• Non ci sono risultati.

Virškinamojo trakto nematodų kontrolė Lietuvos avių ūkiuose Control of gastrointestinal nematodes in Lithuanian sheep farms

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "Virškinamojo trakto nematodų kontrolė Lietuvos avių ūkiuose Control of gastrointestinal nematodes in Lithuanian sheep farms"

Copied!
50
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Ema Platužaitė

Virškinamojo trakto nematodų kontrolė Lietuvos avių

ūkiuose

Control of gastrointestinal nematodes in Lithuanian sheep

farms

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Alvydas Malakauskas

(2)

2 DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Virškinamojo trakto nematodų kontrolė Lietuvos avių ūkiuose“:

1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Ema Platužaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

Aivita Gegevičiūtė

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui

Prof. dr. Alvydas Malakauskas

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

Prof. habil. dr. Saulius Petkevičius

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai:

__________________________________________________________________________ ________Jurgita Autukaitė ___________________________________________________

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

3

TURINYS

SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

1.1. Avininkystės situacija Lietuvoje ir pasaulyje ... 10

1.2. Virškinamojo trakto apvaliųjų kirmėlių epidemiologija ... 13

1.3. Avių užsikrėtimo virškinamojo trakto helmintais diagnozavimo galimybės ... 15

Kiaušinėlių skaičiaus grame išmatų (KSG) nustatymas ... 15

1.4. Užsikrėtusių VT nematodais avių klinikinė išraiška ... 17

Viduriavimas ... 17

Svorio netekimas ... 17

Hipoproteinemija ... 18

FAMACHA panaudojimas avių hemonchozės nustatymui ... 18

1.5. Užsikrėtimo virškinamojo trakto nematodais gydymo ir profilaktikos priemonės . 19 Dehelmintizacija naudojant medikamentus ... 19

Antihelmintiniai vaistai ... 21

Įvežtinių avių karantininis gydymas ... 21

Rotacinė ganymo sistema ... 21

Ganymo strategijos ... 22

1.6. Alternatyvios virškinamojo trakto parazitų kontrolės priemonės ... 23

Pašarų papildai... 23

Bioaktyvių augalų panaudojimas ganyklose ... 23

Nematofaginiai grybai ... 24

Atsparių avių veislių auginimas ... 24

(4)

4

2.1. Tyrimo objektas ir duomenų analizės metodai ... 25

2.2. Žodinė ūkininkų apklausa ... 26

2.3. Mėginių atrinkimas tyrimams ... 26

2.4. Kiaušinėlių skaičiaus išmatose tyrimas modifikuotu Makmasterio metodu... 27

(5)

5 VIRŠKINAMOJO TRAKTO NEMATODŲ KONTROLĖ LIETUVOS AVIŲ

ŪKIUOSE

Ema Platužaitė

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos fakulteto, Veterinarinės patobiologijos katedroje. Darbo vadovas - prof. dr. Alvydas Malakauskas. Darbo apimtis: 50 puslapių, 11 lentelių, 18 paveikslėlių. Naudota 60 literatūros šaltinių.

Darbo tikslas: išanalizuoti 3 avininkystės ūkiuose taikomas užsikrėtimo virškinamojo trakto nematodais kontrolės priemones.

Tyrimo metodika ir rezultatai: Tyrimo metu buvo išanalizuoti duomenys apie virškinamojo trakto nematodų kontrolės metodus trijuose Lietuvos ūkiuose 2020 metais. Buvo atlikta žodinė ūkininkų apklausa, kelis kartus per 2020 metus renkami išmatų mėginiai ir atliekami koprologiniai tyrimai, atliekami avių gydymai ir tiriamas jų efektyvumas. Iš viso ištirti 306 mėginiai: pirmame ūkyje n=78, antrame – n=112 ir trečiame ūkyje n=116. Visuose ūkiuose taikoma avių dehelmintizacija vieną kartą metuose, dviejuose ūkiuose kas metai atliekami išmatų tyrimai (66,66 proc). Ūkiuose taikoma rotacinė ganymo strategija, tačiau ne helmintų kontrolei užtikrinti. Ištyrus išmatų mėginius visuose ūkiuose aptikti Strongyloides, Strongylates genčių nematodų. Didžiausias užsikrėtimas virškinamojo trakto nematodais aptiktas trečiame ūkyje ėriavedžių grupėje (vid. 5496,19±5259). Visuose ūkiuose buvo atlikti avių gydymai levamizolio hidrochlorido (LVM) preparatu. Po gydymo pirmame ūkyje užsikrėtimas VT nematodais sumažėjo 13,1 karto; antrame ūkyje po gydymo avių užsikrėtimas sumažėjo 3,5 karto. Trečiame ūkyje po atlikto gydymo užsikrėtimas VT nematodais sumažėjo 17,4 karto. Pasirinktas gydymui vaistas buvo efektyvus visuose ūkiuose. Ūkiai neturėjo paruoštų helmintų kontrolės programų, todėl kai kuriuose ši problema buvo ypač aktuali. Veterinarijos gydytojai turėtų skirti daugiau dėmesio šiai problemai.

(6)

6 CONTROL OF GASTROINTESTINAL NEMATODES IN LITHUANIAN SHEEP

FARMS

Ema Platužaitė

Master Thesis

SUMMARY

Master Thesis has been done in Lithuania‘s University of Health Scienses, Veterinary faculty, Department of veterinary pathobiology. The tutor – prof. doc. Alvydas Malakauskas. Total amount of this study: 50 pages, 11 tables, 18 pictures. 60 literature sources were used.

The aim of the research: Analysis of the control means of gastrointestinal nematode infections in 3 sheep farms.

Methods and results of the research: There were analysed collected data about gastrointestinal nematodes control methods used in 3 Lithuanian sheep farms during the grazing season in 2020. Some information was collected during verbal survey. A few times during grazing season were collected faecal samples from each farm and laboratory faecal egg count tests were performed. During the research in total 306 samples of faeces were analysed: from first farm - n=78, from second - n=112 and from third - n=116. In all farms treatment of gastrointestinal nematodes were caried one time yearly, in two farms gastrointestinal parasite diagnosis were performed each year (66,66 percent). The rotational grazing strategy was used in all farms, but for the easy of grazing not the control of parasites. During analysis of fecal samples, there were found sheep infection with Strongyloides,

Strongylates nematode genus in all farms. The bigest FEC was found in group of ewes from third

farm (av. 5496,19±5259). In all farms sheep anthelmintic treatment with levomisole hydrochloride (LVM) were performed. After treatment in first farm FEC decreased 13,1 times, in second farm FEC decreased 3,5 times, in third farm FEC decreased 17,4 times. According to sample tests treatment was effective. All farms do not prepare parasite control programmes what explains acute parasitic problems in some farms. Veterinary practitioners should pay more attention to this problem.

(7)

7

SANTRUMPOS

˚C – laipsniai Celsijaus; cm – centimetrai; d. – diena;

FAMACHA© – selektyvi hemonchozės diagnozavimo sistema; FEC – faecal egg count (kiaušinėlių skaičius);

FECRT – Faecal egg count reduction test (kiaušinėlių skaičiaus išmatose mažėjimo testas); g – gramai;

kg – kilogramai;

kiauš./d. – kiaušinėlių per dieną; KMI – kūno masės indeksas; KSG – kiaušinėlių skaičius grame; L1 – pirmos stadijos lerva;

L2 – antros stadijos lerva; L3 – trečios stadijos lerva; L4 – ketvirtos stadijos lerva; m. – metai; mėn. – mėnuo; mg – miligramai; nr. – numeris; pav. – paveikslėlis; proc. – procentai; sav. – savaitė; vid. – vidurkis; VT – virškinamojo trakto;

(8)

8

ĮVADAS

Pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) Ūkinių gyvūnų registro duomenis Lietuvoje 2020 metais liepos mėnesį buvo registruota 9714 avių laikytojų – 5,2 proc. mažiau nei 2019 metais. Ūkiuose įregistruota 165968 vienetai avių – 9,08 proc. mažiau nei 2019 metais. Daugiausia avių ūkių buvo Alytaus, Anykščių ir Vilniaus rajonų savivaldybėse. Pastebima tendencija, kad paskutinius kelis metus Lietuvoje mažėja avininkystės sektorius (1). Siekiant ūkininkus paskatinti auginti įvairesnių rūšių ūkinius gyvūnus, ypač šiuo laikotarpiu, kai pagrindinis produkcijos šaltinis – kiaulininkystė labai stipriai nukentėjo dėl Afrikinio kiaulių maro. Reikia išvystyti ūkininkų švietimo ir pagalbos sistemą avininkystės tema, didelį dėmesį skiriant pagrindinei informacijai apie tinkamas laikymo sąlygas, tinkamus šėrimo racionus, veterinarinę priežiūrą ir jos naudą ūkininkui bei jo laikomiems gyvūnams. Sistemos diegimas ir tobulinimas turi būti pradedamas nuo informacijos apie situaciją Lietuvos avininkystėje surinkimo ir išanalizavimo. Viena iš svarbesnių, bet tinkamai ir laiku pastebėtų, suvaldomų problemų yra virškinamojo trakto nematodų infekcijos, kurios sukelia ekonominės žalos ūkiui.

Vien Jungtinėje Karalystėje dėl virškinamojo trakto parazitozių prarandama apie 15 proc. priesvorių, o ekonominiai nuostoliai siekia 90 milijonų eurų per metus, Australijoje – 1 milijardą dolerių, o pasaulio mastu priskaičiuojama dešimtimis milijardų dolerių – daugiau nei dėl kitų endemiškai pasitaikančių ligų gyvulininkystėje. Nekontroliuojamos parazitinės ligos sulygina pelno ir nuostolių santykį. Be to, ūkiai paveikiami ne tik ekonomiškai, bet ir iš sveikatingumo pusės – pasiekiami aukšti avių sergamumo ir gaištamumo lygiai (2).

(9)

9 sparčiai besivystantis parazitinių kirmėlių atsparumas antihelmintinėms medžiagoms, ūkių pobūdžių keitimasis kelia didėjantį pavojų ilgą laiką ūkiuose naudotų klasikinių infekcijų kontrolės priemonių efektyvumui (4, 5).

