Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Neringa Janulionytė
BIRŠTONO MOKINIŲ BURNOS BŪKLĖS BEI BURNOS LIGŲ
RIZIKOS VEIKSNIŲ VERTINIMAS
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)
Mokslinė vadovė Doc. dr. Eglė Bendoraitienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)
BIRŠTONO MOKINIŲ BURNOS BŪKLĖS BEI BURNOS LIGŲ
RIZIKOS VEIKSNIŲ VERTINIMAS
Neringa Janulionytė
Mokslinė vadovė: Doc.dr. Eglė Bendoraitienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS, MEDICINOS AKADEMIJA, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra, Kaunas; 2013. p 53
Darbo tikslas: Ištirti ir įvertinti Birštono gimnazijos 8-12 metų mokinių burnos būklę ir higieną; tirtųjų tėvų požiūrį į vaikų burnos sveikatą.
Uždaviniai: Įvertinti 8 – 12 metų vaikų ėduonies paplitimą ir intensyvumą; burnos ertmės higienos būklę; įvertinti tėvų požiūrį į burnos ertmės higieną; įvertinti 8 – 12 metų amžiaus vaikų mitybos įpročius.
Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliktas nuo 2012 metų sausio iki vasario mėnesio pabaigos Birštono miesto gimnazijoje.Viso Birštono gimnazijoje nuo 1 iki 6 klasės mokinių yra 172. Vykdant tyrimą buvo išdalintos 172 anoniminės anketos tėvams (atsako dažnis - 91,8 proc.) ir 172 vaikams (atsako dažnis – 83 proc.). Iš tėvų anketų užpildytų tinkamai buvo 143,o 15 anketų buvo atmestos dėl netinkamo ar nepilno užpildymo. Iš vaikų anketų užpildytų tinkamai ir analizuojamų buvo 143. Apklausoms buvo taikyti klausimynai (vaikams ir tėvams) sudaryti iš kitų tyrėjų sukurtų skalių bei klausimynų, atrenkant tinkamus klausimus. Tėvų klausimyną sudarė 29 klausimai, o vaikų – 15 klausimų bei klinikinės apžiūros schema, kuri buvo parengta pagal PSO (3-5 priedai). Rezultatai. Ėduonis yra labai paplitęs Birštono gimnazijoje tarp 8-12 m. amžiaus vaikų (paplitimas - 79,7 proc.). Susirūpinti reikėtų 8-9 metų vaikų burnos ertmės būkle bei higiena, kadangi jų ėduonies intensyvumo rodikliai yra labai aukšti. Pastebėta, kad iš 53
vaikų, kurie buvo 8-9 metų amžiaus gera burnos ertmės higiena nustatyta 36,1 proc., o patenkinama burnos ertmės higiena – 38,6 proc. Motinų turinčių aukštąjį išsilavinimą šeimos nariai dvigubai dažniau, kas 3 mėnesius, keičia dantų šepetėlį (67 proc.) , nei motinų, kurios turi vidurinį išsilavinimą, kas 6 mėnesius (30,7 proc.). Apklausus respondentes, paaiškėjo, kad iš valgančių mokykloje vaikų genda dantys beveik visiems (88,2 proc.), iš tų, kurie nešasi tik atsineštinį maistą taip pat dižiąjai daugumai genda dantys (75 proc.),o iš vaikų, kurie nesineša į mokyklą jokio maisto taip pat didžiajai daugumai genda dantys (73,5 proc.). Kadangi duomenys yra tik beveik patikimi (p> 0,096) – negalima daryti prielaidos, kad vaikų dantų gedimas priklauso nuo to, kokį maistą valgo mokykloje. Iš pateiktų duomenų, galima teigti, kad vaikų dantų gedimui įtakos turėjo ir pirminiai veiksniai, tokie kaip: nuo kelių metų jiems buvo pradėti valyti dantys, ar valo dantis, ar veda tėvai juo pas odontologą, kokį maistą valgo namuose. Išvados. Pagal gautus rezultatus tarp vaikų dominavo gera arba patenkinama burnos ertmės higiena, kadangi procentinė rezultatų dalis buvo apylygė. Apklausos duomenys parodė,kad iš 143 mokinių, puiki burnos ertmės higiena buvo pas 9 mokinius, kurių dauguma yra 12 metų. Aukštąjį išsilavinimą turinčių motinų vaikams rečiau genda dantys, nei vidurinį išsilavinimą turinčių motinų vaikams, kadangi pastebėta jog aukšąjį išsilavinimą turinčios motinos pradėjo vaikams valyti dantis nuo to laiko, kai išdygo pirmasis dantukas, o vidurinį išsilavinimą turinčios motinos dantis vaikams valė nuo to laiko, kai vaikams buvo 4 metai. Pastebėta, kad kur kas mažiau vaikų ėjo pas odontologą dėl to, kad jiems skaudėjo dantuką iš tų tiriamųjų, kurie valgo vaisius ir daržoves (9,7 proc.) nei, kurie jų nevalgo (25 proc.). Nepaisant to, kad duomenys statistiškai patikimi (p< 0,043), negalima teigti, kad ryšys yra, nes vaikų dantys galėjo gesti ir dėl kitų priežasčių: dantų valymo,lankymosi pas odontologą ir nuo kelių metų pradėti valyti jiems dantys vaikystėje.
Raktiniai žodžiai: burnos ertmės higiena, vaikų burnos ertmės higiena, ėduonies intensyvumas,ėduonis.
SUMMARY
Public health (health ecology)
2UDOFRQGLWLRQDQGPRXWKGLVHDVHDVVHVVPHQWRIULVNIDFWRUVRI%LUãWRQDVVWXGHQWV
Neringa Janulionytė
Scientific supervisor Doc.dr. Eglė Bendoraitienė
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Environmental and Occupational, Kaunas; 2013.p.
Aim of the study: Investigate and evaluate Birštonas gymnasium 8-12 year old pupils oral health and hygiene; researched parents attitude towards children's oral health.
Objectives: To evaluate 8-12 year-old children caries prevalence and severity, oral hygiene status and assess parents' views on oral hygiene; to evaluate 8-12 year old children's eating habits.
Material and methods: The study was conducted from January 2012 to the end of February in Birštonas city high school. In total in Birštonas Gymnasium from 1 to 6th grade there are 172 students. The survey was distributed to 172 anonymous questionnaires to parents (response rate – 91,8%) and 172 students (response rate – 83%). The parent questionnaires were completed correctly 143, while 15 questionnaires were rejected due to improper or incomplete filling. From the children questionnaires 143 were completed appropriately and analyzed. For surveys were used questionnaires (parents and children) who were composed of other researchers developed scales and questionnaires and selecting the right questions. Parental questionnaire consisted of 29 questions and children - 15 questions and clinical examination scheme, which has been prepared in accordance with PSO (annexes 3-5).
Results: Caries is very common in Birštonas gymnasium between 8-12 year old children (spread 79.7 %). Should be concerned 8-9 years old children's oral health and hygiene, because their caries intensity rates are very high. Was noted that of the 53 children good oral hygiene condition had 36.1% and satisfactory oral hygiene – 38.6%. Mothers with higher education, families twice as likely, every 3 months, are changing toothbrush (67 %), than mothers who have secondary education, every 6 months (30.7%). Survey respondents revealed that for school children who eat at school teeth are decaying almost for all (88.2%), from those who eat only home-made food also for the vast majority are decaying teeth (75%) and from children who don’t carry any food to schools also for the vast majority – 73.5%.Since the data is almost reliable (p> 0.096) – it can’t be assumed that children teeth decaying is related to what food they are eating at school. From the data, it can be said, that children's tooth decay was influenced by the primary factors, such as: from age the teeth were started to clean, do they clean teeth at all, do their parents take them to the dentist, what food they are eating at home.
Conclusions. According to the results among children dominated good or satisfactory oral hygiene, because the percentage part of the results was almost equal. From 143 children excellent oral hygiene condition had 9 children, most of which are 12 years old. Mothers with higher education children’s teeth are less decaying, then mother’s with secondary education children, because it was noticed that mother with higher education started to clean teeth for their children from the time when first tooth sprang, while mothers with secondary education started to clean teeth for children only from their 4th birthday. It was noted that fewer children went to the dentist, because they had toothache who eat fruit and vegetables (9.7%) then who don’t eat them at all (25%).Despite that the data is statistically significant (p<0.043), it can’t be said, that connection is, because children tooth decay could be due to other reasons: teeth cleaning, dentist visits and from what age their teeth were started to clean.
PADĖKA
Noriu padėkoti magistrinio darbo vadovei Doc. dr. Eglei Bendoraitienei už geranoriškumą, konsultacijas, kantrybę, paskatinimą, pagalbą bei laiku išsakytas pastabas rašant baigiamąjį magistrinį darbą.
Taip pat nuoširdžiai dėkoju lektoriui Vytautui Skverniui už pagalbą apskaičiuojant statistinius tyrimo duomenis.
TURINYS
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. BURNOS ERTMĖS HIGIENA ... 12
1.1.2. Ėduonies samprata ir atsiradimo priežastys. ... 12
1.1.3. Burnos higienos samprata. ... 16
1.2. MOKSLEIVIŲ BURNOS ERTMĖS SITUACIJA ... 17
1.2.1. Burnos ertmės ligų paplitimas ir intensyvumas tarp moksleivių ... 17
1.2.2. Burnos ertmės ligų prevencinės profilaktinės programos ... 20
2. TYRIMO METODIKA ... 23
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 31
3.1. Dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas. ... 31
3.2. Burnos ertmės higienos būklė. ... 32
3.3. Tėvų požiūris į vaikų burnos ertmės higieną. ... 35
3.4. Tėvų požiūris į vaikų mitybos įpročius. ... 40
IŠVADOS ... 43
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 45
SANTRUMPOS
OHI-S – burnos higienos indeksas PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
KPI – Ėduonies pažeisti, plombuoti ir ištraukti dantys IBH – Individuali burnos higiena
ĮVADAS
Darbo aktualumas. Sveikų dantų išsaugojimas – viena svarbiausių moksleivių sveikatos problemų. (Peterson, 2005).
