Šeimos gydytojų požiūrio į Elektroninės sveikatos informacinę sistemą vertinimas

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA

Gytis Vėlavičius

Šeimos gydytojų požiūrio į Elektroninės sveikatos informacinę

sistemą vertinimas

Magistro diplominis darbas

Darbo vadovas: Laimutis Gedminas

2

TURINYS

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS………..5

6. SANTRUMPOS………...6

7. SĄVOKOS………..7

8. ĮVADAS………...8

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI……….9

10. LITERATŪROS APŽVALGA………...10

10.1. E. sveikatos samprata ir principai………....10

10.2. E. sveikatos istorija ir plėtra………..11

10.2.1. E. sveikatos plėtra Lietuvoje………..12

10.3. E. sveikatos sistemos naudojimo ypatumai tarp sveikatos priežiūros specialistų……13

11. TYRIMO METODIKA………14

12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS………...15

12.1. Elektroninės sveikatos sistemos naudojimas, respondentų požiūris į sistemą………15

12.2. Medikų savybės, lemiančios jų požiūrį į Elektroninę sveikatą……….19

12.3. Apklausos dalyvių pasiūlymai, kaip tobulinti E. Sveikatos sistemą………22

13. IŠVADOS………...25

14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS………...26

15. LIETERATŪROS SĄRAŠAS………...27

3

SANTRAUKA

Medicina

Šeimos gydytojų požiūrio į Elektroninės sveikatos informacinę sistemą vertinimas

Gytis Vėlavičius

Darbo tikslas: Išanalizuoti šeimos gydytojų požiūrį į E. Sveikatos sistemą.

Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti gydytojų požiūrį į Elektroninės sveikatos informacinę sistemą ir

jos funkcijas. 2. Įvertinti, kaip medikų savybės lemia jų požiūrį į Elektroninę sveikatą. 3. Nustatyti ir apibendrinti gydytojų pasiūlymus, kaip tobulinti Elektroninės sveikatos sistemą.

Tyrimo metodika: atliktas momentinis kiekybinis – kokybinis tyrimas. Apklausa vyko 2019m.

sausio – vasario mėnesiais.Tyrimas buvo atliktas apklausiant gydytojus uždaroje, šeimos gydytojams ir šeimos gydytojams rezidentams skirtoje, “Facebook“ grupėje “Šeimos gydytojai“.

Tyrimo rezultatai: 82,5% respondentų mano, jog laiko dalis, skiriama darbui kompiuteriu per

vieną konsultaciją, yra per didelė. 30,7% naudojamą e. sveikatos sistemą vertina labai blogai arba blogai, 34,3% – gerai arba labai gerai. 35% respondentų mano, jog pradėjus naudoti e. sveikatos sistemą darbo efektyvumas padidėjo, 48,9% teigia, jog darbo efektyvumas

nepasikeitė arba sumažėjo. 71,5% respondentų mano, jog e. receptą išrašyti yra patogiau negu popierinį. Amžius, lytis, darbo kompiuteriu įgūdžiai, apmokymas naudotis e. sveikatos sistema nėra statistiškai reikšmingai susiję su tuo, kaip respondentai bendrai vertina

naudojamą e. sveikatos sistemą (p > 0,05). 94,2% respondentų mano, jog apmokymas naudotis e. sveikatos sistema yra reikalingas, tačiau apmokyti buvo tik 56,9% apklausos dalyvių. Pasiūlymai, kaip tobulinti e. sveikatos sistemą buvo susiję su paciento duomenų peržiūra ir įvedimu į sistemą, sistemų sujungimu, popierinių dokumentų skaitmenizavimu, e. receptu ir vaistų kompensavimu.

Išvados: 1. Dauguma respondentų mano, kad e.sveikatos sistemai skiriama per didelė

4

SUMMARY

Medicine

ASSESSMENT OF FAMILY PHYSICIANS’ VIEW ON ELECTRONIC HEALTH RECORDS SYSTEM

Gytis Vėlavičius

The aim of study: to analyse family physicians‘ view on EHR (electronics health records). Tasks of study: 1. to assess physicians‘ view on EHR system and its functions 2. To assess

how physicians‘ qualities influence their view on used EHR 3. To identify and summarise physicians‘ suggestions on how to improve EHR system.

Methods of study: a quantitative – qualitative study were carried out in January – February

of 2019. A poll questionnaire was posted in closed family physicians‘ and resident family medicine physicians‘ group ‘Šeimos gydytojai‘ on ‘Facebook‘.

Results: 82,5% of respondents consider that a part of consultation’s time using EHR is too

large. 30,7% rates their used EHR system as ‘bad’ or ‘very bad’, 34,3% - ‘good’ or ‘very good’. 35% of respondents believe that their work efficiency improved since they started using EHR, 48,9% it has not improved or even deteriorated. 71,5% suggest it is more

comfortable to write an e.prescription than paper prescription. Age, sex, computer skills, EHR user instruction course does not statistically significanty influence physicians’ ratings of used EHR (p > 0,05). 94,2% of respondents suggest that EHR user instructions course is

necessary, however only 56,9% had the course. Suggestions on how to improve EHR was related to patients’ clinical data view and editing, system consolidation, digitalisation of paper files, e.prescription and compensation of medicines’.

Key findings: 1. Majority of respondents suggest that a part of consultation’s time using

5

PADĖKA

Noriu padėkoti darbo vadovui Laimučiui Gedminui už patarimus bei pagalbą organizuojant tyrimą.

Dėkoju savo bičiuliams, bendrakursiams už naudingus patarimus ir informaciją rengiant baigiamąjį magistro darbą.

Taip pat dėkoju tyrimo dalyviams už paskirtą laiką pildant anketinę apklausą.

