ŠEIMOS GYDYTOJŲ POŽIŪRIS Į DEPRESIJĄ, GEBĖJIMAS JĄ DIAGNOZUOTI IR GYDYTI

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

PSICHIATRIJOS KLINIKA

ŠEIMOS GYDYTOJŲ POŽIŪRIS Į DEPRESIJĄ, GEBĖJIMAS JĄ

DIAGNOZUOTI IR GYDYTI

Baigiamasis magistro mokslinis darbas

Autorius: Kasparas Sinkevičius Darbo vadovas: doc. dr. Benjaminas Burba

TURINYS

SANTRAUKA...4

SUMMARY...5

PADĖKA...6

INTERESŲ KONFLIKTAS...6

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS...6

SANTRUMPOS...7

SĄVOKOS...8

1. ĮVADAS...9

2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...10

3. LITERATŪROS APŽVALGA...11

3.1. Nepakankamai diagnozuojama ir gydoma depresija...11

3.2. Veiksniai lemiantys gydytojų gebėjimą atpažinti ir tinkamai gydyti depresiją...12

3.3. Redaguota požiūrio į depresiją anketa...12

4. TYRIMO METODIKA IR METODAI ...14

4.1. Tyrimo planavimas ir eiga...14

4.2. Tyrimo instrumentas...14

4.3. Statistinė duomenų analizė...15

5. REZULTATAI...16

5.1. Tiriamosios imties apibūdinimas...16

5.2. Šeimos gydytojų požiūrio į depresiją įvertinimas...16

5.3. Šeimos gydytojų žinių apie depresijos gydymą įvertinimas...18

5.4. Šeimos gydytojų sociodemografinių požymių bei profesinės praktikos veiksnių ryšio su jų požiūriu į depresiją nustatymas...19

5.5. Šeimos gydytojų sociodemografinių požymių bei profesinės praktikos veiksnių ryšio su jų žiniomis apie depresijos gydymą nustatymas...20

6. REZULTATŲ APTARIMAS...21

6.1. Šeimos gydytojų požiūris į depresiją...21

6.2. Šeimos gydytojų sociodemografinių požymių bei profesinės praktikos veiksnių sąsajos su jų požiūriu į depresiją...21

6.3. Šeimos gydytojų žinios apie depresijos gydymą bei sąsajos su jų sociodemografiniais požymiais bei profesinės praktikos veiksniais...22

7. IŠVADOS...23

SANTRAUKA

Autorius: Kasparas Sinkevičius

Pavadinimas: Šeimos gydytojų požiūris į depresiją, gebėjimas ją diagnozuoti ir gydyti

Tikslas: įvertinti įvairių veiksnių ryšį su šeimos gydytojų požiūriu bei gebėjimu diagnozuoti

ir gydyti depresiją.

Uždaviniai: 1) įvertinti šeimos gydytojų požiūrį į depresiją; 2) įvertinti šeimos gydytojų

žinias apie depresijos gydymą; 3) nustatyti šeimos gydytojų sociodemografinių požymių bei profesinės praktikos veiksnių ryšį su jų požiūriu į depresiją; 4) nustatyti šeimos gydytojų sociodemografinių požymių bei profesinės praktikos veiksnių ryšį su jų žiniomis apie depresijos gydymą.

Metodika: duomenys surinkti dalinant anketas šeimos gydytojams įvairiose konferencijose

bei internetu, paskelbus anketą šeimos gydytojams skirtuose tinklapiuose. Tyrime buvo naudojamos dvi anketos: 1) 2015- aisias metais M. Haddad ir kitų paskelbta Redaguota požiūrio į depresiją anketa (R-DAQ); 2) analizuojant mokslinę literatūrą sudaryta anketa apimanti pagrindinę informaciją apie šeimos gydytojų demografiją, darbo praktiką ir žinias depresijos diagnostikos bei gydymo srityje. Požymių tarp grupių palyginimui naudoti: Spearman koreliacijos koeficientas (r), Mann-Whitney U testas, chi-kvadrat (χ2) kriterijus.

Rezultatai: gauti R-DAQ faktorių balų vidurkiai (m±SN): 1-ojo (Profesinis pasitikėjimas

gydant sergančius depresija pacientus) 2,89±0,66; 2-ojo (Gydytojo požiūris į klaidingus teiginius apie depresiją) 3,40±0,51; 3-iojo (Gydytojo nuomonė apie depresijos paplitimą, diagnozavimą ir gydymą) 4,06±0,62. 70,8 proc. šeimos gydytojų pradėdami depresijos gydymą sertralinu skiria 50 mg dozę; 46,0 proc. per paskutinius 5-erius metus dalyvavo kvalifikacijos kėlimo kursuose depresijos tema. Gauti statistiškai reikšmingi koreliacijos koeficientai tarp: 1-ojo faktoriaus ir vieno paciento konsultacijai skiriamo laiko (r=0,412) bei išklausytų kvalifikacijos kėlimo kursų, susijusių su depresijos diagnostika ir/ar gydymu trukmės (r=0,305); 3-iojo faktoriaus ir darbo stažo (r=-0,343) bei depresija sergančių pacientų apsilankymų skaičiaus (r=0,450).

Išvados: 1) nustatytas silpnas šeimos gydytojų profesinis pasitikėjimas gydant sergančius

SUMMARY

Author: Kasparas Sinkevičius

Title: General practitioners’ attitudes towards depression, their ability to diagnose and treat it Aim: To evaluate how various factors are linked to general practitioners’ attitudes and their

ability to diagnose and treat depression.

Tasks: 1) to evaluate general practitioners’ attitudes towards depression; 2) to assess general

practitioners’ knowledge about treating depression; 3) to determine how general practitioners’ sociodemographic and professional practice factors are linked to their attitude towards depression; 4) to identify how general practitioners’ sociodemographic and professional practice factors are linked to their knowledge of treating depression.

Methodology: the data was collected from questionnaires which were given to general

practitioners during various conferences or they were published on websites for general practitioners. Two questionnaires were used for the research: 1) the revised Depression Attitude Questionnaire (R-DAQ) which was published in 2015 by M. Haddad et al.; 2 a questionnaire involving the main information about the demographics of general practitioners, work practice and knowledge about diagnosing and treating depression. To evaluate the factors between the groups Spearman correlation coefficient (r), Mann-Whitney U test, chi-square (χ2) criteria were used.

