LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA
DAIVA ALIONIENĖ
PAMAINOMIS DIRBANČIŲ ASMENŲ SUBJEKTYVIOS MIEGO
KOKYBĖS SĄSAJOS SU SOCIALINIAIS IR GYVENSENOS
VEIKSNIAIS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Gyvensenos medicina
Studentas Mokslinis vadovas
Daiva Alionienė med. dr. doc. Aida Žvirblienė
2019-12-20 2019-12-20
Konsultantas
lekt. Tomas Vaičiūnas 2019-12-20
SANTRAUKA
Gyvensenos medicina.
PAMAINOMIS DIRBANČIŲ ASMENŲ SUBJEKTYVIOS MIEGO KOKYBĖS SĄSAJOS SU SOCIALINIAIS IR GYVENSENOS VEIKSNIAIS.
Daiva Alionienė
Mokslinė vadovė: med. dr. doc. Aida Žvirblienė Konsultantas: lektorius Tomas Vaičiūnas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos, Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2019; 67 p.
Darbo tikslas: įvertinti pamainomis dirbančių asmenų subjektyvios miego kokybės sąsajas su socialiniais ir gyvensenos veiksniais.
Uždaviniai: 1. Įvertinti subjektyvią miego kokybę tarp pamainomis dirbančių asmenų. 2. Nustatyti pamainomis dirbančių asmenų subjektyvios miego kokybės ryšį su socialiniais veiksniais. 3. Įvertinti pamainomis dirbančių asmenų subjektyvios miego kokybės ir gyvensenos sąsajas.
Metodika: tiriamieji Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Urologijos, Akušerijos – ginekologijos, Psichiatrijos, Intensyvios terapijos, Anesteziologijos, LSMUŠeimos klinikų skyrių ir VšĮ Kauno klinikinės ligoninės filialo P. Mažylio gimdymo namų sveikatos priežiūros darbuotojai, dirbantys dieninėje (darbas, nuo 7 val. ryto iki 14 val.) ir popietinėje/naktinėje (darbas, nuo 14 val. iki 20 val. ir nuo 20 val. iki 8 val. ryto) pamainose. Tiriamoji populiacija – 1104 asmenys. Imtis – 285 respondentai. Apklausa vykdyta 2019 m. kovo – liepos mėn. Į analizę įtrauktos 293 anketos. Tyrimo atsako dažnis: 94,51 proc.
Tyrimo instrumentas - anketinė apklausa, naudojant Pitsburgo miego kokybės klausimyną (angl. Pittsburgh Sleep Quality Index, Buysse et. al., 1989), adaptuotą Lietuvoje bei Gyvensenos
klausimyną, kuris buvo naudojamas suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrime, 2012 m. (angl. Health Behaviour among Lithuanian Adults Population, 2012, Grabauskas V. ir kt. 2013). Statistinė
duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS/w 24.0“ ir MS Excel 2016 kompiuterinę programą.
Tyrimo rezultatai: dauguma dirbančių priklausomai nuo pamainos formos, savo miego kokybę vertino gerai ir beveik pusė jautė epizodinius miego sutrikimus. Stebint miego trikdžių pasireiškimą dieninėje ir popietinėje / naktinėje pamainose dominavo negalėjimas užmigti per 30 min. ir būdavo per karšta miegoti. Dažniausiai pamainomis dirbantys asmenys miegojo 6-7 valandas. Dieninėje pamainoje (86,0 proc.) dirbančių asmenų miego efektyvumą įvertino ≥85 proc., tuo tarpu naktinėje/popietinėje pamainoje ≥85 proc. miego efektyvumą įvertino tik 73,9 proc. dirbančiųjų. Popietinėje/naktinėje pamainoje dirbantys respondentai pasižymėjo mažesniu žvalumu
dienos metu. Dienos disfunkcijos vertinime 60,7 proc. dieninėje pamainoje ir 50,4 proc. popietinėje / naktinėje pamainoje dirbančiųjų patiria nežymias problemas dieną. Labai didelė problema nustatyta 5,2 proc. popietinėje / naktinėje pamainoje dirbančių respondentų (p<0,05). Įvertinus miego sutrikimus nustatyta, kad statistiškai reikšmingai (p<0,05) dažniau vidutinius miego sutrikimus patyrė popietinę/naktinę pamainą dirbantys (atitinkamai 10,4 proc. ir 3,4 proc.) asmenys. Respondentams, kurių partneris miega kitame kambaryje, vidutiniai miego sutrikimai pasireiškė dažniau, o tarp partnerių pastebėtų trikdžių pasireiškimo dažnio ir miego kokybės vertinimo egzistavo reikšmingos sąsajos. Darbas naktinėje pamainoje, aukštasis išsilavinimas ir skubotas valgymas didino miego sutrikimų išsivystymo riziką. Pamainomis dirbantiems ir miego sutrikimus patiriantiems asmenims dažniau diagnozuojama arterinė hipertenzija, stuburo ligos. Juos dažniau vargino stuburo ir galvos skausmai. Dažnesni depresijos epizodai buvo susiję su sunkesniais miego sutrikimais. Sumažintas alkoholio vartojimo kiekis, ilgesnė mankštinimosi trukmė buvo susijusi su geresne miego kokybe.
Išvados: Dirbantieji popietinėje/naktinėje pamainoje miegą vertina blogiau: dažniau patiria epizodinius miego sutrikimus, rečiau išlieka žvalūs dieną, jų miegas mažiau efektyvus nei dienomis dirbančių asmenų. Moterys, aukštesnįjį išsilavinimą turintys asmenys, vieniši ir vyresnio amžiaus respondentai dažniau patiria miego sutrikimus. Aukštasis išsilavinimas ir popietinė / naktinė pamaina – vieni svarbiausių veiksnių didinančių miego sutrikimų galimybę. Popietinėje / naktinėje pamainoje dirbantiems dažniau diagnozuojama arterinė hipertenzija, stuburo ligos, stuburo, galvos skausmai. Depresijos epizodai turėjo reikšmingos įtakos miego sutrikimams išsivystyti. Mažesnis alkoholio vartojimas, ilgesnė fizinio aktyvumo trukmė buvo susijusi su geresne miego kokybe.
Raktiniai žodžiai: pamaininis darbas, subjektyvi miego kokybė, gyvensenos veiksniai, cirkadinis ritmas, socialiniai ryšiai, mityba.
SUMMARY
Health behaviour medicine.
SUBJECTIVE SLEEP QUALITY COHERENCE IN SOCIAL AND HEALTH BEHAVIOUR AMONG SHIFT WORKING PEOPLE.
Daiva Alionienė
Supervisor: Aida Žvirblienė Ass. Prof. Adviser: lekturer Tomas Vaičiūnas
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2019; 67 p.
Work objective: evaluate subjective sleep quality coherence to social and health behaviour factors among shift working people.
Goals: 1. Evaluate subjective sleep quality coherence to social and health behaviour factors among shift working people. 2. Find subjective sleep quality coherence to social factors among shift working people. 3. Evaluate coherence between shift working people subjective sleep quality and health behaviuor.
Methods: investigatives Lithuanian University of Health Science hospital, Kaunas Clinics Urology, Obstetrics-gynaecology, Psychiatric, Intensive therapy, Anaesthesia, LSMU Family Clinics department and VšĮ Kaunas Clinics subsidiary P. Mažylis maternity home health care personnel working in day (working hours from 7 a.m. to 2 p.m.) and afternoon / night (working hours from 2 p.m. to 8 p.m. or from 8 p.m. to 8 a.m.) shift. Investigative population – 1104 people. Undertake – 285 respondents. Survey took place in March - July 2019. The analysis includes 293 questionnaires. Reseach response rate frequency: 94,51%.
Reseach instrument - questionnaire survey, using Pittsburgh Sleep Quality Index, Buysse et. al., 1989, adapted to Lithuania and Health behaviour survey, used in Lithuanian adult people health behaviuor survey in 2012 (Health Behaviour among Lithuanian Adults Population, 2012, Grabauskas V. ir kt. 2013). Statistical result analysis was made using computer program statistical package „SPSS/w 24.0“ and MS Excel 2016 computer program.
Reaseach results: most of the investigatives evaluated their sleep quality as good depending on the shift and almost one half felt episodical sleep disorder. While observing sleep disorder apperarance in day and afternoon / night shifts predominant factors were disability to fall aseep in 30 min. and it was too hot to sleep. Mostly shift working people slept 6-7 hours, Day shift workers 86,0%) sleep effectiveness was evaluated ≥85% compared to afternoon / night shift workers (73,9%). Afternoon/night shift workers stayed less energetic during the day. In daily disfunction evaluation 60,7% of day shift and 50,4% of affternoon/night shift workers suffer slight problems
during the day. A very troubling problem was discovered among 50,4% afternoon / night shift working respondents (p<0,05). Evaluation of sleep disorder showed statistical significance (p<0,05) that more often average sleep disorders were felt by afternoon / night shift workers (10,4% and 3,4%). Respondents, whose partners sleep in different rooms, have more frequent sleep disorder and frequent interference was observed between partners as well as sleep quality evaluations had significant coherence. Work in night shift, tertiary education, eating in a hurry enlarged risk of sleep disorder. Shift working and sleep disorder having people are frequenty diagnosed with artery hypertensia, spine diseases. They more often suffer from spinal and headaches. Frequent depression episodes were connected with harder sleep disorder. Using less alcohol, longer time of physical exercises had influence on better sleep quality.
Conclusions: Aftrenoon / night shift working people evaluated their sleep worse: they more often suffer from episodical sleep disorder, stay less energetic during the day, sleep is less effective than of those working during the day time. After analysing shift working people subjective sleep quality coherence to social factors, it was established that women, people with tertiary education, lonely and eldery people suffer more from sleep disorder. Tertiary education and afternoon/night shift 1,5 times enlarges sleep disorders possibility. Shift working people subjective sleep quality and health behaviour coherence reseach results showed that afternoon/night shift working people are frequenty diagnosed with artey hypertension, spine diseases, headaches, eating in a hurry, episodes of depression, had sufficient influence on development of sleep disorder. Using less alcohol, longer time for physical activities had links with better sleep quality.
