Sveikatos vadybos katedra
Indrė Ausmanaitė
ODONTOLOGIJOS CENTRŲ PACIENTŲ NUOMONĖ APIE
PROFESIONALIĄ BURNOS HIGIENĄ
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė
doc. dr. Skirmantė Starkuvienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
ODONTOLOGIJOS CENTRŲ PACIENTŲ NUOMONĖ APIE PROFESIONALIĄ BURNOS HIGIENĄ
Indrė Ausmanaitė
Mokslinė vadovė dr. Skirmantė Starkuvienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas, 2008. 59 p.
Darbo tikslas. Įvertinti privataus ir viešojo odontologijos centrų pacientų nuomonę apie profesionalią burnos higieną.
Tyrimo metodika. Buvo atlikta anoniminė anketinė apklausa viename privačiame ir viename viešajame odontologijos centruose, esančiuose Kauno mieste. Buvo išdalinta 200 anketų, jas užpildė ir gražino 172 respondentai (atsako dažnis 86 proc.). Tyrimo objektas – pacientai nuo 18 metų amžiaus, atėję atlikti profesionalios burnos higienos procedūros į burnos higienos kabinetą. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 13.0 for Windows versijos programinį paketą. Kokybinių kintamųjų ryšio hipotezėms tikrinti taikytas Chi kvadrato (χ²) kriterijus. Proporcijų lygybei tikrinti taikytas z kriterijus.
Rezultatai. Pirmą kartą burnos higienos procedūrą atliko 16,9 proc. pacientų, kartą per pusę metų procedūrą atlieka 26,7 proc. pacientų, kartą per metus – 43,6 proc. pacientų, o kas kelis metus – 12,8 proc. pacientų. Geresnius burnos higienos įgūdžius bei žinias turėjo moterys. Jaunesnio amžiaus pacientai dažniau lankėsi pas burnos higienistą nei vyresnio amžiaus pacientai (atitinkamai 31,9 proc. ir 16,1 proc.; p<0,05) bei geriau vertino savo dantų būklę. Aukštąjį išsilavinimą turintys pacientai, turėjo geresnius burnos higienos įgūdžius bei geriau vertino savo dantų būklę, lyginant juos su aukštesnįjį ar vidurinį išsilavinimą turinčiais pacientais. Pacientai rinkosi viešąją, o ne privačią gydymo įstaigą dėl to, kad viešojoje gydymo įstaigoje pigesnės paslaugos, pacientai prisirašę prie šios gydymo įstaigos ir ji yra arti namų. Privačios gydymo įstaigos pacientai pirmenybę teikė geresnei paslaugų kokybei, eilių nebuvimui bei profesionaliai gydymo įrangai. Labai patenkinti burnos higienos paslaugomis buvo 39,5 proc. pacientų, o mažiau patenkinti – 60,5 proc. pacientų.
Išvados. Geresnius burnos higienos įgūdžius bei žinias turėjo moterys, jaunesnio amžiaus pacientai bei pacientai su aukštuoju išsilavinimu.Burnos higienos paslaugos kokybe buvo labiau patenkinti viešosios gydymo įstaigos pacientai. Labai patenkinti burnos higienos paslaugomis pacientai sudarė tik 39,5 proc.
SUMMARY
Management of Public Health
PATIENT‘S OPINION ABOUT PROFESSIONAL DENTAL HYGIENE IN ODONTOLOGY CENTERS
Indrė Ausmanaitė
Supervisor Skirmantė Starkuvienė, Dr. Sc.
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2008. 59 p.
Aim of the study. To evaluate the opinion of patients in private and public odontology centers about professional dental hygiene.
Methods. An anonymous questionnaire was accomplished in one private and one public odontology centers in Kaunas. 200 questionnaires were distributed to patients and 172 patients responded (response rate 86 %). Patients older than 18 years were surveyed after their visits to dental hygienists. The data was analyzed by SPSS 13.0 for Windows statistical software. Chi square and z criterions were used to evaluate relations between the variables. Results. First time professional dental hygiene procedure was accomplished by 16,9 % pacients, one time per 6 months – 26,7 %, once a year – 43,6 % and one time in a few years – 12,8 % pacients. In a comparison of the responses of women and men, women had better dental hygiene skills and knowledge. Dental condition was estimated better in younger patients (younger than 45 years) and these patients were having professional dental hygiene procedures more often than older patients (31,9 % and 16,1 % respectively, p<0,05). While evaluating patient‘s skills, knowledge and opinion about dental hygiene it was noticed that respondents with higher education had more knowledge about dental hygiene, compared with respondents with secondary education. Patients selected public odontology centre because of cheaper service, good geographical location and a belonging to these institutions. Patients chose private odontology centre because of their better quality of service, professional equipment and absence of patient lines. 39,5 % of patients were satisfied a lot about dental hygiene service quality and 60,5 % of patients were satisfied less.
Conclusions. Better dental hygiene skills and knowledge were found by women, younger pacients and patients with higher education. Patients in public odontology centre were more satisfied about dental hygiene service quality in a comparison with private odontology centre. Just 39,5 % of patients were satisfied a lot about dental hygiene service quality.
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. Straipsnių, kuriuose aprašyta burnos higienos kaip profesijos svarba bei plėtra, santrauka...19 2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal pagrindines demografines ir socialines charakteristikas viešojoje ir privačioje gydymo įstaigoje...23 3 lentelė. Asmeninių burnos higienos priemonių naudojimas priklausomai nuo lyties...26
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. Pacientų atsakymų apie tai, kaip jie vertina savo dantų būklę, pasiskirstymas pagal amžių...24 2 pav. Pacientų atsakymų apie dantų valymo dažnumą pasiskirstymas pagal jų išsilavinimą...25 3 pav. Pacientų atsakymų apie burnos higienos procedūros atlikimo dažnumą pasiskirstymas priklausomai nuo amžiaus...27 4 pav. Pacientų atsakymų apie tai, ar priklauso burnos ertmės ligų paplitimas nuo reguliarios burnos higienos, pasiskirstymas pagal lytį...28 5 pav. Teisingų atsakymų apie procedūras, atliekamas profesionalios burnos higienos metu, pasiskirstymas tarp respondentų...29 6 pav. Pacientų nuomonės, kaip jie vertina savo dantų būklę, pasiskirstymas viešojoje ir privačioje gydymo įstaigose...31 7 pav. Pacientų atsakymų, kaip dažnai jie atlieka profesionalios burnos higienos procedūrą, pasiskirstymas viešojoje ir privačioje gydymo įstaigose...32 8 pav. Pacientų nuomonės, ar priklauso burnos ertmės ligų paplitimas nuo profesionalios burnos higienos, pasiskirstymas viešojoje ir privačioje gydymo įstaigose...33 9 pav. Pacientų nuomonės apie burnos higienos paslaugos atlikimo kokybę pasiskirstymas viešojoje ir privačioje gydymo įstaigose...35 10 pav. Pacientų nuomonės apie praktinių įgūdžių mokymą pasiskirstymas viešojoje ir privačioje gydymo įstaigose...36 11 pav. Pacientų nuomonės apie gydymo įstaigos aplinką pasiskirstymas viešojoje ir privačioje gydymo įstaigose...37 12 pav. Labiau patenkintų ir mažiau patenkintų suteiktomis burnos higienos paslaugomis pacientų nuomonių pasiskirstymas pagal pajamas...38 13 pav. Labiau patenkintų ir mažiau patenkintų pacientų pasiskirstymas pagal praktinių įgūdžių mokymą...39
14 pav. Labiau patenkintų ir mažiau patenkintų burnos higienos paslaugos kaina pacientų pasiskirstymas pagal pajamas...40 15 pav. Labiau patenkintų ir mažiau patenkintų pacientų pasiskirstymas pagal pasitenkinimą burnos higienos paslaugos kaina...41 16 pav. Labiau patenkintų ir mažiau patenkintų gydymo įstaigos aplinka pacientų pasiskirstymas pagal lytį...42 17 pav. Labiau patenkintų ir mažiau patenkintų paslaugos atlikimo kokybe pacientų pasiskirstymas pagal lytį...43 18 pav. Labiau patenkintų ir mažiau patenkintų informacijos apie burnos higieną suteikimu pacientų pasiskirstymas pagal amžių...44 19 pav. Labiau patenkintų ir mažiau patenkintų pacientų pasiskirstymas pagal informacijos suteikimą...44 20 pav. Labiau patenkintų ir mažiau patenkintų praktinių įgūdžių suteikimu pacientų pasiskirstymas pagal lytį...45 21 pav. Labiau patenkintų ir mažiau patenkintų motyvacija pakartoti burnos higienos procedūrą ateityje pacientų pasiskirstymas pagal amžių...46 22 pav. Labiau patenkintų ir mažiau patenkintų pacientų pasiskirstymas pagal jiems suteiktą motyvaciją pakartoti burnos higienos procedūrą ateityje...47
TURINYS
ĮVADAS ...7
1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Burnos higienos samprata bei situacija Lietuvoje ... 10
1.2 Privačios ir viešosios odontologijos įstaigos bei paslaugų finansavimas ... 11
1.3. Požiūris į burnos higieną pasaulyje ... 15
2. TYRIMO METODIKA ... 22
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 24
3.1. Odontologijos centrų pacientų įgūdžių, žinių bei nuomonės apie asmeninę ir profesionalią burnos higieną įvertinimas ... 24
3.2. Privataus ir viešojo odontologijos centrų pacientų nuomonės apie profesionalią burnos higieną palyginimas ... 30
3.3. Odontologijos centrų pacientų nuomonė apie paslaugų kokybę bei su ja susiję veiksniai ... 38
IŠVADOS ... 49
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 50
LITERATŪRA ... 51
ĮVADAS
Norint išsaugoti sveikatą, būtina žinoti ne tik ligos atsiradimo ir vystymosi priežastis, bet ir mokėti įdiegti sveikos gyvensenos principus žmonėms. Kaip ir visų ligų, taip ir odontologijos ligų profilaktika kasdien įgyja vis didesnę reikšmę. Visame pasaulyje didelis dėmesys skiriamas dantų priežiūrai, visų pirma profesionaliai burnos higienai ir profilaktikai. Burnos higiena – labai svarbus sveikatos aspektas. Nemalonus kvapas iš burnos, nesveiki ir paslankūs dantys dažniausiai būna sergant dantų ėduoniu ir apydančio ligomis - gingivitu, periodontitu. Dantų šepetėliu ne visuomet pavyksta gerai nuvalyti visus dantų paviršius. Nešiojantiems implantus, breketus, dantų protezus gera burnos higiena bei ligų profilaktika ypač svarbi (21). Lietuvos sveikatos programoje teigiama, kad burnos sveikatos išsaugojimas yra vienas svarbiausių odontologinės priežiūros uždavinių bei sėkmingas jų vykdymas duotų nemažą ekonominį efektą. Tačiau dėl įvairių priežasčių daugelis gyventojų negali kreiptis į privačius odontologus, todėl ieško pagalbos valstybinėse odontologinės priežiūros įstaigose (14). Skirtumai tarp privačios bei viešosios gydymo įstaigos pacientų, jų žinios bei nuomonė apie suteiktas burnos higienos paslaugas nagrinėjami ir šiame darbe.
