LIETUVOS SVEIKATO MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO STUDENTŲ MAGISTRINIO DARBO RENGIMO YPATUMAI
Baigiamasis magistro darbas Medicinos vientisųjų studijų programa
Darbą parengė: Deimantė Ainytė Mokslinio darbo vadovė: Aušrinė Kontrimienė Mokslinio darbo konsultantė: prof. Lina Jaruševičienė
2
1. TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3 2. SUMMARY ... 5 3. PADĖKA ... 7 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 75. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7
6. SANTRUMPOS... 8
7. ĮVADAS ... 9
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
10. TYRIMO METODIKA ... 18
11. REZULTATAI... 19
11.1. Statistinių rezultatų analizė... 19
11.2. Atvirų klausimų atsakymų teminė analizė... 24
11.2.1. Mokymų apie mokslinio darbo rengimo tobulinimas ... 25
11.2.2. Mokslinio darbo ruošimo proceso tobulinimas ... 26
11.2.3. Mokslinis vadovas ... 27 12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 28 13. IŠVADOS ... 30 14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 31 15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 32 16. PRIEDAI ... 35
3
2. SANTRAUKA
Darbo autorė: Deimantė Ainytė
Darbo pavadinimas: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto studentų magistrinio darbo rengimo ypatumai
Tikslas: Įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos fakulteto studentų magistrinio darbo rengimo ypatumus.
Uždaviniai: 1. Įvertinti medicinos studentų požiūrį į pasiruošimą atlikti baigiamąjį magistrinį darbą (BMD) bei bendradarbiavimą su mokslinio darbo vadovu. 2. Nustatyti, su kokiais sunkumais dažniausiai susiduria medicinos studentai rašydami BMD. 3. Išsiaiškinti, ką butų galima tobulinti LSMU baigiamojo magistrinio darbo rengime.
Metodika: Pasirinktas anoniminės internetinės apklausos būdas, kurios metu apklausti LSMU vientisųjų medicinos studijų programos šešto kurso studentai. Buvo atsakyta į 94 anketas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel 2010 ir statistinį paketą SPSS ( versija 23.0). Atvirų tyrimo dalyvių atsakymų analizei buvo taikytas teminės analizės metodas.
Rezultatai: Daugiau kaip pusė tyrimo dalyvių (53 proc.) nurodė, kad ketvirtame kurse vykusiame mokslinio darbo organizavimo modulyje gavo pakankamai žinių kaip ieškoti mokslinės literatūros. MMM organizuotose , mokymuose 64 proc. studentų susipažino su mokslinio tyrimo planavimu, 61 proc.- su mokslinio darbo pateikimo gairėmis. Daugiau kaip pusė studentų (63 proc. ) nurodė, jog darbo vadovas padėjo susitvarkyti su sunkumais. Trečdalis (31 proc.) studentų nurodė susiduriantys su problemomis bandant susisiekti su vadovais. Daugiau nei pusė studentų (51 proc.) nurodė, kad jiems trūko įgūdžių ieškant mokslinės literatūros. Net 44 proc. studentų manė, kad darbas neatspindi jų gebėjimų, o 47 proc. manė, kad jų gauti rezultatai nėra praktiškai svarbūs. Stresą ir kitas neigiamas emocijas patiriantys nurodė 80 proc. magistrantų.
Atvirų klausimų atsakymų analizė parodė, kad problemas, su kuriomis susiduria magistrantai galima suskirstyti į pagrindines grupes- sunkumai susiję su moksline literatūra, papildomo laiko ir mokymų trūkumas, vadovų ir studentų santykių problema bei motyvacijos stoka.
Išvados: 1. Studentų teigimu, daugelis vadovų sistemingai stebėjo atliekamą darbo eigą ir padėdavo iškilus sunkumams, tačiau, tik kiek daugiau nei pusė studentų palankiai vertino organizuojamus mokymus kaip ruošti BMD. 2. Studentai nurodė, jog ruošiant BMD susiduria su tokiomis problemomis kaip įgūdžių trūkumas ieškant ir analizuojant mokslinę literatūra, laiko trūkumas, bendravimo su darbo vadovu sunkumai, bei motyvacijos stoka. 3. Dauguma studentų įgijo patirties, kaip rašyti mokslinio turinio darbą, ir gavo naujų žinių juos dominančioje srityje. Didelė dalis studentų abejoja jog jų atlikti
4 darbai atspindi jų gebėjimus, o gauti rezultatai yra naudingi. Dauguma studentų teigia, jog rašydami darbą patyrė streso ir neigiamų emocijų. 4. Pateikti pasiūlymai BMD rengimo tobulinimui: papildomų mokymų organizavimas vėlesniuose kursuose, papildomo laiko skyrimas, didesnis vadovų įsitraukimas, BMD reikšmingumo didinimas bei reglamento tikslinimas.
5
3. SUMMARY
Author: Deimantė Ainytė
Work theme: Peculiarities of the master's thesis preparation of the medicine faculty students at the Lithuanian University of Health Sciences (LUHS).
Objective: To evaluate peculiarities of the master's thesis preparation of the medicine faculty students at the Lithuanian University of Health Sciences (LUHS).
Tasks: 1. To evaluate the attitude of medical students’ opinion towards preparation for the master's thesis (MT) and cooperation with their scientific work supervisors. 2. To determine the most commonly encountered difficulties by the medical students while writing MT. 3. To identify the improvements that can be made in the process of preparation of the LUHS final master's thesis.
Methodology: The anonymous online survey was created. Respondents were sixth year medical students of the LUHS and 94 completed questionnaires were received. Analysis of statistical data was performed using Microsoft Excel 2010 and SPSS (v23.0). For the open-ended questions thematic analysis was used.
Results: More than half of the respondents indicated (53 %), that the fourth course module (organization of scientific work writing) has granted enough knowledge for scientific literature research. Students indicated that during lectures and workshops organized by school of medical science they got acquainted with: scientific research planning (64%) and guideline preparation for the presentation of scientific work (61%). Furthermore, more than half (63%) of the students indicated that supervisors helped them to cope with the encountered difficulties. One third (31%) of the students noted that they had problems while trying to contact the supervisor. Half (51%) of the students indicated the lack of experience while searching for the scientific literature. Almost 44% of the students thought that their scientific work did not reflect on their abilities and 47% of students thought that their results are not practically important. Stress and other negative emotions were reported by 80% of master students.
Analysis of open questions showed that problems of master students can be divided into main groups: the difficulties of finding and analyzing scientific literature; lack of additional time and training; relationship peculiarities between students and supervisors; lack of motivation.
Conclusion: 1. According to students, many supervisors systematically followed the workflow of the thesis and helped to cope with the difficulties, but only more than half of the students had beneficial viewpoint on organized writing training of MT. 2. Students indicated that in the preparation of MT
6 most often faced problems were: lack of skills in finding and analyzing scientific literature, lack of time, difficulties while communicating with their supervisor and lack of motivation. 3. Most students have gained experience in writing scientific content and received new knowledge in a field of their interest. However, a large part of the students doubt that the scientific work reflects their knowledge and abilities, furthermore, they are doubting the usefulness of their results. Most students say that they have experienced a lot of stress and negative emotions while writing their scientific work. 4. The following suggestions were made for the development of MT: organization of additional training later in the courses, the need of additional time for the scientific work; increased involvement of the supervisor; increasing significance of the MT and correction of the regulation.
7
4. PADĖKA
Dėkoju darbo vadovei Aušrinei Kontrimienei, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikų Šeimos medicinos klinikų gydytojai, už sutikimą būti baigiamojo magistro darbo vadove, už suteiktą pagalbą ruošiantis šio darbo atlikimui, bei skirtą laiką pagalbai ir konsultacijoms atliekant baigiamąjį magistro darbą.
Dėkoju prof. Linai Jaruševičienei, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikų Šeimos medicinos klinikų profesorei, už vertingas pastabas ir konsultavimą.
5. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
6. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimas išduotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro 2017- 10- 12, leidimo nr. BEC- MF- 46.
8
7. SANTRUMPOS
LSMU- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas VU- Vilniaus universitetas
KTU- Kauno technologijų universitetas MRU- Mykolo Romerio universitetas MA- Medicinos akademija
MF- Medicinos fakultetas
BMD- baigiamasis magistrinis darbas SMD- Studentų mokslinė draugija MMM- Medicinos mokslų mokykla
9
8. ĮVADAS
Magistro baigiamasis darbas – tai savarankiškas tiriamojo pobūdžio darbas, rodantis autoriaus gebėjimą panaudoti studijų metu įgytas ir apibendrintas žinias remiantis moksline literatūra, apibendrinta praktine profesine patirtimi, savo ir kitų autorių sukaupta tyrimų medžiaga, savarankiškomis išvadomis ir pateiktomis rekomendacijomis praktiniam darbui gerinti [1]. Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašuose nurodyta, kad baigiamuoju darbu studentas ne tik perteikia savo turimų teorinių žinių kiekį, tačiau kartu demonstruoja ir gebėjimą jas pritaikyti analizuojant pasirinktą temą, renkant atitinkamus duomenis ir atliekant tyrimą. Šio darbo rašymas yra ne vien studento gaunamas įvertinimas ir gavus teigiamą įvertinimą kvalifikacijos suteikimas, bet ir visai visuomenei aktuali mokslinė literatūra, kuri padeda kitiems asmenims besidomintiems ta pačia ar panašia tema. Kiekvienas gerai bei kruopščiai atliktas mokslinis darbas gali suteikti naujų idėjų tolimesniems darbams ir tyrimams, kurie ir toliau būtų tinkamai naudojami mokslo srityje [2].