Key words: shift work, subjective sleep quality, health behaviour, circadian rythm, social relations, nutrition.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju mokslinio darbo vadovei med. dr. doc. Aidai Žvirblienei ir lektoriui Tomui Vaičiūnui už patarimus, pastabas bei suteiktą pagalbą rašant magistro baigiamąjį darbą. Taip pat dėkoju Anesteziologijos klinikos vadovui prof. Andriui Macui, P. Mažylio gimdymo namų vadovui m. dr. Tomui Biržiečiui, Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovei prof. Rūtai Jolantai Nadišauskienei, Psichiatrijos skyriaus vadovui dr. Algirdui Jarui, LSMU Šeimos klinikos vadovui prof. Leonui Valiui už suteiktą galimybę atlikti tyrimą ir visiems klinikų darbuotojams, sutikusiems dalyvauti tyrime.
Išreiškiu padėką savo artimiausiems, už meilę, nuoširdų palaikymą, supratimą ir tikėjimą manimi.
TURINYS
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS ... 8
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Miego samprata ... 12
1.2. Organizmo biologiniai ritmai ... 13
1.3. Miego trukmės ir kokybės kriterijai ... 13
1.4. Pamaininio darbo sukeliami miego – budrumo ritmo sutrikimai ... 16
1.5. Miego sutrikimų įtaka sveikatai ... 18
1.5.1. Sveikatos samprata ... 18
1.5.2. Miego sutrikimų ryšys su organizmo sistemomis ir būklėmis ... 20
1.6. Subjektyvios miego kokybės įtaka socialiniams veiksniams ... 22
1.7. Subjektyvios miego kokybės įtaka gyvensenos veiksniams ... 25
2. TYRIMO METODIKA ... 29
2.1. Tyrimo etapai ir eiga ... 29
2.2. Tyrimo kontingentas ... 29
2.3. Tyrimo metodai ... 29
2.4. Statistinė duomenų analizė ... 31
3. REZULTATAI ... 32
3.1. Pamainomis dirbančių asmenų subjektyvios miego kokybės vertinimas ... 33
3.2. Pamainomis dirbančių asmenų subjektyvios miego kokybės ryšio su socialiniais veiksniais vertinimas ... 39
3.3. Pamainomis dirbančių asmenų subjektyvios miego kokybės ir gyvensenos sąsajų vertinimas ... 42 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 51 IŠVADOS ... 55 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 56 LITERATŪRA ... 58 PRIEDAI ... 67
8
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS
CD – Cukrinis diabetes E – Energija
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos KMI – Kūno masės indeksas
MI – Miokardo infarktas
PSO – Pasaulio Sveikatos organizacija PSQI – Pitsburgo miego kokybės indeksas SKS – Sistolinis kraujo spaudimas
ŠKL – Širdies ir kraujagyslių ligos TG – Trigliceridai
ŽIV – Žmogaus imunodeficito virusas
Miego architektūra – tai ciklinis miego modelis, kuris keičiasi tarp skirtingų miego stadijų. Miego architektūra gali būti pavaizduota grafiku, vadinamu hipnograma.
Epigenetinis - susidaręs dėl kokių nors antrinių (vėliau įvykusių) procesų.
Cirkadiniai ritmai - reguliarūs protinės ir fizinės elgsenos pokyčiai, vykstantys per visą dieną (lot. circadian – per visą dieną).
Pagumburio virškryžminis branduolys (lot. n. suprachiasmaticus) – reguliuoja kasdienius vidinės aplinkos virpesius sinchronizuodamas juos su besikeičiančiais dienos ir nakties bei kūno būklės ciklais.
Homeostazė – organizmo vidinė pusiausvyra, kurios metu biologinės sistemos išlaiko stabilumą, prisitaikydamos prie optimalių išgyvenimo sąlygų.
Polisomnografija - žmogaus gyvybinių funkcijų registravimas miego metu.
Aktigrafija - tyrimas, naudojamas įvertinti didelį dienos mieguistumą, nereguliarų miego-būdravimo režimą.
Miego latentinis periodas - laikotarpis, norint pereiti nuo visiško budrumo prie miego. Chronobiotikas – dalyvaujantis cirkadinių ritmų reguliavime.
Dimensija – (lot. dimension – matmuo) matmuo, dydis, tūris. Hipokinezė - judesių ir jų greičio sumažėjimas.
Oksidacinis stresas – tai būklė kurią sukelia disbalansas tarp aktyviųjų deguonies formų susidarymo ir už jų neutralizavimą bei disbalansą atsakingos kūno antioksidacinės sistemos atsako.
Apoptozė – apoptòzė (apo + gr. ptōsis – kritimas), genetiškai programuota ląstelės žūtis, savidestrukcija.
9
ĮVADAS
Miegas net ir XXI amžiuje išlieka paslaptimi ir yra vienas įdomiausių mokslinių tyrimų objektų. Vien tik per pastaruosius 25 metus yra išaiškinta ir sukaupta didžioji dalis žinomos informacijos apie miegą.
Miegas yra esminis žmogaus poreikis. Nustatyta, kad miegas – aktyvus biologinis ir psichologinis procesas, kurio metu vyksta labai sudėtingos biocheminės reakcijos. Miego būsenoje centrinė nervų sistema, ribodama ryšį su išorine aplinka, padeda organizmui atkurti savo jėgas ir pasiruošti kitos dienos veiklai.
Miego ir budrumo kokybės klausimai neabejotinai išlieka aktualūs šiuolaikinėje visuomenėje, ypač paslaugų sektoriuje (sveikatos priežiūros įstaigų, transportavimo, viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos srityse), kur vyrauja pamaininio darbo pobūdis. Ši tendencija pasireiškia dėl visuomenės užimtumo pokyčių. Darbo laiko organizavimas tampa pagrindiniu veiksniu, atsižvelgiant į naujas technologijas, rinkos globalizaciją, ekonominę konkurenciją ir socialinių paslaugų paplitimą. Dėl darbo galimybių stygiaus ar kompensacinių veiksnių, tokių kaip lankstus darbo grafikas, didesnis darbo užmokestis, darbuotojus tenkina pamaininio darbo pasirinkimas.
Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis bent 30 proc. pasaulio populiacijos kenčia dėl miego sutrikimų. Miego trūkumas neigiamai veikia žmogaus organizmą sukeldamas fizinius simptomus, kognityvinės funkcijos sutrikimus ir psichinės sveikatos sutrikimus. Nepakankamas miego kiekis trikdo gebėjimą aiškiai mąstyti, valdyti stresą ir palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.
Tinkamas pamaininio darbo organizavimas, socialinė parama ir sveika gyvensena bei jos skatinimas yra svarbios prevencinės priemonės, leidžiančios pamainomis dirbantiems darbuotojams dirbti be didelių sveikatos sutrikimų. Atsakingas požiūris į pamaininio darbo rizikos sveikatai vertinimą ir valdymą gali pagerinti darbuotojų savijautą, darbingumą ir darbo rezultatus.
Darbo aktualumas - atsigulti ir keltis su šviesa mūsų kibernetinėje visuomenėje tampa tiesiog neįmanomu ar sunkiai pasiekiamu tikslu. Sparčiai progresuojant medicinos, transporto, viešųjų ryšių sektoriams, skatinami ir įpareigojami darbuotojai dirbti įtemptai ir atsakingai.
Pamaininis darbas yra rizikos veiksnys, trikdantis asmens reguliarius protinės ir fizinės elgsenos pokyčius, mažinantis gebėjimą koncentruoti dėmesį, sukeliantis nuovargį bei stresą. Fizinis ir emocinis išsekimas paveikia asmens motyvaciją, požiūrį bei elgesį.
Mokslinis naujumas – šiame darbe pirmą kartą taip detaliai nagrinėtas ir atskleistas pamainomis dirbančių asmenų subjektyvios miego kokybės vertinimas, miego įtaka ir sąsajos su socialiniais ir gyvensenos veiksniais. Perteiktos naujausios mokslo naujienos apie miego metu vykstančius procesus, mechanizmus bei pateiktos aktualiausios pamaininio darbo sukeliamos
10 sveikatos, socialinės ir gyvensenos problemos, atsirandančios dėl miego – budrumo ritmo sutrikimo.
Atlikto tyrimo teorinė ir praktinė reikšmė – dar ir šiandien supratimas apie miego kokybę ir poveikį sveikatai yra labai menkas. Todėl svarbu padėti pamainomis dirbantiems darbuotojams atpažinti ir suprasti pirmuosius miego – budrumo pusiausvyros sutrikimų požymius, motyvuoti keisti teigiama linkme savo elgesį socialiniame bei gyvensenos kontekste, kuris sąlygoja miego, sveikatos, fizinio aktyvumo, psichinės gerovės būklę. Efektyvesnis pamaininio darbo organizavimas, miego higiena, diskusijos apie tausojančius ir žalojančius veiksnius darbo ir namų aplinkoje, sveikos gyvensenos skatinimas padės išvengti miego sutrikimų, gebėjimą išlikti darbingais, žvaliais ir aktyviais. Miego kokybei gerinti paruoštos praktinės miego rekomendacijos.
11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas – įvertinti pamainomis dirbančių asmenų subjektyvios miego kokybės sąsajas su socialiniais ir gyvensenos veiksniais.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti subjektyvią miego kokybę tarp pamainomis dirbančių asmenų.
2. Nustatyti pamainomis dirbančių asmenų subjektyvios miego kokybės ryšį su socialiniais veiksniais.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Darbo pradžioje bus aptariama miego samprata, biologiniai ritmai, subjektyvios miego trukmės ir kokybės kriterijai, detaliai aprašomi pamaininio darbo sukeliami miego – budrumo sutrikimai, įtaka sveikatai. Literatūros apžvalga baigiama subjektyvios miego kokybės įtakos socialiniams ir gyvensenos veiksniams aptarimu.
Savo darbe analizuosiu epidemiologinius tyrimus, kurie miego kokybę apibrėžia kaip miego trukmę, nes miego trukmės tyrimų gausa mokslinėje literatūroje leidžia pateikti tiksliausias objektyvias/subjektyvias išvadas apie šią aktualią visuomenei problemą.
