 37 proc. tiriamųjų.
2. Nerimo simptomai pasireiškia 52 proc., depresijos – 41 proc. sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu. Moterims šie simptomai išreikšti dažniau (p<0,05).
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 0 10 20 30 40 50 60 K M I Emocinė būklė
27 3. Nenustatyta reikšmingų depresijos pasireiškimo skirtumų tarp sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu su komplikacijomis ir be jų. Nerimo simptomai dažnesni tiriamiesiems, kuriems diagnozuota diabetinė nefropatija.
4. Jaunesnių nei 25 metų tiriamųjų emocinė būklė yra geresnė. Esant ligos trukmei 30 metų ir ilgesnei – emocinė būklė blogesnė. Reikšmingų skirtumų vertinant sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu emocinės būklės sąsajas su glikemijos kontrole – nenustatyta, tačiau tarp nepatenkintų savo glikemijos kontrole tiriamųjų stebimas dažnesnis nerimo simptomų pasireiškimas.
7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Sergantiesiems 1 tipo cukriniu diabetu rekomenduojama užsiimti fizine veikla 4-5 kartus per savaitę siekiant žemesnio kūno masės indekso.
2. Vengti žalingų įpročių, nepradėti rūkyti, kadangi net ir metusiųjų rūkyti emocinė būklė yra blogesnė.
3. Nevartoti alkoholio, nes sergantiesiems 1 tipo cukriniu diabetu pastoviai vartojantiems alkoholį stebimas dažnesnis nerimo bei depresijos simptomų pasireiškimas.
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. WHO | Diabetes mellitus [Internet]. Who.int. 2017 [cited 2 May 2017]. Available from: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs138/en/
2. Šorytė D, Bulotaitė L. I ir II TIPO CD sergančių asmenų savo ligos suvokimas ir gydymo rekomendacijų laikymasis. Visuomenės sveikata. 2013;2:63-71.
3. Egede EL. The effect of depression on selfcare behaviors and quality of care in a national sample of adults with diabetes. General Hospital Psychiatry. 2009;31:422-427.
4. Bean D, Cundy T, Petrie KJ. Ethnic differences in illness perceptions, self-efficacy and diabetes self-care. Psychology and Health.2007;22:787-811.
5. Browne JL, Ventura A, Mosely K, et al. I’m not a druggie, I’m just a diabetic’: a qualitative study of stigma from the perspective of adults with type 1 diabetes. BMJ Open 2014;4
6. The Merck Manuals. 2014 Available from:
https://www.merckmanuals.com/professional/endocrine-and-metabolic-disorders/diabetes-mellitus-and-disorders-of-carbohydrate-metabolism/diabetes-mellitus-dm
28 7. Rivera-Hernandez M. Depression, self-esteem, diabetes care and selfcare behaviors among
middle-aged and older Mexicans. Diabetes Research and Clinical Practice. 2014;105:70-78. 8. Park M, Katon WJ, Wolf FM. Depression and risk of mortality in individuals with diabetes: a
meta-analysis and systematic review. Gen Hosp Psychiatry 2013:35(3):217-25.
9. Jessor R, Turbin MS, Costa FM. Predicting developmental change in healthy eating and regular exercise among adolescents in China and the United States: the role of psychosocial and behavioral protection and risk. J Res Adolesc 2010;20:707–725
10. Helgeson VS, Honcharuk E, Becker D, Escobar O, Siminerio L. A focus on blood glucose monitoring: relation to glycemic control and determinants of frequency. Pediatr Diabetes 2011;12:25–30
11. Moss-Morris R, Weinman J, Petrie KJ, Horne R, Cameron LD, Buick D. The revised illness perception questionnaire (IPQ-R). Psychology and Health. 2002;17:1-16.
12. Broadbent E, Petrie KJ, Main J, Weinman J. The brief illness perception questionnaire. Journal of Psychosomatic Research. 2006;60:631-637.
13. Cameron LD, Moss-Moriis R. Illness-related cognition and behaviour. Kaptein A, Weinman J, editors. (UK): BPS Blackwell, 2004;84-110.
14. Sayers SL, Riegel B, Pawlowski S, Coyne JC, Samaha FF. Social support and self-care of patients with heart failure. Annals of Behavioral Medicine. 2008;35:70-79.
15. Broadbent E, Donkin L, Stroh JC. Illness and treatment perceptions are associated with adherence to medication, diet, and excercise in diabetic patients. Diabetes Care.
2011;34:338-340 [žiūrėta 2016-04-14].Prieiga per internetą:
<http://care.diabetesjournals.org/content/34/2/338.full>.
16. Lange LJ, Piette JD. Personal models for diabetes in context and patients‘ health status. Journal of Behavioral Medicine. 2006;29:239-253.
17. Bulikaitė V. 1 tipo CD sergančių paauglių įgūdžių ir žinių apie ligą įvertinimas. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2010;4:260-264.
18. Jarvis J, Skinner TC, Carey ME, Davies MJ. How can structured self-management patient education improve outcomes in people with type 2 diabetes? Diabetes, Obesity and Metabolism. 2010;12:12-19.
