LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
PSICHIATRIJOS KLINIKA
DEPRESIJOS SIMPTOMŲ IR POLINKIO Į SAVIŽUDYBĘ
RYŠYS SU SOCIODEMOGRAFINIAIS VEIKSNIAIS IR
GYVENIMO KOKYBE, SERGANT ŽIV LIGA
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko:
Rasa Saulytė
Darbo vadovė:
Prof. Dr. V. Adomaitienė
Darbo konsultantė:
Doc. dr. Daiva Vėlyvytė
TURINYS
SANTRAUKA ... 3
SUMMARY ... 5
PADĖKA ... 7
BIOETIKOS CENTRO LEIDIMAS ... 7
SANTRUMPOS ... 8
ĮVADAS ... 10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
7.1 ŽIV liga... 12
7.1.1 Ligos apibrėžimas, paplitimas ir našta... 12
7.1.2 ŽIV plitimo būdai ... 12
7.1.3 Ligos tipai ir stadijos ... 12
7.1.4 ŽIV ligos komorbidiškumas su oportunistinėmis infekcijomis ... 13
7.1.5 ŽIV ligos komorbidiškumas su psichikos sutrikimais ... 14
7.2 Gyvenimo kokybė ... 15
7.2.1 Gyvenimo kokybės samprata ... 15
7.2.2 ŽIV liga sergančių pacientų gyvenimo kokybės vertinimas ... 15
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 17
8.1 Paieškos metodika ir šaltiniai ... 17
8.2 Straipsnių įtraukimo į sisteminę literatūros analizę kriterijai ... 17
8.3 Straipsnių atmetimo kriterijai ... 17
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 19
9.1 Į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukiamų straipsnių charakteristikos ... 20
9.2 Depresijos simptomų ir suicidinių minčių pasireiškimas ŽIV liga sergančių pacientų tarpe ... 21
9.3 Depresijos simptomų ir polinkio į savižudybę ryšys su ŽIV liga sergančių pacientų sociodemografiniais veiksniais ... 23
9.4 Depresijos simptomų ryšys su ŽIV liga sergančių pacientų gyvenimo kokybe ... 27
9.5 Sisteminės literatūros apžvalgos trūkumai ... 28
4. IŠVADOS ... 29
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 30
SANTRAUKA
Autorė: Rasa Saulytė
Depresijos simptomų ir polinkio į savižudybę ryšys su sociodemografiniais veiksniais ir gyvenimo kokybe, sergant ŽIV liga
Tikslas: Įvertinti depresijos simptomų ir polinkio į savižudybę raiškos ryšį su sociodemografiniais veiksniais ir gyvenimo kokybe, sergant ŽIV liga.
Uždaviniai:
1. Įvertinti depresijos simptomų ir suicidinių minčių bei mėginimų žudytis pasireiškimą ŽIV liga sergančių pacientų tarpe.
2. Įvertinti depresijos simptomų ir suicidinių minčių bei mėginimų žudytis ryšį su tiriamųjų sociodemografiniais veiksniais.
3. Įvertinti depresijos simptomų ir suicidinių minčių bei mėginimų žudytis ryšį su gyvenimo kokybe. Tyrimo rezultatai: Išnagrinėjus mokslines publikacijas, beveik visuose tyrimuose nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp depresijos simptomų ir polinkio į savižudybę pasireiškimo ir ŽIV liga sergančių pacientų. Dvylikoje tyrimų nustatyta, jog depresija yra pagrindinis ir dažniausias psichikos sutrikimas tarp ŽIV liga sergančių pacientų. Šešiuose tyrimuose nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp suicidinių minčių pasireiškimo bei mėginimo žudytis ir ŽIV infekuotų asmenų. Vertinant sociodemografinius rodiklius, padaryta išvada, jog moterys depresijos simptomais skundžiasi dažniau nei vyrai. Be to, depresija rečiau pasireiškė dirbantiems ar universitetinį išsilavinimą turintiems ŽIV liga sergantiems asmenims.
Išvados:
1. Literatūros duomenimis nustatyta, kad dažniausiai kas antras ir mažiausiai kas penktas ŽIV liga sergantis pacientas išsako depresijos simptomus arba jiems diagnozuojama įvairaus sunkumo depresijos epizodai, o vidutiniškai 20 proc. pacientų atžymi suicidines mintis bei 12 proc. mėgina žudytis.
2. ŽIV liga sergančios moterys dažniau skundžiasi depresijos simptomų pasireiškimu nei ŽIV užsikrėtę vyrai. Depresijos simptomų pasireiškimas priklauso ir nuo sergančiųjų amžiaus - depresiją dažniau atžymi vidutinio ir vyresnio amžiaus pacientai.
3. ŽIV liga sergantys pacientai, kurie neigiamai vertina savo su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, yra labiau linkę į nuotaikos sutrikimus bei dažniau skundžiasi depresijos simptomų pasireiškimu nei tie, kurie gyvenimo kokybę vertina teigiamai.
SUMMARY
Author: Rasa SaulytėDepression Symptoms and Suicidal ideation Relation with Sociodemographic Factors and Quality of Life in Patients with HIV
Objective: To assess the relation of depression symptoms and suicidal ideation with sociodemographic factors and quality of life in patients with HIV.
Research tasks:
1. To evaluate the symptoms of depression, suicidal thoughts and suicide attempts in HIV patients. 2. To evaluate the association of depressive symptoms, suicidal thoughts and suicide attempts with
sociodemographic factors.
3. To evaluate the relationship between depressive symptoms, suicidal thoughts and suicide attempts with quality of life.
Research results: After reviewing the articles, almost all studies found that there was a statistically significant association between depressive symptoms and suicidal ideation in HIV patients. Twelve studies found depression to be the leading and most common mental disorder among HIV patients. Six studies found a statistically significant association between suicidal ideation and suicide attempt with HIV-infected individuals. After assessing sociodemographic indicators, a conclusion was made that women complain of depressive symptoms more often than men. Depression was also less common in HIV-positive regular workers or those with a university degree.
Conclusions:
1. The literature has shown that every second and at least every fifth patient with HIV has resolved depressive symptoms or been diagnosed with depressive episodes of varying severity, with an average of 20 percent of patients report suicidal thoughts and 12 percent attempt suicide.
2. Women with HIV are more likely to have depressive symptoms than men. The onset of depressive symptoms also depends on the age of the patients - depression is more common in middle-aged and elderly patients.
3. HIV patients who have a negative assessment of their health-related quality of life are more prone to mood disorders and are more likely to complain of depressive symptoms than those who have a positive assessment of their quality of life.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju LSMU KK Psichiatrijos klinikos vadovei Prof. dr. Virginijai Adomaitienei už nuolatinę pagalbą, skatinimą gilintis į naujas mokslo sritis, kantrybę ir vertingus patarimus rašant šį darbą. Taip pat noriu padėkoti Doc. dr. Daivai Vėlyvytei už konsultacinę pagalbą.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Rašant šį darbą, autorei interesų konflikto nebuvo.ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Etikos komitetas išdavęs bioetikos leidimą atlikti tyrimą: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras.