Darbo tikslas: Išanalizuoti 3 avininkystės ūkiuose taikomas virškinamojo trakto nematodų kontrolės priemones.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti literatūros šaltinius apie virškinamojo trakto nematodų kontrolės būdus avių ūkiuose;

2. Išsiaiškinti ar ūkiuose taikomos virškinamojo trakto nematodų kontrolės priemonės. 3. Surinkti išmatų mėginius ir išanalizuoti atliktų užsikrėtimo virškinimo trakto

nematodais tyrimų rezultatus.

(10)

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Avininkystės situacija Lietuvoje ir pasaulyje

Lietuvos ūkiuose daugiausia laikoma Lietuvos juodgalvių, Romanovų, Vokiečių juodgalvių, Sufolkų ir maišytų veislių avys (3). Analizuojant 2018 – 2020 metų avininkystės statistinius duomenis, fiksuojamas kasmetinis tiek avių bandų, tiek pačių avių skaičiaus mažėjimas (žr. 1 pav.)

1 pav. Avių ir avių bandų skaičiaus pokyčiai 2018 – 2020 metais Lietuvoje (1)

Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis ŽŪIKVC statistiniais duomenimis.

Pagal 2018 ir 2020 metų statistiką, 2020 metais balandžio mėnesį avių skaičius sumažėjo 13 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2018 metais, o bandų skaičius 2020 metais mažesnis 8,4 proc., kai tuo tarpu 2017 metais balandžio mėnesį buvo fiksuojamas auginamų avių rekordas – 175 tūkst. avių, o liepą net 196 tūkst.(1). Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) pirmininkė Gintarė Kiselienė teigia, kad toks avių bandų mažėjimas galimas dėl to, nes jauni, nepatyrę ūkininkai nėra gerai informuoti arba patys nėra linkę daug domėtis ūkininkystės temomis, todėl kažkur išgirdę ar pamatę, kad gerai sekasi kaimynui, nusprendžia užsiveisti avių bandą. Po kurio laiko tokie ūkininkai pamato, kad avininkystė yra daug laiko ir finansų reikalaujanti ūkio šaka, iš kurios ne visada gaunama siekiamos naudos. Be to, rudens sezono metu, kai vyksta pagrindinė prekyba avimis, krenta rinkos kaina, tampa sunkiau realizuoti pagamintą produkciją. Patenkinti užsienio rinką Lietuvos avių augintojams yra dar sunkiau, nes užsieniečiai prašo didelių kiekių kokybiškos avienos, o Lietuvoje

(11)

11 daugelyje ūkių yra auginamos prastos kondicijos, mažos, įvairių veislių mišrūnės avys, kurių mėsos išeiga yra žema (6).

2 pav. Lietuvos Avių ūkių pasiskirstymas pagal laikomų avių skaičių 2020 gegužės mėn. (1)

Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis ŽŪIKVC statistiniais duomenimis.

Pagal 2020 metų gegužės 5 dienos duomenis Lietuvoje užfiksuota tai, kad daugiausia ūkių yra maži, auginantys keletą ar keliasdešimt avių; mažiausią dalį sudaro ūkiai, kuriuose auginama nuo 101 avių (žr. 2 pav.) (1).

Pagal užsienio literatūrą ūkių skaičius dažniausiai nustatomas pagal naudojamos žemės plotą bei ėriavedžių skaičių. Remiantis Anglijos duomenimis, vidutinis žemesnės ganyklos klasės (kalvos) ūkininkas yra 61 metų amžiaus, turi apie 165 ha žemės, iš kurios 96 ha sudaro ganyklos ir augina 383 ėriavedes bei 26 galvijus (7). 2019 metais Anglijoje buvo laikoma 15 mln. avių, iš kurių 7 mln. ėriavedžių, tuo tarpu visoje Jungtinėje Karalystėje buvo laikoma apie 33 mln. avių, iš jų 16 mln. ėriavedžių Anglijoje daugiausia ūkių (31 proc.) kuriuose laikoma 125 – 499 ėriavedžių, mažiausiai (10 proc.) – 500 ir daugiau ėriavedžių; Škotijoje daugiausiai (60 proc.) 1 – 99 ėriavedes laikančių ūkių, o mažiausiai (4 proc.) – 1000 ir daugiau ėriavedžių. Jungtinėje karalystėje aviena ir ėriena sudaro 13,5 proc. bendro raudonos mėsos produkcijos kiekio (8, 9).

2148 2091 1900 1666 704 590 371 92 99 0 500 1000 1500 2000 2500

iki 2 3 iki 5 6 iki 10 11 iki 20 21 iki 30 31 iki 50 51 iki 100 101 iki 150 virš 150 Ūk ių s kai či u s

(12)

12

3 pav. 2016 – 2019 metais daugiausia avių ES auginusios šalys (10)

Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Eurostat statistiniais duomenimis.

Pagal Eurostat duomenis 2019 metais Ispanijoje buvo laikoma 15 mln., Rumunijoje 10 mln., Italijoje ir Prancūzijoje 7 mln. avių. Remiantis pateiktais duomenis galima pastebėti, kad Italijoje, Graikijoje ir Ispanijoje paskutinius kelis metus vyko avių skaičiaus mažėjimas, tuo tarpu Rumunijoje kiekvienais metais avių auginama vis daugiau (žr. 3 pav.). Avininkystės mažėjimą galima paaiškinti tuo, kad daugelyje pietų Europos šalių avininkystė yra tradicinė ūkio šaka, paveldima iš kartos į kartą, bet šiame technologijų amžiuje senosios tradicijos pamirštamos, siekiama pelno gauti modernesniais būdais, keičiasi demografinė agrarinio gyvenimo būdo padėtis. Kai kurios ES šalys pastaraisiais metais patiria ekonominių sunkumų, todėl mažinamas įvairių sričių, tuo tarpu ir gyvulininkystės ūkio sektoriaus valstybinis finansavimas (10, 11).

Mėsa sudaro pagrindinę iš avių gaunamos produkcijos dalį, bet ir kiti produktai: pienas, sūris, vilna, oda turi ekonominės reikšmės, ypač jeigu tai gaminiai, pagaminti pagal senąsias tradicijas bei turintys ženklą: „Saugoma kilmės vietos nuoroda (ang. Protected designation of origin (PDO)“. Šis ženklas padidina gaminio vertę. Europos sąjunga yra ketvirtoje vietoje pagal avių produktų eksportą pasaulyje, pirmoje Australija, trečioje vietoje Jungtinė karalystė, o antroje Naujoji Zelandija. 2020 metais vasario – rugsėjo laikotarpiu ES eksportavo 73 755 tonas karkaso svorio avienos ir ėrienos (11, 12).

Pagrindinės avių pieno gamintojos ES yra: Graikija (24 proc.), Ispanija (23 proc.), Prancūzija (14 proc.) ir Italija (12 proc.). Daugiausia pieno sunaudojama sūrių gamyboje. 2015 metais avių ir

0 2000 4000 6000 8000 10000 12000 14000 16000 18000

Prancūzija Italija Rumunija Graikija Ispanija

(13)

13 ožkų pieno sūriai sudarė 9 proc. visos sūrių rinkos ES. Pagrindinės vilnos gamintojos ES yra Rumunija ir Jungtinė karalystė. Rumunijoje prekyba vilna ir jos gaminiais 2015 metais siekė net 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu visos ES mastu iš vilnos gaunamos lėšos sudaro 0,2 proc. BVP. Avininkystės sektoriuje dirbantys asmenys sudaro 7 proc. ES ūkiuose dirbančiųjų (11).

1.2. Virškinamojo trakto apvaliųjų kirmėlių epidemiologija

Avių bandos kontrolės protokolai privalo būti sudarinėjami pagal regiono avių parazitozių epidemiologinius duomenis. Virškinamojo trakto parazitų kontrolė turi būti paremta bandos sveikatingumo parametrais bei regiono klimatinėmis sąlygomis, nes skirtingose klimato juostose parazitų paplitimas ir jų aktyvumas ženkliai skiriasi. Teladorsagia circumcincta, Heamonchus

contortus, Trichostrongylus vitrinus ar Trichostrongylus colubriformis ir Nematodirus battus yra

pagrindiniai vidutinio klimato juostoje esančius avių ūkius varginantys virškinamojo trakto nematodai. Dauguma apvaliųjų kirmėlių aplinkoje būna invazinės L3 stadijos lervos formos, išskyrus kai kurias rūšis (Nematodirus spp.), kurių lervos iš kiaušinėlių išsirita jiems patekus į avies organizmą. Lytiškai subrendusios apvaliųjų kirmėlių patelės avies virškinamajame trakte išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į aplinką. Išmatose lerva pereina L1 → L2 → L3 stadijas. L3 stadijos lervos yra invazinės. Iš išmatų lervos patenka ant žolės paviršiaus, šis procesas paskatinamas jeigu aplinkoje didelė drėgmė - lyja. Invazines lervas, esančias ant žolės paviršiaus suėda avis arba ėriukas. Avies organizme L3 prasiskverbia į skrandžio ar žarnyno sienelę ir vystosi iki L4 stadijos, vėliau po vidutiniškai 14 dienų subręsta iki L5 stadijos – suaugėlio (žr.4 pav.) (14, 15).

(14)

14 Nuo užsikrėtimo L3 stadijos lervomis iki kiaušinėlių išskyrimo pradžios vidutiniškai praeina 16-21 d. Aplinkoje lervos išgyvena iki 12 savaičių imtinai.

Virškinamojo trakto parazitai yra prisitaikę misti šeimininko žarnyne esančiomis maisto medžiagomis, išskyrus H. contortus, šis nematodas parazituoja avių skrandžiuose ir pažeidęs gleivinę maitinasi krauju (14).

Šiaurės Europoje apsikrėtimo VT parazitais pikas vyrauja nuo gegužės iki spalio, žiemos tvartiniu laikotarpiu spalio – lapkričio mėnesiais kai kurie parazitai pereina į hipobiozės stadiją – prasiskverbia pro virškinamojo trakto organų gleivines ir sienelėje nuslopina vystymąsi, todėl antihelmintinių preparatų naudojimas žiemą turi nedaug klinikinės reikšmės. Pavasarinis apsikrėtimo pikas atsiranda, nes kai kurių parazitų lervos geba peržiemoti dirvožemyje, ypač jeigu pasitaiko šilta žiema. Taip pat parazitų kiaušinėlių paplatina pavasarį į ganyklas išleistos apsikrėtusios avys – pagrindinis pirmamečių ėriukų užsikrėtimo šaltinis. Lietuvoje avys išgenamos gegužės - birželio mėnesiais. Dar viena padidėjusio nematodų kiaušinėlių skaičiaus išmatose priežastis pavasarį yra iš hipobiozės stadijos atgiję nematodai, kurie grįžta į virškinamojo trakto spindį ir ten intensyviai maitinasi bei dauginasi (16).

