LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Medicinos fakultetas
Psichiatrijos klinika
Jovilė Aleksaitė
NEIGIAMŲ VAIKYSTĖS PATIRČIŲ SĄSAJOS SU DEPRESIJOS BEI
NERIMO SUTRIKIMAIS SERGANČIŲ ASMENŲ SAVIGARBA
Magistro baigiamasis darbas
Mokslinis vadovas
Dr. Kristia Dambrauskienė
2 TURINYS 1. SANTRAUKA ... 4 2. SUMMARY ... 7 3. PADĖKA ... 10 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 10
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 10
6. SANTRUMPOS ... 11
7. SĄVOKOS ... 12
8. ĮVADAS ... 13
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 14
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15
10.1 Depresija ir savivertė ... 15
10.2 Nerimo sutrikimai ir saviverė ... 15
10.3 Vaikystės neigiamos patirtys ir depresija bei nerimo sutrikimai ... 16
10.4 Vaikystės neigiamos patirtys ir savivertė ... 17
11. TYRIMO METODIKA ... 19
11.1 Tyrimo organizavimas ... 19
11.2 Tyrimo objektas ... 19
11.3 Tiriamųjų atranka ... 19
11.4 Tyrimo metodai ... 19
11.5 Duomenų analizės metodai ... 20
12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 21
12.1 Tiriamųjų pasiskirstymas pagal socialinius ir demografinius veiksnius bei vyraujančią patologiją ... 21
12.2 Vaikystės neigiamos patirtys ... 22
12.3 Savęs vertinimas M. Rosenberg (1965) ... 27
12.4 Neigiamų vaikystės patirčių sąsajos su saviverte ... 29
3 13. IŠVADOS ... 35 14. DARBO TRŪKUMAI ... 36 15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 36 16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 37 17. PRIEDAI ... 39 Nr. 1 ... 39 Nr. 2 ... 44
4
1.
SANTRAUKA
Jovilė Aleksaitė
Darbo pavadinimas: Neigiamų vaikystės patirčių sąsajos su depresijos bei nerimo sutrikimais
sergančių asmenų savigarba
Tyrimo tikslas: Įvertinti neigiamų vaikystės patirčių sąsajas su depresijos bei nerimo sutrikimais sergančių asmenų savigarba
Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti neigiamų vaikystės patirčių paplitimą tarp depresijos bei nerimo sutrikimais sergančių asmenų. 2. Įvertinti depresijos bei nerimo sutrikimais sergančių asmenų savęs vertinimą Rozenbergo savivertės klausimynu. 3. Nustatatyti neigiamų vaikystės patirčių sąsajas su depresijos bei nerimo sutrikimais sergančių asmenų savigarba.
Metodai: Per tiriamąjį laikotarpį (2019.04 – 2020.03) atsitiktinės atrankos būdu tyrime dalyvavo 149
18-72 metų amžiaus asmenys, gydyti LSMUL Kauno klinikose psichiatrijos skyriuje. Įtraukimo į tyrimą kriterijai: asmeniui diagnozuota depresija arba nerimo sutrikimas, laisvai kalbantis lietuviškai, pasirašęs informuoto asmens sutikimo gavimo formą, sutinkantis užpildyti visus klausimynus. Iš jų 36 asmenys neatitiko įtraukimo į tyrimą kriterijų: 15 asmenys nesutiko dalyvauti tyrime, 5 asmenys nekalbėjo lietuviškai, 16 asmenų sirgo lėtinėmis somatinėmis ligomis. Tad tiriamąją imtį sudarė 113 asmenys, atitinkantys įtraukimo į tyrimą kriterijus. Tyrimo metu buvo naudojami klausimynai: tiriamųjų neigiamų vaikystės patirčių įvertinimui - tarptautinė neigiamos vaikystės patirties anketa (NVP – TA), savivertės vertinimui- M. Rosenbergo savigarbos skalė.
Rezultatai: Tyrime dalyvavo 113 respondentų – 90 moterų ir 23 vyrai. Tarp apklaustųjų vidutinis
amžius – 40,7 ±17,14 metų. Daugiau nei pusė tiriamųjų turėjo vidurinį išsilavinimą, kiek daugiau nei ketvirtadalis – aukštąjį. Beveik du trečdaliai tiriamųjų buvo dirbantys bei gyveno poroje. Depresija sergančių tiriamųjų buvo 66,37 proc., nerimo sutrikimais – 33,62 proc. Dažniausiai pasikartojančios neigiamos patirtys buvo susijusios su bendruomenės smurtu (82,3 proc.) bei su smurtu artimoje aplinkoje (78,76 proc.). Nustatyta, kad vyrai reikšmingai dažniau nei moterys patyrė patyčias (p=0,0498). Visos traumuojančios patirtys tuėjo statistinį reikšmingumą bendram neigiamų patirčių balui išskyrus patirtis susijusias su tėvų skyrybomis ar vieno iš jų netektimi vyrų populiacijoje (p=0,9236) ir įvykius, susijusius su kolektyviniu smurtu, moterų populiacijoje (p=0,0628). Tarp depresija ir nerimo sutrikimais sergančių asmenų dažniausi neigiami vaikystės patyrimai buvo smurtas artimoje aplinkoje (80 proc. ir 76,32 proc.) ir bendruomenės smurtas (78,67 proc. ir 89,47 proc.). Depresija sergantys asmenys statistiškai reikšmingai dažniau susidūrė su kolektyviniu smurtu, nei
5 nerimo sutrikimais sergantys tiriamieji (p=0,0345). Tarp depresija sergančių asmenų statistiškai reikšmingai dažniau vyrai nei moterys susidūrė su smurtu artimoje aplinkoje (p=0,0474), patyčiomis (p=0,0366) bei kolektyviniu smurtu (p=0,0224). Depresija sergantys vyrai reikšmingai dažniau susidūrę su smurtu artimoje aplinkoje, lyginant su nerimo sutrikimais sergančiais vyrais (p=0,0342). Vertinant depresija sergančių asmenų vaikystės neigiamų patirčių duomenis stebima balų Md yra 8, o nerimo sutrikimais segančiųjų balų Md yra 5 balai. Daugiau nei pusė tiriamųjų (53,10 proc.) turėjo vidutinę savigarbą, žemą savigarbą – 41,59 proc. visų tirtų asmenų, o aukštą savigarbą – 5,31 proc. tiriamųjų. Tarp depresija sergančių asmenų vidutinę ir žemą savivertę turėjusių asmenų dalis buvo labai panaši – vidutinę savivertę turėjo 49,33 proc., o žemą- 46,67 proc. tiriamųjų. Tarp nerimo sutrikimais sergančiųjų 60,53 proc. turėjo vidutinę savivertę, kiek mažiau – žemą (31,58 proc.). Nustatyta, kad nerimo sutrikimais sergančių asmenų savivertės balų vidurkiai statistiškai reikšmingai didesni už depresija sergančių, lyginant moteris (p=0,0364), tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių tiriamųjų (p=0,0019), lyginant dirbančius asmenis (p=0,0117) bei tarp gyvenančių poroje tiriamųjų (p=0,0002). Nustatyta reikšmingai neigiama koreliacija (p=0,0002; r=-0,35) tarp vaikystės neigiamų patirčių ir savivertės tarp depresija ir nerimo sutrikimais sergančių asmenų. Vaikystės neigiamų patirčių reikšmingumas savivertei nustatytas moterų imtyje (p=0,0003; r=-0,37), tačiau vyrų – nenustatytas (p=0,3300). Depresija sergantiems asmenis tarp skirtingų savivertės grupių nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas susidūrusiems su emociniu smurtu (p=0,0001), fizinio (p=0,0245) ir seksualinio (p=0,0279) smurto patirtimis bei patyrusiems emocinį apleidimą (p=0,0279). Nustatyta statistiškai reikšminga neigiama koreliacija tarp neigiamų patirčių ir depresija sergančių asmenų savivertės (p=0,0008; r=-0,38) bei arti silpno statistinio reikšmingumo tarp nerimo sutrikimais sergančių asmenų savivertės (p=0,0922). Vertinant nerimo sutrikimais sergančiųjų kiekvieną neigiamą patirtį, statistinis reikšmingumas tarp savivertės balų pasiskirstymo buvo rastas tarp tiriamųjų patyrusių fizinį smurtą (p=0,0222), esant patirčiai susijusiai su tėvų skyrybomis ar vieno iš jų netektimi (p=0,0211).
Išvados: 1. Dažniausios neigiamos vaikystės patirtys tiek tarp depresija, tiek tarp nerimo sutrikimais
sergančių asmenų buvo smurtas artimoje aplikoje bei bendruomenės smurtas. Tarp sergančiųjų depresija vyrai statistiškai reikšmingai dažniau nei moterys susidūrė su smurtu artimoje aplinkoje, patyčiomis bei kolektyviniu smurtu. Depresija sergantys vyrai dažniau nei nerimo sutrikimais sergantys buvo patyrę smurtą artimoje aplinkoje. 2. Nerimo sutrikimais sergančių moterų savivertės balų vidurkis statistiškai reikšmingai buvo didesnis nei depresija sergančių moterų. Gyvenantys poroje bei dirbantys nerimo sutrikimais sergantys asmenys turėjo aukštesnę savivertę nei depresija sergantys. 3. Galima teigti, kad tiek depresija, tiek nerimo sutrikimais sergantiems asmenims neigiami įvykiai vaikystėje galėjo lemti žemos savivertės susiformavimą: depresija sergantiems asmenims vaikystės
6 neigiamos patirtys buvo statistiškai reikšmingos žemos savivertės susiformavimui, o nerimo sutrikimais sergantiems asmenims stebėtas reikšmingumas buvo arti statistinio reikšmingumo.
Praktinės rekomendacijos: Tikslinga išsiaiškinti depresija bei nerimo sutrikimais sergančių pacientų
neigiamas vaikystės patirtis bei vertinti jų savigarbą, siekiant efektyviai parinkti tinkamus psichosocialinius gydymo metodus.
7
2.
SUMMARY
Jovilė Aleksaitė
The name of the research: Relations between Adverse childhood experience and self-esteem of
persons diagnosed with depresive and anxiety disorders
The aim of the research: To evaluate relations between adverse childhood experience and the
self-esteem of people with depression and anxiety disorders
The tasks of the research:1. Assess the prevalence of adverse childhood experience among people
with depression and anxiety disorders. 2. Evaluate self-esteem of people with depression and anxiety disorders with M. Rosenberg self-esteem questionnaire. 3. To determine relations between adverse childhood experience and the self-esteem of people with depression and anxiety disorders.