Yra skiriamos dvi burnos higienos rūšys : asmens ir profesionalioji burnos higiena.
Asmens burnos higiena – kasdienė burnos ertmės priežiūra, kurią atlieka kiekvienas žmogus, naudodamasis asmens higienos priemonėmis. Pagrindinis asmens burnos higienos metodas - valant dantų šepetėliu du kartus per dieną, pašalinti apnašas, maisto likučius ir sustabdyti jų žalingą poveikį burnos ertmės audiniams. Kiti metodai : tarpdančių valymas higieniniu siūlu, liežuvio valymas, skalavimas tam skirtais tirpalais, burnos ertmės irigacija specialiaisiais aparatais (21). Vertinant pacientų asmens burnos higienos įgūdžius, reikėtų atsižvelgti į jų amžių, lytį, išsilavinimą, pajamas, nes politinė, socialinė, ekonominė aplinka daro didelę įtaką burnos sveikatai (22).
Profesionalioji burnos higiena – tai higieninės procedūros, kurių metu šalinamos mineralizuotos ir nemineralizuotos apnašos, poliruojami dantų ir plombų paviršiai, nustatomas dantų valymo efektyvumas, pacientai mokomi asmens higienos, atliekamos gydomųjų preparatų (pvz., fluoro) aplikacijos. Šias procedūras atlieka burnos ertmės higienistas (21). Pagal licencijų registrą Lietuvoje burnos higienisto praktikos licencijas turi 198 specialistai, tuo tarpu gydytojo odontologo licencijas – 2752 specialistai. Lietuvos nacionalinė sveikatos koncepcija teikia prioritetą ligų profilaktikai bei sveikatos stiprinimui, tačiau įvertinus ir apibendrinus turimus burnos sveikatos rodiklius, galima daryti išvadą, kad nėra ekonominių svertų įdarbinti burnos higienistus pirminėje odontologinės priežiūros
grandyje, taip pat neparengti ir neįgyvendinami įvairių gyventojų grupių burnos ligų profilaktikos projektai (9).
Anksčiau pacientai neturėjo išsamios informacijos apie dantenų ligas ir jų gydymą. Svarbu žinoti, kad dantenų uždegimą sukelia apnašos - lipni plėvelė ant dantų. Apnašose daug bakterijų, patekusių iš mūsų seilių. Bakterijos prilimpa prie danties paviršiaus ir dauginasi. Šį procesą skatina prasta burnos higiena, netinkama mityba, saldus maistas ir gėrimai. Jeigu apnašos tinkamai nepašalinamos kasdienio dantų valymo metu, rūgštys - apnašų bakterijų apykaitos produktai - pažeidžia dantenas. Jose vystosi uždegimas, jos kraujuoja. Šis pavojingas ženklas rodo, kad reikia tuoj pat gerinti burnos higieną. Ilgainiui uždegimas plinta giliau ir sukelia periodonto ligą, kuri pažeidžia dantį laikantį kaulą. Ši liga pavojinga tuo, kad sergantis žmogus ilgą laiką nieko nejaučia, nes liga progresuoja be skausmo. Sergantis žmogus dažniausiai ją pastebi vėlyvoje stadijoje (21). Štai kodėl odontologai ragina tikrinti dantų ir dantenų būklę. Svarbu suprasti, kad nuolatinė priežiūra padeda išvengti odontologinių problemų ir sutaupyti laiko bei pinigų. Reguliarus apsilankymas pas burnos higienistą turėtų tapti įpročiu tiems, kurie brangina savo sveikatą, nes dantų ir dantenų ligos daro neigiamą poveikį visam mūsų organizmui.
Lietuvoje daugiausia mokslinių tyrimų yra atlikta vaikų burnos higienos srityje. V.Vaitkevičienė, S.Milčiuvienė ir A.Zaborskis tyrė Kauno miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų burnos higieną ir jų tėvų požiūrį į vaikų burnos sveikatą. Buvo nustatyta, kad 1-2 kartus per dieną dantis valo apie 76,6 proc. vaikų, o tėvų duomenimis, tik 39 proc. vaikų dantis valo kelis kartus per dieną (29). Kauno visuomenės sveikatos centras ikimokyklinukų burnos sveikatą tikrino vykdydami programą „Kauno miesto darželinio amžiaus vaikų burnos sveikatos gerinimas 2002-2007 metais“. Tyrimai buvo atliekami pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduotą metodiką. Apskaičiavus rezultatus, burnos higiena (pagal apnašų kiekį ir jo vietą) vertinama kaip puiki, gera, patenkinama ar bloga (20). B.Šimkūnienė atliko šešių Vilniaus miesto vidurinių mokyklų penktųjų ir šeštųjų klasių moksleivių burnos ertmės būklės tyrimą. Jo metu buvo nustatyta, jog ėduonies intensyvumas didėjo su amžiumi ir buvo didesnis vaikams su nepatenkinama burnos higienos būkle, kuri nustatyta 19,5 proc. tirtų moksleivių (27).
V.Ivaškienė tyrė studenčių burnos ertmės sveikatą ir higieną sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo procese (6). E.Kelbauskas, S.Kelbauskienė, P.Paipalienė nagrinėjo šauktinių į Lietuvos kariuomenę burnos higienos ir apydančio audinių būklę. Paaiškėjo, kad daugumos jų burnos higiena yra patenkinama (41,5 proc.) ir bloga (38,7 proc.) (7).
Literatūroje yra paskelbta mokslo darbų, kurie nagrinėja burnos higienistų poreikį. D.Rudžiūnaitė, išanalizavusi skirtingos priklausomybės įstaigose dirbančių
odontologų nuomonę, nustatė, jog beveik visose (97 proc.) viešosiose įstaigose, tuo tarpu tik pusėje privačių įstaigų dirba burnos higienistai (26).
Tačiau pacientų požiūris į burnos higieną bei burnos higienos paslaugų kokybę Lietuvoje nėra ištirtas. Išnagrinėjus šio mokslinio tyrimo rezultatus tikimasi sužinoti, kodėl pacientai lankosi pas burnos higienos specialistus, kas lemia jų pasirinkimą lankytis viešosiose ar privačiose įstaigose. Šio darbo tikslas - atskleisti pacientų požiūrį į burnos higieną, įvertinti jų žinias bei įgūdžius. Taip pat išnagrinėti su paslaugų kokybe susijusius veiksnius, kurie lemia pacientų nuomonę šioje srityje.
Darbo tikslas : įvertinti privataus ir viešojo odontologijos centrų pacientų nuomonę apie profesionalią burnos higieną.
Darbo uždaviniai :
1. Įvertinti odontologijos centrų pacientų įgūdžius, žinias bei nuomonę apie asmeninę ir profesionalią burnos higieną.
2. Palyginti privataus ir viešojo odontologijos centrų pacientų nuomonę apie profesionalią burnos higieną ir jiems suteiktas paslaugas.
3. Nustatyti su paslaugų kokybe susijusius veiksnius, kurie lemia pacientų nuomonę apie profesionalią burnos higieną.
1.LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Burnos higienos samprata bei situacija Lietuvoje
Sveiki dantys yra vienas iš svarbių sveikatos veiksnių. Lietuvos sveikatos programoje 1997-2010 nurodoma, kad Lietuvoje dantų ėduonies ir periodontito ligos yra plačiai paplitusios. 68 proc. 3 metų vaikų turi ėduonies pažeistus dantis, tarp 6 metų vaikų ėduonis paplitęs iki 94 proc., paplitimas tarp 12 metų svyruoja nuo 69 proc. iki 98 proc., o tarp 15 metų - 84 proc. Paplitimas tarp suaugusių žmonių - 99,5 proc. Viena pagrindinių šių ligų priežasčių - bloga burnos ertmės higiena (14).
Lietuvos rajonų gyventojų periodonto būklę 2001 metais nagrinėjusi J.Globienė nustatė, kad 43,1 proc. vyrų ir 58,2 proc. moterų sirgo gingivitu. Periodontitu sirgo 52,3 proc. vyrų ir 37,6 proc. moterų. Vyresni Lietuvos rajonų gyventojai sirgo dažniau nei jaunesni (5).
