BURNOS HIGIENOS SPECIALYBĖS STUDENTŲ POŽIŪRIS Į KARJEROS GALIMYBES

(1)

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS SVEIKATOS VADYBOS KATEDRA

Ritmantė Borneikienė

BURNOS HIGIENOS SPECIALYBĖS STUDENTŲ POŽIŪRIS Į

KARJEROS GALIMYBES

Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinis vadovas

doc. dr. Mindaugas Stankūnas

(2)

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

BURNOS HIGIENOS SPECIALYBĖS STUDENTŲ POŽIŪRIS Į KARJEROS GALIMYBES Ritmantė Borneikienė

Mokslinis vadovas – doc. dr. Mindaugas Stankūnas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2013. 79 p.

Darbo tikslas: įvertinti burnos higienos specialybės studentų požiūrį į karjeros galimybes.

Tyrimo metodika: vienmomentinė anketinė apklausa buvo vykdoma Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Kauno kolegijoje, Utenos kolegijoje, Šiaulių valstybinėje kolegijoje, Panevėžio kolegijoje 2012 m. vasario – rugsėjo mėn. Buvo apklausti visi paskutinių kursų burnos higienos studijų studentai, studijuojantys Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Kauno kolegijoje, Panevėžio kolegijoje, Šiaulių valstybinėje kolegijoje, Utenos kolegijoje. Išdalintos 205 anketos. Statistinėje analizėje buvo naudotos 144 teisingai užpildytos anketos (atsako dažnis 70,2 proc.). Duomenys analizuoti programa SPSS, 20 versija.

Rezultatai: Burnos higienos specialybės studentams (70,9 proc.) karjera yra svarbi jų gyvenime. Daugiau nei trečdalis (35,2 proc.) studentų burnos higienisto darbo jau ieškojo ir daugiau nei pusė (59,3 proc.) jo nerado. Nustatyta, jog daugiau nei penktadalis (21,7 proc.) studentų ketina išvykti dirbti burnos higienisto darbą į užsienio šalis ir daugiau nei pusė (53,1 proc.) dar svarsto tokią galimybę. Paaiškėjo, kad daugiau nei ketvirtadalis (26,8 proc.) studentų nesitiki įsidarbinti Lietuvoje pagal įgytą specialybę. Daugiau nei pusė dalyvavusių studentų burnos higienos studijomis yra patenkinti, o daugiau nei trečdalis studentų nepatenkinti. Didžioji dauguma (98,9 proc.) skundėsi praktinių užsiėmimų stoka. Daugiau nei pusė universiteto studentų (66,7 proc.) studijuoja šioje specialybėje todėl, kad nepavyko įstoti ten, kur norėjo (p<0,001).

Išvados: Burnos higienos specialybės studentų nuomone, karjeros galimybės yra menkos, tačiau dauguma studentų vis dėlto tikisi įsidarbinti burnos higienistu Lietuvoje.

(3)

SUMMARY

Management of Public Health

ATTITUDE OF ORAL HYGIENE STUDENTS TOWARD CAREER OPPORTUNITIES Ritmantė Borneikienė

Supervisor – Mindaugas Stankūnas, Dr. Assoc. Prof.

Department of Health Management, Faculty of Public Health, Academy of Medicine, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2013. 79 p.

Aim of research: to assess the attitude of oral hygiene students toward career opportunities. Research methods: The cross-sectional survey was conducted at Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas University of Applied Sciences, Utena University of Applied Sciences, Šiauliai State College and Panevėžys College from February to September, 2012. All final-year oral hygiene students of the aforementioned institutions were surveyed. 205 questionnaires were distributed. The statistical analysis encompassed 144 properly filled questionnaires (response rate 70.2%). The data was analyzed with SPSS Software, version 20.

Results: the majority of oral hygiene students emphasized importance of career in their lives (70.9%). More than one-third of students (35.2%) had already been looking for an oral hygiene specialist job and more than half of respondents (59.3%) had not found it. It was revealed that more than one-fifth of students (21.7%) had been planning to work as oral hygiene specialists abroad and more than half of them (53.1%) had been considering the aforementioned opportunity. It emerged that more than one-fourth of respondents (26.8%) had no employment expectations regarding their acquired profession in Lithuania. More than half of students were satisfied with oral hygiene studies, whereas more than one-third of them felt disatisfied. The vast majority of respondents (98.9%) complained about a lack of practice activities. More than half of students (66.7%) study oral hygiene since they failed to enter preferred speciality training (p<0.001).

Conclusions: conclusions drawn from the survey‘s results indicated that according to oral hygiene students, career opportunities are poor although the majority of them still anticipate working as oral hygiene specialists in Lithuania.

(4)

TURINYS

ĮVADAS ... 9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1 Karjeros samprata... 11

1.2 Emigracijos problema ... 12

1.3 Burnos higienisto profesijos ypatumai ... 14

1.4 Studijų kokybė ... 19

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 22

2.1 Tyrimo eiga ir imtis ... 22

2.2 Tyrimo instrumentas ... 22

2.3 Statistinės analizės metodai ... 23

3. REZULTATAI ... 24

3.1 Burnos higienos specialybės studentų demografinės charakteristikos ... 24

3.2 Burnos higienos specialybės studentų nuomonės apie karjeros svarbą jų gyvenime vertinimas ... 25

3.3 Burnos higienos specialybės studentų nuomonės apie įsidarbinimo galimybes vertinimas .... 43

3.4 Burnos higienos specialybės studentų noro dirbti užsienio šalyse vertinimas... 51

3.5 Burnos higienos specialybės studentų nuomonės apie studijų kokybę vertinimas ... 59

REZULTATŲ APTARIMAS ... 69

IŠVADOS ... 72

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 73

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 74

(5)

SANTRUMPOS

ES – Europos sąjunga LR – Lietuvos Respublika Lt – litai N – tiriamųjų skaičius sn – statistiškai nereikšminga SN – standartinis nuokrypis p – pasikliovimo lygmuo proc. – procentai

TBHF – Tarptautinė burnos higienistų federacija χ² - Chi-kvadrato kriterijus

(6)

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal demografinius veiksnius bei mokymo įstaigas ir studijų kursą. ... 24 2 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal ketinimą dirbti burnos higienisto darbą baigus studijas priklausomai nuo demografinių charakteristikų. ... 26 3 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal ketinimą dirbti burnos higienisto darbą baigus studijas priklausomai nuo mokymosi įstaigos ir kurso. ... 27 4 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal labiausiai norimą darbo vietą priklausomai nuo demografinių charakteristikų. ... 29 5 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal labiausiai norimą darbo vietą priklausomai nuo mokymosi įstaigos bei kurso. ... 30 6 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal tai, ar jie turi numatę galimą darbo vietą, pabaigus studijas, priklausomai nuo demografinių charakteristikų bei mokymosi įstaigų ir kurso. ... 31 7 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal požiūrį į karjerą, priklausomai nuo demografinių charakteristikų. ... 34 8 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal požiūrį į karjerą, priklausomai nuo mokymosi įstaigos ir kurso. ... 35 9 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal nurodytus sėkmingą karjerą lemiančius veiksnius priklausomai nuo mokymosi įstaigos bei gyvenamosios vietos. ... 38 10 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal karjeros svarbą jų gyvenime, priklausomai nuo demografinių charakteristikų bei mokymosi įstaigos bei kurso. ... 40 11 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal žinojimą, kokiose įstaigose jie galės dirbti baigę burnos higienos studijas priklausomai nuo demografinių charakteristikų bei mokymosi įstaigų ir kurso. ... 44 12 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal burnos higienisto darbo ieškojimą, priklausomai nuo demografinių charakteristikų bei mokymosi įstaigos ir kurso. ... 45 13 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal pasitaikiusius sunkumus ieškant burnos higienisto darbo priklausomai nuo amžiaus bei mokymosi įstaigos tipo. ... 48

(7)

14 lentelė. Pageidaujamo burnos higienisto darbo atlyginimo vidurkio palyginimas, atsižvelgiant į respondentų demografines charakteristikas, mokymosi įstaigos tipą bei kursą. . 50 15 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal ketinimą emigruoti, priklausomai nuo to, ar tikisi įsidarbinti Lietuvoje pagal įgytą burnos higienisto specialybę. ... 52 16 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal ketinimą išvykti dirbti burnos higienisto darbą į užsienį, priklausomai nuo demografinių charakteristikų bei mokymosi įstaigos ir kurso. ... 54 17 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal pagrindines ketinimo išvykti dirbti į kitą šalį priežastis priklausomai nuo demografinių charakteristikų. ... 57 18 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal pagrindines ketinimo išvykti dirbti į kitą šalį priežastis priklausomai nuo mokymosi įstaigos ir kurso. ... 58 19 lentelė. Burnos higienos studijų pasirinkimo priežastys priklausomai nuo mokymosi įstaigos tipo. ... 60 20 lentelė. Pasitenkinimas burnos higienos studijomis priklausomai nuo kurso. ... 62 21 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal įvardintus burnos higienos studijų trūkumus priklausomai nuo mokymosi įstaigos. ... 65 22 lentelė. Studentų nuomonės apie studijų trukmę pasiskirstymas priklausomai nuo mokymosi įstaigos. ... 66 23 lentelė. Respondentų nuomonės pasiskirstymas pagal tai, koks turėtų būti burnos higienos studijų santykis. ... 66 24 lentelė. Studentų nuomonės, ar tęs studijas toliau, pasiskirstymas pagal mokymosi įstaigą. 67 25 lentelė. Studentų nuomonės, ar tęs studijas toliau, pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą. 68

(8)

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal labiausiai pageidaujamą darbo vietą... 28

2 pav. Burnos higienos specialybės studentų pasiskirstymas pagal požiūrį į karjerą... 32

3 pav. Veiksniai, lemiantys sėkmingą karjerą... 37

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal karjeros svarbą jų gyvenime... 39

