1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
Karolis Baliutavičius
LSMU medicinos ir visuomenės sveikatos studentų vakcinacijos nuo gripo ir
informuotumo tyrimas
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Darbo mokslinis vadovas Prof. Leonas Valius
2
TURINYS
TURINYS ... 2 SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 PADĖKA ... 6 INTERESŲ KONFLIKTAS... 6ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6
SĄVOKOS ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Gripo viruso etiologija, struktūra ... 10
1.2. Gripo epidemiologija ... 10
1.3. Gripo klinika ... 11
1.4. Gripo diagnostika, gydymas ir komplikacijos ... 11
1.5. Profilaktikos priemonės ... 12
1.6. Sezoninės gripo vakcinos nauda ... 13
1.7. Gripo vakcinacijos apimtys Europoje ... 13
1.8. Sveikatos apsaugos darbuotojų, medicinos ir visuomenės sveikatos studentų vakcinacija nuo sezoninio gripo ... 14
2. TYRIMO METODIKA ... 16
2.1. Tyrimo metodai ... 16
3
2.3. Tyrimo dalyviai ir apimtis ... 17
2.4. Tyrimo statistinė analizė... 17
3. REZULTATAI ... 19
3.1. Anketos atsako dažnis ir respondentų demografiniai rodikliai ... 19
3.2. Respondentų informuotumas apie gripą ir gripo vakciną... 19
3.3. Respondentų vakcinacija sezonine gripo vakcina ... 22
3.4. Priežastys lemiančios apsisprendimą skiepytis ... 24
3.5. Respondentų pasiryžimas rekomenduoti sezoninio gripo vakciną ... 25
3.6. Veiksniai turintys įtakos respondentų vakcinacijai ... 26
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 28
IŠVADOS ... 30
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 31
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 32
4
SANTRAUKA
Karolis Baliutavičius. LSMU medicinos ir visuomenės sveikatos studentų vakcinacijos nuo gripo ir informuotumo tyrimas
Darbo tikslas: Įvertinti LSMU medicinos ir visuomenės sveikatos studentų informuotumą apie
gripo vakciną ir su tuo susijusią elgseną.
Darbo uždaviniai: 1.Įvertinti LSMU medicinos ir visuomenės sveikatos studentų informuotumą
apie gripo vakciną; 2. Apibūdinti LSMU medicinos ir visuomenės sveikatos studentų elgseną gripo vakcinos atžvilgiu; 3. Įvertinti LSMU medicinos ir visuomenės sveikatos studentų informuotumo apie gripo vakciną ir su tuo susijusios elgsenos sąsajas.
Metodika: Moksliniam tyrimui atlikti pasirinktas kiekybinio tyrimo tipas. Naudota internetinė
anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo LSMU medicinos ir visuomenės sveikatos visuomenės sveikatos studijų krypties studentai. Anketos statistinė duomenų analizė atlikta naudojant 23.0 statistinį paketą. Požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas χ2 kriterijus, proporcijų lygybei įvertinti naudotas z testas (Bonferroni metodas). Tiriant požymių sąsajas su kintamųjų reikšmių vidurkiais taikytas ANOVA kriterijus. Skirtumai statistiškai reikšmingi laikyti, kai p<0,05.
Tyrimo rezultatai: Tyrimo metu vertinant respondentų informuotumą, teisingų atsakymų apie
gripą ir gripo vakciną vidurkis siekė 70, 93% ± 1,35. Medicinos studentų informuotumas buvo geresnis negu visuomenės sveikatos studentų. Iš visų respondentų 22% yra skiepijęsi nuo gripo. Šiam gripo sezonui pasiskiepijusių buvo 9,9% apklaustųjų. Dažniausios priežastys lemiančios vakcinaciją nuo gripo - noras apsaugoti save ir artimuosius. Dažniausios priežastys nesiskiepyti - laiko neturėjimas ir abejonės vakcinos efektyvumu. Esminis veiksnys turėjęs įtakos vakcinacijai buvo informuotumas. Statistiškai patikimai (p < 0,05) kiekvienas teisingų atsakymų procentas didino skiepijimosi galimybes 1,017 karto
Išvados. Nustatyta, jog medicinos ir visuomenės sveikatos studentų informuotumas apie gripo
vakciną yra patenkinamas. Medicinos studentų informuotumas apie gripo vakciną buvo didesnis už visuomenės sveikatos studentų. Vyresnių kursų studentų žinios šia tema taip pat geresnės negu jaunesniųjų. Tyrimo metu nustatyta, jog medicinos ir visuomenės sveikatos studentai nereguliariai skiepijasi sezoninio gripo vakcina. Iš penktadalio vakcinuotų respondentų mažiau nei pusė buvo pasiskiepiję šio gripo sezono vakcina. Medicinos studentai labiau rekomenduoja vakciną nuo gripo negu visuomenės sveikatos studentai. Analizuojant visumą veiksnių, galimai lemiančių medicinos ir visuomenės sveikatos studentų skiepijimąsi nuo gripo, nustatyta, kad pagrindinis veiksnys – informuotumas.
5
SUMMARY
Karolis Baliutavičius. Uptake of Influenza Vaccination and Awareness Among Medical and Public Health Students of LUHS
Aim: To evaluate uptake and awareness of influenza vaccination among LUHS medical and public
health students.
Objectives:
1. To evaluate awareness of influenza vaccination among LUHS medical and public health students. 2. To describe behavior regarding influenza vaccination and its uptake among LUHS medical and
public health students.
3. To evaluate LUHS medical and public health students' awareness of influenza vaccine and related behavioral links.
Methods: A method of quantitative research was chosen for study. LUHS medical and public
health students were surveyed with anonymous online questionnaire. Statistical analysis was performed using SPSS 23.0 program. Statistical association between the outcome variable and categorical predictor variables was assessed using Pearson chi-square test. Logistic regression analysis was undertaken to identify significant, independent predictors of the main outcome variable. Differences are statistically significant when p <0.05.
Results: Assessing the awareness of respondents, correct answers about the influenza and
influenza vaccine averaged 70, 93% ± 1.35. Medical students' awareness was better than public health students’. 22% of all respondents were vaccinated against influenza. 9.9% of the respondents were vaccinated for this flu season. Most common causes of influenza vaccine uptake was desire to protect themselves and to protect their relatives and friends. Most common barrier of influenza vaccination uptake was lack of time and doubts regarding vaccine effectiveness. Each percentage of correct answers regarding awareness of influenza and influenza vaccine increased vaccination probability by 1.017, which was statistically significant.
Conclusions:. Medical students' awareness of influenza vaccine was higher than that of public
health students. The knowledge of senior students on this subject is also better than that of younger students. The study found that medical and public health students irregularly vaccinated against influenza. Of the one fifth of the vaccinated respondents, less than half were vaccinated with this season’s vaccine. Medical students tend to recommend influenza vaccine more than public health students. The analysis of a series of factors possibly influencing medical and public health students uptake of influenza vaccine, found that the main factor was awareness.
6
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovui Prof. L. Valiui už prasmingas pastabas ir pagalbą atliekant šį tyrimą.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
7
SĄVOKOS
Antigenų poslinkis – RNR mutacija, kurios metu pasikeičia genomo segmento struktūra.
Tuomet susidaro naujas gripo A viruso potipis.
Antigenų dreifas - paviršiaus antigenų struktūrą koduojančios RNR grandies taškinės mutacijos,
8
ĮVADAS
Gripas – ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Kiekvienais metais pasaulyje registruojama milijardas gripo atvejų, iš kurių 3-5 milijonams susirgusiųjų diagnozuojamos įvairios komplikacijos. Dėl gripo ir jo komplikacijų kasmet miršta 290-650 tūkstančių žmonių[1]. Dėl savo sukeliamų komplikacijų, gripo infekcija ypač pavojinga mažiems vaikams, senjorams, nėščiosioms, sergantiems lėtinėmis ligomis[2]. Lietuvoje 2016-2017 m. gripo sezono metu Lietuvoje registruota daugiau nei 696 tūkst. susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Iš jų, 57 tūkst. – registruoti gripo atvejai[3].
Šiuolaikinė gripo kontrolė nukreipiama į gripo profilaktiką, mėginant sumažinti susirgimų, komplikacijų, hospitalizacijų skaičių bei gripo infekcijos sukeliamą ekonominę naštą. Pagrindinė profilaktikos priemonė, siekiant šio tikslo, yra vakcina nuo gripo. PSO rekomenduoja nuo gripo skiepytis asmenims, kuriems didelė gripo komplikacijų rizika (didelės rizikos grupės): mažiems vaikams, nėščiosioms, senjorams, asmenims sergantiems lėtinėmis ligomis, bei asmenims, kurie turi didelę kontakto su gripo virusu tikimybę – sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams[2]. 2009m. Europos sąjunga iškėlė tikslą, jog kasmet turėtų būti paskiepijami bent 75% asmenų iš rizikos grupių[4], tačiau šis tikslas iki šiol nėra pasiektas[5]. Lietuvoje sveikatos apsaugos darbuotojų vakcinacija nuo gripo svyruoja tarp 23,5%-29,5% ir šis rodiklis yra vienas žemiausių visoje Europos sąjungoje[5–7].