(15)

15 yra ganyklų žolė, galioja principas: kuo daugiau suvartojama apkrėsto pašaro, tuo didesnė invazinių lervų koncentracija patenka ir ilgiau išgyvena imliame organizme.

1.3. Avių užsikrėtimo virškinamojo trakto helmintais diagnozavimo

galimybės

Kiaušinėlių skaičiaus grame išmatų (KSG) nustatymas

Kiaušinėlių skaičius išmatose – virškinamojo trakto helmintų kiaušinėlių skaičius išmatose, nurodantis avių užsikrėtimo lygį. Helmintų kiaušinėlių išmatose koncentracijos nustatymas gali būti naudingas šiais atvejais:

 Nustatyti ar reikalingas gydymas;

 Ištirti antihelmintinio gydymo efektyvumą;  Išsiaiškinti apie ganyklų užteršimo lygį;

 Nustatant parazitinių kirmėlių atsparumo antihelmintiniams preparatams atvejus.

Rekomenduojama, kad išmatų mėginiai rinkimo metu būtų kuo šviežesni ir patalpinami į transportinį indą, kuriame yra atvėsinami. Atvėsinimas svarbus tuo, kad žemoje temperatūroje (apie + 4 ˚C) nuslopinamas lervų vystymasis, jeigu lervos vystysis normaliomis sąlygomis, tai tyrimo metu gaunami iškreipti rezultatai, nes sumažėja kiaušinėlių skaičius. Mėginiai renkami atsitiktine tvarka bent iš 10 individų, galima rinkti šviežias išmatas nuo žemės arba iš tiesiosios žarnos (per rectum). Tiriant per rectum surinktą mėginį gaunami tikslesnis rezultatai, žinoma kurios avys yra tiriamos bei išvengiama kryžminės taršos nuo ant žemės jau esančių kiaušinėlių. Mėginiai talpinami į švarius uždengiamus plastikinius indelius ar tvirtus polietileninius maišelius (18, 20, 21).

Pagal kiaušinėlių skaičių grame išmatų galima nuspręsti kada tikslinga atlikti gydymą. Taip pat, išmatų tyrimas yra labai pravarti priemonė nustatant gydymo efektyvumą, šiuo atveju išmatos tiriamos prieš ir po gydymo. Salgado J. A. et al (22) atliktame tyrime kiaušinėlių skaičiaus išmatose sumažėjimo testas (ang. FECRT) atliktas 14 dieną po gydymo. Tiriant avių išmatas reikia atkreipti dėmesį į gyvūnų amžių, fiziologinę būklę, klimatines sąlygas, metų laiką. Svarbu, kad mėginiai būtų renkami iš avių laikomų natūraliomis sąlygomis, be streso, nuolat gaunančių priėjimą prie pašaro, vandens. Šėrimo sulaikymas bent kelioms valandoms gali turėti didelės reikšmės iškreipiant tyrimų rezultatus. Taip pat gaunami netikslūs rezultatai, jeigu tiriamos kliniškai sergančios avys.

(16)

16 pasitelkiant įvairius mėginių ėmimo metodus: šachmatine tvarka, „voko“ principu, įstrižaine. Rekomenduojama avis suvaryti į vieną aptvaro ar ganyklos kampą ir palaukus apie 10 minučių surinkti šviežias išmatas. Išmatų rinkimo principas paprastas – reikia surinkti viršutinę išmatų dalį, kuri neturėjo kontakto su žolėmis ir dirvožemiu, taip išvengiame rezultatų iškraipymo dėl kontaminacijos iš aplinkos (14).

Siekiama surinkti mažiausiai 10 mėginių iš vienos gyvūnų, pvz.: ėriukų, grupės. Toks tyrimas sąlyginai atitinka avių/ėriukų grupės užsikrėtimo aritmetinį vidurkį, bet negaunama tikslių individų užsikrėtimo rezultatų, todėl sunku nustatyti individualaus užsikrėtimo lygį ir parinkti tinkamą gydymą. Nematodirus spp. nematodų subrendusios patelės neišskiria didelio skaičiaus kiaušinėlių – 100-200 kiauš./d., tuo tarpu kiti nematodai išskiria nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių kiaušinėlių per dieną, todėl sudėtinga vertinti Nematodirus spp. invazijos lygį (24).

Surinktų šviežių išmatų mėginiai turi būti patalpinami į sandarias talpas (indelis, polietileninis storasienis maišelis) ir laikomi vėsiai, bet ne šaltai. Aplinkos ar kambario temperatūroje suaktyvinamas lervų išsiritimas iš kiaušinėlių, todėl galimi netikslūs KSG tyrimo rezultatai. Laboratorijos rekomenduoja, kad mėginiai tyrimui būtų pristatomi per 48 val. (14, 24).

Atliekant išmatų tyrimo interpretaciją svarbu išskirti virškinamojo trakto nematodų rūšis, siekiant užfiksuoti avių ūkio epidemiologinę situaciją. Daugumos Trichostrongylidea genties nematodų (Teladorsagia spp., Haemonchus spp., Trichostrongylus spp., Cooperia spp) kiaušinėliai labai neženkliai skiriasi, todėl naudojant tik mikroskopinį analizės metodą tampa sunku diferencijuoti rūšis, išskyrus Nematodirus spp. – kiaušinėliai kelis kartus didesni, viduje 4-8 apvalios blastomeros. Taip pat skiriasi Strongyloides spp, kurių kiaušinėliai maži ir viduje aiški L1 stadijos lerva. Trichuris

spp. kiaušinėliai turi išskirtinę citriną primenančią formą su dviejais operkulais abiejuose galuose,

kurie yra simetriški išilginės ašies atžvilgiu. Trematodų kiaušinėliai didesni nei nematodų ir cestodų, o cestodų kiaušinėliai dažniausiai mažiausi ir viduje turi lervutes (15).

Vertinanti rezultatus pagal bendrą kiaušinėlių skaičių yra išskiriami invazijos lygiai: žemas, vidutinis, aukštas ir pagal šiuos lygius yra nusprendžiama kokių priemonių reikia imtis kontroliuojant užsikrėtimą (žr. lentelė 1) (25).

1 lentelė. Užsikrėtimo lygio nustatymo rekomendacijos pagal parazitinių kirmėlių kiaušinėlių

skaičių grame išmatų (25)

KSG avių išmatose Užsikrėtimo lygis

< 200 Žemas, nereikia gydymo (nebent

(17)

17 200 - 500 Vidutinis, reikalinga klinikinės būklės

analizė.

> 500 Aukštas, reikia gydymo.

1.4. Užsikrėtusių VT nematodais avių klinikinė išraiška

Viduriavimas

Išmatų konsistencija ir užpakalinių kojų suteršimas išmatomis gali būti vienas iš VT parazitozių požymių. Diarėjos sunkumas reiškia užsikrėtimo masiškumą. Svarbu nepamiršti, kad viduriavimas yra įvairių virškinamojo trakto infekcijų bei virškinimo organų funkcijų sutrikimų simptomas, taip pat skystesnės nei įprasta išmatos formuojamos, kai avys po žiemos tvartinio periodo išginamos ant šviežios vešlios žolės ir staigus pašaro pasikeitimas sukelia virškinamo trakto mikrofloros disbalansą. Viduriavimas ganyklose vertinamas pagal avių užpakalinių kojų kaudalinių šonų, kulnų, uodegos bei srities aplink išeinamąją angą vilnos suteršimą (4, 5, 14).

Svorio netekimas

Virškinamojo trakto parazitozės yra siejamos su blogais priesvorio rezultatais, gaunamais dėl suprastėjusio apsikrėtusių avių apetito. Kita svorio nepriaugimo priežastis yra pati infekcija, kurios metu aktyvinama imuninė sistema, prarandama daugiau energijos, taip pat parazituodami helmintai pasisavina šeimininko baltymus ir kraują. Negalima atmesti fakto, kad išsekimas galimas ir dėl blogos pašaro kokybės, mikroorganizmų sukeliamų infekcinių ligų. Siekiant nustatyti svorio netekimo lygį matuojamas kūno masės indeksas (KMI). Paprasčiausias matavimo metodas liečiant pirštais įvertinama kaip gerai jaučiamos juosmens srities stuburo slankstelių keterinės ir skersinės ataugos (žr. lentelė 2). Pagal rezultatus nustatomas KMI skalėje nuo 1 iki 5, kur vienetas labai išliesėjusi, o penketas – nutukusi avis (26).

2 lentelė . Avių kūno masės indekso nustatymas apčiuopos būdu (26)

Skalė Apibūdinimas

1 Skersinės ir keterinės ataugos jaučiamos gerai, galai aštrūs, ilgasis raumuo nevisiškai išsivystęs, nepadengtas riebalais. 2

Slankstelių ataugos gerai juntamos, bet kampai švelnūs. Skersinių ataugų galai apčiuopiami šiek tiek paspaudus odą. Raumuo vidutinio gylio, padengtas nestoru riebalų sluoksniu.

(18)

18 4 Stipriau paspaudus įmanoma pajusti slankstelių ataugas, bet skersinių ataugų galai

nejuntami. Raumuo gerai išsivystęs, padengtas gausiu riebalų sluoksniu.

5 Net stipriai spaudžiant slankstelių ataugų neįmanoma apčiuopti. Storas poodinių riebalų sluoksnis, didelis riebalų kiekis juntamas ties uodegos pašakniu.

