• Non ci sono risultati.

Fenbendazolo efektyvumas gydant ėriukus, užsikrėtusius virškinamojo trakto nematodais Efficacy of fenbendazole for treatment of gastrointestinal nematodes in lambs

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "Fenbendazolo efektyvumas gydant ėriukus, užsikrėtusius virškinamojo trakto nematodais Efficacy of fenbendazole for treatment of gastrointestinal nematodes in lambs"

Copied!
37
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Mindaugas Strazdas

Fenbendazolo efektyvumas gydant ėriukus, užsikrėtusius

virškinamojo trakto nematodais

Efficacy of fenbendazole for treatment of gastrointestinal nematodes

in lambs

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: lekt. dr. Inga Stadalienė

(2)

2 DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Fenbendazolo efektyvumas gydant ėriukus, užsikrėtusius virškinamojo trakto nematodais“:

1. Yra atliktas mano paties.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Mindaugas Strazdas

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Mindaugas Strazdas

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Inga Stadalienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Birutė Karvelienė

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

3 TURINYS

1. ĮVADAS ... 6

2. LITERATŪROS APŽVALGA... 8

2.1. Pagrindiniai avių virškinamojo trakto nematodai ... 8

2.1.1. Trichostrongylus spp. ... 8 2.1.2. Cooperia spp. ... 8 2.1.3. Haemonchus spp. ... 9 2.1.4. Teladorsagia spp. ... 9 2.1.5. Chabertia spp. ... 10 2.1.6. Oesophagostomum spp. ... 10 2.1.7. Strongyloides spp. ... 11

2.2. Antihelmintinių vaistų naudojimas veterinarinėje medicinoje ... 11

2.3. Antihelmintinis gydymas ... 12

2.4. Fenbendazolas ir jo veikimo mechanizmas ... 13

2.5. Rezistentiškumas antihelmintikams ... 14

2.5.1. Rezistentiškumo paplitimas ... 14

2.5.2. Rezistentiškumo mechanizmas ... 15

3. TYRIMO METODIKA ... 16

3.1. Mėginių ėmimas ir svėrimas ... 17

3.2. Parazitologiniai tyrimo metodai ... 17

3.2.1. Modifikuotas MakMasterio metodas ... 17

3.2.2. Lervų kultūrų ruošimo ir lervų surinkimo (Bermano metodas) ... 18

3.3. Lervų identifikavimas ... 18

3.4. Gydymas ... 18

3.5. Statistinė analizė ... 19

4. TYRIMO REZULTATAI ... 20

4.1. Ėriukų užsikrėtimo paplitimas virškinamojo trakto parazitais ... 20

4.2. Ėriukų užsikrėtimo gausumo tyrimai gydymo metu ... 22

4.3. Svorio kitimo rezultatai ... 26

4.4. Meteorologiniai duomenys ... 28 REZULTATŲ APIBENDRINIMAS ... 29 IŠVADOS ... 31 REKOMENDACIJOS ... 32 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 33 PRIEDAI ... 37

(4)

4

SANTRAUKA

Fenbendazolo efektyvumas gydant ėriukus, užsikrėtusius virškinamojo trakto

nematodais

Mindaugas Strazdas Magistro baigiamasis darbas

Magistrinio darbo tikslas buvo nustatyti fenbendazolo efektyvumą taikant dvi gydymo schemas gydant ėriukus, užsikrėtusius virškinamojo trakto nematodais.

Literatūros apžvalgoje aprašomi dažniausiai aptinkami avių virškinamojo trakto nematodai, antihelmintikų panaudojimas ir jų taikymas gydymui, fenbendazolo veikimo principas, rezistentiškumas ir rezistentiškumo formavimosi mechanizmas.

Tyrimas buvo atliktas 2017 m. gegužės – spalio mėnesiais avių ūkyje, esančiame Kauno rajone netoli Ežerėlio kaimo. Tyrimui atrinkti ėriukai (n=21) ir suskirstyti į 3 grupes po 7 gyvūnus atsitiktinės atrankos būdu. 1-ajai ir 2-ajai grupėms buvo taikomos dvi gydymo schemos naudojant antihelmintiką, kurio veiklioji medžiaga fenbendazolas. Kontrolinė grupė tyrimo metu nebuvo gydoma. Visoms grupėms sudarytos vienodos laikymo ir ganymosi sąlygos.

Laboratoriniai tyrimai buvo atliekami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Parazitologijos laboratorijoje tiriant visų ėriukų mėginius. Tyrimui buvo naudotas modifikuotas MakMasterio bei lervų kultūrų ruošimo ir lervų surinkimo (Bermano) metodai.

Aptiktas ėriukų užsikrėtimas Trichostrongilidae genties (vidutiniškai 357,9 KSG),

Strongyloides spp., Trichuris spp. nematodais, bei gausus užsikrėtimas Eimeria spp. pirmuonimis ir Moniezia spp. cestodais. Identifikavus L3 stadijos lervas dominavo Trichostrongylus spp. (57 proc.), kiek mažesnę dalį sudarė – Chabertia spp. (30 proc.) ir mažiausią dalį – Teladorsagia spp. (13 proc.). Nustatytas gydymo fenbendazolu efektyvumas - 98,2 proc. (96,3 -100 proc.), kuris buvo trumpalaikis. Taikant dvi gydymo schemas, jos turėjo teigiamą poveikį priesvoriams, lyginant su kontrolinės grupės ėriukų priesvoriais, tačiau kiaušinėlių išskyrimui tyrimo pabaigoje įtakos neturėjo.

Raktažodžiai: virškinamojo trakto parazitai, helmintai, gydymo efektyvumas, fenbendazolas, ėriukai.

(5)

5

SUMMARY

Efficacy of fenbendazole for treatment of gastrointestinal nematodes

in lambs

Mindaugas Strazdas Master's Thesis

The purpose of the Master's Thesis was to determine the efficacy of fenbendazole using two schemes of treatment to treat lambs infected with gastrointestinal nematodes.

The literature review provides a brief description of the main gastrointestinal nematodes in sheep, also the use of anthelmintic and their application to treatment, the principle of action of fenbendazole, resistance and mechanism of resistance formation.

The Research was made from May to October in 2017. The location of the research was the farm of sheeps located in the district of Kaunas near the village Ežerėlis. Lambs selected for the research (n = 21) were randomly selected to 3 groups of 7 animals. The first and the second groups were treated with two treatment schemes using the anthelmintic, in which the fenbendazole is the active substance. The control group was not treated during the research. All groups had equal storage and grazing conditions.

The whole laboratory examinations of samples of all lambs were implemented at the Parasitology laboratory, Veterinary Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Main methods used in the study were modified McMaster and larvae cultures preparation and collection (Baermann) techniques were applied.

The study showed that the infection of lambs was detected. There was found the infection of tribe of Trichostrongilidae (on avarage 357,9 EPG), nematodes of Strongyloides spp., Trichuris

spp., also was found high level of infection with protozoa of Eimeria spp. and cestodes of Moniezia spp. After the identification of the stage of L3 larvae dominated Trichostrongylus spp. (57%), a little smaller part was filled by Chabertia spp. (30%) and the smallest part was taken by Teladorsagia

spp. (13%). The effectiveness of treatment with fenbendazole was found to be 98.2%. (96.3-100%), which was short-lived. The use of two schemes of treatmend had a possitive effect on overweight compared to the lambs of control group, but had no effect on egg isolation at the end of the research.

(6)

6

1. ĮVADAS

Avininkystė yra svarbi gyvulininkystės sritis pasaulyje, teikianti žmonių poreikiams mėsą, pieną, odą ir vilną. Didėjant žmonių populiacijai, didėja ir avių produkcijos poreikis. (1) Pasaulyje bendras metinis avienos mėsos kiekis yra 14 milijonų tonų, kas sudaro 3 proc. visos pasaulio mėsos produkcijos. Visuose žemynuose yra apie 1000 milijonų avių, kurių 60 proc. visos populiacijos yra išsidėstę šiaurės Europoje ir dalyje Azijos, Pietų Amerikoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Afrika, šiaurės Azija įskaitant Indiją, Viduriniuosius Rytus sudaro likusius 40 proc. avių populiacijos. (2) Remiantis žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistikos duomenimis avių skaičius Lietuvoje nuo 2014 iki 2017 metų didėjo. 2014 metais avių skaičiaus vidurkis siekė 120 tūkst., o 2017 metais jis pakilo 33,83 proc. ir siekė daugiau nei 181 tūkst. avių. (3)

Avių užsikrėtimas virškinamojo trakto nematodais yra svarbus veiksnys, darantis įtaką produkcijos netekimui, bendram organizmo nusilpimui, ypač jauniems gyvūnams. Nematodų pasiskirstymas ir gausa labai priklauso nuo aplinkos sąlygų, ypač temperatūros ir kritulių kiekio. (4) Avys gali užsikrėsti įvairių rūšių nematodais, bet viena iš pagrindinių genčių yra trichostrongilidų:

Trichostrongylus, Teladorsagia, Haemonchus ir Nematodirus. Kitų parazitų, tokių kaip Cooperia, Oesophagostomum ir Chabertia, didelė reikšmė yra esant mišriam užsikrėtimui. (5)

Helmintų pagrindinis veikimo mechanizmas yra paveikti audinius ir susilpninti pažeistų organų funkcionavimą, nukreipti energijos ir baltymų atsargas nuo šeimininko imuninės sistemos veikimo ir sumažinti suvartojamo pašaro kiekį. (6) Jie sukelia didelį avių sergamumą, tam tikrais atvejais ir gaišimo galimybę, o subklinikinio užsikrėtimo metu - didelius ekonominius nuostolius avių laikytojams. (7)

Antiparazitiniai vaistai yra veiksmingi mažinant virškinamojo trakto parazitus ganyklose, bet jie negali gyvūnų laikytojui užtikrinti ilgalaikio poveikio. (8) Intensyvus antihelmintikų naudojimas veda prie rezistentiškumo atsiradimo, kuris yra viena iš didžiausių problemų šalyse dėl savo klinikinės ir finansinės reikšmės. (7) Rezistentiškumas atsiradęs pagrindinėms antiparazitinių vaistų grupėms, tokioms kaip benzimidazolai, levamizoliai ir makrocikliniai laktonai. (8) Nematodų atsparumas benzimidazolų grupės vaistams yra didžiulė problema produkcijos gyvūnų laikytojams, ypač smulkiems atrajotojams. Iš pagrindinių antihelmintinių vaistų klasių benzimidazolai plačiai naudojami nuo 1960 metų. Benzimidazolai yra plataus veikimo spektro vaistai, kurie sutrikdo parazitų ląstelių baltymo tubulino polimerizacijos procesus, slopina mikrovamzdelių susidarymą. (9)

Atlikti tyrimai Lietuvoje parodė, jog avių ūkiuose yra atsiradęs rezistentiškumas benzimidazolų ir makrociklinių laktonų vaistų grupėms. Virškinamojo trakto nematodų atsparumas

(7)

7 benzimidazolų grupei rastas 25-iose avių fermose, kuriose didelio lygio rezistentiškumas siekė net 36 proc. tirtų ūkių. (10)

Darbo tema pasirinkta siekiant išsiaiškinti esamą situaciją Lietuvos ūkyje gydant ėriukus nuo virškinamojo trakto nematodų. Gauti rezultatai gali būti panaudoti ateityje ruošiant kontrolės programas prieš helmintus.