INTERESŲ KONFLIKTAS

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

6

SANTRUMPOS

Angl. – angliškai

JAV – Jungtinės Amerikos valstijos ES – Europos sąjunga

IS – informacinė sistema

ESPBI IS - e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema MedVAIS – medicininių vaizdų archyvo informacinė sistema

7

SĄVOKOS

E. sveikata – elektroninės sveikatos sistema E. parašas – elektroninis parašas

8

ĮVADAS

Įvairioms, tiek valstybinėms, tiek privačioms, įstaigoms einant skaitmeninių

technologijų plėtros keliu, ne išimtimi tapo ir sveikatos apsaugos sektorius. Nuo 2005m. Lietuvoje pradėta kurti Elektroninės sveikatos sistema. Nors sistemai kurti 2018m. jau buvo išleista virš 40mln. eurų, dėl medikų nuomone nepakankamai efektyvaus darbo šia

skaitmenine priemone, e. sveikatos naudojimo apimtys didėjo ne taip greitai, kaip buvo galima tikėtis.

Vis dėlto, Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nuo 2018m. kovo 1d. visoms sveikatos priežiūros įstaigoms e.sveikatos sistemos įdiegimas ir naudojimasis tapo privalomas.

Didėjant sistema besinaudojančių gydytojų skaičiui, ėmė ryškėti ir sistemos trūkumai – ji dažnu atveju veikė lėtai, strigo, ne visiems specialistams buvo patogi naudotis ir kt. Viešojoje erdvėje dažnai buvo galima išgirsti apie sistemos trikdžius bei gydytojų nepasitenkinimą, kadangi naudojimasis e. sveikata užima nemažą dalį gydytojų konsultacijos laiko ir turi įtakos gydytojų darbo efektyvumui.

Dėl ženklios įtakos nacionalinės sveikatos sistemos funkcionavimui elektroninės sveikatos veikimo kokybė įgavo praktinę reikšmę ir tapo sritis, kurią būtų verta plačiau išanalizuoti. Pasaulyje iki šiol buvo atlikta nemažai tyrimų e. sveikatos ir jos naudojimo

tematika, tačiau Lietuvoje tai dar nebuvo plačiai nagrinėta, ypač iš pagrindinių jos naudotojų - gydytojų – perspektyvos.

Dėl šios priežasties pasirinkta atlikti tyrimą elektroninės sveikatos tema. Kaip kertiniai sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai buvo pasirinkti tirti šeimos gydytojai ir šeimos gydytojai rezidentai.

Tyrimo tikslas: Išanalizuoti šeimos gydytojų požiūrį į E. Sveikatos sistemą. Uždarose “Facebook” šeimos gydytojams ir rezidentams skirtose grupėse buvo

9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: Išanalizuoti šeimos gydytojų požiūrį į E. Sveikatos sistemą.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti gydytojų požiūrį į Elektroninės sveikatos informacinę sistemą ir jos funkcijas. 2. Įvertinti, kaip medikų savybės lemia jų požiūrį į Elektroninę sveikatą.

10

LITERATŪROS APŽVALGA

1. E. sveikatos samprata ir principai

Terminas “elektroninė sveikata” (angl. electronic health) į pasaulį atėjo iš verslo sferos dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Šiuo laikotarpiu vakarų šalyse pradėta vis sparčiau vystyti skaitmenines technologijas, vis daugiau informacijos patalpinta pasauliniame interneto tinkle. Versle, o vėliau ir valdžios bei akademinėse organizacijose imta vartoti tokias sąvokas, kaip “e-komercija”, “e-sprendimai”, ne išimtimi tapo ir sveikatos sektorius. Vis dėlto, e. sveikata arba e. sveikatos įrašai (angl. EHR, electronic health records) turėtų būti

suvokiama ne tik kaip sąsaja tarp sąvokų “internetas” ir “medicina”. Pasak Gunther Eysenbach, e. sveikata turėtų būti suprantama kaip sritis, kurioje susiduria medicininės informacinės technologijos, visuomenės sveikata ir pacientams teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos bei informacija, tiek gaunama iš jų, tiek suteikiama jiems. Plačiaja prasme e. sveikata nėra tik techninė priemonė, tai mąstymas, požiūris ir nusiteikimas mąstyti ir veikti globaliai tam, kad naudojant skaitmenines technologijas ir skaitmeninę komunikaciją būtų gerinama sveikatos priežiūra vietiniu, regioniniu ir globaliu lygmeniu. [1]

Pasak G.Eysenbach, termine “e.sveikata” priešdėlis “e” reiškia ne tik “elektroninė”. Savo kalboje UNESCO, koferencijoje “Conference of the International Council for Global Health Progress: Global health equity - Medical progress & quality if life in the XXIst century”, jis kaip e. sveikatos principus išskyrė 10 “e”:

 Efektyvumas (angl. efficiency) – vienas svarbiausių sistemos tikslų, kuris taip pat, siekiama, sumažins išlaidas. Tai galima paaiškinti tuo, kad naudojant sistemą sumažėja pakartotinių diagnostinių tyrimų bei gydymo, labiau į sveikatos priežiūrą įtraukiamas pats pacientas.

 Geresnė kokybė (angl. enhacing quality) – pacientui suteikiama galimybė palyginti skirtingas sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinima, kad pacientų srautas nukreipiamas į geriausios kokybės paslaugas galinčias suteikti įstaigas.

 Pagrįsta įrodymais (angl. evidence based) – e. sveikatos sistemos veikimas turi būti pagrįstas ne prielaidomis, o moksliniais tyrimais.

11  Padrąsinimas (angl. encouragement) – skatinamas kito lygio bendravimas tarp

paciento ir sveikatos priežiūros specialisto, kuriami santykiai, paremti bendradarbiavimu.

 Mokymas (angl. education) – tiek sveikatos priežiūros profesionalų, tiek pacientų.  Suteikiama galimybė (angl. enabling) keistis informacija ir bendradarbiauti tarp

sveikatos priežiūros įstaigų.

 Išplėtimas (angl. extending) ribų – tiek geografine prasme, tiek konceptualiąja. Praplečiama ribos gauti paslaugas ir informaciją pradedant patarimais, baigiant sudėtingais gydymo metodais ar inovatyviais vaistais.