5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar sutiktų praktikuotis už tai negaudami atlygio... 41

6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jie sutiktų praktikuotis pasirinktoje įstaigoje, už tai negaudami atlygio, bet įgydami praktinių įgūdžių priklausomai nuo mokymosi įstaigos... 42

7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal žinojimą, kokiose įstaigose jie galės dirbti baigę burnos higienos studijas... 43

8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar lengvai rado burnos higienisto darbą... 46

9 pav. Sunkumai ieškant burnos higienisto darbo... 47

10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo ieškojimo pobūdį... 49

11 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar baigę studijas ketina išvykti dirbti burnos higienisto darbą į užsienio šalis... 51

12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal ketinimą emigruoti, priklausomai nuo to, ar tikisi įsidarbinti Lietuvoje pagal įgytą burnos higienisto specialybę... 52

13 pav. Pagrindinės ketinimo vykti dirbti į užsienį priežastys... 55

14 pav. Studentų pasitenkinimas burnos higienos studijomis pagal mokymosi įstaigas... 61

15 pav. Studentų pasitenkinimas savo mokymosi kokybe priklausomai nuo mokymosi įstaigos 63 16 pav. Burnos higienos studijų trūkumai... 64

(9)

ĮVADAS

Lietuvoje stebimas didelis ėduonies bei periodonto ligų paplitimas. Nustatyta, jog šias ligas dažniausiai sukelia minkštosios ir kietosios dantų apnašos. Geriausi profilaktikos metodai šių ligų atsiradimo mažinimui yra individuali burnos higiena bei profesionali burnos higiena, kurią atlieka profesionalas – burnos higienistas. Profesionalios burnos higienos metu pacientas yra ne tik mokomas taisyklingai prižiūrėti savo dantis, tačiau jam yra atliekamas mineralizuotų bei nemineralizuotų apnašų šalinimas [50].

Šiuo metu Lietuvoje burnos higienistų vaidmuo nėra pakankamai aiškus [2]. Labai dažnai burnos higienos studijas pabaigę specialistai neranda darbo, kadangi gydytojai odontologai labai nenoriai įsileidžia juos į savo darbo rinką. Gydytojai odontologai verčiau patys atlieka profesionalią burnos higieną, nei leidžia tai atlikti šios srities specialistams. Taigi, valstybė neefektyviai panaudoja lėšas burnos higienistų rengimui, kadangi pabaigę studijas burnos higienistai įdarbinami gydytojų odontologų padėjėjais ir nedirba darbo pagal įgytą specialybę. Norėdami dirbti, šie specialistai yra priversti išvykti į užsienio šalis arba dirbti kitoje srityje.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis Lietuvos emigracijos rodikliai tūkstančiui gyventojų yra didžiausi Europos Sąjungoje. Oficialiai vertinama, kad per 20 metų dėl emigracijos Lietuva neteko apie 0,6 mln. gyventojų [39].

Pagrindinės išvykimo dirbti į kitas šalis priežastys yra didesnis atlyginimas, platesnės profesinės galimybės ir geresnė gyvenimo kokybė, todėl tikėtina, kad, pagerėjus profesinėms sąlygoms, sveikatos priežiūros specialistų išvykimas dirbti į užsienį gali būti ne toks pastebimas [34].

Išstudijavus mokslinę literatūrą, pastebėta, kad yra atlikta tyrimų, vertinant gydytojų, ergoterapijos [36], kineziterapijos [62], visuomenės sveikatos [28] studentų karjeros galimybes, tačiau apie burnos higienistų karjeros galimybes mokslinių darbų rasti nepavyko, todėl šiuo darbu tikimasi įvertinti burnos higienos specialybės studentų požiūrį į karjeros galimybes, įvertinant šios specialybės studentų nuomonę apie įsidarbinimo galimybes, taip pat norą dirbti užsienio šalyse bei nustatyti burnos higienos specialybės studentų nuomonę apie studijų kokybę.

(10)

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas: įvertinti burnos higienos specialybės studentų požiūrį į karjeros galimybes.

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti burnos higienos specialybės studentų nuomonę apie karjeros svarbą jų gyvenime.

2. Ištirti burnos higienos specialybės studentų nuomonę apie įsidarbinimo galimybes. 3. Įvertinti burnos higienos specialybės studentų norą dirbti užsienio šalyse.

(11)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Karjeros samprata

Karjeros terminas kilo iš lotynų kalbos žodžio carraria ir reiškia kelią, kryptį ar veiksmų eigą [19].

Karjera gali būti aiškinama kaip individo nuosavybė, o ne užimtumas ar organizuotumas [18].

Karjera – tai nuolatinis asmenybės tobulėjimo ir saviraiškos būdas, turintis optimistinę kokybinės kaitos perspektyvą, kryptį ir paskirtį. Karjera yra daugiau asmeninis, individualus tobulėjimas sėkmingai pasirinktos veiklos kryptimi ir pozityvus jos vertinimas tiek asmeniniu, tiek visuomeniniu požiūriu [52].

Asmeninė karjera gali būti tinkamai įvertinama tik paties individo [61]. Daugelis mokslininkų pabrėžia, kad siekiant karjeros reikia pradėti nuo savęs. Tiek karjeros planavimas, tiek jos sėkmė priklauso tik nuo individualaus žmogaus lūkesčių bei savęs pažinimo.

Brewer K. L. ir Brewer P. D. teigimu, sėkminga karjera lemia didesnį pasitenkinimą darbu bei prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės [7].

Karjera yra vienas pagrindinių šiuolaikinio žmogaus siekių, siejamų su kokybišku gyvenimu, kokybę suvokiant kaip materialines ir socialines garantijas, finansinę laisvę ir atsiveriančias naujas tobulėjimo bei vystymosi galimybes, psichologinį pasitenkinimą. Tokia raida priklauso nuo nuolatinių individo pastangų, nes ji nėra pareiga – dažniausiai pats asmuo yra suinteresuotas siekti karjeros [13].

Karjeros samprata yra kintanti, nes vieni mokslininkai karjeros terminą sieja tik su darbu ir profesija, o kiti akcentuoja įvairialypę karjeros sampratos esmę, t. y. karjera ne tik darbas, bet ir kitos svarbios gyvenimo sferos, tai socialiniai santykiai, savanoriška veikla, mokymasis, asmeniniai tikslai, vertybės bei kt. Karjeros samprata kinta priklausomai nuo laikmečio, kurį gali sąlygoti socialiniai, kultūriniai, ekonominiai ir kiti faktoriai [37].

Šių autorių sąvokų aiškinimai rodo, jog galimi skirtingi karjeros supratimai. Todėl galima teigti, jog kiekvieno žmogaus požiūris į karjerą gali būti skirtingas ir asmeninis indėlis į jos

(12)

siekimą gali skirtis. Viena iš karjeros siekimo galimybių gali būti emigracija, todėl kitame skyriuje aptariama emigracijos problema.

1.2 Emigracijos problema

Dėl globalizacijos teikiamų galimybių pasiskirstymo netolygumo išryškėjantys karjeros sąlygų skirtumai iškelia žmogui mobilumo reikalavimą: jei vienur nėra sąlygų pilnai realizuoti savąsias karjeros kompetencijas, tenka ieškoti, kur šios sąlygos yra pakankamos, nevengiant persikėlimo iš vienos šalies į kitą, iš vienos veiklos srities į kitą [45].

Emigracijos į kitas šalis didėjimas pastaruoju metu yra siejamas su darbo vietų trūkumu ir mažu darbo užmokesčiu. Ši sritis yra analizuojama mokslininkų darbuose, atliekami įvairūs tyrimai, kuriamos įvairios priemonės, kad jauni emigravę žmonės grįžtų į Lietuvą, tačiau kol kas niekaip nepavyksta sustabdyti vis didėjančios įvairaus amžiaus žmonių emigracijos. Ypač gąsdina jaunimo emigracija į kitas šalis [40].

Pagal A. Sipavičienę ir V. Stankūnienę migracijos nuostatos, ypač jaunimo tarpe, pasiekė katastrofiškas aukštumas – 2010 m. atlikti potencialios migracijos tyrimai rodo, kad 60 proc. jaunimo iki 29 metų nori emigruoti iš Lietuvos. Autorių nuomone, tokios tendencijos kelia grėsmę Lietuvos ateičiai [51].

Lietuvos statistikos departamento duomenimis Lietuvos emigracijos rodikliai tūkstančiui gyventojų yra didžiausi Europos Sąjungoje. Oficialiai vertinama, kad per 20 metų dėl emigracijos Lietuva neteko apie 0,6 mln. gyventojų. Dauguma išvykstančiųjų yra jauni išsilavinę darbingo amžiaus žmonės (2011 m. net 63 proc. emigrantų buvo 15-34 metų), todėl Lietuvos visuomenė sensta ir vienam dirbančiajam tenka vis didesnis nedirbančiųjų skaičius. Emigracijos struktūra paaštrina demografines problemas ir ilgainiui gali trukdyti ekonomikos augimui, nes Lietuva praranda kvalifikuotus, verslius žmones, „nuteka protai“, pavyzdžiui, informacinių technologijų, medicinos srityse [39].

Sąvoka „protų nutekėjimas“ (angl. brain drain) apibrėžiama kaip išsilavinusių ar turinčių profesiją žmonių išvykimas iš vienos šalies, ekonominio sektoriaus ar srities į kitą paprastai dėl didesnio darbo užmokesčio ar geresnių darbo sąlygų [3].