V.Vaitkevičienė, S.Milčiuvienė, A.Zaborskis tyrė Kauno miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų burnos higieną bei jų tėvų požiūrį į vaikų burnos sveikatą. Beveik pusės (43,2 proc.) tirtų ikimokyklinio amžiaus vaikų burnos higienos būklė buvo patenkinama ir bloga. Teisingų burnos higienos įgūdžių neturėjo 41,0 proc. apklaustų tėvų. Jie stokojo žinių apie burnos ertmės priežiūrą, nepakankamą dėmesį jie skyrė vaikų burnos sveikatai.
Remiantis Kauno apskrities visuomenės sveikatos centro ugdymo duomenimis, 97–98 proc. Lietuvos gyventojų dantis valo nepakankamai gerai. Profesionalią burnos higieną reikia atlikti 38,1 proc. 15–17 metų amžiaus jaunuolių, 76,3 proc. – 18–65 metų amžiaus ir 79,6 proc. – vyresniems negu 65 metų amžiaus žmonėms. Šie duomenys rodo, jog vis dar trūksta informacijos apie burnos higieną, pacientai nėra mokomi praktinių įgūdžių kaip valyti dantis (20).
Lietuvos sveikatos programoje vienas iš punktų - populiarinti per visuomenės informavimo priemones burnos ligų profilaktiką kaip svarbų sveikos gyvensenos šeimoje aspektą (14). Tačiau tam skiriama nepakankamai dėmesio.
Asmens burnos higieną žmogus atlieka kiekvieną dieną. Profesionalios burnos higienos atlikimo dažnumas priklauso nuo paciento asmens higienos kokybės, akmenų kaupimosi intensyvumo, apnašų retencijos sąlygų. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius profesionalioji burnos higiena atliekama 1-4 kartus per metus. (21). Šią procedūrą atlieka burnos higienistas.
Burnos higienisto praktiką reglamentuoja Lietuvos medicinos norma MN 35: 2004 „Burnos higienistas. Teisės. Pareigos. Kompetencija ir atsakomybė“. Burnos higienisto darbo sritis – odontologinių ligų ir jų rizikos faktorių išaiškinimas ir profilaktika, siekiant sumažinti įvairių gyventojų grupių ėduonies (karieso) ir periodonto ligų paplitimą ir
intensyvumą. Burnos higienistas – asmuo, baigęs burnos higienos studijų programą ir įgijęs burnos higienisto profesinę kvalifikaciją. Asmuo burnos higienisto profesinę kvalifikaciją įgyja baigęs universitetinių ar neuniversitetinių studijų burnos higienos programą, registruotą Studijų ir mokymo programų registre. Mokymo trukmė asmenims, turintiems universitetinį ar neuniversitetinį medicinos išsilavinimą, yra ne mažiau kaip 28 kreditai. Specialybės dalykų ne mažiau 60% sudaro praktiniai užsiėmimai. Užsienyje įgyta burnos higienisto profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Burnos higienistas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros specialistais (8).
Taigi burnos higienistai turėtų būti pagrindiniai veikėjai, taikantys prevencines priemones, siekiant padėti išvengti periodonto ligų (8).
Burnos ligų profilaktikai turėtų būti skiriamas pagrindinis dėmesys, nes tik vartojant profilaktikos priemones, galima sumažinti burnos ligų paplitimą ir intensyvumą. Tai ypač svarbu dabar, kai dėl sunkios ekonominės padėties daugelis pacientų negali gydytis dantų.
Remiantis PSO duomenimis, 70 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo aplinkos ir gyvenimo būdo, 20 proc. paveldima ir 10 proc. lemia medicinos tarnybos. Odontologijoje šis pasiskirstymas yra panašus. Žmonės galėtų daug padėti patys sau, jei žinotų pagrindinius burnos ligų atsiradimo veiksnius bei būdus kaip jų išvengti (21). Tačiau tam kuo puikiausiai gali pasitarnauti burnos higienisto profesija. Svarbu tinkamai informuoti visuomenę apie šiuos specialistus bei burnos higienos kaip profesijos naudą burnos ertmės ligų profilaktikoje.
Remiantis įvairiais duomenimis nustatyta, jog Lietuvoje trūksta informacijos apie burnos higieną. Todėl burnos ligų profilaktikai turėtų būti skiriamas pagrindinis dėmesys, nes tik vartojant profilaktikos priemones bei reguliariai lankantis pas burnos higienistą galima sumažinti burnos ligų paplitimą ir intensyvumą.
1.2 Privačios ir viešosios odontologijos įstaigos bei paslaugų finansavimas
Norint išsaugoti sveiką burną ir stiprinti jos sveikatą, didelės reikšmės turi sveikos gyvensenos skleidimas, higieninių įgūdžių diegimas. Remiantis Nacionaline Sveikatos Koncepcija, turėtų būti kuriamos ir įgyvendinamos valstybinės programos, turinčios biudžetą ir valdymo struktūrą. Lietuvoje dantų priežiūra vykdoma valstybinėse bei privačiose gydymo įstaigose (2).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2003 metais Kauno mieste dirbo 532 gydytojai odontologai. Privačiai dirbančių odontologų Kauno mieste buvo 355, iš jų tik privačiai dirbo 277 gydytojai. (2,13).
Viešosiose odontologijos klinikose vyksta vaikų ir suaugusiųjų dantų priežiūros skyrių sujungimas. Norima, kad pas odontologą lankytųsi visa šeima ir, vaikams augant, gydytojas išugdytų naują kartą pacientų, kurių dantys būtų sveikesni (22). Odontologijos specialistų rengimo darbo grupės vadovas A. Survila pažymėjo, kad nemaža dalis specialistų yra ruošiama užsieniui. Tie kurie vis dėlto lieka Lietuvoje, didžiąją dalimi įsidarbina privačiose įstaigose. Didelė problema – nevienodas specialistų pasiskirstymas – kaip sprendimas galėtų būti trišalė sutartis su studentu, mokykla ir odontologines paslaugas teikiančia įstaiga.
Vaikų ir profilaktikos darbo grupės vadovės S. Milčiuvienės nuomone, reikėtų įkurti vaikų sveikatos centrus, kurie rūpintųsi vaikų profilaktikos programos vykdymų apskrityse. Antruoju etapu turėtų būti įkurti centrai rajonuose, o trečiuoju - burnos higienos kabinetai mokyklose. Svarstyta, kad nemokamos paslaugos būtų teikiamos tik tiems vaikams kurie periodiškai ir pastoviai rūpinasi burnos higiena (9).
Pagal Respublikinių odontologų rūmų pateiktą statistiką, privatų gydymą pas odontologus renkasi mažiausiai 70 proc. pacientų, o 20-30 proc. eina į poliklinikas. Nors būtent į valdiškas gydymo įstaigas suplaukia visos odontologijai skiriamos lėšos, tad paslaugų kainos čia yra mažesnės. Pacientai pateikia skirtingus tokio pasirinkimo motyvus: valdiškose arba viešosiose įstaigose, finansuojamose iš Ligonių kasų, netenkina paslaugų kokybė bei darbas pasenusia aparatūra (18).
Ligonių kasų skiriama suma yra vadinamasis "galvos" mokestis, kai pinigai skiriami už prisirašiusį pacientą. Už dantų gydymo paslaugas pacientas stomatologinėje poliklinikoje neva nemoka, tik - už plombines medžiagas pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą.
Latvijoje esama dvigubo finansavimo: pinigai skiriami už prirašytą pacientą ir už paslaugas. Tikimasi, kad kada nors to bus pasiekta ir Lietuvoje. Tik nežinia kada, nes, kaip rodo praktika, finansinės problemos dažniausiai sprendžiamos lėtai. Odontologinės medžiagos perkamos lygiai iš tų pačių tiekėjų, iš kurių perka ir privačios įstaigos, tad pacientai esą neturėtų skųstis paslaugų kokybe.
Privačių medicinos įstaigų asociacijos prezidentas V.Grebinskis konstatavo, jog šiuo metu turi būti tiek valstybinė, tiek ir privati medicina, nes pastaroji leidžia gerinti paslaugų prieinamumą (mažina eiles poliklinikose, pagreitina tyrimus, išplečia gydytojų konsultantų galimybes) (25).
Viena didžiausių problemų, anot odontologų rūmų narių - politikų požiūris į privačias odontologines paslaugas teikiančius kabinetus – jie nėra įtraukti į bendrą Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą (LNSS). Kabinetai nesudarę sutarčių su Ligonių kasomis nefinansuojami, jų siuntimai konsultacijoms negalioja, jie negali išrašyti nedarbingumo pažymėjimų. Pacientai tokiu būdu yra diskriminuojami. Privati medicina tarsi negalioja Lietuvoje. Šiuo metu dar veikia sovietinė odontologijos finansavimo sistema. Šią situaciją iš esmės galėtų pakeisti tik politikų sprendimas, kuris sudarytų sąlygas privačiai praktikai tapti nacionalinės sistemos dalimi.
Karštas diskusijas kelia ir profilaktikos bei dantų dengimo silantais klausimas. Šiaulių regiono odontologai pasidžiaugė, kad yra tokia programa ir dantų dengimas silantais yra efektyvus, tačiau ne visi tėvai iš tiesų rūpinasi vaikų burnos priežiūra ir atveda vaikus į poliklinikas. Ėduonės statistikos rezultatai labai prasti. Reikėtų sudominti privačius odontologus dalyvauti profilaktikos programoje, bet tik tuo atveju jei jų darbą finansuotų Ligonių kasos.