Darbo tikslas: nustatyti fenbendazolo efektyvumą prieš ėriukų virškinamojo trakto nematodus naudojant dvi gydymo schemas.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti ėriukų užsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais įvairovę avių ūkyje. 2. Nustatyti ėriukų užsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais gausumą avių ūkyje. 3. Nustatyti gydymo fenbendazolu efektyvumą prieš virškinamojo trakto nematodus. 4. Įvertinti dviejų gydymo schemų prieš virškinamojo trakto nematodus efektyvumą.

(8)

8

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Pagrindiniai avių virškinamojo trakto nematodai

2.1.1. Trichostrongylus spp.

Tai viena iš pagrindinių smulkiųjų atrajotojų virškinamojo trakto parazitų rūšių.

Trichostrongylus spp. pagrindinės rūšys yra T. axei (parazituoja avių šliuže), T. colubriformis, T. vitrinus, T. rugatus (parazituoja plonosiose žarnose). Parazitai dažniausiai aptinkami pavasarį ir

rudenį, kai aplinkoje yra pakankamai drėgmės. (11)

Suaugusios kirmėlės yra sunkiai pastebimos plika akimi, plonos, plauko pavidalo, rausvai rudos spalvos, iki 7 mm ilgio. Parazitai stemplės srityje turi išskyrų griovelį, kuris yra pagrindinis jų bruožas. Rūšys apibudinamos pagal spikulių formą ir dydį. Kiaušinėliai turi ploną apvalkalą ir yra tipiški strongilams. (12)

Trishostrongylus spp. būdingas tiesioginis vystymosi ciklas. Kiaušinėliai optimaliomis

sąlygomis vystosi iki invazinių L3 stadijos lervų per 7–10 dienų. Jiems patekus į avių virškinamajį traktą, šliužą ar plonąsias žarnas, skverbiasi į gleivinę ir ten subręsta. Inkubacinis laikotarpis užtrunka 2–3 savaites. (13)

Dažnai avims užsikrėtusioms trichostrongilioze, liga būna asimptomė, kai parazitų kiekis padidėja ir pasiekia 10 000 – 100 000 ar daugiau, jie gali sukelti ilgai trunkantį ir sekinantį viduriavimą, anoreksiją, svorio netekimą, dehidrataciją, ypač kai avys prastai šeriamos ir patiria stresą. Didesnę riziką užsikrėsti parazitais turi ėriukai nei suaugusios avys. Jiems pasireiškia letargija ir atrodo, kad kenčia nuo pilvo skausmo. (11) (14)

2.1.2. Cooperia spp.

Avys dažniausiai užsikrečia Cooperia surnabada ir C. curticei, retesniais atvejais - C.

oncophora, C. punctata, C. pectinata. Tai nedidelės kirmėlės, dažniausiai mažesnės nei 9 mm ilgio,

rausvai baltos spalvos. C. surnabada patinėliai yra 7 mm ilgio, patelės - 8 mm, C. curticei patinėliai - tarp 4,5–6 mm, patelės - 6–8 mm. Kiaušinėliai - ovalios formos ir turi ploną apvalkalą. (12) (13) Pagrindiniai bruožai yra gana didelė bursa, palyginti su kūno dydžiu, maža galvos smegenų pūslelė ir skersinės kutikulinės strijos esančios stemplės srityje. Parazituoja avių plonajame žarnyne.

Vystymosi ciklas yra tiesioginis ir būdingas kitoms tos pačios šeimos rūšims. Patekusios į organizmą L3 stadijos lervos migruoja į plonųjų žarnų kriptas, ten du kartus neriasi. Subrendusios prisitvirtina prie žarnų gleivinės. Inkubacinis laikotarpis trunka 2–3 savaites. (12)

(9)

9 Užsikrėtimas dažnai būna besimptomis ir gali praeiti be patologinių pakitimų. Tačiau užsikrėtus dideliu kiekiu parazitų galimas viduriavimas ir svorio netekimas. (11)

2.1.3. Haemonchus spp.

Heamonchus spp. – tai viena iš pagrindinių virškinamojo trakto parazitų rūšių, kurie mažina

avininkystės produkcijos kiekį, ypač karštose ir drėgnose vietovėse. Parazitai labiausiai paplitę tropinėse ir subtropinėse klimato juostose, bet jų geografinė sritis plinta į vėsesnius regionus. Avių skrandyje parazituoja Heamonchus contortus rūšis. (15) Heamonchus contortus patinėliai yra apie 10–22 mm ilgio, turi asimetrinę dorsalinę skiauterėlę ir spygliuotas spikules, o patelės yra 20–30 mm ilgio ir turi vulvos atlapą. Abi lytys turi cervikalines papiles ir mažą lancetę burnos kapsulės viduje, su kuria gali siurbti kraują. (12) Kiaušinėliai – vidutinio dydžio 74 × 44 μm, elipsės formos su daugybe blastomerų, kurios užpildo beveik visą kiaušinėlio tūrį. (13)

Būdingas tiesioginis vystymosi ciklas, kuris yra panašus į kitų trichostrongilidų. Patelės išskiria didelį kiekį kiaušinėlių, iš kurių L1 lerva vystosi iki L3 lervos per trumpiau nei 5 dienas. Joms patekus į virškinimo traktą, šliužą, neriasi 2 kartus netoli virškinimo liaukų. Prieš paskutinį nėrimąsi lervoms susiformuoja aštrus dantukas, kuris leidžia joms maitintis krauju iš gleivinės kraujagyslių. Suaugę parazitai juda laisvai ant gleivinės. Inkubacinis laikotarpis 2 – 3 savaitės. (13)

Užsikrėtimo intensyvumas priklauso nuo aplinkos temperatūros, kritulių skaičiaus ir kiaušinėlių kiekio. Jauni ėriukai yra imlesni nei suaugusios avys. (16) Ūmaus užsikrėtimo atveju randamos šviesios gleivinės, tamsios spalvos išmatos, pasireiškia edema, silpnumas, užsikrėtę gyvūnai gali greitai mirti dėl rimto kraujavimo iš virškinamojo trakto. Lėtinio ligos pasireiškimo atveju sumažėja apetitas, avys netenka svorio, vystosi anemija, gali nukristi hematokrito lygis. (16) (17)

2.1.4. Teladorsagia spp.

Teladorsagia circumcinata – avių šliuže parazituojantis helmintas, kurio savybės nesiskiria

nuo galvijų parazito Ostertagia ostertagi. Parazitai dažniausiai trumpesni nei 14 mm ilgio, patinėliai 6–8 mm, patelės 8–10 mm, rausvai rudos spalvos. (12) (14) Kiaušinėliai yra vidutinio dydžio (apie 80 – 100 × 40 – 55 μm), reguliarios elipsės formos. Kiaušinėlių apvalkalai ploni, lygūs, viduje daug blastomerų, kurios užpildo visą plotą. (12)

Būdingas tiesioginis vystymos ciklas. Kiaušinėliai su išmatomis patenka į aplinką ir esant palankioms sąlygoms, per 2 savaites, vystosi iki invazinės L3 stadijos lervos. Lervoms patekus į avių organizmą, jos prasiskverbia į virškinimo liaukas. Liaukose neriasi 2 kartus iki L5 lervos per 18

(10)

10 dienų nuo užsikrėtimo ir prisitvirtina bei lytiškai subręsta ant šliužo gleivinės. Vystymosi ciklas dažniausiai trunka apie 3 savaites, bet esant tam tikroms sąlygoms įvyksta hipobiozė ir ciklas nutrūksta ankstyvojoje L4 stadijoje iki 6 mėnesių. (13)

Kadangi lervos vystosi virškinimo liaukose, gleivinėje susidaro mazgeliai, sutrinka skrandžio rūgšties gamyba ir pašaro virškinimas. Vystosi hipoalbuminemija ir pakyla kraujo plazmos pepsinogeno lygis. Užsikrėtusioms avims pasireiškia viduriavimas, dehidratacija, svorio kritimas. Minkštos išmatos ir svorio netekimas yra dažniausi požymiai esant mišriam užsikrėtimui su

Trichostrongylus spp. (11)

2.1.5. Chabertia spp.

Chabertia ovina - tai gaubtinėje žarnoje parazituojantis helmintas. Suaugusios kirmelės yra

15–20 mm ilgio, patinėliai 13–14 mm, patelės 17–20 mm, stambios, baltos spalvos su didele žiočių kapsule. Tai didžiausios kirmėlės iš nematodų klasės randamos gaubtinėje žarnoje. Kiaušinėliai – elipsės formos su plokštesniais galais, lygūs, turintys ploną apvalkalą, vidutinio dydžio (90-100 x 45-55 μm). Kiaušinėlyje yra 16–32 blastomeros. Invazinė lerva turi apvalią galvą, 32 žarnyno ląsteles ir ilgą filamentinę uodegėlę. (12)

Būdingas tiesioginis vystymosi ciklas. Patekusios L3 stadijos lervos į avių organizmą prasiskverbia į plonųjų žarnų gleivinę. Praėjus savaitei lervos neriasi iki L4 stadijos lervos, tada migruoja į akląją žarną ir prisitvirtina prie gleivinės. Praėjus 25-ioms dienoms po užsikrėtimo lervos subręsta ir patenka į gaubtinę žarną. Inkubacinis periodas trunka 6-7 savaites.