Dantų ėduonies paplitimas tarp Lietuvos vaikų siekia 98 proc. (S. Milčiuvienė, 2006). Lietuvoje atlikti epidemiologiniai tyrimai parodė, kad 12 metų vaikų dantų ėduonies intensyvumas, išreiškiamas KPI (ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų skaičius, tenkantis vienam individui) indeksu, svyruoja nuo 1,9±2,1 iki 4,5±3,8. Ėduonis dažniausiai pažeidžia dantų paviršiuje esančias vageles ir duobeles. Įvairių šalių mokslininkų duomenimis, šios lokalizacijos ėduonis sudaro 50–88 proc. visų vaikų ir paauglių dantų ėduonies atvejų. Lietuvoje ši tendencija taip pat pastebima: net 69,4. (S. Milčiuvienė, 1999)
V. Vaitkevičienės 2003 m. atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, jog dantų ėduonies paplitimas tarp 5-7 metų amžiaus vaikų vis dar išlieka didelis ir tai sudaro 39,7-90,8 proc. Dantų ėduonies intensyvumas (KPI) šiame amžiaus tarpsnyje siekė 5,00 ir šie rodikliai didėjo didėjant vaikų amžiui (Vaitkevičienė, 2003).
R. Adomaitienė (2005) savo tyrimo Panevėžyje metu nustatė, kad 61 proc. 6 – 10 metų vaikų nuolatinių dantų yra sveiki. Dantų būklės įvertinimo rezultatai rodo, kad 6–10 metų amžiaus vaikams itin reikalinga odontologinių ligų prevencija bei gydymas. Tyrimo metu vertinant vaikų burnos higieną nustatyta, kad dalis tiriamųjų nepakankamai gerai išsivalo dantis: 17 proc.– blogai, 24 proc. – vidutiniškai. Gera burnos ertmės higiena nustatyta 59 proc. vaikų. (R. Adomaitienė, 2005).
Lietuvoje jau nuo 1982 metų vykdomos dantų ėduonies profilaktikos programos 10–14 metų vaikams (S. Milčiuvienė ir kt, 2006)
Bet programos dažnai būna trumpalaikės, netesiamos, nes pritrūksta laiko arba finansavimo. Be to, neįvertinama individuali rizika sirgti dantų ėduonimi ir profilaktikos metodai bei stebėjimo intensyvumas nėra individualizuojami.
Siekiant išvengti dantų ėduonies visose amžiaus grupėse, būtina rūpintis tinkama asmens burnos higiena, mityba, fluoro preparatų naudojimu (D. Kandelman, 1997) Lietuvos sveikatos programoje burnos sveikatos išsaugojimas laikomas vienu iš svarbiausių odontologinės priežiūros uždaviniu, kurio sėkmingas vykdymas duotų nemažą ekonominį poveikį. Programoje nurodoma, kad įgyvendinant numatytus tikslus, didelis dėmesys turi būti skiriamas profilaktikai ir ankstyvajai burnos ligų diagnostikai, kokybiškam šių ligų gydymui ir kramtymo funkcijos atstatymui. Burnos ligų profilaktika – pigiausias būdas užkirsti kelią dantų ėduonies plitimui (Gailienė, 2003)
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas
Ištirti ir įvertinti Birštono gimnazijos (8-12 metų) mokinių burnos būklę, burnos ligų rizikos veiksnius bei tėvų požiūrį į vaikų burnos sveikatą.
Darbo uždaviniai
1. Įvertinti ėduonies paplitimą ir intensyvumą 8-12 metų amžiaus moksleivių tarpe. 2. Įvertinti 8 – 12 metų amžiaus vaikų burnos higienos būklę.
3. Įvertinti tirtųjų tėvų požiūrį į moksleivių burnos ertmės higieną. 4. Įvertinti 8 – 12 metų amžiaus vaikų mitybos įpročius.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. BURNOS ERTMĖS HIGIENADarbo naujumas. Išsivysčiusiose šalyse pastaraisiais dešimtmečiais pagerėjo vaikų ir paauglių dantų sveikata. Gerų rezultatų buvo pasiekta todėl, kad mokyklose buvo taikomos įvairios profilaktikos priemonės, mokyta asmens burnos higienos. (R. Sarmadi ir kt, 2009). Tačiau burnos sveikatos būklė netenkina daugelio gyventojų lūkesčių. Sparčiai tobulėja mokslas ir technologijos burnos sveikatos priežiūros srityje, tačiau burnos ligos vis dar yra plačiai paplitusios. (S. Monajam, 2009)
2007 metais R. Juodvalkienė ir J. Gulbinienė atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, jog visuomenės sveikatos specialistai nedalyvauja burnos ertmės prevencijos programose, retai moko moksleivius burnos ertmės priežiūros ugdymo įstaigose ir retai vertina moksleivių burnos ertmės ir dantų būklę. Visuomenės sveikatos specialistų nuomone, moksleiviai, jų tėvai, pedagogai ir ugdymo įstaigų vadovai pasyviai dalyvauja vykdant burnos ir dantų priežiūros prevencijos programas ugdymo įstaigose. (R. Juodvalkienė ir J. Gulbinienė, 2008).
Taigi, Lietuvoje vaikų dantų ėduonies problema toliau išlieka aktuali be to, trūksta tėvų, pedagogų bei visuomenės sveikatos specialistų bendro požiūrio siekiant rengti prevencines programas, skatinti moksleivius teisingai prižiūrėti dantis.
1.1.2. Ėduonies samprata ir atsiradimo priežastys.
Šiandien dėl netinkamos mitybos, blogos burnos higienos vis daugiau žmonių susiduria su ėduonimi ir kitomis dantų bei juos supančių audinių ligomis.
Viena iš seniausių bei dažniausiai pasitaikančių žmogaus burnos ertmės ligų yra ėduonis. Ėduonies paplitimas kinta priklausomai nuo piliečių gyvenimo įpročių bei kitų veiksnių:
• Higienos,
• Sveikatos apsaugos lygio (A. Pūrienė, 2008. p. 65).
Dantų ėduonis – lėtinė infekcinės kilmės kietųjų danties audinių liga, sukelianti emalio ir dentinio demineralizaciją. (S. Milčiuvienė ir kt, 2002).
Dantų paviršius per dieną pasidengia maisto likučių, nusilupusių burnos gleivinės viršutinio epitelinio sluoksnio ląstelių ir mikrobų mišiniu, kuris sudaro balkšvai pilkos spalvos, sunkiai matomas danties minkštąsias apnašas. Kadangi dantų šepetėliu ne visuomet pavyksta gerai išsivalyti visus dantų paviršius, apnašų , esančių keletą parų ant dantų paviršiaus, mikroorganizmai išskiria toksinus, kurie sukelia dantenų pakitimus, o vėliau ir uždegimus (Milčiuvienė S., Bendoraitienė E., Jasiulaitytė L., 2004).
Dantų apnašos pradeda formuotis praėjus jau 1-2 valandoms po dantų valymo. Jau pirmosios dantų apnašų formavimosi fazės metu, o tiksliau, per 12 valandų, mikroorganizmai pradeda savo „darbą“. Jie sudaro tvirtą angliavandenių karkasą, gerai prisitvirtinusį prie danties paviršiaus. Susidaro pakankamai patvari danties plėvelė. Veikiant bakterijoms (kokams ir laktobakterijoms) pradedama gaminti rūgštis, kuri yra viena iš dantų ėduonies atsiradimo priežasčių. Bakterijos dauginasi, o dantų plėvelė auga ir leidžiasi vis giliau į dantenų duobutę. Tankėjant ir skverbiantis į dantenų duobutes į plokštelės vidų nebepatenka deguonis, todėl skatinamas anaerobinių bakterijų įvairovės vystymasis. Danties plokštelė pereina į antrąją ir trečiąją savo vystymosi fazę. Šioje stadijoje dažniausiai jau būna prasidėjęs dantenų uždegimas. Dantų apnašos susidaro ant visų dantų, bet stabilesnės jų formos dažniau susidaro arčiau didžiųjų seilių laukų (apatinių dantų centrinės grupės liežuvinė dalis). Seilės, kurios yra mineralinių medžiagų, labai teigiamai veikia dantis, o šiuo atveju dantų nesiekia ir labai teigiamai veikia dantų apnašas. Dėl iš seilių gaunamų mineralų apnašos palengva tamsėja ir tankėja, virsta dantų akmenimis, prieš kuriuos dantų šepetukas yra bejėgis. Dažniausiai akmenys atsiranda prie pat dantenų, ties danties kakleliu ir tose vietose, kurios garsėja savo neprieinamumu dantų šepetukams.(M. Rosengber, 2002)
Dantų apnašos skiriamos į minkštąsias dantų apnašas ir dantų akmenis. Minkštąsias dantų apnašas sudaro:
• įgytoji pelikulė, • baltoji medžiaga, • maisto likučiai,
• bakterinis apnašas. (A. Pūrienė, 2008)
Skirtinga apnašo aplinka taip pat nulemia mikroorganizmų rūšių įvairovę. Jeigu apnašui leidžiama netrukdomai kauptis, įvyksta bakterijų proporcijų poslinkis apnašo plėvelės viduje. Jei šviežiame apnaše dominuoja streptokokai ir kiti Gr+ kokai, tai vėliau daugėja GR+ lazdelių, filamentų, o sename apnaše didžiausią mikrofloros dalį sudaro gramneigiami (Gr-) anareobai. (A. Pūrienė, 2008).
Pažymėtina, jog danties apnašo sudėtis ir struktūra skiriasi priklausomai nuo danties paviršiaus, aplinkos veiksnių, cheminės dietos sudėties, ir kitų sąlygų. Dantų apnašų formavimąsi stabdo burnos skalavimas antiseptiniais tirpalais. (A. Pūrienė, 2008).