19. Jackson T. Profiles of chronic illness knowledge in a community sample of Americal adults. The Journal of Genetic Psychology. 2009;170:97-212.
20. Swift PG; International Society for Pediatric and Adolescent Diabetes. ISPAD clinical practice consensus guidelines 2006-2007. Diabetes education. Pediatr Diabetes 2007;8(2):103-9.
21. Viklund G, Ortqvist E, Wikblad K. Assessment of an empowerment education programme. A randomized study in teenagers with diabetes. Diabet Med 2007;24(5):550-6.
29 22. Forbes JM, Cooper ME. Mechanisms of diabetic complications. Physiol Rev 2013; 93: 137–88. 23. Park M, Katon WJ, Wolf FM. Depression and risk of mortality in individuals with diabetes: a
meta-analysis and systematic review. Gen Hosp Psychiatry 2013:35(3):217-25.
24. Davaasambuu S, Batbaatar S, Witte S. Suicidal Plans and Attempts Among Adolescents in Mongolia. Crisis. 2017
25. Smarr K, Keefer A. Measures of depression and depressive symptoms: Beck Depression Inventory-II (BDI-II), Center for Epidemiologic Studies Depression Scale (CES-D), Geriatric Depression Scale (GDS), Hospital Anxiety and Depression Scale (HADS), and Patient Health Questionna. Arthritis Care & Research. 2011;63(S11):S454-S466.
26. Julian L. Measures of anxiety: State-Trait Anxiety Inventory (STAI), Beck Anxiety Inventory (BAI), and Hospital Anxiety and Depression Scale-Anxiety (HADS-A). Arthritis Care & Research. 2011;63(S11):S467-S472.
27. Schabert J, Browne J, Mosely K, Speight J. Social Stigma in Diabetes. The Patient - Patient-Centered Outcomes Research. 2013;6(1):1-10.
28. Huang E, Laiteerapong N, Liu J, John P, Moffet H, Karter A. Rates of Complications and Mortality in Older Patients With Diabetes Mellitus. JAMA Internal Medicine. 2014;174(2):251.
29. KLATSKY A. Alcohol, cardiovascular diseases and diabetes mellitus. Pharmacological Research. 2007;55(3):237-247.
30. Mozaffarian D, Kamineni A, Carnethon M, Djoussé L, Mukamal K, Siscovick D. Lifestyle Risk Factors and New-Onset Diabetes Mellitus in Older Adults. Archives of Internal Medicine. 2009;169(8):798.
31. Proteinuria - Genitourinary Disorders - MSD Manual Professional Edition [Internet]. MSD Manual Professional Edition. 2017 [cited 14 May 2017]. Available from: http://www.msdmanuals.com/professional/genitourinary-disorders/symptoms-of-genitourinary-disorders/proteinuria
32. Michels W, Grootendorst D, Verduijn M, Elliott E, Dekker F, Krediet R. Performance of the Cockcroft-Gault, MDRD, and New CKD-EPI Formulas in Relation to GFR, Age, and Body Size. 2017.
33. Wilkinson C, Ferris F, Klein R, Lee P, Agardh C, Davis M et al. Proposed international clinical diabetic retinopathy and diabetic macular edema disease severity scales. Ophthalmology. 2003;110(9):1677-1682.
30
PRIEDAI
1 priedasINTERDIANE APKLAUSA
Tiriamojo Nr________________ Apklausos data Tiriamojo amžius klausimyno pildymo dieną (metais) ________________ IŠSILAVINIMAS, PROFESIJA, DARBAS
Koks yra Jūsų išsilavinimas?
_______________________________________________________
(Pvz.: neturiu jokio išsilavinimo, studentas/-ė, mechanimas/-ė, inžinierius/-ė, magistrantas, doktorantas)
Kokios yra Jūsų pareigos/specialybė/profesija? __________________________________________
(Pvz.: bendrosios praktikos slaugytoja, ūkininkas, pardavėjas/-a)
Kokia yra Jūsų dabartinė veikla?
Esu dirbantis/-i Studentas/-ė Aš namuose auginu vaikus Bedarbis/-ė
Pensininkas/-ė Turintis/-i neįgalumą
Laikinai nedarbingas dėl ligos Kita (parašykite kokia)________________ GYVENIMO BŪDO KLAUSIMAI
RŪKYMAS Ar Jūs rūkote?
Taip, aš reguliariai rūkau (bent vieną cigaretę/ cigarą/ pypkęper dieną) Ne, šiuo metu aš nerūkau, tačiau rūkiau anksčiau
Ne, aš niekada nerūkiau
Jei Jūs rūkote ar rūkėte anksčiau, kiek cigarečių surūkote/surūkėte per dieną?
CIGARETĖS/CIGARAI/PYPKĖS METAI Pavyzdys_________10_______________________________________1987 -1995_____ _________________0__________________________________________1996 - 2003_____ Rašykite čia:_________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ALKOHOLIO VARTOJIMAS
Ar Jūs vartojate alkoholinius gėrimus?