Results: average scores assessed from R-DAQ factors (m±SN): 1st 2,89±0,66; 2nd 3,40±0,51; 3rd 4,06±0,62. 70,8 percent of general practitioners start treating depression with sertraline prescribing a 50 mg dose; during the last 5 years 46,0 percent of general practitioners attended continual medical education (CME) courses about treating depression. Statistically significant correlation coefficients were obtained among: 1st factor and the duration of one patient’s appointment (r=0,412) as well as the duration of attended CME courses about diagnosing and/or treating depression (r=0,305); 3rd factor and the time spent working as a general practitioner (r=-0,343) as well as the number of appointments with patients with depression (r=0,450).

Conclusions: 1) it was assessed that general practitioners do not feel confident enough to treat

PADĖKA

Esu nuoširdžiai dėkingas doc. dr. Benjaminui Burbai už pagalbą, vertingus patarimus ir pastabas atliekant šį baigiamąjį medicinos magistro darbą.

INTERESŲ KONFLIKTAS

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

SANTRUMPOS

R-DAQ – Redaguota požiūrio į depresiją anketa (angl. Revised Depression Attitude Questionnaire); DAQ - Požiūrio į depresiją anketa (angl. Depression Attitude Questionnaire);

CME – kvalifikacijos kėlimosi kursai (angl. continual medical education); PSO – Pasaulio sveikatos organizacija;

pav – paveikslas; mėn – menesiai; val – valandos; proc – procentai; n – imties dydis; m – vidurkis; SN – standartinis nuokrypis;

r – Spearman koreliacijos koeficientas; χ2 – chi-kvadratas;

SĄVOKOS

1. ĮVADAS

Depresija – liga, galinti pasireiškti įvairiais simptomais: pablogėjusia nuotaika, sumažėjusiais interesais ir pasitenkinimu, sumažėjusia energija ar padidėjusiu nuovargiu, pablogėjusia dėmesio koncentracija, sumažėjusia saviverte ir pasitikėjimu savimi, kaltės ir bevertiškumo idėjomis, sutrikusiu miegu, pablogėjusiu apetitu, savęs žalojimo ar savižudybės mintimis ar veiksmais. Ši liga taip pat gali būti užmaskuota somatiniais simptomais, kas dar labiau apsunkiną ligos atpažinimą.

Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje skelbiama, kad depresija yra pasaulinė problema, nuo kurios kenčia 350 milijonų žmonių visoje planetoje [1]. Depresija sutrikdo asmens socialinę, darbinę bei buitinę veiklą ir pirmauja neįgalumo priežasčių sąraše [1]. Nors šiam afektiniam sutrikimui yra sukurtas efektyvus gydymas, tačiau daugiau nei pusė sergančiųjų jo negauna [2-5]. Didelę įtaką efektyvaus gydymo negavimui turi socialinė stigma apie psichikos sutrikimus, sveikatos priežiūros specialistų ir jų kompetencijos trūkumas bei šių specialistų asmeninės savybės ir požiūris į ligą [6-14]. Depresija turi būti diagnozuota ir pradėta gydyti šeimos gydytojų, būtent jų atidumui, požiūriui bei gebėjimui diagnozuoti ir gydyti šį susirgimą turi būti skirtas didžiausias dėmesys.

2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Įvertinti įvairių veiksnių ryšį su šeimos gydytojų požiūriu bei gebėjimu diagnozuoti ir gydyti depresiją.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti šeimos gydytojų požiūrį į depresiją.

2. Įvertinti šeimos gydytojų žinias apie depresijos gydymą.

3. Nustatyti šeimos gydytojų sociodemografinių požymių bei profesinės praktikos veiksnių ryšį su jų požiūriu į depresiją.

4. Nustatyti šeimos gydytojų sociodemografinių požymių bei profesinės praktikos veiksnių ryšį su jų žiniomis apie depresijos gydymą.

3. LITERATŪROS APŽVALGA

3.1. Nepakankamai diagnozuojama ir gydoma depresija

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, jog depresija gali būti gydoma efektyviai, tačiau tik mažiau nei pusė sergančiųjų pasaulyje, o kai kuriose šalyse mažiau nei 10 proc. sergančiųjų gauna tinkamą gydymą. To priežastis nėra tik resursų trūkumas, didelę įtaką efektyvaus gydymo negavimui turi socialinė stigma apie psichikos sutrikimus bei sveikatos priežiūros specialistų kompetencijos trūkumas [1].

Apie šio afektinio sutrikimo diagnozavimo ir gydymo problemą kalbama jau seniai – Lin ir kitų dar 1985-aisiais metais publikuotame straipsnyje nurodoma, kad net 56,0 proc. atvejų, kuomet depresija turėtų būti diagnozuojama, liga nėra nustatoma pirminiuose sveikatos priežiūros centruose [16]. Nepaisant atliktų tyrimų, PSO studijų [17] bei pritaikytų programų [18, 19] problema išlieka opi. Mitchell ir kiti atliko metaanalizę, į kurią buvo įtraukta 41 studija ir nustatė, jog šeimos gydytojai teisingai diagnozuoja depresiją tik 47,3 proc. atvejų [20]. Cepoiu ir kiti savo metaanalizėje, į kurią įtrauktos 36 studijos nurodo bendrą visų gydytojų, išskyrus psichiatrus, depresijos diagnozavimo jautrumą, kuris tesiekia 36,4 proc. [21]. Rait ir kiti išanalizavę vieną didžiausių Jungtinės Karalystės duomenų bazę The Health Improvement Network, susijusią su pirmine sveikatos priežiūra nustatė, jog šeimos gydytojai depresiją ar jos simptomus nustato 2-3 kartus rečiau lyginant su įvarių epidemiologinių studijų pateikiamu depresijos paplitimu [22].

