PROFILAKTIKĄ BEI JĮ SUKELIANČIUS VEIKSNI US IESO BESILAUKIANČIŲ MOTERŲ ŽINIOS APIE KŪDIKIŲ IR VAIKŲ BURNOS HIGIENĄ, PIENINIŲ DANTŲ KAR

(1)

Selėnė Sparvelytė

V kursas, 9 grupė

BESILAUKIANČIŲ MOTERŲ ŽINIOS APIE KŪDIKIŲ IR

VAIKŲ BURNOS HIGIENĄ, PIENINIŲ DANTŲ KARIESO

PROFILAKTIKĄ BEI JĮ SUKELIANČIUS VEIKSNIUS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovė

Doc. dr. Vilija Andruškevičienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

BESILAUKIANČIŲ MOTERŲ ŽINIOS APIE KŪDIKIŲ IR VAIKŲ BURNOS HIGIENĄ, PIENINIŲ DANTŲ KARIESO PROFILAKTIKĄ BEI JĮ SUKELIANČIUS VEIKSNIUS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas... Darbo vadovas ...

(parašas) (parašas)

... ...

(vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m... 20....m...

(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

(3)

KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO

DARBO VERTINIMO LENTELĖ

KLINIKINIO AR EKSPERIMENTINIO MOKSLINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ...

Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)

Recenzavimo data: ...

Eil .N

r.

Mokslinio

darbo dalys Mokslinio darbo vertinimo aspektai

Darbo reikalavimų atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas,

tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0

8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

(4)

10

Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir

sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11

Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,

ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0

12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?

0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą

tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi

informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2

0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis

su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24 Išvados

(0,5 balo)

Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą,

(5)

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar

atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą

temą? +0,2 +0,1 0

32

Praktinės rekomendaci

jos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?

+0,4

+0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka mokslinio darbo

rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas

(6)

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo

39 Plagiato kiekis darbe

>20% (nevert.

)

40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5

balo

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos

komiteto leidimas? -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo

-0,5 balo

44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________

(7)

______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas

(8)

TURINYS

SANTRUMPOS ... 9 SANTRAUKA ... 10 SUMMARY ... 11 ĮVADAS ... 12 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14 1.1. Dantų ėduonis ... 14

1.2. Mikrobiologinių veiksnių įtaka ėduonies formavimuisi ... 15

1.3. Rizikos faktoriai bei jų itaka karieso vystymosi procese ... 16

1.3.1. Rizikos faktorių mažinimas ... 17

1.4. ECC paplitimas ... 17

1.5. Fluoridų vartojimas dantų mineralizacijos procese ... 18

1.5.1. Dantų pastos su fluoru ... 19

1.6. Kūdikių mitybos ypatumai ... 19

1.7. Vaistų vartojimas kūdikystėje ... 20

1.8. Nėščiųjų mitybos įtaka vaisiaus dantų mineralizacijos procesams... 20

1.9. Nėščiųjų burnos higienos įpročiai ... 20

1.10. Prevencinės dantų priežiūros priemonės ... 21

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 22 3. REZULTATAI ... 23 4. REZULTATŲ APTARIMAS... 37 IŠVADOS ... 39 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 40 LITERATŪRA ... 41 PRIEDAI ... 48

(9)

SANTRUMPOS

AAPD (angl. American Academy of Paediatric Dentistry) – Amerikos vaikų odontologų draugija AAP (angl. American Academy of Pediatrics) – Amerikos pediatrų akademija

ADA (angl. American Dental Association) – Amerikos odontologų asociacija ECC (angl. Early childhood caries) – Ankstyvos vaikystės dantų ėduonis

S – ECC (angl. Severe early childhood caries) – Sunkios eigos ankstyvasis vaikų dantų ėduonis

HAS - ECC (angl. Hypoplasia-associated severe early childhood caries) - Su hipoplazija susijęs sunkios eigos ankstyvos vaikystės ėduonis

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas OR – Lietuvos Respublikos odontologų rūmai n – atvejų skaičius

N – generalinė aibė Δ2_{– imtiespaklaidos dydis}

χ 2 – Chi kvadrato kriterijus p – reikšmingumo lygmuo

(10)

10

BESILAUKIANČIŲ MOTERŲ ŽINIOS APIE KŪDIKIŲ IR VAIKŲ BURNOS HIGIENĄ, PIENINIŲ DANTŲ KARIESO PROFILAKTIKĄ BEI JĮ SUKELIANČIUS VEIKSNIUS

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Lietuvoje ankstyvos vaikystės dantų ėduonis yra

viena opiausių sveikatos priežiūros problemų. Rizikos veiksniai pirmiausia siejami su tėvų/globėjų žinių stoka vaikų auklėjime, burnos higienos praktikos taikyme, profilaktinių priemonių naudojime. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti besilaukiančių moterų žinias apie kūdikių ir vaikų burnos higieną, pieninių dantų karieso profilaktiką, jį sukeliančius veiksnius.

Medžiaga ir metodai. Gavus LSMU Bioetikos centro pritarimą (Nr. BEC-OF-55 ),

atliktas tyrimas LSMU Kauno klinikose, edukacinių pamokėlių apie kūdikių ir vaikų priežiūrą metu. Tyrimui naudota 34 klausimų anketinė apklausa, apklausta 350 besilaukiančių moterų. Duomenų analizei naudotas IBM SPSS Statistics 23 programinis paketas. Rezultataiišanalizuoti naudojantChi kvadrato (χ2 ) kriterijų ir laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

Rezultatai. 53% tyrime dalyvavusių nėščiųjų žinojo, kad kūdikio burną reikia valyti nuo

gimimo, naudojant marlę. 72% moterų žinojo, kada dygsta pirmieji pieniniai dantys, kuriuos iš karto reikia pradėti valyti du kartus per dieną. Pagrindiniu veiksniu, lemiančiu ėduonies vystymąsi tiriamosios laikė saldintų skysčių vartojimą nakties metu (95%). Rekomenduojamą pastos kiekį teisingai nurodė 28-32 metų amžiaus tiriamosios, pirmojo vaiko besilaukiančios nėščiosios ir aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys. Mažiau nei pusė tyrime dalyvavusių moterų žinojo, kad vaikų dantų fluorozę gali sukelti fluoruotas vanduo, o apie pastos nuryjimo žalą žinojo dar mažiau tiriamųjų. Geriausios žinios, kada vesti vaiką profilaktiniam patikrinimui, iki kelių metų tėvai turėtų valyti dantis bei kada tinkamiausias laikas atlikti odontologines procedūras stebimas 18 - 27 metų amžiaus grupėje.

Išvados. Geriausi besilaukiančių moterų burnos higienos įpročiai bei žinios apie kūdikių ir

vaikų dantų priežiūrą stebimi vyresnių nei 32m. amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turinčių bei didesnes nei 800 eurų pajamas gaunančiųjų grupėje, tačiau net ir šioms nėščiosioms dar trūksta daug žinių.

Nėščiųjų kursų metu, per mažai suteikiama informacijos apie kūdikio burnos ir vaikų dantų priežiūrą, taip pat reikėtų daugiau žinių apie fluorą ir jo sukeliamus padarinius.

Raktiniai žodžiai: Nėščiųjų žinios, ankstyvos vaikystės ėduonis, karieso profilaktika,

(11)

11

PREGNANT WOMEN'S KNOWLEDGE ABOUT INFANTS' AND CHILDREN'S ORAL HYGIENE, DECIDUOUS TEETH CARIES PREVENTION AND CAUSING FACTORS

SUMMARY

The relevance of the problem and the purpose of the study. An early childhood tooth

decay in Lithuania is one of the most important health care problems. Risk factors are primarily related to the lack of parent / guardian knowledge about the education of children, the use of oral hygiene practices, and the use of preventive measures. The aim of the study is to find out what kind of knowledge do pregnant women have about infants’ and children’s dental and oral hygiene,prevention of dental caries and its causing factors.

Materials and methods used in the study.Upon receiving consent of the Lithuanian

Health Science University Bioethical Center (No. BEC – OF-55), a study was carried out at Lithuanian Health Science University Kaunas Clinics during educational lessons on infant and child care. The survey used 34 question long questionnaires, 350 pregnant women were interviewed. The IBM SPSS Statistics 23 software package was used for data analysis. The results were analyzed using the Chi-square criterion (χ2) and considered statistically significant at p <0.05.

