LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA

RŪTA BUČINSKAITĖ

ERGOTERAPIJOS IR VIRPESIŲ TERAPIJOS ĮRENGINIO

POVEIKIS, SERGANČIŲJŲ REUMATOIDINIU ARTRITU,

SAVARANKIŠKUMUI, RANKŲ FUNKCIJAI, SKAUSMO BEI

RYTINIO RANKŲ SĄSTINGIO MAŽINIMUI

Magistro studijų programos ,,Sveikatinimas ir reabilitacija“ (6211GX010) baigiamasis darbas

Darbo vadovas Doc.dr. Jolita Rapolienė

TURINYS

1.1Reumatoidinio artrito epidemiologija, klinika, gydymas ... 8

1.2 Sergančiųjų reumatoidiniu artritu reabilitacija ... 11

1.3 Sergančiųjų reumatoidiniu artritu ergoterapija ... 12

1.4 Sąnarių saugos principai ... 14

1.5 Virpesių terapija ... 16

2. TYRIMO KONTINGENTAS IR METODIKA ... 18

2.1. Tyrimo kontingentas ... 18

2.2 Tyrimo metodika ... 21

2.3 Tyrimo organizavimas ... 24

2.4 Statistinė duomenų analizė ... 26

3. TYRIMO REZULTATAI ... 27

3.1 Savarankiškumo pokytis ... 27

3.2. Rankų funkcijos pokytis ... 31

3.2.1 Riešo judesių amplitudės pokytis... 33

3.2.2 Pirštų suspaudimo jėgos pokytis ... 38

3.2.3 Skausmo intensyvumo pokytis ... 42

3.2.4 Sąstingio pokytis ... 43

3.3 Savarankiškumo pokytis tarp grupių ... 45

3.3.1 Rankų funkcijos pokytis tarp grupių ... 47

3.3.2 Skausmo pokytis tarp grupių ... 51

3.3.3 Sąstingio pokytis tarp grupių ... 51

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 53

IŠVADOS ... 56

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 57

MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 58

SANTRAUKA

R.Bučinskaitė. Ergoterapijos ir virpesių terapijos įrenginio poveikis, sergančiųjų reumatoidiniu artritu, savarankiškumui, rankų funkcijai, skausmo bei rytinio rankų sąstingio mažinimui, magistro baigiamasis darbas/mokslinė vadovė doc. dr. J. Rapolienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika –Kaunas, 2020; p.65

Tyrimo tikslas- įvertinti ergoterapijos ir ergoterapijos su virpesių terapijos įrenginiu poveikį, sergančiųjų reumatoidiniu artritu, savarankiškumui, rankų funkcijai , skausmui bei rytinio rankų sąstingio mažinimui.

Tyrimo uždaviniai: 1.Įvertinti, sergančiųjų reumatoidiniu artritu, ergoterapijos ir ergoterapijos su virpesių terapijos įrenginiu poveikį savarankiškumui; 2. Įvertinti, sergančiųjų reumatoidiniu artritu, ergoterapijos ir ergoterapijos su virpesių terapijos įrenginiu poveikį rankų funkcijai, skausmui ir rytiniam rankų sąstingiui mažinti; 3.Įvertinti ir palyginti, sergančiųjų reumatoidiniu artritu, ergoterapijos ir ergoterapijos su virpesių terapijos įrenginiu poveikį savarankiškumui, rankų funkcijai, skausmui ir rytiniam rankų sąstingiui mažinti.

Tyrimo metodika: Tyrimas buvo atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Ligoninėje Kauno Klinikose, Reumatologijos skyriuje ir pacientų namuose. Tyrime dalyvavo pacientai, kuriems diagnozuotas II-III laipsnio reumatoidinis artritas. Tyrimui atlikti buvo naudojamas klausimynas, ADL testas, dinamometrija, manometrija, goniometrija, trumpasis QuickDASH klausimynas ir vizualinė analoginė skausmo skalė. Tyrimas vyko 2 etapais. Atsitiktinės atrankos būdu 30 tiriamųjų buvo suskirstyti į 2 grupes po 15 tiriamųjų. 1 grupės tiriamiesiems buvo taikomi ergoterapijos užsiemimai ir papildomai ryte virpesių terapija. 2 grupės tiriamiesiems buvo taikoma ergoterapija ir rytinio sąstingio mažinimo procedūros rytais, taikant įprastas ergoterapijos priemones. Pirmojo etapo metu tiriamiesiems stacionare buvo taikoma ergoterapija,5k./sav. 30 min po pietų. Antrojo etapo metu abiejų grupių tiriamiesiems buvo taikoma ergoterapija namuose: aplinkos pritaikymo aptarimas, savarankiškumo problemų aptarimas. Vertinimas vyko: 1) atvykus; 2) išvykstant iš stacionaro; 3) po 1 mėn.; 4) po 3 mėn.

Tyrimo išvados: 1.Abiejų grupių tiriamiesiems statistiškai reikšmingai pagerėjo visos veiklos po 3 mėnesių. 2.Abiejų grupių tiriamiesiems plaštakų raumenų jėga, riešo lenkimas ir tiesimas, ,,rakto” suspaudimo jėga pagerėjo po 1 mėnesio, skausmas sumažėjo jau išvykstant iš stacionaro, o rytinio sąstingio laikas statistiškai reikšmingai sumažėjo po 3 mėnesių tik tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta ergoterapija su virpesių terapija. 3.Tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta ergoterapija su virpesių terapija savarankiškumas, kairės rankos lenkimas, dešinės rankos tiesimas, dešinės ,,rakto” suspaudimo jėga ir dešinės rankos I-II pirštų suspaudimo jėga po 1 mėnesio statistiškai reikšmingai pagerėjo labiau lyginant su tiriamaisiais, kuriems buvo taikyta tik ergoterapija.

ABSTRACT

R.Bučinskaitė. The correction of self- suffieciency, arm function and morning stiffness changes in occupational therapy and vibration therapy of patients who have rheumatoid arthritis, master‘s final work/ supervisor doc. dr. J.Rapolienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Rehabilitation clinic –Kaunas, 2020; p. 65

Aim of the research: to evaluate occupational therapy and vibration therapy on corrections self- suffieciency, arm function and morning stiffness of patients who have rheumatoid arthritis. Research goals: 1. To evaluate the effect of occupational therapy and occupational therapy with vibration therapy self - sufficiency. 2. To evaluate the effect of occupational therapy and occupational therapy with vibration therapy on hand function, pain and morning stiffness. 3. To evaluate and compare the effect of occupational therapy and occupational therapy with vibration therapy in self-suffieciency, hand function, pain and morning stiffness.

Research methodology: : The research was carried out at Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno Klinikos, in the Department of Rheumatology. The study involved patients diagnosed with II-III grade of rheumatoid arthritis were treated at the reumatology department.In this study we used a specially created questionnnaire, Activities od Daily Living (ADL) test, dynamometry, manometry, goniometry, QuickDASH short questionnaire and visual analogue scale (VAS). The study took place in 2 stages. 30 randomly selected subjects were divided into two groups of 15 subjects. Group 1 subjects have occupational therapy sessions in the morning and an additional vibration therapy. Group 2 subjects were covered by occupational therapy and morning stiffness reduction treatments in the morning, through the usual exercises of occupational therapy. The first phase, subjects were covered by occupational therapy in hospital, which includes: hand function improvement, technical measures adapting training. Occupational therapy was applied 5 times per week 30 minutes in the afternoon. Second phase of the two groups were covered by occupational therapy at home: environments for discussion of the problems of independence talk. Assessment took place: 1) upon arrival; 2) when moving from the hospital; 3) after 1 month; 4) after 3 months.

Reasearch findings: 1. All subjects have statistically significant improvement in all activities after 3 months. 2.All subjects have improved grip strength, wrist flexion, elbow and radial deviation after 1 month, the pain decreased already leaving the hospital, and the stagnation of the morning time statistically significantly decreased after 3 months only in subjects who received occupational therapy and vibration therapy. 3. In the group were occupational therapy with vibration therapy was used, statistically significantly improved the self-suffieciency, key compression and right hand I-II finger strenght was higher than in second group.

SANTRUMPOS

Reumatoidinis artritas (RA) Ergoterapija (ET)

Pasaulinės Sveikatos Organizacija (PSO) VAS - vizualinė analoginė skausmo skalė

Min- minimumas Max- maksimumas p- patikimumas

ĮVADAS

Anksti diagnozavus reumatoidinį artritą ir laiku pradėjus gydymą bei reabilitaciją yra pagerinama ligonio būklė, sumažinama bendra organizmo žala bei ligos progresavimas.

Tai dažniausias uždegiminės kilmės artritas, kurio prognozė ir baigtys, naujausių tyrimų duomenimis, tiesiogiai siejasi su ligos ankstyva diagnostika ir ankstyvu individualizuotu gydymu. Sergamumas reumatoidiniu artritu užima 42 vietą tarp labiausiai paplitusių ligų visame pasaulyje. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, sergančiųjų reumatinėmis sąnarių ligomis, pasaulio vidurkis per pastaruosius kelerius metus yra nuo 0,5 iki 1 proc. suagusiųjų visame pasaulyje [2] . Literatūros duomenimis, numatoma, kad iki 2040 metų bus 80 mln. žmonių sergančių reumatoidiniu artritu visame pasaulyje. Europos šalyse metinis RA dažnis yra nuo 20 iki 50 atvejo 100 000 gyventojų. Naujausi tyrimai parodė, kad Europoje sergančiųjų reumatoidiniu artritu diagnozuota daugiau, kaip 2,3 mln. atvejo [3].

Lietuvoje registro duomenimis užregistruota 83 atvejo 1000 suaugusiųjų sergančiųjų reumatinėmis sąnarių ligomis, o 2017 m. 85 atvejo 1000 suaugusiųjų. Tačiau labiausiai sąnarius pažeidžia reumatoidinis artritas, kuriuo serga 0,5 -1 proc. gyventojų. Taigi, sergamumas šiomis ligomis didėja [4].

Jungtinėse Amerikos Valstijose statistikos duomenys rodo, kad 2017m. sergamumas RA jau siekia 23 proc. Pagrindiniai simptomai, kuriuos sukelia ši liga yra sąnarių skausmas, sustingimas, patinimas, raumenų susilpnėjimas [5] .