Atskirose šalyse gydytojų sugebėjimas atpažinti depresiją skiriasi. Mitchell ir kiti į metaanalizę įtraukė 25 studijas, kuriose tirti pirminėje sveikatos priežiūroje dirbantys gydytojai ir palygino 5 valstybes. Didžiausias diagnostinis jautrumas nustatytas Italijoje 64,0 proc. ir Australijoje 59,1 proc. Nyderlanduose diagnostinis jautrumas siekė 52,5 proc., o žemiausias nustatytas Jungtinėje Karalystėje 45,6 proc. bei Jungtinėse Amerikos Valstijose 49,2 proc. [23]. Vokietijoje šis afektinis sutrikimas šeimos gydytojų diagnozuojamas 55,0 proc. sergančiųjų, nurodo Wittchen ir kiti [24]. Depresija nediagnozuojama įvairiose amžiaus ir etinėse grupėse bei socialiniuose sluoksniuose, įvairiomis gretutinėmis ligomis sergantiems bei netgi tiems, kurie kasdien prižiūrimi medicinos personalo [25-29].

centruose sudarė atitinkamai 44,5 proc. proc. ir 51,4 proc. visų pasveikusių vyrų ir moterų, nors šeimos gydytojai gydymą pradėjo tik 18,8 proc. vyrų ir 9,4 proc. moterų [30].

Licht-Strunk su bendraautoriais nurodo, kad net 60 – 77 proc. sergančiųjų depresija, kurių amžius viršija 55-erius metus išvis negauna jokio gydymo šiai ligai [3]. PSO atliktame tyrime, kuriame dalyvavo virš 50000 asmenų, nustatyta, jog gydymą atitinkantį minimalius standartus gavo 41,0 proc. iš visų gaunančių gydymą, tai lygu 16,5 proc. visų, kuriems jis reikalingas [4]. Simon su bendraautoriais į savo tyrimą įtraukę 6 miestus (Barceloną (Ispanija), Beer Ševą (Izraelis), Melburną (Australija), Porto Alegrę (Brazilija), Sankt Peterburgą (Rusija) ir Sietlą (Jungtinės Amerikos Valstijos)) ir nustatė, jog galimai efektyvų depresijos gydymą pirminėje sveikatos priežiūroje pacientai dažniausiai gavo Sietle 40 proc., o rečiausiai Sankt Peterburge - vos 1 proc. [5].

Net ir tuomet, kai šeimos gydytojas paskiria gydymą, ne visi pacientai jį gauna [2, 31]. Problemos apimtis dar didesnė, nes gydymą atitinkantį rekomendacijas ne visada užtikrina ne tik šeimos gydytojai, bet ir gydytojai psichiatrai [32].

3.2. Veiksniai lemiantys gydytojų gebėjimą atpažinti ir tinkamai gydyti depresiją

Skirtingi duomenys iš įvairių vietovių rodo, jog tam tikri veiksniai turi įtakos depresijos diagnozavimui ir tinkamam gydymui atskirose populiacijose bei jų viduje. Reikšmingais faktoriais gali būti paciento (pagalbos ieškojimas), gydytojo (asmeninės savybės, žinios bei požiūris) ir organizaciniai (resursų trūkumas) barjerai [6, 8]. Kai kuriose populiacijose stigma pasireiškia itin ryškiai – Gudžarato mieste, Indijoje net 18,0 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų mano, jog depresija yra Dievo bausmė, o 22,5 proc. jų mano, jog depresiją gali sukelti demonai. Depresiją ir savižudybę silpnumo išraiška laiko atitinkamai 67,4 proc. ir 60,6 proc. apklaustųjų [7].

Norint tinkamai diagnozuoti ir gydyti depresiją itin didelė reikšmė tenka gydytojo asmeninėms savybėms, jo žinioms bei požiūriui į šį afektinį susirgimą [9]. Gydytojo amžius, lytis, patirtis, laikas skiriamas pacientui, specialių klausimynų naudojimas, kvalifikacijos kėlimo kursai bei kiti žinių plėtimo ar atnaujinimo metodai lemia gydytojo gebėjimą atpažinti ir efektyviai gydyti depresija sergančius pacientus [9-14].

3.3. Redaguota požiūrio į depresiją anketa

Požiūrio į depresiją anketą (DAQ), kurią Botega ir kiti paskelbė 1992 metais [33]. Redaguota požiūrio į depresiją anketa – tai dvidešimt dviejų teiginių vertinimo skalė sudaryta iš trijų faktorių, skirtų įvertinti apklausiamųjų požiūrį į klaidingus teiginius apie depresiją, nuomonę apie depresijos paplitimą, diagnozavimą ir gydymą bei profesinį pasitikėjimą gydant sergančius depresija pacientus. Botega su bendraautoriais kurta DAQ geriausiai pritaikyta šeimos gydytojams, ypač dirbantiems Jungtinėje Karalystėje [34]. Norėdami pagerinti psichometrines anketos savybes ir pritaikyti ją prie kitų populiacijų bei padaryti tinkama ir kitoms medicinos personalo grupėms, Haddad ir kiti DAQ koregavo ir sukūrė R-DAQ [15].

Dėl anketos naujumo kolkas publikuota tik viena studija, į kurią Haddad su bendraautoriais įtraukė įvairių sričių gydytojus (išskyrus psichiatrus). Tyrimo, kuris atliktas Pakistane, duomenimis atitinkamai 8,6 proc. ir 13,0 proc. gydytojų mano, jog gydymas antidepresantais ir psichoterapija yra neefektyvūs depresijos gydyme, tačiau 67,2 proc. apklaustųjų mano, jog šį afektinis sutrikimą lemia valios trūkumas, o 42,9 proc. gydytojų tiki, jog depresija yra natūrali senėjimo dalis. 53,2 proc. apklaustųjų teigia, jog jaučiasi jaukiai dirbdami su depresija sergančiais pacientais [35].

4. TYRIMO METODIKA IR METODAI

4.1. Tyrimo planavimas ir eiga

Tyrimas ,,Šeimos gydytojų požiūris į depresiją, gebėjimas ją diagnozuoti ir gydyti“ suplanuotas atsižvelgiant į depresijos paplitimą ir padarinius bei suvokiant ligos diagnostikos ir gydymo problemos apimtį, nepakankant duomenų iš Lietuvoje atliktų tyrimų ir siekiant parengti praktines rekomendacijas. Tyrimui atlikti gautas LSMU bioetikos centro leidimas (2017–02–07, nr. BEC–MF–257). Anketavimo būdu buvo renkami duomenys iš dirbančių šeimos gydytojų, dalinant anketas įvairiose konferencijose bei internetu, paskelbus anketą šeimos gydytojams skirtuose tinklapiuose. Iš tyrimo dalyvių gautas raštiškas sutikimas dalyvauti tyrime, konfidencialumas užtikrintas koduojant klausimynus. Į tyrimą įtraukti tik Lietuvos Respublikoje dirbantys gydytojai. Tyrime buvo naudojamos dvi anketos: 1) 2015- aisias metais M. Haddad ir kitų paskelbta Redaguota požiūrio į depresiją anketa (Priedas nr. 1); 2) analizuojant mokslinę literatūrą sudaryta anketa apimanti pagrindinę informaciją apie šeimos gydytojų demografiją, darbo praktiką ir žinias depresijos diagnostikos bei gydymo srityje (Priedas nr. 2).

