• Non ci sono risultati.

AUTIZMU SERGANČIŲ PACIENTŲ BURNOS BŪKLĖ Baigiamasis magistrinis darbas

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "AUTIZMU SERGANČIŲ PACIENTŲ BURNOS BŪKLĖ Baigiamasis magistrinis darbas"

Copied!
31
0
0

Testo completo

(1)

1

Karolina Jakubauskaitė

5kursas 8grupė

AUTIZMU SERGANČIŲ PACIENTŲ BURNOS BŪKLĖ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas Asist. Sandra Petrauskienė

(2)

2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

AUTIZMU SERGANČIŲ PACIENTŲ BURNOS BŪKLĖ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)

... ...

(vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

(3)

3 MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO

MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas:

... Recenzentas:

...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas) Recenzavimo data: ...

Eil .N r.

BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas,

tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)

Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8

Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)

0,4 0,2 0

9

Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?

0,2 0,1 0

10

Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių

(4)

4 derinius)?

11

Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?

0,4 0,2 0

12

Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?

0,4 0,2 0

13

Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?

0,4 0,2 0

14

Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?

0,2 0,1 0

15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0

16

Duomenų sisteminima s bei analizė

(2,2 balo)

Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?

0,6 0,3 0

17

Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?

0,6 0,3 0

18

Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?

0,4 0,2 0

19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20

Rezultatų aptarimas (1,4 balo)

Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir

nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0

21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

26

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

27

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

(5)

5 tinkamas moksliniam darbui?

29

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0

31

Praktinės rekomendaci

jos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

32

Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?

+1 +0,5 0

33

Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?

+2 +1 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

34

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai

37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas

39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo

40 Plagiato kiekis darbe

>20% (nevert.

) 41

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5 balo 42

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo balo -0,5

44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):

(6)

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos:

(7)

7

TURINYS

PAGRINDINĖS SANTRUMPOS……… ………... 8 SANTRAUKA……….9 SUMMARY……….10 ĮVADAS ...11

1 STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA 13 1.1 Literatūros paieškos strategija... 13

1.2 Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai ... 14

1.3 PICOS (tinkamumo kriterijai)……….15

1.4 Straipsnių kokybės vertinimas...16

2 DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ………18

3 REZULTATŲ APTARIMAS ... 23

IŠVADOS... 25

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS………..25

LITERATŪRA ... 26

(8)

8

PAGRINDINĖS SANTRUMPOS

KG – kontrolinė grupė TG – tiriamoji grupė BH- burnos higiena

KPI-D indeksas – pastoviojo sąkandžio ėduonies pažeistų (kariozinių), plombuotų ir išrautų dantų indeksas

kpi-d indeksas - pieninio sąkandžio ėduonies pažeistų (kariozinių), plombuotų ir išrautų dantų indeksas OHI-S – supaprastintas burnos higienos indeksas pagal Green-Vermillion (1964)

CPITN – apydančio ligų gydymo reikmių indeksas (angl. Community Periodontal Index of Treatment Needs)

PI – apnašų indeksas pagalSilness-Loe (angl. The Plaque Index) GI – dantenų indeksas (angl. The Gingival Index)

(9)

9

AUTIZMU SERGANČIŲ PACIENTŲ BURNOS BŪKLĖ

SANTRAUKA

Darbo tikslas: atlikus sisteminę litertaūros apžvalgą įvertinti vaikų su autizmo spektro sutrikimais burnos būklę.

Medžiagos ir metodai: pagal PRISMA kriterijus publikacijos šiai sisteminei apžvalgai buvo parinktos iš PubMed mokslinės bazės. Detalios paieškos metu buvo atrinkti straipsniai anglų kalba, publikuoti nuo 2008 iki 2018 metų. Buvo rasta 375 publikacijos, perskaitytos 43 publikacijos atitinkančios temą, iš jų 9 panaudotos sisteminei apžvalgai pagal PICOS kriterijus.

Rezultatai: 8 publikacijose buvo tirti vaikai sergantys autizmu ir sveiki vaikai, o viename straipsnyje tiriamieji buvo tik vaikai sergantys autizmu. Iš viso buvo ištirti 662 autizmo spektro sindromu

sergantys vaikai, imtis variavo nuo 30 iki 149 tiriamųjų. Kontrolinę grupę sudarė 598 sveiki vaikai. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 3 iki 16 metų. Autistų vaikų kpi-d reikšmės varijavo nuo 0,8 ± 0,20 iki 4,58 ± 4,22, KPI-D: 0,22 ± 0,8 iki 3,59 ± 3,6. PI reikšmės svyravo nuo 1,5 ± 0,81 iki 2,06 ± 0,73, GI nuo 0,90 ± 0,44 iki 2,00 ± 0,73.

Išvados: Ši sisteminė apžvalga nustatė, jog autistų vaikų karieso intensyvumas buvo didesnis nei sveikų vaikų. Vaikai, turintys austizmo požymių, pasižymi vidutine ar prasta burnos higiena nei sveiki vaikai. Autistams vaikams būdingas pažengęs gingivitas, dantenų kaujavimas, indikuotina profesionali burnos higiena dažniau nei sveikiems vaikams. Autistų vaikų burnos būklė prastesnė nei sveikų

bendraamžių.

(10)

10

THE ORAL HEALTH STATUS OF CHILDREN WITH AUTISM SPECTRUM

DISORDER

SUMMARY

Aim of the work: to evaluate the oral health status of children with autism spectrum disorders after a systematic review

Material and the methods: according to PRISMA guidelines publications for this systematic review were selected through PubMed's scientific base. The comprehensive search was restricted to English language articles, published from 2008 to 2018. In the results it was shown 375 publications (abstracts). Later, 43 articles related to the topic were revised, of which 9 consistent with the subject of this review were qualified regarding to PICOS criteria.

Result: The 8 articles presented studies in which control and study group was examined. 1 article examined only study group – austistic children. 662 kids with autism spectrum disorder were examined in total, the sample of patients widely ranged from 30 to 149 kids. The control groups was made of 598 healthy children. The age of patients ranged from 3 to 16 years. . The dmft meaning varied from 0,8 ± 0,20 to 4,58 ± 4,22, DMFT: 0,22 ± 0,8 to 3,59 ± 3,6. PI meanings varied from 1,5 ± 0,81 to 2,06 ± 0,73, GI from 0,90 ± 0,44 to 2,00 ± 0,73.