Leidimo numeris: BEC-MF-202 Leidimo išdavimo data: 2021-01-28
SANTRUMPOS
AIDS (ang.:acquired immunodeficiency syndrome) – įgytas imunodeficito sindromas ART (angl.:antiretroviral therapy) – antiretrovirusinė terapija
ARV – antiretrovirusiniai vaistai
ASI (angl.:Addiction severity index) – Priklausomybės sunkumo indeksas BAI (angl.:Beck anxiety inventory) – Beko nerimo klausimynas
BDI (angl.:beck depression inventory) - depresijos simptomų savęs vertinimo klausimynas BSI (angl.:Brief Symptom Inventory) – Beko suicidinių ketinimų klausimynas
CES-D (angl.:Center for Epidemiologic Studies Depression scale) – epidemiologinių depresijos tyrimų centro depresijos klausimynas
FAHI (angl.:functional assessment of HIV infection) – funkcinis ŽIV infekcijos vertinimo klausimynas HADS (angl.:hospital anxiety and depression scale) – ligoninės nerimo ir depresijos skalė
HIV-ASES (angl.:HIV Adherence Self-Efficacy Scale) – ŽIV gydymo plano laikymosi skalė HIV-VAS (angl.:HIV Visual Analogue Scale) – ŽIV vizuali analoginė skalė
HRQoL (angl.:health related quality of life) – su sveikata susijusi gyvenimo kokybė
HRSD (angl.:Hamilton rating scale for depression) – Hamiltono depresijos vertinimo skalė IHDS (angl.:India Human Development Survey) – Indijos žmogaus raidos apklausa
JTO – Jungtinių Tautų Organizacija
LW-IMB-AAQ (angl.:Life Windows IBM ART Adherence Questionnaire) – motyvacijos vertinimo laikytis ART klausimynas
MINI (angl.:Mini international neuropsychiatric interview) – trumpas tarptautinis neuropsichiatrinis klausimynas
MOS-HIV (angl.:The Medical Outcomes Study HIV Health Survey) – ŽIV sveikatos klausimynas
OI (angl.:opportunistic infections) – Oportunistinės infekcijos
PASCS (angl.:physical appearance comparison scale) – išvaizdos schemų klausimynas PHQ-9 (angl.:patient health questionnaire) – pacientų sveikatos klausimynas
PMQ (angl.:performance measurement questionnaire) – veiklos vertinimo klausimynas POMS (ang.:Profile of mood states scale) – Nuotaikos profilio skalė
PRISMA (angl.:Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) – sisteminės apžvalgos ir meta-analizės pasirinktinas analizės vienetas
PSO - pasaulio sveikatos organizacija
QUIDS (angl.:Quick inventory of depressive symptomatology) – trumpos formos depresijos simptomų klausimynas
SF-12 (angl.:short form-12 health survey) – trumpa forma-12 sveikatos vertinimo klausimynas SF-36 (angl.:short form health survey) – trumpos formos sveikatos vertinimo klausimynas
SITBI-SF (angl.:self-injurious thoughts and behaviors interview) – sąmoningo saves žalojimo klausimynas SSQ-14 (angl.:Shona symptom questionnaire) – Shona simptomų klausimynas
The Bergen-HSS (angl.:The Bergen HIV stigma scale) – Bergeno ŽIV stigmos skalė ULAC – užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
VAS – vizuali analoginė skalė
WHOQOL-BREF (angl.:world health organization quality of life scale) – PSO gyvenimo kokybės klausimynas
ĮVADAS
Depresija yra vienas labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų tap ŽIV infekuotų asmenų [1]. PSO duomenimis, šis afektinis sutrikimas yra pasaulinė problema, nuo kurios kenčia daugiau nei 350 milijonų žmonių visoje planetoje [2]. Depresija sutrikdo asmens socialinę ir darbinę veiklą, mažina gyvenimo kokybę, apsunkina ligos naštą bei didina savižudybės ir kitų psichikos ligų atsiradimo riziką. Asmenims, sergantiems ŽIV liga ir klinikine depresija, stebima komorbidiškumo įtaka depresijos eigai ir sveikimui. Todėl pradėjus gydymą ARV, ne tik padidėja CD4 ląstelių skaičius kraujyje, bet ir gerėja bendra savijauta, mažėja depresiškumas, bei pailgėja išgyvenamumo laikas [3]. Įžvelgiamas aiškus ryšys tarp dviejų patologijų, todėl yra svarbu į pacientus žiūrėti holistiškai ir atkreipti dėmesį ne tik į jų fizinę būseną ir socialinę padėtį, bet ir psichikos būseną [4].
Pastaruosius 30 metų ŽIV epidemija vis dar lieka vienas iš didžiausių visuomenės sveikatos iššūkių. JTO duomenimis, 2020 metų pabaigoje buvo apie 38 milijonai ŽIV infekuotų žmonių, iš kurių 7.1 mln neįtarė sergantys ŽIV liga [5]. Greitas ŽIV plitimas sąlygojo intensyvų prevencinių, diagnostinių bei gydymo klausimų nagrinėjimą, tačiau psichologiniams bei psichiatriniams aspektams iki šiol skiriama labai mažai dėmesio. ŽIV užsikrėtę asmenys susiduria ne tik su fizinės sveikatos pablogėjimu,
diskriminacija, stigma, socialiniu atstūmimu bei baime atskleisti ŽIV statusą, bet ir su reikšmingu psichikos sveikatos pablogėjimu [6]. Taip pat, ŽIV infekuoti žmonės dažnai priklauso ir kitoms socialinės atskirties grupėms: švirkščiamųjų narkotikų vartotojams, homoseksualams, seksualinių paslaugų teikėjams bei asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų. Šioms grupėms priklausantys žmonės dažnai patiria dvigubą ar net trigubą stigmą bei diskriminaciją visuomenėje, o tai ypač blogina psichikos sveikatos būklę ir skatina depresijos, nerimo, baimės, streso bei suicidinių minčių atsiradimą [7].
Šiai dienai, tobulėjant medicinai ir atsiradus efektyviai antiretrovirusinei terapijai, ŽIV infekcija tapo medicinos suvaldoma lėtine liga su įvairiomis gretutinėmis patologijomis, įskaitant ir psichikos sutrikimus. Maždaug trims ketvirtadaliams ŽIV infekuotų žmonių per gyvenimą diagnozuojamas bent vienas psichikos sutrikimas visame pasaulyje. Ryškesnį nuotaikos sutrikimų simptomų pasireiškimą, pacientams, infekuotiems ŽIV, gali lemti ne tik sužinojimas apie ligos diagnozę, bet ir įvairūs
sociodemografiniai veiksniai ar žema gyvenimo kokybė [8].