1.1. Miego samprata
Naktį miegame tam, kad dieną būtume budrūs ir sugebantys aktyviai atlikti reikalingus veiksmus. Vis daugiau suprantame kaip miegame ir, kad miegas mums gyvybiškai svarbus. Mokslininkų ieškojimai, miego - budrumo ir nemigos priežasčių tyrimai atskleidė daug paslapčių apie savitus elektrinius bei cheminius procesus, vykstančius nervų sistemoje miego metu [1]. Apskaičiuota, kad miegas užima apie trečdalį žmogus gyvenimo, nes miegas yra mūsų kasdienybės dalis, net jei normalus miego ir pabudimo ciklas (ar modelis) yra sutrikdomas išorinių veiksnių [2].
Prof. V. Liesienės (2002) nuomone, miegas yra nuolat pasikartojanti elgesio ramybės būsena. Centrinė nervų sistema miego metu beveik nepriklauso nuo aplinkos, jo metu sutvarkomos nervų sistemos vidinės funkcijos, ir tuo būdu organizmas paruošiamas gyvenimui ir dienos veiklai. Tai lyg laikinos sąmonės susilpnėjimo valandėlės. Tačiau miegas nėra pasyvus, priešingai, labai aktyvus procesas, turintis daug skirtingo elgesio stadijų [3]. Miego būsena stebima visoms gyvūnų rūšims, įskaitant roplius, varliagyvius, žuvis ir paukščius. Žmonėms miego būsena paprastai laikoma natūralia kūno poilsio būkle būtina išlikimui [4].
Vis dėlto miego negalima nei visiškai paaiškinti, nei veiksmingai valdyti remiantis vien neurocheminiais, bioelektriniais procesais ar psichoanalitiniais-psichologiniais mechanizmais. Miegas – tai ir biologinis, ir psichologinis procesas, nes jo sutrikimai keičia psichikos veiklą, o, kita vertus, – psichikos sutrikimai atsispindi pasikeitusioje miego sandaroje bei sapno turinyje. Taigi, miegas yra labai subtilus „kompromisas“ tarp genetinių organizmo veiklos programų, psichologinių procesų ir socialinių ritmų [1].
13 1.2. Organizmo biologiniai ritmai
Miego reguliacijoje dalyvauja ir kiti veiksniai – organizmo vidiniai cirkadiniai (paros) biologiniai ritmai. Juos nulemia du mechanizmai: cirkadinis ir homeostazinis.
Cirkadiniai organizmo ritmai – tai mūsų organizmo vidinis biologinis laikrodis. Paros ritme „centrinio laikrodžio” vaidmenį atlieka pagumburio virškryžminis branduolys (lot. N.
suprachiasmaticus), kuris gauna impulsus iš aplinkos. Paros ritmas yra natūralus vidaus procesas,
kuris reguliuoja miego-būdravimo ciklą ir pasikartoja maždaug kas 24 valandos. Subrendusiam žmogui tipinio miego ir budrumo ciklo seka verčia jį jaustis mieguistą 22-23 val., miegoti 8 val. ir nubusti tarp 6-8 val. ryto [5]. Cirkadinio laikrodžio sistema reguliuoja kasdienius fiziologinius ir elgesio ritmus, tokius kaip miego ir pabudimo ciklas, hormoninę sekreciją, kūno temperatūrą ir nuotaiką. Šiuos ritmus lydi aplinkos ženklai, šviesos – tamsos ciklai ir mitybos rėžimas. Šviesa yra vienas iš galingiausių aplinkos ženklų, leidžiančių organizmams prisitaikyti prie 24 val. ciklo, nes cirkadinė sistema atlieka svarbų vaidmenį matuojant ir interpretuojant dienos ilgį [6].
Tuo tarpu homeostazinis reguliavimo mechanizmas susietas su organizme susidarančiais metabolizmo produktais. Šio mechanizmo poveikis, priešingai negu cirkadinio, yra slopinamasis. Sumažėjus cirkadinio mechanizmo aktyvinančiam poveikiui, išryškėja slopinamasis homeostazinio mechanizmo poveikis ir žmogus užmiega. Manoma, kad pašalinus cirkadinio mechanizmo veikimą, žmogaus miego ir budrumo ciklą dėl homeostazinio mechanizmo sudarytų trumpi miego tarpsniai [7]. Dėl griežtai hierarchinio ir inertiško cirkadinio ritmo išderinimo organizmo sistemoje aiškiai matomi hormoniniai, fiziologiniai, pažinimo, suvokimo funkcijų pokyčiai, ko pasekoje užmigimas ar pabudimas būna ilgesni ar trumpesni nei įprastai, žmogus negali užmigti tuomet, kai jam norisi.
Žmogaus fiziologijai ir ypač centrinės nervų sistemos darbui užtikrinti būtina turėti sveiką organizmo pusiausvyrą ir ryšį tarp budrumo ir miego ciklų. Miegas yra fiziologinis poreikis, būklė, kurioje smegenų atsakas į aplinkos stimulus negrįžtamas. Biologinių ritmų nesuderinamumas tiesiogiai įtakoja miego metu vykstančius organizmo fiziologinius mechanizmus, tokius, kaip cirkadinis ir homeostazinis, ko pasekoje gali atsirasti miego ar sveikatos sutrikimų.
1.3. Miego trukmės ir kokybės kriterijai
Norint patenkinti miego trukmę, laiką, reguliarumą ir kokybę, reikalingas valingas elgesys, kurį iš dalies lemia genetiniai ir fiziologiniai veiksniai. Tačiau didelę miego skirtumų tarp individų dalį galima paaiškinti psichologiniais, elgesio, socialiniais, kultūriniais ir aplinkos veiksniais (1.3.1. pav.) [7].
14 1.3.1 pav. Biopsichosocialinis miego trukmės modelis
(adaptuota pagal Grandner, Hale, Moore ir Patel, 2010).
Individualūs veiksniai, darantys įtaką asmens miegui betarpiškai susijęs su socialiniu lygmeniu, kurį sudaro namai (šeima, miegamasis ir t.t.), kaimynystė, darbas, religija, o socialiniai veiksniai yra integruoti į visuomeninį lygmenį, kuris apima globalizaciją, geografiją, technologijas, viešąją politiką. Visi šie veiksniai, veikdami drauge, sąlygoja asmens miego trukmę, ko pasekoje miego trukmės apribojimas įtakoja neigiamų padarinių sveikatai išsivystymo galimybes ir netgi mirtį. Todėl atsižvelgiant į pateiktą biopsichosocialinį miego trukmės modelį galima teigti, kad miego trukmė yra viena iš gyvybinės veiklos elementų, ji yra tampriai susijusi su kitais gyvenimo veiksnių komponentais, kurie plačiau bus nagrinėjami kituose skyriuose.
Svarbu pabrėžti, kad miego trukmė nebūtinai atspindi miego kiekį, kurio reikia žmogui. Dėl reikšmingų individualių optimalaus miego kiekio skirtumų nėra tinkamos miego trukmės, kurią vaikai, paaugliai ar suaugusieji turėtų gauti kiekvieną naktį. Tikėtina, kad sveikas miegas yra kiekybės ir kokybės derinys, turint tik ribotas galimybes prastos kokybės miegui kompensuoti prailginant miego laiką. Tačiau aplinkos veiksniai, tokie kaip profesinės pareigos ir darbo pradžios valandos, kelionė į darbą, šeimos įsipareigojimai ir socialinės bei poilsio galimybės gali sukelti didelių neatitikimų tarp reikalingo miego ir gauto miego kiekio [8]. Ligų kontrolės ir prevencijos
15 centrų (JAV) analizė rodo, kad nuo 1985 m. iki 2012 m. vidutinė miego trukmė sumažėjo, o suaugusiųjų procentas, miegant ≤ 6 valandas per parą, padidėjo [9].
Amerikos miego medicinos akademija ir miego tyrimų draugija išplatinto susitarimo pranešime rekomenduoja miego trukmės mažiausią slenkstinę vertę, o ne intervalą. Slenkstis, nustatytas kaip mažiausia miego trukmė, kurią komisija sutiko tinkamai apibrėžti kaip optimalią suaugusiųjų sveikatą, yra 7 valandos [10].
2016 m. išplatintame Australijos suaugusiųjų miego sveikatos tyrimo pranešime nustatytos pagrindinės miego sutrikimo priežastys tokios kaip triukšmas, šviesa, būtinybė pasinaudoti tualetu, stresas, atsibudimas be priežasties, skausmas ir naktiniai košmarai. 1 iš 7 suaugusiųjų trukdė partnerio miegas, o pusei moterų (50 proc.) ir 38 proc. vyrų buvo sunku pakartotinai užmigti po pažadinimo. Nustatyta, kad visos šios priežastys dažniau būdingos moterims nei vyrams [11].
Kaip apibrėžti ir objektyviai įvertinti miego kokybę yra ilgalaikis ir atviras miego tyrimų klausimas. Nors „miego kokybės” terminas yra plačiai naudojamas mokslininkų, gydytojų ir visuomenės, ši išraiška neturi apibrėžimo. Iki šiol nėra nuoseklaus akademinės bendruomenės apibrėžimo pateikimo, kas yra normalus ar optimalus sveikas miegas ir gera miego kokybė.
Medicininio elgesio enciklopedijoje (Encyclopedia of Behavioral Medicine) miego kokybė apibrėžiama kaip pasitenkinimas miegu, miego inicijavimo, miego palaikymo, miego kiekio ir organizmo funkcijų atsistatymo aspektų integravimas [12]. Paprastai miego kokybė apima tiek subjektyvų miego suvokimą, kurį suteikia subjektai per standartizuotą klausimyną, tiek klausimynų rinkinį ir objektyvias priemones, gautas iš fiziologinių įrašų (miego architektūros), atliekant polisomnografinius tyrimus. Ryšys tarp tokio subjektyvaus ir objektyvaus miego kokybės vertinimo yra labai įdomus, kurio dėka akivaizdžiai pagerėja miego suvokimas [13].