The Results. 53% of pregnant women in the study knew that the baby's mouth should be

cleaned from birth using gauze. 72% of women knew when the first milk teeth emerged, which should be cleaned twice a day. The main factor influencing the development of caries was the fact that the subjects considered the use of sweetened fluids at night (95%). The recommended amount of paste was correctly indicated by women aged 28 - 32, first-time pregnant women and women who had higher education. Less than half of the women who participated in the study knew that fluids containing fluoride could cause children's teeth fluorosis, even fewer participants were aware of the damage caused by swallowing toothpaste. The best knowledge of when to bring a child for a preventive check-up, until what age should parents be cleaning their children’s teeth and when the best time to perform dental procedures was observed in the 18 - 27 year old age group.

Conclusion. The best habits of oral hygiene and the knowledge about the care of infants

and children was observed in patients older than 32, with higher education and more than 800 euros income group, but even those women still lack a lot of knowledge.

During prenatal courses, too little information is provided on the maintenance of infants'mouth and in children's teeth, and more knowledge about fluoride and its effects is needed.

(12)

12

ĮVADAS

Dantų ėduonis - liga, daugelyje šalių laikoma viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų [1]. Dantų kariesas daro didelę įtaką bendrai vaiko sveikatai bei organizmo gerovei [2]. Pieniniuose dantyse negydytas kariesas , sukeldamas ankstyvą dantų netekimą, gali pažeisti vaiko raidą, paveikti kalbą, skatinti netaisyklingo sąkandžio formavimąsi, mažinti savivertę, pasitikėjimą savimi bei visapusiškai suprastinti gyvenimo kokybę [3 - 5]. Atlikti tyrimai rodo, kad vaikai, anksčiau turėję karieso pažeistų dantų, vėlesniame amžiuje, patenka į didesnę rizikos grupę, naujiems karioziniams pažeidimams atsirasti [6].

Besilaukiančių moterų mitybos įpročiai gali turėti įtakos vaisiaus dantų vystymuisi , formavimuisi bei mineralizacijai [7]. Epidemiologiniai tyrimai rodo, jog moterų, nėštumo metu vartojusių kalcio turinčius preparatus vaikai patenka į mažesnę karieso rizikos grupę [8,9].

Prevencinės dantų priežiūros priemonės: dantų valymo būdo pasirinkimas, ankstyvas vaikų dantų valymas šepetėliu prižiūrint tėvams, kasdieninis fluoridų turinčių pastų naudojimas, žymiai sumažina ankstyvos vaikystės dantų ėduonies paplitimą populiacijoje [10,11]. Sunkios eigos ankstyvojo vaikų dantų ėduonies paplitimas Lietuvoje siekia 50.6% [12]. Svarbu skatinti tėvų švietimo programų kūrimą, pabrėžiant ėduonies profilaktikos, fluoro turinčių preparatų bei sveikos mitybos svarbą.

Lietuvoje nėra atlikta tyrimų, vertinančių besilaukiančių moterų žinias apie kūdikių ir vaikų burnos higieną, karieso profilaktiką bei jį sukeliančius veiksnius, todėl įdomu, ar nėščiosios turi pakankamai žinių, kaip prižiūrėti būsimų palikuonių dantukus, ar edukacinių užsiėmimų apie pogimdyvinę veiklą metu ši informacija yra suteikiama.

Hipotezė – besilaukiančių moterų žinios apie kūdikių ir vaikų burnos higieną, karieso profilaktiką bei jį sukeliančius veiksnius, tiesiogiai priklausys nuo jų amžiaus, turimų vaikų skaičiaus bei socioekonominės padėties.

Tyrimo tikslas - išsiaiškinti besilaukiančių moterų žinias apie kūdikių ir vaikų burnos

(13)

13

Uždaviniai:

1. Atlikti mokslinės literatūros analizę apie nėščiųjų burnos higienos įpročius bei žinias apie kūdikių ir vaikų burnos priežiūrą.

2. Išsiaiškinti tiriamųjų žinias apie kūdikių ir vaikų burnos priežiūrą bei sužinoti pačių nėščiųjų burnos higienos įpročius.

3. Sužinoti, ar besilaukiančios moterys gauna pakankamai žinių apie kūdikių ir vaikų burnos priežiūrą.

(14)

14

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Dantų ėduonis

Dantų ėduonis yraužkrečiama liga, daugelyje šalių laikoma viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų [1].

Streptococcus mutans ir Streptococcus sobrinus - pagrindiniai kariesą sukeliantys mikroorganizmai [13,14]. Skirtingas bakterijų virulentiškumo laipsnis (daugiau ar mažiau agresyvus) lemia nevienodą karieso išsivystymo laipsnį [15]. Rūgštis produkuojančių bakterijų sąveika su fermentuojamais angliavandeniais pasireiškia danties neorganinių komponentų demineralizacija bei organinių komponentų struktūros vientisumo pažeidimu, kartu šių stuktūrų pažeidimai lemia kariozinių ertmių atsiradimą [16].

Dantų ėduonis daro didelę įtaką bendrai vaiko fizinei bei psichinei sveikatai [2]. Pieniniuose dantyse negydytas kariesas, sukeldamas ankstyvą dantų netekimą, gali pažeisti vaiko raidą, paveikti kalbą, skatinti netaisyklingo sąkandžio formavimąsi, mažinti savivertę, pasitikėjimą savimi bei visapusiškai suprastinti gyvenimo kokybę [3 - 5].

Atlikti tyrimai rodo, kad vaikai, anksčiau turėję karieso pažeistų dantų, vėlesniame amžiuje, patenka į didesnę rizikos grupę, naujiems karioziniams pažeidimams atsirasti [6]. Pieninių dantų vystymosi defektai ir anomalijos yra reikšmingi ėduonies atsiradimui [17]. Lyginant su nuolatiniais dantimis, dėl proporcingai mažo emalio ir dentino santykio, pieniniai dantys pasižymi ypač dideliu jautrumu kariesui [18,19].

1.1.2. Ankstyvos vaikystės dantų ėduonis

Ankstyvos vaikystės dantų ėduonis (angl. Early childhood caries (ECC)) apibrėžiamas kaip: vieno ar daugiau pažeistų dantų paviršių (su kariozinėmis ertmėmis ar be jų), trūkstamų dantų (pašalintų dėl karieso) ar plombuotų dantų paviršių pieniniuose dantyse vaikui nuo 72 mėnesių amžiaus ar netgi jaunesniems. Vaikams, jaunesniems nei 3 metų amžiaus, atsiradę bet kokie šiurkštų paviršių turintys pažeidimai yra sunkios eigos ankstyvojo vaikų dantų ėduonies (angl. Severe early childhood caries (S-ECC)) požymiai. Nuo 3 iki 5 metų amžiaus, vienas ar daugiau kariozinių, trūkstamų ar plombuotų dantų viršutinio žandikaulio priekinių dantų srityje, taipogi, kai plombuotų

(15)

15 dantų skaičius ≥4 (iki 3 metų), ≥5 (iki 4metų), ≥6 (iki 5 metų) rodo, jog yra sunki ankstyvojo vaikų dantų ėduonies forma [20].

Ankstyvos vaikystės dantų kariesas yra daugelio priežastinių veiksnių sukelta liga. Kai kurie gerai žinomi endogeniniai organizmai, tokie kaip S. mutans, dažniausiai vaikui perduodami iš tėvų ar globėjų [21]. Kiti rizikos veiksniai, susiję su ECC apima burnos higieną, dažną užkandžiavimą, tėvų požiūrį, motinos išsilavinimo statusą, socioekonominę būklę, lėtinėmis ligomis sergančius ar specialių poreikių turinčius vaikus, maitinimo įpročius krūtimi ar iš buteliuko (ypač nakties metu) bei dažną saldžių medikamentų vartojimą. Negydant dantų karieso, gali pasireikšti ūmios ir lėtinės ligos, bakteremija, ankstyvas dantų netekimas, netaisyklingas nuolatinio sąkandžio formavimasis bei sumažėjęs pasitikėjimo savimi jausmas [22,10].

1.1.3. Su hipoplazija susijęs sunkios eigos ankstyvos vaikystės dantų ėduonis

Caufield ir bendraautoriai siūlo naują ECC klasifikaciją – su hipoplazija susijęs sunkios eigos ankstyvos vaikystės dantų ėduonis (angl. Hypoplasia-associated severe early childhood caries (HAS - ECC)). Karieso forma daugiausia paplitusi tarp vaikų, gyvenančių žemo socioekonominio lygio šalyse. Esant HAS- ECC stebimi struktūriniai pieninių dantų pažeidimai, kas lemia ypač didelį jautrumą danties ėduoniui. Dantų vystymosi sutrikimai - emalio hipoplazija, siejama su kūdikių ir motinų patiriamo streso rodikliu, įskaitant nepilnavertišką mitybą, ligų įvairovę bei vaisiui nepalankias sąlygas nėštumo metu.