Sergantiesiems reumatoidiniu artritu - rankos yra pagrindinė pažeidžiamoji dalis. Jos yra didžiausia neįgalumo dalis. [6].

Yra labai svarbu atsižvelgti į kompleksinę reabilitaciją ir kiekvieno metodo galimybių išsamią apžvalgą. Visapusiško gydymo metu į pacientų gydymą įtraukiamas švietimas, kineziterapija, fizioterapija, ergoterapija ir medikamentinis gydymas [7].

Kurį reabilitacijos gydymo metodą pasirinkti ir kuris bus labiausiai naudingas pacientui sprendžia gydantis gydytojas ir kita sveikatos priežiūros komanda. Pačio gydymo procese labai svarbu, kad dalyvautų ir sergantysis, nes žinojimas apie ligą ir būdus kaip ją kontroliuoti palengvins ne tik ligonio, bet ir jį supančių artimųjų kasdienybę [8].

Ergoterapeutui svarbu išmokyti pacientą taisyklingai atlikti veiklą tausojant sąnarius, apmokyti tinkamai naudoti technines reabilitacijos priemones. Taip pat svarbu išmokti daryti pertraukas, kontroliuoti energijos sąnaudas, mažinti sąnariui tenkančią įtampą. Pacientų mokymas ne tik pagerina savarankiškumą bet ir padeda išvengti arba sumažinti sąnarių deformacijų.

Virpesių terapijos metu skleidžiami tam tikro dažnio ir formos mechaniniai virpesiai, kurių pagalba yra sumažinamas plaštakų sąstingis sergantiesiems reumatoidiniu artritu. Tai nemedikamentinis

metodas, kuris padeda pacientams sumažinti plaštakų sustingimą ir uždegimą, padidindama adenozintrifosfato gamybą kūno ląstelėse. Kai jo yra pakankamai, kūnas gali greičiau pašalinti nuodingas medžiagas ir greitinti uždegimo mažinimo procesą [9].

Virpesiai yra perduodami į plaštakas, kur yra stimuliuojami raumenys, sąnarių audinai ir kaulai. Tai leidžia gerinti judesių amplitudę, sumažina skausmą ir sąstingį. Pagrindiniai skiriamieji bruožai sergančiųjų reumatoidiniu artritu: skausmas ne pavargus po veiklos, bet atsibudus iš ryto, lydimas sąstingio, sutrinka funkcija, kad net puodelį sunku išlaikyti, sunkumas sąnariuose, o sumažėja po atliktos veiklos, mankštos ar virpesių terapijos [10].

Medicinos teorija ir praktika nuolat tobulėja, o kartu su ja tobulėja ir ligų diagnostika, gydymas ir reabilitacija. Sukuriama daug naujų gydymo priemonių ir metodų. Pasaulyje atlikta nemažai įvairių tyrimų, susijusių su reumatoidiniu artritu, virpesių terapija ir ergoterapija, tematika. Tačiau apjungiančių šias tematikas bendrai yra pavieniai tyrimai.

Darbo tikslas: įvertinti ergoterapijos ir ergoterapijos su virpesių terapijos įrenginiu poveikį, sergančiųjų reumatoidiniu artritu, savarankiškumui, rankų funkcijai , skausmo bei rytinio rankų sąstingio mažinimui.

Darbo uždaviniai:

1.Įvertinti, sergančiųjų reumatoidiniu artritu, ergoterapijos ir virpesių terapijos įrenginio poveikį savarankiškumui;

2. Įvertinti, sergančiųjų reumatoidiniu artritu, ergoterapijos ir virpesių terapijos įrenginio poveikį rankų funkcijai, skausmui ir rytiniam sąnarių sąstingiui mažinti;

3. Įvertinti ir palyginti, sergančiųjų reumatoidiniu artritu, ergoterapijos ir virpesių terapijos poveikį savarankiškumui, rankų funkcijai, skausmui ir rytiniams sąnarių sąstingiui mažinti.

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Reumatoidinio artrito epidemiologija, klinika, gydymas

Reumatoidinis artritas – tai sisteminė, autoimuninė liga, kurios pagrindinė išraiška yra uždegimas, pasireiškiantis sąnariuose. Jis negrįžtamai pažeidžia visus sąnario audinius [1].

Tai dažniausias uždegimo kilmės artritas, kurio prognozė ir baigtys, naujausių tyrimų duomenimis, tiesiogiai siejasi su ligos ankstyva diagnostika ir ankstyvu individualizuotu gydymu.

Nuo ligos atsiradimo pradžios iki 6 mėnesio laikotarpio nuo reumatoidinio artrito atsiradimo dažnai patiriamas lėtinis, progresuojantis, erozijas ir destrukciją sąnariuose sukeliantis poliartritas, dėl ko įvyksta sąnarių erozija ir atsiranda negalia, dėl kurios daugelyje kasdieninio gyvenimo aspektų prarandamas pilnavertis asmens gyvenimas [11].

Reumatoidiniu artritu dažniausiai serga suaugusieji, kurių amžiaus vidurkis yra nuo 25 iki 40 metų Moterys serga 2-4 kartus dažiau nei vyrai. Visa tai lemia vėlesnis moterų vaisingumo nebuvimas, kai vyrams tai atsitinka šeštąjame-aštuntame dešimtmetyje. Labai svarbus ir genetinis komponentas. [14]. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, sergančiųjų reuamtinėmis sąnarių ligomis, pasaulio vidurkis per pastaruosius kelerius metus yra nuo 0,5 iki 1 proc. suagusiųjų visame pasaulyje. Numatoma, kad iki 2040 metų bus 80 mln. žmonių sergančių reumatoidiniu artritu visame pasaulyje. Europos šalyse metinis RA dažnis yra nuo 20 iki 50 atvejo 100 000 gyventojų. Naujausi tyrimai parodė, kad Europoje sergančiųjų reumatoidiniu artritu diagnozuota daugiau, kaip 2,3 mln. atvejo [3].

Sergamumas reumatoidiniu artritu užima 42 vietą tarp labiausiai paplitusių ligų visame pasaulyje [9].

Lietuvoje registro duomenimis užregistruota 83 atvejo 1000 suaugusiųjų sergančiųjų reumatinėmis sąnarių ligomis, o 2017 m. 85 atvejo 1000 suaugusiųjų. Tačiau labiausiai sąnarius pažeidžia reumatoidinis artritas, kuriuo serga 0,5 -1 proc. gyventojų. Taigi, sergamumas šiomis ligomis didėja.

Jungtinėse Amerikos Valstijose statistikos duomenys rodo, kad 2017m. sergamumas RA jau siekia 23 proc. (54 mln.) gyventojų [5].

Šiaurės Amerikos šalyje Kanadoje 2017 m. sergamumas reumatoidiniu artritu siekė 1 mln. gyventojų iš 36 mln.

Remiantis Europos skeleto ir raumenų sistemos susirgimų stebėjimo ir informacijos statistikos duomenimis didžiausias sergamumas yra Šiaurės Europoje – apie 400 tūkst. gyventojų. Anglijoje suaugusiems sergamumas RA siekia 0,84 proc. atvejo t.y apie 380 000 gyventojų, Škotijoje 0,78 proc. atvejo t.y 37 000 gyventojų.

5 proc. Mažiausias sergamumas yra Pietų Europoje. Maltoje 4 proc. susirgimų 100 tūkst. gyventojų. Tam įtakos turi klimatas, genetiniai veiksniai, aplinka, gyvenimo kokybė [12].

Klinika. Reumatoidinis artritas trunka visą žmogaus gyvenimą. Vienas iš ligos atsiradimo komponentų yra genetika. Specifinių reumatoidiniam artritui laboratorinių pakitimų nėra. Pagreitėjęs eritrocitų nusėdimas, padidėjęs C reaktyvusis baltymas, lėtinės ligos anemija nėra diagnostikos kriterijai. Jie rodo uždegiminio proceso aktyvumą, pagal jų, ypač C reaktyviojo baltymo, pakitimus galima spręsti apie gydymo efektyvumą. Sąnario skysčio tyrimas patvirtina esant sąnario uždegimą, padeda artritą atskirti nuo sąnario infekcijos arba kristalinės mikroartropatijos, tačiau nėra specifinis reumatoidiniam artritui. Ligos pasireiškimas ir jos eiga yra individuali kiekvienam asmeniui [13].

Sąnario vidiniame kapsulės paviršiuje yra sukeliamas ten esančių audinių uždegimas, kuris negrįžtamai naikina sąnario kremzles. Ligos pradžia dažniausiai būna poūmė. Ne visada yra pakankamai simptomų, padedančių nustatyti ligos pradžią ir jos eigą. Pirmiausiai sąnariai patinsta, yra skausmingi palpuojant ar judesio metu, taip pat jaučiamas karštis ar matomas paraudimas. Būdinga hiperalgezija [14]. Manoma, kad padidėjęs skausmo jautrumas atsiranda dėl nociceptorių jautrumo. Sąnarių uždegimas sukelia ne tik periferinį jautrumą bet ir centrinį jautrumą. Jautrinimas taip pat gali skatinti eferentinius neuroninius procesus, per kuriuos nervų sistema veikia uždegiminį procesą [15]. Susirgus šia liga jaučiamas bendras silpnumas, nuovargis, sunku atlikti veiklas, tokias kaip dantų išsivalymas, plaukų susišukavimas, taip pat pasireiškia riboti judesiai per riešo sąnarius, svorio netekimas, anemija, eigoje atsiranda ir kaulų bei kremzlės destrukcijos, pradeda spausti ant rankų esantys žiedai, juos sunku nusiimti, kojų ir kelių skausmas vaikštant, o galiausiai deformuojasi sąnariai progresuojant ligai [16]. Liga prasideda rankų pirštų proksimaliniuose interfalanginiuose, metakarpofalanginiuose (delnakaulių-pirštakaulių) sąnariuose, daugiausiai pasireiškia antrajam ir trečiajam pirštams ir riešų ir padikaulių-metatarsofalanginiuose (pirštakaulių) sąnariuose. Skausmai būna stiprūs pasireiškia ir sąnarių sustingimas rytais. Ligai progresuojant pažeidžiami ir apimami nauji sąnariai: pečių, alkūnių, klubų, kelių, čiurnų [17].

Pagrindiniai simptomai, kuriuos sukelia ši liga yra sąnarių skausmas, sustingimas, patinimas, raumenų susilpnėjimas. [18].

