LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Justina Vaitiekūnaitė
Galvijų prieauglio virškinimo trakto helmintozių kontrolė
privačiame ūkyje
Control of cattle gastrointestinal helmintoses in a cattle farm
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Doc. dr. Alvydas Malakauskas
2
DARBAS ATLIKTAS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Galvijų prieauglio virškinimo trakto
helmintozių kontrolė privačiame ūkyje“.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltiniu, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Justina Vaitiekūnaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Justina Vaitiekūnaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Alvydas Malakauskas
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1) Saulius Petkevičius 2) Mindaugas Televičius
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamuju darbu gynimo komisijos ivertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 91.1 Veršelių virškinimo trakto parazitozių aktualumas ... 9
1.2 Trichostrongilidų epizootiniai duomenys ... 10
1.3 Klinikiniai požymiai, sukeliami virškinimo trakto nematodų ... 10
1.4 Virškinimo trakto nematodų diagnozavimas ... 10
1.5 Nematodų sukeltų parazitozių gydymas ... 11
1.6 Antihelmintikai ... 12
1.7 Parazitų kontrolė, naudojant ivermektiną ... 13
1.9 Atsparumas antihelmintikams ... 15
1.10 Virškinamo trakto nematodų kontrolė, nenaudojant antihelmintikų ... 16
1.11 Aplinkos veiksnių įtaka parazitų išlikimui ir plitimui ... 17
1.12 Trichostrongilidai Ostertagia ostertagi ir Cooperia oncophora ... 17
1.12.1 Vystymosi ciklas ir epizootiniai duomenys ... 18
1.12.2 Imunitetas ... 19
1.12.3 Diagnozavimas ... 20
1.13 Virškinimo trakto nematodų kontrolė pirmą sezoną ganomiems veršeliams ... 20
1.14 Situacija Lietuvoje ... 21
2. DARBO VIETA IR METODIKA... 22
2.1 Duomenys apie ūkį ... 22
2.2 Darbo metodika ... 22
2.3 Svėrimas ir mėginių ėmimas ... 23
2.4 Parazitologiniai tyrimo metodai ... 24
4
2.6 Meteorologiniai duomenys ... 26
2.7 Duomenų statistinės analizės metodai ... 26
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 27
3.1 2014 metais atliktų parazitologinių tyrimų rezultatai ... 27
3.2 2015 metais atliktų parazitologinių tyrimų rezultatai ... 27
3.2.1 Išmatų mėginių rezultatai, tiriant modifikuotu Mcmaster metodu ... 27
3.2.2 Išmatų mėginių tyrimų rezultatai, naudojant Bermano metodą ... 28
3.3 Žolės mėginių tyrimų rezultatai ... 31
3.4 Svėrimo duomenų rezultatai ... 31
3.5 Meteorologiniai duomenys ... 32
4. TYRIMŲ REZULTATŲ APIBENDRINIMAS ... 34
IŠVADOS ... 37
REKOMENDACIJOS ... 38
5
SANTRAUKA
Galvijų prieauglio virškinimo trakto helmintozių kontrolė privačiame ūkyje
Justina Vaitiekūnaitė Magistro baigiamasis darbas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Veterinarijos fakultetas, Užkrečiamųjų ligų katedra. Kaunas. 2016.
Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodika, tyrimų rezultatai, rezultatų aptarimas, išvados, rekomendacijos ir literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 42 puslapiai. Jame yra 10 paveikslėlių, 1 lentelė. Remtasi 58 literatūros šaltiniais.
Magistro baigiamasis darbas atliktas pieninių galvijų ūkyje, atliekant parazitologinius tyrimus pirmo ir antro ganymo sezono veršeliams, ištirtas jų užsikrėtimas virškinimo trakto helmintais. Literatūros apžvalgoje aprašomas virškinimo trakto nematodų vystymosi ciklas, įtaka gyvulių priesvoriams, epidemiologinė situacija pasaulyje ir Lietuvoje bei antihelmintikų taikymas.
Norint nustatyti veršelių užsikrėtimą virškinamojo trakto helmintais, pagrindiniai tyrimai buvo atlikti 2015 metais, gegužės-spalio mėnesiais, gyvulių ganymosi sezono metu. Išmatų tyrimai buvo atliekami kas mėnesį, visiems tyrime dalyvavusiems veršeliams (40 telyčių). Tyrime dalyvavusios telyčios iki 2 metų buvo sugrupuotos į 2 grupes pagal svorį, atsitiktinės atrankos būdu. Gydomų veršelių grupėje esantys gyvuliai ganymo sezono metu buvo gydomi Bimectin preparatu, kontrolinėje grupėje – veršeliai negaunantys jokių antihelmintikų. Abiems gyvulių grupėms sudarytos vienodos laikymo sąlygos, skirta tiek pat ganyklos ploto.
Laboratoriniai tyrimai buvo atliekami LSMU VA Užkrečiamųjų ligų katedros, Parazitologijos laboratorijoje. Išmatų mėginiai tirti modifikuotu Mcmasterio metodu, Bermano metodu bei sedimentacijos metodu.
Nustatyta, kad abiejose tiriamųjų gyvulių grupėse vyravo mišri virškinamo trakto parazitų invazija. Nustatytas veršelių užsikrėtimas Ostertagia spp., Trichostrongylus spp., Oesophagostomum spp., Nematodirus spp. ir Strongyloides spp. Didžiausias virškinamojo trakto
helmintų išskiriamų kiaušinėlių kiekis, pas negydomus veršelius buvo liepos mėnesį. Gydytos veršelių grupės išmatų mėginiuose, buvo rasta kur kas mažiau parazitų kiaušinėlių, lyginant su kontrolinėje grupėje esančių veršelių išmatų mėginių rezultatais. Nustatyta, kad naudotas Bimectin preparatas ženkliai sumažino gyvulių užsikrėtimą parazitais bei tai, kad gydytų veršelių priesvoriai buvo didesni nei kontrolinės grupės veršelių, nors reikšmingo (p<0,05) skirtumo nebuvo.
6
SUMMARY
Control of cattle gastrointestinal helmintozes in a cattle farm
Justina Vaitiekūnaitė Master Thesis
Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Veterinary Faculty, Departament of Infectious Diseases. Kaunas. 2016.
The thesis is composed of chapters as follows: introduction, literature review, methodology, outcome and reflection of the research, conclusions, recommendations list and references. The thesis is made of 42 pages, which includes 10 pictures, 1 table and 58 reference sources.
The Master’s Thesis was written at the dairy cattle farm, while carrying out parasitological investigations ( the extent of infection of gastrointestinal helminths) for calf of first and second grazing.
The literature review part contains description of gastrointestinal nematodes development cycle, its impact of animal weight gain, the epidemiological situation in the world and Lithuania as well as application of antihelmintics for the control. In order to identify calf infection with gastrointestinal helminths, major studies were conducted in 2015, during livestock grazing season - throughout May and October. Fecal examination tests were done on a monthly basis for all the calves, which took part in the study (40 heifers). Heifers, which were up to 2 years, were randomly selected into 2 groups according to the weight. Heifers, which were in the treatment group of calves, during the grazing season received ivermectin injections, whereas calves in the control group - were not treated by any anthelmintics. Both animal groups were kept at similar conditions, as well as equal amount of pasture.
Laboratory examinations were implemented in the parasitology laboratory of Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy. In order to examine the samples of faeces, sedimentation method, modified McMaster and Baerman techniques were applied.
The study showed that in both groups of tested cattle a mixed gastrointestinal parasitism invasion was abundantand calf infection of Ostertagia spp., Trichostrongylus spp.,
Oesophagostomum spp., Nematodirus spp. and Strongyloides spp. was identified. The largest
amount of excreted gastrointestinal helminth eggs in non-treated calves was found in July. Far fewer parasite eggs were discovered in the fecal samples of treated calf group in comparison with the fecal sample results of control calf group. Also treatment resulted in considerably lower infestation of pastures with L3 larve (pateikite skaicius). The study clearly showed for the farmer that there is a uncontrolled gastrointestinal parasitism problem on his farm and that treatment with
7 ivermectin is a proper tool for its control on this farm. Treatment cosiderably reduced the infection level with parasites and in addition, treated calf weight gain was higher than the control groups, although significant (p<0.05) difference was not found.
8
ĮVADAS
Intensyvėjant gyvulininkystei, didelė dalis ganyklose ganomų galvijų gali užsikrėsti virškinimo trakto ir plaučių apvaliosiomis kirmėlėmis, kurios gali būti labai patogeniškos (1). Netinkamai kontroliuojamas užsikrėtimas šiais parazitais gali sukelti įvairių simptomų, tokių kaip diarėja, anoreksija, svorio kritimas ar net gaišimas. Tačiau dažniausiai šis užsikrėtimas pasireiškia subklinikine ligos forma, kuri yra praktiškai nepastebima neatliekant specialiųjų tyrimų, bet ženklūs ekonominiai nuostoliai vis tiek yra sukeliami (2). Ganomų gyvulių užsikrėtimas virškinimo trakto helmintozėmis turi didelės ekonominės reikšmės ir yra plačiai pripažįstamas (3), tačiau dažnai tai sunku įrodyti, jei užsikrėtimas parazitais yra negausus (4).
Norint vykdyti veiksmingą parazitų kontrolę svarbu žinoti kada būna didžiausias ganyklų užterštumas parazitų kiaušinėliais, taip pat – kada į gyvulių virškinamo traktą patekę parazitai tampa hipobiozės būsenos (5). Žinoma ir tai, kad labai svarbu atsižvelgti ir į aplinkos faktorius, tokius kaip oro temperatūra, drėgmė; ar ganykloje anksčiau buvo ganomi gyvuliai, todėl kiekvienai realiai situacijai yra sudaromas individualus gydymo ar profilaktikos planas, atsižvelgus į ūkiuose ar gyvulių laikymo vietose esančias sąlygas (2).