Užsikrėtimas Chabertia ovina parazitu dažniausiai būna nežymus ar gali praeiti be simptomų. Ligos metu gaubtinėje žarnoje randamos hemoragijos, baltymų netekimas gleivinėje. Pasireiškia viduriavimas su kraujingomis ar gleivių turinčiomis išmatomis, mažėja prieauglis, išmatose galima rasti kirmėlių, avys tampa anemiškos. (13)

2.1.6. Oesophagostomum spp.

Oesophagostomum spp. helmintai kaip ir Chabertia spp. parazituoja storosiose žarnose. Avys

ir ožkos gali užsikrėsti O. columbianum, O. venulosum, O. asperum ir O. multifoliatum. Helmintai, priklausomai nuo rūšies, yra apie 10–20 mm ilgio, dažniausiai lenktos formos su maža ir smailėjančia žiočių kapsule. Kiaušinėliai yra vidutinio dydžio (75-98 x 46-54μm), plačios elipsės formos su plonu, lygiu ir bespalviu chitininiu apvalkalu. Viduje būna 16–32 blastomeros. (12)

Būdingas tiesioginis vystymosi ciklas. Į organizmą patekusios L3 stadijos lervos prasiskverbia į plonųjų arba storųjų žarnų gleivinę sudarydamos mazgelius ir neriasi iki L4 stadijos. L4 lervos keliauja į gaubtinę žarną ir ten galutinai subręsta. Inkubacinis periodas trunka apie 45 dienas. (13)

(11)

11 Ezofagostomozė, kaip ir kitos helmintozės, dažniausiai būna subklinikinio ir lėtinio tipo. Klinikiniai simptomai dažniausiai tampa akivaizdūs inkubacinio periodo 41-ą dieną, kai užsikrėtimas jau yra didelis ir didžiausia žala jau padaryta. (18) Užsikrėtusioms avims pasireiškia viduriavimas, išsekimas ir vangumas, išmatos būna tamsios, dvokiančios ir vandeningos. (14)

2.1.7. Strongyloides spp.

Strongyloides papillosus parazituoja avių, ožkų, galvijų ir laukinių atrajotojų plonajame

žarnyne. Tai ploni, plauko pavidalo, dažniausi mažesni nei 10 mm ilgio helmintai. Parazituoja tik patelės. S. papillosus stemplė užima vieną trečiąją kūno ilgio, o gimda yra susisukusi su žarna. Kiaušinėliai maži, 50-65 x 20-25 μm dydžio, bespalviai, plono apvalkalo, beveik du kartus mažesni nei kitų nematodų kiaušinėliai. Jų viduje galima rasti susiformavusią L1 stadijos lervą. (12) (13)

Būdingas išskirtinis vystymosi ciklas – parazitinis ir laisvai gyvenančios kartos. Parazitinės fazės metu parazituoja patelės, kurios partenogenezės būdu išskiria kiaušinėlius su lerva viduje. Aplinkoje lervos gali nertis keturis kartus ir patapti laisvai gyvenančiais patinėliais ir patelėmis. Tam tikromis sąlygomis, greičiausiai dėl temperatūros ir drėgmės, L3 stadijos lervos patampa invazinėmis. Užsikrėsti šeimininkas gali per odą ar nurijus. Venomis lervos migruoja į plaučius ir trachėją ir nurytos patenka į plonąją žarną, kurioje subręsta. Inkubacinis periodas trunka 8-14 dienų. (13)

Ėriukai gali užsikrėsti S. papillosus iš karto po gimimo dėl imobilizuotų lervų pilvo sienoje, kurios išsiskira kartu su pienu. Esant užsikrėtimui, kuriuo dažniausiai serga jaunikliai, pasireiškia viduriavimas, nenormalios išmatos, dehidratacija, silpnumas, kacheksija, anemija ir kvėpavimo sutrikimai. (12)

2.2. Antihelmintinių vaistų naudojimas veterinarinėje medicinoje

Avys yra užsikrėtusios ivarių rūšių virškinamojo trakto parazitais, kuriems reikalingos tinkamos ir veiksmingos kontroliavimo strategijos. Ligos gydymo modelių keitimas naudojant antihelmintines medžiagas ar nesugebėjimas suvaldyti parazitinės infekcijos reikalauja rizikos vertinimo dėl augančio rezistentiškumo visame pasaulyje. (19)

Antihelmintiniai vaistai naudojami kaip gydomoji priemonė pasireiškus klinikiniams požymiams ar profilaktinė priemonė, atsižvelgus į epidemiologinius duomenis. Profilaktinis vaistų naudojimas pasirinktais intervalais ar nuolat, per tam tikrą laiką, užkerta kelią ligos atsiradimui. Veterinarinėje medicinoje dažniausiai naudojami benzimidazolų, imidazotiazolų/

(12)

12 tetrahydropirimidinų ir makrociklinių laktonų grupių vaistai. Benzimidazolų grupei priklauso tiabendazolas, oksibendazolas, fenbendazolas, parbendazolas, albendazolas ir oksfenbendazolas. Imidazotiazolų grupei priklauso tetramizolis, levamizolis, pirantelis ir morantelis. Makrociklinių laktonų grupei priklauso abamektinas, doramektinas, eprinomektinas, moksidektinas ir ivermektinas. (12)

Dažnai plataus veikimo antiparazitiniai vaistai yra naudojami produkcijos gyvūnams, tokiems kaip galvijai ir smulkūs atrajotojai, 2–4 kartus per metus, nors žinoma, kad jie turi keletą šalutinių poveikių. Kelių autorių teigimu, dažnas antihelmintikų naudojimas turi keletą trūkumų – didėjantis rezistentiškumas antihelmintinėms medžiagoms; vartotojų susirūpinimas dėl vaistų likučių aplinkoje ir maisto produktuose; neigiamas efektas prevencinio gydymo natūralaus imuniteto susidarymui prieš helmintus. (20)

2.3. Antihelmintinis gydymas

Antihelmintinių vaistų deriniai su vienodu aktyvumo spektru, skirtingu veikimo mechanizmu ir rezistentiškumu yra plačiai paplitę pasaulyje kontroliuojant avių virškinamojo trakto parazitus, nematodus. Yra du pagrindiniai vaistų derinimo būdai: 1) veiksmingai gydyti avis nuo helmintų esant vieno ar kelių vaistų atsparumui; 2) sulėtinti atsparumo vystymąsi antihelmintinių vaistų klasėms. Antihelmintikų derinimo esmė yra kombinuoti dviejų ar daugiau skirtingų klasių vaistus su vienodo veikimo spektru. Antihelmintikai gali būti derinami tarp dviejų vaistų: levamizoliai ir makrocikliniai laktonai, levamizoliai ir benzimidazolai. Taip pat galimas trijų helmintikų klasių derinimas: levamizoliai, makrocikliniai laktonai ir benzimidazolai. (21)

Prieš antihelmintikų naudojimą reikia tiklsiai žinoti gyvūnų svorį, siekiant tinkamai paskaičiuoti vaisto dozę, nes perdozavimas veda prie rezistentiškumo vystymosi. Rekomenduojama gydomus gyvūnus suskirtstyti į grupes pagal svorį ir gydymui naudoti geriamąsias suspensijas dėl geresnio vaisto pasisavinimo virškinamajame trakte. Kai kurie antihelmintikai yra lėtesnio absorbavimosi, pavyzdžiui galima avis nešerti 24 valandas, jog vaistas greičiau ir efektyviau pasisavintų. Išvengiant parazitų atsparumo vaistams, naujiems įsigytiems gyvūnams reiktų paskirti dviejų arba trijų grupių antihelmintikus. Moksidektiną galima rinktis vietoje ivermektino dėl stipresnio veikimo, taip pat galima rinktis levamizolį vietoje benzimidazolų grupės vaistų. (22)

Pavasario metu gydant avis ir ėriukus nuo virškinamojo trakto parazitų reikia užtikrinti: 1) Subalansuotą pašaro kiekį, ypač tinkamą baltymų lygį.

2) Neleisti į ganyklas vėlyvo nėštumo ar ankstyvos laktacijos avių, kai parazitų kiaušinėlių lygis tuo metu yra didžiausias.

(13)

13 3) Patartina atjunkyti ėriukus 60-ą gyvenimo dieną, neganyti jų kartu su avimis, neleisti į ganyklas, kuriose praeitais metais buvo problemų su helmintais.

4) Gydyti gyvūnus tik tada, kai reikia, stebint klinikinių požymių pasireiškimą.

5) Stebėjimas išmatose esančių parazitų kiaušinėlių: a) vėlyvo nėštumo metu randamas kiaušinėlių pagausėjimas; b) liepos pradžioje kas 4 savaites stebėti ėriukus likusią vasarą, o jei randamas užsikrėtimas, pakartotinai tirti po gydymo praėjus 14 dienų; c) jei praeitais metais ūkyje buvo rastas užsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais arba vasara yra drėgna ir šilta, kiaušinėlių skaičiavimo tyrimus patartina atlikti dažniau.

Virškinamojo trakto parazitų kontroliavimas ganymosi metu: 1) Naudoti antihelmintikus, kurių veiksmingumas ūkyje yra žinomas.

2) Prieš gydymą tiksliai išsiaiškinti gyvūnų svorį, skirti tikslią vaisto dozę ir tinkamai ją suduoti. 3) Keisti efektyvių antihelmintikų klases ne dažniau nei kas metus.

