1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
LSMUL KK PSICHIATRIJOS KLINIKA
BAIGIAMASIS MAGISTRINIS MOKSLINIS DARBAS
MOKYMOSI KRŪVIS IR KITI VEIKSNIAI, DARANTYS ĮTAKĄ
LSMU STUDENTŲ PSICHOSOCIALINIAM GERBŪVIUI IR
STRESO LYGIUI
Parengė : Greta Domantaitė LSMU MA MF VI kursas, 18 grupė
Mokslinis vadovas : Prof. dr. Benjaminas Burba LSMUL KK Psichiatrijos klinika
Kaunas 2019 m.
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3 2. SUMMARY... 4 3. PADĖKA ... 5 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 55. LSMU BIOETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
6. SANTRUMPOS ... 6
7. SĄVOKOS ... 7
8. ĮVADAS ... 8
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
10. 1. Medicinos studentų psichikos sveikatos sutrikimai bei pasireiškimas pasaulyje ... 10
10.2 Akademiniai metodai ir studentų psichosocialinis gerbūvis ... 10
10.3 Studentų nuomonė apie savo psichikos sveikatą ... 10
10.4. Studijos ir nerimas... 11
10.5 Medicinos studentų gyvensena ... 11
10.6 Kokie fiziniai simptomai pasireiškia stresą patiriantiems studentams ... 12
10.7 Medicinos studentai ir jų ryšys su fiziniu aktyvumu ... 12
10.8 Žalingos išeitys, pastebimos tarp išsekusių studentų ... 13
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI... 15
12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS... 16
13. IŠVADOS ... 21
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 22
3
1.
SANTRAUKA
Darbo pavadinimas : Mokymosi krūvis ir kiti veiksniai, darantys įtaką LSMU studentų psichosocialiniam gerbūviui ir streso lygiui.
Darbo autorius : Greta Domantaitė. Mokslinis vadovas : Prof. dr. B. Burba.
Tyrimo tikslas : įvertinti medicinos ir sveikatos mokslų studentų patiriamo mokymosi krūvio bei kitų veiksnių įtaką studentų psichosocialinei gerovei ir stresui.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti aukštų reikalavimų, didelio mokymosi krūvio, mažo fizinio aktyvumo bei skurdaus socialinio gyvenimo ryšį su streso pasireiškimu.
2. Išsiaiškinti svarbiausius požymius, kurie leistų įtarti patiriamą stresą. 3. Nustatyti, kokie požymiai leidžia nustatyti aukštą streso lygį.
Metodai : tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu anketą pateikiant internetinėje svetainėje www.apklausa.lt. Duomenų surinkimui buvo sudarytas klausimynas. Viso išanalizuoti 362 studentų atsakymai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinių programų paketą IBM SPSS Statistics 25 ir Excell 2010 programas.
Tyrimo dalyviai : 1-6 kursų LSMU studentai.
Tyrimo rezultatai : viso buvo apklausta 438 LSMU studentai, iš kurių atsakytų tinkamų anketų buvo 362. Studentų psichosocialinis gerbūvis ir streso lygis dėl mokymosi krūvio ir kitų jį nulemiančių veiksnių buvo vertinamas pastarojo mėnesio laikotarpiu. Pagal gautus rezultatus apskaičiuota, jog 36,2% apklaustųjų patiria aukštą streso lygį, kurį lemia aukšti reikalavimai, didelis mokymosi krūvis, mažas fizinis aktyvumas bei skurdus socialinis gyvenimas.
Išvados :
1. Visų anketos grupių (AR, DMK, MFA, SSG) teiginiai turi statistiškai reikšmingą ryšį su streso pasireiškimu. Labiausiai streso pasireiškimą lemia mažas fizinis aktyvumas ir aukšti reikalavimai (p =0,00), mažiausiai studentai jaučia stresą dėl skurdaus socialinio gyvenimo (p=0,01).
2. Patiriamą stresą galima prognozuoti pagal optimalią požymių sistemą : 1 - paskaitose jaučiau įtampą be jokios aiškios priežasties (AR); 2 - ruošiantis atsiskaitymams, mane lengva pravirkdyti (AR); 3 - naktimis kamuoja košmarai, susiję su studijomis (AR); 4 - dažnai neturiu jėgų (MFA); 5 - bėgdamas ar greitai eidamas greitai pavargstu (MFA); 6 - tarp studijų randu laiko savo hobiams (DMK); 7 - buvo sunku ko nors imtis su iniciatyva (DMK).
3. Dažniausi aukštą streso lygį turinčių studentų požymiai : - emocinis išsekimas; - negebėjimas atsipalaiduoti ir jaučiamas nerimas; - per nelyg jautrus reagavimas į mažai reikšmingus dalykus; - sutrikęs nakties miegas; - padažnėjęs širdies plakimas ar permušimai.
4
2.
SUMMARY
The title of the study : Impact of academic load and other factors on LUHS students psychosocial behavior and the level of stress.
The author of the study : Greta Domantaitė. Scientific supervisor : Prof. B. Burba.
The aim of the study : to evaluate the impact of the academic load experienced by medical and other health science students and the other factors on the psychosocial well-being and stress of the students. The tasks of the research :
1. To evaluate the connection between high demands, high academic load, low physical activity and poor social life with manifestation of stress. 2. To find out the key features that would allow to suspect stress being experienced. 3. To determine what signs allow to identify a high level of stress.
Methods : the survey was conducted using a questionnaire by submitting it on the Internet site www.apklausa.lt. This questionnaire was prepared for data collection. The answers of 362 students were analyzed. Statistical data analysis was performed using the statistical software package IBM SPSS Statistics 25 and Excell 2010 programs.
The participants of the research : 1-6 year LUHS students.
The results of the study : 438 LUHS students participated in the study in total, but only 362 of them responded in the questionnaire in a proper way. Psychosocial well-being of the students and the level of stress due to academic load and other determinants during the last month were assessed. According to the results, 36.2% of the respondents have a high level of stress caused by high demands, high academic load, low physical activity and poor social life.
