Agnė Leleivaitė
5 kursas, 9 grupėMotinų, gyvenančių BĮ Vilniaus miesto krizių centre, burnos
higienos įpročiai ir požiūris į savo vaikų burnos priežiūrą
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovė Doc.Vilija Andruškevičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
Motinų, gyvenančių BĮ Vilniaus miesto krizių centre, burnos higienos įpročiai ir požiūris į savo vaikų burnos priežiūrą
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ...
(vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m... 20....m...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO -EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ... Eil
.N r.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti
11 Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos 0,6 0,3 0
kriterijai?
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir
pan.)? 0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio
patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas
(1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar
jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo
-0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 10
SUMMARY ... 11
ĮVADAS ... 12
1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
1.1 Vaikų ir paauglių ėduonies ir burnos higienos lygio epidemiologinė situacija Lietuvoje ir pasaulyje ... 14
1.2 Socialinės rizikos šeima ... 15
1.3 Socioekonominių veiksnių įtaka vaikų burnos sveikatai... 16
1.4 Motinų įtaka vaikų burnos higienos priežiūrai ir įgūdžiams ... 17
1.5 Mitybos įtaka dantų būklei ... 18
1.6 Konservatyvus dantų gydymas ... 19
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 21
3. REZULTATAI ... 24
3.1 Apklaustųjų socioekonominė padėtis ... 24
3.2 Ėduonies paplitimas, intensyvumas ... 25
3.3 Dantų higienos būklė ... 27
3.4 Mitybos įpročiai ... 27
3.5 Burnos higienos priežiūra ... 27
3.6 Motinų požiūris į savo ir vaiko dantų būklę ... 29
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32
IŠVADOS ... 35
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 36
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 37
SANTRUMPOS
BĮ –biudžetinė įstaiga
Vmkc –Vilniaus miesto krizių centras
KPI-D –pastoviojo sąkandžio kariozinių, plombuotų ir išrautų dantų indeksas KPI-D+ kpi-D–mišraus sąkandžio kariozinių, plombuotų ir išrautų dantų indeksas kpi-D –pieninio sąkandžio kariozinių, plombuotų ir išrautų dantų indeksas
PI – Sillness-loe apnašų indeksas LR –Lietuvos Respublika
Motinų, gyvenančių BĮ Vilniaus miesto krizių centre, burnos higienos
įpročiai ir požiūris į savo vaikų burnos priežiūrą
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas
Dantų ėduonis – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių ligų, kuri gali išsivystyti bet kuriam pasaulio gyventojui, kuris nesilaiko nustatytų burnos higienos normų [1]. Mūsų tyrimo tikslas buvo ištirti vaikų, gyvenančių BĮ Vilniaus miesto krizių centre, burnos būklę ir išsiaiškinti jų mamų burnos higienos įpročius ir požiūrį į savo vaikų burnos priežiūrą.
Medžiaga ir metodai
Tyrime dalyvavo Vmkc gyvenančios moterys (n=20) su vaikais (n=41), vaikų amžius – nuo 1 iki 16 metų. Burnos būklei nustatyti buvo panaudoti du tyrimo metodai: objektyvus –vaikams atlikta dantų apžiūra; anketavimo –motinos atsakė į klausimyną. Vaikų dantų apžiūros rezultatai palyginti su motinų atsakymais. Duomenys išanalizuoti panaudojant SPSS programos 15 versiją.
Rezultatai
Vaikų dantų ėduonies paplitimas yra 75,6 proc., o didžiausias ėduonies intensyvumas stebimas nuolatinio sąkandžio periodu 9,25 SD (2,363), (p < 0.05). 63,4 proc. vaikų dažnai užkandžiauja. Daugiau nei pusė vaikų (58,5 proc ) pas odontologą apsilanko vieną kartą per metus. Daugiausiai motinų yra įgijusios vidurinį išsilavinimą. 76 proc. moterų yra netekusios dantų. 61 proc. tiriamųjų dantis valosi du kartus per dieną. 34,1 proc. moterų savo ir vaiko dantų šepetėlį keičia kas pusę metų. 29,3 proc. motinų mano, kad jų vaikų dantys yra sveiki, nors sveikus dantis turi tik 24,4 proc. vaikų. 76,9 proc. motinų žino, kad sveikiausi produktai - vaisiai ir daržovės.
Išvados: BĮ Vmkc vaikų ėduonies intensyvumo rodikliai yra labai dideli. Motinų įgūdžiai ir žinios yra nepakankamos.
Oral Hygiene Habits and Attitudes towards the Oral Care of Their
Children of the Mothers Living in the BĮ Vilnius City Crisis Centre
SUMMARY
The relevance of the problem and aim of the work
Dental caries is one of the most prevalent diseases in the world which can develop to any person who does not follow determined oral hygiene standards [1]. The purpose of our study was to research the oral health condition of children living in the BĮ Vilnius City Crisis Centre, and to ascertain their mother’s oral hygiene habits and attitudes towards the oral care of their children. Material and methods
Women (n = 20) with children (n = 41) living in the Vilnius City Crisis Centre, the children aged from 1 to 16 years old, participated in the study. Two methods of the research were used to determine the condition of the mouth: the objective method – examination of the children’s teeth was done; the survey - mothers answered to the questions of the questionnaire. Children’s dental examination results were compared with their mothers’ answers. The data was analysed using SPSS version 15.
Results
The prevalence of dental caries in children is 75.6% and the highest intensity of the caries is observed at the time of constant bite 9.25 SD (2.363), (p <0.05). 63.4 percent of the children often have a snack. More than half of the children (58.5%) visit a dentist once a year. Most of the mothers have completed secondary education. 76 percent of the women have lost their teeth. 61 percent of the tested women brush their teeth twice a day. 34.1 percent of the women and their children change toothbrush every half a year. 29.3 percent of the mothers believe that their children's teeth are healthy, while only 24.4% of the children have healthy teeth. 76.9 percent of the mothers know that the healthiest products are fruits and vegetables.
Conclusions: The indicators of intensity of the children caries in the BĮ Vilnius City Crisis Centre are very high. Mothers’ skills and knowledge are not sufficient.
12
ĮVADAS
Burnos higiena neatsiejama nuo bendros organizmo sveikatos būklės [2]. Labiausiai paplitusios iš burnos ligų yra ėduonies ir periodonto ligos, kurias sukelia higienos įgūdžių trūkumas. Stebima, jog abi šios ligos kamuoja tiek vaikus, tiek paauglius ir suaugusiuosius [1]. Todėl, norint pagerinti bendrą gyventojų burnos sveikatos būklę, būtina taikyti kompleksines higienos priežiūros ir rizikos veiksnių prevencijos priemones [3].
Tokie veiksniai, kaip amžius, lytis, rasė, burnos higienos įpročiai, mityba, socialinis ir ekonominis lygis bei išsilavinimas, yra svarbūs burnos ir dantų sveikatai [1]. Finansiniai sunkumai ir socialinis nestabilumas dažniausiai lemia ėduonies atsiradimą bei tolimesnį jo vystymąsi [4]. Todėl didesnei rizikos grupei susirgti burnos ligomis priklauso tie vaikai, kurie gyvena socialiai remtinose šeimose. Šiems vaikams ėduonies bei periodonto ligų rizikos padidėjimas pasireiškia dėl netinkamos dantų priežiūros, sveikatos įgūdžių ugdymo, nesuteikiamos laiku pagalbos ir nepakankamų praktikinių žinių [5].
Vaikų priežiūra pirmiausiai tenka jų tėvams arba paskirtiems globėjams. Nuo jų atsakingumo ir pareigos, priežiūros įgūdžių priklauso ir bendra vaiko sveikatos būklė. Tačiau tų tėvų vaikams, kuriems yra teikiama socialinė parama, vaikų priežiūros paslaugų paketas yra greičiau prieinamas, tarp jų ir odontologų paslauga. Efektyvi ir greita odontologo pagalba gerina tokių vaikų burnos sveikatos būklę ir greičiau formuoja jų burnos higienos įpročius. Pastebėta, jog labiau motinos prižiūri 1-3 metų amžiaus nei 4-5metų amžiaus vaikų dantis. Tai gali būti todėl, kad jaunesni nei 3 metų vaikai yra dar labai priklausomi nuo motinų [6].
Vaikų burnos būklės pokyčiams turi įtakos tėvų požiūris į burnos higieną. Vaikas, gyvenantis sveikoje aplinkoje ugdo savo žinias, pasitikėjimą bei įpročius. Atlikti tyrimai parodė, kad nuo tėvų išsilavinimo ir šeimos finansinių galimybių priklauso vaiko burnos sveikatos būklė. [7] Šeimos narių dantų ėduonies intensyvumas labiau stebimas tose šeimose, kur vyrauja mažos pajamos bei žemas išsimokslinimo lygis, todėl tokios šeimos nesilanko reguliariai pas odontologą, nes neskiria tam pakankamai dėmesio [8]. Lietuvoje tokių atliktų tyrimų, kurie įvertina tėvų požiūrį į savo vaiko burnos sveikatą, yra nedaug [7]. Todėl tyrimo tikslas buvo ištirti vaikų, gyvenančių BĮ Vilniaus miesto krizių centre, burnos būklę ir išsiaiškinti jų mamų burnos higienos įpročius ir požiūrį į savo vaiko burnos priežiūrą.
