LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas
Ieva Balaišė
KAUNO MIESTE DIRBANČIŲ ŠEIMOS GYDYTOJŲ POŽIŪRIS Į
PROFESINIUS VAIDMENIS IR PROFESINES KOMPETENCIJAS BEI
JUOS SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentė Mokslinis vadovas IEVA BALAIŠĖ doc. dr. VACLOVAS ŠVEIKAUSKAS ___________________ _________________
2 SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
KAUNO MIESTE DIRBANČIŲ ŠEIMOS GYDYTOJŲ POŽIŪRIS Į PROFESINIUS VAIDMENIS IR PROFESINES KOMPETENCIJAS BEI JUOS SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI
Ieva Balaišė
Mokslinis vadovas doc. dr. VACLOVAS ŠVEIKAUSKAS
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2019. 91 p.
Darbo tikslas: įvertinti Kauno mieste dirbančių šeimos gydytojų požiūrį į profesinius vaidmenis bei profesines kompetencijas ir juos sąlygojančius veiksnius.
Uždaviniai:
1. Įvertinti Kauno mieste dirbančių šeimos gydytojų požiūrį į profesinius vaidmenis bei profesines kompetencijas.
2. Atskleisti šeimos gydytojų profesinius vaidmenis ir profesines kompetencijas sąlygojančius veiksnius.
3. Įvertinti šeimos gydytojų požiūrio į profesininius vaidmenis bei kompetencijas sąsajas su juos sąlygojančiais veiksniais.
Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliekamas Kauno miesto PSPC poliklinikose. Tiriamasis kontingentas – 133 šeimos gydytojai (išdalintos 187 anketos, sugrįžo 133 (atsako dažnis 71 proc.)). Tyrimas atliktas 2019 metų sausio mėn. Šiam tyrimui atlikti gautas LSMU bioetikos centro komisijos leidimas. Klausimynas sudarytas baigiamojo darbo autorės, remiantis moksline literatūra. Statistinei duomenų analizei naudota SPSS programinio paketo 20.0 for Windows versija, statistinės duomenų analizės grafiniam atvaizdavimui – MS Excel 2016 m. programa.
Rezultatai. Labiausiai šeimos gydytojų praktikoje pasireiškia kompetencija paskirti vaistus (raiškos vertinimas – 2,95). Mažiausiai pasireiškianti kompetencija – atlikti gydytojo eksperto veiklą (2,73). Tai reiškia, kad respondentai turėtų vystyti šią kompetenciją mokymų pagalba. Tik tada padidėtų jų galimybės gerinti savo teikiamų medicininės priežiūros ir gydymo paslaugų kokybę. Šeimos gydytojų nuomone, profesinių kompetencijų raišką sąlygoja visi veiksniai. Respondentai, veiksnius vertinantys kaip turinčius labai daug įtakos, kompetencijas atitinkamai vertina žemesniais balais (raiškos vertinimas: 1,65 – 2,90) nei respondentai, kurie mano, kad tirti veiksniai profesinių kompetencijų raiškai įtakos neturi (2,94 – 3,00). Tokia pati situacija yra su vaidmenimis. Šeimos gydytojo profesinių vaidmenų raišką sąlygoja taip pat visi veiksniai. Tiriamieji, veiksnius vertinantys kaip turinčius labai daug įtakos, vaidmenis atitinkamai vertina žemesniais balais (raiškos vertinimas: 1,85
3 – 2,46) nei respondentai, kurie mano, kad tirti veiksniai profesinių vaidmenų raiškai įtakos neturi (2,94 – 3,00).
Išvados
1. Įvertinus Kauno mieste dirbančių šeimos gydytojų požiūrį į profesinius vaidmenis bei profesines kompetencijas, nustatyta, kad labiausiai šeimos gydytojų praktikoje pasireiškia kompetencija
paskirti vaistus (raiškos vertinimas – 2,95). Mažiausiai pasireiškianti kompetencija – atlikti gydytojo eksperto veiklą (2,73). Aukščiausiais balais respondentai įvertino šeimos gydytojo raišką
bendradarbio (2,84) ir medicinos eksperto (2,83), žemiausiais balais – mokslininko vaidmenyse (2,67).
2. Išanalizavus šeimos gydytojų profesinius vaidmenis ir profesines kompetencijas sąlygojančius veiksnius, nustatyta, kad daugiausiai įtakos profesinių vaidmenų bei kompetencijų raiškai turintis veiksnys yra dokumentacijos pildymas (14,3 proc.). Kaip mažiausiai įtakos profesinių vaidmenų ir kompetencijų raiškai turintį veiksnį tiriamieji įvardijo nuovargį (0,8 proc.).
3. Įvertinus šeimos gydytojų požiūrio į profesinius vaidmenis bei kompetencijas sąsajas su juos sąlygojančiais veiksniais, nustatyta, kad šeimos gydytojo profesinių vaidmenų ir kompetencijų raišką sąlygoja visi veiksniai. Tiriamieji, veiksnius vertinantys kaip turinčius labai daug įtakos, kompetencijas (1,65 – 2,90) bei vaidmenis (1,85 – 2,46) atitinkamai vertina žemesniais balais nei respondentai, kurie mano, kad tirti veiksniai profesinių kompetencijų ar vaidmenų raiškai įtakos neturi (atitinkamai 2,94 – 3,00; 2,94 – 3,00). Respondentai, manantys, kad stresas turi daug įtakos kompetencijų raiškai, pastarąją vertino žemesniais balais, lyginant su kitais veiksniais (1,65 – 2,76). Vaidmenų raišką labiausiai sąlygoja laiko trūkumas (1,85 – 2,13).
Raktiniai žodžiai: šeimos gydytojo vaidmenys, šeimos gydytojo profesinės kompetencijos, šeimos gydytojo kompetencijas sąlygojantys veiksniai, CanMEDS.
4 SUMMARY
Management of Public Health
THE ATTITUDE OF FAMILY DOCTORS WORKING IN KAUNAS CITY TOWARDS THE PROFESSIONAL ROLES AND PROFESSIONAL COMPETENCIES AND THE FACTORS INFLUENCING THEM
Ieva Balaišė
Supervisor Assoc. Prof. Dr. Vaclovas Šveikauskas
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2019. 91 p.
Aim of the study: to evaluate the attitude of family doctors working in Kaunas city towards the professional roles and professional competencies and the factors influencing them.
Objectives:
1. To evaluate the attitude of family doctors working in Kaunas city towards professional roles and professional competencies.
2. To reveal the factors determining the professional roles and professional competencies of family doctors.
3. To evaluate the correlation of family doctors' attitude towards professional roles and competencies with the factors that determine them.
Methods. The study was carried out in Kaunas city PHC polyclinics. Investigative contingent – 133 family doctors (187 questionnaires distributed, 133 returned (71% response rate)). The survey was conducted in January 2019. The permission for this study was obtained from the LSMU Bioethics Center commission. The questionnaire is based on scientific literature and was composed by the author of the thesis. SPSS software package 20.0 for Windows was used for statistical data analysis, and for graphical representation the author used program MS Excel 2016.
Results. The most prominent competence in the practice of family doctors is the to prescribe drugs (expression evaluation – 2,95). The least occurring competence is to perform the activities of a
medical expert (2,73). This means that respondents should develop this competence through training.
Only then will their ability to improve the quality of their medical care and treatment services increase. In the opinion of family doctors, the expression of professional competencies is determined by all factors. Respondents who consider factors as having a very significant impact assess competencies with lower scores (expression evaluation: 1,65 – 2,90) than respondents who consider that the factors studied do not affect the expression of professional competencies (2,94 – 3,00). The same situation is with roles. The expression of the professional role of a family doctor is also determined by all factors. The investigated who regard factors as having a high impact evaluate the
5 role in lower scores (expression evaluation: 1,85 – 2,46) than respondents who think that the studied factors have no influence on the expression of professional roles (2,94 – 3,00).
Conclusions
1. Taking into consideration the attitude of family doctors working in Kaunas city towards professional roles and professional competencies, it was found that in the practice of family doctors the most prominent competence is to prescribe drugs (expression evaluation – 2,95). The least pronounced competence is to perform the activities of a medical expert (2,73). Respondents gave the highest scores to the expression of family doctor in the roles of a co-worker (2,84) and medical expert (2,83), with the lowest scores in the role of a scientist (2,67).
2. After analysing the factors that influence the professional roles and professional competencies of family doctors, it was found that the most important factor influencing the expression of professional roles and competencies is the filling in documentation (14,3 proc.). As the least affecting factor in the expression of professional roles and competencies the subjects identified fatigue (0,8 proc.).
3. Having assessed the links between family doctors' attitudes towards professional roles and competencies and the factors that determine them, it was found that the expression of the professional roles and competencies of family doctors is determined by all factors. The subjects who value factors as having a great deal of influence, assess competencies (1,65 – 2,90) and roles (1,85 – 2,46) accordingly with lower scores than respondents who consider that the factors investigated do not affect the expression of professional competencies or roles (respectively 2,94 – 3,00; 2,94 – 3,00). Respondents who thought that stress had a significant impact on the expression of competencies rated the latter lower in comparison with other factors (1,65 – 2,76). The expression of roles is mostly determined by the lack of time (1,85 – 2,13).
Keywords: roles of the family doctor, professional competencies of the family doctor, factors determining the competencies of the family doctor, CanMEDS.