Šaltinių duomenimis, ŽIV užsikrėtę asmenys yra imlesni ir psichologiniam distresui, ko pasekoje dažniau atžymi ne tik depresijos simptomus, bet ir suicidines mintis [9]. Todėl atliekant šį tyrimą, siekiama įvertinti ir palyginti depresijos simptomų pasireiškimą ir polinkio į savižudybę ryšį su sociodemografiniais veiksniais ir gyvenimo kokybe, sergant ŽIV liga.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:Įvertinti depresijos simptomų ir polinkio į savižudybę raiškos ryšį su sociodemografiniais veiksniais ir gyvenimo kokybe, sergant ŽIV liga.
Uždaviniai:
1. Įvertinti depresijos simptomų ir suicidinių minčių bei mėginimų žudytis pasireiškimą ŽIV liga sergančių pacientų tarpe.
2. Įvertinti depresijos simptomų ir suicidinių minčių bei mėginimų žudytis ryšį su tiriamųjų sociodemografiniais veiksniais.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
7.1 ŽIV liga
7.1.1 Ligos apibrėžimas, paplitimas ir našta
ŽIV liga – tai lėtinė, nepagydoma liga, kurią sukelia žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), priklausantis lentivirusų šeimai [10]. Simptominė ūminė ŽIV infekcija dažniausiai pasireiškia
karščiavimu, limfadenopatija, faringitu, bėrimu, mialgija ir/ar artralgija, diarėja ir galvos skausmu[11]. Tačiau iki 60 procentų pirminės ŽIV infekcijos atvejų yra besimptomiai. Ilgainiui ŽIV sukelia AIDS – akvizitinį imunodeficito sindromą, pasireiškiantį įvairiomis oportunistinėmis infekcijomis. Ligos paplitimas pasaulyje, remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, yra 0,7% (apie 38mln). Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) 2020 12 01 duomenimis Lietuvoje ŽIV infekcija
diagnozuota 3427 asmenims per visą šios infekcijos registravimo laikotarpį.
Literatūroje ŽIV liga yra plačiai siejama su didele ligos našta bei blogesne gyvenimo kokybe. Dažnai tai lemia socialinė stigmatizacija, kuri yra susijusi su pacientų baime atskleisti savo ligą kitiems dėl galimo neigiamo visuomenės požiūrio. Taip pat, pacientams tenka dažnai susidurti su tokiais jausmais ir problemomis, kaip gėda, pažeminta nuotaika, skurdu, atstūmimu, kurie gali turėti neigiamą poveikį gyvenimo kokybei[12]. ŽIV liga dažnai lemia ir didelę ekonominę naštą. Nors Lietuvoje bei kitose Europos šalyse nemokamą gydymą antireotrovirusiniais vaistais (ARV) gauna visi sergantieji, tačiau mažiau išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip Kongas ar Centrinės Afrikos Respublika, gydymą gauna tik 64% gyventojų [13]. Diagnozavus ir pradėjus gydymą ARV ankstyvose ligos stadijose, liga yra gerai kontroliuojama ir pacientai išlieka darbingi, tačiau vėlesnėse ligos stadijose pacientai dažnai praranda darbingumą, kuris dėl ligos siekia 25-50 proc., priklausomai nuo ŽIV ligos stadijos. Visa tai lemia sumažėjusias pacientų pajamas ir dar didesnę ligos bei ekonominę naštą.
7.1.2 ŽIV plitimo būdai
ŽIV-1 ir ŽIV-2 perdavimo būdai nesiskiria, virusas gali plisti per kraują, lytinio kontakto metu ir perinataliniu būdu. ŽIV plinta per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar homoseksualius, oralinius ir analinius, jei vienas iš partnerių yra užsikrėtęs [14].
Tiriant nėščias moteris Gambijoje ir Dramblio Kaulo Krante, santykinė užsikrėtimo rizika tarp ŽIV-2 sergančių moterų buvo 6–21 kartus mažesnė, palyginti su tomis, kurios serga ŽIV-1[15]. Mažesnė ŽIV-2 perdavimo rizika yra susijusi su mažesniu viremijos lygiu, kuris pastebimas tarp užkrėstų pacientų, palyginti su sergančiais ŽIV-1. Lyginant su ŽIV-1, vyrų ir moterų lytiniuose organuose taip pat nustatytas mažesnis ŽIV-2 išsiskyrimo lygis, kuris taip pat gali padėti paaiškinti mažesnius ŽIV-2 perdavimo lytinių santykių metu rodiklius [16]. ŽIV užsikrečiama, kai tiesiogiai į kraują, pro gleivines ar sužeistą odą patenka >0,001ml ŽIV infekuoto žmogaus kraujo. Didžiausia ŽIV koncentracija yra kraujyje, spermoje,
makšties išskyrose ir motinos piene. Tuo tarpu seilėse, šlapime, ašarose ir prakaite ŽIV koncentracija yra maža, todėl epidemiologiniu požiūriu užsikrėtimo pavojaus nekelia [17].
7.1.3 Ligos tipai ir stadijos Literatūroje išskiriami du ŽIV tipai:
I. ŽIV-1 - daugiausiai paplitęs Europoje, JAV ir Centrinėje Afrikoje; šio tipo sukelta klinika pasireiškia sunkiau, o periodas iki AIDS yra trumpesnis, lyginant su ŽIV-2 [18].
II. ŽIV-2 - vyrauja Vakarų Afrikoje; ŽIV ligos stadijos:
I. Inkubacinis periodas – gali trukti nuo 3 iki 24 savaičių. Šiuo laikotarpiu serologinių atrankinių tyrimų rezultatai neigiami.
II. Ūminės ŽIV infekcijos sindromas – simptomai, panašūs į gripo ar kitų infekcinių ligų, pasireiškia apie 70% ŽIV infekuotų asmenų. Klinika, pasireiškianti karščiavimu, limfmazgių padidėjimu, makulopapuliniu bėrimu, mialgija ir/ar artralgija, galvos skausmu, bei viduriavimu atsiranda praėjus 2-6 sav. po
užsikrėtimo, ir trunka apie dvi savaites [19].
III. Lėtinė besimptomė infekcija – vidutiniškai trunka 5-8 metus po užsikrėtimo. Vienintelis būdingas simptomas – nuolatinė išplitusi limfadenopatija. Šios stadijos trukmė yra individuali, priklausanti nuo infekuoto asmens amžiaus, imuninės sistemos ir bendros sveikatos būklės.