Conclusions :
1. The statements of all the groups of the questionnaire have a statistically significant connection with the manifestation of the stress. Mostly the manifestation of the stress is influenced by the low physical activity and high demands (p=0.00); poor social life of the students is considered to be the least stressful (p=0.01). 2. The stress being experienced by the students may be predicted by an optimal system of the signs : 1 – I felt tension during the lectures without a clear reason (HD); 2 – it is easy to drive me to tears when I am preparing for my exams (HD); 3 – I have nightmares about the studies at night (HD); 4 – I often have no strength (LPA); 5 – I get tired quickly when running or walking fast (LPA); 6 – there is some free-time for my hobbies during my studies ( HAL); 7 – it was difficult to do something with the initiative (HAL). 3. The most common signs of the high level of stress among the students are : - emotional exhaustion, - inability to relax and feeling of anxiety; - too sensitive response to insignificant events; - unbalanced sleep at night; - increased heart rate or arrhythmia.
5
3. PADĖKA
Už bendradarbiavimą ir sugaištą laiką dalyvaujant tyrime nuoširdžiai dėkoju LSMU studentams.
Už patarimus organizuojant tyrimą bei ruošiant šį darbą dėkoju savo baigiamojo magistrinio darbo vadovui profesoriui B. Burbai.
4.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo. Rėmėjų paramos nebuvo.5. LSMU BIOETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Pritarimas dėl mokslinio – tiriamojo darbo vykdymo, LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-MF-273, išdavimo data 2018-03-02.
6
6. SANTRUMPOS
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos AR – aukšti reikalavimai
DMK – didelis mokymosi krūvis MFA – mažas fizinis aktyvumas SSG – skurdus socialinis gyvenimas OKS – obsesinis-kompulsinis sutrikimas
7
7. SĄVOKOS
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas – nerimo forma, kuomet žmogų kankina įkyrios mintys – obsesijos - ir pasikartojantis elgesys – kompulsijos.
8
8.
ĮVADAS
Sveikatos srities profesionalai kasdien padeda daugybei žmonių visame pasaulyje išlaikyti bei pagerinti jų sveikatą, tad taip pat svarbu, kad ir jauno amžiaus žmogus jaustųsi visiškai sveikas ir galėtų būti maksimaliai darbingas. Tai itin aktualu medicinos bei kitų sveikatos mokslų studentams, kuriems aukšti reikalavimai, didelis mokymosi krūvis, nuolatinė įtampa, mažas fizinis aktyvumas ir skurdus socialinis gyvenimas yra neatsiejama gyvenimo dalis.
Viena svarbiausių problemų, su kuria dažnai, o galbūt ir kasdien, susiduria sveikatos mokslų studentai, yra stresas. Žinoma, stresas žmogui yra reikalingas, tam tikras jo lygis padeda, mobilizuoja žmogų, tačiau dalis jaunuolių studijų metais susiduria su aukštu streso lygiu, kuris yra žalingas jų savijautai.
Svarbu yra tai, jog ilgą laiką besitęsiantis stresas gali peraugti į psichikos sutrikimus, kurie, deja, pasireiškia ir sveikatos mokslų studentams. Nuolatiniame medicinos tobulėjimo procese studentas atsilikti negali, jis priverstas kasmet aprėpti vis daugiau žinių, o tai dar labiau didina streso lygį. Didelis mokymosi krūvis veda į laiko stoką kitoms veikloms kaip, pavyzdžiui, užsiėmimui mėgstama veikla, susitikimui su draugais ar fiziniam aktyvumui. Dėl šių priežasčių išaugęs streso lygis jau nebe mobilizuoja jauno amžiaus žmogų, bet priešingai – jam kenkia.
Nors Lietuvoje šios temos problematika nėra plačiai išnagrinėta, užsienio studijų duomenimis, pateikiamais darbe, medicinos bei kitų sveikatos mokslų sričių studentų psichosocialinė situacija visame pasaulyje nėra aprašoma kaip pavyzdinga. Tai rodo, jog tam tikri pakeitimai studentų kasdienybėje yra būtini, siekiant užtikrinti gerą jų psichosocialinį gerbūvį.
Šio darbo tikslas – ištirti, koks yra streso paplitimas LSMU studentų tarpe bei kaip jis veikia jų psichosocialinę gerovę.
9
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo objektas:
LSMU 1-6 kurso studentai.
Darbo tikslas:
Įvertinti medicinos ir sveikatos mokslų studentų patiriamo mokymosi krūvio bei kitų veiksnių įtaką studentų psichosocialinei gerovei ir stresui.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti aukštų reikalavimų, didelio mokymosi krūvio, mažo fizinio aktyvumo bei skurdaus socialinio gyvenimo ryšį su streso pasireiškimu.
2. Išsiaiškinti svarbiausius požymius, kurie leistų įtarti patiriamą stresą. 3. Nustatyti, kokie požymiai leidžia nustatyti aukštą streso lygį.
10
10.
LITERATŪROS APŽVALGA
10. 1. Medicinos studentų psichikos sveikatos sutrikimai bei pasireiškimas pasaulyje Nepaisant vyraujančios nuomonės, kad medicinos studentai ir gydytojai turėtų būti nenugalimi, psichikos sveikatos problemos yra dažnos šioje populiacijoje. Medicinos studentai ir gydytojai retai ieško pagalbos dėl savo psichiatrinių problemų, dažnai kreipiasi pagalbos tik krizės atveju [1]. Mosley ir kiti autoriai teigia, jog medicinos universitetas yra atpažįstama kaip stresą kelianti aplinka, dėl kurios dažnai išsivysto neigiamas efektas studentų akademiniams pasiekimams, psichikos sveikatai ir psichologiniam gerbūviui [2]. Pagal Kinijos LR atliktą tyrimą, buvo išskirta, jog trys pagrindinės vyraujančios psichikos sveikatos problemos medicinos studentų tarpe yra obsesinis-kompulsinis sutrikimas, padidėjęs jautrumas ir depresija. [3] Medicinos studentų depresijos rodiklis yra ženkliai didesnis nei kitų bendraamžių bendroje populiacijoje [4]. JAV, Australijoje ir Didžiojoje Britanijoje atliktuose tyrimuose nustatyta, jog depresijos dažnis tarp medicinos studentų yra lygus 20% [5]. Kinijos LR atliktame tyrime trečiakursių studentų psichikos sveikatos būklė buvo prasčiausia, o penktakursių – geriausia. Galima spręsti, jog pirmi kursai universitete yra didžiausias iššūkis
