LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJASLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
INDRĖ RUDŽIONYTĖ
PARKINSONO LIGA SERGANČIŲ ASMENŲ PUSIAUSVYROS BEI
EISENOS RODIKLIŲ KAITA TAIKANT INSTRUKTAVIMO BALSU
TECHNIKĄ
Magistrantūros studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 621B30005) baigiamasis darbas
Darbo vadovė
prof. dr. Eglė Lendraitienė
TURINYS
SANTRAUKA ... 3 ABSTRACT ... 4 PADĖKA ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ŽODYNĖLIS ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1. Parkinsono ligos samprata, paplitimas, priežastys ... 10
1.2. Parkinsono ligos simptomai, eiga ir rizikos veiksniai ... 11
1.2.1. PL nemotoriniai simptomai ... 12
1.2.2. Motoriniai PL simptomai ... 14
1.2.3. Rizikos veiksniai ... 15
1.3. Parkinsono ligos diagnostika ir gydymas ... 16
1.4. Pusiausvyros ir eisenos pokyčiai sergant Parkinsono liga ... 20
1.5. Kineziterapija sergant Parkinsono liga ... 22
2.TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 25
2.1. Tiriamieji ... 25
2.2.1. Tyrimo metodai ... 26
2.2.2. Statistiniai duomenų analizės metodai ... 32
2.3. Tyrimo organizavimas ... 33
2.4. Kineziterapijos taikymo metodika ... 34
3. REZULTATAI ... 36
3. 1. Sergančiųjų Parkinsono liga pusiausvyros rodiklių kaita prieš ir po kineziterapijos ... 36
3.2. Sergančiųjų Parkinsono liga eisenos rodiklių kaita prieš ir po kineziterapijos ... 43
3.3. Sergančiųjų Parkinsono liga pusiausvyros ir eisenos sąsajos... 46
3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 48
IŠVADOS ... 51
MAGISTRO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 52
PRAKTINĖ REKOMENDACIJA ... 53
SANTRAUKA
Indrė Rudžionytė. Parkinsono liga sergančių asmenų pusiausvyros bei eisenos rodiklių kaita taikant
instruktavimo balsu techniką. Magistrantūros studijų baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. dr. Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2019; 61p.
Tikslas: Įvertinti Parkinsono liga sergančių asmenų pusiausvyros bei eisenos rodiklių kaitą taikant
instruktavimo balsu techniką.
Uždaviniai: 1) Įvertinti ir palyginti sergančių Parkinsono liga pusiausvyrą prieš ir po kineziterapijos
taikymo; 2) Įvertinti bei palyginti sergančiųjų eiseną prieš ir po kineziterapijos taikymo; 3) Įvertinti pusiausvyros ir eisenos sąsajas asmenims, sergantiems Parkinsono liga.
Tyrimo metodika: Tyrimo trukmė nuo 2019.04.01 iki 2019.07.01, viso 13 sav. Visiems pacientams
buvo sudaryta kineziterapijos programa, kurios metu taikoma Instruktavimo balsu technika. Kineziterapija buvo taikoma 2 kartus per savaitę, viena procedūra trukdavo apie 40 minučių, kuri apėmė pusiausvyros ir eisenos lavinimą. Pusiausvyrai vertinti buvo naudojama: Tinneti pusiausvyros testas, „Stotis ir eiti” testas, Fullertono pusiausvyros testas, Thera – trainer pusiausvyros aparatas, Biodex pusiausvyros aparatas. Eisena buvo vertinama pagal: Tinneti eisenos testą, „Dinaminį eisenos indeksą” (DEI) ir kompiuterizuotą eisenos vertinimo ir treniravimo sistemą „Zebris“.
Tiriamieji: Tyrime dalyvavo 20 pacientų, sergantys Parkinsono liga, kurie priklauso Lietuvos
Parkinsono ligos draugijos Kauno skyriui. Tyrime dalyvavo 7 vyrai ir 13 moterų. Į tiriamųjų kontingentą nebuvo įtraukiami sergantieji, kurie pagal Modifikuotą Hoehn ir Yahr Parkinsono ligos stadijų skalę serga 1, 4, 5 stadijos Parkinsono liga.
Darbo išvados: 1. Taikant kineziterapiją Parkinsono liga sergantiems asmenims pagerėjo
pusiausvyra. 2. Po kineziterapijos taikymo pagerėjo Parkinsono liga sergančiųjų eisena. 3. Vertinant sergančiųjų Parkinsono liga pusiausvyros ir eisenos sąsajas, nustatyta, kad pusiausvyra yra susijusi su eisena.
ABSTRACT
Indrė Rudžionytė. Balance and gait changes of people with Parkinson’s disease using voice
instructing technique. Master’s thesis. Supervisor – Prof. Dr. Eglė Lendraitienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Rehabilitation Clinic. Kaunas, 2018;61 p.
Aim: To evaluate balance and gait changes of people with Parkinson’s disease using voice instructing
technique.
Tasks: 1) To evaluate and compare balance changes of the people with Parkinson‘s disease before and
after physical therapy; 2) To evaluate and compare gait of the people with Parkinson‘s disease before and after physical therapy; 3) To evaluate relations between balance and gait for individuals with Parkinson‘s disease.
Methodology: Duration of the research was from 2019.04.01 to 2019.07.01., 13 weeks in total.
Physical therapy program was establiched for all of the patients, which involves voice instructing technique. Physical therapy was applied 2 times a week; one procedure lasted about 40 minutes, which involved the development of balance and gait. Patient’s balance was evaluated using: Tinetti balance test, Timed up and go test, Fullerton balance, Thera - trainer balance system, Biodex balance system. Gait was evaluated using: Tinetti gait test, Dynamic gait index and computerized gait and training system “Zebris”.
Participants: The research involved 23 pacients with Parkinson’s disease, who are part of the Kaunas
department of the Lithuanian Parkinson’s disease society. The research involved 5 men and 15 women. According to the modified Hoehn and Yahr Parkinson’s disease stage scale patients who were diagnosed with Parkinson’s disease 1, 4, 5 stages were not included in the contingency of the researchers.
Conclusions: 1. Physical therapy improved balance in patients with Parkinson's disease. 2. Physical
therapy improved gait in patients with Parkinson's disease. 3. In assessing the correlation between balance and gait in patients with Parkinson's disease, it was found that balance is related to the gait.
PADĖKA
Dėkoju savo darbo vadovei prof. dr. Eglei Lendraitienei už pagalbą bei kantrybę padedant rašyti magistrantūros studijų baigiamąjį darbą. Taip pat noriu padėkoti savo šeimai bei draugams už palaikymą ir skatinimą siekti savo tikslų. Dėkoju Kulautuvos reabilitacijos ligoninės kineziterapeutams už bendradarbiavimą bei pagalbą.
Taip pat dėkoju Kauno miesto Parkinsono draugijoms nariams už didelį norą dalyvauti mano magistrantūros studijų baigiamojo darbo tyrime, už bendradarbiavimą, paskatinimą bei pozityvumą.
SANTRUMPOS
PL – Parkinsono liga;
LSVT – BIG - Ly Silverman balso metodas (angl. Lee Silverman Voice Treatment – BIG); PSO - Pasaulio sveikatos organizacija;
TFK - Tarptautinė funkcijų, negalios ir sveikatos klasifikacija; KT – kompiuterinė tomografija;
MRT – magnetinio rezonanso tomografija;
ŽODYNĖLIS
Dizartrija - tai centrinės kilmės kalbos sutrikimas, kuris pasireiškia ne tik daugialypiais
tarimo trūkumais dėl motorinės kalbinės veiklos nepakankamumo, bet ir apimantis artikuliaciją, balsą, kvėpavimą, mimiką, prozodiją ir kt.
ĮVADAS
Parkinsono liga (PL) - lėtai progresuojantis neurodegeneracinis sutrikimas, prasidedantis metams iki diagnozės nustatymo, apimantis daugelį neuroanatominių sričių, atsirandantis dėl genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos ir pasireiškiantis įvairiais simptomais (1). PL simptomai skirstomi į motorinius ir nemotorinius. Motoriniai simptomai pasižymi šia triada: rigidiškumu, tremoru, bradikinezija, kurie atsiranda dėl dopaminerginių neuronų praradimo (2). PL sukelia ir nemotorinius sutrikimus, tokius kaip miego sutrikimas, depresija, sutrikti gali ir uoslė, atsirasti nuovargis, demencija (3).
PL serga 1% vyresnių nei 60 metų gyventojų (4). Lietuvoje PL sergančiųjų skaičius siekia 5 - 6 tūkstančius žmonių, o vyresnių nei 65 metai sergamumas yra 3 proc. Pagal lytį PL yra labiau būdinga vyrams. Taip pat kuo didesnis sergančiųjų amžius, tuo vyrų ir moterų santykis bei dažnis didėja.(5). Manoma, jog iki 2030 metų vyresnių nei 50 metų PL sergančiųjų skaičius – padidės (4). PL serga 180 iš 100 000 asmenų, tai būdinga tokioms šalims, kai didėjant amžiui, didėja ir sergamumas (6).
Dėl vis augančio PL sergančiųjų skaičiaus, mokslinės bendruomenės susidomėjimas PL yra labai išaugęs. Tačiau PL priežastys iki šiol nėra žinomos. Aprašomi įvairūs PL rizikos veiksniai (pesticidai, herbicidai, įvairūs aplinkos veiksniai, genetiniai veiksniai, patirtos galvos traumos), tačiau vienas iš pagrindinių yra amžius (5; 6). Pagrindinis PL simptomų gydymas – vaistais, kurie padidina dopamino koncentraciją arba tiesiogiai stimuliuoja dopamino receptorius (1). Chirurginis gydymas PL sergantiems dažniausiai naudojamas įvairiems dėl ligos atsiradusiems simptomams mažinti, kai nepadeda gydymas vaistais (9).