Methods of the research:During the study period (2019.04 – 2020.03), 149 persons aged 18–72 years treated at the LSMUL Kaunas Clinics Department of Psychiatry participated in the study by random sampling. Criteria for inclusion in the study: a person diagnosed with depression or anxiety disorder, fluent in Lithuanian, signed an informed consent form, and agreed to complete all questionnaires. Of these, 36 persons did not meet the criteria for inclusion in the study: 15 persons refused to participate in the study, 5 persons did not speak Lithuanian, and 16 persons had chronic somatic diseases. Thus, the study sample consisted of 113 individuals who met the inclusion criteria. Questionnaires were used during the research: for the evaluation of the negative childhood experiences of the subjects – the International Questionnaire for Negative Childhood Experiences (NVP - TA), for the evaluation of self-esteem – M. Rosenberg self-esteem scale.
Results: The study involved 113 respondents - 90 women and 23 men. The average age among the respondents was 40,7 ± 17,14 years. More than half of the subjects had a secondary education, and slightly more than a quarter had a higher education. Nearly two-thirds of the subjects were employed and lived in a couple. 66,37 percent of the subjects had depression and 33,62 percent had anxiety disorders. The most frequent recurring negative experiences were related to community violence (82,3 percent) and domestic violence (78,76 percent). It was found that men experienced bullying significantly more often than women (p=0,0498). All traumatic experiences had statistical significance for the overall score of negative experiences except for experiences related to parental divorce or loss of one in the male population (p=0,9236) and events related to collective violence in the female population (p=0,0628). Among people with depression and anxiety disorders, the most common negative childhood experiences were domestic violence (80,00 percent and 76,32 percent) and
8 community violence (78,67 percent and 89,47 percent). The study found that individuals with depression were statistically significantly more likely to experience collective violence than those with anxiety disorders (p=0,0345). Among people with depression, men were significantly more likely than women to experience domestic violence (p=0,0474), bullying (p=0,0366), and collective violence (p=0,0224). Men with depression were significantly more likely to experience domestic violence compared to men with anxiety disorders (p=0,0342). When evaluating the data on negative childhood experiences in depressed individuals, the observed Md score is 8, and the Md score for those with anxiety disorders is 5 points. More than half of the respondents (53,10 percent) had average esteem, low esteem accounted for 41.59 percent of all surveyed persons while and high self-esteem accounted only for 5,31 percent of subjects. Among people with depression, the share of people with average and low self-esteem was very similar – 49,33 percent had average self-esteem and 46,67 percent had low esteem. Among those with anxiety disorders 60,53 percent had average self-esteem, slightly lower (31,58 percent). It was found that the means of self-esteem scores of subjects with anxiety disorders were statistically significantly higher than those of depressed persons compared to women (p=0,0364), among higher education subjects (p=0,0019), compared to employed persons (p=0,0117) and among the subjects living in the couple (p=0,0002). There was a significant negative correlation (p=0,0002; r=-0,35) between negative childhood experiences and self-esteem among people with depression and anxiety disorders. The significance of negative childhood experiences for self-esteem was determined in the sample of women (p=0,0003; r=-0,37), but not in men (p=0,3300). There was a statistically significant difference between depressed individuals in different self-esteem groups, those experiencing emotional violence (p=0,0001), physical (p=0,0245) and sexual (p=0,0279) violence, and those experiencing emotional neglect (p=0,0279). There was a statistically significant negative correlation between negative experiences and self-esteem in depressed individuals (p=0,0008; r=-0,38) and close to weak statistical significance between self-esteem in individuals with anxiety disorders (p=0,0922). Assessing each negative experience in patients with anxiety disorders, statistical significance among the distribution of self-esteem scores was found among subjects who experienced physical violence (p=0,0222) and in the case of experience related to parental divorce or loss of one of them (p=0,0211).
Conclusions: 1. The most common negative childhood experiences, both among people with depression and among those with anxiety disorders, were intimate partner violence and community violence. Among patients with depression, men were statistically significantly more likely than women to experience domestic violence, bullying, and collective violence. Depression was more common in men than in those with anxiety disorders and had experienced domestic violence. 2. The average self-esteem scores of women with anxiety disorders were statistically significantly higher than those of women with depression. 3. It can be stated that in both depressed and anxiety disorders, negative
9 events during childhood may have led to the development of low self-esteem: individuals with derpession, negative childhood experiences were statistically significant for low self-esteem, and in anxiety disorders the significance was close to statistical significance.
Practical recommendations: It is appropriate to evaluate negative childhood experiences in patients
with depression and anxiety disorders and to assess their self-esteem in order to effectively select appropriate psychosocial treatment methods.
10
3.
PADĖKA
Už pagalbą ir patarimus ruošiant magistro baigiamąjį darbą dėkoju dr. Kristinai Dambrauskienei.
4.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
5.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Bioetikos centras
Leidimo Nr.BEC-MF-378
11
6.
SANTRUMPOS
Proc. – procentai
Abs. sk. – absoliutūs skaičiai m. – metai Nr. – numeris x̄ - aritmetinis vidurkis Md – moda Med – mediana SN – standartinis nuokrypis p – statistinio patikimumo reikšmė n – tiriamųjų skaičius
r – koreliacijos koeficientas χ2 –chi kvadratas
vs – prieš (lot. Versus)
VNP-TA – Tarptautinis vaikystės neigiamų patirčių klausimynas PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija
12
7.
SĄVOKOS
Neigiamos vaikystės patirtys – tai traumuojančios patirtys, įskaitant seksualinę prievartą, fizinį ar emocinį smurtą, nepalankias šeimines aplinkybes, kurios įvyko vaikystėje ir paauglystėje. Jos yra susijusios su reikšmingais funkciniais sutrikimais ir mirtimis jauname amžiuje [1].
Savivertė – tai apibendrinta žmogaus nuomonė apie save ir apie tai, kiek jis vertingas. Ji parodo žmogaus užtikrintumą ir pasitikėjimą savo jėgomis. Žmonės su žema saviverte linkę daugiau dėmesio skirti neigiamoms nei teigiamoms savo savybėms, todėl keliami standartai tampa sunkiai pasiekiamais, o baimė nepasiekti tikslų trukdo imtis kokių nors veiksmų [2].
Depresija yra dažnas psichikos sutrikimas, kuriam būdingas liūdesys, susidomėjimo ar malonumo praradimas, kaltės jausmas ar menka savivertė, sutrikęs miegas ar apetitas, nuovargio jausmas ir bloga koncentracija (PSO).
Nerimas yra sutrikimas, kurio dominuojantys simptomai yra įvairūs, tačiau apima skundus dėl nuolatinio nervingumo, drebulio, raumenų įtampos, prakaitavimo, apsvaigimo, širdies plakimo, galvos svaigimo ir epigastrinio diskomforto (PSO).
13
8.
ĮVADAS
Depresija ir nerimo sutrikimai yra opi problema pasaulyje. 2017 metais depresija pasaulyje sirgo 322 mln. (4,4 proc.), nerimo sutrikimais – 264 mln. (3,6 proc.) žmonių [3]. Lietuvoje depresijos susirgimų buvo– 45610 asmenų, t.y. 16,13/1000 gyventojų, apie nerimo sutrikimais sergančiuosius duomenys nepateikti [4]. Kadangi šie psichikos sutrikimai yra labai paplitę, svarbus tyrimų prioritetas yra suvokti pažeidžiamumo veiksnius, skatinančius jų atsiradimą ar išlikimo priežastis [5].
Yra pastebėtas ryšys tarp šių sutrikimų bei žemos savivertės, kuris yra nenuginčijamas, nors tikslios ryšio sąsajos nėra žinomos [6]. Atlikta daug tyimų, kuriuose nustayta, kad žmonės, sergantys depresija linkę neigiamai vertinti save [5]. Apie nerimo sutrikimais sergančių žmonių savivertę tyrimų atlikta nedaug [7], tačiau pastebima, kad verta atkreipti dėmesį į šio sutrikimo sąsajas su žema saviverte [6].
Taip pat pastebėta, kad depresijos ir nerimo sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti ir ankstyvojo gyvenimo patirtys [8]. Asmenys, susidūrę su neigiamomis vaikystės patirtimis, paprastai turi daugiau fizinės ir psichinės sveikatos problemų [9,10], dėl kurių sutrinka pažintinis, socialinis ir emocinis funkcionavimas [11]. Traumuojantys išgyvenimai vaikystėje, kurie yra siejami su psichikos sutrikimais, gali turėti įtakos ir asmens savivertės formavimuisi [1]. Jauname amžiuje patiriami stresoriai gali būti susiję su suaugusių asmenų žemesne saviverte bei negebėjimu prisitaikyti prie tam tikrų situacijų [12].
Lietuvoje nėra atlikta tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjamos sąsajos tarp vaikystės neigiamų patirčių ir saviverės, tiriant asmenis, kurie serga depresija ar nerimo sutrikimais. Atsižvelgiant į šių sutrikimų paplitimą Lietuvoje bei jų sukeliamas problemas, svarbu suprasti kokią įtaką jiems gali turėti neigiamos patirtys įvykusios ankstyvame amžiuje ir kokios jų sąsajos su saviverte. Šių ryšių nustatymas gali padėti suprasti pagrindines sveikatos problemų priežastis ir sudaryti galimybes geresniam gydymui [13].
14
9.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas: Įvertinti neigiamų vaikystės patirčių sąsajas su depresijos bei nerimo sutrikimais sergančių asmenų savigarba.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti neigiamų vaikystės patirčių paplitimą tarp depresijos bei nerimo sutrikimais sergančių asmenų.
2. Įvertinti depresijos bei nerimo sutrikimais sergančių asmenų savęs vertinimą Rozenbergo savivertės klausimynu.
3. Nustatatyti neigiamų vaikystės patirčių sąsajas su depresijos bei nerimo sutrikimais sergančių asmenų savigarba.
15
10.