6 TURINYS
TERMINŲ ŽODYNĖLIS ...8
ĮVADAS ...9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...12
1.1. Šeimos gydytojų teikiamos paslaugos ir veiksniai, sąlygojantys jų kokybę ...12
1.2. Šeimos gydytojų vaidmenys ...17
1.3. Šeimos gydytojų kompetencijos ...27
2. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS ...30
3. REZULTATAI ...37
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika ...37
3.2. Kauno mieste dirbančių šeimos gydytojų požiūris į profesinius vaidmenis bei profesines kompetencijas ...38
3.3. Šeimos gydytojų požiūrį į profesinius vaidmenis ir profesines kompetencijas sąlygojantys veiksniai. ...54
3.4. Šeimos gydytojų požiūrio į profesinius vaidmenis bei profesines kompetencijas sąsajos su juos sąlygojančiais veiksniais. ...57
REZULTATŲ APTARIMAS ...74
IŠVADOS ...77
REKOMENDACIJOS ...78
LITERATŪRA ...79
7
SANTRUMPOS
BPG – bendrosios praktikos gydytojas PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija PSP – pirminė sveikatos priežiūra SAM – Sveikatos apsaugos ministerija MN – medicinos norma
LR – Lietuvos Respublika
NKLM – Nacionaliniai kompetencijų pagrindu grįsti bakalauro medicinos studijų tikslų katalogai
8
TERMINŲ ŽODYNĖLIS
Pacientas – tai asmuo, kuris naudojasi asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nepriklausomai nuo to, sveikas jis, ar ligonis. Šiame darbe sąvoka pacientas naudojama ir kalbant apie prisirašiusius gyventojus, kurie tiriamaisiais metais nesinaudojo asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, tačiau buvo aptarnaujamų gyventojų sąrašuose (1).
Bendrosios praktikos gydytojas – gydytojas, baigęs bendrosios praktikos gydytojo specialybės rezidentūrą, galintis savarankiškai vykdyti visos šeimos bei atskirų individų pirminę sveikatos priežiūrą neatsižvelgiant į prižiūrimo kontingento amžių, lytį, politinius bei religinius įsitikinimus (2).
Gydytojo vaidmuo – elgesys, kurio tikimasi iš asmens ar visuomenės grupės, turinčios ypatingą padėtį visuomenėje. Šiuo atveju tai reikalavimai šeimos gydytojui, kuris vadovaujasi patvirtintu modeliu, nustatančiu specifines galimybes ir specialias kompetencijas. Vaidmuo nurodo elgesį (3).
Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą operaciją ar užduotį realioje ar imituojamoje veiklos situacijoje; gebėjimas pritaikyti žinias ir įgūdžius; asmens gebėjimas, naudojantis turimomis žiniomis, įgūdžiais, savybėmis ir patirtimi, atlikti tam tikrą darbą (4).
9
ĮVADAS
Visuomenės sveikata yra kiekvienos valstybės nacionalinis turtas ir kapitalas, kurio saugojimas ir puoselėjimas yra svarbiausias tikslas, užtikrinantis šalies socialinę ir ekonominę plėtrą. Sveiki ir darbingi žmonės – šalies ekonomikos augimo ir tvaraus vystymosi garantas, todėl mūsų valstybės sveikatos programos pagrindinis (strateginis) tikslas – pasiekti, kad 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni, pailgėtų jų gyvenimo trukmė, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai (5).Šis svarbus uždavinys yra orientuotas į šeimos gydytojus, kadangi tai yra pirmasis medicinos personalas, kuriam gyventojai patiki savo sveikatos problemas. Šiuo metu Lietuvoje šeimos gydytojai pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia daugiau kaip 70 proc. gyventojų, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Bendrosios praktikos gydytojai – patarėjai, konsultuojantys sveikatos klausimais, teikiantys kvalifikuotą nespecializuotą pagalbą ir prižiūrintys lėtinių ligų eigą bei koordinatoriai, padedantys orientuotis sveikatos sistemoje, atrenkantys gydytojų specialistų konsultacijai pacientus. Aukšta šeimos gydytojų kompetencija ir vadovavimasis visais vaidmenimis yra svarbiausi veiksniai, sąlygojantys aukšto lygio ir efektyvumo sveikatos priežiūros teikiamą pagalbą šeimos medicinos srityje.
Šeimos gydytojo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs studijas ir įgijęs šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją (2). Tačiau tvirtam medicinos išsilavinimo pagrindui reikalinga aiškiai apibrėžti šeimos gydytojų gebėjimus medicinos praktikos srityje. 1996 metais Kanados karališkasis koledžas išleido leidinį, kuriame nurodyti šeimos gydytojo – eksperto vaidmenys. Medicinos ekspertas – gydytojas, kuris teikia aukštos kokybės ir saugumo paslaugas, remdamasis besikeičiančiomis žiniomis, klinikiniais įgūdžiais ir profesinėmis vertybėmis. Jis renka ir interpretuoja naujausią informaciją, priima klinikinius sprendimus ir atlieka intervencijas savo kompetencijų ribose. Medicinos eksperto klinikinė praktika yra nauja, etiška, reikalaujanti tam tikrų išteklių, vykstanti bendradarbiaujant su pacientu bei šeimos nariais, jeigu reikia, – kolegomis, sveikatos priežiūros bendruomene. Medicinos eksperto vaidmuo yra svarbiausia gydytojų funkcija, įtraukianti visas šeimos gydytojui būdingas kompetencijas ir vaidmenis (profesionalas, sveikatos politikas, lyderis, bendradarbis, komunikatorius, mokslininkas) (6). Gydytojo veikla, pasireiškianti visuose vaidmenyse pagal savo kompetencijas, užtikrina išsamų paciento ištyrimą pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, greičiau ir tiksliau įvertina paciento sveikatos būklę, išpildo pastarojo lūkesčius.
Šeimos gydytojo gebėjimas įvairiuose lygmenyse stiprinti sveikatą ir dalyvauti ligų profilaktikoje teigiamai veikia visuomenės sveikatą bei mažina išlaidas sveikatos priežiūros sistemai, taigi bendrosios praktikos gydytojai ruošiami teikti plačiausios apimties sveikatos priežiūros
10 paslaugas ir ta apimtis nuolatos kinta (7). Tačiau 2006 – 2008 m. atliktoje gydytojų apklausoje nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu mažiau nei 40 proc. Amerikoje dirbančių šeimos gydytojų teikė daugiau nei pusę jiems priskirtų teikti paslaugų. 58,4 proc. teigė prižiūrintys naujagimius, 73,4 proc. šeimos gydytojų nurodė teikiantys pediatro paslaugas, 55,3 proc. – ginekologines paslaugas ir tik 14,1 proc. – prižiūri nėščiąsias (8). Lietuvoje vyrauja panaši situacija: ligonių kasų atlikti tyrimai rodo, kad mūsų šalyje bendrosios praktikos gydytojai taip pat nepakankamai gerai atlieka ,,vartininko“ funkciją, o kai kuriose įstaigose gydytojai specialistai suteikia tik iki 2/3 šeimos gydytojo normoje patvirtintų paslaugų ir pacientus konsultacijai pas gydytojus specialistus siunčia nepanaudoję visos savo kompetencijos (9). Dalis jų (30 proc.) tai daro todėl, kad nenori prisiimti atsakomybės dėl gydymo, 59 proc. šeimos gydytojų teigia, kad to pageidauja patys pacientai, tad nenorima su jais konfliktuoti (9).
Tačiau nekyla abejonių, kad gydytojų darbas yra vienas sudėtingiausių. Literatūroje minima, kad šeimos gydytoją veikia įvairūs vidiniai bei išoriniai veiksniai, darantys įtaką jo emocinei būklei, elgesiui, tarpusavio bendravimui bei, žinoma, darbo efektyvumui ir kokybei. Savo kasdieniniame darbe sveikatos priežiūros profesionalai susitinka su žmonėmis iš įvairių socialinių sluoksnių, turinčių skirtingų, neretai mirtinų ligų, psichologinių sutrikimų. Vyrauja nuomonė, kad gydytojai yra atsakingi už žmonių sveikatą ir netgi gyvybę. Taip pat susiduriama su pacientų nepasitenkinimu bei tenkančiu per dideliu darbo krūviu. Visa tai sudaro komplikuotą situaciją, kuri turi poveikį šeimos gydytojų veiklai. Dėl to pasireiškia stresas, profesinis „perdegimas“ ir kiti veiksniai, kurie gali turėti įtakos teikiamų paslaugų kokybei.
Nuolatos atsinaujinančioje klinikinėje aplinkoje labai svarbi gydytojo užduotis yra reguliarus žinių bei įgūdžių atnaujinimas, atsižvelgiant į nuolatinę medicinos mokslo ir praktikos pažangą. Kiekvienas besikreipiantis pacientas tikisi iš sveikatos priežiūros specialistų gauti paslaugas, kurios atitiktų naujausias žinias bei įgūdžius (2). Deja, pavyzdžiui, apie mūsų darbe nagrinėjamus bendrosios praktikos gydytojų vaidmenis Lietuvoje yra pateikta labai mažai informacijos ir nėra atlikto nei vieno tyrimo. Galima daryti prielaidą, kad 1996 metais paskelbti ir jau trečią kartą tobulinti duomenys dar nepasiekė mūsų sveikatos priežiūros sistemos bei joje dirbančių specialistų. Norint efektyviai ir veiksmingai vystyti šeimos gydytojų praktiką, reikalinga žinoti sveikatos priežiūroje vykstančius procesus, naujausius pakeitimus, kitose valstybėse taikomą pažangią praktiką. Taigi šio tyrimo metu gauti duomenys yra svarbūs siekiant atskleisti šeimos gydytojų požiūrį į profesines kompetencijas ir profesinius vaidmenis bei jų svarbą. Taip pat bus nustatyti veiksniai, sąlygojantys Kauno mieste dirbančių šeimos gydytojų vaidmenis ir profesines kompetencijas.
11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas - įvertinti Kauno mieste dirbančių šeimos gydytojų požiūrį į profesinius vaidmenis bei profesines kompetencijas ir juos sąlygojančius veiksnius.
Uždaviniai
4. Įvertinti Kauno mieste dirbančių šeimos gydytojų požiūrį į profesinius vaidmenis bei profesines kompetencijas.