IV. Simptominė ŽIV liga – pasireiškia didėjančiu ląstelinio imuniteto nepakankamumu ir besitęsiančiais karščiavimo, viduriavimo, bendro silpnumo sindromais, kūno svorio mažėjimu, naktiniu prakaitavimui bei ŽIV ligai būdingomis patologijomis, tokiomis kaip: burnos ar makšties kandidozė, bacilinė angiomatozė, gimdos kaklelio displazija, idiopatinė trombocitopeninė purpura, juostinė pūslelinė ir liežuvio plaukuotoji leukoplakija [20].
V. Įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas (AIDS) – trunka apie 2-3 metus. Pasireiškia imuninės sistemos nepakankamumu kartu su indikacinėmis ligomis, tokiomis kaip: tuberkuliozė, Pneumocystis jirovecii pneumonija, Kapoši sarkoma, stemplės kandidozė, limfoma, progresuojanti daugiažidininė
leukoencefalopatija ir kitomis indikacinėmis ligomis. AIDS diagnozuojamas, kai ŽIV infekuotam asmeniui nustatoma bent viena indikacinė liga [21].
7.1.4 ŽIV ligos komorbidiškumas su oportunistinėmis infekcijomis
Negydant, ŽIV sparčiai naikina žmogaus imuninę sistemą ir išsivysto oportunistinės infekcijos (OI), kurios įprastinėmis sąlygomis yra mažai patogeniškos, tačiau dėl sutrikusio fagocitinio, ląstelinio ir humoralinio imuniteto pasireiškia bakterinėmis, virusinėmis, grybelinėmis, parazitinėmis ir navikinėmis ligomis [22]. Dažniausiai pasireiškiančios AIDS indikacinės ligos Lietuvoje yra: įvairios tuberkuliozės formos, stemplės kandidozė, pneumocistinė pneumonija (kai CD4 kiekis yra <200 ląstelių / mm3), CMV
infekcija (kai CD4 kiekis yra <50 ląstelių / mm3) ir Mycobacterium avium komplekso (MAK) sukeltos
ligos (kai CD4 kiekis yra <50 ląstelių / mm3). Tuo tarpu normalus sveiko žmogaus CD4 ląstelių kiekis yra nuo 500 iki 1200 mm3. Svarbiausias OI prevencijos būdas išlieka antiretrovirusinės terapijos (ART) taikymas. Dešimto dešimtmečio viduryje pradėjus plačiai taikyti ART, OI dažnis akivaizdžiai sumažėjo. Atliktas lyginamasis skerspjūvio tyrimas, kuriame dalyvavo 384 ŽIV infekuoti asmenys, nustatė kad OI rečiau pasireiškia pacientams, vartojantiems ART, nei visai nesigydantiems (atitinkamai 29,2 proc. ir 38 proc., p=0.04) [23]. Be to, šiai dienai ypač aktuali COVID-19 liga, kuri yra labai pavojinga, bei sukelianti daug sunkių komplikacijų ŽIV užsikrėtusiems asmenims, nevartojantiems ART [24].
7.1.5 ŽIV ligos komorbidiškumas su psichikos sutrikimais
Vienas dažniausių komorbidiškumų su kuriais tenka susidurti ŽIV ligos diagnozę turintiems pacientams, tai psichikos sutrikimai. Atsitiktinių efektų metodo analizė parodė, kad depresijos paplitimas tarp ŽIV sergančių pacientų yra 31% [25]. Neišsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse depresijos paplitimo lygis yra didesnis nei išsivysčiusiose šalyse, kurias galima sieti su didesne mokslo pažanga ir ankstyvomis ŽIV ligos diagnostikos galimybėmis. Tačiau daugelis tyrimų parodė, kad didžiajai daliai ŽIV užsikrėtusių asmenų, ypač hospitalizuotų dėl OI, yra būdingas didesnis nerimas, depresija ir frustracija [26]. Depresijos pasireiškimas turi neigiamų padarinių pacientų kasdienei veiklai, tarpasmeniniams santykiams ir tėvystei [27]. Atliktas kohortos tyrimas Šveicarijoje parodė, jog mirtingumas dėl savižudybės yra didesnis tarp sergančiųjų ŽIV liga, lyginant su ŽIV neužsikrėtusiais asmenimis. Tačiau taikant ART, vyrų savižudybių skaičius sumažėjo nuo 12,9% iki 3,1%, o moterų nuo 14,2% iki 3,3%. Taip pat buvo nustatyta, jog didžiausia savižudybės rizika yra per 72 valandas, po ŽIV teigiamo testo atsakymo. Nors per pastaruosius tris dešimtmečius ŽIV infekuotų žmonių savižudybių rodikliai ženkliai sumažėjo, tačiau jie vis dar išlieka apie tris kartus didesni nei bendros populiacijos [28].
Viena didžiausių problemų, daranti įtaką nuotaikos sutrikimų atsiradimui, yra ligos socialinė stigmatizacija, pasireškianti net ir sveikatos priežiūros įstaigose [29]. Nors medikai yra mokomi apie ŽIV ligą, neretai stereotipinės nuostatos yra stipresnės nei turima mokslinė informacija apie šią ligą. Didžioji medicinos personalo dalis, susidūrę su ŽIV užsikrėtusiu asmeniu, vis dar elgiasi nekompetetingai ir neprofesionaliai. Nuostatos, kuriomis remiasi medikai, ŽIV infekuotiems asmenims yra jau stigma tapę stereotipai tapatinant ŽIV užsikrėtusius asmenis su rizikos grupėmis pagal jų gyvenimo būdą ir to sąlygotą užsikrėtimo kelią [30]. Nors Lietuvoje priimti įstatymai laiduoja ŽIV užsikrėtusių asmenų konfidencialumą, medikų bendruomenėje vis dar jaučiama spraga tarp formalių įsipareigojimų laikytis konfidencialumo ir realaus šio principo laikymosi medicinos praktikoje. Įkalinimo įstaigose ŽIV užsikrėtę asmenys yra izoliuojami jiems skiriant atskirą patalpą, o tai neretai daro neigiamą įtaką jų psichologinei būsenai ir socialinei atskirčiai. Tyrimų duomenimis, lyginant su
kitomis infekcinėmis ligomis, ŽIV liga turi didžiausią įtaką pacientų psichikos sveikatai bei gyvenimo kokybei [31][32].