Hipoproteinemija

Beveik visi virškinamojo trakto parazitai maitinasi kraujo ir limfos baltymais – albuminais. Sunkiais parazitizmo atvejais prarandami dideli kraujo albumino kiekiai, todėl sumažėja vidukraujagyslinis onkotinis slėgis ir sutrikdoma skysčių absorbcija į kraują. Padidėjus tarpląstelinio skysčio tūriui sukeliama poodžio, virškinamojo trakto gleivinės edema – sumažėja maisto medžiagų ir vandens absorbcija žarnyne, skystėja išmatos. Atrajotojams išsivysto ryški parazitizmo sukelta edema matoma po apatiniu žandikauliu, papilvėje (23).

FAMACHA panaudojimas avių hemonchozės nustatymui

FAMACHA yra plačiai užsienyje taikomas anemijos nustatymo metodas, kuriuo pagal akies trečiojo voko junginės spalvos intensyvumą parenkamas anemijos laipsnis. Šio tyrimo skalė susideda iš 5 lygių, kur 1 reiškia „ne anemiška“ ir 5 – „sunki anemija“. Šis metodas paremtas kraujo PCV rodiklio sumažėjimu ir dėl to kintančia organizmo gleivinių, ypač konjunktyvos, spalva. Šio metodo pagrindinis pritaikymas praktikoje paremtas tuo, kad palengvinamas Heamonchus spp. užsikrėtimo ir organizmo kraujotakos sistemos pažeidimo lygio nustatymas. Notter D. R. et al. (27) atliktame tyrime nustatyta koreliacija tarp helmintų KSG ir anemijos laipsnio pagal FAMACHA skalę – kuo didesnis KSG, tuo aukštesnis anemijos laipsnis.

Literatūroje siūloma pradėti gydyti hemonchozę, esant 4 - 5 anemijos laipsniui. Šis metodas nėra specifiškas diagnozuojant hemonchozę, kartu reikia atlikti avių klinikinę apžiūrą, kiaušinėlių skaičiaus išmatose tyrimą bei parazitų rūšių identifikaciją ir diferenciaciją laboratoriniais tyrimo metodais. Be to, anemiją gali suketi traumos, sisteminės ligos, avitaminozės, mikro- ir makroelementų trūkumas, nesubalansuotas, nepakankamas, prastos kokybės pašaras (28).

Šis tyrimas yra pritaikomas ne tik hemonchozės diagnostikoje, bet ir nustatant kitas parazitozes, kurių sukelti pažeidimai paveikia kraujotakos sistemos barjero vientisumą. Olah S., et al (29) nustatė, kad užsikrėtusių Fasciola hepatica trematodais avių anemijos lygis pagal FAMACHA yra ženkliai aukštesnis nei sveikų, remtasi gyvų avių akių junginės spalvos intensyvumo tyrimu ir poskerdimine kepenų patomorfologine analize.

(19)

19

1.5. Užsikrėtimo virškinamojo trakto nematodais gydymo ir profilaktikos

priemonės

Dehelmintizacija naudojant medikamentus

Antihelmintinių preparatų naudojimas gyvūnų ūkiuose išlieka efektyviausia ir pigiausia profilaktinė ir terapeutinė virškinamojo trakto parazitozių kontrolės priemonė. Pagrindinis antihelmintikų naudojimo tikslas yra sumažinti ganyklų užteršimą nematodų išskiriamais kiaušinėliais per avių išmatas, tuo būdu norima išvengti imunologiškai neatsparių jaunų ėriukų užsikrėtimo invazinėmis lervomis (30). Lietuvoje smulkiuose avių ūkiuose dažniausiai taikomas gydymas 2 kartus per metus – pavasarį prieš išginant į ganyklas ir rudenį prieš parginant. Vieną kartą per metus dehelmintizuojama pavasarį (31). Norint įgyvendinti šiuos tikslus taikoma pavasarinė ir/ar rudeninė dehelmintizacija. Rekomenduojama atlikti ėriavedžių dehelmintizaciją prieš ėriavimąsi, ėriukus dehelmintizuoti vasaros viduryje ir prieš tvartinio laikotarpio pradžią. Mavrogianni V. S. et al., (32) nustatė, kad ėriavedžių dehelmintizacija prieš poravimąsi gali pagerinti reprodukcijos rodiklius: didesnis ėriukų skaičius, daugiau gyvų ėriukų, didesni ėriukų priesvoriai. Tuo tarpu, kiti autoriai siūlo šią metodiką taikyti tik labai išliesėjusioms, gausiai užsikrėtusioms avims, norint išvengti greitesnio atsparumo medikamentams išsivystymo.

Antihelmintinių preparatų efektyvumas priklauso nuo aplikacijos būdo. Pavyzdžiui, sugirdytų

per os preparatų veiksmingumas padidėja nuo 40 iki 100 proc., lyginant su po oda suleistais

medikamentais. Suleisti medikamentai biotransformuojami organizme, paveikiami įvairių biofermentų kepenyse, todėl pakinta cheminė struktūra, gali sumažėji veiksmingumas, taip pat, leidžiamų medikamnetų koncentracija žarnyne ar pačiuose parazituose būna ženkliai mažesnė, nei suduotų per os. Tačiau, girdant antihelmintikus pasitaiko klaidų, kada spurdėdama avis išlaisto dalį vaisto, todėl mažėja veikliosios medžiagos koncentracija organizme, be to, didesniuose ūkiuose tiksliai apskaičiuoti kiekvienos gydomos avies svorį yra sudėtinga, todėl apskaičiuojamas vidutinis avies svoris ir pagal jį nustatoma dozė, kuri girdoma visoms gydomoms avims. Šiuo atveju lengvesnės avys gauna per dideles, o sunkesnės per mažas dozes – viena iš antihelmintikų rezistentiškumo vystymosi sudedamųjų dalių (33).

(20)

20 išsivystęs visoms pasaulyje naudojamoms antihelmintinių preparatų klasėms, išskyrus naujas medžiagas: monepantelis (aminoacetil derivatas (4-AD)) ir derkvantelis (spiroindolas (5-SI)) su abamektinu (makrociklinis laktonas (3-ML)) (33 - 36). Švedijoje, Olandijoje, Jungtinėje Karalystėje atliktuose tyrimuose aptikta monepanteliui atsparių nematodų pavieniuose ūkiuose (37 - 39).

Vis dažniau atliekami tyrimai susiję su antihelmintinių preparatų naudojimo mažinimu produkcijos gyvūnų ūkiuose. Vieni autoriai teigia, kad reikėtų gydymą nuo virškinimo trakto parazitų atlikti selektyvios atrankos principu, tai reiškia, kad reikia gydyti didesnės rizikos gyvūnų grupes arba tik užsikrėtusius individus. Užsikrėtę gyvūnai gali būti atrenkami pagal parazitologinius (KSG), patofiziologinius (priesvoriai, anemija, diarėjinis sindromas) ir imunologinius (ELISA) markerius. Atliekant atranką pagal kiaušinėlių skaičiaus grame išmatų tyrimo rezultatus, siūloma pradėti gydymą, jeigu išmatų mėginiuose aptinkama >400 kiaušinėlių grame. Selektyvus atrankos būdas leidžia efektyviai ir optimaliai panaudoti gydomąsias medžiagas (40).

Kitas, labiau praktikoje pritaikomas, atsparumo antihelmintiniams preparatams mažinimo būdas yra periodinis veikliųjų medžiagų klasių keitimas. Nuolat naudojant tą pačią ar tos pačios klasės veikliąją medžiagą atsparumas išsivysto labai greitai. Pagrindinės naudojamos antihelmintikų klasės yra: benzimidazolai (albendazolas, febendazolas, oksfendazolas), milbemicinai (moksidektinas), plačiausiai naudojami avermektinai (ivermektinas), imidazotiazolai (levamizolas) ir salicylanilidai (klozantelis). Klasių keitimas nėra absoliučiai efektyvi priemonė, nes jau yra išsivysčiusių multirezistentiškų virškinamo trakto helmintų rūšių. Kompiuteriniai tyrimo modeliai parodė, kad situaciją pagerinti galėtų 2 klasių naudojimas vienu metu, tada atsparumo išsivystymas abiem klasėms nukeliamas dvidešimčiai ar daugiau metų. Dažniausios Jungtinėje Karalystėje naudojamos preparatų kombinacijos: LV ir ML, LV ir BZ, derkvantelis su ML, BZ + LV + ML (30, 33, 36, 41).

(21)

21 Antihelmintiniai vaistai

Antihelmintiniai vaistai yra skirstomi pagal poveikį skirtingoms helmintų klasėms, pagal tai skirstoma į: antitrematodinius, veikiančius siurbikes (P02B), antinematodinius, veikiančius apvaliąsias kirmėles (P02C) ir anticestodinius vaistus, veikiančius kaspinuočius (P02D) (42). Pagal veikimo apimtis, antihelmintikai skirstomi į plataus ir siauro veikimo spektro. Plataus spektro antihelmintikams priklauso: benzimidazolų, imidazotiazolų, makrociklinių laktonų, amino-acetonitrilo derivatų, spiroindolų grupės. Siauro spektro medikamentams priskiriami fenoliai ir salicylanilidai. Taip pat rinkoje galima aptikti ilgo ir trumpo veikimo preparatų. Trumpo veikimo antihelmintiniai medikamentai veikia kelias dienas ar savaitę ir dažniausiai naudojami siekiant sunaikinti organizme jau egzistuojančius helmintus. Ilgo veikimo preparatai naudojami strategiškai mažinant dehelmintizacijų skaičių (43).

Įvežtinių avių karantininis gydymas

Karantininis gydymas svarbus tuo, kad išvengiama įvežtinių užkrečiamųjų ligų, tuo tarpu ir parazitozių iš svetimų ūkių. Bet kokia nauja liga ūkyje gali sukelti nepageidaujamų ir neretai didelių, sunkiai išsprendžiamų problemų. Rekomenduojama karantinuoti bet kokius naujai į bandas įvežamus gyvūnus. Karantino metu siekiama išvengti tokių parazitinių avių ligų kaip niežai, atsparios ar ūkyje anksčiau neaptiktos virškinamojo trakto helmintų rūšys, Fusobacterium necrophorum, Bacteroides nodosus bakterijų sukeliamo nagų puvinio (44).

Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti atsivežus naujų avių į ūkį – reikia jas uždaryti į aptvarą atskirai nuo ūkio avių. Rekomenduojama atskirai naujas avis laikyti bent 48 valandas. Aptvėrus avis atliekama dehelmintizacija bei išvengiama ganyklų taršos, taip pat galima apžiūrėti ar avys neturi užkrečiamų ligų klinikinių simptomų. Po tvartinio karantinavimo siūloma išginti naujas avis į ganyklas ir laikyti atskiri nuo ūkio avių bent 3 savaites. Tuo siekiama pašalinti karantinuojamų avių parazitus ir suformuoti kontaktą su ūkyje vyraujančiais virškinamojo trakto parazitais (25, 45).

Rotacinė ganymo sistema

(22)

22 Rotacijai tarp avių bandų skirti laukai turi būti atskirti ir suskirstyti pagal rizikos grupes. Didžiausios rizikos grupė yra ėriavedės su neseniai atvestais ėriukais, arba tie laukai, kuriuose tais metais jau buvo ganomos ėriavedės su pirmamečiais ėriukais. Taip pat didelė rizika tuose laukuose, kuriuose ėriukai ganėsi rudenį. Nelaktuojančių suaugusių avių rudenį arba galvijų bet kuriuo metų laiku išganyti laukai yra priskiriami vidurinei rizikos klasei. Mažos rizikos laukuose praėjusiais metais nebuvo ganomos avys arba praėjusių metų rudenį ganėsi galvijai. Ganymo periodu atjunkyti ėriukai turi būti perkeliami į mažos rizikos ganyklas, kol susiformuos imunitetas (apie 6 mėnesių amžiaus). Rekomendacijose siūloma ėriukus atjunkyti 10 – 12 savaičių amžiaus, taip sumažinamas ganymo su užsikrėtusiomis ėriavedėmis laikas. Perginant jauniklius labai svarbu juos suskirstyti pagal amžiaus grupes, tai ženkliai palengvina bandos valdymą ir kontrolę, efektyviau pavyksta atlikti dehelmintizacijas ir užsikrėtimo stebėsenos tyrimus. Įvairios avių užsikrėtimo helmintais prevencijos programos siūlo reguliuoti žolės aukštį ganyklose - > 4 cm, optimaliausia > 6 cm. Šiomis rekomendacijomis siekiama išvengti L3 invazinėmis helmintų lervomis užkrėsto dirvožemio

patekimo į avių organizmą – kuo aukštesnė žolė, tuo mažiau kontakto turi su žeme ir avių išmatomis. Taip pat galima taikyti didelės rizikos ganyklų „išvalymą“ ganant geros kondicijos, stiprų imunitetą prieš parazitinių helmintų turinčias, nelaktuojančias suaugusias avis (4, 25, 47, 48).

Ganymo strategijos

Avys vidutiniškai per dieną ganosi 6 – 12 valandų. Siekiant užtikrinti tinkamą imuninės sistemos veiklą ganyklos derlingumas, ganomų avių tankumas ir pašaro kokybė turi atitikti rekomenduojamą paros sausųjų medžiagų SM suvartojimą. Ėriavedei 2 savaitės prieš veisimą per parą reikia 2,5 - 3 proc. SM, ėringumo laikotarpiu – 2,2 proc. SM, 4 savaitės prieš ėriavimasi – 2,6 – 3,2 proc. SM, laktuojančiai ėriavedei per parą reikia 4 proc. SM, augančiam ėriukui – 3 – 4 proc., avinui, suaugusioms avims – 2 proc. kūno svorio SM. Pakaitiniai ėriukai patinėliai turi 15 proc. didesnį SM poreikį, nei kiti ėriukai. Augantys ėriukai pirmąsias 70 dienų per parą gali priaugti 150 – 300 g. Minimalus palaikomasis baltymų kiekis pašare turėtų būti 7 proc. (49 – 51, 53).

Rizika užsikrėsti dauguma parazitinių kirmėlių reikšmingai sumažėja per 3 – 9 mėnesius,

Nematodirus spp. gali išgyventi ilgiau nei metus. Šiaurės Europoje sąlyginai saugiomis yra tos

ganyklos atitinkančios šiuos kriterijus; Pavasarį:

 Smulkieji atrajotojai (avys, ožkos) nebuvo ganomos praėjusių metų ganymo laikotarpiu;  Ganyklos, kuriose nesiganė smulkieji atrajotojai nuo praėjusių metų vasaros vidurio yra

(23)

23 Vasarą ir rudenį:

 Ganytos tik praėjusių metų rudenį;

 Ganyklose, kuriose nebuvo ganomi smulkieji atrajotojai 3 mėnesius vasaros metu.

Svarbu sudaryti ganiavos tvarkaraštį ir pagal ganomų gyvūnų apsikrėtimo riziką žinoti kiek laiko yra saugu ganyti gyvūnus, kol išsivystys naujos, gebančios užkrėsti, parazitų stadijos (žr. lentelė 3) (52).

3 lentelė. Ganymo trukmė pagal sezoną bei gyvūnų užsikrėtimą parazitinėmis kirmėlėmis

(52)

Fiziologinė būklė Pavasaris Vasara ir ruduo

Užsikrėtę Iki 6 sav. 2 – 3 sav.

Neužsikrėtę 8 – 12 sav. Bent 6 sav.

1.6. Alternatyvios virškinamojo trakto parazitų kontrolės priemonės

Pašarų papildai

Nagrinėjant mokslinę literatūrą galima aptikti alternatyvių avių virškinamojo trakto nematodų invazijos gydymo metodų. Junkuszew A. et al (54) ir Castagna F. et al (55) atliko tyrimus su pašaro papildais, pagamintais žoliniu pagrindu. Į šių papildų sudėtį dažniausiai įeina liaudies medicinoje seniai antiparazitinėmis savybėmis pasižymėję augalai: Vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris), Valgomasis česnakas (Allium sativum), pelynas (Artemisia absinthium), Kelminis papartis (Dryopteris filix-mas), Paprastoji bitkrėslė (Tanacetum vulgare) ir kt. bei šių augalų eteriniai aliejai. Vaistiniai žoliniai papildai niekada negalėtų visiškai pakeisti medicininių preparatų gydant gyvūnus, nes jie nėra tokie efektyvūs, reikalingos didelės dozės ir dideli kiekiai, norint aprūpinti visas avis, todėl stipriai pakyla kaina. Dėl to šias alternatyvas būtų sunku pritaikyti ūkiuose. Geriausias norimas efektas pasiekiamas kombinuojant kelias gydymo taktikas – medikamentinė dehelmintizacija su ganymu bioaktyvių augalų turinčiose ganyklose.

Bioaktyvių augalų panaudojimas ganyklose

(24)

24 ir kontrolinės grupės dehelmintizacijos poreikis buvo 21 % didesnis nei tiriamosios. Nustatyta, kad teigiamas antiparazitinis efektas susiformuoja, kai trūkažolės sudaro >70 % pašaro SM. Taip pat literatūroje minimas gausiai taninų turinčių augalų, tokių kaip kirvenis (Hedysarum coronarium) paplitęs pietų Europoje, Sėjamasis esparcetas (Onobrychis viciifolia), dobilūnė (Lespedeza cuneata) panaudojimas ganyklose, turintis teigiamą poveikį kovojant prieš virškinamojo trakto parazitus (55, 57).

Nematofaginiai grybai

Nematofaginiai grybeliai priklauso natūraliai daugelio dirvožemio tipų florai, galima natūraliai sutikti ganyklose nedidelėmis koncentracijomis, dažniau organinės žemdirbystės ūkiuose. Skirstomi į grupes pagal poveikio mechanizmą: toksinus produkuojantys, apvaliąsias kirmėles įkalinantys ir parazitiniai. Įkalinančių grybelių veikimo mechanizmas susijęs su hifų išskiriamomis lipniomis medžiagos ar formuojamais tinkleliais, kuriuose užstringa ir nebegeba išsilaisvinti kirmėlės, jų lervos. Įkliuvę nematodai būna suvirškinti grybelių išskiriamomis virškinimo sultimis. Nematofaginių grybelių veikimo principas paremtas tuo, kad sumažinama nematodų lervų koncentracija išmatose, todėl sumažėja ganyklos užterštumas. Grybelius galima naudoti dviem būdais: 1) dirbtinai apdoroti išmatas arba 2) sporas suduoti oraliai. Mokslininkai ištyrė, kad atrajotojų skrandžio sultims atsparesnės yra kelios rūšys nematofaginėmis savybėmis pasižyminčių grybų: Arthrobotrys

oligospora ir Duddingtonia flagrans (58).

Atsparių avių veislių auginimas

(25)

25

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Tyrimo objektas ir duomenų analizės metodai

Tyrimas atliktas 2019- 2020 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos akademijos, Veterinarinės patobiologijos katedroje. Tyrimo objektas – 3 Lietuvos avių augintojai. Atvykus į ūkį ir telefoninės apklausos būdu surinkti duomenys apie ūkių rodiklius, ėriavedžių ir veislinių avinų skaičių, ganymo būdus, ėriavimosi koeficientą, ar naudojama dehelmintizacija, ar atliekami helmintų diagnostikos tyrimai. Dalyvauta renkant mėginius parazitologiniams tyrimams bei atliktas kai kurių iš jų tyrimai. Išanalizuoti tuose ūkiuose atliktų avių koprologinių tyrimų rezultatai, išanalizuoti atliktų gydymų rezultatai bei ūkyje taikomos VT nematodų kontrolės priemonių efektyvumas. Tyrimo schema pateikta 5 pav.

Surinkti duomenys statistiškai apdoroti kompiuterine programa Microsoft Excel (2010). Buvo apskaičiuoti duomenų vidurkiai, vidurkių statistiniai nuokrypiai, procentinės duomenų dalys, sudaryti grafikai ir lentelės. Naudojantis Data Analysis priedu nustatyti rezultatų patikimumai (chi kvadratas, ttestas), skirtumas patikimu laikomas kai p<0,05.

5 pav. Tyrimo schema

Veterinarinės patobiologijos katedra 3 ūkiai Išmatų mėginių rinkimas ir tyrimas

Avių dehelmintizacija Ūkininkų apklausa

Duomenų susisteminimas ir

(26)

26

2.2. Žodinė ūkininkų apklausa

Telefonu ir gyvai nuvykus į ūkius buvo užduodami klausimai apie ūkio dydį, laikomų avių skaičių, veisimui naudojamų ėriavedžių ir avinų skaičių, ūkyje laikomų avių veislę, ėringumo koeficientą, vidutinį avių kūno masės indeksą ir ar jis yra matuojamas, apie ūkyje taikomą dehelmintizacija ir užsikrėtimo VT parazitais diagnostiką, ganymo būdą.