 Etika (angl. ethics) – e.sveikata suteikia galimybę naujoms gydytojo – paciento

komunikavimo formoms, tačiau sukuria naujų iššūkių, susijusių su informuoto sutikimo bei privatumo problemomis.

 Lygiateisiškumas (angl. equity) – vienas ir e. sveikatos principų, tačiau galimas pavojus – priešingai, padidinti netolygumus tarp sistemos vartotojų dėl jų elektroninių įgūdžių, prieigos prie kompiuterio, finansinės padėties. [1]

2. E. sveikatos istorija ir plėtra.

Pirmosiomis e. sveikatos sistemos užuomazgomis pasaulyje galima laikyti dar septintajame dešimtmetyje JAV sukurtas elektronines sistemas didžiosioms šalies

ligoninėms. Šios sistemos daugiausia buvo skirtos įstaigos finansų duomenims, personalo darbo grafikams ir panašioms funkcijoms, tačiau praktiškai nebuvo orientuotos į paciento medicininius duomenis. [2] [3]

Sparčiai tobulėjant asmeniniams kompiuteriams ir didėjant jų naudojimui visose sferose, dešimtajame dešimtmetyje vakarų šalyse ėmė augti jų naudojimas ir sveikatos priežiūros srityje. [2] [4] Vis dėlto, planuotas gydytojų, naudojančių asmeninį kompiuterį darbui, skaičius neaugo taip spračiai, kaip tikėtasi. Tai galima aiškinti sveikatos priežiūros specialistų inertiškumu bei tuometiniais sistemos netobulumais – programinei įrangai trūko funkcionalumo, į elektroninę erdvę perkelta tik nedidelė dalis paciento duomenų, taigi didžioji dalis dokumentacijos išliko popieriniame variante. [2]

Dešimtojo 20-ojo amžiaus ir pirmojo 21-ojo amžiaus dešimtmečių sandūroje Europoje imta plačiau diskutuoti apie e. sveikatos sistemų plėtrą ir ypač jų suderinamumą tarp

12 išskirta kaip viena prioritetinių sričių sveikatos apsaugos sferoje. Remdamasi deklaracijoje paskelbtais tikslais, 2002m susikūrė Europos sveikatos duomenų institutas (angl. European Institute for Health Records, EuroRec). Ši ne pelno siekianti organizacija skatina e. sveikatos plėtrą Europos Sąjungos (ES) šalyse, konsultuoja sistemos diegimo klausimais. [5]

Europos sveikatos duomenų instituto organizuotoje kasmetinėje konferencijoje Serbijoje 2011m. buvo paskelbta Belgrado deklaracija. Joje delegatai atžymi e.sveikatos reikšmę sveikatos priežiūros sistemoje bei atsakingoms ES valstybių institucijoms pataria skirti dėmesio e. sveikatos sistemų funkcionalumui, suderinamumui tarp skirtingų e. sveikatos sistemų. Pažymima sistemų naudojimo skatinimo ir investicijų svarba. [6]

2.1. E. sveikatos plėtra Lietuvoje

2004m. Lietuvai įstojus į ES, šalyje pradėti integracijos procesai, kurie palietė ir sveikatos apsaugos sritį. Vadovaujantis bendra ES politika ir kitų šalių gerąja praktika (Danijoje, Vokietijoje, Jungtinėje karalystėje, Ispanijoje, Suomijoje tuo metu jau buvo

sėkmingai naudojamos e.sveikatos sistemos), Lietuvoje imta ruoštis e. sveikatos įdiegimui. 2005m. Lietuvoje pradėta diegti sistema, buvo sudarytas 5 metų e. sveikatos plėtros planas. [7]

Daugeliui šalių susiduriant su sunkumais diegiant e. sveikatos sistemą, Lietuva tapo ne išimtimi. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės išvadose (2008m, 2011m) buvo teigiama, kad nuo 2005m kuriama sistema neveikia. [8]

2011m sistema buvo pradėta kurti iš naujo. Numatyta sukurti informacinės sistemos (IS) modelį, pagal kurį būtų apjungti įvairūs pacientų duomenų registrai – elektroniniai paciento sveikatos įrašai, e.receptas, medicininiai vaizdai. Šiam tikslui sukurta pagrindinė – e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (ESPBI IS) ir jos posistemės – e. receptas, medicininių vaizdų archyvo IS (MedVAIS). [8]

ESPBI IS – sistema, kurioje talpinami ir saugomi pacientų sveikatos duomenys

13 2015m baigus sistemos kūrimo darbus, ja naudotis pradėta pasyviai. Viešumoje

pasirodė pacientų, sveikatos priežiūros specialistų, sistemos kūrėjų prieštaringos nuomonės dėl sistemos kokybės. [8]

3. E. sveikatos sistemos naudojimo ypatumai tarp sveikatos priežiūros specialistų

Pasaulyje E. sveikatos naudojimas sparčiai auga. [9] Vis dėlto pasitenkinimas e. sveikatos sistemomis tarp sveikatos priežiūros specialistų ženkliai svyruoja. Skirtingų tyrimų duomenimis gydytojų, patenkintų darbu E.sveikatos sistema, dalis – 40-78% [9] [10] [11] [12] [13] [14]. Tai aiškinama nevienodu specialistų amžiumi, informacinio raštingumo ir

apmokymo naudotis sistema lygiu [14] bei sistemos ypatybėmis – veikimo greičiu, patogumu, funkcionalumu, interoperabilumu su kitomis sistemomis ir duomenų bazėmis. [9]

JAV atliktuose tyrimuose nustatyta, kad gydytojai apie pusę (49 – 52%) ambulatorinio vizito laiko skiria darbui e. sveikatos sistema. [15] [16] [17]

E. sveikatos sistema labiau linkę naudotis jaunesni gydytojai bei tie, kurie turi galimybę konsultuotis techniniais sistemos klausimais. [18] Vis dėlto vyresni, vadinasi, ir labiau patyrę gydytojai e. sistema naudojasi efektyviau. [19]

Sveikatos priežiūros specialistų neigiamą nuomonę apie e.sveikatą formuoja sistemų interoperabilumo trūkumas, nepakankamas funkcionalumas ir neefektyvumas. [20]

14

TYRIMO METODIKA

Atliktas momentinis kiekybinis – kokybinis tyrimas. Buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas atlikti tyrimą - Nr.: BEC–HF-24. Apklausa vyko 2019m. sausio – vasario mėnesiais.Tyrimas buvo atliktas patalpinant anoniminę anketinę apklausą uždaroje, šeimos gydytojams ir šeimos gydytojams rezidentams skirtoje “Facebook“ grupėje “Šeimos gydytojai“.