Daugelyje pasaulio universitetų studentai norėdami baigti studijas taip pat turi rašyti baigiamuosius darbus. Pavyzdžiui, Harvardo universiteto medicinos studentai nuo pat pirmų studijų metų privalo dalyvauti nepriklausomuose tyrimuose ir, vadovaujami atitinkamų dėstytojų, pasirinkti dominančias temas, gilintis į literatūrą, ją analizuoti bei studijų pabaigoje pristatyti savo atliktą tyrimą pateikiant išvadas bei rekomendacijas [3]. Kalifornijoje esančiame Stanfordo universitete medicinos studentai savo baigiamojo tyrimo temą renkasi antrųjų studijų metų pradžioje, kol dar studijuoja bendrus biomedicinos srities modulius [4].
Lietuvos universitetuose įprasta, kad studentas įgyja magistro laipsnį apsigynęs baigiamąjį magistro darbą, o Vilniaus universitete (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) medicinos studentai papildomai laiko internatūros ir valstybinį baigiamuosius egzaminus [5, 6]. Vilniaus universitete medicinos studentams VI kurse vasario- gegužės mėnesiais yra skirtas atskiras 24 valandų ciklas "Internatūra ir baigiamojo darbo ruošimas", kurio metu jie atlieka baigiamąjį darbą bei klinikinę medicinos praktiką [7]. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto Medicinos vientisųjų studijų programos studentai darbą atlieka tuo pačiu laikotarpiu kaip ir vyksta klinikiniai dalykai V- VI kursuose bei atliekant baigiamąją klinikinę praktiką internatūros bazėse [8]. Šiais baigiamaisiais darbais siekiama ugdyti studentų mokslinio darbo planavimo ir atlikimo įgūdžius, patirtį, skatinti iniciatyvą pasirenkant mokslinio darbo temą bei užduoties vykdymą.
Universitetų internetiniuose puslapiuose bei kituose moksliniuose šaltiniuose ir bibliotekose yra pakankamai informacijos tiek lietuvių, tiek užsienio kalbomis (vadovėlių, metodinių priemonių ir
10 kt.), kaip tinkamai parengti mokslinį darbą [1-6]. Visuose minėtuose šaltiniuose detaliai aprašomi visi baigiamųjų darbų etapai, tačiau apžvelgus literatūra, visgi trūksta tyrimų, paremtų magistrantų patirtimi, su kokiomis problemomis jie susiduria atlikdami baigiamuosius darbus. Dėl tyrimų stokos šioje srityje ir kilo mintis atlikti tokio pobūdžio tiriamąją studiją.
Tyrimo tikslas- įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto studentų magistrinio darbo rengimo ypatumus. Taip pat svarbu išsiaiškinti, su kokiais sunkumais dažniausiai susiduriama, kaip bendraujama su vadovu, koks yra studentų asmeninis požiūris į darbo rašymą bei ką, jų nuomone, būtų galima keisti siekiant didesnės jo vertės tiek atliekančiajam, tiek vėliau besinaudojantiems surinkta informacija kietiems asmenims.
11
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos fakulteto studentų magistrinio darbo rengimo ypatumus.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti medicinos studentų požiūrį į pasiruošimą atlikti baigiamąjį magistrinį darbą (BMD) bei bendradarbiavimą su mokslinio darbo vadovu.
2. Nustatyti, su kokiais sunkumais dažniausiai susiduria medicinos studentai rašydami BMD.
12
10. LITERATŪROS APŽVALGA
Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai tobulėjant visuomenei, ekonomikai, atsirandant naujoms technologijoms išryškėja vis didesnis naujų žinių ir išsilavinimo poreikis. Švietimas suteikia tiek visuomenei, tiek atskiram individui daugiau žinių savirealizacijai, kuri yra tarsi tam tikra investicija į šalies ekonominę ir žmonių klestėjimo gerovę [10]. Didėjant žinių poreikiui ir supratus, kad darbo pajėgumas matuojamas žmonių žiniomis ir gebėjimais, sparčiai išaugo ir aukštojo išsilavinimo poreikis [11]. Išaugus šiam poreikiui žmonės vis labiau patys suinteresuoti ir skatinami įgyti aukštąjį išsilavinimą.
Daugelyje pasaulio universitetų studentai norėdami baigti studijas turi rašyti baigiamuosius darbus. Viename garsiausių pasaulio universitetų – Harvarde- medicinos studentai jau nuo pat pirmų studijų metų dalyvauja nepriklausomuose tyrimuose, kuriems vadovauja tam tikrų fakultetų dėstytojai. Baigiamojo darbo tema pasirenkama remiantis dėstytojo, kuris sutinka būti atliekamo darbo vadovu, patarimu. Tokie tyrimai atliekami studijų metais ir yra kruopščiai suplanuoti. Taip pat studentai skatinami skirti papildomus mokslo metus neformaliam ugdymui ir skirti daugiau laiko bei dėmesio moksliniam tyrimams. Baigiantis studijoms, kiekvienas Harvardo universiteto studentas turi pateikti originalius mokslinio darbo įrodymus, pagrįstus laboratoriniais ar klinikiniais tyrimais [3].
Privačiame Stanfordo universitete Kalifornijoje, medicinos magistrantūros programa trunka 5 metus. Per pirmuosius dvejus metus studentai įgyja pagrindines teorines biomedicinos mokslų žinias, o vėlesniuose kursuose studijuoja klinikinius dalykus ir atlieka praktikas. Antrųjų mokslo metų pradžioje studentai turi pasirinkti laboratorijas, kuriose atliks mokslinius tyrimus ir mokslinių tyrimų vadovus (mentorius). Magistro baigiamasis darbas Stanfordo universitete yra būtinas, norint įgyti medicinos daktaro laipsnį. BMD paprastai yra 30-60 psl. apimties. Studentai dažniausiai renkasi atlikti antrinę duomenų analize, kuomet atliekama jau esamų duomenų meta-analizė ir išsami literatūros apžvalga. Stengiamasi, kad magistro darbo kokybė būtų tokia, kad jis būtų tinkamas publikuoti moksliniuose leidiniuose [4].
Lietuvos universitetuose studijos vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų pakopas: 1) pirmoji – bakalauro; 2) antroji – magistrantūros; 3) trečioji – doktorantūros [12]. Kiekvienos studijų pakopos viena iš sudedamųjų dalių yra baigiamojo darbo rašymas. Baigiamojo darbo rengimas svarbus tuo, kad studijų metu mokoma ne tik, kad būtų patenkinti darbo rinkos poreikiai, bet tuo pačiu yra ugdomi ir analitiniai studentų įgūdžiai [13]. Profesorius Winckler, rašydamas apie magistrantūros studijas, teigia, kad žinios ir įgūdžiai įgyti magistrantūros studijų metu yra reikšmingi šiuolaikinėje visuomenėje siekiant pažangos ir naujovių mokslo srityje [14]. Mokslinis darbas yra simbolinis
13 studentų mokslinių tyrimų projekto pavyzdys [15, 16]. Pristatydamas BMD studentas parodo, kad yra kompetentingas rašyti mokslinio turinio darbą, pritaikyti įgytas teorines žinias praktikoje ir savarankiškai priimti sprendimus. Taip pat geba pasirinkti tinkamą mokslinę literatūrą, ir ją analizuoti, pasirinkti tinkamus tyrimo metodus, savarankiškai spręsti tyrimo uždavinius, interpretuoti tyrimo rezultatus, formuluoti išvadas bei rekomendacijas [17]. Be savo žinių pritaikymo ir panaudojimo galimybių studentai, rašydami darbą, taip pat įgauna patirties planuodami savo laiką ir mokydamiesi dirbti savarankiškai bei įgyja didesnes atsakomybes. Magistro baigiamasis darbas, tai savarankiško darbo procesas, kurio metu studentas turi pats organizuoti darbo rašymą taip, kad viskas būtų atlikta laiku ir kokybiškai [17].
Daugelis studentų, rašydami baigiamąjį darbą, su mokslinio pobūdžio darbu susiduria pirmą kartą. Todėl jiems tenka spręsti ne tik su pasirinkta tema iškilusias problemas, bet ir tinkamai aprašyti tyrimą, jo rezultatus bei išvadas [18].