Aukštos kvalifikacijos darbuotojų mobilumas besivystančiose šalyse paprastai yra nepageidautinas. Paprastai išvykusieji namiškiams siunčia nemažas pinigų sumas, deja, tai

(13)

nekompensuoja šių specialistų netekimo. Neabejotina, jog Lietuvoje protų nutekėjimo problema yra gana opi, kadangi šalyje nėra sudarytos tinkamos sąlygos pasinaudoti galimais šio proceso privalumais, t. y. nesugebama užsienyje vertingo išsilavinimo ar patirties įgijusius specialistus susigrąžinti. Viso to priežastis yra tiek globalizacijos bei europeizacijos procesai, tiek bendrasis šalies ekonominis atsilikimas, tiek mokslo bei studijų sistemos trūkumai. Valstybė turėtų skirti kur kas daugiau dėmesio „protų nutekėjimo“ bei reemigracijos paskatinimo problemų sprendimui, siekdama, jog kvalifikuoti specialistai kurtų pažangą ir gerovę savo kilmės valstybėje, o šalies lėšos, skirtos šių specialistų išsilavinimui, nebūtų prarandamos veltui [17].

Todėl labai svarbu analizuoti jaunimo požiūrį į emigraciją iš Lietuvos, išsiaiškinti tokios emigracijos priežastis ir lemiančius veiksnius.

Pagal M. Stankūno atlikto tyrimo rezultatus, gydytojų ir rezidentų emigraciją skatinantys veiksniai yra šie: didesnis atlyginimas, platesnės profesinės galimybės bei geresnė gyvenimo kokybė [53].

M. Taljūnaitės atlikto tyrimo duomenimis jaunų medikų emigraciją skatina lūkesčių nepateisinusi aukštojo mokslo reforma, mažėjantis valstybės finansavimas, gerokai didesni bei stabilūs atlyginimai svetur, socialinių garantijų tarp šalių skirtumai bei saugi ir komfortiška darbo aplinka svetur [58].

Buvo atliktas tyrimas siekiant išsiaiškinti Vilniaus kolegijos ir M. Romerio universiteto studentų požiūrį į emigraciją iš Lietuvos ir į vis didėjančio emigrantų srauto priežastis bei pasekmes. Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma Vilniaus kolegijos bei M. Romerio universiteto studentų mano, jog emigracijos srautai bei mastai iš Lietuvos ateityje tik didės. Jaunimas pasiryžęs išvykti iš šalies dėl kokybiškesnio mokslo ar geresnių darbo sąlygų. Sunki šalies ekonominė padėtis dar viena priežastis, kuri verčia Lietuvos jaunuolius ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų užsienyje. Dėl šalyje esančio nedarbo, mažų atlyginimų, prastų gyvenimo sąlygų emigruoja ne tik jaunosios kartos atstovai, bet ir šeimas turintys asmenys. Emigracijos procesą spartina ir tokie socialiniai veiksniai kaip visuomenės gana ryškiai išskirtos socialinės atskirties grupės, kurios aplinkinių dažnai yra ignoruojamos. Taigi žmonės nenorėdami tapti visuomenės atstumtaisiais renkasi emigraciją kaip išeitį iš susidariusios situacijos. Lietuvoje veikia stumiantys veiksniai – sunki ekonominė padėtis, o užsienyje – traukiantys veiksniai, geros gyvenimo sąlygos. Emigruoja vis daugiau žmonių iki trisdešimties metų, be to, dažnas jų turi universiteto ar kolegijos diplomą [40].

(14)

Išanalizavus literatūrą galima teigti, kad esminę įtaką migracijai daro būtent galimybės rasti darbą [9].

Domėjomės, kur lietuviai išvyksta ieškoti darbo.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 metais apie 50 proc. visų emigrantų išvyko į Didžiąją Britaniją ir 15 proc. – į Airiją. Norvegija (5,8 proc.), Vokietija (4,6 proc.) ir Ispanija (4,3 proc.) taip pat išlieka populiarios. Iki įstojimo į ES, Lietuvos gyventojai dažniausiai išvykdavo į Rusijos Federaciją, Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis bei Jungtines Amerikos Valstijas. Emigracijos kryptys gali pasikeisti ir artimiausioje ateityje. 2011 m. gegužę savo darbo rinką Lietuvos piliečiams atvėrė ir Vokietija bei Austrija. Jos gali tapti patraukliomis tikslo šalimis emigrantams iš Lietuvos [38].

Kalbant apie situaciją Lietuvoje, taip pat yra svarbus tinkamos specialybės pasirinkimas. Kaip teigia V. Gižienė ir A. Markauskienė - aukštasis išsilavinimas yra neabejotinai naudingas ne tik individui, bet ir valstybei. Valstybinis aukštojo mokslo finansavimas suteikia individui galimybę siekti aukštojo mokslo ir žinių, įgyti darbo rinkai reikalingas kompetencijas. Tuo pačiu aukštojo mokslo finansavimas gali turėti ir neigiamą poveikį tiek individo, tiek valstybės požiūriu – jei individai, siekdami aukštojo mokslo finansavimo, pasirinks netinkamas studijų sritis. Valstybės biudžeto asignavimų aukštajam mokslui dalis, tenkanti vienam studentui 2009 – 2010 mokslo metais, siekė 8,1 tūkst. Lt. Taigi, jei individas, pasinaudojęs valstybės asignavimu, įgis netinkamą specialybę, tai tiek individui, tiek ir valstybei šios investicijos bus nenaudingos ir neatsipirks, nes individas nedirbs darbo, atitinkančio jo kvalifikaciją. Tokiu atveju individo darbo užmokestis neaugs, valstybė nesurinks daugiau mokesčių [15].

1.3 Burnos higienisto profesijos ypatumai

Burnos higienisto darbo sritis – odontologinių ligų rizikos faktorių išaiškinimas ir profilaktika, siekiant sumažinti dantų ėduonies (karieso) ir periodonto ligų paplitimą ir intensyvumą tarp įvairių amžiaus grupių pacientų [10].

Profesija atsirado 1900 metų pradžioje JAV, o vėliau ja 1924 metais pasekė Norvegija. XX amžiaus viduryje burnos higienisto profesija buvo pradėta dar trijose šalyse: Jungtinėje Karalystėje (1943), Kanadoje (1947) ir Japonijoje (1948). 1950-1974 metais burnos higiena atsirado dar aštuoniose šalyse, chronologiškai – Nigerijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Korėjoje,

(15)

Olandijoje, Švedijoje, Australijoje ir Pietų Afrikoje. Didžiausia šios profesijos plėtra visame pasaulyje įvyko XX amžiaus pabaigoje, prisijungus dar dešimčiai šalių: Austrijai, Suomijai, Izraeliui, Italijai, Ispanijai, Vokietijai, Naujajai Zenlandijai, Airijai, Slovakijai ir Latvijai (1995) [23].

Lietuvoje burnos higienistai pradėti rengti 1997 metais Kauno ir Panevėžio kolegijose. [48]. Šiandien burnos higienistai Lietuvoje yra rengiami šešiose mokymosi įstaigose – Kauno kolegijoje, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Panevėžio kolegijoje, Šiaulių valstybinėje kolegijoje bei Utenos kolegijoje. Studijų trukmė mokymosi įstaigose skiriasi. Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijos trunka 4 metus, taikomas tik dieninis mokymosi būdas, suteikiamas odontologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis, burnos higienisto kvalifikacija [35]. Visose burnos higienistus ruošiančiose kolegijose studijos trunka 3 metus, suteikiamas burnos higienos profesinis bakalauras, burnos higienisto profesinė kvalifikacija [25, 26, 43, 57, 60].

Lietuvos medicinos normoje 35:2012 „Burnos higienistas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ skelbiama, jog asmuo burnos higienisto profesinę kvalifikaciją įgyja baigęs universitetines ar kolegines burnos higienos studijas ir gavęs diplomą, patvirtinantį suteiktą burnos higienisto profesinę kvalifikaciją. Asmenimis, įgijusiais burnos higienisto profesinę kvalifikaciją taip pat yra laikomi asmenys, turintys diplomus, patvirtinančius įgytą burnos higienos specializaciją. Užsienyje įgyta burnos higienisto profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Burnos higienistas gali verstis burnos priežiūros specialisto praktika pagal burnos higienisto profesinę kvalifikaciją odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigose, kurios turi odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licenciją teikti burnos higienisto paslaugas, taip pat gali dirbti savarankiškai pagal savo kompetenciją arba bendradarbiaudamas su gydytojais odontologais ir gydytojais odontologais specialistais [10].

2012 m. gruodžio 21d. LR Odontologų rūmų licencijavimo komisijos duomenimis Lietuvoje licencijuotų burnos higienistų užregistruota 646, iš jų 2011-2012 metais buvo panaikinta 31 licencija. Licencijos galiojimas 2010-2012 metais buvo sustabdytas 14 burnos higienistų [30].

(16)

Pasidomėjus apie burnos higienistų ruošimą užsienio valstybėse išaiškėjo, jog burnos higienistai Kanadoje pirmiausia mokosi pradinio lygio, dviejų metų ir trijų metų programose maždaug penkiasdešimtyje institucijų visoje šalyje, panašiai kaip laipsnis, suteikiamas dvejų metų kolegijoje sėkmingai baigus universitetinių studijų kursą JAV [12]. Kanadoje burnos higienistai, kurie nori įgyti papildomą burnos higienisto išsilavinimą, gali rinktis iš keturių, bakalauro laipsnį suteikiančių programų, universitetų visoje Kanadoje. Šio laipsnio įgijimo kelią Britų Kolumbijos universiteto Odontologijos fakultetas įgyvendino 2007 metais, kuriame studentai gali stoti be ankstesnio burnos higienisto išsilavinimo, studijuojant ketverius metus ir įgyjant bakalauro laipsnį [11]. Profesinės patirties apimtis nesikeičia ar įgytas dviejų metų diplomas, ar trijų metų diplomas, ar bakalauro lapsnis.