Goelema ir kt. (2017) vykdytame tyrime, kuriame buvo tiriami ir nustatomi veiksniai apie suvokiamą miego kokybę, teigia, kad pagrindiniai tiriamųjų išsakomi kriterijai miego kokybės atžvilgiu buvo pabudimų skaičius nakties metu, miego pradžios latentinis laikotarpis ir pabudimo laikas nuo užmigimo. Geros kokybės miegas jiems reiškė, kad paprastai užmiegama per 30 min. ar greičiau, per naktį pabundama ne daugiau kaip po vieną kartą ir atsikeliama per 20 min. po pabudimo [14].
Tačiau suvokiama miego kokybė gali skirtis kiekvienam asmeniui: vienas subjektas gali susieti jį su neprabudimu naktį, o kitas - interpretuoti trumpą miego periodą kaip geros kokybės miegą. Mokslinėje literatūroje aprašoma keletas subjektyvaus miego tyrimų metodų, tarp jų - Šiaurės šalių miego klausimynas (Basic Nordic Sleep Questionnaire), Pitsburgo miego kokybės indeksas (Pitsburg Sleep Quality Index), miego dienynas ir kt. Be subjektyvaus įvertinimo, suvokiama miego kokybė papildomai gali būti išreikšta remiantis objektyvesnėmis priemonėmis, tokiomis kaip polisomnografija arba metodika, pagrįsta aktigrafija [13].
16
Taigi, remiantis miego kokybės suvokimo ir trukmės kriterijais bei išanalizavus instrumentus subjektyviai miego kokybei vertinti, galima būtų miego kokybę apibūdinti kaip tam tikrų struktūrinių komponentų visumą (tokių kaip užmigimas, prabudimai nakties metu, mieguistumas dienos metu, pauzės kvėpavimo metu, knarkimas, ir kt.), kuri yra sąlygojama biologinių, socialinių, aplinkos ir gyvensenos, ekonominių veiksni. Tačiau miego kokybę kiekvienas asmuo gali interpretuoti skirtingai, savaip.
1.4. Pamaininio darbo sukeliami miego – budrumo ritmo sutrikimai
Šviesos ekspozicija yra pagrindinis cirkadinio ritmo sinchronizacijos šaltinis daugumoje ištirtų organizmų, todėl darbas netipinėmis valandomis gali įtakoti cirkadinio ritmo sutrikimą [15]. Dabartinėje „visą parą veikiančioje visuomenėje“ naktis nebėra skirta poilsiui ir miegui. Veikla, kuri tradiciškai apsiriboja biologine diena, pavyzdžiui, darbu ir mityba, dabar vyksta net naktį, sukeldama nesuderinamumą tarp elgesio ir vidinių cirkadinių ritmų. Asmenys savaitės eigoje gali atidėti ar apriboti savo miego trukmę, o savaitgaliais įsitraukti į kompensacinį „pasivijimą“ [16]. Be to, ekonominė situacija skatina sveikatos priežiūros ir kitų sričių darbuotojus įsidarbinti į antrą darbo vietą arba dirbti ilgiau. Kitas veiksnys - žinių apie miego svarbą trūkumas, dėl ko asmenys sumažina dirbtinai miego trukmę, skirdami dėmesį kitai veiklai atlikti [17].
Skirtingi darbo pamainų modeliai turi potencialiai didelį poveikį darbuotojų sveikatai, sutrikdant įvairiais būdais organizmo cirkadinį ritmą kaip esminę biologinę funkciją. 2010 m. Nacionalinės sveikatos apklausos duomenimis įdarbintų JAV suaugusiųjų (apie 40,6 mln. darbuotojų) vidutinė miego trukmė buvo ≤ 6 val. per dieną. Ypač apie didelį trumpalaikio miego trukmės paplitimą pranešė naktinių pamainų darbuotojai transportavimo ir sandėliavimo (69,7 proc.), sveikatos priežiūros bei socialinės pagalbos (52,3 proc.) ir pramonės šakose [18].
Dirbant dienos metu cirkadinis ritmas veikia kartu ir sinchroniškai su aplinkos šviesos/tamsos ciklu, kad būtų išlaikytas budrumas ir darbingumas. Esant vidinių svyravimų nesuderinamumo su išorine aplinka rezultatui išsivysto cirkadinio ritmo desinchronizacija. Taigi, cirkadinio ritmo sutrikimas atsiranda tiek dėl genetinių (polimorfizmų, esančių biologinio laikrodžio genuose), tiek dėl aplinkos veiksnių (pvz., šviesa naktį arba dirbtinė šviesa), didinančių metabolinio sindromo, organizmo funkcijų ir hormonų išsiskyrimo sutrikimus [19].
Mechanizmai, kuriais naktinių pamainų darbas prisideda prie šių sutrikimų, nėra gerai nusistovėję, tačiau kaupiasi įrodymai, kad yra bent trys galimi: cirkadinis nesutapimas, lėtinis dalinis miego trūkumas ir šviesos sukeltas melatonino slopinimas naktinių pamainų metu.
Cirkadinis nesuderinamumas ir lėtinis dalinis miego trūkumas. Terminas „cirkadinis nesuderinamumas” apibūdina netinkamą miego ir pabudimo būseną, miego nesutapimą/pažadinimą
17 su mitybos ir gyvensenos ritmais arba neatitikimą tarp centrinių ir periferinių ritmų [20]. Cirkadinio nesuderinamumo pasekoje vystosi lėtinis dalinis miego trūkumas, kuris sukelia neigiamus pažintinės veiklos pokyčius. Visų pirma, bendras miego trūkumas blogina dėmesį ir darbinę atmintį, tačiau taip pat turi įtakos ir kitoms funkcijoms, tokioms kaip ilgalaikė atmintis ir sprendimų priėmimas. Nustatyta, kad dalinis miego trūkumas turi įtakos dėmesiui, ypač budrumui, tačiau trūksta tyrimų apie jo poveikį reiklesnėms pažinimo funkcijoms.
Ilgiausia miego trukmė ir geriausias miego efektyvumas įvyksta esant minimaliai kūno temperatūrai, kuri paprastai yra kelios valandos prieš pabudimą. Daugumos naktinių pamainų darbuotojų cirkadiniai laikrodžiai nesutampa su dienos miego trukme, kada minimali kūno temperatūra (34,4˚C) vyrauja nakties (darbo) valandoms, o dienos miego trukmė yra sutrumpinta, nes cirkadinis laikrodis skatina budrumą [21]. Naujausi duomenys taip pat rodo, kad kelias savaites cirkadinio nesutapimo ir miego apribojimo derinys gerokai pablogina normalią žmogaus fiziologiją [22]. 2005-2007 m. Šiaurės Amerikoje vykdytame kohortiniame tyrime, kuriame siekta kiekybiškai įvertinti policijos pareigūnų sąsajas tarp miego sutrikimo rizikos ir savarankiškai praneštų sveikatos, saugos ir veiklos rezultatų nustatyta, kad iš 4608 dalyvių, kurie pildė mieguistumo skalę, 1312 (28,5 proc.) pranešė apie pernelyg didelį mieguistumą, o 1294 (26,1 proc.) kohortos dalyvių pažymėjo, kad užsnūsta vairuojant bent 1 kartą per mėnesį [23].
Moksliniai įrodymai patvirtina glaudžius ryšius tarp miego trukmės ir pamaininio darbo. Atlikus reprezentatyvios imties Midwest tyrimą, nustatyta, kad 32 proc. nakties pamainos darbuotojų ir 26 proc. besikeičiančių darbuotojų nurodė ilgalaikę nemigą ir pernelyg didelį mieguistumą. Pilcher ir bendraautorių (2000) atlikta išsami 36 tyrimų meta-analizė parodė, kad darbuotojai dirbantys rytinėmis valandomis miegojo vidutiniškai 7 val. per dieną, nuolat pamainomis dirbantys - 6,6 val., o naktimis dirbantieji miegojo mažiausiai - 5,9 val. [17].
Kitame tyrime Geiger-Brown ir kt. (2012), tyrę slaugytojų miego trukmę po keletos darbo pamainų, nustatė, kad vidutinė miego trukmė yra 5,5 val. tarp 12 valandų trukmės pamainų [24].
Šviesos sukeltas melatonino slopinimas ir poveikis organizmui. Miego poveikis sveikatai gali būti perduodamas ir per hormoną melatoniną, kuris yra naujas suaugusiųjų lėtinių ligų biologinis žymeklis [25]. Melatonino gamyba ir išsiskyrimas iš kankorėžinės liaukos seka cirkadinį ritmą, kurio aukščiausias lygis yra naktį ir žemiausias lygis šviesos fazėje [26]. Todėl melatoninas yra vienas iš pagrindinių biologinio ritmo veiksnių, kurio pagrindinė funkcija yra perduoti informaciją apie dienos trukmės pokyčius [27].
Be chronobiotinės funkcijos, melatoninas veikia citoprotekciškai, reguliuodamas oksidacinį stresą, apoptozę ir mitochondrijų homeostazę [28]. Be to, onkostatinė ir daugelis kitų imunomoduliuojančių veiklų pabrėžia galimą melatonino klinikinę reikšmę [29].
18 Pastaraisiais dešimtmečiais pranešta, kad melatoninas turi svarbių antivirusinių, antiparazitinių funkcijų ir veikia kaip antibiotiko molekulė, o mikrobicidinis poveikis gali būti priskirtas jo gebėjimui sudaryti stabilius radikalus [30, 31, 32, 33]. Be to, melatoninas taip pat gali turėti neuroprotekcinį poveikį, palengvinti lėtinių ligų kontrolę, reguliuoti nuotaiką, seksualinį brendimą ir kūno temperatūrą [34].
Apibendrinant galima teigti, kad dirbant pamaininį darbą miego ir budrumo sistema ypač pažeidžiama, nes staiga ir dažnai keičiamos miego ir budrumo valandos, jų vieta paroje, sutrikdoma hormono melatonino gamyba, kuris yra svarbus informacijos nešėjas apie dienos trukmės pokyčius. To pasekoje vystosi desinchronizacijos sindromas – sutrinka organizmo endogeninio ritminio mechanizmo veikla, kuri nepajėgia suderinti vidinius biologinius procesus pagal 24 valandų ciklą.