Rankos yra pagrindinė pažeidžiamoji dalis sergantiesiems reumatoidiniu artritu. Jos yra didžiausia neįgalumo dalis, kurią sukelia ši liga. Būdingos ir plaštakos bei pirštų deformacijos, kurios atsiranda dėl sąnarinių kapsulių, raiščių pažeidimų, sausgyslių. Vėlyvesnėmis ligos stadijomis atsiradę sąnarių, ypač plaštakų pakitimai vadinami deformacijomis [19].

Deformacija ,,alkūninis nuokrypis“ yra dažniausiai paplitusi tarp sergančiųjų. Jos metu delninių pirštų sąnarių raiščiai yra pažeidžiami ir artimieji pirštakauliai pakrypsta į alkūnės pusę. Deformacijai ,,sagos kilpa“ būdinga artimųjų pirštų sąnarių tolimųjų pirštų sąnarių tiesimas, taip pat

negebėjimas ištiesti pirštų per artimuosius pirštų sąnarius bei sulenkti piršto galiuką per tolimuosius piršto sąnarius. Pasitaiko ir ,,gulbės kaklo“ deformacijų, kurios metu yra delninių ir pirštų sąnarių fiksuotas lenkimas, artimųjų pirštų hioerekstenzija ir tolimųjų pirštų sąnarių tiesimas [20].

Sergančiųjų sąnarių proliferacija riešuose ir aplink juos gali suspausti vidurinį nervą, kuris sukelia riešo tunelinį sindromą. Lėtinis sinovitas gali lemti ir stipininį riešo nukrypimą ir sunkiais atvejais,kai liga progresuoja- subliuksacija, sąnarių nuokrypis [21].

Amerikos Reumatologų Kolegija pateikia diagnostikos kriterijus, kurie naudojami kaip pagalba diagnozuoti reumatoidinį artritą. 1987m. jie buvo smarkiai kritikuojami, nes ligą diagnozuodavo tik po labai ilgų ligos progresavimo mėnesių, todėl 2010m. Amerikos reumatologijos kolegija ir Europos priešreumatinė lyga paskelbė naujus reumatoidinio artrito klasifikacijos kriterijus, kurie atsižvelgė į ankstyvuosius šios ligos simptomus [22]. Nauji kriterijai skelbia, kad sinovitas yra centras, taip pat svarbus sąnarių, kurie yra pažeisti skaičius, padidėjusi simptomų trukmė ir ūminės fazės laikotarpis. Naujos klasifikacijos kriterijų vertinimas yra rekomenduojamas esant bent 1 sąnario sinovitui, kurio nei viena liga nepaaiškina. Vertinama balais nuo 0 iki 5 atsižvelgiant į tipą ir sąnarių skaičių. Taip pat klasifikacijos kriterijuose atsižvelgiama į gydymo trukmę ir rezultatus. Gydymas rekomenduojamas esant bent 6 balams iš 10 balų [23].

Lėtinis uždegimas , kuris yra labai susijęs su širdies ir kraujagyslių ligų vystymusi , yra pagrindinis faktorius. Sergantiesiems reumatoidiniu artritu vis dažniau pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų nepakankamumas, kurios yra pagrindinė mirties priežastis. Atliktame moksliniame tyrime, kuriame dalyvavo 12,579 pacientai, sergantys reumatoidiniu artritu, turintys širdies ir kraujagyslių sutrikimus buvo nustatyta, kad tai susiję su žymiai padidėjusia inkstų ligos rizika 95 proc. pacientams, taip pat tai buvo susieta su nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, gliukokortikoidų vartojimu.[24].

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad vartojamas medikamentas metotreksatas, 70 proc. sumažina mirtingumą, sergantiems reumatoidiniu artritu [25].

Sergančiųjų reumatoidiniu artritu liga ir mirtis tiesiogiai priklauso nuo ligos uždegimo eigos.Todėl labai svarbu anksti pradėti gydymą [26]. Pagrindiniai gydymo tikslai: sumažinti sąnarių skausmą, nuslopinti uždegimą ir ligos progresavimą, apsaugoti nuo sisteminių pakitimų, išsaugoti tinkamą sąnarių funkciją ir išvengti komplikacijų, susijusiu su gydymu. Gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis, susidedantis iš farmakologinių ir nefarmakologinių priemonių. Visaverčio reumatoidinio artrito gydymo neįmanoma užtikrinti, jei gydymo procese aktyviai nedalyvauja specialistų komanda: reumatologas, bendrosios praktikos gydytojas, reabilitologas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, ortopedas.Nustatant individualią sergančiojo reumatoidiniu artritu gydymo taktiką, labai svarbu teisingai įvertinti uždegimo aktyvumą ir ligos prognostinius veiksnius [27]. Tik derinant įvairius gydymo metodus, galima pasiekti geriausių rezultatų. Diagnozavus anksti

reumatoidinį artritą ir laiku pradėjus gydymą bei reabilitaciją yra pagerinama ligonio būklė, sumažinama bendra organizmo žala bei ligos progresavimas. Yra labai svarbu atsižvelgti į kompleksinę reabilitaciją ir kiekvieno metodo galimybių išsamią apžvalgą [28].

1.2 Sergančiųjų reumatoidiniu artritu reabilitacija

Pagrindinis reabilitacijos tikslas yra visiškai ar iš dalies pristabdyti ar atgauti funkcijas, kurios yra sutrikusios bei didinti asmens gebėjimą savarankiškai veikti ir padėti integruotis į visuomenę. Pagrindinis požiūris į gydymą yra paciento fizinė, psichologinė, socialinė sveikata ir gerovė [29]. Reabilitacijos pradžią patariama pradėti pirmojo vizito pas gydytoją metu ir prasidėjus ligos progresavimui. Klinikiniai tyrimai parodė, kad ankstyva reabilitacija, kuri teikiama iš karto pasireiškus pirmiems ligos simptomams ir perkeliama į namus, kur pacientas pats gali atlikti veiklas yra naudinga ir pacientų būklė pagerėja per 1 metų laikotarpį. Sergantiesiems reumatoidiniu artritu reabilitacija yra kaip padejėjęs farmakologiniam ir chirurginiam gydymui, norint sumažinti ligos pasėkmes [30].

Dažniausios procedūros taikomos Europoje, tarp kurių yra ir Lietuva: fizioterapija, kineziterapija, ergoterapija ir individuali dieta. Tiekiamų reabilitacijos procedūrų paslaugos Europos šalyse skiriasi nei Lietuvoje, nes paslaugos teikiamos ir globos namuose ar telefonu, nuotoliniu būdu.

Dažniausios fizioterapijos procedūros: šalčio-šilumos aplikacijos, elektrostimuliacija, balneoterapija [31].

Šalčio - šilumos aplikacijos - šaltis naudojamos pacientams sergantiems ūminiu laikotarpiu, sąnariams, kurie yra karšti,atliktame moksliniame tyrime, kuriame buvo ištirti 257 pacientai, sergantys reumatoidiniu artritu, paaiškėjo,kad taikant šalčio aplikacijas pacientams sumažėjo skausmas vertinant vizualine analogine skale [32].

Šiluma naudojama lėtiniu laikotarpiu. Šilumos aplikacijas, tokias kaip parafino vonelės, hidroterapija, infraraudonieji spinduliai ir kitos yra rekomenduojama naudoti prieš pratimus 10-20 min., 1-2 kartus per dieną.

Elektrostimuliacija- ši procedūra naudojama siekiant sumažinti skausmą ūminiu laikotarpiu. Tam dažniausiai naudojama transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS). Moksliniai tyrimai teigia, kad ši fizioterapinė procedūra aktyvuoja motorinius vienetus ir pagerina raumenų funkciją, gerina griebimo jėgą, jei ji atliekama kiekvieną dieną po 15 minučių [33].

Balneoterapija - per pastaruosius metus ši procedūra pradėta naudoti kaip viena iš alternatyvų. Jos tikslas yra padidinti judesių amplitudę, sustiprinti raumenis bei mažinti skausmingų raumenų spazmus [34].

Kineziterapija- šios procedūros pagrindinis tikslas yra stiprinti raumenų jėgą, išlaikyti ir pagerinti judesių amplitudę bei pagerinti sąnarių mobilumą. Sergantiesiems yra labai svarbu skatinti pacientą būti fiziškai aktyviu atliekant pratimus. Pratimai turėtų būti atliekami du kartu per dieną, kiekvieną judesį kartojant po 5-10 kartų. Pratimai negali skatinti sąnarių deformacijos, o atsiradęs diskomfortas negali tęstis ilgiau nei valandą. Taip pat kineziterapeutas gali pakonsultuoti dėl ortopedinės avalynės, jo gamybos, norint užtikrinti taisyklingą pėdos padėtį ir sumažinti deformacijas [35]. Taikant reabilitacinį gydymą yra įvairių metodų. Kurį pasirinkti ir kuris bus labiausiai naudingas pacientui sprendžia gydantis gydytojas ir kita sveikatos priežiūros komanda. Pačio gydymo procese labai svarbu, kad dalyvautų ir sergantysis, nes žinojimas apie ligą ir būdus kaip ją kontroliuoti palengvins ne tik ligonio, bet ir jį supančių artimųjų kasdienybę [36].

1.3 Sergančiųjų reumatoidiniu artritu ergoterapija

Sergantiems reumatoidiniu artritu pacientams ergoterapijos užsiemimai taikomi remiantis šiais modeliais - kanadietišku, veiklos atlikimo ir biomechaniniu, panaudojant juos praktikoje. Kanadietiškas veiklos atlikimo modelis yra individualus ir orientuotas į patį pacientą, jo suvokimą, vertinant veiklas ir jų atlikimą, svarbumą ir pasitenkinimą. Šis modelis naudojamas daugiau nei 35 šalyse ir išverstas į 20 kalbų. Kanadietiškas veiklos atlikimo modelis suteikia pačiam pacientui individualią galimybę pačiam įvertinti veiklos atlikimą. Apima savipriežiūrą, produktyvią veiklą, bei laisvalaikio veiklas. Veiklos atlikimas priklauso nuo individualių gebėjimų (fizinio, protinio, socialinio ir dvasinio komponento). Taip pat, veiklos atlikimas įtraukia ir individo aplinką (fizinę, socialinę ir kultūrinę). Atlikimo esmė veikloje yra integruoti ir subalansuoti visas tris veiklos atlikimo sritis (savipriežiūrą, produktyvią veiklą, laisvalaikį). Kanadietiškas veiklos atlikimo modelio testas apima tris komponentus, kurie vienas nuo kito yra neatsiejami, tai asmuo, veikla ir aplinka. Visi šie trys komponentai yra neatsiejami vienas nuo kito ir norint įvertinti pacientą, reikia šitų trijų komponentų sudedamasis dalis įvertinti ir remiantis gautais rezultatais planuoti gydymo planą ir eigą [37].