Vienas svarbesnių klausimų - bazinių odontologinės priežiūros įkainių ruošimas. Pagrindinis uždavinys - pasiekti, kad įkainiai arba minimalios sąnaudos kokybiškai paslaugai užtikrinti būtų realios. Šiuo metu galiojantys paslaugų įkainiai nesikeitė jau dešimtmetį ir yra 8 – 10 kartų mažesni negu Europos valstybėse. Ruošiant naujus įkainius reikia suskaičiuoti medžiagų, įrangos, laiko sąnaudas, kiekvienos procedūros kiekvieną žingsnelį. Džiugu, kad ir Ligonių kasos sutinka, jog baziniai įkainiai turi keistis: dvigubėti ar trigubėti (9). Didžiausia problema – finansavimas. Odontologijos finansavimas šiandien Lietuvoje – 20 litų žmogui per metus. Tai pinigai, už kuriuos negali suteikti kokybiškų odontologijos paslaugų. Todėl poliklinikoms, ligoninėms nuostolinga laikyti odontologą. Tuo tarpu odontologai, dirbantys privačiame sektoriuje, užsidirba sau, išlaiko šeimas, sugeba įsigyti ir naudoti naujausias technologijas bei medžiagas. Tačiau išlieka problema, kad ne visi pacientai yra pajėgūs nusipirkti brangias odontologijos paslaugas (25).
Daugelyje Europos šalių išlaidos odontologijai užima trečią ar ketvirtą vietą bendroje sveikatos apsaugos išlaidų struktūroje. 1995 metais Europoje, sąnaudos odontologijai sudarė 3-9 proc.visų medicininės pagalbos sąnaudų vienam visuomenės nariui (31).
Viešosiose dantų gydymo įstaigose vaikai ir paaugliai iki 18 metų už odontologines paslaugas nemoka (10,11). Lėšos už dantų priežiūrą ligonių kasoms skiriamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) (12).
Privačiose odontologijos klinikose tiek suaugusieji, tiek vaikai už paslaugas moka visą kainą, nustatytą savininkų.
Vakarų Europos šalyse ir JAV profilaktika 30-40 kartų pigesnė nei gydymas. Paskaičiuota, kad Lietuvoje odontologinės profilaktikos priemonės kainuoja 10-15 kartų pigiau nei gydymas (1).
Valstybinės odontologinės pagalbos tarnybos nenoriai suteikia darbą burnos higienos specialistams; manoma, kad pastarieji kelia grėsmę dantų gydytojams profesine prasme. Tačiau nepriklausomų burnos higienos specialistų įtraukimas į odontologinių įstaigų kolektyvus, gali padidinti valstybinių odontologinių tarnybų efektyvumą neprarandant kokybės (31).
Situaciją sunkina tai, kad viešosios įstaigos, teikiančios odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, negali įdarbinti burnos higienistų, kurie atliktų didžiąją dalį profilaktikos paslaugų bei rūpintųsi vaikų ir paauglių burnos ertmės higiena. Dėl netobulų teisės aktų ir nesudarytų tinkamų darbo sąlygų didžioji studentų, parengtų valstybės lėšomis, išvyksta į kitas Europos šalis.
Daug diskusijų kelia šiuo metu galiojantis odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teisinis reglamentavimas, ypač viešajame sektoriuje. Problemos esmė - tai pernelyg didelės apylinkės bei per maži Valstybės nustatyti įkainiai tenkantys vienam pacientui (per metus vienam suaugusiam iš PSDF yra skiriama 25 Lt., o vaikui 31 Lt.). Kadangi Lietuvoje apie 70 proc. odontologinės (priežiūros) pagalbos įstaigų yra privačios, didžioji dalis pacientų gydosi privačiai, ir tik tokiu būdų valstybinės įstaigos išsilaiko, nes gauna finansavimą už „prisirašiusius“ pacientus, bet ne tuos kurie realiai gydosi. Valstybinėse įstaigose gydytojai odontologai yra verčiami didinti vieno paciento apsilankymų skaičių, t.y tas darbas, kurį būtų galima atlikti vieno apsilankymo metu yra skaidomas į kelis apsilankymus. Problemą padėtų išspręsti odontologinių paslaugų „krepšelio“, finansuojamo iš PSDF lėšų, suformavimas. Už kitas paslaugas, pacientas turėtų primokėti. Tokia tvarka egzistuoja net ir turtingose Europos valstybėse, nes odontologija yra itin brangi medicinos sritis, o Valstybė nėra pajėgi visiškai finansuoti visų odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų (9).
Lietuvoje odontologinės profilaktikos priemonės kainuoja 10-15 kartų pigiau nei gydymas, todėl burnos higiena, kaip profilaktinė sritis, turėtų užimti svarbią vietą Lietuvos sveikatos sistemoje. Nepriklausomų burnos higienos specialistų įtraukimas į odontologinių įstaigų kolektyvus, galėtų padidinti valstybinių odontologinių tarnybų efektyvumą neprarandant kokybės.
1.3. Požiūris į burnos higieną pasaulyje
Kanadoje mokslininkai tyrė visuomenės požiūrį į nepriklausomą burnos higienos praktiką. Šiame tyrime buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai : ar Albertos (Kanada) visuomenė suvokia burnos higienisto kompetenciją dirbti be odontologo priežiūros, ar, bet kuriuo atveju, ji pasirinks būti gydoma nepriklausomų burnos higienistų, ar ji mano, jog šios paslaugos turėtų būti apmokamos sveikatos draudimo. Albertos universiteto mokslininkai atliko telefoninį tyrimą (atsitiktiniai numeriai) tarp universiteto rezidentų, kad nustatytų, ar jie ryžtųsi apsilankyti pas nepriklausomus burnos higienistus. Buvo apklausta 1202 rezidentų (49,6 proc. vyrų ir 20,4 proc. moterų, kurių amžius 18-64 metai), vienodai pasiskirsčiusių mieste ir kaime. Rezultatai parodė, jog 65,8 proc. respondentų apsilankytų pas burnos higienistą ir, kad burnos higienistai turi turėti galimybę teikti paslaugas savo kompetencijos ribose be odontologo priežiūros. Šie atsakymai buvo pastovūs, nepriklausantys nuo geografinės padėties, lyties ar pajamų. Kada buvo paklausta apie priežastis, kodėl jie rinktųsi nepriklausomą burnos higienistą, 68,8 proc. teigė, jog lankytis pas burnos higienistą svarbu todėl, kad reikia palaikyti sveiką burnos ertmės būklę. Tuo tarpu 58,4 proc. apklaustųjų norėjo pasirinkimo laisvės (rinktųsi odontologą ar burnos higienistą). 56,3 proc. teigė, jog burnos higienos priežiūra sutaupytų jiems pinigų. Respondentai pabrėžė, kad jie lankytųsi pas burnos higienistus įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose : ir viešosiose, ir privačiose. 92 proc. respondentų atsakė, jog burnos higienos paslaugos turėtų būti apmokamos sveikatos draudimo. Mokslininkai padarė išvadą, kad visuomenė palaiko nepriklausomų burnos higienistų praktiką ir pasitiki burnos higienos profesijos kompetentingumu bei sveikatos priežiūros lygiu (4).
Ohajo valstijos universiteto burnos higienos fakultetas, bendradarbiaudamas su Ohajo odontologų asociacija, apklausė licencijuotus odontologus bei burnos higienistus Ohajuje, norėdami nustatyti, dėl kokių priežasčių trūksta burnos higienistų. Buvo klausiama nuomonės, kodėl mažai įdarbinama burnos higienistų, kokia turėtų būti paslaugų kompensacija, burnos higienos pasitenkinimo aspektai, kokios priežastys verčia atsisakyti burnos higienisto praktikos bei kokios sąlygos lemtų vėl imtis šios praktikos. Buvo apklausti 585 respondentai. Tyrimo duomenys parodė, jog odontologų nuomonė lemia burnos higienistų trūkumą. 48 proc. odontologų teigė, jog trūksta burnos higienos specialistų, tačiau 52 proc. nežinojo arba manė, jog trūkumo nėra. Tie, kurie teigė, jog burnos higienistų trūksta, yra patys bandę surasti higienistą ir negalėjo patikėti, jog yra toks mažas pasirinkimas, arba yra girdėję iš kolegų, jog jie išvis nesugebėjo rasti burnos higienisto. Atsižvelgiant į šį trūkumą, geriausias sprendimas būtų įdarbinti kvalifikuotus studentus, padrąsinti grįžti į
praktiką nutraukusius šią veiklą burnos higienistus bei skatinti išsaugoti vis dar praktikuojančius. Taip pat odontologai pataria pradėti naujas burnos higienos programas bei apsiimti juos apmokyti (3).
San Franciske, Kalifornijos universitete, buvo atliktas tyrimas: kokias savybes turi pacientai, besilankantys pas burnos higienistą. Nauji pacientai buvo apklausti po pirminių apsilankymų pas burnos higienistą, kad būtų įvertintos jų demografinės charakteristikos bei pasitenkinimas suteiktomis paslaugomis priežiūra apsilankymų pradžioje ir praėjus 18 mėnesių. Apklausos anketos buvo išsiųstos pacientams po 12 ir 24 mėnesių po jų pirmųjų vizitų pas burnos higienistus, siekiant nustatyti, ar pacientai lankėsi pas odontologą. Rezultatai parodė, jog daugiausia respondentų buvo baltieji, lytis – moterys, asmenys priklausė kokiam nors koledžui ir nurodė aukštas šeimynines pajamas. 98 proc. respondentų buvo patenkinti burnos higienos procedūra. Rezultatai atskleidė, kad daugiau nei 80 proc. respondentų lankėsi pas odontologą per 12 mėnesių po burnos higienos procedūros. Šis odontologinės priežiūros lygis buvo aptiktas ir tarp tų respondentų, kurie teigė, jog turi pastovų odontologą, kuomet jie pirmą kartą lankėsi pas burnos higienistą, ir tarp tų, kurie teigė, jog jo neturi. Autoriai teigia, jog nepriklausoma burnos higienistų praktika suteikia geresnį burnos higienos priežiūros prieinamumą bei paskatina pacientus apsilankyti pas odontologą (24).