HAS - ECC diferenciacija nuo kitų ankstyvos vaikystės karieso formų grindžiama išskirtinės etiologijos, klinikinio vaizdo bei galimos kontolės buvimu. Autorių teigimu, esant šiai patologijai, gydymo būdai, naudojami ECC gali būti neveiksmingi, kadangi danties struktūrinis vientisumas yra pažeistas jau nuo gimimo, iki bakterijoms patenkant į burną [23].

Nėščiosios įpročiai, sukeliantys emalio hipoplaziją, yra rūkymas bei svorio padidėjimas nėštumo metu [24].

1.2. Mikrobiologinių veiksnių įtaka ėduonies formavimuisi

Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, naujagimių burnos mikroflora susiformuoja per pirmuosius gyvenimo metus ar net pirmąsias dienas [25]. Tyrimai rodo, jog motinos yra pagrindinis Streptococcus mutans šaltinis savo vaikui [26]. Bakterijos vaikui gali būti perduodamos vertikalios transmisijos būdu, kontakto su motinos seilėmis metu. Vaikai, kurių motinos patenka į aukštą lygį kaip

(16)

16 S. mutans nešiotojos, turi didesnę tikimybę minėtais mikroorganizmais užsikrėsti daug anksčiau nei tie, kurių motinų burnos sveikatos būklė yra geresnė [27].

2015m. Jeruzalėje atliktas tyrimas, kurio metubuvo imami bakterijų mėginiai iškart bei praėjus keletui dienų po kūdikio gimimo. Rezultatai parodė, jog ištyrus naujagimių mikroflorą po poros dienų, rastos bakterijų rūšys, kurių prieš tai aptikta nebuvo. Nustatyta reikšminga koreliacija tarp motinos ir naujagimio kultivuotų anaerobinių bakterijų skaičiaus. Galima daryti prielaidą, kad naujagimis per 48 valandas įgyja didžiąją dalį mikrofloros iš savo motinos vertikaliosios transmisijos būdu. Išskiriami 3 pagrindiniai veiksniai lemiantys Streptococcus mutans kolonizaciją : bakterijų virulentiškumas, aplinkos įtaka bei tėvų/globėjų tiesioginio kontakto buvimą siejantys faktoriai. Minėtų veiksnių sąveika lemia sėkmę ir laiką S. mutans kolonizacijos procese [1].

Horizontalioji transmisija – mikroorganizmai perduodami šeimoje, mokyklose ar dienos priežiūros įstaigose. Ribotas dalijimasis bendrais indaisgali sumažinti kariesiogeninių mikroorganizmų plitimą [3,26].

1.3. Rizikos faktoriai bei jų itaka karieso vystymosi procese

Dantų ėduonis turi platų rizikos veiksnių spektrą, priklausomai nuo : vaiko lyties, amžiaus, fluoro turinčių preparatų trūkumo, burnos higienos įpročių, padidėjusio Streptococcus mutans bakterijų kiekio seilėse, nesveiko gyvenimo būdo, daug cukraus turinčių produktų, saldintų gėrimų vartojimo, žemo socioekonominio statuso ir bendros motinos burnos būklės [28 - 31].

Warren ir kt. Nustatė, kad kūdikiams, vartojantiems saldintus gėrimus padidėja ECC išsivystymo tikimybė [32]. Taipogi, yra tyrimų, rodančių, jog cukraus vartojimo dažnio ir kiekio santykis su ECC yra silpnas arba nesusijęs. Ištyrus 1450 britų vaikų , kurių amžius vyravo nuo 1,5 – 4,5 metų nebuvo gauta statistiškai reikšmingų duomenų tarp karieso paplitimo ir angliavandenių suvartojimo procento [33].

Kitose studijose vertinta fluoruotų dantų pastų ir šepetėlio naudojimo įtaka ECC paplitimui. Tsai ir kt. teigė, kad statistiškai reikšmingai skiriasi ECC palitimas tarp vaikų (jaunesnių nei 6 metų amžiaus), kurių dantys buvo valomi kiekvieną vakarą prieš miegą ir tų, kurių dantys valomi nebuvo (p <0.05). Galima daryti išvadą, kad dantų valymas šepetėliu yra vienas svarbiausių veiksnių susijusių su ECC [34]. Seow ir kt. teigė, kad 1 - 4 metų amžiaus vaikai , neturintys ECC, patirdavo mažesnį diskomfortą valydamiesi dantis šepetėliu, nei tie, kurių ECC diagnozė buvo teigiama (p=0,01) [35]. Kumarihamy ir bendraautorių teigimu, nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp 1-2 metųamžiaus vaikų, besivalančių dantis 1 kartą per dieną ar nesivalančių visai, lyginant su tais, kurie

(17)

17 valėsi dantis daugiau nei 2 kartus (p=0.18) ar tarp tų, kurie naudojo pastą su fluoru ar be jos (p=0.22) [16].

Ankstesni tyrimai parodė, jog taikant įvairius modelius, skirtus įvertinti ECC rizikos veiksniams, gaunami skirtingi rezultatai. Siekiant išspręsti šias spragas, 2008m. Alabamoje atliktas tyrimas, kuriame vertinami ryšiai tarp ECC paplitimo ir keleto rizikos veiksnių (mitybos bei burnos higienos praktikos), demografinių rizikos rodiklių ir gimstamumo faktorių aukšto karieso lygio populiacijoje. Atliktas tyrimas parodė, kad jame dalyvavę 99 vaikai, 3 - 22 mėnesių amžiaus, gyvenantys fluoro nenaudojančioje bendruomenėje, dažniau vartojantys saldintus maisto produktus, 100% sultis bei rečiau valantys dantis šepetėliu, daug anksčiau apsilanko pas odontologą ir ankstyvos vaikystės dantų ėduonies paplitimas yra didesnis [31].

1.3.1. Rizikos faktorių mažinimas

2015m. atlikta analizė veiksnių, darančių įtaką ėduonies atsiradimui jauname amžiuje. Pateiktos rekomendacijos karieso paplitimui mažinti:

1. Tiriant bendrą vaiko sveikatos būklę pirmaisiais gyvenimo metais reikėtų atlikti burnos ertmės mikroorganizmų ištyrimo testą, tyrimą kartoti periodiškai.

2. Vertinant karieso atsiradimo riziką jauname amžiuje, reikėtų atsižvelgti į klinikinius, aplinkos bei elgesio veiksnius, įskaitant faktorius, susijusius su pirminiu vaiko globėju.

3. Atliktų tyrimų analizė ir sekimas gali padėti objektyviai vertinti ir išsaugoti duomenis apie karieso rizikos veiksnių paplitimą.

4. Vaikai, priklausantys žemam socioekonominiam sluoksniui, bendruomenių prevencinių programų kūrimo metu, turėtų būti priskiriami prie padidėjusios karieso iššivystymo grupės [36].

1.4. ECC paplitimas

Siekiant sumažinti ankstyvojo vaikų ėduonies paplitimą, Amerikos vaikų odontologų draugija (angl. American Academy of Paediatric Dentistry (AAPD)) , sveikatos priežiūros specialistams bei šalims, besirūpinančiomis vaikų burnos sveikata, rekomenduoja remti prevencines patikras kūdikiams nuo dvylikos mėnesių amžiaus. Tokiu būdu, į medicinos mokymo programą integruojant vaiko burnos priežiūros profilaktikos prevenciją bei jos skatinimo strategijas, suteikiamos žinios apie dantų priežiūrą bei aptariamas laikas, kada reikalinga atlikti dantų restauracines procedūras [37].

(18)

18 Literatūros apžvalga rodo, kad daugiau išsivysčiusiose šalyse ECC dažnis yra nuo 1 iki 12% [38], mažiau išsivysčiusiose - 70%. Nustatyta, kad didžiausias ECC paplitimas stebimasžemo socioekonominio lygio grupėse [39,40]. 2010 m. Atlikus tyrimą Vokietijoje, nustatyta, jog S- ECC paplitimas tarp tirtų 1007 vaikų, 3 – 5 metų amžiaus buvo 9,5 % [41]. Paplitimas Švedijoje svyruoja nuo 11,4%, Italijoje 7 - 19% [42,43]. Didelis ECC paplitimas užfiksuotas vidurio Europos šalyse, tokiose kaip Palestina 76%, Jungtiniuose Arabų Emyratuose – 83% [44,45].