LITERATŪROS APŽVALGA
10.1 Depresija ir savivertė
Depresija yra dažnas psichikos sutrikimas paveikiantis daugelį žmonių pasaulyje. Ji yra viena pagrindinių negalią sukeliančių priežasčių ir turi įtakos dideliam sergamumui pasaulyje. Depresija gali sukelti ilgalaikius bei pasikartojančius padarinius, kurie gali stipriai paveikti žmogaus sugebėjimą užsiimti įvairiomis veiklomis ir gyventi pilnavertį gyvenimą [3]. Remiantis pateiktais duomenimis, 2017 metais depresija pasaulyje sirgo 322 mln. (4,4 proc.) žmonių [4], o Lietuvoje – 45610 asmenų, t.y. 16,13/1000 gyventojų [5].
Literatūroje aprašoma, kad svarbus tyrimų prioritetas yra suvokti pažeidžiamumo veiksnius, skatinančius depresijos atsiradimą gyvenimo eigoje, atsižvelgiant į tai, kad depresija yra vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų pasaulyje. Žmonės, sergantys depresija, linkę neigiamai vertinti save, pasaulį ir ateitį, kas lemia depresijos išlikimą, dažną pasikartojimą ir sunkų recidyvo pasiekiamumą. Buvo pasiūlyta teorija, kad žema savivertė yra ne tik depresijos padarinys, bet ir prisideda prie (vėlesnių) depresijos epizodų atsiradimo [6]. J. K. Bosson, R. P. Brown, V. Zeigler-Hill, W. B. Swann teigimu labai svarbu įgyti žinių apie žemos savivertės ir neigiamo požiūrio į save atsiradimo procesus. Neigiama savivetė laikoma depresijos pradžios, palaikymo ir atkryčio rizikos veiksniu [7].
Nors ir depresijos ir žemos savivertės sąsajos yra nenuginčijamos, tačiau mokslininkai nesutaria dėl natūralaus ryšio tarp jų. Julia Friederike Sowislo and Ulrich Orth teigimu koreliacijos tarp depresijos ir žemos savivertės yra labai įvairios skirtinguose tyrimuose, taip pat pastebima, jog jų ryšys nėra toks stiprus, kokio būtų galima tikėtis. Pagal Amerikos psichiatrų asociaciją 2010 m., žema savivertė nebuvo įtraukta į depresijos epizodų diagnostinius kriterijus, kadangi pagal atliktus tyrimus, depresija gali būti ir be žemos savivertės [8]. Literatūroje žinomi du modeliai ryšio tarp depresijos ir žemos savivertės. Pažeidžiamumo modelis teigia, kad neigiamas savęs vertinimas yra priežastinis depresijos rizikos veiksnys, o randų modelyje teigiama atvirkščiai, kad žema savivertė yra depresijos padarinys [8].
10.2 Nerimo sutrikimai ir saviverė
Nerimo sutrikimai, panašiai kaip ir depresija, yra opi problema pasaulyje. Remiantis pateiktais duomenimis 2017 m. pasaulyje nuo šių psichikos sutrikimų kentėjo 264 mln. (3,6 proc.) žmonių [4]. Lietuvoje apie nerimo sutrikimais sergančius asmenis duomenys nepateikti.
16
Remiantis Julia Friederike Sowislo ir Ulrich Orth atlikta literatūros apžvalga svarbu išsiaiškinti ar žema savivertė specifiškai susijusi tik su depresijos simptomais, ar ir su kitų psichikos sutrikimų simptomais. Buvo išskirtos kelios priežastys, kodėl reikėtų atkreipti dėmesį į nerimo sutrikimus [8]. Pasak autorių svarbu tai, kad nerimas yra pagrindinis nerimo sutrikimų grupės simptomas ir kad šie sutrikimai stipriai paveikia žmogaus gyvenimą [9], taip pat, kad nerimas yra susijęs su depresija: depresijos ir nerimo savistabos duomenys yra stipriai koreliuojami klinikinių ir neklinikinių tyrimų metu, o depresijos ir nerimo sutrikimai rodo aukštą diagnostinę gretutinę priklausomybę [8].
Apie nerimo sutrikimų sąsajas su žema saviverte tyrimų atlikta nedaug. Skerspjūvio tyrimuose buvo nustatytas neigiamas, nuo vidutinio iki stipraus ryšio tarp jų, kas rodo, kad buvo gaunami įvairūs rezultatai [10]. Tačiau nėra atlikto nei vieno išilginio tyrimo, kuriame būtų tirtas ryšys tarp nerimo sutrikimų ir savivertės [8].
1986 metais Jeff Greenberg, Tom Pyszczynski, Sheldon Solomon aprašė, kad yra žinomos kelios teorijos, kurios teigia, kad savivertė yra buferis nuo nerimo. Pavyzdžiui, teroro valdymo teorija rodo, kad savivertė gali lemti nerimo sumažėjimą ateityje, nes aukšta savivertė apsaugo nuo nerimo, kurį sukelia supratimas apie žmonių mirtingumą. Tačiau yra tikėtina ir priešinga teorija, kad intensyvaus nerimo išgyvenimai gali palikti randus, kurie kelia grėsmę savigarbos mažėjimui [10].
10.3 Vaikystės neigiamos patirtys ir depresija bei nerimo sutrikimai
Karen Hughes, Mark A Bellis ir kiti straipsnio bendraautoriai pastebi, kad atliekamuose tyrimuose vis dažniau nustatoma ankstyvojo gyvenimo patirčių įtaka žmonių sveikatai [11]. Asmenys, susidūrę su neigiamomis vaikystės patirtimis, paprastai turi daugiau fizinės ir psichinės sveikatos problemų, nei tie, kurie su jomis nėra susidūrę, pastebima, kad tai yra susiję su dažnesniu ankstyvu mirštamumu [12,13]. Panašiomis įžvalgomis pasidalino Scott P. Stumbo su kolegomis, aprašydami, kad suaugę asmenys, kurie buvo susidūrę su neigiamomis patirtimis ankstyvuose gyvenimo etapuose, turi žemesnę gyvenimo kokybę, prastesnį fizinį ir protinį funkcionavimą bei blogesnes sveikimo galimybes [14]. Vaikystės neigiamos patirtys daro žalojantį poveikį vaikams tiesiogiai (patyčios, apleidimas) ir netiesiogiai (per gyvenamąją aplinką – konfliktai namuose, šeimos narių piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, alkoholiu ir pan.). Fiziologiniuose ir biomolekuliniuose tyrimuose nustatyta, kaip vaikystėje patiriamas lėtinis stresas sukelia nervų, endokrininės ir imuninės sistemos pokyčius, dėl kurių sutrinka pažintinis, socialinis ir emocinis funkcionavimas ir padidėja aliostatinė apkrova (t.y. lėtinė fiziologinė žala) [15,16], todėl, Patricia T. Glowa, Ardis L Olson, Deborah J. Johnson teigimu, yra svarbus suaugusių pacientų vaikystės patirčių anamnezės patikrinimas, kuris gali padėti pacientams ir specialistams suprasti pagrindines sveikatos problemų priežastis ir sudaryti galimybes geresniam gydymui [17].
17 Vaikystės neigiamų patirčių tyrimai atskleidė, kad jos yra labai dažnos – remiantis Leah K. Gilbert, Matthew J. Breiding, Melissa T. Merrick ir kitų tyrėjų 2016 m. surinktais duomenimis, maždaug du trečdaliai asmenų yra patyrę bent vieną neigiamą patirtį vaikystėje [18], panašūs pastebėjimai buvo aprašyti 2009 metais, juose teigiama, kad daugiau nei 1 iš 4 žmonių turėję bent vieną neigiamą patirtį jauname amžiuje [19]. Svarbu tai, kad neigiami išgyvenimai jauname amžiuje lemia padidėjusią riziką susirgti psichikos sutrikimais [18]. 2011 metais atliktame tyrime buvo nustatyta, kad net 90 proc. psichikos sveikatos problemų turinčių žmonių yra susidūrę su traumuojančiomis patirtimis vaikystėje [20]. Šiame ir daugelyje atliktų tyrimų buvo pastebimas ryšys tarp Vaikystės neigiamų patirčių bei depresijos ir kitų psichikos sutrikimų. Siekant įrodyti šį ryšį 2017 metais Melissa T. Merrick, Katie A. Ports, Derek C. Ford ir kitų bendraautorių atliktame tyrime buvo nustatyta, kad rizika susirgti depresija padidėja 2,73 kartų tiems asmenims, kurie Vaikystės neigiamų patirčių klausimyne surinko virš šešių balų, lyginant su asmenimis, kurie nesusidūrė su neigiamomis patirtimis vaikystėje [21]. Sarah M. Raposo, Corey S. Mackenzie, Christine A.Henriksen, Tracie O. Afifi teigimu svarbu užkirsti kelią negandų atsiradimui jauname amžiuje, tam kad būtų išvengta psichikos sveikatos sutrikimų, kurie gali daryti neigiamą įtaką žmogaus gyvenimui visą jo egzistencijos laikotarpį [20].
10.4 Vaikystės neigiamos patirtys ir savivertė
Literatūros šaltiniuose teigiama, kad neigiamos vaikystės patirtys nurodo kai kuriuos intensyviausius ir dažniausiai pasitaikančius streso šaltinius, kuriuos vaikai gali patirti ankstyvame gyvenime [22]. 2004 m. Shannon Self-Brown aprašė ryšį tarp paauglių lėtinio ir ūmaus smurto epizodų bei daugybės distreso simptomų, įskaitant vidinių (t.y. depresijos, nerimo, žemos savivertės) ir išorinių (socialinės agresijos ir įtampos) elgesio problemų, kai yra sutrikęs socialinis, emocinis ir pažintinis funkcionavimas [23].