Kitas modelis, kurį naudoja ergoterapeutai yra veiklos atlikimo modelis. Šį modelį vertina ergoterapeutai. Jame išsikiriami 3 elementai: veiklos sritys, komponentai, kontekstai. Sudaromos veiklos sritys: kasdieninė, produktyvioji ir laisvalaikis. Šio modelio komponentai, kurie užtikrina žmogaus gebėjimą veiklos užduotis atlikti tam tikrose gyvenimo srityse yra skiriami sensomotoriniai, pažintiniai ir psichosocialiniai. Veiklos kontekstai: laiko, kurie apima paciento amžių, negalumo būklę (lėtinė, ūminė) taip pat aplinkos kontekstas, kuris gali būti fizinis, socialinis, kultūrinis. Šis modelis nevertina asmens vidinės dvasinės būsenos [38].

Biomechaninis modelis, paremtas žmogaus kinetika ir judėjimo principais. Atsižvelgiama į judėjimą, ištvermę, ergonomiką ir skausmo mažinimą. Pagrindiniai šio modelio tikslai yra įvertinti amplitudes ir jas padidinti, vertinti jėgos ir ištvermės apribojimus, atstatyti jėgas bei kiek galima sumažinti atsiradusias deformacijas [39].

Ergoterapija – tai paciento kelias į savarankiškumą ir produktyvų gyvenimą bei savęs ir aplinkos kontrolę. Žmogaus veiklos realizavimas gali būti labai įvairus. Tradiciškai yra išskiriamos šios veiklos sritys: kasdieninė, produktyvioji - darbas ir laisvalaikio. Pasaulinė ergoterapeutų federacija ergoterapiją apibrėžia kaip orientuotą į sveikatos apsaugos profesiją, susijusią su sveikatos ir gerovės skatinimu per tikslingą veiklą. Pagrindinis ergoterapijos tikslas tai siekimas stiprinti paciento gebėjimą įsitraukti į kasdienio gyvenimo veiklas, atsižvelgiant į jų norus, poreikius ir visuomenės nustatytus reikalavimus, modifikuojant veiklą arba aplinką, siekiant, kad pacientas sugebėtų atlikti užduotį. (WFOT 2017)

Tinkamas ergoterapijos plano sudarymas, sergantiesiems reumatoidiniu artritu, yra svarbus norint įvertinti paciento funkcinę ir emocinę būkles, pirminio įvertinimo metu išsiaiškinti silpnąsias ir stipriąsias puses, parinkti tinkamus testavimo metodus, modelius, taip pat įrodyti ergoterapijos naudą kaip vieną iš reabilitacijos procedūrų efektyvumą [40].

Nacionalinis klinkinės kompetencijos intitutas (NICE) sergantiesiems reumatoidiniu artritu gydymo gairėse suaugusiems rekomenduoja, kad pacientams turi būti suteikta galimybė naudotis ergoterapija, jei jiems kyla sunkumų su rankos funkcija. Siekiant išlaikyti arba pagerinti šiuos gebėjimus, ergoterapeutai turi nustatyti asmens individualius sunkumus atliekant kasdieninę veiklą ir įvertinti gydymo rezultatus [41].

Sergantiesiems reumatoidiniu artritu ergoterapeuto tikslas yra švietimas apie sąnarių saugos techinių reabilitacijos priemonių pritaikymas, kuris sumažina sąnarių apkrovą atliekant veiklas, išmoko ir nustato kokios priemonės yra tinkamiausios naudoti. Visa ergoterapija yra derinama su farmakologiniu gydymu, kurį priskiria gydytojas reumatologas [42].

2018 metų atliktame atsitiktinių imčių tyrime, kuriame dalyvavo 490 pacientų buvo taikomos reabilitacijos procedūros, tarp kurių ir ergoterapija. Sergantiems reumatoidiniu artritu reabilitacijos komandinio darbo pagrindinis tikslas buvo kontroliuoti skausmą ir nuovargį, atliekant skirtingas veiklas bei siekti asmens funkcinio pagerėjimo derinant skirtingus gydymo metodus. Tyrimo rezultatai parodė, kad atliekant pratimus su ergoterapijnėmis priemonėmis rankoms, taip pat apmokius sąnarių apsaugos principų, pacientams statistiškai reikšmingai pagerėjo rankų funkcija ir veiklas atlikti lengviau. Sistemingai peržiūrėjus rezultatus nuo 2014 metų, nustatyta, kad trūksta ergoterapijos procedūrų, norint apmokyti pacientus kasdieninėje veikloje ir reikia tęstinio gydymo namuose. Šis atliktas tyrimas, kuris truko 6 mėnesius, pacientams pagerėjo tiek rankos funkcija, sumažėjo skausmas, pritaikant pagalbines priemones veiklas jie galėjo atlikti lengviau [43].

Ergoterapijos užsiemimų pradžioje struktūruotų interviu ir standartizuotų klausimynų pagalba ergoterapeutas renka informaciją apie ligą ir formuoja pagrindinius tikslus. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu funkcinės būklės vertinimui moksliniuose tyrimuose dažniausiai naudojami testai: vizualinė analoginė skausmo skalė, taip pat kasdieninės veiklos vertinimo testas (ADL) [45]. Vertinant paciento būklę labai svarbu įvertinti veiksnius, kurie riboja atlikti veiklą: darbo sąlygos, priemonės taip pat kokios veiklos įtakoja asmens nuovargį ar skausmą ir įvertinti kaip asmuo elgiasi esant skausmui kasdieninėje veikloje [46].

Sutrikus asmens viršutinių ir apatinių galūnių funkcijai sutrinka ir asmens savarankiškumas atliekant kasdieninę veiklą.

Ši liga laikui bėgant lemia šių veiklų sutrikimus: gebėjimas valgyti, apsirengti viršutinė ir apatinė kūno dalis, maudytis, persikelti, atlikti asmens higieną, lipti laiptais, vaikščioti ir pasinaudoti tualetu 2018 metais mokslininkų iš Vokietijos atliktame tyrime buvo ištirta 289 asmenys sergantys reumatoidiniu artirtu. Atlikus 6 mėnesius trukusį tyrimą paaiškėjo, kad labiausiai sutrikusios šios veiklos: valgymas,rengimasis ir asmens higiena. Tyrimo eigoje buvo apmokomi pacientai savarankiškai atlikti veiklas [47].

Valgymas. Pacientams turi būti pritaikyti pastorinti įrankiai, kad neapkrautų sąnarių ir juos tausotų. Stalo įrankiai ir įrankiai naudojami valgio gamyboje turi būti pastorinti, gerti skysčius rekomenduojamas puodelis su dvejomis rankenomis.

Rengimasis. Rengiantis rūbai turi būti laisvesni, nevaržyti judesių ir nespausti sąnario srityse. Patogiausia rengtis naudojant techninę priemonę su prailginta rankena. Avalynė turėtų būti su lipdukais, o geriausiai pagaminta ir pritaikyta pagal išmatavimus ortopedijos gamintojų. Rengiantis asmeniui svarbu tausoti sąnarius ir nesukelti skausmo atliekant šią veiklą.

Amens higiena. Pacientais sergantys reumatoidiniu artirtu dažniausiai susiduria su problemomis atliekant asmens higiena.Nepritaikius individualių priemonių jiems vis labiau sunkiau atlikti veiklą. Pacientams turi būti pritaikytos atramos vonioje ar duše, kurios padėtų išlipti ar įlipti. Taip pat neslystantys kilimėliai. Dėl kūno stabilumo rekomenduojama kempinė su prailginta ir pastorinta rankena.

Ergoterapeutui svarbu išmokyti pacientą taisyklingai atlikti veiklą tausojant sąnarius, apmokyti tinkamai naudoti kompensacines priemones. Taip pat svarbu išmokti daryti pertraukas, kontroliuoti energijos sąnaudas, mažinti sąnariui tenkančią įtampą. Pacientų mokymas ne tik pagerina savarankiškumą bet ir padeda išvengti arba sumažinti sąnarių deformacijų [48].

1.4 Sąnarių saugos principai

savarankiškumas, veiklos atliekamos netaisyklingai, sąnariai nėra saugomi ir tai skatina tolimesnį sąnarių pažeidimą arba uždegimą [49].

Sąnarių apsauga- tai procesas, apimatis du pagrindinius komponentus:

 Individualus paciento veiklos vertinimas, siekiant nustatyti, ar gali padidėti skausmas, uždegimas, nestabilumas ir deformacijos dėl jau deformuoto sąnario.

 Programos sukūrimas, siekiant padidinti paciento funkcinį gebėjimą, apimanti pakeistus darbo metodus, gerą kūno biomechaniką ir jei reikia pritaikyti įtvarus, kurie sumažintų tolimesnius sąnario pažeidimus.

Sergantiesiems reumatoidiniu artritu reikia laikytis tinkamo rėžimo ir tausoti pažeistus sąnarius. Bendri saugos principai skatina pacientus naudoti savo kūną taip, kad būtų sumažintas skausmas, patinimas ir judėjimo bei funkcijos apribojimai.Ergoterapeutai apmoko ir įvertina kaip reikia tinkamai saugoti sąnarius. Sąnarių imobilizacija ilgą laiką gali neigiamai paveikti sąnarius,skatindama sąnarių standumą ir raumenų silpnumą [50].

Pagrindiniai principai, laikantis sąnarių apsaugos, pacientų apmokyme:  atsižvelgti į skausmą,

 paskirstyti apkrovas tarp sąnarių, nukeliant apkrovą ant stambesnių sąnarių  vengti būti toje pačioje padėtyje ilgą laiką

 mažinti kūno svorį

 taisyklinga laikysena

 jėgos paskirstymas darbo metu  darbo ir poilsio planavimas

 sportas, kad išlaikyti jėgą ir padidinti sąnarių judesių amplitudę

Visus šiuos principus sergančiuosius reuamtoidiniu artritu apmoko ergoterapeutai [51].