1.5. Miego sutrikimų įtaka sveikatai
1.5.1. Sveikatos samprata
Z. Javtokas „Sveikatos stiprinimo konspekte” (2009) teigia, kad skirtingos visuomenės ir netgi tos pačios visuomenės skirtingos žmonių grupės turi skirtingą požiūrį į tai, kas kasdieniame gyvenime yra sveikata.
1948 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) savo konstitucijoje sveikatą apibrėžė kaip visapusę fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimą.
Tokia daugiaplanė sveikatos samprata įvairiuose literatūros šaltiniuose traktuojama įvairiai ir tik susipažinus su jais galima suvokti tikrąją sveikatos prasmę ir vertę žmogaus gyvenime.
PSO duomenimis žmogaus sveikata apie 18 proc. priklauso nuo genetinės konstitucijos (paveldimumo), 49-53 proc. - nuo paties asmens elgesio, 17-20 proc. - nuo aplinkos veiksnių ir 8-10 proc. - nuo kvalifikuotos ir specializuotos medicinos pagalbos [35]. Taigi, galima teigti, kad didžiąja dalimi pats žmogus formuoja, koreaguoja ir įtakoja savo sveikatos būklę gyvenimo būdu, įpročiais, elgesiu, socialiniu gyvenimu ir ekonomine padėtimi.
Sveikata yra daugialypė koncepcija, kaip ir miego sveikata. Miego sveikata - tai daugialypis miego budrumo modelis, pritaikytas individualiems, socialiniams ir aplinkos reikalavimams, skatinantis fizinę ir protinę gerovę (žr. 1.5.1.1 pav.) [36].
19 1.5.1.1 pav. Miego dimensijų ir sveikatos santykių koncepcinis modelis
Šis modelis teigia, kad miego dimensijos - pasitenkinimas miegu, budrumo laikas, miego trukmė gali įtakoti teigiamus arba neigimus sveikatos padarinius. Tarpiniai procesai apima epigenetinius, molekulinius ir ląstelinius procesus, kurie savo ruožtu turi įtakos sisteminio lygio procesams. Šie procesai, pradedant uždegimu ir baigiant pakitusiomis neuronų grandinės reakcijomis yra labiau susiję su sveikatos būkle. Modelis taip pat pripažįsta, kad miego ir budėjimo funkcijų ryšys su molekuliniais, ląsteliniais ir organizmo sisteminio lygio procesais yra abipusis; lygiai taip pat, kaip ir miegas daro įtaką funkcionavimui ir sveikatai, taip ir funkcionavimas bei sveikata daro įtaką miego ir budrumo funkcijai.
Gerai miego sveikatai būdingas subjektyvus pasitenkinimas, tinkamas laikas, pakankama trukmė, aukštas efektyvumas ir nuolatinis budrumas budėjimo valandų metu [35]. 2006 m. Medicinos instituto (JAV) miego medicinos ir tyrimų komiteto ataskaitoje pažymima, kad miego sutrikimai ir miego trūkumas yra neišnagrinėta visuomenės sveikatos problema, kurią reikia peržiūrėti ir kiekybiškai įvertinti kaip miego sveikatos, miego praradimo ir visuomenės sveikatos reikšmę.
Mokslinės literatūros šaltiniuose teigiama, kad gyvensena turi didžiausią įtaką sveikatai. Sveika gyvensena suvokiama kaip kasdienis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam ir saugoti bei gerinti savo sveikatą.
Pasak doc. dr. Juškelienės „sveika gyvensena yra geros sveikatos bei savijautos prielaida. Neracionali mityba, hipokinezė, svaiginamųjų medžiagų vartojimas, stresas yra įvairių lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai. Visuomenės sveikatos požiūriu sveika gyvensena yra didžiulė vertybė. Sveikos gyvensenos įpročiai padeda prailginti darbingą amžių, gerina gyvenimo kokybę, mažina ankstyvųjų ligų bei mirties riziką [37]. PSO duomenimis, net 50 proc. sveikatos priklauso nuo gyvensenos“ [4].
20
Analizuojant mokslinės literatūros pateikiamą asmens sveikatos, gyvensenos ir miego sveikatos santykį pastebėta, kad per pastaruosius 10 ar daugiau metų moksliniai tyrimai panaikino dogmą, kad miego praradimas neturi jokio poveikio sveikatai ir gyvensenai, socialiniams ir ekonominiams veiksniams. Tačiau rezultatai rodo, kad miego sutrikimai ir miego trūkumas yra neišnagrinėta visuomenės sveikatos problema, kuri trikdo organizmo galimybes išlikti žmogui sveikam, saugoti bei gerinti sveikatą, kurią reikia peržiūrėti ir kiekybiškai įvertinti kaip miego sveikatos, miego praradimo ir visuomenės sveikatos reikšmę.
1.5.2. Miego sutrikimų ryšys su organizmo sistemomis ir būklėmis
Vis daugiau pastaraisiais dešimtmečiais atliktų epidemiologinių tyrimų teigia, kad pamaininis darbas, miego trūkumas gali sukelti rimtų ilgalaikių pasekmių sveikatai, tačiau tikslus šių asociacijų mechanizmas nėra tvirtai pagrįstas [35].
Psichologinė ir psichinė sveikata. Žmonėms, dirbantiems pamaininį darbą susijusį su miego kokybės pokyčiais, be fizinių ligų, paplitę psichikos sutrikimai ir socialinės adaptacijos problemos. Tyrinėtojai pažymi, kad mieguistumas dėl naktinės pamainos darbo gali sukelti energijos trūkumą, užmaršumą, sumažintą koncentraciją ir susidomėjimo stoką. Lee ir bendraautoriai (2015) savo tyrimo išvadose teigia, kad vyrai, kuriems būdingas aukštas streso lygis, pranešė apie trumpą miego trukmę, o moterys turėjo reikšmingą miego trukmės skirtumą tiek esant mažam, tiek dideliam stresui [38].
Utge ir kt. (2011), tyrę miego sutrikimo ir nuotaikos sąveiką, teigia, kad miego problemos ne tik prognozavo neigiamą nuotaiką, bet ir paveikė individą savęs vertinimo procese, o rizika tarp miego trukmės ir prislėgtos/depresinės nuotaikos reikšmingai padidėjo, nors ir nežymiai tiems, kurie miegojo mažiau nei 7 val. per naktį [39].
Širdies ir kraujagyslių sistema. Miego kokybės sąsaja su širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis (ŠKL) gan prieštaringa dėl skirtingų metodų, populiacijų, pamaininio darbo bei kraujagyslių ar vainikinių arterijų įvykių apibrėžimų. Nepaisant šių prieštaringų vertinimų, daugelyje tyrimų nustatytas epidemiologinis ryšys tarp miego trukmės, pamaininio darbo ir kraujagyslių sistemos susirgimų. Lo ir kt. (2010), tirdami pamainomis dirbančių slaugytojų arterinio spaudimo pokyčius, nustatė, kad dirbusių naktinių pamainų metu sistolinis kraujo spaudimas (SKS) buvo gerokai didesnis (9,7 mmHg), nei dirbančių dienomis [40]. Pirmajame nacionaliniame sveikatos ir mitybos tyrime (The National Health and Nutrition Examination Survey, NHANES-1) patvirtinama apie teigiamą miego kokybės ir insulto ryšį nacionaliniu lygiu atstovaujančioje 7844 vyrų ir moterų grupėje, tačiau reikšmingo ryšio tarp miego kokybės ir koronarinės širdies ligos nenustatyta. Meisinger ir kt. (2007) pranešė apie silpną ryšį tarp trumpos miego trukmės ir
21 miokardo infarkto (MI) tik moterims. Nors tarp trumpalaikio miego trukmės ir MI nustatytas ryšys su lytimi, autoriai negalėjo įrodyti jokios reikšmingos lyties sąveikos [41]. Kitame tyrime Čikagos kohortoje trumpa miego trukmė (≤ 6 val.) buvo siejama su didesne vainikinių arterijų kalcifikacijų tikimybe, o atliekant populiacijos tyrimą Vokietijoje, tiek trumpa, tiek ilga miego trukmė buvo susijusi su padidėjusia aterosklerozės rizika, matuojant bendrųjų miego arterijų intima-media storį [42]. Kryžminis tyrimas su 2610 vyrų, sulaukusių 50–60 metų amžiaus, parodė, kad trigliceridų (TG) koncentracija kraujo serume buvo žymiai didesnė dirbančių pamainomis, palyginti su dieną dirbančiais darbuotojais. Todėl galima daryti išvadą, kad yra reikšmingas ryšys tarp pamaininio darbo, miego kokybės, hipertenzijos ir TG lygio kraujo serume [43].
Metaboliniai sutrikimai. Eksperimentiniai ir gyventojų stebėjimo tyrimai suteikia tvirtų įrodymų apie ryšį tarp trumpos miego trukmės ir metabolinių funkcijų. Miego apribojimas sumažina ląstelių ir viso kūno jautrumą insulinui, mažina gliukozės toleranciją pakeldamas popiečio ir vakaro kortizolio, insulino antagonisto gliukagono, lygį [44]. Cappuccio ir kt., atlikę išsamę tyrimų metaanalizę, nustatė, kad tiek ilga, tiek trumpa miego trukmės buvo susijusios su didesne 2 tipo cukrinio diabeto (CD) išsivystymo rizika, o trys miego kokybės ir CD tyrimų metaanalizės nustatė reikšmingą ryšį tarp latentinio periodo trukmės, trumpos miego trukmės ir 2 tipo CD dažnio bei metabolinio sindromo paplitimo [45, 46].
Miego trukmės ribojimas taip pat skatina teigiamą energijos balansą, veikdamas alkio lygį reguliuojančius hormonus leptiną ir greliną, ko pasekoje didėja alkis ir apetitas, suvartojamų kalorijų kiekis, mažėja kalorijų sąnaudos dėl fizinio aktyvumo stokos ir didėja kūno svoris [44, 9]. Sunkvežimių vairuotojų apklausa parodė, kad miego trukmė <8 val. per parą, buvo susijusi su 24 proc. didesne nutukimo rizika, o moterų, kurių miego trukmė ≤ 6 val. vidutinis kūno masės indeksas buvo 0,63 kg / m2 didesnis nei tų, kurios turėjo ilgesnę miego trukmę [47].