Daugiausia tyrimų yra atlikta su pirmąjį sezoną ganomais gyvuliais, nes jie yra mažiausiai atsparūs parazitams, randamiems ganyklose (6). Stipriai užsikrėtę veršeliai gali nepriaugti nuo 5 iki 30 kg svorio per ganymo sezoną ir kitais metais svoriu labai atsilikti nuo dehelmintizuotų, tokio pat amžiaus gyvulių (1). Didžiausias gyvulių prieaugis stebimas tose fermose, kur gyvuliams yra vykdoma griežta parazitų kontrolė nuo pat pirmojo ganymosi sezono, siekiant juos apsaugoti nuo virškinamojo trakto nematodų (6).
Norint padidinti gyvulių produktyvumą, pagerinti jų sveikatingumą, kad gyvuliai nenukentėtų ganymosi sezono metu bei tvartiniu laikotarpiu, reikia vykdyti parazitų kontrolę (7). Norint apsaugoti gyvulius nuo virškinamo trakto parazitozių turi būti reguliariai atliekami parazitologiniai tyrimai, pasirinktas tinkamas dehelmintizavimo laikas bei teisingai vykdoma ganyklų valdymo sistema (8).
Darbo tikslas:
Galvijų prieauglio virškinimo trakto helmintų kontrolės atlikimas privačiame ūkyje. Darbo uždaviniai:
1.Įvertinti esamą galvijų ūkio situaciją virškinimo trakto helmintozių atžvilgiu.
2. Virškinimo trakto helmintozių sukeliamų nuostolių galvijų priesvoriams įvertinimas. 3. Įvertinti ūkyje taikyto antiparazitinio gydymo efektyvumą.
9
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Veršelių virškinimo trakto parazitozių aktualumas
Didžiausias gyvulių prieaugis stebimas tose fermose, kur gyvuliams yra vykdoma griežta parazitų kontrolė nuo pat pirmojo ganymosi sezono, siekiant juos apsaugoti nuo virškinimo trakto nematodų. Tokia išvada padaryta po 85 tyrimų, atliktų Vakarų Europoje (6) ir patvirtinta naujesniuose tyrimuose (2,9). Kai organizmas jau suaugęs, nematodų poveikis priesvoriui gali atrodyti nebesvarbus. Vis dėl to, Ploeger ir kiti (10) ir Larsson (2) pastebėjo, kad priesvoris dėl parazitų invazijos mažėja ne tik pirmąjį ganymosi sezoną, bet ir antrąjį. Be to pirmosios laktacijos pieno kiekis yra tiesiogiai susijęs su kūno svoriu veršiavimosi metu (11). Tai rodo, kad nematodų invazija per pirmus du ganymosi metus neigiamai paveikia ne tik veršelių prieaugį, bet ir vėliau gaunamo pieno kiekį. Kita pasekmė dėl sumažėjusio prieaugio – ilgesnis laiko tarpas iki gyvūno subrendimo ir jo panaudojimo veislininkystei, o tai susiję su papildomomis reprodukcinėmis ir pieno primilžio išlaidomis.
Galvijų užsikrėtimas trichostrongilidais siejamas su produktyvumo sumažėjimu. Ryškiausiai matomas požymis – gyvuliai priauga mažiau svorio, gali prasidėti viduriavimas, sutrikti apetitas, baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų metabolizmas, vandens apykaita organizme, dėl ko veikiama ne tik kūno sudėtis, bet ir skerdenos kokybė ( 12). Jei užsikrėtimas trichostrongilidais gausus, suvartojamo pašaro kiekis gali sumažėti iki 18-20 proc. (12, 13). Apetitas gali sumažėti ir dėl pilvo skausmo (14), dėl pasikeitusio šliužo pH, kuriame randama Ostertagia spp. (15) ar dėl trichostrongiliozės žarnyne (9). Fox ir kiti ( 12) atliko tyrimus Ostertagia spp. užsikrėtusiems veršeliams ir rado sąsają tarp padidėjusio gastrino kiekio kraujyje ir sumažėjusio pašaro suvartojimo. Kūno svorio kitimai, produkcijos mažėjimas yra vieni svarbiausių kriterijų, vertinant gyvūnų užsikrėtimą parazitais (16).
Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad virškinamojo trakto nematodų sukeliami pažeidimai gali būti sunkiau kontroliuojami dėl didėjančio parazitų atsparumo antihelmintikams, nors anksčiau buvo manoma, kad tai jokios įtakos neturi (17). Naujausi tyrimai rodo, kad ši problema aktuali ne tik pietiniame pusrutulyje, bet ir Europos šalyse (18,19). Norint išvengti šios problemos reikia imtis tinkamų priemonių – sudaryti individualius arba visai bandai skirtus gydymo planus, parinkti tinkamus antihelmintikus, kuriems parazitai nebūtų atsparūs, kad būtų patiriami mažesni nuostoliai.
10
1.2 Trichostrongilidų epizootiniai duomenys
Daugiau nei prieš 50 metų Lietuvoje Čygas (1957) atliko pirmuosius tyrimus ir apžvalgą, siekdamas išsiaiškinti galvijų užsikrėtimą viškinimo trakto nematodais šalyje. Tyrimu išsiaiškinta, kokios nematodų rūšys sukelia viškinimo trakto parazitozes Lietuvoje ir pastebėta, kad jautriausi šiems parazitams yra pirmo ganymo sezono veršeliai, ankstyvo rudens metu, tačiau jokios gydymo ar kontrolės programos nebuvo sudarytos (20).
Trichostrongilidais dažniausiai užsikrečiama gegužės-birželio mėnesiais, užsikrėtimas gali būti negausus ir subklinikinis, tačiau jis labai svarbus, nes gyvuliai užsikrėtę invazinėmis trichostrongilidų lervomis pradeda su išmatomis šalinti parazitų kiaušinėlius, praėjus parazitų invaziniam periodui (21). Kiti gyvuliai užsikrečia ėsdami žolę, kartu su ant jos esančiomis L3 stadijos parazitų lervomis. Jei gyvulys praryja pakankamą invazinių lervų skaičių su žole, antrąją ganymosi sezono pusę pasireiškia klinikiniai požymiai (22).
Žolė sparčiausiai auga pavasarį, o vasarą augimas sulėtėja, tai užima svarbią rolę trichostrongilidų epidemiologijoje. Išleidžiami į ganyklą gyvuliai pavasarį gali užsikrėsti nuo žemos žolės, kurioje yra lervų, taip pat užsikrėtimo rizika padidėja kai daug gyvulių yra ganoma nedidelėse ganyklose, kuriose gausu jų pačių išmatų (20).
1.3 Klinikiniai požymiai, sukeliami virškinimo trakto nematodų
Virškinimo trakto nematodų poveikis gyvuliui priklauso nuo parazitų kiekio organizme ir nuo gyvulio imuniteto (12). Parazitinis gastroenteritas gyvuliams gali pasireikšti ir klinikine ir subklinikine ligos forma. Subklinikinei formai būdinga tai, kad gyvuliai priauga mažiau svorio be jokių klinikinių požymių (23), o klinikinei ligos formai būdinga tai, kad matoma ryški vandeninga diarėja, mažesnis svorio priaugimas, anoreksija, gyvulių liesėjimas, pablogėjusi bendra organizmo būklė (22), prastesnis apetitas ir mažesnis suėdamo pašaro kiekis (12, 24).
1.4 Virškinimo trakto nematodų diagnozavimas
Parazitų kiaušinėlių skaičiaus nustatymas išmatose plačiau naudojamas tiriant jaunus gyvulius, jis dažnai naudojamas pirmąjį sezoną ganomiems veršeliams, viduryje ganymo sezono, siekiant įvertinti koks jų užsikrėtimo lygis parazitais (6,10). Vyresnio amžiaus gyvuliams išmatų tyrimas, skaičiuojant parazitų kiaušinėlius laikomas prastu rodikliu, norint įvertinti užsikrėtimo lygį
11 virškinamojo trakto nematodais. Jau antroje pirmojo ganymo sezono pusėje, koreliacija tarp parazitų kiaušinėlių išmatose ir užsikrėtimo lygio silpsta, nes gyvuliai pradeda įgauti imunitetą, dėl ko sumažėja parazitų išskiriamų kiaušinėlių skaičius aplinkoje (23).
Kitas, gerai žinomas virškinimo trakto nematodų stebėjimui svarbus parametras – pepsinogeno koncentracija serume. Pepsinogeno koncentracija serume koreliuoja su nematodų užsikrėtimo lygiu šliuže ir tai būdingiausia pirmąjį sezoną ganomiems gyvuliams (25, 26), be to šis parametras vertintas ir suaugusioms karvėms, tačiau jo vertė laikoma nepakankamai naudinga, dėl to, kad, padidėjęs pepsinogeno kiekis gali būti stebimas ir pas kliniškai sveikas karves, kas priskiriama prie padidėjusio jautrumo užsikrėtimui, joms sirgus praėjusiais metais (27). Gyvūnams, užsikrėtusiems Ostertagia spp. keičiasi ne tik šliužo pH, jam kylant didėja ir pepsinogeno koncentracija kraujyje. Pepsinogeno kiekio didėjimas yra susijęs su parazitų vystymųsi skrandžio liaukose – tai trukdo šliužo gleivinės ląstelėms diferencijuoti, didina jo paviršiaus įtempimą, todėl padidėja šliužo pralaidumas į makromolekules. Tai susiję su rūgštinio sekreto šliuže ir gastrino kiekio kraujyje padidėjimu. Tiek pepsinogeno kiekis kraujyje, tiek gastrino kiekis yra labai svarbūs parametrai, norint diagnozuoti atrajotojų parazitus, parazituojančius šliuže (25).
Apie virškinimo trakto nematodų parazitavimą galima sužinoti ir iš sumažėjusio baltymų kiekio virškinimo trakte. Kraujo sudedamųjų dalių patekimą į užkrėstų veršelių šliužą parodo padidėjęs klirensas ir albuminų katabolinė norma bei radioaktyvių albuminų sumažėjimas. Parazitais užsikrėtusiems gyvūnams gali atsirasti hipoalbuminemija (13, 27).