studentams. Tie, kurie kilę iš kaimo, turėjo daugiau psichologinių problemų nei miestiečiai; taip pat, studentai su dideliu profesiniu pasitenkinimu, tie, kurie buvo vieninteliai vaikai šeimoje, pasiturintys studentai ir tie, kurių tėvai turėjo aukštą išsilavinimo lygį pasižymėjo geresne psichikos sveikatos būkle. Padarius tyrimo išvadas, teigta, jog medicinos studentų psichikos sveikata Kinijos LR nėra džiuginanti. Faktoriai, kurie darė įtaką studentų sveikatai, buvo akademinis spaudimas, profesinio pasitenkinimo lygis ir aplinka šeimoje [3]. Nenuostabu, jog suicidas yra taip pat labai svarbus klausimas. Neseniai atliktoje multi-institucinėje studijoje 11,2% medicinos studentų praneša patyrę savižudiškų minčių praėjusiais metais. Medicinos studentams dažnai būdingas aukštas nerimo ir perdegimo/išsekimo lygis. [4]
10.2 Akademiniai metodai ir studentų psichosocialinis gerbūvis
Dvi studijos nagrinėjo mokymo metodų įtaką studentų psichosocialinei gerovei. Probleminio mokymosi studentai patyrė mažiau distreso (depresijos, somatinių skundų, priešiškumo ir nerimo) nei įprastinio mokymo stiliaus studentai [4]. Olandijoje atlikti tyrimai rodo, jog bet kuris psichikos
sutrikimas ženkliai labiau pasireiškia kliniškai dar neaktyviems studentams (54%) lyginant su kliniškai aktyviais (48%). Taip pat naudojimasis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis buvo aukštesnis tarp kliniškai neaktyvių studentų, patiriančių psichologinį distresą, tačiau skirtumas nėra labai
reikšmingas. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugos taip pat yra labiau reikalingos kliniškai neaktyviems studentams, tačiau skirtumas taipogi nėra labai reikšmingas. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, galimas paaiškinimas, kodėl kliniškai neaktyvūs studentai yra labiau pažeidžiami, yra tai, jog studentai gali būti pilnai nesiadaptavę prie studijų metu patiriamo spaudimo ir gali susidurti su kitokiais stresoriais nei kliniškai aktyvūs studentai. Kliniškai aktyvūs studentai jaučiasi užtikrinčiau patys sau diagnozuodami sveikatos sutrikimą arba kaip tik gali jausti daugiau nerimo, nes turi daugiau žinių apie galimus sveikatos sutrikimus [6].
11 2011 metais Australijos universitete buvo atliktas tyrimas, kurio metu medicinos studentai buvo pakviesti užpildyti anoniminę apklausą apie jų psichikos sveikatą. Buvo užduodami klausimai apie jų susirūpinimą savo psichikos sveikata, ar jie gydosi psichikos sutrikimus, ar jiems tenka slėpti psichikos problemas universitete, ar jie gauna palaikymą universitete ir kiti. Iš 475 apklaustųjų, 60 % teigė, jog yra visiškai ramūs arba tik truputį sunerimę dėl savo psichikos būklės, tačiau 14 % buvo itin susirūpinę. 11,9 % nurodė, jog jie gauna gydymą dėl savo psichinių/emocinių problemų. Iš 421 respondentų, kurie negauna gydymo, 31,1% nusprendė ieškoti gydymo. Beveik trečdalis respondentų teigė, jog niekuomet neturėjo slėpti savo emocinių ar psichikos sutrikimų universitete, tačiau
penktadalis teigė, jog labai dažnai arba visuomet turėjo slėpti savo problemas universitete. Daugiau nei pusė respondentų jautėsi visiškai negaunantys pagalbos arba paremiami tik labai mažai, suteikiama nepakankama psichologinė ir emocinė pagalba. Pagal atliktą apklausą, studentai išskyrė, jog labiausiai stresą keliantys faktoriai studijuojant universitete yra problemos, susijusios su pačiomis studijomis bei egzaminais, beveik pusė nurodė, kad tai sukėlė daug arba ypač daug streso, o mažiausiai įtakos jų stresui turi problemos, susijusios su keliavimu bei susisiekimu, problemos šeimoje bei apgyvendinimo ir būsto įrengimo/išdėstymo/pritaikymo problemos.[7]
10.4. Studijos ir nerimas
Nerimas yra patiriamas kiekvieno žmogaus kažkuriuo gyvenimo laikotarpiu. Nerimas yra ,,psichologinė ir fiziologinė būsena, charakterizuojama kognityviniu, somatiniu, emociniu ir elgesio komponentais“. Tačiau daliai studentų šis normalus gyvenimiškas nerimas perauga į patologinį - generalizuotą nerimo sutrikimą, charakterizuojamą chronišku, pernelyg dideliu nerimu keletoje sričių, tokių kaip bendravimas socialinėje srityje, šeima, sveikata, saugumas, pasaulio įvykiai ir gamtos katastrofos, kartu su mažiausiai vienu gretutiniu somatiniu simptomu. [8] Daugybė tyrimų siūlo išvadą, jog psichikos sveikata suprastėja po to, kai studentas pradeda studijas medicinos universitete ir išlieka prasta studijų metu. Tyrimų metu pastebėta, jog medicinos studentai patiria didžiulį distresą praktikos metu, kuomet dar yra nebaigę studijų, magistrostudijų periodu ir vėlesniuoju gydytojų praktikos gyvenimo laikotarpiu ir tai gali siekti netgi perdegimo lygį. 2009 metais Dubajaus medicinos koledže atliktų tyrimų duomenimis, tarp medicinos studentų buvo nustatyta, jog 28,6 % studentų buvo
nustatyta depresija, 28,7 % studentų – nerimo sutrikimas. Tarp medicinos studentų dažniausias
depresijos simptomas buvo verkimas, o ,,baimė, jog nutiks kažkas blogo“ – dažniausia nerimo išraiška [9].
12 Pažvelgus į gyvensenos įpročius – mitybos modelis, seksualinis aktyvumas, miegas,
alkoholio vartojimas – mes matome ženkliai didėjantį netinkamą gyvenimo būdą. Į miego nepriteklių
studentų gyvenime ar prastą miegą taip pat reikėtų žiūrėti kaip į rimtą problemą – tai yra ženkliai sietina su psichikos problemomis. 2014 metais amerikiečių atliktas tyrimas parodė, jog 26,3 % trečiakursių apklaustųjų miega vos 4-5 val per naktį [12].Italijoje atliktas miego sutrikimų tyrimas, kuriame dalyvavo 14–21 m. (amžiaus vidurkis 16,5 ± 1,5 metų) 563 (42,8 proc. vaikinų ir 57,2 proc. merginų) studentai. 75,5 proc. tiriamųjų nurodė bent vieną miego sutrikimo atvejį, 91,2 proc.
pažymėjo, kad jiems sunku užmigti. Merginoms, rūkantiems ir daugiau besimokantiems miego sutrikimai pasireiškė dažniau, sportuojantiems – rečiau [10]. Sutrikusi mityba ir traumatiškas seksualinis elgesys taip pat buvo dokumentuoti kaip didinantys psichikos problemas medicinos studentų tarpe. 2006-ųjų paklausoje, atliktoje Nacionalinės valgymų sutrikimų asociacijos, buvo nustatyta, kad arti 20 % studentų turi ar turėjo valgymo sutrikimų. Taip pat kasmet daugiau nei 696,000 studentų 18-24 metų amžiaus grupėje yra seksualiai užpuolami kito studento, kuris girtauja.