Ameel F. AlShawi, Riyadh K.Lafta atliktame tyrime nustatyta, kad šeimos ryšiai vaikystėje yra svarbūs formuojantis savivertei, o neigiamos patirtys, tokios kaip prievarta, artimųjų praradimas, nepriežiūra, smurtas ir k.t. turi sąsajų su neigiamo savęs vertinimo formavimusi [1]. Samantha Orbke ir Heather L. Smith teigimu esant tinkamai priežiūrai, geriems santykiams namuose, normaliai funkciuonuojančiam intelektui, susiformuoja tinkami savireguliacijos įgūdžiai ir teigiamas savęs vertinimas, o tai yra reikšminga adaptacijai vėlesniuose gyvenimo etapuose [24]. Šie atradimai dar labiau paaiškina esminį vaikystės patirčių vaidmenį ugdant savigarbą ir prisitaikymo procesus vėliau [1]. 2011 metais atliktame tyrime nustatytas ryšys tarp vaikystės patirčių ir savivertės: taikant kartotinę tiesinę regresiją, modelis paaiškino 37 proc. savigarbos variacijų tarp tiriamųjų. Modelis parodo, kad šeimos vaidmuo yra svarbiausias veiksnys lemiantis savivertės vystymąsi tarp tiriamų asmenų. Buvo rastas teigiamas laipsniškas ryšys tarp šeimos įtakos ir savivertės balų [25]. Remiantis literatūros
18 šaltiniuose pateiktais duomenimis nustatyta, kad šeimos disfunkcijos ir bendruomenės smurto poveikis turi atvirkštinį ryšį su tiriamųjų saviverte, tai rodo, kad smurtas vaikystėje panaikina teigiamą požiūrį į save ir pasaulį. Daugybė tyrimų parodė, kad smurtą patiriantiems vaikams padidėja grėsmė įvairioms neigiamos pasekmės vėlesniuose gyvenimo etapuose [26,27].
19
11.
TYRIMO METODIKA
11.1 Tyrimo organizavimas
Tyrimas buvo pradėtas 2019 metų balandžio mėnesį, o baigtas 2020 metų kovo mėnesį, jis buvo vykdomas dviem etapais. Pirmojo etapo metu buvo renkama ir analizuojama literatūra susijusi su darbo tema, į lietuvių kalbą išversta ir pagal Bioetikos komiteto rekomendacijas koreguota Tarptautinė vaikystės neigiamų patirčių anketa (NVP–TA). Šio etapo metu buvo išanalizuoti ir cituoti 30 mokslinių straipsnių bei tyrimų. Iš jų – 23 (77 proc.) yra ne senesni nei 10 metų. Pasirinkta tiriamųjų populiacija – depresija ir nerimo sutrikimais sergantys pacientai, 18 metų ir vyresni; tyrimo atlikimo vieta – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikų Psichiatrijos klinika. 2019 balandžio 14 d. gautas Bioetikos komiteto leidimas tiriamajam darbui vykdyti. Antrojo etapo metu tiriamiems pacientams buvo išdalintos pirmojo etapo metu paruoštos anketos, analizuojami, vertinami ir sisteminami jų rezultatai, formuluojamos išvados.
11.2 Tyrimo objektas
Tyrimo objektas – 18 metų amžiaus ir vyresni depresija ir nerimo sutrikimais sergantys asmenys.
11.3 Tiriamųjų atranka
Sudaryta paprastoji atsitiktinė imtis – atsitiktinės atrankos būdu atrinkta 149 18-72 metų amžiaus pacientai, gydyti LSMUL Kauno klinikose psichiatrijos skyriuje. Įtraukimo į tyrimą kriterijai: asmeniui diagnozuota depresija arba nerimo sutrikimas, laisvai kalbantis lietuviškai, pasirašęs informuoto asmens sutikimo gavimo formą, sutinkantis užpildyti visus klausimynus. Iš jų 36 asmenys neatitiko įtraukimo į tyrimą kriterijų: 15 asmenys nesutiko dalyvauti tyrime, 5 asmenys nekalbėjo lietuviškai, 16 asmenų sirgo lėtinėmis somatinėmis ligomis. Tad tiriamąją imtį sudarė 113 asmenys, atitinkantys įtraukimo į tyrimą kriterijus.
11.4 Tyrimo metodai
Pasirinktas tyrimo metodas – atsitiktinė pacientų atranka ir standartizuota anketinė apklausa. Tyrimo metu buvo naudojama Tarptautinė vaikystės neigiamų patirčių anketa (NVP–TA) ir Savigarbos skalė (M. Rosenberg, 1965).
20 Tarptautinė vaikystės neigiamų patirčių anketa (NVP–TA) – tai klausimynas sukurtas integracijai į kitus platesnius tyrimus tam, kad būtų galima nustatyti asociacijas tarp neigiamų vaikystės patirčių ir neigiamų padarinių sveikatai bei elgesio sutrikimams (parengtas pagal ACE study, Felitti ir kt., 1998 m.). Klausimynas suskirstytas į 8 dalis, numeriai skaičiuojami Q0-Q8, (Q0 – demografiniai duomenys; Q1 – santuoka; Q2,Q3 – santykiai su tėvais/globėjais; Q4,Q5 – šeimos aplinka; Q6 – bendraamžių smurtas; Q7 – bendruomenės smurtas; Q8 – kolektyvinis smurtas). Šiose dalyse klausimai suskirstyti į 13 grupių, kurios atspindi skirtingas smurto ar traumuojančių patirčių rūšis (fizinis smurtas, emocinis smurtas, seksualinis smurtas, girtavimas ir narkotinių medžiagų vartojimas artimoje aplinkoje, artimo asmens įkalinimas, psichinėmis ligomis sergantys artimieji, smurtas prieš šeimos narius, tėvų skyrybos ar vieno iš jų netektis, emocinis ir fizinis apleistinumas, patyčios, bendruomenės smurtas, kolektyvinis smurtas). Galimi atsakymo variantai galėjo būti taip/ ne/ atsisakė; visada/ daugiausiai/ kartais/ retai/ niekada/ atsisakė; daug kartų/ keletą kartų/ vieną kartą/ niekada/ atsisakė. Vertinama 1 balu, jei: iš 1, 2, 3, 7, 10, 11, 12, 13 grupių atsakoma į bent vieną klausimą – daug kartų/ keletą kartų/ vieną kartą; iš 4, 5, 6, 8 grupių į bent vieną klausimą atsakoma – taip; 1 grupės į bent vieną klausimą atsakoma – niekada. Gaunami rezultatai sumuojami, didžiausia galima suma – 13 balų. Kuo didesnis balas, tuo daugiau neigiamų patičių tirtas asmuo patyrė vaikystėje. Anketos pavyzdys pridedamas priede Nr. 1.
Savigarbos skalė (M. Rosenberg, 1965) – skalė naudojama savigarbos lygio nustatymui. Ją sudaro 10 klausimų, į kuriuos galimi 4 atsakymai – VS (visiškai sutinku); S (sutinku); N (nesutinku); VN (visiškai nesutinku). Rezultatai sumuojami, maksimalus vertinimas – 30 balų. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, yra išskiriamos 3 grupės – žema savivertė 0-15 b.; vidutinė savivertė 15-25 b.; aukšta savivertė 25-30 b. Skalės pavyzdys pridedamas priede Nr. 2.
11.5 Duomenų analizės metodai
Duomenų statistinė analizė buvo atlikta naudojant „Microsoft Office Excel 2018“ ir „SPSS 22” programas. Aritmetinis vidurkis (x̄) ± standartinis nuokrypis (SD) naudotas aprašomajai kiekybinių požymių statistikai. Pagal medianą Med kiekybiniai požymiai suskirstyti į grupes. Pagal Md (moda) nustatytos dažniausiai pasikartojančios reikšmės. Procentais (proc.) įvertinti požymių pasikartojimo dažniai. Pasirinkta (p=0,05) statistinio patikimumo reikšmė. Rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais, jei p<0,05. Pagal χ2 (chi kvadrato) kriterijų buvo vertintas kokybinių požymių tarpusavio priklausomumas. Pirsono koreliacijos koeficientas (r) naudotas koreliacinio ryšio stiprumo apskaičiavimui; kai r<0,5 nustatoma silpna koreliacija, kai 0,5<r<0,7 – vidutinė, esnat r>0,7 – stipri.
21
12.
REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
12.1 Tiriamųjų pasiskirstymas pagal socialinius ir demografinius veiksnius bei vyraujančią patologiją
Tyrime dalyvavo 113 respondentų – 90 moterų ir 23 vyrai. Tarp apklaustųjų vidutinis amžius yra 40,7 ±17,14 metų, moterų vidutinis amžius buvo 6 metais didesnis už vyrų vidutinį amžių. Daugiau nei pusė tiriamųjų turėjo vidurinį išsilavinimą, kiek daugiau nei ketvirtadalis – aukštąjį. Beveik du trečdaliai tiriamųjų buvo dirbantys bei gyveno poroje. Lentelėje nr. 1 pateiktas tiriamųjų pasiskirstymas pagal socialinius ir demografinius veiksnius.
1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal socialinius ir demografinius veiksnius
Socialiniai ir demografiniai veiksniai
Absoliutūs skaičiai (abs. sk.) Procentai (proc.) 1. Lytis: Moterys Vyrai 90 23 79,65 20,35 2. Amžius (x̄ ± SN): Bendras Moterys Vyrai 40,70 ± 17,14 42,01 ± 17,44 35,95 ± 15,14 3. Išsilavinimas: Nebaigtas vidurinis Vidurinis Aukštasis 10 59 44 8,85 52,21 38,94 4. Pagrindinio darbo statusas:
Dirbantys Nedirbantys 70 43 61,95 38,05 5. Šeimyninė padėtis: Gyvena poroje
Kita (vieniši, išsiskyrę, našlys/-ė, kita)
70 43
61,95 38,05
22 Respondentai, atsižvelgiant į jiems diagnozuotus psichikos sutrikimus, suskirstyti į dvi grupes. Depresija sergančių tiriamųjų buvo 75 (66,37 proc.), iš jų 13 vyrų, kas sudaro 56,52 proc. visų tyrime dalyvavusių vyrų, ir 62 moterys (68,69 proc. visų tyrime dalyvavusių moterų). Nerimo sutrikimus turėjo 38 (33,62 proc.) asmenys, iš kurių 10 vyrų (43,47 proc. visų tyrime dalyvavusių vyrų) ir 28 moterys ( 31,11 proc. visų tyrime dalyvavusių moterų).
2 lentelė. Diagnozių pasiskirstymas pagal lytį
Bendras n (proc.) Vyrai n (proc.) Moterys n (proc.) Depresija 75 (66,37) 13 (56,53) 62 (68,69) Nerimo sutrikimai 38 (33,63) 10 (43,47) 28 (31,11)
12.2 Vaikystės neigiamos patirtys
Vaikystės neigiamos patirtys buvo vertinamos naudojant Tarptautinę neigiamų vaikystės patirčių anketą (NVP–TA). Dažniausiai pasikartojančios neigiamos patirtys buvo susijusios su bendruomenės smurtu (82,3 proc.) bei su smurtu artimoje aplinkoje (78,76 proc.). Daugiau nei pusė apklaustųjų teigė, jog teko susidurti su fiziniu, emociniu smurtu, patyčiomis bei išgyventi tėvų skyrybas ar vieno iš jų netektį.