4) Po helmintizavimo neleisti avių į ganyklą 3–5 dienas. 5) Neganyti avių ir ožkų kartu.

6) Naujai nusipirktus gyvūnus sugydyti efektyviais antihelmintikais ir neleisti į ganyklą 3–4 dienas. 7) Negydyti prieš veisimą. (23)

2.4. Fenbendazolas ir jo veikimo mechanizmas

Fenbendazolas yra antros kartos antihelmintikas, priklausantis benzimidazolų grupės vaistams. Kaip šios grupės junginys jis yra plataus veikimo spektro, stiprus ir saugus vartoti vaistas. Fenbendazolas yra labai hidrofobinis ir mažai tirpus. Vaistas absorbuojasi lėtai iš virškinamojo trakto, naudojant jį pro burną, todėl jo aktyvumas priklauso nuo gyvūno rūšies ir metabolinių savybių. (24)

Benzimidazolų veikimo mechanizmas - sutrukdyti jautrių parazitų lastelių mikrovamzdelių transportavimo sistemą, sujungiant ir pažeidžiant baltymą tubuliną, taip užkertant kelią polimerizacijos procesui ir slopinant mikrovamzdelių formavimąsi. Jie veikia helmintų energijos apykaitą slopinant metabolinius fermentus, tokius kaip fumarato reduktazę ir malato dehidrogenazę. Patekęs vaistas į organizmą pro burną yra mažai absorbuojamas. Absorbuotas fenbendazolas metabolizuojamas į aktyvų junginį oksfendazolą ir sulfoną. Avys, galvijai ir kiaulės 44-50 proc. sugirdytos dozės pašalina su išmatomis ir <1 proc. pasišalina su šlapimu. (25)

Fenbendazolą naudojant avių gydymui, rekomenduojama dozė – 5 mg/kg, jis yra veiksmingas prieš cestodus, veikiant jų galvutes ir segmentus, bei nematodus, veikiant suaugelius ir ketvirtos stadijos lervas. (26) Avys sėkmingai buvo gydytos nuo Trichostrongylus spp., Trichuris spp.,

(14)

14

Oesophagostomum spp., tačiau veikimo spektras yra platesnis. (24) Vaistas veiksmingas prieš Giardia spp. parazitus, bet gydymo metu reikalingos didesnės dozės, o neefektyvumas gali siekti iki

50 proc. (27)

Fenbendazolas yra saugus gydant gyvūnus. Padidinus rekomenduojamą dozę 3 arba 5 kartus tyrimai parodė, jog vaistas gerai toleruojamas ir nėra pastebėta šalutinių požymių. Taip pat jis saugus naudoti nėštumo periodu. Vaistas naudojamas jį sumaišant su pašaru arba duodant jį pastos pavidalu. (27)

2.5. Rezistentiškumas antihelmintikams

Antihelmintinis rezistentiškumas apibūdinamas kaip būklė, kai rekomenduojama vaisto dozė neturi jokio poveikio parazitui. Taigi pirmasis atsparumo ženklas yra padidėjęs galinčių išgyventi vaisto dozę helmintų skaičius, kuri yra mirtina daugeliui tos pačios rūšies parazitų. (28) Atsparumas vystosi, kai parazitai išgyvena gydymą ir perneša atsparumo geną savo palikuonims. Augant populiacijai, didėja ir rezistentiškumo lygis. Daugeliui avių parazitų rūšių atsiranda atsparumas dažnai naudojamiems antihelmintikams. (29)

Šiuo metu yra įrodymų apie trijų galimų antihelmintikų grupių naudojamų gyvūnams gydyti atsparumą: benzimidazolai, tetrahydropirimidinai/imidazotiazoliai ir makrocikliniai laktonai. (28) Pranešimai apie antihelmintikų rezistentiškumą Europos šalyse labiausiai susiję su benzimidazolų grupės vaistais gydant avis užsikrėtusias trichostrongilidais, ypač Haemonchus contortus. (30)

1 lentelė. Pranešimai apie pagrindinių helmintų rezistentiškumą vaistų klasėms.

*AA - aminoacetonitrilai, BZ - benzimidazolai, ML - makrocikliniai laktonai, SA - salicilanilidai, TI - imidazotiazoliai ir tetrahydropirimidinai, TC - triklabendazolai. Šaltinis: (29)

2.5.1. Rezistentiškumo paplitimas

Antihelmintinis rezistentiškumas randamas net ir mažą kiekį avių laikančiose šalyse: Pietų Amerikoje, Pietų Afrikoje, Okeanijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tai ypač svarbu, nes H. contortus yra dominuojanti rūšis vasaros metu lietingose vietovėse. (31) Yra mažai informacijos apie šalis,

(15)

15 kuriose vasaros metu vyrauja sausi ir karšti orai, o žiemos šaltesnės ir drėgnos. Graikijoje yra didelis atsparumas benzimidazolams, ypač H. contortus, o Alžyre atsparumas benzimidazolams nustatytas penkiose iš keturiolikos ūkių ir viename ivermektinui. Italijoje trichostrongilidų atsparumas randamas imidazotiazoliams ir makrocikliniams laktonams. Pietų Italijos regionuose, kur avys laikomos pieno produkcijai, ėriukai gauna antihelmintikų du kartus per metus, o suaugusios avys negydomos laktacijos periodu. (31) Atsparumas makrocikliniams laktonams randamas Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Slovakijoje. Tyrimai parodė, jog doramektino veiksmingumas Nyderlanduose siekė tik 15 proc., o albendazolo - 87 proc. Moksidektino atsparumas randamas Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Malaizijoje. (32) Atsparumas benzimidazolams ir levamizolui - 83 proc. ir 50 proc. rastas vakarų Prancūzijos avių ūkyje. Ivermektino, benzimidazolų ir levamizolo atsparumas – 23 proc., 3,7 proc. ir 7,4 proc. aptiktas Slovakijoje, o albendazolo – 11 proc. randamas Norvegijoje. (33) Didelis strongilų atsparumas, kuris siekia 100 proc. randamas benzimidazolų junginiams Jungtinėje Karalystėje. Per paskutinius metus virškinamojo trakto parazitų rezistentiškumas aprašytas ir tokiose šalyse, kaip Graikija, Ispanija, Prancūzija ir Vokietija. (34) Tyrimai parodė, jog antihelmintinis rezistentiškumas 51 proc. buvo rastas Airijos ir 64 proc. Škotijos avių ūkiuose. (33)

2.5.2. Rezistentiškumo mechanizmas

Helmintų rezistentiškumas gali atsirasti keliais būdais:

1. Vaistas nebeatpažįsta molekulinio taikinio, dėl to jis neturi efekto.

2. Metabolizmo pasikeitimas, dėl kurio patekęs vaistas inaktyvuojamas, jo aktyvacija stabdoma arba jis pašalinamas.

3. Pasikeitė vaisto pasiskirstymas taikinio organizme, dėl kurio vaistas neberanda veikimo vietos. 4. Išsivystęs vaisto atsparumas dėl genetinių pasikeitimų.

Benzimidazolų junginiai veikia mikrovamzdelių formavimąsi slopinant baltymo tubulino polimerizaciją ir yra aišku, jog atsparumas yra susijęs su β-tubulino genų mutacijomis. Keli skirtingi β-tubulino genų polimorfizmai koreliuoja su benzimidazolų atsparumu. Gerai žinomas Phe-Tyr polimorfizmas 1-ojo β-tubulino izotipo 200 kodone buvo pirmasis aprašytas ir yra laikomas kaip svarbi mutacija rezistentiškumo atsiradimui. Helmintai turintys mutacijas pradeda toleruoti vaistų nustatytas dozes. (35)

(16)

16

3. TYRIMO METODIKA

Tyrimas buvo atliekamas nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. spalio mėnesio vidurio avių ūkyje, esančiame Kauno rajone, netoli Ežerėlio kaimo. Ūkyje laikoma 20 avių ir 25 ėriukai. Naktį jie uždaromi į tvartą, o dieną ganymo metu paleidžiami kartu į ganyklą. Ūkis turi 3 atskiras daugiametes ganyklas ir aviai tenka ne mažiau kaip 10 arų per visą ganymo laikotarpį.

Ūkininko teigimu, apie virškinamojo trakto parazitus ir jų sukeliamus klinikinius simptomus bei nuostolius jis žinojo. Prieš keletą metų buvo atliktas vienkartinis gydymas, kuris jokių pokyčių neparodė. Avys ir ėriukai ganymosi sezono metu ganomi tose pačiose daugiametėse ganyklose.

Tyrimui atsitiktine tvarka buvo atrinktas 21 ėriukas. Jie atsitiktinai suskirstyti į tris grupes, kiekvienoje grupėje po 7 gyvūnus. Pirmą grupę (G1) sudarė ėriukai, kurie buvo gydomi vieną kartą, antroje grupėje (G2) esantys ėriukai gydomi du kartus, o trečioji grupė - kontrolinė grupė (K), sudaryta iš tų gyvūnų, kurie tyrimo metu negydomi. Atrinktiems ėriukams tvarte buvo padaryta kita erdvė taip atskiriant juos nuo kitų gyvūnų ir leidžiami į aptvertą zoną daugiametėje ganykloje.

Atliekant tyrimą į ūkį buvo važiuota 7 kartus, kurių metu buvo renkami išmatų mėginiai ir atliekami svėrimai. (1 pav.)

1 pav. Tyrimo schema

Išmatų mėginių tyrimai buvo atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarinės patobiologijos katedros Parazitologijos laboratorijoje.

(17)

17 Atliekant gyvūnų fiksavimą, mėginių ėmimą, svėrimą bei gydymą, buvo laikomąsi gyvūnų gerovės įstatymų ir reikalavimų: LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMAS (Žin. 2012 m. Nr. 122-6126).