Tyrimo metu buvo atsakyta į 143 anketas. Jos patikrintos ir nustatyta, kad 6 anketos

buvo užpildytos neteisingai arba visai neužpildytos. Taigi toliau analizuoti anketų duomenys iš 137 apklausos dalyvių, t.y. šeimos gydytojų ir šeimos gydytojų rezidentų.

Apklausoje pateikti klausimai su pateiktais atsakymo variantais, klausimai, kuriuose prašoma įrašyti tam tikra informaciją, Likert tipo klausimai su pateikta skale bei atvirto tipo klausimai. Anketa sudaryta iš 3 dalių atitinkamai pagal išsikeltus 3 tyrimo uždavinius. Pirmojoje dalyje pateikti klausimai apie respondentų darbovietėje nustatytą konsultacijos laiką, laiko dalį, skiriamą darbui kompiuteriu, darbo efektyvumą, naudojamą sistemą ir sistemos vertinimą, požiurį į e. receptą. Antrojoje dalyje užduoti klausimai apie respondentų amžių, lytį, darbo kompiuteriu įgūdžius, apmokymą naudotis sistema ir požiurį į tokius mokymus. Trečiojoje dalyje respondentų buvo paprašyta aprašyti savo pasiūlymus, kaip tobulinti sistemą.

Panaudojus pirmosios ir antrosios anketos dalies duomenis atlikta aprašomoji ir palyginamoji statistinė analizė. Kiekybiniams duomenis aprašyti skaičiuoti vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai, kokybiniams duomenims – dažniai. Lygintiems kokybiniams duomenims taikytas Pearson Chi-kvadratu (χ²) kriterijus.

Trečiojoje anketinės apklausos dalyje respondentams pateiktas klausimas su pasirinkimo variantais ir užduoti du atviro tipo klausimai:

 Kokias jau esamas E. Sveikatos sistemos funkcijas ir kaip reikėtų patobulinti, kad Jūsų darbas palengvėtų?

 Kokios papildomos E. Sveikatos sistemos funkcijos palengvintų Jūsų darbą? Iš viso gauti 147 atsakymai. Respondentų pasiūlymai bei pastebėjimai buvo

15

REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

1. Elektroninės sveikatos sistemos naudojimas, respondentų požiūris į sistemą.

Tiriamųjų darbovietėse oficiali konsultacijos trukmė svyruoja nuo 10 iki 30min. Vis dėlto absoliuti dauguma gydytojų dirba istaigose, kuriose skirta 15min. (48,2%, N=66) arba 20min. (46,7%, N=64) vienai konsultacijai (1 lentelė).

1 lentelė. Oficialios konsultacijos trukmės pasiskirstymas

Konsultacijos trukmė (min) N (%)

10 5 3,6

15 66 48,2

20 64 46,7

25 1 0,7

30 1 0,7

Nors dažniausia oficiali konsultacijos trukmė yra 15min. ir 20min., dėl papildomų pacientų srauto bei kitų priežasčių, respondentų nurodomos vidutinės konsultacijos trukmės vidurkis yra tarp 13min ir 14min. Iš jų darbui kompiuteriu vidutiniškai skiriama virš 9min. Taigi vidutiniškai apie 69proc, t.y. apie du trečdalius, konsultacijos laiko užima darbas kompiuteriu (2 lentelė). Rastų šaltinių duomenimis [15] [16] [17] darbas kompiuteriu vidutiniškai užima apie 50% konsultacijos laiko. Tai reiškia, jog Lietuvoje laiko dalis, skiriama darbui

kompiuteriu, yra didesnė.

16 2 lentelė. Realus laikas, skiriamas konsultacijai ir laiko dalis, skiriama darbui

kompiuteriu

Vidurkis _{St. nuokrypis}

Realus laikas, skiriamas

konsultacijai (min) 13,82 7,104

Laikas, skiriamas darbui kompiuteriu per konsultaciją (min)

9,13 4,991

Laiko dalis, skiriama darbui kompiuteriu per vieną

konsultaciją (%)

68,68 20,85

1 pav. Respondentų atsakymų į klausimą

„

17 2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal naudojamas E. Sveikatos

informacines sistemas

Respondentų buvo prašoma bendrai įvertinti naudojamą sistemą pasirenkant 1 iš 5 pasirinkimų Likert tipo skalėje (1 - labai blogai, 2 - blogai, 3 - vidutiniškai, 4 - gerai, 5 - labai gerai). Atsakymai buvo sujungti į 3 grupes – “labai blogai / blogai”; “vidutiniškai“; „gerai / labai gerai“. Susumavus visų sistemų vartotojų atsakymus labai blogai / blogai sistemą vertina 30,7% (N=42), vidutiniškai - 35% (N=48), gerai / labai gerai – 34,3% (N=47) respondentų. Mokslinėje literatūroje, kurią pavyko rasti, gydytojų, patenkintų darbu E.sveikatos sistema, dalis – 40-78% [9] [10] [11] [12] [13] [14]. Taigi, lyginant su tyrime gauta informacija apie gerai arba labai gerai vertinančiųjų sistemą dalį (34,3%), galima daryti prielaidą, jog tyrime dalyvavę medikai E. Sveikatos sistemą vertina blogiau.