10.6 Kokie fiziniai simptomai pasireiškia stresą patiriantiems studentams
Streso sukeliami simptomai, pastebimi studentų, buvo pilvo skausmai, nervingumas, galvos skausmas, smarkus širdies plakimas, psichologinis diskomfortas, prabudinėjimai miegant, apetito nebuvimas, nuovargis, rankų drebėjimas, verkimas. 80 % studentų nurodo, jog gyvenimas be streso jiems atrodo tiesiog neįmanomas. Atsakant į klausimą apie streso sukeliamas ligas, studentai nurodė, jog dėl streso dažniausiai susidūrė su virusinėmis ir bakterinėmis infekcijomis, antroje vietoje pagal dažnumą buvo nurodyta manifestuojančios alergijos, trečioje – migrena, ketvirtoje – psichikos problemos ir mažesnis procentas studentų susidūrė su skrandžio problemomis, aukštu kraujospūdžiu, dirglios žarnos sindromu. Tam, kad nugalėtų kasdienį stresą, studentai užsiiminėja įvairiomis
veiklomis. Dažniausiai studentai renkasi klausytis muzikos, pokalbius su artimu žmogumi, poilsį, miegą, sportą, pasivaikščiojimus. [11]
10.7 Medicinos studentai ir jų ryšys su fiziniu aktyvumu
Studentų akademiniai pasiekimai yra veikiami daugybės faktorių, įtraukiant motyvaciją, fizinį ir emocinį gerbūvį. Aukštas streso lygis gali turėti neigiamą įtaką medicinos studentų kognityvinėms funkcijoms ir mokymuisi, kas gali atsispindėti jų žemuose akademiniuose
pasiekimuose. Vis daugėja įrodymų, kurie patvirtina fizinio aktyvumo naudą studentų kognityviniams ir mokymosi gebėjimams. Studentų įsitraukimas į fizinį aktyvumą didina jų supratimą, indukuoja
13 sužadinimą, mažina nuobodulį, mažina stresą, stabilizuoja nuotaiką, gerina miegą, didina atidumą ir dėmesio koncentraciją. [12] Studentams labai naudinga pasitelkti fizinį aktyvumą ir stimuliuoti savo smegenų kraujotaką, mat atliktos studijos pateikia išvadą, jog ilgesnės trukmės (1-2 val.) protinės veiklos užduotys laipsniškai sumažina smegenų pajėgumą jas atlikti. [13]
Psichologiniai ir fiziologiniai mechanizmai pripažįstami kaip pagrindas paaiškinti sąsajas tarp fizinio aktyvumo ir akademinių pasiekimų. Nustatyta, jog smegenys fizinio aktyvumo metu yra
aktyvuojamos dėl padidėjusių smegenų gaunamų neurotrofinių faktorių, padidėjusio hipokampo tūrio ir suaktyvėjusios smegenų žievės kraujotakos, kuri gali stimuliuoti mokymąsi, padidinti intelektą ir padidinti proto galimybes. Be to, fizinis aktyvumas padeda keisti žmogaus elgesį, įskaitant savi-efektyvumą, pomėgius, požiūrį, taip pat ir pasitikėjimą. 2016-aisiais Saudo Arabijoje, King Saud universitete, buvo atliekamas tyrimas, siekiant įvertinti studentų fizinį aktyvumą. Iš 409 dalyvių 193 teigė esantys fiziškai aktyvūs. Vyriškos lyties studentai buvo labiau įsitraukę į fizinį aktyvumą
lyginant su merginomis (49,3% prieš 45,1%). Iš visų tiriamųjų 23,7% turėjo viršsvorio, o 14,4% buvo nutukę. Iš papildomą viršsvorį turėjusių respondentų – 105 vaikinai, 117 – merginos. Atlikta studija parodė ženklią asociaciją tarp fizinio aktyvumo ir pažymių vidurkio. Taip pat stipri asociacija buvo nustatyta tarp normalaus KMI ir aukštų akademinių pasiekimų. Šiandienos medicinos studentai yra ateities gydytojai, kurie vaidins svarbia rolę visuomenės sveikatai dėl informavimo apie fizinio
aktyvumo svarbą. Frankas ir kiti autoriai 2008-aisiais JAV padarė medicinos studentų apklausą ir rado teigiamą ryšį tarp studentų fizinio aktyvumo įpročių ir jų pacientų informavimo apie fizinės veiklos svarbą. Medicinos studentų žinios apie fizinį aktyvumą yra naudingos ne tik patiems, bet ir motyvuoti pacientus, didinti informuotumą ir supratimą bei ligų prevenciją klinikinėje praktikoje. [12]
10.8 Žalingos išeitys, pastebimos tarp išsekusių studentų
Pastovus stresas ir emocinis išsekimas gali privesti medicinos studentus prie savigydos kofeinu, alkoholiu ar nelegaliomis medžiagomis, tokiomis kaip marichuana ir kokainas. Detroite, Wayne State universitete atlikto tyrimo duomenimis, maždaug 18 % apklaustųjų pareiškė vartoję marichuaną ir 1,1 % vartoję kokainą pastarųjų metų bėgyje. Narkotinių medžiagų suvartojimas buvo toks pat kaip ir bendroje populiacijoje, šiek tiek mažiau suvartojant kokaino. Marichuanos ir kokaino vartojimas medicinos studentų tarpe kelia susirūpinimą, nes jie yra mokomi suprasti neigiamą įtaką jų sveikatai piktnaudžiaujant narkotinėmis medžiagomis ir potencialią įtaką jiems bei jų ateities
pacientams. [14]
Kovoti su per dideliu mokymosi krūviu studentai renkasi ir kitus alternatyvius būdus - Stanfordo medicinos universiteto tyrimo duomenimis, 4,4 % apklaustųjų pareiškė pavartojantys ecstasy, benzodiazepinų, grybų, LSD, o 5,5 % - nereceptinius stimuliantus tam, kad galėtų toliau
14 mokytis[15].