Tuo tarpu Japonijoje yra septynių tipų burnos higienos specialistų. Tai apima specializacijas tokiose srityse kaip burnos implantologija ir periodontologija, specialistai gauna sertifikatą, kurį atitinkamai išduoda Japonijos burnos implantologų draugija ir Japonų periodontologijos draugija. Visi absolventai, nepriklausomai ar baigė dviejų, trijų ar ketverių metų programą, turi teisę įgyti specializaciją. Tačiau ketverių metų programą baigę absolventai turi pranašumą prieš tuos, kurie baigė dviejų ar trijų metų programą, nes jie studijuodami gali pasirinkti kvalifikacijos kėlimo kursą implantologijoje ir periodontologijoje. Šiuo metu Japonijoje keturi universitetai siūlo tiek bakalauro, tiek magistro programas, o kiti du siūlo tik magistro programas. Burnos higienos doktorantūros programos nėra. Absolventai, turintys burnos higienisto magistro laipsnį toliau gali tęsti mokslus odontologų ar kitų susijusių specialybių doktorantūroje [20].

Visame pasaulyje yra kuriamos burnos higienistų asociacijos, jas apjungianti Tarptautinė burnos higienistų federacija (TBHF) (International Federation of Dental Hygienists) yra tarptautinė nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija, be jokių politinių, rasinių ar religinių ryšių. Ji vienija burnos higienistų asociacijas visame pasaulyje, kurių tikslas bendromis jėgomis skatinti ir gerinti burnos sveikatą, apsaugoti ir ginti burnos higienistų interesus, atstovauti ir remti burnos higienisto profesiją, skatinti panašių asociacijų kūrimąsi ir susijungimą, skatinti ir koordinuoti pasikeitimą žiniomis, informacija burnos higienisto profesijos, išsilavinimo, praktikos klausimais, suteikti žmonėms geresnes galimybes naudotis kokybiškomis profilaktinėmis burnos sveikatos paslaugomis. Tarptautinė Burnos higienistų federacija buvo įkurta 1986 metais birželio 28 dieną Osle, Norvegijoje. Pirmosios šalys priklaususios šiai

(17)

organizacijai buvo: keletas Europos šalių (tarp jų Olandija, Norvegija, Švedija ir Jungtinė Karalystė) bei JAV, Kanada ir Japonija. Šiuo metu TBHF priklauso šios 25 šalys: Australija, Austrija, Kanada, Danija, Fidžis, Suomija, Vokietija, Airija, Izraelis, Italija, Japonija, Korėja, Latvija, Lietuva, Olandija, Naujoji Zelandija, Norvegija, Portugalija, Slovakijos Respublika, Pietų Afrika, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė, JAV. Lietuvos Burnos higienistų asociacija prie šios tarptautinės organizacijos prisijungė tik 2010 metais [1].

Lietuvoje 2004 m. buvo įsteigti Lietuvos Respublikos odontologų rūmai. Tai yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris vienija gydytojus odontologus, gydytojus odontologus specialistus bei burnos priežiūros specialistus ir įgyvendina jų savivaldą.

Rūmai įgyvendina odontologų savivaldą ir koordinuoja jos veiklą, vykdo strateginius sveikatos sistemos odontologinės priežiūros (pagalbos) uždavinius, rūpinasi odontologinės veiklos Lietuvos Respublikoje plėtra, pacientų švietimu, odontologų profesiniu mokymu ir kvalifikacijos kėlimu, medicinos kultūra, rengia teisės aktų projektus gydytojų odontologų, gydytojų odontologų specialistų ir burnos priežiūros specialistų veiklos ir odontologinės priežiūros (pagalbos) klausimais ir teikia juos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, įgyvendina kitus Lietuvos Respublikos teisės aktais bei statutu numatytus uždavinius.

Rūmų veikla grindžiama savivaldos, profesinio atsakingumo, socialinės apsaugos, viešumo ir teisėtumo principais. Rūmai savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Odontologų rūmų įstatymu, Asociacijų įstatymu ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, potvarkiais ir kitais teisės aktais, LR Odontologų rūmų Statutu ir Odontologų profesinės etikos kodeksu. Rūmai turi 5 teritorinius skyrius – Rūmų filialus, veikiančius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Juos steigia Rūmų Taryba.

Asmenys, baigę universitetines ar neuniversitetines aukštojo mokslo odontologijos, odontologinės priežiūros, burnos higienos ar dantų technologijos studijas, ir gavę licenciją užsiimti atitinkama praktika, privalo tapti LR Odontologų rūmų nariu.

LR Odontologų rūmai prižiūri, kad Rūmų nariai tinkamai atliktų savo profesines pareigas, laikytųsi odontologų profesinės etikos kodekso ir Rūmų statuto, vykdo odontologijos įstaigų, odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimą, taip pat kontroliuoja licencijuojamą

(18)

veiklą, registruoja informaciją apie Europos Sąjungos valstybės narės piliečių laikinųjų odontologijos praktikos paslaugų teikimą Lietuvoje, kartu su universitetais bei kolegijomis sprendžia odontologų ir burnos priežiūros specialistų formalaus ir neformalaus švietimo klausimus, sprendžia odontologinės veiklos gerinimo klausimus, organizuoja visuomenės švietimą, rūpinasi savo narių profesinės kvalifikacijos tobulinimusi. Rūmai leidžia profesinius periodinius bei kitus mokomojo, šviečiamojo ar informacinio pobūdžio leidinius, atlieka kitas Lietuvos Respublikos teisės aktais bei statutu numatytas funkcijas [32].

Šiuo metu burnos higienistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarką reglamentuoja 2004 m. rugsėjo 03 d. Odontologų rūmų Tarybos nutarimu patvirtintas dokumentas „Gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų tobulinimo tvarka ir mastai“. Burnos higienistų tobulinimasis vertinamas valandomis. Pagal dokumentą, kas penkeri metai burnos higienistai privalo įgyti 60 profesinės kvalifikacijos tobulinimo valandų [16].

2004 m. rugsėjo 3 d. patvirtinta odontologų ir burnos priežiūros specialistų tobulinimosi ir profesinės praktikos kontrolės tvarka. Pagal šį dokumentą Odontologų rūmų licencijavimo komisija vertina burnos higienistų tobulinimosi kokybę ir profesinės praktikos pakankamumą.

Burnos higienistas, turintis licenciją be nurodytos perregistravimo datos, privalo kas penkeri metai pateikti odontologų ir burnos priežiūros specialistų tobulinimosi ir profesinės praktikos deklaracijas Licencijavimo komisijai. Jei deklaracija ar duomenys apie tobulinimąsi ir profesinę praktiką nepateikiami arba pateikiami klastojant informaciją, Licencijavimo komisija teikia siūlymą Rūmų tarybai naikinti licenciją.

Burnos higienistas, kuris per pastaruosius penkerius metus daugiau kaip dvejus metus nesivertė jokia burnos priežiūros praktika, bet turi surinkęs privalomas profesinio tobulinimosi valandas, privalo atlikti stažuotę (jei profesine praktika nesiversta 24 – 36 mėnesiai, stažuotės trukmė 18 val., jei 37 – 48 mėnesiai – 36 val., jei 49 ir daugiau mėnesių – 60 val.) [41].

Lietuvoje nuo 1999 m. taip pat egzistuoja Lietuvos burnos higienistų draugija. Pagrindinis draugijos tikslas – suburti draugijos narius profesionalios burnos higienos bei odontologinių ligų profilaktikos problemoms spręsti Lietuvoje. Šiuo metu draugija vienija 50 burnos higienistų iš skirtingų Lietuvos miestų [31].

(19)

1.4 Studijų kokybė

Analizuojant požiūrį į studijų kokybę, svarbu suprasti, kas yra kokybė.

Kokybė apibrėžiama kaip gebėjimas identifikuoti tinkamus tikslus, atitinkančius pagrindinių suinteresuotų grupių (studentų, darbdavių, absolventų, aukštojo mokslo institucijos, valstybės institucijų) lūkesčius (angl. fitness of purpose), ir juos pasiekti tinkamomis priemonėmis (angl. fit for purpose), išskiriant strateginę dimensiją (gebėjimą keistis (tobulėti) ir vadybines veiklas (managerial operations), ir derinant visuomenės lūkesčius, teisinę bazę, norminius šalies ir europinius aktus, finansavimą [8].

Studijų kokybė – aukštosios mokyklos suteikiamų sąlygų tinkamumas asmens saviugdai plėtoti ir kvalifikacijai įgyti [46].

Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas – tai aukštojo mokslo sistemos ir aukštųjų mokyklų ar jų padalinių veikimo metodų ir priemonių visuma, apimanti vidinius kokybės užtikrinimo ir išorinio vertinimo mechanizmus, kurių taikymas padeda nustatyti, ar pagal universiteto studijų programas parengtų specialistų kvalifikacija atitinka nustatytus nacionalinius akademinius standartus ir tenkina ūkio, visuomenės ir asmens lūkesčius [47].

Studijų kokybės vertinimas yra labai svarbus veiksnys, organizuojant efektyvų studijų procesą.

Planuojant profesinę karjerą, būsimam specialistui svarbu sudaryti tokias mokymosi ar studijų sąlygas, kad įgyta kvalifikacija leistų jam sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje [44].

Kiekviena aukštoji mokykla privalo turėti vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis, numatyti veikimo būdus ir priemones, padedančius užtikrinti jos teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę [32].

Lietuvoje 1995 metais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija įsteigė studijų kokybės vertinimo centrą. Ši įstaiga vertina užsienyje įgytą vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą; informuoja apie aukštojo mokslo studijas Lietuvoje bei užsienyje; skatina aukštąsias mokyklas gerinti studijų kokybę; rengia su mokslu ir studijomis susijusių teisės aktų projektus. Taip pat teikia informaciją apie Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programų kokybę. Aukštosioms mokykloms pataria, kaip įsivertinti, jei norima gerinti veiklos kokybę; padeda tobulinti studijas, vertinimui pasitelkdami užsienio ir Lietuvos ekspertus [55].