Asmens apsisprendimą nesiskiepyti gali lemti žinių apie ligą bei vakcinos efektyvumą stygius, susiformavę mitai ir neigiamas požiūris į vakciną. Siekiant didinti sveikatos apsaugos darbuotojų imunizacijos sezonine gripo vakcina apimtis svarbu išsiaiškinti medicinos ir visuomenės sveikatos studentų, kaip būsimųjų sveikatos apsaugos darbuotojų, informuotumą ir elgseną gripo vakcinos atžvilgiu, bei nustatyti priežastis kurios turi įtakos jų apsisprendimui skiepytis sezonine gripo vakcina.
9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
DARBO TIKSLAS
Įvertinti LSMU medicinos ir visuomenės sveikatos studentų informuotumą apie gripo vakciną ir su tuo susijusią elgseną.
UŽDAVINIAI
1. Įvertinti LSMU medicinos ir visuomenės sveikatos studentų informuotumą apie gripo vakciną. 2. Apibūdinti LSMU medicinos ir visuomenės sveikatos studentų elgseną gripo vakcinos atžvilgiu. 3. Įvertinti LSMU medicinos ir visuomenės sveikatos studentų informuotumo apie gripo vakciną ir su
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Gripo viruso etiologija, struktūra
Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai ir pagal savo antigeninius, šerdinius ir matrikso baltymus yra klasifikuojami į Influenzavirus A, Influenzavirus B, Influenzavirus C gentis, kurios turi po vieną viruso rūšį ir yra įvardijamos kaip gripo viruso A, B arba C tipai.[8]
Gripo virusas gali būti sferinės arba siūlinės formos. Viriono skersmuo varijuoja nuo 80 iki 120nm. Virionas susideda iš apvalkalo, matrikso ir šerdies. Viruso apvalkale išsidėstę transmembraniniai baltymai: hemagliutininai (HA ar H), neuraminidazės (NA arba N) , jonų kanalai (M2) ir matrikso baltymai (M1). Viriono matriksas sudarytas iš matrikso baltymų ir lipidus surišančio baltymo. Viruso šerdyje yra genomas sudarytas iš 7-8 RNR segmentų, koduojančių 8 baltymų sintezę. Hemagliutininai ir neuraminidazės – svarbiausi baltymai gripo viruse. Hemagliutininų pagalba virusas prisitvirtina prie kvėpavimo takų epitelinių ląstelių ir patenka į jas. Neuraminidazės saugo virionus nuo savaiminės agregacijos, bei jiems pasišalinus iš ląstelės ardo kvėpavimo takų gleivėse esančią sialo rūgštį, taip silpnindamos gleivių antivirusinį poveikį.[8]
Viena svarbiausių gripo viruso savybių, kuri išskiria šį virusą iš kitų, yra kintamumas. Jo antigeninės savybės kinta dėl antigenų poslinkio (antigenic shift), kuomet įvyksta RNR segmento pasikeitimas tarp skirtingų viruso potipių ir dėl antigenų dreifo, kuomet dėl taškinių mutacijų susidaro nauji antigenų potipiai. Gripo A tipo virusas pagal hemagliutinino baltymo antigenines savybes yra skirstomas į 18 potipių, o pagal neuraminidazės baltymo savybes į 11 potipių. [9] Gripui mutuojant, pasikeičia jo savybės, todėl gali būti peržengtas rūšinis barjeras, kuomet imlūs virusui tampa ne vienos rūšies individai. Susidarius naujam gripo viruso potipiui didelė dalis visuomenės neturi imuniteto[8].
1.2. Gripo epidemiologija
Gripo infekcija yra vienas didžiausių sveikatos apsaugos iššūkių visame pasaulyje. 1918-1919 m., kilus Ispaniško gripo pandemijai, gripu susirgo trečdalis pasaulio populiacijos[10], o mirtingumas nuo šios infekcijos ir jos komplikacijų galėjo siekti iki 50 milijonų mirčių visame pasaulyje ir viršijo pirmojo pasaulinio karo aukų skaičių[10–12]. Net ir šiais laikais kasmet pasaulyje fiksuojama milijardas sezoninio gripo susirgimų atvejų, iš kurių 3-5 milijonai komplikuotų gripo atvejų ir 290-650 tūkstančių mirčių[1].
11 Lietuvoje gripo sezonu yra laikomas laikotarpis nuo 40-osios metų savaitės iki 20-osios kitų metų savaitės.[13] Nepaisant to, pavieniai susirgimai galimi bet kuriuo metų laikotarpiu, o gripo epidemijos sunkumas kiekvienais metais kinta ir priklauso nuo gripo viruso tipo bei potipio. Kiekvienais metais gripo sezono metu 5-10% suaugusiųjų ir 20-30% vaikų serga gripu[2]. Lietuvoje 2016-2017 m. gripo sezono metu Lietuvoje registruota daugiau nei 696 tūkst. susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Iš jų 57 tūkst. – registruoti gripo atvejai.[3]
Žmogus gripo virusu užsikrečia nuo kito žmogaus, kuris serga arba yra užsikrėtęs gripo virusu. Imlumas gripo virusui yra vienodas visose amžiaus grupėse, ypač atsiradus naujam gripo potipiui. A tipo virusas patogeniškas žinduoliams ir paukščiams, todėl šis viruso tipas sukelia epidemijas ir pandemijas, B tipo virusas patogeniškas žmonėms ir kas kelerius metus sukelia epidemijas, C tipo virusas rečiausias ir sukelia sporadinius susirgimus. [8]
Galimi trys gripo viruso užsikrėtimo būdai: oro lašelinis, kuomet perduodami lašeliai yra 10 – 100µm, aerozolinis, kuomet perduodami lašeliai yra mažesni nei 10µm, bei kontaktinis, kuomet virusas perduodamas tiesiogiai liečiantis prie infekuoto asmens, arba kontaktuojant su gripo virusu kontaminuotais paviršiais.[14]
1.3. Gripo klinika
Įprastai viruso inkubacinis periodas trunka 24 - 72 valandas, dažniausiai – 48 valandas. Gripo infekcijai būdinga ūmi ligos pradžia, didesnė nei 38°C kūno temperatūra, šalčio krėtimas, didelis bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmas, akių obuolių skausmas, junginių injekcija, gerklės skausmas, sausas kosulys, nosies užgulimas, sloga. Retais atvejais gripo simptomai gali pasireikšti šleikštuliu, vėmimu, skausmu už krūtinkaulio, pilvo skausmu, viduriavimu. Dažniausiai klinikiniai gripo simptomai trunka iki 7 parų. Karščiavimas ir respiraciniai simptomai trunka 4-7 paras, tačiau gripo virusu užsikrėtę asmenys gali nekarščiuoti, tai būdinga vyresnio amžiaus pacientams.[9]
1.4. Gripo diagnostika, gydymas ir komplikacijos
Gripas dažniausiai diagnozuojamas atsižvelgiant į klinikinius simptomus ir epidemiologinius duomenis. Pirmieji gripo infekcijos atvejai yra patvirtinami laboratoriškai. Siekiant laboratoriškai patvirtinti gripo atvejį jis turi atitikti bent vieną iš šių kriterijų: gripo viruso antigenas nustatytas imunofermentinės
12 analizės arba tiesioginės imunofluorescencijos metodais kvėpavimo takų gleivėse arba epitelio ląstelėse, specifinė gripo viruso RNR nustatyta polimerazės grandinine reakcija, viruso išskyrimas iš ryklės ir nosiaryklės sekreto atliekant pasėlį į ląstelių kultūrą, specifinių serumo antikūnų gripo A ir B virusams atsakas, tiriant porinius kraujo serumus.[15]
Gripo infekcijos A ir B tipo specifiniam gydymui skiriami neuraminidazės inhibitoriai: Zanamiviras arba Oseltamiviras. Esant A gripo tipui galimas gydymas nukleozidų analogais, proteino M2
blokatoriais Rimantadinu arba Amantadinu[15], tačiau dėl didelio rezistentiškų formų išsivystimo pastarųjų vartojimas nėra rekomenduojamas. Specifinis gydymas neuraminidazės inhibitoriais turi būti skiriamas ne vėliau nei per 48h. Jie 1-2 dienomis sutrumpina infekcijos trukmę, palengvina simptomus, bei mažina viruso sukeltų apatinių kvėpavimo takų komplikacijų tikimybę. [9,16,17]
Dažniausios gripo komplikacijos yra gripo sukelta pirminė virusinė pneumonija, antrinė bakterinė pneumonija bei lėtinių kvėpavimo sistemos ligų paūmėjimai[18,19]. Tačiau taip pat galimi širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimai kurie sąlygoja didesnį mirtingumą nuo šios sistemos ligų[20], bei retesnės komplikacijos, kaip rabdomiolizė, miozitas[21], encefalomielitas, aseptinis meningitas, Guillain–Barré sindromas[22].
