KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
SVEIKATOS VADYBOS KATEDRA
Alma Vosyliūtė
PACIENTŲ PASITENKINIMAS PASLAUGOMIS VAIKŲ LIGŲ
STACIONARE
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS
Mokslinė vadovė: Dr. S. Starkuvienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
PACIENTŲ PASITENKINIMAS PASLAUGOMIS VAIKŲ LIGŲ STACIONARE Alma Vosyliūtė
Mokslinė vadovė dr. Skirmantė Starkuvienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra Kaunas, 2007.- 62p.
Darbo tikslas - Ištirti pacientų nuomonę apie paslaugas vaikų ligų stacionare.
Tyrimo metodika. 2006 m. gruodžio – 2007 m. kovo mėnesiais Kauno medicinos universiteto
klinikose II vaikų ligų (terapiniame) bei chirurginiame skyriuose buvo atlikta 11 – 18 metų amžiaus vaikų anoniminė anketinė apklausa. Apklausoje dalyvavo 150 terapinio ir 150 chirurginio profilio pacientų. Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami statistiniais duomenų paketais STATISTIKA/w 5 ir SPSS/w 12. Kokybinių požymių dažnumų hipotezių lygybė tikrinta Chi kvadrato kriterijumi. Lyginant du santykinius dydžius apskaičiuotas Z koeficientas. Rodiklių skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05.
Rezultatai. Didžioji dalis (68,3 proc.) Kauno medicinos universiteto klinikų vaikų ligų
stacionaro pacientų buvo bendrai patenkinti gaunamomis paslaugomis. Du trečdaliai pacientų buvo patenkinti slaugytojų bei gydytojų darbu, gaunamomis procedūromis, gerėjančia sveikata bei skyriaus aplinka. Tačiau maitinimą ir laisvalaikį stacionare respondentai vertino prasčiau. Terapinio ir chirurginio skyrių pacientai gautas stacionaro paslaugas bendrai vertino panašiai, tačiau pastebėta, kad statistiškai reikšmingai terapiniame skyriuje daugiau informacijos gaunama iš slaugytojų ir pacientai šiame skyriuje yra labiau patenkinti gaunamomis naujomis žiniomis apie ligą ir gydymą. Tuo tarpu chirurginiame skyriuje daugiau informacijos pacientai gauna iš gydytojų. Terapinio skyriaus pacientai labiau liūdėjo negalėdami būti namuose su savo artimaisiais, o chirurginio skyriaus pacientai labiau džiaugėsi galėdami neiti į mokyklą. Laisvalaikį ir žaidimų kambarį geriau vertino terapinio skyriaus pacientai ir, išsakydami
nuomonę apie maitinimą, buvo dažniau nepatenkinti gaunamu šaltu maistu. Vertinant pacientų pasitenkinimą vaikų ligų stacionare teikiamomis paslaugomis, nustatyta kad statistiškai reikšmingai dažniau bendrai patenkinti gautomis paslaugomis buvo geriau apklausos metu besijaučiantys pacientai, sulaukę daugiau dėmesio iš gydytojų ir slaugytojų, gavę pakankamai informacijos apie ligą, gydymą, procedūras ir patenkinti maistu.
Išvados. Didžioji dalis (68,3 proc.) Kauno medicinos universiteto klinikų vaikų ligų stacionaro
pacientų buvo bendrai patenkinti gaunamomis paslaugomis. Esminių skirtumų, lyginant terapinio ir chirurginio skyrių pacientų nuomonę apie gaunamas paslaugas, nenustatyta.
SUMMARY
Management of Public Health
PATIENT SATISFACTION WITH INPATIENT CARE SERVICES IN PEDIATRIC DEPARTMENT
Alma Vosyliūtė
Supervisor Dr. Sc. Skirmantė Starkuvienė
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2007. 62 p.
Aim of the study. To investigate patients’ opinion about inpatient care services in pediatric
department.
Methods. An anonymous questionnaire survey was carried in Clinic of Kaunas University of
Medicine at the second pediatric department (therapeutic) and department of pediatric surgery. The age of respondents ranged from 11 to 18 years old. From each department 150 patients participated in the survey (300 in total). Statistical analysis was performed using the statistical packages STATISTIKA/5 and SPSS/12.0 for Windows. The associations between the variables were tested by Chi squared test. The hypothesis about the equality of two proportions was checked by using Z criteria. The differences between variables were considered as statistically significant, when p<0.05.
Results. The majority of patients (63%) in pediatric department of Clinic of Kaunas University
of Medicine in general were satisfied with the services. Two thirds of patients were satisfied with work of nurses and doctors, received treatment, improved health, and environment of the department. However, the respondents were less satisfied with the nutrition and leisure time activities. Satisfaction with the services of the patients from therapeutic and surgical departments was similar. Patients of therapeutic department in comparison to patients of surgical department got more information about treatment, procedures and disease from nurses than from doctors. They also were more sad than surgical patients, because of not being with their families at home.
Patients of therapeutic department were also more satisfied with leisure and playing room than patients of surgical department. Expressing their opinion about the nutrition, therapeutic patients were more dissatisfied with cold food provided. Evaluating patients’ satisfaction in pediatric department, there was estimated that patients, who felt better during the survey, got more attention from doctors and nurses, were satisfied with information about illness, treatment and procedures, and were satisfied with nutrition, were more satisfied with inpatient care services in general.
Conclusions. The majority of patients in pediatric department of Clinic of Kaunas University of
Medicine were in general satisfied with services provided. There were no substantial differences estimated between opinions of the patients of therapeutic ant surgical departments on the services provided.
TURINYS
ĮVADAS...7
1. LITERATŪROS APŽVALGA...11
1.1 Pasitenkinimo paslaugomis samprata...11
1.2. Pacientų pasitenkinimas paslaugomis - sveikatos priežiūros kokybės rodiklis...13
1.3. Į pacientą orientuoti sveikatos priežiūros gerinimo politiniai aspektai...16
1.4. Vaikas – sveikatos priežiūros paslaugų vartotojas...18
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI...22
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...24
3.1. Pagrindinės respondentų charakteristikos...24
3.2. Pacientų pasitenkinimas gaunamomis paslaugomis vaikų ligų stacionare...26
3.3. Terapiniame ir chirurginiame skyriuose besigydančių vaikų pasitenkinimas paslaugomis...38
3.4. Veiksniai, susiję su pacientų pasitenkinimu paslaugomis, vaikų ligų stacionare...46
4. IŠVADOS...50
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS SIEKIANT GERESNIO PACIENTŲ PASITENKINIMO PASLAUGOMIS VAIKŲ LIGŲ STACIONARE...51
6.LITERATŪRA...52
ĮVADAS
Lietuvos Respublikoje, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, viena aktualiausių tyrinėjamų temų yra pacientų pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis. Įgyvendinant Lietuvos sveikatos priežiūros reformą, pertvarkant sveikatos priežiūros sektorių ir gerinant teikiamų paslaugų kokybę, siekiama pagerinti šalies gyventojų sveikatą. Lietuvos sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programoje numatyta, kad kokybiška sveikatos priežiūra yra tokia, kai tenkinami vartotojo, jo šeimos poreikiai, bei pateisinami jų lūkesčiai (2).
Didėjanti konkurencija tarp sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų skatina vadovus ir visą personalą gerinti teikiamų paslaugų kokybę, būtinas nuolatinis teikiamų paslaugų įvertinimas. Kokybės įvertinimas turi daug privalumų: surenkami duomenys, padedantys sveikatos paslaugų tiekėjams atkreipti dėmesį į tas darbo organizavimo sritis, kurias reikia tobulinti arba keisti. Duomenys apie paslaugų kokybę taip pat yra nekokybiškų paslaugų indikatorius. Remiantis šiais duomenimis, galima įvertinti pacientų interesus, poreikius bei jų žinias apie gydymą (,).
Paciento pasitenkinimas paslaugomis, pagal S. Liuder-Pelz, - „teigiamas skirtingų sveikatos priežiūros dimensijų vertinimas (sveikatos priežiūra gali būti vertinama įskaitant apsilankymą klinikoje, gydymą ligos epizodo atveju, tam tikrą sveikatos priežiūros įstaigą ar gydymo planą arba sveikatos apsaugos sistemą)“.
Daugelio jau vykdytų pacientų apklausų patirtis rodo, kad pacientų pasitenkinimas stacionarinėmis paslaugomis yra gana aukštas. Dauguma Lietuvos sveikatą stiprinančių ligoninių tinklo ligonių apie slaugytojų ir gydytojų darbą, elgesį ir edukacinį efektyvumą atsiliepė teigiamai. Pasitenkinimas paslaugomis vertintas Kauno II klinikinės ligoninės bei Kauno medicinos universiteto klinikų suaugusių skyriuose. Dauguma pacientų patenkinti teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis ().
rūpintojų, jeigu vaikas nepilnametis (iki 18 m.), atsakomybės, glaudesnio bendradarbiavimo su asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracija ir gydytojais. Svarbu, kad tėvai būtų tinkamai informuoti apie jų vaikams teikiamą pagalbą. Kartais šitie reikalavimai pačių medikų yra netinkamai interpretuojami. Svarbiausia atsižvelgti į nepilnamečių interesus, o skubiosios pagalbos atveju niekas nereikalauja ieškoti tėvų ir gauti jų sutikimą. Santykiai turėtų būti grindžiami abipusiu pasitikėjimu. Reikia nepamiršti, kad vaikas – taip pat žmogus, jis turi savo supratimą, nuomonę tam tikrais klausimais. Kartais suaugusiems visiškai nesvarbūs dalykai, vaikui tuo metu gali būti patys svarbiausi.