5. Atskleisti šeimos gydytojų profesinius vaidmenis ir profesines kompetencijas sąlygojančius veiksnius.
6. Įvertinti šeimos gydytojų požiūrio į profesininius vaidmenis bei kompetencijas sąsajas su juos sąlygojančiais veiksniais.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Šeimos gydytojų teikiamos paslaugos ir veiksniai, sąlygojantys jų kokybę
Pirminė sveikatos priežiūra jau kurį laiką laikoma prioritetine sritimi, o šeimos gydytojo vaidmuo yra ypač svarbus visoje sveikatos sistemoje. Ant šeimos gydytojo pečių gula daugelio sveikatos apsaugos projektų bei reformų įgyvendinimo našta, o teikiamų paslaugų gama labai plati: jam tenka rūpintis visų gyventojų, prisiregistravusių pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, poliklinikose, ambulatorijose bei šeimos gydytojų centruose, gydymu ir ligų profilaktika. Prie šių svarbių gydytojo funkcijų priskiriama ir dokumentacija, kurios pildymas užima apie trečdalį paciento konsultacijai skirto laiko.
Mokslinėje literatūroje gydytojo veiklos klasifikuojamos remiantis daug skirtingų teorijų, tačiau pagal autorius V. Gilchrist ir G. McCord šeimos gydytojo veikla grupuojama į (11):
1. Medicininės dokumentacijos pildymą.
2. Medicinines veiklas (medicinos duomenų skaitymą ir rašymą, medicininius pokalbius su kitu personalu ir/ar paciento artimaisiais, medicininės konsultacijos telefonu, medikamentų skyrimą, laboratorinį darbą).
3. Nemedicinines veiklas (asmeninė veikla, bendravimas su kt. įmonių atstovais bei farmacinių kompanijų atstovais, pokalbiai su personalu ir/ar paciento artimaisiais, mokymas/dėstymas, susitikimai).
Literatūroje pateiktos veiklos šeimos gydytojo darbe yra vienodai svarbios, tačiau pirmoji ir antroji veiklų grupės yra laikomos tiesioginėmis šios profesijos atstovo veiklomis. Medicininės dokumentacijos pildymas bendrosios praktikos gydytojo darbotvarkėje užima prioritetinę vietą, nes bet kuris netikslus įrašas gali turėti neigiamos įtakos tolesniam asmens sveikatos paslaugų teikimui. Tačiau esminis bendrosios praktikos gydytojo tikslas – teikti aukštos kokybės, saugią, į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą, todėl antroji veiklų grupė (medicininės veiklos) yra orientuota į bendravimą su pacientu ir jo artimaisiais, kitais toje pačioje įstaigoje dirbančiais specialistais ir apima medicininių žinių bei įgytos profesinės patirties taikymą.
Siekdami optimizuoti pirminę sveikatos priežiūros sistemos grandį, Lietuvos bioetikos komitetas kartu su Lietuvos gydytojų sąjunga 2015 m. spalio mėn. surengė seminarą „Kaip pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų ir pacientų bendravimą?“, kuriame dalyvavo apie 70 atstovų iš įvairių Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų. Dauguma dalyvių buvo sveikatos priežiūros įstaigų medicinos etikos komisijų atstovai, taip pat sveikatos priežiūros įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, teisininkai, vidaus audito tarnybų specialistai. Renginyje taip pat dalyvavo Lietuvos pacientų
13 organizacijų atstovai. Remiantis renginio dalyvių pasisakymais ir diskusija, galima teigti, kad sveikatos priežiūros specialistų optimaliam darbui turi įtakos kultūriniai, psichologiniai, ir organizaciniai/vadybiniai veiksniai (12). Pastariesiems šiuolaikinėje pirminės sveikatos priežiūros sistemoje yra skiriamas itin didelis dėmesys, nes tai lemia sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Dėl prastos sveikatos vadybos ilgėja eilės prie gydytojų kabinetų durų, tenka ilgai laukti planinės gydytojo konsultacijos, pacientui skiriama nepakankamai dėmesio bei daug laiko atima dokumentacijos pildymas bei formalumų vykdymas (13). Šeimos gydytojo darbo efektyvumui įtaką darantys veiksniai literatūroje dar skirstomi į dvi grupes (1 pav.) (14).
1 pav. Veiksniai, turintys įtakos gydytojo darbo efektyvumui
Šeimos gydytojai savo darbe susiduria su begale įvairių priežasčių, dėl kurių atsiranda daug veiksnių, kenkiančių šeimos gydytojo darbo produktyvumui ir kokybei. Jungtinėse Amerikos Valstijoje 2011 metais buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 2069 gydytojai. Minėto tyrimo rezultatai rodo, kad svarbiausios iš su darbu susijusių priežasčių, sukeliančių gydytojams stresą ar „perdegimą“, yra būtent dokumentų bei kitų popierių pildymas bei ilgos darbo valandos. Iš visų dalyvavusių 87 proc. Respondentų nurodė, jog jautė vidutinio lygio ar didelį stresą ir jautėsi „perdegę“ (vertinta pagal Likerto skalę). Išanalizavus tyrimo duomenis taip pat pastebėta, kad dėl jaučiamo didelio streso mažėja gydytojų pasitenkinimas darbu, didėja konfliktų skaičius darbe, mažėja produktyvumas, atsiranda bloga nuotaika, pyktis, irzlumas, bendras nuovargis, padidėja rizika pacientų saugumui ir t. t. (14).
Taigi tiek pacientą, tiek gydytoją veikia įvairūs vidiniai bei išoriniai veiksniai, darantys įtaką jų emocinei būklei, elgesiui, tarpusavio bendravimui bei, žinoma, darbo efektyvumui. Iš dalies galima teigti, kad literatūroje minimi išoriniai veiksniai yra vidinių veiksnių priežastis. Dėl laiko stokos, dokumentacijos pildymo, blogų santykių su kolegomis, paciento nusiteikimo ir pan., šeimos gydytojus kamuoja bloga nuotaika, stresas, nuovargis ir dažnai pasireiškia profesinis „perdegimas“.
14 Remiantis 2015 m. spalio mėn. vykusio renginio dalyvių pasisakymais, galima išskirti šias pagrindines sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų ir pacientų bendravimo problemas (1 lentelė) (12). 1 lentelė. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų ir pacientų bendravimo problemos
Veiksniai, sąlygojantys SP įstaigų darbuotojų ir pacientų
bendravimą
Aprašymas
1. Laiko paciento vizitui stoka Per vieną valandą šeimos gydytojas vidutiniškai priima pacientus ir jiems skiria po 10-15 minučių, neatsižvelgiant į negalavimų pobūdį. Be abejonės, dalis šio laiko skiriama dokumentacijos pildymui.
2. Bendradarbiavimo problemos
Tinkami gydytojų tarpusavio santykiai taip pat yra svarbus klausimas, kadangi kartais netinkamas bendravimas tarp pačių gydytojų tampa nepavykusio gydytojo bendravimu su pacientu priežastimi.
Sveikatos priežiūros specialistų draugijų bei pacientų organizacijų bendradarbiavimo, kuris galėtų prisidėti prie objektyvios į pacientą orientuotos informacijos sklaidos, stoka.
3. Bendravimo įgūdžių stoka Bendravimo įgūdžių svarba tiek medicinos personalui, tiek pacientui ir jo artimiesiems įrodyta moksliniais tyrimais. Bendravimo įgūdžių mokymų organizavimas gali padėti: 1) padidinti paciento pasitenkinimą teikiama pagalba; 2) užtikrinti sutikimą gydytis ir laikytis gydytojo nurodymų; 3) sumažinti skundų tikimybę; 4) paskatinti pacientą aktyviai įsitraukti į gydymosi procesą; 5) vykdyti gydytojų profesinio „perdegimo“ prevenciją ir skatinti gydytojų pasitikėjimą savimi krizinėse situacijose; 6) pacientui suprasti sudėtingą medicininę informaciją; 7) skatinti paciento geresnį psichologinį prisitaikymą prie ligos situacijos; 8) sumažinti stresą, nerimą ir baimes, nežinomybę, padidinti pasitikėjimą gydytoju. 4. Psichologinės pagalbos
stoka
Tiek pacientą, tiek gydytoją veikia įvairūs vidiniai bei išorės veiksniai, darantys įtaką jų emocinei būsenai, elgesiui, tarpusavio bendravimui. Gydytojai su labai daug įvairių veiksnių susiduria būtent darbe ir svarbiausias bei dažniausiai pasitaikantis iš jų yra stresas.
Šiai problemai spręsti reikalingi ištekliai psichologo konsultacijoms ir mokymams kaip išvengti streso bei jį valdyti.
5. Atsiprašymo kultūros nebuvimas
Įstaigos ir medikai dažnai į konfliktą reaguoja gynybiškai, stokojama supratimo, kad atsiprašymas nėra kaltės ar neprofesionalumo pripažinimas, o tiesiog dėmesio, užuojautos išraiška žmogui, kuriam nutiko nelaimė.
6. Palankaus mikroklimato problema
Pozityvios atmosferos, gydytojo darbo įvertinimo iš sveikatos priežiūros įstaigų administracijos stoka.
7. Tinkamo bendravimo stoka Pastarojo užtikrinimas ypač svarbus bendraujant su tais, kurie išgyvena fizinį ar psichologinį skausmą, patiria įtampą dėl pasikeitusios sveikatos būklės ar nepalankios prognozės. Įprasta, kad profesiniame santykyje, kur viena pusė yra silpnesnė ir labiau pažeidžiama, didesnė atsakomybė už tinkamo santykio išlaikymą tenka stipresniajai – ir už gerą gydytojo ir paciento bendravimą didesnė atsakomybė krenta ant gydytojo pečių.