Gastrino koncentracijos nustatymas kraujo serume buvo pasiūlytas kaip potencialus diagnostikos metodas diagnozuojant ostertagiozę, tačiau reikia labai didelės parazitų invazijos (100,000 L3), kad susidarytų didesnė gastrino koncentracija (tyrimas atliktas su negydytais veršeliais) (26). Be to, eksperimentiškai užkrėtus suaugusius galvijus su 100,000 O.ostertagi L3, nebuvo gastrino reakcijos ir atsako turbūt dėl to, kad šeimininke parazitų vystymasis iš nedidelių populiacijų yra apsaugotas imuniteto. Šis tyrimo metodas yra pakankamai brangus, o gastrino kiekis serume nėra stabilus, todėl šis diagnostikos metodas nėra laikomas naudinga priemone, vykdant bandos sveikatingumo stebėjimą (28).
1.5 Nematodų sukeltų parazitozių gydymas
Gyvuliams, kurie ganomi ganyklose tikslingiausia skirti selektyvų gydymą antihelmintikais, nuo parazitinių ligų. Toks gydymas sumažina sunaudojamų antihelmintikų kiekį, gydymui yra pasirenkami gyvuliai, kurie yra jautriausi, gausiai užsikrėtę, todėl stipriai sumažinamas tuose gyvuliuose parazituojančių parazitų išskiriamų kiaušinėlių skaičius į aplinką (29). Tikslingas
12 gyvulių gydymas antihelmintikais daugiau išnagrinėtas tiriant avis (30), su galvijais situacija šiek tiek prastesnė. Visame pasaulyje apie tikslingą galvijų gydymą antihelmintikais mokslinės informacijos yra daug mažiau ir ji ribota (31). Jei gydymas bus parinktas optimaliai, tai gali ne tik sumažinti nuostolius ūkininkams, bet ir padidinti ekonominę naudą (32).
Pas karves randama gerokai mažesnis parazitų kiaušinėlių skaičius išmatų mėginiuose, nei pas avis. Rekomenduojama jaunus galvijus (iki 18 mėnesių) pradėti gydyti, kai jų išmatų mėginiuose randama nuo 150 iki 200 parazitų kiaušinėlių, 1 grame išmatų. Žemiau pateikta lentelė (1 lentelė), kada rekomenduojamas galvijų gydymas, priklausomai nuo išmatose rastų parazitų rūšies ir jų skaičiaus (33).
1 lentelė. Rekomenduojamas gydymas antihelmintikais pagal parazitų rūšį, ne vyresniems nei
18 mėnesių galvijams. 2010m.
Parazito rūšis:
Rekomenduojama gydyti, kai parazitų kiaušinėlių skaičius viename grame išmatų yra:
Ostertagia spp. 150
Trichostrongylus spp. 50
Oesophagostomum spp. 100
Cooperia spp. 500
Haemonchus spp. 200
Nustatyta, kad gydant pirmą sezoną ganomus veršelius nuo virškinimo trakto nematodų, kitais metais jie priauga apie 200 gramų per dieną daugiau (25). Ūkiuose, kur veršeliai yra veikiami virškinamo trakto nematodų svarbu vykdyti parazitų kontrolę ir juos dehelmintizuoti pradžioje kiekvieno ganymosi sezono, taip pat gali būti rekomenduojama dehelmintizacija ir tvartiniu laikotarpiu, priklausomai nuo situacijos (34).
1.6 Antihelmintikai
Galima daryti prielaidą, kad artimiausioje ateityje, antihelmintikai sudarys labai svarbią dalį parazitų kontrolei, visiems ganomiems gyvuliams, o ypač tiems, kurie ganomi pirmą kartą daugiametėse ganyklose. Ateityje bus tobulinama jų sudėtis, vartojimo būdai, kad būtų patiriami mažesni nuostoliai ne tik dėl priesvorio, bet ir ekologiniuose ūkiuose, kur šiuo metu tokių preparatų naudojimas labai ribotas (2,9).
13 Anksčiau virškinamojo trakto nematodų kontrolė dažniau buvo vykdoma pirmojo ganymo sezono gyvuliams nei suaugusiems, nes jie jautriausi klinikinei ligos formai. Tam buvo sukurtos kelios antihelmintikų kontrolės programos. Veršeliai pradedami gydyti nuo pat pirmojo ganymosi sezono siekiant juos apsaugoti nuo peržiemojusių parazitų sukeliamų pažeidimų organizme. Visai nesenai gydymas antihelmintikais pradėtas naudoti antrame ir vėlesniuose ganymo sezonuose. Be to, gydymas antihelmintikais yra vienas iš prieinamų metodų, ganomų bandų valdyme (10).
Antihelmintikai naudojami tiek Skandinavijos, tiek visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse (32). Antihelmintikai trikdo parazitų vystymosi ciklą ir dėl to į ganyklas su gyvulių išmatomis patenka mažiau parazitų kiaušinėlių. Antihelmintikai gali būti naudojami gydant gyvulius, kuriems jau pasireiškė klinikiniai simptomai arba skiriant juos pirmojo ganymo sezono gyvuliams, kaip profilaktinę priemonę. Svarbu žinoti apie parazitų plitimą, jų vystymosi ciklus, laiką, kada geriausia atlikti dehelmintizaciją, kad ji būtų veiksminga. Antihelmintikai gali būti girdomi, sušeriami su pašaru, injekciniai (35).
Dehelmintizavimui naudojami preparatai privalo būti patvirtinti Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, taip pat turi būti nustatytas išlaukos laikas pienui ir mėsai (34). Lietuvoje yra registruotas ne vienas galvijų dehelmintizavimui skirtas preparatas – Halocur (halofuginonas), Douvistome (oksiklozanidas), Belamisol (levamisolio hidrochloridas), Panacur granules (fenbendazolas), Dehelman (levamisolio hidrochloridas), Bimectin (ivermektinas), Promectine (ivermektinas), Biomectin (ivermektinas), Intermectin ivermektinas), Ivomec plus (klorsulonas, ivermektinas). Antihelmintikai pasirenkami priklausomai nuo pas gyvulius parazituojančios helmintų rūšies, nuo anksčiau buvusių dehelmintizacijų (atsparumą antihelmintikams tam tikros galvijų nematodų rūšys įgyja reguliariai naudojant tuos pačius preparatus (5), taip pat tai priklauso ir nuo gyvulio amžiaus ir galimybės prieiti prie gyvūno.
Dehelmintizacija gali būti profilaktinė ir gydomoji. Profilaktinė atliekama planingai, atsižvelgus į parazitų epidemiologiją, dažniausiai atliekama du kartus per metus – anksti pavasarį, prieš išvarant gyvulius į ganyklas ir vėlyvą rudenį – suvarius gyvulius į tvartus (36). Gydomoji dehelmintizacija atliekama vienam gyvuliui ar visai bandai, bet kuriuo metų laiku, kai pastebimi pirmieji klinikiniai požymiai. Ja siekiama sumažinti ekonominius nuostolius, apsaugoti gyvulius nuo parazitų daromos žalos (37).
1.7 Parazitų kontrolė, naudojant ivermektiną
Per paskutinius kelis dešimtmečius chemoprofilaktikos naudojimas pirmąjį ganymo sezoną ganomiems veršeliams labai išaugo (25,27). Ivermektinas naudojamas prevencijai ir kontrolei nuo
14 virškinamo trakto parazitų. Nematodus jis veikia maždaug dvi savaites po suleidimo gyvuliui (16, 21). Ivermektino turintys preparatai sėkmingai naudojami pasirinkus skirtingas gydymo strategijas, priklausomai nuo situacijos – viena ivermektino dozė, dvi ar trys, naudojamos mažinti ganyklų užteršimui parazitų kiaušinėliais, kas sparčiai vyksta nuo liepos mėnesio, laiku išleidus gyvulius į ganyklas. Įrodyta, kad vienkartinė ivermektino dozė, suleista po trijų savaičių ganymosi vėliau išleistiems į nupjautą ganyklą veršeliams buvo perspektyvi ir gali būti naudojama kaip prevencinė priemonė ar apsaugai nuo didelio gyvulių užsikrėtimo parazitais (38). Veršeliams, kurie į ganyklą buvo išleisti įprastu laiku, vienkartinė ivermektino dozė ryškių pokyčių nesukėlė. Anksti išgynus veršelius į ganyklą patartina gydyti du kartus – trečią ir aštuntą savaitę (39). Jacobs ir kiti (29) atliktu tyrimu nustatė, kad veršelių gydymas trečią ir aštuntą savaitę po išleidimo į ganyklas žymiai sumažino ganyklos užteršimą, lyginant rezultatus su negydytų kontrolinių gyvūnų. Tyrimuose, atliktuose Armour ir kitų (16) buvo naudoti du gydymo būdai, pirmuoju – gyvuliams ivermektinas skirtas trečią ir aštuntą, antruoju – trečią, aštuntą ir tryliktą savaitę nuo ganymosi pradžios, gauti rezultatai palyginti. Gydymo būdas, su dvejomis ivermektino dozėmis apsaugojo pirmojo ganymosi sezono veršelius nuo gastroenterito. Tris ivermektino dozes siūloma skirti veršeliams, kurie ganosi parazitais labai užterštose ganyklose ar ganomi ilgesnį laiką, nei įprastai. Panaši gydymo strategija, gydant veršelius trečią, aštuntą ir tryliktą savaitėmis buvo aprašyta ir Taylor ir kiti (27), Jacobs ir kiti (28), Satrija ir kiti (40). Visais jų atliktais tyrimais įrodyta, kad strateginis gydymas ivermektinu efektyvus prieš didelį ganyklų užterštumą vasaros viduryje ir vėliau, nors jei vėlyvą liepą išleistus į ganyklą veršelius gydytume ivermektinu keturių savaičių intervalais, tai taip pat gali sumažinti jų užsikrėtimą parazitais (21). Tai pagrįsta tuo, kad tyrimų metu gydomi gyvuliai beveik nebeišskyrė parazitų kiaušinėlių su išmatomis į aplinką, dėl ko sumažėjo ir bendras lervų skaičius ganyklose.