Karieso etiopatogenezėje yra daug veiksnių, kurie ir lemia demineralizaciją. Pagrindiniai veiksniai yra burnos ertmės mikroflora, mitybos pobūdis, seilės, fluoro kiekis geriamajame vandenyje. Vartojant daug angliavandenių ir esant blogai burnos ertmės higienai, kariesogeniniai mikroorganizmai fiksuojasi pelikulėje, lokalus pH danties emalio paviršiuje pasiekia kritinę ribą -5.0 Tokiam pH esant ilgesnį laiką, pradeda tirpti apatiniai silpniausiose emalio vietose, rūgštis patenka į paviršinį sluoksnį ir demineralizuoja. (S. Milčiuvienė ir kt., 1995. p. 7).
Pažymėtina, jog burnos ertmės ligoms didelės reikšmės turi ne tik tinkama mityba, bet ir fluoro kiekis geriamajame vandenyje (A. Pūrienė, 2008. p. 65).
Dantų ėduonies atsiradimo sąlygos: 1. Dantis
2. Ėduonį sukelianti fluora
3. Substratas. (S. Milčiuvienė ir kt, 2004)
Sumažėjus pH iki 4,5-5,5, jos pasidaro neprisotintos hidroksiapatito, bet persotintos fluorapatito. Dėl to susidaro dantų ėduonies pažeidimai: tirpsta popaviršiniame
sluoksnyje esantis hidroksiapatitas, o paviršiniame emalio sluoksnyje susidaro fluorapatitas. Kai pH pasiekia 6, seilės lieka persotintos ir hidroksiapatito, ir fluorapatito. Paviršinio sluoksnio fluorapatito susidarymas priklasuo nuo F kiekio seilėse. Tačiau esant net labai mažoms F koncentracijoms, burnos ertmės skysčiuose susidaro šis persotinimas fluorapatitu. (S. Milčiuvienė ir kt, 2004. p. 11)
Ėduonies intensyvumas įvairiose pasaulio dalyse skiriasi priklausomai nuo: • Įgimtų populiacijos ypatybių,
• Įpročių,
• Fluoro koncentracijos geriamajame vandenyje,
• Šalies žmonių burnos sveikatos apsaugos lygio. (A. Pūrienė, 2008. p. 65). Taip pat pažymėtina, jog dantų ėduoniui įtakos taip pat turi seilės.
Ėduonies intensyvumą apibūdina kariozinių, plombuotų ir išrautų dantų indeksas. Jis apskaičiuojamas kiekvienam individui suskaičiavus ir sudėjus ėduonies pažeistus, plombuotus ir išrautus dantis. Ėduonies intensyvumas tiriamųjų imtyje apskaičiuojamas sudėjus visų tirimųjų KPI ir padalinus gautą sumą iš jų skaičiaus. (A. Pūrienė, 2008.p. 66).
Ėduonies intensyvumas įvairiose šalyse skirtingas. Pagal PSO ėduonies intensyvumas klasifikuojamas šitaip:
Labai žemas-0-1,0; Žemas – 1,1-2,6; Vidutinis-2,7-4,4; Aukštas – 4,5-6,6;
Labai aukštas nuo 6,7. (A. Pūrienė, 2008. p. 67).
Ėduonies intensyvumas tarp 7-15 metų amžiaus vaikų, Lietuvoje 2001 metais atlikto tyrimo metu duomenimis įvairiuose miestuose ir rajonuose yra skirtingas:
• Klaipėdoje – 1,72, • Vilniuje – 2,12, • Kaune – 3,2,
• Panevėžyje – 4,43. (A. Pūrienė, 2008. p. 67).
Taigi, galima teigti, jog ėduonies intensyvumas šiuo metu yra ypač aktualus didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje lyginant su Šiauliais bei Klaipėdoje jis yra beveik dvigubai didesnis. Tokie rezultatai rodo būtiną ėduonies profilaktiką šiuose miestuose bei efektyvią ėduonies diagnostiką.
1.1.3. Burnos higienos samprata.
Burnos higiena (BH) – tai apnašų šalinimas, valant dantis, mechaniniu būdu suardant mikroorganizmų sankaupas ant dantų bei dantenų paviršių. (A. Pūrienė, 2000).
Labai svarbu asmens burnos higienos išmokyti vaiką dar ikimokykliniame amžiuje, nes tuomet susiformuoja stabilūs įgūdžiai. Jei profilaktiniai mokymai pradedami vykdyti tik mokykliniame amžiuje, net kas penktas vaikas susikuria sau motyvaciją, kodėl jam nebūtina teisingai valyti dantis (A. Zaborskytė, 2003)
Bruno Amrosius ir kt. 2005 metais atliktas tyrimas parodė, kad Švedijoje šiuo metu yra vieni geriausių burnos higienos priežiūros rezultatų. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog net 95 proc. dvylikamečių mergaičių valo dantis kiekvieną dieną (Bruno Amrosius ir kt. 2005).
Skandinavijos šalyse atlikti tyrimai rodo, kad dantys lieka švarūs valant įvairiais metodais, kai valoma 2-3 minutes, o valymui naudojamos pastos ir minkšti dantų šepetėliai. Valymo kokybė tiesiogiai nepriklauso nuo dantų šepetėlio formos, išskyrus vieno dantes šepetėlius, kuriais iš visų pusių apgaubiamas danties paviršius. (I. Balčiūnienė ir kt., 2001).
Dantų valymo šepetėliu tikslas – reguliariai sutrikdyti mikrobinio apnašo „brendimo procesą“. Įprastai dantų šepetėliai turi turi apie 500 – 800 šerelių, tačiau dantų
valymas yra efektyvesnis, kai šerelių skaičius yra didesnis. Susidėvėjęs šepetėlis nebepašalina apnašo, todėl jį būtina keisti nauju. (J. Andruškienė, 2012).
Taip pat reikia nepamiršti, kad reikia valyti ir liežuvį. Dėl liežuvio apnašo atsiranda blogas burnos kvapas ir skonio jutimo sutrikimai. Kasdienis liežuvio valymas sumažina patogeninių bakterijų kiekį ne tik ant liežuvio nugarėlės, bet ir seilėse. (J. Andruškienė, 2012).
1.2. MOKSLEIVIŲ BURNOS ERTMĖS SITUACIJA
1.2.1. Burnos ertmės ligų paplitimas ir intensyvumas tarp moksleiviųDantų ėduonis – viena labiausiai paplitusių burnos ligų, pažeidžiančių vaikų kramtomąjį aparatą. Ši liga būdinga visiems vaikų amžiaus tarpsniams ir yra neatsiejama nuo bendrosios organizmo būklės. Vaikų burnos ligos, ypač ėduonis, paplitusios visame pasaulyje, tačiau jų intensyvumas įvairiose populiacijose skiriasi. (A. Sheiham, 1997)
Vaikų ėduonis Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose pasiskirstęs netolygiai: 60-80 proc. ėduonies turi 20 proc. vaikų. Jungtinėse Amerikos Valstijose 50 proc. dvylikamečių kariesu neserga. Tačiau jau 85 proc. septyniolikmečių turi vieną ar daugiau kariozinių pažeidimų. (A. Pūrienė, 2008. p. 65-66).
Ėduonies paplitimas ir intensyvumas įvairiose šalyse skirtingi. Ten, kur yra įdiegtos profilaktikos programos, aukštesnis pragyvenimo lygis, šie rodikliai mažesni ir skiriasi nuo tų šalių, kur gyvenimo sąlygos blogesnės ir dantų priežiūrai neskiriama pakankamai dėmesio. Nors Lietuvoje vykdomos įvairios vaikų burnos ertmės sveikatos gerinimo programos, vaikų dantų ėduonis lieka viena iš labiausiai paplitusių ligų. (D. Drungilienė, 2011).
Pastaruoju metu yra trys odontologinių ligų epidemiologijos, ypač karieso tendencijos:
1. Karieso paplitimo intencyvumo mažejimas isivysčiusiose šalyse (Jav, Skandinavijos šalyse, Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje ir kt);
2. Karieso paplitimo ir intensyvumo didėjimas besivystančiose šalyse (Azijos, Afrikos, Lotynų amerikos šalyse);
3. Karieso paplitimas ir intensyvumas nekinta buvusiose socialistinėse šalyse (TSRS, Lenkija, Bulgarija, Vengrija ir kt) ( S. Milčiuvienė, L. Jasulaitytė, 1999. p. 9)
Tuo tarpu Lietuvos gyventojų burnos sveikata yra bloga, dantų ėduonies ir periodontito paplitimas tarp suaugusiųjų siekia 100 procentų. 3,6-5,2 proc. žmonių iki 34 metų periodontas sveikas, 8,13-12 proc. serga gingvitu ir periodontitu. (A. Pūrienė, 2008. p. 110).
Karieso paplitimas Lietuvoje yra nuo 60 iki 98-99 proc. (S. Milčiuvienė, L. Jasulaitytė, 1999. p. 10)
Lietuvos statistikos informacijos centro duomenimis, dantų ėduonies paplitimas tarp penkiolikmečių siekia 84 ir daugiau procentų, o suaugusiųjų žmonių – net 99,5%. (Lietuvos statistikos informacinis centras, 2008).
Lietuvoje tik nuo 1991 metų buvo galima laisvai įsigyti dantų pastos su fluoru. Todėl tik dabar pradedama stebėti ėduonies paplitimo mažėjimo tendencijas. (A. Pūrienė, 2008. P. 66)
1998 metais atliktas V. Mačiulskienės tyrimas atskleidė, jog skaičiuojant ne tik kariozines ertmes, bet ir dėmes, nustatyta, kad 99,7 proc. 12 metų vaikų Kaune turi bent vieną ėduonies pažeistą ar plombuotą danties paviršių. (A. Pūrienė, 2008. p. 66).