2.3. Mėginių atrinkimas tyrimams

Ganyklose ir tvartuose avių grupės buvo suvaromos į vieną vietą ir paliekamos bent 10 minučių pastovėti, vėliau paleidžiamos. Nubėgus avims mėginių rinkėjas vaikščiojo po susibūrimo vietą ir rinko šviežias išmatas į atskirus vienkartinius polietileninius maišelius. Jei tokios galimybės nebuvo, buvo renkama vaikščiojant tarp avių. Reikalingų mėginių skaičius priklauso nuo avių grupės dydžio, bet rekomenduojama surinkti bent 10 mėginių, optimaliausias mėginių skaičius nuo 10 iki 20 iš kiekvienos grupės, kurios gali būti skirtingai užsikrėtusios virškinamojo trakto nematodais. Buvo stengiamasi rinkti paviršinį išmatų sluoksnį, siekiant išvengti kontaminacijos žemėmis.

Maišeliai su mėginiais buvo talpinami į transportavimo dėžę, užpildomas lydraštis su tiriamos bandos duomenimis ir mėginių skaičiumi. Parvežus mėginius į laboratoriją tyrimai buvo atliekami tą pačią dieną arba atidedant tyrimą ilgiausiai 48 valandoms ir laikant mėginius šaldytuve, +4 ˚C temperatūroje.

6 pav. Mėginių atrinkimo virškinamojo trakto nematodų KSG tyrimams schema

• 10 ar daugiau avių

Grupavimas

• Vienkartiniai polietileniniai maišeliai

• Bent 5 mėginiai

Mėginių rinkimas

• Lydraštis

• Transportinė dėžė/šaldiklis

Transportavimas

• Tiriama iš karto

• Laikoma 2-8 ˚C temperatūroje

(27)

27

2.4. Kiaušinėlių skaičiaus išmatose tyrimas modifikuotu Makmasterio

metodu

Modifikuotas Makmasterio tyrimo metodas priskiriamas kiekybiniams tyrimo metodams ir yra naudojamas siekiant nustatyti tikslų kiaušinėlių skaičių grame išmatų. Tyrimo principas:

1. Pasveriami 4 gramai tiriamų išmatų ir patalpinami į sugraduotą indelį; 2. Įpilama 56 ml vandens ir gerai išmaišoma;

3. Išmaišyta suspensija paliekama nustovėti ir po kelių minučių pakartotinai išmaišoma; 4. Išmaišytas mėginys perkošiamas per smulkų sietelį ar marlę į švarų centrifuginį

mėgintuvėlį;

5. Centrifuginis mėgintuvėlis patalpinimas į centrifugą ir centrifuguojamas 1200 aps/min, 7 minutes;

6. Po centrifugavimo atsargiai nusiurbiamas paviršinis vandens sluoksnis paliekant nuosėdas;

7. Ant nuosėdų užpilama 4 ml flotacinio tirpalo ir gerai išmaišoma;

8. Užpildomos abi Makmasterio kameros pusės, užtikrinant, kad neliko oro tarpų; 9. Mikroskopuojama po 5 minučių;

10. Suskaičiuojamas kiaušinėlių skaičius abiejose kamerose ir sudedamas; 11. Gautas skaičius padauginamas iš 20.

Šiuo metodu buvo tikrinamas užsikrėtimo virškinamojo trakto nematodais lygis, bei analizuojamas gydymo sėkmingumas remiantis kiaušinėlių skaičiaus mažėjimo principu (15).

2.5. Gydymo atlikimas

Ištyrus pirminį užsikrėtimą virškinamojo trakto nematodais kai kuriuose ūkiuose buvo priimtas sprendimas atlikti gydymą. Visuose tirtuose ūkiuose avių gydymui buvo naudotas antihelmintinis preparatas, kurio sudėtyje yra levamizolio hidrochlorido (LEV). Dozė 7,5 mg/kg, arba 1g preparato/10 kg. LEV pasirinktas pagal ankstesniais metais atliktus virškinamojo trakto nematodų atsparumo medikamentų veikliosioms medžiagoms tyrimus ūkiuose. Ankstesnių tyrimų metu pirmame ūkyje buvo nustatytas didelis atsparumas ivermektinui (IVM) ir benzimidazolams (BZ). Antrame ūkyje atsparumo nenustatyta, nes ūkininkas atlieka preparatų kaitą kiekvienais metais. Trečiame ūkyje nustatytas atsparumas BZ, bei ribinis atsparumas IVM. Nei viename ūkyje nebuvo nustatytas atsparumas LVM.

(28)

28 Esant akivaizdžiai lengvesnei ar sunkesnei aviai ar ėriukui, būdavo įvertinamas jos svoris ir pakoreguojama dozė. Preparatas sugirdytas oraliniu dozatoriumi.

Antrame ūkyje dehelmintizacija atlikta tokiu principu:

1. Tvarte laikomos ėriavedės su ėriukais buvo grupelėmis varomos į gardą; 2. Iš gardo pirmi buvo gaudomi ir gydomi ėriukai;

3. Vėliau per avių fiksavimo stakles buvo varomos ėriavedės ir kiekvienai atskirai sugirdyti vaistai;

4. Gydyti ėriukai su ėriavedėmis išvaryti į ganyklą, esančią prie tvarto.

7 pav. Ėriavedžių ir ėriukų gydymo antrajame ūkyje gydymo schema

Kituose ūkiuose avys ar ėriavedės su ėriukais buvo grupuojamos greitai surenkamuose gardeliuose, gaudomos, gydomos, pažymimos dažais ir paleidžiamos į kitą patalpą ar į ganyklą.

Ėriavedžių su ėriukais grupavimas

(29)

29

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Pirmasis ūkis

Ūkyje yra laikomos Lietuvos juodgalvių veislės avys. Laikomų avių ekonominė paskirtis – mėsa. Ūkis turi ekologinio ūkio statusą. Veisimui paprastai naudojami 4 veisliniai avinai, paskutinius kelis metus laikoma apie 120 ėriavedžių, 16 avinukų ir 24 avytės, iš kurių pakaitinės – 13.

Ūkyje nėra nustatytų avių brokavimo kriterijų, prasto produktyvumo ar nusilpusios, susižeidusios avys dažniausia sunaudojamos savo reikmėms. Nemažai ėriavedžių buvo gan senyvo amžiaus (8-12 m.). Nėra vedami tikslūs prieauglio skaičiaus pokyčio vykstančio dėl sergamumo ir gaištamumo, tačiau visi gyvulių skaičiai tvarkingai suvedami į privalomus ūkinių gyvūnų registrus. Ūkininko nuomone pagrindinės ėriukų gaišimo priežastys yra hipotermija, krekenų trūkumas ir traumos.

Dėl didelio gaištamumo 2019-2020 ėriavimosi sezono metu, ėriavimosi procentas ūkyje buvo labai žemas 0,26 – 0,45 ėriuko ėriavedei. Ūkyje ėriavimasis vyksta 1 kartą metuose.

Ganymo būdas - rotacinis ganymas šalia ūkio esančiose daugiametėse ganyklose. Avys išvaromos gegužės pirmą savaitę. Ganymo metu avys papildomai nešeriamos. Ganyklos keičiamos kas 1-2 savaites, priklausomai nuo žolių nuganymo. Pavasarį ganytos avys į tuos pačius laukus grįžta vasarą ar rudenį.

(30)

30

8 pav. Užsikrėtimo Strongylates nematodais pasiskirstymas trijuose tvartuose

Pirmame ūkyje iš viso buvo ištirtas 78 (n=78) mėginiai. Pirmo tyrimo metu 2020 gegužės 14 dieną buvo surinkti ir ištirti 24 mėginiai (n=24). Tvarte Nr. 2 užsikrėtimas Strongyloides genties nematodais 8 proc. mažesnis nei tvarte Nr. 1. Tvarte Nr. 3 nematodų KSG skaičiaus vidurkis buvo 2 proc. didesnis nei tvarte Nr. 2 (p = 0.13, p>0.05). (žr. 8 pav.).

Pirmame tvarte ėriavedžių grupėje išmatų mėginiuose aptikta Strongylates ir Strongyloides genčių nematodų. Strongylates nematodų KSG rodiklio vidurkis siekė 2864±2405,12, o tame tvarte laikomo avino KSG rodiklis buvo 9940. Antrame tvarte laikomų ėriavedžių KSG vidurkiai siekė 2287,5±2210,29, laikomo avino išmatų KSG rodiklis 240. Trečiame tvarte yra laikomos senos, ligotos avys, kurių KSG vidurkis siekė 2404,0±2406,25. Antrame ir trečiame tvartuose laikomų avių išmatų mėginiuose Strongyloides genties nematodų nebuvo aptikta. Visuose tvartuose avių išmatų tyrimų rezultatai stipriai varijavo, tačiau skirtumai nebuvo statistiškai patikimi, p> 0,05 (žr. 4 lentelė).

4 lentelė. Avių išmatose Strongylates ir Strongyloides nematodų KSG vidurkiai trijuose

tvartuose ūkyje nr.1 gegužės mėn.

(31)

31 Mėginiuose virškinamojo trakto nematodų kiaušinėlių skaičiaus grame išmatų rodikliai pasiskirstęs nevienodai.

Atlikus ūkio avių gydymą levamizolio hidrochlorido antihelmintiku po maždaug 2 savaičių liepos 31 dieną buvo atlikti surinktų išmatų mėginių (n=27) koprologiniai tyrimai tarp skirtingų avių grupių, ganomų ganyklose. Pirmoje ir antroje grupėse aptikta Nematodirus spp., visose grupėse rasta

Strongylates nematodų kiaušinėlių, viename mėginyje trečioje grupėje aptikta Strongyloides

nematodų kiaušinėlių (žr. 9 pav). Po gydymo bendras virškinamojo trakto nematodų vidurkis sumažėjo 13,1 karto (p<0,05), lyginant su vidurkiu, apskaičiuotu prieš gydymą.