13 Tyrimo uždaviniai: :
1) Išsiaiškinti socioekonominę padėtį moterų, patekusių į BĮ Vilniaus miesto krizių centrą.
2) Išsiaiškinti mamų, gyvenančių Vilniaus miesto krizių centre, burnos higienos žinias ir įpročius. 3) Išsiaiškinti mamų požiūrį į vaikų burnos sveikatą.
4) Atlikti objektyvią apžiūrą vaikų, gyvenančių Vilniaus miesto krizių centre.
Hipotezė: Manoma, kad vaikai, gyvenantys BĮ Vilniaus miesto krizių centre, turės prastą burnos higieną bei didelį ėduonies intensyvumą.
14
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Vaikų ir paauglių ėduonies ir burnos higienos lygio epidemiologinė situacija Lietuvoje ir pasaulyje
Atliktų epidemiologinių tyrimų, kurie vertintų vaikų dantų karieso ir apnašų intensyvumą ir situaciją ikimokyklinio ir paauglių amžiaus grupėse, Lietuvoje nėra daug [9]. Kad situacija išaiškėtų, turime įvertinti, kaip pasikeitė šiuo klausimu padėtis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Eglės Slabšinskienės ir kitų mokslininkių 2010 metais atliktame tyrime dalyvavo 3-ejų metų amžiaus darželinukai. Dantų ėduonies paplitimas Lietuvos darželiuose siekė 50,6 proc. [10]. Jaunės Razmienės ir kitų tyrėjų 2011 metais Plungės ir Jonavos miestuose atliktame tyrime dalyvavo 4-6-erių metų amžiaus vaikai; nustatyta, jog dantų ėduonies paplitimas intensyvėja, didėjant vaikų amžiui. To paties tyrimo metu buvo vertinamos ir dantų apnašų intensyvumas pagal Sillness – Loe indekso vidurkį, kurio rezultatai tarp berniukų sudarė nuo 1,13 iki 1,74 , o tarp mergaičių nuo 1,38 iki 1,56 [11].
Kristinos Saldūnaitės ir kitų mokslininkų 2008 m. atliktame tyrime 5-iuose pasirinktuose Lietuvos miestuose buvo nustatyti 7-12-os metų amžiaus vaikų ėduonies paplitimo rodikliai.
Palyginus tyrimo metu gautus duomenis, paaiškėjo, kad mažiausiai ėduonis paplitęs tarp 12-os metų vaikų – 70,6 proc., o didžiausi rodikliai 9–10-ies metų amžiaus grupėje – 88,9 proc., o nuo 7–8 m. sudarė 85,5 proc. [12]. 2006 m. įvertinus Kauno miesto 7 –erių, 12-os ir 15-os metų moksleivių burnos būklę, nustatyta, jog dantų ėduonies paplitimas išlieka didelis. Tarp dvylikamečių jis siekia 89,4 proc.,o tarp penkiolikamečių – net 95,9 proc. [13]. 2010 metais Kauno mieste atliktame dantų apnašų tyrime tarp 4-6 metų amžiaus mergaičių ir berniukų nustatyta , kad dantų apnašų vidurkio rodikliai didesni tarp mergaičių – 1,17 iki 1,18 nei berniukų – 1,36 iki 1,49 [14].
Pasak 2010 metais Rumunijos odontologijos universiteto mokslininkių atlikto tyrimo, apžiūrėjus 6-12-os metų amžiaus vaikus, stebimas dantų ėduonies intensyvumas – KPI-D nuo 0,9 iki 2,99 [15].
Kermano medicinos universiteto 2013 m. tyrime dalyvavo 5-erių metų amžiaus vaikai . Apžiūrėjus dantų apnašas ir ėduonį nustatyta, jog ėduonies vidurkis - 4.87, o apnašų -78,4 proc. [16], nors Indijoje 2017 m. atlikto 5-15-os metų vaikų ėduonies paplitimo tyrimo rezultatai parodė, kad didžiausias Azijos šalyse ėduonies intensyvumo rodiklis yra tarp 5-6-erių metų vaikų – 3.36±3.511, 9-10-ies metų – 2.55±2.497, o 14-15-os metų – 1.34±1.832 [2].
15 Remiantis Malmo universiteto atliktais paskutiniais tyrimais tarp 12-os metų vaikų, stebimi šie ėduonies intensyvumo rodikliai tarp pasirinktų šalių: Lietuvoje 2007-2008 m (KPI-2), Kroatijoje 2013-2015 m. (KPI-4,2), Danijoje 2014 m. (KPI-0,4) , Gruzijoje 2012 m. (KPI-2) , Vokietijoje 2014 m. (KPI-0,5) , Latvijoje 2016 m. (KPI-3,4) , Portugalijoje 2013-2014 m. (KPI-1,2) , Jungtinėje Karalystėje 2013 m. (KPI-0,8) [17].
Turkijos universiteto atliktame dantų apnašų tyrime pagal Sillness-Loe metodiką tarp 12-18-os metų ištirtų vaikų gauti rodikliai sudarė 1.33±0.45 [1], o Jordanij12-18-os 2015 m. tyrime 6-11-12-18-os metų ištirtų vaikų indekso vidurkis 0.61 ± 0.57 [18]. Šių šalių tyrimo rezultatai geresni už Lietuvoje panašių atliktų tyrimų rezultatus.
1.2 Socialinės rizikos šeima
Socialinės rizikos šeima – tai giminystės ryšiais susieta žmonių grupė, kurioje naudojamos psichotropinės medžiagos, vartojamas alkoholis, lošiama, nesirūpinama vaikais, taip versdami juos elgetauti ir gyventi skurde. Jie naudoja fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą, siekdami naudos ir gaudami paramą iš valstybės biudžeto, kad galėtų išleisti pinigus savo malonumams bei poreikiams.Tokias rizikos šeimas galima suskirstyti į dvi grupes: pirmoji grupė- tai nepilnos, silpnai finansiškai aprūpintos šeimos, taip pat, tos šeimos, kurių nariai yra neįgalūs ar serga lėtinėmis ligomis, šeimos nariai sėdintys įkalinimo įstaigoje, antroji grupė - tai buitinių konfliktų būvimas, kai gyenantys asmenys nepalaiko, nepasitikimi vienas kitu, elgiasi grubiai su šeimos nariais [19].
Analizuojant duomenis apie socialines rizikos šeimas, kuriose auginami vaikai , paaiškėjo, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2013-ais metais Lietuvoje buvo 10 235 socialinių rizikos šeimų, jose gyveno 20 664 nepilnamečiai vaikai. Pastebėta, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių šeimos yra įrašomos į socialines grupes yra alkoholio, psichotropinių medžiagų vartojimas ir įgūdžių nebuvimas [20].
Socialinėms rizikos šeimoms suteikiama ne tik socialinė, bet ir psichologinė pagalba, siekiant asmenims padėti išspręsti kylančias problemas, pagerinti socialinius įgūdžius bei sudaryti gyventimo planą [21].
16 1.3 Socioekonominių veiksnių įtaka vaikų burnos sveikatai
Manoma, jog viena iš pagrindinių dantų karieso atsiradimo priežasčių yra socialinis ir ekonominis šalies lygmuo [22]. Ėduonis dažniausiai aptinkamas tarp žemesnio išsilavinimo ir prastesnių finansinių galimybių lygio žmonių, todėl jie rečiau kreipiasi į odontologą ir vengia įsigyti profilaktinių burnos priemonių [23]. Labiausiai paplitę veiksniai, kurie sąlygoja ėduonies atsiradimą, yra pernelyg didelis cukraus vartojimas, miego stoka, žemas socialinis ar išsilavinimo lygis, vandens nefluoravimas, burnos higienos įgūdžių, įpročių ir žinių nebuvimas, odontologų trūkumas [24]. Nepritekliuje gyvenantys žmonės skundžiasi didesnėmis sveikatos problemomis, nes jų pajamos mažesnės nei kitų, todėl sergamumo rodikliai didesni, tačiau pastebima, jog demokratinėse šalyse skurstančių žmonių skaičius mažėja [25].
Tie tėvai, kurie serga depresija ar patiria stresą, mažiau rūpinasi savo vaikais, mažiau žino apie vienas kito sveikatą. Kai motinos ir vaikai šeimoje patiria fizinį ar psichologinį smurtą, neturi pakankamai išgyvenimui pajamų, tada gali sutrikti bendra vaikų sveikatos kokybė, organizmo vystymasis, kuris gali sukelti grandinę sveikatos komplikacijų. Daugiau skiriant dėmesio Valstybės politikai, kad būtų suteikta šioms šeimoms nemokama socialinė parama ir sveikatos priežiūra, galima padėti motinoms nors šiek susidoroti su kilusiais šeimos sunkumais. Tik efektyvi pagalba valstybės politikos lygmeniu padės tokioms šeimoms gyventi geresniame ir saugiame pasaulyje. Tačiau motinos ne visada nori priimti pagalbą, kuri yra nemokama vien dėl nenoro vežti vaiką pas specialistą ar nepasitikėjimo gydytojais bei nepagrįsto gėdos ir pykčio jausmo dėl prastos socialinės padėties. Bet tik pagalba motinoms padės suprasti, kad joms reikia kabintis į gyvenimą ir siekti kažko daugiau, nei būti smurto auka [26]. J. Avanci atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 389-ios moterys, ištyrė, kokia dalis moterų buvo kažkada patyrusios smurtą, o jei taip, tai kokiu gyvenimo laikotarpiu. Be to, apie 55 proc. moterų yra bent kartą patyrusios smurtą per gyvenimą, kai vaikystėje patirtas smurtas siekė nuo 7 proc. iki 40 proc., o būnant suaugusioms - nuo 10 proc. iki 56 proc. [27]. Pasaulyje nustatyta, kad apie 70 proc. iš 1,2 mlrd. gyvenančių skurde moterų augina vaikus vienos.