Pagrindiniai medicinos etikos aspektai, įtakojantys šiuolaikinio paciento pasitenkinimą paslaugomis, bendradarbiaujant su medicinos personalu, yra:
• Autonomiškumas
• Informuotumas
• Konfidencialumas
• Naudingumas ir teisingumas
Kadangi pacientų supratimas apie sveikatos priežiūros paslaugas vis didėja, nepatenkinti pacientai atima daug personalo laiko ir energijos, tuo pačiu nukreipdami potencialius pacientus į kitą ligoninę; kadangi pacientai neturi pakankamai žinių įvertinti medikų profesinę kompetenciją, jie atkreipia dėmesį į tokius dalykus, apie kuriuos paprastai gal net nesusimąstome, todėl pacientų pasitenkinimo sveikatos priežiūroje vertinimas darosi vis svarbesnis.
Pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis yra visų – tiek sveikatos politikų, tiek administratorių , tiek pačių medikų bendras tikslas, t.y. ne tik tinkamai, laiku, kvalifikuotai teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, bet ir vertinti jų pasitenkinimą medicinos įstaigos aplinka, gyvenimo sąlygom, maistu, personalo bendravimu ar net užimtumu.
Užsienio literatūroje aptinkama žymiai didesnį susidomėjimą paciento pasitenkinimu paslaugomis vaikų tarpe.
Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas vertinant paciento pasitenkinimą paslaugomis dienos chirurgijos stacionare. Dėmesys atkreiptas į priešoperacinę ir pooperacinę informaciją, skausmo malšinimą, procedūras, pačią įtaigą (). Taip pat Jungtinėje Karalystėje atlikta tyrimų vertinant vaikų tėvų pasitenkinimą paslaugomis, būnant gydymo įstaigoje kartu su vaikais. Dėmesys kreipiamas i gulėjimo trukmę, pasitenkinimą priežiūra (). Vertinti vaikų bei jų tėvų poreikiai ligoninėje JAV (). Taip pat vertintos psichiatrijos stacionaro paslaugos Danijoje,
Kopenhagos universiteto ligoninėje. Atlikta tyrimų vertinant vaikų gyvenimo kokybę, pvz. gaunančių paranterinį maitinimą namuose Prancūzijoje ().
Negalima pamiršti, kad sveikatos priežiūros paslaugos yra labai sudėtinga paslaugų rūšis. Kokybiška sveikatos priežiūros paslauga turi ne tik tenkinti vartotojo, t.y. paciento, poreikius, bet ir atitikti klinikinius standartus ().
Lietuvoje 2006 m. tirta pacientų nuomonė apie vaikų reabilitacijos centre teikiamas paslaugas (), tačiau pasitenkinimo paslaugomis vaikų ligų stacionare klausimu atliktų darbų neteko rasti. Todėl manau, kad šis tyrimas yra aktualus stengiantis įvertinti būtent vaikų pasitenkinimą paslaugomis, ir siekiant pagerinti paslaugų kokybę vaikų ligų stacionare.
Darbo tikslas: Ištirti pacientų nuomonę apie paslaugas vaikų ligų stacionare.
Uždaviniai:
1. Nustatyti pacientų pasitenkinimą gaunamomis paslaugomis vaikų ligų stacionare.
2. Palyginti terapiniame ir chirurginiame skyriuose besigydančių vaikų pasitenkinimą paslaugomis.
3. Nustatyti veiksnius, susijusius su pacientų pasitenkinimu paslaugomis, vaikų ligų stacionare.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Pasitenkinimo paslaugomis samprata
Per pastarąjį šimtmetį mokslo, kultūros ir technologijų progresas iš esmės pakeitė medicinos mokslą, praktiką bei pačią sveikatos priežiūros sistemą: žmonija sužinojo apie daugelio ligų kilmę, jų raidos dėsningumus, remdamasi naujomis technologijomis sukūrė diagnostikos ir gydymo priemones. Tam, kad naujovės būtų įdiegtos, reikėjo labai gilių, dažnai siauros srities žinių. Atsirado ir didėjo poreikis kurti specializuotas medicinos mokslo ir praktikos šakas, o praktikoje – steigti specializuotas sveikatos priežiūros institucijas ir rengti specialistus. Šis procesas lėmė sveikatos priežiūros sistemos orientaciją į ligą, organo ar organų sistemos sutrikimų diagnostiką ir gydymą, o visuomenės ir paciento žvilgiu – sveikatos paslaugų fragmentaciją ir epizodiškumą, paciento sveikatos problemų išskaidymą pagal amžių, lytį arba organų sistemas ().
Reikalavimai keliami ir darbuotojams: medikai turi turėti klinikinės patirties, kad sugebėtų įvertinti paciento būklę ir numatyti reikalingas sveikatos paslaugas; darbuotojai turi turėti psichologijos ir bendravimo įgūdžių, nes ryšys su pacientais yra nuolatinis ir tęstinis; darbuotojai turi turėti komandinio darbo įgūdžių, nes sveikatos priežiūros paslaugos išsiplečia nuo diagnostikos ir gydymo epizodų (ką gali vienas gydytojas) iki tęstinių kontaktų su pacientu ir jo šeima bei slaugos, sveikatos stiprinimo darbų; darbuotojai turi vadovautis holistinio požiūrio į sveikatą filosofija, kurios esmė tokia: fizinės, psichinės ir dvasinės būklės bei socialinės aplinkos tarpusavio sąveika lemia paciento sveikatos būklę ().
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004m. rugsėjo 14d. Patvirtintą Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005–2010 m. Programa:
• pacientas – asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis ();
• pacientų pasitenkinimas gautomis sveikatos priežiūros paslaugomis – paciento nuomonė, kokiu laipsniu sveikatos priežiūros paslaugos atitinka jo lūkesčius, poreikius ar norus ();
Vakarų Europoje ir JAV pacientų pasitenkinimo paslaugomis tyrimai buvo pradėti prieš 30 metų (,). Tuo tarpu mūsų šalyje irgi yra atlikta nemažai tyrimų, daugiau tyrinėjant suaugusiųjų pasitenkinimą paslaugomis (,,,).
Per paskutinius 20 metų sveikatos priežiūros įstaigų kokybė, atsižvelgiant į pacientų pasitenkinimą apibūdinama kaip pagrindinis veiksnys siekiant gerinti paslaugų kokybę ().
Studijos apie pacientų pasitenkinimą paslaugomis buvo kritikuojamos ir laikomos nepagrįstomis ir nepatikimomis (). Tačiau pastaraisiais metais, pagerėjo tyrimų pagrįstumas, jie tapo patikimesni ir tikslesni (). Pasitenkinimo koncepcija pamažu problematiškai įtraukta į mokslinių tyrimų studijas. 1994 m. pasitenkinimo paslaugomis tyrimų rezultatai tūrėjo pirmus naudingus pokyčius JAV ir Didžiojoje Britanijoje (). Daugiau nei 100 studijų rezultatų analizė parodė, kad gauti rezultatai turi būti atidžiai analizuojami, daromos tinkamos išvados ir pritaikomos praktikoje.
Atliekant tyrimus, buvo siūloma įvertinti daugybę pagrindinių veiksnių, kurie atsispindi pacientų klausimuose apie sveikatos priežiūrą. Atliekant skirtingus tyrimus, rezultatai yra lyginami, analizuojami ir tai yra vienas svarbių veiksnių vertinant sveikatos priežiūros kokybę ().
Kuo svarbus pacientų pasitenkinimas? 1. visuomeninė atsakomybė;
2. sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimas;
• makro lygyje:
- sisteminis valdymas;
- kompiuterizuotas informacijos kaupimas; - konkurencingumas;
• mikro lygyje:
- grįžtamasis ryšys iš specialistų ir vadybininkų; - visuotinio sveikatos modelio priimtinumas ().
• šiandieninio politikos, vystymosi ir sveikatos priežiūros suvokimo;
• pačio paciento suvokimo, kas tai yra „paciento pasitenkinimas paslaugomis“ ir jo nusistatymo;
• atliekamų tyrimų rezultatų;
• įstaigos galios: gerų specialistų, pacientų, visuomenės;
• tinkamai padarytų išvadų ().
1.2. Pacientų pasitenkinimas paslaugomis - sveikatos priežiūros kokybės rodiklis
Remiantis J. Ovretveit, į sveikatos priežiūros kokybę įeina:
• Vartotojo kokybė – paslauga turi tenkinti paciento poreikius
• Profesinė kokybė – atliekant diagnostines, gydymo ir slaugos procedūras reikalingas aukštas paslaugos teikėjo profesionalumas.
• Valdymo kokybė – paslauga turi būti suteikta efektyviai naudojant resursus, laikantis teisinių normų.()
Sveikatos priežiūros paslaugų vartotojai – pacientai vaidina svarbų vaidmenį stebint ir vertinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę (). Vienas svarbiausių sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kriterijų – paciento pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis susilaukia vis didesnio dėmesio, kadangi tai įtakoja tolesnę paciento elgseną, gydymo rezultatus, sveikatos priežiūros paslaugų paklausą.
Paciento pasitenkinimas paslaugomis ir sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimas bei nuolatinis gerinimas tampa daugelio valstybių kasdienine praktika, ypatingą dėmesį skiriant sveikatos priežiūros prieinamumui, tęstinumui, teisingumui, veiksmingumui, efektyvumui, pacientų saugai bei kitiems komponentams. Europos Sąjungos šalys narės ir kandidatės įgyvendina kokybės užtikrinimo strategijas, kadangi kai kurios sveikatos priežiūros sistemos nesaugios, yra ryškūs veiklos, praktikų ir rezultatų skirtumai, neefektyvus sveikatos priežiūros technologijų panaudojimas, dideli nuostoliai dėl blogos kokybės, vartotojų nepasitenkinimas, nevienodas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, nepakeliami kaštai visuomenei ().