Bendravimas šeimos gydytojo profesijoje yra vienas iš esminių veiksnių, sąlygojančių paciento pasitenkinimą suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos kokybe, nes didžioji dalis pacientų yra nepakankamo sveikatos raštingumo ir negali kompetetingai įvertinti jiems skirto gydymo, jie vertina konsultacijos metu suteiktą informaciją. Bendravimas vizito pas šeimos gydytoją metu sustiprina pasitikėjimą pačiu gydytoju bei pastarojo sprendimais. Grupė autorių 2016–2017 metais atliko tyrimą 24-iose Vilniaus PSP įstaigose norėdami išsiaiškinti pacientų pasitenkinimą, naudodami Marshall ir Heys „Pacientų pasitenkinimo klausimyną“ (16). Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta, kad dauguma pacientų geriau vertino jaunesnių šeimos gydytojų darbą, ir tai lėmė būtent aptarnaujančių
15 specialistų bendravimo įgūdžiai. Tyrimo išvadoje akcentuojama, kad reikėtų gerinti vyresnio amžiaus specialistų bendravimo ir bendradarbiavimo su pacientais įgūdžius, pastarųjų dėmesingumą bei kompetenciją suteikti pacientams daugiau bei aiškios informacijos apie jų sveikatos problemas. Taip pat rekomenduojama pagal galimybę ilginti konsultacijų laiką ir racionaliai jį išnaudoti.
Kreipęsis į šeimos gydytoją pacientas nori būti dėmesingai išklausytas, atjaustas bei gauti aiškiai suprantamą informaciją apie sveikatos būklę ir planuojamą gydymą. Šie ir kiti gydytojo ir paciento bendravimo aspektai bei bendradarbiavimas, kaip vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių sėkmingą šeimos gydytojo ir paciento sąveiką sveikatos stiprinimo procese, buvo akcentuoti ir Lietuvos medicinos studentų asociacijos, kuri, bendradarbiaudama su LSMUL KK Psichiatrijos klinika bei LSMU VSF Sveikatos psichologijos katedra, 2016 metais organizavo teorinę – praktinę konferenciją medicinos studentams „Bendravimas su pacientais, iššūkiai gydytojo darbe“ (17). Pastarojoje Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga akcentavo jaunosios kartos norą mokytis psichologijos bei psichologijos pagrindų supratimo svarbą mediko profesijoje. Konferencijoje analizuoto tyrimo duomenys atskleidė, jog net 70 proc. respondentų mano, jog medicinos magistro studijų metu nepakanka pasiruošimo bendravimui su pacientais, ir kaip sprendimo būdą dauguma respondentų siūlo padidinti valandų, skirtų bendravimui su pacientais, skaičių kiekvieno klinikinio modulio metu. Tai rodo, jog bendravimo su pacientu klausimas nūdienos visuomenėje yra labai aktualus ir dažnai nagrinėjamas.
Analizuojant paciento pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugos kokybe, yra tikslinga nagrinėti viešajai sveikatos stiprinimo paslaugai būdingas savybes. Lietuvos autorė E. Stumbraitė - Vilkišienė (18), nagrinėjusi viešųjų paslaugų gavėjų pasitenkinimą gautų paslaugų kokybe, teigia, kad šioje sąveikoje paslaugos gavėjas jaučiasi geriau, kai yra įtraukiamas į paslaugos teikimo procesą. Galima daryti prielaidą, kad tai yra dėl to, jog pacientai neturi kompetencijos vertinti savo sveikatos ar pasirinkti vaistų, todėl šiame procese nori dalyvauti, kad sužinotų konkrečią situaciją apie savo sveikatos būklę bei vartojamus medikamentus.
Šeimos gydytojo teikiamos paslaugos kokybei turi įtakos ir jo darbo organizavimas. Vieni iš dažniausiai pasitaikančių pacientų nusiskundimų – eilės prie šeimos gydytojo kabineto ir trumpas vieno paciento apžiūrai skiriamo laiko intervalas (19). Tačiau pastarąjį sukontroliuoti yra labai sudėtinga, nes gydytojo darbo krūvį sąlygoja keletas veiksnių. Vieni svarbiausių yra sezoniškumas (peršalimo ligų sezonas, gripo epidemijos, kolegų vasaros atostogų metas) bei nuo sveikatos priežiūros įstaigos priklausantys gydytojo darbo laiko ir krūvio organizavimo ypatumai. Reikėtų suprasti, kad gydytojas taip pat geriau jaučiasi, kai turi pakankamai laiko bendrauti su pacientu, taip sumažindamas įvairių nesusipratimų dėl ligos gydymo ir skundų skaičių. Vis dėlto tai padaryti yra
16 sudėtinga, nes po darbo sveikatos priežiūros įstaigoje šeimos gydytojas vyksta gydyti ligonių į jų namus.
Gydytojo darbo krūvį mažinti padeda darbas komandoje su bendrosios praktikos slaugytoja, kuri padeda šeimos gydytojui tvarkyti pacientų medicinos dokumentus, registruoja laiką vizitui, pakviečia pacientus apžiūrai, atlieka kai kuriuos paciento apžiūros veiksmus (pvz., – regėjimo patikrinimą), tyrimus, tačiau kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga turi ekonomines priežastis, kuriomis remiamasi organizuojant gydytojo darbo pobūdį, nustatant gydytojų ir slaugytojų poreikį, gydytojo darbo valandas ir jo darbo krūvį. Kartu šie veiksniai daro įtaką šeimos gydytojo pasitenkinimui darbu ir jo teikiamų paslaugų prieinamumą. Daktaro disertacijoje apie šeimos gydytojų veiklos vertinimą per 15 pirminės sveikatos priežiūros reformos metų, buvo lyginami trijų skirtingais metais atliktų tyrimų duomenys, kur buvo domimasi šeimos gydytojo nuomone apie jų atliekamą darbą ir organizacinius šio darbo aspektus (2 lentelė) (20).
2 lentelė. Šeimos gydytojų nuomonė apie jų atliekamą darbą ir organizacinius šio darbo aspektus 1994, 2004, 2010 metų tyrimų metu (20)
Teiginiai
Sutinkantys su teiginiais N (proc.)
1994 m. 2004 m. 2010 m. P reikšmė
Manau, kad kai kurie mano darbai ne
visai prasmingi. 366 (69,6) 241 (77,5)* 153 (74,3) 0,040 Darbas man įdomus kaip ir anksčiau. 520 (93,5) 265 (84,1)* 172 (84,3)* <0,001 Mano darbe per daug nebūtinų
administracinių smulkmenų. 359 (69,0)** 261 (82,9)*** 185 (89,4)**** <0,001 Jei atlyginimas ir sąlygos būtų
panašios, aš tuojau pat pereičiau į nemedicininį darbą.
22 (4,3) 61 (19,5)* 29 (14,6)* <0,001 Savo darbe patiriu tikrą džiaugsmą. 398 (73,4) 150 (47,6)* 114 (55,9)* <0,001 Mano darbe pastangos visai atitinka
atpildą. 81 (15,4) 58 (18,5) 44 (21,9) 0,104
Vertinant tyrimo duomenis galima teigti, kad visais tiriamais metais didžioji dalis respondentų mano, jog kai kurie šeimos gydytojui priskiriami darbai yra ne visai prasmingi bei kad darbas jiems yra ne toks įdomus, kaip ankščiau, bei jame yra daug nebūtinų administracinių smulkmenų. Tačiau paklausus šeimos gydytojų, ar pastarieji pereitų į nemedicininį darbą, jei atlyginimas ir sąlygos būtų panašios, tai išdrįstų padaryti ypatingai maža dalis 1994 metais gydžiusių šeimos gydytojų, beveik penktadalis 2004 metais dirbusių specialistų ir mažiau nei 15 proc. 2010 – aisiais dirbusių tiriamųjų. Į klausimą, ar savo darbe patiria tikrą džiaugsmą, teigiamai atsakė apytiksliai pusė tiriamųjų, o su teiginiu, kad pastangos šiame darbe visai atitinka atpildą, 1994 ir 2004 metais sutiko mažiau nei 20 proc. specialistų, 2010 metais ši dalis keliais procentais padidėjo.
17
Šeimos gydytojo teikiamų paslaugų gama yra labai plati bei ant pastarojo pečių gula didelė atsakomybė, susijusi su kiekvieno žmogaus didžiausia gyvenimo vertybe – sveikata. Kiekvienas į šeimos gydytoją besikreipiantis pacientas tikisi aukštos kokybės, saugios, į patį save orientuotos sveikatos priežiūros, tačiau, be tiesioginių paslaugų, gydytojas turi ir antrines pareigas, kurios užima nemažą laiko dalį. Dažnai šios ir kitos priežastys lemia abejonių atsiradimą dėl šeimos gydytojo teikiamų paslaugų kokybės. Pastarąją lemia daug skirtingų veiksnių, tokių, kaip stresas, nuovargis, laiko stoka, pacientų lūkesčiai, santykiai su kolegomis, darbo krūvis ir kiti. Visi šie veiksniai dažnai lemia šeimos gydytojų nepasitenkinimą savo darbu ir turi įtakos teikiamų paslaugų kokybei.
1.2. Šeimos gydytojų vaidmenys
Šeimos arba bendrosios praktikos gydytojo (BPG) vaidmuo pabrėžiamas Lietuvos PSP plėtros strategijoje, kur yra numatyta stiprinti šio gydytojo instituciją, skatinti privačių šeimos gydytojų veiklos plėtrą, decentralizuoti valdymą, pamažu pereinant nuo PSPC modelio prie savarankiškų bendrosios praktikos gydytojo institucijų, remti pirminių sveikatos priežiūros įstaigų kaimo vietovėse plėtrą, skatinti BPG motyvaciją atlikti profilaktinį darbą, sveikatos mokymą, ugdymą bei kitas veiklas (21). Ir nors šeimos gydytojo veiklų sąrašas, kaip užsienio valstybėse, taip ir Lietuvoje, ilgainiui pildomas, konkrečius savo vaidmenis šeimos gydytojams suprasti sunku.