E. Slabšinskienės ir kt. epidemiologinio tyrimo duomenimis, 2010m., ištyrus 950 vaikų, ankstyvos vaikystės dantų ėduonis diagnozuotas 50.6% tiriamųjų, tuo tarpu S – ECC paplitimas siekia 6.5% [12].

Nepaisant to, kad vakarų šalyse vaikai dažniau serga dantų ėduonimi, ikimokyklinio amžiaus vaikų grupėje ši problema išlieka aktuali tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse [15].

1.5. Fluoridų vartojimas dantų mineralizacijos procese

Daugelyje atliktų tyrimų teigiama, jog fluoruoto vandens vartojimas, mažina karieso atsiradimą bei paplitimą [46]. Fluoridų poveikis skiriamas į vietinį ir sisteminį, tačiau svarbiausiuoju išskiriamas vietinis, kaip būdas ėduonies atsiradimui mažinti [47].

Fluoro gavimo šaltiniai: geriamasis vanduo, mišiniai kūdikiams, fluoridų turinti dantų pasta, receptiniai fluoro preparatai, fluoro turintys skalavimo skysčiai, profesionaliai taikomos fluoro aplikacijos bei kai kurie maisto produktai ir gėrimai.

Išskiriami 3 fluoridų veikimo mechanizmai : 1. Dalyvauja emalio remineralizacijos procese 2. Mažina emalio demineralizaciją

3. Slopina bakterijų medžiagų apykaitą bei rūgšties gamybą.

Dantų mineralizacijos periodu, gausus ir dažnas fluoridų turinčių preparatų vartojimas didina riziką fluorozės išsivystymui [48]. Jautriausias periodas, kuomet pažeidžiami viršutiniojo žandikaulio iltiniai dantys yra 15 - 20 mėnesių [49].

Lietuvos Respublikos odontologų rūmų (OR) duomenimis, nuolatiniai kandžiai bei pirmieji moliarai, dėl padidėjusios NaF koncentracijos geriamajame vandenyje, pažeidžiami iki 3 metų amžiaus, likusiųjų pažaida stebima iki 8 metų [50].

Naujausi klinikiniai tyrimai rodo, jog individualų jautrumą bei rezistentiškumą fluoridams apsprendžia žmogaus genetinės variacijos [51].

(19)

19 Vandens fluoravimas padidina neturinčių kariozinių pažeidimų vaikų kiekį visuomenėje 15.4% [52].

1.5.1. Dantų pastos su fluoru

Fluoru prisotintų dantų pastų vartojimas turėtų prasidėti 6 – 8 mėn., išdygus pirmajam dantukui, valant dantis mažiausiai 2 kartus per dieną [53]. OR vaikams, iki 3 metų amžiaus, rekomenduoja valytis dantis 500ppm NaF koncentracijos pasta, suvilgant dantų šepetėlio šerelių galiukus. Nuo 3 iki 6 metų - 1000ppm, vaiko mažojo nagelio dydžio kiekiu. Vyresniems nei 6 metų vaikams, fluoro koncentracija išlieka ta pati, tačiau dantų pastos kiekį didinti reikėtų nuo 1 iki 2 cm. Stebint didelę ėduonies atsiradimo riziką, sisteminėmis ligomis sergantiems, specialiųjų poreikių turintiems vaikams, rekomenduojamą fluoro koncentracijos normą patariama didinti 500ppm. Baigus valyti dantis, dėl įgimto instinkto nuryti, burnos skalavimas vandeniu - nerekomenduojamas. Pastos išspjovimas neskalaujant, ne tik sumažintų nuryjamo fluoro kiekį, bet ir paliktų tam tikrą kiekį fluoridų seilėse [50].

Apsinuodijus fluoru, kuomet stebimas padidėjęs seilėtekis, pykinimas, raumenų spazmai, rekomenduojama duoti gerti pieną, būklei pablogėjus, kviesti pirmąją pagalbą [53].

1.6. Kūdikių mitybos ypatumai

Išsivysčiusiose šalyse retai susiduriama su kūdikių mitybos trūkumais, tačiau nustatyta, jog nepakankamas vitaminų A, C, D bei kalcio kiekis yra tiesioginiai emalio hipoplazijos vystymąsį lemiantys veiksniai [54].

Amerikos pediatrų akademija (angl. American Academy of Pediatrics (AAP)) rekomenduoja [55]:

1. Maitinimą krūtimi iki 6 mėnesių amžiaus išskirtinai, papildant maitinimą maistu - iki 2 metų amžiaus [56].

2. Nustatyti pastovų vaiko miego rėžimą, migdant nenaudoti buteliuko. 3. Iki vienerių metų amžiaus visiškai nutraukti maitinimą iš buteliuko. 4. Vengti gazuotų, cukraus sudėtyje turinčių gėrimų, vartoti tik 100 % sultis. 5. Riboti saldžių maisto produktų , gėrimų bei 100% sulčių vartojimą. 6. Pertraukų tarp valgio metu skatinti gerti vandenį, geriausia fluoruotą.

(20)

20 Mokslinių tyrimų analizės duomenimis, maitinimas krūtimi mažina karieso atsiradimo tikimybę [57]. Kai kurie autoriai teigia, kad maitinimas iš buteliuko yra vienas ėduonies rizikos faktorių [58 - 61]. Klausimas, ar maitinimas iš buteliuko yra labiau kariesogeniškas nei maitinimas krūtimi lieka neišspręstas dar ir šiomis dienomis [62 - 64].

1.7. Vaistų vartojimas kūdikystėje

Remiantis tyrimų duomenimis, vaikams, vartojantiems vaistus (dažniausiai antibiotikų terapija) buvo nustatytas mažesnis karieso pasireiškimas. Antibiotikų vartojimas pasireiškia kaip apsauginis poveikis, mažinantis S. mutans vystymąsi bei polinkį dantų ėduonies atsiradimui [65]. Vartojami vaistai, kuriuose daug cukraus, laikomi vienu iš rizikos veiksnių karioziniams pažeidimamas atsirasti [21,66].

1.8. Nėščiųjų mitybos įtaka vaisiaus dantų mineralizacijos procesams

Besilaukiančių moterų mitybos įpročiai gali turėti įtakos vaisiaus dantų vystymuisi , formavimuisi bei mineralizacijai [7]. Epidemiologiniai tyrimai rodo, jog moterų, nėštumo metu vartojusių kalcio turinčius preparatus, vaikai patenka į mažesnę karieso rizikos grupę [8,9].

Besilaukiančioms moterims rekomenduojama laikytis sveikos mitybos įpročių, mažinant rafinuotų angliavandenių, saldumynų vartojimą. Mitybos racione turėtų dominuoti antikarioziniu poveikiu pasižymintys produktai. Patariama vartoti kietą, pakankamai vitaminų (A,C,D) bei mikroelementų (kalcio, fosfatų, fluoridų) turintį, remineralizaciją skatinantį maistą [67].

1.9. Nėščiųjų burnos higienos įpročiai

Nėštumas - būklė, galinti būti vienu iš rizikos faktorių dantų pažeidimamas atsirasti [68]. Periodiškas burnos sveikatos patikrinimas, tinkamų prevencinių priemonių pasirinkimas, yra itin svarbus būsimos motinos bei jos palikuonių gerovės užtikrinimui [67].Profesionali burnos higiena šiuo periodu turėtų būti atliekama nuo 2 iki 3 kartų [53].

Svarbiausi hormoniniai pokyčiai nėštumo metu yra padidėjęs estrogeno ir progesterono kiekis, ko pasekoje sumažėja seilių pH, atsiranda karioziniai dantų pažeidimai [69,70].

Pokyčiai dantenose pasireiškia esant blogai burnos higienai ir vietiniams dirgikliams, tokiems kaip: viršdanteniniai akmenys, apnašas bei maisto likučiai [69]. A. Kaušylienė ir kt. nėščiųjų burnos priežiūrai rekomenduoja priešuždegiminių pastų, tarpdantinių šepetėlių vartojimą [53]. Nėščiųjų gingivitas yra nespecifinis, vaskuliarizuotas ir proliferacinis uždegimas, pasižymintis gausia

(21)

21 uždegiminių ląstelių infiltracija. Dantenų uždegimą lemia selektyvus patogeninių mikroorganizmų podanteniniame apnaše dauginimasis, 3 - 4 mėnesių laikotarpyje. Nustayta, jog padidėjusi Prevotella intermedia koncentracija lemia paūmejusio gingivito kliniką ir padidėjusį estrogeno bei progesterono kiekį kraujyje [68].