Zaborskytė A. ir E. Bendoraitienė 2003 metais atliko tyrimą „Kauno miesto moksleivių burnos būklės ir odontologinės pagalbos analizė“, kurio duomenys parodė, kad mokyklinio amžiaus vaikų burnos ertmės sveikata nėra gera. Išanalizavus rezultatus nustatyta, kad dantų ėduonies paplitimas didėja su vaikų amžiumi: nuo 20,6 proc. tarp septynmečių iki 95,9 proc. tarp penkiolikmečių. (A. Zaborskytė, E. Bendoraitienė, 2003)
2005 metais V. Vaitkevičienė ir kt. atliko tyrimą, kurio metu buvo siekiama nustatyti Kauno miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų burnos higieną ir jų tėvų požiūrį į vaikų burnos sveikatą. Tyrimo rezultatai parodė, jog teisingų burnos higienos įgūdžių neturėjo 41,0 proc. apklaustų tėvų. Jie stokojo žinių apie burnos ertmės priežiūrą, nepakankamą dėmesį jie skyrė vaikų burnos sveikatai (tik 14,0 proc. tėvų kontroliavo vaikų burnos higieną, 5 proc. – pradėjo valyti vaikams dantis vos jiems išdygus, 21,2
proc. – reguliariai vedė savo vaikus profilaktiškai tikrinti, o 31,7 proc. vaikų pirmą kartą lankėsi pas odontologą dėl danties skausmo). (V. Vaitkevičienė ir kt., 2005)
Tuo tarpu 2006 metais S. Mičiuvienė ir kt. atliko tyrimą „Kauno miesto moksleivių burnos būklės ir odontologinės pagalbos analizė“, kurio metu siekė išsiaiškinti Kauno moksleivių burnos būklę. Tyrimo metu paaiškėjo, jog vaikų dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas didėja su amžiumi. Kauno mieste paplitimas nuo 20,6 proc. tarp septynmečių išauga iki 95,9 proc. tarp penkiolikamečių. Septynmečiams moksleiviams nuolatiniai dantys pažeisti dantų ėduonies, plombuoti reikia daugiau kaip pusę pažeistų krūminių dantų paviršių. Dantų gydymo reikia daugiau kaip trečdaliui dvylikamečių ir penkiolikamečių moksleivių. Didžiausią procentą plombų sudaro plombos kramtomuosiuose (51,5–76,25 proc.) ir kontaktiniuose paviršiuose (16,5–31,5 proc.). Kiek daugiau kaip pusė (52,5 proc.) plombų kokybiškos. Tačiau 47,5 proc. plombų reikia keisti dėl įvairių priežasčių (spalvos neatitikimo, nesuformuotų kontaktinių taškų, nepakankamos dantų anatominės restauracijos, antrinio ėduonies ir kt.) (S. Milčiuvienė ir kt, 2006)
K. Saldūnaitė ir kt. 2007 – 2008 metais atliko tyrimą, kurio metu dalyvavo 2397 trijų amžiaus grupių moksleiviai iš dešimties Lietuvos apskričių. Tyrimo metu paaiškėjo, jog 7–12 metų moksleivių nuolatinių dantų pažeidimas ėduonimi tebėra didelis (nuo 20,4 iki 66,9 proc. skirtingose amžiaus grupėse). Dažniausiai pažeidžiami nuolatinių krūminių dantų kramtomieji paviršiai (nuo 19,6 iki 64,4 proc.). Šių paviršių apsaugai Lietuvoje naudojamos silantinės medžiagos, tačiau tik 42,9 proc. tirtų moksleivių turi nors po vieną silantais padengtą dantį.(K. Saldūnaitė ir kt., 2010)
Tuo tarpu 2010 metais D. Dringilienė ir kt. atliko vienmomentinį klinikinį tyrimą. Tyrime dalyvavo 253 moksleiviai 12 – 15 metų amžiaus iš Joniškio rajono mokyklų, kuriems vertinta burnos būklė. Tyrimo rezultatai parodė didelį mokyklinio amžiaus vaikų dantų karieso paplitimą ir intensyvumą. Ėduonies paplitimas ir intensyvumas tarp 12-15 metų moksleivių didėjo su amžiumi: paplitimas 12 metų moksleivių grupėje siekė -89,8 proc., 15 metų- 96 proc. Didžiausias ėduonies intensyvumas (KPI=5,9) tarp moksleivių stebėtas 15 metų moksleivių grupėje, mažiausias (KPI=3,8) - 12 m. vaikų grupėje. Ėduonies intensyvumas reikšmingai priklausė nuo moksleivių amžiaus, lyties ir
gyvenamosios vietos. Didesnis ėduonies intensyvumas stebėtas tarp berniukų bei moksleivių iš kaimo vietovių. (D. Drunglienė ir kt., 2011).
Amerikos vaikų odontologijos akademija paauglius vertina kaip pacientus, turinčius ypatingų dantų gydymo reikmių, nes paauglystės laikotarpiu: ženkliai didėja ėduonies paplitimas ir intensyvumas; daugėja periodonto ligų; dažnai reikalingas sudėtingas kompleksinis ortodontinis ir restauracinis gydymas; paplitusi dantų gydymo baimė. (A. Pūrienė, 2008. P. 525)
Ėduonies profilaktikai labai svarbu maisto sudėtis, savybės ir mitybos rėžimas, todėl rekomenduojami maisto produktai, turintys mažai cukraus patariama rečiau vartoti rafinuoto cukraus, saldžių saldumynų, saldainių. (A. Pūrienė, 2008. p. 91).
1.2.2. Burnos ertmės ligų prevencinės profilaktinės programos
Viena iš sričių, kuriose efektyviai galima mažinti sergamumą, įgyvendinant profilaktiką, yra burnos sveikata, kurios išsaugojimas – itin svarbus odontologinės priežiūros uždavinių. Profilaktika – tai kompleksinė valstybinių higienos, medicinos, socialinių priemonių sistema, skirta asmens ir visuomenės sveikatai išsaugoti ir neleisti atsirasti ligoms. Šiuolaikinė odontologija neįsivaizduojama be burnos ligų profilaktikos. (A. Sakalauskienė, 2008).
Profilaktinėmis programomis siekiama sutaupyti lėšų, skirtų dantims gydyti. Vakarų Europos šalyse ir JAV profilaktika 30–40 kartų pigesnė nei gydymas1. Paskaičiuota, kad Lietuvoje odontologinės profilaktikos priemonės kainuoja 10–15 kartų pigiau nei gydymas2.
Pirminė profilaktika - socialinių, medicinos, higienos, aiškinamųjų priemonių
sistema, skirta rizikos veiksniams panaikinti, organizmo atsparumui didinti, aplinkos
1 Milčiuvienė S., Matulaitienė Ž, Narbutaitė J., Vaitkevičienė V., Bendoraitienė E., Timofejeva I. Kauno
miesto moksleivių burnos būklės ir odontologinės pagalbos analizė // Medicina (Kaunas) 2006; 42(5)
2 Balčiūnienė I. Metmenys dėl stomatologijos paslaugų finansavimo. (Financing of dental care.)
veiksniams, galintiems sukelti ligą, silpninti. Pagrindiniai ėduonies profilaktikos uždaviniai: sudaryti visaverčių danties audinių formavimosi ir mineralizacijos sąlygas; naikinti ėduoniui palankią būklę burnos ertmėje; sudaryti danties audinių subrendimo sąlygas antrinei mineralizacijai, jas skatinti.
Antrinė profilaktika – tai ankstyvosios diagnostikos ir gydymo priemonių sistema,
kuria numatoma ėduonies ir jos komplikacijų – pulpitų, apydančio ligų – ankstyvoji diagnostika ir gydymas.
Tretinė profilaktika – tai dantų funkcijos atkūrimas, reabilitacija (S. Milčiuvienė ir
kt., 2004).
Vykdant proftilaktikos programas labai svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas tarp burnos higienistų ir gydytojų odontologų, mokytojų, socialinių darbuotojų ir kitų sveikatos apsaugos priežiūros darbuotojų. Visavertiškas bendradarbiavimas tarp programos vykdytojų padeda pasiekti ne tik burnos sveikatos, bet ir apskritai būrnės būklės gerinimo. (Ch. N. Nathe, 2010).
Daugumos vaikų burnos ligų galima išvengti, tačiau mokytojai ir vaikų tėvai skundžiasi burnos higienos žinių stoka. Profilaktinių programų įgyvendinimą apsunkina nepakankamas odontologinių paslaugų prieinamumas finansiniu ir geografiniu požiūriu, nekontroliuojama prekyba nesveikais užkandžiais mokyklose ir vaisių bei daržovių stoka moksleivių mitybos racione (S. Y. L. Kwan, P. E. C. M. Petersen, Pine, A. Borutta, 2005).
Lietuvos mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai yra atsakingi už mokinių sveikatos priežiūrą ir sveikatos išsaugojimo principų mokymą. Būtent mokymas yra kasdienės visuomenės svaikatos specialistų veiklos dalis. Mokymo procese labai svarbų vaidmenį atlieka mokinių tėvai. Komandos, kurios tikslas būtų išsaugoti sveikus moksleivių dantis, nariais turėtų tapti gydytojai odontologai, burnos higienistai, visuomenės sveikatos specialistai ir moksleivių tėvai. Tačiau visuomenės sveikatos specialistai pasigenda aktyvaus tėvų dalyvavimo vaikų dantų išsaugojimo programose. (R. Juodvalkienė, I. Gulbinienė, 2008).
Vaikų odontologiniuose kabinetuose aparatūra iki šiol nemoderni (kai kur tokie kabinetai visiškai naikinami), geroms plombinėms medžiagoms įsigyti neskiriama
pakankamai lėšų. Vaikų dantų ortodontinis gydymas labai brangus, o protezavimui nėra tinkamų medžiagų bei sąlygų. Be to, dirba tik apie 6 proc. gydytojų odontologų, taigi jie yra nepajėgūs išgydyti visus vaikus. (V. Vaitkevičienė, 2005).
Pastebima, jog Lietuvoje vykdomos dantų ėduonies profilaktikos programos padėjo stabilizuoti vaikų dantų ėduonies paplitimą tose vietovėse, kur jos buvo įdiegtos. (Z. Kontrimienė ir kt., 2004).
Taigi, siekiant efektyvių proftilaktikos priemonių įgyvendinimo rezultatų, svarbu gerinti odontologijos kabinetų būklę, skatinti bendradarbiavimą tarp mokyklos ir privačių įstaigų odontologų.