Nagrinėjant Lietuvos universitetų baigiamuosius darbus, nestebima esminių skirtumų, nes didžiuosiuose universitetuose, tokiuose kaip VU, Kauno technologijų universitetas (KTU), Mykolo Romerio universitetas (MRU), skirtingose studijų programose studentai turi parašyti kursinius darbus ir baigiamuosius bakalauro ar, pratęsus studijas, magistro darbus, pagal panašius kriterijus ir skiriamą laiką, todėl tai aptariant galima remtis vienu pavyzdžiu. Pavyzdžiui, remiantis VU kursinių ir baigiamųjų darbų metodiniais nurodymais išleistais 2016 m. [19], nurodoma, kad ekonomikos fakulteto studentai turi parengti kursinį darbą studijų programoje nurodytame semestre, kurio apimtis 20-25 psl. ir baigiamąjį darbą, kuris rengiamas paskutiniais studijų metais ir tokio darbo apimtis siekia jau 40-60 psl. Kursinis ir baigiamieji bakalauro ar magistro darbai priskiriami analitinių darbų grupei. Analitinis darbas išsiskiria tuo, kad jame tiriantysis mokslines problemas atskleidžia naudojant mokslinį metodą įvardijant tyrimo objektą, suformuluojant darbo tikslą, uždavinius, atlikimo metodą, pateikiant pagrįstus tyrimų rezultatus, suformuluojant išvadas, bei pateikiant pasiūlymus, kaip butų galima spręsti nagrinėjamas problemas. Baigiamieji darbai turi atitikti VU pateiktus metodinius reikalavimus, o už šių reikalavimų laikymąsi yra atsakingas tik darbo autorius. Tokiais rašto darbais studentai parodo savo gebėjimą nuosekliai, išsamiai, tinkamai planuojant savo laiką, pritaikant savo turimą patirtį bei kompetenciją atlikti tam tikrą tyrimą ir tinkamai pateikti apibendrintus rezultatus [19].
Lietuvoje "Medicinos" magistro programa dėstoma VU ir LSMU. VU, kaip ir LSMU, medicinos studentai baigdami studijas rengia mokslinio pobūdžio baigiamąjį darbą, kuris turi atitikti 2016m. VU pateiktus metodinius reikalavimus. Remiantis jais, darbas gali būti išsamaus aprašomojo arba analitinio pobūdžio [5, 6]. Skirtingai nei LSMU, darbo temos skelbiamos vėliau, bet jau su nurodytais vadovais. Darbui atlikti yra skiriamas 24 val. ciklas "Internatūra ir baigiamojo darbo
14 ruošimas", kurio metu greta rengiamo mokslinio darbo atliekama ir klinikinė praktika pasirinktoje internatūros bazėje [7]. Norėdami įgyti "Medicinos" magistro diplomą, studentai turi parašyti ne tik BMD, bet ir 12- ojo semestro pabaigoje išlaikyti valstybinį medicinos baigiamąjį egzaminą, kuris susideda iš 200 testinio pobūdžio klausimų apimančių visas per šešis studijų metus studijuotų disciplinų [7,8].
Remiantis LSMU medicinos akademijos medicinos fakulteto medicinos vientisųjų studijų programos studentų baigiamojo magistro darbo reglamentu įsigaliojusiu nuo 2016m., baigiamasis magistro darbas yra integruotas į studentų programą [6]. Nors studentai su baigiamojo darbo temomis ir vadovais susipažįsta jau 8-to semestro pabaigoje, bet oficialiai vientisųjų studijų programoje "Medicina" baigiamajam magistro darbui yra skirta 18val (3kreditai) 11-to ir 12-to semestro metu [8]. Kaip ir kituose pasaulio bei Lietuvos universitetuose studentų mokslinis darbas skirtas įvertinti studentų sugebėjimą įsigilinti į nagrinėjamą temą tiek praktiniu, tiek teoriniu aspektu, sugebėjimą tinkamai pasirinkti duomenų rinkimo metodus ir surinkti reikiamą kiekį informacijos, bei apibendrinti ir pateikti atlikto darbo išvadas kartu su rekomendacijomis [6]. Pagal numatytą BMD rengimo tvarką, jau 9-to semestro pradžioje studentai pasikonsultavę su darbo vadovu, turi raštu pateikti dekanatui apsvarstytą ir padalinio patvirtintą darbo planą su suformuluotu darbo tikslu, uždaviniais ir numatomais rezultatais. Reglamente nurodyta, jog 9-10-uose semestruose studentas turi gilintis į literatūrą susijusią su analizuojama darbo tema bei rengti literatūros analizę, kuri bus pateikta darbo teorinėje dalyje. Taip pat pradedama planuoti, kaip bus atliekamas tyrimas, kokios metodinės priemonės bus taikomos ir kaip bus renkami duomenys. Tęsiant tyrimą 9-12-tų semestrų metu gaunami rezultatai, jie sisteminami ir analizuojami, bei pateikiamas jų apibendrinimas. 12-ame semestre studentai galutinai parengtą darbą pristato vadovui, recenzijai ir ruošiasi darbo pristatymui bei gynimui BMD konferencijoje [6].
Vientisųjų studijų programos "Medicina" tvarkaraštyje, patvirtintame LSMU rektoriaus prof. R. Žaliūno, įvardinti moduliai, kuriuose per šešis studijų metus studentams nors kiek pristatomas mokslinis tiriamasis darbas ar kiti aspektai reikalingi mokslinio darbo rengimui. Šie moduliai kartu su savo trukme ir apibūdinimu pateikti lentelėje [8]. (1 lentelė)
15
1 lentelė. Moduliai, susiję su tiriamuoju moksliniu darbu
Kursas Dalyko/modulio pavadinimas Kontaktinės valandos, kreditai Apibūdinimas 1 Studijų įvadas Statistikos, informatikos ir mokslinio darbo organizavimo pagrindai 54val., 3 kreditai 90val., 5 kreditai
Modulio metu studentai supažindinami su studijų procesu, bei moksliniu tiriamuoju darbu, siekiant paaiškinti studentams, koks apskritai yra tokio pobūdžio darbas ir kuo jis skiriasi nuo kitų darbų. Paskaitose ir praktiniuose darbuose pristatoma informatikos ir statistikos metodų paskirtis ir pritaikymas medicinoje. Pateikiamos teorinės ir praktinės žinios apie statistikos pagrindus, teorijas ir skaičiavimus. Dėstoma kaip atlikti tam tikrus skaičiavimus moksliniuose
tyrimuose, kokius
skaičiavimo kriterijus taikyti ir kaip interpretuoti gautus rezultatus.
4 Visuomenės
sveikatos modulis I dalis
180 val., 90 kreditų Šio modulio viena iš sudedamųjų dalių yra "Mokslinio darbo organizavimas", kurio trukmė 22val. Studentai per kelias dienas supažindinami mokslinio darbo rengimo
16 metodais, kaip tinkamai pasirinkti darbo temą, išsikelti tikslus ir uždavinius, kad rezultatai būtų praktiškai naudingi. Taip pat trumpai patariama kur ieškoti literatūros, bei kaip tinkamai pateikti literatūros analizę ir jos šaltinius.
6 Pasirenkamojo
mokslinio darbo
rengimas ir
pristatymas
18 val., 3 kreditai Tiksliai nėra įvardinta, kas atliekama šio modulio metu, bet jis skirtas BMD rašymui ir pasiruošimui jį pristatyti BMD konferencijoje.
Be oficialiai tvarkaraštyje įrašytų ir studentams dėstomų dalykų, padedančių BMD rengimo procese, LSMU veikia ir LSMU SMD projektas "Medicinos mokslų mokykla" (MMM). Šios mokyklos tikslas ne tik mokyti universiteto studentus mokslinio darbo organizavimo pagrindų, bet ir pagilinti savo žinias dalyvaujant įvairiuose mokymuose, simuliacijose ir kitose veiklose. Kiekvienas LSMU SMD narys turi teisę prisijungti prie MMM veiklos, nors svarbu paminėti, kad kai kuri iš organizuojamų veiklų priima ribotą studentų skaičių ar net yra mokama, todėl ne visiems pavyksta pereiti atrankos barjerus. Paskutiniųjų metų studentams aktuali MMM veikla susijusi su mokslinio darbo organizavimu. Kiekvieną rudenį vyksta MMM stovykla, kurios metu dalyviai turi galimybę susitikti su universiteto dėstytojais, gydytojais, profesoriais. Be stovykloje dėstomų paskaitų ir seminarų, studentai taip pat atlieka mažos apimties tyrimą, kuris turi atitikti visus mokslinio darbo kriterijus: uždavinių formulavimą, anketų sudarymą, metodiką, statistiką, uždavinius. Tokiu būdų studentai turi galimybę praktiškai pajusti, kas yra mokslinis darbas. Taip pat visų mokslo metų eigoje MMM organizuoja kviestinių lektorių paskaitas, kurių tikslas- išmokyti mokslinių darbų ir straipsnių rašymo pagrindų. Rengiami ir seminarai, kurių metu atrinktos studentų grupės mokomos statistikos pagrindų [20]. Remiantis LSMU SMD pateikiamomis mokslo metų veiklos ataskaitomis, kiekvienais mokslo metais organizuojamos 6 MMM paskaitos, 1 statistikos seminaras ir 1 stovykla [21].