1.5. Profilaktikos priemonės
Siekiant apsisaugoti nuo gripo, visame pasaulyje taikomos gripo profilaktinės priemonės, kurios skirstomos į tris grupes: nespecifinės profilaktikos priemonės, pokontaktinė chemoprofilaktika bei vakcinacija.
Nespecifinės profilaktinės priemonės – tai priemonės, mažinančios infekcijos plitimą, ir apimančios: apsauginių kaukių dėvėjimą, rankų higieną ir dezinfekciją, infekuotų pacientų izoliavimą, masinių susibūrimų ribojimą, pacientų švietimą, bei raginimą vakcinuotis [23–27].
Pokontaktinė chemoprofilaktika rekomenduojama asmenims turėjusiems kontaktą su sergančiuoju, arba gripo protrūkio metu tiems kurie nėra vakcinuoti, arba tiems kuriems vakcina gali būti neefektyvi arba kontraindikuotina. Tokiu atveju skiriami neuraminidazės inhibitoriai – Oseltamiviras arba Zanamiviras. Chemoprofilaktiką reikia pradėti ne vėliau negu 48 valandos po kontakto ir tęsti mažiausiai 10 d. [9,15]. Epidemijų metu ankstyvas antivirusinių vaistų vartojimas gali padėti sumažinti infekcijos plitimą[28], gripo simptomų atsiradimą[29][30], bei sumažinti pacientų, esančių rizikos grupėse, mirtingumą[31].
13 Įrodyta, jog viena efektyviausių apsaugos priemonių, siekiant apsisaugoti nuo gripo infekcijos ir jos sukeliamų komplikacijų, yra vakcinacija. Vakcinos gali būti inaktyvuotos ir gyvos susilpnintos. Inaktyvuotos vakcinos gaminamos kultivuojant gripo virusą vištų embrionuose. Vėliau virusas koncentruojamas, išgryninamas ir inaktyvuojamas formalaldehidu. Vakcinose inaktyvuotas gripo virusas gali būti naudojamas visas arba išgryninus viruso paviršinius antigenus ir vakcinacijai naudojamos trivalentės arba keturvalentės. Gyvos susilpnintos vakcinos gaunamos sukryžminus laukines gripo padermes su donorinėmis susilpnintomis padermėmis. Taip gaunami susilpninti gripo virusai, kurie turi laukinio gripo išorinius antigenus ir donorinių susilpnintų virusų vidinę struktūrą[32].
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja nuo gripo skiepytis didelės rizikos grupių asmenims– mažiems vaikams, nėščiosioms, senjorams, asmenims sergantiems lėtinėmis ligomis, bei asmenims kurie turi didelę kontakto su gripo virusu tikimybę – sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams[2]. Lietuvoje valstybės lėšomis vakcinuojami 65m ir vyresni asmenys, asmenys sergantys lėtinėmis ligomis, asmenys gyvenantis slaugos ir globos įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai bei nėščiosios[33].
1.6. Sezoninės gripo vakcinos nauda
2018m. atlikta gripo vakcinos efektyvumo metaanalizė nustatė, jog gripo vakcina ženkliai sumažina kreipimosi į gydytojus ir hospitalizacijos dėl gripo ar jo komplikacijų rodiklius rizikos grupių tarpe. Apskaičiuota, kad paskiepytų nuo gripo vaikų tarpe, kreipimosi atvejų į gydytojus dėl šios infekcijos, sumažėjo net 39 proc., o hospitalizacijų dėl gripo atvejų skaičius sumažėjo 57% . Skiepytų vyresnių nei 65 m. amžiaus pacientų tarpe kreipimaisi pas gydytojus dėl gripo taip pat retesni 25% ir 14% sumažėjo hospitalizacijos atvejų[34]. Sveikų suaugusiųjų tarpe gripo vakcinos sumažino laboratoriškai patvirtintų gripo infekcijos atvejų skaičių bei 42% sumažino kreipimosi į gydytojus atvejų[35]. Analizuojant vakcinos nuo gripo efektyvumą taip pat aktualus rodiklis – ekonominė nauda. Skaičiuojama, jog vien Europos sąjungoje pasiekus 75% rizikos grupių skiepijimo sezonine gripo vakcina apimtis būtų galima kasmet sutaupyti 190-226 milijonus eurų, kas ženkliai sumažintų gripo ekonominę naštą[36].
14 Nors Europos sąjungos tarybos 2009m. rekomendacijose nurodoma, jog rizikos grupių tarpe, vakcinacijos nuo gripo mąstas turėtų siekti 75 proc.[4], tačiau išanalizavus sezoninio gripo vakcinacijos duomenis nuo 2003-2004m. iki 2009-2010m. gripo sezono nustatyta, jog skiepijasi tik 44 proc. asmenų, priklausančių rizikos grupėms[36]. Analizuojant sezoninio gripo vakcinacijos duomenis nuo 2015-2016m. iki 2017-2018m. vakcinacijos mąstas 65m. ir vyresnių asmenų tarpe siekė 47,1% ir skirtingose šalyse svyravo nuo 2% iki 72,8%. Lėtinėmis ligomis segančių pacientų skiepų apimtys siekė 44,9% ir priklausomai nuo šalies svyravo nuo 15,7% iki 57,1%. Nėščiųjų moterų vakcinacija buvo 25% ir svyravo nuo 0,5% iki 58,6%[5].
1.8. Sveikatos apsaugos darbuotojų, medicinos ir visuomenės sveikatos studentų vakcinacija nuo sezoninio gripo
Siekiant apsaugoti visuomenę nuo gripo ir jo komplikacijų svarbus vaidmuo tenka sveikatos apsaugos darbuotojams. Jie vieni pirmųjų pateikia visuomenei informaciją apie gripo vakciną. Taip pat labai svarbi ir pačių sveikatos apsaugos darbuotojų vakcinacija. Tyrimais įrodyta, jog ji ne tik padeda sutaupyti sveikatos apsaugos sektoriaus lėšas[37], tačiau gali sumažinti pacientų mirštamumą[38]. Europoje sveikatos apsaugos darbuotojų skiepų aprėptis gripo sezonine vakcina siekė 30,2% ir svyravo nuo 15,6% iki 63,2%. Didžiausi vakcinacijos sezonine gripo vakcina mąstai sveikatos apsaugos darbuotojų tarpe fiksuoti Belgijoje, Anglijoje ir Velse, o mažiausias buvo Italijoje.[5]. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Lietuvos tyrėjų duomenimis mūsų šalyje vakcinacija nuo sezoninio gripo tarp sveikatos apsaugos darbuotojų siekia 23,5% - 29,5%[5–7]. Tuo tarpu jungtinėse Amerikos valstijose vakcinacijos mąstai buvo ženkliai didesni ir pasiskiepiję buvo net 78,4% visų sveikatos apsaugos darbuotojų[39].
Remiantis šia statistika, svarbu dėmesį kreipti ir į būsimų sveikatos apsaugos darbuotojų – medicinos studentų - skiepijimąsi sezoninio gripo vakcina bei didinti vakcinacijos apimtis jų tarpe. Šiuo metu Lietuvoje nėra atliktų mokslinių darbų ar tikslingai renkamų duomenų apie medicinos studentų skiepijimąsi sezoninio gripo vakcina. Kitų šalių atlikti tyrimai rodo, jog medicinos studentų skiepų nuo sezoninio gripo mąstai yra mažesni už sveikatos apsaugos darbuotojų ir priklausomai nuo šalies svyruoja nuo 4,7% iki 63%[40–49]. Jungtinėse Amerikos valstijose medicinos studentų vakcinacijos sezoninio gripo vakcina siekė 48-63%[44,49].
Siekiant užtikrinti visuomenės informuotumą apie vakcinacijos nuo gripo efektyvumą ir patikimumą bei didinti vakcinacinos apimtis, svarbus vaidmuo tenka visuomenės sveikatos specialistams.
15 Dėl šios priežasties tikslinga analizuoti šios srities specialistų žinias apie gripą, gripo vakciną ir jų elgseną vakcinos atžvilgiu, tačiau visuomenės sveikatos specialistų ir studentų vakcinacija sezoninio gripo vakcina taip pat labai mažai tirta. Jungtinių Amerikos valstijų Kalifornijos valstijos universiteto atliktas tyrimas atskleidė, jog tik 43% visuomenės sveikatos studentų skiepijosi sezoninio gripo vakcina[50].
Siekiant didinti vakcinacijos apimtis medicinos darbuotojų tarpe, atliekami moksliniai tyrimai, mėginama išsiaiškinti veiksnius, kurie daro įtaką jų apsprendimui skiepytis. Pastebima tendencija, kad dažniausios priežastys lemiančios nenorą skiepytis yra abejonės gripo vakcinos efektyvumu ir saugumu, taip pat abejonės dėl galimybės užsikrėsti gripu ir laiko stygius pasiskiepyti[7,42,47–54]. Dažnai geresnės žinios apie ligą, teigiamas požiūris į vakciną, lengvas vakcinos prieinamumas lemia dažnesnį medicinos darbuotojų skiepijimąsi gripo vakcina[55–58].