Aukštus medicinos išsilavinimo ir praktikos standartus propaguojantys Kanados karališkojo koledžo nariai 1996 metais išleido „CanMEDS“ šeimos gydytojų kompetencijų sistemą, skirtą medicinos studijoms, tiesiogiai prisidedančią prie sveikatos priežiūros kokybės gerinimo. Sistemos kūrimas reikalavo daugybės valandų literatūros nagrinėjimo, suinteresuotų šalių apklausų, tikslinių grupių interviu, konsultacijų bei diskusijų. „CanMEDS“ sistema aiškiai išreiškia visuomenės poreikius, ir vienas iš pastarosios tikslų yra plėtoti gydytojų kompetencijas, kurių raiška atsiskleidžia jų karjeroje, taip pat tobulinti pratybas, iš kurių mokosi gydytojai rezidentai. Formuojant „CanMEDS“ pratybas 2013 metais Kanados karališkasis koledžas užsakė keletą komitetų ir 13 ekspertų darbo grupių, kurios nagrinėjo sistemos aspektus.
„CanMEDS“ šeimos gydytojo vaidmenų sistema pirmą kartą pasirodė 1998 metais. 2005 metais pasaulį pasiekė patobulintas antrasis leidinys, o 2015 – aisiais – trečiasis. Pastarajame vaidmenų apibrėžimai pateikiami aiškesne, labiau tiesiogine kalba, sumažintas kiekvieno vaidmens veiklos sričių dubliavimasis, atkreipiamas dėmesys į kompetencijų progresą bei gydytojo karjerą, pateikiamas naujas internetinis terminų žodynas. Tačiau visuose trijuose leidimuose vyrauja nuoseklumas, siekiama to paties tikslo. Pratybose nurodomi septyni tarpusavyje susiję gydytojo vaidmenys, kurių pagrindinis – medicinos ekspertas, o po jo seka komunikatorius, bendradarbis, lyderis, sveikatos politikas, mokslininkas, profesionalas (2 pav.).
18 2 pav. Šeimos gydytojo vaidmenys (6)
Šeimos gydytojai medicinos ekspertai integruoja visus „CanMEDS“ vaidmenis taikydami medicinos žinias, klinikinius įgūdžius ir profesines vertybes, teikdami aukštos kokybės, saugią ir į pacientą orientuotą priežiūrą. Pastarieji renka ir interpretuoja informaciją, priima klinikinius sprendimus, atlieka diagnostiką, savo kompetencijos ribose parenka gydymo priemones. Priimdamas sprendimus medicinos ekspertas atsižvelgia į geriausios praktikos pavyzdžius, mokslinių tyrimų duomenis, paciento aplinkybes ir lengvatas, turimus išteklius. Šiame vaidmenyje šeimos gydytojas vadovaujasi naujausia klinikine praktika, laikosi etikos principų, bendradarbiauja su pacientais, jų šeimomis, esant reikalui, – su kitais sveikatos priežiūros specialistais ir bendruomene (6). Medicinos eksperto vaidmuo yra svarbiausias „CanMEDS“ sistemoje ir remiasi visomis kompetencijomis, kurios slypi kituose vaidmenyse.
Pagal Kanados karališkojo koledžo išleistą leidinį „CanMEDS“, visi sistemoje pateikti vaidmenys turi esmines kompetencijas, kurios privalo pasireikšti kiekvieno šeimos gydytojo praktikoje. Kiekvieną jų lydi po keletą smulkesnių, sukonkretintų kompetencijų. Medicinos ekspertams priskiriamos 5 esminės kompetencijos (3 lentelė) (6).
3 lentelė. Šeimos gydytojų pagrindinės ir jas lydinčios kompetencijos medicinos eksperto vaidmenyje
1. Medicinos eksperto vaidmuo
Esminės kompetencijos Lydinčios kompetencijos
1.1. Gydyti pacientus pagal jų apibrėžtą praktiką ir patirtį.
1.1.1. Teikti kokybišką, medicinos reikalavimus atitinkančią pacientų priežiūrą. 1.1.2. Į medicinos praktiką integruoti vidinius CanMEDS sistemos vaidmenis. 1.1.3. Praktikoje taikyti klinikinių ir biomedicininių mokslų žinias.
1.1.4. Atlikti klinikinius vertinimus pagal pateiktas rekomendacijas. 1.1.5. Laikytis visų profesinių įsipareigojimų (etikos principų ir pan.). 1.1.6. Atpažinti ir reaguoti į situacijos sudėtingumą bei tikrumą.
19
1.2. Atlikti visų dėl ligos besikreipiančių pacientų klinikinį vertinimą ir numatyti gydymo planą.
1.2.1. Susipažinti su paciento ligos istorija, įvertinti jo fizinę būklę, paskirti tinkamus tyrimus bei interpretuoti jų rezultatus, kurie padės paskirti gydymo planą ar bus svarbūs ligų prevencijai.
1.2.2. Nustatyti paciento priežiūros tikslus bendradarbiaujant su juo pačiu, šeima bei artimaisiais, kad liga neprogresuotų.
1.2.3. Pateikti pacientui visą gydymo bei prevencijos planą. 1.3. Planuoti ir atlikti gydymą ir jo
procedūras vertinimo ir valdymo tikslais.
1.3.1. Nustatyti tinkamiausią gydymo metodą ir paskirti procedūras.
1.3.2. Paaiškinti siūlomos procedūros ar terapijos naują, riziką ir pagrįstumą, gauti raštišką paciento sutikimą.
1.3.3. Procedūros laiką paskirti pagal klinikinę skubą ir turimus išteklius. 1.3.4. Kvalifikuotai ir saugiai atlikti procedūrą, pateikti išvadas.
1.4. Sukurti nuolatinės priežiūros planą, paskirti periodines konsultacijas.
1.4.1. Pritaikyti pacientams skirtus individualius priežiūros planus, kuriais suteikiama nuolatinė priežiūra, sekamas organizmų atsakas į gydymą. Paskiriami tolimesni tyrimai, konsultacijos.
1.5. Nuolat gerinti sveikatos priežiūros kokybę ir pacientų saugą.
1.5.1. Greitai reaguoti į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo incidentus, žalą. 1.5.2. Priimti strategijas, kuriomis skatinama pacientų sauga.
Medicinos eksperto vaidmens kompetencijos aiškiai atspindi į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą. Akcentuojami tikslūs veiksmai nuo pat paciento kreipimosi į šeimos gydytoją iki nuolatinio, visą gyvenimą trunkančio paciento sveikatos stebėjimo, ir namuose laikytis skirtos profilaktikos.
Pirminėje sveikatos priežiūros sistemoje ne mažiau svarbūs ir vidiniai medicinos eksperto vaidmenys. Vienas jų – komunikatorius – veiksmingai sveikatos priežiūros sistemai yra reikalingas dėl informacijos rinkimo ir jos dalinimosi su pacientais, taip pat ir jų šeimomis ar kitais asmenimis, kurie (pacientui leidus) dalyvauja pastarojo priežiūroje (6).
Dauguma konfliktų ir bendravimo sunkumų kyla dėl bendravimo įgūdžių stokos: kaip pranešti blogą žinią pacientui, kaip tinkamai reaguoti į paciento ir jo artimųjų emocijas, kaip pateikti sudėtingą medicininę informaciją suprantamai ir aiškiai, kaip trumpą konsultacijos laiką išnaudoti kuo efektyviau.
Gydytojai komunikatoriai kuria santykius bei pelno pacientų pasitikėjimą atsakingai tyrinėdami ligos simptomus, aktyviai klausydami ir domėdamiesi žmogaus ligos istorija, nagrinėdami paciento požiūrį, baimes, ligos suvokimą, jausmus apie jos poveikį, lūkesčius, kurių tikimasi iš sveikatos priežiūros specialistų (4 lentelė). Bene svarbiausias šio vaidmens tikslas – išsiaiškinti paciento pageidavimus, poreikius bei vidines vertybes, kad, sprendžiant jo sveikatos problemas, būtų parinktas pats tinkamiausias gydymo metodas tiek ligos, tiek paciento atžvilgiu. Tačiau ne mažiau svarbi šeimos gydytojo – komunikatoriaus – užduotis: bendravimas su kitais sveikatos priežiūros sektoriuje dirbančiais profesionalais, kolegomis. Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso 3 skyriuje įtvirtinta nuostata, kad gydytojas turėtų susilaikyti nuo komentarų, galinčių pakenkti gydytojo profesijos įvaizdžiui ar kolegų reputacijai, kai girdi pacientai, personalas ar visuomenė, tačiau kartu numato, kad gydytojas apie kolegų elgesį, keliantį pavojų pacientų sveikatai, turėtų informuoti įstaigos vadovą (22).
20 4 lentelė. Šeimos gydytojo pagrindinės ir jas lydinčios kompetencijos komunikatoriaus vaidmenyje
1. Komunikatoriaus vaidmuo
Esminės kompetencijos Lydinčios kompetencijos
2.1. Efektyvaus gydymo tikslais sukurti profesionalius santykius su pacientais ir jų šeimomis.
2.1.1.Bendrauti remiantis paciento požiūriu, kuris skatina pasitikėjimą ir savarankiškumą. Būti pagarbiu, empatišku, užjaučiančiu.
2.1.2.Paciento saugumui, privatumui, komfortui ir įsitraukimui skatinti pritaikyti malonią fizinę aplinką.
2.1.3.Atpažinti, kada pacientų, gydytojų ar kitų sveikatos priežiūros specialistų vertybės, šališkumas ar perspektyvos gali turėti įtakos paciento priežiūros kokybei ir atitinkamai pakeisti paciento požiūrį.