Teikiamų paslaugų kokybę įtakoja daugelis veiksnių, todėl, norint įvertinti pokyčius, būtina numatyti pagrindinius rodmenis, pagal kuriuos bus atliekami kokybės pokyčių tyrimai. Vertinant sveikatos priežiūros paslaugas, informacija gaunama iš pacientų pasitenkinimo ar nepasitenkinimo gaunamomis paslaugomis, ir pacientų pasiūlymai svarbūs reguliuojant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.
Įvairių autorių literatūros šaltiniuose nurodoma, kad pacientų pasitenkinimo lygį, gydantis ligoninėje, įtakoja daug veiksnių: fizinė aplinka (palatų ir skyriaus švara, tvarka, ramybė, maisto kokybė bei kitos paslaugos), personalo (gydytojų bei slaugytojų) bendravimas ir elgesys (dėmesys, pagarba, ligonį dominančios informacijos suteikimas), taip pat gydymo rezultatų įtaka bendrajai paciento būklei (,,,,,). Tai galima butų įvardinti kaip poreikių tenkinimą, kuriuos savo teorijose analizuoja A. Maslow, C. Alderfer, D.J. McCelland, H.A. Murray ir F. Herzberg (). A. Maslow išskirti poreikiai bendri visiems žmonėms:
• Fiziologiniai poreikiai – oro, vandens, maisto, fizinio artumo poreikiai.
• Saugumo poreikiai – poreikis jaustis emociškai ir fiziškai saugiam, turėti namus, buti apsirengusiam, atsiriboti nuo rūpesčių.
• Socialiniai poreikiai – poreikis bendrauti, draugauti, mylėti.
• Pagarbos poreikiai – poreikis būti gerbiamam, pripažintam, pastebėtam, kitokiam nei kiti.
• Saviraiškos poreikiai – kūrybingumo, asmeninio vystymosi, veiklos įprasminimo poreikiai ().
Visi A. Maslow išvardinti poreikiai yra būdingi ir pacientui. Tuo tarpu patekus i neįprastą aplinką, kai kurių poreikių tenkinimas tampa svarbesnis nei kasdieniniame gyvenime. Štai patekus į ligoninę ypatingai svarbiu tampa fiziologinis – skausmo nebuvimo bei jo malšinimo – poreikis. Taip pat saugumo bei pagarbos- kiekvienas pacientas nori būti išklausytas, tinkamai ištirtas, gauti informaciją apie tyrimų rezultatus, savo sveikatos būklę, planuojamą gydymą bei perspektyvas.
Daugelis mokslininkų teigia, kad pacientų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis yra labai subjektyvus ir priklauso nuo daugelio dalykų:
• Pacientų lūkesčių – lūkesčių bei asmeninės patirties. Kartais tai akivaizdus trūkumas (kai pacientas tikisi nerealių rezultatų);
• Sveikatos būklės – ligos stadija bei pobūdis, prastesnė sveikata, ilgesnė gulėjimo ligoninėje trukmė, pakartotinas gydymasis ligoninėje įtakoja prastesnį paciento pasitenkinimą;
• Sociodemografiniai rodiklių:
- Amžius – kai pacientas suaugęs, vyksta bendradarbiavimas tarp paciento ir gydytojo; kai pacientas vaikas – dažni vieni kitų nesupratimai, arba pacientų tėvų nepasitenkinimas;
- Išsimokslinimas – turintys aukštesnį išsilavinimą į viską reaguoja kritiškiau; - Lytis ir etiškumas – kol kas neturi reikšmingo efekto rezultatams;
- Socioekonominis statusas – teikia nepastovų efektą pacientų pasitenkinimui; - Vedybinis statusas – labiau pasireiškia žmogiškuosiuose santykiuose (,).
Zapka ir kiti autoriai teigia, jog sveikesni ir geriau besijaučiantys pacientai yra labiau patenkinti gaunamomis sveikatos priežiūros paslaugomis nei pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis (). Kiti užsienio autoriai teigia, jog sveikatos būklė nėra pats svarbiausias veiksnys vertinant pasitenkinimą, tačiau studijos rodo jog fizinė ir psichinė sveikata labai įtakoja pasitenkinimą. Prasta sveikata ir skausmas yra statistiškai reikšmingi mažam pacientų pasitenkinimui (). Daugelio autorių tyrimų duomenimis nustatyta, kad pasitenkinimas medicinos įstaiga taip pat yra susijęs su gerais gydytojo ir paciento santykiais, sugaištu laiku konsultacijos metu, informacijos, informacijos gavimo konsultacijos metu ir laiko, sugaišto laukiant prie gydytojo kabineto (,).
Labai svarbūs yra sveikatos apsaugos sistemos veiksniai, dėmesys pacientui, jo lūkesčių įgyvendinimas.
Pacientų lūkesčiai įvairių užsienio literatūros šaltiniuose apibūdinami skirtingai. Kai kurios studijos paciento lūkesčius įvardija kaip tam tikrų sveikatos gerinimo rezultatų siekimą (,). Kitu aspektu lūkesčiai- kaip paciento norų, reikmių, teisių tenkinimas (). Šie lūkesčiai gali sietis tiek su bendrąja, tiek su specialiąja sveikatos priežiūra, pavyzdžiui, gydytojo ar slaugytojos vizitas i namus ar paciento stacionarizavimas.
Kokybiškos paslaugos medicinoje susideda iš daugelio dalykų, tokių kaip tiksli diagnozė, tinkama intervencija, efektyvus gydymas, malonus bendravimas. Ir visa tai suvedama į paciento poreikių patenkinimą. L. Brown apibūdindamas kokybiškas medicinos paslaugas, išskiria devynias dimensijas: (1 Lentelė) ().
1. lentelė. Kokybiškų medicinos paslaugų dimensijos pagal L. Brawn.
Kokybės dimensija Apibūdinimas
Efektyvumas Priežiūros rezultatų vertinimas pasiekiamas per gydymo rezultatus Produktyvumas Turi būti tinkamai išnaudojami laiko ir materialiniai šaltiniai Kompetencija Sveikatos paslaugų tiekėjų įgūdžiai turi atitikti vartotojo poreikius Tarpasmeniniai santykiai Pagarba, mandagumas, jautrumas, empatija, dėmesingas klausymas
ir bendravimas tarp klinikos personalo ir paciento turi būti aukšto lygio
Prieinamumas Medicinos įstaiga turi būti nevaržoma jokių geografinių, socialinių, organizacinių ar kalbos barjerų, valstybės nustatyta tvarka turi būti pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančias sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei.
Saugumas Turi būti įgytas paciento pasitikėjimas išsaugojant jo konfidencialumą ir privatumą užtikrinant saugią sveikatos priežiūrą ir jos aplinką.
Tęstinumas Gydymas turi būti tęsiamas ir už gydymo įstaigos ribų, koordinuojamas tarp sveikatos priežiūros specialistų ir įstaigų
Fiziniai aspektai Švara, patogumas ir komfortas – vieni svarbiausių dalykų gydymo įstaigoje
Pasirinkimas Sveikatos priežiūros įstaiga, draudimas ir gydymas pacientui turi būti laisvai pasirenkami
1.3. Į pacientą orientuoti sveikatos priežiūros gerinimo politiniai aspektai
Sveikatos priežiūros kokybei didelį dėmesį skiria tarpvyriausybinės organizacijos: Europos Taryba, Europos Komisija, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninis biuras, bei tarptautinės nevyriausybinės organizacijos: Europos sveikatos priežiūros kokybės draugija, Europos kokybės organizacija, Europos kokybės vadybos fondas, Cochrane bendradarbiavimas ir kt.:
PSO programinio dokumento „Sveikata 2000“, numatančio pagrindinius PSO visuomenės sveikatos priežiūros principus Europos regione, 31 tikslas skelbia, kad „iki 2000 metų visos valstybės narės turi turėti reikiamas struktūras ir procesus, užtikrinančius nuolatinį sveikatos
priežiūros kokybės gerinimą ir tinkamą sveikatos technologijų naudojimą bei plėtrą“. PSO nustatė šiuos sveikatos priežiūros kokybės tikslus: aukštą profesionalumą, efektyvų išteklių panaudojimą, minimalią riziką pacientams, pacientų pasitenkinimą, galutinį poveikį sveikatai ().
Siekdama užtikrinti sveikatos priežiūros kokybę šalyse, PSO Europos regioninio biuro programos „Sveikata 21“ (Sveikata visiems XXI amžiuje) 16 tikslas „Sveikatos priežiūros kokybės valdymas“ orientuotas į rezultatus, kaip galutinį kokybės matą:
„Iki 2010 metų šalys narės turėtų užtikrinti, kad valdymas sveikatos sektoriuje, nuo gyventojams skirtų programų iki individualaus paciento priežiūros klinikiniu lygiu, būtų orientuotas į atskiro paciento sveikatos priežiūros rezultatus“ ().
Taip pat PSO Europos regioninio biuro programos „Sveikata visiems XXI a.“ tiksluose teigiama, kad visos šalys turėtų sukurti nuolatinio sveikatos priežiūros kokybės sekimo ir tobulinimo mechanizmą nacionaliniu mastu. Sveikatos sektoriaus valdymas turėtų būti orientuotas į sveikatos rezultatus, visos šalys turėtų stebėti ir tobulinti sveikatos priežiūros kokybę, o sprendžiant sveikatos problemas turėtų naudotis sveikatos rezultatų, pacientų pasitenkinimo ir ekonominio efektyvumo pagrindu ().