Burnos sveikatos užtikrinimas nėštumo metu priklauso nuo [67]: 1) sveikos mitybos

2) burnos higienos įpročių 3) paciento išsilavinimo lygio

4) periodiško burnos sveikatos patikrinimo 5) tinkamo odontologinių procedūrų planavimo 6) paciento bendradarbiavimo su odontologu.

Tinkamiausias laikas atlikti odontologines procedūras nėštumo metu yra antrasis trimestras [71].

Tyrimai rodo, jog nepriklausomai nuo nėštumo, rasinės ar etninės mažumos, moterys, su žemesniu išsilavinimu ar šeiminėmis pajamomis, turi didesnį karieso pažeistų dantų ir periodonto ligų skaičių, lyginant su aukštesnį išsilavinimą bei didesnes pajamas gaunančiomis [72].

1.10. Prevencinės dantų priežiūros priemonės

Bakteriniame apnaše esanti flora yra pagrindinis dantenų ir periodonto ligų etiologinis veiksnys [69]. A. Kaušylienės ir bendraautorių teigimu, dar neišdygus pirmiesiems dantukamas burną rekomenduojama valyti sudrėkintu marlės gabalėliu [53].

Prevencinės dantų priežiūros priemonės: dantų valymo būdo pasirinkimas, ankstyvas dantų valymas šepetėliu tėvams prižiūrint, kasdieninis fluoridų turinčių pastų naudojimas, žymiai sumažina ECC paplitimą populiacijoje [10,11].

Anksti nustačius kariozinius pažeidimus, ėduonies plitimo procesą galima sustabdyti, keičiant paciento įpročius bei apsauginių veiksnių vartojimą [47].

(22)

22

2. MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimas buvo atliktas 2017 m. nuo gruodžio - vasario mėn., LSMU Kauno klinikose. Tyrime dalyvavo 350 nėščiųjų. Imtis apskaičiuota pagal Paniotto formulę :

n= 1/(Δ2

+1/N)

n – atvejų skaičius, N – generalinė aibė, Δ2 – imties paklaidos dydis

Iš reikalingų apklausti 320 respondenčių, apklausta 350, todėl galima sakyti, jog tyrimo imties dydis pakankamas.

Tyrimo objektas – LSMU Kauno klinikose besilankančių nėščiųjų žinios apie kūdikių ir vaikų burnos higieną, pieninių dantų karieso profilaktiką, jį sukeliančius veiksnius.

Tyrimo metu naudota anketa, remiantis šiai temai aktualia ir publikuota literatūra. Anketą sudaro 34 klausimai apie nėščiųjų socioekonominę padėtį, įpročius bei burnos priežiūrą, kūdikių ir vaikų burnos higieną, karieso profilaktiką, fluoro turinčių preparatų vartojimo ypatumus bei žinias apie odontologinių procedūrų atlikimo laiką nėštumo metu (priedas Nr.1).

Kūdikiu laikomas asmuo nuo 29d. - 12 mėn. po gimimo imtinai, vaiku - nuo 1m. iki 18m. amžiaus [73].

Buvo gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas atlikti tyrimą (LSMU Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-OF-55 išduotas 2017 m. lapkričio 8 d. (priedas Nr.2).

Pasirašydami asmens informavimo ir sutikimo formą dalyvauti tyrime, respondentai buvo informuoti apie anketų anonimiškumą bei pateiktų atsakymų naudojimą tik magistrinio darbo tikslams. (priedas Nr.3; priedas Nr.4).

Surinkta 350 užpildytų anketų, duomenys suvesti į „MS Excel 2016“ programą. Duomenų analizei naudotas IBM SPSS Statistics 23 programinis paketas. Kokybinių požymių ryšio tarp tiriamųjų priklausomybė vertinta K. Pearsono Chi kvadrato kriterijumi. Rezultatai laikyti statistiškai

(23)

3. REZULTATAI

Respondentės buvo suskirstytos į grupes pagal amžių, įgytą išsilavinimą, vaikų skaičių šeimoje bei gaunamų pajamų kiekį. Daugiausia tarp apkalustųjų buvo 28 - 32 metų amžiaus nėščiųjų (43 %), mažiausią dalį sudarė 18 - 27 metų amžiaus tiriamosios ( lentelė Nr. 1). Remdamiesi šiais demografiniais rodikliais nagrinėjome besilaukiančių moterų dantų priežiūros įpročius ir analizavome žinias apie naujagimių dantų priežiūrą.

1 lentelė. Demografinės charakteristikos.

Kriterijus N Proc. Amžius 18-27 m. 76 22% 28-32 m. 149 43% Daugiau nei 32 m. 125 36% Vaikas šeimoje

Laukiuosi pirmo vaiko 211 60%

Ne pirmas vaikas šeimoje 139 40%

Išsilavinimas Aukštasis 243 69%

Kita 107 31%

Pajamos Iki 800 eur. 97 28%

Daugiau nei 800 eur. 253 72%

3.1. Edukacinių kursų žinių analizė

Tyrime apklaustos moterys dalyvavo vaikų priežiūros kursuose, todėl pasidomėjome, ar kursų metu buvo suteikta žinių apie vaiko burnos priežiūrą. Tik 14 % dalyvių nurodė, kad kursuose buvo kalbėta apie vaikų burnos priežiūrą. Atsakymai statistiškai reikšmingai skyrėsi pagal respondenčių amžių (p = 0,006). Kuo apklausoje dalyvavusios moterys buvo jaunesnės, tuo mažesnė jų dalis teigė, kad kursuose buvo kalbėta apie vaikų burnos priežiūrą (18 - 27 metai – 6 %, 28 - 32 metai – 11 % ir vyresnės nei 32 metų – 21 %). Atsakymai reikšmingai skyrėsi ir pagal tiriamųjų šeimos mėnesio pajamas (p = 0,004). Tik 4 % nėščiųjų, kurių šeimos mėnesio pajamos buvo iki 800 eurų nurodė, kad kursuose kalbėjo apie vaikų burnos priežiūrą, tarp turinčiųjų didesnes pajamas – 17 %.

Tinkamiausią laiką, kuomet nėščiosioms yra saugiausia atlikti odontologines procedūras teisingai nurodė jauniausio amžiaus moterys (18 - 27 metų), prasčiausias žinias parodė 28 - 32 metų amžiaus tiriamosios, 51 % teisingų atsakymų. Skirtumai tarp atsakymų pagal respondenčių amžių yra statistiškai reikšmingi (p < 0,05). Statistiškai reikšmingai žinios skyrėsi tarp pirmo ir nebe pirmo vaiko

(24)

24 besilaukiančių moterų grupių (p = 0,005). Išsilavinimas, taipogi, turėjo įtakos žinioms apie tinkamiausią trimestrą atlikti odontologines procedūras (p < 0,05).

1 pav. Tinkamiausias trimestras atlikti odontologines procedūras.

3.2. Nėščiųjų įpročių vertinimas

Žalingų įpročių neturėjo 97 % tiriamųjų, tačiau likusios nėščiosios nurodė, kad rūko. Nustatėme, kad tai moterys, neturinčios aukštojo išsilavinimo, kurių šeimos pajamos mažesnės nei 800 eurų. Tarp rūkančiųjų daugiau buvo besilaukiančių pirmojo vaiko (67 %), nei nebe pirmojo (33 %), be to, dažniau rūko jaunesnio amžiaus tiriamosios 18 - 27 metų (67 %).

Kasmet pas odontologą lankosi 38 % tiriamųjų, o kas pusę metų – 32 %, likusios moterys lankosi arba dažniau nei kas pusę metų (12 %), arba rečiau nei kasmet (19 %). Daugiau negu pusė (57 %) vyresnių nei 32 metų amžiaus nėščiųjų pas odontologą lankosi tik kartą per metus. Nustatėme, kad papratai jaunesnės moterys dažniau lankosi pas odontologą, šie skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p <0,05). Net 30 % moterų, neturinčių aukštojo išsilavinimo pas odontologą lankosi rečiau nei kas metus, tarp aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų tokių buvo 14 %. Vertinant tiriamųjų apsilankymo dažnumą

29% 11% 32% 37% 23% 39% 22% 45% 29% 29% 57% 68% 51% 57% 62% 50% 63% 44% 59% 56% 14% 21% 17% 6% 16% 12% 15% 11% 12% 15% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Visos nėščiosios 18-27 m. 28-32 m. Daugiau nei 32 m.

Laukiuosi pirmo vaiko

Tai bus ne pirmas vaikas šeimoje Aukštasis Kita

Iki 800 eur.