2.1.4.Siekiant pagerinti bendravimą, reaguoti į paciento neverbalinį elgesį, kūno kalbą.
2.1.5.Mokėti valdyti nesutarimus ar emocijų sąlygojamą pokalbį.
2.1.6.Prisitaikyti prie kiekvieno paciento unikalių poreikių ir pageidavimų bei jo klinikinės būklės ir aplinkybių.
2.2. Tiksliai išskirti svarbiausią informaciją, įtraukiant paciento ir jo šeimos požiūrį.
2.2.1.Naudoti į pacientą orientuotus apklausos metodus, skirtus rinkti biomedicininę ir psichosocialinę informaciją.
2.2.2.Turėti aiškią paciento gydymo struktūrą ir valdyti gydymo eigą.
2.2.3.Vadovaujantis paciento sutikimu ieškoti svarbios informacijos iš kitų šaltinių, įskaitant paciento šeimą.
2.3.Dalintis sveikatos priežiūros informacija ir planais su pacientu bei jų šeima.
2.3.1.Dalintis aiškia ir tikslia informacija tikrinant paciento bei jo šeimos supratimą apie būklę ar gydymą.
2.3.2.Tiksliai ir aiškiai atskleisti pacientams ir jų šeimoms pašalinius gydymo poveikius.
2.4. Rašytines ligos istorijas ir informaciją apie pacientus keisti į elektroninę, taip optimizuojant pacientų saugumą ir konfidencialumą, greitesnį sprendimų priėmimą.
2.4.1.Laikantis teisinių reikalavimų pildyti išsamią, aiškią ir lengvai prieinamą ligos istoriją.
2.4.2.Bendrauti efektyviai naudojant įvairias skaitmenines technologijas: rašytinius ir, jeigu pacientas sutinka, elektroninius sveikatos įrašus.
2.4.3.Dalintis informacija su pacientais ir kitais asmenimis laikantis pacientų privatumo ir konfidencialumo principo.
Bendravimo įgūdžių svarba tiek medicinos personalui, tiek pacientui ir jo artimiesiems įrodyta moksliniais tyrimais. Bendravimo įgūdžių mokymų organizavimas gali padėti: 1) padidinti paciento pasitenkinimą jam teikiama pagalba; 2) užtikrinti sutikimą gydytis ir laikytis visų gydytojo nurodymų; 3) sumažinti pacientų skundų šeimos gydytojui tikimybę; 4) paskatinti pacientą aktyviai įsitraukti į gydymosi procesą; 5) vykdyti gydytojų profesinio „perdegimo“ prevenciją ir skatinti gydytojų pasitikėjimą savimi kritinėse situacijose; 6) pacientui suprasti sudėtingą medicininę informaciją; 7) skatinti paciento geresnį psichologinį prisitaikymą prie ligos situacijos; 8) sumažinti stresą, nerimą ir baimes, nežinomybę, padidinti pasitikėjimą gydytoju (23). Komunikacija gydytojo profesijoje yra būtina, nes paciento priežiūros procese dalyvauja pats pacientas, jo artimieji bei skirtingi sveikatos priežiūros specialistai, kurie, siekdami efektyvios paciento priežiūros, turi komunikuoti tarpusavyje.
21 Siekiant saugios, kokybiškos, į pacientą orientuotos sveikatos priežiūros, reikalingas dar vienas svarbus šeimos gydytojų vaidmuo – bendradarbis. Bendradarbiavimas vyksta tarp pacientų ir jų šeimos narių, gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų bei sveikatos priežiūros sistemos dalyvių, bendruomenių partnerių. Bendradarbiavimas grindžiamas idėja apie tai, kaip įveikti kai kurias kliūtis, su kuriomis susiduria pacientai, žinių, perspektyvų ir atsakomybės dalinimusi (24). Šis vaidmuo reikalauja santykių, pagrįstų pasitikėjimu bei pagarba ir yra naudingas siekiant bendrų tikslų ir rezultatų (5 lentelė).
5 lentelė. Šeimos gydytojo pagrindinės ir jas lydinčios kompetencijos bendradarbio vaidmenyje
3. Bendradarbio vaidmuo
Esminės kompetencijos Lydinčios kompetencijos
3.1. Efektyviai dirbti su gydytojais ir kitais sveikatos priežiūros profesionalais.
3.1.1.Sukurti ir palaikyti teigiamus santykius su gydytojais ir kitais sveikatos priežiūros specialistais, ugdyti bendravimą, orientuotą į gerus santykius.
3.1.2.Tartis su gydytojais ir kitais sveikatos priežiūros specialistais dėl pacientų, sergančių ūmia liga ar tų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.
3.1.3.Dalintis sprendimais ir jų priėmimu su kolegomis. 3.2. Skatinant supratimą ir
sklandų konfliktų sprendimą bendradarbiauti su gydytojais ir kitais sveikatos priežiūros kolegomis.
3.2.1.Rodyti pagarbą bendradarbiams.
3.2.2.Įgyvendinti supratimo skatinimo strategijas ir spręsti konfliktus tokiu būdu, kuris palaikytų bendradarbiavimo kultūrą.
3.3. Palaikant saugų pacientų gydymo tęstinumą perleisti pacientų priežiūrą kitam sveikatos priežiūros specialistui.
3.3.1.Suprasti, kada paciento priežiūrą pridera perleisti kitam šeimos gydytojui ar kitos srities sveikatos priežiūros profesionalui.
3.3.2.Perduoti pacientų priežiūrą kitam sveikatos priežiūros specialistui naudojantis tiek žodiniu, tiek rašytiniu būdu, perteikiant specialistui aiškią paciento būklę, ligos etapą.
2016 metais Kanadoje atlikto tyrimo metu apklausti sveikatos priežiūros specialistai teigia, kad gydytojas bendradarbio vaidmenyje turi sugebėti veiksmingai bendradarbiauti su tarpprofesine komanda bei spręsti įvairias konfliktines situacijas, skatinti visišką ir teisingą komandos bei kiekvieno paciento perspektyvos įtraukimą į bendrą sprendimų priėmimo procesą (25).
Bendradarbiavimo įgūdžiai plačiai taikomi klinikinei priežiūrai: administracijai, švietimui, sveikatos priežiūros atstovavimui, stipendijoms.
Gydytojai, bendradarbiaudami su kitais sveikatos priežiūros specialistais, siekdami prisidėti prie aukštos kokybės sveikatos priežiūros sistemos vizijos ir prisiimdami atsakomybę už puikią pacientų priežiūrą per savo kaip gydytojų, administratorių, mokslininkų bei mokytojų veiklą, pasireiškia šeimos gydytojo – lyderio vaidmenyje. Gydytojo darbe lyderystė pasireiškia kasdien. Siekdamas kiekvienam pacientui suteikti sėkmingą sveikatos priežiūrą, gydytojas turi būti savotiškas lyderis. Pastarasis taip pat apibūdina visų gydytojų dalyvavimą bendrame sprendimų priėmimo procese, susijusiame su sveikatos priežiūros sistemos veikimu ir jos nuolatine raida (6).
22 Lyderio vaidmuo Kanados karališkojo koledžo išleistame leidinyje šeimos gydytojams pakeitė vadovo vaidmenį, nes buvo pastebėta, kad gydytojai turi ne tik vadovauti, tačiau ir prisidėti prie nuolatinio sveikatos priežiūros gerinimo. Lyderio vaidmenyje šeimos gydytojus užklumpa klinikinė, administracinė, mokymo bei mokymosi atsakomybė (6 lentelė).
6 lentelė. Šeimos gydytojo pagrindinės ir jas lydinčios kompetencijos lyderio vaidmenyje
4. Lyderio vaidmuo
Esminės kompetencijos Lydinčios kompetencijos
4.1. Prisidėti prie sveikatos priežiūros paslaugų gerinimo komandose bei organizacijose.
4.1.1.Prisidedant prie pacientų priežiūros sistemos tobulinimo taikyti kokybės gerinimo mokslą.
4.1.2.Naudotis principais, skatinančiais pacientų saugą.
4.1.3.Gerinant sveikatos priežiūros sistemą analizuoti visus nutikimus, susijusius su pacientų sauga.
4.1.4.Gerinant pacientų priežiūros kokybę ir optimizuojant pacientų saugą, naudoti sveikatos informatiką.
4.2. Įsitraukti į sveikatos priežiūros išteklių valdymą.
4.2.1.Skirti sveikatos priežiūros išteklius optimaliai pacientų priežiūrai.
4.2.2.Siekiant visiems prieinamos (materialiai) sveikatos priežiūros, vadovautis vadybos principais.
4.3. Demonstruoti lyderystę profesinėje praktikoje.
4.3.1.Gerinant sveikatos priežiūrą demonstruoti vadovavimo įgūdžius.
4.3.2.Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugas ir rezultatus palengvinti pokyčius sveikatos priežiūroje.
4.4. Vykdyti karjeros planavimą, valdyti finansus ir žmogiškuosius išteklius sveikatos praktikoje.
4.4.1.Nusistatyti prioritetus ir teisingai skirstyti laiką, skirtą praktikai ir asmeniniam gyvenimui.
4.4.2.Mokėti valdyti karjerą ir praktiką.
4.4.3.Imtis priemonių siekiant užtikrinti asmeninės praktikos tobulinimą.
Lyderystės įgūdžius derindami su klinikine patirtimi, gydytojai gali tapti pajėgiais ir įtakingais lyderiais, gebančiais įžvelgti naujas galimybes, įkvėpti kolegas ir pacientus, sukurti naują sveikatos priežiūros pristatymo viziją bei ją paversti realybe. Šiuolaikinėms sveikatos organizacijoms yra labai svarbu, kad šeimos gydytojai būtų „neatsitiktiniai lyderiai“ ir jiems netrūktų finansinių, pokyčių valdymo, komunikavimo, motyvavimo, komandos formavimo, rizikos valdymo ir vadovavimo įgūdžių (26). Išvardintos kompetencijos apima labai platų diapazoną, todėl šeimos gydytojo darbe labai svarbu nuolatos mokytis ir tobulintis.