Globaliai burnos higiena, kaip profesija, buvo nagrinėjama Kinijoje. Autoriai tyrė, kokia burnos higienos, kaip profesijos, padėtis Hong Konge, palyginus su jos plėtra visame pasaulyje. Informacija šiam tyrimui buvo gaunama naudojant klausimynus, išsiunčiant juos tarptautinės burnos higienistų federacijos atstovams bei papildomiems specialistams, atsakingiems už studijas ir informacinę literatūrą. Visi ekspertai, su kuriais buvo konsultuotasi, yra įtraukti į profesinę ir mokslinę burnos higienos organizaciją nacionaliniu lygiu. Rezultatai parodė, kad burnos higiena yra praktikuojama maždaug 30 šalių, daugiausia kaip licencijuota profesija, studijuojama aukštojo mokslo institucijose. Studijų vidurkis yra 3 metai. Pasauliniu mastu žiūrint, gan mažas burnos higienos priežiūros paplitimas gali būti dėl profilaktinės priežiūros naudos nepakankamo supratimo, dėl lėšų prevencinėms programoms trūkumo, taip pat gali būti neaiškūs valdymo reikalavimai, kurie sieja burnos higienos priežiūrą su privačia odontologijos praktika. Keliose šalyse valdymo reikalavimų supaprastinimas atvėrė kelią profilaktinės pagalbos teikimui viešosiose gydymo įstaigose. Remiantis tyrimo išvadomis, Hong Konge, turinčiame mažą skaičių praktikuojančių burnos higienistų, kvalifikuota profilaktinė pagalba yra nepakankama. Visuomenės požiūris dėl naudos bei sąnaudų efektyvumo analize pagrįstų prevencinių priemonių reikalingumo turi būti pakeltas aukštesnį lygį, pripažįstant burnos higieną kaip profesiją. Pasauliniai moksliniai
tyrimai įpareigoja pailginti studijų trukmę. Kvalifikuota priežiūra turėtų būti perduota visuomenės sveikatos tarnybų iniciatyvai, kurios įvertintų burnos higienistų kompetenciją, nustatytų ir siektų profilaktinės sveikatos tikslų (15).
Burnos higienos profesijos svarba buvo nagrinėta Slovakijoje. Autoriai tyrinėjo burnos higienos prieinamumą bei jos plėtrą. Buvo atlikta tarptautinė studija, kuriai duomenys gauti iš tarptautinės burnos higienistų federacijos narių. Apklausa atlikta paštu bei interviu metodu. Rezultatai parodė, jog burnos higiena, kaip profesija, Slovakijoje atsirado 1992 metais, inicijuota Šveicarijos. Burnos higienistai buvo skatinami siekti aukštojo išsilavinimo. Tarptautinis palyginimas parodė, jog iš visų Rytų Europos šalių Slovakijoje burnos higiena kaip profesija yra labiausiai pažengusi. Tai padėjo pasiekti intensyvus bendravimas ne tik su Šveicarijos, bet ir su Olandijos tarptautiniais konsultantais, dalyvavimas kongresuose bei stiprus burnos higienos specialybės propagavimas šalyje (16).
Mokslininkai Austrijoje nagrinėjo burnos higienos kilmę bei profesijos naudą Europos šalyse. Burnos higienos profesija buvo įdiegta Čekijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Olandijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir Ispanijoje. Šiame straipsnyje nenagrinėjamos programos Lenkijoje, Airijoje ir Rumunijoje. Informacija šiai studijai buvo gauta iš klausimynų paštu, kurie buvo išsiųsti ekspertams, atsakingiems už burnos higienos studijas Europoje. Rezultatai parodė, kad odontologai bei burnos higienistai, paskatinti JAV profilaktinės medicinos pavyzdžio, inicijavo burnos higienos plėtrą Europoje. Tačiau kai kuriose šalyse, tokiose kaip Austrija, Belgija, Vokietija ir Prancūzija, populiacija turi ribotą profesionalios burnos higienos priežiūros prieinamumą, todėl jose pasireiškia aukštas periodonto ligų paplitimas. Taigi steigiant bei plėtojant šią profesiją, turi būti stiprus teisinis bei mokslinis pagrindas ir numatytos specialistų ruošimo bei įdarbinimo galimybės (17).
Olandai nagrinėjo burnos higienos svarbą profilaktinėje medicinoje. Pirmoji burnos higienos mokykla Olandijoje buvo atidaryta 1968 metais. Nuo pat pradžių olandų burnos higienistų asociacija siekė pritaikyti burnos higienistų specialybę profilaktinėje burnos sveikatos priežiūros sistemoje. Naujos sveikatos draudimo sistemos įdiegimas ir burnos sveikatos priežiūros pertvarkymas reikalavo aiškaus burnos higienistų pozicijos nustatymo. Profilaktika turėtų išlikti kaip esminė veikla burnos higienistų profesijoje. Tačiau profilaktinė burnos sveikatos priežiūra prarado socialinį prioritetą. Olandų burnos higienistų asociacijos nuomone, burnos higienistai turėtų būti įsipareigoję ir visuomenės, ir individualios burnos sveikatos prevencijos užtikrinimui. Asociacija siūlo daugiau dėmesio skirti pagyvenusių žmonių burnos sveikatos priežiūrai, prevencinei vaikų bei jaunimo burnos sveikatos priežiūrai, ypatingai padidintos rizikos grupėms (30).
Kalifornijos burnos higienistų asociacijos prezidentė Susan McLearan teigia, jog žmonės neturi supratimo, koks yra burnos higienistų išsilavinimas. Kad visuomenė įsisavintų daugiau žinių apie burnos higieną bei daugiau lankytųsi pas burnos higienistus, asociacija išleido 10 punktų sąrašą, ką žmonės turėtų žinoti apie burnos higienistus. Sąrašas skirtas parodyti, koks yra burnos higienistų vaidmuo visuomenės sveikatoje:
1. Profesionalai, turintys aukštąjį išsilavinimą – ketveri metai studijų, kad gautų licenciją, dvejus metus atliekant burnos higienos praktiką.
2. Įsipareigojimas padidinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą – licencijuoti burnos higienistai gali teikti paslaugas bendruomenėms, kurios neturi odontologinių paslaugų prieinamumo.
3. Burnos vėžio nustatymas - burnos higienistai turi įgūdžių būti pirmaisiais sveikatos specialistais, nustatančiais burnos vėžio simptomus bei gali nukreipti pacientus pas specialistus.
4. Sveikos mitybos skatinimas – burnos higienistai gali nustatyti, ar pacientas maitinasi visavertiškai, ar yra nusilpęs dėl prastos mitybos. Jie gali teikti pasiūlymus kaip keisti įpročius.
5. Burnos ertmės pakitimų dėl valgymo sutrikimų nustatymas– burnos audinių pakitimai gali rodyti mitybos sutrikimus.
6. Diabeto požymių nustatymas – burnos higienistai gali įspėti pacientus apie diabeto pavojų bei nukreipti juos pas endokrinologą.
7. Skatinimas mesti rūkyti – apžiūrint rūkančius pacientus, burnos higienistai dažnai pataria mesti rūkyti, taip pat suteikia informaciją kaip tai padaryti.
8. Periodonto ligų profilaktika – valydami bei apžiūrėdami dantis ir dantenas, burnos higienistai gali užkirsti kelią burnos ertmės ligoms.
9. Ryšys tarp burnos sveikatos bei emocinės vaikų sveikatos– burnos higienistai ypatingai didelį dėmesį skiria burnos higienai vaikų amžiaus grupėje, kurie dažnai kenčia dėl kalbos defektų, patyčių, menkos savigarbos bei kitų psichologinių problemų, susijusių su prasta burnos ertmės būkle.
10. Oficiali nuomonė apie burnos higieną – nuo tada, kai prieš 20 metų buvo įkurta Kalifornijos burnos higienistų asociacija, burnos higienistai sparčiai tobulėjo, tapo autonomiški bei svarbūs visuomenės sveikatos specialistai. Dar daugiau, burnos higienistai yra kvalifikuoti aptikti platų spektrą ligų, tokių kaip aukštas kraujo spaudimas bei ŽIV. „Burna yra kaip langas į žmogaus visapusišką sveikatą“,- teigia asociacijos prezidentė Susan McLearan. Dauguma žmonių pas higienistą lankosi
dažniau nei pas gydytoją, todėl ypatingai svarbu yra suprasti burnos higienos, kaip profesijos, naudą (19).
Mokslinių straipsnių santrauka pateikta 1 lentelėje.
Remiantis daugelio tyrimų rezultatais, galima teigti, jog visame pasaulyje visuomenė dar nėra įsisavinusi žinių apie burnos higieną. Burnos higienistų vaidmuo visuomenės sveikatoje nėra aiškiai apibrėžtas.
1 lentelė. Straipsnių, kuriuose aprašyta burnos higienos kaip profesijos svarba bei plėtra, santrauka.
Autoriai, metai Šalis Tyrimo tipas Tyrimo
metodika ir imtis Rezultatai Edgington E. Ir Pimlott J. (2000) Alberta,
Kanada Telefoninė apklausa 1202 universiteto rezidentai 92 proc. respondentų atsakė, jog burnos higienos paslaugos turėtų būti
apmokamos sveikatos draudimo.