(20)

Daugelis mokslininkų išskiria studentų požiurio į universitetines studijas reikšmingumą [4, 14, 42]. Jie pabrėžia gero mokymo, dėstytojų kompetencijų, aiškių tikslų svarbumą studentų vertinamam požiuriui.

Studijų kokybę pastarąjį dešimtmetį tyrinėja ne tik užsienio, bet ir Lietuvos mokslininkai. I. M. Šeščilienė, G. J. Rastauskienė [56] mano, kad labai sparčiai išaugus aukštojo mokslo poreikiui ir prieinamumui yra nepaprastai svarbu išlaikyti ir sustiprinti studijų kokybę. S. Targamadzės, R. Petrauskienės [59] cituojamas F. Weserheijden pabrėžia, kad kokybė klasikinio tobulumo siekimo požiūriu yra svarbiausia aukštojo mokslo vertybė, kuri nesikeičia net aktyvių permainų laikotarpiais.

Pasitenkinimas studijomis lemia jauno žmogaus pasitenkinimą gyvenimu. Nepasitenkinimas studijomis gali daryti įtaką netinkamam elgesiui, nusivylimui, studijų nutraukimui. Studentas yra paslaugų gavėjas. Jam svarbu, kad paslauga būtų kokybiška ir teiktų pasitenkinimą, kadangi tai daugiausia lemia šiandienos studentų rytojaus karjerą.

Lietuvos ir užsienio mokslininkai tiria studentų požiūrį įvairiais studijų kokybės aspektais. L. Bobrova, L. Grajauskas, S. Norkus analizavo kūno kultūros specialybės studentų požiūrį į studijų kokybę, vertinant jų sampratą, kas yra mokymasis ir ką reiškia mokytis [6]. L. Bobrova, L. Grajauskas, R. Alūzas tyrė studentų požiūrį į dėstymo kokybę [5]. Visos Lietuvos mastu 2008 metų kovo mėn. buvo atliktas studentų nuomonės tyrimas, siekiant išsiaiškinti šalies aukštųjų mokyklų studentų nuomonę dėl mokymosi motyvacijos, studijų kokybės ir mokesčių už studijas. Išaiškėjo, jog apie pusė universitetų bei kolegijų studentų greičiau patenkinti savo studijomis [54].

G. Žibėnienė ir J. Dudaitė atliko tyrimą, norėdamos išsiaiškinti socialinių mokslų krypties pirmo kurso sutdentų studijų kokybės sampratą. Paaiškėjo, jog renkantis studijas svarbiausias pasirinkimo motyvas yra kokybiškos studijos, taip pat, kad tirtieji studentai kokybiškas studijas labiausiai suvokia kaip praktinių žinių ir gebėjimų, kuriuos galės pritaikyti būsimose veiklose pagal specialybę, įgijimui bei patogumo aspektams, tokiems kaip elektroninė studijų erdvė, dėstytojų prieinamumas, patogus studijų tvarkaraštis, moderni, ilgai dirbanti biblioteka, sąlygos nebrangiai pavalgyti [63].

Klaipėdos valstybinėje kolegijoje buvo atliktas tyrimas, analizuojant studentų pasitenkinimą studijų kokybe. Analizė parodė, kad pasitenkinimą studijomis lemia studentų motyvacija. Studijas tikslingai pasirinkę, į karjerą orientuoti, reaguojantys į rinkos poreikius

(21)

studentai yra labiau patenkinti studijomis nei atsitiktinai aukštąją mokyklą ar studijų programą pasirinkę studentai [27].

Taigi, orientuojant studijas į studentą, būtina daugiau dėmesio skirti studentų mokymosi veiklos planui, studento darbo krūviui bei studijų laiko organizavimui.

(22)

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1 Tyrimo eiga ir imtis

Tyrimo populiacija – paskutinių kursų (III ir IV kurso universitete, II ir III kurso kolegijose) studentai, studijuojantys burnos higienos specialybę Lietuvos aukštosiose mokyklose. Tyrimas buvo vykdomas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Kauno kolegijoje, Panevėžio kolegijoje, Šiaulių valstybinėje kolegijoje bei Utenos kolegijoje 2012 m. vasario – rugsėjo mėn. Buvo kreiptasi ir į Klaipėdos valstybinę kolegiją, tačiau jos administracija nedavė sutikimo vykdyti tyrimą jų organizacijoje. Visų tyrime dalyvavusių aukštųjų mokyklų administracijos davė sutikimą vykdyti šią apklausą.

Apklausos vykdymo metu minėtose aukštosiose mokyklose paskutiniuose burnos higienos specialybės programos kursuose iš viso studijavo 205 studentai. Tyrimui reikalinga imtis buvo skaičiuojama RaoSoft imties skaičiavimo programa [49]. Skaičiavimai parodė, kad norint gauti statistiškai reikšmingus rezultatus, reikia apklausti 134 studentus (95 proc. pasikliovimo lygmuo ir 5 proc. paklaidos tikimybė (p)). Kadangi tikėtasi neaukšto atsakymų dažnio ir buvo spėjama, kad jis bus apie 50 proc., buvo nuspręsta dalinti anketas visiems burnos higienos specialybės paskutinių kursų studentams. Tokiu būdu buvo išdalintos 205 anketos. Gautos 144 anketos, iš kurių visos buvo tinkamos tolimesniam tyrimui (atsako dažnis 70,2 proc.).

2.2 Tyrimo instrumentas

Tyrimui reikalingų duomenų surinkimui buvo naudojama anoniminė anketa (1 priedas). Klausimyno tinkamumui įvertinti buvo atliktas bandomasis tyrimas. Jis vyko 2012 m. vasario mėn. (N=10). Šio tyrimo metu buvo vertinama:

ar anketoje pateikiami klausimai ir atsakymų variantai yra suprantami.

ar pateikiamų atsakymų variantų pakanka respondentams atsakyti į klausimus;

ar tinkama anketoje pateikiamų klausimų išdėstymo seka.

Išskyrus smulkius rašybos ir stiliaus koregavimus, taisymų anketoje nebuvo atlikta. Šios anketos analizei nebuvo naudotos.

(23)

Anketą sudarė 34 klausimai. Klausimyną sudarė kelios dalys.

1. Demografinė dalis – (1-5 klausimas) lytis, amžius, gyvenamoji vieta, mokymosi įstaiga, kursas.

2. Burnos higienos specialybės studentų požiūris į karjeros galimybes buvo vertinamas 8-10 bei 31-34 anketos klausimais.

3. Studentų nuomonė apie įsidarbinimo galimybes buvo vertinama 7; 12-19 bei 23 anketos klausimu.

4. Burnos higienos specialybės studentų noras dirbti užsienio šalyse buvo vertinamas anketoje užduodant 11; 20-22 klausimus.

5. Burnos higienos specialybės studentų nuomonė apie studijų kokybę atsispindėjo 6; 24-30 anketos klausimuose.

2.3 Statistinės analizės metodai

Gauti anketose atsakymai buvo užkoduoti ir perkelti į kompiuterinių statistinių programų paketo IBM SPSS Statistics 20 elektronines lenteles. Anketos buvo statistiškai apdorotos taikant kryžminės tabuliacijos procedūrą, aprašant ir interpretuojant gautus rezultatus.

Lyginant du santykinius dydžius ir norint nustatyti, ar jų skirtumas esminis, buvo apskaičiuojamas z-koeficientas. Kiekybinių dydžių vertinimui buvo naudotas vidurkis (x). Norint įvertinti reikšmių išsibarstymą apie vidurkį, buvo skaičiuojamas vidutinis kvadratinis (standartinis) nuokrypis (SN). Skirtumo tarp šių dydžių patikimumo įvertinimui buvo naudojamas Stjudento (t) kriterijus. Kokybinių požymių statistiniam ryšiui įvertinti buvo naudojamas Chi-kvadrato (χ2) kriterijus. Naudoti reikšmingumo lygmenys: p<0,05, p<0,01, p<0,001.

(24)

3. REZULTATAI

3.1 Burnos higienos specialybės studentų demografinės charakteristikos

Tyrimo metu buvo apklausti 144 burnos higienos specialybės studentai. Respondentų pasiskirstymas pagal pagrindinius demografinius veiksnius bei mokymo įstaigas ir studijų kursą pateikiamas 1 lentelėje.

1 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal demografinius veiksnius bei mokymo įstaigas ir studijų kursą. Rodiklis N=144 Proc. n Lytis Moterys Vyrai 91,0 9,0 131 13 Amžiaus grupė 19-24 metai 25 ir vyresni 88,9 11,1 128 16 Gyvenamoji vieta Miestai Rajonai 39,6 60,4 55 84 Mokymosi įstaiga Kauno kolegija

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Panevėžio kolegija

Šiaulių valstybinė kolegija Utenos kolegija 22,2 20,8 11,8 34,1 11,1 32 30 17 49 16 Kursas II III IV 24,3 63,2 12,5 35 91 18 n − respondentų skaičius; proc. – procentai

(25)

Nustatyta, kad tyrime moterų dalyvavo net dešimt kartų daugiau (91 proc.) nei vyrų (9 proc.). Dalyvių amžius svyravo nuo 19 iki 48 metų (amžiaus vidurkis 21,99±3,27). Respondentai suskirstyti į dvi amžiaus grupes, suformuotos 19-24 metų ir 25 metų bei vyresnių amžiaus grupės. Didžiausią dalį (88,9 proc.) tyrime dalyvavusių sudarė 19-24 metų amžiaus grupės asmenys.

Palyginus studentus pagal gyvenamąją vietą, nustatyta, kad daugiausia jų buvo iš rajonų (60,4 proc.).