Psichostimuliantai, tokie kaip dekstroamfetaminas, turi aukštą piktnaudžiavimo jais
potencialą. Šie vaistai rinkoje naudojami neteisėtai, dažniausiai studentų. Studentai jais piktnaudžiauja norėdami pagerinti akademinį meistriškumą, pagrinde gebėjimą geriau pasiruošti ar ,,iškalti‘‘
egzaminams. Pavartoję šių vaistų, studentai gali studijuoti valandų valandas nedarydami pertraukų. Keletas studijų parodė, jog didžiausias psichostimuliantų vartojamumas yra aukštojo išsilavinimo mokymo centruose. Tai sukuria pavojingą situaciją, nes šie vaistai turi savo šalutinius reiškinius. Taip pat išlieka perdozavimo ir atkryčio rizika ir šių medikamentų vartojimas be pasitarimo su gydytoju gali padidinti abiejų jų tikimybę. Psichostimuliantų vartojimas norint pagerinti savo studijų pažymius gali privesti prie egzaminų rezultatų disbalanso. Jeigu didesnė studentų dalis pradės vartoti šiuos
medikamentus ir gaus geresnius pažymius, taip neigiamai bus paveikti tie studentai, kurie šių medžiagų nevartojo – jų pasiekimai atitinkamai bus mažesni. [16] Lenkijoje atliktoje medicinos studentų apklausoje, kodėl jie vartoja ar yra vartoję psichostimuliuojančių medžiagų, išryškėjo ne tik tai, jog šios medžiagos padeda ką nors greitai išmokti, tačiau didžioji dalis respondentų teigė, jog šias medžiagas renkasi ir norėdami atsipalaiduoti bei patirti malonumą. [17]
Medicinos studijos yra akademinio griežtumo, asmenybės augimo, streso, permainų, baimės ir susidūrimo su mirtimis metas. Aukšti depresijos, streso ir perdegimo rodikliai dažnai randami medicinos studentų tarpe [13], tam įtakos turi daug stresorių, iš kurių kaip dažniausiai pasitaikantys įvardijami miego bei finansų trūkumas, dideli krūviai, aukšta konkurencija bei seksualinio aktyvumo trūkumas [18]. To pasekmės pasireiškia suprastėjusiais mokymosi pasiekimais, sumažėjusia empatija ir dažniau atsirandančiomis suicidinėmis idėjomis[13]. Stresas yra patiriamas nuo pat medicinos studijų pradžios. Nors tam tikras streso lygis yra priimamas kaip normali studijų proceso dalis ir gali netgi motyvuoti, tačiau ne visiems studentams streso lygis, patiriamas studijose, yra pakeliamas. Stresas gali išprovokuoti baimės, inkompetencijos, bevertiškumo, pykčio, kaltės jausmus ir gali būti būti siejamas tiek su psichologiniais, tiek su fiziniais sutrikimais [19]. Šio distreso poveikis ir pasėkmės yra didelės, liečiančios ne tik studentus, bet taip pat ir jų ateities pacientus ir visuomenę. Nors žinome, kad daliai studentų reikalinga psichiatro pagalba, tačiau tik nedidelis procentas jų iš tiesų jos kreipiasi. Tam yra daug priežasčių, įtraukiant tai, jog sunku rasti tam laiko, reikia ilgai laukti vizito, konfidencialumo sulaužymo baimė, kaina ar prieigos neturėjimas[12]. Tiems, kuriems specialisto pagalba dar nėra būtina, padėti gali reguliarus fizinis aktyvumas, kurio medicinos studentai, deja, stokoja. Fizinis aktyvumas gali sumažinti depresijos simptomus, stresą, nerimą, taip pat pagerinant kognityvines funkcijas ir nuotaiką bei gyvenimo kokybę [20].
15
11.
TYRIMO METODIKA IR METODAI
Tyrimo planavimas : gavus LSMU bioetikos leidimą, buvo atliktas LSMU 1-6 kurso studentų tyrimas.
Tyrimo objektas : savanoriškai tyrime dalyvavę LSMU 1-6 kurso studentai. Viso surinktos 438 anketos.
Tyrimo metodai : tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu, kuri buvo patalpinta www.apklausa.lt. Netinkamomis vertintos anketos, kuriose buvo neatsakyta į bent vieną klausimą , todėl analizuotos buvo 362. Pildytos anoniminės anketos, respondentų konfidencialumas buvo išlaikytas, ir gauti duomenys buvo naudojami tik mokslo tikslais. Studentai apklausti vieną kartą.
Duomenims surinkti buvo sudarytas ir pateiktas klausimynas (žr. priedą). Anketą sudarė klausimai, sugrupuoti į penkias grupes:
1. Aukšti reikalavimai (AR);
2. Didelis mokymosi krūvis (DMK); 3. Stresas;
4. Mažas fizinis aktyvumas (MFA); 5. Skurdus socialinis gyvenimas (SSG).
Gauti duomenys buvo išnagrinėti ir susisteminti.
Analizuojant duomenis, kiekvienas anketos klausimas buvo vertinamas kaip kategorinis kintamasis (požymis), įgyjantis šias reikšmes : man visiškai netinka, kartais tinka, dažnai tinka ir man labai tinka. Kiekvienai iš reikšmių atitinkamai priskirti balai : 1, 2, 3 ir 4.
Pagal anketos ,,Streso“ dalies (16 klausimų) atsakymų sumą, sukurtas dvejetainis kintamasis Stresas, kurio reikšmė yra lygi 1, jei balų suma viršija pusę maksimalios sumos (>32), ir 0 - jei mažiau. Galima pastebėti, kad mūsų atveju ši riba sutapo su mediana.
Grupių požymiai (AR, DMK, MFA, SSG) kai kuriais atvejais buvo traktuojami kaip dvejetainiai perkoduojant jų reikšmes į dvi kategorijas:
1. Netinka – apjungiant kategorijas man visiškai netinka ir kartais tinka; 2. Tinka – apjungiant kategorijas dažnai tinka ir man labai tinka.
Duomenų analizė : statistinė duomenų analizė atlikta panaudojant statistinių programų paketą IBM SPSS Statistics 25 ir Excell 2010 programas. Hipotezėms apie požymių nepriklausomumą patikrinti buvo taikytas χ2 kriterijus. Ryšio tarp požymių stiprumo įvertinimui buvo skaičiuojamas
kontingencijos koeficientas. Šansų santykio (Odds Ratio) pagalba vertinama kiekvieno iš požymių rizika stresui kilti. Logistinė regresija panaudota streso prognozavimui pagal nepriklausomų požymių reikšmes ir optimalios požymių sistemos išrinkimui. Duomenys statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
16
12.
REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
1. Pagal anketos grupių klausimus, visų anketos grupių teiginiai turi statistiškai reikšmingą ryšį su streso pasireiškimu.
Požymių eiliškumas pagal ryšio su Stresas stiprumą (kontingencijos koeficientą) : Aukščiausias koeficientas (1 lentelė):
Klausimas Kont. koef. p-reikšmė Klausimų grupė
Dažnai neturiu jėgų 0,46 0,00 MFA
Naktimis kamuoja košmarai,
susiję su studijomis 0,44 0,00 AR
Ruošiantis atsiskaitymams,
mane lengva pravirkdyti 0,43 0,00 AR
Paskaitose jaučiau įtampą be
jokios aiškios priežasties 0,41 0,00 AR
Po dienos studijų jaučiau, kad
neturiu jėgų 0,39 0,00 DMK
1 lentelė Žemiausias koeficientas (2 lentelė):
Klausimas Kont. koef. p-reikšmė Klausimų grupė
Aš pakankamai skiriu laiko
fizinei veiklai 0,19 0,00 MFA
Aš turėjau laiko užsiimti
seksu su savo drauge/-u 0,19 0,01 SSG
Savaitgaliais vaikštau į įvairias pasilinksminimo vietas (pvz., vakarėlius, naktinius klubus)
0,19 0,01 SSG
Kiekvieną savaitę susitinku
su draugais 0,19 0,02 SSG
Aš turiu daugiau nei 2
draugus 0,16 0,03 SSG
17 Kuo aukštesnis kontingencijos koeficientas, tuo stipresnis streso pasireiškimas. Nors
kontingencijos koeficientai skirtingiems klausimams skiriasi, visi jie statistiškai reikšmingi (pagal p-reikšmes).
Nustatytas požymių eiliškumas pagal šansų santykių dydį parodo, kiek kartų, esant teigiamam požymiui, padidėja šansas patirti stresą.
Labiausiai šansas patirti stresą padidėja (3 lentelė):
Klausimas Šansų santykis
Dažnai neturiu jėgų 11,08
Naktimis kamuoja košmarai, susiję su studijomis 9,17
Ruošiantis atsiskaitymams, mane lengva pravirkdyti 6,78
Dažnai jaučiu, kad mokslų užduotys man
neįveikiamos 5,67
Po dienos studijų jaučiau, kad neturiu jėgų 5,67
Paskaitose jaučiau įtampą be jokios aiškios
priežasties 5,36
3 lentelė Mažiausi šansai patirti stresą (4 lentelė):
Klausimas Šansų
santykis
Aš turėjau laiko užsiimti seksu su savo drauge/-u 0,50
Užlipus į 5 aukštą, man netrūksta oro 0,45
Aš turiu daugiau nei 2 draugus 0,44
Aš turėjau laiko užsiimti savo mėgiama veikla (pvz., keliauti)
0,28
Tarp studijų randu laiko savo hobiams 0,26
4 lentelė
Pagal gautus rezultatus, daroma išvada, jog aukšti reikalavimai, didelis mokymosi krūvis, mažas fizinis aktyvumas bei skurdus socialinis gyvenimas lemia streso pasireiškimą. Labiausiai streso lygį lemia mažas fizinis aktyvumas (pvz., šios grupės teiginys ,,dažnai neturiu jėgų‘‘ turi aukščiausią kontingencijos koeficientą) bei aukšti reikalavimai. Nors prie streso lygio prisideda ir skurdus
socialinis gyvenimas, tačiau jo įtaka streso lygiui yra mažiausia. Didelis mokymosi krūvis streso lygį lemia vidutiniškai – t.y. užima tarpinę poziciją lyginant su kitomis tirtomis grupėmis. Teiginys ,,po
18 dienos studijų jaučiau, kad neturiu jėgų‘‘ rodo, jog dėl didelio mokymosi krūvio šansas patirti aukšto lygio stresą padidėja beveik 6 kartus.
2016-aisiais Brazilijoje atlikto tyrimo duomenimis, medicinos studentai taip pat susiduria su įvairiomis kasdienėmis problemomis, tokiomis kaip stresas, nerimas, suprastėjęs miegas ir kt. Kaip vyraujančios problemos išskirtos depresija, kiti psichikos sutrikimai, perdegimas, nerimas, stresas, blogos kokybės miegas, padidėjęs mieguistumas dieną, OKS. [21]
2. Pagal logistinės regresijos metodą, nustatėme, kad streso prognozavimui optimalią požymių sistemą sudaro šie 7 požymiai:
Paskaitose jaučiau įtampą be jokios aiškios priežasties (AR); Ruošiantis atsiskaitymams, mane lengva pravirkdyti (AR); Naktimis kamuoja košmarai, susiję su studijomis (AR);
Dažnai neturiu jėgų (MFA);
Bėgdamas ar greitai eidamas greitai pavargstu (MFA); Tarp studijų randu laiko savo hobiams (DMK);
Buvo sunku ko nors imtis su iniciatyva (DMK).
Požymis Kategorija Atvejų skaičius
Buvo sunku ko nors imtis su iniciatyva
Netinka 98
Tinka 264
Ruošiantis atsiskaitymams, mane lengva pravirkdyti
Netinka 184
Tinka 178
Naktimis kamuoja košmarai, susiję su studijomis
Netinka 270
Tinka 92
Dažnai neturiu jėgų Netinka 101
Tinka 261
Bėgdamas ar greitai eidamas greitai pavargstu
Netinka 209
Tinka 153
Tarp studijų randu laiko savo hobiams
Netinka 198
Tinka 164
Paskaitose jaučiau įtampą be jokios aiškios priežasties
Netinka 210
Tinka 152
19 krūvis, mažas fizinis aktyvumas ir ypač - aukšti reikalavimai. Naudojant šiuos klausimus, galima tiksliausiai prognozuoti patiriamo streso lygį. Skurdus socialinis gyvenimas neturi tokios didelės įtakos streso pasireiškimui kaip kitos tirtos grupės.