18

3 lentelė. E. sveikatos vertinimo pasiskirstymas pagal naudojamą sistemą

Labai blogai /

blogai Vidutiniškai Gerai/labai gerai Iš viso

N % N % N % N ELIS 1 25 1 25 2 50 4 ESIS 12 41,4 11 37,9 6 20,7 29 ESPBI IS 8 50 4 25 4 25 16 FOXUS 3 8,1 7 18,9 27 73 37 icMED 0 0 3 100 0 0 3 Kauno klinikų 10 45,5 9 40,9 3 13,6 22 MED.I.S. 1 25 2 50 1 25 4 Medinfo 0 0 1 100 0 9 1 POLIS 7 41,2 9 52,9 1 5,9 17 Santaros klinikų 0 0 0 0 3 100 3 VRM IS 0 0 1 100 0 0 1 Iš viso: 42 30,7 48 35 47 34,3 137

Respondentų buvo klausiama, kaip pasikeitė darbo efektyvumas pradėjus naudoti E.Sveikatos sistemą. (4 lentelė) Tik šiek tiek daugiau nei trečdalis respondentų (N=48, 35%) mano, jog darbo efektyvumas padidėjo, tuo tarpu apie pusę respondentų (N=67, 48,9%) teigia, jog darbo efektyvumas nepasikeitė arba net sumažėjo.

4 lentelė. Darbo efektyvumo pokytis pradėjus naudoti E. Sveikatos sistemą

19 Respondentams buvo pateiktas klausimas - ar e.receptą išrašyti patogiau nei popierinį. Dauguma apklausos dalyvių mano, jog e. receptą išrašyti yra patogiau (N=98, 71,5%). (5 lentelė)

5 lentelė. Palyginimas, ar elektroninį receptą išrašyti patogiau nei popierinį

N Dažnis (%)

Ne 34 24,8

Taip 98 71,5

Vienodai patogu ir greita 5 3,6

2. Medikų savybės, lemiančios jų požiūrį į Elektroninę sveikatą.

Respondentai pagal amžių buvo suskirstyti į 4 kategorijas: 20-29m (N=43, 31,4%), 30-39m (N=53, 38,7%), 40-49m (N=22, 16,1%), 50m ir daugiau (N=19, 13,8%). (3 pav.)

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių

20 Buvo išanalizuotas sistemos vertinimo pasiskirstymas pagal amžių. (6 lentelė)

Statistiškai reikšmingo sistemos vertinimo skirtumo tarp amžiaus grupių nebuvo stebėta (p=0.934). Vadinasi, tai, kaip respondentai bendrai vertina naudojamą sistemą nuo amžiaus statistiškai reikšmingai nepriklauso.

6 lentelė. Sistemos vertinimo pasiskirstymas pagal amžių

Labai blogai / blogai Vidutiniškai Gerai / labai gerai

N % N % N % 20-29m. 12 27,9 15 34,9 16 37,2 30-39m. 16 30,2 18 34 19 35,8 40-49m. 6 27,3 9 40,9 7 31,8 50m ir daugiau 8 42,1 6 36,1 5 26,3 χ²=1,839, lls=6, p=0,934

Anketinėje apklausoje dalyvavo 86,9% (N=119) moterų ir 13,1% (N=18) vyrų. Buvo išanalizuotas bendro sistemos vertinimo pasiskirstymas tarp vyriškos ir

moteriškos lyties respondentų. (7 lentelė) Statistiškai reikšmingo sistemos vertinimo skirtumo tarp vyrų ir moterų grupių nerasta (p=0,284). Vadinasi, tarp šios imties vyrų ir moterų

sistemos vertinimas nesiskiria.

7 lentelė. Sistemos vertinimo pasiskirstymas pagal lytį

Labai blogai / blogai Vidutiniškai Gerai / labai gerai

N % N % N %

Moterys 37 31,1 44 37 38 31,9

Vyrai 5 27,8 4 22,2 9 50

21 Respondentų buvo prašoma įvertinti savo darbo kompiuteriu įgūdžius pateiktoje

skalėje (1 - prasti, 2 - vidutiniški, 3 - geri, 4 - labai geri, 5 - puikūs). Gauti rezultatai – 1 (prasti) (N=1 0,7%), 2 (vidutiniški) (N=9, 6,6%), 3 (geri) (N=32, 23,4%), 4 (labai geri) (N=52, 38,0%), 5 (puikūs) (N=43, 31,4%). (4 pav.)

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal savo darbo kompiuteriu įgūdžių vertinimą

Darbo kompiuteriu įgūdžiai buvo sujungti į dvi kategorijas – prasti / vidutiniški / geri ir

labai geri / puikūs. Sudarytas šių duomenų ir bendro sistemos vertinimo skirstinys. (8 lentelė) Statistiškai reikšmingo sistemos vertinimo skirtumo tarp „prasti / vidutiniški / geri“ ir „labai geri / puikūs“ savo darbo kompiuteriu įgūdžius vertinusiųjų grupių nerasta (p=0,202). Vadinasi, nuo darbo kompiuteriu įgūdžių sistemos vertinimas nepriklausė.

0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% 40,0%

22 8 lentelė. Sistemos vertinimo pasiskirstymas pagal darbo kompiuteriu įgūdžius

Labai blogai / blogai Vidutiniškai Gerai / labai gerai

N % N % N %

Prasti / vidutiniški / geri

16 38,1 16 38,1 10 23,8

Labai geri / puikūs 26 27,4 32 33,7 37 38,9

χ²=3,2, lls=2, p=0,202

Nustatyta, kad E. Sveikatos informacine sistema naudotis apmokyti buvo 56,9% (N=78) respondentų, 43,1% (N=59) – nebuvo. Paklausti, ar tokie apmokymai yra reikalingi, teigiamai atsakė 94,2% (N=129) respondentų, kad apmokymai nereikalingi - 5,8% (N=8).

Buvo išanalizuotas sistemos vertinimo pasiskirtymas grupėse, kurioje respondentai buvo apmokyti naudotis sistema ir kurioje – nebuvo apmokyti (9 lentelė). Statistiškai

reikšmingo sistemos vertinimo skirtumo tarp grupių, kuriose respondentai buvo arba nebuvo apmokyti naudotis sistema, nerasta (p=0,717). Vadinasi, tiriamojoje imtyje apmokymas naudotis sistema neturėjo įtakos šios sistemos įvertinimui.