3.1. Mėginių ėmimas ir svėrimas

Išmatų mėginiai buvo imti kiekvieno važiavimo metu į ūkį iš visų tyriamųjų grupių. Mėginiai imti iš ėriukų tiesiosios žarnos, imta tiek, kad susidarytų bent 5 gramai. Mėginiai buvo dedami į vienkartinius polietileninius maišelius, ant kurių buvo užrašytas ėriuko svoris (jei tą dieną būdavo matuojamas) ir numeris. Paimti mėginiai buvo dedami į šaldymo krepšį, iš karto vežami į laboratoriją ir laikomi šaldytuve +4 °C temperatūroje. Tyrimai būdavo atlikinėjami praėjus 1-3 dienoms po mėginių paėmimo.

Svėrimai buvo atliekami naudojant svarstykles, kurioms yra atlikta metrologijos patikra ir jų dydis tinkamas avims bei ėriukams sverti. Svėrimai buvo atlikinėjami 2017 m. birželio 12 d., 2017 m. liepos 24 d., 2017 m. rugsėjo 4 d. ir 2017 m. spalio 7 d.

3.2. Parazitologiniai tyrimo metodai

3.2.1. Modifikuotas MakMasterio metodas

Nustatant kiaušinėlių skaičių viename grame išmatų buvo atliekamas modifikuotas Makmasterio metodas. Šis metodas puikiai tinka nustatyti nematodų ir cestodų kiaušinėlių bei pirmuonių oocistų skaičių viename grame išmatų.

Tyrimui reikia pasverti 4 g išmatų 0,1 g tikslumu ir jas sudėti į stiklinę. Ant išmatų užpilama 56 ml vandens, jos gerai išmaišomos ir paliekamos stovėti 30 min. Praėjus laikui išmatos dar kartą gerai išmaišomos ir perkošiamos per tinklelį į kitą stiklinę. Gautą filtratą išmaišius, pilama 10 ml į centrifuginį mėgintuvėlį ir centrifuguojama 1200 aps./min. dažniu 7 minutes. Po to pipete iš mėgintuvėlio nusiurbiamas skystis ir paliekamos nuosėdos. Į mėgintuvėlį su nuosėdomis pilamas flotacinis tirpalas iki 4 ml žymės, gerai išmaišoma ir iš karto pipete pripildomos abi Makmasterio kameros pusės. Kiaušinėliai mikroskopuojami praėjus 2–3 min. didinant 50 kartų. Galutinis kiaušinėlių skaičius viename grame išmatų gaunamas abiejuose kameros pusėse suskaičiuotų kiaušinėlių skaičių padauginus iš 20. (36)

Tyrimo duomenys skaičiuoti parazitų skaičiumi viename grame išmatų (KSG). Kuo didesnis KSG, tuo užsikrėtimo lygis didesnis. Lengvos formos užsikrėtimas skaitomas, kai KSG yra <500, vidutinis lygis – KSG = 500 - 1000, o sunkus lygis – KSG >1000.

(18)

18 3.2.2. Lervų kultūrų ruošimo ir lervų surinkimo (Bermano metodas)

Pasveriamas 10 g išmatų jungtinis mėginys, įdedama 4 g vermikulito ir viskas gerai sumaišoma. Sumaišius įpilama 6–8 ml vandens, siekiant kad susidarytų tirštos grietinės konsistencijos masė. Perkerpiamas indelis pusiau, jo apatinėje dalyje praduriama keliatas skylučių. Į apatinę indelio dalį dedama gauta grietinės konsistencijos masė ir uždengiama marle. Marlė fiksuojama užmovus viršutinę indelio dalį ant apatinės dalies. Į kitą neperkirptą indelį pilama 10 ml vandens ir dedamas apverstas pagamintas indelis su mase. Pagaminti mėginiai dedami 14 dienų į termostatą 2 –24°C temperatūroje. Po 14 dienų mėginys išimamas, paimamas apverstas indelis su mase ir dedamas į konusinę taurę su kambario temperatūros vandeniu, kuris turi apsemti išmatas. Indelis prilaikomas su vieliniu laikykliu. Lervos migruoja į vandenį ir nusėda ant dugno. Praėjus 24 val. nusėdusios lervos ant taurės dugno atsargiai nusiurbiamos pipete ir supilamos į mėgintuvėlį. Mėgintuvėliai centrifuguojami 1000 aps./min. greičiu 5–10 min. arba viskas paliekama nusistovėti per naktį kambario temperatūroje. (37)

Lervos buvo skaičiuojamos ir identifikuojamos skaičiuojant iki 100.

3.3. Lervų identifikavimas

Paruošiant L3 stadijos lervas identifikavimui ant objektinio stiklelio užlašinama lervų koncentrato ir keli lašeliai Liugolio tirpalo. Svarbu užlašinti Liugolio tirpalo tinkamą kiekį, nes per daug nudažytas lervas sunku vertinti. Kaudaliniai ir kranialiniai lervų galai yra svarbiausi identifikuojant rūšis, bet kartais didelės įtakos turi stemplės ilgis ir forma. Siekiant patikslinti identifikavimą vertinamas ir uodegos apvalkalo ilgis. Kad palengvinti lervų identifikavimą, naudojamos literatūroje esančios nuotraukos ar schemos su tam tikrų lervų rūšių ypatybėmis. (38) (1 priedas)

3.4. Gydymas

Ėriukų gydymui nuo virškinamojo trakto parazitų buvo naudojamas veterinarinis vaistas „CURAFLUKE 5%“ geriamoji suspensija. Veikliosios medžiagos yra fenbendazolas ir rafoksanidas. Vaistas veiksmingas gydant galvijų ir avių plaučių ir virškinamojo trakto subrendusius ir nesubrendusius nematodus, tokius kaip Haemonchus spp., Ostertagia spp.,

Trichostrongylus spp., Cooperia spp., Nematodirus spp., Trichuris spp., Strongyloides spp., Oesophagostomum spp., tai pat veikia ir cestodus bei trematodus. Naudojant vaistą, jį reikia

(19)

19 sugirdyti. Avims rekomenduojama dozė yra 1,5 ml – 10 kg, išlauka – 54 paros avienai. Kiekvienas ėriukas buvo sveriamas ir individualiai paskaičiuojama vaisto dozė.

Tyrimo metu buvo gydytos dvi ėriukų grupės naudojant dvi gydymo schemas. Pirmoji gydymo schema – ėriukų pirmoji grupė gydyta 1 kartą. Antroji gydymo schema – ėriukų antroji grupė gydyta 2 kartus. Pirmasis gydymas buvo atliktas 2017 m. birželio 12 d., kurio metu vaistas sugirdytas 14-ai gyvūnų, tai yra pirmai (G1) ir antrai (G2) tiriamosioms grupėms. Sekantis gydymas atliktas 2017 m. liepos 24 d. ir vaistas buvo sugirdytas 7 ėriukams, antrai grupei (G2). Po kiekvieno gydymo praėjus 10 dienų buvo atlikti pakartotiniai išmatų mėginių tyrimai, siekiant įvertinti fenbendazolo efektyvumą prieš ūkyje pasireiškusius helmintus. Gydymas buvo laikomas efektyviu, jei virškinamojo trakto helmintų skaičius sumažėjo 95 proc.

Kiaušinėlių sumažėjimas apskaičiuotas naudojant kitų autorių formulę: KS (%) = 100 × (1 – (T2/C)),

kur T2 – kiaušinėlių skaičiaus aritmetinis vidurkis po gydymo,

C – kontrolinės grupės kiaušinėlių skaičiaus aritmetinis vidurkis. (39)

Ūkyje buvo rastas gausus užsikrėtimas pirmuoniais Eimeria spp. Siekiant išvengti klinikinių simptomų pasireiškimo tyriamiems gyvūnams, jie buvo sugydyti vaistu „Baycox Bovis 50mg/ml“ geriamąja suspensija. Terapinė vaisto dozė naudota 15 mg toltrazurilio 1 kg kūno svorio. Ūkio savininkas buvo informuotas apie eimeriozės pasireiškimą bei galimus nuostolius ateityje ir apie profilaktinių priemonių taikymą.

Po atlikto tyrimo visos ėriukų grupės, tarp jų ir kontrolinė grupė, buvo sugydytos.

3.5. Statistinė analizė

Duomenų aprašomoji statistinė analizė atlikta naudojant Microsoft® Excel 2007 ir IBM SPSS Statistics programas. Apskaičiuotas tyrimo metu užsikrėtusių ėriukų užsikrėtimo gausumas, išvesti vidurkiai, užsikrėtusių ėriukų skaičius procentinė išraiška, jų priesvorių kitimai, aptarti rastų lervų rezultatai. Patikimumo intervalas (PI) apskaičiuotas 95 proc. tikslumu. Statistiškai patikimi rezultatai laikyti, kai p<0,05.

(20)

20

4. TYRIMO REZULTATAI

4.1. Ėriukų užsikrėtimo paplitimas virškinamojo trakto parazitais

2017m. gegužės 18d. buvo rastas visų tyriamų ėriukų užsikrėtimas virškinamojo trakto helmintais ir pirmuonimis - eimerioze. Modifikuoto Makmasterio metodu buvo skaičiuojami visi helmintų kiaušinėliai ir oocistos, bet tyrimui reikšmę turėjo rasti nematodai, strongilidai.

Apskaičiavus mėginiuose rastus kiaušinėlius ir oocistas modifikuotu MakMasterio metodu, buvo rasti Trichostrongilidae kiaušinėliai, Strongyloides spp., Trichuris spp., Moniezia spp. ir

Eimeria spp. (2 pav.)

2 pav. Identifikuotų kiaušinėlių procentinis skaičius.

Gausus užsikrėtimas nustatytas pirmuonimis Eimeria spp., - 95,2 proc. (95 proc., PI 85,3 – 100), bei cestodais Moniezia spp.- 66,7 proc. (95 proc., PI 44,7 – 88,7). Rastas užsikrėtimas nematodais Trichostrongylidae genties, kurių rasta 17-oje gyvūnų iš 21 tirtų, kas sudarė 81 proc. (95 proc., PI 62,6 – 99,3), Strongyloides spp. rasta 16-oje gyvūnų – 76,2 proc. (95 proc., PI 56,3 – 96,1), mažesnis užsikrėtimas, 10 ėriukų, rastas Trichuris spp. – 47,6 proc. (95 proc., PI 24,3 – 70,9). Užsikrėtimo rezultatai nematodų parazitais nėra statistiškai reikšmingi.