Jungtinėse Amerikos Valstijose vienas labiausiai vertinamų gydytojo vaidmenų yra sveikatos politikas. Pastarasis yra įtrauktas į JAV akademinės medicinos švietimo akreditacijos tarybos gydytojų svarbiausių vaidmenų programos šešetą. Kanadoje sveikatos politiko vaidmuo yra neatsiejamas nuo daugelio pagrindinių gydytojo kompetencijų, principų ir sistemų, įskaitant Kanados šeimos gydytojų koledžo (CFPC), Kanados medicinos asociacijos etikos kodekso ir Kanados ekstremalių gydytojų asociacijos (CAEP). Mokymo ir švietimo srityje sveikatos politiko vaidmuo yra
23 vienas iš septynių Kanados medicinos specialistų švietimo (CanMEDS) sistemos vaidmenų, kurią naudoja Kanados karališkasis koledžas (27).
Sveikatos politikai padeda gydytojams dirbti su bendruomenėmis ar pacientų grupėmis bendram tikslui – sveikatos gerinimui. Visi gydytojai yra atskaitingi visuomenei ir pripažįsta savo pareigą dėti visas pastangas gerinant pacientų, jų bendruomenių ir platesnės gyventojų grupės, kuriems jie tarnauja, sveikatą ir gerovę. Gydytojai taip pat turi privilegijuotą prieigą prie ligonių ir sveikatos priežiūros sistemos, taigi sveikatos gerinimas neapsiriboja tik ligų ar traumų mažinimu, bet taip pat apima ligų prevenciją, sveikatos skatinimą ir sveikatos apsaugą, kurioje ypatingai pasireiškia sveikatos politiko vaidmuo, kuris apima sveikatos lygybės skatinimą, kai asmenys ir gyventojai pasiekia visiškai vienodą sveikatos potencialą, esant nepalankioms sąlygoms (pvz., rasės, etninės kilmės, religijos, lyties, seksualinės orientacijos, amžiaus, socialinės klasės, ekonominės padėties ar išsilavinimo lygio skirtumams) (6).
Gydytojai sveikatos politiko vaidmenyje padeda pacientams orientuotis sveikatos priežiūros sistemoje, siekia gerinti savo klinikinės praktikos ir su sveikatos priežiūra susijusių organizacijų kokybę, atsižvelgdami į pacientų, bendruomenių ar jų gyventojų sveikatos poreikius. Gydytojai skatina sveikas bendruomenes ir populiacijas, darydami įtaką sistemai (arba remdami kitus, kurie daro poveikį sistemai) tiek klinikinėje aplinkoje, tiek už jos ribų. Pastarieji dirba tam, kad padėtų nustatyti ir suprasti pacientų poreikius, prireikus kalbėti kitų vardu bei remti išteklių mobilizavimą pokyčiams įgyvendinti (7 lentelė) (6).
7 lentelė. Šeimos gydytojo pagrindinės ir jas lydinčios kompetencijos sveikatos politiko vaidmenyje
5. Sveikatos politiko vaidmuo
Esminės kompetencijos Lydinčios kompetencijos
5.1. Reaguoti į konkrečius paciento sveikatos poreikius atstovaujant pastarąjį tiek klinikinėje aplinkoje, tiek už jos ribų.
5.1.1.Dirbti su pacientais, siekiant gerinti sveikatos priežiūros+-
veiksnius, turinčius įtakos jiems ir jų galimybei gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir išteklius.
5.1.2.Dirbti su pacientais ir jų šeimomis, siekiant didinti galimybes ugdytis sveiką gyvenseną.
5.1.3.Dirbant su pacientu integruoti ligų prevenciją, sveikatos stiprinimą bei priežiūrą.
5.2. Reaguoti į bendruomenių ir jų gyventojų poreikius atstovaujant juos, keičiant sveikatos sistemos lygį socialiniu aspektu.
5.2.1.Dirbti su bendruomene ir kiekvienu besikreipiančiu pacientu, identifikuojant juos veikiančius sveikatos veiksnius.
5.2.2.Gerinti klinikinę praktiką taikant nuolatinio kokybės gerinimo procesą ligų prevencijai, sveikatinimo skatinimui ir sveikatos priežiūros veikloms.
5.2.3.Prisidėti prie bendruomenės ir kiekvieno besikreipiančio paciento sveikatos gerinimo proceso.
24 Gydytojai sveikatos politiko vaidmenyje savo žiniomis apie sveikatos veiksnius teigiamai veikia pacientų, bendruomenių ar populiacijų, kurioms jie tarnauja, sveikatą. Gydytojai renka informaciją apie problemas ir pastarąsias bando suvokti, bendradarbiaudami su pacientais ir jų šeimomis, siekdami suprasti poreikius ir galimus veiksmus šiems poreikiams tenkinti. Sveikatos politikai remia pacientus, bendruomenes ar gyventojus, kad pastarieji reikalautų pokyčių, o prireikus kaip sveikatos advokatai kalba kitų vardu. Gydytojai didina pacientų, bendruomenių ar gyventojų informuotumą svarbiais sveikatos klausimais. Jie remia arba įgyvendina išteklių (pvz., finansinių, materialinių ar žmogiškųjų išteklių) mobilizavimą. Į veiklą pastarieji dažnai reikalauja įtraukti kitus sveikatos priežiūros specialistus, bendruomenės agentūras, administratorius bei sveikatos politikos formuotojus.
Kiekvienas gydytojas, turintis pašaukimą šiam darbui, turi garbingai demonstruoti visą gyvenimą trunkantį meistriškumą nuolat mokydamasis ir mokydamas kitus, vertindamas mokslo įrodymus ir prisidėdamas prie mokslo veiklos. Kitaip tariant, kiekvienas gydytojas privalo save atskleisti mokslininko vaidmenyje.
Daugelyje nacionalinių reglamentų reikalaujama, kad bet kuris gydytojas, o ne tik akademinės institucijos bendruomenės narys, dalyvautų tiek mokslininko, tiek akademinėje veikloje, nors Europos šalių sistemose vyrauja aibė skirtingų mokslininko apibrėžimų. Amerikos pedagogas, gavęs daugiau nei 140 garbės daktaro lapsnių, buvęs Carnegie fondo mokymuisi skatinti prezidentas Ernestas Boyeris sukūrė bendrąjį mokslininko modelį. Jis apibrėžia keturias mokslininko sritis: 1) atradimą, 2) integraciją, 3) taikymą ir 4) mokymą/si. Visomis minėtomis sritimis norima pabrėžti, jog mokslininkas turi prisidėti prie sveikatai taikomų žinių kūrimo ir skleidimo, integruoti į praktiką geriausius prieinamus įrodymus, mokyti studentus, gyventojus, visuomenę ir kitus sveikatos priežiūros specialistus bei tobulinti savo profesinę kvalifikaciją nuolatos mokydamasis (28, 6) (8 lentelė).
8 lentelė. Šeimos gydytojo pagrindinės ir jas lydinčios kompetencijos mokslininko vaidmenyje
6. Mokslininko vaidmuo
Esminės kompetencijos Lydinčios kompetencijos
6.1. Tobulinti savo profesinę kvalifikaciją nuolatos mokantis.
6.1.1.Sukurti, įgyvendinti, stebėti ir keisti asmeninį mokymosi planą, siekiant pagerinti profesinę praktiką.
6.1.2. Nustatyti mokymosi ir tobulinimo galimybes, reguliariai atsižvelgiant į veiklos rezultatų vertinimus, naudojantis įvairiais vidiniais ir išoriniais duomenų šaltiniais.
6.1.2. Mokytis bendradarbiaujant, kad nuolat tobulintų asmeninę praktiką ir prisidėtų prie kolektyvinės praktikos gerinimo.
25
6.2. Mokyti studentus, gyventojus, visuomenę ir kitus sveikatos priežiūros specialistus.
6.2.1. Atkreipti dėmesį į vaidmenų modelio įtaką formaliojo ir neformaliojo ugdymo turinio poveikiu besimokantiems.
6.2.2. Skatinti saugią mokymosi aplinką.
6.2.3. Kai gydyme dalyvauja besimokantys asmenys, užtikrinti, kad būtų garantuotas pacientų saugumas.
6.2.4. Planuoti ir pristatyti mokymosi veiklą.
6.2.5. Pateikti atsiliepimus, kad būtų sustiprintas mokymasis ir našumas. 6.2.6. Įvertinti ir vertinti besimokančiuosius, mokytojus bei švietimo programas. 6.3. Integruoti į praktiką
geriausius prieinamus įrodymus. 6.3.1. Atpažinti praktikos neapibrėžtumą ir žinių problemas klinikiniuose bei kituose profesiniuose susitikimuose ir generuoti klausimus toms problemoms spręsti.
6.3.2. Identifikuoti, pasirinkti ir koordinuoti iš anksto įvertintus išteklius
6.3.3. Kritiškai vertinti su sveikata susijusių tyrimų ir literatūros vientisumą, patikimumą ir pritaikomumą.
6.3.4. Įtraukti įrodymus į sprendimų priėmimą praktikoje. 6.4. Prisidėti prie sveikatai
taikomų žinių kūrimo ir skleidimo.
6.4.1. Demonstruoti ryškų vaidmenį tyrimų įrodymų ir sveikatos priežiūros srityse. 6.4.2 Nustatyti etikos principus, susijusius su moksliniais tyrimais, ir įtraukti juos į informuotą sutikimą, atsižvelgiant į galimus nuostolius ir naudą bei į pažeidžiamas gyventojų grupes.