Rengiant baigiamuosius darbus, labai svarbus ir mokslinio darbo vadovo (mentoriaus) vaidmuo. Kiekvienoje metodologinėje priemonėje yra tiksliai įvardinta, kas yra mokslinio darbo vadovas ir kokios jo pareigos. LSMU MA MF vientisųjų studijų programos studentų baigiamojo
17 magistro darbo reglamente magistrinio darbo vadovas apibūdinamas kaip " asmuo , turintis mokslo daktaro laipsnį. Išimtinais atvejais, padalinyje trūkstant mokslininkų, magistro darbui gali vadovauti patyręs magistro laipsnį turintis darbuotojas (gydytojas, visuomenės sveikatos ar slaugos magistras), tačiau tokiais atvejais paskiriamas ir konsultantas iš to paties padalinio, turintis mokslinį laipsnį" [6]. Evansas ir Stevensonas 2010m. analizuodami literatūrą apie studentų ir vadovų santykius nustatė, kad kokybiškus santykius nulemia du pagrindiniai veiksniai: aiškiai pateikiami abipusiai lūkesčiai ir studentams teikiama parama [22]. Tinkamas profesinių santykių kūrimas, studentų raginimas mokytis, pagalba jiems renkantis mokslinius tyrimus, supratingumas ir pagalba išspręsti tiek asmenines, tiek bendras problemas susijusias su darbu, bei paskatinimas nulemia gerą bendradarbiavimo ir mokslinio darbo rengimo eigą [23, 24]. Alireza ir kt. tirdami Irano medicinos studentų santykius su savo vadovais nustatė, kad darbo kokybė priklauso nuo viso proceso eigos priežiūros. Buvo nustatyta, kad prasta darbo kokybė susijusi su per dideliu vadovų darbo krūviu, metodinių žinių kaip atlikti tyrimą trūkumu ir atsainiu baigiamojo darbo koregavimu. Taigi, tinkama mokslinių darbų rengimo priežiūra medicinos mokslų universitetuose yra vienas iš svarbiausių darbo rengimo aspektų [25]. Rengiant BMD studentai dažnai nepasitiki savo jėgomis, todėl labai svarbus vaidmuo tenka mokslinio darbo vadovui, kuris suteikia atgalinį ryšį ir palaiko studentą bei pastebi jo daromą pažangą [26]. Vilkinas atliktame tyrime apie magistro darbų priežiūrą nurodė, kad studentus labai motyvuoja tai, jog vadovai juos laiko savo kolegomis, skatina augti ir toliau atlikti mokslinius tyrimus [27]. Studentai vertina gautus padrąsinimus ir pagyrimus tiek iš savo vadovų, tiek iš visų kitų aplinkinių ir tai juos skatina dirbti ir siekti geresnių rezultatų [28]. Priešingai, abejingi darbo vadovai nesidomintys nei darbo tema, nei atliekamo darbo eiga, nuvilia studentus ir dažnai jie neturi pakankamai motyvacijos savarankiškai rengti mokslinius darbus [29].
Kadangi vis daugiau dėmesio skiriama studentų baigiamiesiems darbams ir jų kokybei bei esant studentų bendruomenės dalimi, atsirado poreikis apžvelgti magistrantams kylančias problemas ir sunkumus rašant BMD. Tyrimo metu siekiama įsigilinti, kokie aspektai studentams labiausiai trukdo parengti mokslinį tyrimą ir kelia daugiausiai neigiamų emocijų. Išsiaiškinus studentų požiūrį butų galima apibendrinti ir pateikti rekomendacijas BMD rengimo proceso tobulinimui.
18
11. TYRIMO METODIKA
Mokslinis darbas buvo atliktas LSMU KK Šeimos medicinos klinikoje, gavus bioetikos centro leidimą nr. BEC- MF- 46 (2017- 10- 12). Vykdyta anoniminė internetinė apklausa, kurios rezultatams analizuoti buvo pasiriktas kiekybinis ir kokybinis analizės metodai.
Apklausai naudotas autorių sukurtas klausimynas, kurį sudarė sociodemografinių klausimų dalis, bei klausimų blokai apie BMD temos pasirinkimą, ketvirtame kurse vykusį mokslinio darbo organizavimo modulį, LSMU SMD organizuotas MMM statistikos paskaitas/ seminarus, mokslinio darbo finansavimą, bendravimą su mokslinio darbo vadovu, literatūros paiešką bei asmeninį požiūrį į BMD. Taip pat buvo pateikti ir 4 atviri klausimai apie tai, kaip būtų galima patobulinti mokymus apie BMD rengimą, kokie lūkesčiai keliami idealiam darbo vadovui bei papildomi klausimai apie anketoje nepaminėtus svarbius BMD rengimo aspektus ir studentų pasiūlymus BMD rengimo tobulinimui.
Tyrime apklausti 2016- 2017 mokslo metų LSMU šešto kurso medicinos studentai.Apklausa patalpinta į "Mano apklausa" internetinį puslapį ir išsiųsta LSMU VI kurso medicinos studentams.
Gauti rezultatai buvo sugrupuoti ir analizuojami naudojant suminės Likert skalės metodą. Galimi pasirinkimo variantai: "visiškai sutinku", "sutinku", "sunku nuspręsti", "nesutinku", "visiškai nesutinku". Skaičiuojant rezultatus atsakymai "visiškai sutinku" ir "sutinku" buvo grupuojami ir taip apskaičiuota, kiek respondentų teigiamai reaguoja į pateiktą teiginį. Kiti atsakymai buvo grupuojami ir laikoma, kad respondentas nesutinka su teiginiu. Atviriems atsakymams analizuoti buvo taikytas kokybinių tyrimų teminės analizės metodas. Nagrinėjant gautus atsakymus į atvirus klausimus, panašūs atsakymai buvo sugrupuoti kategorijas, kurios vėlesniame analizės etape sugrupuotos į pagrindines temas. Taip rezultatai buvo analizuojami atskleidžiant pagrindines studentų išsakytas mintis.
Duomenų kaupimas ir statistinė analizė buvo atlikta naudojant Microsoft Excel 2010 ir statistinį paketą SPSS ( versija 23.0).
19
12. REZULTATAI
12.1. Statistinių rezultatų analizė
Anketą užpildė 58 moterys (62proc.) ir 36 vyrai (38proc.), amžiaus vidurkis 24,3 metų (amžiaus riba 23-29). Trečdalis atsakiusiųjų (27,7proc.) studijų metu turėjo papildomą darbą.
Respondentų buvo klausiama kaip jie pasirinko savo baigiamojo magistrinio darbo temą: 37,2 proc. atsakė, kad temą pasirinko pagal planuojamą studijuoti rezidentūrą, 35,2 proc.- susijusią su dominančia sritimi, 12,8proc.- pasirinko temą iš likusiųjų, kurios buvo pateiktos ketvirtame kurse, 9,6 proc. studentų pratęsė anksčiau pradėtą mokslinį darbą, 5,3 proc. pasirinko temą pagal norimą darbo vadovą. 28,7 proc. apklaustų studentų keitė baigiamojo darbo temą.
Iš visų atsakiusių studentų 16 proc. (n=15) reikėjo papildomo finansavimo, atliekant baigiamąjį magistro darbą. Iš jų 66,7 proc. (n=10) studentų patys skyrė savo finansinių išteklių, o 33,3 proc. (n=5) finansavimą gavo iš kitų šaltinių. Nė vienas studentas nenurodė, kad papildomą finansavimą skyrė universitetas.
Respondentams buvo pateikti teiginiai apie ketvirtame kurse vykusį mokslinio darbo organizavimo modulį, į kuriuos jie galėjo atsakyti pasirinkdami atsakymus pagal Likert'o skalę. Daugiau nei pusė atsakiusiųjų (53 proc.) gavo pakankamai žinių, kaip ieškoti mokslinės literatūros, bet tik 29 proc. sutiko su teiginiu, jog modulio metu yra suteikiama pakankamai informacijos apie tai, kaip reikia kritiškai ją vertinti (1 pav.).
20
1 pav. Atsakymai į teiginius apie ketvirtame kurse vykusį mokslinio darbo organizavimo modulį
Tie patys teiginiai buvo pateikti 38,3 proc. (n=36) studentų, kurie buvo dalyvavę LSMU SMD organizuotuose MMM paskaitose ar seminaruose. Beveik su visais pateiktais teiginiais sutiko daugiau nei 50 proc. MMM dalyvavusių studentų. Daugiausia studentų sutiko, su teiginiais, jog paskaitų ir seminarų metu jie susipažino su mokslinio tyrimo planavimu (64 proc.), mokslinio darbo pateikimo ir pristatymo gairėmis (61 proc.), bei susipažino su duomenų analizės programomis reikalingomis atliekant mokslinį darbą (61 proc.)(2pav.).