9 lentelė. Sistemos vertinimo pasiskirstymas pagal tai, ar respondentai buvo apmokyti naudotis sistema

Labai blogai / blogai Vidutiniškai Gerai / labai gerai

N % N % N %

Nebuvo apmokyti 19 32,2 22 37,3 18 30,5

Buvo apmokyti 23 29,5 26 33,3 29 37,2

23

3. Apklausos dalyvių pasiūlymai, kaip tobulinti E. Sveikatos sistemą.

Paciento duomenų peržiūra ir įvedimas į sistemą.

 Neapkrauti sistemos naudotojo mažai aktualia infomacija, akcentuoti svarbiausią.  Kiek įmanoma sumažinti reikalingų paspaudimų skaičių tam tikram veiksmui atlikti.

89,1% respondentų (N=122) mano, kad įvykdžius šią sąlygą, E. Sveikatos sistema veiktų sklandžiau, ja naudotis būtų patogiau.

 Sukurti galimybę viename lange pamatyti paprastai pateiktą, nuoseklią ligos istoriją su atliktų tyrimų rezultatais, išrašytais vaistų receptais, išduotais nedarbingumo

pažymėjimais.

 Sukurti galimybę viename lange pamatyti visų anksčiau atliktų laboratorinių tyrimų rezultatus pagal datą, kad būtų galima greitai ir patogiai įvertinti jų dinamiką.

 Aiškiai išskirti pacientui diagnozuotas lėtines ligas (pvz.: arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą, onkologines ligas ir kt.). Taip pat pateikti priminimus apie gydytojo

konsultacijas ir tyrimus, reikalingus užtikrinti tinkamą šių ligų kontrolę.

 Pateikti priminimus apie pacientui taikomas prevencines programas, skiepus.  Automatiškai perkelti informaciją apie paciento lėtines ligas į pildomus dokumentus

(išrašus, pažymas, siuntimus ir kt.).

 Mažinti rašymą rankiniu būdu naudojant šablonus (pvz. paciento apžiūros), kuriose reikia įrašyti konkrečią informaciją (pvz.: arterinį kraujo spaudimą, pulsą ir kt.) arba pažymėti varnele tinkantį pasirinkimą, o ne įrašyti tekstą. 62,8% respondentų (N=86) pritaria teiginiui, jog E. Sveikatos sistema veiktų sklandžiau ir būtų patogesnė

naudotis, jeigu mažiau paciento duomenų reikėtų įvesti ranka.

Sistemų sujungimas ir popierinių dokumentų skaitmenizavimas.

 Kiek įmanoma, sujungti sistemas, geriausia – į vieną. 66,4% respondentų (N=91) sutinka su teiginiu, jog E. Sveikatos sistema naudotis būtų patogiau, ji veiktų sklandžiau, jeigu būtų labiau susieta su kitomis elektroninėmis sistemomis (pvz. SODRA).

 Nedubliuoti elektroniniu būdu atliekamų veiksmų su popieriniais (pvz. F025/a formos pildymas).

24  Sukurti galimybę gydytojui susisiekti su pacientą konsultavusiu specialistu

(E.Sveikatos sistemoje įvesti specialisto kontaktinius duomenis - telefono numerį, elektroninio pašto adresą arba sukurti atskirą šeioms gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų komunikavimo sistemą).

 Sukurti ir integruoti į E. sveikatos sistemą pranešimus Visuomenės sveikatos centrui apie infekcinius susirgimus.

 Sukurti ir integruoti į sistemą vaistų dozių skaičiuokles (ypač vaikams pagal svorį), įvairias kitas klasifikacijos, rizikos skaičiuokles (pvz. CHA₂DS₂-VASc).

E. receptas ir vaistų kompensavimas.

 Leisti pasirašyti visus išrašomus E. receptus vienu metu.

 Supaprastinti E. receptų pratęsimą: įgalinti pratęsti vaistą vienu paspaudimu nepildant viso recepto iš naujo, automatiškai suskaičiuoti, kiek vaisto reikia tam tikram vartojimo laikotarpiui (pvz.: Insulino, tiroksino, varfarino), rodyti, ar pacientas įsigijo vaistą

vaistinėje.

 Supaprastinti ir automatizuoti kompensuojamųjų vaistų išrašymo procesą: išrašant automatiškai pateikti kompensavimo lygį, kompensacijos kodus, nurodyti, kurias diagnozes nustačius galimas kompensavimas.

 Sukurti galimybę elektroniniu būdu išrašyti vaistinėje gaminamus vaistus.

25

IŠVADOS

1. Respondentų teigimu, vidutiniškai apie du trečdalius konsultacijos laiko užima darbas kompiuteriu.

2. Vidutinė laiko dalis, skiriama darbui kompiuteriu per vieną konsultaciją, yra apie 20% didesnė nei nurodoma analizuotuose moksliniuose straipsniuose.

3. 82,5% respondentų mano, jog laiko dalis, skiriama darbui kompiuteriu per vieną konsultaciją, yra per didelė.

4. Apytiksliai trečdalis apklausos dalyvių (30,7%) naudojamą e. sveikatos sistemą vertina labai blogai arba blogai, trečdalis (35%) – vidutiniškai, tečdalis (34,3%) – gerai arba labai gerai.

5. Apytiksliai trečdalis respondentų (35%) mano, jog pradėjus naudoti e. sveikatos

sistemą darbo efektyvumas padidėjo, tuo tarpu apie pusę respondentų (48,9%) teigia, jog darbo efektyvumas nepasikeitė arba sumažėjo.

6. Dauguma apklausos dalyvių (71,5%) mano, jog e. receptą išrašyti yra patogiau negu popierinį.

7. Amžius, lytis, darbo kompiuteriu įgūdžiai, apmokymas naudotis e. sveikatos sistema nėra statistiškai reikšmingai susiję su tuo, kaip respondentai bendrai vertina

naudojamą e. sveikatos sistemą.