PSO Europos regioninis biuras pripažįsta, kad visos šalys, reformuodamos savo sveikatos priežiūros sistemas ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, susiduria su iššūkiais, kaip užtikrinti sveikatos priežiūros prieinamumą, teisumą, saugą, pacientų dalyvavimą ir kaip plėtoti įgūdžius, technologijas ir įrodymais pagrįstą mediciną turimų išteklių ribose (). Taip pat pabrėžiama, kad norint įgyvendinti bendrus sveikatos priežiūros siekius, būtina sutelkti visus sveikatos priežiūros dalyvius().
Patvirtinus visuomenės sveikatos priežiūros „Sveikata visiems XXI amžiuje“ principus, Europos šalys įsipareigojo rūpintis žmonių sveikata ir gerove, ir patvirtino, kad siekis kuo geresnės sveikatos yra viena pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių. Lietuvos sveikatos politika yra formuojama vadovaujantis aukščiau minėtuoju dokumentu ir Lietuvos nacionaline koncepcija, kuri nuo 1991 m. buvo pagrindiniu dokumentu atspindinčiu Lietuvos sveikatos sistemos ateitį, ir kurią patvirtino Lietuvos respublikos Aukščiausioji taryba.
1991m. priėmusi Lietuvos nacionalinę sveikatos koncepciją, Lietuvos respublikos konstituciją, valstybė įsipareigojo rūpintis žmonių sveikata ir laiduoti medicinos paslaugas (,,).
PSO Liublijanos chartijos pagrindiniai principai, numato, kad sveikatos priežiūros sistema turi vadovautis žmogiškojo orumo, teisumo, solidarumo ir profesinės etikos vertybėmis, turėti aiškius sveikatos tikslus, būti skirta žmonėms ().
Konvencija dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje (Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija), priimta 1997 m. ir Lietuvos ratifikuota 2002-09-19, skiria dėmesį į lygiateisį sveikatos priežiūros prieinamumą ir priežiūros kokybę (3 str.), profesinių standartų (4 str.), sutikimo (II skyrius) ir kitus sveikatos priežiūros kokybės aspektus ().
Didėjant informacijos sveikatos klausimais srautui (įvairūs leidiniai sveikatos mokymui, informacija žiniasklaidoje, internete ir kt.), pacientai įgyja vis daugiau žinių sveikatos klausimais ir tikisi būti aktyviais sveikatos priežiūros dalyviais, gaunančiais jiems reikalingą suprantamai pateikiamą informaciją ir turinčiais galimybes pareikšti savo nuomonę. Taigi, siekiant užtikrinti ir nuolat gerinti SPK, būtina sveikatos priežiūrą orientuoti į pacientą, ypatingą dėmesį kreipiant į jo poreikius ir lūkesčius sveikatos priežiūros srityje ().
Vienas svarbiausių sveikatos programos tikslų yra sveikatos santykių teisumas – kiekvienas asmuo turi teisę siekti kuo geresnės sveikatos(). Todėl sveikatos priežiūra turi būti orientuota į teikiamų paslaugų kokybę, kurią atspindi pacientų pasitenkinimas paslaugomis.
Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, aktyvesnis pacientų dalyvavimas sveikatos priežiūros procese, yra svarbus veiksnys gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir didinant suteikiamų paslaugų efektyvumą, tuo pačiu siekiama kuo didesnio pacientų pasitenkinimo (,,).
1.4. Vaikas – sveikatos priežiūros paslaugų vartotojas
Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu nustatomos pagrindinės vaiko teisės, laisvės bei pareigos, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausiosios garantijos ().
Vaikas yra žmogus neturintis 18 metų, išskyrus tuos atvejus kai įstatymas numato kitaip. Vaikai taip pat turi teisę į sveikatą ir sveikatos apsaugą. Ši teisė užfiksuota vaiko teisių
konvencijoje (), kurią ratifikavo 191 šalis ir aiškiai išdėstyta aukščiau minėto įstatymo 8 straipsnyje: Vaiko teisė būti sveikam garantuojama:
• priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką;
• vaikų ir jų motinų (tėvų) sveikatos priežiūra;
• vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;
• tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gaminimu;
• vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu ( informacija, švietimu ir kt.);
• kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis (). Žvelgdami į ateitį mes pirmiausiai turime rūpintis vaikais. Apie tautos gerovę reikia spręsti pagal vargingiausio jos gyventojo pragyvenimo lygį. Lygiai taip pat apie žmogaus sveikatą reikia spręsti pagal lengviausiai pažeidžiamo jos nario sveikatą.
Vaikai ir jauni žmonės ypač imlūs vykstančioms permainoms, kurios gali tiek teigiamai, tiek neigiamai paveikti jų sveikatą. Jų vertybių sistema yra kitokia nei vyresnio amžiaus žmonių. Todėl būtina ieškoti skirtingų sveikatos ugdymo metodų ir skatinti jaunų žmonių, ypač vaikų, iniciatyvą, siekiant sveikatos ().
Lietuvoje, aktyviai vykdant PSO įsipareigojimą parengti ir padėti vykdyti nacionalinius vaikų aplinkos ir sveikatos veiksmų planus, ne vėliau iki 2007 m., nuo 2003 m. sėkmingai įgyvendinamas Nacionalinis aplinkos sveikatinimo planas. Modernizuojant mūsų šalies visuomenės sveikatą, didelis dėmesys skiriamas vaikų sveikatos priežiūros mokyklose programoms ir projektams.
Vaikas taip pat turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatą bei poreikius. Jam turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti (). Todėl ne tik namuose, bet ir gydymo įstaigoje, kur vaikas persikelia laikinai iš savo gyvenamosios vietos, turi būti suteikiamos sąlygos ilsėtis, žaisti, mokytis ir užsiimti kita veikla.
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis bendras gyventojų sergamumas 2005 metais 10 – 14 metų amžiaus grupėje buvo 2133,65 atvejų 1000 gyventojų, o 15 – 19 metų amžiaus grupėje – 19353,89 1000 gyventojų. Statistiniai duomenys rodo, kad sergamumas vaikų amžiuje Lietuvoje nuo 2001 metų sparčiai didėja. Taip pat naujai užregistruotų ligų atvejų šiose amžiaus grupėse atitinkamai nustatyta 1700,85 ir 1553,7 1000 gyventojų. Naujų ligų atvejų lyginant su ankstesniais metais taip pat daugėja (,).
Teigiama, jog 80 proc. sergančių vaikų gali būti gydomi namuose, tuo tarpu pirminės sveikatos priežiūros grandyje vaikui leidžiama atlikti tik pačius elementariausius tyrimus. Todėl, pasak Vilniaus universiteto profesoriaus A. Raugalės, „nepaisant skurdžios vaikų ligų skyrių rajono stacionaruose padėties, stacionarinis vaikų ligų gydymas Lietuvoje lieka prioritetinis“ ().
Tyrimų duomenimis pastebėta, jog amžius žinomas kaip vienas pagrindinių veiksnių, įtakojančių pacientų pasitenkinimą. Atliekant tyrimus su vyresnio amžiaus pacientais, pastebėta, jog rezultatai yra tikslesni ir patikimesni nei su jaunais ir vidutinio amžiaus pacientais (). Atliekant tyrimus su vaikais, pastebėtas mažiausias pasitenkinimas lyginant su kitomis amžiaus grupėmis. Tačiau papildomi tyrimai rodo, kad kaip tik vaikai yra labiausiai patenkinti pacientai apžiūros metu. Manoma, kad tai yra dėl to, kad vaikai iš gydytojų gauna daugiausiai dėmesio, gydytojai jiems yra labai malonūs, apžiūra vyksta tarsi žaidimo forma ().
JAV buvo atliekamas tyrimas siekiant įvertinti vienos ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos pacientų (vaikų) pasitenkinimą paslaugomis. Pacientams pateikti klausimynai, apimantys tokias temas: priežiūros prieinamumas, informacija ir mokymas, pagarba pacientui, emocinis palaikymas, koordinavimas ir sveikatos priežiūros tęstinumas, pirmas įspūdis patekus į kliniką ir ar pacientai rekomenduotų kliniką kitiems. Maždaug 80 proc. tyrime dalyvavusių pacientų buvo patenkinti klinikos darbu. Vyresnio amžiaus vaikams (13-18m. amžiaus) svarbiausia buvo pagarba ir emocinis palaikymas. Informacijos suteikimą ir mokymą jie įvertino kaip galintį būti geresniu. Tuo tarpu jaunesnio amžiaus vaikai (iki 13 m. amžiaus) labiausiai patenkinti buvo sveikatos priežiūros koordinavimu, gauta informacija ir mokymu ().
Oregono mokslo ir sveikatos universitetas vykdė tyrimą, kurio metu vertino vaikų nuo 5 iki 17 metų amžiaus ir jų tėvų pasitenkinimą paslaugomis. Pastebėta, kad tėvų pasitenkinimas susijęs su suteiktų paslaugų kokybe, gauta informacija ir laiku, laukiant vizito pas gydytoją. Vaikų pasitenkinimas paslaugomis taip pat buvo susijęs su tais pačiais veiksniais kaip ir tėvų, tačiau jiems dar buvo svarbu, kad nejaustų skausmo ().
Tyrimai rodo, jog svarbu vertinti pacientų pasitenkinimą paslaugomis įvairiose amžiaus grupėse. Pastebėta, kad labiau patenkinti pacientai geriau pasitiki savo gydytojais, labiau linkę tikėti gerais tyrimų ir gydymo rezultatais ().