16
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo metodai
Atliekant vientisųjų studijų programos baigiamąjį magistro darbą taikyti šie metodai:
1. Teorinis analizės metodas. Apžvelgti ir nagrinėti su magistro darbo tema susiję moksliniai straipsniai, publikacijos, tyrimai;
2. Empirinis analizės metodas. Atliktas kiekybinis tyrimas. Pasirinktas anketinės apklausos metodas. Tyrimui naudota anoniminė internetinė anketa, gavus informuoto asmens sutikimą;
3. Atlikta tyrimo duomenų statistinė analizė.
Moksliniam tyrimui atlikti pasirinktas kiekybinio tyrimo tipas. Naudota anketinė apklausa (7 paveikslas) siekiant per trumpą laiką apklausti didelį respondentų kiekį bei išsiaiškinti respondentų informuotumą, vyraujančias nuomones ir elgseną. Daugumoje anketos klausimų naudoti uždarojo tipo klausimai. Elektroninę anketą sudarė šios dalys:
1. demografinė informacija (lytis, amžius, studijų kryptis, kursas);
2. klausimai, skirti išsiaiškinti, ar tiriamieji pasiskiepiję sezonine gripo vakcina ir jų vakcinacijos reguliarumą;
3. klausimai, skirti apžvelgti priežastis, kurios lemia studentų sprendimą skiepytis arba atsisakyti vakcinos nuo gripo;
4. klausimynas, siekiant įvertinti respondentų žinias apie gripo virusą, užsikrėtimo riziką, gripo vakcinos saugumą, efektyvumą ir skiepijimosi rekomendacijas.
2.2. Tyrimo organizavimas
Sudarytas tyrimo planas, iškelti tyrimo tikslai, suformuluoti tyrimo uždaviniai, nustatyti metodai. Tyrimui atlikti gautas LSMU bioetikos centro komiteto leidimas Nr. BEC-MF-101.
Tyrimas vykdytas 2018-2019m. LSMU šeimos medicinos klinikoje ir LSMU visuomenės sveikatos fakultete. Tyrimo metu laikytasi visų tyrimo etikos principų. Respondentai anketos pradžioje buvo supažindinti su tyrimo tikslais, buvo pateikta anketos pildymo instrukcija ir tik pažymėjus, jog sutinka su
17 tyrimu respondentams buvo pateikiami tolimesni anketos klausimai. Analizuojamos buvo tik pilnai užpildytos anketos.
2.3. Tyrimo dalyviai ir apimtis
Tyrime dalyvavo LSMU medicinos fakulteto medicinos studijų krypties ir visuomenės sveikatos fakulteto visuomenės sveikatos studijų krypties studentai. Įtraukimo kriterijai: sutikimas dalyvauti tyrime, medicinos studijų ar visuomenės sveikatos studentas. Pilnai užpildytos 263 anketos iš kurių 218 anketų užpildė medicinos studentai ir 45 visuomenės sveikatos studentai. Kadangi anketoje nebuvo prašoma užpildyti jokių asmeninių duomenų, anonimiškumas buvo užtikrinamas.
2.4. Tyrimo statistinė analizė
Anketos statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) 23.0 statistinį paketą. Rezultatai pateikiami diagramose, histogramose bei lentelėse. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (N) ir procentiniai dydžiai (proc.). Požymių ryšiams vertinti sudarytos požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas χ2 kriterijus, proporcijų lygybei įvertinti naudotas z testas (Bonferroni metodas).
Tyrimo metu siekta įvertinti respondentų žinias apie gripą ir gripo vakciną. Tiriamiesiems medicinos studentams buvo pateikta 16 klausimų, visuomenės sveikatos studentams -13 klausimų testas, kuriame buvo prašoma pažymėti, ar jie sutinka su pateiktais teiginiais, naudojant Likerto skalę. Šio klausimyno vidinis patikimumas vertintas apskaičiuojant Kronbacho alfa koeficientą, kuris siekė 0.794. Analizuojant duomenis 5 taškų Likerto skalė, vertinanti informuotumą, buvo sugrupuota į teisingus ir neteisingus atsakymus. Tyrimo metu, remiantis teisingų atsakymų skaičiumi, respondentų žinios paverstos ir tolimesnėje analizėje pateikiamos procentais.
Analizuojant visumą veiksnių, galimai lemiančių studentų pasirinkimą skiepytis sezonine gripo vakcina, sudarytas logistinės regresijos modelis ir taikytas atbulinės žingsninės regresijos metodas, siekiant išsiaiškinti statistiškai reikšmingus veiksnius, didinančius vakcinacijos galimybę.
18 Atsižvelgus į skirtingą grupių dydį, taikytas t testas. Tiriant požymių sąsajas su kintamųjų reikšmių vidurkiais taikytas ANOVA kriterijus. Skirtumai statistiškai reikšmingi laikyti, kai p<0,05.
19
3. REZULTATAI
3.1. Anketos atsako dažnis ir respondentų demografiniai rodikliai
Tyrime dalyvavo ir anketą užpildė 263 asmenys. Iš jų 218 – medicinos studentai ir 45 visuomenės sveikatos studentai. Dauguma tyrimo dalyvių buvo moterys (88,6 proc.), vyrai sudarė daugiau nei dešimtadalį (11,4 proc.) tiriamųjų. Respondentai suskirstyti į dvi amžiaus grupes: nuo 18 iki 21 m. (44.5 proc.) ir vyresni nei 21 m. asmenys (55,5 proc.). Tiriamųjų tarpe 15,2 proc. sudarė I kurso (k.) studentai, 16,7 proc. - II k., 17,5 proc. – III k., 20,9 proc. – IV k., 14,4 proc. - V k., 15,2 proc. - VI k. (1 lentelė).
1 lentelė. Respondentų demografinės charakteristikos
Rodiklis Rezultatai N (proc.) Lytis: Vyrai 30 (11,4) Moterys 233 (88,6) Amžiaus grupės: 18 – 21 m. 117 (44,5) >21 m. 146 (55,5) Studijų kryptis: Medicina 218 (82,9) Visuomenės sveikata 45 (17,1) Kursas: I kursas 40 (15,2) II kursas 44 (16,7) III kursas 46 (17,5) IV kursas 55 (20,9) V kursas 38 (14,4) VI kursas 40 (15,2)
3.2. Respondentų informuotumas apie gripą ir gripo vakciną
Siekiant išsiaiškinti respondentų informuotumą apie gripą ir jo vakciną, tyrimo dalyviams buvo pateiktas klausimynas apie gripą ir gripo vakciną. Klausimyno vidinis patikimumas vertintas apskaičiuojant
20 Kronbacho alfa koeficientą. Jis lygus 0.794. Paaiškėjo, jog dauguma respondentų sutiko su teiginiu, jog kontakto su pacientu metu yra rizika užsikrėsti gripu (94,7%). Daugiau nei trys ketvirtadaliai tiriamųjų sutiko su teiginiu jog gripo virusu lengvai užsikrečiama (85,9%). Dauguma respondentų žinojo, jog medicinos personalui rekomenduojama kasmetinė vakcinacija nuo gripo (82,5%). Taip pat apklausti medicinos studentai sutiko, jog klinikinės medicininės praktikos metu jie gali užkrėsti savo kolegas (88,1%), artimuosius (88,5%) bei pacientus (88,5%) gripu. Šiek tiek daugiau nei pusė (58,6%) respondentų sutiko, jog sveikatos apsaugos darbuotojai yra vienas iš gripo infekcijos šaltinių pacientams. Tik 54,4% respondentų manė, jog gripo vakcina yra efektyvi priemonė išvengti gripo infekcijos. Taip pat mažiau negu pusė respondentų žinojo, jog nuo gripo vakcinos nėra tikimybės susirgti gripu (46,8%) ar liga panašia į gripą (44,9%) (2 lentelė).
2 lentelė. Respondentų informuotumas apie gripą ir gripo vakciną Medicinos ir visuomenės sveikatos studentų
informuotumas apie gripą ir jo vakciną
Respondentų skaičius (N)
Atsakymas1 N (proc.)