Studentai buvo apklausiami penkiose mokymosi įstaigose. Daugiausiai anketų buvo gauta iš Šiaulių valstybinės kolegijos (34,0 proc.), mažiausiai – iš Utenos kolegijos (11,1 proc.).

Nustatyta, jog daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių apklaustųjų (63,2 proc.) buvo III kurso studentai (1 lentelė).

3.2 Burnos higienos specialybės studentų nuomonės apie karjeros svarbą jų gyvenime vertinimas

Paklausus studentų, ar jie ketina dirbti darbą pagal specialybę, išaiškėjo, kad beveik pusė (46,5 proc.) respondentų ketina dirbti.

Studentų atsakymų pasiskirstymas pagal ketinimą dirbti burnos higienisto darbą baigus studijas, priklausomai nuo demografinių charakteristikų bei mokymosi įstaigos ir kurso pateikiamas 2 ir 3 lentelėse.

Kaip matyti 2 lentelėje panašus kiekis moterų (46,6 proc.) ir vyrų (46,2 proc.) baigę studijas ketina dirbti burnos higienisto darbą. Neketinančios dirbti burnos higienisto darbą nurodė 3,1 proc. respondenčių, skirtingai nei vyrų tarpe – neketinančių dirbti nepasitaikė (p<0,05). Vyrų tarpe matoma tendencija, jog jie daugiau neapsisprendę, ar po studijų ketina dirbti burnos higienisto darbą (z=1,72).

Lyginant respondentų pasiskirstymą pagal ketinimą dirbti burnos higienisto darbą baigus studijas priklausomai nuo amžiaus, nustatyta, jog statistiškai reikšmingai (p<0,001) daugiau ketinančių dirbti šį darbą po studijų buvo 25 metų ir vyresnių amžiaus grupėje (93,8 proc.). Tuo tarpu 19-24 metų amžiaus grupėje nustatyta statistiškai reikšmingai daugiau (3,1 proc.) respondentų, neketinančių dirbti šį darbą po studijų (p<0,05).

(26)

2 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal ketinimą dirbti burnos higienisto darbą baigus studijas priklausomai nuo demografinių charakteristikų.

Ketina

dirbti

Rodiklis

Taip Ne _{neapsisprendė}Dar Jei ras tokį darbą Papliti-mas (proc. / n) z(p) Papliti-mas (proc. / n) z(p) Papliti-mas (proc. / n) z(p) Papli-timas (proc. / n) z(p) Lytis Moterys (N=131) 46,6 / 61 0,03 (sn) 3,1 / 4 2,05 (p<0,05) 8,4 / 11 1,72 (sn) 42,0 / 55 1,52 (sn) Vyrai (N=13) 46,2 / 6 0 / 0 30,8 / 4 23,1 / 3 χ2 =7,13; lls=3; p=0,068 Amžiaus grupė 19-24 m. (N=128) 40,6 / 52 7,16 (p<0,001) 3,1 / 4 2,02 (p<0,05) 11,7 / 15 4,12 (p<0,001) 44,5 / 57 5,13 (p<0,001) 25 m. ir vyresni (N=16) 93,8 / 15 0 / 0 0 / 0 6,2 / 1 χ2 =16,18; lls=3; p=0,001 Gyvenamoji vieta Miestai (N=55) 60,0 / 33 2,73 (p<0,01) 0,0 / 0 2,06 (p<0,05) 5,5 / 3 1,79 (sn) 34,5 / 19 1,13 (sn) Rajonai (N=84) 36,9 / 31 4,8 / 4 14,3 / 12 44,0 / 37 χ2 =9,616; lls=3; p=0,022 χ2

– Chi-kvadrato kriterijus; lls – laisvės laipsnių skaičius; n − respondentų skaičius; p – reikšmingumo lygmuo; proc. – procentai; sn – statistiškai nereikšminga, z – z-koeficientas

Jaunesnių respondentų grupėje dar neapsisprendusių, ar dirbs burnos higienisto darbą po studijų buvo statistiškai reikšmingai daugiau (11,7 proc.) (p<0,001). Taip pat nustatyta, kad statistiškai reikšmingai daugiau 19-24 metų amžiaus studentų nusiteikę dirbti pagal įgytą specialybę, jei ras tokį darbą (p<0,001).

Ketinančių dirbti šį darbą po studijų buvo statistiškai reikšmingai daugiau miestų (60,0 proc.) gyventojų, nei rajonų (36,9 proc.) gyventojų (p<0,001). Studentų, gyvenančių rajonuose ir

(27)

neketinančių dirbti burnos higienisto darbo po studijų, buvo statistiškai reikšmingai daugiau (4,8 proc.) (p<0,05). Pastebėta tendencija (z=1,79), jog studentai iš rajonų (14,3 proc.) yra daugiau neapsisprendę dėl ketinimo dirbti darbą pagal įgytą specialybę, nei studentai iš miestų (5,5 proc.). Tiriant studentų pasiskirstymą pagal mokymosi įstaigą bei kursą, paaiškėjo, jog pabaigę studijas ketina dirbti daugiau universiteto studentų (56,7 proc.), nei kolegijų studentų (43,9 proc.). Dar neapsisprendusių respondentų skaičius buvo panašus tiek universitete, tiek kolegijose – 10,0 proc. ir 10,5 proc. atitinkamai. Tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (3 lentelė).

3 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal ketinimą dirbti burnos higienisto darbą baigus studijas priklausomai nuo mokymosi įstaigos ir kurso.

Ketina

dirbti

Rodiklis

Taip Ne Dar neapsisprendė Jei ras tokį _darbą

Paplitimas (proc. / n) z(p) Paplitimas (proc. / n) z(p) Paplitimas (proc. / n) z(p) Paplitimas (proc. / n) z(p) Mokymosi įstaiga Universi-tetas (N=30) 56,7 / 17 1,26 (sn) 3,3 / 1 0,20 (sn) 10,0 / 3 0,08 (sn) 30,0 / 9 1,36 (sn) Kolegija (N=114) 43,9 / 50 2,6 / 3 10,5 / 12 43,0 / 49 χ2 =1,88; lls=3; p=0,598 Kursas Priešpasku-tinis (N=47) 48,9 / 23 0,39 (sn) 2,1 / 1 0,37 (sn) 14,9 / 7 1,14 (sn) 34,0 / 16 1,09 (sn) Paskutinis (N=97) 45,4 / 44 3,1 / 3 8,2 / 8 43,3 / 42 χ2 =2,21; lls=3; p=0,530 χ2

Lyginant rezultatus pagal mokymosi kursą, nustatyta, kad neapsisprendimą dėl ketinimo dirbti burnos higienisto darbą po studijų išreiškė daugiau priešpaskutinio kurso (t. y. II kursas

(28)

kolegijose, III kursas universitete) (14,9 proc.), nei paskutinio kurso (t. y. III kursas kolegijose, IV kursas universitete) (8,2 proc.) respondentų (3 lentelė).

Paprašius studentų nurodyti labiausiai pageidaujamą darbo vietą, paaiškėjo, jog daugiau nei pusė (67,6 proc.) apklaustųjų labiausiai norėtų dirbti privačiame odontologijos kabinete. Beveik dešimtadalis (9,9 proc.) norėtų pradėti privačią savo praktiką, panašus kiekis respondentų (9,2 proc.) dar nežino, kur labiausiai norėtų dirbti (žr. 1 pav.).

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal labiausiai pageidaujamą darbo vietą.

Buvo norima įvertinti, kokiose įstaigose respondentai labiausiai norėtų dirbti bei gautus rezultatus palyginti su demografinėmis charakteristikomis. Nors statistiškai reikšmingų skirtumų lyginant vyrų ir moterų atsakymus nebuvo nustatyta, tačiau pastebėjome tendenciją, kad moterys labiau nei vyrai norėtų dirbti mokykloje bei daržeyje (z=1,74). Palyginus rezultatus pagal amžiaus grupę, nustatyta, jog statistiškai reikšmingai daugiau (10,3 proc.) 19-24 metų amžiaus grupėje buvusių studentų dar nežinojo labiausiai pageidaujamos vietos darbui (p<0,001). Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp kitų demografinių charakterisikų ir labiausiai pageidaujamos darbo vietos nenustatyta (p>0,05) (4 lentelė).

(29)

4 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal labiausiai norimą darbo vietą priklausomai nuo demografinių charakteristikų.

Rodiklis

Pageidaujama darbovietė

Lytis Amžiaus grupė Gyvenamoji vieta Moterys (N=129) Vyrai (N=13) 19-24m. (N=126) 25 m. ir vyresni (N=16) Miestai (N=55) Rajonai (N=82) Privatus odontologijos kabinetas Paplitimas (proc. / n) 68,2 / 88 61,5 / 8 67,5 / 85 68,8/11 72,7 / 40 62,2 / 51 z (p) 0,48 (sn) 0,11 (sn) 1,30 (sn) Pirminis asmens sveikatos priežiūros centras Paplitimas (proc. / n) 7,8 / 10 15,4 / 2 7,9 / 10 12,5 / 2 5,5 / 3 11,0 / 9 z (p) 0,74 (sn) 0,53 (sn) 1,19 (sn) Privati savo praktika Paplitimas (proc. / n) 10,1 / 13 7,7 / 1 10,3 / 13 6,2 / 1 12,7 / 7 8,5 / 7 z (p) 0,31(sn) 0,62 (sn) 0,77 (sn) Mokykla Paplitimas (proc. / n) 2,3 / 3 0,0 / 0 1,6 / 2 6,2 / 1 1,8 / 1 2,4 / 2 z (p) 1,74 (sn) 0,75 (sn) 0,24 (sn) Darželis Paplitimas (proc. / n) 2,3 / 3 0,0 / 0 1,6 / 2 6,2 / 1 1,8 / 1 2,4 / 2 z (p) 1,74 (sn) 0,75 (sn) 0,24 (sn) Dar nežino Paplitimas (proc. / n) 8,5 / 11 15,4 / 2 10,3 / 13 0,0 / 0 5,5 / 3 12,2 / 10 z (p) 0,67 (sn) 3,80 (p<0,001) 1,41 (sn) Kita Paplitimas (proc. / n) 0,8 / 1 0,0 / 0 0,8 / 1 0,0 / 0 0,0 / 0 1,2 / 1 z (p) 1,02 (sn) 1,01 (sn) 1,0 (sn) χ2 =2,272; lls=6; p=0,893 χ2 =5,291; lls=6; p=0,507 χ2 =4,624; lls=6; p=0,593 χ2

Taip pat buvo įdomu sužinoti, kaip labiausiai pageidaujamos darbo vietos klausimu pasiskirstė respondentų atsakymai, lyginant su mokymosi įstaiga bei kursu (5 lentelė).