Daugiau nei 800 eur.

Am žiu s Vaik as šei m oje Iš silav in im as Paj am o s

(25)

25 pas odontologus pagal moterų išsilavinimą nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (p < 0,05). Reikšmingi skirtumai yra ir nagrinėjant, ar nėščioji laukiasi pirmojo vaiko (p = 0,045).

Tiriamųjų buvo klausiama, kokiomis dantų priežiūros priemonėmis jos naudojasi papildomai. Dažniausiai naudojamasi dantų siūlu (62 %), tarpdančių šepetėlį naudojo 15 % nėščiųjų. Dantų siūlą dažniausiai renkasi vyresnės nei 32 metų amžiaus respondentės (71 %), aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys (69 %) ir nėščiosios, kurių šeimos pajamos didesnės nei 800 eurų per mėnesį (72 %). Tarp dantų sakalavimo skysčio naudojimo reikšmingų skirtumų nėra. Tarpdantiniu šepetėliu dažniausiai naudojosi 28 - 32 metų amžiaus tiriamosios (25 %), nėščiosios, besilaukiančios pirmojo vaiko (21 %) ir didesnes nei 800 eurų per mėnesį šeimos pajamas turinčios moterys (20 %). Visas išvardintas priemones dažniausiai naudojo moterys, kurių šeimos mėnesio pajamos buvo iki 800 eurų per mėnesį (12 %). Minėtų priemonių nenaudojo 18 - 27 metų amžiaus tiriamosios (21 %), moterys, kurios laukėsi ne pirmo vaiko (14 %), neturinčios aukštojo išsilavinimo (22 %) ir respondentės, kurių šeimos mėnesio pajamos mažesnės nei 800 eurų per mėnesį (17 %).

2 pav. Papildomai naudojamos dantų pirežiūros priemonės.

3.3. Nėščiųjų žinios apie kūdikių ir vaikų burnos priežiūrą

Norėjome išsiaiškinti, kokios nėščiųjų žinios apie kūdikių burnos priežiūrą. Į šį klausimą teisingai, kad kūdikio burną reikia valyti nuo gimimo, atsakė 41 % apklaustų moterų. Mažiausiai žinančių, kad kūdikio burną reikia valyti nuo gimimo buvo tarp 18 - 27 metų amžiaus nėščiųjų (21 %), kitose amžiaus grupėse buvo po 46 % teisingų atsakymų, šie skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p < 0,05). Atsakymų skirtumai pagal moterų išsilavinimą, taipogi, yra statistiškai reikšmingi (p < 0,05).

62% 52% 15% 6% 9% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Dantų siūlas Dantų skalavimo

skystis

Tarpdantinis

šepetėlis Visi išvardinti

(26)

26 Didesnes pajamas gaunančiųjų moterų žinios buvo kur kas geresnės, lyginant su mažesnes pajamas uždirbančiomis (p < 0,05).

3 pav. Nuo kada pradedama valyti kūdikio burna?

Pasidomėjome, ar nėščiosios žino, kuo valoma kūdikio burna iki išdygstant pirmajam dantukui. Teisingą atsakymą pateikė 53 % respondenčių. Daugiausia žinančiųjų buvo vyriausio amžiaus moterų grupėje (vyresnių nei 32 metų) ir besilaukiančių nebe pirmojo vaiko (po 63 %). Daugiau teisingų atsakymų pateikė moterys, neturinčios aukštojo išsilavinimo (57 %). Atsakymai tarp šių grupių skyrėsi statistiškai reikšmingai (p < 0,05). Nagrinėjant pagal šeimos pajamas, abejose grupėse teisingai atsakė daugiau nei pusė apklaustųjų, tačiau statistinio reikšmingumo pastebėta nebuvo. 41% 21% 46% 46% 40% 42% 49% 22% 29% 45% 46% 53% 44% 44% 43% 50% 42% 55% 38% 49% 14% 26% 11% 10% 17% 9% 10% 22% 33% 6% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Visos nėščiosios 18-27 m. 28-32 m. Daugiau nei 32 m.

Iki 800 eur.

(27)

27

4 pav. Kuo valoma vaiko burna iki išdygstant pirmajam dantukui?

Teisingą atsakymo variantą, kada dygsta pirmieji pieniniai dantys nurodė didžioji dauguma moterų (72 %). Statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nei vienoje nagrinėjamoje grupėje (p > 0,05).

53% 55% 44% 63% 46% 63% 51% 57% 54% 53% 1% 0% 0% 3% 0% 3% 2% 0% 0% 2% 32% 22% 40% 27% 35% 27% 35% 23% 22% 36% 14% 22% 16% 6% 19% 6% 12% 20% 25% 10% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%100% Visos nėščiosios 18-27 m. 28-32 m. Daugiau nei 32 m.

Iki 800 eur.

(28)

28

5 pav. Respondenčių atsakymų pasisikirtsymas į klausimą, kada kūdikiui dygtsa pirmieji pieniniai dantys.

Tai, kad dantis kūdikiams rekomenduojama pradėti valyti nuo tada, kai išdygsta pirmasis dantis, žinojo 72 % nėščiųjų. Daugiau teisingų atsakymų pateikė moterys, kurios laukėsi nebe pirmojo vaiko (79 %), palyginti su pirmojo vaiko besilaukiančiomis (67 %), atsakymų skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p = 0,002). 77 % didesnes nei 800 eurų per mėnesį pajamas gaunančiųjų moterų teisingai atsakė į šį klausimą, tuo tarpu tarp mažesnes pajamas turinčiųjų buvo 59 %, šie atsakymų skirtumai taip pat yra statistiškai reikšmingi (p < 0,05).

Iki 800 eur.

Am žiu s Vaik as šei m oje Iš silav in im as Paj am o s 3-4 mėn. 6-8 mėn. 10-12 mėn.

(29)

29

6 pav. Nuo kada rekomenduojama pradėti valyti dantis?

OR vaikams rekomenduoją dantų pastos kiekį teisingai įvardijo 74 % tyrime dalyvavusių nėščiųjų. Nagrinėjant atsakymų rezultatus pagal amžių, matome, kad daugiausiai gerai atsakiusių buvo tarp 28 - 32 metų amžiaus tiriamųjų (81 %), mažiausiai teisingų atsakymų pateikė vyresnės nei 32 metų amžiaus nėščiosios (67 %). Šie atsakymų skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p = 0,003). Pirmojo vaiko besilaukiančių moterų žinios buvo geresnės, lyginant su nebe pirmo vaiko besilaukiančiomis (p = 0,005). Statistiškai reikšmingi skirtumai pastebėti grupėse tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių bei jo neturinčiųjų moterų (p = 0,002).

1% 3% 2% 2% 2% 72% 68% 67% 80% 67% 79% 73% 70% 59% 77% 22% 26% 25% 17% 23% 21% 21% 26% 37% 17% 5% 5% 5% 3% 8% 5% 4% 4% 5% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Visos nėščiosios 18-27 m. 28-32 m. Daugiau nei 32 m.

Iki 800 eur.

(30)

30

7 pav. Pastos kiekis, rekomenduojamas mažiems vaikams.

3.4. Nėščiųjų žinios apie kariesą sukeliančius veiksnius

Nėščiųjų buvo paprašyta nurodyti pagrindinius veiksnius, kurie lemia ėduonies vystymąsį. Visos tiriamosios pasirinko teisingai, kad vandens vartojimas nakties metu neturi įtakos ėduonies vystymuisi. Saldintų skysčių vartojimą nakties metu nurodė 95 % apklaustų moterų, tačiau pieno vartojimą pažymėjo tik penktadalis apklaustųjų. Abu teisingus atsakymus nurodė 17 % nėščiųjų. Visos 18 - 27 metų amžiaus tiriamosios nurodė, kad saldintų skysčių vartojimas nakties metu turi įtakos vaiko dantų ėduonies vystymuisi, taip pat šį veiksnį labiau akcentavo didesnes šeimos pajamas (800 eurų ir daugiau) gaunančios moterys (97 %). Pieno vartojimą nakties metu dažniausiai minėjo 28 - 32 metų amžiaus tiriamosios (21 %).

2% 5% 3% 4% 2% 4% 4% 2% 74% 72% 81% 67% 77% 70% 80% 62% 71% 75% 23% 22% 16% 33% 19% 30% 19% 35% 25% 23% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Visos nėščiosios 18-27 m. 28-32 m. Daugiau nei 32 m.

Iki 800 eur.