Žinios apie gripą Gripo virusu lengvai užsikrečiama 263 Teisingas 226 (85,9) Klaidingas2 37 (14,1) Žinios apie vakcinacijos rekomendacijas
Nėščiosios turėtų būti vakcinuojamos nuo gripo
263 Teisingas 156 (59,3)
Klaidingas2 107 (40,7)
Medicinos personalui rekomenduojama kasmetinė vakcinacija nuo gripo
263 Teisingas 217 (82,5)
Klaidingas2 46 (17,5) Žinios apie riziką
(asmeninę)
Kontakto su pacientu metu yra rizika užsikrėsti gripo virusu
263 Teisingas 249 (94,7)
Klaidingas2 14 (5,3) Žinios apie riziką
(bendrai)
Sveikiems senjorams (>65m.) nereikia vakcinacijos, nes jie retai serga gripu
263 Teisingas 242 (92)
Klaidingas2 21 (8) Žinios apie riziką
(aplinkiniams)
Klinikinės medicininės praktikos metu aš galiu užkrėsti savo kolegas gripu
218* Teisingas 192 (88,1)
Klaidingas2 26 (11,8) Klinikinės medicininės
praktikos metu aš galiu užkrėsti savo artimuosius gripu
218* Teisingas 193 (88,5)
Klaidingas2 25 (11,5) Žinios apie riziką
(pacientams)
Sveikatos apsaugos
darbuotojai yra vienas iš gripo infekcijos šaltinių pacientams
263 Teisingas 154 (58,6)
Klaidingas2 109 (41,4) Vakcina nuo gripo yra svarbi
priemonė apsaugoti pacientus su kuriais turiu kontaktą
263 Teisingas 195 (74,1)
Klaidingas2 68 (25,9) Klinikinės medicininės
praktikos metu aš galiu užkrėsti pacientus gripu
218* Teisingas 193 (88,5)
21 Žinios apie gripo
vakciną
Gripo vakcina yra saugi 263 Teisingas 175 (66,5) Klaidingas2 88 (33,5)
Gripo vakcina yra efektyvi priemonė išvengti gripo infekcijos
263 Teisingas 143 (54,4)
Klaidingas2 120 (45,6) Gripo vakcina apsaugo nuo
gripo komplikacijų
263 Teisingas 177 (67,3)
Klaidingas2 86 (32,7) Sunkūs šalutiniai poveikiai
nuo gripo vakcinos yra labai reti
263 Teisingas 159 (60,5)
Klaidingas2 104 (39,5) Nuo gripo vakcinos yra
tikimybė susirgti gripu
263 Teisingas 123 (46,8)
Klaidingas2 140 (53,2) Nuo gripo vakcinos yra
galimybė susirgti liga panašia į gripą
263 Teisingas 118 (44,9)
Klaidingas2 145 (55,1)
* - Pažymėti teiginiai buvo užduoti tik medicinos studentams; 1 – Likerto 5 taškų skalė sutraukta į
„Teisingas“ ir „neteisingas“; 2 – į atsakymą įtrauktas pasirinkimas „Nei sutinku, nei nesutinku“. Tyrimo metu vertinant respondentų informuotumą, teisingų atsakymų apie gripą ir gripo vakciną skaičius svyravo nuo 0 proc. iki 100 proc., vidurkis siekė 70, 93% ± 1,35. Nustatyta jog vyrų informuotumas siekė 78,39%±3,65 ir statistiškai reikšmingai buvo didesnis už moterų informuotumą 69,96%±1,44. Taip pat nustatyta, jog vyresnių negu 21m. respondentų žinių vidurkis siekė 75,58%±1,61 ir buvo statistiškai reikšmingai didesnis negu 18-21m respondentų, kurių žinios įvertintos 65%±2,17. Visuomenės sveikatos studentų informuotumas siekė 53,84%±3,26 ir buvo statistiškai reikšmingai mažesnis negu medicinos studentų, kuris siekė 74,45%±1,37 (3 lentelė).
3 Lentelė. Respondentų informuotumas apie gripą ir gripo vakciną, atsižvelgiant į lytį, amžių ir studijų kryptį
Tiriamųjų grupė Žinių apie gripo vakciną vertinimas (vidurkis ± S.N.) p reikšmė
Vyrai 78,39 ±3,65 0.048 Moterys 69,96 ±1,44 18-21 m. 65,12±2,17 0,000 >21 m. 75,58 ±1,61 Medicinos studentai 74,45±1,37 0,000 Visuomenės sveikatos studentai 53,84±3,26
Analizuojant respondentų žinias, atsižvelgiant į jų studijų kursą nustatyta, jog I kurso ir II kurso žinios panašios ir siekia 62,22%±24,88 bei 61,5%±23,93 atitinkamai. III – VI kurso studentų žinių vertinimas svyravo nuo 71,77%±19,31 iki 79,28%±18,56. Tarp vyresnių kursų studentų žinių vertinimų
22 statistiškai reikšmingų skirtumų nestebėta, tačiau tyrimas atskleidė, jog statistiškai reikšmingai I ir II kurso studentų žinios yra mažesnės negu III-VI kurso studentų žinios (1 paveikslas).
1 Paveikslas. Respondentų informuotumo apie gripą ir gripo vakciną pasiskirstymas pagal kursą
3.3. Respondentų vakcinacija sezonine gripo vakcina
Tyrimas atskleidė, jog iš visų respondentų tik 22% yra skiepijęsi gripo vakcina. 78% respondentų niekada nėra skiepijęsi (2 paveikslas).
2 Paveikslas. Respondentų vakcinacijos statusas
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
VI kursas* V kursas* IV kursas* III kursas* II kursas I kursas
22%
78%
23 Analizuojant duomenis, iš visų asmenų, kurie nurodė jog yra skiepijęsi, gripo sezonine vakcina einamaisiais metais pasiskiepiję buvo tik 44,1% tiriamųjų, dar 42,4% buvo skiepijęsi 5 metų laikotarpiu. Likę 13,6% skiepijosi daugiau nei prieš 5 metus(3 paveikslas). Skiepijęsi šiam gripo sezonui sudarė tik 9,9% visų respondentų.
3 Paveikslas. Skiepytų respondentų pasiskirstymas pagal vakcinacijos laikotarpį
Tyrimo metu analizuojant respondentų skiepijimosi sezonine gripo vakcina statusą, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vyrų ir moterų. 36,7% vyrų yra skiepijęsi gripo vakcina, tuo tarpu šis rodiklis moterų tarpe siekė 20,6%. Lyginant respondentus pagal amžiaus grupes, statistiškai reikšmingų skirtumų nestebėta. Pastebėta, jog visuomenės sveikatos studentai, lyginant su medicinos studentais, buvo linkę labiau skiepytis. Vakcinacijos dažnis jų tarpe siekė 26,7% ir 21,6% atitinkamai, nors statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo rasta ( 4 lentelė).
4 lentelė. Skiepytų respondentų vakcinacijos pasiskirstymas pagal lyti, amžių, studijų kryptį Vakcinacijos statusas
Tiriamųjų grupė Skiepijosi (N; proc.) Nesiskiepijo (N; proc.) P reikšmė
Vyrai 11 (36,7) 19 (63,3) 0.047
Moterys 48 (20,6) 185 (79,4)
18-21m 25 (21,4) 92 (78,6) 0.711
>21m. 34 (23,3) 112 (76,7)
Medicinos studentai 47 (21,6) 171 (78,4) 0.455
Visuomenės sveikatos studentai 12 (26,7) 33 (73,3) 0 10 20 30 40 50
24
3.4. Priežastys lemiančios apsisprendimą skiepytis
Dažniausios priežastys dėl kurių respondentai skiepijasi yra noras apsaugoti save nuo gripo (89,8%), noras apsaugoti savo artimuosius nuo gripo (52,3%), vakcinos prieinamumas (40,7%) (4 paveikslas).
4 Paveikslas. Priežastys, dėl kurių respondentai skiepijasi gripo vakcina
Tyrimas atskleidė, kad dažniausios nurodytos priežastys, dėl kurių respondentai nesiskiepija, buvo laiko neturėjimas (52,5%), manymas, jog gripo vakcina pilnai neapsaugo nuo gripo (30,9%). Vakcinos kainą, kaip nesiskiepijimo priežastį, įvardijo 27,5% respondentų (5 paveikslas). Dažniausios pačių respondentų nurodytos kitos priežastys dėl kurių nesiskiepija: „nepriklausau nei vienai rizikos grupei“, „Lietuvoje naudojama trivalentė vakcina nuo gripo, nors keturvalentė efektyvesnė“, „skiepyčiausi keturvalente vakcina“, „vakcina nekompensuojama“, „stiprinu sveikatą grūdindamasis, todėl nėra tikslo skiepytis“. 0 20 40 60 80 100 Vakcinacijos priežastys
Apsaugoti save Apsaugoti pacientus
Apsaugoti artimuosius Rekomenduoja PSO
Vakcina prieinama Vakciną nemokamai suteikė darbdavys
25
5 Paveikslas. Priežastys, dėl kurių respondentai nesiskiepija gripo vakcina
3.5. Respondentų polinkis rekomenduoti sezoninio gripo vakciną
69% visų respondentų rekomenduotų vakciną nuo gripo, 12% jos nerekomenduotų, o 19% šiuo klausimu neturėjo nuomonės (6 paveikslas).