53% 51% 50% 43% 37% 31% 29% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Gavau žinių, kai ieškoti mokslinės literatūros Susipažinau su mokslinio tyrimo planavimu Susipažinau su mokslinio darbo pateikimo/pristatymo gairėmis Susipažinau su mokslinio tyrimo metodikomis, kurias galėjau taikyti … Susipažinau su duomenų analizės apdorojimo
programomis reikalingomis atliekant … Seminarų/paskaitų metu įgijau vertingų žinių,
kurios man padėjo atlikti BMD
Gavau žinių, kaip kritiškai vertinti mokslinę literatūrą
21
2 pav. Atsakymai į teiginius apie LSMU SMD organizuotos MMM paskaitas ar seminarus
Respondentams buvo pateikti teiginiai apie mokslinio darbo vadovą (3 pav.). Beveik du trečdaliai studentų (63 proc.) sutiko su teiginiu, jog darbo vadovas padėjo susitvarkyti su iškilusiais sunkumais. Kiek daugiau nei pusė respondentų (52 proc.) teigė, jog jų mokslinio darbo vadovas sistemingai stebėjo BMD rengimo eigą. Tačiau net trečdalis atsakiusiųjų (31 proc.) susidūrė su problemomis bandant susisiekti su mokslinio darbo vadovu ir į susitikimus su jais tekdavo eiti nesitarus. 64% 61% 61% 58% 58% 53% 42% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%
Susipažinau su duomenų analizės apdorojimo programomis reikalingomis atliekant mokslinį darbą
Susipažinau su mokslinio darbo pateikimo/pristatymo gairėmis
Susipažinau su mokslinio tyrimo planavimu Susipažinau su mokslinio tyrimo metodikomis, kurias galėjau taikyti atliekant baigiamąjį magistrinį darbą
Gavau žinių, kai ieškoti mokslinės literatūros Seminarų/paskaitų metu įgijau vertingų žinių, kurios man padėjo atlikti BMD
Gavau žinių, kaip kritiškai vertinti mokslinę literatūrą
22
3 pav. Atsakymai į teiginius apie mokslinio darbo vadovą
Nagrinėjant rezultatus apie sunkumus, kilusius ieškant mokslinės literatūros (4 pav.) nustatėme, kad apie pusė studentų susiduria su įgūdžių trūkumu tiek ieškant literatūros (51 proc.), tiek ir kritiškai ją vertinant (57 proc.).
63% 60% 55% 52% 48% 47% 43% 31% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%
Darbo vadovas padėjo iškilus sunkumams Darbo vadovas į užklausas dažniausiai atsakydavo savaitės laikotarpiu
Darbo vadovas supratingai paaiškino mokslinio darbo metodiką
Darbo vadovas sistemingai stebėjo BMD rengimo eigą
Darbo vadovas rekomendavo literatūrą, kuria reiketų remtis atliekant BMD
Darbo vadovas pateikė daug įdėjų ir patarimų kaip atlikti darbą
Darbo vadovas reikšmingai prisidėjo prie atlikto darbo
Atsakymo iš darbo vadovo nesulaukdavau, tekdavo pas jį ateiti nesitarus
23
4 pav. Atsakymai į teiginius apie sunkumus, iškilusius ieškant mokslinės literatūros
Apžvelgiant rezultatus apie pačių studentų asmeninį požiūrį į jų atliekamus mokslinius darbus ( 5 pav.), matoma, kad dauguma studentų įgijo patirties kaip rašyti mokslinio turinio darbą (78 proc.), o 71 proc. studentų įgijo daugiau žinių juos dominančioje srityje. Tačiau taip pat didelė dalis studentų abejoja ar toks darbas pilnai atspindi jų pasiekimus ir gebėjimus (44 proc.) bei ar rezultatai yra praktiškai svarbūs ir naudingi (47 proc.) Tik 33 proc. sutiko, jog studijų metu yra pakankamai laiko parengti BMD. Svarbu paminėti, kad net 80 proc. studentų BMD atlikimo metu patyrė stresą ir kitas neigiamas emocijas.
57% 51% 28%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Man trūko kritinių mokslinės literatūros vertinimo įgūdžių
Man trūko įgūdžių ieškant mokslinės literatūros Prieiga prie mano darbui tinkamų mokslinių straipsnių buvo mokama
24
5 pav. Atsakymai į teiginius apie studentų požiūrį į jų atliekamą BMD
12.2. Atvirų klausimų atsakymų teminė analizė
Studentams buvo pateikti keturi atviri klausimai. Dalyvavusių SMD organizuotuose mokymuose studentų (n= 36) buvo klausiama, ką būtų galima tobulinti šiuose mokymuose- atsakė 32 studentai (atsako dažnis 89 proc.). Visų studentų (n= 94) buvo klausiama, kokie lūkesčiai yra keliami idealiam mokslinio darbo vadovui (atsakė 87 studentai; atsako dažnis 93 proc.), kokie dar nepaminėti svarbūs aspektai susiję su BMD rašymu ( atsakė 30 studentų; atsako dažnis 32 proc. ) ir kokių pasiūlymų galėtų pateikti, kad BMD rengimo eiga būtų sklandesnė (atsakė 71 studentas; atsako dažnis 76 proc.). Lentelės su visais sugrupuotais atsakymais pateikta prieduose (lentelės Nr.2-4). Panašūs atsakymai į atitinkamus klausimus buvo sugrupuoti į kategorijas, kurios kitame nagrinėjimo etape buvo grupuojamos į pagrindines temas. Klausimas apie mokslinio darbo ruošimo tobulinimą buvo sujungtas su klausimu apie kitus mokslinio darbo rengimo aspektus, kadangi klausimų atsakymai buvo panašūs ir sudarė panašias kategorijas. Tyrimo dalyvių atsakymai pateikiami neredaguoti.
80% 78% 71% 61% 56% 52% 47% 44% 33% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% Patyriau streso ir neigiamų emocijų atliekant
darbą
Įgijau daug patirties kaip rašyti mokslinio turinio darbą
Turėjau galimybę įgyti daugiau žinių mane dominančioje srityje
BMD rengimo reglamentas man suteikė pakankamai informacijos apie reikalavimus … Patirtis įgyta rengiant mokslinį darbą bus naudinga mano tolimesnėje praktikoje
BMD vertinimas buvo objektyvus Mano BMD rezultatai yra praktiškai svarbūs ir prasmingi
Mano BMD atspindi mano pasiekimus ir gebejimus
Studijų metu skirta pakankamai laiko BMD rengimui
25 Sugrupavus atsakymų kategorijas buvo išskirtos trys pagrindinės temos: mokymų apie mokslinio darbo rengimo tobulinimas, mokslinio darbo ruošimo proceso tobulinimas ir mokslinis vadovas. Kiekviena tema sudarė skirtingas kategorijas (5 lentelė).
5 lentelė. Atsakymų į atvirus klausimus temos ir kategorijos
Tema Kategorijos
Mokymų apie mokslinio darbo rengimą tobulinimas
Mokymų poreikis
Papildomų mokymų trūkumas Pagalba iš kolegų/ konsultantų
Mokslinio darbo ruošimo proceso tobulinimas
Papildomo laiko skyrimas Vadovo požiūris
BMD reikšmė
Reglamento peržiūrėjimas/ aiškumo, kaip rašyti BMD, trūkumas
Mokymų organizavimas
Klinikų ir kitų įstaigų bendradarbiavimas
Mokslinis vadovas
Asmeninės savybės Pagalba atliekant darbą
Bendradarbiavimas su studentu
12.2.1. Mokymų apie mokslinio darbo rengimo tobulinimas
Į klausimą kaip būtų galima patobulinti mokymus apie mokslinio darbo rengimą atsakė 34 proc. (n=32) apklaustųjų. Atsakymus suskirstėme į tris pagrindines kategorijas:
Mokymu poreikis. Dauguma studentų savo atsakymuose minėjo, kad trūksta mokymų apie tinkamos literatūros paieškas ir analizavimą, bei darbą su statistinės analizės programa, jie rašė, jog reikėtų "vesti paskaitas, kuriose pamokytų dirbti su SPSS, kaip rinkti literatūrą, kaip rašyti darbą", "skirti daugiau paskaitų, seminarų apie darbą SPSS, literatūros apžvalgos atlikimą".
Papildomų mokymų trūkumas. Atsakymuose, kaip būtų galima patobulinti mokymus apie mokslinio darbo rengimą atsispindėjo tokie pasiūlymai kaip "ilgesnė trukmė 4 kurso metu",
26 "supažindinti su tam tikromis mokslinėmis programomis, kuriomis yra rašomi straipsniai", "daugiau mokyti dirbti su SPSS", "padaryti mokymus kaip naudotis literatūra. Ją cituoti".
Pagalba iš kolegų/konsultantų. Dalis tyrime dalyvavusių studentų siūlė, kad reikėtų "priskirti kiekvienam studentui po atskirą vyresnįjį doktorantą ir panašiai, taip bus dirbama efektyviau, studentui bus nauda, daugiau pasisems žinių", taip pat buvo ir tokių nuomonių, kad būtų naudinga "pakviesti jau tai dariusius studentus, jie galbūt ką nors patartų".
12.2.2. Mokslinio darbo ruošimo proceso tobulinimas
Didelė dalis studentų (n=71) atsakė į šį atvirą klausimą ir išsakė savo nuomonę, kaip būtų galima patobulinti patį mokslinio darbo rengimo procesą. Atsakymus suskirstėme į šešias kategorijas.
Papildomo laiko skyrimas. Studentai minėjo, jog BMD rengimui jiems trūksta laiko. Šis segmentas atsispindėjo daugumoje studentų atvirų atsakymų (apie laiko trūkumą užsiminė 32 studentai). Jie teigė, jog reikalingas papildomo laiko skyrimas mokslinio darbo rašymui: "skirti laisvo nuo studijų laiko jam rašyti...", "skirti konkretų laiką būtent BMD rašymui, nes šiuo metu baigiamasis darbas rašomas laisvu laiku, savaitgaliais, švenčių dienomis...".
Vadovų požiūris. Į šią kategoriją įtraukti atsakymai, kuriuose atsispindi nuomonės, jog vadovai turėtų atsakingiau žiūrėti į studentų atliekamus darbus ir sistemingai juos stebėti: "sistemingai vadovai turi reikalauti studentų dirbti, kad viskas nesusikrautų metų galui", "visų pirma vadovas turi padėti rengti BMD, o ne paleisti studentą vieną".