4.2. Tyrimo instrumentas

Redaguota požiūrio į depresiją anketa (angl. Depression Attitude Questionnaire) sudaryta iš 22 klausimų, kurie suskirstyti į tris gydytojų požiūrio į depresiją faktorius:

1. Profesinis pasitikėjimas gydant sergančius depresija pacientus (klausimai 1; 7; 8; 11; 15; 17; 19); 2. Gydytojo požiūris į klaidingus teiginius apie depresiją (klausimai 3; 4; 5; 6; 9; 12; 13; 18; 20; 21); 3. Gydytojo nuomonė apie depresijos paplitimą, diagnozavimą ir gydymą (klausimai 2; 10; 14; 16;

22).

Kiekvienas teiginys turi 5 atsakymų variantus, išreikštus balais pagal Likerto skalę nuo 1 iki 5. 1, 2, 7, 10, 11, 14, 15, 16, 17, 19 ir 22 teiginių atsakymų 1 balas reiškia “visiškai nesutinku”, 2 – “nesutinku”, 3 – “neturiu nuomonės”, 4 – “sutinku” ir 5 – “visiškai sutinku”. 3, 4, 5, 6, 8, 9, 12, 13, 18, 20 ir 21 teiginių atsakymų balai vertinti atvirkštine tvarka, kur 1 reiškia ““visiškai sutinku”, 2 – “sutinku”, 3 – “neturiu nuomonės”, 4 – “nesutinku” ir 5 – “visiškai nesutinku”. Respondentų požiūrio lygmuo nustatytas apskaičiavus balų vidutines reikšmes, kur aukštesni faktoriaus teiginių atsakymų vidutiniai balai reiškia stipresnį sutikimą ar nesutikimą. Kiekvieno teiginio atsakymas laikytas teisingu pasirinkimu, kuomet pasirinkti 4 ir 5 balai, neteisingu – jei pasirinkti 1, 2 ir 3 balai.

klausimyną, koreliacija ir įvertina, ar visi skalės klausimai pakankamai atspindi tiriamąjį dydį. Cronbacho alfa koeficientas didėja didinant klausimų, sudarančių klausimyną, skaičių. Cronbacho alfa koeficiento reikšmė gerai sudarytam klausimynui turėtų būti didesnė už 0,7 (kai kurių autorių teigimu – už 0,6) [37] (1 lentelė).

1 lentelė. Klausimyno vidinio patikimumo vertinimas

Faktoriai Teiginių skaičiusCronbach’s alpha koeficientas

Profesinis pasitikėjimas gydant sergančius depresija pacientus

7 0,714

Gydytojo požiūris į klaidingus teiginius apie depresiją

10 0,749

Gydytojo nuomonė apie depresijos paplitimą, diagnozavimą ir gydymą

5 0,674

Bendras 22 0,820

Papildomai analizuoti šeimos gydytojų sociodemografiniai požymiai ir profesinės praktikos veiksniai. Preparato (sertralino) charakteristikų santraukoje nurodoma, jog pradinė dozė depresijai gydyti yra 50 mg, todėl tyrime vertinta ar gydytojai pradėdami gydymą skiria šią dozę.

4.3. Statistinė duomenų analizė

Surinkti tyrimų duomenys suvesti į elektroninę duomenų bazę naudojant Microsoft Office Excel® 2010 programą. Duomenų analizei naudota SPSS 22.0.0.0 (angl. Statistical Package for Social

Sciences 22 for Windows) statistinė programa.

Požymių aprašymas. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti

taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Kiekybiniai duomenys pateikiami, kaip aritmetiniai vidurkiai (m) su standartiniu nuokrypiu (SN).

Požymių tarp grupių palyginimas. Dviejų nepriklausomų imčių ranginių kintamųjų

5. REZULTATAI

5.1. Tiriamosios imties apibūdinimas

Sociodemografiniai požymiai ir profesinės praktikos veiksniai pateikiami 2-oje lentelėje. Iš viso buvo apklausta 113 šeimos gydytojų, iš kurių 12 vyrų ir 101 moteris. Respondentai nurodo, jog per mėnesį vidutiniškai turi 6,55±5,1 depresija sergančių pacientų apsilankymus. Kvalifikacijos kėlimosi kursuose, susijusiuose su depresijos diagnozavimu ir gydymu, per paskutinius 5 – erius metus dalyvavo 46,0 proc. apklaustųjų.

2 lentelė. Sociodemografinės ir profesinės praktikos charakteristikos

Požymiai (m±SN)

Amžius, metai 42,50±10,9

Darbo stažas, metai 12,57±5,2

Depresija sergančių pacientų apsilankymų skaičius per mėn.

6,55±5,1 Laikas, skirtas paciento konsultacijai, min. 16,1±5,9 Išklausytų kvalifikacijos kėlimo kursų trukmė, val. 6,32±4,8

5.2 Šeimos gydytojų požiūrio į depresiją įvertinimas

2,89 3,40 4,06 1 2 3 4 5

Profesinis pasitikėjimas gydant sergančius depresija pacientus

Gydytojo požiūris į klaidingus teiginius apie depresiją

Gydytojo nuomonė apie depresijos paplitimą, diagnozavimą ir gydymą B a la i

Požiūrio į depresiją faktoriai

1 pav. Tyrimo dalyvių požiūrio į depresiją faktorių vertinimas (m±SN)

Detalūs redaguotos požiūrio į depresiją anketos atsakymai pateikiami 3-ioje lentelėje. 68,1 proc. apklaustų šeimos gydytojų nurodo, jog jų profesija yra tinkama padėti depresija sergantiems pacientams, tačiau tik 29,2 proc. apklaustųjų pasitiki savimi vertindami depresija sergančių pacientų savižudybės riziką. Net 84,1 proc. šeimos gydytojų neturi nuomonės arba sutinka su teiginiu, jog jiems priimtiniau gydyti fizines nei psichikos ligas tokias kaip depresija.