6.4.3. Prisidėti prie mokslinių tyrimų veiklos, jų kūrimo.
6.4.4. Pateikti klausimus, susijusius su moksliniais tyrimais, ir pasirinkti tinkamus jų sprendimo būdus.
6.4.5. Apibendrinti ir komunikuoti su profesionalais ir tiksline auditorija, įskaitant pacientus ir jų šeimos narius, dėl atitinkamų mokslinių tyrimų ir jų išvadų.
Mokslininko vaidmens apibrėžimas kelia daugiausiai klausimų tarptautiniu mastu. Nacionaliniai kompetencijų pagrindu grįsti bakalauro medicinos studijų tikslų katalogai (NKLM), kuriuose iš viso įvardyti 47 mokymosi tikslai, panašiai kaip Ernestas Boyeris ir Kanados karališkojo koledžo išleistas leidinys CanMEDS, struktūrizuoja mokslininką į 5 pagrindinius komponentus: moksliniai tyrimai (16 tikslų), mokymas ir švietimas (13 tikslų), mokymasis visą gyvenimą (8 tikslai), bendri pagrindai (7 tikslai) ir klinikinis taikymas (3 tikslai) (29).
Kompetencijos, reikalingos moksliniams tyrimams atlikti, užima didžiausią vietą pagal NKLM mokslininko vaidmenį kiekybiniu požiūriu. NKLM reikalauja, kad gydytojai gebėtų nustatyti atitinkamus įrodymus, vertinti juos pagal konkrečius kriterijus ir taikyti juos savo praktikoje bei mokslinėje veikloje. Gydytojų moksliniai gebėjimai leidžia jiems prisidėti prie sveikatos priežiūros sistemų taikymo, sklaidos, vertinimo ir žinių bei praktikos kūrimo (6, 29).
Mokymo ir švietimo kompetencijos svarbios mokymosi turinio perteikimui tiek kitiems sveikatos priežiūros specialistams, jų tobulinimuisi, žinių dalinimuisi, tiek pacientams bei jų artimiesiems.
Mokymasis visą gyvenimą yra paminėtas svarbiausiuose tarptautiniuose dokumentuose, ataskaitose. Europos mokymosi visą gyvenimą iniciatyva mokymąsi per visą gyvenimą apibrėžia kaip nuolatinį procesą, kuris skatina ir įgalina asmenis įgyti žinių, vertybių, įgūdžių ir supratimą, kurio jiems reikės per visą jų gyvenimą bei taikyti juos visuose gyvenimo vaidmenyse, kiekvieną veiksmą grindžant pasitikėjimu ir kūrybiškumu. Europos Bendrijų Komisija jį apibūdino kaip visą gyvenimą
26 trunkančią veiklą, kuria siekiama pagerinti asmenines, pilietines, socialines ir su darbu susijusias perspektyvas, žinias, įgūdžius ir kompetencijas (30). NKLM teigia, kad mokymosi visą gyvenimą procese absolventai gali prisiimti atsakomybę už nuolatinį gydytojo kompetencijų išlaikymą ir vystymą, tinkamai pripažinti jų raidos būklę visose kompetencijos srityse, jas vertinti ir prireikus imtis atitinkamų veiksmų (29).
Gydytojų bendrųjų kompetencijų sudėtyje yra keletas kitų svarbių komponentų, tokių kaip kritinis mąstymas, tikslinės informacijos paieška ir kt., kurie yra reikalingi įgyvendinant anksčiau paminėtas kompetencijas. Gydytojai turi mokėti tinkamu būdu ieškoti, surasti, atrinkti ir interpretuoti mokslinės literatūros šaltinius, gebėti analizuoti atitinkamą (antrinę ir tretinę) literatūrą bei kitus informacijos šaltinius, naudodami įvairias paieškos sistemas ir veiksmingas strategijas (29).
Klinikinis taikymas svarbus gydytojams demonstruojant naujausiais įrodymais pagrįstas žinias apie bendrų negalavimų ir ligų gydymo standartą bei pagrindines skubias intervencijas. Šių dienų gydytojai privalo sistemingai sekti sveikatos problemą vadovaudamiesi naujausiomis teorijomis ir gydymo modeliais (29).
Be jau minėtų, ne mažiau svarbus šeimos gydytojo vaidmuo – profesionalas. Įgyvendindamas šį vaidmenį, gydytojas turi būti pasiryžęs užtikrinti kiekvieno paciento ir visos visuomenės sveikatą bei gerovę per etiką grįstą praktiką, aukštus asmeninius elgesio standartus, atskaitomybę profesijai ir visuomenei. Taip pat pripažįstama, kad norint užtikrinti optimalią pacientų priežiūrą, gydytojai privalo prisiimti atsakomybę už savo sveikatą, nes šeimos gydytojai yra atskaitingi kitiems tarnautojams, visuomenei, profesijai ir sau (9 lentelė) (6).
9 lentelė. Šeimos gydytojo pagrindinės ir jas lydinčios kompetencijos profesionalo vaidmenyje
7.Profesionalo vaidmuo
Esminės kompetencijos Lydinčios kompetencijos
7.1.Demonstruoti įsipareigojimą pacientams, taikant geriausią praktiką ir laikantis aukščiausių etikos standartų.
7.1.1. Rodyti tinkamą profesinį elgesį ir santykius visuose praktikos aspektuose, demonstruojant sąžiningumą, nuolankumą, įsipareigojimą, gailestingumą, pagarbą, altruizmą, pagarbą įvairovei ir konfidencialumo laikymąsi.
7.1.2. Demonstruoti kompetencijos siekimą visais aspektais.
7.1.3. Atpažinti ir reaguoti į etikos problemas, su kuriomis susiduriama praktikoje. 7.1.4. Atpažinti ir valdyti interesų konfliktus.
7.1.5. Rodyti profesionalų elgesį, naudojant technologijomis grindžiamą komunikaciją.
7.2. Demonstruoti
įsipareigojimą visuomenei, pripažįstant ir reaguojant į visuomenės lūkesčius sveikatos priežiūros srityje.
7.2.1. Demonstruoti atskaitingumą pacientams, visuomenei ir profesijai, reaguojant į visuomenės lūkesčius.
7.2.2. Demonstruoti įsipareigojimą pacientų saugai ir kokybei gerinti.
7.3. Demonstruoti įsipareigojimą profesijai, laikantis standartų ir dalyvaujant gydytojo reglamento tobulinime.
7.3.1. Vykdyti ir laikytis profesinių ir etikos taisyklių, praktikos standartų ir praktiką reglamentuojančių įstatymų.
7.3.2. Atpažinti ir reaguoti į neprofesionalų ir neetišką gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros kolegų elgesį.
27 Šiuolaikinėje visuomenėje dažnas individas sąmoningai ar nesąmoningai pasirenka kokį nors žmogų autoriteto vaidmeniui. Dėl šios priežasties didėja dėmesys gydytojo sveikatai ir gerovei, nes, pacientui prakalbus apie sveikatą, gydytojas gali būti savotiškas paciento autoritetas. Literatūroje teigiama, kad nuo gydytojo stipriai priklauso ir paciento požiūris į savo sveikatą bei į visą šalies sveikatos apsaugos sistemą (31).
Reaguodamas į naujojo tūkstantmečio sveikatos priežiūros poreikius, „CanMEDS“ projektas tapo pasauliniu medicinos švietimo ramsčiu. „CanMEDS“ grupei buvo suteikta sudėtinga užduotis: „... nustatyti pagrindines visų specialistų kompetencijas, kurios atitiktų visuomenės poreikius“ (32). Tai įvykdžius, Karališkojo koledžo nariai gali pasidžiaugti, kad jų sistemą, skirtą nacionalinei veiklai, dabar naudoja Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Danijos, Australijos, Naujosios Zelandijos, JAV ir kt. jurisdikcijos. Dabar „CanMEDS“ vaidmenys naudojami visame pasaulyje (32). Nors sistema ir toliau tobulinama, joje pateikti septyni šeimos gydytojo vaidmenys yra maksimaliai orientuoti tiek į paciento, tiek į gydytojo gerovę.
1.3. Šeimos gydytojų kompetencijos
Šeimos gydytojo specialybė, remiantis kitų šalių praktika, Lietuvoje įteisinta 1995 metais. 1996 – aisiais Lietuvoje įteisinta pirmoji Bendrosios praktikos gydytojo norma, 1999 – aisiais – antroji, o šiuo metu šeimos gydytojo veiklą reglamentuoja 2005 m. gruodžio 22 dieną LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1013 patvirtinta medicinos norma MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Pastarojoje pabrėžiama, kad bendrosios praktikos gydytojo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas, nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją ir atsižvelgdamas į nuolatinę medicinos mokslo ir praktikos pažangą (33). Kiekvienam gydytojui privalu bent minimali kompetencija, nurodyta MN, kurioje numatyta, kokias ligas šeimos gydytojas turi diagnozuoti, gydyti ir ką turi mokėti atlikti.
Aukšta bendrosios praktikos gydytojų kompetencija yra svarbiausias veiksnys teikiant veiksmingą ir efektyvią sveikatos priežiūros pagalbą šeimos medicinos srityje, nepriklausomai nuo sveikatos sistemos organizacinės struktūros ar finansinės situacijos pokyčių. Plati ir į pacientus
7.3.3. Dalyvauti tarpusavio vertinimo standartų nustatyme.
7.4. Demonstruoti savo, kaip gydytojo, puikią sveikatą ir gerovę, skatinant geriausią pačio paciento priežiūrą sau.
7.4.1. Rodyti savimonę ir valdyti įtaką asmeninei sveikatos gerovei ir profesinei veiklai.
7.4.2. Tvarkyti asmeninius ir profesinius sveikatos praktikos poreikius per visą gydytojo gyvenimo ciklą.
7.4.3. Skatinti kultūrą, kuri atpažįsta, palaiko ir veiksmingai reaguoja į kolegų poreikius.