Vienos iš dažniausiai sutrinkančių funkcijų sergant PL yra pusiausvyra ir eisena, tai padidina kritimų riziką, tikimybę atsirasti įvairiems sužalojimams (10). Tokie sutrikimai pablogina PL sergančiųjų gyvenimo kokybę, mažina asmenų nepriklausomumą ir didina mirtingumą (11). Nuolat didėjant PL sergančiųjų skaičiui visame pasaulyje, labai svarbus yra ligos gydymas (12). Vienas iš efektyviausių PL simptomų gydymų yra kineziterapija, kurios efektyvumas yra įrodytas tyrimais (13). Fiziniai pratimai gerina ne tik sergančiųjų funkcinę veiklą, bet ir psichologinę savijautą (14). Vienas iš kineziterapijos metodų, turintis daug teigiamų savybių PL simtomų gydymui yra Ly Silverman balso (LSVT – BIG) metodas (15), kuriuo siekiama pagerinti Parkinsono liga sergančių asmenų motorinius rezultatus (16). Šiam kineziterapijos metodui būdingi daugybiniai pasikartojimai, didelis intensyvumas
ir didėjantis sudėtingumas (17). LSVT - BIG daugiausia dėmesio skiria judesių amplitudei, kad būtų pasiekti didesni, greitesni ir tikslesni judesiai (15).
Tikslas: Įvertinti Parkinsono liga sergančių asmenų pusiausvyros bei eisenos rodiklių kaitą taikant
Instruktavimo balsu techniką.
Uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti sergančių Parkinsono liga pusiausvyrą prieš ir po kineziterapijos taikymo.
2. Įvertinti bei palyginti sergančiųjų eiseną prieš ir po kineziterapijos taikymo. 3. Įvertinti pusiausvyros ir eisenos sąsajas asmenims, sergantiems Parkinsono liga.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Parkinsono ligos samprata, paplitimas, priežastys
PL – tai antra labiausiai paplitusi lėtinė neurodegeneracinė liga, kuri prasideda ekstrapiramidinėje sistemoje trūkstant dopamino (18). Dėl šio trūkumo baziniuose ganglijuose atsiranda judėjimo sutrikimas, charakterizuojamas pagal klasikinius PL motorinius simptomus. PL taip pat siejama su daugybe nemotorinių simptomų (1). Šiuo metu PL diagnozė yra pagrįsta klinikiniais kriterijais, kuriems nustatyti reikia pasireiškusios bradikinezijos ir dar bent vieno motorinio simptomo, atsirandančio dėl drebulio, rigidiškumo ar posturalinio nestabilumo. Patologiniai tyrimai parodo tvirtą ryšį tarp su Lewy kūneliais susijusių ląstelių praradimo laipsnio Juodojoje medžiagoje (Subtantia Nigra) (1pav.) (19) ir bradikinezijos (20).
1 pav. Juodoji medžiaga (Subtantia Nigra). Kairėje – pakitusi, dešinėje – normali. (Taylor & Francis. Neuroproteomics. 2010)
PL paplitimas didėja su amžiumi ir pasireiškia 1% vyresnių nei 60 metų gyventojų. Asmenys, vyresni nei 40 metų, PL serga atitinkamai 37,55 moterų ir 61,21 vyrų iš 100 000 asmenų. Prognozuojama, kad dėl padidėjusios gyvenimo trukmės PL sergančių pacientų, vyresnių nei 50 metų skaičius iki 2030 m. padvigubės visame pasaulyje (4). Ši liga randama 180 iš 100000 asmenų – toks paplitimas būdingas daugeliui šalių, kur didėjant amžiui – didėja sergamumas PL (6). Pranešama, kad
tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai prisideda prie PL vystymosi, įskaitant specifines genetines mutacijas, lytį, pesticidų poveikį ir kalcio kanalų blokatorių naudojimą (21).
PL populiacija Lietuvoje siekia 5 - 6 tūkstančių žmonių, o vyresnių nei 65 metų asmenų sergamumas yra 3 proc. Pagal lytį PL yra labiau būdinga vyrams. Taip pat kuo didesnis sergančiųjų amžius, tuo vyrų ir moterų santykis bei dažnis didėja. Pagal rasę mažiausiai PL serga juodaodžiai, o daugiausiai – baltaodžiai (5).
PL priežastys iki šiol nėra žinomos. Pastaraisiais metais mokslinės bendruomenės susidomėjimas PL yra labai išaugęs, nes atsirado keletas priežastinių monogenetinių mutacijų. Tačiau šios mutacijos paaiškina tik nedidelę visų PL dalį ir maždaug 90% atvejų yra atsitiktiniai (21). Amžius - vienas iš dažniausių PL rizikos veiksnių. Susirgimą PL didina kai kurie aplinkos veiksniai kaip vandens iš šaltinio vartojimas, per didelis pesticidų ir herbicidų naudojimas. Taip pat PL atsiradimui įtakos turi ir patirtos galvos traumos (9).
1.2. Parkinsono ligos simptomai, eiga ir rizikos veiksniai
Tiek motoriniai, tiek nemotoriniai simptomai prisideda prie negalios ir sumažėjusios gyvenimo kokybės PL metu. Padidėjęs dėmesys nemotoriniams simptomams per pastarąjį dešimtmetį leido susidaryti įspūdį, kad jie yra svarbesni PL pacientams nei motoriniai simptomai. Tai patvirtina keletas tyrimų, tačiau jie vis dar vertinami kaip prieštaringi. Nors ankstyviausioje klinikinės ligos stadijoje yra ir motorinių, ir nemotorinių simptomų, jų buvimas ir sunkumas skiriasi kartu su ligos progresavimu. Pvz., kognityvinė funkcija iš pradžių yra tik šiek tiek sutrikusi, tačiau vėlyvose stadijose dažnai pasireiškia ryški demencija (22). Didžioji dalis simptomų būna motoriniai, tačiau 80 proc. sergančiųjų matomi ir nemotoriniai sutrikimai (6). Pradžioje ligos požymiai dažniausiai būna tik vienos kūno pusės ar tik galūnės (23). Motoriniai simptomai gali būti tokie kaip: tremoras, bradikinezija, posturalinis nestabilumas, rigidiškumas. Nemotoriniai simptomai būna labai įvairūs: miego sutrikimai, nerimas, skausmas, pastovus nuovargis, skonio ir kvapo jutimų praradimas, vidurių užkietėjimas, virškinamojo trakto sutrikimai, depresija, haliucinacijos, paranoja, lytinės funkcijos sutrikimai, rijimo sutrikimai, pažinimo sutrikimai, demencija (24).
Vien tik dėl sutrikimų sunkumo negalima nuspėti, kiek PL sergantieji patiria kasdienių problemų, dėl ligos atsirandančių įvairių sutrikimų. Sveikatos būklė sąveikauja su asmeniniais veiksniais bei aplinkos veiksniais (fiziniais, socialiniais ir visuomenės). Ši sveikatos būklės,
funkcionavimo ir ją veikiančių veiksnių sąveika yra parodyta PSO TFK biopsichosocialiniame modelyje (2 pav.) (25).
2 pav. Pasaulio sveikatos organizacija. Tarptautinė funkcijų, negalios ir sveikatos klasifikacija. (World Health Organization. 2016)
TFK klasifikacija pateikia sveikatos ir su sveikata susijusių problemų aprašymui daugiadalykę sistemą ir terminologiją (pavadinimus ir kodus). Vykdant visapusišką į klientą orientuotą priežiūrą, būtina atkreipti dėmesį į visus į TFK įtrauktus veiksnius. Taigi į PL priežiūrą gali būti įtrauktos įvairios sveikatos priežiūros disciplinos. Kineziterapija yra viena iš sveikatos mokslų profesijų, dažnai priklausančių multidisciplininio gydymo komandai pavyzdys, siekiant padėti PL sergantiems geriau susidoroti su savo ligos padariniais kasdienėje veikloje (26).
1.2.1. PL nemotoriniai simptomai
Sutrikęs ar suprastėjęs miegas yra labai dažnas simptomas nustatant PL ir jo paplitimas gali siekti beveik 90%. Dažniausia miego sturikimo forma sergant PL - miego suskaidymas, t.y. dažni naktiniai prabudimai. PL miego suskaidymo pagrindas yra daugiafaktorinis ir gali atsirasti dėl naktį atasirandančio rigidiškumo, bradikinezijos, nikturijos, medikamentų poveikio, periodinių galūnių judesių ir kt. Efektyvus miego sutrikimų mažinimas priklauso nuo problemos priežasties nustatymo ir jos gydymo (27).
Depresija – dažnai pasitaikantis PL simptomas. Viename tyrime buvo nurodoma, jog sunkaus depresijos sutrikimo paplitimas yra 17 proc., nedidelės depresijos atvejai siekia 22 proc. ir distimija
buvo nustatyta 13 proc. asmenų, sergančių PL (28). Depresija gali būti neatskiriama PL arba reagavimo į lėtinį progresuojantį neurodegeracinį sutrikimą komponentas. Tad pirmiausia turi būti mąstoma apie PL gydymą, o tai savaime gydytų ir depresiją. Tricikliai antidepresantai turi anticholinergines savybes, kurios gali pagerinti PL simptomus ankstyvosiose stadijose, tačiau gali pabloginti psichinę funkciją vėlyvosiose stadijose (29). Depresija turi didelės įtakos PL sergančiųjų funkcionavimui, gyvenimo kokybei bei mirštamumui. Gali atsirasti tokie sutrikimai: apetito sumažėjimas ar padidėjimas, galvos skausmas, svaigimas, savęs nuvertinimo, kaltės jausmo atsiradimas, miego kokybės pablogėjimas, gali būti sunku susikoncentruoti, išlaikyti dėmesį, atsirasti liūdesys ar nusivylimas, bendras gyvenimo džiaugsmo praradimas, gyvenimo prasmės nebematymas ir kt. (30).
Vienas iš PL nemotorinių simptomų yra sutrikusi uoslė. Manoma, jog šis požymis yra ikiklinikinis PL simptomas, kuriuo galima būtų diagnozuoti ligą, kol nėra nustatyti motorinės funkcijos pažeidimai. Uoslės sutrikimai gali būti aptinkami naudojant uoslės testą – „Sniffin‘ Sticks“, kurio metu yra naudojamos kvapų lazdelės, kurias turi atpažinti tiriamasis (31).