Įvairiais klaidingais teiginiais apie depresiją tiki ar neturi nuomonės nuo 36,3 proc. iki 65,5 proc. apklaustųjų. Atitinkamai net 46,0 proc. ir 42,5 proc. respondentų neturi nuomonės ar mano, jog depresija yra įprastinė pauglystės ar senėjimo dalis.

Daugiausiai teisingų atsakymų užfiksuota atsakant į teiginius, jog „bet kas gali susirgti depresija“ bei „depresijos atpažinimas ir gydymas dažnai yra svarbi kitų sveikatos sutrikimų gydymo dalis“ (atitinkamai 88,5 proc. ir 85,8 proc.).

3 lentelė. Tyrimo dalyvių požiūrį į depresiją atspindinčių teiginių atsakymų pasiskirstymas

Faktoriai Teisingi atsakymai

(n (proc.)) m SN Profesinis pasitikėjimas gydant sergančius depresija pacientus

Aš jaukiai jaučiuosi spręsdamas depresija sergančių poreikius 42 (37,2) 2,93 1,4 Aš pasitikiu savimi diagnozuodamas pacientams depresiją 54 (47,8) 3,12 1,5 Man priimtiniau gydyti fizines nei psichikos ligas

tokias kaip depresija*

18 (15,9) 2,00 1,2

Mano profesija yra tinkama padėti depresija sergantiems pacientams

77 (68,1) 3,79 1,4

Man suteikta pakankamai profesinių žinių, kad galėčiau padėti depresija sergantiems pacientams

39 (34,5) 2,91 1,4

Laiko leidimas rūpinantis depresija sergančiais pacientais teikia pasitenkinimą

24 (21,2) 2,74 1,2

Gydytojo požiūris į klaidingus teiginius apie depresiją *

Depresija sergančių asmenų atveju psichoterapija paprastai būna neveiksminga

61 (54,0) 3,51 1,2

Depresija sergančių asmenų atveju antidepresantų terapija paprastai būna neveiksminga

72 (63,7) 3,74 1,2

Viena iš pagrindinių depresijos priežasčių yra savitvardos ir valios trūkumas

57 (50,4) 3,52 1,2

Depresijos gydymas liūdesį paverčia medicinine būkle 42 (37,2) 2,92 1,4 Susirgimas depresija yra įprastinė senėjimo dalis 65 (57,5) 3,67 1,2 Susirgimas depresija yra būdas, kuriuo neištvermingi

žmonės sprendžia gyvenimo sunkumus

60 (53,1) 3,48 1,3

Jeigu žmogus nusprendžia nusižudyti, niekas negali jo sustabdyti

67 (59,3) 3,73 1.1

Depresija atspindi atsaką, kuris nėra linkęs kisti 39 (34,5) 2,81 1,4 Susirgimas depresija yra įprastinė paauglystės dalis 61 (54,0) 3,47 1,1 Depresija sergantiems pacientams, kuriems nepadeda

pradinis gydymas, galima pasiūlyti labai nedaug

49 (43,4) 3,11 1,3

Gydytojo nuomonė apie depresijos paplitimą, diagnozavimą ir gydymą

Depresija yra tokia pati liga kaip ir kitos (pvz. astma) 85 (77,9) 4,01 1,2 Visi profesionalūs medikai turėtų sugebėti atpažinti ir gydyti

depresiją

88 (77,9) 3,97 1,1

Depresija sergantiems žmonėms reikalinga pagalba, kuri yra panaši į teikiamą kitų medicininių būklių

80 (70,8) 3,77 1,2

Depresijos atpažinimas ir gydymas dažnai yra svarbi kitų sveikatos sutrikimų gydymo dalis

97 (85,8) 4,28 0,9

Bet kas gali susirgti depresija 100 (88,5) 4,26 0,9

*- reversuoti atsakymai

5.3 Šeimos gydytojų žinių apie depresijos gydymą įvertinimas

Depresiją patys diagnozuoja 85 proc. apklaustų šeimos gydytojų, kiti 15 proc. įtardami depresiją pacientus siunčia gydytojo psichiatro konsultacijai. Respondentai nurodo, jog per mėnesį vidutiniškai diagnozuoja 2,96±1,6 naujus depresijos atvejus.

46,0 proc. respondentų nurodė, jog per paskutinius 5-erius metus dalyvavo kvalifikacijos kėlimo kursuose, susijusiuose su depresijos diagnozavimu ir/ar gydymu. Vidutinė visų apklaustųjų išklausytų kvalifikacijos kėlimo kursų trukmė 6,32±4,8 valandos.

5.4. Šeimos gydytojų sociodemografinių požymių bei profesinės praktikos veiksnių ryšio su jų požiūriu į depresiją nustatymas

Tyrimo metu buvo vertintos sąsajos tarp šeimos gydytojų požiūrio į depresiją bei jų sociodemografinių požymių bei profesinės praktikos veiksnių. Gauti rezultatai parodė, kad šeimos gydytojai, vieno paciento konsultacijai skiriantys daugiau laiko bei dalyvavę ilgesnės trukmės kvalifikacijos kėlimo kursuose, susijusiuose su depresijos diagnostika ir/ar gydymu, turi daugiau profesinio pasitikėjimo gydant depresija sergančius pacientus - nustatyti vidutinio stiprumo teigiami statistiškai reikšmingi koreliacijos koeficientai (atitinkamai r=0,412, p<0,05 bei r=0,305, p<0,05). Tarp gydytojų darbo stažo ir jų požiūrio į depresijos paplitimą, atpažinimą ir gydymą gautas vidutinio stiprumo neigiamas statistiškai reikšmingas koreliacijos koeficientas (r=-0,343, p<0,05). Tai reiškia, kad respondentai, trumpiau dirbantys šeimos gydytojo pareigose, dažniau mano, kad depresija yra tokia pati liga, kaip ir kitos ir kad visi medikai turi gebėti gydyti depresiją ir teikti pagalbą, kaip ir kitų medicininių būklių atvejais ir pan. Taip pat su šiais teiginiais statistiškai reikšmingai dažniau (p<0,05) sutiko apklaustos moterys 4,11±0,60 (m±SN) nei vyrai 3,65±0,70 (m±SN). Be to, ši nuomonė dažnesnė tarp šeimos gydytojų, per mėnesį priimančių daugiau depresija sergančių pacientų – gautas vidutinio stiprumo teigiamas statistiškai reikšmingas koreliacijos koeficientas (r=0,450, p<0,05). Tarp kitų požiūrio į depresiją faktorių ir šeimos gydytojų sociodemografinių požymių bei profesinės praktikos veiksnių nebuvo nustatyta (p>0,05)(4 lentelė).