Motinų, kurių išsilavinimo lygis yra pagrindinis, mažiau suvokia žalingų įpročių vartojimo padarinius nėštumo metu, negu tos, kurios įgijusios vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą. Taip yra todėl, nes aukštesnio išsilavinimo moterų bendras žinių lygmuo yra didesnis, jos turi daugiau žinių ir apie nėštumo bei postnatalinio laikotarpio periodą [28]. Motinos, kurios gyvena vienos su vaikais besivystančiose šalyse, turi įdėti daugiau pastangų ir skirti laiko, kad vaikas galėtų lankyti būrelius, mokyklą ar darželį bei būti tinkamai emociškai paruoštas įvairioms gyvenimo situacijoms [27].
17 1.4 Motinų įtaka vaikų burnos higienos priežiūrai ir įgūdžiams
Netinkama burnos higiena gali sukelti ne tik ėduonį ir periodonto ligas, bet ir paveikti bendrą žmogaus sveikatą – prastėja gyvenimo kokybė, o tolimesnis gydymas reikalauja papildomų finansinių lėšų. Viena iš minėtinų problemų – moterų nepakankamas dėmesys burnos higienai per visą nėštumo laikotarpį. Tenka pabrėžti, jog nėštumo metu dar labiau padidėja rizikos veiksnių susirgti burnos ertmės ligomis, nes moters organizme vyksta hormonų disbalanso pokyčiai, lemiantys didesnę tikimybę išsivystyti ėduoniui ar dantenų ligoms. [29].
Vaikus mokyti taisyklingai valyti dantis reikia jau nuo pat mažumės, taip jis įgyja įgūdžių ir burnos higiena tampa gyvenimo būdo dalimi. Kita vertus, kiekvieną dieną valantis dantis pašalinamos minkštos apnašos, taip išvengiant dantenų uždegimo ir ėduonies. Tačiau valymo įpročiai, metams bėgant, vis keičiasi, priklausomai nuo vaiko amžiaus. Dažniausiai vaikai dantų valymui skiria apie 30-45 sekundes. Kad vaikų burnos higiena pagerėtų, rekomenduojama, jog motinos vaikams iki 7-erių metų vaikų dantis valytų pačios, nes dėl vaikų nepakankamų manualinių ir motorinių įgūdžių ir kitų amžiaus ypatumų netinkamai išsivalomi dantys. Norėdamos tinkamai prižiūrėtų savo ir vaiko dantis, motinos turi atkreipti dėmesį į naudojamo dantų šepetėlio minkštumą, dydį, patogumą, valymo techniką ir laiką, kurį skiria dantų valymui. Todėl rekomenduojama dantis valyti du kartus per dieną po 2 minutes [30].
Nustatyta, kad vaikams tėvų, kurie neturi pakankamai žinių apie burnos higieną ir nepasitiki savimi, pasireiškia didesnė ėduonies rizika [30]. Taip pat per mažas tėvų skirtas laikas vaiko burnos higienai irgi sąlygoja padidėjusią ėduonies riziką [31]. Tėvų (motinos) tinkamas sveiko gyvenimo būdo, tarp jų ir burnos higienos, pavyzdys gali paveikti vaiką, nes tėvai vaikui yra autoritetas [30].
Kad kuo ilgiau vaiko atmintyje išliktų tinkami ir teisingi dantų priežiūros įpročiai, juo reikia ugdyti jau ankstyvoje vaikystėje. Pagrindiniai du veiksniai, kurie pirmaisiais vaiko gyvenimo metais sąlygoja dantų ligų atsiradimą, tai mitybos ir netinkamos burnos higienos įpročių formavimas. Dantų pastos su fluoru naudojimas ir cukraus kiekio vartojimo mažinimas padeda išvengti burnos ertmės ligų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kariosogeninė mikrobiota pernešama vertikalia transmisija ir, dygstant pirmiesiems nuolatiniams dantims, vaiko burnoje išsilaiko kariosogeninis streptokokas [32]. Dantų ėduonis gali išsivystyti vaikui vartojant fermentuotus angliavandenius, ypač kai prieš miegą maitinamas iš buteliuko, ta pati rizika numatoma, kai per ilgai maitinama krūtimi. Burnos ertmės ligų atsiradimui turi įtakos ir šeimos socioekonominė padėtis, aplinka, kurioje vaikas gyvena,
18 bei tėvų tarpusavio santykiai [33]. Tai pasireiškia dėl tėvų žinių ir sąmoningumo trūkumo, taip neužkertamas kelias patekti infekcijai ar atsirasti ligoms [34].
Vaikas iki 5-erių metų didžiąją laiko dalį praleidžia su mama, per šį laikotarpį motina išmokina vaiką naujų įpročių, įgūdžių, taisyklingos mitybos, supažindina su elgesio namie ir už jų ribų taisyklėmis ir t.t., taip vaikas sužino tik tai, ką tėvai patys žino ir kaip jie elgiasi. Rekomenduojama motinoms prieš gimstant vaikui pasidomėti, kaip reikės prižiūrėti savo vaiko dantis jam gimus. Pirmasis vizitas pas odontologą turėtų būti apie 6-tą mėnesį, kai tik išdygo pirmasis pieninis dantis, bet ne vėliau kaip po 12-os mėnesių [35]. Vaiką sudominti burnos higiena ir suteikti žinių gali padėti ir mokomosios vaizdinės programos, kurios suteiks daugiau praktikos pavyzdžių [32].
1.5 Mitybos įtaka dantų būklei
Maisto produktuose esančios organinės ir neorganinės maistinės medžiagos yra naudingos mūsų kūno vystymuisi ir augimui, tarp jų dantims, periodontui ir burnos gleivinei. Nustatyta, jog vaikai yra tiesiogiai priklausomi nuo tėvų mitybos įpročių, kokius produktus jie vartoja, nepriklausomai ar vaikui jie tinkami, nes ne visų tėvų finansinės galimybės yra vienodos [36].
Dantų ėduonies atsiradimo pagrindinė priežastis yra per didelis suvartotas cukraus kiekis. Natūralus cukrus skirstomas į monosacharidus, kaip gliukozė, fruktozė ir galaktozė, ir į disacharidus, kaip maltozė, laktozė ir cukrozė . Visi šie cukrūs randami maisto produktuose. Šie saldikliai aptinkami vaisių, grūdų, daržovių ir pieno produktų ląstelių struktūrose. Tam, kad sumažėtų cukraus poveikis, reikalinga skatinti seilių išsiskyrimą burnoje, valgant vaisius ir daržoves, kurios savo sudėtyje turi vandens dalelių, kalcio ir fibrino skaidulų [37].
Labiausiai ėduonies atsiradimą sąlygoja sacharozės vartojimas. Ant danties paviršiaus atsiradusių maisto apnašų yra bakterijų, kurios kartu su sacharozės glikolitiniu keliu skatina rūgšties susidarymą, sukeldamos emalio demineralizaciją. Karieso atsiradimą sąlygoja bakterijos, kurios naudoja sacharozę, reikalingą polisacharidų gamybai. Taigi, reikia kontroliuoti angliavandenių vartojimą tam, kad sumažintume kariosogeninės dantų plėvelės mikrobiologinę sudėtį [38].
Remiantis 2015 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos. atliktu tyrimu, buvo įvertinta sąsaja tarp suvartojamo cukraus kiekio ir dantų ėduonies atsiradimo. Nustatyta, jog natūralus cukrus turėtų sudaryti mažiau nei 5 proc. mūsų energetinės vertės. Dėl padidėjusio cukraus suvartojimo padidėja kūno svoris ir energijos lygis, kuris nėra išeikvojamas dėl per mažo žmogaus aktyvumo lygio [37].
19 Netinkamos mitybos, ėduonies ir nutukimo atsiradimo priežastys yra glaudžiai susijusios su žalingu saldžiųjų gėrimų vartojimu ir organizmo energijos pertekliu. R. Choudhary ir kiti autoriai ištyrė vienos Indijos mokyklos vaikus nuo 12-15-os metų. Buvo įvertintas dantų ėduonies ryšys su kūno masės indeksu. Kūno svoris buvo vertinamas panaudojant svarstykles ir vilkint šviesius rūbus, o ėduonis buvo aptinkamas dienos šviesoje vaikams sėdint kėdėje, remiantis KPI-D indeksu. Nustatyta, jog didesnis mergaičių dantų ėduonies paplitimas nei berniukų, bet tarp ėduonies ir kūno svorio reikšmingo skirtumo nebuvo [39].