Virškinamojo trakto sutrikimai. Analizuojant mokslinių tyrimų rezultatus vis dažniau pažymimas miego sutrikimų ryšys su specifiniais funkciniais virškinamojo trakto sutrikimais, tokiais kaip krūtinės skausmas, epigastriumo srities skausmas, dirgliosios žarnos sindromas su vidurių užkietėjimu, viduriavimas, pilvo pūtimas. Khanijow ir jo kolegų (2015) atliktas tyrimas atkreipė dėmesį į skrandžio opų paplitimą pamainomis dirbančių darbuotojų tarpe lyginant su dienomis dirbančiais darbuotojais, taip pat prasta miego kokybė reikšmingai prognozavo didesnį kitos dienos pilvo skausmą, nerimą ir nuovargį [48, 49]. Be to, Tang ir kt. (2009), ištyrę miego trūkumo poveikį kolitui, nustatė, kad ūmus ir lėtinis protarpinis miego trūkumas suaktyvina storosios žarnos uždegimą. Miego disfunkcijos tyrimai parodė panašius rezultatus dėl kitų lėtinių uždegiminių susirgimų, tokių kaip ŽIV, reumatoidinis artritas ir sisteminė raudonoji vilkligė [50].
Skausmas. Miego sutrikimai nulemia 67–88 proc. lėtinio skausmo sutrikimų ir ne mažiau kaip 50 proc. asmenų, kuriems nemiga - dažniausiai diagnozuojamas miego sutrikimas - kenčia nuo
22 lėtinio skausmo. Ødegård ir jo kolegų (2011) atliktas tyrimas parodė, kad miego sutrikimo simptomai padidina esamą galvos skausmo paūmėjimą ir pakartotino galvos skausmo atsiradimo riziką, o nemigos simptomai žymiai padidina lėtinį raumenų ir skeleto skausmų (tiek išplitusių, tiek regioninių) riziką [51, 52]. Nedidelis sveikų asmenų tyrimas nustatė, kad 4 valandų nepertraukiamo miego apribojimas 2 naktimis iš eilės gali sukelti hiperalgesiją, o reumatoidiniu artritu sergančių pacientų dalinio miego trūkumo tyrimas padidino specifinės ligos skausmo sunkumą ir skausmingų sąnarių skaičių [51].
Vertinant miego trukmės kraštutinumus pastebėta, kad miego trukmės sutrumpinimas 3 valandomis buvo susijęs su skausmo dažnio padidėjimu 81 proc., palyginti su 6–9 val. miego trukme, o miegant ilgiau nei 11 valandų, skausmo dažnis padidėjo 137 proc. [53].
Neurokognityviniai sutrikimai. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad yra daug kognityvinių sutrikimų, susijusių su miego kokybe. Miego trūkumas padidina spaudimą smegenų kamiene, nes perėjimas nuo budrumo prie miego yra staigus ir greitas procesas [54]. Tai gali sukelti pavojingas situacijas, jei žmogus užmiegia vairuodamas ar teikdamas pacientui pagalbą. Taip pat gali pasireikšti netyčiniai miego mikroprocesai, kurių metu žmogus gali būti pabudęs (atviros akys), tačiau smegenys neapdoros gaunamos išorinės informacijos [55].
Dėl neurokognityvinės veiklos susilpnėjimo atsiranda daugiau su nuovargiu susijusių sužalojimų ir darbuotojų klaidų [56]. Palyginti su dienos pamainomis, vakarinių pamainų metu rizika yra 15 proc. didesnė, o naktinių pamainų atveju - 28 proc. Palyginus su 8 valandų pamainomis, 10 valandų pamainos padidino riziką 13 proc., o 12 valandų - 28 proc. Dembe ir kt. (2005) pranešė apie galimą „dozės atsaką“: didėjant savaitės darbo valandų skaičiui, padidėjo traumų lygis darbuotojams. Slaugytojos, dirbančios privalomus viršvalandžius, turėjo didesnę riziką, susijusią su injekcinių adatų ir kitais su darbu susijusiais sužalojimais, ir su darbu susijusiomis ligomis [5].
Remiantis analizuota literatūra galima teigti, kad miego trūkumas gali sukelti rimtų ilgalaikių pasekmių asmens psichinei sveikatai, širdies ir kraujagyslių, metabolinei, virškinamojo trakto sistemoms, įtakoti neurokognityvinius sutrikimus, sukelti pavojingas situacijas. Taip prarandamas geros savijautos ir sveikatos pagrindas, įskaitant pažintinius gebėjimus, fiziologinius procesus, skausmo suvokimą, emocijų reguliavimą, fizinį vystymąsi ir gyvenimo kokybę.
1.6. Subjektyvios miego kokybės įtaka socialiniams veiksniams
Sveikata ir gerovė yra visuotiniai tikslai, kurie šiuo metu priskiriami prie pagrindinių žmogaus teisių ir yra svarbūs tolygaus ekonominio ir socialinio vystymosi komponentai bei kasdienio gyvenimo išteklius. Šie tikslai vis dažniau pripažįstami kaip itin reikšmingi žmogaus vystymuisi ir
23 saugumui. Sveikata nebelaikoma tik paprasta vartojimo preke, kurią reikia finansuoti. Sveikata laikoma turtu, kurį reikia puoselėti ir tolygiai gerinti, be to, sveikata yra teigiama sąvoka, pabrėžianti socialinius ir asmeninius išteklius bei fizinį pajėgumą. Gerai sveikatos būklei užtikrinti reikalinga palanki žmogui, socialinių ir gyvensenos veiksnių visuma. Todėl svarbu išnagrinėti, kaip sveikata įtakojama skirtinguose visuomenės sluoksniuose, amžiaus grupėse, išsilavinimo lygyje ir šeiminėje padėtyje.
Medicininėje mokslinėje literatūroje akcentuojama, kad mūsų sveikatai turi įtakos ir keletas labai svarbių veiksnių, tokių kaip fizinė ir emocinė asmens būklė, politinė ir ekonominė šalies padėtis.
Socialinė – ekonominė padėtis. Atrodo, kad ne tik biologiniai veiksniai, bet ir aplinka daro lemiamą įtaką miego/budrumo ciklui. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad socialinis ir ekonominis statusas yra vienas iš svarbiausių socialinių kintamųjų suprantant sveikatos ir miego kokybės problemas. Tradiciškai jis buvo grindžiamas šeimos pajamomis, išsilavinimo lygiu ir profesija. Kalbant apie miegą, tyrimų yra nedaug ir šis ryšys mažai tyrinėtas. Tačiau žinoma, kad norint suprasti miego kokybę būtina pripažinti miego ir socialinio bei ekonominio statuso ryšius ir priežastinius ryšius. Siekiant išsiaiškinti kaip socialinė – ekonominė padėtis veikia miego kokybę Sekine ir kt. (2006) tyrė Japonijos valstybės tarnautojus ir nustatė, kad vyrai, užimantys aukštą rangą hierarchijoje, turėjo žymiai aukštesnį miego kokybės lygį (PSQI), geresnę fizinę bei psichinę sveikatą, nei vyrai, dirbantys žemose pareigose. Moterims, atsižvelgant į užimamas pareigas, reikšmingų miego skirtumų nebuvo rasta. Kitame tyrime, kuriame buvo tiriami suaugusieji, nustatytas ryšys tarp socialinių ir ekonominių veiksnių (pajamų, išsilavinimo) ir PSQI, kur miego kokybė blogėjo mažėjant pajamoms ir išsilavinimui, o vedę ir priemiesčiuose gyvenantys žmonės pažymėjo geresnę miego kokybę nei vieniši ar našliai [58].
Lyčių skirtumai. Miego kokybės, trukmės, užmigimo laiko, miego architektūros ir miego sutrikimų skirtumus lemia ne tik biologiniai veiksniai, bet ir lyties skirtumai. Moterims miego kokybė apibrėžiama priklausomai nuo miego ir dienos ritmo sutrikimų, tačiau kiekybinė polisomnografinio miego analizė nepatvirtino šio teiginio. Vyrams miego kokybė priklauso nuo miego trukmės ir įprasto miego efektyvumo. Skirtingi hormoniniai ir fiziniai pokyčiai tam tikrais laiko momentais, tokie kaip brendimas, nėštumas ir menopauzė, per visą moters gyvenimą gali paveikti miego sveikatą ir sukelti klinikinius miego sutrikimus. Nepakankamas miegas arba miego sutrikimai gali daryti didelę įtaką moters kasdieniam gyvenimui, įskaitant ir socialinį vaidmenį darbo rinkoje.
Miego sutrikimų paplitimas taip pat skiriasi tarp lyčių. Miego latentinis laikotarpis yra apibrėžiamas kaip minučių, per kurias užmiegame, skaičius - moterims jis yra ilgesnis, palyginti su vyrais. Narkolepsija (liga, pasižyminti staigiais mieguistumo ar miego priepuoliais) vyrauja tarp
24 vyrų, tuo tarpu idiopatinė hipersomnija (tai būklė, pasireiškianti normaliu arba ilgesniu naktiniu miegu, įkyriu mieguistumu bei ilgomis miego valandėlėmis dieną) būdinga labiau moterims [59].
Amžius. Yra žinoma, kad miego įpročiai visą gyvenimą keičiasi, įskaitant miego kiekio ir
kokybės sumažėjimą. Metaanalizė iš 65 tyrimų, reprezentuojančių 3577 sveikus asmenis, parodė, kad bendras miego kiekis mažėja su amžiumi, prarandant ~ 10 minučių per dešimtmetį, neatmetant stipraus ryšio tarp miego kokybės ir amžiaus, kurie apima didėjantį miego - budėjimo ritmo reguliavimo sistemos pažeidžiamumą. Be to, daugumoje tyrimų, kuriuose tiriami su amžiumi susiję pokyčiai ar skirtumai, daugiausia dėmesio skiriama senatvei, tuo tarpu apie jaunus ir vidutinio amžiaus suaugusius yra žinoma mažiau [58].