Ergoterapeutas šio gydymo reabilitacijoje etapo metu naudoja ir įtvarus siekiant pagerinti asmens savarankiškumą kasdieninėje veikloje, kad asmuo veiklą galėtų atlikti produktyviau. Pritaikius reikiamą įtvarą, atsižvelgiant į esamą patologiją, raumenys gali atsipalaiduoti taip sumažinant patinimą ir skausmą. sąnaryje. Norint pritaikyti tinkamą įtvarą reikia atlikti detalų paciento plaštakos ištyrimą. Yra skirstomi divejų tipų įtvarai tai pirminiai ir antriniai. Pirminiai skiriami sumažinti deformacijų atsiradimą, skausmui ir nuovargiui mažinti. Antriniai - poilsio įtvarai, kurie skiriami esant ligoninėje ūminiai formai siekiant padėti pailsėti sąnariams , sumažinti skausmą ir patinima bei apsaugoti nuo nepageidaujamų judesių kasdieninėje veikloje.

Lietuvoje dažniausiai rekomenduojami yra kelių, čiurnų bei riešų sąnarių mobilizacijai. Pacientams individualiai pagal užsakymą pritaikomi įtvarai leidžiantys jaustis patogiai, kad nebūtų apkraunami sąnariai dirbant sunkų fizinį darbą [52]. .

1.5 Virpesių terapija

Sumažėjęs sergančiųjų reumatoidiniu artritu judrumas kasdieninėje veikloje, paveiktas ligos, sukelia kaulų ir raumenų sistemos sutrikimus. Jau 1880 metais prancūzų neurologas Jean-Martin Charcot pastebėjo, jog sergantieji neurologinėmis ligomis po šios terapijos jaučia sumažėjusį tremorą, o sergantieji reumatinėmis ligomis jaučia sumažėjusį sąnarių sustingimą rytais ir veiklas atlikti galima greičiau. Maždaug nuo to laiko atsirado pirmosios virpesių terapijos taikymo užuomazgos [53].

Virpesių terapijos metu skleidžiami tam tikro dažnio ir formos mechaniniai virpesiai, kurių pagalba yra sumažinamas plaštakų sąstingis sergantiesiems reumatoidiniu artritu. Tai nemedikamentinis metodas, kuris padeda pacientams sumažinti plaštakų sustingimą ir uždegimą, padidindama adenozintrifosfato gamybą kūno ląstelėse. Kai jo yra pakankamai, kūnas gali greičiau pašalinti nuodingas medžiagas ir greitinti uždegimo mažinimo procesą. Virpesiai yra perduodami į plaštakas, kur yra stimuliuojami raumenys, sąnarių audinai ir kaulai. Tai gerina judesių amplitudę, sumažina skausmą ir sąstingį [54]. Pagrindiniai skiriamieji bruožai sergančiųjų reumatoidiniu artritu: skausmas atliekant veiklas, taip pat atsibudus iš ryto, lydimas sąstingio, sutrinka funkcija, kad net puodelį sunku išlaikyti, sunkumas sąnariuose, o sumažėja taisyklingai atliekant veiklas, po mankštos ar virpesių terapijos [55].

Rytinis sąnarių sąstingis trunkantis ilgiau nei 1 valandą, atspindi sąnarių uždegimo pasireiškimą, kuris retai pasireiškia kitose ligose nei reumatoidinis artritas [56].

2017 metais Olandijoje atliktame tyrime paaiškėjo, kad ištyrus 776 pacientus, sergančius reumatoidiniu artritu , rytinio sąstingio trukmė 46 proc. tiriamųjų yra daugiau kaip 30 minučių, 16 proc. tiriamųjų nuo 30 min. iki 1 valandos trukmės, o 39 proc. tiriamųjų sąstingis trunka ilgiau kaip 1 valanda tiriamųjų. Būtent tai parodo, kad sergantieji reumatoidiniu artritu patiria skausmą ir sąnarių sąstingį rytais, ko pasekoje jiems sunku kuo greičiau atlikti kasdienines veiklas. Rytinis sąstingis yra vienas iš pagrindinių požymių sergant reumatoidiniu artritu [57].

Europos šalyse ir Jungitnėse Amerikos Valstijose virpesių terapija yra plačiai taikoma norint sumažinti viso kūno sustingimą [58].

Lietuvoje naujai taikomas virpesių terapijos įrenginys ,,ViLim Ball”, išrastas KTU mokslininkų. Sukurta technologija yra specializuota vibro treniruoklio versija, kuri panašiu principu naudojama Jungtinėse Amerikos Valstijose [59]. Įrenginį reikia laikyti plaštakose. Prietaisas gali būti įkraunamas standartiniu microUSB įkrovėju, paprastai komplektuojamu su išmaniaisiais telefonais. Prietaisas gali būti įkraunamas tiek tiesiogiai per elektros tinklą, tiek prijungus prie kompiuterio, per USB sąsają. Prietaisą laikyti delne švelniai prispaudus pirštais. Terapijos metu, ranką padėti laisvai, nelaikyti įtempus ar užsukus riešo. Tokiu būdu prietaiso poveikis didžiausias. Įrenginio

rekomendacinės kontraindikacijos: nėštumas, vėžiniai susirgimai, įvairaus tipo nesenai įvykusios traumos, ūminis uždegimas, esami kraujo krešuliai, pooperacinis laikotarpis, širdies darbo sutrikimai, aukštas kraujospūdis, širdies stimuliatorius. Esant bent vienam iš išvardintų požymių nerekomenduojama įrenginio naudoti be gydytojo leidimo.

Lietuvoje atliekamų tyrimų su šiuo įrenginiu yra tik vienas, kuomet buvo parodoma,kad iš 30 pacientų 26 pajuto sąstingio sumažėjimą iš karto po 10 minučių trukusios terapijos. Terapija buvo atliekama ryte, tarp 7:30 val. ir 8:30 val., kuomet jaučiamas didžiausias rytinis sąstingis. Tyrimas truko 10 dienų, o tolimesnio įrenginio vartojimo nėra įrodyta [60].

2. TYRIMO KONTINGENTAS IR METODIKA

Tyrimui atlikti gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto bioetikos centro pritarimas ( protokolo Nr. BEC-SR(M)-56) (1 priedas)

2.1. Tyrimo kontingentas

Tyrimas buvo atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Ligoninėje Kauno Klinikose Reumatologijos skyriuje ir pacientų namuose. Tyrime dalyvavo nuo 2018m. lapkričio 20 dienos iki 2019m. gegužės 1 dienos.

Tyrime dalyvavo 30 tiriamųjų, kuriems diagnozuotas II-III laipsnio reumatoidinis artritas. Pacientų dalyvavimas tyrime buvo savanoriškas ir pagrįstas etiniais reikalavimais. Tiriamieji supažindinti su tyrimo paskirtimi, turiniu, rezultatų anonimiškumu ir gautų tyrimo rezultatų panaudojimo būdais. Tyrimas vyko 2 etapais. Atsitiktinės atrankos būdu 30 tiriamųjų buvo suskirstyti į 2 grupes po 15 tiriamųjų. 1 grupės tiriamiesiems (n=15) buvo taikyti ergoterapijos užsiemimai ir papildomai ryte rytinio sąstingio mažinimas virpesių terapijos įrenginiu. 2 grupės tiriamiesiems (n=15) buvo taikyta ergoterapija ir rytinio sąstingio mažinimo procedūros rytais, taikant įprastas ergoterapijos priemones

Vertinimas vyko: 1) atvykus; 2) išvykstant; 3) po 1 mėn.; 4) po 3 mėn. Tyrime dalyvavo: 26 moterys ( 86,7 proc.) ir 4 vyrai ( 13,3 proc.) (1 pav.) .

1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį

Visi tiriamieji buvo suskirstyti į amžiaus grupes pagal PSO. Nuo 18 iki 44m. jauno amžiaus asmenys, nuo 45-59 - vidutinio amžiaus, nuo 60 iki 74 m. pagyvenę, nuo 75 iki 90 m.- seno amžiaus ir 90 m. ir daugiau laikomas ilgaamžis.

Sergančiųjų reumatoidiniu artritu jauno amžiaus – 4 (13,3 proc.) tiriamieji, vidutinio amžiaus – 19 (63,1 proc.) tiriamųjų, pagyvenusių – 7 (23,6 proc.) , senų tiriamųjų nebuvo. Jauniausiam tyrimo

86,67 %

13,33 %

_Moterys

dalyviui buvo 41 metai, o vyriausiam 72 metai. Išanalizavus rezultatus nustatėme, kad 1 grupės tiriamųjų amžiaus mediana (min;max) buvo 59 (41;70) metai, 2 grupės tiriamųjų 55(44;72) metai. Statistiškai reikšmingų amžiaus skirtumų tarp grupių nenustatyta (U=106,5 ; p=0,80) (2 pav.).

2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių

Sergančiųjų reumatoidiniu artritu ligos trukmė svyravo nuo 2 iki 45 metų. Pirmosios grupės ligos trukmės mediana (min;max) 13 (6;45) metų, antrosios grupės 7 (2;23) metai. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių (U=60,5 ; p=0,02) . (3 pav.).

3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal ligos trukmę tarp grupių

Gauti apklausos duomenys parodė, jog iš 30 tiriamųjų 29 (73,3 proc.) tiriamieji pasakė, kad vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, 1 tiriamasis vaistų nevartojo.

59 (41;70) 55 (44;72) 40 42 44 46 48 50 52 54 56 58 60 62 64 66 68 70 72

T

ir

iam

ųj

ų

am

ži

us

(m

edi

ana)

Visi tiriamieji pagal ligos paūmėjimo trukmę (U=92,0 ; p=0,32) , vaistų vartojimą (U=78,0 ; 0,12) abiejose grupėse pasiskirstė tolygiai ir statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatėme.

Išanalizavus visų tiriamųjų klinikinius nusiskundimus, nustatyta, kad visi tiriamieji skundėsi rytiniu sąnarių sąstingiu. Dažniausiai sąstingis pasireiškia judesio metu, tai išssakė 26 (87 proc.) tiriamieji iš 30, ramybės metu 4 ( 13 proc.) tiriamiesiems. (4 pav.).