8. 94,2% respondentų mano, jog apmokymas naudotis e. sveikatos sistema yra reikalingas, tačiau apmokyti buvo tik 56,9% apklausos dalyvių.

9. Pasiūlymai, kaip tobulinti e. sveikatos sistemą buvo susiję su paciento duomenų peržiūra ir įvedimu į sistemą, sistemų sujungimu, popierinių dokumentų

26

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

 Apmokyti gydytojus naudotis sistema.

 Neapkrauti sistemos naudotojo mažai aktualia infomacija, akcentuoti svarbiausią.  Kiek įmanoma sumažinti reikalingų paspaudimų skaičių tam tikram veiksmui atlikti.

89,1% respondentų (N=122) mano, kad įvykdžius šią sąlygą, E. Sveikatos sistema veiktų sklandžiau, ja naudotis būtų patogiau.

 Sukurti galimybę viename lange pamatyti paprastai pateiktą, nuoseklią ligos istoriją su atliktų tyrimų rezultatais, išrašytais vaistų receptais, išduotais nedarbingumo

pažymėjimais.

 Sukurti galimybę viename lange pamatyti visų anksčiau atliktų laboratorinių tyrimų rezultatus pagal datą, kad būtų galima greitai ir patogiai įvertinti jų dinamiką.

 Aiškiai išskirti pacientui diagnozuotas lėtines ligas (pvz.: arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą, onkologines ligas ir kt.). Taip pat pateikti priminimus apie gydytojo

konsultacijas ir tyrimus, reikalingus užtikrinti tinkamą šių ligų kontrolę.

 Pateikti priminimus apie pacientui taikomas prevencines programas, skiepus.  Automatiškai perkelti informaciją apie paciento lėtines ligas į pildomus dokumentus

(išrašus, pažymas, siuntimus ir kt.).

 Mažinti rašymą rankiniu būdu naudojant šablonus (pvz. paciento apžiūros), kuriose reikia įrašyti konkrečią informaciją (pvz.: arterinį kraujo spaudimą, pulsą ir kt.) arba pažymėti varnele tinkantį pasirinkimą, o ne įrašyti tekstą. 62,8% respondentų (N=86) pritaria teiginiui, jog E. Sveikatos sistema veiktų sklandžiau ir būtų patogesnė

naudotis, jeigu mažiau paciento duomenų reikėtų įvesti ranka.

 Kiek įmanoma, sujungti sistemas, geriausia – į vieną. 66,4% respondentų (N=91) sutinka su teiginiu, jog E. Sveikatos sistema naudotis būtų patogiau, ji veiktų sklandžiau, jeigu būtų labiau susieta su kitomis elektroninėmis sistemomis (pvz. SODRA).

 Nedubliuoti elektroniniu būdu atliekamų veiksmų su popieriniais (pvz. F025/a formos pildymas).

 Leisti E. parašu patvirtinti F025/a formą kartu su tvirtinamais vaistų receptais.  Sukurti galimybę gydytojui susisiekti su pacientą konsultavusiu specialistu

27  Sukurti ir integruoti į E. sveikatos sistemą pranešimus Visuomenės sveikatos centrui

apie infekcinius susirgimus.

 Sukurti ir integruoti į sistemą vaistų dozių skaičiuokles (ypač vaikams pagal svorį), įvairias kitas klasifikacijos, rizikos skaičiuokles (pvz. CHA₂DS₂-VASc).

 Leisti pasirašyti visus išrašomus E. receptus vienu metu.

 Supaprastinti E. receptų pratęsimą: įgalinti pratęsti vaistą vienu paspaudimu nepildant viso recepto iš naujo, automatiškai suskaičiuoti, kiek vaisto reikia tam tikram vartojimo laikotarpiui (pvz.: Insulino, tiroksino, varfarino), rodyti, ar pacientas įsigijo vaistą

vaistinėje.

 Supaprastinti ir automatizuoti kompensuojamųjų vaistų išrašymo procesą: išrašant automatiškai pateikti kompensavimo lygį, kompensacijos kodus, nurodyti, kurias diagnozes nustačius galimas kompensavimas.

28

LIETERATŪROS SĄRAŠAS

1. Eysenbach G. What is e-health? 2001;3:2–3.

2. Evans RS. Electronic Health Records: Then, Now, and in the Future. Yearb Med Inform. 2016;S48–61.

3. Gardner RM. Clinical Information Systems – From Yesterday to Tomorrow I Strategies for Predicting. 2016;62–75.

4. Kalra D. Medicine in Europe Electronic health records : the European scene. 1994;309.

5. EuroRec: European Institute for Health Records. Interneto prieiga

http://www.eurorec.org/whoarewe/introduction1.cfm [žiūrėta 2018-09-15] 6. Belgrade Declaration. Interneto prieiga

http://www.eurorec.org/files/filesPublic/Belgrade%20Declaration.pdf [žiūrėta 2018-09-15]

7. E.Sveikatos strategija 2005 – 2010m. Interneto prieiga

https://www.mruni.eu/mru_lt_dokumentai/institutai/skaitmeniniu_technologiju_institutas /studijos/paskaitos/esveikata_strategija_2005-2010.doc [žiūrėta 2018-09-18]

8. Valstybės audito ataskaita. Elektroninės Sveikatos sistemos kūrimas. 2017 m. balandžio 26 d. Nr. VA-2017-P-900-3-12. Interneto prieiga

https://www.vkontrole.lt/failas.aspx?id=3734 [žiūrėta 2019-09-19]

9. Meigs SL, Solomon M. Electronic health records use a bitter pill for many physicans. Perspect Health Inf Manag [Internet]. 2016;13:1d.

10. Alharthi H, Youssef A, Radwan S, Al-Muallim S, Zainab AT. Physician satisfaction with electronic medical records in a major Saudi Government hospital. J Taibah Univ Med Sci. 2014;9(3):213–8.