Conclusions: according to this systematic review autistic children has higher prevalence than healthy children. Kids with autism spectrum disorder has fair or poor oral hygiene. Children with autism

spectrum disorders has moderate gingivitis, gum bleeding, there is a higher need for professional dental hygiene. The oral health status of children with autism spectrum disorder ir worse than healthy same age children.

(11)

11

ĮVADAS

Vienas didžiausių iššūkių gydytojo odontologo darbe tai užtikrinti visapusišką ir pilnavertį gydymą specialių poreikių turintiems vaikams [1]. Autizmo spektro sutrikimas atsiranda vystymosi metu ir pasireiškia ankstyvoje vaikystėje. Autistai vaikai pasižymi suletėjusiu vystymusi, prastesnėmis socialinėmis bei bendravimo galimybėmis, sumažėjusiu aktyvumu bei pomėgiu kiekiu [2]. Šiems vaikams būdingas monotoniškas, besikartojantis elgesys [3]. Vaikai, turintys autizmo požymių, fiziškai vystosi sveiki, tačiau dėl socializacijos sutrikimų gali būti linkę į savęs žalojimą, agresiją ar

hiperaktyvumą [4]. Pagal PSO duomenis pasaulinis autizmo spektro sutrikimų paplitimas yra 1:160 [5], tačiau tai pasaulinė statistika, neatspindinti Lietuvos ar Europos situacijos.

Nors sergant autizmo spektro sutrikimu dantų vystymasis yra normalus, tačiau ši grupė vaikų dėl savo socialinių įgūdžių stokos, labai riboto, monotoniško elgesio reikalauja specialios sveikatos priežiūros ir yra laikoma padidintos karieso rizikos grupėje [6,7]. Vaikai autistai dažnai pasižymi ir žalojančiais įpročiais: bruksizmu, liežuvio stūmimu, lūpos kramtymu [8]. Odontologijoje ypatingai svarbu yra vaiko hiperjautrumas, pasireiškiantis stipriomis neigiamomis reakcijomis į garsą, šviesą, kvapus ar

prisilietimą [9]. Ypatingai sunkus yra bendravimas su šiais vaikais, jie pasižymi neigiamomis

reakcijomis į bet kokį privačios erdvės pažeidimą, negeba inicijuoti ir palaikyti pokalbio, atsakinėti į klausimus [4].

Pagrindinį vaidmenį burnos ertmės priežiūroje turėtų užimti tėvai [10]. Taip yra ne tik dėl motyvacijos stokos, bet ir prastų manualinių vaiko gebėjimų [6,11]. Socialinių įgūdžių trūkumas apsunkina

indvidualios burnos higienos mokymą. Vaikui labai svarbu monotoniškumas: visos procedūros turi būti kasdieninės, atliekamos kartu su tuo pačiu žmogumi [9]. Daugumai autistų dėl savo sutrikimo yra sunku užtikrinti gerą burnos ertmės priežiūrą bei kokybišką ir reguliarų gydymą [12]. Svarbiausia gydytojų odontologų užduotis yra perteikti profilaktinių procedūrų, kokybiško dantų valymo svarbą globėjams ar tėvams, taip užtikrinant gerą pirminę burnos priežiūrą [11]. Globėjams bei gydytojams odontologams reikia suprasti iššūkius, su kuriais susiduria vaikas indvidualioje burnos priežiūroje, bei barjerus, kurie trukdo užtikrinti burnos priežiūrą odontologijos klinikoje [3].

(12)

12 Maisto pasirinkimas, neigiamas požiūris į dantų valymą, nereguliarus profilaktinių ir burnos priežiūros paslaugų naudojimas lemia didelę karieso riziką [3]. Psichinei būklei skirtų medikamentų šalutinis poveikis, toks kaip kserostomija, nėra ištirtas kaip karieso rizikos veiksnys autistmu sergantiems pacientams [9]. Yra nustatytas šių vaikų polinkis valgyti minkštą, lipnų maistą, taip pat didesnis saldumynų vartojimas [6,9]. Dauguma tėvų maistą naudoja kaip skatinamąją priemonę už gerą elgesį [6,9]. Vis dėl to, pagrindinis kariesą sukeliantis veiksnys yra prasta burnos higiena [9]. Nereguliaus, apsunkintas dantų valymas skatina apnašų kaupimąsį, sukelia dantenų kraujavimą, lemia periodonto ligas [6].

Specialių poreikių vaikams, tarp jų ir autistams, odontologinė priežiūra yra sunkiausiai toleruojama iš visų sveikatos priežiūros sričių, todėl paskutiniu metu išleistos publikacijos analizuoja barjerus trukdančius užtikrinti kokybišką ir pilnavertę burnos ertmės priežiūrą [8, 10].

Indvidualios burnos higienos, vaiko socialinių ir manualinių gebėjimų trūkumai, netinkamas maisto pasirinkimas bei apsunkintas lankymasis odontologijos klinikoje neužtikrina apnašų kontrolės, tai sukelia kariozines bei uždegimines burnos ertmtės ligas, todėl autistams vaikams bei jų burnos higienos įpročiams turėtų būti skirtas didesnis dėmesys iš tėvų/globėjų bei gydytojų odontologų [13, 12].

Darbo tikslas: atlikus sisteminę litertaūros apžvalgą įvertinti vaikų su autizmo spektro sutrikimais burnos būklę.

Darbo uždaviniai:

 Surasti ir atrinkti straipsnius pagal įtraukimo ir atmetimo kriterijus  Išanalizuoti esamus vaikų autistų burnos būklės duomenis

(13)

13

STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI

STRATEGIJA

1.1 Literatūros paieškos strategija

Literatūros paieškai buvo sudarytas sisteminės apžvalgos protokolas (Priedas Nr.1), kuriame išskirti apžvalgos tikslas ir uždaviniai, medžiagos bei metodai, įtraukimo ir atmetimo kriterijai bei atrankos strategija.