Nuovargiui būdingas išsekimo jausmas vis labiau pripažįstamas nustatant PL. PL sergantys žmonės nuovargį dažnai apibūdina kaip vieną iš kasdienę veiklą labiausiai apribojančių simptomų, darančių didelę įtaką jų gyvenimo kokybei. Apie PL nuovargio mechanizmą žinoma nedaug, o veiksmingo PL nuovargio gydymo būdų nėra (27).
Demencija yra viena iš sudėtingiausių sveikatos sutrikimų, tačiau esami gydymo būdai pasiekė tik nedidelių rezultatų (32). Demencija gali pasireikšti daugeliui PL sergančių pacientų, kurių paplitimas yra artimas 30% (33). Sergant PL demencija dažniausiai prasideda vėlyvosiose ligos stadijose. Sergantiems 10 metų ir daugiau, paplitimas yra 75 proc. – 90 proc. ligonių (17; 19). Vidutinis laikas nuo PL iki dmencijos yra 10 metų, tačiau kai kuriems sergantiesiems šis sutrikimas prasideda ankstyvoje PL eigoje. Dažniausi akstyvosios demencijos rizikos veiksniai yra senyvas amžius, motorinių sutrikimų atsiradimas, ypač posturalinis ir eisenos sutrikimai, lengvi kognityviniai sutrikimai ir regėjimo haliucinacijos (34).
Psichoziniai simptomai yra dažni PL sergantiems, kurie naudoja vaistus. Vizualinės haliucinacijos būdingos 30 proc. sergančiųjų PL, o iliuzijos, dažniausiai paranojiško pobūdžio, pasitaiko 5 proc. Tad šios problemos, ypač iliuzijos, kelia didelį rūpestį ir patiems ligoniams, ir jų globėjams taip pat tai yra opi problema ir slaugos namuose. Psichoziniai simptomai būdingi esant demencijai ir susiję su mirtingumu (35).
1.2.2. Motoriniai PL simptomai
Bradikinezija, vienas iš kardinalių PL motorinių simptomų, apibūdinamas kaip judesių sulėtėjimas. Tačiau bradikinezija taip pat reiškia mažos amplitudės judesius (hipokineziją) ir laipsnišką greičio bei amplitudės sumažėjimą kartojant judesius (sekos efektas) (36). Esant bradikinezijai, gali kilti sunkumų susijusių su net ir mažai vikrumo reikalaujančia veikla, tokia kaip naudojant darbo ar virtuvės įrankius. Esant bradikinezijai gali iškilti sunkumų ir sportinėje veikloje bei gali būti sunku apsirengti (37).
Posturalinis nestabilumas pasižymi šiais simptomais: virtimu į priekį (propulsija), virtimu atgal (retropulsija), virtimu į šoną (lateropulsija). Simptomų pasireiškimas būdingas ligonį pastūmus į kurią nors pusę arba einant ir užkliuvus. Pagal M. H. Hoehn ir M. D. Yahr vertikalios padėties nestabilumas nuo ligos pradžios praėjus 5 metams yra matomas tik 37 proc. ligonių (38). Dėl sunkaus padėties nestabilumo gydymo PL sergantiems kyla didesnė kritimų ir susižalojimo rizika. Per ligos eigą net 68 proc. sergančiųjų PL patiria kritimus, o 13 proc. krenta daugiau nei kartą per savaitę (39).
Tremoras yra apibrėžiamas kaip ritmingas, nevalingas kūno dalies virpesių judėjimas. Poilsio tremoras yra vienas iš pagrindinių PL požymių. Be poilsio tremoro, pacientai, sergantys PL, taip pat gali turėti veiksmo (judesio metu atsirandantį) tremorą, kuris apima posturalinį tremorą, kinetinį tremorą, pasikartojantį tremorą, ortostatinį tremorą. Daugiau nei 90% pacientų, sergančių PL pasireiškia posturalinis tremoras (40).
Ramybės tremoras apibūdinamas kaip kamuoliuko riedėjimas, kurio dažnis yra nuo 4 iki 6 Hz. Tremoras išnyksta judėjimo pradžioje ir padidėja dėl psichinio streso, pavyzdžiui, atbulinio suskaičiavimo, nerimo. Šio tremoro tipo intensyvumas gali netgi sumažėti didėjant rigidiškumui. Kai ramybės tremoras išlieka daugiau nei 2 metus be jokių kitų PL požymių, jis vadinamas monosimptominiu tremoru. Dažniausia ramybės tremoro vieta yra viršutinė galūnė (40).
Veiksmo tremoras apibrėžiamas kaip atsirandantis dėl valingo raumenų susitraukimo, apima posturalinį ir kinetinį tremorą. Sergantiems PL veiksmo tremoro paplitimas yra 92%. Elektrofiziologiniai tyrimai rodo, kad veiksmo tremoras gali sukelti silpnumą ir bradikineziją pacientams, sergantiems PL. Veiksmo tremoras gali būti net ir nesant ramybės tremorui ir kartais būna sunkesnis nei pastarasis (40).
Nustatyta, jog posturalinio tremoro dažnis yra didesnis nei ramybės tremoro (> 1,5 Hz) ir gali egzistuoti atskirai arba kartu su ramybės tremoru. Manoma, kad šis tremoras yra labiau apribojantis judesius nei ramybės tremoras (40).
Sergant PL būdingas ir rigidiškumas arba tonuso padidėjimas (41). Esant rigidiškumui būdingas nelankstumas ir nenormalus sustingimas (6). Rigidiškumas dažnai pasitaiko kaklo arba kojų raumenyse. Taip pat atsiranda „boksininko“ poza, kai rankos beveik pilnai sulenktos per alkūnės sąnarius ir priglaustos prie liemens, matomas galvos ir liemens palinkimas į priekį, per klubų ir kelių sąnarius kojos yra truputį sulenktos. Taip pat rigidiškumas gali būti skausmo sukelėjas (38).
1.2.3. Rizikos veiksniai
Vienas svarbiausių rizikos faktorių, darančių įtaką PL atsiradimui yra amžius ar senėjimo procesas. Esant šiam procesui, blogėja normalūs ląstelių biocheminiai ir fiziologiniai procesai, neurotoksinais yra labiau pažeidžiami dopaminerginiai neuronai. Žmonėms senstant didėja ir PL srgančiųjų skaičius (5). Tačiau tyrimų, kurie parodytų kaip amžius daro įtaką PL susirgimui, nėra daug (8).
Cigarečių rūkymas yra vienas iš labiausiai tirtų PL rizikos veiksnių. Daugybė epidemiologinių tyrimų parodė sumažėjusią PL riziką cigarečių rūkaliams. Siūlomi keli mechanizmai, galintys paaiškinti galimą cigarečių rūkymo neuroprotekcinį poveikį. Labiausiai tikėtina, kad paaiškinimai yra susiję su nikotinu, nes jis gali skatinti dopamino išsiskyrimą, veikti kaip antioksidantas arba pakeisti monoaminooksidazės B aktyvumą. Atsižvelgiant į dopaminerginio veikimo mechanizmą manoma, kad sergantieji PL gali būti mažiau linkę į priklausomybę atsirandantį elgesį dėl dopamino trūkumo arba dėl jo genetinės struktūros (42).
Taip pat stebimas ir kavos poveikis. Manoma, kad kofeinas, veikiantis kaip adenozino receptorių (A2A) antagonistas, yra komponentas, atsakingas už tariamą kavos apsauginį poveikį. Tačiau trūksta išsamesnių tyrimų, nes dauguma remiasi tik ikiklinikiniais toksinų pagrindu pagrįstais modeliais (43). Reguliarūs arbatos gėrėjai taip pat turi mažesnę riziką susirgti PL. Kinijoje atlikto tyrimo metu nebuvo rasta ryšio tarp žaliosios arbatos ir PL rizikos. Tačiau juodosios arbatos, antrojo kofeino šaltinio, vartojimas buvo susijęs su mažesne rizika, ypač moterims (44) (43).
Buvo tirtas ir kūno masės indekso (KMI) ryšys su PL. Tačiau nenustatyta jokio ryšio tarp KMI, nutukimo, antsvorio ir PL rizikos. Svorio padidėjimas paprastai stebimas po gilaus smegenų stimuliavimo. Taip pat stebimos ir šlapimo sąsajos su PL. Sergantiems pacientams šlapimo rūgšties
koncentracija plazmoje yra mažesnė nei sveikiems asmenims. Tačiau mažesnis šlapimo rūgšties kiekis plazmoje sergantiems PL, gali būti padidėjusio oksidacinio streso pasekmė (43).
Ryšys tarp anemijos ir PL nėra nustaytas, tačiau gali būti susijęs su geležies trūkumu arba ekstraneurologine alfa-sinukleino, kuris yra labai praturtintas raudonųjų kraujo kūnelių, disfunkcija. Pati mažakraujystė tiesiogiai nedidina PL rizikos (45).
Hipotezė, kad pesticidų ir kitų aplinkos chemikalų poveikis padidina Parkinsono ligos riziką, buvo pasiūlyta atradus 1-metil-4-fenil-1,2,3,6-tetrahidropiridino (MPTP) metabolito neurotoksicefinius padarinius, kurie organizme virsta proparkinsonine molekule, kurios struktūra panaši į herbicido parakvato. Atlikta daug tyrimų, norint išsiaiškinti pesticidų poveikį PL. Atliktame tyrime Suomijoje organinių chloro pesticidų (vienintelių pesticidų, kurių viena koncentracija kraujyje leidžia pagrįstai įvertinti ilgalaikį poveikį) koncentracija kraujyje nebuvo susijusi su PL rizika. Rezultatas rodo, kad tai yra kitos klasifikacijos pesticidai, didinantys PL riziką (46). Žemės ūkio sveikatos tyrime buvo rasta teigiamų ryšių tarp PL rizikos ir pesticidų, kurie, kaip žinia, daro įtaką I mitochondrijų kompleksui arba sukelia oksidacinį stresą. Įrodymų, kad pesticidų poveikis padidina Parkinsono ligos riziką, yra daug, tačiau rizika, susijusi su specifiniais junginiais, išlieka neaiški (47).