4 pav. Tiriamųjų dažniausiai pasireiškiantis sąstingis

Sergantieji reumatoidiniu artritu dažnai skundžiasi ilgai trunkančiu rytiniu sąstingiu. Gauti duomenys parodė, kad 18 (60,0 proc.) tiriamųjų sąnarių sustingumu skundžiasi iki 1 valandos trukmės, iki 2 valandų 10 (33,3 proc.) tiriamųjų, iki pietų- 2 (6,7 proc.) tiriamieji. Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal sąstingio trukmę tarp grupių nenustatyta (U=112,5; p=1,0) (5 pav.)

5 pav. Tiriamųjų sąstingio trukmė

Išanalizavę duomenis nustatėme, kad 30 tiriamųjų naudoja tik keletą techninių priemonių judėjimui palengvinti. Dauguma tiriamųjų kasdieninėje veikloje naudoja kempinę su prailginta rankena ir neslystančius paviršius (kilimėlius).

13% 87% Ramybėje Judesio metu 60% 33% 7% Iki 1 valandos Iki 2 valandų Iki pietų

Visi tiriamieji pagal techninių priemonių panaudojimą abejose grupėse pasiskirstė panašiai ir statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatėme (U=89,5 ; p=0,23).

Sergantieji reumatoidiniu artritu apklausos būdu atsakė į klausimą ar jiems prieš tai buvo taikyti ergoterapijos užsiemimai. Gauti duomenys parodė, kad 9 ( 30,0 proc.) tiriamiesiems buvo taikyta ergoterapija reabilitacijos įstaigose, o 21 (70,0 proc.) tiriamasis niekada nebuvo supažindintas su teikiamomis ergoterapijos procedūromis. ( 6 pav.).

6 pav. Tiriamųjų pasiskirtymo vidurkis pagal ergoterapijos taikymą

2.2 Tyrimo metodika

Tyrimo metodai parinkti siekiant išsiaiškinti tiriamųjų:  savarankiškumą

 plaštakos ir riešo funkciją,  skausmą

 rytinį sąnarių sąstingį

Pacientų vertinimas atliekamas pirmą dieną atvykus į stacionarą Kauno klinikų Reumatologijos skyrių, išvykstant iš stacionaro, namuose po 1 ir 3 mėnesių.

Vertinimui buvo naudojama: 1. Klausimynas

2. ADL testas- vertinti tiriamųjų kasdieninę veiklą 3. Dinamometrija - plaštakos raumenų jėgai vertinti 4. Manometrija - pirštų suspaudimo jėgai vertinti

5. Goniometrija - aktyvių riešo judesių amplitudei vertinti

6. QuickDASH trumpasis klausimynas- gebėjimą užsiimti mėgstama veikla, savarankiškumą. 30%

70%

Buvo taikyta ergoterapija

7. Vizualinė analoginė skausmo skalė - skausmui vertinti.

Klausimynas

Siekiant išsiaiškinti paciento lytį, amžių, ligos trukmę, pirmuosius simptomus, sąstingio trukmę, ergoterapijos poveikį ankščiau. Viso buvo 16 klausimų, kurių visi buvo uždari. Klausimai vyko interviu metodu.

Kasdieninės veiklos vertinimo testas (ADL)

Skirtas įvertinti paciento kasdieninės veiklos atlikimo problemas. Vertinamas maitinimasis, sfinkterių kontrolė, judėjimas patalpose, tualetas, persikėlimas, rengimasis, asmeninis tualetas, valgio gaminimas, vonia/dušas, namų ruoša, judėjimas lauke, bendravimas. Šiuo testu pacientai buvo vertinami atvykus į stacionarą ir išvykstant. Testo pildymas vyko interviu metodu. Maksimalus balų skaičius: 36. Šiuo testu vertinami atvykus ir išvykstant.

Kiekviena savarankiškumo veikla gali būti vertinama keturiais skirtingais balais. Testo vertinimas:

 Priklauso nuo kitų žmonių, reikalinga pagalba:  0 - negali to padaryti,

 1 - reikalinga tam tikra pagalba ar kito žmogaus paraginimas.  Atlieka savarankiškai

 2 - gali pats tai padaryti savarankiškai ir daro, esant specialioms sąlygomis,  3 – gali pats daryti savarankiškai ir daro.

Dinamometrija

Dinamometras- prietaisas naudojamas plaštakos/rankos raumenų jėgos vertinimui.. Jo ekrane rodoma maksimali griebimo jėga nuo 0 iki 90 kg. kur automatiškai rodyklė fiksuoja didžiausią suspaudimo jėgą. Rankena yra pritaikoma pagal plaštakos dydį (5 pozicijos). Asmuo turi būti pasodinamas, petys atitraukiamas, alkūnė sulenkiama 90º kampu, o riešo alkūninis nuokrypis tarp 0 ir 15 laipsnių. Jėga vertinama 3 kartus ir apskaičiuojamas matavimų vidurkis [3].

Manometrija

Manometras-prietaisas skirtas įvertinti pirštų suspaudimo jėgą. Vertinama nykščio suspaudimo jėga, pirmo ir antro pirštų suspaudimo jėga ir trijų pirštų suspaudimo jėga.

Goniometrija

Goniometras - prietaisas skirtas įvertinti riešo judesių amplitudę. Šį instrumentą sudaro dvi liniuotės ir kampainis, sutvirtinti tarpusavyje. Sąnario judesių amplitudė vertinama laipsniais. Rankos goniometriniai matavimai suteikia informacijos apie sąnarį, apie jį supančius minkštuosius audinius, taip pat ilguosius pirštų lenkiamuosius ir tiesiamuosius raumenis.[8]

Pirmiausia matuojama aktyvi judesių amplitudė, išskyrus tuos atvejus, kai mediciniškai kontraindikuotina, tam, kad įvertinti esamą judesių amplitudę sąnariuose, kai jie judinami valingai. Pasyvios judesių amplitudės matuoti nereikia, esant pilnai aktyvių judesių amplitudei

Pacientams, kuriems diagnozuotas reumatoidinis artritas vertinamos abi plaštakos ir stebimas alkūninis, stipininis nuokrypiai, tiesimas ir lenkimas per riešo sąnarį.

QuickDASH trumpasis klausimynas

DASH klausimyno įvertinimo rezultatų populiarumas auga nuo to laiko, kai jis buvo išleistas 1996m. Šiandiena jis yra naudojamas pasaulyje klinikiniuose, ir moksliniuose tiriamuosiuose darbuose. Įrodyta, kad paskelbti įvertinimo rezultatai naudingi žmonėms su viršutinių galūnių raumenų-skeleto sutrikimais.

Trumpasis DASH klausimynas yra sutrumpinta DASH klausimyno versija. Vietoj 30-ties klausimų trumpajame DASH klausimyne yra 11 klausimų žmogaus fizinėms funkcijoms ir simptomams arba

sudėtiniams viršutinės galūnės raumenų-skeleto sutrikimams įvertinti. Kaip DASH klausimynas, taip ir trumpasis DASH klausimynas turi išskirtus du ketvirtadalius neprivalomų modulių. Naudojant šį klausimyną, galima įvertinti paciento gebėjimą atlikti kasdienę veiklą savarankiškai. Atsakymų rezultatai išranguojami skalėje nuo 0 iki 100. Kuo gautas rezultatas arčiau 0, tuo negalia mažesnė.

Sutrumpinta versija suteikia galimybę gydytojams greičiau įvertinti sutrikimus ir simptomus, todėl yra šioks toks pranašumas prieš pilnąjį DASH klausimyną [20].

Gummesson, Ward, Atroshi atliko tyrimą, kurio tikslas buvo ištirti quickDASH klausimyno patikimumą. Iš pilnojo DASH klausimyno buvo paimti atsakymai ir iš jų sudarytas trumpas DASH klausimynas. Rezultatai abiejų testų buvo panašūs. Įrodyta, kad quickDASH klausimynas gali būti naudojamas vietoj DASH klausimyno, nes jis yra toks pat patikimas.

Vizualinė analoginė skausmo skalė

Ši skalė padeda nustatyti skausmo intensyvumą bei stiprumą.Naudojant šią skalę galima palyginti skausmo stiprumą prieš procedūrą ir po jos, įvertinti gydymo efektyvumą pacientui. Pacientas pats

objektyviai įvertina savo patiriamą-kenčiamą skausmą. Skalė padalijama į 10 lygių dalių ir nustatoma, kurioje atkarpoje yra paciento pažymėta atžyma.

Tuomet skausmas vertinamas balais: 1-4 balai – skausmas silpnas,

5-6 balai – skausmas vidutinio stiprumo, 7-8 balai – jaučiamas stiprus skausmas,

9-10 balų – nepakeliamas (labai stiprus) skausmas.

Pacientas interviu metodu pasako koks yra skausmas atitinkantis skalėje skaičius.

2.3 Tyrimo organizavimas

Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes.Tyrimas vyko 2 etapais.

1 grupės tiriamųjų (n=15) programą sudarė specialūs pratimai pečių juostai, dešinės ir kairės rankos raumenų jėgai bei judesių amplitudei didinti. Mankštai naudojamos ergoterapijos priemonės: masažo kamuoliukai, specialios kempinės, ,,Thera - Band” kamuoliukai, ,,AIREX” kempinės, ergoterapinė masė ,,Therapy Putty”.

2 grupės tiriamiesiems (n=15) buvo taikoma ergoterapija ir rytinio sąstingio mažinimo procedūros rytais, taikant įprastas ergoterapijos priemones.

Pirmojo etapo metu 1 grupės tiriamiesiems stacionare buo taikoma ergoterapija, į kurią įeina: rankų funkcijos pagerinimas,techninių priemonių pritaikymas,mokymas.

Antrojo etapo metu abiejų grupių tiriamiesiems buvo taikoma ergoterapija namuose: aplinkos pritaikymo aptarimas, savarankiškumo problemų aptarimas.