Remiantis PRISMA rekomendacijomis sisteminei apžvalgai naudotos publikacijos buvo atrinktos iš PUBMED mokslinių straipsnių bazės. Atrankai buvo naudojami šie raktiniai žodžiai bei jų

kombinacijos: ASD, oral, dental, health, care. Detalios paieškos metu buvo peržiūrėti straipsniai anglų kalba, publikuoti nuo 2008 iki 2018 metų. Paskutinė paieška atlikta 2018m. gruodžio mėnesį.

Paieškos metu, naudojant skirtingas raktinių žodžių kombinacijas iš viso buvo rastos 375 publikacijos (santraukos) (Lentelė nr. 1). Straipsniai, kuriuos reikėjo įsigyti bei publikacijos, kurios atitiko kelias raktinių žodžių kombinacijas buvo pašalinti iš analizuojamų straipsnių sąrašo.

Lentelė Nr. 1 Raktiniai žodžiai ir jų kombinacijos ieškant tinkamų straipsnių

Raktinių žodžių kombinacijos Rasta santraukų

ASD oral health 100

ASD dental health 134

ASD oral care 56

ASD dental care 62

(14)

14 Po 43 sisteminės apžvalgos temą atitinkančių pilnų publikacijų peržiūros, iš jų 9 buvo atrinktos pagal

sisteminės apžvalgos atmetimo ir įtraukimo kriterijus (pav 1).

1. 2. Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai 1. 2.1. Įtraukimo kriterijai:

1. Publikacijos anglų kalba;

2. Straipsniai publikuoti 2008-2018 metais; 3. Pilni straipsnių tekstai;

(15)

15 4. Tiriami vaikai autistai (<18m.);

5. Tiriami burnos ertmės būklės nustatymo indeksai ( būtinai kpi-d ar KPI-D ir burnos higienos būklė):

 Dantų ėduonies intensyvumo indeksai: KPI-D arba kpi-d

 Burnos higienos indeksai: OHI-S arba PI (Silness ir Loe indeksas)  Dantenų būklės įvertinimo indeksai: CPITN, GI, dantenų kraujavimas  Kiti indeksai: seilių pH, buferinė talpa, burnos mikrobiomos sudėtis

1.2.2 Atmetimo kriterijai: 1. Nepilni straipsnių tekstai;

2. Straipsniai publikuoti anksčiau nei 2008m.; 3. Sisteminės apžvalgos;

4. Tiriamieji vyresni nei 18m. pacientai;

5. Tiriami tik vaikų autistų burnos priežiūros aspektai/elgsena ir nėra duomenų apie burnos sveikatos būklę.

1.3 PICOS (tinkamumo kriterijai)

Dalyvaujantys tiriamieji buvo ne vyresni nei 18m., tiriamųjų lytis nebuvo svarbi. Pagal amžiaus grupes buvo tiriami pieninis arba nuolatinis sąkandžiai. Kontrolinę grupę atitiko sveiki vaikai atitinkantys tiriamosios grupės amžių. Tiriamąją grupę sudarė autizmu sergantys vaikai, kurie neturėjo kitų sisteminių ligų ar sindromų.

Burnos ertmės būklė vertinama šiais indeksais:

Dantų būklė- dantų ėduonies intensyvumas (KPI-D, kpi-d indeksai, reikšmės pagal PSO- labai mažas-0-1,0, mažas – 1,1-2,6, vidutinis-2,7-4,4, didelis – 4,5-6,6, labai didelis - nuo 6,7).

Burnos ertmės higienos būklė- OHI-S indeksu ( reikšmės pagal PSO- gera: 0,0-1,2, patenkinama: 1,3-3,0, prasta: 3,0-6,0) PI- ( reikšmės pagal PSO- ideali: 0,0; gera: 0,1-0,9; patenkinama: 1,0-1,9, prasta: 2,0-3,0);

(16)

16 Dantenų bei periodonto būklė- GI indeksas (pagal PSO- lengvas gingivitas 0,1-1,0, pažengęs gingivitas 1,1-2.0; sunkus gingivitis 2,1-3,0) CPITN (pagal PSO: gydymo skirti nereikia – 0; burnos higienos instruktažas, profilaktikos priemonių taikymas – 1; burnos higienos instruktažas, akmenų grandymas, profesionalioji burnos higiena, naujas plombavimas, apnašų nuvalymas, vainikėlių ar tiltų pakeitimas, šaknų nulyginimas, kišenių sienelių grandymas (kiuretažas) – 2, kompleksinis gydymas, derinant asmeninę ir profesionalią higienas – 3).

Kiti indeksai: seilių pH ir buferinė talpa, burnos mikrobiomos sudėtis.

1.4 Straipsnių kokybės vertinimas

Vertinant straipsnių kokybę buvo atsižvelgta į imties dydį, imties skaičiaviamą, aiškų tyrimo aprašymą. Buvo vertinama ar atlikta tinkama statistinių duomenų analizė bei gautos patikimos p reikšmės.

Visuose straipsniuose buvo pakankamas imties dydis, tinkamai aprašytas tyrimas, atlikta statistinė analizė. Vertinant statistiškai reikšmingo patikimumo skirtumus tarp grupių 2 [7,14] publikacijose duomenys buvo statistiškai patikimi, 1 [5] publikacijoje nepatikimi, 6 [1,4,8,15,16,17] publikacijose ne visi pristatyti rezultatai buvo statištiškai patikimi. (Lentelė 2).

Lentelė nr. 2 Į sisteminę analizę įtrauktų staripsnių kokybės vertinimas

Autorius, metai Pakankamas

imties dydis, jos skaičiavimas Tinkamas tyrimo aprašymas Tinkama statistinė duomenų analizė Statistiškai reikšmingi patikimi skirtumai tarp grupių (p<0.05) Bhandary ir kiti 2017 + + + +/- Fakroon ir kiti 2014 + + + + Naidoo ir kiti 2018 + + + - El Khatib ir kiti 2014 + + + +/- Jaber 2009 + + + +/-

(17)

17 Qiao ir kiti 2018 + + + +/- Rich ir kiti 2014 + + + + Önol ir kiti 2017 + + + +/- Al-Maweri ir kiti 2014 + + + +/- ,+” – duomenys yra ,,-“ – duomenys nenurodyti

(18)

18

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ

Susisteminti publikacijų duomenys pateikiami lentelėje Nr. 2. 8 publikacijose buvo tirti vaikai sergantys autizmu ir sveiki vaikai, o viename straipsnyje [5] tiriamieji buvo tik vaikai sergantys autizmu. 8 straipsniai yra ne senesni nei 5 metų, o vienas [8] straipsnis publikuotas 2009m.