81 76,2 47,6 66,7 95,2 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Trichostrongilidae Strongyloides pap. Trichuris spp. Moniezia spp. Eimeria spp.

V id u ti n is k ia u ši n ė lių s ka iu s v ie n am e gr am e m at ų Kiaušinėlių rūšis

(21)

21 Ūkyje rastų Trichostrongilidae kiaušinėlių skaičiaus vidurkis gyvūnui siekia 357,9 KSG (SD – 264). Vidurkis rodo, jog užsikrėtimas nematodais yra lengvos formos, tačiau vertinant individualiai – svyruoja nuo lengvo iki vidutinio užsikrėtimo lygio (20-880 KSG).

3 pav. Identifikuotų L3 stadijos lervų procentinis pasiskirstymas.

Bermano metodu buvo rastos Trichostrongylus spp., Chabertia spp. ir Teladorsagia spp. L3 stadijos lervos. (3 pav.) Ženkliai daugiau identifikuota Trichostrongylus spp. lervų, kurios siekė – 57 proc. (95 proc., PI 47,1 – 66,9), lyginant su Chabertia spp. – 30 proc. (95 proc., PI 20,86 – 39,1) ir Teladorsagia spp. lervomis – 13 proc. (95 proc., PI 6,3 – 19,7). (p<0,05)

57 30 13 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Trichostrongylus spp. Chabertia spp. Teladorsagia spp.

P ro ce n ti n is p as is ki rs tyma s

(22)

22

4.2. Ėriukų užsikrėtimo gausumo tyrimai gydymo metu

4 pav. Tyrimo metu rastų Trichostrongilidae kiaušinėlių skaičiaus vidurkiai.

Lyginant (4 pav.) duomenis, 2017 m. birželio 12 d. G1 ir G2 grupių ėriukų strongilidų skaičių su 2017 m. birželio 21 d. duomenimis, vienkartinė fenbendazolo dozė buvo efektyvi ir tirtuose mėginiuose kiaušinėlių nebuvo – 0 KSG, efektyvumas – 100 proc. (p<0,05). Liepos mėnesį, praėjus po gydymo 42 dienoms, visuose tirtuose mėginiuose vidutiniškai rasta kiaušinėlių: G1 grupė – 148,6 KSG (SD – 76,5), G2 grupė – 194,3 KSG (SD – 94,3), K grupė – 225,7 KSG (SD – 199,8). Rugpjūčio mėnesį, atlikus gydymą G2, mėginiuose vidutiniškai rasta – 8,6 KSG (SD – 15,7), ėriukų gydymas fenbendazolu buvo veiksmingas ir efektyvumas siekia 96,3 proc. G1 grupės kiaušinėlių skaičius po pirmojo sugydymo, rugpjūtį pasiekė birželio mėnesio duomenis ir siekė vidutiniškai 302,9 KSG (SD – 216,8). Rugsėjo mėnesį bendras visų grupių kiaušinėlių vidurkis kilo aukštyn ir siekė 441,9 KSG (SD 52,7), o spalio mėnesį 600 KSG (SD 61,9), kas yra vidutinio lygio užsikrėtimas skaičiuojant tik strongilidus. K grupės kiaušinėlių skaičiaus vidurkis liepos mėnesį buvo pasiekęs žemiausią tašką, kas sudaro 36,8 proc. mažesnį skaičių lyginant su birželio užsikrėtimo laipsniu. 314.3 0 148.6 302.9 428.6 665.7 408.6 194.3 8.6 397.1 591.4 357.9 357.1 320.0 225.7 231.4 500.0 542.9 0.0 100.0 200.0 300.0 400.0 500.0 600.0 700.0 Tr ic h o st ro n g ili d a e ki au ši n ėl s ka ia u s vi d u rki s vi en am e gr am e m at ų

Mėginių ėmimo datos

G1 G2 K

Gydymas fenbendazolu

(23)

23 5 pav. Gydomosios ėriukų (G1) grupės aptiktų lervų skaičius, procentais.

Pateiktame grafike (5 pav.) matyti, jog 1-oje grupėje viso tyrimo metu, išvedus vidurkius, daugiausiai buvo randama Trichostrongylus spp. L3 stadijos lervų 48,3 proc. (95 proc., PI 20,1 – 76,6), kiek mažiau rasta Chabertia spp. lervų 29,3 proc. (95 proc., PI 7,6 – 51,1), o mažiausiai

Teladorsagia spp. – 5,8 proc. (95 proc., PI 0 – 12,4). 2017 m. birželio 21 d. lervų tirtuose

mėginiuose nebuvo rasta. Birželio (išskyrus 21 dieną), liepos ir rugpjūčio mėnesiais daugiausiai rasta Trichostrongylus spp. lervų. Rugsėjo ir spalio mėnesiais šiek tiek daugiau aptikta Chabertia

spp. 62 0 53 81 45 49 26 32 14 53 51 12 15 5 2 1 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% A p ti kt ų L3 st ad ijo s le rv ų p ro ce n ti n ė ra ka

Mėginių ėmimo datos

Trichostrongylus spp. Chabertia spp. Teladorsagia spp.

(24)

24 6 pav. Gydomosios ėriukų (G2) grupės aptiktų lervų skaičius, procentais.

Pagal pateikto grafiko (6 pav.) duomenis, G2 grupėje, kaip ir G1, apskaičiavus vidurkius daugiausiai buvo randama Trichostrongylus spp. 53,8 proc. (95 proc., PI 20,1 – 87,6), Chabertia

spp. vidutiniškai rasta 23,8 proc. (95 proc., PI 2,4 – 45,3) ir mažiausiai iš visų Teladorsagia spp. 5,7

proc. (95 proc., PI 0 – 12,7). 2017 m. birželio 21 d. lervų mėginiuose nebuvo rasta. 2017 m. rugpjūčio 2 d. buvo 100 proc. užsikrėtimas Trichostrongylus spp. L3 stadijos lervomis, aptikta tik 4 vienetai lervų. Birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais dominavo Trichostrongylus spp., o spalio mėnesį didesnis kiekis rastas Chabertia spp. lervų.

62 0 53 100 60 48 26 32 33 52 12 15 7 0 0% 20% 40% 60% 80% 100% 120% A p ti kt ų L3 st ad ijo s le rv ų p ro ce n ti n ė ra ka

Mėginių ėmimo datos

Trichostrongylus spp. Chabertia spp. Teladorsagia spp.

(25)

25 7 pav. Kontrolinės ėriukų (K) grupės aptiktų lervų skaičius, procentais.

Grafiko (7 pav.) duomenimis, K grupėje, apskaičiavus rastų lervų vidurkius, kaip ir visose tirtose grupėse dominavo Trichostrongylus spp. lervos 60 proc. (95 proc., PI 42,1 – 77,9),

Chabertia spp. buvo vidutiniškai rasta 33,5 proc. (95 proc., PI 12,1 – 54,9), o Teladorsagia spp. –

6,5 proc. (95 proc., PI 2,6 – 10,4). Birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais daugiausiai buvo randama

Trichostrongylus spp. Rugsėjo ir spalio mėnesiais išaugo didesnis Chabertia spp. lervų kiekis. Viso

tyrimo metu, mažai buvo randama Teladorsagia spp. ir maksimalus kiekis rastas kontrolinėje grupėje buvo 11 proc.,

72 75 71 64 45 33 20 15 18 31 53 64 8 10 11 5 2 3 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% A p ti kt ų L3 st ad ijo s le rv ų p ro ce n ti n ė ra ka

Mėginių ėmimo datos

Trichostrongylus spp.

Chabertia spp. Teladorsagia spp.

(26)

26

4.3. Svorio kitimo rezultatai

Grafiko (8 pav.) duomenimis G1 grupės pradinis svoris buvo 17,9 kg (SD – 3,9), G2 grupės siekė 19,7 kg (SD - 4,5), K grupės 17,71 kg (SD – 2,9).

8 pav. Vidutinis visų grupių priesvoris.

Grafiko duomenimis ganymo metu, G1 grupė, kuriems buvo leidžiama viena fenbendazolo dozė, vidutiniškai priaugo 16,14 kg (SD – 3,7). G2 grupė, kuriems buvo naudojamas fenbendazolas du kartus, vidutiniškai per ganymo laikotarpį priaugo 19 kg (SD – 4,7). K grupė, kuriems nebuvo naudojami antihelmintikai ir ėriukai buvo laikomi tokiomis pat sąlygomis, ganymo metu vidutiniškai priaugo 13,4 kg (SD – 1,7). G2 grupė vidutiniškai priaugo 29,5 proc. daugiau lyginant su K grupe ir 15 proc. daugiau nei G1 grupė.

17.86 25.43 30.43 34.00 19.71 28.71 35.14 38.71 17.71 25.00 27.27 31.14 0.00 5.00 10.00 15.00 20.00 25.00 30.00 35.00 40.00 45.00 2017 m. birželio 12 d. 2017 m. liepos 24 d. 2017 m. rugsėjo 04 d. 2017 m. spalio 07 d. V id u ti n is ė ri u p ri es vo ri s (Kg) Svėrimų datos 1 grupė 2 grupė Kontrolinė grupė

(27)

27 Grafiko (9 pav.) duomenimis bendras grupių prieaugis per parą – 128,5 gramai.

9 pav. Ėriukų vidutinis paros prieaugis tyrimo metu.

Gydomų ėriukų G1 grupėje prieaugis yra 128,1 gramai (SD – 29,1), G2 grupės – 150,8 gramai (SD – 37,5), K grupės 106,6 gramai (SD – 13,6). G2 grupės prieaugis yra 16 proc. didesnis nei G1 grupės ir 29,3 proc nei K grupės.

128.1 150.8 106.6 0.0 20.0 40.0 60.0 80.0 100.0 120.0 140.0 160.0 V id u ti n is ė ri uk ų pr ie au gi s pe r par ą (g)

(28)

28

4.4. Meteorologiniai duomenys

10 pav. Vidutinė oro temperatūra ir kritulių kiekis 2017 m. Lietuvoje.