6 Paveikslas. Respondentų polinkis rekomenduoti vakcinaciją nuo gripo
Tyrimo metu pastebėta jog didesnė dalis vyrų (76,7 proc.), lyginant su moterimis (67,8), rekomenduotų skiepytis sezonine gripo vakcina, tačiau reikšmingo skirtumo nerasta. Nustatyta, jog vyresni nei 21m. respondentai taip pat labiau linkę rekomenduoti gripo vakciną negu 18-21m. respondentai (p>0,05). Tyrimas atskleidė, kad statistiškai reikšmingai medicinos studentai yra labiau linkę rekomenduoti
0 10 20 30 40 50 60 Nesiskiepijimo priežastys
Netikiu, kad užsikrėsiu gripu Vakcina pilnai neapsaugo nuo gripo Dėl galimo vakcinos šalutinio poveikio Vakcina buvo sunkiai prieinama
Brangi vakcina Neturėjau laiko
Kt. priežastys
69% 12%
19%
26 vakcinaciją negu visuomenės sveikatos studentai. Taip pat pastebėta, jog didesnė dalis visuomenės sveikatos studentų, lyginant su medicinos studentais, nerekomenduotų gripo vakcinos (5 lentelę).
5 lentelė. Respondentų polinkis rekomenduoti gripo vakciną, atsižvelgiant į amžių, lytį, studijų kryptį Vakcinos rekomendacijos
Tiriamųjų grupė Rekomenduotų (N; proc.) Nerekomenduotų (N; proc.) Neturi nuomonės (N; proc.) P reikšmė Vyrai 23 (76,7) 2 (6,7) 5 (16,7) 0,520 Moterys 158 (67,8) 31 (13,3) 44 (18,9) 18-21m. 72 (61,5) 17 (14,5) 28 (23,9) 0,065 >21m. 109 (74,7) 16 (11) 21(14,4) Medicinos studentai 153 (70,2) 22 (10,1) 43 (19,7) 0.026 Visuomenės sveikatos studentai 28 (62,2) 11 (24,4) 6 (13,3)
Tyrimas atskleidė, kad asmenys, kurie yra skiepijęsi sezonine gripo vakcina, statistiškai reikšmingai yra labiau linkę rekomenduoti vakciną nuo gripo negu tie kurie nebuvo skiepijęsi (6 lentelė).
6 lentelė. Respondentų polinkis rekomenduoti gripo vakciną, atsižvelgiant į vakcinacijos statusą Vakcinos rekomendacija
Tiriamųjų grupė Rekomenduotų vakciną Nerekomenduotų vakcinos Neturi nuomonės P reikšmė Pasiskiepiję respondentai 58 (98,3) 0 (0) 1 (1,7) <0.05 Nesiskiepiję respondentai 123 (60,3) 33 (16,2) 48 (23,5)
3.6. Veiksniai turintys įtakos respondentų vakcinacijai
Analizuojant veiksnius, turinčius įtaką skiepijimuisi gripo vakcina, tyrimo metu pastebėta, kad skiepijimosi galimybės (nors ir nepatikimai) vyrams lyginant su moterimis didesnės 2,09 karto (PI: 0,917 - 4,763). Visuomenės sveikatos krypties lyginant su medicinos krypties studentais skiepijimosi galimybės didesnės 2,00 karto (PI: 0,877 - 4,560; p > 0,05). Statistiškai patikimai (p < 0,05) kiekvienas teisingų atsakymų procentas didino skiepijimosi galimybes 1,017 karto (PI: 1,001 – 1,034) (7 lentelė).
27
7 lentelė. Veiksniai, turintys įtakos respondentų skiepijimuisi sezonine gripo vakcina Veiksnys Koeficientas B p reikšmė Galimybių
santykis
Galimybių santykio 95 proc. pasikliaunamasis intervalas Lytis: vyras/moteris 0.737 0.080 2.090 0.917 4.763 Studijų kryptis: visuomenės sveikata/medicina 0.693 0.099 2.000 0.877 4.560 Teisingų atsakymų procentas 0.017 0.039 1.017 1.001 1.034
28
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Vakcinacijos apimtys sveikatos apsaugos darbuotojų tarpe priklauso nuo jų informuotumo bei požiūrio į skiepų naudą ir vakcinos prieinamumo. Lietuvoje anksčiau nėra tirtos priežastys turinčios įtakos medicinos ir visuomenės sveikatos studentų vakcinacijai nuo gripo.
Atlikto tyrimo metu nustatyta, jog dauguma respondentų sutiko su teiginiais, jog gripu lengvai užsikrečiama, kontakto metu su pacientų yra rizika užsikrėsti gripu, medicininės praktikos metu jie gali užkrėsti savo kolegas, artimuosius ar pacientus gripu. Taip pat tiriamieji gerai žinojo, jog sveikatos apsaugos darbuotojams rekomenduojama kasmet vakcinuotis sezonine gripo vakcina. Tačiau matomas žinių trūkumas susijęs su gripo vakcinos efektyvumu ir jos saugumu. Beveik pusė respondentų abejojo gripo vakcinos efektyvumu. Taip pat tik mažiau nei pusė respondentų žinojo, jog nuo vakcinos nėra galimybės susirgti gripu ar liga panašia į gripą. Panašūs rezultatai gauti atlikus medicinos studentų informuotumo tyrimą apie gripo vakciną Australijoje. Šiame tyrime dauguma apklaustų medicinos studentų sutiko su teiginiais, jog gripu lengvai užsikrečiama, kontakto metu su pacientu yra rizika užsikrėsti gripu ar kad klinikinės praktikos metu jie gali gripu užkrėsti kolegas, artimuosius bei pacientus. Dažniausiai respondentai klaidingai atsakė teiginį, jog nuo gripo vakcinos yra galimybė susirgti gripu ar liga panašia į gripą, taip manė net trečdalis apklaustųjų, taip pat penktadalis apklaustųjų abejojo gripo vakcinos efektyvumu.[47]
Tyrimas atskleidė, jog vyrai apie gripą ir gripo vakciną žinojo daugiau nei moterys. Taip pat išaiškėjo, jog vyresnių kursų studentų informuotumas buvo didesnis. Didesnis informuotumas stebėtas vyresnių nei 21 m. respondentų grupėje, lyginant juos su 18-21m. Respondentais.
Anketinės apklausos metu išaiškėjo, kad tik 22% tiriamųjų yra skiepijęsi gripo vakcina. Šių metų sezonine gripo vakcina buvo pasiskiepiję 9,9% visų respondentų. Vakcinuotų respondentų tarpe šio gripo sezono vakcina pasiskiepiję buvo 44,1% tiriamųjų, 44,2% skiepijosi bent kartą per paskutinius penkerius metus, o 13,6% skiepijosi seniau nei prieš penkerius metus, todėl galima daryti prielaidą, jog sezoninio gripo vakcina respondentų tarpe yra skiepijamasi nereguliariai.
Tyrimas atskleidė, jog dažniausios skiepijimosi priežastys – noras apsaugoti save ir savo artimuosius, taip pat vakcinos prieinamumas. Dažniausios nesiskiepijimo priežastys respondentų teigimu buvo laiko neturėjimas, taip pat abejonės gripo vakcinos efektyvumu. Daugiau nei ketvirtis respondentų nurodė vakcinos kainą kaip nesiskiepijimo priežastį. Taip pat nesiskiepiję respondentai dvejojo trivalentės
29 gripo vakcinos efektyvumu lyginant su keturvalente. Panašius rezultatus galima įžvelgti ir 2014m. atliktoje metaanalizėje, kurioje pagrindinėmis skiepijimosi priežastimis yra įvardijamas noras apsaugoti save ir savo artimuosius nuo ligos, o nesiskiepijimo priežastys yra abejonės gripo vakcinos saugumu ir efektyvumu.[55] Tyrimo rezultatai atskleidė, kad nėra reikšmingo skirtumo tarp visuomenės sveikatos ir medicinos studentų polinkio skiepytis nuo gripo. Šie rezultatai skyrėsi nuo JAV atliktų tyrimų duomenų, kurie rodo, jog medicinos studentai labiau linkę skiepytis už visuomenės sveikatos studentus[44,49,50].
Medicinos studentai labiau rekomenduoja gripo vakciną lyginant su visuomenės sveikatos studentais. Taip pat nustatyta, jog respondentai, kurie buvo vakcinuoti, taip pat buvo labiau linkę rekomenduoti gripo vakciną kitiems asmenims, nei neskiepyti respondentai.
Tyrimo metu paaiškėjo, jog informuotumas apie gripo vakciną buvo esminis veiksnys turintis įtakos sprendimui skiepytis nuo gripo. Nustatyta, jog kiekvienas teisingų atsakymų procentas didino skiepijimosi galimybes 1,017. Gauti rezultatai sutampa su 2017m. atliktos metaanalizės išvadomis, kuriose teigiama, jog žinių trūkumas apie gripą ir sezoninę gripo vakciną yra vienas iš trukdžių, siekiant padidinti skiepijimosi apimtis sveikatos apsaugos darbuotojų tarpe.[58]
30
IŠVADOS
1. Nustatyta, jog medicinos ir visuomenės sveikatos studentų informuotumas apie gripo vakciną yra patenkinamas. Medicinos studentų informuotumas apie gripo vakciną buvo didesnis už visuomenės sveikatos studentų. Vyresnių kursų studentų žinios šia tema taip pat geresnės negu jaunesniųjų.