Iš viso atrinktuose moksliniuose straipsniuose buvo ištirti 662 autizmo spektro sindromu sergantys vaikai, imtis varijavo nuo 30 iki 149 tiriamųjų. Į kontrolines grupes buvo įtraukti 598 sveiki vaikai. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 3 iki 16 metų.

Dantų ėduonies intensyvumo indekso reikšmės gautuose mokslinių darbų rezultatuose skyrėsi.

Analizuojant kpi-d indekso reikšmes, buvo pastebėta, jog 3 tyrimuose [8,14,17] ėduonies intensyvumas buvo statistiškai reikšmingai didesnis tiriamųjų grupėje lyginant su kontrolinės grupės kpi-d indeksu, o dviejuose tyrimuose [4,7] sveikų vaikų kpi-d buvo aukštesnis nei tiriamosios grupės. 3 moksliniuose [1,4,16] darbuose nebuvo statistiškai reikšmingo kpi-d reikšmių skirtumo tarp sveikų ir vaikų sergančių autizmu. Šiuose straipsniuose vaikų su autizmo sindromu pieninių dantų ėduonies intensyvumas (kpi-d) varijavo nuo 0,8 ± 0,20 iki 4,58 ± 4,22, o kontrolinėse grupėse nuo 0,3 ±0,3 iki 4,06 ±2,98.

Vertinant nuolatinių dantų būklę gauti tyrimų rezultatai taip pat varijavo. 6 iš 8 publikacijų [1,8,14,15,16,17] pristatyti rezultatai parodė aukštesnį ėduonies intensyvumą tarp autizmo spektro sindromo pacientų negu sveikų vaikų grupėse, tačiau trijų tyrimų [1,16,17] gautos KPI-D reikšmių skirtumai tarp tiriamųjų ir kontrolinių grupių nebuvo statistiškai reikšmingi. KPI-KPI-D reikšmės tarp vaikų su autizmo sindromu svyravo nuo 0,22 ± 0,8 iki 3,59 ± 3,6. o kontrolinėje grupėje nuo 0,46 ±1,06 iki 3,5 ±3,63.

Vertinant autizmu sergančių vaikų burnos higienos būklę, tyrimuose buvo naudojami OHI-S (Green- Vermilion burnos higienos indeksas) arba PI (Sillness Loe) indeksai.

Dauguma autorių burnos higienai įvertinti pasirinko Sillness ir Loe (PI) apnašų indeksą. Gauti rezultatai parodo, jog penkiose [4,8,14,16,17] publikacijose gauti duomenys nurodo statistiškai reikšmingą skirtumą tarp autizmu sergančių vaikų bei kontrolinės grupės, tiriamieji pacientai pasižymėjo prastesne burnos higiena, apnašų indekso reikšmės buvo didesnės. O vienoje publikacijoje [15] burnos ertmės higienos būklė nesiskyrė tarp tiriamųjų ir kontrolinės grupių. Vertinant moksliniuose darbuose gautas vidutines reikšmes galima nustatyti, jog dauguma autizmu sergančių vaikų turėjo patenkinamą ar prastą

(19)

19 burnos higienos būklę. PI reikšmės varijavo nuo 1,5 ± 0,81 iki 2,06 ± 0,73 (tiriamosios grupės), ar nuo 1,05 ±0,51 iki 1,88 ±0,34.

Burnos higienai vertinti indeksas OHI-S buvo tiriamas dvejose publikacijose [1, 14]. Vieno tyrimo [1] gauti rezultatai nurodo, jog tik 30% autizmu sergančių vaikų, o 56,6% sveikų vaikų turėjo gerą burnos higieną (p>0.05). Kitas tyrimas [14] nustatė, jog autistai vaikai turėjo vidutinišką burnos higieną (OHI-S – 2,07 ± 0,83), o kontrolinės grupės vaikai turėjo gerą burnos higieną (OHI-(OHI-S - 0,46 ± 0,58)

(p<0.01).

Vertinant dantenų būklę penkiose publikacijose buvo tiriamas dantenų indeksas (GI) [4,5,15,16,17]. Dauguma autorių rezultatai nustatė statistiškai reikšmingai didesnį tiriamosios grupės sergamumą gingivitu, tik vienoje [17] iš publikacijų duomenys nesiskyrė tarp tiriamosios ir kontrolinės grupių. GI indekso reikšmė svyravo nuo 0,90 ± 0,44 iki 2,00 ± 0,73 (tiriamųjų grupių) ar nuo 0,25 ±0,47 iki 1,40 ±0,80 (kontrolinių grupių).

Dantenų kraujavimas buvo pastebėtas dažniau tarp vaikų su autizmo sindromu nei sveikų vaikų [1]. Šis nusiskundimas svyravo nuo 53,3% iki 97% tiriamosios grupės vaikams, o kontrolinėjeje grupėje 26,6%- 41% vaikų skundėsi kraujuojančiomis dantenomis.

Vienoje publikacijoje [7] periodonto audinių būklė buvo vertinta CPITN indeksu. Tik 9,1% autizmu sergančių vaikų buvo nustatyta sveiki periodonto audiniai, o 52,7% tiriamųjų indikuotina profesionali burnos higiena, o sveiki periodonto audiniai buvo rasti beveik pusei (41,8%) sveikų vaikų (p<0.001). Tiriant autizmu sergančių vaikų burnos būklę buvo tirti ir kiti rodikliai: seilių pH bei buferinė talpa, bakteriologinis apnašų tyrimas. Seilių pH bei buferinė talpa buvo tirta viename tyrime [1], kuris nustatė statistiškai reikšmingai mažesnę seilių pH ir buferinę talpą pacientams sergantiems autizmu nei

sveikiems vaikams (p<0.05). Kitas tyrimas, analizuojantis burnos mikrobiomos sudėtį [15], parodė, jog Haemophilus seilėse ir Streptococcus apnaše kiekis didesnis autizmu sergantiems vaikams, o

Prevotella, Selemonas, Actinomyces, Porphyromonas, Fusobacterium kiekis didesnis kontrolinės grupės pacientams (p<0.05).