2015-aisiais metais ,,BMC Medical Education‘‘ žurnale publikuotame straipsnyje aprašytas tyrimas, kuriame tirta depresijos ir streso pasireiškimas tarp dar nebaigusių medicinos mokslų
studentų. Šiame tyrime išskirti specifiškiausi stresą atspindintys klausimai buvo : ,,Jaučiau, kad negaliu kontroliuoti svarbių dalykų savo gyvenime‘‘; “Jaučiausi užtikrintas savo galimybėmis išspręsti
asmenines problemas“ ir “Jaučiau, kad sunkumų susikaupė tiek daug, kad pats jų nenugalėsiu“. [22]
3. Aukštą streso lygį prognozuoti galima pagal šiuos požymius :
Dažniausiai pasireiškiantys simptomai, kuriuos jaučia aukštą streso lygį turintys studentai: - emocinis išsekimas;
0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600
Jaučiausi emociškai išsekęs Negalėjau atsipalaiduoti ir jaučiau nerimą Per nelyg jautriai reaguoju į mažai reikšmingus dalykus Mano nakties miegas yra sutrikęs Jaučiau padažnėjusį širdies plakimą ar permušimus Jaučiau kūno drebėjimą (pvz., rankų) Mano delnai prakaituoti Man džiūsta burna Man pasireiškė viduriavimas Norėdamas atsipalaiduoti, vartojau alkoholį Dažnai neturiu apetito Jaučiau ,,gumulą'' gerklėje Patyriau panikos priepuolį Man buvo sunku įkvėpti oro Pastebėjau, jog netekau svorio Jaučiau, kad man sunku ryti
20 - negebėjimas atsipalaiduoti ir jaučiamas nerimas;
- per nelyg jautrus reagavimas į mažai reikšmingus dalykus; - sutrikęs nakties miegas;
- padažnėjęs širdies plakimas ar permušimai.
Pagal vykdyto tyrimo rezultatus apskaičiuota, jog 36,2% apklaustų studentų patiria aukštą streso lygį. 2014 metais publikuotame tyrime žurnale ,,The Scientific World Journal“ buvo aprašytas tyrimas, kuriame tirta medicinos studentų patirtis su stresu ir reakcija į jį Malaizijoje. Rezultatai rodo, jog 44,13% nurodė, jog studijų metu patiria patiria stresą (p=0.001). Tai rodo, jog streso pasireiškimas yra plačiai paplitęs sveikatos mokslų studentų populiacijoje ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. [23]
21
13.
IŠVADOS
1. Aukšti reikalavimai, didelis mokymosi krūvis, mažas fizinis aktyvumas bei skurdus socialinis gyvenimas yra tiesiogiai susiję su streso pasireiškimu. Mažai fiziškai aktyvūs studentai ypač dažnai patiria aukštą streso lygį, taip pat streso pasireiškimui itin didelę įtaką lemia aukšti reikalavimai (p =0,00). Mažiausiai streso lygį lemia skurdus socialinis gyvenimas (p=0,01).
2. Patiriamą stresą studijų metu galima prognozuoti pagal optimalią požymių sistemą: 1 - paskaitose jaučiau įtampą be jokios aiškios priežasties (AR);
2 - ruošiantis atsiskaitymams, mane lengva pravirkdyti (AR); 3 - naktimis kamuoja košmarai, susiję su studijomis (AR); 4 - dažnai neturiu jėgų (MFA);
5 - bėgdamas ar greitai eidamas greitai pavargstu (MFA); 6 - tarp studijų randu laiko savo hobiams (DMK);
7 - buvo sunku ko nors imtis su iniciatyva (DMK).
3. Stresas pasireiškia įvairiais požymiais, bet dažniausi nustatyti aukštą streso lygį turinčių studentų požymiai yra šie:
- emocinis išsekimas;
- negebėjimas atsipalaiduoti ir jaučiamas nerimas;
- per nelyg jautrus reagavimas į mažai reikšmingus dalykus; - sutrikęs nakties miegas;
22
14.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
[1] Hankir A, Northall A, Zaman R. Stigma and mental health challenges in medical students. Case Reports. 2014;2014(sep02 1):bcr2014205226-bcr2014205226.
[2] Ohtsu T, Kaneita Y, Osaki Y, Kokaze A, Ochiai H, Shirasawa T, Nanri H, Ohida T. Mental health status among Japanese medical students: a cross-sectional survey of 20 universities. Acta Medica Okayama. 2014 Dec;68(6):331-7.
[3] Yang F, Meng H, Chen H, Xu X, Liu Z, Luo A et al. Influencing factors of mental health of medical students in China. Journal of Huazhong University of Science and Technology [Medical Sciences]. 2014;34(3):443-449.
[4] Slavin S, Schindler D, Chibnall J. Medical Student Mental Health 3.0. Academic Medicine. 2014;89(4):573-577.
[5] Johnston C. Medical students talk openly about their mental health challenges. Canadian Medical Association Journal. 2015;187(18):1348-1348.
[6] Gaspersz R, Frings-Dresen M, Sluiter J. Prevalence of common mental disorders among Dutch medical students and related use and need of mental health care: a cross-sectional study. International Journal of Adolescent Medicine and Health. 2012;24(2).
[7]Walter G, Soh N, Norgren Jaconelli S, Lampe L, Malhi G, Hunt G. Medical students’ subjective ratings of stress levels and awareness of student support services about mental health. Postgraduate Medical Journal. 2013;89(1052):311-315.
[8] Klimavičius D., Adomaitienė V., Leskauskas D. Vaikų ir paauglių nerimo sutrikimai. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2007; 9(11):787-790 .
[9] Ahmed I, Banu H, Al-Fageer R, Al-Suwaidi R. Cognitive emotions: Depression and anxiety in medical students and staff. Journal of Critical Care. 2009;24(3):e1-e7.
[10] Mikaliūkštienė A., Kalibatienė D., Mickuvienė J., Varvuolytė S. Medicinos studentų patiriamas stresas ir jo įtaka emocinei būsenai ir miego kokybei. Medicinos teorija ir praktika. 2012; 18(4,1):392-399.
[11] Rosiek A, Rosiek-Kryszewska A, Leksowski Ł, Leksowski K. Chronic Stress and Suicidal Thinking Among Medical Students. International Journal of Environmental Research and Public Health. 2016;13(2):212.
23 [12] Al-Drees A, Abdulghani H, Irshad M, Baqays A, Al-Zhrani A, Alshammari S et al. Physical activity and academic achievement among the medical students: A cross-sectional study. Medical Teacher. 2016;38(sup1):S66-S72.