Am žiu s V aik as šei m oje Iš silav in im as Paj am o s

Toks pat kaip ir suaugusiems Vaiko mažojo piršto nagelio dydžio

(31)

31

8 pav. Pagrindiniai veiksniai vaiko ėduonies vystymuisi.

Nėščiųjų teiravomės, kaip dažnai reikėtų valyti kūdikio dantis.Teisingą atsakymą nurodė 64 % tiriamųjų. Daugiausia teisingų atsakymų pateikė vyresnės nei 32 metų amžiaus moterys (70 %). Nagrinėjant pagal respondenčių amžių atsakymai skiriasi statistiškai reikšmingai (p < 0,05). Daugiau teisingų atsakymų pateikė ir didesnes pajamas turinčios moterys (67 %), palyginti su tiriamosiosmis, kurių šeimos mėnesio pajamos buvo iki 800 eurų (57 %), šie atsakymų skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p = 0,004).

Tai, kad buteliuko kariesą sukelia sadinti gėrimai [58 – 61], žinojo 61 % tiriamųjų, prastą vaiko burnos priežiūrą pažymėjo 60 % apklaustųjų. Tačiau, ilgą maitinimą krūtimi ir iš buteliuko nurodė tik 17 % nėščiųjų. Tiriamosios paprastai pažymėdavo tik po vieną (40 %) ar du (31 %) teisingus atsakymus, tris atsakymus nurodė 23 % moterų ir visus išvardino tik 5 % apklausoje dalyvavusių. Atsakymą „saldinti gėrimai“ žymėjo panaši dalis moterų, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, pajamų ir vaikų skaičiaus šeimoje (p > 0,05). Prastą vaiko burnos priežiūrą labiausiai akcentavo 28 - 32 metų amžiaus tiriamosios (68 %) ir aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys (65 %). Čiulptukus, suvilgytus saldžiais skysčiais ar medumi dažniausiai nurodė 18 - 27 metų amžiaus moterys (67 %). Ilgą maitinimą krūtimi ir iš buteliuko prie buteliuko kariesą sukeliančių veiksnių mažiausiai buvo linkusios priskirti vyresnės nei 32 metų amžiaus tiriamosios (10 %), moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą (14 %) ir apklaustosios, kurių šeimos pajamos buvo didesnės nei 800 eurų per mėnesį (15 %). 95% 21% 0% 20% 40% 60% 80% 100% 120%

Saldintų skysčių vartojimas nakties metu

(32)

32

9 pav. Buteliuko kariesą sukeliantys veiksniai.

3.5. Besilaukiančių moterų žinių apie fluorą vertinimas

Vaikų dantų fluorozę sukelti gali fluoruotas vanduo ir pastos nuryjimas [49]. Fluoruotą vandenį minėjo 49 % tiriamųjų, pastos nuryjimą – 27 % nėščiųjų. Abu teisingus atsakymų variantus pažymėjo tik 8 % tiriamųjų. Fluoruotą vandenį,kaip fluorozės sukėlimą lemiančiu veiksniu dažniau minėjo 18 – 27 metų amžiaus moterys (68 %) ir moterys, neturinčios aukštojo išsilavinimo (59 %). Atsakymų skirtumai dėl pastos nuryjimo nebuvo statistiškai reikšmingi pagal moterų amžių, išsilavinimą, šeimos mėnesio pajamas ar vaikų skaičių šeimoje (p > 0,05).

Vaikams iki 3 metų rekomenduojamos fluoro koncentracijos kiekį dantų pastoje teisingai nurodė 89 % moterų. Pirmojo vaiko besilaukiančių moterų žinios buvo geresnės (92 %), nei besilaukiančių nebe pirmojo vaiko (85 %), atsakymų skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p = 0,025). Aukstąjį išsilavinimą turinčios moterys pateikė daugiau teisingų atsakymų (93 %), nei neturinčios (81 %), šie atsakymų skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p = 0,001). Daugiau teisingų atsakymų pateikė nėščiosios, kurių šeimos mėnesio pajamos buvo didesnės nei 800 eurų (92 %), lyginant su mažesnes pajamas gaunančiomis (p = 0,026). 61% _60% 48% 17% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Saldinti gėrimai Prasta vaiko burnos

priežiūra Čiulptukai, suvilgytisaldžiais skysčiais, medumi

Ilgas maitinimas krūtimi ir iš buteliuko

(33)

33

10 pav. Vaikams iki 3 metų rekomenduojama pasta, pagal fluoro koncentraciją.

Jei kyla įtarimas, kad vaikas apsinuodijo fluoru, rekomenduojama duoti gerti pieną ir kviesti greitąją pagalbą [53]. Išnagrinėję tiriamųjų atsakymus pastebime, kad greitąją pagalbą kviestų 53 % apklaustųjų , o duotų gerti pieno tik 9 % moterų. Moterys labiau būtų linkusios vaikui duoti gerti vandens nei pieno. Nagrinėjant pagal amžių, reikšmingi skirtumai matomi tarp vyresnio amžiaus nėščiųjų (p < 0,05). Šios moterys nebūtų linkusios kviesti greitosios pagalbos (35 %), tačiau didesnė jų dalis vaikui duotų gerti pieno (13 %). Besilaukiančios pirmojo vaikelio žymiai dažniau kviestų greitąją pagalbą (64 %), nei besilaukiančios nebe pirmojo, šie atsakymų skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p < 0,05). Daugiau nei pusė didesnes mėnesio pajamas gaunančiųjų moterų nurodė, jog įtarus apsinuodijimą fluoru kviestų greitąją pagalbą, todėl lyginant su mažesnes pajamas gaunančiomis stebimas statistiškai reikšmingas skirtumas (p = 0,003).

250-500 ppm 89% 1000-1100 ppm

(34)

34

11 pav. Ką reiktų daryti, įtariant vaiką apsinuodijus fluoru?

3.6. Nėščiųjų žinios apie vaikų burnos priežiūrą

Daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių moterų (52 %) nurodė, kad dantis vaikams tėvai turėtų valyti iki 3 metų amžiaus. Už vaikų dantų valymą iki 6 - 7 metų amžiaus turėtų būti atsakingi tėvai. Šį atsakymą pasirinko 42 % apklaustųjų. Daugiausia teisingai atsakiusiųjų buvo tarp moterų, neturinčių aukštojo išsilavinimo (69 %), besilaukiančių ne pirmojo vaiko (55 %) ir jauniausio amžiaus (18-27 metų) nėščiųjų (54 %). Šiose grupėse atsakymai statistiškai reikšmingai skiriasi (p < 0,05).

Iki 800 eur.

(35)

35

12 pav. Vaikų amžius iki kurio tėvai turėtų jiems valyti dantis.

Labai maža dalis apklausoje dalyvavusių moterų (25 %) žinojo, kad vaiką vesti profilaktiniam patikrinimui reikia išdygus pirmajam dantukui. Daugiausia žinančiųjų buvo tarp 18 - 27 metų amžiaus nėščiųjų (34 %), mažiausia – tarp vyresnių nei 32 metų amžiaus apklaustųjų (18 %), šie skirtumai nėra statistiškai reikmšingi (p = 0,066). Kitose grupėse teisingai atsakiusiųjų dalis buvo ganėtinai panaši (23 - 29 % teisingų atsakymų). Dauguma moterų mano, kad vesti vaiką profilaktiniam patikrinimui reikia išdygus pirmiesiems pieniniams dantims.

Iki 800 eur.

(36)

36

13 pav. Kada reikia vesti vaiką profilaktiniam patikrinimui?

Iki 800 eur.

Kai išdygsta pirmasis dantis Kai išdygsta pirmieji pieniniai dantys Kai susiformuoja nuolatinis sąkandis

(37)

37

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Išnagrinėję nėščiųjų įpročius pagal tiriamųjų demografines charakteristikas nustatėme, kad dažniausiai pas odontologą lankosi jaunesnės 18 - 27 metų amžiaus moterys (dažniau nei kas pusę metų 24%). Payal ir kt. bendraautorių atliktame tyrime 72.81% nėščiųjų niekada nėra buvusios pas odontologą [74]. Du kartus per dieną valytis dantis labiau linkusios ir bent kartą per metus burnos higieną dažniau pasidaro vyresnės nei 32 metų amžiaus moterys, tiriamosios, turinčios aukštąjį išsilavinimą ir respondentės, kurių šeimos mėnesio pajamos didesnsės nei 800 eurų. Dažniausiai moterys papildomai dantų priežiūrai naudoja dantų siūlą 62%. Gokmen ir kt. atliktame tyrime,dantų siūlo naudojimą išskiria tik 20% nėščiųjų [75]. Papildomų dantų priežiūros priemonių nenaudoja 18 - 27 metų amžiaus tiriamosios, neturinčios aukštojo išsilavinimo, moterys, kurių šeimos mėnesio pajamos mažesnės nei 800 eurų ir nebe pirmo vaiko besilaukiančios nėščiosios. Tokia pati sociodemografinių veiksnių priklausomybė stebima ir užsienio šalių atliktuose tyrimuose [74,76]. Nėštumo metu labiau nei įprastai dantis prižiūri 18 - 27 metų amžiaus respondentės. Žalingų įpročių turėjo 3% tiriamųjų, kas buvo norodyta kaip rūkymas. Górniaczyk ir kt. atliktame tyrime, rūkymą nėštumo metu įvardijo 24% [77].