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimas buvo atliktas nuo 2012 metų sausio iki vasario mėnesio pabaigos Birštono miesto gimnazijoje. Anketos buvo pradėtos dalinti gavus Birštono gimnazijos direktoriaus leidimą. Anketos buvo išdalintos ir grįžo su atsakymais per dvi savaites. Prieš įteikiant anketas, tiriamosios grupės buvo supažindintos su apklausos tikslais, paaiškinta, kad apklausa yra anoniminė. Tyrimui gautas Bioetikos komiteto leidimas (1 priedas) ir rašytinis vaikų tėvų sutikimas (6 priedas). Tyrimo metu, anoniminio anketavimo būdu buvo apklausiami 8-12 metų amžiaus mokiniai bei jų tėvai.
2.1 Tiriamųjų kontingentas
Tyrime dalyvavo 143 Birštono gimnazijos mokyklinio amžiaus vaikai (nuo 2 iki 6 klasės imtinai) ir 143 jų tėvai. Iš viso išdalinta 172 anketos tėvams ir vaikams,iš tėvų surinktos 158 anketos (91,8 proc.); iš vaikų surinktos 143 anketos (83 proc.). Tinkamai užpildytos ir analizuotos 143 tėvų anketos (83,1 proc.) ir 143 vaikų anketos (83 proc.).
Tyrime dalyvavusių tėvų pasiskirstymas pateikiamas pirmoje, skritulinėje diagramoje (2.1 pav.).
tik mama 96% tik tėvas
4%
Atliekant tyrimo analizę, daugiau dėmesio buvo skirta motinos išsilavinimui, kadangi motina vaiko gyvenime yra svarbiausias žmogus ir vaikas jau nuo mažų dienų stengiasi sekti jos pavyzdžiu. Analizuojant duomenis buvo ieškoma sąsajų tarp motinos išsilavinimo ir vaiko dantų priežiūros bei mitybos. Taip pat siekiama išsiaiškinti ar motinos išsilavinimas turi įtakos jos pačios burnos priežiūrai (2.2 pav.).
35,7 2,8 39,9 30,8 29,4 62 0 10 20 30 40 50 60 70
Vidurinis Aukštasis Neatsakė
pr
oc
. Motina
Tėvas
2.2 pav. Tėvų skirstymas pagal išsilavinimą (proc.)
Vidutinis vaikų amžius buvo 10 metų. Amžiaus ribos – 8-12 metų. Dauguma tiriamųjų (37,1 proc.) buvo 8-9 m. amžiaus (2.1 lentelė).
2.1 lentelė. Vaikų,dalyvavusių tyrime,pasiskirstymas pagal amžių ir lytį
Amžius Ištirta
Iš viso Berniukai Mergaitės
Skaičius Proc. Skaičius Proc. Skaičius Proc. 8 metai 12 17,6 12 16 24 33,6 9 metai 15 22,1 14 18,7 29 40,8 10 metų 16 23,5 14 18,7 30 42,2 11 metų 9 13,2 13 17,3 22 30,5 12 metų 16 23,5 22 29,3 38 52,8 Iš viso 68 75 143
Vidutinis tėvų amžius buvo: tėvų ~ 40 metų, o motinų ~ 38 metus. Daugiausiai respondenčių buvo turinčios aukštąjį išsilavinimą (63,3 proc.). Tėvų, kurie turėjo aukštąjį išsilavinimą buvo mažiau (43,6 proc.).
2.2. Tyrimo klausimynai
Tyrimo metu buvo naudotas anoniminės anketinės apklausos metodas tiek tėvams, tiek vaikams. Apklausoms buvo taikyti klausimynai (vaikams ir tėvams) sudaryti iš kitų tyrėjų sukurtų skalių bei klausimynų, atrenkant tinkamus klausimus. Tėvų klausimyną sudarė 29 klausimai, o vaikų – 15 klausimų bei klinikinės apžiūros schema, kuri buvo parengta pagal PSO (3-5 priedai). Anketos pildymo trukmė – nuo 10 iki 15 min.
I tėvų klausimyną buvo įtraukiami klausimai apie motinų bei tėvų išsilavinimą; profesiją; nuo kelių metų pradėjo vaikui valyti dantis; ar vaikas dažnai valgo vaisius,daržoves, saldainius,šokoladą ir ar dažnai geria gazuotus gėrimus; ar valo vaikui dantis ar vaikas valosi pats.
Į vaikų klausimyną buvo įtraukti klausimai tokie kaip ar dantis valosi pats, kada išmoko valytis dantis, kaip dažnai valosi dantis, ar žino kaip taisyklingai reikia valytis dantis, ar yra lankęsis pas odontologą ir dėl kokios priežasties lankėsi, kaip dažnai lankosi pas odontologą bei ar valgo vaisiu,daržoves; ar geria gazuotus gėrimus; ar valgo saldumynus.
Nedidelė dalis anketos klausimų buvo atviro tipo (gimimo data,amžius metais,apsilankymų pas odontologą skaičius,cukraus kiekis dedamas į puodelį kavos ar arbatos). Visi kiti klausimai buvo uždaro tipo.
Vaikų mitybos vertinimas
Į tėvų anketą buvo įtraukti klausimai apie dedamų šaukštelių cukraus į kavą/arbatą skaičių, ar dažnai perka vaikams gazuotus gėrimus, kokius dažniausiai vaikas nešasi užkandžius į mokyklą. Tiriamieji turėjo nurodyti ar dažnai jų vaikas namuose geria ir valgo: vaisius,daržoves,pyragaičius, gazuotus gėrimus, bulvių traškučius, greito maisto produktus bei saldainius, šokoladą. Galimi atsakymų variantai buvo tokie: „niekada“,
„rečiau nei kartą per savaitę“, „kartą per savaitę“, „2-4 dienas per sav.“, „5-6 dienas per sav.“, „kasdien, kartą per dieną“ ir „kasdien, kelis kartus per dieną“.
Į vaikų anketą buvo įtraukti klausimai ar valgo vaisius ir daržoves, ar geria gazuotus gėrimus ir ar valgo saldumynus. Į minėtus klausimus galimi atsakymų variantai buvo tokie: „taip“, „ne“.
Tėvų požiūris į burnos ertmės higieną
Į tėvų anketą buvo įtraukti tokie klausimai kaip: kaip dažnai valosi dantis šepetėliu ir pasta (galimi atsakymų variantai – „kelis kartus per dieną“, „vieną kartą per dieną“, „rečiau nei kartą per savaitę“, „retai arba niekada“); kada ryte valosi dantis (galimi atsakymų variantai – „prieš pusryčius“, „po pusryčių“, „nevalau“); ar suvalgę saldumynų išskalauja burną (galimi atsakymai – „taip,visada“, „kai kada“, „niekada“); ar lankosi pas odontologą (galimi atsakymai – „taip, lankomės“, „lankomės kas pusmetį“, „lankomės kas metai“, „lankomės tik tuo atveju, kai skauda“, „nesilankom“); nuo kelių metų pradėjo vaikui valyti dantis (galimi atsakymai – „kai išdygo pirmasis dantukas“, „nuo 1 metų“, „nuo 2 metų“, „nuo 3 metų“, „nuo 4 metų“, „visai nevelėme“); ar vaikas noriai valosi dantis („taip“, „ne“); ar vaikui genda dantys (galimi atsakymai – „ne“, „taip,nuo ... metų“); ar reikėjo vaiką vesti pas odontologą dėl danties skausmo (galimi atsakymai – „taip“, „ne“); ar veda vaiką pas odontologą profilaktiškai pasitikrinti (galimi atsakymai – „reguliariai, kelis kartus per metus“, „reguliariai, kas metai“, „kas 2-3 metai“, „nė karto nevedėme“); ar vaikas pats valosi dantis ar valo tėvai (galimi atsakymai – „valosi pats“, „valo tėvai“). Šie klausimai buvo sudarinėjami remiantis „Tėvų apklausos anketa“, Habil.dr. A.Zaborskis ir kt., 1998 .
Vaikų burnos ertmės higienos būklės vertinimas.
Vaikų anketoje buvo tokie klausimai kaip: ar dantis valosi pats (galimi atsakymų variantai buvo – „taip“, „ne“); kada išmoko valytis dantis (galimi atsakymai – „prieš pradedant lankyti mokyklą“, „pradėjus lankyti mokyklą“); kaip dažnai valosi dantis (galimi atsakymai – „2 k. per dieną“, „1 k. per dieną “, „ne kiekvieną dieną“, „nesivalau“); ar žino kaip taisyklingai reikia valytis dantis („taip“, „ne“); ar yra lankęsis pas odontologą (galimi atsakymai – „taip“, „ne“); dėl kokios priežasties lankėsi pas
odontologą (galimi atsakymai – „nes skaudėjo dantį“, „pasitikrinti ar visi dantys sveiki“, „kita...“); kaip dažnai lankosi pas odontologą (galimi atsakymai – „kelis kartus per metus“, „kiekvieną mėnesį“, „kartą per metus“, „nesilankau“). Vaikų anoniminiam anketavimui klausimai buvo sudarinėjami remiantis „Tarptautinė moksleivių sveikatos ir gyvensenos apklausa. Devintos klasės moksleiviams“, Prof. dr. A. Zaborskis, 2006.
Taip pat buvo sudaryta klinikinio tyrimo anketa pagal PSO, kurios pagalba buvo vertinama vaikų burnos ertmės būklė ir žymimi sveiki, sugedę, plombuoti, silantuoti, pašalinti dantys (5 priedas).
Tyrimas buvo atliekamas naudojant veidrodėlį,zondą.Dantys tikrinti natūralioje dienos šviesoje, todėl visiems tyrimams stengtasi parinkti vienodą dienos laiką. Patikrą atliko tas pats asmuo. Tyrimo duomenys registruojami anketoje, parengtoje pagal PSO rekomendacijas. Per pirmąjį tyrimo etapą atliekant objektyvų burnos ertmės higienos vertinimą, kiekvienam vaikui nustatytas supaprastintas burnos ertmės higienos indeksas pagal Green-Vermillion (OHI-S). Indeksas apskaičiuojamas nudažius šešis dantis specialiuoju dažo tirpalu fuksinu . Taikant šį indeksą, nustatomos minkštosios ir kietosios apnašos. Tiriami dantys ir paviršiai. Vertinami 16 d., 11 d., 26 d., 31 d. prianginiai paviršiai ir 36 d. bei 46 d. liežuviniai paviršiai (2.2 lentelė). Tiriami visiškai išdygę dantys. Jei nėra pirmo krūminio danties ar jis su dirbtiniu vainikėliu – tada vertinamas antrasis krūminio danties paviršius. Kai nėra centrinio kandžio, vertinamas kitos pusės centrinis kandis (A. Pūrienė, 2008 p. 155-156).