68,8 proc. teigė, jog lankytis pas burnos higienistą svarbu todėl, kad reikia palaikyti sveiką burnos ertmės būklę. 56,3 proc. teigė, jog burnos higienos priežiūra sutaupytų jiems pinigų. Respondentai pabrėžė, kad jie lankytųsi pas burnos higienistus įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose : ir viešosiose ir privačiose. Cox S.S., Langhout K.J., Scheid R.C. (1992) Ohajas, JAV
Anketinė apklausa 585 licencijuoti odontologai ir burnos higienistai
48 proc. odontologų teigia, jog trūksta burnos higienos specialistų, tačiau 52 proc. nežino arba mano, jog trūkumo nėra. Perry D.A., Freed J.R., Kushman J.E. (1997) Kalifornija, JAV
Anketinė apklausa Pacientai, apsilankę pas burnos higienistą bei praėjus 18 mėnesių po Daugiausia respondentų buvo baltieji; lytis – moterys; asmenys priklausė kokiam nors
apsilankymo pradžios
koledžui bei nurodė aukštas šeimynines pajamas. 98 proc. respondentų buvo patenkinti burnos higienos procedūra. Daugiau nei 80 proc. respondentų lankėsi pas odontologą per 12 mėnesių po burnos higienos procedūros. Luciak Donsberger C., Chan C. (2003) Hong Kongas, Kinija
Anketinė apklausa Tarptautinės burnos higienistų federacijos atstovai
Rezultatai parodė, kad burnos higiena yra praktikuojama maždaug 30 šalių, daugiausia kaip licencijuota profesija, studijuojama aukštojo mokslo institucijose. Studijų vidurkis yra 3 metai. Remiantis tyrimo išvadomis, Hong Konge, turinčiame mažą skaičių praktikuojančių burnos higienistų, priėjimas prie kvalifikuotos profilaktinės pagalbos yra nepakankamas. Luciak-Donsberger C, Krizanová M. (2004) Slovakija Interviu,
apklausa paštu Tarptautinės burnos higienistų federacijos nariai Burnos higiena Slovakijoje atsirado 1992 metais, inicijuota Šveicarijos pavyzdžio. Žiūrint tarptautiniu mąstu, Slovakijoje burnos higiena yra labiausiai pažengusi profesija tarp Rytų Europos šalių. Luciak-
Donsberger C. (2003)
Austrija Apklausa paštu Ekspertai, atsakingi už burnos higienos studijas Europoje Burnos higienistai, įtakoti JAV profilaktinės medicinos pavyzdžio, inicijavo burnos higienos plėtrą Europoje. Šalyse, kuriose populiacija turi ribotą prieinamumą prie
profesionalios burnos higienos priežiūros (Austrija, Belgija, Vokietija, Prancūzija), buvo aptiktas aukštas periodonto ligų paplitimas.
2. TYRIMO METODIKA
Vertinant odontologijos centrų pacientų nuomonę apie profesionalią burnos higieną, buvo atlikta anoniminė anketinė apklausa.
Tyrimas buvo atliekamas viename privačiame ir viename viešajame odontologijos centruose, esančiuose Kauno mieste. Jis vyko nuo 2007 metų spalio mėnesio iki 2008 metų vasario mėnesio. Iš viso buvo išdalinta 200 anketų : 100 privačiame odontologijos centre ir 100 viešajame. Anketas užpildė ir grąžino 172 respondentai : 100 viešajame ir 72 privačiame odontologijos centruose (atsako dažnis 86 proc.).
Tyrimo objektas – pacientai nuo 18 metų amžiaus, atėję atlikti profesionalios burnos higienos procedūros į burnos higienos kabinetą. Anketos jiems būdavo išdalinamos po profesionalios burnos higienos procedūros. Iš visų anketas užpildžiusių respondentų 58,1 proc. sudarė viešosios įstaigos pacientai ir 41,9 proc. privačios įstaigos pacientai. Profesionalios burnos higienos procedūrą atliko 129 moterys (75 proc.) ir 43 vyrai (25 proc.). 67,5 proc. pacientų buvo jaunesni nei 45 metai, o 32,5 proc. pacientų – 45 metų amžiaus ir vyresni. Vyriausias pacientas, atėjęs atlikti šios procedūros – 64 metų amžiaus. Pacientų amžiaus vidurkis – 37,73 ± 11,044 metai. Pagal amžiaus vidurkį statistiškai reikšmingai jaunesni pacientai lankėsi viešojoje gydymo įstaigoje negu privačioje (amžiaus vidurkis atitinkamai 35,54 m. 95 proc. PI: 33,49 - 37,59 ir 40,76 m. 95 proc. PI: 38,10 – 43,43). Tarp respondentų didžiausią dalį sudarė aukštajį išsilavinimą turintys asmenys (60,5 proc.). Pagal šeiminę padėtį daugiausia respondentų buvo vedę arba ištekėjusios (66,9 proc.). Pacientų, atlikusių burnos higieną, dažniausiai nurodomos vidutinės mėnesio pajamos buvo 1001-2000 Lt (39,5 proc.). Pagal socialinę padėtį daugiausia respondentų buvo dirbantys žmonės (85,5 proc.). Pagal pagrindines demografines ir socialines charakteristikas viešojoje ir privačioje gydymo įstaigoje respondentai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (2 lentelė).
Respondentams buvo pateikta anoniminė 31 klausimų anketa (1 priedas). Pirmi 6 klausimai atspindi demografines charakteristikas : amžių, lytį, išsilavinimą, šeimyninę padėtį, pajamas bei socialinę padėtį. Pagrindinę anketos dalį sudaro 24 uždaro tipo klausimai (kai kurie iš jų turi kelis galimus atsakymų variantus). Buvo pateiktas klausimas – lentelė, kurioje prašoma penkiabalėje sistemoje įvertinti burnos higienos paslaugų kokybės aspektus. Pirmoji klausimų dalis atspindi pacientų nuomonę, žinias bei įgūdžius apie profesionalią burnos higieną. Antroji klausimų grupė skirta išsiaiškinti su paslaugų kokybe susijusius veiksnius, kurie lemia pacientų nuomonę apie profesionalią burnos higieną. Anketos pabaigoje – padėka respondentams.
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 13.0 for Windows versijos programinį paketą. Ryšiai tarp požymių tirti susietų lentelių metodu. Kokybinių kintamųjų ryšio hipotezėms tikrinti taikytas Chi kvadrato (χ²) kriterijus. Proporcijų lygybei tikrinti taikytas z kriterijus. Taip pat apskaičiuota paklaidos tikimybė (p). Jei p<0,05, tikrinamąją hipotezę galima atmesti ir teigti, kad ryšys tarp požymių yra statistiškai reikšmingas.
Anketą sudarė bei tyrimą atliko pati darbo autorė. Tyrimui atlikti buvo gautas bioetikos centro leidimas (2 priedas).
2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal pagrindines demografines ir socialines charakteristikas viešojoje ir privačioje gydymo įstaigoje
Demografinės ir socialinės charakteristikos Viešoji įstaiga N=100 Privati įstaiga N=72 Iš viso N=172 (p)
n proc. n proc. n proc.
Lytis vyrai 22 22,0 21 29,2 43 25 0,28 (sn) moterys 78 78,0 51 70,8 129 75 0,28 (sn) Amžius < 45 m. 74 74,0 42 58,3 116 67,5 0,97 (sn) >=45 m. 26 26,0 30 41,7 56 32,5 0,97 (sn) Išsilavinimas pradinis 0 0 1 1,4 1 0,6 ... nebaigtas vidurinis 2 2,0 1 1,4 3 1,7 0,77 (sn) vidurinis 10 10,0 12 16,7 22 12,8 0,19 (sn) aukštesnysis 28 28,0 14 19,4 42 24,4 0,19 (sn) aukštasis 60 60,0 44 61,1 104 60,5 0,88 (sn) Šeiminė
padėtis nevedęs/neištekėjusi 22 vedęs/ištekėjusi 65 22,0 65,0 13 50 18,1 69,4 115 35 20,3 66,9 0,52 (sn) 0,54 (sn) gyvenu su partneriu nesusituokęs/usi 3 3,0 3 4,2 6 3,5 0,71 (sn) išsiskyręs/usi 9 9,0 5 6,9 14 8,1 0,62 (sn) našlys/našlė 1 1,0 1 1,4 2 1,2 ... Vidutinės mėnesio pajamos Iki 500 Lt 7 7,0 8 11,1 15 8,7 0,34 (sn) 501-1000 Lt 23 23,0 24 33,3 47 27,3 0,13 (sn) 1001-2000 Lt 41 41,0 27 37,5 68 39,5 0,64 (sn) 2001 Lt ir daugiau 29 29,0 13 18,1 42 24,4 0,09 (sn) Socialinė padėtis dirbantysis 84 84,0 63 87,5 147 85,5 0,52 (sn) studentas 7 7,0 4 5,6 11 6,4 0,94 (sn) namų šeimininkė 7 7,0 0 0 7 4,1 ... pensininkas 0 0 2 2,8 2 1,2 ... neįgalus 0 0 1 1,4 1 0,6 ... kita * 2 2,0 2 2,8 4 2,3 0,86 (sn) * moksleivis / moksleivė
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Odontologijos centrų pacientų įgūdžių, žinių bei nuomonės apie asmeninę ir profesionalią burnos higieną įvertinimas
Šio darbo tikslas - įvertinti privataus ir viešojo odontologijos centrų pacientų nuomonę apie profesionalią burnos higieną. Todėl pirmoji klausimų dalis buvo skirta išsiaiškinti pacientų įgūdžius, žinias bei nuomonę šia tema.
Pacientų buvo klausiama, kaip jie vertina savo dantų būklę. Daugiausia respondentų savo dantų būklę įvertino „gerai“ ( 46,5 proc. vyrų ir 50,4 proc. moterų). Dantų būklę vertinančių „labai blogai“ pacientų nebuvo.
Pagal amžių statistiškai reikšmingai dažniau vyresnio amžiaus (>=45 m.) pacientai vertino savo dantų būklę prasčiau, t.y. „blogai“ ir „vidutiniškai“ negu jaunesnio amžiaus pacientai (< 45 m.). Tuo tarpu net 58,6 proc. jaunesnio amžiaus pacientų (<45 m.) savo dantų būklę vertino „gerai“, o tai beveik du kartus dažniau lyginant su vyresnio amžiaus pacientų atsakymais (1 pav.).