Tai, kad kūdikio burna pradedama valyti nuo gimimo [53], labiau žino vyresnės nei 28 metų amžiaus respondentės, moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą ir tiriamosios, kurių šeimos mėnesio pajamos didesnės nei 800 eurų per mėnesį, tačiau šios moterys nelabai žino, kuo reikėtų valyti kūdikio burną. Kūdikio burną marle dažniau valytų ne pirmojo vaiko besilaukiančios moterys, neturinčios aukštojo išsilavinimo ir tiriamosios, kurių šeimos mėnesio pajamos mažesnės nei 800 eurų. 53% visų nėščiųjų nurodė, jog kūdikio burną reikėtų valyti naudojant marlę, tuo tarpu Nagaraj ir kt. atliktame tyrime jų buvo 37,6% [78].

Tai, kad kūdikio dantys pradedami valyti tik išdygus pirmajam dantukui ir valomi du kartus per dieną [53], geriausiai žino moterys, kurių šeimos mėnesio pajamos didesnės nei 800 eurų.

Pirmojo vizito pas odontologą laiką, teisingai įvardijo vos ketvirtadalis tiriamųjų, panaši situacija stebima Aisha ir kt., Amerikoje atliktotyrimo metu [79].

Laiką, kuomet kūdikiui dygsta pirmieji pieniniai dantys (6 – 8 mėn.) [53], žino didžioji dauguma apklaustųjų, kaip ir A. George bei bendraautorių 2012m. atliktame tyrime [78].

Tai, kad buteliuko kariesą sukelia prasta vaiko burnos priežiūra geriausiai žino 28 - 32 metų amžiaus tiriamosios ir moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą. Skirtingai nei A. Thomas ir kt. atliktame tyrime [80], respondentės nemano, jog ilgas maitinimas krūtimi ar iš buteliuko yra kariesą sukeliančios priežastys.

(38)

38 Rekomenduojamą pastos kiekį, vaiko mažojo nagelio dydžio [50], dažniausiai nurodė 28 - 32 metų amžiaus tiriamosios, pirmo vaiko besilaukiančios nėščiosios ir aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys.

Daugiausia teisingų atsakymų, dėl vaikams iki 3 metų rekomenduojamos dantų pastos fluoro koncentracijos 250 – 500ppm [50], pateikė pirmojo vaiko besilaukiančios moterys ir tiriamosios, turinčios aukštąjį išsilavinimą.

Fluoruotą vandenį, kaip fluorozės sukelėją dažniausiai nurodė 18 - 27 metų amžiaus moterys ir tiriamosios, neturinčios aukštojo išsilavinimo.

Daugiau apsinuodijimo fluoru simptomų paminėjo pirmojo vaiko besilaukiančios tiriamosios, kurių išsilavinimas yra aukštasis ir respondentės, kurių šeimos mėnesio pajamos didesnės nei 800 eurų. Šios moterys dažniausiai kviestų greitąją pagalbą, jei įtartų vaiką apsinuodijus fluoru. Besilaukiančios moterys turi nepakankamai žinių apie fluoro turinčių preparatų vartojimą, kas stebima ir D.Hallas bei bendraautorių 2011m. atliktame tyrime, Niujorke [81].

Daugiausia informacijos apie vaikų dantų priežiūrą turėjo 18 - 27 metų amžiaus tiriamosios, šios grupės moterys pateikė daugiausia teisingų atsakymų, kad vaikui profilaktinį patikrinimą reikia atlikti vos tik išdygus pirmajam pieniniam dantukui. Tėvai atsakingi už vaikų dantų priežiūrą, kol vaikams sukanka šešeri - septyneri metai. A. Thomas ir kt. atliktame tyrime, amžiaus rodiklis statistiškai reikšmingos priklausomybės neturėjo [80].

Tai, kad nėštumo metu pas odontologą reikia lankytis kas pusę metų, geriausiai žinojo 28 - 32 metų amžiaus moterys (35%) ir tiriamosios, turinčios aukštąjį išsilavinimą (29%).

II trimestrą kaip tinkamiausią laiką atlikti odontologines procedūras dažniausiai minėjo 18 - 27 metų amžiaus tiriamosios, pirmojo vaiko besilaukiančios moterys ir aukštąjį išsilavinimą turinčios respondentės. A. Thomas ir kt. atliktame tyrime, statistiškai reikšmingi skirtumai apie teisingas būsimų motinų žinias bei požiūrį į kūdikių burnos sveikatą buvo nustatyti atsižvelgiant į įgytą išsilavinimą, nėštumų skaičių bei nėštumo trimestrą [80].

Išskirtume vyresnes nei 32 metų amžiaus moteris, tiriamąsias, turinčias aukštąjį išsilavinimą ir respondentes, kurių šeimos mėnesio pajamos didesnės nei 800 eurų. Šių moterų dantų priežiūra nėštumo metu buvo geriausia ir jos pateikė daugiausia teisingų atsakymų apie kūdikių ir vaikų dantų priežiūrą. Tačiau net ir šioms nėščiosioms dar trūksta žinių.

Nėščiųjų kursų metu per mažai suteikiama žinių apie kūdikių burnos ir vaikų dantų priežiūrą. Taip pat reikėtų daugiau informacijos apie fluorą ir jo sukeliamus padarinius.

(39)

39

IŠVADOS

1. Atlikus mokslinės literatūros analizę nustatyta, kad ir kitų tyrėjų duomenimis, nėščiosioms trūksta žinių apie asmeninės higienos laikymąsi bei kūdikių ir vaikų burnos priežiūrą.

2. LSMU Kauno klinikose apklaustų nėščiųjų higienos įpročiai yra geri, tačiau žinios apie kūdikių ir vaikų burnos priežiūrą nepakankamos. Nors 72% apklaustųjų žino, jog dantis kūdikiams rekomenduojama valyti nuo tada, kai išdygsta pirmasis dantis, tačiau tik 53% tiriamųjų pateikė teisingą atsakymą kuo turėtų būti valoma burna iki išdygstant pirmajam dantukui.

3. 87% tiriamųjų nurodė, kad edukacinių užsiėmimų metu nebuvo kalbėta apie kūdikių ir vaikų burnos priežiūrą, taigi, suteikiamos informacijos kiekis yra nepakankamas.

4. Nėščiųjų higienos įpročiai bei žinios apie kūdikių ir vaikų burnos priežiūrą, karieso profilaktiką bei jį sukeliančius veiksnius tiesiogiai priklauso nuo amžiaus bei socioekonominės padėties. 87 % moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą dantis valosi du kartus per dieną, kai tuo tarpu jo neturinčių yra 50%.

Tyrimo hipotezė patvirtinta, kadangi gauti rezultai yra statistiškai reikšmingi, moterų žinių priklausomybę nuo turimų vaikų skaičiaus, amžiaus bei socioekonominės padėties.

(40)

40

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Atsižvelgiant į atlikto tyrimo rezultatus, jog nėštumo metu suteikiama per mažai informacijos apie kūdikių ir vaikų burnos priežiūrą, karieso profilaktiką bei jį sukeliančius veiksnius, rekomenduojama:

1. Pirminės sveikatos priežiūros specialistams, įskaitant: šeimos gydytojus, gyd. odontologus, akušerius, slaugytojus ir kt., vizitų metu nėščiosioms teikti informaciją apie kūdikių ir vaikų burnos priežiūrą.

2. Edukacinių užsiėmimų apie naujagimių priežiūrą metu, daugiau dėmesio skirti kūdikių ir vaikų burnos priežiūros temų aptarimui.

3. Stacionarizuotoms pacientėms rodyti vaizdinę medžiagą , dalinti lankstinukus, akcentuojant šiai temai aktualiausius aspektus.