1.3. Parkinsono ligos diagnostika ir gydymas
Visų pirma, nėra diagnostinių tyrimų, kurie leistų tiksliai diagnozuoti PL ankstyvosiose ligos stadijose. PL nustatyti nėra patvirtinančio specifinio tyrimo, tad liga diagnozuojama kliniškai. Esant abejonėms, kad tai nėra PL, atliekami įvairūs tyrimai: KT arba MRT, ultragarsas, kraujo, šlapimo tyrimai, skydliaukės hormonų tyrimai, PET ir VFEKT tyrimai taip pat gali būti atliekami genetiniai tyrimai, tačiau pastarieji yra labai brangūs (6).
Pagrindinis PL simptomų gydymas – vaistais, kurie padidina dopamino koncentraciją arba tiesiogiai stimuliuoja dopamino receptorius (1). Dažniausiai PL gydymas yra neveiksmingas dėl to, kad blogai suprantami ankstyvieji simptomai, sukeliantys dopaminerginių neuronų nykimą. Norint išspręsti šią problemą, labai svarbu lėtai progresuojantys PL modeliai, leidžiantys ištirti ligos ikiklinikinę fazę (18). PL gydymas turi būti pritaikytas kiekvienam sergančiajam atskirai bei individualus. Turi būti teikiamas kompleksinis gydymas, teikiama reikalinga literatūra taip pat PL sergantiems ypač reikalnigos sergančiųjų draugijos. Tačiau pagalba dažnai būna reikalinga ne tik sergantiesiems, bet ir jų artimiesiems, kuriems reikia padėti prisitaikyti prie sergančio artimojo ligos (38).
Taip pat siūloma sukurti ankstyvosios diagnozės biologinius žymenis - biomarkerius, kad būtų galima įsikišti ligos pradžioje ir stebėti terapines intervencijas, kurios gali atidėti ar nutraukti ligos eigą. Todėl PL biologinių žymenų nustatymas gali padėti sumažinti asmens negalią dėl šios ligos. Tyrimai, įrodantys biologinius žymenis diagnozuojant PL, yra būtini. Iki šiol nėra atrasta laboratorinio biomarkerio, leidžiančio nustatyti asmenims, kuriems gresia PL išsivystymas, kol neprarandama dauguma dopaminerginių neuronų. Daugybė tyrimų rodo, kad neuronų ląstelių žūtis gali atsirasti dėl smegenyse susidariusių oligomerų (o-α-sinukleino) (48).
Yra keturi pagrindiniai PL požymiai: bradikinezė, rigidiškumas, tremoras, posturalinis nestabilumas. PL sutrikimams ir negalioms vertinti naudojamos įvairios skalės, tačiau nėra patikrintas jų patikimumas bei pagrįstumas (49). Viena iš labiausiai naudojamų PL skalių yra 1967 metais
sukurta modifikuota Hoehn ir Yahr skalė, kuri skirta įvertinti ligos progresavimą, pradedant nuo 0 iki 5 (1 lentelė):
1 lentelė. Modifikuota Hoehn ir Yahr stadijų sklalė
(Bhidayasiri R, Tarsy D. Movement Disorders: A Video Atlas. 2012;4–6)
Stadija Simptomai
0 Simptomų nėra.
1 Pacientui pasireiškia simptomai, netrukdantys kasdienei veiklai ir esantys vienoje kūno pusėje (tokie kaip tremoras).
Taip pat artimieji gali pamatyti veido išraiškos, eisenos ar laikysenos pokyčius. 1,5 Vienpusiai ir aksialiniai simptomai.
2 Simptomai išreikšti abiejose kūno pusėse; Pusiausvyra nesutrikusi, tačiau eisenos ir laikysenos sutrikimai yra aiškiai pastebimi. Pasireiškia tremoras, rigidiškumas ir kiti judėjimo f - cijos sutrikimai.
2,5 Lengvi simptomai išreikšti abiejose kūno pusėse; Pastūmus ligonį pastarasis išsilaiko.
3 Lengvi ir vidutinio laipsnio simptomai išreikšti abiejose kūno pusėse; Esti posturalinis nestabilumas, padidėjusi kritimų rizikos tikimybė;
Pacientas – fiziškai nepriklausomas. Dėl PL simptomų asmeniui darosi sunku apsirengti ir vagyti.
4 Sunkus sutrikimas;
Pacientas vis dar gali savarankiškai vaikščioti ir stovėti, tačiau gali būti reikalingos pagalbinės preimonės kaip vaikštynė ar kita. Taip pat reikalinga pagalba atliekant
kasdienius darbus.
5 Pasikelia iš lovos ar neįgaliojo vežimėlio tik su pagalba, reikalingas prižiūrintis asmuo. PL sergančiam asmeniui gali pasireikšti ir tokie simptomai kaip
haliucinacijos ar kliedesiai.
PL chirurginis gydymas praeitame amžiuje išsivystė atsitiktinai. Ankstyvieji bandymai palengvinti PL simptomus buvo atlikti Leriche 1912 metais (50). Pagrindinių ganglijų operacija buvo pirmiausia atlikta Meyer 1951 metais (51). Chirurginės procedūros sergantiems PL atliekamos norint sumažinti įvairias komplikacijas arba norint sumažinti PL simptomus, kai liga sergama ilgą laiką ir nepavyksta šių simptomu sumažinti vaistais. Viena iš atliekamų operacijų yra talamotomija, kuri skirta tremoro sumažinimui. Taip pat dar viena atliekama operacija yra palidotomija, kuri skirta rigidiškumo, bradikinezijos bei tremoro simptomų mažinimui. Dėl šių operacijų pagerėja raiška, eisena, judesiai (9).
Pažengusiai Parkinsono ligos stadijos gydymui naudojama gilioji smegenų stimuliacija. Tai yra neuromoduliavimo forma ir susideda iš chirurginio elektrodų implantavimo, naudojamo tiesiogiai stimuliuoti specifinius smegenų regionus pagal esančią patologiją. Efektyvi gilioji smegenų stimuliacija subtalaminiame branduolyje sukuria naują veiklos modelį smegenų grandinėse, sudarydama palankesnes sąlygas alfa ir gama neuronų iškrovai ir atkuriant talamokortikinį kelią per aksoną. Giliųjų smegenų stimuliacijoje laidas yra implantuojamas į poodinį branduolį arba į vidinį globus pallidus segmentą (52). Laidas praeina per kaukolės skylę. Prie jo pritvirtinamas jungiamasis laidas, kuris tęsiasi po galvos oda ir kaklu prie priekinės krūtinės sienos, kur jis yra prijungtas prie impulsų generatoriaus. Nors gilioji smegenų stimuliacija pagerina motorinius PL simptomus trumpajam ir ilgajam laikotarpiui, bet tai turi apribojimų, tokių kaip indukcinis šalutinis poveikis, pavyzdžiui, dizartrija, pusiausvyros sutrikimai ir diskinezija. Taip pat gali būti reikalingas reguliarus stimuliacijos koregavimas, ypač pooperaciniam laikotaroyje (53).
Akupunktūra – mažiausiai 3000 metų tradicinėje kinų medicinoje naudojamas įvairių būklių gydymas (54). Šiuo metodu taip pat yra gydomi ir vieni iš labiausiai paplitusių autonominių PL disfunkcijų – apatinių šlapimo takų sutrikimai. Akupunktūrinę adatą įbedus į tašką atsiranda raumenų audinio A – delta ir C – skaidulų sužadinimas. Tuomet signalai perdudami į stuburo smegenis ir per interneuronus moduliuoja motorinių neuronų aktyvumą smegenų kamieniniame tinkle, kurie kontroliuoja urogenitines struktūras kaip detrusoriaus ir sfinkterio raumenys (18; 51; 52; 53; 54). Tačiau vis dar trūksta patikimų tyrimų, įrodančių akupunktūros svarbą apatinių šlapimo takų sutrikimų gydyme (55).
Mityba PL sergantiems nenurodoma kaip speciali, tačiau rekomenduojamas baltymų paskirstymas – didžiausias jų suvartojimas turėtų būti vakarienės metu. Vartoti levodopą patariama 1 valandą prieš valgį ar po jo dėl to, jog aminorūgštys lėtina levodopos pasisavinimą bei pernešimą į smegenis (38). Reikėtų vengti ir alkoholio dėl jo galimo veikimo prieš levodopą ir vitaminą B6, nes pastarasis sumažina turimą dopaminą.. Taip pat PL gydymui reikšmės turi ir kofeino vartojimas bei kanapės (9).
Sergant PL labai svarbūs yra fiziniai pratimai, kurie gerina sergančiųjų nuotaiką, funkcinę veiklą bei judrumą (38). Taip pat pratimai dažniausiai yra saugūs bei nebrangūs. Dėl to susidomėjimas šiuo nefarmakologiniu gydymu vis didėja. Be fizinės naudos sveikatai, pratimai padeda ir labiau psichologiškai valdyti PL bei jos simptomus. Sergantieji nori daugiau informacijos apie nefarmakologinius gydymo metodus tokius kaip fiziniai pratimai, tačiau jie nėra patenkinti gauta informacija (14).
Vienas iš PL gydymo būdų yra farmakologinis. Pastarasis yra labiausiai nukreiptas į dopaminerginių neurotransmitų atkūrimą bei motorinių simptomų mažinimą. Levodopa yra vadinama auksiniu standartu PL gydyme ir pagerina motorines funkcijas, kasdienę veiklą bei gyvenimo kokybę (60). Tačiau progresuojant PL sulėtėja levodopos absorbcija, tad sergantiesiems pradeda neužtekti kelis kartus per dieną vartojamos levodopos ir tuomet tenka didinti vaisto dozę bei vartojimo dažnį (9). Taip pat levodopos vartojimas turi ir tokių trūkumų kaip motorinės funkcijos svyravimai bei diskinezijos atsiradimas. Po 4 – 6 metų gydymo šių komplikacijų pasiskirstymas svyruoja nuo 40 proc. iki 60 proc (60).