3 lentelė. Vaikystėje patirtų neigiamų įvykių pasiskirstymas pagal lytį
Smurto ir traumuojančių įvykių rūšys
Bendras n (proc.) Vyrai n (proc.) Moterys n (proc.) Fizinis smurtas 68 (60,18) 17 (73,91)* 51 (56,67) P=0,1316* Emocinis smurtas 72 (63,71) 14 (60,87) 58 (64,44) P=0,7503 Seksualinis smurtas 20 (17,70) 4 (17,39) 16 (17,78) P=0,9654 Alkoholio ir/ar narkotinių medžiagų
vartojimas artimoje aplinkoje 49 (43,36)
9 (39,13) 40 (44,44) P=0,6463
Artimo asmens įkalinimas 9 (7,96)
0 (0) 9 (10,00)* P=0,1139*
Psichikos ligomis sergantys artimieji 26 (23,01) 6 (26,09) 20 (22,22) P=0,6943
Smurtas prieš kitus šeimos narius 89 (78,76) 20 (86,96) 69 (76,67) P=0,2816
23 Tėvų skyrybos ar vieno iš jų netektis 66 (58,41) 15 (65,22) 51 (56,67)
P=0,4578 Emocinis apleidimas 25 (22,12) 3 (13,04) 22 (24,44) P=0,2398 Fizinis apleidimas 36 (31,86) 6 (26,09) 30 (33,33) P=0,5056 Patyčios 69 (61,06) 18 (78,26)* P=0,0498 51 (56,67) Bendruomenės smurtas 93 (82,30) 20 (86,96) 73 (81,11) P=0,5121 Kolektyvinis smurtas 25 (22,12) 8 (34,78)* 17 (18,89) P=0,1012*
*Statistiškai reikšmingo skirtumo nestebima, tačiau skirtumas yra arti silpno statistinio reikšmingumo Vertinta kaip skirtingos neigiamos vaikystės patirtys pasiskirstė tarp lyčių (3 lentelėje). Vyrai dažniau nei moterys patyrė patyčias (78,26 proc. vs. 56,67 proc., p=0,0498). Taip pat svarbu paminėti, kad nustatytas arti silpno statistinio reikšmingumo skirtumas tarp lyčių, vertinant fizinį smurtą (73,91 proc. vs. 56,67 proc., p=0,1316), artimo žmogaus įkalinimo patirtį (0 proc. vs. 10 proc., p=0,1139) bei kolektyvinį smurtą (34,78 proc. vs. 18,89 proc., p=0,1012).
Buvo patikrinta ar kiekviena neigiama patirtis, į kurią atsakyta teigiamai, buvo statistiškai reikšmingai susijusi su bendru tiriamųjų neigiamų patirčių balu (4 lentelė).
4 lentelė. Vaikystės neigiamų patirčių pasiskirstymas pagal lytį, bei įvykio reikšmingumas bendram balui
Smurto ir traumuojančių įvykių rūšys
Bendras n (proc.) Vyrai n (proc.) Moterys n (proc.) Fizinis smurtas 68 (60,18) 17 (73,91)* P=0,0012 51 (56,67)* P=0,0001 Emocinis smurtas 72 (63,71) 14 (60,87)* P=0,0001 58 (64,44)* P=0,0001 Seksualinis smurtas 20 (17,70) 4 (17,39)* P=0,0047 16 (17,78)* P=0,0001
Alkoholio ir/ar narkotinių medžiagų
vartojimas artimoje aplinkoje 49 (43,36)
9 (39,13)*
P=0,0002
40 (44,44)*
P=0,0001
Artimo asmens įkalinimas 9 (7,96)
0 (0) 9 (10,00)*
P=0,0297
Psichikos ligomis sergantys artimieji 26 (23,01)
6 (26,09)*
P=0,0348
20 (22,22)*
24 Smurtas prieš kitus šeimos narius 89 (78,76)
20 (86,96)*
P=0,0020
69 (76,67)*
P=0,0001
Tėvų skyrybos ar vieno iš jų netektis 66 (58,41)
15 (65,22) P=0,9236 51 (56,67)* P=0,0002 Emocinis apleidimas 25 (22,12) 3 (13,04) * P=0,0222 22 (24,44)* P=0,0001 Fizinis apleidimas 36 (31,86) 6 (26,09)* P=0,0004 30 (33,33)* P=0,0001 Patyčios 69 (61,06) 18 (78,26)* P=0,0005 51 (56,67)* P=0,0001 Bendruomenės smurtas 93 (82,30) 20 (86,96)* P=0,0204 73 (81,11)* P=0,0001 Kolektyvinis smurtas 25 (22,12) 8 (34,78)* P=0,0003 17 (18,89) P=0,0628 * p<0,05 stabimas statistinis reikšmingumas
Statistinis reikšmingumas bendram balui stebėtas vertinant visas neigiamas patirtis, išskyrus neigiamas patirtis, susijusias su tėvų skyrybomis ar vieno iš jų netektimi vyrų populiacijoje (p=0,9236) ir įvykius, susijusius su kolektyviniu smurtu, moterų populiacijoje (p=0,0628). Tai reiškia, kad šie neigiami patyrimai, nesvarbu ar į juos buvo atsakyta teigiamai ar neigiamai, neturėjo reikšmingos įtakos bendram neigiamų patirčių balui.
Vertinta kaip skirtingos neigiamos vaikystės patirtys pasiskirstė tarp depresija ir nerimo sutrikimais sergančių vyrų bei moterų (5 lentelė).
5 lentelė. Vaikystėje patirtų negatyvių įvykių pasiskirstymas pagal lytį bei diagnozę
Smurto ir traumuojančių įvykių rūšys Depresija n (proc.) Nerimo sutrikimai n (proc.) Vyr. n (proc.) Mot. n (proc.) Vyr. n (proc.) Mot. n (proc.) Fizinis smurtas 46 (61,33) 22 (57,89) 10 (76,92) 36 (58,06) 7 (70,00) 15 (53,57) Emocinis smurtas 49 (65,33) 23 (60,52) 9 (69,23) 40 (64,52) 5 (50,00) 18 (64,29)
25 1 p<0,05, lyginant vyrus su moterimis grupės viduje
2 p<0,05 lyginant depresija ir nerimo sutrikimais sergančius tiriamuosius
3 p<0,05, lyginant tos pačios lyties sergančiuosius depresija su sergančiais nerimo sutrikimais
4 skirtumas yra arti silpno statistinio reikšmingumo, lyginant sergančiuosius depresija su sergančiais nerimo sutrikimais.
Seksualinis smurtas 14 (18,67) 6 (15,79)
3 (23,08) 11 (17,74) 1 (10,00) 5 (17,86) Alkoholio ir/ar narkotinių medžiagų
vartojimas artimoje aplinkoje
34 (45,33) 15 (39,47)
6 (46,15) 28 (45,16) 3 (30,00) 12 (42,86)
Artimo asmens įkalinimas 7 (9,33) 2 (5,26)
0 (0) 7 (11,29) 0 (0) 2 (7,14)
Psichikos ligomis sergantys artimieji
18 (24,00) 8 (21,05)
3 (23,08) 15 (24,19) 3 (30,00) 5 (17,86)
Smurtas prieš kitus šeimos narius 60 (80,00) 29 (76,32)
13 (100,0) 1,3 47 (75,81) 7 (70,00) 22 (78,57)
Tėvų skyrybos ar vieno iš jų netektis
46 (61,33) 20 (52,63) 9 (69,23) 37 (59,68) 6 (60,00) 14 (50,00) Emocinis apleidimas 14 (18,67) 11 (28,95) 1 (7,69) 13 (20,98) 2 (20,00) 9 (32,14) Fizinis apleidimas 25 (33,33) 12 (31,59) 4 (30,77) 21 (33,87) 3 (30,00) 9 (32,14) Patyčios 44 (58,67) 25 (65,79) 11 (84,62) 1 33 (53,23) 7 (70,00) 18 (64,29) Bendruomenės smurtas 59 (78,67) 34 (89,47) 4 11 (84,62) 4 48 (77,42) 10 (100,0) 24 (85,71) Kolektyvinis smurtas 21 (28,00) 2 4 (10,53) 7 (53,85) 1,4 14 (22,58) 4 2 (20,00) 2 (7,14)
26 Tarp depresija sergančių asmenų dažniausi neigiami vaikystės patyrimai buvo smurtas artimoje aplinkoje (80 proc. apklaustųjų teigė susidūrę su šia smurto forma bent kartą gyvenime) ir bendruomenės smurtas (78,67 proc.). Daugiau nei pusė tiriamųjų teigė, kad gyvenime bent kartą teko susidurti su fiziniu (61,33 proc.) bei emociniu (65,33 proc.) smurtu ir patyčiomis (58,67 proc.), tėvų skyrybomis ar vieno iš jų netektimi (61,33 proc.). Nerimo sutrikimais sergančių asmenų dažniausiai neigiamos vaikystės patirtys buvo bendruomenės smurtas (89,47 proc.), smurtas artimoje aplinkoje (76,32). Daugiau nei 50 proc. tyrime dalyvavusių asmenų, teigė susidūrę su fiziniu (57,89 proc.) ir emociniu (60,52 proc.) smurtu, patyčiomis (65,79 proc.), tėvų skyrybomis ar vieno iš jų netektimi (52,63 proc.).