Lietuvoje, 2017 m. tyrimo metu didžiausia vidutinė temperatūra užfiksuota rugpjūčio mėnesį – 18 °C, o mažiausia spalio mėnesį – 8 °C (2,25 karto mažesnė nei rugpjūčio mėn.). Vidutinė bendra gegužės – spalio mėn. temperatūra - 14 °C.

Didžiausias kritulių kiekis tyrimo metu užfiksuotas spalio mėnesį – 130 mm, kiek mažesnis rugsėjį – 125 mm ir liepą – 118 mm, mažiausias kiekis gegužės mėnesį – 13 mm (10 kartų maženis nei spalio mėn.). Vidutinis bendras kritulių kiekis – 90,1 mm.

13 15 17 18 13 8 14 80 118 78 125 130 0 20 40 60 80 100 120 140 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20

gegužė birželis liepa rugpjūtis rugsėjis spalis

K ri tu lių ki eki s, mm V id u ti n ė o ro t em p era ra C 2017 m. oro temperatūra 2017 m. kritulių kiekis

(29)

29

REZULTATŲ APIBENDRINIMAS

Gautais tyrimų rezultatais galima daryti išvadą, jog tirtame ūkyje avys yra užsikrėtusios virškinamojo trakto helmintais, nematodais. Parazitų kontrolei yra skiriamas nepakankamas dėmesys ir galima daryti prielaidą, jog ūkis patiria ekonominius nuostolius. Negydant avių nuo virškinamojo trakto parazitų, ypač nematodų, jie gali sukelti negrįžtamus pakitimus ar net gaišimą. Jie mažina gyvūno produkciją ir sukelia ekonominę žalą ūkininkui. (40)

Skaičiuojant išmatose randamus kiaušinėlius modifikuotu MakMasterio metodu, buvo rastas užsikrėtimas Trichostrongilidae genties nematodais – 81 proc., taip pat Strongyloides spp. – 76,2 proc., Trichuris spp. – 47,6 proc., Moniezia spp. – 66,7 proc. bei pirmuonimis Eimeria spp. – 95,2 proc. Džamu valstijoje atlikti tyrmai parodė, jog didžiausias nematodų užsikrėtimas buvo rastas strongilidais, kiek mažesnis Trichuris spp. ir mažiausias Strongyloides spp. (41)

Tirtame ūkyje viso tyrimo metu pirmoje, antroje ir kontrolinėje grupėse daugiausiai buvo randama Trichostrongylus spp., kiek mažiau Chabertia spp. ir mažiausiai Teladorsagia spp. Lyginant su kito autoriaus duomenimis Lietuvoje, tirtuose ūkiuose dominavo užsikrėtimas

Teladorsagia spp., 3 kartais mažiau buvo randama Trichostrongylus spp. ir mažiausias užsikrėtimas

- Chabertia spp. Taip pat ūkiuose buvo randama Cooperia spp., Haemonchus spp.,

Oesophagostomum spp.(5) Skirtingi tyrimo rezultatai gali priklausyti nuo individualaus ūkio ir

helmintų rūšių spektras gali skirtis atskiruose ūkiuose.

Atsižvelgus į meteorologinius duomenis rugsėjo ir spalio mėnesiais užfiksuotas didžiausias kritulių kiekis tyrimo metu, tai siejasi su kiaušinėlių skaičiaus viename grame padidėjimu tais pačiais mėnesiais. Spalio mėnesį užfiksuotas didžiausias kritulių kiekis – 130 mm ir didžiausi kiaušinėlių skaičiai visose grupėse – 665,7 KSG, 591,4 KSG, 542,9 KSG. Škotijoje atlikti tyrimai parodė, jog virškinamojo trakto parazitų skaičiaus pagausėjimui įtakos turi trumpesnės ir šiltesnės žiemos, karštesni ir drėgnesni orai rudens bei pavasario mėnesiais, taip pat didesnis kritulių kiekis vasaros metu. (43) Mažos užsikrėtimo galimybės Teladorsagia spp., Trichuris spp. ir Nematodirus

spp. yra susijusios su regionais, kuriuose būna mažas kritulių kiekis. Ganymo sezonu lengvas

užsikrėtimas randamas karštuose regionuose, kuriuose dažnai ganyklos yra išdžiūvusios. (44) Ėriukų gydymas fenbendazolu buvo veiksmingas, efektyvumas nustatytas – 98,2 proc. (96,3 -100 proc.). Kitiems autoriams atlikus tyrimus buvo nustatyta, jog fenbendazolas gydant strongilidus pirmą kartą buvo efektyvus 100 proc., o kito gydymo metu - 98 proc. naudojant dozę 5 mg/kg. (45) Po pirmojo gydymo etapo pirmosios ir antrosios grupės mėginiuose nebuvo rasta kiaušinėlių. Kito gydymo metu, gydant tik antrą grupę, fenbendazolo efektyvumas buvo 96,3 proc. Fenbendazolo efektyvumas trunka trumpiau nei mėnesį. Vertinant užsikrėtimo gausumą tiriamųjų ėriukų grupėse, kuris vertinamas kaip vidutinio gausumo, tyrimo pabaigoje reikalingas ėriukų gydymas suvarius

(30)

30 juos į tvartus. Ėriukai tyimo metu buvo laikomi daugiametėse ganyklose, todėl pakartotinis užsikrėtimas buvo stebimas ir gydomosiose ėriukų grupėse.

Tyrimo rezultatai parodė, jog pirmoji grupė, kuri buvo gydyta vieną kartą, per tyrimo laikotarpį vidutiniškai priaugo 16,14 kg, lyginant su kontroline grupe - 2,7 kg daugiau. Antrosios grupės, kuri tyrimo metu gydyta du kartus, prieaugis buvo 19 kg, lyginant su kontroline grupe - 5,6 kg didesnis. Kontrolinė grupė priaugo 13,4 kg. Kitų autorių tyimai parodė, jog kai kurių antihelmintikų naudojimas ne tik pašalina virškinamojo trakto parazitus, bet ir paspartina išliesėjusių gyvūnų augimo tempą. (40) Avių svorio prieaugis ir pieno gamyba priklauso nuo užsikrėtimo helmintais daug labiau nei vilnos gamyba. Tai gali būti dėl to, kad avys, kurios yra užsikrėtusios parazitais, atiduoda daugiau organizmo energijos vilnos gamybai nei svorio prieaugiui ar laktacijai, taip pat, tai gali priklausyti nuo užsikrėtimo laipsnio ir parazitų įvairovės. (46) Vertinant priesvorių ženklesnį didėjimą gydomosiose ėriukų grupėse nei kontrolinėje, gydymas buvo ekonomiškai naudingas, tačiau reikėtų skaičiuoti ir gydymo bei darbo sąnaudas.

Gydymo nuo helmintų schemos parenkamos priklausomai nuo individualių ūkio sąlygų, avių užsikrėtimo parazitais spektro, gausumo ir klinikinių požymių pasireiškimo.

(31)

31

IŠVADOS

1. Dažniausiai ėriukai buvo užsikrėtę Trichostrongilidae genties nematodais (81 proc.), mažiau užsikrėtę Strongyloides spp. (76,2 proc.), Trichuris spp. (23,8 proc.) nematodais, bei aptiktas gausus užsikrėtimas Eimeria spp. pirmuonimis (95,2 proc.) ir Moniezia spp. cestodais (66,7 proc.).

2. Tiriamajame ūkyje nustatytas užsikrėtimas Trichostrongilidae genties nematodais (vidutiniškai 357,9 KSG, SD – 264), dominavo Trichostrongylus spp. (57 proc.), kiek mažesnę dalį sudarė –

Chabertia spp. (30 proc.) ir mažiausią dalį – Teladorsagia spp. (13 proc.).

3. Gydymo fenbendazolu (dozė 7,5 mg/kg) efektyvumas siekė 98,2 proc. (96,3 -100 proc.), tačiau buvo trumpalaikis.

4. Ėriukų gydymas 1 kartą ir 2 kartus turėjo teigiamą poveikį priesvoriams (atitinkamai didesnis 2,7 kg ir 5,6 kg), lyginant su kontrolinės grupės ėriukų priesvoriais, tačiau kiaušinėlių išskyrimui tyrimo pabaigoje įtakos neturėjo.

(32)

32

REKOMENDACIJOS

1. Atjunkytus ėriukus rekomenduojama ganyti mažos rizikos ganyklose, pvz. ant atolo ar naujai užsėtose.

2. Rekomenduojama tirti ėriukų išmatų mėginius ganymo pradžioje, tai yra pavasarį bei papildomai atlikti tyrimus rudenį. Stebėti, kad išmatose rastų kiaušinėlių kiekis viename grame neviršytų 500 vienetų, nes tai laikoma lengvu užsikrėtimu ir gydymas tokiu atveju nereikalingas, o gydyma skirti tik atskiriems gyvūnams su klinikiniais požymiais.

3. Naudoti antihelmintikus, kurie yra veiksmingi prieš nustatytus parazitus. Sudaryti ilgalaikę parazitų kontrolės programą, įtraukiant gydymo schemą, šėrimo subalansavimą ir ganyklų valdymo planus.

(33)

33

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Zhu J., Moawad R., Wang C., Li H.F., Ren J.Y., Dai Y.F. Advances in in vitro production of sheep embryos. International Journal of Veterinary Science and Medicine. 2018; 6: p. 15-26. 2. Morris S.T. 2 - Overview of sheep production systems. In Advances in Sheep Welfare.

Palmerston North: International Sheep Research Centre, Massey University; 2017. p. 19-21. 3. Valstybės įmonė. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. (Prieiga internetu

2018-10-28 http://www.vic.lt/gpsas-apskaita/gpsas-veiklos-sritys/)

4. Amarante M.R.V, Bassetto C.C., Neves J.H., Amarante A.F.T. Species-specific PCR for the identification of Cooperia curticei (Nematoda: Trichostrongylidae) in sheep. Journal of Helminthology. 2013; 88(2014): p. 447-452.