4 lentelė. Tyrimo dalyvių požiūrio į depresiją ir jų sociodemografinių požymių bei profesinės praktikos veiksnių sąsajos (Spearman koreliacija (r))

Sociodemografiniai ir profesinės

veiklos požymiai

Požiūrio į depresiją faktoriai, r (p)

Profesinis pasitikėjimas gydant sergančius depresija pacientus Gydytojo požiūris į klaidingus teiginius apie depresiją Gydytojo nuomonė apie depresijos paplitimą, diagnozavimą ir gydymą Amžius -0,099 (0,297) -0,005 (0,958) -0,110 (0,248) Darbo stažas -0,120 (0,207) -0,030 (0,751) -0,343 (0,030)

Depresija sergančių pac. apsilankymų skaičius 0,075 (0,432) 0,003 (0,971) 0,450 (0,008) Paciento konsultacijai skirtas laikas 0,187 (0,047) -0,123 (0,194) 0,057 (0,548) Išklausytų kvalifikacijos

kėlimo kursų trukmė

5.5 Šeimos gydytojų sociodemografinių požymių bei profesinės praktikos veiksnių ryšio su jų žiniomis apie depresijos gydymą nustatymas

Gydytojai, kurie naudoja specialiuosius klausimynus, skirtus pacientų emocinei būklei ir depresijos gydymo efektyvumui vertinti, statistiškai reikšmingai dažniau pradėdami depresijos gydymą sertralinu skiria 50 mg dozę nei kitas dozes. Ši apklaustųjų grupė atitinkamai elgiasi 84,4 proc. situacijų, lyginant su gydytojais, kurie nenaudoja specialiųjų klausimynų – 58,8 proc. (2 pav.).

Jokių kitų statistiškai reikšmingų skirtumų vertinant sociodemografinius požymius bei profesinės praktikos veiksnius skiriant pradinį gydymą sertralinu nenustatyta (p>0,05).

Šeimos gydytojai, per mėnesį turintys daugiau apsilankymų (pacientų sergančių depresija), dažniau diagnozuoja naujus depresijos atvejus – gautas vidutinio stiprumo teigiamas statistiškai reikšmingas koreliacijos koeficientas (r=0,333, p<0,05).

*- p=0,006, palyginus su skiriančiais 50 mg sertralino

6. REZULTATŲ APTARIMAS

6.1. Šeimos gydytojų požiūris į depresiją

Jaukiai spręsdami depresija sergančių pacientų poreikius jaučiasi 37,2 proc. apklaustųjų. Įvairiose šalyse šeimos gydytojai su šiuo teiginiu sutiko: 55,2 proc. Prancūzijoje ir Italijoje [36], 63,1 proc. Jungtinėje Karalystėje [36] bei 88,4 proc. Ispanijoje [38]. Tačiau nei vienas iš Japonijoje apklaustų gydytojų nesutiko su šiuo teiginiu [39].

Net 42,5 proc. respondentų neturi nuomonės ar mano, jog depresija yra įprastinė senėjimo dalis, lyginant su Ispanijoje [38] apklaustais šeimos gydytojais – 19,6 proc. bei Japonijoje [39] (į tyrimą įtraukti ne vien tik šeimos gydytojai) – 50,3 proc. Su šiuo teiginiu sutinka 25,4 proc. apklaustųjų Italijoje ir Prancūzijoje [36].

Vertinant apibendrintai, pagal požiūrio lygmenį (nustatytą apskaičiavus balų vidutines reikšmes) faktoriuose, šiame tyrime gauti rezultatai rodo prastą šeimos gydytojų profesinį pasitikėjimą gydant sergančius depresija pacientus 2,89±0,66 (m±SN). Visgi, stebima gan stipri teigiama gydytojų nuomonė apie depresijos paplitimą, diagnozavimą ir gydymą 4,06±0,62 (m±SN), tačiau klaidingi įsitikinimai 3,40±0,51 (m±SN) apie šį psichikos sutrikimą dažni ir šeimos gydytojų tarpe. Haddad ir bendraautorių [15] tyrime, kuriame didžiąją apklaustųjų dalį sudaro slaugytojos, pateikti atitinkami duomenys: 3,63±0,9 (m±SN) ; 4,29±0,50 (m±SN) ; 4,09±0,48 (m±SN), rodo kurkas mažesnę stigmatizaciją ir stipresnį profesinį pasitikėjimą.

6.2. Šeimos gydytojų sociodemografinių požymių bei profesinės praktikos veiksnių sąsajos su jų požiūriu į depresiją

6.3. Šeimos gydytojų žinios apie depresijos gydymą bei sąsajos su jų sociodemografiniais požymiais bei profesinės praktikos veiksniais

.

46,0 proc. respondentų nurodė, jog per paskutinius 5-erius metus dalyvavo kvalifikacijos kėlimo kursuose, susijusiuose su depresijos diagnozavimu ir gydymu. Literatūroje pateikiami atitinkami duomenys svyruoja tarp 34,0 proc. ir 47,4 proc. [41,43].

7. IŠVADOS

1. Nustatytas silpnas šeimos gydytojų profesinis pasitikėjimas gydant sergančius depresija pacientus; dažni klaidingi įsitikinimai apie šį psichikos sutrikimą; vyraujanti teigiama nuomonė apie depresijos paplitimą, diagnozavimą ir gydymą.

2. Nustatyta, jog 70,8 proc. šeimos gydytojų, pradėdami depresijos gydymą sertralinu, skiria pradinę dozę, kuri atitinka rekomendacijas.

3. Nustatyta korealiacija tarp ilgesnės paciento konsultacijos trukmės, didesnio depresija sergančių pacientų apsilankymų skaičiaus, trumpesnio darbo stažo, ilgesnės išklausytų kvalifikacijos kėlimo kursų trukmės ir teisingo požiūrio į depresiją.