Tyrime stebėta, kad depresija sergantys asmenys statistiškai reikšmingai dažniau susidūrė su kolektyviniu smurtu, nei nerimo sutrikimais sergantys tiriamieji (28 proc. vs. 10,53 proc., p=0,0345). Vertinant kitas neigiamas patirtis, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp diagnozių nebuvo stebėta. Svarbu paminėti, kad skirtumai arti statistinio reikšmingumo (p=0,1550) buvo gauti lyginant su bendruomenės smurtu susidūrusius nerimo sutrikimais ir depresija sergančius asmenis. Tarp depresija sergančių asmenų statistiškai reikšmingai dažniau vyrai nei moterys susidūrė su smurtu artimoje aplinkoje (100 proc. vs. 75,81 proc. p=0,0474), patyčiomis (84,62 proc. vs. 53,23 proc. p=0,0366) bei kolektyviniu smurtu (53,85 proc. vs. 22,58 proc. p=0,0224). Vertinant atskiras neigiamas vaikystės patirtis tarp nerimo sutrikimais sergančių, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyčių nestebėta. Statistiškai reikšmingi skirtumas nustatytas tarp depresija ir nerimo sutrikimais sergančių vyrų, vertinant smurto artimoje aplinkoje patirtį (100,00 proc. vs. 70,00 proc., p=0,0342). Vertinant bendruomenės smurto bei kolektyvinio smurto atvejus nestebimas statistinis reikšmingumas, tačiau rezultatai yra arti silpno statistinio reikšmingumo (atitinkamai p=0,1943 ir p=0,0992). Tarp tyrime dalyvavusių depresija ir nerimo sutrikimais sergančių moterų, vertinant atskiras patirtis, statistiškai reikšmingų skirtumų stebėta nebuvo, išskyrus kolektyvinio smurto patirtį, kur gautas skirtumas yra arti silpno statistinio reikšmingumo (p=0,0762).
Apskaičiuoti tyrime dalyvavusių depresija ir nerimo sutrikimais sergančių asmenų vaikystės neigiamų patirčių balų vidurkiai (6 lentelė).
6 lentelė. Vaikystės neigiamų patirčių balų vidurkiai tarp depresija ir nerimo sutrikimais sergančių pacientų Vidurkis ( ) ±SD Depresija sergantys Vyrai Moterys 6,69 5,65 ±2,50 ±3,30 Nerimo sutrikimais sergantys
Vyrai Moterys 5,30 5,61 ±3,02 ±2,67
27 Depresija sergančių vyrų vaikystės neigiamų patirčių aritmetinis balų vidurkis buvo 6,69 (±2,50), o moterų – 5,65 (±3,30). Nerimo sutrikimais sergančių vyrų bei moterų aritmetiniai balų vidurkiai, atitinkamai 5,30 (±3,02) ir 5,61 (±2,67). Nors depresija sergančių vyrų aritmetinis balų vidurkis yra didesnis nei depresija sergančių moterų, o nerimo sutrikimais sergančių moterų didesnis nei vyrų, tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,05).
Vertinant depresija sergančių asmenų vaikystės neigiamų patirčių duomenis stebima balų Md yra 8, taip pat dažnai pasikartojantys balai yra 2, 4, kuriuos surinko po 9,33 proc. tiriamųjų ir 6 balai, kuriuos yra surinkę 13,33 proc. tyrime dalyvavusių asmenų. Nerimo sutrikimų balų Md yra 5 balai. Asmenų su nerimo sutrikimais taip pat dažnai pasikartojantys balai yra 4, kuriuos surinko 13,16 proc. ir 7, 8, 10, kuriuos surinko po 10,53 proc. tiriamųjų.
12.3 Savęs vertinimas M. Rosenberg (1965)
Vertinant Savigarbos skale (M. Rosenberg, 1965), respondentai pagal surinktus balus buvo suskirstyti į tris grupes – žemos savivertės, vidutinės savivertės ir aukštos savivertės. Pirmajai grupei priskirti pacientai, kurie surinko 0-14 balų, antrajai, kurių balai buvo 15-25, trečiajai – nuo 26 iki 30. Tiriamieji buvo grupuojami dviem būdais: atsižvelgiant į lytį (7 lentelė) bei pagal nustatytą diagnozę (1 pav.).
7 lentelė. Savivertės pasiskirstymas pagal lytį
Savivertė Bendras n (proc.) Vyrai n (proc.) Moterys n (proc.) Žema savivertė (0-15) 47 (41,59) 9 (39,13) 38 (42,22) Vidutinė savivertė (15-25) 60 (53,10) 14 (60,87) 46 (51,11) Aukšta savivertė (25-30) 6 (5,31) 0 (0) 6 (6,67)
Daugiau nei pusė tiriamųjų (53,10 proc.) turėjo vidutinę savigarbą. Pacientai su žema savigarba sudarė 41,59 proc. visų tirtų asmenų, o aukštą savigarbą turėjo tik 5,31 proc. tiriamųjų. Statistiškai reikšmingų savivertės skirtumų tarp lyčių, vertinant jų nenustatyta (p=0,8958).
1 pav. Savivertės balų pasiskirstymas tarp depresija ir nerimo sutrikimais sergan asmen (proc.)
Vertinant savivertės bal pasisk
tiriamųjų žemą savivertę turėjo daugiau asmen , lyginant su sutrikimus.
Tarp depresija serganč asmen vidutin ir žem savivert tur jusi asmen panaši – vidutinę savivertę turėjo
sergančiųjų 60,53 proc. turėjo
turėjo tik labai nedidelė dalis tyrime dalyvavusi asmen sutrikimais sergančių tiriamųjų.
nebuvo stebėta statistiškai reikšming skirtum nei vienoje išskirtoje grup je. 8 lentelė. Tiriamųjų savivert s bal vidurkiai skirti
grupėse Rosenberg’o savivertės bal vidurkis Lytis Vyrai Moterys 14,69 ( 14,58 ( Amžius ≤ 29 m. 30-50 m. ≥ 51 m. 11,21 ( 15,35 ( 15,97 (±3,95) Išsilavinimas: Nebaigtas vidurinis Vidurinis Aukštasis 9,33 (±5,09) 15,02 ( 15,13 (±4,82) 0 10 20 30 40 50 60 70 Žema savivertė P r o c e n t ai
Savivert s bal pasiskirstymas tarp depresija ir nerimo sutrikimais sergan asmen (proc.)
Vertinant savivertės balų pasiskirstymą pagal diagnozes, stebėta, kad žem savivertę turėjo daugiau asmenų, lyginant su tiriamaisiais Tarp depresija sergančių asmenų vidutinę ir žemą savivertę turėjusi asmen
vidutin savivertę turėjo 49,33 proc., o žemą- 46,67 proc. tiriamų .
ėjo vidutinę savivertę, kiek mažiau- žemą (31,58 proc.). Aukšt savivert dalis tyrime dalyvavusių asmenų: 4 proc. depresija
sergan tiriamųjų. Tarp depresija ir nerimo sutrikimais serganč tiriam pasiskirstymo nebuvo steb ta statistiškai reikšmingų skirtumų nei vienoje išskirtoje grupėje.
Tiriam savivertės balų vidurkiai skirtingose socialinių ir demografini veiksni
Depresija sergantys Nerimo sutrikimais sergantys Rosenberg’o savivertės balų vidurkis ( ±SD) Med (Q₁ - Q₃) Rosenberg’o savivertės bal vidurkis ( ±SD) 14,69 (±4,53) 14,58 (±5,78) 15 (11–18) 15,5 (10–18) 16,90 (±4,77) 17,46 (±5,97) 11,21 (±6,47) 15,35 (±5,79) ±3,95) 1 10 (8–14,5) 13,5 (11–18) 17 (14,5–18,25) 16,20 (±7,44) 17,47 (±5,00) 18,22 (±5,02) ±5,09) 15,02 (±5,60) ±4,82) 1 11,5 (8–12,75) 16,5 (10,25–18) 16 (10,05–18) 12,75 (±4,85) 15,15 (±6,73) 19,52 (±3,93)
Žema savivertė Vidutinė
savivertė
Aukšta savivertė
Depresija
Nerimo sutrikimai
28 Savivert s bal pasiskirstymas tarp depresija ir nerimo sutrikimais sergančių asmenų (proc.)
, kad tarp depresija sergančių tiriamaisiais, turinčiais nerimo Tarp depresija sergan asmen vidutin ir žem savivert turėjusių asmenų dalis buvo labai 46,67 proc. tiriamųjų. Tarp nerimo sutrikimais žem (31,58 proc.). Aukštą savivertę depresija ir 7,89 proc. nerimo Tarp depresija ir nerimo sutrikimais sergančių tiriamųjų pasiskirstymo nebuvo steb ta statistiškai reikšming skirtum nei vienoje išskirtoje grupėje.
ngose socialinių ir demografinių veiksnių
Nerimo sutrikimais sergantys Rosenberg’o savivertės balų ±SD) Med (Q₁ - Q₃) ±4,77) ±5,97) 2 18,5 (14,25–20,5) 17,5 (13–21,25) ±7,44) ±5,00) ±5,02) 14,5 (9,5–19,5) 18 (13–21) 19 (16–21) 4,85) ±6,73) ±3,93) 1, 2 12 (9,5–15,25) 13 (11–20) 20 (17–22) Nerimo sutrikimai
29 Darbo statusas: Dirbantys Nedirbantys 13,49 (±5,49) 15,94 (±5,26) 13 (10–18) 17 (11,25–18,75) 16,90 (±5,35) 2 18,67 (±6,60) 18 (13–21) 18 (15 – 21) Šeimyninė padėtis: Gyvenantys poroje Kiti (išsiskyrę, vieniši, našliai, kita) 14,60 (±4,55) 14,59 (±6,96) 14,5 (11–17,25) 17 (9–18) 19,41 (±4,68) 1, 2 14,44 (±5,67) 20,5 (18–22) 14,5 (10,75–16,25) 1 p<0,05 vertinant grupėje
2 p<0,05 vertinant tarp depresijos ir nerimo sutrikimų
Tyrimo metu buvo vertinta ar yra statistiškai reikšmingų savivertės balų vidurkių skirtumų atskirose sociodemografinėse grupėse (8 lentelė). Tarp depresija sergančių asmenų statistiškai reikšmingai didesnį savivertės balų vidurkių turėjo vyresni nei 51 m. amžiaus asmenys, lyginant su 29 m. amžiaus ir jaunesniais (p=0,0058), bei aukštąjį išsilavinimą turintys, lyginant su turinčiai nebaigtą vidurinį išsilavinimą (p=0,0476), nedirbantys (p=0,051). Tarp nerimo sutrikimai sergančių asmenų statistiškai reikšmingai didesnį savivertės balų vidurkių turėjo aukštąjį išsilavinimą turintys, lyginant su turinčiai nebaigtą vidurinį išsilavinimą (p=0,0159), bei asmenys, gyvenantys poroje (p=0,0077).