(20)

20 Lentelė nr . 3 Susisteminti publikacijų duomenys

Autoria i, metai

Tyrimo tipas

Tiriamieji Amžius

(metai) Indeksai, burnos būklei nustatyti

Išvados

TG KG KPI-D; kpi-d Burnos higienos

nustatymas (OHI-S; PI) Apydančio audinių įvertinimas 1. Bhanda ry ir kiti 2017 A compar ative study 30 30 6-12 kpi-d 0,90 ± 0,92 (TG) 0,57 ± 0,77 (KG) (p>0.05) KPI-D 0,62 ± 0,11 (TG) 0,56±0,10 (KG) (p>0.05) OHI-S Gera BH: 30% (TG) 56.6% (KG) Patenkinama BH 53,3% (TG) 33,3% (KG) Prasta BH: 16,6% (TG) 10% (KG) (p>0.05) Dantenų kraujavimas 53,3% (TG) 26,6% (KG) (p>0.05) Seilių pH: 6,49±0,58 (TG) 7,08±0,62 (KG) (p<0.05) Buferinė talpa: 4,28±0,27 (TG) 4,56±0,27 (KG) (p<0.05) Seilių pH ir buferinė talpa buvo mažesnė, o karieso paplitimas didesnis autizmu sergantiems pacientams 2. Fakroo n ir kiti 2014 A cross-section al, compar ative case-control study 50 50 3-14 (7,3) kpi-d 1,13 ±1,84 (TG) 2,85 ±3,32 (KG) (p=0.001) KPI-D 0,22 ± 0,08 (TG) 1,15± 0,27 (KG) (p<0.001) - CPITN Sveiki- 9.1% (TG) 41,8% (KG) Indikuotinas dantų valymo instruktažas- 38,2% (TG) 21,8% (KG) Indikuotika PBH - 52,7% (TG) 36,4% (KG) (p<0.001) - Karieso intensyvuma s mažesnis autismu sergantiems pacientams, bet nustatyta didesnė periodonto audinių gydymo reikmė 3. Naidoo ir kiti 2018 A cross-section al study 149 - 7-14 kpi-d 0,97 KPI-D 3,42 PI Ideali BH 9,4% Gera BH- 43,6% Patenkinama BH 42,3% Prasta BH – 4,7% GI sveikos dantenos 4% silpnas uždegimas 46,3 % vidutinis uždegimas 44,3% stiprus uždegimas 5,4% Autizmu sergantiems vaikams pirmieji nuolatiniai krūminiai pažeisti reikšmingai dažniau negu kiti dantys. Nei vienas ėduonies pažeistas dantis nebuvo plombuotas

(21)

21 4. El Khatib ir kiti 2014 A case-control study 100 100 3-13 (9,06 ± 4,03 TG) (8,88 ± 4,4 KG) kpi-d 3,53 ± 4,57(TG) 3,56± 3,86(KG) (p>0.05) KPI-D 3,4 ± 454 (TG) 3,50 ± 3,63(KG) (p>0.05) PI 2,02± 0,73 (TG) 1,40 ± 0,80(KG) (p<0.001) GI 2,00 ± 0,73 (TG) 1,40 ± 0,80 (KG) (p<0.001) Vartoja pastą, turinčią fluoridų: 65,8% (TG) 80,5 (KG) (p=0.04) Sunkumai valantis dantis: 57,7% (TG) 12,5% (KG) (p<0.001) Reikalinga pagalba valantis dantis 78,2% (TG) 37,8% (KG) (p<0.001) Lankymasis pas odontologą per paskutinius metus: 44,4% (TG) 66,7% (KG) (p=0.002) Tiriamosios grupės vaikų prastesnė burnos higiena bei dantenų būklė, susiduria su sunkumais valantis dantis. Mažiau austizmu sergančių vaikų naudojosi dantų gydymo paslaugomis. 5. Jaber, 2009 61 61 6-16 (8.45) kpi-d 0,8±0,20 (TG) 0,3±0,3 (KG) (p<0.05) KPI-D 1,6±0,64 (TG) 0,6±0,29 (KG) (p<0.05) PI Gera BH: 3,3% (TG) 59,0% (KG) Patenkinama BH: 38,0% (TG) 26,2% (KG) Prasta BH: 59,0% (TG) 14,8% (KG) (p<0.05) Dantenų būklė Gingivitas: 97,0% (TG) 41,0% (KG) Generalizuotas: 78,0% (TG) 20,0% (KG) Lokalizuotas: 22,0% (TG) 80,0% (KG) Autistai vaikai turi didesnį karieso paplitimą, prastesnę burnos higieną bei didesnį gydymo poreikį lyginant su sveikais vaikais. 6. Qiao ir kiti 2018 a cross section al study 32 27 7-14 KPI-D 2,03 ±1,79 (TG) 1,04 ±1,86 (KG) (p<0.01) PI 1,88 ± 0,43 (TG) 1,88±0,34 (KG) (p>0.05) GI 0,90 ±0,44 (TG) 0,25 ±0,47 (KG) (p<0.01) Haemophilus seilėse ir Streptococcus apnaše kiekis didesnis TG nei KG. Prevotella, Selemonas, Actinomyces, Porphyromona, Fusobacterium mažesnis kiekis TG nei KG. Bakteriologi niai testų rezultatai koreliuoja su klinikinių indeksų rezultatais.