BMD reikšmė. Tyrimo duomenys atskleidė, kad studentai nėra patenkinti tuo, kokią reikšmę apskritai turi BMD: "BMD turėtų turėti svertinę vertę. Visgi prie darbo praleidau tikrai nemažai laiko ir gautas pažymys nebuvo traktuojamas niekaip. Nei jis traukiamas į studijų vidurkį, nei turi įtakos stojimams".
Reglamento peržiūrėjimas/ aiškumo kaip rašyti BMD trūkumas. Tyrimo duomenimis, studentai pageidautų, kad būtų peržiūrėtas ir papildytas reglamentas, nes pasak jų, nėra aišku, kaip tiksliai turi būti atliekamas baigiamasis magistro darbas: "tobulinti reglamentą, daugiau informacijos suteikti vadovams ir recenzentams", "supažindinti mokslinio darbo vadovus su darbo reikalavimais ir nuostatomis. Bei studento pareigomis, bei indėliu į jį".
27 Mokymų organizavimas. Tyrimo dalyviai papildomų mokymų organizavimą vėlesniuose kursuose įvardijo kaip vieną esminių aspektų, kuris palengvintų baigiamojo darbo rašymą: "...rengti ne tik SMD mokymus, bet, kad ir trumpą bazinį trijų dienų ciklą šeštame, o ne pirmame kurse", "skirti papildomą modulį vien tik darbo ruošimui, per jį vesti paskaitas apie su darbu susijusius dalykus- literatūros rinkimą, duomenų apdorojimą, skaidrių pateikimą".
Klinikų ir kitų įstaigų bendradarbiavimas. Tyrime dalyvavusių studentų atsakymų analizė atskleidė, kad atliekant mokslinius tyrimus susiduriama ir su tokiomis problemomis, kaip atsainus kitų įstaigų požiūris į studentus ir nenoras padėti bei bendradarbiauti: "Atliekant apklausas ne KK, o pvz.poliklinikose, iškyla poliklinikų vadovų nebendradarbiavimo arba bendradarbiavimo stokos problema. Atsisakoma padėti dalinti anketas, dėl ko respondentų pasiekiamumas yra labai apsunkintas".
12.2.3. Mokslinis vadovas
Studentai apbūdino, kokių mokslinio vadovo savybių tikėtųsi, koks, jų nuomone, galėtų būti mokslinis vadovas. Studentų pateikti atsakymai buvo suskirstyti į tris atskiras kategorijas nurodančias, koks mokslinis vadovas, pasak juos, būtų idealus.
Asmeninės savybės. Studentai atsakė, jog mokslinis vadovas turėtų būti „reiklus“ ir „atsakingas“, taip pat jiems buvo svarbios tokios savybės kaip „etiškas“, „kompetentingas“, „iniciatyvus“ ir „geranoriškas“.
Pagalba atliekant darbą. Analizuojant studentų atsakymus išryškėjo, jog studentams svarbu, kad vadovas butų toks, kuris "Nukreipia tinkama linkme, kaip atlikti tyrimą, pataria kokia tematika ieškoti literatūros, padeda organizuoti tyrimą, ištaisyti klaidas", bei "Visapusiška pagalba visais iškilusiais klausimais".
Bendradarbiavimas su studentu. Tyrime dalyvavusių studentų atsakymų analizė atskleidė, kad jiems yra labai svarbu, jog mokslinio darbo vadovas bendrautų su jais maloniai ir pagarbiai bei skirtų pakankamai savo laiko: "kuris atsako į iškilusius klausimus arba nukreipia, kas atsakytų. Sąžiningai skaito darbą. Skiria savo laiko, o ne perduoda doktorantui ar kitam gydytojui".
28
13. REZULTATŲ APTARIMAS
Šio tyrimo tikslas buvo apžvelgti LSMU medicinos šešto kurso medicinos studentų BMD rengimo proceso ypatumus. Apžvelgėme pagrindines kategorijas: mokymus, kaip rašyti BMD, bendravimą su mokslinių darbų vadovais, asmeninį studentų požiūrį. Norint įžvelgti baigiamojo magistro darbo praktinę naudą paskatino apklausti šešto kurso medicinos studentus ir įvertinti jo rengimo ypatumus. [30].
Tyrimo dalyviai akcentavo mokymų, susijusių su literatūros paieška ir analize, trūkumą. Vieniems problemų kilo dėl įgūdžių skaityti užsienio kalbomis trūkumo, kitiems trūko įgūdžių naudotis internetinėmis duomenų bazėmis [31]. M. Torrance ir kt. atliko tyrimą, kuriame trims studentų grupėms buvo suorganizuoti skirtingi mokymai, kaip rašyti disertacijas. Pirmai grupei buvo parengtas kursas orientuotas į gramatikos ir stilistikos taisykles, reikalingas rašant baigiamuosius darbus. Kita grupė buvo mokoma darbo organizacinių principų, susijusių su turinio ir darbo struktūros kūrimu. Paskutinė grupė studentų turėjo aprašyti neplanuotą tyrimą ir skirti mokymai buvo orientuoti į teksto kūrimą. Tyrime pateikti rezultatai ir išvados nurodo, kad labiausiai darbo našumą padidina, kai studentams yra skiriami mokymai apie konkretų literatūros rašymą, o ne tik apie strategijų ar idėjų kūrimą [32]. Mūsų atliktame tyrime beveik visi studentai akcentavo mokymų trūkumą. Vieni teigė, kad labiau trūksta mokymų kaip rašyti literatūros apžvalgą, kiti- kaip naudoti statistinės analizės programas ir kaip atlikti skaičiavimus. Gauti rezultatai parodė, kad MMM skiriama praktinė užduotis parengti ir pristatyti mažos apimties mokslinį darbą suteikia studentams galimybę geriau pasisavinti žinias pritaikant jas praktikoje.
Geras bendravimas su savo mokslinio darbo vadovu yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nulemiančių darbo kokybę. Remiantis Baltzerseni ir kt. 2014 m. atliktu empiriniu tyrimu, nustatyta, kad studento ir dėstytojo diskusijos apie kiekvieną darbo rengimo etapą, daro teigiamą įtaką jo kokybei [33]. Be to, Lee savo tyrime pabrėžia, kad vadovams labai svarbu stengtis panaikinti įtampą, kylančią bendraujant su studentais, todėl reikia skatinti studentus ir didinti jų nepriklausomybę. Norint pasiekti geresnių rezultatų reiktų remtis savo, kaip buvusio studento, patirtimi [23]. Įdomus faktas, kad studentai nurodo, jog griežtesnė dėstytojų pozicija, paskatinimai, dažnesni susitikimai taip pat gerina darbo kokybę [30]. Analizuojant mūsų atlikto tyrimo gautus rezultatus apie tai, kokius lūkesčius studentai keltų savo idealiam baigiamojo darbo vadovui, studentai taip pat pabrėžia, kad norėtų nuoširdaus vadovo, su kuriuo būtų lengva bendrauti, kuris skirtų pakankamai savo laiko, tačiau taip pat ir nenustotų skatinti studento, nustatytų konkrečius darbų atlikimo terminus.
29 Atliktame tyrime apie bakalauro rengimo problematika, daugelis studentų nurodo, kad viena iš pagrindinių problemų yra laiko ir motyvacijos stoka. D. Bukantaitė ir L. Likša pabrėžia, jog rašant baigiamąjį darbą reikia įvertinti ir užimtumą universitete, ir greta vykstančias paskaitas, bei egzaminus. Susidūrę su problemomis ir neturėdami pakankamai laiko, studentai darbus rašo atmestinai arba juos visiškai atidėlioja iki paskutinės minutės [31]. Mūsų atlikto tyrimo rezultatai, parodė, kad daugeliui studentų pritrūksta motyvacijos rašyti darbą. Atsakymuose į atvirus klausimus studentai rodė savo nusivylimą tuo, kad šiuo metu BMD neturi jokios reikšmės stojant į rezidentūrą, todėl ir pritrūksta motyvacijos siekti geresnių rezultatų.
Mūsų atliktame tyrime ypatingai didelis studentų skaičius nurodė, kad viso BMD rengimo procese patyrė stresą ir kitas neigiamas emocijas. D. Karkockienė nagrinėdama Lietuvos medicinos studentų patiriamą stresą ir jo įtaką miegui, nustatė, kad medicinos studentams stresą dažniausiai sukelia akademiniai veiksniai. Studentų patiriamas stresas neigiamai veikia nuotaiką, emocijas, sunkiau sekasi susiplanuoti darbus ir juos atlikti iki nurodytų terminų [34]. L. Bazrafkan ir kt. atliko tyrimą tarp Irano medicinos studentų, siekdami išsiaiškinti kas labiausiai sukelia stresą antros studijų pakopos studentams ir kaip jie su tuo kovoja. Buvo nustatyta, kad studentai stresą patiria dėl įvairių priežasčių, bet baigiamasis darbas buvo įvardinta kaip pagrindinis streso šaltinis [35]. Remiantis savo ir kitų autorių tyrimo rezultatais, svarbu įvertinti kokį stresą patiria studentai ir būtų tikslinga skirti tinkamą priežiūrą rengiant baigiamuosius darbus. Pavyzdžiui, tam tikru terminų nustatymas ir tinkamo elgesio strategija gali sumažinti stresą ir patiriamą nerimą [34]. Šitoks darbo kontroliavimo metodas taikomas Stokholmo ekonomikos mokykloje, esančioje Rygoje. Visi darbo rengimo etapai yra iš anksto numatyti ir studentai nurodytu laiku turi atsiskaityti už tam tikrą atlikto darbo dalį. Atsiskaitymo terminai sąlyginai trumpi- maždaug vienas mėnuo, taip užtikrinama nenutrūkstama darbo eiga [36].