7 pav Tiriamųjų tyrimo organizavimo schema

Tiriamieji (n=30)

Rytinio sąstingio mažinimo procedūros su virpesių terapijos

įrenginiu Trukmė: 10 min. ryte

Rytinio sąstingio mažinimo procedūros su įprasto poveikio

priemonėmis Trukmė: 10 min. ryte

II grupės tiriamieji (n=15) I grupės tiriamieji (n=15) I etapas

•

2.4 Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPPS statistics 20.0 (angl.Statistical Package for Social Science) programos paketą. Pateikiant rezultatus grafiškai naudota „MS Excel 2010 programa”. Taikant neparametrinius kriterijus, kiekybinių požymių rezultatai pateikti kaip mediana su mažiausia (min.) ir didžiausia (max.) reikšmėmis. Lyginant dvi nepriklausomas imtis taikytas Mano ir Vitnio (angl. Mann - Whitney) kriterijus. Kiekybinių dydžių tarp trijų grupių palyginimui, kai netenkinama normalumo prielaida, taikytas Kruskalo – Voliso kriterijus. Trijų tarpusavyje priklausomų imčių rezultatų palyginimui naudotas Frydmano kriterijus. Dviejų tarpusavyje priklausomų imčių rezultatų palyginimui naudotas Vilkoksono kriterijus. Skirtumas tarp skirstinių, kai p<0,05, laikytas statistiškai reikšmingu.

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Savarankiškumo pokytis

Gebėjimą užsiimti veiklomis savarankiškai tarp pirmosios ir antrosios grupės tiriamųjų, sergančiųjų reumatoidiniu artritu, vertinome pagal trumpąjį QuickDASH klausimyną. Kuo rezultatas arčiau 100, tuo didesnė negalia.

Išanalizavus tiriamuosius, kuriems buvo taikoma ergoterapija su virpesių terapija ir tiriamuosius, kuriems buvo taikoma tik ergoterapija, nustatėme, kad abiejų grupių tiriamiesiems savarankiškumas pagerėjo tik po 3 mėnesių (Z= - 4,78 ; p=0,01) (Z= -4,71 ; p=0,01).

1 lentelė. Savarankiškumo pokytis prieš ir po ergoterapijos Grupė Prieš ET Median a (min; max) Išvykstant iš stacionaro Mediana (min; max) p Prieš ET Mediana (min; max) Po 1 mėn. Mediana (min; max) p Prieš ET Mediana (min; max) Po 3 mėn. Mediana (min; max) p 1 grupės tiriamieji (n=15) 38,0 (29;46) 32,0 (26;43) 0,11 38,0 (29;46) 30,0 (16;31) 0,15 38,0 (29;46) 11,0 (11;25) 0,01 2 grupės tiriamieji (n=15) 34,0 (28;47) 31,0 (27;42) 0,21 34,0 (28;47) 30,0 (15;31) 0,25 34,0 (28;47) 21,0 (11;32) 0,01

Tiriamiesiems, kuriems buvo taikoma ergoterapija su virpesių terapija savarankiškumas išvykstant iš stacionaro pagerėjo 6 balais , po 1 mėnesio - 8 balais, po 3 mėnesių - 27 balais.

Tiriamiesiems, kuriems buvo taikoma tik ergoterapija savarankiškumas išvykstant iš stacionaro pagerėjo 3 balais, po 1 mėnesio - 4 balais, po 3 mėnesių - 13 balų.

Pagal gautus rezultatus, nustatėme ,kad abiejų grupių tiriamiesiems prieš ergoterapiją buvo vidutinė negalia, o po erogterapijos 3 mėnesių užsiemimų - lengva negalia.

Mūsų nuomone, įvertinus savarankiškumą QuickDASH klausimynu, į kurį įeina ir gebėjimas užsiimti mėgstama veikla yra išsamus norint įvertinti visas veiklos sritis: kasdieninę, darbinę ir laisvalaikio. Tyrimo metu išanalizavome, kad didesnis pokytis gautas tiriamiesiems, kuriems buvo taikoma ergoterapija su virpesių terapija lyginant su tiriamaisiais, kuriems buvo taikoma tik ergoterapija.

Sužinojus, kad daugiausiai veiklos problemų atsiranda kasdieninėje veikloje, išsamiau išsiaiškinti kasdienines veiklas, testavome tiriamuosius ADL testu.

Išanalizavus kasdienines veiklas ADL testu, nustatėme, kad tiriamųjų, kuriems buvo taikoma ergoterapija su virpesių terapija ir tiriamųjų, kuriems buvo taikoma tik ergoterapija, kasdieninė veikla statistiškai reikšmingai pagerėjo po 1 mėnesio (Z= -3,42 ; p=0,01) (Z= -2,28 ; p=0,03) ir po 3 mėnesių (Z= - 3,82 ; p=0,01 ;) (Z= - 3,54 ; p=0,04). (2 lentelė).

2 lentelė. Kasdieninės veiklos pokytis prieš ir po ergoterapijos

Tiriamiesiems, kuriems buvo taikoma ergoterapija su virpesių terapija kasdieninė veikla išvykstant iš stacionaro padidėjo 1 balu, po 1 mėnesio 8 balais , po 3 mėnesių 11 balų.

Tiriamiesiems, kuriems buvo taikoma tik ergoterapija kasdieninė veikla išvykstant iš stacionaro padidėjo 2 balais, po 1 mėnesio- 10 balų , po 3 mėnesių - 11 balų.

Išanalizavus kasdienines veiklas prieš ergoterapiją ir išvykstant iš stacionaro asmenims, kuriems buvo taikoma ergoterapija su virpesių terapija statistiškai reikšmingai pagerėjo tik gebėjimas rengtis (Z= -3,72 ; p=0,001) bei persikėlimas (Z= - 3,02 ; p=0,001). (3 lentelė).

3 lentelė Sergančiųjų reumatoidiniu artritu 1 grupės kasdieninė veikla išvykstant iš stacionaro

Veiklos Prieš ET

Mediana (min;max)

Išvykstant iš stacionaro Mediana (min;max) p 1.Maitinimasis 2,2(1,3;2,6) 2,9 (2,0;3,0) 0,017 2.Sfinkterių kontrolė 2,0 (2,0;3,0) 2,7 (2,0;3.0) 0,018 3.Judėjimas patalpose 1,8 (1,6; 2,6) 2,6 (2,0;3,6) 0,019 4. Tualetas 1,5 (1,5;3,0) 2,7 (2,2;3,5) 0,016 5.Persikėlimas 1,2 (1,1;2,8) 3,0 (2,1;3,0) 0,01 6.Rengimasis 1,8 (1,8;2,6) 2,9 (1,9;3,0) 0,01 7.Asmeninis tualetas 2,2 (2,1;2,8) 2,7 (2,0;2,9) 0,029 8.Valgio gaminimas 2,0 (2,0;2,9) 2,3 (2,1;3,0) 0,018 9. Vonia/Dušas 1,8 (1,8;2,6) 2,4 (1,8;3,9) 0,029 10.Namų ruoša 2,0 (1,8;2,8) 3,0 (1,6;3,0) 0,037 11.Judėjimas lauke 1,1 (1,1;2,0) 2,3 (1,4;3,0) 0,011 Grupė Prieš ET Mediana (min; max) Išvykstant iš stacionaro Mediana (min; max) p Prieš ET Mediana (min; max) Po 1 mėn. Mediana (min; max) p Prieš ET Mediana (min; max) Po 3 mėn. Mediana (min; max) p 1 grupės tiriamieji (n=15) 25,0 (19;28) 26,0 (24;33) 0,17 25,0 (19;28) 33,0 (25;36) 0,01 25,0 (33;36) 36,0 (33;36) 0,01 2 grupės tiriamieji (n=15) 25,0 (21;31) 27,0 (23;33) 0,17 25,0 (21;31) 35,0 (25;36) 0,03 25,0 (21;31) 36,0 (30;36) 0,04

Tiriamiesiems, kuriems buvo taikoma ergoterapija su virpesių terapija , nustatėme, kad statistiškai reikšmingas pokytis po 1 mėnesio gautas maitinimosi (Z= -2,58; p=0,05), sfinkterių kontrolės (Z= -2,28; p=0,04), judėjimo patalpose (Z= -3,38; p=0,03), tualeto (Z= -2,18; p=0,02), persikėlimo (Z= -3,14; p=0,03), rengimosi (Z= -1,58; p=0,02) , valgio gaminimo (Z= -4,58; p=0,01), namų ruošos (Z= -2,11; p=0,01), veiklose ( 4 lentelė).

4 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu 1 grupės kasdieninė veikla po 1 mėnesio

Veiklos Prieš ET Mediana (min;max) Po 1 mėn. Mediana(min;max) p 1.Maitinimasis 2,2(1,3;2,6) 3,0 (1,4;2,9) 0,05 2.Sfinkterių kontrolė 2,0 (2,0;3,0) 3,0 (1,8;3,0) 0,04 3.Judėjimas patalpose 1,8 (1,6; 2,6) 2,6(1,5;2,8) 0,03 4. Tualetas 1,5 (1,5;3,0) 3,0 (1,2;3,0) 0,02 5.Persikėlimas 1,2 (1,1;2,8) 2,7 (1,1;2,8) 0,03 6.Rengimasis 1,8 (1,8;2,6) 3,0 (1,8;3,0) 0,02 7.Asmeninis tualetas 2,2 (2,1;2,8) 2,8(1,9;2,9) 0,117 8.Valgio gaminimas 2,0 (2,0;2,9) 3,0(1,8;3,0) 0,01 9. Vonia/Dušas 1,8 (1,8;2,6) 2,5(1,8;2,8) 0,02 10.Namų ruoša 2,0 (1,8;2,8) 3,0(1,8;3,0) 0,01 11.Judėjimas lauke 1,1 (1,1;2,0) 2,2(1,8;2,5) 0,036

Tiriamiesiems, kuriems buvo taikoma ergoterapija su virpesių terapija po 3 mėnesių statistiškai reikšmingai pagerėjo visos veiklos. (5 lentelė).