Nustatyta, kad ivermektinas yra 99 proc. efektyvus prieš visų vystymosi stadijų O.ostertagi, įskaitant ir lervas, hipobiozės stadijoje (16), tačiau jis turi ilgą pusėjimo trukmę, todėl tai gali įtakoti jam atsparių parazitų atmainų susidarymą (17).
Vienas efektyviausių būdų norint apsaugoti gyvulius nuo užsikrėtimo trichostrongilais yra strateginis gydymas ivermektinu, pradedant nuo veršelių pirmojo ganymo sezono pradžios. Tai ne tik sumažina ganyklų užterštumą, padeda išvengti ligos protrūkių su klinikiniais simptomais, bet ir apsaugo gyvulius nuo užsikrėtimo ir padidina jų prieaugamo svorio kiekį antruoju ganymosi sezono metu (30).
„Ivermektinas priklauso endektocidų makrociklinių laktonų klasei, kurių veikimas yra specifinis. Šios klasės medžiagos selektyviai ir labai stipriai jungiasi su gliutamato chloridų jonų kanalais, esančiais bestuburių raumenų ir nervų ląstelėse. Ląstelės membrana tampa laidesnė chloridų jonams, nervų ar raumenų ląstelės hiperpoliarizuojamos, parazitas paralyžiuojamas ir žūsta. Šios klasės medžiagos gali veikti ir kitus ligandų chloridų kanalus, pvz., neurotransmitinės
15 gama amino sviesto rūgšties (GASA). Šios klasės medžiagų saugumas pagrįstas tuo, kad žinduolių organizme nėra gliutamato chloridų kanalų, makrocikliniai laktonai menkai jungiasi su kitais žinduolių ligandų chloridų kanalais ir jie beveik nepraeina smegenų-kraujo barjero“ (41).
Sušvirkštus galvijui 0,2 mg ivermektino 1 kg kūno svorio, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (35-50 ng/ml) susidaro per maždaug 2 paras, pusėjimo trukmė plazmoje – 2,8 paros. Nustatyta, kad ivermektinas daugiausiai pernešamas su plazma (80 proc).
„BIMECTIN preparatas naudojamas galvijams, užsikrėtusiems: virškinimo trakto nematodais (subrendusiais ir ketvirtos stadijos lervomis): Ostertagia spp. (ir hipobiozės būklės O. ostertagi),
Haemonchus placei, Trichostrongylus axei, T. colubriformis, Cooperia spp., Bunostomum phlebotomum, Oesophagostomum radiatum, Strongyloides papillosus (subrendusiais), Nematodirus helvetianus (subrendusiais), N. spathiger (subrendusiais), Trichuris spp. (subrendusiais); plaučių
nematodais (subrendusiais ir ketvirtos stadijos lervomis): Dictyocaulus vivparus; akių nematodais (subrendusiais): Thelazia spp.; gyliais: Hypoderma bovis, H. lineatum; niežų erkėmis: Psoroptes bovis, Sarcoptes o scabiei var. bovis; utėlėmis: Linognathus vituli, Haematopinus eurysternus,
Solenopotes capillatus “ (41).
1.9 Atsparumas antihelmintikams
Virškinamojo trakto nematodai sukelia rimtus ekonominius nuostolius ypač tokiuose ūkiuose, kur galvijai yra intensyviai ganomi. Per pastaruosius 20 metų Europos šalys rėmėsi ir vykdė veiksmingą, chemiškai patikrintą parazitų kontrolę, naudodami tiek benzimidazolų klasės preparatus, tiek makrociklinius laktonus. Parazitų atsparumas antihelmintikams yra kylanti problema daugelyje pasaulio šalių, ypač avių ir ožkų ūkiuose. Keliais tyrimais įrodyta, kad yra plačiai paplitęs vienos ar kelių rūšių parazitų atsparumas naudojant plataus spektro antihelmintikus (40), priklausomai nuo gyvulių rūšies. Apie galvijų parazitų atsparumą antihelmintikams pranešama rečiau, nei apie smulkių atrajotojų, tačiau šiuo metu atvejų daugėja – apie tai pranešta Naujojoje Zelandijoje, Pietų Amerikoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitur (38). Gyvulius, kurie buvo gydomi pirmąjį ganymo sezoną reikia atidžiai stebėti ir antrąjį ganymo sezoną, kadangi mažai tikėtina, jog jie įgijo pakankamą apsauginį imunitetą nuo virškinamo trakto nematodų. Susirūpinta, kad dažnas ir neteisingas antihelmintikų naudojimas pirmuoju ganymosi sezono metu gali pristabdyti imuniteto susidarymą vėlesniu augimo laikotarpiu (16,23).
16
1.10 Virškinamo trakto nematodų kontrolė, nenaudojant antihelmintikų
.Ganyklos valdymo sistema yra svarbi ir turi būti tinkamai vykdoma, kad kuo mažiau veršelių užsikrėstų nuo karvių ir būtų gaunamas didesnis produkcijos kiekis (tiek mėsos, tiek pieno). Panašu, kad virškinamojo trakto nematodų kontrolė yra naudinga ganykliniu laikotarpiu, papildomai naudojant antihelmintikus ir ganymo sezono pabaigoje, kai gyvuliai jau parvedami į tvartą ar tada, kai anksčiau atliktas gydymas yra nepakankamas (29).
Ganyklų valdymu siekiama užkirsti kelią parazitų plitimui pačiose ganyklose, sumažinti gyvulių užsikrėtimą parazitų kiaušinėliais (42). Taip pat, valdant ganymą, mažiau gyvulių užsikrečia ganyklose, o užsikrėtusiems – sunaudojamos mažesnės dozės antihelmintikų, gydant nuo virškinimo trakto nematodų (43).
Gyvuliai greičiau trichostrongilidais užsikrečia ganomi didesnėse bandose, kuo daugiau gyvulių vienoje ganykloje, tuo daugiau išmatų joje ir kartu didėjantis žolės užterštumas parazitų lervomis (21).
Prevencinis ganymas vykdomas tose ganyklose, kurios nėra užkrėstos parazitų kiaušinėliais, kuriose ankstesnį ganymo sezoną gyvuliai nebuvo užsikrėtę arba ten anksčiau buvo šienaujama. Jei tokios ganyklos nėra, naudojami antihelmintikai, kurie sumažina ganyklos užterštumą lervomis iki minimalaus lygio (5).
Ganant avis kartu su galvijais taip pat pasiekiama gerų rezultatų abiems gyvulių rūšims, jei pervarant gyvulius yra atsižvelgiama į parazitų vystymosi ciklus (9,43). Nustatyta, kad 12 savaičių ganant galvijus kartu su avimis ganyklose žymiai sumažėjo O. ostertagi lervų (43). Bairden ir kiti (44) keturis metus analizavo pakaitinio ganymo poveikį galvijams, ganomiems su avimis. Tyrimai parodė, kad teigiamas poveikis užkirsti kelią parazitų plitimui ganyklose būna tik pirmuosius du metus, ganant šias gyvulių rūšis kartu.
Rotacinis ganymas – gyvuliai pervedami iš vienos ganyklos į kitą reguliariai. Šis ganymo būdas naudojamas, kai siekiama išvengti didelio gyvulių užsikrėtimo parazitų kiaušinėliais arba tiesiog, kad greičiau ataugtų žolė ganyklose. Puikūs rezultatai pasiekti vykdant parazitų sukeliamo gastroenterito kontrolę – veršeliai per ganymosi sezoną buvo tris kartus perkelti į neužkrėstas ganyklas, kas mėnesį laiko (39).
Jaunų gyvulių ganymas su vyresniais gyvuliais. Kita veiksminga ganymo valdymo strategija – užsikrėtimui jautrūs jauni gyvuliai yra ganomi su vyresniais, imunitetą jau turinčiais gyvuliais. Suaugę gyvuliai užima svarbią vietą, nes jie su išmatomis šalina mažiau parazitų kiaušinėlių nei jauni gyvuliai (41,49). Bürger ir kiti (1976) (37) atliko tyrimus ir nustatė, kad žymiai didesnis lervų skaičius Ostertagia spp., Cooperia spp., Nematodirus spp. rasti veršelių ganyklose, nei
17 suaugusių karvių. Ganant kartu veršelius su suaugusiomis karvėmis ne tik kontroliuojamas jaunų gyvulių užsikrėtimas nematodais, bet ir nėra neigiamo poveikio suaugusioms karvėms (2).
Šiek tiek atidėtas jaunų gyvulių išleidimas į ganyklą – kitas, gana paprastas būdas užkirsti kelią jaunų gyvulių užsikrėtimui parazitais per pirmąjį jų ganymosi sezoną. Žinoma, kad didžiausias lervų skaičius žolėje būna gegužės-birželio mėnesiais, liepą jis stipriai sumažėja. Tai rodo, kad veršelių išgynimo į ganyklas laikas yra labai svarbus, norint išvengti didesnių parazitų sukeliamų nuostolių vėlesniais ganymosi sezonais. Nansen ir kiti (21) savo tyrimais parodė, kad atidėjus žiemą gimusių veršelių išgynimą į ganyklas, labai sumažėjo virškinamo trakto parazitų sukeliamų nuostolių. Teigiamas atidėto ganymosi poveikis veršeliams aprašytas ir Boorgsteede (38).
Kanadoje buvo nustatyta, kad didesnis užsikrėtimas virškinamojo trakto nematodais buvo ten, kur karvės ar telyčios ganėsi neapsaugotose ganyklose, kur ganyklose buvo paskleidžiamas mėšlas, kur telyčios ganėsi kartu su nelaktuojančiomis karvėmis, kur ganyklos nešienaujamos ir kur telyčioms ganyklos keičiamos intensyviai (45).