Tačiau su amžiumi susijęs nemigos padidėjimas paneigiamas, kai atsižvelgiama į socialinį pasitenkinimą ir žmogaus aktyvumo būklę. Šią išvadą patvirtina kanadiečių tyrimas, kuris neparodė jokio ryšio tarp senėjimo ir nemigos - greitesnė miego pradžia ir ilgesnė trukmė buvo susijusi su geresne asmens sveikata. Vitiello ir kt. (2002) dviejose didelėse tyrimų grupėse nustatė, kad tik 1,35 proc. ir 3,14 proc. suaugusiųjų, vyresnių nei 60 metų, turėjo rimtų miego sutrikimų ar sutrikimų po medicininio patikrinimo ar psichinių ligų diagnozavimo [56, 58]. Galiausiai 2003 m. Nacionalinio miego fondo tyrime, kuriame dalyvavo 55-84 metų žmonės, paaiškėjo, kad ~ 40 proc. asmenų, turinčių gretutinę ligą, miego kokybę suvokė kaip nepakankamą. Apibendrinus, šie epidemiologiniai tyrimai rodo, kad daugelis su amžiumi susijusių miego problemų yra antrinės ir yra susijusios su ligomis, o ne su senėjimu [59].
Šeiminė padėtis. Nors yra daugybė psichologinės ir medicininės literatūros apie žmogaus
miegą ir miego problemas, miegas dažniausiai vertinamas kaip individualus reiškinys, Įdomu tai, kad vyrai ir moterys skiriasi savo reakcija į lovos partnerį. Mokslinėje literatūroje pažymima, kad miegas kartu labiau trikdo moteris nei vyrus. Be to, moterų miegas yra susijęs su moters socialiniais vaidmenimis ir partnerės atsakomybe. Tyrime netyčinis partnerio elgesys - knarkimas, ėjimas į tualetą naktį ar neramumas lovoje, labiausiai trikdė moterų miegą. Rezultatai parodė, kad veiksmai, kurių nevaldo jų partneriai vyrai, turėjo didelę reikšmę koreliacijai su moterų miego kokybe. Nepaisant to dauguma dalyvių, vyrų ir moterų, pranešė, kad geriau miega, kai yra lovos partneris. Naujausiame tyrime Spiegelhalder ir kt. (2015) ištyrė bendro miego poveikį miego kokybei, sutelkiant dėmesį į jaunas poras. Miego vieta neturėjo didelės įtakos miego kiekiui ar kokybei, tačiau miego kokybė buvo geresnė abiejų lyčių žmonėms, kai jie miegojo kartu.
Atsižvelgiant į miego sutrikimus - klinikiniame kontekste, moterims, miegančioms su partneriu, pablogėjo miego kokybė ir padidėjo miego suskaidymas. Richter ir kt. (2016) atliktame tyrime teigia, kad knarkiančiųjų sutuoktiniai taip pat dažniau praneša apie miego problemas, nemigą, dienos nuovargį ir mieguistumą. Nebuvo rasta skirtumų tarp knarkiančių, kurie miega tame pačiame kambaryje, ir tų, kurie miega atskiruose kambariuose. O pacientų, kenčiančių nuo
25 obstrukcinės miego apnėjos, žmonos suvokia savo santuoką kaip labiau stresą sukeliančią aplinkybę [60].
Eismo saugumas. Vairuotojų nuovargis sudaro apie 8,3 proc. visų transporto priemonių avarijų ir iki 35 proc. sunkių avarijų Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad kasmet daugiau nei 7000 mirčių įvyksta dėl nuovargio sukeltų eismo įvykių. Apskaičiuota, kad kartu su tragiškomis žmonių ir socialinėmis išlaidomis eismo įvykių ekonominė našta yra nuo 10 iki 14 milijardų eurų [61].
Poilsis ir miegas yra labai svarbūs veiksniai, norint saugiai vairuoti, išlaikyti gerą fizinę ir psichinę savijautą. Daugybė tyrimų išnagrinėjo ryšį tarp miego trukmės, vairavimo efektyvumo ir avarijų, kurias įtakojo nuovargis. Literatūros duomenimis aukščiausias žmogaus mieguistumo viršūnės pikas 24 valandų laikotarpyje yra tarp 3-5 val. ryto ir 14-16 val. popiet. Tyrimai rodo, kad būtent šiuo laiku žmogaus fizinės ir psichinės savybės yra pažeidžiamiausios. Pavargęs žmogus yra mažiau budrus, sunkiau geba apdoroti informaciją ir turi lėtesnį reakcijos laiką. Funkcijos, įskaitant atmintį, regimąjį dėmesį, psichomotorinį greitį, formos suvokimą ir judesių atlikimo procesus, susijusius su transporto priemonės valdymu, yra pastebimai jautresnės miego praradimui. Po maždaug 24 valandų miego trūkumo budrumas pastebimai sumažėja, o darbingumo ir apsvaigimo lygis yra tolygus 100 mg alkoholio koncentracijos 100 ml kraujo. Tyrime, kuriame dalyvavo 523 policijos pareigūnai, nustatyta, kad nuovargio jausmas yra ypatingai vyraujantis elementas vykstant į darbą ir iš darbo šioje tiriamųjų grupėje. Iš 492 visiškai užpildytų klausimynų 6 proc. respondentų teigė, kad važiuodami į darbą ar iš jo buvo nukrypę iš kelio, 52 proc. teigė, kad susidūrė su kliūtimi kelyje ar išvažiavo iš kelio juostos. Rezultatai taip pat parodė, kad 96 proc. šių incidentų įvyko keliaujant namo iš darbo, o 62 proc. šių asmenų dirbo naktinę pamainą prieš pranešdami apie įvykį. Visi respondentai manė, kad šie įvykiai yra susiję su vairuotojų nuovargiu [62].
Apibendrinant galima teigti, kad socialiniai veiksniai, tokie kaip socialinė – ekonominė padėtis, lyčių skirtumas, amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimo lygis yra svarbūs komponentai įtakojantys miego kokybę. Socialinių veiksnių matomos miego sąlygų pasekmės yra daug labiau paplitę ir jos daro įtaką beveik visiems pagrindiniams visuomenės sveikatos rodikliams: mirtingumui, sergamumui, našumui, nelaimingiems atsitikimams ir sužalojimams, funkcionavimui ir gyvenimo kokybei, šeimos gerovėi ir sveikatos priežiūros ištekliams.
1.7. Subjektyvios miego kokybės įtaka gyvensenos veiksniams
Gyvenseną sudaro daugelis veiksnių. Kai kurių įtaka sveikatai yra akivaizdi ir įrodyta, dėl kitų poveikio diskutuojama, tačiau negalima paneigti, kad jie visi sąveikauja tarpusavyje, stiprindami sveikatą, arba jai kenkdami.
26 Miego trūkumas arba nepakankamas miegas yra susijęs su daugybe nepalankių gyvensenos veiksnių pokyčių, tokių kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, netinkama mityba, sumažėjęs fizinis aktyvumas, stresas.
Mityba. Daugėja įrodymų, kad miego kokybė ir pamaininis darbas įtakoja valgymo elgesį. Įrodyta, kad miego trūkumas ar miego rėžimo sutrikimai padidina užkandžiavimą, teikiama pirmenybė maistui, kuriame gausu lengvai pasisavinamų angliavandenių [63]. Tyrime Brondel su kolegomis (2010) pastebėjo padidėjusį bendrą maisto energijos (E) suvartojimą (22 proc.) vyrams po 1 nakties, apribojus miegą iki 4 valandų. Padidėjusį suvartojamų kalorijų kiekį įtakojo specifinių maistinių medžiagų, tokių kaip riebalai, sočios riebalų rūgštys, užkandžiai, baltymų, ląstelienos ir vartojimo laiko skirtumai [64].
Grandner ir kt. (2010) nustatė, kad miego trukmė (5-6 val.) įtakojo didžiausią suvartojamo maisto E kiekį (2201 kcal), tuo tarpu esant trumpai miego trukmei (<5 val.) užfiksuotas mažiausias suvartojamos E kiekis (2036 kcal), palyginti su miegančiaisiais (7-8 val.; 2151 kcal).Taip pat šiame tyrime buvo nustatyta, kad miegančiųjų 5-6 val. absoliutus baltymų, angliavandenių, cukraus ir bendras riebalų suvartojimas yra gausesnis, o maistinių skaidulų suvartojimas mažesnis nei miegančiųjų 7-8 val. [65]. Analizuojant lyties sąsajas su mitybos įpročiais ir darbo specifika pastebėta, kad moterys, kurios dirba pamainomis, praleidžia pusryčius, pagrindinius valgius ir užkandžiauja vidurnaktį, vartoja mažiau daržovių, daugiau saldintų gėrimų ir užkandžių, nei dienos darbuotojos. Daugumai tiriamųjų užkandžiavimo epizodai po vakarienės buvo užfiksuoti 20 val. ir vėliau [66, 67].
Rūkymas, alkoholio ir kofeino vartojimas. Mokslinėje literatūroje randama nemažai atliktų tyrimų, įrodančių ryšį tarp pamaininio darbo, streso, gyvenimo stiliaus ypatumų, tačiau daugelis klausimų lieka neatsakytų. Įtemptas darbas, darbo laiko rėžimas turi įtakos gyvensenos pokyčiams, o pastarieji įtakoja miego kokybę, fizinę bei psichinę sveikatą. To pasekoje dirbantieji gali būti labiau linkę į rūkymą, alkoholio ir kofeino vartojimą, kad sumažintų stresą ir užkirstų kelią mieguistumui bei nuovargiui darbe dėl sutrikusios miego kokybės, o ypač dėl miego trukmės apribojimo. Miego trūkumas padidina nuovargį ir susijaudinimą, surūkytų cigarečių skaičių, nes dirbantieji tikisi, kad tai sumažins mieguistumą. Taigi, išvados rodo, kad miego praradimas gali padidinti rūkymo tikimybę ne dėl slopinamojo ar dėmesio mažėjimo mechanizmų, bet dėl nikotino galimybės sumažinti subjektyvų mieguistumą [67].