2.2 lentelė. Dantų bei jų paviršių schema vertinant OHI-S
16 11 26
46 31 36
Burnos higienos būklė vertinama sudėjus gautus balus ir padalijus iš tirtų dantų skaičiaus:
Didžiausias balas yra 3, jei tiriamos tik minkštosios apnašos; didžiausias balas 6, jei tiriamos ir kietosios apnašos.
Remiantis gautais duomenimis, vertinama burnos ertmės higieną: 0-1 balo – gera burnos higiena;
1,1–2,0 balo – patenkinama burnos higiena; 2,1-6,0 – bloga burnos higiena.
2.3 lentelė. Duomenų vertinimas balais
Balai Apnašos
0 Nėra apnašų
1 Apnašos dengia ne daugiau kaip trečdalį danties paviršiaus
2 Apnašos dengia vieną du trečdalius danties paviršiaus
3 Apnašos dengia daugiau kaip du trečdalius danties paviršiaus
Buvo vertinamas dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas pagal KPI-d ir kpi-p indeksą (plombuotų, išrautų ir ėduonies pažeistų dantų skaičių, tenkantį vienam vaikui).
Objektyvaus tyrimo metu buvo vertinamas dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas pagal KPI-d ir kpi-p indeksą (plombuotų, išrautų ir ėduonies pažeistų dantų skaičių, tenkantį vienam vaikui). Remiantis gautais duomenimis, analizuojamas ėduonies intensyvumas bei paplitimas. Remiantis PSO (Pasaulio Sveikatos Organizacija), nustatomas toks ėduonies intensyvumas (2.4 lentelė) :
2.4 lentelė. Ėduonies intensyvumo rodikliai pagal PSO
Ėduonies intensyvumas KPI-D
Labai mažas Mažas Vidutinis Didelis Labai didelis 0-1,0 1,1-2,6 2,7-4,4 4,5-6,6 Daugiau kaip 6,7
Ėduonies paplitimas vertinamas sudėjus ėduonimi sergančių žmonių skaičių, padalinus iš tirtų žmonių skaičiaus bei padauginus iš 100 proc.:
Ėduonimi sergančių žmonių skaičius
Tirtų žmonių skaičius x 100 %
Gautais objektyvaus tyrimo duomenimis remiantis buvo apskaičiuojami ir KPI vidurkiai pagal amžiaus grupes – individualių reikšmių KPI suma yra padalinama iš tirtųjų skaičiaus:
Individualių reikšmių KPI reikšmių suma
Hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo lygus 0,05. Hipotezės apie lygybę buvo atmetamos (skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, patikimais), kai paketo apskaičiuotoji p reikšmė neviršijo 0,05. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05 (V. Čekanavičius ir kt., 2002. p. 268).
2.3. Statistinis duomenų vertinimas.
Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 15.0. Hipotezės apie dviejų požymių nepriklausomumą buvo tikrinamos naudojant chi kvadrato (χ2) kriterijų (V. Čekanavičius ir kt., 2000. p. 239). Hipotezė apie dviejų nepriklausomų imčių vidurkių lygybę buvo tikrinama naudojant Mano-Vitnio kriterijų.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas.
Kaip matome 3.1 paveiksle, ėduonies paplitimas Birštono gimnazijoje tarp 8-12 metų moksleivių yra gana didelis, nes 79,7 proc. tirtųjų rastas bent vienas sugedęs dantis ir tik 20,3 proc.tirtųjų moksleivių buvo sveiki visi dantys ( 3.1 pav.).
79,7
20,3 bent vienas sugedęs
visi sveiki ėduonies paplitimas
3. 1 pav. Ėduonies paplitimas tarp Birštono gimnazijos 8-12 metų amžiaus moksleivių (procentais)
Analizuojant 3.2 paveikslą, galime pastebėti, kad labiausiai susirūpinti reikėtų 8-9 metų vaikų burnos ertmės būkle bei higiena, kadangi šioje amžiaus grupėje ėduonies intensyvumas yra didžiausias. Intensyvumas 8-9 metų amžiaus grupėje išlieka didžiausias, nes šiam amžiaus tarpnsiui būdingas mišrus sąkandis ir dar būna išlikę daug kariozinių dantų (3.2 pav.).
F=35,832; lls=2, p<0,001; *,**p<0,001
3. 2 pav. Tirtų vaikų ėduonies intensyvumo vidurkiai, atsižvelgiant į amžiaus grupes
3.2. Burnos ertmės higienos būklė.
Ištyrus vaikų ertmės būklę, buvo nustatytas burnos higienos indeksas pagal kurį galima spręsti, kokia vaiko burnos higiena. Lyginant amžiaus grupes, pastebėta, kad puiki burnos ertmės higiena yra 4,9 proc. tirtųjų 12-13 metų amžiaus moksleivių tarpe ir tik 1,4 proc. 8-9 metų amžiaus moksleivių tarpe. Pagrinde dominavo gera ir patenkinama burnos higiena. Duomenys statistiškai reikšmingi ir patikimi (p=0,03) (3.3 pav.).
1,4 4,9 14 13,2 18,9 22,4 7,7 1,4 0,7 15,4 0 5 10 15 20 25
8-9 metai 10-11 metų 12-13 metų
Amžius
p
ro
c.
puiki burnos higiena gera burnos higiena patenkinama burnos higiena bloga burnos higiena
x2= 20,083, lls = 6, p= 0,03
bent vienas sugedęs visi sveiki kpi paplitimas 90 85 80 75 70 65 60 55 50 45 40 35 30 25 20 15 10 Procent ai 87,7 12,3 71,4 28,6 patenkinama/bloga burnos higiena puiki/gera burnos higiena OHI-S * * x2= 5,831; lls = 1; *p=0,016
3. 4 pav. Tirtų vaikų ėduonies procentinio paplitimo pasikirstymas, atsižvelgiant į OHI-S
Iš 3.4 paveikslo matyti, kad mūsų tyrime burnos ertmės higiena neturi įtakos vaikų dantų ėduonies paplitimui. Pastebėta, jog tarp tirtųjų 8-12 metų amžiaus moksleivių, kurių burnos higiena buvo patenkinama arba bloga paplitimas buvo 87,7 proc., o tuo tarpu tarp moksleivių, kurių burnos higiena puiki arba gera, paplitimas yra 71,4 proc. Duomenys statistiškai patikimi ir reikšmingi (p=0,016) (3.4 pav.)
Analizuojant duomenis buvo ieškotas ryšys tarp ėduonies intensyvumoatsižvelgiant į burnos higieną (OHI-S). Lyginant abi moksleivių grupes tiek puikios/geros burnos higienos, tiek patenkinamos/ blogos burnos higienos – mano darbe nepastebėta, kad ėduonies intensyvumas priklauso nuo burnos higienos nors duomenys yra statistiškai beveik patikimi (p=0,006) (3.5 pav.).
patenkinama/bloga burnos higiena puiki/gera burnos higiena
OHI-S 6 5,5 5 4,5 4 3,5 3 2,5 2 1,5 1 0,5 0 kpi int ens yvum o vi dur kis ir 95 pr oc. P I 2,96(3,15)* 4,47(3,3)* F=4,267 ; lls=3, p= 0,006
3.5 pav. Tirtų vaikų ėduonies intensyvumo vidurkiai, atsižvelgiant į OHI-S
Vaikų anoniminio anketavimo būdu buvo siekta rasti ryšį tarp valymosi dantų dažnumo bei lyties. Išanalizavus duomenis, kaip matosi 3.6 paveiksle, pastebėta, kad mergaitės kur kas dažniau per dieną valosi dantis (64 proc.) nei berniukai (44,1 proc.), o vieną kartą per dieną valosi daugiau berniukų (51,5 proc.) nei mergaičių (33,3). Taip pat analizuojant duomenis buvo pastebėta, jog dantis valosi ne kiekvieną dieną apylygis skaičius berniukų ir mergaičių – 4,4 proc. ir 2,7 proc.. Išanalizavus duomenis, galima teigti, kad mergaitės valosi dantis kur kas dažniau nei berniukai, nes jos yra stropesnės. Duomenys statistiškai reikšmingi ir patikimi (p=0,05) (3.6 pav.).
51,5 33,3 44,1 64 4,4 2,7 0 10 20 30 40 50 60 70 Berniukas Mergaitė Lytis p ro
c. Vieną kartą per dieną
2 ir dažniau kartų Ne kiekvieną dieną
x2= 5,691, lls = 2, p = 0,05
Apklausus respondentus, anoniminio anketavimo metu buvo klausiama dėl kokios priežasties ir kaip dažnai lankosi pas odontologą, pastebėta, kad iš besilankančių pas odontologą dėl to, kad skaudėjo dantuką, dvigubai daugiau vaikų, net 66,7 proc., lankėsi pas odontologą kelis kartus per metus. Profilaktiškai pasitikrinti dantis taip pat ėjo didesnė dalis vaikų, kurie pas odontologą lankėsi kelis kartus per metus (59,5 proc.). Iš tų vaikų, kurie lankėsi pas odontologą dėl danties plombavimo, besilankančių pas odontologą kelis kartus per metus buvo kur kas daugiau (80,5 proc.), nei besilankančių tik kartą per metus (19,5 proc.).
66,7 59,5 80,5 33,3 40,5 19,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Nes skaudėjo
dantuką Pasitikrinti ar visidantukai sveiki
Plombuoti Priežastis dėl kurios lankėsi pas odontologą
pr
oc
. Kelis kartus per metus
Kartą per metus
x2= 6,010, lls = 2, p = 0,05
3. 7 pav. Priežasties dėl kurios lankėsi ir kelis kartus lankėsi pas odontologą ryšys (proc.)