1.11 Aplinkos veiksnių įtaka parazitų išlikimui ir plitimui
Klimato sąlygos užima labai svarbią rolę parazitų plitimui ten, kur gyvuliai ganomi natūraliose ganyklose (38). Didėjant aplinkos temperatūrai, didėja ir parazitų kiaušinėlių bei ankstyvųjų lervų stadijų vystymosi sparta (47). Vidutinio klimato juostoje lervų mirtingumas padidėja dėl nešaltų žiemų, todėl dalis jų žūsta, neperėjusios į hipobiozės būseną, tačiau jei yra sniego lervos gali išlikti ir po juo, todėl pavasarį jos gali užkrėsti imlius veršelius, išgintus į ganyklą pirmajam ganymosi sezonui (48).
Ploeger ir kiti (10) nustatė, kad imuniteto susidarymas priklauso ne tik nuo to, kaip gausiai užsikrėtė pirmąjį sezoną ganomi gyvuliai, bet ir nuo oro sąlygų vasarą. Jei aplinkos temperatūra apie 25° C, nuo kiaušinėlio iki L3 stadijos lervos išsivystymo gali praeiti mažiau nei 10 dienų, jei temperatūra žemesnė nei 6° C lervų vystymasis užtrunka ilgiau, o jei aplinkos temperatūra aukštesnė nei 32 ° C, žymiai padidėja lervų mirtingumas (5).
1.12 Trichostrongilidai Ostertagia ostertagi ir Cooperia oncophora
Galvijų užsikrėtimas trichostrongilidais, ypač sukeltas Ostertagia spp. rūšies nematodų, sukelia didelius ekonominius nuostolius visame pasaulyje (13). Sutrikdoma virškinimo funkcija, baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų apykaitą, taip pat mažiau priaugama svorio (12).
18 Pažeidimai, kuriuos sukelia virškinimo trakto parazitai, tokie kaip Ostertagia ostertagi ir Cooperia
oncophora yra vieni svarbiausių, analizuojant pirmojo ganymo sezono veršelių būklę, jų augimą
(49).
Tokie virškinimo trakto nematodai kaip Ostertagia ostertagi ir Cooperia oncophora gali būti randami beveik visose galvijų ganomose ganyklose (30).
Nors šie parazitai dažniausiai sukelia subklinikinę ligos formą, jų poveikyje vistiek galima pastebėti pirmojo ganymosi sezono veršelių priesvorio sumažėjimą (49). Abu šie nematodai priklauso Trichostrongyloidea šeimai, jai priklauso ir Nematodirus, Trichostrongylus, Haemonchus gentys. Taip pat nustatyta, kad žarnyno pirmuonys Eimeria alabamensis yra svarbus patogenas pirmą sezoną ganomiems veršeliams (32).
1.12.1 Vystymosi ciklas ir epizootiniai duomenys
Nuostolinga ne tik subklinikinė virškinamojo trakto sukeliama infekcija, bet ir atvejai su ryškiais klinikiniais požymiais, todėl tai turėtų būti laikoma svarbia gyvūnų gerovės problema (6).
Jiems būdingas paprastas tiesioginis vystymosi ciklas, o užsikrečiama fekaliniu-oraliniu būdu, kai galvijai maitinasi ganyklose parazitais užteršta žole (22).
Vystymosi ciklas sudarytas iš dviejų etapų (1 paveikslas): kai lervos dar neinvazinės ir vystosi aplinkoje ir kai lervos tampa invazinėmis ir pradeda parazituoti patekusios į gyvulio organizmą. Parazitinė fazė prasideda tada, kai L3 stadijos lerva patenka ant žolės ir gyvūnas ją suėda besiganydamas. Patekusios į organizmą L3 stadijos lervos keliauja į savo parazitavimo vietas, O.
ostertagi į šliužą, o C. oncophora į plonąsias žarnas, ten vystosi toliau ir bręsta pradžioje iki L4, vėliau iki L5, kurios jau yra subrendusios lytiškai ir gali išskirti kiaušinėlius. Suaugusių parazitų kiaušinėliai į ganyklas patenka gyvuliams tuštinantis, iš parazitais užsikrėtusių gyvulių išmatų kiaušinėliai patenka į aplinką ir vystymosi ciklas prasideda nuo pradžių. Kiaušinėliai yra L1 stadijos, jie du kartus neriasi kol išsivysto L3 invazinės stadijos lerva. L3 stadijos lervos ant žolės patenka tik tada, kai būna pakankamai drėgmės (9). Laikotarpis nuo O. ostertagi ir C. oncophora L3 stadijos lervų iki jų subrendimo ir kiaušinėlių išskyrimo yra maždaug 3 savaitės, tačiau dėl keleto veiksnių jis gali prailgėti, pavyzdžiui – gyvulio imuniteto, parazitų populiacijos dydžio, aplinkos sąlygų (16,39).
19
1 pav. O. ostertagi ir C. oncophora vystymosi ciklas. Juodomis rodyklėmis pavaizduotas parazitinis nematodų
vystymosi etapas gyvulio organizme, baltomis - neparazitinis vystymosi etapas aplinkoje. 1-L3 stadijos lervų migracija
ant žolės; 2-lervų patekimas į virškinimo traktą, L4 lervų nerimasis virškinimo liaukose ir L5 lervų nerimasis ir jų
prisitvirtinimas prie šliužo gleivinės.3-kiaušinėlių patekimas į aplinką, kartu su išmatomis; 4- invazinių L3 stadijos lervų
vystymasis. Piešinys Helena Nordenforst, 2006m.
Ostertagiozė yra skirstoma į 2 tipus – I ir II (50). I tipo ostertagiozė dažniausiai pastebima pirmą sezoną ganomiems veršeliams, praėjus maždaug 3-4 savaitėms nuo ganymo pradžios. Taip atsitinka, kai veršeliai ganomi daugiametėse, užkrėstose parazitais ganyklose (21) arba ganymo sezono viduryje, kai ganyklose atsiranda L2 stadijos lervų, klimatui tapus palankesniu jų vystymuisi (39). II tipo ostertagiozė dažniausiai pasireiškia tvartiniu laikotarpiu, žiemos pabaigoje ar pavasarį, po gyvulių pirmojo ganymosi sezono. Taip atsitinka dėl to, kad O.ostertagi šaltuoju metų periodu pereina į hipobiozės būklę (ankstyvoji L4 stadija) ir vystosi toliau tik jai pasibaigus ir atšilus orams (16). I tipo ostertagiozė pasižymi dideliu sergamumu, bet mažu mirtingumu, o II stadijos ostertagiozei būdingas mažas sergamumas, bet didelis mirtingumas (16).
Apie C. oncophora diskutuota mažiau, nei apie O. ostertagi, tačiau išsiaiškinta, kad eksperimentinis veršelių užkrėtimas šios rūšies nematodais, sumažino jų normaliai priaugamą svorį, sukelia viduriavimą (16), o Parkins ir kiti (2) nustatė, kad O. ostertagi populiacijos dydis organizme didesnis tada, kai jos veikia kartu su C. oncophora.
1.12.2 Imunitetas
Jautriausi O. ostertagi ir C. oncophora yra pirmą sezoną ganomi veršeliai, jie ne tik patys užsikrečia šiais nematodais, bet ir platina kartu su išmatomis šių parazitų kiaušinėlius, kuriais
20 užkrečiama ganykla (50). Kad gydomi gyvuliai lengviau įgauna imunitetą prieš šiuos parazitus galima spręsti iš to, kad ganyklose mažėja parazitų kiaušinėlių skaičius (7). Imunitetas prieš
O.ostertagi susidaro lėtai, vyresniems gyvuliams jis susidaro greičiau (19). Po užsikrėtimo C.onchopora susidaro pakankamai stiprus imunitetas (16), jį sparčiau įgija vyresnio amžiaus
galvijai (19). Kiaušinėlių skaičius išmatose gali sumažėti tik po kelių mėnesių arba būti pastebimas tik antrojo ganymosi sezono metu (50).
Apsauginis organizmo mechanizmas, gyvūnams, užsikrėtusiems trichostrongilidais, vis dar nėra iki galo ištirtas, todėl atrajotojų antikūnų vaidmuo virškinimo trakto nematodams vis dar nėra aiškus (23). Panašu, kad gyvūnų amžius yra labai svarbus faktorius, nuo kurio priklauso imuniteto susidarymas (19). Antihelmintikų naudojimas siekiant apsaugoti nuo parazitozių, pirmąjį ganymo sezoną ganomus gyvulius labai išaugo, tačiau tai gali įtakoti silpnesnio imuniteto susidarymą sekančiais ganymosi metais, sumažinti gyvulių produktyvumą (27).
1.12.3 Diagnozavimas
Klinikinės ostertagiozės diagnozė nėra sudėtinga ir gali būti grindžiama anamneze, klinikiniais požymiais ir atsaku į gydymą antihelmintikais. Priešingai, vis dar sunku nustatyti subklinikinės ostertagiozės lygį organizme, kalbant apie jos poveikį produktyvumui. Ploeger ir kiti (10) nustatė, kad pagrindiniai virškinimo trakto nematodų stebėjimo reikalavimai turėtų būti tokie: sudaryti sąlygas įvertinti nematodų poveikiui; atspindėti parazitų sukeliamus gamybos nuostolius; galėtų būti naudojamas siekiat sumažinti nematodų riziką ateityje ir teikti prevencijos rekomendacijas; lengvai atliekami tyrimai ir ne per brangūs. Yra keletas diagnostinių parametrų, skirtų subklinikinei ligos formai nustatyti, dauguma jų labiau tiktų pirmo ganymosi sezono veršeliams, o melžiamoms karvėms naudojamas tik siekiant nustatyti O.ostertagi specifinių antikūnų kiekį kraujo serume ar piene (28).