1.6 Konservatyvus dantų gydymas
Fluoridas yra cheminis elementas, kuris priklauso halogeninei cheminių elementų grupei ir jungiasi su kitais cheminiais elementais. Šis elementas skatina emalio remineralizaciją ir mažina kariosogeninių bakterijų poveikį. Esant didelei fluorido koncentracijai formuojasi kalcio fluoridas. Kuomet ph sumažėja, fluoridas iš kalcio fluorido išsiskiria greičiau, todėl svarbu, kokia yra ph terpė burnos ertmėje. Streptococcus mutans bakterija dalyvauja ėduonies formavimosi procese, todėl, panaudojus fluoridą, šios bakterijos poveikis susilpnėja. Panaudojus vietiškai fluoridą galime sustabdyti ėduonies procesą, bet negalime jo visiškai panaikinti. Šį elementą gauname su maistu, vandeniu, dantų pasta, kramtomąja guma ir kitais šaltiniais. Todėl geriausiai fluoridą naudoti vietiškai tik tais atvejais, kai tai yra reikalinga, nes papildomas fluorido kiekio panaudojimas gali sukelti fluorozę [40].
Siekiant išvengti ėduonies, reikia naudoti dantų šepetėlį du kartus per dieną – ryte ir vakare, taip yra pašalinamos minkštos apnašos nuo dantų paviršių [40]. 2013 metais F. Pullishery atliko tyrimą siekdamas nustatyti vaikų dantų valymosi šepetėliu efektyvumą. Nustatyta, kad vaikų valymo įgūdžiai jau susiformuoja apie 22,4 mėnesį, 62 proc. vaikų naudojo dantų šepetėlį ir dantų pastą, iš jų 84 proc.vaikams higienos įgūdžius išugdė motinos.[41]
Fluorido kiekis, esantis dantų pastoje, dar labiau padeda apsisaugoti nuo ėduonies atsiradimo, jo kiekis svyruoja nuo 525 iki 1450 ppm. Mažesnių nei 7-8-erių metų vaikų dantis turi valyti tėvai dėl įgūdžių trūkumo, be to, turi stebėti vaikus, kad jie neprarytų dantų pastos ir prasiskalautų burną vandeniu. Rekomenduojama burną prasiskalauti vandeniu, kad padidintume fluorido pasiskirstymą burnos ertmėje [40].
20 Karieso prevencijai yra naudojamas fluoro lakas, gelis ir putos. Šis fluoridas lengvai pritaikomas, gerai kimba prie danties audinių ir jo išsiskiria nedidelis kiekis. Pasak Lenkijos tyrėjos Agnieškos Wasiliuk, putas ir gelį vaikams galime skirti tik nuo 6-erių metų [40].
Dažniausiai ėduonis pradeda formuotis dantų vagelėse ir duobelėse. Padengus dantis silantais ėduonies atsiradimo rizika sumažėja daugiau nei 50 proc., bet jeigu silantai yra atnaujinami ir padengiami vėl iš naujo tose pačiose vietose, tada karieso rizika sumažėja 75 proc.[42] 2015 metais vienoje iš Portugalijos mokyklų buvo ištirti 12-18-os metų vaikai, siekiant išsiaiškinti, koks procentas vaikų turi dantis, padengtus silantais. Remiantis šiuo straipsniu, išsiaiškinta, kad tik 58,8 proc. vaikų turi bent vieną dant,į padengtą silantu, nors KPI-D indekso rodikliai yra aukšti – 3.32.[43].
21
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Klinikinis tyrimas prasidėjo 2017m. nuo spalio iki 2018m. vasario mėnesio. Tam buvo gautas LSMU bioetikos pritarimas 2017-09-22d.(Priedas Nr. 1). Pagal BĮ Vilniaus miesto krizių centro darbuotoją 2017metais nuo sausio 2d. iki gruodžio 31d.šiame centre gyveno 58 motinos ir 83 vaikai. Prieš atliekant tyrimą buvo gautas motinų sutikimas(„tiriamojo asmens (tėvų, globėjų) sutikimo forma“ – priedas Nr. 2).Prieš apžiūrint vaikų burnos būklę, motinoms buvo išdalintos anoniminės anketos ir tik tada atliktas klinikinis tyrimas.Norint statistiškai nustatyti imties vidurkį, tam reikalinga pasitelkti Panijoto formulę:
n= 1/(Δ2 +1/N) =1/(0,0025+1/58)=50 (motinų skaičius) n= 1/(Δ2 +1/N) =1/(0,0025+1/83)=68 (vaikų skaičius) n – atvejų skaičius atrankinėje grupėje,
N – generalinė aibė,
Δ – paklaidos dydis(mano atveju 5 proc.)
Apskaičiuota,kad tyrimui atlikti reikėtų 50 motinų ir 68 vaikų per metus.Tyrime sutiko dalyvauti visos motinos ir vaikai, kuriems buvo pasiūlyta dalyvauti.
Pacientai buvo atrinkti tik tie,kurie nuolatos gyveno BĮ Vilniaus miesto kriziu centre kartu su motinomis. Amžius nuo 1-18 metų. Anketinėje apklausoje buvo klausiama apie vaikų lytį, amžių, mitybos, higienos įpročius, taipogi, motinų amžių, kiek turi vaikų, išsilavinimą, pajamas, burnos higienos įpročius, profilaktines priemones bei apie gyvenimą krizių centre. Tiriamasis anketinėje apklausoje galėjo pasirinkti tik vieną atsakymą iš duotų klausimų.
Klinikinis vaikų ištyrimas buvo atliktas BĮ Vilniaus miesto krizių centro vaikų pramogų kambaryje. Tam buvo naudoti sterilūs instrumentai:veidrodėliai ir zondai. Apžiūra buvo atlikta panaudojus kambario apšvietimą bei optinius akinius su šviesele, nes tiriamieji dažniausiai buvo apžiūrinėjami dienos pabaigoje,kai motinos grįždavo iš darbų ar mokslų. Apžiūrimi dantys buvo užrašomi dantų formulėje (pav. Nr. 1). Vaikams už gerą elgesį ir paskatinimą buvo duodami piešimo lapai arba lipdukai.
22 1 Pav. Dantų formulė
Dantų formulėje ėduonis buvo žymimas raide c, plomba – pl, o danties šaknis – r. Dantis formulėje nubraukiamas, jeigu buvo pašalintas, o apibraukiamas, jeigu - neišdygęs. Remiantis duomenimis buvo įvertintas ėduonies intensyvumo indeksai įvairiu dantų dygimo periodu – KPI-D, kpi-D, KPI-D+kpi-D. K(k) – tai ėduonies pažeisti dantys, P(p) – tai plombuoti dantys, o I(i) – išrauti dantys. KPI = K+P+I. Ėduonies intensyvumas vertinamas sudėjus visų tirtųjų gautus KPI indeksus ir padalijus iš jų skaičiaus. KPI-D vertinamas labai mažu, kada reikšmė yra nuo 0 iki 1.0, mažu – nuo 1.1 iki 2.6, vidutiniu – nuo 2.7 iki 4.4, dideliu – nuo 4.5 iki 6.6, ir labai dideliu – 6.7 ir daugiau. [44]
Burnos higiena vertinta remiantis Silness – Loe (PLI) indeksu. Įvertinti šešių dantų paviršiai balais (lentelė Nr. 1). Indeksas vertinamas sudėjus gautus rezultatus ir padalijus iš tirtų dantų skaičiaus, t.y. iš 6. Nėra apnašų, kuomet PLI indeksas yra iki 0.1, apnašų kiekis nedidelis – PLI indeksas nuo 0.1 iki 1.0, apnašų kiekis vidutinis – PLI indeksas nuo 1.1 iki 2.0, apnašų kiekis didelis – PLI indeksas nuo 2.1 iki 3.0 [45]
23 Lentelė Nr. 1. Silness-Loe indekso vertinimas
Balai Dantų paviršius 16(55) d. 12(52) d. 24(64) d. 32(72) d. 36(75) d. 44(84) d. 0 Apnašų nėra
1 Apnašos prie marginalinio dantenų krašto, jų nedaug 2 Apnašos gerai matomos prie
dantenų krašto, tarpdančiuose 3 Storos apnašos, gerai matomos akimis ir perbraukus zondu, yra ant danties paviršiaus prie dantenų ir tarpdančiuose
Gautų duomenų analizė atlikta panaudojus SPSS programos 15 versiją.Statistiniam koreliacijos koeficiento reikšmingumui nustatyti naudotos p reikšmės. Ryšys statistiškai reikšmingas, jeigu p reikšmė mažesnė nei 0.05. Kai kurie duomenys pateikti ir procentine išraiška.