30
14. IŠVADOS
1. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad didelė dalis magistrantų atlikdami tyrimą remiasi savo mokslinių vadovų patirtimi, todėl tarpusavio bendravimui skiriama labai didelė reikšmė. Studentų teigimu, daugelis vadovų sistemingai stebėjo atliekamą darbo eigą ir padėdavo iškilus sunkumams.
2. Atlikta magistrantų apklausa parodė, kad problemas, su kuriomis susiduria magistrantai, galima suskirstyti į kelias pagrindines grupes- sunkumai kylantys ieškant ir analizuojant mokslinę literatūrą, papildomų mokymų trūkumas, laiko trūkumas, sunkumai bendradarbiaujant su moksliniu vadovu, taip pat poreikis didesnio BMD reikšmingumo.
3. Įvertinus asmeninį studentų požiūrį į atliekamą BMD, nustatyta, kad dauguma studentų įgijo patirties kaip rašyti mokslinio turinio darbą ir gavo naujų žinių juos dominančioje srityje. Tačiau, didelė dalis studentų abejoja jog jų atlikti darbai atspindi jų žinias ir gebėjimus. Taip pat studentai abejoja savo gautų rezultatų praktiškumu. Dauguma studentų teigia, jog rašydami darbą patyrė daug streso ir neigiamų emocijų.
4. Apklausus studentus, gauta jų nuomonė, ką butų galima tobulinti BMD rengime. Pasiūlymus galima suskirstyti į pagrindines kategorijas- papildomų mokymų organizavimas vėlesniuose kursuose, papildomo laiko skyrimas, didesnis vadovų įsitraukimas, BMD reikšmingumo didinimas bei reglamento tikslinimas.
31
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Tyrime atskleistos problemos parodė, kad yra poreikis tobulinti BMD rengimo procesą. Studentų nuomone, siekiant aukštesnės darbų kokybės, yra poreikis parengti metodines rekomendacijas, bei rengti daugiau papildomų ar net privalomų mokymų apie BMD rengimo procesą.
BMD tema turi būti artima darbo vadovo tyrinėjamai sričiai ir vienam vadovui turi būti skiriamas ribotas magistrantų skaičius, taip būtų pasiekiamas geriausias vadovavimo rezultatas. Taip pat būtų tikslinga, kad konsultacijos su vadovais taptų privalomojo pobūdžio. Tai ypač aktualu studentams su motyvacijos stoka, nes taip būtų užtikrinta darbo rašymo kontrolė ir darbo atlikimas nebūtų atidėliojamas.
32
16.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Žitkienė R., Mačerinskienė I. Magistro baigiamojo darbo rengimo tvarka. Mokomoji knyga. Vilnius; 2014.
2. Žydžiūnaitė V. Baigiamojo darbo rengimo metodologija. Mokomoji knyga. Klaipėdos valstybinė kolegija; 2011.
3. Harvard medical school. MD Research and Thesis Requirement (HST) [Internet].USA: Harvard medical school; 2018. Prieiga internetu: https://meded.hms.harvard.edu/hst-thesis-requirement (žiūrėta 2018 04 24).
4. Stnford medicine. Medical doctor program. [Internet]. Stanford: Stanford University School of Medicine; 2018. Prieiga internetu: http://med.stanford.edu/md.html ( žiūrėta 2018 04 24) 5. Medicinos studijų programos baigiamojo darbo rengimo, gynimo ir kaupimo Metodiniai
nurodymai. [Internetinis puslapis]. Vilnius: Vilniaus universitetas; 2016. Prieiga internetu: http://www.mf.vu.lt/sites/default/files/docs/studijos/baigiamieji_darbai_medicinos_programa.p df (žiūrėta 2018 04 24)
6. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademijos medicinos fakulteto medicinos vientisųjų studijų programos baigiamojo magistro darbo reglamentas. [Internetinis puslapis]. Kaunas:LSMU; 2016. Prieiga internetu:https://smd.lt/wp-content/uploads/2016/12/LSMU-MA- MF-Medicinos-vientis%C5%B3j%C5%B3-studij%C5%B3-programos-Baigiamojo-magistro-darbo-reglamentas-2016-12-12.pdf (žiūrėta 2018 04 24).
7. Studijų programos Medicina aprašas. [Internetinis puslapis]. Vilnius: Vilniaus universitetas;
2010. Prieiga internetu:
http://www.mf.vu.lt/sites/default/files/docs/studijos/studiju_programos_medicina_aprasas_lt_1. pdf (žiūrėta 2018 04 24).
8. Vientisųjų studijų programa "Medicina". [Internetinis puslapis]. Kaunas:LSMU; 2016. Prieiga internetu: http://www.lsmuni.lt/media/dynamic/files/12655/medicinastudijuplanas2017-2018m.m..pdf (žiūrėta 2018 04 24).
9. Prialgauskyte,R. Savireguliacinis mokymasis rengiant magistro baigiamąjį darbą. Magistro baigiamasis darbas. VDU; 2012.
10. Gižienė V, Barkauskas V. Intelektinio kapitalo svarba universitetų valdymui. Ekonomika ir vadyba; 2010.
11. Celik, S. What are the factors comprising postgraduate education demands, and what are levels of agreement with these factors? Education; 2011. 132(1). 185+
33 12. Lietuvos respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI- 242 pakeitimo įstatymas. [Internetinis puslapis]. Vilnius: Teisės aktų registras; 2016. Prieigainternetu:https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/1a9058e049b311e6b5d09300a16a686c (žiūrėta 2018 04 24).
13. Ginevičius R, Ginevičiene V. The compliance of master's degree studies with the economic of the country. Technological and Economic Development of Economy. 2009;15(1):136-153. 14. Davies H. Survey of master degrees in Europe. Brussels: European University Association;
2009.
15. Nieminen P, Sipilä K, Takkinen HM, Renko M, Risteli L. Medical theses as part of the scientific training in basic medical and dental education: experiences from Finland. BMC medical education; 2007.
16. Maxwell TW, Smyth R. Higher degree research supervision: from practice toward theory. Higher Education Research&Development; 2011.
17. Bulajeva T., Lepaitė D., Šileikaitė-Kaishauri D. Studijų programų vadovas. Metodinė priemonė studijų programų komitetų nariams ir dėstytojams. Vilnius; 2011.
18. Janušauskas J, Baltrėnas P. Mokslinio tiriamojo darbo aprašo modelis ir jo realizacija. Magistro darbas. Kauno technologijų universitetas; 2011.
19. Fominienė A., Jatuliavičienė G., Gaižauskas L. Kursinių ir baigiamųjų bakalauro darbų rengimo tvarka. Metodiniai nurodymai. Vilnius; 2016.
20. Medicinos mokslų mokykla (MMM) – LSMU SMD [Internetinis puslapis].Kaunas: LSMU SMD; 2016. Prieiga internetu: https://smd.lt/veikla/mmm/ (žiūrėta 2018 04 24).
21. Ataskaitos – LSMU SMD [Internetinis puslapis]. Kaunas; LSMU SMD; 2012-2016. Prieiga internetu: https://smd.lt/dokumentai/ataskaitos/ (žiūrėta 2018 04 24).
22. Evans C, Stevenson K. The learning experiences of International doctoral students with particular reference to nursing students: a literature review. Int J Nurs Stud. 2010;47(2):239– 50.
23. Lee A. How are doctoral students supervised? Concepts of doctoral research supervision. Studies in Higher Education; 2008.
24. Calma A. Challenges in preparing academic staff for research training and supervision: The case of the Philippines. International Journal of Educational Management; 2014.
25. Yuosefi A., Bazrafkan L., Yamani N. A qualitative inquiry into the challenges and complexities of research supervision: view points of postgraduate students and faculty members. J AdvMedEducProf; 2015 Jul; 3(3): 91–98.
26. Zimmerman, B. J. Becoming a self-regulatedlearner: anoverview. Theory Into Practice; 2002; 41, 64-70.
34 27. Vilkinas T. An Exploratory Study of the Supervision of Ph.D. /ResearchStudents’ Theses.
Innovative Higher Education. 2007;32(5):297-311.
28. Lipinskienė, D. Edukacinė studentą įgalinanti studijuoti aplinka.Daktaro disertacija. Kaunas: Kauno technologijos universitetas; 2002.
29. Lessing N, Lessing A. The supervision of research for dissertations and theses. Acta Commercii. 2004;4(1).
30. Malevski H., Latauskienė E., Matulienė S. Magistro baigiamųjų darbų rengimas Mykolo Romerio universitete kriminalistikos mokslo plėtros kontekste. Jurisprudencija; 2005, t. 65(57); 139-15.