1.13 Virškinimo trakto nematodų kontrolė pirmą sezoną ganomiems
veršeliams
Parazitai gali išlikti nuo vieno ganymo sezono iki kito, todėl labai svarbu vykdyti jų plitimo kontrolę ir užkirsti tam kelią. Tam dažniausiai naudojami antihelmintiniai vaistai (21). Augant susidomėjimui ekologine gyvulininkyste ūkininkams priimtinesni natūralūs parazitų kontrolės valdymo būdai nei naudojamos cheminės medžiagos (42).
21 Lėtinė ligos eiga, užsikrėtus virškinimo trakto nematodais sumažina baltymų kiekį ne tik mėsoje, bet ir piene, kas mažina šių produktų maistinę vertę. Labai svarbu vykdyti atrajotojų parazitų kontrolę, nes tai gali sumažinti nuostolius, tačiau ilgą laiką naudojant tuos pačius antihelmintikus atsiranda parazitų atsparumas jiems, todėl preparatai tampa nebe tokie veiklūs, tai įrodė Demeler ir kiti (38), tirdamas pirmojo ganymo sezono veršelius Vakarų Europoje. Be to, dėl klimato kaitos ateityje prognozuojami dar didesni gyvulių užsikrėtimai parazitų kiaušinėliais ir padidėjusi parazitų populiacija (47).
Yra žinoma, kad norint užtikrinti apsisaugojimą nuo virškinamojo trakto parazitų reikalingi ne tik aukštos kokybės antihelmintikai, bet ir tinkamas ganymo valdymas. Pastovus gydymas antihelmintikais daugelyje Europos šalių ekologiniuose ūkiuose nėra visuotinai priimtas (51).
Kuo didesnis užsikrėtimas nematodų kiaušinėliais, tuo mažesnis dienos priesvoris. Norint ištirti gydymo efektyvumą nuo virškinamojo trakto parazitų, Dimander ir kiti (9) atliktuose tyrimuose galvijus suskirstė į dvi grupes: teigiamos kontrolės grupėje veršeliai, kurie gavo antihelmintikus, neigiamos kontrolės grupėje – veršeliai negaunantys jokių preparatų. Gyvuliai buvo laikomi tokiomis pačiomis sąlygomis ir ganomi vienodą laiką. Po tyrimo nustatyta, kad teigiamoje grupėje esantys veršeliai priauga 30 kilogramų daugiau nei esantys neigiamoje grupėje.
1.14 Situacija Lietuvoje
Kaip ir kitose šalyse, taip ir Lietuvoje – jautriausi trichostrongilidams išlieka pirmojo ganymosi sezono veršeliai (1, 16, 20). Antojo ganymosi sezono veršeliai ne tokie jautrūs trichostrongilidams, nes įgyja imunitetą po pirmojo ganymosi sezono (10). Danijoje buvo atlikti tyrimai, kur kartu ganomi pirmo ir antro ganymo sezono veršeliai, jie parodė, kad pirmo ganymosi sezono veršeliai nuo trichostrongilidų nukentėjo mažiau, nei ganomi atskiromis grupėmis pagal amžių (21).
Problemos šalyje išaugo kai keitėsi Lietuvos žemės ūkio sektorius, kai sumažėjo ūkių dydis, ganyklų plotai, padidėjo gyvulių skaičius tame pačiame plote. Lietuvoje trūksta epidemiologinių žinių apie trichostrongilidus, todėl ne visada teisingai pasirenkami antihelmintikai, neteisingai vykdomas ganyklų valdymas. Lietuva yra vėsiojo vidutinio klimato zonoje, su vidutinio šiltumo vasaromis ir vidutinio šaltumo žiemomis (20). Vyrauja žiemos su pastovia sniego danga, kas gali įtakoti trichostrongilų lervų išlikimą per visą žiemą ganyklose iki ankstyvos vasaros (48).
22
2.
DARBO VIETA IR METODIKA
2.1 Duomenys apie ūkį
Tyrimas buvo atliktas pieninių galvijų ūkyje, esančiame Mažeikių rajone, Ventos regioniniame parke. Šis ūkis nėra ekologinis. Iš ūkio gyvuliai neparduodami – arba pasiliekami sau, arba esant reikalui, vežami į skerdyklą. Ūkio dydis hektarais – 390 ha. Ūkis įkurtas 2005 metais, jį sudaro trijose skirtingose fermose laikomi gyvuliai, jame yra 4 skirtingų augalų kultūrų ganyklos, kurių plotas apie 100 ha. Ūkininkas vienoje fermoje laiko 76 melžiamas karves ir naujagimius veršelius iki 3 mėnesių. Kitoje fermoje laikomi mėsiniai buliai ir buliukai, vyresni nei 3 mėnesių amžiaus.
Į trečios fermos ganyklas, ganymo sezono metu, yra pervežamos telyčios iki 2 metų amžiaus iš antrosios ūkininko fermos (telyčios žiemą būna ten). Ten jos ganosi visą vasarą, ganyklos plotas apie 3 hektarus, yra įrengta pastogė bei girdyklos.
2.2 Darbo metodika
Ūkyje, savininko teigimu, anksčiau tik keli gyvuliai sirgo klinikine virškinimo trakto helmintozių forma, ūkininkas apie parazitus ir galimai jų sukeliamus nuostolius žinojo, tačiau jokie parazitologiniai tyrimai anksčiau nebuvo atlikti ir gyvuliai niekada nedehelmintizuoti, jie ganymo sezono metu visada ganomi tose pačiose daugiametėse ganyklose.
Laboratoriniai tyrimai atlikti LSMU VA Užkrečiamųjų ligų katedros, Parazitologijos laboratorijoje.
Duomenys ir informacija apie tyrimą rinkti 2014-2016 metais, o pagrindiniai tyrimai buvo atliekami 2015 metais.
2014 metų balandžio 30 dieną iš visų trijų ūkiui priklausančių fermų, atsitiktai atrinktų gyvulių, buvo surinkta po 10 išmatų mėginių iš tiesiosios žarnos, norint sužinoti ar gyvuliai turi parazitų ir kokios jų rūšys vyrauja. 10 mėginių imta iš melžiamų karvių, 10 iš telyčių ir 10 iš buliukų (jie į lauką nevedami, bet gauna žolę iš ganomų ganyklų). Mėginiai buvo tirti modifikuotu Mcmaster metodu.
2014 m. spalio 10 dieną iš visų trijų gyvulių grupių buvo surinkta po 5 išmatų mėginius iš tiesiosios žarnos, siekiant nustatyti ar išmatose yra sunkių trematodų kiaušinėlių (Fasciola spp.,
23 Remiantis atliktais 2014 metų parazitologinių tyrimų rezultatais, magistrinio baigiamojo darbo tyrimui ir buvo pasirinktas šis ūkis.
2015 metų balandžio mėnesį sudarytas tikslus sąrašas telyčių, kurios bus tiriamos. Tyrime dalyvavo 40 gyvulių, iš kurių 18 ganėsi pirmą kartą, o 22 telyčios – antrą kartą. Prieš ganymo sezono pradžią gyvuliai buvo pasverti ir suskirstyti į dvi grupes, atsitiktinės atrankos būdu. Gydomų gyvulių grupėje buvo 9 telyčios, kurios ganėsi pirmą kartą ir 11 telyčių, kurioms tai buvo antrasis ganymo sezonas. Kontrolinėje gyvulių grupėje buvo 9 pirmojo ganymo sezono telyčios ir 11 antrojo ganymo sezono telyčių.
Ganykla buvo padalinta į dvi lygiavertes dalis (maždaug po 1,5 ha) ir visa aptverta elektriniu piemeniu. Ant plastikinių kuoliukų dviejuose aukščiuose tvirtinta juosta, kuria vėliau buvo paleista elektros srovė. Gyvuliams sudarytos vienodos laikymo sąlygos, priėjimas prie vandens, pastogės.
2.3 Svėrimas ir mėginių ėmimas
Tyrimo metu visos abiejų grupių telyčios buvo svertos 2 kartus – pirmąjį kartą dieną prieš išvarymą į ganyklas (2015 gegužės 10d.), antrąjį – dieną, po gyvulių parvedimo į tvartą (2015 spalio 15d.). Ūkyje yra įrengtos „AGRETO“ sijų tipo svarstyklės, kurių skiriamoji geba 0,5 kg.
Pasibaigus ganymo sezonui ir gyvulius pasvėrus antrą kartą, vidutiniškai apskaičiuotas jų priesvoris per vieną dieną ir per visą ganymosi sezoną.
Veršelių priesvoriai per visą ganymosi sezoną apskaičiuoti iš gyvulio svorio po ganymosi sezono atėmus to paties gyvulio svorį prieš ganymosi sezoną. Vidutinis veršelių priesvoris per dieną apskaičiuotas priaugtą veršelio svorį per ganymosi sezoną, padalinus iš 158 ganymosi dienų.
Iš visų telyčių tiesiosios žarnos buvo imami išmatų mėginiai, jie dėti į vienkartinius polietileninius maišelius, numeruoti. Paimti mėginiai buvo laikomi +40C temperatūroje ir tirti 2-3 dienas po jų paėmimo. Telyčių išmatų mėginiai imti po svėrimų – 2015m. gegužės 10d., 2015 m. spalio 15d. ir kas mėnesį ganymosi sezono metu – 2015m. birželio10d., 2015m. liepos 12d., 2015 rugpjūčio 10d. ir 2015m. rugsėjo 11d.
Tyrimo metu, 2015 metais, per 158 ganymo sezono dienas, išmatos tirtos 6 kartus kiekybiniu modifikuotu Mcmaster metodu ir kokybiniu Bermano metodu. Taip pat abiejų veršelių grupių ganyklose buvo ištirta po vieną žolės mėginį, užkrėstumui nematodų lervomis įvertinti.