5. Kupčinskas T. Anthelmintic resistance and control of gastrointestinal nematodes on sheep farms in Lithuania. Kaunas: Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy; 2017. 6. Charlier J., Voort M., Kenyon F., Skuce P., Vercruysse J. Chasing helminths and their economic

impact on farmed ruminants. Trends in Parasitology. 2014; 30(7): p. 361-367.

7. Papadopoulos E., Gallidis E., Ptochos S. Anthelmintic resistance in sheep in Europe: A selected review. Veterinary Parasitology. 2012; 189: p. 85-88.

8. Kumar N., Rao T.K.S., Varghese A., Rathor V.S. Internal parasite management in grazing livestock. Journal of Parasitic Diseases. 2012; 37(2): p. 151-157.

9. Ramünke S., Melville L., Rinaldi L., Hertzberg H., Waal T.D., Samson-Himmelstjerna G.V., Cringoli G., Mavrot F., Skuce P., Krücken J., Demeler J. Benzimidazole resistance survey for Haemonchus, Teladorsagia and Trichostrongylus in three European countries using pyrosequencing including the development of new assays for Trichostrongylus. International Journal for Parasitology: Drugs and Drug Resistance. 2016; 6: p. 230-240.

10. Kupčinskas T., Stadalienė I., Šarkūnas M., Riškevičienė V., Várady M., Höglund J., Petkevičius S. Prevalence of anthelmintic resistance on Lithuanian sheep farms assessed by in vitro methods. Acta Veterinaria Scandinavica. 2015; 57(88).

11. Craig T.M. Helminth Parasites of the Ruminant Gastrointestinal Tract. Food Animal Practice (Fifth Edition). 2009. p. 78-91.

12. Taylor M. A., Coop R. L., Wall R. L. Veterinary parasitology Fourth edition. New Delhi. Willey Blackwell. 2016. p. 9-46, 313-320.

13. M. A. Taylor, R. L. Croop, R. L. Wall. Veterinary parasitology Third Edition. Oxford. Willey Blackwell. 2007. p. 404-432

(34)

34 14. Bowman D.D. Georgis' Parasitology for Veterinarians 10th edition. Elsevier. 2014. p. 162-176. 15. Jacobs D., Fox M., Gybbons L., Hermosilla C. Principles of Veterinary Parasitology. Wiley

Blackwell. 2016. p. 378-379

16. Mushonga B., Habumugisha D., Kandiwa E., Madzingira O., Samkange A., Segwagwe B.E., Jaja I.F. Prevalence of Haemonchus contortus Infections in Sheep. Journal of Veterinary Medicine. 2018.

17. Arif R., Satrija F., Winarto A., Boediono A., Manalu W. Production of lambs resilience to Haemonchus contortus. Small Ruminant Research. 2018; 167: p. 110-116.

18. Jas R., Ghosh J.D., Das K. Polyclonal antibody based coproantigen detection immunoassay for diagnosis of Oesophagostomum columbianum infection in goats. Veterinary Parasitology. 2010; 170.

19. Taylor M.A. Parasite control in sheep: A risky business. Small Ruminant Research. 2013; 110. 20. Pisseri F., Benedictis C.D., Roberti di Sarsina P., Azzarello B. Sustainable Animal Production,

Systemic Prevention Strategies in Parasitic. Alternative and Integrative Medicine. 2013; 2(2). 21. Bartram D.J., Leathwick D.M., Taylor M.A., Geurden T., Maeder S.J. The role of combination

anthelmintic formulations in the sustainable control of sheep nematodes. Veterinary Parasitology. 2012: p. 151-158.

22. Schoenian S. Internal parasite (worm) control. (Prieiga internetu 2018-11-16 http://www.sheep101.info/201/parasite.html).

23. Peregrine A.S., Menzies P. Parasite Control in Sheep – Now is the Time ! (Prieiga internetu 2018-11-25 https://www.ontariosheep.org/uploads/userfiles/files/Parasite-Control.pdf).

24. Heggem B. Fenbendazole. Journal of Exotic Pet Medicine. 2008; 17(4): p. 307-310.

25. Plumb D.C., Pharm D. Plumb’s Veterinary Drug Handbook. Sixth Edition. Blackwell Publishing. 2008. p. 376

26. Riviere J.E., Papich M.G. Veterinary Pharmacology and Therapeutics. Wiley Blackwell. 2018. p. 1028,1048-1049.

27. Papich M.G. Saunders Handbook of Veterinary Drugs Small and Large Animal. Elsevier. 2016. p. 315-316.

28. Furtado L.F.V., Bello A.C.P.P., Rabelo E.M.L. Benzimidazole resistance in helminths: From problem to diagnosis. Acta Tropica. 2016; 162.

29. Sangster N.C., Cowling A., Woodgate R.G. Ten Events That Defined Anthelmintic Resistance Research. Trends in Parasitology. 2018; 34(7).

(35)

35 30. Gallidis E., Angelopoulou K., Papadopoulos E. First identification of benzimidazole resistant

Haemonchus contortus in sheep in Greece. Small Ruminant Research. 2012; 106(1).

31. Rinaldi L., Morgan E.R., Bosco A., Coles G.C., Cringoli G. The maintenance of anthelmintic efficacy in sheep in aMediterranean climate. Veterinary Parasitology. 2014; 203(1-2).

32. Borgsteede F.H.M., Dercksen D.D., Huijbers R. Doramectin and albendazole resistance in sheep in The Netherlands. Veterinary Parasitology. 2007; 144(1-2): p. 180-183.

33. Rose H., Rinaldi L., Bosco A., Mavrot F., Waal T., Skuce P., Charlier J., Torgerson P.R., Hertzberg H., Hendrickx G., Vercruysse J., Morgan E.R. Widespread anthelmintic resistance in European farmed ruminants: a systematic review. VetRecord. 2015-05.

34. Traversaa D., Samson-Himmelstjerna G. Anthelmintic resistance in sheep gastro-intestinal strongyles in Europe. Small Ruminant Research. 2016: p. 75-80.

35. Wolstenholme A.J., Fairweather I., Prichard R., Samson-Himmelstjerna G., Sangster N.C. Drug resistance in veterinary helminths. Trends in Parasitology. 2004-10 p. 469-475.

36. Henriksen S.A, Aagaard K. En enkel flotation McMaster metode (asimple flotation and McMaster method). 1976; 23(392-7).

37. Henriksen S.A, Korshilm H. The method for culture and recovery of gastrointestinal strongyle larvae. Nordisk Veterinaermedicin. 1983; 35(429-30).

38. Wyk J.A , Cabaret J., Michael L.M. Morphological identification of nematode larvae of small ruminants and cattle simplified. Veterinary Parasitology. 2004; p. 277-306.

39. Cabaret J., Berrag B. Faecal egg count reduction test for assessing anthelmintic efficacy: average versus individually based estimations. Veterinary Parasitology. 2004: p. 105-113. 40. Ranganathan V. , Vasanthakumar S., Muralidharan J., Karunanithi K. Effect of fenbendazole on

growth promotion in Mecheri lambs. Veterinary World. 2012.

41. Khajuria J.K., Katoch R., Yadav A., Godara R., Gupta S.K., Singh A. Seasonal prevalence of gastrointestinal helminths in sheep and goats of middle agro-climatic zone of Jammu province. Journal of Parasitic Diseases. 2013-04: p. 21-25.

42. Kenyon F., Sargison N.D., Skuce P.J., Jackson F. Sheep helminth parasitic disease in south eastern Scotland arising as a possible consequence of climate change. Veterinary Parasitology. 2009: p. 293-297.

43. Akkari H., Gharbi M., Darghouth M.A. Dynamics of infestation of tracers lambs by gastrointestinal helminths under a traditional management system in the north of Tunisia. Parasite journal. 2012-11: p. 407-415.

(36)

36 44. Tramboo S.R., Shahardar R.A., Allaie I.M., Wani Z.A., Abbas M. Efficacy of ivermectin, closantel and fenbendazole against gastrointestinal nematodes of sheep in Kashmir valley. Journal of Parasitic Diseases. 2017: p. 380-382.

45. Fabien M., Hubertus H., Paul T.R. Effect of gastro-intestinal nematode infection on sheep performance: a systematic review and meta-analysis. Parasit Vectors. 2015:8:557

(37)

37

PRIEDAI

Priedas Nr.1 L3 stadijos lervų identifikavimo schema.

Riferimenti

Documenti correlati

Analizuojant bešeimininkių kačių sergamumą pagal amžiaus grupes X ir Y gyvūnų globos namuose, pastebėta, kad procentaliai iš priimtų ir sirgusių

Nustatyti iš virškinamojo trakto ligomis sergančių šunų išskirtų Escherichia coli daugybinį atsparumą antimikrobinėms medžiagoms.. Palyginti iš sveikų ir

(14) Virškinamojo trakto nepraeinamumą gali sukelti: svetimkūniai, invaginacija, skrandžio išsiplėtimas ir (ar) užsisukimas, audinių apimties padidėjimas, neoplazija,

Tiriant vidutinį skirtingų rūšių helmintų kiaušinėlių skaičių skirtingame dirvožemyje nustatyta, kad didžiausias vidutinis kiaušinėlių skaičius buvo nustatytas

Tyrimo metu buvo nustatytas kaimo šunų užsikrėtimas enteroparazitais ir įvertinti Echinococcus granulosus kontrolės prazikvanteliu eksperimento rezultatai po 7-erių

Taigi, pagal atliktus tyrimus ir apskaičiuotus užsikr÷timo kiekius, nustatyta, kad visose amžiaus grup÷se didžiausias užsikr÷timas yra ezofagostomų –

Askaridoz÷ gali būti diagnozuojama po paskerdimo radus plonosiose žarnose subrendusių helmintų, taip pat galima įtarti askaridozę poskerdimin÷s ekspertiz÷s metu radus

Nuo 2011 iki 2017 metų Lenkijoje buvo atliekamas kitas tyrimas, jo metu dideliuose ir mažesniuose triušių ūkiuose poskerdiminio tyrimo metu buvo aiškinamasi ar