24
3. REZULTATAI
3.1 Apklaustųjų socioekonominė padėtis
Tyrime dalyvavo BĮ Vilniaus miesto krizių centro gyventojai, tai yra 20 motinų ir 41 vaikas, iš jų 21 mergaitė (51,22 proc.) ir 20 berniukų (48,78 proc.). Vaikų amžius – nuo 1-erių metų iki 16-os metų, amžiaus vidurkis – 6,5 metų. Didžiausią dalį apklaustųjų moterų sudarė respondentės, kurių amžius siekė nuo 32 metų ir daugiau (53,66 proc.), nuo 27-31-erių metų - 29,27 proc. ir mažiausiai – nuo 23-26-erių metų - 17,07 proc. 12 proc. motinų turi po 1 vaiką, 56 proc. turi po 2 vaikus, 22 proc. turi po 3 vaikus ir 10 proc. motinų turi 4 ir daugiau vaikų. 88 proc. moterų yra baigusios tik vidurinę mokyklą ir tik 5 proc. moterų įgijusios aukštąjį išsilavinimą.
Išnagrinėjus motinų socioekonominę padėtį, atsižvelgus į vaikų skaičių, išsilavinimą, šeimyninę padėtį ir pajamas, nustatyta, kad 23-26-erių ir 27-31-erių metų motinos dažniausiai turi du vaikus, yra baigusios vidurinę mokyklą, netekėjusios, tačiau 23-26-erių metų motinų vidutinės pajamos yra nuo 400-600 eurų, o 27-31-erių – nuo 201-400 eurų. Motinos, kurioms yra 32-eji ir daugiau metų dažniausiai turi du vaikus, yra baigusios vidurinę mokyklą bei išsiskyrusios, bet pajamos siekia nuo 201-400 eurų.
Rezultatai, kaip pasiskirsto apklaustųjų moterų grupės pagal šeimyninę padėtį, pavaizduoti pirmame paveikslėlyje. Ištekėjusi 12% Išsiskyrusi, 32% Našlė 7% Netekėjusi 49%
2 pav. Moterų pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį.
25
12%
61% 12%
15%
Mažiau nei 200 EUR 201 - 400 EUR 401 - 600 EUR 601 - 800 EUR
3 pav. Moterų pasiskirstymas pagal vidutines pajamas.
Siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių moterys pateko į BĮ Vmkc, rezultatai pateikti trečiame paveikslėlyje. Gauti duomenys parodė, kad 29 proc. moterų yra patyrusios smurtą ir toks pats procentas moterų neturėjo gyvenamojo būsto.
4 pav. Motinų patekimo į Vmkc priežastys
65,9 proc. vaikų, motinų teigimu, šeimoje patyrė smurtą, o 34,1 proc. vaikų smurto nepatyrė. 3.2 Ėduonies paplitimas, intensyvumas
BĮ Vilniaus miesto krizių centre stebimas 75,6 proc. ėduonies paplitimas, didžiausias ėduonies intensyvumas stebimas nuolatinio sąkandžio periodu – 9,25 (SD2,363), P < 0.05.
29% 29% 0% 0% 5% 0% 27% 10% 0% 2% 4% 6% 8% 10% 12% 14% 16% 18% 20% 22% 24% 26% 28% 30% 32% Dėl smurto
Dėl gyvenamojo būsto neturėjimo
Dėl stichinių nelaimių (gaisro, liūčių ir pan.)
Dėl prekybos žmonėmis ir prostitucijos
Dėl to,kad priklausau Socialinės rizikos šeimai
Dėl to,kad priklausau vaikus globojančioms šeimoms
Dėl smurto ir gyvenamojo būsto neturėjimo
26 4-oje lentelėje, išanalizavus ėduonies intensyvumo dažnį, matoma, kad vaikams nuo 11-16-os metų ėduonies intensyvumas yra didžiausias, lyginant su vaikais nuo 1-5-erių metų.
Lentelė Nr.2 Ėduonies rodikliai
N Minimumas Maksimumas Vidurkis+SD
KPI-D+kpi-D
(6-11metų) 20 2 15 7,35(3,774 )
KPI-D (11-16 metų) 4 6 11 9,25(2,363)
kpi-D (1-5 metų) 17 0 10 3,47(3,555)
68.3 proc. (n=28) motinų teigia, kad jų vaikai turi sugedusių dantų, 29.3 proc. (n=12) motinų mano, kad jų vaikų dantys sveiki, ir tik 2,4 proc. (n=1) viena motina nekreipia dėmesio į vaiko dantų būklę.
Apžiūrėjus vaikų dantis, buvo nustatytas ėduonies pažeistų dantų skaičius berniukams ir mergaitėms, kurie pavaizduoti penktame paveikslėlyje.
5pav. Ėduonies pažeistų dantų skaičius
Iš šio paveikslėlio galima teigti, kad mergaitės turi daugiau sveikų dantų (n=7) nei berniukai (n=3). Didžiausias pažeistų dantų skaičius nustatytas berniukams -12, o mergaitėms -10.
3 1 3 3 1 4 1 0 1 2 0 0 1 7 2 2 3 2 0 3 1 0 0 1 0 0 0 1 2 3 4 5 6 7 8 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 V ai kų s ka ič ius
Ėduonies pažeistų dantų skaičius
berniukai mergaitės
27 3.3 Dantų higienos būklė
Sillness-Loe indekso vidurkis BĮ Vilniaus miesto krizių centre yra nedidelis – 1,0603 (SD 0,67), P < 0.05.
3.4 Mitybos įpročiai
63,4 proc. (n=26) motinų teigė, kad jų vaikai dažnai užkandžiauja ir vartoja daug saldainių, gazuotų gėrimų ir kitų daug cukraus turinčių maisto produktų. 76,9 proc. motinų žino, kad vaikams daugiausiai reikėtų valgyti daržovių ir vaisių, ir nei viena motina nepasirinko - aliejaus, riebalų, cukraus ir saldainių. Motinos turi pakankamai teorinių sveikos mitybos ir dantų priežiūros žinių, bet ne visada jas taiko praktiškai.
3.5 Burnos higienos priežiūra
26,8 proc. (n=11) apklaustų moterų teigė, kad savo ir vaiko dantų šepetuką keičia kas 2-u mėnesius, 29.3 proc. (n=12) keičia kas 3-is mėnesius, 34,1 proc. (n=14) – kas pusę metų ir tik 9,8 proc. (n=4) apklaustųjų keičia kas metus. 41,5 proc. (n=17) motinų, pirkdamos vaikams dantų pastą, atkreipia dėmesį į fluoro kiekį joje, o net 58,5 proc. (n=24) nekreipia dėmesio į dantų pastos sudėtį. 73.2 proc. (n=30) apklaustųjų teigia, kad dantų siūlo nenaudoja.
Palyginus motinų ir vaikų dantų šepetėlio keitimo dažnumą su dantų šepetuko minkštumo pasirinkimu bei amžiaus grupe (kūdikiams, vaikams ir suaugusiems), nustatyta, kad tos motinos, kurios keičia dantų šepetėlį kas 3-is mėnesius – 35,3 proc. (n=12), labiau atkreipia dėmesį į šepetėlio savybes nei tos, kurios keičia dantų šepetėlį kas metus – 11,8 proc. (n=4).
4-ame paveikslėlyje pateikti silantavimo programos duomenys. Net 39 proc. (n=16) motinų nežinojo, kad egzistuoja tokia valstybinės programa, nežinojo jos naudos ir tikslų, siekiant apsaugoti vaiko dantis nuo ėduonies išsivystymo. Didžiąją dalį motinų, kurių vaikai nedalyvavo silantavimo programoje, sudarė 32-jų ir daugiau metų (52.6 proc.) moterys, vidurinį išsilavinimą – 89.5 proc. moterys.
28
14.6%
46.3% 39.0%
Ar dalyvavote vaikų dantų silantavimo programoje?
Taip Ne Nežinau, kas tai yra
6 pav. Motinų žinios apie dantų silantavimo programą
Iš duomenų galima pastebėti, kad dažniausiai motinos dantis valosi du kartus per dieną - 61 proc. (n=25), 31.7 proc. (n=13) motinų valosi dantis vieną kartą per dieną arba nereguliariai ir net 7,3 proc. (n=3) motinų dantų nesivalo visai.
Siekiant sužinoti, kaip vaiko dantų valymosi dažnumas susijęs su jo burnos higiena, duomenys pateikti antroje lentelėje.
Lentelė Nr.3 Burnos higienos vertinimas
SILLNESS LOE indekso intervalai
Kiek kartų per dieną Jūsų vaikas valosi dantis? Iš viso 2 kartus per dieną 1 kartą per diena arba nereguliariai 1,0 ir mažiau 29,3% 17,1% 46,4% 1,01-1,5 26,8% 4,9% 31,7% nuo 1,51 9,7% 12,2% 21,9% Iš viso 65,8% 34,2% 100%
29 Iš rezultatų galima spręsti, kad geresnę burnos higieną turi tie respondentai, kurie dantis valosi 2-u kartus per dieną.
Į klausimą, ar vaikas pats valosi dantis, 87.8 proc. (n=36) motinų teigė, kad jų vaikai dantis išsivalo patys ir tik 12.2 proc. (n=5) vaikų dantis išvalo mamos.
78 proc. (n=32) motinų teigia, kad vaikus mokina, kaip taisyklingai reikia valyti dantis, tačiau 22 proc. (n=9) motinų to nedaro.