Paros laiko sistemos sutrikimai dažnai (bet nebūtinai) atsispindi pakitusiuose alkoholio vartojimo įpročiuose ar reakcijoje į etanolį. Taip pat literatūroje atkreipiamas dėmesys į streso darbe ir alkoholio vartojimo ryšį, tačiau jis vis dar nenuoseklus. Neseniai atliktas metaanalizės tyrimas parodė, kad didelis stresas darbe dažnesnis tiems, kurie niekada negėrė, ir tiems, kurie daug geria, palyginti su tais, kurie geria saikingai. Buchvold ir kt. (2015) pastebėjo, kad amžius buvo neigiamai
27 susijęs su alkoholio vartojimu, be to moterys vartojo žymiai mažiau alkoholio nei vyrai. Darbuotojai, kurie daugiau nei 5 metus dirbo pamaininį darbą, įskaitant ir naktinį darbą, vartojo mažiau alkoholinių gėrimų nei tie, kurie turi mažiau naktinio darbo patirties. Anot autoriaus, viena iš paradigmų, padedančių suprasti priežastis, kodėl darbuotojai rizikuoja gerti, rodo, kad toks elgesys gali būti atsakas į fizines ir psichosocialines darbo vietos savybes ir miego kokybės sutrikimus [68, 69].
García-Díaz ir kt. (2015), tiriant dirbančiuosius pamainomis, pastebėjo, kad darbas naktį buvo susijęs su didesne rūkymo tikimybe, neatsižvelgiant į socialinius ir ekonominius, darbo ir sveikatos veiksnius [68].
Nežiūrint į tai, kad miego kokybės ir svaigiųjų gėrimų ryšys įrodytas, alkoholio vartojimo ir pamaininio darbo sąsaja vis dar ginčytina. Savo literatūros apžvalgoje Puttonen ir kt. (2010) nerado reikšmingų besaikio alkoholio vartojimo skirtumų pagal darbo dienos tipą, Tačiau autoriai pripažino, kad pamaininis darbas buvo siejamas su saikingu alkoholio vartojimo padidėjimu, o darbas dieną - su sumažėjimu [70].
Saikingas kofeino vartojimas, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistų nuomone, neviršijant 300 mg per dieną, paprastai suaugusiems nekelia jokio pavojaus sveikatai. Tačiau analizuojant mokslines tyrimų išvadas teigiama, kad kofeinas yra psichoaktyvi medžiaga, padidinanti budrumą atliekant psichomotorines užduotis ir reikšmingai veikianti miegą, kai dozė yra didesnė nei 100-150 mg. Kofeino vartojimas taip pat gali būti atsakas į nuovargį, tiems dirbantiesiems, kurie patiria miego trūkumą ir dažniausiai „vartoja“ kofeiną tam, kad įveiktų šį trūkumą. Tačiau rizika yra didesnė tiems, kurie bando vartoti kofeiną, kad perkeltų miegą į kitą dieną [71].
Medikamentų vartojimas. Nuolatinis receptinių vaistų miegui gerinti naudojimas kelia susirūpinimą, nes ilgalaikis jų vartojimas yra susijęs su asmens ir visuomenės sveikata. Ogeil ir kt. (2018), ištyrę medikamentų vartojimo paplitimą budinčių pareigūnų tarpe, nustatė, kad šie vartojo miegą ir budrumą skatinančius vaistus, kurių mieguistumas yra šalutinis poveikis. Miegą ir budrumą skatinančių medikamentų vartojimas buvo susijęs su prastesniais savaiminio miego, su nuovargiu susijusių klaidų, vairavimo efektyvumo rezultatais ir padidėjusiu stresu bei perdegimu. Taip pat miegą ir budrumą skatinančių vaistų vartojimas buvo susijęs su prastesne sveikata ir darbo našumu, padidėjusiu nakties pamainos darbuotojų mieguistumui [72, 73].
Fizinis aktyvumas. Fizinis aktyvumas, padeda gerinti žmogaus sveikatą ir fizinę formą, mažina riziką susirgti įvairiomis lėtinėmis bei onkologinėmis ligomis.
Šiuo metu yra tik keletas mokslinių įrodymų, kad pamainos darbuotojai yra mažiau fiziškai aktyvūs palyginti su ne pamainomis dirbančiais darbuotojais, nes miego kokybės pokyčiai sumažina energijos kiekį, o tai atsispindi fizinėje veikloje. Peplonska ir kt. (2014), tirdami pamainomis
28 dirbančių slaugytojų fizinį aktyvumą, nustatė, kad bendras ir profesinis fizinis aktyvumas buvo žymiai didesnis tarp slaugytojų, dirbančių naktinėmis pamainomis. Tačiau padidėjusį poilsio „neveiklumo” koficientą turėjo naktinės pamainos slaugytojos ir akušerės, palyginti su tik dienomis dirbančiomis moterimis [73]. Schmid ir kt. (2009) teigia, kad po 4 valandų miego trukmės tiriamiesiems pasireiškė žymiai didesnės žemo intensyvumo veiklos ir mažesnės didelio intensyvumo veiklos palyginti su tiriamaisiais po 8 valandų tukmės miego [74].
Miego trūkumo poveikis energijos sąnaudoms taip pat yra prieštaringas ir iki galo neišaiškintas. Nedeltcheva ir kt. (2009) tyrime naudojo dvigubai ženklintą vandenį, kad įrodytų, jog ribotas miegas neturi įtakos 24 valandų energijos sąnaudoms [75]. Tuo tarpu Bosy-Westphal ir kt. nerado miego apribojimo įtakos dienos aktyvumui. Nepaisant to, sutariama, kad darbas reikalaujantis dirbti pamainomis, cirkadinio ritmo sutrikimai gali paaiškinti rezultatus, kad pamainomis dirbantys darbuotojai yra mažiau fiziškai aktyvūs, jiems sunku laikytis fizinio aktyvumo tvarkaraščio nei dirbantiems dienos pamainas [74].
Neabejotinai fizinio aktyvumo intervencijos galėtų pagerinti miego kokybę pamainose dirbantiems darbuotojams dėl nerimo ir depresijos sumažėjimo arba per parą keičiant cirkadinį ritmą. Tačiau stebėtinai mažai yra tyrimų fizinio aktyvumo, miego ir pamaininio darbo srityje. Todėl siūloma nauda, kuria įprastas fizinis aktyvumas gali turėti darbuotojų, dirbančių pamainomis, miego kokybei ir kiekiui, vis dar yra labai spekuliacinė.
Apibendrinant galima teigti, kad miegas yra gyvybiškai svarbus daugelio pagrindinių fiziologinių procesų metu, todėl miego sutrikimas turi didelę neigiamų trumpalaikių ir ilgalaikių padarinių sveikatai sveikiems, taip pat ir turintiems sveikatos sutrikimus asmenims. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad dėl sutrikusio miego ir besikeičiančių pamainų valgymo elgesys yra susijęs su nesubalansuota mityba ir nenormaliais valgymo įpročiais, kurie priklauso nuo darbo pobūdžio, dienos režimo pasirinkimo ir valgymo elgesio. Stebima įtaka sumažėjusiam fiziniam aktyvumui, kuris ilgainiui gali neigiamai paveikti medžiagų apykaitą ir širdies bei kraujagyslių sistemą. Kad sumažinti stresą ir užkirsti kelią mieguistumui bei nuovargiui asmenys gali būti labiau linkę į rūkymą, alkoholio, medikamentų ir stimuliuojančių gėrimų vartojimą.
29
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo etapai ir eiga
Tiriamos imties sudarymas → Anketinė apklausa → Duomenų rinkimas ir duomenų bazės sudarymas → Duomenų pateikimas analizei → Statistinė duomenų analizė → Rezultatų interpretavimas → Išvadų suformulavimas.
2.2. Tyrimo kontingentas
Tyriamąjį kontingentą sudarė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skyriuose ir VšĮ Kauno klinikinės ligoninės filialo P. Mažylio gimdymo namuose dirbantys asmenys. Siekiant užtikrinti kuo įvairesnį ir platesnį pagal darbo specifiką, pobūdį, demografinius rodiklius dirbančiųjų asmenų dalyvavimą, šiam tyrimui pasirinkti Urologijos, Akušerijos – ginekologijos, Psichiatrijos, Intensyvios terapijos, Anesteziologijos, LSMU Šeimos klinikų ir P. Mažylio gimdymo namų medicinos darbuotojai (vadovai, gydytojai, rezidentai, slaugytojos, akušerės, pagalbinis personalas), dirbantys dieninėje (darbas, nuo 7 val. ryto iki 14 val.) ir popietinėje / naktinėje (darbas, nuo 14 val. - 20 val. vakaro ir nuo 20 val. vakaro iki 8 val. ryto) pamainose. Tiriamoji populiacija (N) – 1104 asmenys. Remiantis imties dydžio skaičiavimo formule, apskaičiuota, jog reikalingos imties dydis - 285 respondentai. Apklausa vykdyta 2019 metų kovo – liepos mėnesiais. Medicinos darbuotojams išdalinta 310 anoniminių anketų. Iš viso klausimynus užpildė 299 dirbančiųjų. Į analizę įtrauktos - 293 anketos. Atsako dažnis: 94,51 proc.
Į gyvensenos klausimyną buvo įtrauktas klausimas apie dirbančiųjų darbo laiką, turėjo tris galimus atsakymo variantus, iš kurių reikėjo pasirinkti: „nuo 08.00 - 14.00 val.”, „14.00 - 20.00 val.”, „20.00 - 08.00 val.”. Pagal darbo laiką tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes - dieninę pamainą ir popietinę / naktinę pamainą.
Mokslo tiriamajam darbui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (žr. 1 priedą) ir Kauno klinikų leidimas (žr. 2 priedą).
2.3. Tyrimo metodai
Tyrimo instrumentu pasirinktas vienmomentinės anoniminės anketinės apklausos metodas, naudoti du klausimynai. Miego kokybei vertinti taikytas Pitsburgo miego kokybės klausimynas (angl. Pittsburgh Sleep Quality Index, Buysse et. al., 1989). Tai plačiai klinikinėje praktikoje taikomas savistaba besiremiantis klausimynas, kuris įvertina miego kokybę ir miego sutrikimus