Be gydymo taip pat turi būti pritaikyta ir PL sergančių asmenų aplinka, kurioje turi būti žemos lovos, tualetas kuo arčiau lovos, kėdė – su atrama rankoms. Taip pat dantų šepetėlis bei kempinė – su ilgais kotais, o indai turi būti su ilgomis rankenomis. Tad viskas turi būti kuo labiau pritaikyta sergančiajam, kad jis jaustųsi kuo mažiau izoliuotas ir kuo daugiau galėtų viską atlikti pats ir kuo mažiau reikėtų aplinkinių pagalbos (9). PL gydymas turi būti pritaikytas kiekvienam sergančiajam atskirai bei individualus. Turi būti teikiamas kompleksinis gydymas, teikiama reikalinga literatūra. Taip pat PL sergantiems ypač reikalnigos sergančiųjų draugijos. Tačiau pagalba dažnai būna reikalinga ne tik sergantiesiems, o ir jų artimiesiems, kuriems reikia padėti prisitaikyti prie sergančio artimojo ligos (38).
1.4. Pusiausvyros ir eisenos pokyčiai sergant Parkinsono liga
Pusiausvyra yra labai svarbi visiems žmonėms, norint saugiai judėti ir prisitaikyti prie aplinkos, tačiau PL sukelia didelius pusiauvyros sutrikimus, kurie pažeidžia sergančiųjų fizinę bei emocinę būklę. Pusiausvyra skirta norint išlaikyti kūną vertikalioje pozicijoje atliekant įvairius judesius, keičiant padėtis bei judėjimo greitį (10). Taip pat ji apibrėžiama kaip liemens kontrolės pokytis atliekant įvairias užduotis stovint, reaguojant į netikėtus pastūmimus ir atliekant savarankiškus judesius (61). Pusiausvyros sutrikimai gali turėti didelės įtakos griuvimams bei dėl jų patirtiems sužalojimams taip pat dažnai matomi ir eisenos pablogėjimai bei mobilumo sutrikimai (10). Dažniausiai sergant PL viena kūno pusė yra labiau pažeidžiama, tad pusiausvyrą sutrikdyti gali ir žingsnių skirtumas (62). Posturalinis nestabilumas yra vienas iš PL požymių ir gali apsunkinti asmenis atliekant funkcines užduotis tokias kaip svorio perkėlimas ir vaikščiojimas. Dėl to prarandamas pasitikėjimas savimi bei galiausiai padidėja kritimų rizika. Kadangi posturalinis nestabilumas blogai reaguoja į vaistus naudojamus PL simtomų mažinimui, fizinis aktyvumas yra labai svarbi intervencija kartu su medicininiu gydymu, siekiant pagerinti posturalinį stabilumą ir sumažinti sergančiųjų PL simtomus. Pusiausvyrą gerinantys pratimai dažnai sutelkiami į kūno masės centro kontroliavimą atliekant destabilizuojančius judesius ir (arba) sumažinant atramą (63).
Eisena – vienas iš labiausiai pažeidžiamų PL simptomų, dėl to padidėja kritimų rizika, gali sumažėti nepriklausomumas, blogėja pažinimo funkcija bei visa tai padidina sergančiųjų mirtingumą (11). Pagal Hoehn ir Yahr nuo pirmo iki trečio etapo (1 etapas - simptomai pasireiškę vienoje kūno pusėje; 1,5 etapas - vienpusiai ir aksialiniai simptomai; 2 etapas - simptomai išreikšti abiejose kūno pusėse ir pusiausvyra nesutrikusi; 2,5 etapas - lengvi simptomai išreikšti abiejose kūno pusėse ir pastūmus ligonį pastarasis išsilaiko; 3 etapas - lengvi ir vidutinio laipsnio simptomai išreikšti abiejose kūno pusėse taip pat yra posturalinis nestabilumas, pacientas – fiziškai nepriklausomas) dažniausiai atsiranda eisenos sutrikimų simptomai sergant PL ir tai susiję su funkciniu sutrikimu (64). Taip pat eisenos sutrikimai pasireiškia žingsnio ilgio ir greičio sumažėjimu bei viršutinių ir apatinių galūnių kampo poslinkiu, greičio sumažėjimu, sergantiems būna sunku pasisukti. Yra ir kitų eisenos sutrikimų, tačiau dažnai pasireiškiantis eisenos sutrikimas PL sergantiems asmenims yra staiga atsirandantis negebėjimas pradėti ar tęsti ėjimą. Sergantieji šį jausmą apibūdina taip lyg kojos būtų priklijuotos prie žemės ir šis sutrikimas dažnai vadinamas eisenos „užšalimu“ (65). Tačiau dabartinių gydymo metodų, įskaitant ir dopaminerginius vaistus bei chirurgines operacijas, neužtenka, norint išlaikyti mobilumą ligai progresuojant. Tad didėja susidomėjimas pratimų nauda, siekiant pagerinti mobilumą bei funkcionalumą (64).
Pagal tinkamai pasirinktą ėjimo greitį suaugusiajam eisenos atramos fazė trunka 60 proc., o žingsnio fazė trunka 40 proc. viso eisenos ciklo (3 pav.) (66).
3 pav. Eisenos fazės (Perry J., Burnfield J. M. Gait Analysis: Normal and Pathological Function. 2010)
Visas eisenos ciklas skirstomas į aštuonis periodus (3 pav.), iš kurių penki priklauso atramos fazei, o trys – žingsnio. Atramos fazė (67) (68):
1. Atrama kulnu - pradinis kulno su žeme kontaktas; 2. Pėdos pastatymas – pilnas pėdos pastatymas; 3. Atrama pėda – kai iš lėto pernešamas svoris;
4. Atsispyrimas – kulno atkėlimas (kūnas juda į priekį, tada kūno svorio centras išeina iš atramos ploto ribų. Šio veiksmo pabaiga – kai kita koja pasiekia žemę);
5. Pirštų atkėlimo – kai pėda pakyla nuo žemės. Žingsnio fazė (66):
1. Užpakalinis žingsnis – koja atsiduria ore ir juda į priekį; 2. Vidurinis žingsnis – kai pasiekiamas vidurys;
3. Priekinis žingsnis – koja nuo vidurio padėties juda į priekį ir pasiekia žemę.
Kiekviena eisenos fazė turi funkcinį tikslą, kuriame svarbiausia yra sinergijos modelis (fazių veikimas kartu) tam, kad pasiekti geriausią eisenos modelį. Nuosekli eisenos ciklo kombinacija
apatinei galūnei leidžia atlikti tris pagrindines užduotis: svorio perkėlimą, atskiros galūnės išlaikymą ir galūnės pakėlimą. Svorio perkėlimas prasideda atramos fazės metu kai kulnas paliečia žemę ir pereinant prie antros atramos fazės, kai pėda yra pilnai pastatoma. Atskiros galūnės išlaikymas tęsiamas per pėdos atramos ir kulno atkėlimo fazes. Apatinės galūnės atkėlimas prasideda pirštų atkėlimo fazėje ir tęsiasi žingsnio fazėse (69).
1.5. Kineziterapija sergant Parkinsono liga
Tai Chi ir Qigong (TCQ) yra dvi vis labiau populiarėjančios proto ir kūno intervencijos, galinčios sumažinti įvairius motorinius ir nemotorinius simptomus, susijusius su PL. TCQ turi bendrą istoriją, apimančią tradicinės kinų medicinos, kovos menų ir azijietiško gyvenimo būdo filosofijos elementus. Jie abu suderina pusiausvyros, lankstumo ir nervų-raumenų sistemos treniruotes su daugybe pažintinių komponentų, įskaitant padidėjusį kūno supratimą, sutelktą dėmesį, vaizdingumą, dinaminius judesius ir suplanuotą bei į tikslą orientuotą treniruotę, kuri PL gali duoti daugiau naudos už įprastą kineziterapiją. Priešingai nei daugelis jogos stilių ar proto ir kūno meditacijos praktikų, TCQ paprastai labiau pabrėžia stovėjimo ir dinaminius judesius (pvz., Stumiamuosius ir kėlimo judesius, susijusius su kovos priemonėmis), kurie gali pagerinti eiseną, pusiausvyrą ir kitas funkcijas (70).
Ai chi sudaro vandens pratimų serija, kurią 1996 m. Japonijoje sukūrė Jun Konno, remiantis tai-chi ir qi qong sąvokomis. Ai chi metu instruktorius žodžiu ir vizualiai lėtai ir koordinuotai moko judesių, apimančių viršutines ir apatines galūnes bei liemenį. Pacientai šiuos judesius atlieka stovėdami vandenyje, esančiame pečių aukštyje. Nuo pat jos sukūrimo atsirado specifinis terapinis šio metodo pritaikymas, dėl kurio buvo įvestas klinikinis terminas Ai chi (71).
Dažnai kasdienėje veikloje turime vienu metu atlikti pažintines-motorines užduotis, tokias kaip vaikščiojimas kalbant, klausymasis rašant, kurių metu žmogaus dėmesys yra paskirstomas. Tokie lydimi veiksmai reikalauja nuolatinės neuronų apdorojimo ir užduočių, vadinamų „dviguba užduotimi“, sąveikos. Tyrimai rodo, kad PL sergantiems asmenims atliekant dvigubą užduotį, gali atsirasti normalių judesių modelių, kai jie sutelkia dėmesį į atlikimą, tai yra, jie galvoja kaip atlikti judesius. Taigi jie suaktyvina nepažeistą premotorinės žievės sritį, nesinaudodami bazinių ganglijų deficito grandine. (72). Tiek integruotas, tiek nuoseklus dviejų užduočių mokymas pagerina dviejų užduočių eigos greitį, nedidindamas PL sergančių pacientų kritimo rizikos (73).
Perėjimas nuo kineziterapijos sausumoje prie pratimų vandenyje aplinkos, pagerina kūno adaptaciją, kad būtų galima atlikti įvairius motorinius įgūdžius, taip pagerinant motorinės funkcijos
kokybę. Pratimai šildomame baseine skatina kūno nestabilumą, kuris lemia kūno stabilumo ir pusiausvyros reakcijas. Tai sumažina kritimų riziką, be to, skatina fiziologinę ir terapinę naudą, pavyzdžiui, atsipalaidavimą ir sumažėjusį skausmą, kuris skatina funkcinį mobilumą. Kineziterapijos vandenyje poveikis gerina ne tik motorines funkcijas, bet ir mažina stresą, gerina psichoemocinę būklę (72).