2. Tyrimo metu nustatyta, jog medicinos ir visuomenės sveikatos studentai nereguliariai skiepijasi sezoninio gripo vakcina. Iš penktadalio vakcinuotų respondentų mažiau nei pusė buvo pasiskiepiję šio gripo sezono vakcina. Medicinos studentai labiau rekomenduoja vakciną nuo gripo negu visuomenės sveikatos studentai.
3. Analizuojant visumą veiksnių, galimai lemiančių medicinos ir visuomenės sveikatos studentų skiepijimąsi nuo gripo, nustatyta, kad pagrindinis veiksnys – informuotumas.
31
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Įvairiuose literatūros šaltiniuose nurodoma, jog vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių asmens sprendimą skiepytis yra pakankamas informuotumas. Šis tyrimas taip pat atskleidė, jog tiriamieji, kurie turi daugiau žinių apie gripą ir gripo vakciną yra labiau linkę skiepytis. Atsižvelgiant, jog daliai respondentų trūksta žinių apie gripą ir gripo vakcinos saugumą, efektyvumą ir naudingumą, rekomenduojama studijų programų metu pateikti daugiau mokslu grįstos informacijos apie sezoninio gripo vakciną.
Siekiant padidinti vakcinacijos nuo gripo apimtis sveikatos mokslų studentų tarpe, tikslinga nuolat analizuoti priežastis, lemiančias jų sprendimą nesiskiepyti, ir, atsižvelgiant į jas, parengti rekomendacijų planą. Kadangi šio tyrimo metu paaiškėjo, jog beveik pusė studentų pagrindinėmis priežastimis, dėl kurių nusprendžia atsisakyti vakcinacijos, įvardijo laiko stoką ir didelę vakcinos kainą, atsižvelgiant į tai reikėtų didinti vakcinos prieinamumą sveikatos mokslų studentams, įtraukiant juos į didelės rizikos asmenų grupių sąrašą, kuriems valstybė kompensuoja sezoninę gripo vakciną. Taip pat siekiant, jog daugiau studentų pasiskiepytų šia vakcina, reikėtų užtikrinti galimybę vakcinaciją atlikti jiems patogiu laiku ir patogioje vietoje.
Visuomenės sveikatos specialistai užima svarbia vietą, informuojant ir konsultuojant visuomenę sveikatos stiprinimo ir išsaugojimo tikslais. Taip pat jie prisideda organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų profilaktika. Gripas vis dar išlieka viena dažniausių kvėpavimo takų infekcijų, todėl svarbu, kad visuomenės sveikatos studentai, būsimieji specialistai, kurie rūpinsis bendruomenių sveikatingumu, turėtų reikalingų žinių apie prevencines priemones, kovojant su šia liga. Šis tyrimas atskleidė, jog visuomenės sveikatos studentų informuotumas apie gripą ir gripo vakciną siekė tik 53,84%. Gripo vakcina skiepytis kitiems asmenims rekomenduotų tik 62,2% visuomenės sveikatos studentų. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, tikslinga peržiūrėti šių specialistų studijų programą, siekiant suteikti jiems daugiau žinių apie skiepais valdomas ligas. Visuomenės sveikatos specialistai, kurie vadovausis mokslu grįsta informacija apie gripo ir kitas vakcinas, gali sėkmingai prisidėti didinant vakcinacijos rodiklius ne tik sveikatos apsaugos darbuotojų tačiau ir visuomenės tarpe.
32
LITERATŪROS SĄRAŠAS
[1] Iuliano AD, Roguski KM, Chang HH, Muscatello DJ, Palekar R, Tempia S, et al. Estimates of global seasonal influenza-associated respiratory mortality: a modelling study. Lancet 2018;391:1285–300. doi:10.1016/S0140-6736(17)33293-2.
[2] Vaccines against influenza WHO position paper – November 2012. Relev Epidemiol Hebd 2012;87:461–76.
[3] Čaplinskas S, Čaplinskienė I, Davidavičienė E, Korabliovienė J, Liausėdienė R, Razmuvienė D, et al. Sergamumo užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje 2017 m. apžvalga. Vilnius: Užkrėčiamųjų ligų ir AIDS centras; 2018.
[4] Europos sąjungos tarybos rekomendacija Dėl skiepijimo nuo sezoninio gripo 2009.
[5] European Centre for Disease Prevention and Control. Seasonal influenza vaccination and antiviral use in EU/EEA Member States. Stockholm: 2018.
[6] Control EC for DP and. Seasonal influenza vaccination in Europe. Vaccination recommendations and coverage rates in the EU Member States for eight influenza seasons: 2007–2008 to 2014–2015. Stockholm: 2017.
[7] Kalibatienė D, Kalibataitė I. Sveikatos priežiūros darbuotojų požiūris į vakcinaciją nuo gripo. Med Teor ir Prakt 2011;17:421–9.
[8] Webster RG, Monto AS, Braciale TJ, Lamb RA. Textbook of influenza. s.a.
[9] Žvirblytė-Skrebutienė K, Ambrozaitis A, Žagminas K, Kuprevičienė N, Razmuvienė D. Žmogaus gripo etiologija, epidemiologija, klinika, diagnostika, gydymas ir profilaktika. Metodinės rekomendacijos. Internistas 2017;8.
[10] Taubenberger JK, Morens DM. 1918 Influenza: the Mother of All Pandemics. Emerg Infect Dis 2006;12:15. doi:10.3201/EID1201.050979.
[11] Johnson NPAS, Mueller J. Updating the Accounts: Global Mortality of the 1918-1920 &quot;Spanish&quot; Influenza Pandemic. Bull Hist Med 2002;76:105–15. doi:10.1353/bhm.2002.0022.
[12] Spreeuwenberg P, Kroneman M, Paget J. Reassessing the Global Mortality Burden of the 1918 Influenza Pandemic. Am J Epidemiol 2018;187:2561–7. doi:10.1093/aje/kwy191.
[13] Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012m. sausio 30d. įsakymas Nr. V-58 „Dėl gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinės priežiūros taisyklių patvirtinimo“. [14] Larson E, Liverman CT, Institute of Medicine (U.S.). Committee on Personal Protective Equipment
for Healthcare Personnel to Prevent Transmission of Pandemic Influenza and Other Viral Respiratory Infections: Current Research Issues. Preventing transmission of pandemic influenza and other viral respiratory diseases : personal protective equipment for healthcare personnel : update 2010. National Academies Press; 2011.
33 [15] Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009m. liepos 1d. Nr. V-536 įsakymas „Dėl sezoninio gripo bei gripo, sukelto naujo viruso potipio (pandeminio gripo), diagnostikos, gydymo ir profilaktikos antivirusiniais vaistais metodikų patvirtinimo“.
[16] Hayden FG, Osterhaus AD, Treanor JJ, Fleming DM, Aoki FY, Nicholson KG, et al. Efficacy and safety of the neuraminidase inhibitor zanamivir in the treatment of influenzavirus infections. GG167 Influenza Study Group. N Engl J Med 1997;337:874–80. doi:10.1056/NEJM199709253371302. [17] Stiver G. The treatment of influenza with antiviral drugs. CMAJ 2003;168:49–56.
[18] Rothberg MB, Haessler SD. Complications of seasonal and pandemic influenza. Crit Care Med 2010;38:e91–7. doi:10.1097/CCM.0b013e3181c92eeb.
[19] Rello J, Pop-Vicas A. Clinical review: primary influenza viral pneumonia. Crit Care 2009;13:235. doi:10.1186/cc8183.
[20] Nguyen JL, Yang W, Ito K, Matte TD, Shaman J, Kinney PL. Seasonal Influenza Infections and Cardiovascular Disease Mortality. JAMA Cardiol 2016;1:274–81. doi:10.1001/jamacardio.2016.0433.
[21] Foulkes W, Rees J, Sewry C. Influenza A and rhabdomyolysis. J Infect 1990;21:303–4. [22] Studahl M. Influenza virus and CNS manifestations. J Clin Virol 2003;28:225–32.
[23] Thomas RE, Lorenzetti DL. Interventions to increase influenza vaccination rates of those 60 years and older in the community. Cochrane Database Syst Rev 2018;5:CD005188. doi:10.1002/14651858.CD005188.pub4.
[24] Smith SMS, Sonego S, Wallen GR, Waterer G, Cheng AC, Thompson P. Use of non-pharmaceutical interventions to reduce the transmission of influenza in adults: A systematic review. Respirology 2015;20:896–903. doi:10.1111/resp.12541.
[25] Suess T, Remschmidt C, Schink SB, Schweiger B, Nitsche A, Schroeder K, et al. The role of facemasks and hand hygiene in the prevention of influenza transmission in households: results from a cluster randomised trial; Berlin, Germany, 2009-2011. BMC Infect Dis 2012;12:26. doi:10.1186/1471-2334-12-26.