3.6 Motinų požiūris į savo ir vaiko dantų būklę
46.3 proc. (n=19) motinų mano, kad jų burnos higiena gera, bet 53.7 proc. (n=22) mano, kad prasta. 39 proc. (n=16) apklaustųjų kontroliuoja, jog vaikas po valgymo išsivalytų dantis ar prasiskalautų burną vandeniu, bet net 61 proc. (n=25) motinų tuo nesirūpina.
65,9 proc. (n=27) motinų teigė, kad į odontologą dažniausiai kreipiasi tik pradėjus skaudėti dantis, iš jų didžiausią dalį sudarė motinos, įgijusios vidurinį išsilavinimą. Motinos, kurios du kartus lankydavosi per metus pas odontologą, buvo baigusios tik pradinę mokyklą.
Palyginus vaikų apsilankymo pas odontologą dažnį su karieso, plombuotų ir išrautų dantų bei apnašų indeksais, 3-ioje lentelėje nustatyta, kad 6-11-os metų amžiaus vaikai dažniausiai pas odontologą apsilanko 1-ą kartą per metus mišraus sąkandžio periodu, tačiau ėduonies intensyvumas didesnis būna tada, kai vaikai kreipiasi į odontologą suskaudus dantims – 10,25 (SD 4,425). Profilaktiškai nei vienas vaikas nesilankė pas odontologą. Vaikai, kurie kreipėsi į odontologą 2-u ar 3-is kartus, reikšmingų rezultatų nebuvo dėl per mažo vaikų skaičiaus.
30 Lentelė Nr.4 Vaikų vizitų dažnumas pas odontologą
ANOVA statistika KPI-D+kpi-d =F=2,030, p=0,150 PI= F=1,295, p=0,290
Rezultatų analizė rodo, kad 80,5 proc. (n=33) motinų turi žalingų įpročių, vienas ryškiausių – rūkymas, tačiau (n=15) moterų teigė, kad rūkymas joms netrukdo, o (n=18) bandė mesti rūkyti, bet nesėkmingai.
76 proc. (n=31) moterų yra netekusios dantų. 100 proc. (n=41) motinų teigia, kad joms yra svarbi tiek savo, tiek vaiko burnos higiena, kaip ir vaiko dantų išvaizda.
78 proc. (n=32) respondenčių teigė, kad BĮ Vmkc yra teikiama informacija, kaip laikytis individualios burnos higienos, tačiau tik pusė (n=21) apklaustųjų motinų papildomai domisi, kaip
Vaiko apsilankymo pas odontologą reguliarumas? KPI-D+kpi-d (6-11 metų) KPI-D (11-16 metų) kpi-D (1-5 metų) Silness -Loe indeksai(PI) Tik tada, kai skauda Vidurkis+SD 10,25
(4,425) 6,00 4,20 (4,604) 1,1835(0,58580) N 4 1 5 10 (24,4%) 1 kartą Vidurkis+SD 6,36 (3,249) 10,00 (1,414) 3,88 (3,314) 1,1385(0,72925) N 14 2 8 24 (58,5%) 2 kartus Vidurkis+SD 5,00(-) 11,00(-) 0,33 (0,577) 0,6650(0,51039) N 1 1 3 5(12,2%) 3 kartus Vidurkis+SD 12,00(-) 0 6,00(-) 0,4950(0,06364) N 1 0 1 2 (4,9%) Profilaktiškai Vidurkis+SD 0 0 0 0 N 0 0 0 0
Iš viso Vidurkis+SD
7,35 (3,774) 9,25 (2,363)
3,47
(3,555) 1,0603(0,67240)
31 taisyklingai reikia valyti vaiko dantis; iš jų 76,2 proc. dalį sudaro motinos, įgijusios vidurinį išsilavinimą.
Tyrimo analizė parodė, kad apytikriai pusei (51,2 proc.) apklaustųjų motinų tėvai vaikystėje skyrė pakankamai dėmesio burnos higienai ir dantų priežiūrai, tačiau tik nedidelė moterų dalis (n=18) teigė, kad praeityje turėjo nemalonų vizitą pas odontologą ir todėl dabar pas jį nesilanko.
76%
24%
Ar žinote, jog vaikams iki 18metų dantų gydymas valstybinėse įstaigose yra nemokamas?
Taip
Ne
7 pav. Nemokamas dantų gydymas valstybinėse įstaigose
Trečiame paveiksle pavaizduota, kad 76 proc. (n=31) motinų žino, kad vaikams iki 18-os metų dantų gydymas yra nemokamas.
32
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Atliekant tyrimą siekiant išsiaiškinti motinų burnos higienos įpročius bei motinų požiūrį į vaiko burnos priežiūrą iškilo keletas problemų. Viena iš jų - per mažas apklaustųjų skaičius dėl gyvenamosios vietos trūkumo bei skirtingas vaikų amžius, - šie veiksniai neleido susisteminti rezultatų pagal amžiaus grupes.
Moterys į BĮ Vilniaus miesto krizių centrą dažniausiai patenka dėl patirto smurto šeimoje bei nuolatinės gyvenamosios vietos nebuvimo. Dauguma vaikų, gyvenančių smurtaujančioje šeimoje irgi patyrė smurtą.
Dažniausiai BĮ Vilniaus miesto krizių centre gyvena (53,66 proc.) 32-iejų ir daugiau metų sulaukusios motinos, įgijusios vidurinį išsilavinimą, dauguma iš jų yra išsiskyrusios, kurių mėnesinės vidutinės pajamos yra nuo 201-400 eurų.
Gauti tyrimo duomenys atskleidė ryšį tarp motinų išsilavinimo ir vaikų burnos priežiūros įpročių. Daugiausia motinų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, manė, kad jų burnos higieną yra prasta ir į odontologą kreipėsi tik vieną kartą per metus.
Apnašų kiekis, tyrimo duomenimis, buvo nedidelis – 1,0603, tai galėjo nulemti tai, kad vaikai ir tėvai žinojo, jog bus tikrinami vaikų dantys.
Šiuo tyrimu nustatyta, kad ėduonies paplitimas socialinės rizikos šeimų grupėje siekia 75,6 proc.didžiausias ėduonies intensyvumas stebimas nuolatinio sąkandžio periodu nuo 11-16-os metų KPI-D 9,25. Tačiau 1-5-erių metų kpi-D 3,4, 6-11-os metų KPI-D+kpi-D 7,35 ir 11-16-os metų KPI-D 9,25. Tyrimo rodikliai didėja didėjant vaikų amžiui, - panašūs rezultatai stebimi ir Lietuvos mažesniuose miesteliuose Jonavoje ir Plungėje atlikto J. Razmienės ėduonies intensyvumo tyrimo metu: atsitiktinai atrinktų 4-6 metų amžiaus vaikų ėduonies intensyvumas kpi-d svyravo nuo 7,42 iki 12,03 [11]. K. Saldūnaitės tyrimo duomenimis, nuo 7-12-os metų vaikų ėduonies intensyvumo
rodikliai skyrėsi : 7-8-ių metų amžiaus vaikų KPI-D+kpi-d vidutinė reikšmė 4,25, 9-10-ies metų siekė 3,58, o 12-os metų KPI-D vidurkis siekė 2,13 [12]. Iš šio tyrimo rezultatų, galime teigti, kad vaikų sąkandis yra mišrus bei vaikai atrinkti iš didžiausių Lietuvos miestų, kuriuose ekonominis šalies lygis yra didesnis nei mažesniuose Lietuvos miesteliuose. Priešingai nei BĮ Vmkc atlikto tyrimo metu, minėtos autorės duomenys teigia, kad ėduonies intensyvumo pokytis mažėja didėjant vaikų amžiui bei rezultatų duomenys priklauso nuo šeimos socialinės padėties.
33 Patariama dantis valyti du kartus per dieną [40], 61 proc. (n=25) motinų dantis valosi du kartus per dieną, tačiau net 7,3 proc. (n=3) motinų dantų nesivalo apskritai, panašūs rezultatai stebimi Kanemoto ir kitų autorių 2016-ais metais atlikto tyrimo metu apie dantų valymą [46].
Atliktos anketinės apklausos duomenys teigia, kad 12,2 proc. (n=5) gyvenančių BĮ Vmkc moterų savo vaikams valo dantis, kai Saudo Arabijos mokslininko Salama F. ir kitų autorių atliktame tyrime, kuriame motinos su vaikais buvo atrinkti atsitiktinai, siekiant išsiaiškinti dantų priežiūros naudą, teigiama, kad net 95.35 proc. motinų padeda vaikams išsivalyti dantis [30].
Rekomenduojama naudoti dantų priežiūros priemones – dantų pastą, skalavimo skysčius, tabletes, maisto produktus – su fluoru tik tokiomis sąlygomis, jei fluoro kiekis bus naudojamas saikingai ir tik tuomet, kai yra padidėjęs karieso intensyvumas [40]. Atlikto tyrimo duomenys teigia, jog 58,5 proc. moterų neturi pakankamai žinių, koks dantų priežiūros priemonėse yra leistinas fluoro kiekis, todėl pirkdamos dantų pastą, motinos nekreipia dėmesio į fluoro kiekį.