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

8. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. World Health Organization [Internet]. Geneve, Switzerland: WHO: 2017. Depression. Fact sheet No. 369. 2017 Feb [cited 2017 Nov 15]; [Media centre]. Available from: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs369/en/

2. Bunevičius R. Nerimo ir depresijos dažnis terapinėje apylinkėje. Medicina. 1991;1(27):14-18. 3. Licht-Strunk E, Van Marwijk HW, Hoekstra T, Twisk JW, De Haan M, Beekman AT. Outcome

of depression in later life in primary care: longitudinal cohort study with three years' follow-up. BMJ. 2009 Feb;2(338):a3079.

4. Thornicroft G, Chatterji S, Evans-Lacko S, Gruber M, Sampson N, Aguilar-Gaxiola S et al. Undertreatment of people with major depressive disorder in 21 countries. Br J Psychiatry. 2017 Feb;210(2):119-124.

5. Simon GE, Fleck M, Lucas R, Bushnell DM; LIDO Group. Prevalence and predictors of depression treatment in an international primary care study. Am J Psychiatry. 2004 Sep;161(9):1626-34.

6. Liu SI, Lu RB, Lee MB. Non-psychiatric physicians' knowledge, attitudes and behavior toward depression. J Formos Med Assoc. 2008 Dec;107(12):921-31.

7. Almanzar S, Shah N, Vithalani S, Shah S, Squires J, Appasani R et al. Knowledge of and attitudes toward clinical depression among health providers in Gujarat, India. Ann Glob Health. 2014 Mar-Apr;80(2):89-95.

8. Dumesnil H, Cortaredona S, Verdoux H, Sebbah R, Paraponaris A, Verger P. General practitioners' choices and their determinants when starting treatment for major depression: a cross sectional, randomized case-vignette survey. PLoS One. 2012;7(12):e52429.

9. Saduyu A, Özmen E, Aker T, Ögel K, Tamar D, Boratav C et al. Knowledge And Attitudes Of General Practitioners About Depression. Yen Symp J. 2008 Sept;46:206-214.

10. Mitchell AJ, Rao S, Vaze A. Do primary care physicians have particular difficulty identifying late-life depression? A meta-analysis stratified by age. Psychother Psychosom. 2010;79(5):285-94.

11. Schumann I, Schneider A, Kantert C, Löwe B, Linde K. Physicians' attitudes, diagnostic process and barriers regarding depression diagnosis in primary care: a systematic review of qualitative studies. Fam Pract. 2012 Jun;29(3):255-63.

13. Barley EA, Murray J, Walters P, Tylee A. Managing depression in primary care: A meta-synthesis of qualitative and quantitative research from the UK to identify barriers and facilitators. BMC Fam Pract. 2011 Jun;12:47.

14. Stuber JP, Rocha A, Christian A, Link BG. Conceptions of mental illness: attitudes of mental health professionals and the general public. Psychiatr Serv. 2014 Apr;65(4):490-7.

15. Haddad M, Menchetti M, McKeown E, Tylee A, Mann A. The development and psychometric properties of a measure of clinicians' attitudes to depression: the revised Depression Attitude Questionnaire (R-DAQ). BMC Psychiatry. 2015 Feb;15:7.

16. Lin EH, Ihle LJ, Tazuma L. Depression among Vietnamese refugees in a primary care clinic. Am J Med. 1985 Jan;78(1):41-4.

17. Simon GE, Goldberg D, Tiemens BG, Ustun TB. Outcomes of recognized and unrecognized depression in an international primary care study. Gen Hosp Psychiatry. 1999 Mar-Apr;21(2):97-105.

18. World Health Organization [Internet]. Geneve, Switzerland: WHO: 2009-2017. WHO Mental Health Gap Action Programme. 2009-2017 [cited 2017 Nov 17]; [Programmes]. Available from: http://www.who.int/mental_health/mhgap/en/

19. Muntianas V. Psichikos sveikatos strategija. Vilnius (LT). Lietuvos Respublikos Seimas. 2007. 12 p. Nutarimo Nr. X-1070.

20. Mitchell AJ, Vaze A, Rao S. Clinical diagnosis of depression in primary care: a meta-analysis. Lancet. 2009 Aug;374(9690):609-19.

21. Cepoiu M, McCusker J, Cole MG, Sewitch M, Belzile E, Ciampi A. Recognition of depression by non-psychiatric physicians--a systematic literature review and meta-analysis. J Gen Intern Med. 2008 Jan;23(1):25-36.

22. Rait G, Walters K, Griffin M, Buszewicz M, Petersen I, Nazareth I. Recent trends in the incidence of recorded depression in primary care. Br J Psychiatry. 2009 Dec;195(6):520-4. 23. Mitchell AJ, Rao S, Vaze A. International comparison of clinicians' ability to identify

depression in primary care: meta-analysis and meta-regression of predictors. Br J Gen Pract. 2011 Feb;61(583):e72-80.

24. Wittchen HU, Pittrow D. Prevalence, recognition and management of depression in primary care in Germany: the Depression 2000 study. Hum Psychopharmacol. 2002 Jun;17(1):1-11. 25. Morichi V, Dell'Aquila G, Trotta F, Belluigi A, Lattanzio F, Cherubini A. Diagnosing and

treating depression in older and oldest old. Curr Pharm Des. 2015;21(13):1690-8.

27. Volicer L, Frijters DHM, Van der Steen JT. Underdiagnosis and undertreatment of depression in nursing home residents. Eur Geriatr Med. 2011 Dec;2(6):332-337.

28. Ibrahim AW, Jidda MS, Wakil MA, Rabbebe IB, Omeiza AB, Yusuph H et al. Prevalence, Correlates and Under-Diagnosis of Clinical Depression among Adults on Highly Active Antiretroviral Therapy in a Tertiary Health Institution in Northeastern Nigeria. J Public Health Afr. 2014 Nov;5(2):342.

29. Roh MS, Jeon HJ, Kim H, Cho HJ, Han SK, Hahm BJ. Factors influencing treatment for depression among medical students: a nationwide sample in South Korea. Med Educ. 2009 Feb;43(2):133-9.

30. Žilinskas KM. Depresinės nuotaikos ir depresijos diagnostika bendrosios praktikos gydytojo darbe. Daktaro disertacija. Kaunas. 2003.

31. Boffin N, Bossuyt N, Vanthomme K, Van Audenhove C, Van Casteren V. Short-term follow-up of patients diagnosed by their GP with mild depression or first-time moderate depression. Results of a 1-year nationwide surveillance study. Fam Pract. 2012 Dec;29(6):688-95.