24
2.4 Parazitologiniai tyrimo metodai
Modifikuotas Mcmaster metodas (52, 53)
Kiaušinėlių skaičiui viename grame išmatų (KSG) nustatyti naudojamas modifikuotas Mcmaster metodas, šios modifikacijos jautrumas yra 20, tiriant klasikine Mcmaster kamera. Tyrimui pasveriami 4 g išmatų, ant jų užpilama 56 ml vandens. Gerai išmaišoma, gauta suspensija paliekama stovėti 30 min. Dar kartą išmaišoma ir košiama per tinklelį. 10 ml mėginio pilama į centrifuginį mėgintuvėlį, 7 minutes centrifuguojama 1200 aps./min. Po centrifugavimo iš mėgintuvėlio pipete nusiurbiamas paviršinis skystis. Tada į mėgintuvėlį su likusiomis nuosėdomis pilama flotacinio tirpalo iki 4 ml padalos, mėginys gerai išmaišomas ir užpildomos abi Mcmasterio kameros pusės. Mikroskopuojama praėjus dvejoms minutėms. Kiaušinėlių skaičius 1 grame išmatų gaunamas abiejose kameros pusėse rastų kiaušinėlių skaičių padauginus iš 20.
Iš visų gyvulių tiesiosios žarnos, juos fiksavus, kas mėnesį buvo imami išmatų mėginiai. Jie tirti modifikuotu Mcmaster metodu. Po visų mėginių ištyrimo, abiejose gyvulių grupėse, buvo apskaičiuojamas vidutinis parazitų kiaušinėlių skaičius viename grame išmatų ir iš gautų duomenų sudarytas grafikas.
Bermano metodas (54)
Siekiant diferencijuoti trichostrogilidus, išmatų kultūrose auginamos L3 stadijos lervos (55). Norint diferencijuoti nematodų lervas, buvo ruošiamos lervų kultūros, iš kurių po 14 dienų inkubacijos jau galima identifikuoti L3 invazines lervas, pagal tam tikrus morfologinius požymius.
Imama 10 g šviežių išmatų, jos sumaišomos su 4 g vermikulito įpilama 6-8 ml vandens, konsistencija turi būti panaši į tirštos grietinės. Į pusiau perkirpto vienkartinio indelio apatinę dalį su skylutėmis dedami padarytą išmatų ir vermikulito mišinį, uždengiame marle ir ant viršaus užmauname apverstą viršutinę indelio dalį. Padarytas mėginys apverstas dedamas į kitą vienkartinį indelį, kuriame turi būti 10 ml vandens. Padarytas mėginys dedamas į maišelį ir 14 dienų laikomas termostate, temperatūra 210-240C.
Praėjus dvejoms savaitėms mėginys išimamas iš termostato, indelis su išmatomis pakabinamas ant medinio pagaliuko už marlės galų ir dedamas į konusinę taurę taip, kad vanduo apsemtų išmatas, paliekama nusistovėti per naktį. Kitą dieną konusinės taurės šonu vedama ilga pipetė ir ja nusiurbiama 5 ml vandens nuo dugno, paliekama nusistovėti. Vėliau pipete nusiurbiamas paviršinis vanduo. Tada lervų koncentrato lašas ir keli lašai Liugolio tirpalo lašinamas ant objektinio stiklelio, mikroskopuojama. Lervos skaičiuojamos ir identifikuojamos iki 100 lervų.
25 Iš visų, tos pačios tyrimo grupės, tos dienos gyvulių išmatų mėginių daryti 3 bendri mėginiai, nematodų lervoms identifikuoti. Iš trijų gautų rezultatų vestas vidurkis, o duomenys pateikti grafikuose.
Sedimentacijos metodas (56)
Šis metodas naudojamas nustatyti ar išmatose yra sunkių trematodų (Fasciola spp.,
Paramphistomum spp.) kiaušinėlių.
Mėginiui pasveriama 10 gramų išmatų, jos sumaišomos su 250 ml vandens. Suspensija perkošiama per sietelį į konusinę taurę ir paliekama 10-30 min nusistovėti. Nusėdus didžiosioms nuosėdoms ant taurės dugno, vanduo atsargiai nupilamas ir vėl į ją pilama 250 ml vandens, vėl paliekama nusistovėti. Po nusistovėjimo vanduo nupilamas.
Ant konusinėje taurėje likusių nuosėdų pilama 100 ml vandens ir lašinami 5 lašai 1 proc. metileno mėlynojo. Praėjus 5 minutėms vanduo nupilamas, o nuosėdos tiriamos mikroskopu, didinant 40 kartų.
Žolės mėginių ruošimas
Tyrimo metu buvo daryti ir tirti tik du žolės mėginiai, žolėje esančioms L3 lervoms identifikuoti. Vienas žolės mėginys darytas iš gydomų veršelių grupės ganyklos, kitas – iš kontrolinės veršelių grupės ganyklos. Jie imti ganymosi sezono viduryje (2015-06 27).
Žolės mėginiai iš veršelių ganomų ganyklų buvo rinkti einant W raidės taku, žolė pešta sustojus kas 15 žingsnių iš kairės, dešinės pusės ir iš priekio. Jei šalia sustojimo vietos yra išmatų, žolė pešta maždaug 30 centimetrų nuo jų. Žolė buvo rinkta į polietileninį maišelį ir vežta į Parazitologijos laboratoriją ištirti.
Abu žolės mėginiai buvo daromi atskirai. Surinkta žolė laboratorijoje buvo dėta į marlinį maišelį ir pamerkta į kibirą su vandeniu, taip kad ją apsemtų. Kitą dieną maišelis iš vandens su žole buvo išimtas, o žolė padėta džiovinimui. Kibire likusios nuoplovos filtruotos per 38 µm sintetinį filtrą. Tada likusios nuosėdos koncentruojamos filtro centre ir perplaunamos per filtrinį popierių, laikomą virš konusinės taurės. Popierius pakabinamas ant medinio pagaliuko, pritvirtinamas prie jo segtuku ir įmerkiamas į konusinėje taurėje esantį vandenį, taip, kad mėginys būtų apsemtas. Jis paliekamas nusitovėti per naktį. Kitą dieną atsargiai, ilga pipete nuo konusinės taurės dugno buvo nusiurbtos nusėdusios lervos ir perpiltos į mėgintuvėlį. Iš jo paimtas 1 ml (3lašai) ir pilta ant objektinio stiklelio. Tada ant viršaus lašintas vienas lašas Liugolio tirpalo, kuris leidžia lengviau suskaičiuoti lervas, nes jos nebejuda.
Iš tos pačios žolės mėginio padaryti trys mėginiai lervoms skaičiuoti, kad būtų kuo mažesnė paklaida.
26
2.5 Gydymas
Gydomosios grupės veršeliams trečią (2015m. gegužės 29d.), aštuntą (2015m. liepos 3d.) ir tryliktą savaitę (2015m. rugpjūčio 7d.) nuo ganymo pradžios buvo leidžiamas BIMECTIN, 10 mg/ml (veiklioji medžiaga – ivermektinas) injekcinis tirpalas galvijams, kiaulėms ir avims.
Tyrime dalyvavo telyčios iki dviejų metų, iš jų nei viena nebuvo laktuojanti ir veršinga daugiau nei 8 mėnesius (Bimectin nenaudotinas karvėms laktacijos metu ir likus mažiau nei 60 dienų iki veršiavimosi). Preparatas leistas po odos raukšle prieš mentę. Dozė: 1 ml-50kg. Kadangi visi veršeliai prieš tyrimą buvo pasverti, kiekvienam jų apskaičiuota tiksli vaisto dozė, priklausomai nuo jų svorio. Pasibaigus tyrimui įvertintas gydymo ivermektinu efektyvumas. Gydymas laikomas efektyviu, kai parazitų kiaušinėlių skaičius sumažėja daugiau nei 95 proc.
Pasibaigus ganymo sezonui ir suvarius gyvulius į tvartus, visiems tyrime dalyvavusiems gyvuliams atlikta profilaktinė dehelmintizacija.
2.6 Meteorologiniai duomenys
Vidutinės oro temperatūros ir vidutinio kritulių kiekio duomenys pateikti remiantis Lietuvos, hidrometeorologinės tarnybos duomenimis, nustatytais Akmenės rajone, o daugiametės oro temperatūros (57) ir kritulių kiekio (58) duomenys pateikti iš VŠĮ „Efektyvios energetikos centras“, 2013 metų duomenų.
2.7 Duomenų statistinės analizės metodai
Skaičiavimai atlikti naudojantis kompiuterine programa Microsoft Exel ir www.openepi.com , esančia epidemiologinės statistikos programa. Skirtumai laikomi reikšmingais, kai p<0,05. Tyrimų rezultatai buvo statistiškai apdoroti ir įvertinti naudojant standartines formules.
27
3.
TYRIMŲ REZULTATAI
3.1 2014 metais atliktų parazitologinių tyrimų rezultatai
Abiejų, atliktų 2014 metais mėginių tyrimų modifikuotu Mcmaster ir Bermano metodais rezultatai buvo panašūs. Melžiamų karvių išmatų mėginiuose vyravo Eimeria spp. (vidutiniškai 80 KSG) (standartinis nuokrypis (SD) - 64,1), tačiau pas 4 iš 15 tirtų karvių nustatyta ir trichostrongilidų kiaušinėlių – vidutiniškai 13 KSG, (SD - 27,7). Buliukų, iki dviejų metų, išmatų mėginiuose nustatyta vidutiniškai 44 KSG (SD - 42,2) trichostrongilidų kiaušinėlių, pas telyčias iki 2 metų išmatų mėginiuose rasta vidutiniškai 220 KSG (SD - 116,1), (vyravo Ostertagia spp., tačiau rasta ir Trichostrongylus spp., Nematodirus spp., Oesophagostomum spp., Strongyloides spp. Sedimentacijos metodu tirtuose mėginiuose nei Paramphistomum spp., nei Fasciola spp. sunkių trematodų kiaušinėlių nerasta.