Eisenos sutrikimai yra vieni dažniausių sergant PL, o ypač dažnas yra eisenos „užšalimas“, kurio metu yra sunku pradėti eiti arba tęsti ėjimą (74). Eisenos gerinimui yra naudojamos įvairios priemonės, o viena iš jų yra ritmiška stimuliacija garsu, kuri žinoma daugiau nei 40 metų. Atlikti pirminiai tyrimai rodo funkcinį ryšį tarp klausos ir motorinės sistemos (75). Tačiau muzika kaip terapija dažniausiai buvo grindžiama socialinių mokslų modeliais, kur šios terapijos supratimas bei veiksmingumas buvo apibrėžiamas kaip gerovės, emocinio atsako, santykių stiprinimas ir kūrimas. Pirmųjų tyrimų metu, kai buvo stebima muzikos reikšmė terapijoje, buvo atiekama motorinės kontrolės analizė (76). Remiantis naujausiais tyrimais, ritmiška stimuliacija garsu atliekama kartu su įvairiais pratimais gali būti puiki intervencija, norint pagerinti sergančiųjų PL eiseną bei su ja susijusius veiksmus. Tokia priemonė natūraliai sujungia kognityvinę funkciją, gydymo metodus, pusiausvyros bei kitus fizinius pratimus, kai dėmesys sutelkiamas į muzikos ritmą taip pat į judesius, atliekamus grojant muzikai, o ne į dabartinius sergančiųjų f – cijų apribojimus (77).
Sergant PL simptomų gydymą sudaro suplanuotas, struktūruotas ir pasikartojantis fizinis aktyvumas. Prieš kineziterapijos programos sudarymą reikia išsikelti apibrėžtus uždavinius, ko siekiama atliekant pratimus. Pavyzdžiui, pirmiausia bus atliekami pratimai skirti fiziniam pajėgumui ir mobilumui, įskaitant pusiausvyros bei eisenos gerinimą. Antra, fizinė veikla veikia kaip simptominis gydymas, ir tai ypač akivaizdu slopinant motorinius simptomus. Trečia, mankšta taip pat pagerina nemotorinius simptomus, tokius kaip depresija, apatija ir nuovargis. Pridėjus fiziniam aktyvumui kognityvinių elementų, pagerėja PL sergančiųjų ir motorinė, ir kognityvinė funkcija (78). Vienas naujausių šios srities pavyzdžių buvo „V-time“ tyrimas, kuris parodė, kad intervencija, sujungianti bėgimo takelio treniruotes su neabsorbuojama virtualia realybe, sumažino kritimo riziką beveik 60%, t.y. daugiau nei vien tik treniruotės su treniruokliais (79).
Tradiciškai į Parkinsono liga sergančių žmonių kineziterapijos programas buvo įtrauktos aerobinės ir (arba) pasipriešinimo treniruotės. Neseniai buvo ištirta intensyvesnių treniruočių nauda. Tai apima didelio intensyvumo intervalines treniruotes, kurioms būdingi trumpi, pertraukiami energingų judesių pratimai, įterpiant atsigavimo laikotarpiaus. Tačiau žmonėms, sergantiems PL, užsiimti bet kokio tipo mankšta gali būti sudėtinga dėl eisenos, pusiausvyros, diskinezijos,
koordinacijos sutrikimų ir autonominės disfunkcijos. Tai gali apriboti kineziterapijos pratimų režimo ir priemonių pasirinkimą. Todėl ypač svarbu įvertinti, parinkti tinkamą krūvį bei suprasti, ar PL sergantysis gali atlikti didelio intensyvumo treniruotes (80).
2005 m. buvo sukurtas naujas metodas vadinamas LSVT - BIG (15), kuriuo siekiama pagerinti Parkinsono liga sergančių asmenų motorinę funkciją (16). Šiam kineziterapijos metodui būdingi daugybiniai pasikartojimai, didelis intensyvumas ir didėjantis sudėtingumas (17). LSVT - BIG daugiausia dėmesio skiria judesių amplitudei, kad būtų pasiekti didesni, greitesni ir tikslesni judesiai, bandant atkurti normalius judesių modelius. Šie didelės amplitudės judesiai yra skirti sumažinti hipokinezę keičiant individo suvokimą apie savo judesio amplitudę (15).
PL sergančių asmenų skaičius visame pasaulyje vis auga. Yra atlikta įvairių tyrimų norint nustatyti, kas sukelia PL. Šios ligos atsiradimui įtakos turi įvairūs veiksniai: pesticidai, herbicidai, aplinkos bei genetiniai veiksniai taip pat ir senėjimas. PL pasižymi motoriniais ir nemotoriniais simptomais. Motoriniai simptomai yra rigidišumas, tremoras, bradikinezija, o nemotoriniai – miego sutrikimas, depresija, įvairūs psichoziniai simptomai, sutrikusi uoslė ir kiti. PL dažnai sukelia ir pusiausvyros bei eisenos sutrikimus. Didėjant PL sergančiųjų skaičiui ieškoma įvairių metodų, galinčių sumažinti PL sukeltus simptomus. Viena iš veiksmingiausių priemonių – kineziterapija, kuri gerina ne tik fizinę būklę, bet ir psichologinę būseną. Taip pat įvairiuose užsienyje bei Lietuvoje atliktuose tyrimuose aprašomas LSVT – BIG metodo poveikis PL sergantiems. Išanalizavus šiuos tyrimus, įsitikinome, kad šis metodas gerina PL sukeltus simptomus tokius kaip pusiausvyra bei eisena.
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA
2.1. Tiriamieji
Tiriamąjį kontingentą sudarė asmenys, sergantys Parkinsono liga bei aktyviai dalyvaujantys Parkinsono ligos draugijos veikloje. Taip pat į kontingentą nebuvo įtraukiami tiriamieji pagal Modifikuotą Hoehn ir Yahr Parkinsono ligos stadijų skalę sergantys 1, 4 ir 5 stadijos Parkinsono liga. Kontingento atrankai naudoti šie kriterijai:
Diagnozuota Parkinsono liga;
60 – 80 metų amžiaus asmenys;
Tyrime sutiko dalyvauti 20 Parkinsono liga sergančių tiriamųjų, iš kurių 13 (65 proc.) buvo moterų ir 7 (35 proc.) vyrai (3 pav.). Visų tiriamųjų amžius svyravo nuo 55 iki 75 metų. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 71,5±4,09 metų, o Parkinsono liga tiriamieji sirgo 3,45±0,51 metų. Taip pat 7 (35 proc.) tiriamiesiems buvo nustatyta 2 Parkinsono ligos stadija pagal Hoehn ir Yahr, 13 (65 proc.) – 3 stadija. 9 (45 proc.) tiriamieji buvo susituokę, 4 (20 proc.) išsiskyrę, 4 (20 proc.) našliai ir 3 (15 proc.) vieniši (2 lentelė).
2 lentelė. Tiriamųjų duomenys
Tiriamieji (n=20)
Lytis 13 moterų
7 vyrai
Amžius (m) 71,5±4,09
Parkinsono ligos trukmė (m) 3,45±0,51
Parkinsono ligos stadija pagal Hoehn ir Yahr 2 stadija – 7 (35 proc.) 3 stadija – 13 (65 proc.) Šeiminė padėtis susituokę – 9 (45 proc.) išsiskyrę – 4 (20 proc.) našliai – 4 (20 proc.) vieniši – 3 (15 proc.)
2.2. Darbo metodika
2.2.1. Tyrimo metodai
Tiriamųjų atrankai buvo naudojama 5 klausimų anketinė apklausa (priedas nr.1); Pusiausvyrai vertinti naudojami:
Thera - trainer pusiausvyros aparatas;
Biodex pusiausvyros aparatas;
Fullertono pusiausvyros testas;
Tinneti pusiausvyros testas;
,,Stotis ir eiti” testas. Eisena vertinama:
,,Dinaminiu eisenos indeksu” (DEI);
Kompiuterizuotos eisenos vertinimo ir treniravimo sistema „Zebris“;
Tinneti eisenos testas.
Autorės sudaryta anketa. 5 klausimų apimties anketa sudaryta siekiant surinkti informaciją apie tiriamųjų amžių, lytį, ligos trukmę, šeiminę padėtį bei ligos stadiją pagal Modifikuotą Hoehn ir Yahr Parkinsono ligos stadijų skalę. Apklausa buvo vykdoma pacientui pateikiant anketą, kurioje prašoma įrašyti atsakymą į pateiktą klausimą. Esant labai apsunkusiai rankos funkcijai, buvo suteikiama pagalba rašant atsakymus. Ši anketa buvo pateikta tyrimo pradžioje.
Tinneti pusiausvyros ir eisenos testas buvo paskelbtas Mary Tinetti, siekiant įvertinti
vyresnio amžiaus žmonių eiseną ir pusiausvyrą (81). Vienas iš šio testo privalumų yra tas, kad pusiausvyrą ir eiseną galima įvertinti vos per 10-15 min. Testas susideda iš dviejų dalių: pusiausvyros ir eisenos testų. Jo metu paciento gebėjimas atlikti specifinę užduotį vertinamas balais. Testo užduotys vertinamos trimis balais (nuo 0 iki 2). 0 balų parodo didžiausią sutrikimą, 2 balai – atspindi paciento savarankiškumą.