7,8 30,4 58,6* 3,4* 30,2* 14,3 55,4 0 20 40 60 80 100
Blogai Vidutiniškai Gerai Labai gerai
% <45 m.
>=45 m.
χ²= 23,050; lls=3; p<0,05;
* p<0,05, lyginant jaunesnio ir vyresnio amžiaus pacientus
1 pav. Pacientų atsakymų apie tai, kaip jie vertina savo dantų būklę, pasiskirstymas pagal amžių
Aukštajį išsilavinimą turintys asmenys statistiškai reikšmingai dažniau teigė, jog vertina savo dantų būklę „labai gerai“ (77,8 proc.) negu aukštesnįjį išsilavinimą turintys asmenys (22,2 proc.; χ²=33,929; lls=12; p<0,05). Asmenys su viduriniu, nebaigtu viduriniu ar pradiniu išsilavinimu nevertino savo dantų būklės „labai gerai“ (0 proc.). Taigi galima teigti, jog kuo aukštesnis išsilavinimo lygis, tuo geriau respondentai vertina savo dantų būklę.
Analizuojant pacientų įgūdžius, buvo klausiama, kiek kartų per parą jie valo dantis. 2 kartus per parą dantis valė 91,3 proc. respondentų, o kartą per parą - 8,7 proc.
2 kartus per parą dantis valė statistiškai reikšmingai dažniau pacientai, turintys aukštąjį išsilavinimą (63,7 proc.), o kartą per parą – vidurinį išsilavinimą turintys pacientai (40 proc.) (2 pav.). 24,8 20,0 10,2* 1,3 63,7* 40,0 13,4 26,7 0 20 40 60 80 100
Nebaigtas vidurinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
% 2 kartus per
parą Kartą per parą
χ²=25,497; lls=4; p<0,05;
* p<0,05, lyginant pacientus pagal išsilavinimą
2 pav. Pacientų atsakymų apie dantų valymo dažnumą pasiskirstymas pagal jų išsilavinimą
Buvo įdomu išsiaiškinti, kokias burnos higienos priemones naudoja pacientai. Pagrindines asmeninės burnos higienos priemones – dantų pastą ir šepetėlį naudojo ir vyrai ir moterys, tačiau statistiškai reikšmingai dažniau moterys naudojo dantų skalavimo skystį, lyginant su vyrais (3 lentelė).
3 lentelė. Asmeninių burnos higienos priemonių naudojimas priklausomai nuo lyties
Lytis Dantų
pasta šepetėlis Dantų Dantų siūlas Tarpdančių šepetėlis Skalavimo skystis n proc. n proc. n proc. n proc. n proc.
Vyrai 43 25 43 25,1 14 18,4 5 22,7 1 1,4
Moterys 129 75 128 74,9 62 81,6 17 77,3 31 98,6* χ²=12,605; lls=1; p<0,05;
* p<0,05, lyginant vyrų ir moterų atsakymus
Vertinant pacientų žinias apie burnos higieną, jų buvo prašoma iš sąrašo (obuoliai, morkos, šokoladas, fermentinis sūris, kava, kramtomoji guma) išrinkti maisto produktus, kurie neutralizuoja rūgštis burnoje ir padeda išvengti karieso. Teisingi atsakymai turėjo būti : obuoliai (teisingai atsakė 50,6 proc. respondentų), morkos (teisingai atsakė 36 proc. respondentų), fermentinis sūris (teisingai atsakė 13,4 proc. respondentų) ir kramtomoji guma (teisingai atsakė 77,9 proc. respondentų). Rezultatai parodė, jog respondentams trūksta žinių šioje srityje. Statistiškai reikšmingų skirtumų nei pagal amžių, nei pagal lytį, nei pagal išsilavinimą nenustatyta.
Pacientų buvo klausiama, kas jiems turėtų suteikti infomaciją apie burnos ertmės priežiūrą. 71,5 proc. respondentų teigė, jog šią informaciją jiems turėtų suteikti burnos higienistas. Statistiškai reikšmingai didėjant išsilavinimo laipsniui, daugiau respondentų teigė, kad informaciją jiems turėtų suteikti burnos higienistas: aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai sudarė 67,5 proc., aukštesnįjį išsilavinimą turintys – 22,8 proc. ir vidurinį išsilavinimą turintys – 9,8 proc. (χ²=17,147; lls=4; p<0,05). Taip pat statistiškai reikšmingai dažniau aukštąjį išsilavinimą turintys repondentai teigė, jog jie patys turi domėtis informacija apie burnos higieną (76,2 proc.) lyginant su respondentais, turinčiais aukštesnįjį isšsilavinimą (17,5 proc.) (χ²=11,639; lls=4; p<0,05). Nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintys respondentai taip teigė 1,6 proc., o vidurinį išsilavinimą turintys – 4,8 proc.
Vertinant pacientų žinias, jų buvo klausiama, kas jiems atliko profesionalią burnos higieną. Nors visi pacientai lankėsi burnos higienos kabinete pas burnos higienistą, tačiau 10,5 proc. respondentų manė, jog procedūrą jiems atliko gydytojas odontologas.
Profesionalios burnos higienos procedūra turi būti atliekama kartą per pusę metų. Respondentų buvo klausiama, kaip dažnai jie atlieka šią procedūrą. Pirmą kartą burnos higienos procedūrą atliko 16,9 proc. pacientų, kartą per pusę metų procedūrą atlieka 26,7 proc. pacientų, kartą per metus – 43,6 proc. pacientų, o kas kelis metus – 12,8 proc. pacientų. Buvo pastebėta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp jaunesnio ir vyresnio amžiaus pacientų. Statistiškai reikšmingai daugiau pacientų, jaunesnių nei 45 metų amžiaus, teigė, jog burnos higienos procedūrą atlieka kas pusę metų, lyginant su pacientais vyresniais nei 45 metų
amžiaus. Pastarieji statistiškai reikšmingai dažniau teigė, jog procedūrą atlieka kas kelis metus (3 pav.). 44,0 42,9 6,0* 18,1 31,9* 26,8 14,3 16,1 0 20 40 60 80 100 Atlieku pirmą kartą
Kartą per pusę metų
Kartą per metus Kas kelis metus
% <45 m.
>=45m.
χ²=16,589; lls=3; p<0,05;
* p<0,05, lyginant jaunesnio ir vyresnio amžiaus pacientus
3 pav. Pacientų atsakymų apie burnos higienos procedūros atlikimo dažnumą pasiskirstymas priklausomai nuo amžiaus
Vienas iš prastos burnos higienos požymių – blogas burnos kvapas. Pacientų buvo klausiama, ar jie skundžiasi šiuo požymiu. 20,3 proc. visų respondentų skundėsi blogu burnos kvapu. Statistiškai reikšmingai dažniau pacientai, vyresni nei 45 metų amžiaus teigė, jog jaučia blogą burnos kvapą (57,1 proc.), lyginant su jaunesniais nei 45 metų amžiaus pacientais (42,9 proc.; χ²=12,095; lls=1; p<0,05).
Pacientų buvo klausiama, ar jie mano, jog turi dantų apnašo bei akmenų. Net 71,5 proc. pacientų teigė, jog jų turi. Aukštajį išsilavinimą turintys respondentai statistiškai reikšmingai dažniau teigė, jog turi dantų apnašo ir akmenų (61,8 proc.) negu vidurinį išsilavinimą turintys asmenys (6,5 proc.; χ²=18,057; lls=4; p<0,05). Taigi galima teigti, jog aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys labiau atpažįsta dantų apnašą bei akmenis negu vidurinį išsilavinimą turintys asmenys. Taip pat ir didesnes pajamas gaunantys respondentai (1001-2000 Lt) statistiškai reikšmingai dažniau teigė, jog jie turi dantų apnašo ir akmenų (43,1 proc.), lyginant su respondentais, uždirbančiais iki 500 Lt (4,1 proc.; χ²=12,833; lls=3; p<0,05).
Analizuojant pacientų žinias apie burnos higieną, jų buvo klausiama, ar priklauso burnos ertmės ligų paplitimas nuo reguliarios burnos higienos. Respondentų dauguma (59,3 proc.) atsakė, jog ryšys tarp burnos ertmės ligų paplitimo ir reguliarios burnos higienos yra. Buvo nustatyta statistiškai reikšmingi skirtumai priklausomai nuo lyties. Didesnė dalis moterų (65,1 proc.) negu vyrų (41,9 proc.) manė, jog burnos ertmės ligų paplitimas priklauso nuo reguliarios burnos higienos (4 pav.).
11,6 27,9 4,7 41,9 18,6 9,3 65,1* 20,9 0 20 40 60 80 100
Priklauso Iš dalies priklauso
Nepriklauso Nežinau
% Vyrai
Moterys
χ²=13,481; lls=3; p<0,05;
* p<0,05, lyginant vyrų ir moterų atsakymus
4 pav. Pacientų atsakymų apie tai, ar priklauso burnos ertmės ligų paplitimas nuo reguliarios burnos higienos, pasiskirstymas pagal lytį
Statistiškai reikšmingai dažniau respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą, teigė, kad burnos ertmės ligų paplitimas priklauso nuo reguliarios burnos higienos (71,6 proc.) negu aukštesnįjį išsilavinimą turintys respondentai (16,7 proc.; χ²=35,625; lls=12; p<0,05). Vidurinį išsilavinimą turintys respondentai, sutinkantys su šiuo teiginiu, sudarė 9,8 proc., o nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintys – 2 proc. Taigi vertinant respondentų žinias, aukštesnis žinių lygis apie burnos higieną nustatytas tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų.