[13] Mizuno K, Tanaka M, Yamaguti K, Kajimoto O, Kuratsune H, Watanabe Y. Mental fatigue caused by prolonged cognitive load associated with sympathetic hyperactivity. Behavioral and Brain Functions. 2011;7(1):17.
[14] MacLean L, Booza J, Balon R. The Impact of Medical School on Student Mental Health. Academic Psychiatry. 2015;40(1):89-91.
[15] Gold J, Johnson B, Leydon G, Rohrbaugh R, Wilkins K. Mental Health Self-Care in Medical Students: a Comprehensive Look at Help-Seeking. Academic Psychiatry. 2014;39(1):37-46.
[16] Bucher J, Vu D, Hojat M. Psychostimulant drug abuse and personality factors in medical students. Medical Teacher. 2012;35(1):53-57.
[17] Kowalczuk K. and Krajewska-Kułak E. Exposure to Psychoactive Compounds Amongst Students of Medical University. Central European Journal of Public Health, 2017; 25(3), pp.200-205.
[18] Keller E. Philosophy in Medical Education: A Means of Protecting Mental Health. Academic Psychiatry, 2014; 38(4), pp.409-413.
[19] Eva E., Islam M., Mosaddek A., Rahman M., Rozario R., Iftekhar A., Ahmed T., Jahan I., Abubakar A., Dali W., Razzaque M., Habib R. and Haque M. Prevalence of stress among medical students: a comparative study between public and private medical schools in Bangladesh. BMC Research Notes, 2015; 8(1).
[20] FitzGerald L. and Boland D. The Impact of Behavioral and Psychological Factors on Physical Fitness in Medical and Nursing Students. Holistic Nursing Practice, 2018; 32(3), pp.125-132. [21] Pacheco João P., Giacomin Henrique T., Tam Wilson W., Ribeiro Tássia B., Arab Claudia, Bezerra Italla M. et al. Mental health problems among medical students in Brazil: a systematic review and meta-analysis. Rev. Bras. Psiquiatr. 2017; 39(4): 369-378.
[22] Ludwig A., Burton W., Weingarten J., Milan F., Myers D. and Kligler B. Depression and stress amongst undergraduate medical students. BMC Medical Education, 2015; 15(1).
[23] Saravanan C, Wilks R. Medical Students’ Experience of and Reaction to Stress: The Role of Depression and Anxiety. The Scientific World Journal. 2014;2014:1-8.
24
15.
PRIEDAI
ANONIMINĖS ANKETOS APKLAUSOS KLAUSIMYNAS
Aprašymas
Sveiki, esu LSMU MA MF medicinos 6 kurso studentė Greta Domantaitė ir ruošiu baigiamąjį magistro darbą tema ,,Mokymosi krūvis ir kiti veiksniai, darantys įtaką LSMU studentų
psichosocialiniam gerbūviui ir streso lygiui‘‘. Būčiau dėkinga, jei užpildytumėte anketą ir leistumėte išsiaiškinti, kaip įvairūs veiksniai - aukšti reikalavimai, didelis mokymosi krūvis, stresas, mažas fizinis aktyvumas ir skurdus socialinis gyvenimas – veikia LSMU studentus. Anketa visiškai anoniminė ir gauti duomenys bus naudojami tik mokslo tikslais.
Prašau, perskaitykite teiginius ir pažymėkite skaičių 0, 1, 2 ar 3, kuris nurodo, kaip Jūs jautėtės paskutinio mėnesio laikotarpiu.
Skaičių reikšmės atitinka: 0 - man visiškai netinka 1 – kartais tinka
2 - dažnai tinka 3 - man labai tinka
Klausimynas
Jaučiau, jog kiti studentai pranašesni už mane □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Paskaitose jaučiau įtampą be jokios aiškios priežasties □ 1
25 □ 3
□ 4
Ruošiantis atsiskaitymams, mane lengva pravirkdyti □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Dažnai jaučiu, kad mokslų užduotys man neįveikiamos □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Man trūko laiko įsisavinti reikiamą informaciją □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Mane vargino įkyrūs prisiminimai apie prastai atliktą užduotį (neišlaikytą egzaminą) □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Naktimis kamuoja košmarai, susiję studijomis □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Tarp studijų randu laiko savo hobiams □ 1
□ 2 □ 3
26 □ 4
Po dienos studijų jaučiau, kad neturiu jėgų □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Po ruošimosi egzaminui man skaudėjo galvą □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Buvo sunku ko nors imtis su iniciatyva □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Jaučiu, kad išmokti reikiamos medžiagos kiekis man per didelis □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Man džiūsta burna □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Man buvo sunku įkvėpti oro □ 1
27 □ 3
□ 4
Per nelyg jautriai reaguoju į mažai reikšmingus dalykus □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Mano delnai prakaituoti □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Jaučiau, kad man sunku ryti □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Norėdamas atsipalaiduoti, vartojau alkoholį □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Mano nakties miegas yra sutrikęs □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Pastebėjau, jog netekau svorio □ 1
28 □ 2
□ 3 □ 4
Jaučiau ,,gumulą‘‘ gerklėje □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Dažnai neturiu apetito □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Jaučiau padažnėjusį širdies plakimą ar permušimus □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Patyriau panikos priepuolį □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Jaučiau kūno drebėjimą (pvz., rankų) □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
29 Negalėjau atsipalaiduoti ir jaučiau nerimą
□ 1 □ 2 □ 3 □ 4
Man pasireiškė viduriavimas □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Jaučiausi emociškai išsekęs □ 1 □ 2 □ 3 □ 4 Dažnai neturiu jėgų □ 1 □ 2 □ 3 □ 4
Aš pakankamai skiriu laiko fizinei veiklai □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Praktiškai visą dieną praleidžiu sėdėdamas arba gulėdamas □ 1
□ 2 □ 3
30 □ 4 Nesijaučiu energingas □ 1 □ 2 □ 3 □ 4
Laisvu laiku dažnai miegu □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Bėgdamas ar greitai eidamas greitai pavargstu □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Užlipus į 5 aukštą, man netrūksta oro □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Aš turiu daugiau nei 2 draugus □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Savaitgaliais vaikštau į įvairias pasilinksminimo vietas (pvz., vakarėlius, naktinius klubus)
31 □ 2
□ 3 □ 4
Kiekvieną savaitę susitinku su draugais □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Aš turėjau laiko užsiimti savo mėgiama veikla (pvz., keliauti) □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
Aš turėjau laiko užsiimti seksu su savo drauge/-u □ 1
□ 2 □ 3 □ 4