Pusiausvyros vertinimo užduotys pagal Tinetti: 1. Pusiausvyros laikymas sėdint;
2. Atsistojimas iš sėdimos padėties; 3. Bandymas atsistoti;
5. Pusiausvyros laikymas stovint;
6. Stumtelėjimas (stovima suglaustomis pėdomis tyrėjas lengvai stumteli delnu tiriamąjį krūtinkaulio srityje 3 kartus);
7. Stumtelėjimas (stovima kaip nr. 6, tik užmerktomis akimis) 8. Apsisukimas 360 laipsnių kampu;
9. Atsisėdimas.
Eisenos vertinimas, kai einama skersai kambario, pirmyn įprastiniu žingsniu, grįžtant atgal greitu, bet saugiu žingsniu:
1. Ėjimo pradžia (tuoj pat, kai pasakoma žmogui, kad pradėtų eiti); 2. Žingsnio ilgis ir aukštis (dešinės ir kairės pusės mostai);
3. Žingsnių simetriškumas; 4. Žingsniavimo tolygumas; 5. Ėjimas viena linija; 6. Kūnas;
7. Pėdų padėtis.
Maksimali galima balų suma 28, jei surenkama nuo 19 iki 24 balų, tai rizika nukristi yra nedidelė, o jei mažiau nei 19 balų - didelė kritimų rizika (82).
Fullertono pusiausvyros testas yra sukurtas Kalifornijoje, šio testos tikslas – statinės ir
dinaminės pusiausvyros vertinimas. Vertinimas šiuo testu yra greitas, tačiau yra reikalingos papildomos priemonės kaip nestabili plokštuma, liniuotė, suolelis, chronometras bei metronomas. Testą sudaro šios užduotys:
1. Stovėti suglaustomis kojomis užsimerkus; 2. Siekiant pirmyn paimti daiktą;
3. Apsisukti 360 per kairę ir per dešinę puses; 4. Užlipti ant suolo ir nulipti;
5. Eiti „pėda už pėdos“; 6. Stovėti ant vienos kojos;
7. Stovėti ant minkšto pagrindo užsimerkus; 8. Šokti į tolį abiem kojomis;
9. Eiti pasukant galvą kairėn ir dešinėn; 10. Netikėtas postūmis atgal.
Visos užduotys vertinamos nuo 0 iki 4 balų, kai 0 balų reiškia, kad asmuo yra labiausiai priklausomas, o 4 balai – labiausiai nepriklausomas, savarankiškas asmuo. Galima maksimali balų suma yra 40.
Thera - trainer pusiausvyros aparatas buvo naudotas ištirti asmenų pusiausyrą. Saugus
stovėjimas ir gera pusiausvyra yra ėjimo pagrindas. Su šiuo aparatu galima treniruoti tiek statinę, tiek dinaminę pusiausvyrą saugioje aplinkoje. Jis tinka ir asmenims, kurie negali stovėti. Norint gauti maksimalią naudą iš treniruočių, taip pat yra įdiegta „THERA-Soft“, kuri yra terapijos ir dokumentacijos programinė įranga, derinama su Thera – trainer pusiausvyros aparato treniruotėmis. Kompiuteriu ir jutikliais pagrįsta programinė įranga suteikia grįžtamojo ryšio iliustracijas ir judesio pratimus, kurie palaiko motorinių įgūdžių atnaujinimą. Tai teikia labai vertingų duomenų, leidžiančių išsamiai išanalizuoti ir įvertinti treniravimosi efektyvumą. Tyrime buvo naudojama įdiegta pusiausvyros programa, kuri parodo, kiek asmuo geba pasvirti šiomis ašimis: į priekį, atgal, į dešinę ir į kairę (4 pav.). Pasvirimo judesys buvo vertinamas laipsniais, kur didžiausias galimas laipsnis yra 9 (83).
4 pav. Pusiausvyros vertinimas ašimis į priekį, atgal, į dešinę ir į kairę Thera-trainer pusiausvyros treniruokliu.
Biodex pusiausvyros aparatas (5 pav.). Tai yra daugiaašis prietaisas, kuris geba objektyviai
užfiksuoti bei išmatuoti asmens gebėjimą stabilizuoti pusiausvyrą atliekant įvairias užduotis. Biodex leidžia testuoti ir treniruotis tiek statinę, tiek dinaminę pusiausvyrą. Tam naudojama integruota sistema, įtraukianti pacientus į reabilitacijos veiklą, susijusią su vaizdiniu atsaku, atitinkamai pritaikant kūną (84). Šis prietaisas turi platformą, kuri gali pasvirti iki 200 paviršiaus pasvirimo ir 3600
laipsnių platformos lanko judesio (85).
5 pav. A. Biodex pusiausvyros aparatas; B. Liemens stabilumo testas. (Sohn MK, Jee SJ, Hwang P, Jeon Y, Lee H. The effects of shoulder slings on balance in patients with hemiplegic
stroke. 2015)
Buvo atlikti įvairūs testai stovint ant vienos, abiejų kojų, pėda prie pėdos ant kieto/minkšto paviršių, atsimerkus/užsimerkus. Tiriamiesiems buvo atlikti įvairūs testai stovint ant vienos ir abiejų kojų, pėda prie pėdos, ant kieto ir minkšto paviršiaus taip pat atsimerkus bei užsimerkus. Testavimo metu atlikti šie testai:
Liemens stabilumo testas (ang. Postural stability test):
Svyravimai pirmyn/atgal kryptimis;
Svyravimai į šonus.
Testų metu buvo matuojamas nuokrypis X ir Y ašyse, o rezultatai išreikšti balais (86).
„Stotis ir eiti” testas buvo naudotas, norint ištirti eisenos greitį. Testo atlikimas yra
aplinkos sąlygomis bei yra atliekamas per kelias minutes. Testo atlikimo greitis vertinamas naudojant chronometrą. Yra atliekamos 4 testo užduotys (6 pav.) :
1. Atsistojimas nuo kėdės; 2. Ėjimas 3 metrus tiesia linija;
3. Apsisukimas neprarandant pusiausvyros;
4. Grįžimas prie kėdės, apsisukimas ir atsisėdimas.
6 pav. Stotis ir eiti testo schema. (Chan PP, Si Tou JI, Tse MM, Ng SS. Reliability and validity of the Timed Up and Go test with a Motor task in people with chronic stroke. 2017)
Atliekant testą tiriamasis sėdi ant kėdės, kuri pastatyta prie sienos. Nuo priekinių kėdės kojų yra nubrėžiama 3 metrų linija. Prieš atliekant testą tiriamiesiems yra pasakoma, ką pastarasis turės daryti, t.y. pirmiausia asmuo sėdi ant kėdės, atsirėmęs į atlošą, kai išgirsta žodį „Jau“, tiriamasis turi atsistoti ir eiti įprastu maksimaliu greičiu tris metrus, apsisukti, sugrįžti ir atsisėsti ant kėdės taip, kaip prieš atliekant testą. Tiriamieji galėjo naudotis pagalbinėmis priemonėmis kaip lazda plačiu pagrindu ar alkūniniu ramentu, tačiau kito asmens pagalba nebuvo galima. Viso testo metu tiriamasis buvo lydimas tyrėjo dėl griuvimo rizikos. Laikas buvo matuojamas chronometru nuo starto komandos iki tiriamojo atsisėdimo ant kėdės. Testo norma – 10 sekundžių (87).
Kompiuterizuota eisenos vertinimo ir treniravimo sistema „Zebris" (7 pav.). Tai yra
kompiuterizuota eisenos vertinimo ir treniravimo sistema. Pagrindinę sistemą sudaro bėgimo takelio ergometras su integruota, kalibruota pedografine sensorine platforma. Ją sudaro daugybė aukštos kokybės jėgos jutiklių. Tyrimo metu einant arba stovint be avalynės, fiksuojama pėdos paviršiuje atsirandanti apkrova, pėdos pakrypimas ir laipsnis, nustatoma, kuria pėdos dalimi stovėjimo ar ėjimo
metu pacientas daugiausiai remiasi, realiu laiku matoma pėdos plantograma (8 pav.). Fiksuojami tikslūs eisenos rodikliai procentais: atramos buvimas, mosto, dvigubos atramos fazėse, žingsnio ilgis, plotis, greitis ir kita (88) (89). Rezultatų analizei naudoti eisenos rodikliai: ėjimo greitis, žingsnio ritmas, žingsnio ilgis, plotis, eisenos ilgis, svorio pasiskirstymas pėdose niutonais (N) (90).
7 pav.Kompiuterizuota eisenos vertinimo ir treniravimo sistema ,,Zebris“. (Zebris Medical GmbH. 2012)
“Dinaminis eisenos indeksas” (DEI) yra dažnai naudojama klinikinė priemonė, kuria
siekiama įvertinti tiriamojo dinaminę pusiausvyrą bei eisenos prisitaikymą įvairiose sudėtinėse vaikščiojimo užduotyse, su kuriomis susiduriama kasdieniniame gyvenime. Taip pat šis testas sukurtas siekiant įvertinti vyresnio amžiaus asmenų griuvimų riziką (91). DEI sudaro 8 užduotys. Vertinimo skalė 0 – 4 balai, kur 0 – negali saugiai atlikti užduoties, o 3 – gali atlikti be sunkumų. Maksimalus indekso įvertinimas 24 balai. Surinkus mažiau kaip 19 balų laikoma, kad paciento eisena sutrikusi ir yra padidėjusi kritimų rizika. Testą sudaro 8 užduotys:
1. 20 metrų ėjimas;
2. Greičio keitimas lėtai – greitai;
3. Ėjimas su horizontaliu galvos pasukimu; 4. Ėjimas su vertikaliu galvos pasukimu; 5. Ėjimas ir sukimasis;
6. Kliūties peržengimas; 7. Ėjimas apie dvi kliūtis;
8. Lipimas ir nusileidimas laiptais.
Kiekviena užduotis vertinama keturių balų sitemoje nuo 0 iki 3:
3 balai – nėra eisenos pakitimų;
2 balai – nedideli pakitimai;
1 balas – vidutiniai pakitimai;
0 balų – dideli pakitimai.
Didžiausia galima balų suma yra 24. Jei surenkama mažiau nei 19 balų, tai reiškia, kad yra padidėjusi grivimų rizika (91) (92).