Todėl galima daryti prielaidą, kad nepaisant to, kaip dažnai vaikai lankosi pas odontologą, beveik visiems 8-12 metų amžiaus moksleiviams dantys vistiek genda. Duomenys statistiškai reikšmingi ir patikimi (p=0,05) (3.7 pav.).
Kadangi ėduonies paplitimo rodiklis yra 79,7 proc.,galima teigti, jog ėduonis yra paplitęs Birštono gimnazijoje tarp 8-12 metų amžiaus moksleivių.
3.3. Tėvų požiūris į vaikų burnos ertmės higieną.
Apklausus respondentes (motinas) pastebėta, kad motinos, kurios turi aukštąjį išsilavinimą – pradėjo valyti vaikams dantis vos jiems išdygo pirmasis dantukas (33
proc.) arba nuo metų amžiaus (33 proc.). Didžioji dauguma motinų, kurios turi vidurinį išsilavinimą, net 27,5 proc. motinų pradėjo valyti vaikams dantis tik nuo 4 metų amžiaus.
Kadangi duomenys yra statistiškai patikimi (p = 0, 000) – galima daryti prielaidą, kad vaikams, kuriems pradėti dantys valyti tik nuo 4 metų amžiaus, genda kur kas dažniau nei tiems vaikams, kuriems pradėti valyti dantys nuo to laiko, kai išdygo pirmasis dantukas ar nuo 1 metų. 11,8 19,6 23,5 17,6 27,5 33 33 19,3 8 6,8 0 5 10 15 20 25 30 35 Kai iš dygo pi rmas is dant ukas Nuo 1 metų Nuo 2 metų Nuo 3 metų Nuo 4 metų
Vaiko amžius kada pradėti valyti dantys
pr oc . Vidurinis Aukštasis x2= 20,270, lls = 4, p = 0,000
3. 8 pav. Motinos išsilavinimo įtaka vaiko burnos ertmės higienos pradžiai (proc.)
Taip pat, galima teigti, kad vis dėlto vaiko burnos ertmės priežiūrai turi įtakos ir motinos išsilavinimas (3.8 pav.)
49 33,3 17,6 67 30,7 2,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Maždaug kas 3
mėnesiai Kas 6 mėnesiai Rečiau nei kas 6mėnesiai
Dantų šepetėlio keitim o dažnum as
pr
oc
. V idurinis
A ukštasis
x2= 11,452, lls = 2, p = 0,003
Pastebėta, kad turinčios aukštąjį išsilavinimą motinos kur kas dažniau keičia dantų šepetėlį (67 proc.) - jos keičia dantų šepetėlį kas 3 mėnesiai nei motinos su viduriniu išsilavinimu, kurios keičia dantų šepetėlį kas 6 mėnesiai (33,3 proc.). Duomenys statistiškai patikimi (p= 0,003) (3.9 pav.)
Anoniminio anketavimo metu respondenčių buvo klausiama kur gydosi dantis. Iš respondenčių turinčių aukštąjį išsilavinimą dižioji dalis dantis gydosi privačiame kabinete (50 proc.),o poliklinikoj tik 33 proc. Galima daryti prielaidą, kad dauguma motinų, kurios turi aukštąjį išsilavinimą, turi galimybę gydytis dantis privačiame kabinete.
62,7 9,8 33 50 17 3,9 23,5 0 10 20 30 40 50 60 70 Poliklinikoj Privačiame kabinete Nesigydau Poliklinikoj ir privačiame kabinete
Kur gydosi dantis
p
ro
c. Vidurinis
Aukštasis
x2= 16,773, lls = 3, p = 0,001
3. 10 pav. Išsilavinimo ir vietos, kur gydosi dantis tarpusavio ryšys (proc.)
Iš respondenčių turinčių vidurinį išsilavinimą net 62,7 proc. lankosi gydytis dantis poliklinikoj ir tik mažoji dalis 23,5 proc. lankosi privačiame kabinete. Duomenys statistiškai patikimi (p= 0,001) (3.10 pav.).
Tyrimo metu, respondenčių buvo klausiama kaip dažnai valosi dantis ir ar jų vaikams genda dantys. Vėliau, analizuojant duomenis, buvo ieškoma tarp šių dviejų veiksnių ryšio, tačiau esminio ryšio nebuvo, nes analizuojant duomenis pastebėta, jog nepaisant to, kaip dažnai jų motinos valosi dantis, vaikų dantys genda beveik vienodai visose kategorijose beveik 80 proc. Duomenys taip pat buvo statistiškai nepatikimi ir nereikšmingi (p= 0,095). Todėl negalima teigti, kad tarp šių dviejų veiksnių yra ryšys (3.11 pav.).
24,6 10,7 14,3 75,4 89,3 85,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Kelis kartus per dieną Vieną kartą per dieną Rečiau
Dantų valymosi dažnumas
pr oc . Ne Taip x2= 4,702, lls =4, p = 0,095
3.11 pav. Motinų valymosi dažnumo bei vaikų dantų gedimo ryšys (proc.)
Anoniminio anketavimo metu apklausiamų motinų buvo klausiama kur jos gydosi dantis ir kada veda vaiką pas odontologą. Statistinės duomenų analizės metu siekiama rasti sąsajas tarp šių dviejų veiksnių. Išanalizavus duomenis, pastebėta, kad apylygė dalis motinų besigydančių dantis poliklinikoj, veda savo vaikus pas odontologą tiek profilaktiškai pasitikrinti dantis (44,1 proc.), tiek kai skauda dantuką (50 proc.). Iš privačiame kabinete besigydančių motinų, didžioji dauguma motinų savo vaikus veda pas odontologą tik profilaktiškam dantų patikrinimui (43,2 proc.).
44,1 43,2 12,7 50 20,8 25 0 10 20 30 40 50 60
Poliklinikoj Privačiame kabinete Poliklinikoje ir privačiame kab.
Kur gydosi dantis
pr oc . Lankosi profilaktiškai Kai skauda x2= 4,827, lls = 2, p = 0,090
3. 12 pav. Vietos, kurioje motinos gydosi dantis bei kada vedamas vaikas pas odontologą ryšys (proc.)
Lyginant dvi grupes kada veda pas odontologą savo vaikus motinos kai skauda dantį ar profilaktiškam patikrinimui, pastebėta, kad didžioji dalis motinų vaikus veda pas odontologą dėl danties skausmo. Tačiau neesant priežastinio ryšio – mes negalime teigti, kad nuo to, kur gydosi motinos dantis, priklauso kada atveda pas odontologą savo vaiką,nes duomenys yra statistiškai nereikšmingi ir nepatikimi (p= 0,090) (3.12 pav.).
Analizuojant gautus duomenis, pastebėta, jog tarp kelis kartus per dieną valančių dantis respondenčių daugiau nei pusė respondenčių šeimos nariai keičia dantų šepetėlį maždaug kas 3 mėnesius (63,9proc.), o mažoji dalis šeimos narių dantų šepetėlį keičia kas 6 mėnesiai (34,4 proc.).
Tarp respondenčių, kurios valosi dantis tik vieną kartą, pastebėta, jog jų šeimos nariai keičia dantų šepetėlius panašiai kaip ir valančių kelis kartus per dieną – daugiau nei pusė šeimos narių, dantų šepetėlius keičia maždaug kas 3 mėnesius (60 proc.), mažoji dalis – kas 6 mėnesiai (30,7 proc.) ir mažiausioji dalis šeimos narių, keičia šepetėlius rečiau nei kas 6 mėnesiai (9,3 proc.). Duomenys statistiškai patikimi ir reikšmingi (p = 0,003). Galima teigti, kad nepaisant duomenų patikimumo ir reikšmingumo – ryšio tarp respondenčių dantų valymo dažnumo bei šeimos narių dantų šepetėlio keitimo dažnumo, nepastebėta (3.13 pav.). 63,9 1,6 60 30,7 9,3 42,9 14,3 42,9 34,4 0 10 20 30 40 50 60 70 maždaug kas 3 mėnesiai
kas 6 menesiai rečiau nei kas 6 mėnesiai
Šeimos narių dantų šepetėlio keitimo dažnumas
p
ro
c
. kelis kartus per dieną
vieną kartą rečiau
x2= 15,739, lls =4, p = 0,003
3.13 pav. Motinų dantų valymo dažnumo bei šeimos narių dantų šepetėlių keitimo dažnumo ryšys
Anoniminio anketavimo metu buvo siekta išsiaiškinti ar turi įtakos apsilankymų pas odontologą dažnumas ir ar genda vaikams dantys ar ne. Pastebėta, kad dižiąjai daugumai iš besilankančių kas pusmetį, dantukai genda net 83,3 proc., o iš besilankančių pas odontologą kas metai, dantys genda 76 proc. Tačiau negalima teigti, kad buvo pastebėtos šių dviejų veiksnių sąsajos, nes duomenys yra statistiškai nereikšmingi ir nepatikimi (p = 0,170).
3.4. Tėvų požiūris į vaikų mitybos įpročius.
Dažnas tėvas gyvenantis šiandieninėje aplinkoje neatsižvelgia į vaiko mitybos racioną. Norint, kad vaikas augtų sveikas ir stiprus, vaiko racione turi būti kuo daugiau vaisių bei daržovių. Šie produktai taip pas svarbūs ir vaiko dantims. Todėl šiame skyrelyje bus stengiamasi analizuojant vaiko mitybą, išanalizuoti ir motinos išsilavinimo bei įpročių įtaką vaiko burnos sveikatai.
Motinų su aukštuoju išsilavinimu vaikai beveik dvigubai rečiau valgo saldumynus (36,4 proc.) nei motinų, kurios turi vidurinį išsilavinimą (63,6 proc.).Todėl manau,kad galima teigti, jog motinų išsilavinimas turi įtakos vaiko sveikatai bei mitybai, kadangi duomenys yra beveik patikimi (p=0,069).