(22)

22 7. Richa ir kiti 2014 a cross section al study 135 135 4-15 kpi-d 1,40 ± 2,48 (TG) 0,59 ± 1,28 (KG) (p<0.01) KPI-D 0,86 ± 1,22 (TG) 0,46 ± 1,06 (KG) (p<0.01) OHI-S 2,07 ± 0,83 (TG) 0,46 ± 0,58 (KG) (p<0.01) - - Autizmu sergantys vaikai turi didesnį karieso paplitimą bei prastesnę burnos higieną 8. Önol ir kiti 2017 A cross section al study 63 111 6-14 kpi-d 4,58±4,22 (TG) 3,61±2,44 (KG) (p>0.05) KPI-D 3,59±3,6 (TG) 2,37±1,9 (KG) (p>0.05) PI 2,06±0,73 (TG) 1,24±0,54 (KG) (p<0.01) GI 1,91±0,56 (TG) 1,22±0,46 (KG) (p<0.01) Franklino elgsesio skalė: Visiškai neigiamas- 73% (TG) 0% (KG) Visiškai teigiamas: 0% (TG) 75,7% (KG) (p<0.001) Anksčiau taikytas dantų gydymas: 39,7% (TG) 68,5% (KG) (p<0.001) Autizmu sergantiems vaikams reikia žymiai daugiau pastangų užtikrinti gerą burnos priežiūrą. 9. Al-Mawer i ir kiti 2014 A case control study 42 84 5-16 kpi-d 5,23±2,34 (TG) 4,06±2,98 (KG) (p=0.001) KPI-D 2,00±2,18 (TG) 1,27±1,77 (KG) (p>0.05) PI 1,5±0,81 (TG) 1,05±0,51 (KG) (p<0.05) GI 1,36±0,84 (TG) 1,02±0,51 (KG) (p>0.05) Autizmu sergantys vaikai turi didesnį karieso paplitimą, gingivitą bei prastesnę burnos higieną.

(23)

23

REZULTATŲ APTARIMAS

Šioje sisteminėje apžvalgoje burnos ertmės apžiūros buvo atliekamos pagal skirtingus ėduonies vertinimo kriterijus, todėl įvairių tyrimų gautos kpi-d/KPI-D reikšmės galėjo skirtis. Nei viename tyrime nebuvo išskirta ertminis ar neertminis ėduonis vertinimas. Pacientų apydančio (dantenų) audinių būklė buvo vertinama įvairiais aspektais, pvz. dantenų kraujavimu, gingivito sunkumo laipsniu, todėl sudėtinga palyginti įvairių tyrimų rezultatus. Pora publikacijų, įtrauktų į šią sisteminę apžvalgą, analizavo ne tik austizmu sergančių vaikų burnos ertmės būklę, bet tik seilių rodiklius, įvairius aspektus, susijusius su dantų priežiūra bei gydymu.

Įvairūs atlikti tyrimai parodė, jog vaikams sergantiems autizmu iškyla daugiau iššūkių tinkamai prižiūrėti bei gydyti dantis. Šiems vaikams pasireiškia kalbos ir socialinių įgūdžių trūkumas, šalutiniai susirgimai, kurių metu naudojami medikamentai, taip pat mokymosi sutrikimai, protinis atsilikimas, padidėjęs pojūčių jautrumas bei sutrikęs gebėjimas prisiminti suformuotus įpročius, todėl sudėtinga užtikrinti kokybišką burnos ertmės priežiūrą [18, 14]

Daugumos autorių gautos išvados vertinant karieso intensyvumą nurodo didesnį karieso paplitimą tiriamosios grupės vaikams. Nors autizmo spektro sutrikimai nepaveikia dantų formavimosi, tačiau bendrinė psichinė būklė, socialinių ir manualinių įgūdžių trūkumas apsunkina vaiko lankymąsį pas odontologą, nėra užtikrinama pakankama karieso profilaktika, savalaikis kariozinių dantų gydymas [8,4,15].

Įvairiose publikacijose, kuriuose yra aptariama autistų vaikų barjerai odontologinei priežiūrai, autoriai nurodo įvairius aspektus, trukdančius suteikti vaikui gydymą. Apklausti tėvai nurodo, jog pagrindinės nesilankymo pas odontologą priežastys yra tai, jog vaikas neleido to padaryti , vaikas negali susikaupti, bijo ar nesiskundžia, jog kažką skauda [16,10] Taip pat nurodomi aplinkos veiksniai, kliudantys rasti dantų priežiūros specialistą: gydytojas nėra linkęs gydyti vaiko, nėra klinikos šalia namų, laiko ir pinigų [3, 10]. Dauguma tėvų (60%) nurodo vaiko kooperatyvumo stoką, kaip pagrindinę priežastį, kodėl yra nesilankomą pas gydytoją [13]. Lankymąsi pas odontologą apsunkina, jei reikia palaukti laukiamajame, ypač jeigu jame yra daug žmonių. Dažniausiai nurodomi nemalonūs faktoriai odontologo kabinete buvo garsus triukšmas, keistas skonis, kvapas, ryški šviesa bei uždaros erdvės [19].

(24)

24 Didesnis ėduonies intesnyvumas tiesiogiai susiję su vaikų elgesiu gydytojo kabinete: daugiau autistų vaikų turėjo neigiamą patirtį, kai gydytojas norėjo jiems išvalyti dantis ir elgėsi negatyviai gydytojo kabinete lyginant to paties amžiaus sveikais vaikais [10]. Autistų vaikų elgesio sutrikimai taip pat sunkina dantų priežiūrą [20]

Tyrėjai, nustatę mažesnį [4,7] autistų vaikų karieso intesyvumą nei sveikų bendraamžių vaikų, savo rezultatus pagrindė, jog autistams vaikams daug dažniau tėvai valo dantis ir tai skatina kokybiškesnį dantų valymą [6]. Nors dauguma tyrimų nustatė prastesnę burnos būklę austistams vaikams, jų tėvai turėjo geresnes žinias ir požiūrį į burnos sveikatą negu tėvai auginantys sveikus vaikus [3].

Nelson tyrė autizmu sergančių vaikų gebėjimą toleruoti klinikinę apžiūrą sėdint odontologinėje kėdėje su veidrodėliu ir vizitų skaičių, reikalingų kol vaikas leidžiasi apžiūrimas. Dauguma vaikų leidosi apžiūrimi po 1-2 desensibilizacijos vizitų, kai kuriems prireikė net 5 vizitų. Autistams vaikams su lengvesne ligos forma ar turintiems geresnius socialinius, bendravimo, savęs pasirūpinimo įgūdžius, prireikė mažiau vizitų [21].