Tiriamųjų savivertės balų vidurkiai pagal skirtingas socialines ir demografines grupes buvo lyginami tarp diagnozių. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais sergančių asmenų savivertės balų vidurkiai statistiškai reikšmingai didesni už depresija sergančių, lyginant moteris (p=0,0364), tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių tiriamųjų (p=0,0019), lyginant dirbančius asmenis (p=0,0117) bei tarp gyvenančių poroje tiriamųjų (p=0,0002).
12.4 Neigiamų vaikystės patirčių sąsajos su saviverte
Tyrimo metu buvo vertinta ar vaikystės neigiamos patirtys buvo susijusios su depresija ir nerimo sutrikimais sergančių asmenų saviverte. Gauti rezultatai patvirtina vaikystės neigiamų įvykių reikšmingumą šiomis ligomis sergančių tiramųjų savivertei, kadangi ryšys tarp jų yra statistiškai reikšmingas (p=0,0002). Nustatyta silpna atvirkštinė koreliacija (r=-0,35) tarp neigiamų patirčių balo ir savivertės balo, kuri parodo, kad didėjant vaikystės neigiamų įvykių skaičiui, savivertės balas mažėja. Tačiau išskiriant tiriamuosiuos pagal lytį, stebima, kad vaikystės neigiamų patirčių reikšmingumas nustatytas tik moterims (p=0,0003; r=-0,37), vyrų imtyje sąsajų tarp neigiamų įvykių ir savivertės balų nenustatyta (p=0,3300).
Tyrime buvo vertinta, kaip depresija sergančių asmenų savivertės balų pasiskirstymą grupėse gali lemti skirtingos neigiamos vaikystės patirtys. Duomenys pateikti 9 lentelėje.
30 9 lentelė. Depresija sergančių tiriamųjų, patyrusių skirtingas neigiamas vaikystės patirtis, pasiskirstymas savivertės grupėse
Smurto ir traumuojančių įvykių rūšys Žema savivertė (0-14) n (proc.) Vidutinė savivertė (15-25) n (proc.) Aukšta savivertė (26-30) n (proc.) χ² P Fizinis smurtas Taip Ne 27 (77,14) 8 (22,86) 17 (45,95) 20 (54,05) 2 (66,67) 1 (33,33) 7,4187 0,0245* Emocinis smurtas Taip Ne 31 (88,57) 4 (11,43) 18 (48,65) 19 (51,35) 0 (0,00) 3 (100,00) 18,5465 0,0001* Seksualinis smurtas Taip Ne 11 (31,43) 24 (68,57) 3 (8,11) 34 (91,89) 0 (0,00) 3 (100,00) 7,1600 0,0279* Alkoholio ir/ar narkotinių medžiagų vartojimas artimoje aplinkoje Taip Ne 20 (57,14) 15 (42,86) 14 (37,85) 23 (62,16) 0 (0,00) 3 (100,00) 5,2963 0,0708** Artimo asmens įkalinimas Taip Ne 3 (8,57) 32 (91,43) 3 (8,11) 34 (91,89) 1 (33,33) 2 (66,67) 2,1317 0,3444 Psichikos ligomis sergantys artimieji Taip Ne 12 (34,29) 23 (65,71) 5 (13,51) 32 (86,49) 1 (33,33) 2 (66,67) 4,4040 0,1106
Smurtas prieš kitus šeimos narius Taip Ne 33 (94,29) 2 (5,71) 25 (67,57) 12 (32,43) 2 (66,67) 1 (33,33) 8,3719 0,0152* Tėvų skyrybos ar vieno iš jų netektis Taip Ne 23 (65,71) 12 (34,29) 22 (59,46) 15 (40,54) 1 (33,33) 2 (66,67) 1,3298 0,5143 Emocinis apleidimas Taip Ne 11 (31,43) 24 (68,57) 3 (8,11) 34 (91,89) 0 (0,00) 3 (100,00) 7,1600 0,0279* Fizinis apleidimas Taip Ne 13 (37,14) 22 (62,86) 12 (32,43) 25 (67,57) 0 (0) 3 (100,00) 1,7421 0,4185 Patyčios 4,8990 0,0863**
31 Taip Ne 25 (71,43) 10 (28,57) 17 (45,95) 20 (54,05) 2 (66,67) 1 (33,33) Bendruomenės smurtas Taip Ne 32 (91,43) 3 (8,57) 25 (67,57) 12 (32,43) 2 (66,67) 1 (33,33) 6,3700 0,0414* Kolektyvinis smurtas Taip Ne 9 (25,71) 26 (74,29) 11 (29,73) 26 (70,27) 1 (33,33) 2 (66,67) 0,1879 0,9103 * Stebimas statistinis reikšmingumas p<0,05
** Statistinio reikšmingumo nestebima, tačiau reikšmės yra arti silpno statistinio reikšmingumo
Vertinant depresija sergančių asmenų, patyrusių skirtingas neigiamas patirtis vaikystėje, pasiskirstymą pagal savivertės balus stebima, kad daugiausiai respondentų turinčių žemą savivertę teigė susidūrę su smurtu artimoje aplinkoje (94,29 proc.), tą pačią patirtį pažymėjo kur kas mažesnė dalis respondentų su vidutine (67,57 proc.) ir su aukšta (66,67 proc.) savivertėmis. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp savivertės balų pasiskirstymo tiems, kurie yra susidūrę su šiuo neigiamu patyrimu (p=0,0152). Taip pat labai didelė dalis depresija sergančių tiriamųjų turinčių žemą savivertę yra susidūrę su bendruomenės smurtu (91,43 proc.). Su šia neigiama patirtimi teigia susidūrę 67,57 proc. tiriamųjų su vidutine saviverte bei 66,67 proc. turintys aukštą savivertę. Buvo nustatytas statistinis reikšmingumas tarp šių balų pasiskirstymo skitingose savivertės grupėse (p=0,0414). Patirtis, susijusias su emociniu smurtu, teigia turėję 88,57 proc. depresija sergančių tiriamųjų, kurie turi mažą savivertę, vidutinę savivertę turinčių – 48,65 proc, o aukštą savivertę turintys respondentai teigia su šiuo neigiamu patyrimu nesusidūrę. Tarp skirtingų savivertės grupių nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p=0,0001) vertinant tuos, kurie yra susidūrę su emociniu smurtu vaikystėjė. Taip pat vertinta kitų neigiamų potyrių reikšmingumas savivertės balų pasiskirstymui tarp depresija sergančių asmenų. Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp savivertės balų pasiskirstymo pagal grupes yra nustatyti esant fizinio (p=0,0245) ir seksualinio (p=0,0279) smurto patirtims bei patyrusiems emocinį apleidimą (p=0,0279). Rezultatai arti silpno statistinio reikšmingumo vertinant balų pasiskirstymą rasti esant neigiamoms patirtims susijusioms su alkoholio ir/ar narkotinių medžiagų vartojimu (p=0,0708) ir vaikystėje susidūrus su patyčiomis (p=0,0863).
Nustatyta, kad vaikystės neigiamos patirtys statistiškai reikšmingai susijusios su depresija sergančių žmonių saviverte (p=0,0008) bei stebima silpna atvirkštinė koreliacija (r=-0,38). Vertinant šiuos duomenis, galima teigti, kad savivertės balai priklauso nuo neigiamų vaikystės patirčių, t.y. kuo daugiau negatyvių patirčių buvo patirta, tuo žemesnę savivertę turi depresija sergantys tiriamieji.
Vertinta, kaip nerimo sutrikimais sergančių asmenų savivertės balų pasiskirstymą grupėse gali lemti skirtingos neigiamos vaikystės patirtys. Rezultatai pateikti 10 lentelėje.
32 10 lentelė. Nerimo sutrikimais sergančių tiriamųjų, patyrusių skirtingas neigiamas vaikystės patirtis, pasiskirstymas savivertės grupėse
Smurto ir traumuojančių įvykių rūšys Žema savivertė (0-14) n (proc.) Vidutinė savivertė (15-25) n (proc.) Aukšta savivertė (26-30) n (proc.) χ² P Fizinis smurtas Taip Ne 10 (83,33) 2 (16,67) 12 (52,17) 11 (47,83) 0 (0) 3 (100,00) 7,6194 0,0222* Emocinis smurtas Taip Ne 7 (58,33) 5 (41,67) 15 (65,22) 8 (34,78) 1 (33,33) 2 (66,67) 1,1645 0,5586 Seksualinis smurtas Taip Ne 3 (25,00) 9 (75,00) 3 (13,04) 20 (86,96) 0 (0) 3 (100,00) 1,4586 0,4823 Alkoholio ir/ar narkotinių medžiagų vartojimas artimoje aplinkoje Taip Ne 6 (50,00) 6 (50,00) 8 (34,78) 15 (65,22) 1 (33,33) 2 (66,67) 0,8157 0,6651 Artimo asmens įkalinimas Taip Ne 1 (8,33) 11 (91,67) 1 (4,35) 22 (95,65) 0 (0) 3 (100,00) 0,4322 0,8057 Psichikos ligomis sergantys artimieji Taip Ne 3 (25,00) 9 (75,00) 5 (21,74) 18 (78,26) 0 (0) 3 (100,00) 0,9190 0,6316
Smurtas prieš kitus šeimos narius Taip Ne 10 (83,33) 2 (16,67) 17 (73,91) 6 (22,09) 2 (66,67) 1 (33,33) 0,5549 0,7577 Tėvų skyrybos ar vieno iš jų netektis Taip Ne 10 (83,33) 2 (16,67) 8 (34,78) 15 (65,22) 2 (66,67) 1 (33,33) 7,7132 0,0211* Emocinis apleidimas Taip Ne 5 (41,67) 7 (58,33) 5 (21,74) 18 (78,26) 1 (33,33) 2 (66,67) 1,5530 0,4600 Fizinis apleidimas Taip Ne 3 (25,00) 9 (75,00) 7 (30,43) 16 (69,57) 1 (33,33) 2 (66,67) 0,1437 0,9307 Patyčios 5,4657 0,0650**
33 Taip Ne 11 (91,67) 1 (8,33) 12 (52,17) 11 (47,83) 2 (66,67) 1 (33,33) Bendruomenės smurtas Taip Ne 12 (100,00) 0 (0,00) 19 (82,61) 4 (17,39) 3 (100,00) 0 (0,00) 2,9156 0,2327 Kolektyvinis smurtas Taip Ne 0 (0,00) 12 (100,00) 3 (13,04) 20 (86,96) 1 (33,33) 2 (66,67) 3,2234 0,1996 * Stebimas statistinis reikšmingumas p<0,05
** Statistinio reikšmingumo nestebima, tačiau arti silpno statistinio reikšmingumo
Nustatyta, kad nerimo sutrikimais sergančių asmenų vaikystėje patirtų neigiamų įvykių sąsajos su savivertės balais nėra statistiškai reikšmingos, tačiau stebimi rezultatai yra arti statistinio reikšmingumo (p=0,0922). Vertinant kiekvieną neigiamą patirtį, statistinis reikšmingumas tarp savivertės balų pasiskirstymo buvo rastas tarp tiriamųjų patyrusių fizinį smurtą (p=0,0222), su kuriuo susidūrė 83,33 proc. nerimo sutrikimais sergančių asmenų turinčių žemą savivertę bei 52,17 proc. vidutinę savivertę turinčių tiriamųjų, aukštą savivertę turintys asmenys, teigia nesusidūrę su šia traumuojančia patirtimi. Taip pat statistinis reikšmingumas balų pasiskirstymui buvo stebėtas esant patirčiai susijusiai su tėvų skyrybomis ar vieno iš jų netektimi (p=0,0211), su kuria teigė susidūrę 83,33 proc. žemą savivertę turinčių tiriamųjų, 34,78 proc. vidutinę savivertę turinčių respondentų ir 66,67 proc. aukštą savivertę turinčių asmenų. Tyrimo duomenimis 91,67 proc. žemos savivertės, 52,17 proc. vidutinės ir 66,67 proc. aukštos savivertės nerimo sutrikimais sergančių asmenų susidūrė su patyčiomis jauname amžiuje, nors statistinio reikšmingumo nestebima, bet rezultatai yra arti statistinio reikšmingumo tarp balų pasiskirstymo (p=0,0650).