Užsienio šalių vaikų ligoninės labai suinteresuotos pacientų pasitenkinimu sveikatos priežiūra. Todėl vykdo daug tyrimų šia tema. Studijos rodo, jog tose pačiose ligoninėse atliekami
pakartotini tyrimai rodo didesnį pasitenkinimą paslaugomis. Pacientai teigia, jog jų vertintose ligoninėse sveikatos priežiūra pagerėjo ().
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI
Siekiant įvertinti pacientų pasitenkinimą paslaugomis vaikų ligų stacionare, 2006 m. gruodžio - 2007 kovo mėnesiais Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) II vaikų ligų ir vaikų chirurgijos skyriuose buvo atliekama anoniminė anketinė pacientų apklausa, kuriai vykdyti buvo gautas bioetikos komisijos leidimas (4 priedas). II Vaikų ligų skyrius yra terapinio profilio ir jame yra šie sektoriai, kuriuose buvo vykdoma apklausa: Kardiologinis – reumatologinis ir gastroenterologinis. Kardiologiniame – reumatologiniame sektoriuje tobulinami ir įdiegiami nauji sergančių įgimtomis ir įgytomis širdies ir kraujagyslių ligomis diagnostikos ir gydymo metodai. Vaikams diagnozuojama įgimta širdies ir kraujagyslių patologija, atliekant doplerinį širdies echokardiografinį tyrimą, kontrastinius širdies ir kraujagyslių tyrimus. Vaikai paruošiami operacijoms ir toliau gydomi po operacijų. Gastroenterologiniame sektoriuje dirbamas klinikinis, pedagoginis ir mokslinis darbas, kuriami ir įdiegiami nauji vaikų sergančių virškinamojo trakto ligomis gydymo bei diagnostikos metodai.
didelis dėmesys skiriamas vaikų sergančių lėtinėmis uždegiminėmis žarnų ligomis ištyrimui ir gydymui. Chirurginiame skyriuje atliekamos visos reikalingos vaikų chirurgijos operacijos, sparčiai įdiegiamos naujovės, gydomi vaikų ortopediniai – traumatologiniai susirgimai, atliekama vaikų nudegimų chirurgija (,).
Atrankos kriterijai:
1. 11 – 18 metų amžiaus pacientai tyrimo metu besigydantys KMUK II vaikų ligų bei chirurginiame skyriuose.
2. Raštiškas informuoto paciento sutikimas (1 priedas) gautas supažindinus tiriamuosius ir jų tėvus ar globėjus su atliekamu tyrimu ir jiems pateikiant informavimo formą (2 priedas).
Buvo išdalinta 300 anketų, visos anketos buvo grąžintos (atsako dažnis 100 proc.). Pildant anketas kilus neaiškumams, vaikams padėjo pati magistrantė, vykdžiusi šį tyrimą.
Anketa buvo sudaryta iš 20 klausimų (3 priedas). Ji buvo sudaryta pačios autorės bendraujant su 11-18 metų vaikais ir medicinos personalu, dirbančiu vaikų skyriuje, kurie pareiškė nuomonę vienu ar kitu klausimu. Buvo atliktas bandomasis tyrimas apklausiant 15 vaikų, kurio rezultatai į duomenų analizę neįtraukti, ir po kurio anketa koreguota supaprastinant
kai kuriuos klausimus ar medicininius terminus. Visi apklausoje dalyvavę respondentai anketas pildė ne anksčiau kaip trečią savo gulėjimo skyriuje dieną, kadangi per pirmas tris dienas patekus į stacionarą pacientas susipažįsta su skyriumi, gauna pirmus tyrimus ir procedūras, todėl susidaromas įspūdis apie bendrą tvarką.
Anketos klausimai apėmė šias temas: demografiniai duomenys, pacientų informavimas, emocinė paciento reakcija į supančią aplinką, psichologinė adaptacija, paslaugų bei aplinkos vertinimas, bendravimas bei pasitikėjimas medicinos personalu.
Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami statistiniais duomenų paketais STATISTIKA/w 5 ir SPSS/w 12. Kokybinių požymių dažnumų hipotezių lygybė tikrinta Chi kvadrato (χ ²) kriterijumi ().
Tikrintos atskirų požymių grupių statistinių rodiklių – vidurkių ir jų 95 proc. pasikliautiną intervalą (PI), dažnumų, – lygybės hipotezės. Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti,lyginant dvi proporcijas, pasirinktas z kriterijus ir 95 procentų pasikliautinas intervalas (PI). Nustačius, kad p≤0,01, lygybės hipotezė buvo atmetama ir požymis, analizuojamo kito rodiklio atžvilgiu, laikytas statistiškai labai reikšmingu. Kai 0,01<p≤0,05, lygybės hipotezė buvo atmetama ir požymis laikytas statistiškai reikšmingu. Esant p>0,05, lygybės hipotezė neatmesta ir požymis nusakantis grupes laikytas statistiškai nereikšmingu.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Pagrindinės respondentų charakteristikos
Anoniminėje anketinėje apklausoje dalyvavo 300 vaikų. Iš jų 150 (50 proc.) pacientų besigydančių KMUK II vaikų ligų skyriuje: sergantys kardiologinėmis, reumatologinėmis bei gastroenterologinėmis ligomis ir 150 (50 proc.) pacientų besigydančių KMUK vaikų chirurgijos skyriuje. Apklausoje dalyvavo 153 (51 proc.) berniukai ir 147 (49 proc.) mergaitės. Respondentų amžius svyravo nuo 11 iki 18 metų. Amžiaus vidurkis 14,52 metų (95 proc. PI 14,30;14,74). Toliau analizuojant duomenis pacientai pagal amžių buvo suskirstyti į dvi grupes: nuo 11 iki 14 metų amžiaus ir nuo 15 iki 18 metų amžiaus.
Vidutinė tyrime dalyvavusių respondentų gulėjimo stacionare trukmė – 5,7 dienos (95 proc. PI 5,04;6,37). 80 proc. tyrime dalyvavusių respondentų gulėjimo trukmė neviršijo 7 dienų.
Gyvenantys mieste pacientai sudarė didesnę dalį (68 proc.) nei gyvenantys kaime (32 proc.). Didžioji dalis - 216 (72 proc.) - apklausoje dalyvavusių vaikų šiuose skyriuose gydėsi pirmą kartą, tuo tarpu trečdalis 84 (28 proc.) pacientų gydėsi pakartotinai.
Kaip matyti 1 lentelėje pacientų pasiskirstymas skirtinguose skyriuose pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą, gydymosi dažnį šiame stacionare ir gydymosi dažnį per visą gyvenimą statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
1 lentelė. Apklausoje dalyvavusių respondentų pasiskirstymas pagal lytį, gyvenamąją vietą, gydymosi profilį ir kelintą kartą gydosi, priklausomai nuo stacionaro profilio.
Stacionaro profilis
Požymis Terapinis Chirurginis Viso
n proc. n proc. n proc.
Lytis: Berniukai 78 52 75 50 153 51 Mergaitės 72 48 75 50 147 49 χ ²=0,12 lls=1 p=0,73 Amžius: 11-14 metų 70 46,7 65 43,3 135 45 15-18 metų 80 53,3 85 56,7 165 55 χ ²=3,4 lls=1 p=0,6 Gyvenamoji vieta: Miestas 106 70,7 99 66 205 68,3 Kaimas 44 29,3 51 34 95 31,7 χ ²=0,76 lls=1 p=0,39 Kelintą kartą gydosi
šiame stacionare: pirmą 109 72,7 107 71,3 216 72 antrą 27 18 28 18,7 55 18,3 trečią 5 3,3 7 4,7 12 4 ketvirtą ir daugiau 9 6 8 5,3 17 5,7 χ ²=0,43 lls=3 p=0,93 Kelintą kartą gydosi
ligoninėje iš viso:
pirmą 42 28 57 38 99 33
antrą 32 21,3 21 14 53 17,7
trečią 21 14 31 20,7 52 17,3
ketvirtą ir daugiau 55 36,7 41 27,3 96 32
3.2. Pacientų pasitenkinimas gaunamomis paslaugomis vaikų ligų stacionare
Tyrime dalyvavusiems respondentams reikėjo įvertinti stacionaro paslaugas: puikiai, gerai, vidutiniškai gerai, blogai ir labai blogai. Didžioji dalis respondentų (68,3 proc.) bendrai gulėjimą šiame stacionare vertino puikiai ir gerai, o likusieji - vidutiniškai gerai, blogai ir labai blogai (1 pav.). 34% 34,30% 29,30% 1,70% 0,70% Puikiai Gerai Vidutiniškai gerai Blogai Labai blogai
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pasitenkinimą gulėjimu skyriuje.
Patekus į stacionarą, pacientui pirmiausiai suteikiama informacija apie bendras vidaus taisykles, patalpas, kuriomis jam teks naudotis, procedūras, tyrimus, gydymą bei gulėjimo trukmę. Didžioji dalis tyrime dalyvavusių respondentų teigiamai vertino gautos informacijos kiekį apie aukščiau minėtus dalykus. Apie patalpas, kuriomis teks naudotis, apie procedūras ir tyrimus bei apie ligą, gydymo būdus ir gydymo pasekmes pakankamai informacijos teigė gavę apie 70 proc. tyrime dalyvavusių respondentų. Daugiau nei pusė respondentų teigiamai vertino informacijos kiekį apie bendras skyriaus vidaus taisykles, tuo tarpu daugiau nei pusė respondentų informacijos apie tai, kiek ilgai jiems teks gydytis, patekę į stacionarą negavo (2 pav.).