9 pav. Virškinamojo trakto nematodų KSG pasiskirstymas tarp trijų grupių avių 2020-07-31

Spalio mėnesį buvo nuspręsta atlikti kontrolinius avių užsikrėtimo virškinamojo trakto nematodais tyrimus prieš ganiavos pabaigą. Mėginiai (n=27) buvo surinkti 2020 spalio 1 dieną, o ištirti 7 dieną. Didžiausias užsikrėtimas aptiktas trečioje ganomų avių grupėje (1006,67±296,87 KSG). Mažiausias užsikrėtimas nustatytas pirmoje grupėje (20±30,9 KSG) (žr. 5 lentelė). Taip pat buvo ištirtas vienas baroniukas, kuris buvo ganytas atskirai. Barono išmatose buvo aptiktas didelis užsikrėtimas VT nematodais (1620 KSG). 0 50 100 150 200 250 300 350

1 grupė 2 grupė 3 grupė

302 25,71 234 2,86 8 2,86

Nematodų KSG 3 grupėse

(32)

32

5 lentelė. Avių užsikrėtimo virškinamojo trakto nematodais vidurkiai skirtinguose avių

grupėse ūkyje nr.1, 2020-10-07

1 grupė 2 grupė 3 grupė

KSG Vid.±SN (min-max) 20±30,9 (0-60) 252±595,79 (0-1260) 1006,67±296,87 (680-1260)

10 pav. Virškinamojo trakto nematodų KSG pasiskirstymas 3 grupėse 05-14, 07-31 ir 10-07 d.

3.2. Antrasis ūkis

Mišrus ekologinis ūkis, ūkininkas pašarus avims užaugina ir paruošia pats. Ūkyje yra laikomos Lietuvos juodgalvės ir mišrūnės avys mėsai. Kiekvienais metais veisimui naudojami 18 avinų bei apie 500 ėriavedžių.

Ūkininkas remiasi tokiais brokavimo kriterijais: ėriavedžių amžius (iki 6 metų reprodukcijai tinkamos), tešmens būklė, krekenų kiekis, kojų ir nagų sveikata. Kiekvienais metais prarandami iki 15 proc. ėriukų, pagal ūkininką ėriukų gaišimo priežastys yra ėriavedžių pieno trūkumas, vėlai sugirdytos krekenys, hipotermija, fizinės traumos.

Ėriavimosi procentas 1,2 ėriukas ėriavedei. Avys ėriuojasi 1 kartą metuose.

Ganymo būdas – rotacinis ganymas natūraliose daugiametės ir kultūrinėse pievose. Ganomi ėriukai papildomai šeriami koncentruotais pašarais. Ganomos avys bent kartą per ganymo sezoną sugrįžta į anksčiau ganytus laukus. Sezono metu yra paliekami keli tušti laukai, kurie yra šienaujami ir tais metais juose avys neganomos. Laukų rotacija atliekama sprendžianti pagal nuganymo lygį bei užterštumą išmatomis. Ataugus žolei avys grąžinamos į panaudotus laukus.

14-Geg 31-Lie 07-Spl 0,00 500,00 1000,00 1500,00 2000,00 2500,00 3000,00 2864,00 302 24 2287,5 25,71 252 2404,8 234 1006,67

Nematodų KSG

(33)

33 Ūkyje laikomų ėriavedžių vidutinis KMI 2,75 – 3,5.

Užsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais yra tiriamas kiekvienais metais vasaros pradžioje. 2019 metais vidutinis avių užsikrėtimas virškinamojo trakto nematodais buvo žemas (vid. 292 KSG). Atsparumo antihelmintikų veikliosioms medžiagoms ankstesnių tyrimų metu neaptikta, nes ūkininkas taiko veikliųjų medžiagų rotaciją kas metus. Naudoja albendazolį, fenbendazolį, levamizolį.

Iš viso buvo surinkti ir ištirti 112 (n=112) mėginių. Balandžio 10 dieną ištirtų mėginių (n=28) KSG vidurkis siekė 292,14±226,49. Liepos 31 dieną atliktas Lietuvos juodgalvių veislės ėriavedžių ir ėriukų užsikrėtimo VT nematodais tyrimas. Iš 10 išmatų mėginių, surinktų ėriukų grupėje vidurinis užsikrėtimo VT nematodais lygis siekė 148 KSG, ėriavedžių ( – 214 ksg (žr. 6 lentelė).

6 lentelė. Juodgalvių veislės ėriavedžių ir ėriukų grupėse nustatytų virškinamojo trakto

nematodų KSG vidurkių pasiskirstymas 07-31

Nematodų KSG juodgalvių ėriavedžių ir ėriukų grupėse Juodgalvės avys Juodgalviai ėriukai

214±258,04 (0-640)

148±110,43 (20-360)

Juodgalvių ėriukų grupėje buvo rasta Strongylates spp. (69 proc.), Strongyloides spp. (1 proc.) ir Nematodirus spp. (30 proc.) genčių nematodų (žr. 11 pav.)

11 pav. Virškinamojo trakto nematodų genčių procentinis paplitimas juodgalvių ėriukų

grupėje

69%

30%

1%

Nematodų genčių paplitimas juodgalvių ėriukų

grupėje

(34)

34 Ištyrus mėginius pastebėta koreliacija tarp Strongylates spp. ir Nematodirus spp. juodgalvių ėriukų išmatų mėginiuose – mėginiuose didėjant Strongylates spp. nematodų, aptinkama ir Nematodirus spp (p<0,05) (žr. 12 pav.)

12 pav. Strongylates spp. ir Nematodirus spp. KSG pasiskirstymas juodgalvių ėriukų grupėje

Liepos 16 dieną buvo atlikti užsikrėtimo virškinamojo trakto nematodais tyrimai mišrūnų ėriukų grupėse, bei atliktas ėriukų ir ėriavedžių gydymas levamizoliu nes buvo daug viduriuojančių gyvulių. Prieš gydymą (gydymo dieną) buvo surinkta 14 išmatų mėginių mišrūnų ėriukų grupėje ir ištirtas nematodų kiaušinėlių skaičius išmatose. Aptikta Strongylates ir Strongyloides genčių apvaliųjų kirmėlių kiaušinėlių. Visuose 14 mėginių buvo aptikti Strongylates spp. nematodai, kai kuriuose mėginiuose nebuvo Strongyloides spp. Didžiausias Strongylates spp. kiaušinėlių skaičius (1060) aptiktas penktame (n = 5) mėginyje, mažiausias KSG (20) aptiktas dviejuose mėginiuose (n = 11, n = 13) (žr. 13 pav.) 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 0 50 100 150 200 250 300 350 400 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Nematodų KSG pasiskirstymas juodgalvių

ėriukų grupėje

(35)

35

13 pav. Virškinamojo trakto nematodų KSG pasiskirstymas mišrūnų ėriukų išmatų

mėginiuose prieš gydymą LVM 07-16

Po mišrūnų ėriukų grupės gydymo, parėjus dviejoms savaitėms buvo atliktas kontrolinis nematodų KSG tyrimas. Strongyloides spp. buvo aptikta tik dviejuose mėginiuose (n=5, n=9) iš 10 tirtų, o Strongylates spp. aptikta trijuose mėginiuose (n=1, n=5, n=9) iš 10 tirtų. Didžiausias

Strongylates KSG (440) aptiktas pirmame (n=1) mėginyje (žr. 14 pav).

14 pav. Virškinamojo trakto nematodų KSG pasiskirstymas mišrūnų ėriukų išmatų mėginiuose

po gydymo LVM 07-31 160 60 40 80 1060 80 80 160 60 140 20 60 20 180 0 200 400 600 800 1000 1200 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14

Nematodų KSG mišrūnų ėriukų grupėje prieš

gydymą

Strongylates Strongyloides 440 20 40 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 500 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Nematodų KSG mišrūnų ėriukų grupėje po gydymo

(36)

36 Prieš gydymą surinktuose išmatų mėginiuose bendras nematodų KSG rodiklis svyravo plačiose ribose (20 – 1100). Didžiausias užsikrėtimas virškinamojo trakto nematodais siekė 1100 KSG.

Prieš gydymą VT nematodų vidurkis mišrūnų ėriukų grupėje siekė 172,86±272,38, po gydymo vidurkis buvo 50±137,68. Po gydymo surinktuose išmatų mėginiuose bendras nematodų KSG vidurkis sumažėjo 3,5 karto (p = 0.049), lyginant su prieš gydymą atlikto tyrimo rezultatais. Didžiausias virškinamojo trakto nematodų KSG po gydymo siekė 440 KSG (žr. 7 lentelė).

7 lentelė. Bendras virškinamojo trakto apvaliųjų kirmėlių KSG vidurkis prieš ir po gydymo

mišrūnų ėriukų grupėje 07-31

Mišrūnai ėriukai

Prieš gydymą Po gydymo 172,86±272,38

(20-1100)

50±137,68 (0-440)

Antrame ūkyje 2020 metais avys buvo tirtos 4 kartus. Pagal bendrus tirtų avių KSG vidurkius pastebėtas nuoseklus užsikrėtimo mažėjimas. Didžiausias avių užsikrėtimas aptiktas pavasarį (292,14±226,49), o mažiausias užsikrėtimas aptiktas vasaros pabaigoje (39,25±72,32) (žr. 15 pav.).

15 pav. Virškinamojo trakto nematodų KSG vidurkis tirtuose mėginiuose 04-10, 07-16, 07-31

ir 08-31 dienomis 0 50 100 150 200 250 300

10-Bal 16-Lie 31-Lie 31-Rgp

292,14

172,86

92,54

(37)

37

3.3. Trečiasis ūkis

Ūkis turi ekologinio ūkio statusą. Ūkyje laikomos Vokietijos juodgalvės avys. Kergimui kiekvienais metais yra naudojami 8 veisliniai avinai, ūkyje kiekvienais metais laikoma apie 500 ėriavedžių.

Ėriukų prieauglių, gaištamumo ir sveikatingumo duomenys nėra tiksliai fiksuojami. Ėriavedžių brokavimas atliekamas pagal pieningumą, tešmens būklę, įmitimą, amžių, reprodukcinius rodiklius, kojų, nagų ir dantų sveikumą. Kiekvienais metais ūkis praranda apie 10-15 proc. ėriukų, viena pagrindinių gaištamumo priežasčių krekenų ir pieno trūkumas po ėriavimosi.