Autistų vaikų burnos higienos būklė yra prasta arba vidutinė ir tai koreliavo su dantenų kraujavimo bei dantenų būklės rezultatais. Tik 14.8 % tiriamųjų valėsi dantis patys, o dauguma rinkosi paprastą dantų šepetėlį vietoj elektrinio [6]. Austismu sergantys vaikai ne tik rečiau naudojo dantų pastą, jiems dažniau reikėjo pagalbos valantis dantis. Pagrindinės priežastys, kodėl "dantų valymas yra sunki užduotis" buvo šios: vaikas bijo dantų valymo, nepatinka turėti kažką burnoje, vaikai nesupranta kas tai yra [3,10,20]. Šie veiksniai lemia apnašų kaupimąsį, inicijuoja dantenų uždegimą bei kraujavimą.

Taigi, gydant autizmo spektro sutrikimais sergančius vaikus ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas profilaktikos procedūroms, apnašų kontrolei, ypač svarbu tinkamas tėvų, globėjų motyvavimas, siekant bendradarbiavimo užtikrinant gera indvidualią burnos priežiūrą [1,3,7].

(25)

25

IŠVADOS

Ši sisteminė apžvalga nustatė, jog autistų vaikų ėduonies intensyvumas buvo didesnis nei sveikų vaikų. Daugiau vaikų, turinčių austizmo požymių, pasižymi vidutine ar prasta burnos higiena nei sveiki vaikai. Autistams vaikams būdingas pažengęs gingivitas, dantenų kaujavimas, indikuotina profesionali burnos higiena dažniau nei sveikiems vaikams. Taigi autistų vaikų burnos būklė prastesnė nei sveikų

bendraamžių.

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Autistams vaikams reikalinga ypatinga karieso kontrolė, dažni apsilankymai bei profilaktikos programos;

2. Gydant vaiką, turintį autizmo požymių, indvidualios higienos mokymas, tėvų motyvavimas bei mokymas;

3. Siekiant teigiamo vaiko nusiteikimo apsilankymo pas odontologą metu reikia stengtis užtikrinti ramią, tylią aplinką, stengtis nedirginti vaiko ryškia šviesa, spalvomis, garsais.

(26)

26

LITERATŪRA

1. Bhandary S, Hari N. Salivary biomarker levels and oral health status of children with autistic spectrum disorders: a comparative study. Eur Arch Paediatr Dent. 2017 Apr;18(2):91-96.

2. World Health Assembly resolution WHA67.8: Comprehensive and coordinated efforts for the management of autism spectrum disorders

3. Yanlin Du R, Yiu C. K. Y, King N. M. Oral Health Behaviours of Preschool Children with Autism Spectrum Disorders and Their Barriers to Dental Care. J Autism Dev Disord. 2019 Feb;49(2):453-459. 4. El Khatib A. A, El Tekeya M. M, El Tantawi M. A, Omar T. Oral health status and behaviours of children with Autism Spectum Disorder: a case-control study. Int J Paediatr Dent 2014 24:314-323 5. Naidoo M, Singh S. The oral health status of children with autism spectrum disorder in KwaZulu-Nata, South Africa. BMC Oral Health. 2018 Oct 12;18(1):165.

6. Kotha S. B, AlFaraj N. S. M, Ramdan T. H, Alsalam M. A, Al Ameer M. J, Almuzin Z. M. Associations between diet, dietary and oral hygiene habits with caries occurance and severity in children with Autsim at

Dammam City, Saudi Arabia. Maced J Med Sci 2018 6(6):1104-1110 7. Fakroon S, Arheiam A. Omar S. Dental caries experience and periodontal treatment needs of children

with autistic spectrum disorder. Eur Arch Paediatr Dent 2015 16:205-209

8. Jaber M. A. Dental caries experience, oral health status and treatment needs of dental patients with austim. J Appl Oral Sci 2011 19(3):212-7

9. Gandhi R. P, Klein U. Autism Spectrum Disorders: an update on oral health management . J Evid Base Dent Pract 2014 14S: [115-126]

10. Mansoor D, Al Halabi M, Khamis A.H, Kowash M. Oral health challenges facing Dubai children with Austism Spectrum Disorder at home and in accessing oral health care. Eur J Paediatr Dent. 2018

Jun;19(2):127-133.

11. Vajawat M., Deepika PC. Comparative evaluation of gender related differences in the caries rate and periodontal diseases in autistics and unaffected individuals J Int Soc Prev Community Dent., Vol 3; Issue 2: May-Aug 2012

(27)

27 12. Tong H. J, Lee H. Y, Lee Y. T, Low Y, Lim C. R, Nair R. Factors influencing the inclusion of oral health education in individualized education plans of children with autism spectrum disorders in Singapore. Int J Paediatr Dent. 2017 Jul;27(4):255-263.

13. Lai B, Milano M, Roberts M. W, Hooper S. R. Unmet Dental Needs and Barriers to Dental Care Among Children with Autism Spectrum Disorders. J Austism Dev Disord. 2012 42:1294-1303

14. Richa, Yashoda R, Puranik M. P. Oral health status and parental perception of child oral health related quality-of-life of children with autism in Bangalore, India. J Indian Soc Pedod Prev Dent 2014 Apr-Jun;32(2):135-9.

15. Qiao Y, Wu M, Feng Y, Zhou Z, Chen L, Chen F. Alterations of oral microbiota distinguish children with austism spectrum disorders from healthy controls. Sci Rep. 2018 Jan 25;8(1):1597.

16. Önol S, Kırzıoğlu M. Evaluation of Oral Health Status and Influential Factors in Children with Autism. Niger J Clin Pract. 2018 Apr;21(4):429-435.

17. Al-Maweri SA, Halboub ES, Al-Soneidar WA, Al-Sufyani GA. Oral lesions and dental status of autistic children in Yemen: A case-control study. J Int Soc Prev Community Dent. 2014 Dec;4(Suppl 3):S199-203.

18. Marshall J, Sheller B, Mancl L., Caries-risk assessment and caries status of children with autism. Pediatr Dent. 2010 Jan-Feb;32(1):69-75

19. Barry S, O’Sullivan E.A, Toumba K. J. Barriers to dental care for children with autism spectrum disorder. Eur Arch Paediatr Dent (2014) 15:127–134

20. Stein L. I, Polido J. C, Mailloux Z, Coleman G. G, Cermak S. A. Oral care and sensory sensitivities in children with autism spectrum disorders. Spec Care Dentist 31(3) 2011

21. Nelson T, Chim A, Sheller B. L, McKinney C. M, Scott J. M. Predicting successful dental

examinations for children with autism spectrum disorder in the context of a dental desensitization program. J Am Dent Assoc. 2017 Jul;148(7):485-492.