31. Bukantaitė D., Likša L. Bakalauro baigiamųjų darbų rengimas. Procedūros ir toleruojama realybė. Kaunas, 2014.
32. Torrance M, Thomas G, Robinson E. Trainingin thesis writing: an evaluation of three conceptual orientations. British Journal of Educational Psychology. 1993;63(1):170-184.
33. Baltzersen RK. The Importance of Meta communicationin Supervision Processesin Higher Education. International Journal of Higher Education. 2013;2(2): 128.
34. Karkockienė D. Medicinos ir sveikatos mokslų sutudentų patiriamo streso ypatumai ir jo įtaka miego kokybei. Visuomenės sveikata. 2011/2 (53).
35. Bazrafkan L, Shokrpour N, Yousefi A, Yamani N. Management of Stress and Anxiety Among PhD Students During Thesis Writing. The Health Care Manager. 2016;35(3):231-240.
36. Bachelor‘s tiesis writing guide. Stockholm school of Economics in Riga. Riga; 2004; Boć J. Jakpisaćpracęmagisterską. KoloniaLimited, 2004.
35
17.
PRIEDAI
Priedas Nr. 1. Studentų atsakymai į atvirus klausimus
2 lentelė. Tyrimo dalyvių atsakymai apie mokslinio darbo rengimo mokymų tobulinimą.
(Pateikiami neredaguoti tyrimo dalyvių atsakymai į atvirus klausimus suskirstyti į temas ir kategorijas)
Temos Kategorijos Atsakymai
Mokymų poreikis Reikia papildomų
paskaitų apie literatūros paiešką ir darbą SPSS programa
"Vesti paskaitas, kuriose pamokytų dirbti su SPSS, kaip rinkti literatūrą, kaip rašyti darbą"
"Skirti daugiau paskaitų, seminarų apie darbą SPSS, literatūros apžvalgos atlikimą"
Mokymai turėtų būti prieinami visiems
"Didžiausia problema yra mokslinių vadovų abejingumas. Tikrai nei visi studentai patenka į šiuos mokymus" "Galbūt juos būtų galima padaryti privalomus, kad visi studentai turėtų galimybę su pateikiama informacija" Daugiau praktikinių
mokymų
"Ilgesnė trukmė 4 kurso metu ir nuoseklesnis dėmesys iš dėstytojų pusės"
"Mokyti praktiškų ir naudingų dalykų, o ne sausos teorijos, kurios nemaža dalis yra visiškai nereikalinga"
Papildomo laiko skyrimas
Atskiras laikas BMD rašymui
"Skirti tam atskirą laiką, o ne kartu su kitais moduliais"
Vėlesniuose kursuose (5-6 kurse) turėtų būti privalomi užsiėmimai
"Turėtų būti papildomas kursas apie statistinių kriterijų pritaikymą 5-6
36 apie BMD rašymą kurse"
"Statistikos dalyką perkelti iš pirmo kurso į 4-5 kursą"
Pagalba iš
kolegų/konsultantų
Reikalinga konsultantų pagalba (vyresnių kolegų- rezidentų, doktorantų)
"Priskirti kiekvienam studentui po atskirą vyresnįjį doktorantą ir panašiai, taip bus dirbama efektyviau, studentui bus nauda, daugiau pasisems žinių"; "Pakviesti jau tai dariusius studentus, jie galbūt ką nors patartų"
3 lentelė. Tyrimo dalyvių atsakymai apie lūkesčius moksliniam vadovui.(Pateikiami neredaguoti tyrimo dalyvių atsakymai į atvirus klausimus suskirstyti į temas ir kategorijas).
Temos Kategorijos Atsakymai
Asmeninės savybės
Atsakingas "Atsakingai žiūrintis į studentų atliekamus darbus"
Reiklus, paskatinantis "Vadovas, kuris numato visą darbo atlikimo eigą ir sugeba tiksliai paskirstyti darbus ir laiką"
"Mokslinis vadovas turėtų pats truputį paskatinti savo daromą mokslinį darbą" Kritiškas "Kuris sugebėtų įvertinti darbą kritiškai ir
patarti ką patobulinti" Geranoriškas, supratingas, maloniai bendraujantis "Rūpestingas" "Nekonfliktiškas" Kompetentingas, profesionalus
"Darbo temą atitinkantis specialistas"
"Kuris išmano rašomo darbo temą, bei yra kompetentingas savo srities specialistas" Etiškas "Vadovas etiškas, korektiškas"
Iniciatyvus "Kuris dažnai nustato "deadlines" kada reikėtų tam tikrą darbą atlikti"
37 atliekant
darbą
linkme tyrimą, pataria kokia tematika ieškoti
literatūros, padeda organizuoti tyrimą, ištaisyti klaidas",
Padedantis ištaisyti klaidas, patariantis
"Aiškiai nurodo klaidas ir prireikus paaiškina,kaip galima jas ištaisyti"
"Kad bent jau kažką padėtų daryti ir užvestų ant kelio, o nepasakytu tik, kad nuo kažko pradedam"
"Turėtų padėti darbo metodikoje, temos formulavime, turėtų prižiūrėti darbo vykdymą ir nekelti streso studentui"
Skiriantis pakankamai
laiko, atviras
bendradarbiavimui
"Greitai ir kokybiškai atsako į iškilusius klausimus be pakartotinio prašymo. Atsižvelgia į studento nuomonę, o nepripažįsta tik savo tiesą. Yra geranoriškas, draugiškas, maloniai bendraujantis, studentas neturėtų bijoti kreiptis į savo vadovą, kad ir kokia problema iškiltų"
"Mokslinis vadovas neturėtų apsiimti labai daug darbų, ypač, jei jo darbo grafikas ir taip labai užimtas, nes tokiu atveju sunku skirti pakankamai laiko kiekvienam studentui"
Susipažinęs ir
besidomintis darbo tema
"Vadovas turi būti įsigilinęs į magistro temą ir suprasti kiek ir ko reikia ir galima reikalauti iš studento"
"Turinti darbo viziją, suprantantis darbo metodiką ir kaip ieškoti ir gauti tam tikrą informaciją, duomenis"
"Darbo vadovui turėtų ir pačiam būti įdomi atliekamo darbo tema, tokiu atveju, manau, kad pats darbo atlikimas vyktų sklandžiau, bei būtų pasiekta visapusiškų teigiamų rezultatų" Žinantis baigiamojo
darbo atlikimo metodiką, darbo reikalavimus,
"Linkęs vadovautis BMD reglamentu, o ne savo susikurtomis taisyklėmis"
38 turintis patirties žinantis BMD reikalavimus"
Mokantis dirbti su SPSS programa
"Kad pats darbo vadovas mokėtų dirbti su SPSS programa"
Prižiūrintis darbo eigą/sudėliojantis darbų planą/ skiriantis terminus darbų atlikimui
"Kad padėtų išlaikyti darbo rašymo tempą, patartų kur ieškoti literatūros"
"Padėtų aiškiai suprasti temą ir sudaryti planą žingsnis po žingsnio"
Daugiau dėmesio
skiriantis literatūrai
"Kad darbo vadovas daugiau dėmesio skirtų literatūros apžvalgai, daugiau padėtų ieškant tinkamos literatūros"
Bendravimas su studentu
Leidžiantis dirbti savarankiškai
"Kad mažiau kontroliuotų kaip daryti mokslinį darbą, nes viskas labai įstatoma į rėmus" "Nesikišantis į darbą, leidžiantis dirbti" Daugiau bendrauti gyvai,
o ne el. paštu
"Bendrauti su studentais ne tik per elektroninį paštą, bet dažniau rengti susitikimus ir aptarti viską"
Suteikiantis psichologinį palaikymą
"Kad padėtų kažkiek ir palaikytų morališkai" "Pagalba ir psichologinis palaikymas"
39
4 lentelė. Tyrimo dalyvių atsakymai apie mokslinio darbo ruošimo proceso tobulinimą.
(Pateikiami neredaguoti tyrimo dalyvių atsakymai į atvirus klausimus suskirstyti į temas ir kategorijas)
Temos Kategorijos Atsakymai
BMD reikšmingumas BMD svertinė vertė "BMD turėtų turėti svertinę vertę. Vis gi prie darbo praleidau tikrai nemažai laiko ir gautas pažymys nebuvo traktuojamas niekaip. Nei jis traukiamas į studijų vidurkį, nei turi įtakos stojimams"
"BMD reikia suteikti kokią nors prasmę, kad visos pusės būtų bent kiek suinteresuotos. Dabar BMD panašesnis į bėdą, kurios visi mielai išvengtų"
"Nemanau, kad BMD yra reikšmingas baigiant studijas, ypač kai jam oficialiai yra skiriamos tik 18 val" Nepakankamas
studentų darbo įvertinimas
"Neteisinga, kad studentas gauna pastabas už tam tikras formuluotes ar metodikos pasirinkimą, nes dažniausiai tai būna vadovo pasirinkimas"
"Nereiktų duoti darbų vien profesoriams, nes jie neturi laiko ir elgiasi nemandagiai su studentais" "Stebina atsakingų asmenų požiūris į BMD- dauguma jį labai nuvertina, pašiepia stresuojančius studentus, tačiau patys nesuvokia kokį darbą mums užkrovė. Toks nesibaigiantis LSMU patyčių maratonas niekina studentų nuoširdų darbą ir taip tik tvirtina apsisprendimą išvažiuoti ir dirbti svetur."