ŽIV liga sergantys asmenys dažnai patiria socioekonominių sunkumų. Neretai liga tampa ekonomine našta, ko pasekoje pacientai patiria psichologinį distresą. Vėlesnių ŽIV ligos stadijų sukeliama būklė apsunkina darbo galimybes, mažina produktyvumą, reikalingas dažnesnis lankymasis gydymo įstaigose [33]. Dažnai dirbančio ŽIV infekuoto asmens apsisprendimas yra neinformuoti darbdavio ir kolegų apie ŽIV diagnozę, kadangi tai gali lemti darbo netekimą, socialinę atskirtį, bei sukelti naujų sunkumų įsidarbinti kitoje darbovietėje. Taip pat, daug įtakos daro ir visuomenėje egzistuojantys stereotipai ŽIV infekuotų asmenų atžvilgiu, ko pasekoje pirmenybė yra teikiama ne ŽIV užsikrėtusio asmens kompetencijai, o ŽIV diagnozei. Kaip ir kiekvienam sveikam asmeniui, taip ir ŽIV liga sergančiam žmogui darbo rinkoje svarbus ne išskirtinumas, o lygiavertiškumas bei žmogiškasis orumas darbo rinkos kontekste. Todėl darbdaviams ir darbuotojams yra būtini mokymai apie ŽIV ligą, kurie plėstų jų toleranciją, empatiją ir supratingumą ŽIV užsikrėtusio darbuotojo atžvilgiu. Kai kuriais atvejais pacientai gali net prarasti darbą dėl sumažėjusio darbingumo bei padidėjusio nuovargio vartojant ARV. Šie faktoriai daro didžiulę įtaką depresijos bei nerimo simptomų vystymuisi.
ŽIV liga sergančių pacientų sociodemografinių rodiklių ryšys su psichikos sutrikimais dar nėra pilnai ištirtas. Literatūroje pateikiamos nuomonės išsiskiria. Dalies šaltinių teigimu, depresija rečiau pasireiškia aukštesnio išsilavinimo bei geresnio ekonominio statuso asmenims [34], [35]. Be to, žemesnio socioekonominio statuso asmenys patiria didesnį distresą, susijusį su prastesnėmis gyvenimo sąlygomis, vienatve bei ekonomine našta, todėl jie yra imlesni depresijos simptomų ir suicidinių minčių pasireiškimui. Atliktas tyrimas parodė, jog depresijos simptomai plačiau paplitę tarp vidutinio ir vyresnio amžiaus pacientų, maždaug 50-65 metų amžiaus grupėje [36]. Taip pat nustatyta, jog depresija dažnesniau pasireiškia moterims nei vyrams [37], [38].
7.2 Gyvenimo kokybė
7.2.1 Gyvenimo kokybės (GK) samprata
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 1993 m. apibrėžė gyvenimo kokybę kaip: „Individo vietos gyvenime suvokimas, priklausantis nuo kultūros, kurioje individas gyvena, jo vertybių sistemos, tikslų, vilčių, normų ir interesų. Tai sąvoka, nusakanti daugiakomponentį reiškinį, apimantį asmens fizinę sveikatą, psichologinę būseną, nepriklausomybės lygį, socialinius santykius, asmeninius įsitikinimus ir aplinką“ [39]. Tai platus apibrėžimas, apimantis daugybę asmens būvio lygmenų, todėl medicinoje plačiau vartojama su sveikata susijusios gyvenimo kokybės samprata (HRQoL), kurios tikslas yra atskleisti ligos ir jos gydymo įtaką paciento fizinei, psichologinei ir socialinei gerovei [40].
GK vertinimas ir gerinimas yra labai svarbus ŽIV užsikrėtusių asmenų priežiūrai ir palaikymui, kadangi ŽIV infekuotų asmenų gyvenimo kokybei įtaką daro ne tik ligos simptomai, bet ir socialinės aplinkybės, tarpasmeniniai santykiai, oportunistinės infekcijos bei visuomenėje kylančios nuostatos. Tyrimo duomenys patvirtino, jog paslaugų ŽIV infekuotiems asmenims teikimas, didinant pagalbos tinklą, gerinant tarpasmeninius santykius, integruojant juos į sveikatos priežiūros paslaugų sistemą, yra svarbus gerinant GK ir mažinant ŽIV stigmą [41]. Pagerinus šių charakteristikų rodiklius, ŽIV užsikrėtęs asmuo reguliariau lankysis pas gydytoją, daugiau domėsis ŽIV liga ir jos gydymu, aktyviau dalyvaus gydymo procese [40]. Tuo tarpu GK mažinančius veiksnius apima psichotropinių ir narkotinių (ypač
švirkščiamųjų) medžiagų vartojimas, nedarbas, mažos pajamos, žemas išsilavinimas, įkalinimo patirtis bei prasta psichologinė būsena [42]. Šie veiksniai skatina greitesnį ŽIV ligos progresavimą į AIDS.
7.2.2 ŽIV liga sergančių pacientų gyvenimo kokybės vertinimas
ŽIV liga sergančių pacientų gyvenimo kokybės vertinimui plačiai naudojamas SF-36
(angl.:Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire) klausimynas, kuris susideda iš 36 klausimų, atspindinčių aštuonias gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų ir emocinių sutrikimų, socialinius ryšius, emocinę būseną, energingumą, skausmą ir bendrąjį sveikatos vertinimą [43]. Šios sritys yra jungiamos į dvi kategorijas – fizinę ir psichinę. Fizinei sveikatai vertinti skirtos fizinio aktyvumo, veiklos apribojimo dėl fizinių problemų, skausmo ir bendros sveikatos vertinimo sritys. Veiklos apribojimo dėl emocinės būklės, socialinių ryšių, energingumo ir gyvybingumo sritys skirtos psichinei sveikatai įvertinti. Atsakymai į klausimus vertinami balais. Kiekviena sritis, naudojant skaičiavimo algoritmą, vertinama nuo 0 iki 100 balų. Kuo aukštesnis balų skaičius, tuo geresnė gyvenimo kokybė.
Šis klausimynas yra jautrus pokyčiui, todėl gali būti naudojamas GK vertinti prieš ir po gydymo. Dutra BS et al. [44] 2016-2018 metais atliktame prospektyviniame tyrime buvo vertinta 91-nių ŽIV liga sergančių pacientų SF-36 klausimyno duomenys. Tyrime dalyvavo vyresni nei 18 metų pacientai, priklausantys lėtinės besimptomės infekcijos stadijai. Pacientai, kurie nutraukė gydymą ART, į tyrimą nebuvo įtraukiami. Rezultatai parodė, jog praėjus metams po gydymo ART, pacientų fizinė funkcija, psichinė sveikata, socialinė veikla, pasitenkinimas gyvenimu ir bendra sveikatos būklė pagerėjo.
Šaltinių duomenimis, pacientai, kurių su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra blogesnė, yra imlesni psichologiniam distresui bei depresijos simptomų pasireiškimui.