64,3 70 72 74 44,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 p roc e n ta i Apie vidaus tvarkos taisykles Apie patalpas, kuriomis teks naudotis Apie procedūras ir tyrimus Apie ligą, gydymo būdus, gydymo pasekmes Apie gydymosi trukmę informacijos pobūdis
2 pav. Teigiamai vertinusių gautos informacijos kiekį, patekus į stacionarą, respondentų dalis.
Analizuojant teigiamai vertinusių gautos informacijos kiekį respondentų pasiskirstymą pagal lytį ir amžių statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta, išskyrus tai, jog vyresnio amžiaus vaikai, lyginant su jaunesnio amžiaus, patekę į stacionarą dažniau gavo informaciją apie ligą, gydymo būdus ir gydymo pasekmes (p=0,02).
Taip pat apklausos duomenys rodo, kad statistiškai reikšmingai daugiau informacijos pacientai gavo iš gydytojo – 66 proc. (n=198) nei iš slaugytojos 27,7 proc. (n=83) (p=0,001).
Patekus į naują aplinką labai svarbus yra personalo bendravimas su pacientu, dėmesys, kalbos aiškumas, pakankama ir suprantama informacija. Suprantama, kad gana dažnai pacientai negali įvertinti suteiktos medicinos paslaugų kokybės (tyrimo ir procedūros kokybė), todėl jų nuomonei apie medicinos paslaugas didelės įtakos turi sveikatos darbuotojų elgesys, t.y. ar sveikatos priežiūros darbuotojai pagarbiai su jais elgėsi, juos išklausė ir atsakė į jų klausimus, ar tarėsi su pacientu dėl tyrimo ir gydymo taktikos, ar pokalbiai buvo privatūs, ar saugomas informacijos slaptumas (,).
Didžioji dalis tyrime dalyvavusių pacientų gydytojų bei slaugytojų darbą vertino teigiamai, pasirinkdami atsakymą: „visada“ iš keturių galimų: „visada“, „kartais“, „niekada“, „negaliu vertinti“.
Toliau analizuojant duomenis, patenkintų paslaugomis respondentų grupę sudarė pasirinkę vertinimo variantus “visada“ ir „kartais“. 82,3 proc. respondentų santykius su medikais vertina gerai. Beveik 80 proc. tyrime dalyvavusių respondentų pasitiki šiuose skyriuose dirbančiais gydytojais bei slaugytojomis. Pastebėta, kad pacientai, vertindami, gydytojų ir slaugytojų dėmesingumą, daugiau dėmesio teigia sulaukiantys iš slaugytojų nei iš gydytojų (atitinkamai 67 proc. ir 61 proc., p<0,0001). Taip pat teigia, kad slaugytojas prisišaukti yra lengviau nei gydytojus (atitinkamai 69,7 proc. ir 56,3 proc., p=0,0006) (3 pav.).
Galime daryti prielaidą, kad toks vertinimas yra dėl to, kad didžiąją gydymui ir slaugymui skirto laiko dalį šalia pacientų praleidžia slaugytojos. Jos visuomet yra arčiau pacientų, kai tuo tarpu gydytojai, turėdami apžiūrėti daug pacientų, negali būti šalia, skirti tiek laiko bendravimui, kiek pacientai pageidautų. Ypač kai pacientų amžius yra nuo 11 iki 18 metų - jiems dėmesio ir bendravimo norisi daugiau, nes medicinos personalas ligoninėje jiems kaip antri tėvai.
61 61 56,3 78,3 59,7 67 69,7 78,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 p ro c e n ta i Gydytojai apie ligą bei gydymą
kalba aiškiai ir suprantamai Gydytojai dėmesingi -skiria pakankamai dėmesio Gydytojus lengva prisišaukti, kai reikia Pasitikiu gydytojų darbu šiame skyriuje Slaugytojos apie ligą bei gydymą kalba aiškiai ir suprantamai Slaugytojos dėmesingos -skiria pakankamai dėmesio Slaugytojas lengva prisišaukti, kai reikia Pasitikiu slaugytojų darbu šiame skyriuje respondentų nuomonė
3 pav. Teigiamai vertinusių medicinos personalą respondentų dalis.
Apklausos metu bendrai savo sveikatos būklę gerai vertino 61,4 proc., o vidutiniškai gerai 35,3 proc. visų apklausoje dalyvavusių pacientų. Tyrimo duomenimis, vertinant savo sveikatą, pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas pagal lytį. Berniukai geriau vertino savo sveikatą nei mergaitės (atitinkamai 62 proc. ir 38 proc., p<0,0001). Savo sveikatos vertinimas amžiaus grupėse nesiskyrė.
Gydymosi stacionare metu pacientams buvo atliekami tyrimai ir gydoma šiais budais: geriami vaistai, leidžiami vaistai, atliekamos operacijos bei fizioterapinės procedūros (4 pav.).
Daugiau nei pusė visų tyrime dalyvavusių pacientų buvo gydomi vaistais per oraliniu ar intraveniniu būdu. Trečdalis pacientų buvo operuojami ir maža dalis (16 proc.) pacientų gydomi taikant fizioterapines procedūras, tokias kaip šildymai ir mankštos.
71,3 54,67 31 16 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 p ro ce n ta i
Gėrė vaistus Leido vaistus Operavo Fizioterapinės procedūros
gydymo būdas
4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą apie gydymo būdus.
Didžiajai daliai apklausoje dalyvavusių pacientų buvo taikomas vienas arba du gydymo būdai, atitinkamai – 42,7 proc. (n=128) ir 41,7 proc. (n=125), tuo tarpu trys gydymo būdai taikyti 12,3 proc. (n=37), o visais keturiais gydyti tik 2,7 proc. (n=8) visų respondentų.
Išanalizavus ar turėjo ryšį gautos procedūros ir respondentų lytis, paaiškėjo, kad berniukams ir mergaitėms procedūros buvo skiriamos panašiai, išskyrus fizioterapines procedūras, kurias berniukai gavo dažniau nei mergaitės: atitinkamai 20,9 proc. ir 10,9 proc. (p=0,035) (5 pav.).
72,8 69,9 50,3 52,9 30 29,9 20,9 10,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 pr o c e nta i
Gėrė vaistus Leido vaistus Operavo Skyrė fizioterapines procedūras gydymo būdas Berniukai Mergaitės * * p<0,05 lyginant su mergaitėmis χ ²=6,69, lls=2, p=0,035
5 pav.Berniukų ir mergaičių pasiskirstymas pagal gautas procedūras.
Analizuojant gyvenamosios vietos ir gaunamų procedūrų ryšį, pastebėta, kad mieste gyvenantys vaikai statistiškai reikšmingai dažniau buvo gydomi geriamais vaistais nei kaime gyvenantys vaikai (p=0,003), tuo tarpu kitas procedūras gavę vaikai pagal gyvenamąja vietą nesiskyrė.
Tyrimo duomenys rodo, jog jaunesnio amžiaus vaikai dažniau gavo gydymą leidžiamais vaistais lyginant su vyresniais: atitinkamai 53,7 proc. ir 46,3 proc. (p=0,001) (6 pav.).
66,4 76,2 64,9* 45,7 35,1 26,8 12,7 18,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 p ro c en tai
Gėrė vaistus Leido vaistus Operavo Skyrė fizioterapines
procedūras gydymo būdas
10-14 m. 15-18m.
* p<0,05 lyginant su vyresnio amžiaus grupe
χ ²=10,950, lls=1, p=0,001
6 pav.Pacientų pasiskirstymas pagal gautas procedūras skirtingose amžiaus grupėse.
Procedūrų metu daugiau nei pusė respondentų jautė silpną skausmą arba visai jo nejautė – atitinkamai 31,7 proc. (n=95) ir 31 proc. (n=93). Tuo tarpu 22,3 proc. (n=67) apklaustųjų jautė vidutinio stiprumo skausmą, 6 proc. (n=18) – labai stiprų skausmą, o 9 proc. (n=27) teigė negavę jokių skausmą galėjusių sukelti procedūrų.
Tarp pacientų lyties bei gyvenamosios vietos ir jaučiamo skausmo procedūrų metu, statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta. Apklausoje dalyvavusių pacientų pasiskirstymas pagal įvairaus stiprumo skausmą arba visišką jo nejautimą procedūrų metu buvo beveik vienodas. Tuo tarpu pagal skirtingas pacientų amžius ir jaučiamas skausmas procedūrų metu turėjo statistiškai reikšmingą ryšį. Silpną skausmą jaunesnio amžiaus pacientai jautė dažniau nei vyresni (p<0,001) ir rečiau jautė vidutinio stiprumo skausmą (<0,001) ar skausmo visai nejautė (p<0,001) (7 pav.).
8,2 4,3 19,4* 23,8 48,8* 21,3 21,6* 39 6 11,6 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 p ro cen tai Labai stiprų skausmą Vidutinio stiprumo skausmą Silpną skausmą Nejaučiau Procedūrų nebuvo
Skausmas procedūrų metu
10-14 m. 15-18m.
* p<0,05 lyginant su vyresnio amžiaus grupe
χ ²=24,954, lls=4, p<0,0001
7 pav. Pacientų pasiskirstymas skirtingo amžiaus grupėse pagal jaučiamą skausmą.
Vertinant gyvenamąją aplinką, pastebėta, kad didžioji dauguma tyrime dalyvavusių pacientų palatose gyveno po 2, 3 ar net 4 – atitinkamai 24 proc. (n=72), 51 proc. (n=153) ir 18 proc. (n=54). Tik 7 proc. (n=21) apklaustųjų palatoje gyveno vieni – neturėjo palatos draugų.