12.5 Rezultatų aptarimas
Tyrimo metu buvo analizuojamas neigiamų vaikystės patirčių paplitimas tarp depresija ir nerimo sutrikimais sergančių asmenų. Nustatyta, kad 97,33 proc. depresija ir 97,37 proc. nerimo sutrikimais sergančių asmenų yra susidūrę su bent viena neigiama patirtimi iki 18 metų, gauti rezultatai yra kiek didesni lyginant su Olandijoje atliktu tyrimu 2019 metais, kuriame buvo tiriami taip pat psichikos sutrikimus turintys asmenys, jame net 22,8 proc. tiriamųjų teigė nesusidūrę su neigiamomis patirtimis vaikystėje [28].
Depresija sergančių vyrų vaikystės neigiamų patirčių aritmetinis balų vidurkis buvo 6,69, o moterų – 5,65. Nerimo sutrikimais sergančių vyrų bei moterų aritmetiniai balų vidurkiai, atitinkamai 5,30 ir 5,61. Šiame tyrime nustatyti vidurkiai yra kur kas didesni lyginant su 2019 metais Olandijoje atliktame tyrime nustatytais vidurkiais, kuriuose nustatyta, kad depresija sergančių asmenų balų vidurkis – 2,46, o nerimo sutrikimais sergančiųjų – 4,15 [28].
34 Stebėta, kad tiek depresija, tiek nerimo sutrikimais sergančių tiriamųjų dažniausios neigiamos patirtys buvo smurtas artimoje aplinkoje bei bendruomenės smurtas. 2019 metais Kinijoje atliktame tyrime nustatytos dažniausiai pasikartojančios neigiamos patirtys buvo fizinis smurtas, smurtas artimoje aplinkoje, tėvų skyrybos ar vieno iš jų netektis [29]. 2017 metais Didžiojoje Britanijoje atliktame tyrime nustatyta, kad daugiausiai tiriamųjų yra susidūrę su fiziniu smurtu bei smurtu artimoje aplinkoje [8]. Lyginant skirtingus tyrimus, pastebima, kad neigiama patirtis susijusi su smurtu artimoje aplinkoje yra dažnesnė tarp skirtingų tiriamųjų grupių nei kiti neigiami patyrimai.
Tyrimo metu nustatyta, kad reikšmingai daugiau depresija nei nerimo sutrikimais sergančių asmenų susidūrė su kolektyvinio smurto patirtimi, o bendruomenės smurtą depresija sergančių tiriamųjų patyrė daugiau nei sergančių nerimo sutrikimais, stebimas skirtumas yra arti statistinio reikšmingumo. Taip pat stebėta, kad statistiškai reikšmingai daugiau vyrų nei moterų susidūrė su patyčiomis. Reikšmės arti silpno statistinio reikšmingumo nustatytos lyginant lytis, kai vyrų patyrusių neigiamas patirtis buvo daugiau nei moterų, yra su fizinio ir kolektyvinio smurto patirtimis. Buvo iškeltas klausimas, ar visos neigiamos patirtys turi vienodos reikšmės neigiamų patirčių balui, tačiau patirtys susijusios su tėvų skyrybomis ir vieno iš jų netektimi bei kolektyviniu smurtu statistinio reikšmingumo neturėjo.
Tarp depresija sergančių asmenų statistiškai reikšmingai dažniau vyrai nei moterys susidūrė su smurtu artimoje aplinkoje, patyčiomis bei kolektyviniu smurtu, tačiau tarp nerimo sutrikimais sergančių asmenų reikšmingų skirtumų tarp lyčių nestebėta.
Nustatyta, kad depresija sergančių vyrų reikšmingai daugiau buvo susidūrę su smurtu artimoje aplinkoje lyginant su nerimo sutrikimais sergančiais vyrais, o lyginant depresija ir nerimo sutrikimais sergančias moteris, nei su viena atskira patirtimi statistiškai reikšmigų skirtumų stebėta nebuvo.
Tyrime buvo vertinama depresija ir nerimo sutrikimais sergančių asmenų savivertė. Didžioji dalis tiriamųjų, sergantys vienu ar kitu psichikos sutrikimu, turėjo vidutinę savivertę, tačiau, nors ir statistinio reikšmingumo stebėta nebuvo, daugiau žemą savivertę turinčių žmonių sirgo depresija lyginant su nerimo sutrikimais sergančiais asmenimis.
Skirtingai nei tyrime atliktame 2002 metais Kanadoje, kur buvo stebima, kad moterų savivertė yra reikšmingai žemesnė nei vyrų, šiame tyrime reikšmingų skirtumų tarp lyčių stebėta nebuvo nei depresija, nei nerimo sutrikimais sergantiems žmonėms [30]. Lyginant depresija ir nerimo sutrikimais sergančias moteris stebima, kad depresija sergančių pacienčių savivertės balai yra statistiškai reikšmingai žemesni už nerimo sutrikimais sergančių, vertinant vyrus su skirtingomis diagnozėmis, tokių reikšmingų skirtumų stebėta nebuvo. Taip pat pastebėta, kad depresija sergančių tiriamųjų balai reikšmingai mažesni už nerimo sutrikimais sergančiųjų tarp tiriamųjų su aukštu išsilavinimu, dirbančių bei gyvenančių poroje.
35 Tyrimo metu buvo vertinamas vaikystės neigiamų patirčių ryšys su tiriamųjų saviverte. Vertinant depresija sergančius asmenis ir atskirus jų patirtus neigiamus įvykius, reikšmingos sąsajos nustatytos tarp žemos savivertės ir smurto artimoje aplinkoje, bendruomenės, emocinio, fizinio, seksualinio smurto bei emocinio apleidimo. Nerimo sutrikimais sergantiems asmenims reikšmingas ryšys buvo nustatytas tarp žemos savivertės ir fizinio smurto bei tėvų skyrybų ar vieno iš jų netekties. Kiekviena iš šių patirčių turėjo įtakos žemesnei tiriamųjų savivertei.
Tyrimo metu gauti rezultatai patvirtina vaikystės neigiamų įvykių reikšmingumą depresija ir nerimo sutrikimais sergančių tiramųjų savivertei, kadangi buvo nustatyta reikšmingai neigiama koreliacija. Bagdade atliktame tyrime, kuriame dalyvavo sveiki asmenys, taip pat buvo rastas reikšmingas ryšys tarp neigiamų patirčių vaikystėje ir savivertės, kas parodo, kad neigiami įvykiai jauname amžiuje, gali paveikti tiek sveikus, tiek psichikos sutrikimus turinčius asmenis bei lemti jų sunkesnį prisitaikymą prie gyvenimo sąlygų, bendravimo sunkumus, kitų somatinių ir nesomatinių ligų atsiradimą [1].
13.
IŠVADOS
1. Dažniausios neigiamos vaikystės patirtys tiek tarp depresija, tiek tarp nerimo sutrikimais sergančių asmenų buvo smurtas artimoje aplikoje bei bendruomenės smurtas. Tarp sergančiųjųdepresija vyrai statistiškai reikšmingai dažniau nei moterys susidūrė su smurtu artimoje aplinkoje, patyčiomis bei kolektyviniu smurtu. Depresija sergantys vyrai dažniau nei nerimo sutrikimais sergantys buvo patyrę smurtą artimoje aplinkoje.
2. Nerimo sutrikimais sergančių moterų savivertės balų vidurkis statistiškai reikšmingai buvo didesnis nei depresija sergančių moterų. Gyvenantys poroje bei dirbantys nerimo sutrikimais sergantys asmenys turėjo aukštesnę savivertę nei depresija sergantys.
3. Galima teigti, kad tiek depresija, tiek nerimo sutrikimais sergantiems asmenims neigiami įvykiai vaikystėje galėjo lemti žemos savivertės susiformavimą: depresija sergantiems asmenims vaikystės neigiamos patirtys buvo statistiškai reikšmingos žemos savivertės susiformavimui, o nerimo sutrikimais sergantiems asmenims stebėtas reikšmingumas buvo arti statistinio reikšmingumo.
36
14.
DARBO TRŪKUMAI
1. Per mažas tyrime dalyvavusių asmenų skaičius.
2. Dideli skirtumai tarp tirtųjų grupių (depresija sergančių asmenų tyrime dalyvavo kur kas daugiau nei nerimo sutrikimais sergančiųjų), kas galėjo iškreipti tyrimo duomenis bei lemti jų netikslumus.
15.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Tikslinga išsiaiškinti depresija bei nerimo sutrikimais sergančių pacientų neigiamas vaikystės patirtis bei vertinti jų savigarbą, siekiant efektyviai parinkti tinkamus psichosocialinius gydymo metodus.