Profilaktiškai pas odontologą apsilankyti rekomenduojama du kartus per metus [40]. Tokių reikalavimų laikėsi tik nedidelė dalis apklaustųjų motinų, kurios yra baigusios tik pradinę mokyklą, o didžioji dalis motinų, kurios kreipdavosi į odontologą tik tada, kai skaudėdavo dantį, yra įgijusios vidurinį išsilavinimą.
Didžioji dalis moterų, kurios papildomai domisi dantų priežiūra, dažniausiai yra 32-iejų ir daugiau metų ir yra įgijusios vidurinį išsilavinimą.
Nors motinos ir turi teorinių žinių, kad bendra tiek organizmo, tiek burnos sveikata priklauso nuo sveikos mitybos įpročių - gerti gryno vandens, vartoti daug vaisių ir daržovių pasirinko 76,9 proc. moterų gyvenančių Vmkc. 63,4 proc. motinų teigė, kad jų vaikai dažnai užkandžiauja ir kaip užkandžius valgo saldainius, geria gazuotus gėrimus ir vartoja kitus daug cukrų turinčius maisto produktų.
Tik nedidelė 29.3 proc. (n=12) motinų mano, kad jų vaikų dantys yra sveiki, tačiau apžiūros rezultatai parodė, kad sveikus dantis turinčių vaikų yra dar mažiau (24,4 proc.).
80,5 proc. BĮ Vmkc moterų turi žalingų įpročių, dažniausiai paplitęs iš jų – rūkymas, panaši situacija stebima ir Mollborn S. ir kitų JAV tyrėjų atliktų tyrimų metu [47].
34 Padėka: Labai norėčiau padėkoti doc. Vilijai Andruškevičienei, taip pat BĮ Vilniaus miesto krizių centro pavaduotojai Valerijai Reikertienei, vyriausiąjai prižiūrėtojai Dainei bei kitoms darbuotojoms už suteiktą pagalbą.
Interesų konfliktas:
35
IŠVADOS
1. Nustatyta, jog daugiausiai moterų, gyvenančių BĮ Vilniaus miesto krizių centre, yra įgijusios vidurinį išsilavinimą ir turi mažas pajamas.
2. BĮ Vilniaus miesto krizių centre gyvenančių mamų burnos higienos laikymosi įpročius ir žinias galima būtų vertinti patenkinamai: 61 proc. (n=25) motinų dantis valosi du kartus per dieną, 65,9 proc. motinų į odontologą dažniausiai kreipiasi tik tada, kai pradeda skaudėti dantį, 76 proc. moterų yra netekusios vieno ar daugiau dantų.
3. Atliktos vaikų dantų apžiūros rezultatai konstatavo, kad tik 24,4 proc. (apytikriai ketvirtadalis)
vaikų turi sveikus dantis, kai pagal anketinės apklausos rezultatus – 29.3 proc. (n=12) motinų manė, kad jų vaikų dantys yra sveiki. Motinos vaikams dantų šepetėlį dažniausiai keičia kas pusę metų (34,1 proc.). 63,4 proc. vaikų dažnai užkandžiauja. 58,5 proc. vaikų pas gydytoją apsilanko vieną kartą per metus. 78 proc. (n=32) motinų Vmkc gauna informacijos apie burnos higieną.
4. BĮ VMKC Vaikų ėduonies paplitimas yra 75,6 proc., o intensyvumas labai didelis ((6-11-os metų) KPI-D+kpi-d 7,35 ir (11-16-os metų) KPI-D 9,25) ir vidutinis ((1-5-ių metų ) kpi-d 3,47). Apnašų intensyvumo rodiklis yra nedidelis (PI-1,0603).
36
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Rekomenduojama BĮ Vilniaus miesto krizių centre ( Vmkc) kviesti specialistus, kurie organizuotų motinoms ir vaikams ne tik bendros sveikatos priežiūros ir higienos įgūdžių mokymus, bet ir mokymus, skirtus burnos higienai, mitybos įpročių ugdymui, burnos ligų prevencijai.
2. Patariama, kad motinos, gyvenančios su vaikais BĮ Vmkc, būtų siunčiamos pas odontologus ne tik pasitikrinti dantų, bet ir juos gydyti.
3. Turėtų būti sukurta internetinė svetainė, kurioje motinos, neturinčios pakankamai žinių ir patirties, galėtų bendrauti su specialistais, kurie atsakytų į visus joms rūpimus klausimus. 4. Vmkc įsteigti mažas bibliotekėles ar mokymosi patalpas, kuriose būtų knygų, žurnalų,
kompiuterių, kad informacijos sklaida būtų prieinamesnė.
5. Vaikų gyvenančių Vilniaus miesto krizių centre motyvavimui prižiūrėti savo dantis, skirti paskatinamąsias priemones: išvykas, kanceliarines priemones ir apsilankymus renginiuose.
37
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Koyuncuoglu CZ, Kazak M, Pamuk F, Cifcibasi E.Oral hygiene habits and oral health status of female adolescents under state protection: a pilot study.J Istanb Univ Fac Dent. 2017; 2;51(1):1-7. URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5573488/
2. Soumya SG, Shashibhushan KK, Pradeep MC, Babaji P, Reddy VR.Evaluation of Oral Health Status among 5-15-Year-old School Children in Shimoga City, Karnataka, India: A Cross-sectional Study.J Clin Diagn Res. 2017 ; 11(7): ZC42–ZC47.
URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5583860/
3. Darout IA. Knowledge and behavior related to oral health among Jimma University Health Sciences students, Jimma, Ethiopia. Eur J Gen Dent 2014;3:185-9
URL: http://www.ejgd.org/text.asp?2014/3/3/185/141663
4. Zemaitiene M, Grigalauskiene R, Andruskeviciene V, Matulaitiene ZK, Zubiene J, Narbutaite J, Slabsinskiene E. Dental cariesrisk indicators in earlychildhood and their association with cariespolarization in adolescence: a cross-sectional study. BMC Oral Health. 2017; 17: 2. URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4942946/ 5. Ojahanon PI, Akionbare O, Umoh AO. The oral hygiene status of institution dwelling
orphans in Benin City, Nigeria. Niger J Clin Pract. 2013;16(1):41– 44.URL: http://www.njcponline.com/text.asp?2013/16/1/41/106732
6. Qiu RM, Tao Y, Zhou Y, Zhi QH, Lin HC. The relationship between children’s oralhealth-relatedbehaviors and their caregiver’s social support. BMC Oral Health. 2016; 16(1): 86. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5009697/
7. Saldūnaitė K,Bendoraitienė EA, Slabšinskiene E,Vasiliauskienė I, Andruškevičienė V, Zūbienė J.The role of parental education and socioeconomic status in dental caries prevention among Lithuanian children.Medicina.2014;50(3): 156-161.
URL:https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1010660X14000494?via%3Dihub
8. Costa SM, Martins CC,. Bonfim MDLC, Zina LG, Paiva SM, Pordeus IA, Abreu MHNG. A systematic review of socioeconomic indicators and dental caries in adults.Int J Environ Res Public Health, 2012 ; 9(10): 3540–3574.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3509471/
9. Matulaitiene ZK, Zemaitiene M, Zemgulyte S, Milciuviene S. Changes in dental caries and oral hygiene among 7-8 year-old schoolchildren in different regions of Lithuania 1983-2009.Stomatologija, Baltic Dental and Maxillofacial Journal, 2012;14: 53-9.
38 URL:http://sbdmj.lsmuni.lt/122/122-03.pdf
10. Slabšinskienė E, Milčiūvienė S, Narbutaitė J, Vasiliauskienė I, Andruškevičienė V, Bendoraitienė EA, Saldūnaitė K.Severe early childhood caries and behavioral risk factors among 3-year-old children in Lithuania.Medicina (Kaunas) 2010; 46 (2): 135-141.
URL:http://medicina.lsmuni.lt/med/1002/1002-09e.htm
11. Razmienė J, Vanagas G, Bendoraitienė E, Vyšniauskaitė A. The relation between oral hygiene skills and the prevalence of dental caries among 4 - 6-year-old children. Stomatologija, Baltic Dental and Maxillofacial Journal,2011; 13:62-7.
URL:http://sbdmj.lsmuni.lt/112/112-05.pdf
12. Saldūnaitė K, Pūrienė A, Milčiuvienė S, Brukienė V, Kutkauskienė J. Analysis of dental caries prevention program in 7–12-year-old Lithuanian schoolchildren. Medicina (Kaunas) 2009; 45 (11): 887-895. URL: http://medicina.lsmuni.lt/med/0911/0911-06e.htm
13. Milčiuvienė S, Matulaitienė Ž, Narbutaitė J, Vaitkevičienė V, Bendoraitienė E, Timofejeva I.Kauno miesto moksleivių burnos būklės ir odontologinės pagalbos analizė.Medicina (Kaunas) 2006; 42(5).
14. Razmienė J, Vanagas G, Bendoraitienė EA, Andriuškevičienė V, Slabšinskienė E.Changes in caries prevalence and oral hygiene skills among preschool-aged children in Lithuania between 2000 and 2010.Medicina (Kaunas). 2012;48(7):364-70.
URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23032909
15. Costache I, Dănilă I. Assessment of caries risk in a population of age 6-20, from Bacau, Romania.Rev Med Chir Soc Med Nat Iasi. 2010 Jan-Mar;114(1):239-43.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20509309
16. Bozorgmehr E, Hajizamani A, Mohammadi TM. Oral Health Behavior of Parents as a Predictor of Oral Health Status of Their Children.ISRN Dent. 2013; 2013: 741783. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3664493/#B14
17. URL:https://www.mah.se/CAPP/Country-Oral-Health-Profiles/EURO/
18. Rodan R, Khlaifat F, Smadi L, Azab R, Abdalmohdi A. Prevalence and severity of
gingivitis in school students aged 6–11 years in Tafelah Governorate, South Jordan: results of the survey executed by National Woman’s Health Care Center. BMC Res Notes. 2015; 8: 662. URL: http://europepmc.org/articles/4640206
19. Kondrotaitė G. Socialinės rizikos šeimos Lietuvoje: atvejo studija, FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2006. Nr. 4. P. 55–60
URL: file:///C:/Users/gabrreps1230/Downloads/6085705.pdf
39 21. Ivanauskienė V. TAPIMAS SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMA: MOTERS PATIRTIS,
socialinis darbas, patirtis ir metodai 2012,10(2).
URL:
http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2012~1368439826878/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content
22. EngelmannJL, Tomazoni F,Oliveira MDM, ArdenghiTM. Association between Dental Caries and Socioeconomic Factors in Schoolchildren - A Multilevel Analysis. Braz. Dent. J. 2016;1(21).
URL: http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S0103-64402016000100072&lng=en&nrm=iso&tlng=en
23. Saldūnaitė K,Bendoraitienė EA, Slabšinskiene E,Vasiliauskienė I, Andruškevičienė V, Zūbienė J.The role of parental education and socioeconomic status in dental caries prevention among Lithuanian children.Medicina.2014;50(3): 156-161.
URL:https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1010660X14000494?via%3Dihub
24. Li Y, Wulaerhan J, Liu Y, Abudureyimu A, Zhao J. Prevalence of
severeearlychildhoodcaries and associatedsocioeconomic and behavioralfactors in Xinjiang, China: a cross-sectional study. BMC Oral Health. 2017; 17: 144.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5712104/ 25. Joshi N, Bolorhon B, Narula I, Zhu S, Manaseki-Hollan S. Social and
environmentaldeterminants of child health in Mongoliaacrossyears of rapideconomic growth: 2000-2010. Int J Equity Health. 2017; 16: 189. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5663099/
26. Muzik M, Rosenblum KL, Alfafara EA, Schuster MM, Miller NM, Waddell RM, Kohler ES. MomPower: PreliminaryOutcomes of a GroupIntervention to ImproveMental Health and Parenting Among High-RiskMothers. Arch Womens Ment Health. 2015 ; 18(3): 507– 521. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4439267/
27. Avanci J, Assis S, Oliveira R. A cross-sectional analysis of women’s mental
healthproblems: examining the association with differenttypes of violence among a sample of Brazilianmothers. BMC Womens Health. 2013; 13: 20.
URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3637256/
28. Islam A, Islam N, Bharati P, Aik S, Hossain G. Socio-economic and demographic
factorsinfluencingnutritional status among earlychildbearingyoungmothers in Bangladesh. BMC Womens Health. 2016; 16(1): 58.
40 29. Jeihooni AK, Jamshidi H, Kashfi SM, Avand A, Khiyali Z. The Effect of Health
EducationProgramBased on HealthBeliefModel on Oral HealthBehaviors in Pregnant Women of FasaCity, FarsProvince, South of Iran. J Int Soc Prev Community Dent. 2017; 7(6): 336–343.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5774054/
30. Salama F, Abobakr I, Al-Khodair N, Al-Wakeel M. Comparison of Saudi child versus parent-report of child tooth-brushing practices. Niger J Clin Pract 2016;19:449-54.
URL:http://www.njcponline.com/text.asp?2016/19/4/449/183294
31. Reang T, Bhattacharjya H. Mother's knowledge and practice regarding oral Hygiene and challenges in the prevention of dental caries of under-five children in an urban resettlement colony. International Journal of Medical Science and Public Health 2014 ;3(1).
URL:https://www.researchgate.net/publication/274166651_Mother's_knowledge_and_practi
ce_regarding_oral_Hygiene_and_challenges_in_the_prevention_of_dental_caries_of_under-five_children_in_an_urban_resettlement_colony
32. Rigo L, Dalazen J, Garbin RR. Impact of dentalorientationgiven to mothers during pregnancy on oral health of their children. Einstein (Sao Paulo) 2016; 14(2): 219–225. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4943357/
33. Tang RS, Huang ST,Chen HS,Hsiao SY,Hu HY,Chuang FH. The association between oral hygienebehavior and knowledge of caregivers of children with severe early childhood caries. Journal of Dental Sciences 2014;9,277-282.
URL:http://www.e-jds.com/article/S1991-7902(13)00046-9/pdf
34. Vozza I, Capasso F, Marrese E, Polimeni A, Ottolenghi L. Infant and Child Oral Health Risk Status Correlated to Behavioral Habits of Parents or Caregivers: A Survey in Central Italy. J Int Soc Prev Community Dent. 2017 Mar-Apr; 7(2): 95–99.
URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5390585/
35. Abeer A, Oufi A,Omar OM. Oral Health Knowledge and Practices of Mothers toward Their Children’s Oral Health in Al Madinah. British Journal of Medicine & Medical Research 2016;15(10):1-10.
URL:http://www.journalrepository.org/media/journals/BJMMR_12/2016/May/Ola1510201
6BJMMR26113.pdf
36. Mehta VV, Rajesh G, Rao A, Shenoy R, Pai M, Nayak V. Effect of Motives for FoodChoice on Oral Health among Primary SchoolChildren in Mangalore: An AnalyticalSurvey. J Clin Diagn Res. 2017; 11(5): ZC59–ZC63.
41 37. Moynihan P. Sugars and Dental Caries: Evidence for Setting a Recommended Threshold
for Intake.Adv Nutr. 2016 ; 7(1): 149–156.
URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4717883/
38. Santin GC,Pintarelli TP,FraizFC,Oliveira ACB,Paiva SM,Ferreira FM. Association between untreated dental caries and household food insecurity in schoolchildren. Ciênc. saúde coletiva Rio de Janeiro 2016;2(21).
URL: http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S1413-81232016000200573&lng=en&nrm=iso&tlng=en
39. Choudhary R, Sharma R, Bhat M, Satish V, Khairwa A, Solanki J. Prevalence of dental caries in overweight school going children of 12-15 years in and around Jaipur city, Rajasthan, India.Przegl Epidemiol. 2017;71(4):623-628.
URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29417789
40. Wasiluk A. Fluoride compounds in dental caries prophylaxis in children and adolescents – review of Polish literature.Przegl Epidemiol. 2017;71(4):603-611.
URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29417787
41. Pullishery F, Panchmal GS, Shenoy R. ParentalAttitudes and Tooth BrushingHabits in Preschool Children in Mangalore, Karnataka: A Cross-sectional Study. Int J Clin Pediatr Dent. 2013; 6(3): 156–160. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4086598/ 42. Bakhtiar M,Azadi N, Golkari A. A One-Year Evaluation of a Free Fissure Sealant
Program.J Dent Biomater. 2016 Dec; 3(4): 306–314.
URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5608043/
43. Veiga NJ, Pereira CM, Ferreira PC, Correia IJ. Prevalence of dental caries and fissure sealants in a Portuguese sample of adolescents.PLoS One. 2015 Mar 24;10(3):e0121299. URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4372347/
44. Milčiuvienė S,Bendoraitienė E, Jasulaitytė L, Vaitkevičienė V, Vasiliasuskienė I, Slabšinskienė E, Narbutaitė J, Šemetova J, Saldūnaitė K, Šadzevičienė R. Vaikų burnos ligos, jų gydymas ir profilaktika. Kaunas 2004, p. 161 -163.
45. Feier I, Onisei D, Onisei D. The plurivalence of the interpretation of correlation between plaque score and bleeding score. Journal of Romanian Medical Dentistry. 2009;13(1):45–48. URL: https://www.ijmd.ro/articole/43_8.pdf
46. Kanemoto T, Imai H, Sakurai A, Dong H, Shi S, Yakushiji M, Shintani S. Influence of Lifestyle Factors on Risk of Dental Caries among Children Living in Urban China. Bull Tokyo Dent Coll. 2016;57(3):143-57.
42 47. Mollborn S. Woo J. Rogers RG. A longitudinal examination of US teen childbearing and
smoking risk. Demogr Res. 2018 ; 38: 619–650.
43
PRIEDAI
Priedas Nr.144
Priedas Nr.2
TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA
Aš, ( vardas ir pavardė), sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto studentės Agnės Leleivaitės atliekamojo apklausoje, skirtoje ištirti vaikų, gyvenančių BĮ Vilniaus miesto krizių centre, burnos būklę ir išsiaiškinti jų mamų burnos higienos įpročius ir požiūrį į savo vaiko burnos priežiūrą.
Tiriamojo asmens vardas, pavardė
_________________