[26] Qualls N, Levitt A, Kanade N, Wright-Jegede N, Dopson S, Biggerstaff M, et al. Community Mitigation Guidelines to Prevent Pandemic Influenza — United States, 2017. MMWR Recomm Reports 2017;66:1–34. doi:10.15585/mmwr.rr6601a1.
[27] Rao S, Fischman V, Kaplan DW, Wilson KM, Hyman D. Evaluating Interventions to Increase Influenza Vaccination Rates among Pediatric Inpatients. Pediatr Qual Saf 2018;3:e102. doi:10.1097/pq9.0000000000000102.
[28] Longini IM, Halloran ME, Nizam A, Yang Y. Containing pandemic influenza with antiviral agents. Am J Epidemiol 2004;159:623–33.
[29] Jefferson T, Jones MA, Doshi P, Del Mar CB, Hama R, Thompson MJ, et al. Neuraminidase inhibitors for preventing and treating influenza in adults and children. Cochrane Database Syst Rev 2014:CD008965. doi:10.1002/14651858.CD008965.pub4.
34 influenza in healthy adults: systematic review and meta-analysis. BMJ 2009;339:b5106–b5106. doi:10.1136/bmj.b5106.
[31] Doll MK, Winters N, Boikos C, Kraicer-Melamed H, Gore G, Quach C. Safety and effectiveness of neuraminidase inhibitors for influenza treatment, prophylaxis, and outbreak control: a systematic review of systematic reviews and/or meta-analyses. J Antimicrob Chemother 2017;72:2990–3007. doi:10.1093/jac/dkx271.
[32] Cox RJ, Brokstad KA, Ogra P. Influenza Virus: Immunity and Vaccination Strategies. Comparison of the Immune Response to Inactivated and Live, Attenuated Influenza Vaccines. Scand J Immunol 2004;59:1–15. doi:10.1111/j.0300-9475.2004.01382.x.
[33] Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019m. sausio 28d. Nr. V-115 įsakymas „Dėl Nacionalinės imunoprofilaktikos 2019-2023 metų programos patvirtinimo 2019“.
[34] Restivo V, Costantino C, Bono S, Maniglia M, Marchese V, Ventura G, et al. Influenza vaccine effectiveness among high-risk groups: A systematic literature review and meta-analysis of case-control and cohort studies. Hum Vaccin Immunother 2018;14:724–35. doi:10.1080/21645515.2017.1321722.
[35] Nichol KL. Efficacy and effectiveness of influenza vaccination. Vaccine 2008;26 Suppl 4:D17-22. [36] Preaud E, Durand L, Macabeo B, Farkas N, Sloesen B, Palache A, et al. Annual public health and
economic benefits of seasonal influenza vaccination: a European estimate. BMC Public Health 2014;14:813. doi:10.1186/1471-2458-14-813.
[37] Pearson ML, Bridges CB, Harper SA, Healthcare Infection Control Practices Advisory Committee (HICPAC), Advisory Committee on Immunization Practices (ACIP). Influenza vaccination of health-care personnel: recommendations of the Healthhealth-care Infection Control Practices Advisory Committee (HICPAC) and the Advisory Committee on Immunization Practices (ACIP). MMWR Recomm reports Morb Mortal Wkly report Recomm reports 2006;55:1–16.
[38] Talbot TR, Babcock H, Caplan AL, Cotton D, Maragakis LL, Poland GA, et al. Revised SHEA Position Paper: Influenza Vaccination of Healthcare Personnel. Infect Control Hosp Epidemiol 2010;31:987–95. doi:10.1086/656558.
[39] Black CL, Yue X, Ball SW, Fink R V., de Perio MA, Laney AS, et al. Influenza Vaccination Coverage Among Health Care Personnel — United States, 2017–18 Influenza Season. MMWR Morb Mortal Wkly Rep 2018;67:1050–4. doi:10.15585/mmwr.mm6738a2.
[40] Nichol KL. Medical Students’ Exposure and Immunity to Vaccine-Preventable Diseases. Arch Intern Med 1993;153:1913. doi:10.1001/archinte.1993.00410160081007.
[41] Wicker S, Rabenau HF, von Gierke L, François G, Hambach R, De Schryver A. Hepatitis B and influenza vaccines: Important occupational vaccines differently perceived among medical students. Vaccine 2013;31:5111–7. doi:10.1016/j.vaccine.2013.08.070.
[42] Hernández-García I, Domínguez B, González R. Influenza vaccination rates and determinants among Spanish medical students. Vaccine 2012;31:1–2. doi:10.1016/j.vaccine.2012.10.104.
[43] Mena G, Llupià A, García-Basteiro AL, Sequera V-G, Aldea M, Bayas JM, et al. Educating on professional habits: attitudes of medical students towards diverse strategies for promoting influenza
35 vaccination and factors associated with the intention to get vaccinated. BMC Med Educ 2013;13:99. doi:10.1186/1472-6920-13-99.
[44] Milunic SL, Quilty JF, Super DM, Noritz GH. Patterns of Influenza Vaccination among Medical Students. Infect Control Hosp Epidemiol 2010;31:85–8. doi:10.1086/649219.
[45] Loulergue P, Fonteneau L, Armengaud J-B, Momcilovic S, Levy-Brühl D, Launay O, et al. Vaccine coverage of healthcare students in hospitals of the Paris region in 2009: The Studyvax Survey. Vaccine 2013;31:2835–8. doi:10.1016/j.vaccine.2013.04.004.
[46] Kelly DA, Macey DJ, Mak DB. Annual influenza vaccination. Hum Vaccin Immunother 2014;10:1930–4. doi:10.4161/hv.29071.
[47] Walker L, Newall A, Heywood AE. Knowledge, attitudes and practices of Australian medical students towards influenza vaccination. Vaccine 2016;34:6193–9. doi:10.1016/j.vaccine.2016.10.074.
[48] Machowicz R, Wyszomirski T, Ciechanska J, Mahboobi N, Wnekowicz E, Obrowski M, et al. Knowledge, attitudes, and influenza vaccination of medical students in Warsaw, Strasbourg, and Teheran. Eur J Med Res 2010;15 Suppl 2:235–40.
[49] Christini AB, Shutt KA, Byers KE. Influenza Vaccination Rates and Motivators Among Healthcare Worker Groups. Infect Control Hosp Epidemiol 2007;28:171–7. doi:10.1086/511796.
[50] Rogers CJ, Bahr KO, Benjamin SM. Attitudes and barriers associated with seasonal influenza vaccination uptake among public health students; a cross-sectional study. BMC Public Health 2018;18:1131. doi:10.1186/s12889-018-6041-1.
[51] Jaiyeoba O, Villers M, Soper DE, Korte J, Salgado CD. Association between health care workers’ knowledge of influenza vaccine and vaccine uptake. Am J Infect Control 2014;42:69–70. doi:10.1016/j.ajic.2013.06.020.
[52] Abalkhail MS, Alzahrany MS, Alghamdi KA, Alsoliman MA, Alzahrani MA, Almosned BS, et al. Uptake of influenza vaccination, awareness and its associated barriers among medical students of a University Hospital in Central Saudi Arabia. J Infect Public Health 2017;10:644–8. doi:10.1016/j.jiph.2017.05.001.
[53] Socan M, Erculj V, Lajovic J. Knowledge and attitudes on pandemic and seasonal influenza vaccination among Slovenian physicians and dentists. Eur J Public Health 2013;23:92–7. doi:10.1093/eurpub/cks006.
[54] Wodi AP, Samy S, Ezeanolue E, Lamour R, Patel R, Budnick LD, et al. Influenza Vaccine: Immunization Rates, Knowledge, and Attitudes of Resident Physicians in an Urban Teaching Hospital. Infect Control Hosp Epidemiol 2005;26:867–73. doi:10.1086/502510.
[55] Vasilevska M, Ku J, Fisman DN. Factors Associated with Healthcare Worker Acceptance of Vaccination: A Systematic Review and Meta-analysis. Infect Control Hosp Epidemiol 2014;35:699– 708. doi:10.1086/676427.
[56] Riphagen-Dalhuisen J, Gefenaite G, Hak E. Predictors of seasonal influenza vaccination among healthcare workers in hospitals: a descriptive meta-analysis. Occup Environ Med 2012;69:230–5. doi:10.1136/oemed-2011-100134.
36 [57] Dini G, Toletone A, Sticchi L, Orsi A, Bragazzi NL, Durando P. Influenza vaccination in healthcare workers: A comprehensive critical appraisal of the literature. Hum Vaccin Immunother 2018;14:772– 89. doi:10.1080/21645515.2017.1348442.
[58] Schmid P, Rauber D, Betsch C, Lidolt G, Denker M-L. Barriers of Influenza Vaccination Intention and Behavior – A Systematic Review of Influenza Vaccine Hesitancy, 2005 – 2016. PLoS One 2017;12:e0170550. doi:10.1371/journal.pone.0170550.
37