11. Xierali IM, Phillips RL, Green LA, Bazemore AW, Puffer JC. Factors Influencing Family Physician Adoption of Electronic Health Records (EHRs). J Am Board Fam Med. 2013;26(4):388–93.

12. King J, Patel V, Jamoom EW, Furukawa MF. Clinical benefits of electronic health record use: National findings. Health Serv Res. 2014;49(1 PART 2):392–404. 13. Lammers EJ, McLaughlin CG, Barna M. Physician EHR Adoption and Potentially

29 14. Kaipio J, Lääveri T, Hyppönen H, Vainiomäki S, Reponen J, Kushniruk A, et al.

Usability problems do not heal by themselves: National survey on physicians’ experiences with EHRs in Finland. Int J Med Inform. 2017;97:266–81.

15. Arndt BG, Beasley JW, Watkinson MD, Temte JL, Tuan WJ, Sinsky CA, et al.

Tethered to the EHR: Primary care physician workload assessment using EHR event log data and time-motion observations. Ann Fam Med. 2017;15(5):419–26.

16. Tai-seale BM, Olson CW, Li J, Chan AS, Morikawa C, Durbin M, et al. Electronic Health Record Logs Indicate That Physicians Split Time Evenly Between Seeing Patients And Desktop Medicine. 2011.

17. Sinsky C, Colligan L, Li L, Prgomet M, Reynolds S, Goeders L, et al. ORIGINAL RESEARCH Allocation of Physician Time in Ambulatory Practice : A Time and Motion Study in 4 Specialties. 2016.

18. Bramble JD, Galt KA, Siracuse M V., Abbott AA, Drincic A, Paschal KA, et al. The relationship between physician practice characteristics and physician adoption of electronic health records. Health Care Manage Rev. 2010;35(1):55–64.

19. Bae J, Encinosa WE. National estimates of the impact of electronic health records on the workload of primary care physicians. BMC Health Serv Res. 2016;16(1):1–11. 20. Lehnbom EC, Mclachlan AJ, Brien JE. A Qualitative Study of Swedes ’ Opinions about

Shared Electronic Health Records. 2013;(July 2010).

30

PRIEDAI

Pridedama:

1. Anketinė apklausa

32 2 priedas

Ši anketa yra skirta šeimos gydytojams ir šeimos gydytojams rezidentams. Gauti duomenys bus naudojami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos studijų programos 6 kurso studento Gyčio Vėlavičiaus baigiamajam magistro darbui “ Šeimos gydytojų požiūrio į Elektroninės sveikatos informacinę sistemą vertinimas ”. Darbe bus siekiama išanalizuoti veiksnius, lemiančius E–sveikatos sistemų naudojimą bei gydytojų požiūriu trūkstamas ir koreguotinas sistemos funkcijas. Anketinė apklausa yra anoniminė, duomenų

konfidencialumas garantuojamas. Iš anksto dėkoju už Jūsų skirtą laiką.

1 dalis

Klausimai apie Jūsų naudojamą elektroninę sistemą (jeigu dirbate ne vienoje įstaigoje, atsakykite, remdamiesi darbu pagrindinėje darbovietėje).

1. Kokia elektronine sistema naudojatės kaip pagrindine? □ FOXUS □ POLIS □ ELIS □ ESIS □ Kauno klinikų □ Santaros klinikų □ ESPBI IS □ Kita (įrašykite) ___________________

2. Kiek laiko oficialiai skirta konsultacijai Jūsų įstaigoje? (įrašykite minučių skaičių) _____

3. Kiek vidutiniškai laiko tenka vienai konsultacijai realiai? (įrašykite minučių skaičių) _____

4. Kiek vidutiniškai laiko per konsultaciją tenka skirti darbui kompiuteriu? (įrašykite minučių skaičių)

_____

5. Ar manote, kad darbas kompiuteriu užima per didelę dalį konsultacijos laiko? □ Taip

□ Ne

33 6. Ar manote, jog pradėjus naudoti elektroninę sistemą Jūs dirbate efektyviau?

□ Taip □ Ne

□ Darbo efektyvumas nepasikeitė □ Sunku pasakyti

7. Kaip bendrai vertinate naudojamą sistemą? (atitinkamą variantą pažymėkite (x)) 1 ( labai blogai) 2 (blogai) 3 (vidutiniškai) 4 (gerai) 5 (labai gerai)

8. Ar elektroninį receptą patogiau ir greičiau išrašyti nei popierinį? □ Taip □ Ne 2 dalis Apie Jus. 1. Jūsų amžius: □ 20-29m □ 30-39m □ 40-49m □ 50m ir daugiau 2. Lytis: □ Moteris □ Vyras

3. Kaip vertinate savo darbo kompiuteriu įgūdžius? (pažymėkite (x) skalėje)

1 (prasti) 2 (vidutiniški) 3 (geri) 4 (labai geri) 5 (puikūs)

4. Ar buvote apmokyta(-as) dirbti elektronine sistema? □ Taip

□ Ne

5. Kaip manote, ar tokie apmokymai reikalingi? □ Taip

34

3 dalis

Jūsų manymu taisytinos ir trūkstamos elektroninės sistemos funkcijos:

1. Elektroninė sistema veiktų sklandžiau ir būtų patogesnė naudotis, jeigu (galite pažymėti kelis

atsakymo variantus arba nežymėti nei vieno):

□ Būtų labiau susieta su kitomis elektroninėmis sistemomis (pvz.: SODRA, ESPBI IS) □ Reikėtų mažiau paspaudimų/patvirtinimų vienam veiksmui atlikti

□ Mažiau paciento duomenų reikėtų įvesti rankiniu būdu

2. Kokias jau esamas funkcijas ir kaip reikėtų patobulinti, kad Jūsų darbas palengvėtų? (įrašykite

savo pasiūlymus) ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ________________________________________________________________

3. Kokios papildomos elektroninės sistemos funkcijos palengvintų Jūsų darbą? (įrašykite savo