Tokį respondentų pasiskirstymą pagal tai keliese gyveno palatose, galima paaiškinti tuo, kad vaikų stacionare didžioji dauguma palatų yra skirtos gyventi trise, mažesnė dalis – dviese. O vienam gyventi palatoje galimybė yra retais atvejais, tokių palatų yra mažai. Jose dažniausiai gydoma, kai reikia pacientą izoliuoti arba kai pacientas yra kūdikis ir gydosi su mama.
Beveik visi pacientai turėję palatos draugų su jais nesipyko, sutarė draugiškai – 86,3 proc. (n=259), tik 6,7 proc. respondentų teigė su palatos draugais nesutarę, neradę bendros kalbos dėl amžiaus ar interesų skirtumo (informacija pateikta atsakymuose, kur buvo galimybė įrašyti savo komentarą). Visada palatos bendra skyriaus aplinka patenkinti buvo pusė - 52,3 proc. (n=137) respondentų, kartais - 37,8 proc. (n=99).
Analizuojant, koks ryšys buvo tarp pacientų lyties ir vertinimo apie draugus kartu gulinčius toje pačioje palatoje, pastebėta, kad berniukai ir mergaitės su palatos draugais sutarė labai panašiai. 86,5 proc. berniukų ir 85 proc. mergaičių su palatos draugais sutarė gerai, o likusieji nesutarė arba palatoje gulėjo vieni. Analizuojant duomenis nustatyta, kad amžius ir sutarimas su palatos draugais ryšio neturėjo. O priklausomai nuo gyvenamos vietos, pastebėta, kad mieste gyvenantys vaikai su palatos draugais sutarė geriau nei gyvenantys kaime, atitinkamai 90,2 proc. ir 77,9 proc. (p=0,01).
Vertinant emocinę aplinką, vaikams buvo užduodamas klausimas apie baimės ir nerimo jausmą atvykus į ligoninę. Pastebėta, jog beveik pusė respondentų (44 proc.) jautė nerimą ir baimę patekę į ligoninę. Daugiau nei trečdalis respondentų nerimą ir baimę jautė 1 – 2 dienas patekę į stacionarą (8 pav.).
Nejaučiau 42,70% Visą laiką 4,30% Nežinau 13,30% 1-2 d. 39,70%
8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal nerimo ir baimės jautimą patekus į ligoninę.
Analizuojant nerimo ir baimės buvimą, patekus į stacionarą, pagal lytį nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys: mergaitės dažniau nei berniukai nerimą ir baimę jautė visą gulėjimo stacionare laiką (p=0,009). Tuo tarpu berniukai statistiškai reikšmingai dažniau gulėjimo stacionare metu nerimo ir baimės iš viso nejautė (p=0,006) (9 pav.).
37,9 41,5 1,3 7,5 50,3 34,7 10,5 16,3 0 10 20 30 40 50 60 p ro cen tai
1-2 d. Visą laiką Nejaučiau Nežinau
nerimo ir baimės jausmas
Berniukai Mergaitės *
*
* p<0,05 lyginant su mergaitėmis
χ ²=6,8975; lls=1; p=0,007
9 pav.Berniukų ir mergaičių pasiskirstymas pagal nerimo ir baimės jautimą patekus į ligoninę.
Analizuojant kaip gyvenamoji vieta įtakojo nerimo ir baimės buvimą patekus į stacionarą statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Tačiau pagal amžių, jaunesni pacientai (49,3 proc.) dažniau jautė nerimą ir baimę lyginant su vyresniais (31,1 proc.) (p=0,002).
Besigydančių stacionare vaikų emocinė būklė atsispindėjo atsakant į klausimus apie liūdesį negalint būti namuose, su savo šeima, neturėjimą draugų ligoninėje, pakankamą privatumo buvimą. Bendrai dėl negalėjimo būti namuose su savo artimaisiais liūdėjo maždaug trečdalis visų apklausoje dalyvavusių pacientų. Tuo tarpu dėl neturėjimo draugų jautėsi vieniši ir gulint stacionare liūdėjo daugiau nei pusė apklaustųjų (visada - 58,5 proc., kartais – 16 proc.). Analizuojant pacientų pasisakymą apie privatumą, pastebėta, kad trečdalis pacientų niekada nebuvo patenkinti privatumu šiame stacionare – 33,6 proc. (n=81), o kartais patenkinti buvo beveik pusė respondentų – 48,5 proc. (n=117).
Siekiant išsiaiškinti pacientų pasitenkinimą nemedicininėmis paslaugomis stacionare, buvo klausiama apie laisvalaikio leidimą, ar linksmai leido laiką; taip pat apie maitinimo ypatybes, buvimą ne namuose, negalėjimą lankyti mokyklos.
Vertindami maitinimą šiame stacionare, apie 70 proc. respondentų teigė, jog maistas yra skanus arba neskanus vienas iš dienos patiekalų. Mažiau nei pusė respondentų buvo nepatenkinti neskaniu ir šaltu maistu. Taip pat apie 30 proc. pacientų maistas nepatiko, nes buvo negražiai patiektas arba nepatiko aplinka valgio metu (10 pav.).
70,3 67 40 37,7 32 22 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 pr oc enta i Skanus maistas Neskanus 1 dienos patiekalų neskanus visas maistas Šaltas maistas Negražiai patiektas Nepatiko aplinka valgio metu
nuomonė apie maitinimą
10 pav. Pacientų atsiliepimai apie maitinimo ypatumus.
Analizuojant pacientų nuomonę apie maitinimą vaikų stacionare, paaiškėjo, kad berniukai ir mergaitės maitinimą vertino labai panašiai. Taip pat statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta analizuojant atsiliepimus ir pagal gyvenamąją vietą.
Analizuojant respondentų nuomonę apie maitinimą, pagal amžių nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys: vyresnio amžiaus pacientams visas maistas dažniau buvo neskanus (p=0,01) arba neskanus vienas iš dienos patiekalų (p=0,004). Apie kitus maitinimo aspektus skirtingose amžiaus grupėse pacientai atsiliepė panašiai (11 pav.).
81,9 82,5 80,2* 87,6 41,8* 63,7 47 51 38,8 40,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 pr oc e nt a i Skanus maistas Neskanus 1 dienos patiekalų neskanus visas maistas
Šaltas maistas Negražiai patiektas
nuomonė apie maitinimą
10-14 m. 15-18m.
p<0,05 lyginant su vyresnio amžiaus grupe
χ ²=10,933, lls=2, p<0,003
11 pav. Skirtingų amžiaus grupių pacientų nuomonė apie maitinimą.
Linksmai leistą laisvalaikį teigiamai vertino 80 proc. respondentų. Organizuotu dienos režimu ir įdomiu laisvalaikio užimtumu buvo patenkinti maždaug pusė tyrime dalyvavusių respondentų. Didelė dalis apklausoje dalyvavusių pacientų nebuvo patenkinti žaidimų kambariu ir auklėtojos darbu (12 pav).
41,3 14,7 30 45 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 p ro c e n ta i Įdomus laisvalaikio užimtumas Įdomūs žaidimo kambariai Nuoširdus auklėtojos darbas Organizuotas dienos rėžimas laisvalaikio aspektai
Analizuojant duomenis skirtingose amžiaus grupėse pastebėta, jog jaunesnio amžiaus pacientai, dažniau nei vyresnio amžiaus pacientai, buvo patenkinti įdomiu laisvalaikio užimtumu šiame skyriuje (p<0,0001), nuoširdžiu auklėtojos darbu (p=0,05) bei organizuotu dienos režimu (p=0,007). 14 metų ir vyresni vaikai teigė, jog trūko įdomios veiklos, amžių atitinkančio poilsio ar žaidimų kambario ar net bendraamžių ir panašius interesus turinčių vaikų (atsakymai iš anketose pateiktų respondentų pageidavimų).
Analizuojant kaip pasitenkinimas laisvalaikiu skyrėsi pagal gyvenamąją vietą, pastebėta, kad mieste gyvenantys vaikai statistiškai reikšmingai dažniau buvo nepatenkinti žaidimų kambariu nei kaime gyvenantys vaikai (p=0,01). Tuo tarpu laisvalaikio vertinimas pagal lytį nesiskyrė.
Galima manyti, jog vaikų stacionare žaidimų kambariai yra labiau pritaikyti jaunesnio amžiaus vaikams, o į vyresnių interesus dar reikėtų atsižvelgti ir pasidomėti, ko tiksliai jie pageidauja.
Paklausus pacientų, ar susirgę ir turėdami galimybę rinktis, jie dar kartą grįžtų gydytis į šį skyrių, sužinojome, kad 63,7 proc. tyrime dalyvavusių sutiktų gydytis šiame stacionare dar kartą.
Apibendrinant galima teigti, kad paslaugos vaikų stacionare buvo vertinamos gerai. Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal lytį ir gyvenamą vietą nebuvo, išskyrus tai, kad mergaitės fizioterapines procedūras gavo rečiau ir baimę ir nerimą gulėjimo stacionare metu jautė ilgiau ir prasčiau vertino savo sveikatos būklę apklausos metu nei berniukai. O mieste gyvenantys vaikai dažniau buvo gydomi geriamais vaistais, geriau sutarė su palatos draugais ir buvo labiau nepatenkinti žaidimų kambariu nei kaime gyvenantys vaikai. Lyginant dvi amžiaus grupes, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai vyresni pacientai, atvykę į stacionarą, dažniau gavo informacija apie ligą ir jos gydymą, rečiau buvo gydomi leidžiamais vaistais ir jautė skausmą, nerimą ir baimę gulėjimo stacionare metu ir dažniau buvo nepatenkinti maistu bei laisvalaikiu.