Ėriavimos procentas 2019 metais buvo 1,5 ėriuko ėriavedei. Ėriavimasis ūkyje vyksta 1 kartą metuose.

Ganymo būdas – ganoma rotacijos principu natūraliose daugiametėse ir kultūrinėse pievose. Ganymas pradedamas gegužės pirmą arba antrą savaitę. Keletas laukų ganymo sezono metu naudojami šienavimui, juose avys neganomos. Pavasarį laukuose ganytos avys į tuos pačius laukus gražinamos rudenį - „suka ratą“.

Ūkyje laikomų ėriavedžių vidutinis KMI – 3,0 – 3,25.

Užsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais tiriamas 1 kartą metuose, gydoma prieš išleidžiant į ganyklas. Naudojami ivermektino ir benzimidazolų preparatai.

Ankstesnių tyrimų metu nustatyta, kad yra išsivystęs ribinis atsparumas IVM, bei šiek tiek didesnis BZ grupių antihelmintinėms medžiagoms.

Virškinamojo trakto nematodų užsikrėtimo tyrimai buvo atlikti kelis kartus 2020 metais. Iš viso buvo ištirta 116 mėginių.

(38)

38

8 lentelė. Bendras virškinamojo trakto nematodų KSG vidurkis skirtingose avių grupėse

2020-04-14

Nematodų KSG 2020-04-14 Ėriavedės Baroniukai Nesiėriavę

ėriavedės Ėriukai 861,33±1251,36 (40 - 4900) 122±86,13 (20 - 300) 110±122,66 (0 - 340) 42±52,87 (0 - 180)

Pakartotinis užsikrėtimo virškinamojo trakto nematodais tyrimas buvo atliktas gegužės 14 dieną. Ėriukų grupėje buvo surinkta ir ištirta 10 mėginių (n=10), o ėriavedžių grupėje surinkta ir ištirta 14 mėginių (n=14). Nustatytas labai gausus užsikrėtimas VT nematodais ėriavedžių grupėje (vid. 5496,19±5259), ėriukų grupėje nustatytas 24,1 karto mažesnis užsikrėtimas nei ėriavedžių grupėje (p>0,05) (žr. 9 lentelė).

9 lentelė. Virškinamojo trakto nematodų KSG užsikrėtimo ėriavedžių ir ėriukų

grupėse birželio mėnesį 2020-05-14

Nematodų KSG 2020-05-14 Avys Ėriukai 5496,19±5259 (160 - 8100) 228,0±603,0 (0-1940)

Dėl nustatyto didelio ėriavedžių grupės apsikrėtimo virškinamojo trakto nematodais buvo atliktas gydymas peroraliniu preparatu, kurio veiklioji medžiaga levamizolio hidrochloridas (LVM).

Atliktas pakartotinis tyrimas po gydymo liepos 9 dieną. Ėriavedžių ir ėriukų grupėse buvo surinkta ir ištirta po 15 mėginių iš kiekvienos grupės. Ėriavedžių grupėje užsikrėtimas virškinamojo trakto nematodais buvo 29 kartus mažesnis nei prieš gydymą (p = 0.004, p < 0.01), ėriukų grupėje užsikrėtimas virškinamojo trakto nematodais sumažėjo 1,6 karto (p = 0.06, p > 0.05) (žr. 10 lentelė).

10 lentelė. Bendras virškinamojo trakto nematodų KSG vidurkis ėriavedžių ir ėriukų grupėse

po gydymo 2020-07-09

Nematodų KSG 2020-07-09

Ėriavedės Ėriukai

(39)

39 Dviejuose mėginiuose po gydymo vis dar aptiktas didelis apsikrėtimas VT nematodais (n=6, 1500; n=8, 480). Šeštame mėginyje (n=6) nematodų KSG nustatytą vidurkį viršija 8 kartus (87,5 proc.), aštuntame mėginyje (n=8) nematodų KSG vidurkį viršija 2,6 kartus (63,1 proc.) (žr. 16 pav).

16 pav. Virškinamojo trakto nematodų KSG ėriavedžių grupės mėginiuose 2020-07-09

Rugpjūčio 27 d. pakartojus koprologinius ganyklose laikomų ėriukų grupės tyrimus buvo aptikta Strongylates (90 proc.), Nematodirus (6 proc.), Strongyloides (3 proc.) ir Trichuris (1 proc.) genčių apvaliųjų kirmėlių (žr. 17 pav., 10 lentelė).

17 pav. Virškinamojo trakto nematodų genčių paplitimas ėriukų grupėje 2020-08-27

140 80 100 1500 480 300 20 180 0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Nematodų KSG ėriavedžių grupėje 2020-07-09

Strongylates Strongyloides 3% Strongylates 90% Nematodirus 6% Trichuris 1%

(40)

40 Ėriukų grupėje buvo nustatytas didžiausias užsikrėtimas Strongylates spp. virškinamojo trakto nematodais (vid. 643,75±587,75). Ėriukai buvo mažiausiai užsikrėtę Strongyloides spp. (vid. 20±50,6) virškinamojo trakto nematodais (žr. 11 lentelė).

11 lentelė.. Virškinamojo trakto nematodų genčių KSG vidurkiai ėriukų grupėje 2020-08-27

Ėriukai 2020-08-27

Nematodai Strongyloides Strongylates Nematodirus Trichuris 708,75±588,6 (120-2260) 20,0±50,6 (0-320) 643,75±587,75 (120-2240) 41,25±54,88 (0-160) 5,0±15,49 (0-60) Pagal 2020 metais atliktų avių užsikrėtimo virškinamojo trakto nematodais matoma, kad bendras avių kiaušinėlių skaičius grame išmatų (1683,2±2378,02) buvo aptiktas gegužę, mažiausias KSG (164±299,3) buvo aptiktas liepą po atlikto gydymo. Pakartojus tyrimą ėriukų grupėje rugpjūtį, VT nematodų KSG padaugėjo (708,75±588,6) (žr. 18 pav).

18 pav. Virškinamojo trakto nematodų KSG vidurkiai 3 ūkio avių išmatų mėginiuose

04-10, 05-14, 07-09, 08-27 dienomis 0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600 1800

10-Bal 14-Geg 09-Lie 27-Rgp

348

1683,2

164

(41)

41

4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS

Avių užsikrėtimas virškinamojo trakto nematodais yra svarbi problema avininkystėje visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje (3, 31). Virškinamojo trakto parazitai veikia per virškinamąjį traktą - nuslopinamas maisto medžiagų pasisavinimas, dėl to nukenčia visos gyvūno organų sistemos. Užsikrėtusi avis silpsta, mažėja priesvoris, prastėja reprodukciniai rezultatai, dėl nusilpusio organizmo mažėja ėriavedžių pieningumas bei krekenų kokybė, todėl pirmadieniai ėriukai neįgyja visaverčio imuniteto. Silpstančios avys neretai gaišta. Dėl šių priežasčių ūkiai patiria didelių ekonominių nuostolių.

Tyrime dalyvavusieji ūkiai skiriasi savo praktika ir požiūriu į avių virškinimo trakto helmintų kontrolę. Taip pat paaiškėjo, kad visuose tirtuose ūkiuose avių užsikrėtimo virškinamojo trakto nematodais problema ūkininkams buvo žinoma, nes kiekvienais metais atliekami koprologiniai tyrimai ir atliekamos kasmetinės dehelmintizacijos. Tačiau, visuose nėra labai gerai paruoštos helmintų kontrolės programos. Pirmajame ūkyje, kur ši problema gerai žinoma nuo 2018 m., 2020 m. situacija vis tiek yra labai nepalanki, nes visuose grupėse prieš gydymą aptiktas labai didelis (virš 2200 KSG) užsikrėtimas. Tai yra maždaug 4 kartus rekomenduojamas gydymo normas viršijantis užsikrėtimas virškinamojo trakto nematodais (14, 25). Reiškia, kad šios ėriavedės kentė nematodų invaziją visą tvartinį sezoną kas turėjo neigiamos įtakos jų sveikatingumui, kurį ir atspindi didelis ėriukų gaištamumas, ėriavimosi procentas bei žemas KMI. Prasto įmitimo ėriavedės nepagamino geros kokybės ir reikiamo kiekio krekenų bei pieno po ėriukų atsivedimo. Antrame ir trečiajame ūkiuose ėriavedžių užsikrėtimas balandžio mėnesį buvo kur kas mažesnis ir todėl šios avys turėjo geresnį sveikatingumą, kas ir matėsi iš ėriavimosi procento ir jų KMI.

Riferimenti

Documenti correlati

Lietuvoje atliktų tyrimų dismenorėjos tematika yra labai mažai, todėl šiuo tyrimu siekiau išsiaiškinti dismenorėjos paplitimą Lietuvos studenčių tarpe, jų žinias apie

nustatyti Eimeria genties pirmuonių paplitimą ir užsikrėtimo gausumą avių ūkiuose, esančiuose Kauno apskrityje.. Nustatyti bendrą užsikrėtimą virškinamojo

Nustatyti iš virškinamojo trakto ligomis sergančių šunų išskirtų Escherichia coli daugybinį atsparumą antimikrobinėms medžiagoms.. Palyginti iš sveikų ir

Pavasario metu gydant avis ir ėriukus nuo virškinamojo trakto parazitų reikia užtikrinti: 1) Subalansuotą pašaro kiekį, ypač tinkamą baltymų lygį. 2) Neleisti į ganyklas

Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad gyvulių užsikrėtimas virškinamojo trakto helmintais ganymo sezono metu abiejose grupėse buvo pakankamai nedidelis, kai tuo tarpu

(14) Virškinamojo trakto nepraeinamumą gali sukelti: svetimkūniai, invaginacija, skrandžio išsiplėtimas ir (ar) užsisukimas, audinių apimties padidėjimas, neoplazija,

Askaridoz÷ gali būti diagnozuojama po paskerdimo radus plonosiose žarnose subrendusių helmintų, taip pat galima įtarti askaridozę poskerdimin÷s ekspertiz÷s metu radus

nepaisant faktorių , kurie daro įtaką hematologinėms avių kraujo vertėms, gautos vertės yra gana arti įvairiuose šaltiniuose pateiktų referencinių intervalų (22,27).