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Sisteminė literatūros apžvalga buvo rengiama remiantis PRISMA (angl.:Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) atrankos sistemos principo metodiniais nurodymais. PRISMA - tai sisteminės literatūros apžvalgos ir meta-analizės rekomendacinės gairės, kurias sudaro straipsnių paieškos 4 etapų eiliškumo schema (identifikacija, skryningas, tinkamumo nustatymas, įtraukimo kriterijai) ir 27 punktų kontrolinis sąrašas [45]. Metodas skirtas kuo tiksliau ir objektyviau identifikuoti analizei tinkamas mokslinės literatūros publikacijas, išvengti apžvalgos metu daromų klaidų, tinkamai išanalizuoti pateikiamus duomenis [46], [47]. Remiantis metodologiniais PRISMA nurodymais, straipsnių analizei buvo paruoštas duomenų rinkimo protokolas, kurio pagalba buvo atrenkami ir analizuojami straipsniai apie depresijos simptomų ir polinkio į savižudybę raiškos ryšį su sociodemografiniais veiksniais ir gyvenimo kokybe, sergant ŽIV liga.
8.1 Literatūros paieškos metodai
Mokslinės literatūros paieškai ir duomenų rinkimui naudota PubMed duomenų bazė. Buvo renkama paskutinių 10 metų mokslinė literatūra pagal raktažodžius ar jų derinius (angl.: depression, suicidal ideation, HIV, quality of life). Straipsnių paieška buvo atliekama nuo 2020 08 31. Paskutinė straipsnių paieška atlikta 2021 03 31.
8.2 Straipsnių įtraukimo į sisteminę literatūros analizę kriterijai
1. Į sisteminę mokslinės literatūros analizę įtraukti paskutinių 10 metų straipsniai (publikuoti 2011 – 2021 metais) pagal raktažodžius ar jų derinius (angl.: depression, suicidal ideation, HIV, quality of life).
2. Publikacijos anglų kalba;
3. Laisvai prieinamas publikacijų tekstas; 4. Tiriamieji vyresni nei 18 metų;
5. Tiriamieji, kuriems diagnozuota ŽIV liga; 6. Tiriamieji visų lyčių atstovai;
8.3 Straipsnių atmetimo kriterijai
1. Publikacijos senesnės nei 10 metų;
2. Publikacijos kitomis kalbomis (ne anglų kalba); 3. Publikacijos, kurių pilnas tekstas nebuvo prieinamas; 4. Tiriamieji jaunesni nei 18 metų;
6. Tiriamųjų depresijos simptomų ir polinkio į savižudybę raiška tiriama gaunant specifinį gydymą;
7. Tiriamųjų depresijos simptomų ir polinkio į savižudybę raiška tiriama tik sergantiems AIDS; 8. Literatūros apžvalgos ir meta-analizės;
9. Klinikiniai atvejai; 10. Eksperimentiniai tyrimai;
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Pagal raktinius žodžius ar jų derinius (angl.: depression, suicidal ideation, HIV, quality of life) PubMed duomenų bazėje iš viso rasta 486 straipsnių. Pritaikius paieškos kriterijus - literatūra ne senesnė nei 5 metai, straipsniai tik anglų kalba ir straipsniai pilno teksto, liko 235 mokslinės literatūros šaltiniai. Perskaičius pavadinimą ir santrauką, atmetus duplikatus, atmesta dar 179 straipsniai. Likusius 56 mokslinius straipsnius pilnai perskaičius ir išnagrinėjus, atmesta dar 40 straipsnių, neatitinkančių nagrinėjamos temos bei kitų 8.2 ir 8.3 skirsniuose nurodytų kriterijų. Į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti 16 mokslinės literatūros publikacijų atitikusių visus nurodytus kriterijus. Publikacijų nagrinėjimo ir atrankos protokolas pateikiamas 1 pav.
1 pav. Mokslinių straipsnių atrankos procesas Atrinkti moksliniai straipsniai
įtraukti į sisteminę literatūros apžvalgą
(n = 16)
Atmesti straipsniai neatitinkantys kitų 8.2 ir 8.3 skirsniuose nurodytų
kriterijų. (n = 40) Atrinkti moksliniai straipsniai pilnai
analizei (n = 56)
Atmesti moksliniai straipsniai perskaičius pavadinimą ir santrauką,
atmetus dublikatus (n = 179) Atrinkti moksliniai straipsniai
(n = 235)
Atmesti:
1. Senesni nei 5 metai straipsniai; 2. Straipsniai ne anglų kalba;
3. Ne pilno teksto straipsniai. (n = 251)
Moksliniai straipsniai pagal raktažodžius ar jų derinius (angl.:depression, suicidal ideation,
HIV, quality of life) PubMed duomenų bazėje
9.1 Į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukiamų straipsnių charakteristikos
Į sisteminę literatūros apžvalgą viso įtraukta 16 mokslinių publikacijų. Iš kurių 11 yra klinikiniai atsitiktinių imčių tyrimai, 1 skrespjūvio tyrimas, 1 klinikinis tyrimas, 1 kohortinis tyrimas, 1 stebėjimo ir 1 perspektyvinis kohortinis tyrimas. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) atlikti 5 minėti tyrimai, 3 – Brazilijoje, 1 – Ugandoje, 1 – Lietuvoje, 1 – Rusijoje, 1 – Kanadoje, 1 – Argentinoje, 1 – PAR, 1 - Malavyje ir 1 – Jungtinėje Karalystėje.
Depresijos simptomų, suicidinių minčių bei bandymų žudytis pasireiškimą tarp ŽIV infekuotų pacientų nagrinėjo 7 mokslinės literatūros publikacijos, 11 tyrimų nagrinėjo tik depresijos simptomų bei suicidinių minčių pasireiškimą. Penkiose publikacijose kaip pagrindinis vertinimo kriterijus depresijos simptomams ir polinkiui į suicidą vertinti naudotas PHQ-9 klausimynas, likusiuose tyrimuose naudoti BDI, HRSD, HADS, CES-D, ASI, SITBI ir FPQLI vertinimo klausimynai. Keturi tyrimai vertino dvi pacientų grupes – ŽIV infekuotus pacientus ir kontrolinę sveikų asmenų grupę, 12 tyrimų tyrė tik ŽIV infekuotų pacientų ypatybes. Pagrindinės mokslinių tyrimų charakteristikos pateikiamos 1 lentelėje.
1 lentelė. Pagrindinės mokslinių tyrimų charakteristikos
Eilės nr
.
Tyrimas Tyrimo tipas
T ir iam ųjų s kaičiu s Du om en ų ap ie d ep resij o s sim pto m ų ir GK rin kim o bū dai
1. O'Donnell JK et al.[48] JAV, 2016
Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas N=289 HRSD SF-12 HIV-ASES
2. Arseniou S et al. [37] Lotynų Amerika,
2014 Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas N=228 BDI POMS 1. 3.