(30)

5 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal labiausiai norimą darbo vietą priklausomai nuo mokymosi įstaigos bei kurso.

Rodiklis

Pageidaujama darbovietė

Mokymosi įstaiga Kursas

Universitetas (N=29) Kolegija (N=113) Prieš paskutinis (N=47) Paskutinis (N=95) Privatus odontologijos kabinetas Paplitimas (proc. / n) 62,1 / 18 69,0 / 78 61,7 / 29 70,5 / 67 z (p) 0,69 (sn) 1,04 (sn) Pirminis asmens sveikatos priežiūros centras Paplitimas (proc. / n) 0,0 / 0 10,6 / 12 8,5 / 4 8,4 / 8 z (p) 3,66 (p<0,001) 0,02 (sn)

Privati savo praktika

Paplitimas (proc. / n) 24,1 / 7 6,2 / 7 17,0 / 8 6,3 / 6 z (p) 2,17 (p<0,05) 1,78 (sn) Mokykla Paplitimas (proc. / n) 3,4 / 1 1,8 / 2 4,3 / 2 1,1 / 1 z (p) 0,45 (sn) 1,02 (sn) Darželis Paplitimas (proc. / n) 3,4 / 1 1,8 / 2 0,0 / 0 3,2 / 3 z (p) 0,45 (sn) 1,77 (sn) Dar nežino Paplitimas (proc. / n) 6,9 / 2 9,7 / 11 8,5 / 4 9,5 / 9 z (p) 0,51 (sn) 0,20 (sn) Kita Paplitimas (proc. / n) 0,0 / 0 0,9 / 1 0,0 / 0 1,1 / 1 z (p) 1,01 (sn) 1,03 (sn) χ2 =11,856; lls=6; p=0,065 χ2 =7,555; lls=6; p=0,273 χ2

– Chi-kvadrato kriterijus; lls – laisvės laipsnių skaičius; n − respondentų skaičius; p – reikšmingumo lygmuo; proc. – procentai; sn –statistiškai nereikšminga, z – z-koeficientas

Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai daugiau respondentų (10,6 proc.) besimokančių kolegijose, labiausiai norėtų dirbti pirminiame asmens sveikatos priežiūros centre (p<0,001), kai tuo tarpu studentų iš universiteto reikšmingai daugiau (24,1 proc.) norėtų pradėti privačią savo praktiką (p<0,05). Matoma tendencija, kad daugiau (17,0 proc.) to norėtų priešpaskutinio kurso

(31)

studentai, lyginant su (6,3 proc.) paskutinio kurso studentais (z=1,78). Taip pat matoma tendencija, jog paskutinio kurso studentai labiau (3,2 proc.) norėtų dirbti darželyje (z=1,77).

Į klausimą, ar turi numatę galimą darbo vietą, pabaigus studijas, atsakė 142 respondentai. Didžioji dauguma (76,8 proc.) nurodė, jog dar neturi numatę, o beveik ketvirtadalis (23,2 proc.) nurodė, jog turi numatę darbo vietą po studijų.

Buvo įdomu sužinoti, kaip studentai pasiskirstė pagal tai, ar jie turi numatę galimą darbo vietą, pabaigus studijas, priklausomai nuo demografinių charakteristikų bei mokymosi įstaigų ir kurso, rezultatai pateikti 6 lentelėje.

6 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal tai, ar jie turi numatę galimą darbo vietą, pabaigus studijas, priklausomai nuo demografinių charakteristikų bei mokymosi įstaigų ir kurso.

Numatyta darbo vieta

Rodiklis Taip Ne Paplitimas (proc. / n) z(p) Paplitimas (proc. / n) z(p) Lytis Moterys (N=129) 24,0 / 31 0,80 (sn) 76,0 / 98 0,80 (sn) Vyrai (N=13) 15,4 / 2 84,6 / 11 χ2 =0,49; lls=1; p=0,482 Amžiaus grupė 19-24 metai (N=126) 19,8 / 25 2,32 (p<0,05) 80,2 / 101 2,32 (p<0,05) 25 m. ir vyresni (N=16) 50,0 / 8 50,0 / 8 χ2 =7,24; lls=1; p=0,007 Gyvenamoji vieta Miestai (N=55) 29,1 / 16 1,11 (sn) 70,9 / 39 1,11 (sn) Rajonai (N=82) 20,7 / 17 79,3 / 65 χ2 =1,258; lls=1; p=0,262 Mokymosi įstaiga Universitetas (N=29) 10,3 / 3 2,31 (p<0,05) 89,7 / 26 2,31 (p<0,05) Kolegija (N=113) 26,5 / 30 73,5 / 83 χ2 =3,39; lls=1; p=0,065 Kursas Prieš paskutinis (N=47) 23,4 / 11 0,03 (sn) 76,6 / 36 0,03 (sn) Paskutinis (N=95) 23,2 / 22 76,8 / 73 χ2 =0,001; lls=1; p=0,974 χ2

(32)

Vertinant rezultatus pagal amžių, išaiškėjo, jog statistiškai reikšmingai daugiau 19-24 metų amžiaus respondentų (80,2 proc.) dar neturi numatę galimos darbo vietos po studijų (p<0,05), kai tuo tarpu statistiškai reikšmingai daugiau respondentų (50,0 proc.) 25 metų ir vyresnių amžiaus grupėje jau turi numatę galimą darbo vietą po studijų (p<0,05). Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai daugiau kolegijų studentų (26,5 proc.) turi numatę (p<0,05), kai tuo tarpu universiteto studentų statistiškai patikimai didžioji dauguma (89,7 proc.) dar neturi numatę galimos darbo vietos po studijų (p<0,05). Taip pat nustatyta, kad turinčių numatytą darbo vietą po studijų besimokančių priešpaskutiniame kurse (23,4 proc.) ir besimokančių paskutiniame kurse (23,2 proc.) respondentų pasiskirstymas buvo panašus (6 lentelė).

Norint nustatyti tiriamųjų požiūrį į karjerą, tyrime dalyvavusių respondentų buvo paprašyta pažymėti labiausiai karjeros sąvoką atitinkantį teiginį. Daugelis (41,0 proc.) respondentų pažymėjo, jog karjera jiems yra „individualus tobulėjimas, pasirinktos veiklos kryptimi“, mažiausiai (3,5 proc.) apklausoje dalyvavusių studentų karjerą apibūdino kaip „požiūrių ir elgesių seką, susijusią su darbine patirtimi per visą žmogaus gyvenimą“ (žr. 2 pav.).

(33)

Buvo įdomu išsiaiškinti, kaip respondentai pasiskirstė pagal požiūrį į karjerą, priklausomai nuo demografinių charakteristikų (7 lentelė).

Kaip matyti 7 lentelėje statistiškai dažniau 19-24 metų amžiaus grupės respondentai (3,9 proc.) karjerą apibūdino kaip požiūrių ir elgesių seką, susijusią su darbine patirtimi per visą žmogaus gyvenimą (p<0,05).

(34)

7 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal požiūrį į karjerą, priklausomai nuo demografinių charakteristikų.

Rodiklis

Karjeros apibūdinimas

Lytis Amžiaus grupė Gyvenamoji vieta Moterys (N=131) Vyrai (N=13) 19-24m. (N=128) 25 m. ir vyresni (N=16) Miestai (N=55) Rajonai (N=84) Aukštos pareigos, didelis atlyginimas, platus pažįstamų ratas Paplitimas (proc. / n) 16,0 / 21 15,4 / 2 16,4 / 21 12,5 / 2 14,5 / 8 16,7 / 14 z (p) 0,06 (sn) 0,44 (sn) 0,35 (sn)

Per visą gyvenimą besitęsiančių darbų seka, susijusi su asmenybės pažiūromis ir motyvais, kai jis ar ji veikia tuose darbuose Paplitimas (proc. / n) 19,1 / 25 15,4 / 2 18,8 / 24 18,8 / 3 12,7 / 7 22,6 / 19 z (p) 0,35 (sn) 0,0 (sn) 1,55 (sn) Požiūrių ir elgesių seka, susijusi su darbine patirtimi per visą žmogaus gyvenimą Paplitimas (proc. / n) 3,1 / 4 7,7 / 1 3,9 / 5 0,0 / 0 1,8 / 1 4,8 / 4 z (p) 0,61 (sn) 2,28 (p<0,05) 1,02 (sn) Individualus tobulėjimas, pasirinktos veiklos kryptimi Paplitimas (proc. / n) 40,5 / 53 46,2 / 6 39,8 / 51 50,0 / 8 47,3 / 26 36,9 / 31 z (p) 0,39 (sn) 0,77 (sn) 1,22 (sn) Sėkmingas kilimas tam tikroje darbinėje ar mokslinėje veikloje Paplitimas (proc. / n) 21,4 / 28 15,4 / 2 21,1 / 27 18,8 / 3 23,6 / 13 19,0 / 16 z (p) 0,56 (sn) 0,22 (sn) 0,64 (sn) χ2 =1,120; lls=4; p=0,891 χ2 =1,156; lls=4; p=0,885 χ2 =3,841; lls=4; p=0,428 χ2

(35)

Taip pat buvo įdomu išsiaiškinti, kaip respondentų atsakymai pasiskirstė pagal požiūrį į karjerą, priklausomai nuo mokymosi įstaigos bei kurso (8 lentelė).