3.2 2015 metais atliktų parazitologinių tyrimų rezultatai
3.2.1 Išmatų mėginių rezultatai, tiriant modifikuotu Mcmaster metodu2015 metų gegužės mėnesį tiek kontrolinėje, tiek gydomų veršelių grupėse (2 pav.) vidutinis kiaušinėlių skaičius viename grame išmatų buvo panašus ir reikšmingo skirtumo nebuvo (p>0,05), gydomų gyvulių grupėje – vidutiniškai 60 KSG (SD – 44,5), kontrolinėje veršelių grupėje – vidutiniškai 80 KSG (SD – 55,8). Kontrolinėje grupėje, kur veršeliams nebuvo duodami jokie antihelmintikai, parazitų kiaušinėlių skaičius didėjo iki liepos mėnesio (vidutiniškai nustatyta 320 KSG). Nuo liepos iki rugpjūčio mėnesio jų sumažėjo šimtu (nustatyta vidutiniškai 220 KSG). Rugsėjo mėnesį kiaušinėlių skaičius padidėjo iki 240 KSG.
Gydomų veršelių grupės išmatų mėginiuose parazitų kiaušinėlių skaičius mažėjo iki rugpjūčio mėnesio (iki 6 KSG), rugsėjo mėnesį jis padidėjo vidutiniškai iki 35 KSG, o spalio – sumažėjo iki 30 KSG.
28
2 pav. Abiejų telyčių grupių išmatų mėginių tyrimo rezultatai, per visą ganymo sezoną, tiriant
juos modifikuotu Mcmaster metodu; rodyklėmis pažymėta, kada gydomos grupės gyvuliai buvo gydyti ivermektinu.
3.2.2 Išmatų mėginių tyrimų rezultatai, naudojant Bermano metodą
Gegužės mėnesį (3 pav.), iš ivermektinu gydytų veršelių išmatų paruoštų lervų kultūrų nustatyta didžioji dalis Ostertagia spp. lervų (apie 80 proc.) ir apie 20 proc. Strongyloides spp. Birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais iš išmatų mėginių nustatytos tik Ostertagia spp. parazitų lervos. Rugsėjo ir spalio mėnesiais vidutinė procentinė lervų sudėtis išmatų mėginiuose buvo labai panaši – apie 60 proc. Ostertagia spp. lervų, apie 20 proc. Oesophagostomum spp. ir apie 20 proc.
Nematodirus spp. 0 50 100 150 200 250 300 350 2015 gegužės 10d. 2015 birželio 10d. 2015 liepos 10d. 2015 rugpjūčio 10d. 2015 rugsėjo 11d. 2015 spalio 15d. Vid ut in is k ia uš in ėlių s ka ičiu s/ 1g ra m e iš m at ų
Išmatų mėginių tyrimo data
Kontrolinė veršelių grupė Gydomų veršelių grupė Ivermenktin o injekcijos
29
3 pav. Ivermektinu gydytų veršelių išmatose rastų lervų rūšinė sudėtis, ganymo sezono metu.
Kontrolinėje telyčių grupėje (4 pav.) gegužės mėnesį išmatose rasta didžioji dalis Ostertagia
spp. (apie 80 proc.) lervų ir apie 20 proc. Strongyloides spp. Procentinė lervų skaičiaus sudėtis
labai panaši į gydomų gyvulių išmatų tyrimo rezultatus, gautus gegužės mėnesį. Birželio mėnesį rasta kiek daigiau Ostertagia spp. (87 proc.) ir šiek tiek mažiau Strongyloides spp. (apie 13 proc.). Liepos ir rugpjūčio mėnesiais rasta dar didesnė dalis Ostertagia spp. (98 proc.) ir apie 2 proc.
Trichostrongylus spp. Rugsėjo mėnesį mėginiuose identifikuotos ir Oesophagostomum spp. (apie
22 proc. ) bei Nematodirus spp.(19 proc.) lervos.
4 pav. Kontrolinės grupės veršelių išmatose rastų lervų rūšinė sudėtis, per visą ganymo
sezoną. 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Vidu tinė le rv ų sk aičia us pro ce ntinė sud ėt is m ėg ini uo se
Išmatų mėginių tyrimo data
Nematodirus spp. Oesophagostomum spp. Srongyloides spp. Ostertagia spp. 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% V id u tinė ler vų sk aičiau s pr oc entin ė sud ėt is m ėgin iu ose
Išmatų mėginių tyrimo data
Nematodirus spp. Oesophagostomum spp. Trichostrongylus spp. Srongyloides spp. Ostertagia spp.
30 Kontrolinėje veršelių grupėje (5 pav.) per visą ganymosi sezoną daugiausia rasta Ostertagia
spp. lervų (80 proc.), 10 proc. Oesophagostomum spp., 7 proc. Nematodirus spp. Sporadiškai
nustatytas ir nedidelis gyvulių užsikrėtimas Trichostrongylus spp. (1 proc.)., Strongyloides spp. (2 proc.).
5 pav. Identifikuotų lervų procentinis pasiskirstymas viso ganymo sezono laikotarpiu,
kontrolinėje telyčių grupėje, 2015m.
Gydomų veršelių grupės mėginiuose (6 pav.) vyravo Ostertagia spp. lervos (73 proc.), 12 proc. Oesophagostomum spp, 10 proc. Nematodirus spp. ir 5 proc. Strongyloides spp.
6 pav. Identifikuotų lervų procentinis pasiskirstymas viso ganymo sezono laikotarpiu, gydomų
veršelių grupėje, 2015m. 80% 2% 1% 10% 7% Ostertagia spp. Srongyloides spp. Trichostrongylus spp. Oesophagostomum spp. Nematodirus spp. 73% 5% 12% 10% Ostertagia spp. Srongyloides spp. Oesophagostomum spp. Nematodirus spp.
31
3.3 Žolės mėginių tyrimų rezultatai
Iš gydomų veršelių grupės ganyklos buvo surinkta 250g žolės, svoris po jos džiovinimo – 200g. Pirmame padarytame žolės mėginyje buvo rasta 7 lervos, antrame – 9, trečiame – 8. Rastos lervos – Ostertagia spp. ir Strongyloides spp. Vidurkis – 8 lervos trijuose lašuose mėginio. Iš viso pipete tyrimui buvo nusiurbti 35 lašai. Apskaičiuota, kad viename kilograme sausos žolės yra ~ 467 lervos.
Iš ganyklos, kurioje ganėsi negydomi veršeliai buvo surinkta 260 g žolės, jos svoris po džiovinimo – 215g. Pirmame padarytame mėginyje rasta 14 lervų, antrame – 15, trečiame – 12 lervų. Rastos lervos: Ostertagia spp., Trichostrongylus spp., Strongyloides spp. Lervų vidurkis 3 lašuose mėginio ~14 lervų. Iš viso tyrimui pipete nusiurbti 33 lašai. Apskaičiuota, kad viename kilograme sausos žolės yra 716 lervų.
3.4 Svėrimo duomenų rezultatai
Gydomų veršelių grupėje (7 pav.) esantys gyvuliai, kuriems buvo leidžiamos trys ivermektino injekcijos, per visą ganymo sezoną vidutiniškai priaugo 71,4 kg. Kontrolinėje veršelių grupėje, kurioje veršeliams nebuvo naudojami jokie antihelmintikai, bet sudarytos tokios pačios laikymo sąlygos – veršeliai priaugo vidutiniškai 54,3 kg per visą ganymosi sezoną. Sezono pabaigoje statistiškai patikimo (p<0.05) skirtumo tarp gydytų ir negydytų gyvulių svorio nebuvo.
7 pav. Vidutinis abiejų veršelių grupių priesvoris, per visą ganymo sezoną, 2015m.
Vidutinis veršelių priesvoris per dieną, ganymo sezono metu pateiktas 8 paveiksle. Gydomų veršelių grupėje esantys gyvuliai per dieną, ganymosi sezono metu, vidutiniškai priaugo 452 gramus, kai tuo metu kontrolinėje grupėje esantys veršeliai – 359 gramus.
0 20 40 60 80
Vidutinis veršelių priesvoris per visą ganymosi sezoną (kg)
Ver ųelių g rupės Kontrolinė veršelių grupė
32
8 pav. Vidutinis veršelių priesvoris per dieną, ganymo sezono metu, 2015m.
3.5 Meteorologiniai duomenys
Akmenės rajone, 2015 metų liepos mėnesį kritulių buvo daugiausia (84 mm), o rugpjūtį – mažiausia – 12mm (9 pav). Palyginus Akmenės rajono vidutinį kritulių kiekį su daugiamečiu, gegužės, liepos, rugsėjo, spalio mėnesių duomenys yra panašūs, tačiau birželio (beveik 2,5 karto) ir rugpjūčio (beveik 7 kartais) mėnesiais Akmenės rajone vidutinis kritulių kiekis gerokai mažesnis, palyginus su daugiamečiu.
9 pav. Vidutinis (2015) ir vidutinis daugiametis (1961-2010) kritulių kiekis Akmenės rajone.
0 100 200 300 400 500
Vidutinis prieaugis per dieną (gramai)
Ver šelių g rupės Kontrolinė veršelių grupė Gydomų veršelių grupė 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
gegužė birželis liepa rugpjūtis rugsėjis spalis
K rit uli ų k iek is , m
m Vidutinis kritulių kiekis Akmenės
rajone (2015)
Vidutinis daugiametis kritulių kiekis (1961-2010)
33 Akmenės rajone, vidutinė oro temperatūra (10 pav.), birželio, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais buvo aukštesnė, palyginus su vidutine daugiamete oro temperatūra, o gegužės ir liepos mėnesiais – žemesnė. Aukščiausia vidutinė oro temperatūra Akmenės rajone buvo rugpjūčio mėnesį (18 0C), o daugiametė oro temperatūra – liepos mėnesį (170C).
10 pav. Vidutinė (2015) ir vidutinė daugiametė (1961-2010) oro temperatūra Akmenės
rajone. 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20
gegužė birželis liepa rugpjūtis rugsėjis spalis
Vidu tinė o ro t em pera tūra , 0C Vidutinė oro temperatūra Akmenės rajone (2015) Vidutinė daugiametė oro temperatūra (1961-2010)