Robertson K et al. [38] Vakarų Europa, Kanada, 2014 Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas N=2863 HADS-A HADS-D
4. Stockton MA et al. [49] Malavis, 2020
Klinikinis atsitiktinių
imčių tyrimas N= 1984
PHQ-9 SCRAP
5. Abas M et al. [50] PAR, 2018 Klinikinis atsitiktinių
imčių tyrimas N=92
PHQ-9 SSQ-14 IHDS
6. Cecchini D et al. [51] Argentina, 2019
Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas N=162 LW-IMB-AAQ VAS HIV-ASES BDI-IA HIV-VAS
7.
Desrosiers A et al.
[52] Rusija, 2018 Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas N= 328
BSI CES-D ASI WHOQOL-BREF 8. Betancur MN et al. [53] Brazilija, 2017 Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas N=47 BDI-II BAI SF-36 9. Brawner BM et al. [54] JAV, 2019 Klinikinis atsitiktinių
imčių tyrimas
N=52 PHQ-9
MINI
10. de Almeida SM et al. [55] Brazilija, 2016 Stebėjimo tyrimas N=39 BDI-II IHDS MINI-PLUS
11. Benton TD et al. [56] Šiaurės Amerika, 2019
Kohortinis tyrimas N=280 PHQ-9 QUIDS 12. Esposito-Smythers C et
al. [57] JAV, Lotynų
Amerika, 2018 Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas N=81 PASCS PMQ SITBI-SF 13. Walter KN et al. [58] JAV, 2016 Skerspjūvio tyrimas N=170 ASI
FAHI 14. Watkins CC et al. [36] Jungtinė
Karalystė, 2012
Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas
N=542 HRSD
IHDS 15. Wagner GJ et al. [34] Uganda, 2011 Perspektyvinis
kohortinis tyrimas
N=602 PHQ-9
MOS-HIV AACTG
16. Stonienė R et al. [35] Lietuva, 2015 Klinikinis tyrimas N=127 C. Ferrans & M.Powers The Berger-HSS
9.2 Depresijos simptomų ir suicidinių minčių pasireiškimas ŽIV liga sergančių pacientų tarpe Išnagrinėjus 16 mokslinių publikacijų, vienuolikoje tyrimų nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp depresijos simptomų ir suicidinių minčių pasireiškimo sergant ŽIV liga. Nustatyta, jog dvylikoje tyrimų depresijos simptomai yra dominuojantys tarp ŽIV infekuotų pacientų ir pasireiškia dažniau nei suicidinės mintys [36], [37], [58], [48]–[52], [54], [55], [57]. Depresijos simptomų ir suicidinių minčių pasiskirstymas skirtinguose tyrimuose vaizduojamas 2. pav.
2. pav. Depresijos simptomų ir suicidinių minčių pasireiškimas
Apžvelgus gautus duomenis depresijos simptomai svyravo tarp 18 proc. ir 60 proc. visų ŽIV liga sergančių tiriamųjų. Tyrimuose, kuriuose vertinta ir kontrolinė grupė, pastebėta, jog pacientai, sergantys ŽIV liga, depresijos simptomais skundėsi dažniau nei sveiki pacientai. Štai 2016 metais atliktame de
Almeida SM et al. [55] tyrime ŽIV liga sergančių pacientų grupėje (n=39) pasikartojantis depresinis
sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F33.1) diagnozuotas 39 proc. tiriamųjų, kai tuo tarpu kontrolinėje grupėje (n=22) nebuvo diagnozuotas nei vienam tiriamajam. Be to, ŽIV infekuotų asmenų BDI-II klausimyno balas (mediana, IQR) buvo 13 (8-27,5), tuo tarpu kontrolinės grupės 2,5 (1-5,5), kai p<0,0001. Panašus skirtumas stebėtas ir Esposito-Smythers C et al. [57] 2018-tais metais atliktame tyrime, kuriame taip pat vertintos dvi pacientų grupės. Nustatyta, kad net 28,4 proc. ŽIV infekuotų pacientų skundėsi depresijos simptomais, kai, tuo tarpu, kontrolinėje grupėje depresija skundėsi tik 15,4 proc. tiriamųjų. Kitų autorių duomenimis taip pat stebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp depresijos simptomų pasireiškimo ŽIV liga sergantiems pacientams ir sveikiems. Nustatyta, kad depresijos
simptomai dažnesni sergant ŽIV liga nei tarp sveikų tiriamųjų [52], [54]. Desrosiers A et al. [52] taip pat nustatė, jog ŽIV teigiami pacientai (n=197) depresijos simptomais skundėsi dažniau nei ŽIV neigiamos grupės tiriamieji (n=131), CES-D skalės M (SD) atitinkamai 20.70 ir 17.59, p>0,01.
Apžvelgiant straipsniuose pateikiamus duomenis, pastebėta, jog vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į depresijos, bet ir į kitų psichikos ligų pasireiškimą. Brawner BM et al. [54] atliktame tyrime ŽIV
infekuotiems pacientams nustatytas ne tik depresinis sutrikimas (18 proc.), bet ir panikos sutrikimas (7,4 proc.), obsesinis kompulsinis sutrikimas (5,8 proc.), potrauminio streso sutrikimas (3,9 proc.) ir
psichozinis sutrikimas (1,9 proc.). Kitų autorių duomenimis [55], gauti panašūs rezultatai – ŽIV liga 0 10 20 30 40 50 60
sergantiems asmenims bipolinis sutrikimas diagnozuotas 23 proc. tiriamųjų, tuo tarpu kontrolinėje grupėje 14 proc., priklausomybės sindromas dėl alkoholio vartojimo ŽIV infekuotiems asmenims nustatytas 15 proc., sveikiems – 5 proc., kai p=0,405. Štai ir Esposito-Smythers C et al. [57] duomenimis, kanapių vartojimas tarp ŽIV užsikrėtusių asmenų buvo statistiškai reikšmingai aukštesnis nei kontrolinės grupės (vidutiniškai 34.35±5.97 ir 24.20±11.25, p=0.007).
Be to, ŽIV infekuoti asmenys skundėsi ir nerimo simptomais. Cecchini D et al. [51] atliktame tyrime generalizuotas nerimo sutrikimas (F41.1) nustatytas net 53,7 proc. tiriamųjų. Abas M et al. [50] tyrimo duomenimis gauti panašūs rezultatai – kliniškai svarbūs nerimo simptomai (SSQ-14 ≥ 9) pasireiškė 63 proc. ŽIV liga sergančių pacientų. Keleto autorių duomenimis nustatytas tiesioginis ryšys tarp
depresijos ir nerimo simptomų pasireiškimo sergant ŽIV liga, t.y. jie abu turi įtakos vienas kito
pasireiškimui. Štai Desrosiers A et al. [52] tyrimo duomenimis depresijos simptomų pasireiškimas buvo 1.87, o nerimo 1.78 pagal BSI skalę. Nustatyta teigiama linijinė koreliacija (p<0,05), t.y., kad dažnėjant depresijos simptomų pasireiškimui, lygiagrečiai dažnėja ir nerimo simptomų pasireiškimas.