5 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu 1 grupės kasdieninė veikla po 3 mėnesių

Veiklos Prieš ET Mediana (min;max) Po 3 mėn. Mediana(min;max) p 1.Maitinimasis 2,2(1,3;2,6) 3,0 (1,2;3,0) 0,03 2.Sfinkterių kontrolė 2,0 (2,0;3,0) 3,0 (1,8;3,0) 0,02 3.Judėjimas patalpose 1,8 (1,6; 2,6) 3,0(1,5;3,0) 0,01 4. Tualetas 1,5 (1,5;3,0) 3,0(1,2;3,0) 0,01 5.Persikėlimas 1,2 (1,1;2,8) 2,8(1,8;3,0) 0,02 6.Rengimasis 1,8 (1,8;2,6) 3,0(1,8;3,0) 0,01 7.Asmeninis tualetas 2,2 (2,1;2,8) 3,0(1,8;3,0) 0,01 8.Valgio gaminimas 2,0 (2,0;2,9) 3,0(1,5;3,0) 0,01 9. Vonia/Dušas 1,8 (1,8;2,6) 2,8(1,5;3,0) 0,02 10.Namų ruoša 2,0 (1,8;2,8) 3,0(1,8;3,0) 0,02 11.Judėjimas lauke 1,1 (1,1;2,0) 2,5(1,8;2,5) 0,01

Tiriamiesiems, kuriems buvo taikoma tik ergoterapija išvykstant iš stacionaro statistiškai reikšmingai pagerėjo tik gebėjimas rengtis (Z= -3,01 ; p=0,05) ir persikėlimas (Z=- 2,75 ; p=0,03). (6 lentelė.).

6 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu 2 grupės kasdieninė veikla išvykstant iš stacionaro

Veiklos Prieš ET

Mediana (min;max)

Išvykstant iš stacionaro Mediana (min;max) p 1.Maitinimasis 2,2(1,3;2,6) 2,3 (2,0;3,0) 0,237 2.Sfinkterių kontrolė 2,0 (2,0;3,0) 2,2 (2,0;3.0) 0,238 3.Judėjimas patalpose 1,8 (1,6; 2,6) 2,0 (2,0;3,6) 0,333 4. Tualetas 1,5 (1,5;3,0) 2,0 (2,2;3,5) 0,116 5.Persikėlimas 1,2 (1,1;2,8) 3,0 (2,1;3,0) 0,03 6.Rengimasis 1,8 (1,8;2,6) 2,1 (1,9;3,0) 0,05 7.Asmeninis tualetas 2,2 (2,1;2,8) 2,2 (2,0;2,9) 0,419 8.Valgio gaminimas 2,0 (2,0;2,9) 2,3 (2,1;3,0) 0,478 9. Vonia/Dušas 1,8 (1,8;2,6) 2,0 (1,8;3,9) 0,966 10.Namų ruoša 2,0 (1,8;2,8) 3,0 (1,6;3,0) 0,012 11.Judėjimas lauke 1,1 (1,1;2,0) 2,3 (1,4;3,0) 0,015

Išanalizavus tiriamųjų, kuriems buvo taikoma tik ergoterapija kasdienines veiklas po 1 mėnesio,

nustatėme, kad statistiškai reikšmingai pagerėjo dauguma veiklų, išskyrus judėjimą lauke ( Z=199 ; p=0,106). (7 lentelė).

7 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu 2 grupės kasdieninė veikla po 1 mėnesio

Veiklos Prieš ET Mediana (min;max) Po 1 mėn. Mediana(min;max) p 1.Maitinimasis 2,2(1,3;2,6) 2,9 (1,4;2,9) 0,05 2.Sfinkterių kontrolė 2,0 (2,0;3,0) 3,0 (1,8;3,0) 0,01 3.Judėjimas patalpose 1,8 (1,6; 2,6) 2,6(1,5;2,8) 0,01 4. Tualetas 1,5 (1,5;3,0) 3,0 (1,2;3,0) 0,02 5.Persikėlimas 1,2 (1,1;2,8) 2,7 (1,1;2,8) 0,01 6.Rengimasis 1,8 (1,8;2,6) 3,0 (1,8;3,0) 0,02 7.Asmeninis tualetas 2,2 (2,1;2,8) 2,8(1,9;2,9) 0,07 8.Valgio gaminimas 2,0 (2,0;2,9) 3,0(1,8;3,0) 0,01 9. Vonia/Dušas 1,8 (1,8;2,6) 2,5(1,8;2,8) 0,02 10.Namų ruoša 2,0 (1,8;2,8) 3,0(1,8;3,0) 0,01 11.Judėjimas lauke 1,1 (1,1;2,0) 2,2(1,8;2,5) 0,106

Išanalizavus tiriamųjų, kuriems buvo taikoma tik ergoterapija, kasdieninės veiklas po 3 mėnesių, nustatėme, kad statistiškai reikšmingai pagerėjo visos veiklos. (8 lentelė).

8 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu 2 grupės kasdieninė veikla po 3 mėnesių

Veiklos Prieš ET Mediana (min;max) Po 3 mėn. Mediana(min;max) p 1.Maitinimasis 2,2(1,3;2,6) 2,9 (1,4;2,9) 0,03 2.Sfinkterių kontrolė 2,0 (2,0;3,0) 3,0 (1,8;3,0) 0,02 3.Judėjimas patalpose 1,8 (1,6; 2,6) 2,6(1,5;2,8) 0,01 4. Tualetas 1,5 (1,5;3,0) 3,0 (1,2;3,0) 0,04 5.Persikėlimas 1,2 (1,1;2,8) 2,7 (1,1;2,8) 0,01 6.Rengimasis 1,8 (1,8;2,6) 3,0 (1,8;3,0) 0,01 7.Asmeninis tualetas 2,2 (2,1;2,8) 2,8(1,9;2,9) 0,05 8.Valgio gaminimas 2,0 (2,0;2,9) 3,0(1,8;3,0) 0,03 9. Vonia/Dušas 1,8 (1,8;2,6) 2,5(1,8;2,8) 0,05 10.Namų ruoša 2,0 (1,8;2,8) 3,0(1,8;3,0) 0,01 11.Judėjimas lauke 1,1 (1,1;2,0) 2,2(1,8;2,5) 0,06

Išanalizavus visų tiriamųjų kasdienines veiklas, nustatėme, kad abiejų grupių tiriamiesiems statistiškai reikšmingai dauguma veiklų pagerėjo po 1 mėnesio, o visos veiklos po 3 mėnesių. Mūsų nuomone, sergantiesiems reumatoidiniu artritu, daugumai veiklų pagerėti nepakanka laiko esant pacientui stacionare 5 dienas tam, kad pakankamai informuoti ir apmokyti taisyklingai atlikti veiklas. Kaip parodė mūsų rezultatai, dauguma veiklų pagerėja po 1 mėnesio, o visos veiklos po 3 mėnesių.

Apibendrinimas

Išanalizavus tiriamųjų savarankiškumą trumpuoju QuickDASH klausimynu, nustatėme, kad abiejų grupių tiriamiesiems savarankiškumas, į kurį įeina ne tik kasdieninė veikla, bet ir darbinė bei laisvalaikio veiklos, abiejų grupių tiriamiesiems veiklų atlikimas statistiškai reikšmingai (p<0,05) pagerėja tik po 3 mėnesių.

Išanalizavus tiriamųjų kasdienines veiklas ADL testu, nustatėme, kad abiejų grupių tiriamiesiems statistiškai reikšmingai dauguma veiklų pagerėjo po 1 mėnesio, o visos veiklos po 3 mėnesių.

3.2. Rankų funkcijos pokytis

Sergantiesiems reumatoidiniu artritu buvo vertinama plaštakų raumenų jėga prieš ergoterapiją atvykus, išvykstant iš stacionaro, po 1 mėnesio ir po 3 mėnesių namuose.

Abiejų grupių tiriamiesiems dešinės rankos plaštakos raumenų jėga padidėjo po 1 mėnesio (Z= -2,58; p=0,01), ir po 3 mėnesių (Z= -2,58; p=0,01). Tiriamiesiems, kuriems buvo taikoma

ergoterapija su virpesių terapija plaštakos raumenų jėga išvykstant iš stacionaro padidėjo 5 kilogramais, po 1 mėnesio- 10 kilogramų, o po 3 mėnesių- 12 kilogramų. (9 lentelė).

9 lentelė. Dešinės rankos plaštakos raumenų jėga prieš ir po ergoterapijos Grupė Prieš ET Media na (min; max) Išvykstant iš stacionaro Mediana (min; max) P Prieš ET Mediana (min; max) Po 1 mėn. Mediana (min; max) p Prieš ET Mediana (min; max) Po 3 mėn. Mediana (min; max) p 1 grupės tiriamieji (n=15) 10,0 (2;25) 15,0 (2;25) 0,109 10,0 (2;25) 20,0 (2;28) 0,01 10,0 (2;25) 22,0 (8;30) 0,01 2 grupės tiriamieji (n=15) 12,0 (2;30) 14,0 (4;30) 0,04 12,0 (2;30) 22,0 (10;36) 0,01 12,0 (2;30) 26,0 (12;36) 0,01

Tiriamiesiems, kuriems buvo taikoma ergoterapija su virpesių terapija, tiek tiriamiesiems, kuriems buvo taikoma tik ergoterapija, kairės rankos plaštakos raumenų jėga padidėjo po 1 mėnesio (Z=-3,23; p=0,001) ir 3 mėnesių (Z=-3,41; p=0,001).

Tiriamiesiems, kuriems buvo taikoma ergoterapija su virpesių terapija plaštakos raumenų jėga išvykstant iš stacionaro padidėjo 2 kilogramais, po 1 mėnesio- 10 kilogramų, o po 3 mėnesių- 14 kilogramų. (10 lentelė).

10 lentelė. Kairės rankos plaštakos raumenų jėga prieš ir po ergoterapijos Grupė Prieš ET Mediana (min; max) Išvykstant iš stacionaro Mediana (min; max) p Prieš ET Mediana (min; max) Po 1 mėn. Mediana (min; max) p Prieš ET Mediana (min; max) Po 3 mėn. Mediana (min; max) P 1 grupės tiriamieji (n=15) 10,0 (2;25) 15,0 (2;25) 0,109 10,0 (2;25) 20,0 (2;28) 0,001 10,0 (2;25) 22,0 (8;30) 0,001 2 grupės tiriamieji (n=15) 12,0 (2;30) 14,0 (4;30) 0,04 12,0 (2;30) 22,0 (10;36) 0,001 12,0 (2;30) 26,0 (12;36) 0,001 Apibendrinimas

Išanalizavus visų tiriamųjų plaštakų raumenų jėga, nustatėme, kad tiek pirmos grupės tiriamiesiems, kuriems buvo taikoma ergoterapija su virpesių terapija, tiek tiriamiesiems, kuriems buvo taikoma tik ergoterapija plaštakų raumenų jėga statistiškai reikšmingai pagerėjo po 1 mėnesio ir po 3 mėnesių. Mūsų nuomone ir atlikto tyrimo rezultatais, sergantiesiems reumatoidiniu artritu,