2.2.2. Statistiniai duomenų analizės metodai
Duomenų analizė atlikta naudojantis IBM SPSS 22.0 programine įranga. Dviems priklausomoms imtis palyginti, kai duomenys tenkino normalumo prielaidą, taikytas porinis Stjudento t testas, o kiekybiniai duomenys pateikiami kaip aritmetinis vidurkis ( ) ir standartinis nuokrypis (SD) - ±SD. Dviems priklausomoms imtims, kai buvo netenkinama normalumo prielaida, taikytas neparametrinis Vilkoksono testas, o kiekybiniai duomenys pateikiami kaip mediana (xme), minimali reikšmė ( min), maksimali reikšmė ( max) ir vidurkis ( ) – xme (xmin:xmax; ). Normalumo prielaidai patikrinti taikytas Shapiro-Vilko testas. Koreliacinis ryšys, kai 0<|r|≤0,3 laikytas labai silpnu,
0,3<|r|≤0,5 silpnu, 0,5<|r|≤0,7 vidutinio stiprumo, 0,7<|r|≤0,9 stipriu ir 0,9<|r|≤1 labai stipriu. Skirtumai, kai p<0,05 laikyti statistiškai reikšmingais.
2.3. Tyrimo organizavimas
Tyrimas buvo atliekamas nuo 2019.04.01 iki 2019.07.01. Tyrimui atlikti buvo gauti šie leidimai: Lietuvos Parkinsono ligos draugijos Kauno skyriaus pirmininko bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (Nr.BEC-IR(M)-158) (2 priedas). Prieš atleikant tyrimą, kiekvienam buvo suteikta informacija apie vyksiantį tyrimą bei prašoma pasirašyti, kad savanoriškai sutinka dalyvauti tyrime. Taip pat prieš pradedant tyrimą buvo susipažinta su Lietuvos Parkinsono
ligos draugijos Kauno skyriaus veikla. Draugijoje yra organizuojamos paskaitos, seminarai, praktiniai užsiėmimai bei kita įvairi veikla, į kurią įtraukiami sergantieji. Viso šio laiko metu visi bendrauja, dalijasi patirtimi su naujais draugijos nariais, palaiko vienas kitą. Tyrimo pradžioje kiekvienas tiriamasis buvo atskirai įvertintas prieš ir po kineziterapijos taip pat su kiekvienu buvo bendraujama. Po įvertinimo buvo sudaryta kineziterapijos programa, kurios metu taikoma instruktavimo balsu technika. Šio metodo taikymui buvo naudojamas skaičiavimas garsu. Kineziterapijos metu buvo siekiama lavinti pacientų pusiausvyrą bei ėjimo funkciją. Kineziterapija buvo taikoma 2 kartus per savaitę viso 3 mėnesius. Viena procedūra užtrukdavo apie 40 minučių. Tyrimo pabaigoje, siekiant sužinoti instruktavimo balsu technikos poveikį, PL sergantieji buvo įvertinti iš naujo (9 pav.).
9 pav. Tyrimo organizavimo schema.
2.4. Kineziterapijos taikymo metodika
Viesiems pacientams buvo taikoma LSVT – BIG technika. Šios metodikos pradžioje buvo atliekami kvėpavimo pratimai (pvz.: giliai įkvėpiama ir iškvėpiama) bei dinaminiai kvėpavimo pratimai (pvz.: įkvėpiama keliant rankas į viršų ir iškvėpiama nuleidžiant rankas žemyn). Taip pat
Tiriamųjų atrankos kriterijai:
asmenys sergantys PL;60 - 80 metų amžiaus.
Asmenys atitikę atrankos kriterijus (n=20)
Ištyrimas prieš KT:
Pusiausvyrai vertinti naudojami: THERA - Trainer Balo; Biodex pusiausvyros aparatas;
Fullertono pusiausvyros testas; Tinneti pusiausvyros testas; ,,Stotis ir eiti” testas.
Eisena vertinama: ,,Dinaminis eisenos indeksas” (DEI); Kompiuterizuotos eisenos
vertinimo ir treniravimo sistemos „Zebris“; Tinneti eisenos testas.
3 mėnesių kineziterapija; 2 kartus per savaitę po 40 min.
Ištyrimas po KT:
Pusiausvyrai vertinti naudojami: THERA - Trainer Balo; Biodex pusiausvyros aparatas;
Fullertono pusiausvyros testas; Tinneti pusiausvyros testas; ,,Stotis ir eiti” testas.
Eisena vertinama: ,,Dinaminis eisenos indeksas” (DEI); Kompiuterizuotos eisenos vertinimo
ir treniravimo sistemos „Zebris“; Tinneti eisenos testas.
įvadinėje dalyje atliekami pratimai sąnarių mobilumui gerinti (pvz.: ištiesus rankas prieš save plaštakų sukimas į vieną ir į kitą pusę taip pat pėdų sukimas per čiurnos sąnarį). Įvadinėje dalyje buvo taikomi ir kraujotakos gerinimo pratimai (pvz.: pirštus sugniaužti į kumštį ir vėl ištiesti). Įvadinėje ir baigiamojoje kineziterapijos procedūros dalyse buvo atliemai įvairūs tempimo pratimai. Pagrindinėje dalyje atliekami pusiausvyrą bei eiseną lavinantys pratimai, kurie buvo atliekami didelėmis amplitudėmis bei skaičiuojant. Pusiausiausvyros lavinimui atliekami pratimai sėdint ant kėdės (pvz.: ištiestos priešingos rankos kėlimas prieš save ir sulenktos per kelio sąnarį kojos kėlimas). Dinaminės pusiausvyros lavinimui buvo atliekami pratimai, tokie kaip ėjimas keičiant greitį, kuo aukščiau keliant kojas pagal žodines komandas („greitai“ ir „lėtai“), ėjimas apsisukant, ėjimas atbulomis, ėjimas kartu su didelės amplitudės rankų mostais. Buvo atliekami ir statinės pusiausvyros lavinimo pratimai (pvz.: stovint atlikti didelės amplitudės viršutinių galūnių judesius). Eisenos lavinimo pratimais buvo siekiama koreguoti sulėtėjusį ėjimo greitį, sumažėjusius žingsnius. Eisenos lavinimo pavyzdžiai, kuriuos atliko pacientai yra ėjimas pirmyn ir atgal aukštai kelinat kojas taip pat sėdint kelti po vieną sulenktą koją per kelio sąnarį į viršų. Baigiamojoje dalyje lėtai atliekami kvėpavimo pratimai sėdint bei tempimo pratimai.
3. REZULTATAI
3. 1. Sergančiųjų Parkinsono liga pusiausvyros rodiklių kaita prieš ir po
kineziterapijos
Tiriamųjų Tinetti pusiausvyros testo rezultatai prieš ir po tyrimo pateikti 10 paveiksle. Testo rezultatas prieš tyrimą buvo 10,5 (6:14; 9,65) balai, o po tyrimo 15 (9:16; 14,45) balų. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-3,947; p<0,001) (10 pav.).
10 pav. Tinetti pusiausvyros testo rezultatų kaita prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)
Kaip matyti iš 11 paveikslo, bendri Tinetti eisenos ir pusiausvyros testo rezultatai prieš tyrimą buvo 18,5 (9:24; 17,2) balai, o po tyrimo 27 (17:29; 25,75) balai. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-3,933; p<0,001) (11 pav.).
11 pav. Tinetti eisenos ir pusiausvyros testo rezultatų kaita prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)
Analizuojant Fullertono pusiausvyros testą, rezultatai prieš tyrimą buvo 21,1±3,92 balai, o po tyrimo 29,65±4,21 balai. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (t(19)=-26,706; p<0,001) (12 pav.).
12 pav. Fullertono pusiausvyros testo vertinimas prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)
Analizuojant Thera–trainer pusiausvyros aparatu tirtus rezultatus, svyravimai „pirmyn” prieš tyrimą buvo 6,5 (4:8; 6,2)°, o po tyrimo 8 (5:9; 7,45)°. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-3,987; p<0,001) (13 pav.).
13 pav. Thera-trainer svyravimo „pirmyn“ rodikliai prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)
Thera – trainer pusiausvyros aparatu nustatyti svyravimai „atgal” prieš tyrimą buvo 5 (3:7; 5,25)°, o po tyrimo 7 (4:9; 6,55)°. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-4,099; p<0,001) (14 pav.).
14 pav. Thera-trainer svyravimo „atgal“ rodikliai prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)
Thera – trainer pusiausvyros aparatu nustatyti svyravimai „dešinėn“ prieš tyrimą buvo 6 (2:8; 5,65)°, o po tyrimo 7 (4:9; 6,8)°. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-3,758; p<0,001) (15 pav.).
15 pav. Thera-trainer svyravimo „dešinėn“ rodikliai prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)
Thera – trainer pusiausvyros aparatu nustatyti svyravimai „kairėn“ prieš tyrimą buvo 6 (2:8; 5,7)°, o po tyrimo 7 (4:9; 6,85)°. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-3,758; p<0,001) (16 pav.).
16pav. Thera-trainer svyravimo „kairėn“ rodikliai prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)
Thera – trainer pusiausvyros aparato svyravimų atlikimo laikas prieš tyrimą buvo 21,5 (15:27; 21,8) s, o po tyrimo 19 (12:24; 18,95) s. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-3,841; p<0,001) (17 pav.).
17pav. Thera-trainer atlikimo laikas prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)
Analizuojant Biode pusiausvyros aparatu tirtą liemens stabilumą, rezultatus prieš tyrimą buvo 2,8 (2:4,7; 2,96) balai, o po tyrimo 1,95 (1,2:3,9; 2,1) balai. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-3,945; p<0,001) (18 pav.).
18 pav. Biodex pusiausvyros tyrimo liemens stabilumo rezultatai prieš ir po tyrimo (*- p<0,05)
Biode pusiausvyros aparatu analizuotų svyravimų pirmyn/atgal kryptimis rezultatai buvo 2,2 (1,6:3,7; 2,38) balai, o po tyrimo 1,5 (1:2,8; 1,59) balai. Lyginant gautus duomenis prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-3,952; p<0,001) (19 pav.).
19 pav. Biodex pusiausvyros tyrimo svyravimų pirmyn/atgal rodikliai prieš ir po tyrimo (*- p<0,05)
Biodex pusiausvyros aparatu tirtų svyravimų į šonus rezultatai buvo 1,75 (1,2:2,2; 1,71) balai, o po tyrimo 1 (0,6:1,4; 0,97) balas. Lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-3,969; p<0,001) (20 pav.).