3.3. Terapiniame ir chirurginiame skyriuose besigydančių vaikų pasitenkinimas paslaugomis
Tyrime dalyvavo po 150 vaikų iš terapinio bei chirurginio profilių skyrių. Jie turėjo pildyti tokius pačius klausimynus.
Vertinant bendrą pasitenkinimą vaikų stacionaro paslaugomis statistiškai reikšmingo skirtumo tarp chirurginio ir terapinio skyrių nepastebėta: 80 proc. terapinio skyriaus ir 82,7 proc. chirurginio buvo patenkinti gulėjimu šiuose skyriuose. 92,8 proc. chirurginio ir 90,7 proc. terapinio skyriaus pacientų teigė, jog dar kartą susirgę norėtų gydytis šiame skyriuje.
Norint įvertinti ar pakankamai informacijos patekę į stacionarą pacientai gavo kiekviename tirtų skyrių, pacientams buvo pateiktas klausimas apie informaciją, kurią jie turėtų gauti patekę į skyrių. Informacijos gavimą kiekviename skyriuje teigiamai vertinančių pacientų skaičius buvo labai panašus (13 pav.). Informacija apie vidaus tvarkos taisykles, apie patalpas, kuriomis teks naudotis, apie ligą ir gydymosi būdus abiejuose skyriuose buvo patenkinti apie 70 proc. respondentų. Tačiau pastebėta, kad informacijos apie patalpas kuriomis teks naudotis, chirurginio skyriaus pacientai gavo statistiškai reikšmingai mažiau.
66,7 62 75,3* 65,3 75,3 68,7 73,3 74,7 46 43,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 p ro cen ta i Apie vidaus tvarkos taisykles Apie patalpas, kuriomis teks naudotis Apie procedūras ir tyrimus Apie ligą, gydymo būdus, gydymo pasekmes Apie gydymosi trukmę informacijos pobūdis Terapinis Chirurginis *p<0,05 lyginant su chirurginiu χ ²=8,673; lls=1; p=0,003,
13 pav. Pacientų, teigiamai vertinusių informacijos gavimą patekus į stacionarą, dalis atskiruose skyriuose.
Galime daryti prielaidą, kad terapiniame skyriuje dažniausiai pacientai yra guldomi planine tvarka, todėl parodyti ir suteikti informaciją apie patalpas, kuriomis teks naudotis yra paprasčiau, kai tuo tarpu chirurginiame skyriuje dažnai pacientai guldomi ekstra tvarka ar traumų atveju ir tokiai informacijai suteikti ne visada būna palankios sąlygos.
Nustatyta, kad chirurginiame skyriuje vyresniems pacientams statistiškai reikšmingai dažniau nei jaunesniems, patekus į skyrių, buvo suteikiama informacija apie patalpas, kuriomis teks naudotis, apie ligą, procedūras, tyrimus, gydymo būdus ir gydymo pasekmes (p=0,01).
Tačiau analizuojant tai, kas daugiau informacijos vaikams suteikė apie ligą, gydymą, tyrimus ir procedūras, paaiškėjo, jog terapiniame skyriuje statistiškai reikšmingai daugiau informacijos pacientai gavo iš slaugytojų nei iš gydytojų (p=0,0002), o tuo tarpu chirurginiame skyriuje pacientai daugiau informacijos gavo iš gydytojų nei iš slaugytojų (p=0,001) (14 pav.).
56 76 36 19,3 8 4,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 p ro cen ta i
Iš gydytojo Iš slaugytojos Iš artimųjų
informacijos šaltinis Terapinis Chirurginis * * *p<0,05 lyginant su chirurginiu χ ²=13,391; lls=2; p=0,001
14 pav.Pacientų pasiskirstymas skyriuose pagal tai, kas daugiau jiems suteikė informacijos patekus į skyrių.
Bendrai slaugytojų bei gydytojų darbu, dėmesiu, sugebėjimu suteikti informaciją apie ligą bei gydymą atskiruose skyriuose pacientai buvo labai patenkinti (teigiamai vertino 90 – 100 proc. respondentų). Analizuojant pacientų nuomonę, statistiškai reikšmingai tarp skyrių nesiskyrė (15
pav.). Tarp pacientų nuomonės apie slaugytojų bei gydytojų darbą ir lyties bei amžiaus
reikšmingo skirtumo taip pat nenustatyta.
94 93,3 90,6 88,6 86,7 80,6 91,3 98 84,782,792 94,792,6 86 90 96 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 p ro c e n ta i Gydytojai apie ligą bei
gydymą kalba aiškiai ir suprantamai Gydytojai dėmesingi -skiria pakankamai dėmesio Gydytojus lengva prisišaukti, kai reikia Pasitikiu gydytojų darbu šiame skyriuje Slaugytojos apie ligą bei gydymą kalba aiškiai ir suprantamai Slaugytojos dėmesingos -skiria pakankamai dėmesio Slaugytojas lengva prisišaukti, kai reikia Pasitikiu slaugytojų darbu šiame skyriuje respondentų nuomonė Terapinis Chirurginis
15 pav. Teigiamai vertinusių medicinos personalą respondentų pasiskirstymas pagal skyrius.
Beveik pusė visų tyrime dalyvavusių respondentų buvo patenkinti gautomis naujomis žiniomis apie ligą ir jos gydymą, tačiau terapinio skyriaus pacientai buvo statistiškai reikšmingai labiau patenkinti šia gauta informacija negu chirurginiame skyriuje gydęsi pacientai (p=0,003).
Bendrai santykius su medikais gerais laikė ir visada patenkinti jais buvo 70,7 proc. visų respondentų – 35,7 proc. iš chirurginio skyriaus ir 35 proc. iš terapinio (p=0,2).
Apklausos duomenys rodo, kad chirurginio profilio pacientai dažniausiai guli 2 – 3 vietų palatose, kai tuo tarpu terapiniame skyriuje – 3 – 4 (p=0,003). Didžioji dauguma respondentų teigė gerai sutariantys su savo palatos draugais tiek chirurginiame, tiek terapiniame skyriuose.
Besigydančių stacionare vaikų emocinė būklė atsispindėjo atsakant į klausimą apie liūdesį negalint būti namuose, su savo šeima, neturėjimą draugų ligoninėje, negalėjimą eiti į mokyklą. Statistiškai reikšmingas skirtumas pastebėtas vertinant vaikų atsiliepimus apie negalėjimą būti namuose su savo šeima: chirurginiame skyriuje vaikai dėl negalėjimo būti namuose su savo artimaisiais liūdėjo labiau nei terapiniame skyriuje (p=0,007).
Galime manyti, jog taip yra dėl to, kad chirurginiame skyriuje gydomi sunkiau sergantys pacientai ir gydymas užtrunka ilgiau, nei terapiniame skyriuje, todėl pacientai labiau jaučia namų ilgesį.
Taip pat chirurginio skyriaus pacientai statistiškai reikšmingai labiau buvo patenkinti negalėjimu eiti į mokyklą (p=0,001).
Jaunesnio amžiaus pacientai terapiniame skyriuje dažniau džiaugėsi galimybe neiti į mokyklą (p=0,04), o chirurginiame skyriuje liūdėjo dėl negalėjimo būti su savo šeima (p=0,02). Analizuojant pagal lytį statistiškai reikmingo ryšio nenustatyta.
Vertinant emocinę būklę, nustatyta, kad vienodai nerimą ir baimę atvykę į stacionarą jautė vaikai tiek chirurginiame, tiek terapiniame skyriuose (16 pav.).
42 37,3 5,4 3,4 41,3 44 11,3 15,3 0 20 40 60 80 100 p ro ce n ta i
1-2 d. Visą laiką Nejaučiau Nežinau
trukmė Terapinis Chirurginis
16 pav. Pacientų pasiskirstymas skirtinguose skyriuose pagal nerimo ir baimės jautimą patekus į stacionarą.
Statistiškai reikšmingas skirtumas atsakant į šį klausimą pastebėtas tarp lyčių ir amžiaus grupių. Chirurginiame skyriuje daugiau mergaičių nerimą ir baimę jautė visą laiką ar bent 1 – 2 dienas atvykusios į stacionarą, tuo tarpu berniukai dažniau minėjo išvis nejautę nerimo (p=0,001). Tuo tarpu jaunesni pacientai tiek terapiniame, tiek chirurginiame skyriuose baimę ir nerimą 1 – 2 dienas ir visą laiką jautė dažniau nei vyresni pacientai (p<0,01).
Bendrai gerėjančią sveikatą nurodė - 83,3 proc. chirurginio ir 72,7 proc. terapinio skyriaus pacientų (p=0,04). Apklausos metu savo sveikatą gerai vertino 64 proc. chirurginio ir 58,7 proc. terapinio skyriaus pacientų (p=0,7). Pagal lytį ir amžiaus grupėse pacientų savo sveikatos vertinimas taip pat nesiskyrė.
Pagal gaunamas įvairias procedūras, reikalingas jų ligai gydyti, pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas (17 pav.). Lyginant su chirurginiu skyriumi, terapiniame skyriuje dažniau buvo gydoma geriamais vaistais (p<0,0001), rečiau gydoma leidžiamais vaistais (p<0,0001), rečiau operuojami pacientai (p<0,0001).
82,7* 60 37,3* 72 16* 46 18,7 13,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 p ro cen tai
Gėrė vaistus Leido vaistus Operavo Fizioterapinės procedūros
gydymo būdas
Terapinis Chirurginis
*p<0,05 lyginant su chirurginiu
17 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą apie gydymo būdus skirtinguose skyriuose.