(28)

28 Priedas nr.1 Protokolas

Pavadinimas Autizmu sergančių pacientų burnos būklė.

The oral health status of children with autism spectrum disorder. Tikslas/uždaviniai Darbo tikslas: atlikus sisteminę litertaūros apžvalgą įvertinti vaikų su

autizmo spektro sutrikimais burnos būklę.

Darbo uždaviniai:

 Surasti ir atrinkti straipsnius pagal įtraukimo ir atmetimo kriterijus

 Išanalizuoti esamus vaikų autistų burnos būklės duomenis  Aptarti gautus rezultatus įvertinant vaikų autistų burnos būklę

pagal tiriamus indeksus

Metodai PICOS:

P- Participants: vaikai iki 18m. sergantys autismu

I-Intervention: klinikinė apžiūrą, kurios metu vertinami karieso, burnos ertmės higienos bei kiti indeksai

C- Compratators : sveiki vaikai iki 18m.

O- Outcome : Burnos būklė geresnė/blogesnė/tokia pati S- Study design selection: clinical study, cross-sectional study, observational study, comparative study.

Tinkamumo kriterijai

1. Įtraukimo kriterijai:

1. Publikacijos anglų kalba;

2. Straipsniai publikuoti 2008-2018 metais; 3. Pilni straipsnių tekstai;

4. Tiriami vaikai autistai (<18m.);

5. Tiriami burnos ertmės būklės nustatymo indeksai ( būtinai kpi-d ar KPI-D ir burnos higienos būklė):

(29)

29  Dantų ėduonies intensyvumo indeksai: KPI-D arba kpi-d

 Burnos higienos indeksai: OHI-S arba PI (Silness ir Loe indeksas)

 Dantenų būklės įvertinimo indeksai: CPITN, GI, dantenų kraujavimas

 Kiti indeksai: seilių pH, buferinė talpa, burnos mikrobiomos sudėtis

2. Atmetimo kriterijai:

1. Nepilni straipsnių tekstai;

2. Straipsniai publikuoti anksčiau nei 2008m.; 3. Sisteminės apžvalgos;

4. Tiriamieji vyresni nei 18m. pacientai;

5. Tiriami tik vaikų autistų burnos priežiūros aspektai/elgsena ir nėra duomenų apie burnos sveikatos būklę.

Informacijos rinkimas

Duomenų bazės: Pubmed

Raktiniai žodžiai: ASD, oral, dental, health , care, caries Laiko tarpas: Rugsėjis 2018-Gruodis 2018

Straipsnių rinkimas  Raktinių žodžių naudojimas įvairiomis kombinacijomis  Atmesti pasikartojantys straipsniai

 Temą atitinkančių straipsnių skaitymas

(30)

30 BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO GYNIMO KOMISIJOS NARIO VERTINIMO

FORMA

Odontologijos vientisosios studijų programos ... kurso ... grupės

Magistranto (ės)………...……..……...……….……… Baigiamasis magistrinis darbas :...………...………...………...

………...……….………...………… ………...….………...……... Eil. Nr. BMD vertinimo kriterijai Įvertinimas Taip dalies Ne

1. Ar studento pristatymas truko ne ilgiau kaip 10 min.?

2. Ar pristatė pagrindinę baigiamojo darbo problemą, nurodė tikslą, uždavinius?

3. Ar pateikė informaciją apie tyrimo metodiką, nurodė pagrindinius tyrimo instrumentus?

4. Ar suprantamai pristatė gautus rezultatus?

5. Ar vaizdinė medžiaga informatyvi, lengvai suprantama? 6. Ar išlaikyta pranešimo loginė seka?

7. Ar pristatytos išvados, ar jos išplaukiančios iš rezultatų ? 8. Ar buvo pateiktos praktinės rekomendacijos?

9. Ar teisingai ir išsamiai atsakyta į recenzento ir komisijos narių pateiktus klausimus?

10. Ar baigiamasis darbas atitinka pasirinktos studijų programos esmę?

(31)

31 Baigiamųjų magistrinių darbų vertinimo komisijos nario pastabos

Baigiamojo magistrinio darbo įvertinimas

BMD vertinimo komisijos narys:

Riferimenti

Documenti correlati

Lėtinis pankreatitas yra uždegiminė liga, kuriai būdingi progresuojantys ir negrįžtami uždegiminiai kasos audinio pokyčiai, kurie gali sutrikdyti egzokrininę ir

Trečdalis vaikų, dalyvavusių tyrime, turėjo ir fizinę ir protinę negalią kartu, beveik tiek pat vaikų turėjo psichikos ir elgesio sutrikimų, o 43,2 proc. sirgo dar

Tai yra, kuo geresnis pacientų požiūris į burnos sveikatos palaikymą, tuo burnos higiena ir klinikinė dantenų būklė reikšmingai geresnė (p&lt;0,05).. Šio

Apnašų kiekis ant dantų, protezuotų metalo keramikiniais protezais bei dantenų kraujavimas ir periodonto kišenių gylis prie jų buvo reikšmingai (p&lt;0.05) didesni nei

Gydytojų odontologų pasirinkimas protezuoti ar ne savo klinikinėje praktikoje statistiška i reikšmingai priklauso nuo gydytojo patirties – dažniausiai protezuoja

SR baltymų kiekio padidėjimas lėtiniu sunkiu išplitusiu periodontitu sergančiųjų seilėse gali būti naudojamas kaip vienas iš lėtinio periodontito baltyminių

Surinkti duomenys iš į sisteminę literatūros analizę įtrauktų tyrimų, skaitmeninių ir įprastų atspaudų nuo implantų tikslumą vertinusių pagal vidutinę linijinę

Šalis Studijos tipas Imtis Intervencijos tipas (tiesioginės / netiesioginės restauracijos ir medžiagos) Tyrimo trukmė Restauracijų pasirinkimo indikacijos Restauracijų