Iš rezultatų matosi jog vidurinį išsilavinimą turinčių motinų vaikai saldumynus valgo kur kas rečiau (78,4 proc.) nei motinų su aukštuoju išsilavinimu (21,6 proc.) (3. 14 pav.).
78,4 21,6 63,6 36,4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Vidurinis Aukštasis
Saldainių vartojimo dažnumas
p ro c . retai dažnai x2= 3,308, lls = 1, p = 0,069
Analizuojant statistinius duomenis taip pat buvo ieškoma ryšio tarp motinos išsilavinimo priklausomumo ir ar vaikas valgo daržoves ir vaisius.Pagal gautus duomenis dažniau vaisius ir daržoves valgo vaikai,kurių motinos turi vidurinį išsilavinimą (70,6 proc.) nei tie vaikai, kurių motinos turi aukštąjį išsilavinimą (61,4 proc.).Tačiau priklausomybės nepastebėta, nes duomenys yra statistiškai nereikšmingi (p= 0,446) (3.14 pav.).
Apklausus respondentus, paaiškėjo, kad iš valgančių mokykloje vaikų genda dantys beveik visiems (88,2 proc.), iš tų, kurie nešasi tik atsineštinį maistą taip pat didžiąjai daugumai genda dantys (75 proc.),o iš vaikų, kurie nesineša į mokyklą jokio maisto taip pat didžiajai daugumai genda dantys (73,5 proc.). Kadangi duomenys yra tik beveik patikimi (p= 0,096) – negalime daryti prielaidos, kad vaikų dantų gedimas priklauso nuo to, kokį maistą valgo mokykloje. Iš pateiktų duomenų, galima teigti, kad vaikų dantų gedimui įtakos turėjo ir pirminiai veiksniai, tokie kaip: nuo kelių metų jiems buvo pradėti valyti dantys, ar valo dantis, ar veda tėvai juo pas odontologą, kokį maistą valgo namuose ( 3. 15 pav.). 26,5 73,5 11,8 88,2 25 75 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Ne Taip
Ar vaikui genda dantys
p
ro
c
. Nesineša
Valgo mokykloje
Valgo tik atsineštinį maistą
x2= 4,693, lls = 2, p = 0,096
3. 15 pav. Valgomo maisto įtaka vaikų dantų gedimui (proc.)
Apklausus vaikus ar valgo vaisius ir daržoves, pastebėta, kad dauguma atsakiusiųjų buvo “taip” nei “ne”. Todėl buvo ieškomas ryšys tarp klausimų “ar valgo vaisius ir daržoves” ir “dėl kokios priežasties lankėsi pas odontologą”. Ieškant ryšio, pastebėta, kad
iš valgančių vaisius ir daržoves respondentų, kur kas daugiau buvo pas odontologą plombuoti dantų (63,4 proc.), nei tie, kurie vaisių ir daržovių nevalgo (47,9 proc.).Apylygė dalis tiriamųjų ėjo pasitikrinti pas odontologą ar visi dantys sveiki 26,9 proc. ir 27,1 proc. . Taip pat pastebėta, kad kur kas mažiau ėjo pas odontologą dėl to, kad jiems skaudėjo dantuką iš tų tiriamųjų, kurie valgo vaisius ir daržoves (9,7 proc.) nei, kurie jų nevalgo (25 proc.).
9,7 25 26,9 27,1 63,4 47,9 0 10 20 30 40 50 60 70 Taip Ne
Ar valgo vaisius ir daržoves
pr
oc
.
Nes skaudėjo dantuką Pasitikrinti ar visi dantukai sveiki Plombuoti
x2= 6,303, lls = 2, p = 0,043
3.16 pav. Vaikų vaisių ir daržovių valgymo bei priežasties dėl ko lankės pas odontologą ryšys (proc.)
Nepaisant to, kad duomenys statistiškai patikimi (p=0,043), negalima teigti, kad ryšys yra, nes vaikų dantys galėjo gesti ir dėl kitų priežasčių: dantų valymo,lankymosi pas odontologą ir nuo kelių metų pradėta valyti dantis vaikystėje ( 3. 16 pav.).
IŠVADOS
1. Kadangi ėduonimi sergantys iš 143 tirtųjų buvo 54 vaikai – suskaičiavus visus gautus duomenis galime teigti, kad ėduonis yra labai paplitęs Birštono gimnazijoje tarp vaikų, kurie mokosi nuo 2 iki 6 klasės (imtinai), kadangi ėduonies paplitimo rodiklis yra 79,7 proc. Išanalizavus duomenis galima pastebėti, kad labiausiai susirūpinti reikėtų 8-9 metų vaikų burnos ertmės būkle bei higiena, kadangi jų ėduonies intensyvumo rodikliai yra labai dideli. Todėl galima teigti, kad Birštono gimnazijos mokyklinio amžiaus vaikams reikia profilaktinės programos bei švietimo apie vaikų burnos ertmės higieną.
2. Pastebėta, kad iš 53 vaikų, kurie buvo 8-9 metų amžiaus gera burnos ertmės higiena nustatyta 36,1 proc., o patenkinama burnos ertmės higiena – 38,6 proc. Iš vaikų, kuriems buvo 10-11 metų (52) net 45,7 proc. nustatyta patenkinama burnos ertmės higiena. Iš 38 mokinių, kuriems buvo 12-13 metų gera burnos higiena nustatyta 31,1 proc., o tik patenkinama – 15,7 proc. Pagal gautus duomenis iš 143 mokinių, puiki burnos ertmės higiena yra pas 9 mokinius, kurių dauguma yra 12 metų. Nepaisant rezultatų, tėvams vistiek reikėtų pastoviai rūpintis vaikų burnos ertmės higiena.
3. Apklausus respondentes (motinas) pastebėta, kad motinos, kurios turi aukštąjį išsilavinimą – pradėjo valyti vaikams dantis vos jiems išdygo pirmasis dantukas (33 proc.) arba nuo metų amžiaus (33 proc.). Didžioji dauguma motinų, kurios turi vidurinį išsilavinimą, net 27,5 proc. motinų pradėjo valyti vaikams dantis tik nuo 4 metų amžiaus.Galima daryti prielaidą, kad vaikams, kuriems pradėti dantys valyti tik nuo 4 metų amžiaus, genda kur kas dažniau nei tiems vaikams, kuriems pradėti valyti dantys nuo to laiko, kai išdygo pirmasis dantukas ar nuo 1 metų. Taip pat, galima teigti, kad vis dėlto vaiko burnos ertmės priežiūrai turi įtakos ir motinos išsilavinimas.
4. Apklausus vaikus ar valgo vaisius ir daržoves, pastebėta, kad dauguma atsakiusiųjų buvo “taip” nei “ne”. Todėl buvo ieškomas ryšys tarp klausimų “ar
valgo vaisius ir daržoves” ir “dėl kokios priežasties lankėsi pas odontologą”. Ieškant ryšio, pastebėta, kad iš valgančių vaisius ir daržoves respondentų, kur kas daugiau buvo pas odontologą plombuoti dantų (63,4 proc.), nei tie, kurie vaisių ir daržovių nevalgo (47,9 proc.).Apylygė dalis tiriamųjų ėjo pasitikrinti pas odontologą ar visi dantys sveiki 26,9 proc. ir 27,1 proc. . Taip pat pastebėta, kad kur kas mažiau ėjo pas odontologą dėl to, kad jiems skaudėjo dantuką iš tų tiriamųjų, kurie valgo vaisius ir daržoves (9,7 proc.) nei, kurie jų nevalgo (25 proc.). Nepaisant to, kad duomenys statistiškai patikimi (p< 0,043), negalima teigti, kad ryšys yra, nes vaikų dantys galėjo gesti ir dėl kitų priežasčių: dantų valymo,lankymosi pas odontologą ir nuo kelių metų pradėti valyti jiems dantys vaikystėje.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Rekomenduotina vaiką pas odontologą vesti kas pusmetį, kad profilaktiškai patikrintų ir vengti sukelti vaikui diskomforto jausmą nevedant jo pas odontologą profilaktiškai patikrai iki kol vaikui pradės skaudėti dantį (-is).
2. Rekomenduotina valgyti daugiau vaisių bei daržovių, jei vaikas geria citrusinių vaisių sultis, rekomenduotina gerti jas per šiaudelį.
3. Patariama valyti dantis su minkštu šepetėliu du kartus dienoje apie 3 min.laiko (arba tiek, kiek truks vaiko mėgstamiausia daina). Valyti dantis reikia lėtais sukamaisiais judesiais. Prie poros dantų turi būti nuo 8 iki 10 apsisukimų. Iš liežuvio pusės rekomenduotina valyti šluojamaisiais judesiais. Be kita ko, nereikėtų pamiršti ir liežuvio, kadangi ant jo kaupiasi daugiausiai bakterijų. Liežuvį galima valyti kita puse šepetėlio galvutės tik žinoma jei yra minkšti tam skirti spygliukai, o jei nėra – galima valyti su liežuvio gramdikliu, kurių pirkti yra tiek vaistinėse, tiek parduotuvėse. Taip pat nereikėtų pamiršti išsivalyti ir tarpdančių, tarpdančių siūlais ar specialiais vienkartiniais krapštukais.
4. Lietuvos mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai yra atsakingi už mokinių sveikatos priežiūrą ir sveikatos išsaugojimo principų mokymą. Būtent mokymas yra kasdienės visuomenės svaikatos specialistų vaiklos dalis. Mokymo procese labai svarbų vaidmenį atlieka mokinių tėvai. Komandos, kurios tikslas būtų išsaugoti sveikus moksleivių dantis, nariais turėtų tapti gydytojai odontologai, burnos higienistai, visuomenės sveikatos specialistai ir moksleivių tėvai (R. Juodvalkienė, I. Gulbinienė, 2008).
5. Ėduonies profilaktikai labai svarbu maisto sudėtis, savybės ir mitybos režimas, todėl rekomenduojami maisto produktai, turintys mažai cukraus patariama rečiau vartoti rafinuoto cukraus, saldžių saldumynų, saldainių. (A. Pūrienė, 2008. P. 91).