Vertinant bendrą respondentų supratimą apie burnos higieną, iš sąrašo jų buvo prašoma išrinkti procedūras, kurios atliekamos profesionalios burnos higienos metu. Pateiktame sąraše buvo ir neteisingų procedūrų. Procedūros, atliekamos profesionalios burnos higienos metu: dantų balinimas, dantų akmenų šalinimas, dantų poliravimas, burnos higienos mokymas, dantų jautrumo profilaktika. Procedūros, kurios neatliekamos profesionalios
burnos higienos metu: dantų plombavimas, dantų tiesinimas, dantų protezavimas. Apklausos rezultatai rodo, jog 3 proc. respondentų neteisingai mano, kad profesionalios burnos higienos metu atliekamas plombavimas ir 1 proc. mano, jog atliekamas dantų tiesinimas. Daugiausia respondentų (36 proc.) teisingai manė, jog burnos higienos metu atliekamas dantų akmenų šalinimas. Tačiau tik 20 proc manė, jog atliekamas poliravimas ir tik 15 proc., kad burnos higienos mokymas (5 pav.).
3% 20% 1% 8% 15% 17% 36% Balinimas Akmenų šalinimas Plombavimas Poliravimas BH mokymas Tiesinimas Jautrumo profilaktika
5 pav. Teisingų atsakymų apie procedūras, atliekamas profesionalios burnos higienos metu, pasiskirstymas tarp respondentų
Pacientų paklausus, ar jiems trūksta informacijos apie burnos higienos procedūrą, 45,3 proc. respondentų atsakė, kad „taip“, 27,9 proc. atsakė „ne“ ir 26,7 proc. nežinojo, ar jiems trūksta tokios informacijos.
Analizuojant pacientų nuomonę, ar burnos higienos procedūra reikalinga estetikos požiūriu, didžioji dalis moterų (86,8 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau teigė, jog „taip“, tuo tarpu su šiuo teiginiu sutiko tik 13,2 proc. vyrų (χ²=10,184; lls=1; p<0,05). Taip pat respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą, statistiškai reikšmingai dažniau teigė, jog burnos higienos procedūra reikalinga estetikos požiūriu (77,6 proc.), lyginant su aukštesnįjį išsilavinimą (18,4 proc.) turinčiais respondentais (χ²=20,134; lls=4; p<0,05).
Apibendrinant gautus rezultatus apie pacientų įgūdžius, žinias bei nuomonę apie burnos higieną pastebėta, jog respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą, turėjo daugiau žinių apie burnos higieną, lyginant su pacientais su aukštesniuoju ar viduriniu išsilavinimu. Jie teigė, jog patys turi domėtis informacija apie burnos higieną. Taip pat
aukštajį išsilavinimą turintys respondentai turėjo geresnius asmeninės burnos higienos įgūdžius bei geriau vertino savo dantų būklę. Moterys, lyginant su vyrais, teigė, jog naudoja daugiau burnos higienos priemonių bei manė, jog reguliari burnos higiena priklauso nuo burnos ertmės ligų paplitimo. Taip pat moterims burnos higiena buvo svarbesnė estetikos požiūriu nei vyrams. Dažniau profesionalią burnos higienos procedūrą atliko jaunesnio amžiaus pacientai, tuo tarpu savo dantų būklę prasčiau vertino vyresni nei 45 m. amžiaus pacientai.
3.2. Privataus ir viešojo odontologijos centrų pacientų nuomonės apie profesionalią burnos higieną palyginimas
Pagal Respublikinių odontologų rūmų pateiktą statistiką, privatų gydymą pas odontologus renkasi mažiausiai 70 proc. pacientų, o 20-30 proc. eina į poliklinikas. Kadangi būtent į valdiškas gydymo įstaigas suplaukia visos odontologijai skiriamos lėšos, paslaugų kainos čia yra mažesnės (18). Todėl buvo įdomu sužinoti, kokias gydymo įstaigas renkasi pacientai atlikti burnos higienos procedūrą. Kokios jų demografinės charakteristikos, kokie žinių bei įgūdžių burnos higienos srityje skirtumai bei kokie įstaigos pasirinkimo motyvai.
Viešąją gydymo įstaigą atlikti burnos higienos procedūrą pasirinko 58,1 proc. pacientų, o privačią – 41,9 proc. pacientų.
Viešojoje gydymo įstaigoje apsilankė 22 proc. vyrų ir 78 proc. moterų, tuo tarpu privačioje gydymo įstaigoje – 29,2 proc. vyrų ir 70,8 proc. moterų. Tačiau tarp viešosios ir privačios gydymo įstaigų šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas.
Didžiausią grupę sudarė dirbantys žmonės – 84 proc. viešojoje gydymo įstaigoje ir 87,5 proc. privačioje. 7 proc. viešojoje gydymo įstaigoje sudarė namų šeimininkės, tačiau privačioje gydymo įstaigoje nepasitaikė nei vieno tokio atvejo.
Respondentų buvo klausiama, kaip jie vertina savo dantų būklę. Nuomonės tarp privačios ir viešosios gydymo įstaigos pacientų statistiškai reikšmingai skyrėsi. „Gerai“ savo dantų būklę įvertino 64 proc. viešosios gydymo įstaigos pacientų ir 29,2 proc. privačios gydymo įstaigos pacientų, „vidutiniškai“ savo dantų būklę įvertino 58,3 proc. privačios gydymo įstaigos pacientų ir 24 proc. viešosios įstaigos pacientų, „blogai“ savo dantų būklę įvertino 12,5 proc. privačios gydymo įstaigos pacientų ir 3 proc. viešosios gydymo įstaigos pacientų. Taigi viešosios gydymo įstaigos pacientai savo dantų būklę vertino geriau negu privačios gydymo įstaigos pacientai (6 pav.).
12,5 3,0* 64,0* 24,0* 29,2 58,3 0 20 40 60 80 100
Gerai Vidutiniškai` Blogai
%
Viešoji Privati
χ²=35,032; lls=3; p<0,05;
* p<0,05, lyginant viešosios ir privačios gydymo įstaigų pacientų atsakymus
6 pav. Pacientų nuomonės, kaip jie vertina savo dantų būklę, pasiskirstymas viešojoje ir privačioje gydymo įstaigose
Vertinant pacientų žinias apie burnos higieną, buvo klausiama, kas jiems šį kartą atliko burnos higienos procedūrą. Net 25 proc. privačios gydymo įstaigos pacientų manė, jog burnos higienos procedūrą jiems atliko ne burnos higienistas, o gydytojas odontologas, o 1,4 proc. privačios gydymo įstaigos pacientų iš vis nežinojo, kas jiems atliko šią procedūrą. Viešojoje gydymo įstaigoje visi pacientai 100 proc. žinojo, jog procedūrą jiems atliko burnos higienos specialistas, o privačioje gydymo įstaigoje tokių pacientų buvo 73,6 proc. Skirtumas statistiškai reikšmingas (χ²=29,67; lls=2; p<0,05).
Burnos higienos procedūra turėtų būti atliekama kartą per pusę metų. Todėl pacientų buvo klausiama, kaip dažnai jie atlieka profesionalią burnos higieną. Didžioji dalis teigė, jog šią procedūrą atlieka kartą per metus (45 proc. viešosios gydymo gydymo įstaigos pacientų ir 41,7 proc. privačios gydymo įstaigos pacientų). 19 proc. viešosios gydymo įstaigos pacientų ir 13,9 proc. privačios gydymo įstaigos pacientų profesionalios burnos higienos procedūrą atliko pirmą kartą. Tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (7 pav.).
45,0 15,0 41,7 9,7 19,0 13,9 21,0 34,7 0 20 40 60 80 100 Atlieku pirmą kartą
Kartą per pusę metų
Kartą per metus Kas kelis metus
%
Viešoji Privati
χ²=4,614; lls=3; p>0,05;
7 pav. Pacientų atsakymų, kaip dažnai jie atlieka profesionalios burnos higienos procedūrą, pasiskirstymas viešojoje ir privačioje gydymo įstaigose
Pacientų buvo klausiama, ar jie reguliariai atlieka profesionalios burnos higienos procedūrą. Net 70 proc. viešosios įstaigos pacientų ir 83,3 proc. privačios įstaigos pacientų teigė, jog procedūrą jie atlieka nereguliariai, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų tarp šių gydymo įstaigų nenustatyta.
Buvo įdomu sužinoti, kas pacientams rekomendavo atlikti burnos higienos procedūrą. Pacientų buvo klausiama, ar profesionalią burnos higieną jiems rekomendavo atlikti gydytojas odontologas. Kadangi net 90,5 proc. odontologų mano, kad teikiamų paslaugų kokybė pagerėtų, jei odontologai kartu su burnos higienistais dirbtų kartu, kaip komanda (26), jie turėtų kiekvienam pacientui rekomenduoti profesionalios burnos higienos procedūrą. Išanalizavus rezultatus, daugiau nei pusei apklaustųjų – 52 proc. viešosios įstaigos pacientų ir 63,9 proc. privačios įstaigos pacientų šią procedūrą rekomendavo gydytojas odontologas, tačiau tarp gydymo įstaigų šis skirtumas nebuvo statistikai reikšmingas.
Statistiškai reikšmingų skirtumų, priklausančių nuo gydymo įstaigos, buvo nustatyta, analizuojant burnos ertmės ligų paplitimo priklausomybę nuo reguliarios burnos higienos. 66 proc. viešosios įstaigos pacientų statistiškai reikšmingai dažniau teigė, jog burnos ertmės ligų paplitimas priklauso nuo reguliarios burnos higienos negu privačios įstaigos pacientai (50 proc.). Tik 1 proc. pacientų viešojoje įstaigoje manė, kad burnos ertmės ligų paplitimas nepriklauso nuo reguliarios burnos higienos, atitinkamai 13,9 proc. privačios įstaigos pacientų manė taip pat (8 pav.).