8 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal požiūrį į karjerą, priklausomai nuo mokymosi įstaigos ir kurso.

Rodiklis

Karjeros apibūdinimas

Mokymosi įstaiga Kursas

Universitetas (N=30) Kolegija (N=114) Prieš-paskutinis (N=47) Paskutinis (N=97) Aukštos pareigos, didelis atlyginimas, platus pažįstamų ratas Paplitimas (proc. / n) 13,3 / 4 16,7 / 19 8,5 / 4 19,6 / 19 z (p) 0,48 (sn) 1,94 (sn)

Per visą gyvenimą besitęsiančių darbų seka, susijusi su asmenybės pažiūromis ir

motyvais, kai jis ar ji veikia tuose darbuose Paplitimas (proc. / n) 16,7 / 5 19,3 / 22 19,1 / 9 18,6 / 18 z (p) 0,34 (sn) 0,07 (sn) Požiūrių ir elgesių seka, susijusi su darbine patirtimi per visą žmogaus gyvenimą Paplitimas (proc. / n) 0,0 / 0 4,4 / 5 4,3 / 2 3,1 / 3 z (p) 2,29 (p<0,05) 0,35 (sn) Individualus tobulėjimas, pasirinktos veiklos kryptimi Paplitimas (proc. / n) 60,0 / 18 36,0 / 41 42,6 / 20 40,2 / 39 z (p) 2,40 (p<0,05) 0,27 (sn) Sėkmingas kilimas tam tikroje darbinėje ar mokslinėje veikloje Paplitimas (proc. / n) 10,0 / 3 23,7 / 27 25,5 / 12 18,6 / 18 z (p) 2,02 (p<0,05) 0,92 (sn) χ2 =7,052; lls=4; p=0,133 χ2 =3,343; lls=4; p=0,502 χ2

(36)

Pagal 8 lentelėje nurodytus duomenis matoma stipri tendencija, kad daugiau (19,6 proc.) paskutinio kurso burnos higienos specialybės studentų, lyginant su priešpaskutinio kurso studentais, mano, jog karjera tai aukštos pareigos, didelis atlyginimas, platus pažįstamų ratas (z=1,94). Taip pat matyti, jog statistiškai reikšmingai daugiau respondentų (4,4 proc.), besimokančių kolegijose, nurodė karjerą suprantantys kaip požiūrių ir elgesių seką, susijusią su darbine patirtimi per visą žmogaus gyvenimą (p<0,05). Universiteto studentai, lyginant su kolegijų studentais, statistiškai reikšmingai daugiau (60,0 proc.) karjerą apibūdino suprantantys kaip individualų tobulėjimą, pasirinktos veiklos kryptimi (p<0,05), kai tuo tarpu kolegijų studentai statistiškai reikšmingai daugiau (23,7 proc.) karjerą apibūdino suprantantys kaip sėkmingą kilimą tam tikroje darbinėje ar mokslinėje veikloje (p<0,05).

Vertinant burnos higienos specialybės studentų požiūrį į karjeros galimybes, dalyvavusiųjų tyrime buvo paprašyta pažymėti, kokie veiksniai jų nuomone lemia sėkmingą karjerą. Anketoje buvo galima pažymėti kelis atsakymo variantus. Nustatyta, jog daugiausiai (93,1 proc.) respondentai manė, jog sėkmingą karjerą lemiantis veiksnys yra asmeniniai gebėjimai, mažiau (63,9 proc.) manė, jog karjerą lemia sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės (žr. 3 pav.).

(37)

3 pav. Veiksniai, lemiantys sėkmingą karjerą.

Taip pat buvo įdomu palyginti studentų, nurodžiusių sėkmingą karjerą lemiančius veiksnius, pasiskirstymą pagal mokymosi įstaigą bei gyvenamąją vietą (9 lentelė).

Kaip matyti 9 lentelėje, statistiškai patikimai daugiau kolegijų studentų (p<0,001), lyginant su universiteto studentais bei gyvenančių rajonuose respondentų (p<0,05), lyginant su mieste gyvenančiais mano, kad sėkmingai karjerai įtakos turi aukšti studijų įvertinimo balai. Kai tuo tarpu statistiškai reikšmingai daugiau universiteto studentų (80,0 proc.), lyginant su kolegijų studentais (59,6 proc.) mano, kad karjerą įtakoja tam tikros charakterio savybės (p<0,05).

(38)

9 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal nurodytus sėkmingą karjerą lemiančius veiksnius priklausomai nuo mokymosi įstaigos bei gyvenamosios vietos.

Rodiklis

Sėkmingą karjerą lemiantys veiksniai

Mokymosi įstaiga Gyvenamoji vieta

Universitetas (N=30) Kolegija (N=114) Miestai (N=55) Rajonai (N=84) Asmeniniai gebėjimai Paplitimas (proc. / n) 96,7 / 29 92,1 / 105 90,9 / 50 94,0 / 79 z (p) 1,12 (sn) 0,66 (sn) Aukšti studijų įvertinimo balai Paplitimas (proc. / n) 0,0 / 0 14,0 / 16 3,6 / 2 15,5 / 13 z (p) 4,31 (p<0,001) 2,54 (p<0,05) Sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės Paplitimas (proc. / n) 40,0 / 12 45,6 / 52 47,3 / 26 44,0 / 37 z (p) 0,56 (sn) 0,38 (sn) Tam tikros charakterio savybės Paplitimas (proc. / n) 80,0 / 24 59,6 / 68 70,9 / 39 61,9 / 52 z (p) 2,36 (p<0,05) 1,11 (sn) Asmeniniai ryšiai, padedantys įsidarbinti geresnėse darbo vietose Paplitimas (proc. / n) 50,0 / 15 55,3 / 63 56,4 / 31 54,8 / 46 z (p) 0,52 (sn) 0,19 (sn) Ekonominė-socialinė padėtis valstybėje Paplitimas (proc. / n) 30,0 / 9 38,6 / 44 34,5 / 19 38,1 / 32 z (p) 0,90 (sn) 0,43 (sn) Kiti veiksniai Paplitimas (proc. / n) 10,0 / 3 0,0 / 0 3,6 / 2 1,2 / 1 z (p) 1,83 (sn) 0,86 (sn)

N − respondentų skaičius; p – reikšmingumo lygmuo; proc. – procentai; sn – statistiškai nereikšminga, z – z-koeficientas

Buvo norima išsiaiškinti tyrime dalyvavusių apklaustųjų karjeros svarbą jų gyvenime. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžiajai daliai (79,2 proc.) respondentų jų gyvenime karjera yra svarbi (žr. 4 pav.).

(39)

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal karjeros svarbą jų gyvenime.

Tiriant respondentus pagal demografines charakteristikas bei mokymosi įstaigą bei kursą, paaiškėjo, kad didžiajai daugumai moterų (78,6 proc.), kaip ir vyrų (84,6 proc.) karjera jų gyvenime yra svarbi. Nustatyta, kad didesnei daliai 25 metų ir vyresnio amžiaus studentų karjera yra nesvarbi (6,2 proc.) arba svarbi tik iš dalies (25,0 proc.), o 19-24 metų amžiaus studentų didžiajai daliai (80,5 proc.) karjera yra svarbi jų gyvenime. Tiriant respondentų pasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą matyti, kad daugiau respondentų, gyvenančių miestuose (83,6 proc.) nei gyvenančių rajonuose (76,2 proc.) atsakė, jog karjera yra svarbi jų gyvenime (10 lentelė).

(40)

10 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal karjeros svarbą jų gyvenime, priklausomai nuo demografinių charakteristikų bei mokymosi įstaigos bei kurso.

Svarbi karjera

Rodiklis

Taip Ne Iš dalies

Paplitimas (proc. / n) z(p) Paplitimas (proc. / n) z(p) Paplitimas (proc. / n) z(p) Lytis Moterys (N=131) 78,6 / 103 0,56 (sn) 0,8 / 1 1,03 (sn) 20,6 / 27 0,49 (sn) Vyrai (N=13) 84,6 / 11 0,0 / 0 15,4 / 2 χ2 =0,313; lls=2; p=0,855 Amžiaus grupė 19-24 metai (N=128) 80,5 / 103 0,97 (sn) 0,0 / 0 1,03 (sn) 19,5 / 25 0,48 (sn) 25 m. ir vyresni (N=16) 68,8 / 11 6,2 / 1 25,0 / 4 χ2 =8,458; lls=2; p=0,015 Gyvenamoji vieta Miestai (N=55) 83,6 / 46 1,08 (sn) 0,0 / 0 1,01 (sn) 16,4 / 9 0,92 (sn) Rajonai (N=84) 76,2 / 64 1,2 / 1 22,6 / 19 χ2 =1,533; lls=2; p=0,465 Mokymosi įstaiga Universitetas (N=30) 76,7 / 23 0,36 (sn) 0,0 / 0 0,90 (sn) 23,3 / 7 0,47 (sn) Kolegija (N=114) 79,8 / 91 0,7 / 1 19,3 / 22 χ2 =0,485; lls=2; p=0,785 Kursas Prieš paskutinis (N=47) 78,7 / 37 0,10 (sn) 0,0 / 0 0,99 (sn) 21,3 / 10 0,24 (sn) Paskutinis (N=97) 79,4 / 77 1,0 / 1 19,6 / 19 χ2 =0,531; lls=2; p=0,767 χ2