32. Lecrubier Y, Bahk WM, De Matos J, Briley M. The management of depression: An international naturalistic survey. Int J Psychiatry Clin Pract. 2008;12(4):285-91.

33. Botega N, Mann A, Blizard R, Wilkinson G. General practitioners and depression - first use of the depression attitude questionnaire. Int J Meth Psych Res. 1992;2:169–80.

34. Haddad M, Menchetti M, Walters P, Norton J, Tylee A, Mann A. Clinicians' attitudes to depression in Europe: a pooled analysis of Depression Attitude Questionnaire findings. Fam Pract. 2012 Apr;29(2):121-30.

35. Haddad M, Waqas A, Qayyum W, Shams M, Malik S. The attitudes and beliefs of Pakistani medical practitioners about depression: a cross-sectional study in Lahore using the Revised Depression Attitude Questionnaire (R-DAQ). BMC Psychiatry. 2016 Oct;16(1):349.

36. Haddad M, Menchetti M, Walters P, Norton J, Tylee A, Mann A. Clinicians' attitudes to depression in Europe: a pooled analysis of Depression Attitude Questionnaire findings. Fam Pract. 2012 Apr;29(2):121-30.

37. Pukėnas K. Lietuvos sporto universitetas [Internet]. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija.

2009. 93 p. Available from:

http://www.lsu.lt/sites/default/files/dokuumentai/studentams/norminiai_dokumentai/paskaitos/k okyipyr_biniu_duomenu_analize_SPSS_programa.pdf

39. Ohtsuki T, Kodaka M, Sakai R, Ishikura F, Watanabe Y, Mann A et al. Attitudes toward depression among Japanese non-psychiatric medical doctors: a cross-sectional study. BMC Res Notes. 2012 Aug;5:441.

40. Sighinolfi C, Norcini Pala A, Casini F, Haddad M, Berardi D, Menchetti M. Adaptation and psychometric evaluation of the Italian version of the depression attitude questionnaire (DAQ). Epidemiol Psychiatr Sci. 2013 Mar;22(1):93-100.

41. Richards JC, Ryan P, McCabe MP, Groom G, Hickie IB. Barriers to the effective management of depression in general practice. Aust N Z J Psychiatry. 2004 Oct;38(10):795-803.

42. Adewuya AO, Adewumi T, Ola B, Abosede O, Oyeneyin A, Fasawe A et al. Primary health care workers' knowledge and attitudes towards depression and its management in the MeHPric-P project, Lagos, Nigeria. Gen Hosp MeHPric-Psychiatry. 2017 Jul;47:1-6.

9. PRIEDAI

Priedas Nr. 1 Redaguota požiūrio į depresiją anketa. Perskaitykite teiginį ir

pažymėkite/spragtelėkite langelį, kuris geriausiai atspindi jūsų nuomonę

Visiškai nesutinku

Nesutinku Nei sutinku nei nesutinku

Sutinku Visiškai sutinku 1 Aš jaukiai jaučiuosi spręsdamas depresija

sergančių pacientų poreikius

2 Depresija yra tokia pati liga kaip ir kitos (pvz. astma ar diabetas)

3 Depresija sergančių asmenų atveju psichoterapija paprastai būna neveiksminga 4 Depresija sergančių asmenų atveju

antidepresantų terapija paprastai būna neveiksminga

5 Viena iš pagrindinių depresijos priežasčių yra savitvardos ir valios trūkumas

6 Depresijos gydymas liūdesį paverčia medicinine būkle

7 Aš pasitikiu savimi diagnozuodamas pacientams depresiją

8 Man priimtiniau gydyti fizines nei psichikos ligas tokias kaip depresija.

9 Susirgimas depresija yra įprastinė senėjimo dalis

10 Visi profesionalūs medikai turėtų sugebėti atpažinti ir gydyti depresiją

11 Mano profesija yra tinkama padėti depresija sergantiems pacientams

12 Susirgimas depresija yra būdas, kuriuo neištvermingi žmonės sprendžia gyvenimo sunkumus

13 Jeigu žmogus nusprendžia atimti sau gyvybę, niekas negali jo sustabdyti

14 Depresija sergantiems žmonėms reikalinga pagalba, kuri yra panaši į teikiamą kitų medicininių būklių, pvz. diabeto, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ar artrito, atveju 15 Man suteikta pakankamai profesinių žinių,kad

galėčiau padėti depresija sergantiems pacientams

16 Depresijos atpažinimas ir gydymas dažnai yra svarbi kitų sveikatos sutrikimų gydymo dalis 17 Aš pasitikiu savimi vertindamas depresija

sergančių pacientų savižudybės riziką

18 Depresija atspindi atsaką, kuris nėra linkęs kisti

20 Susirgimas depresija yra įprastinė paauglystės dalis

21 Depresija sergantiems pacientams, kuriems nepadeda pradinis gydymas, galima pasiūlyti labai nedaug

Priedas nr. 2 Sociodemografinių požymių ir profesinės praktikos veiksnių anketa. 1. Nurodykite savo amžių.

2. Nurodykite savo lytį. Vyras

Moteris

3. Kiek metų dirbate šeimos gydytoju?

4. Kiek vidutiniškai skiriate laiko pacientui apsilankymo metu?

5. Kada paskutinį kartą dalyvavote

kvalifikacijos kėlimo kursuose, susijusiuose su depresijos diagnostika ir/ar gydymu?

6. Kiek valandų šių kursų (susijusių su

depresijos diagnostika ir/ar gydymu) išklausėte per paskutinius 5 metus?

7. Ar kitais būdais atnaujinote savo žinias apie depresijos gydymą ir/ar diagnostiką?

Ne

Taip Nurodykite:

8. Ar naudojate specialius klausimynus pacientų emociniai būklei ir/ar depresijos gydymo veiksmingumui vertinti?

Ne

Taip Nurodykite:

9. Kiek naujų depresinių susirgimų diagnozuojate per mėnesį?

10. Kiek apsilankymų (pacientų sergančių depreseija) turite per mėnesį?

11. Kokia sertralino doze pradedate gydyti pacientą, nustačius vidutinio sunkumo depresijos epizodą?

12. Kiek laiko praėjus nuo medikamentinio gydymo pradžios ir nesant poveikio: didinate medikamento dozę?