Aš visiškai nevartoju alkoholinių gėrimų Aš pastoviai vartoju alkoholinius gėrimu
Kiek vidutiniškai per savaitę Jūs išgeriate alkoholinių gėrimų?
Alaus ( Sidro, kokteiliųir kt.) _______ butelių (kokios talpos)
Vyno _______ taurių (kokios talpos)
Stipriųjų gėrimų _______ mililitrais
31
Klausimai apie cukrinį diabetą
Tiriamojo kodas _________________
Klausimyno pildymo data_________________
Tiriamojo amžius klausimyno pildymo dieną (metais) _________________
1.Kiek kartų per praėjusius metus lankėtės pas gydytoją? (Apibraukite tinkamiausią variantą) Dėl cukrinio diabeto 0 1-2 3-4 5-6 7-8 >8 kartus
Dėl kitų priežasčių, 0 1-2 3-4 5-6 7-8 >8 kartus (įvardinkite
kokių)____________________________________________________________________
2. Kiek kartų per praėjusius metus lankėtės pas slaugytoją? (Apibraukite tinkamiausią variantą).
Dėl cukrinio diabeto 0 1-2 3-4 5-6 7-8 >8 kartus Dėl kitų priežasčių, 0 1-2 3-4 5-6 7-8 >8 kartus (įvardinkite
kokių)____________________________________________________________________
3. Koks Jūsų paskutinis HbA1c ? ____________%
4. Kaip anksčiau Jūsų nurodyta reikšmė apibūdina vidutinę dienos glikemijos kontrolę per paskutines 6-8 savaites? (Apibraukite vieną variantą)
1 Gera glikemija
2 Patenkinama glikemija 3 Aukšta glikemija
5. Ar Jūs patenkintas dabartiniu HbA1c ?
1 Taip 2 Ne
2 priedas
Tiriamojo kodas _________________
Klausimyno pildymo data_________________
Tiriamojo amžius klausimyno pildymo dieną (metais) _________________
1. Fizinis aktyvumas laisvalaikiu (dabartinis ir ankstesnis)
1.1 Ar dažnai pastaruoju metu laisvalaikiu Jūs užsiimate tokia fizine veikla kaip pvz.: vaikščiojimas, žygiavimas, bėgimas, bėgimas ristele, orientavimosi sportas, važiavimas dviračiu, irklavimas, gimnastika, aerobika, treniruotės treniruoklių salėje, sportas su kamuoliu, plaukimas, šokiai, slidinėjimas, slidinėjimas kalnuose, čiuožimas?
32 0 Niekada
1 Kartais
2 1-3 kartus per mėnesį 3 Kartą per savaitę 4 Du kartus per savaitę 5 3 kartus per savaitę 6 4-5 kartus per savaitę
7 Daugiau nei 5 kartus per savaitę
1.2 Prašom išvardinti tris dažniausias Jūsų fizinės veiklos formas iš anksčiau išvardintų Dažniausia:
Antra pagal dažnumą: Trečia pagal dažnumą:
1.3 Kiek laiko įprastai trunka Jūsų fizinė veikla vienos treniruotės metu laisvalaikiu? valandas minutes
3 priedas
BD skalė
Įvertinimo data Tiriamojo kodas
Šis klausimynas yra sudarytas iš 21 grupės teiginių. Įdėmiai perskaitę kiekvieną teiginių grupę, apibraukite skaičių (0, 1, 2 ar 3), atitinkantį teiginį, kuris geriausiai apibūdina tai, kaip Jūs jautėtės
pastarąją savaitę, įskaitant šią dieną. Jeigu Jums atrodo tinkami keli grupės teiginiai, apibraukite visus
tinkamus.
1. 0 Aš nesu liūdnas. 8. 0 Aš nesijaučiu blogesnis už kitus.
1 Aš esu liūdnas. 1 Aš esu savikritiškas savo silpnybėms ir
klaidoms.
2 Aš esu liūdnas visą laiką ir negaliu iš to
išsivaduoti. 2
Aš visą laiką kaltinu save dėl savo klaidų.
3 Aš esu toks liūdnas ar nelaimingas, kad
negaliu to ištverti. 3 Aš kaltinu save už visą blogį, kuris atsitinka.
2. 0 Aš nelabai bijau ateities. 9. 0 Aš neturiu jokių minčių apie
savižudybę.
1 Aš bijau ateities. 1 Aš mąstau apie savižudybę.
2 Aš jaučiu, kad neturiu ko laukti iš
ateities.
2 Aš norėčiau nusižudyti.
3 Aš jaučiu, kad ateitis ir beviltiška ir
kad niekas negali pagelbėti. 3
Aš nusižudyčiau, jeigu pasitaikytų galimybė.
3. 0 Aš nesijaučiu nevykėliu. 10. 0 Aš neverkiu daugiau negu paprastai.
1 Aš jaučiu, kad man nesisekė labiau
negu kitiems žmonėms. 1