Kita vertus, nemaža dalis tiriamųjų su išreikšta depresijos klinika, taip pat nurodė ir suicidinių minčių pasireiškimą. Apžvelgus gautus duomenis, suicidinės mintys svyravo tarp 5 proc. ir 35 proc. visų ŽIV liga sergančių tiriamųjų. Lyginant suicidinių minčių pasireiškimą tyrimuose, kuriuose vertinta ir kontrolinė grupė, taip pat, kaip ir depresijos atveju, stebėtas ryšys tarp ŽIV ligos ir suicidinių minčių raiškos. Esposito-Smythers C et al. [57] duomenimis suidicidines mintis išsakė 27 proc. ŽIV liga sergančių pacientų, tuo tarpu kontrolinėje grupėje 14 proc., todėl stebėtas aiškus ryšys tarp savižudiškų minčių pasireiškimo ir ŽIV užsikrėtusiųjų. Kitų autorių [55] duomenimis, gauti panašūs rezultatai – tyrime savižudiškas mintis atžymėjo 18 proc. ŽIV teigiamų tiriamųjų ir 1 proc. sveikų. Be to nustatyta, jog ŽIV liga turi statistiškai reikšmingą tiesioginę įtaką pacientų psichikos būsenai. Tačiu Desrosiers A et al. [52] Rusijoje atliktame tyrime savižudiškų minčių pasireiškimas nebuvo statistiškai reikšmingas tarp
sergančiųjų ir kontrolinės grupės. Suicidines mintis ŽIV teigiamų asmenų grupėje išsakė vidutiniškai 18,3 proc., o kontrolinėje 16 proc., p<0,05. Autorių nuomone, statistiškai reikšmingo ryšio tarp dviejų grupių šiuo atveju nebuvo dėl gausaus alkoholio vartojimo, žemos gyvenimo kokybės ir didelės atskirties tarp socialinių sluoksnių šalyje.
Vertinant polinkį į savižudybę, reikėtų vertinti ne tik suicidinių minčių pasireiškimą, bet ir mėginimus žudytis bei nusižudymus. Deja, atrinktose mokslinėse publikacijose nusižudymai nebuvo fiksuojami ir plačiau nagrinėjami. Suicidinių minčių ir bandymų žudytis pasiskirstymas tarp ŽIV liga sergančiųjų ir kontrolinės grupės vaizduojamas 2. lentelėje.
2 lentelė. Suicidinių minčių ir bandymų žudytis pasiskirstymas tarp sergančių ŽIV liga ir kontrolinės grupės
Suicidinės mintys Bandymai žudytis
Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Desrosiers A et al. [52] 18,3% 16% p<0,05 9,6% 10,7% p=0,053 de Almeida SM et al. [55] 18% 1% p=0,042 13% 0,5% p=0,57 Esposito-Smythers C et al. [57] 27% 14% p=0,007 13% 5% p=0,007 Brawner BM et al. [54] 13,9% 1,8% p=0,80 7,7% 5,4% p=0,03 O'Donnell JK et al. [48] 26% - p= 0.08 1% - p= 0.08 Walter KN et al. [58] 35.3% - p<0,05 22% - p<0,05 Cecchini D et al. [51] 35,2% - p=0,007 21% - p=0,007
Apžvelgus gautus duomenis, bandymų žudytis pasireiškimas svyravo tarp 1 proc. ir 22 proc. ŽIV liga sergančių tiriamųjų. Cecchini et al. [51] tyrime tirti 162 ŽIV liga sergantys pacientai iš kurių 44 proc. skundėsi kliniškai reikšmingais depresijos simptomais. Net 57 tyrime dalyvavusių pacientų (35,2 proc.) dabar ar anksčiau yra galvoję apie savižudybę, o 34 asmenys (21 proc.) yra mėginę nusižudyti. Savižudiškus ketinimus ŽIV infekuoti pacientai išreiškė dėl jaučiamos stigmos, ligos sukeliamo diskomforto, depresinio turinio minčių ir žemos gyvenimo kokybės. Kitų autorių duomenimis [58] gauti panašūs rezultatai - tyrime savižudiškas mintis atžymėjo 35,3 proc., o bandymus žudytis 22 proc. ŽIV teigiamų tiriamųjų. Tyrimuose, kuriuose buvo vertinta ir kontrolinė grupė, stebėtas ryšys tarp ŽIV ligos ir suicidinių minčių pasireiškimo bei bandymų žudytis. Esposito-Smythers C et al. [57] atliktame tyrime suicidines mintis dažniau išsakė ŽIV liga sergantys asmenys nei kontrolinė grupė (atitinkamai 27 proc. ir 14 proc., p=0,007), mėginimai žudytis taip pat dažniau stebėti ŽIV infekuotiems asmenims (atitinkamai 13 proc. ir 5 proc., p=0,007). Kitų autorių duomenimis [55], gauti panašūs rezultatai – suicidines mintis dažniau išsakė ŽIV teigiami asmenys (atitinkamai 18 proc. ir 1 proc., p=0,042), mėginimus žudytis dažniau įvardijo taip pat ŽIV užsikrėtusieji nei kontrolinė grupė (atitinkamai 13 proc. ir 0,5 proc., p=0,57). Štai Desrosiers A et al. [52] 2018 metais atliktame tyrime Rusijoje nustatė, jog suicidinės mintys pasireiškė 18,3 proc. ŽIV užsikrėtusių pacientų, o kontrolinėje grupėje 16 proc. tiriamųjų. Tačiau mėginimus žudytis dažniau atžymėjo sveiki asmenys nei sergantys ŽIV liga (atitinkamai 10,7 proc. ir 9,6 proc., p<0,05). Šį pasiskirstymą autoriai grindžia dideliu alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimu šalyje bei žema gyvenimo kokybe ir socioekonomine padėtimi.
Apibendrinus duomenis nustatyta, kad dažniausiai kas antras ir mažiausiai kas penktas ŽIV liga sergantis pacientas išsako depresijos simptomus arba jiems diagnozuojama įvairaus sunkumo depresijos epizodai, o vidutiniškai kas penktas pacientas atžymi suicidines mintis bei 12 proc. mėgina žudytis.
9.3 Depresijos simptomų ir polinkio į savižudybę ryšys su ŽIV liga sergančių pacientų sociodemografiniais veiksniais
Sociodemografiniai rodikliai į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktuose straipsniuose aptariami gana paviršutiniškai. Vos dvi mokslinės literatūros publikacijos sociodemografinius rodiklius apžvelgė plačiąja prasme [36], [37], likusieji aptarė tik pacientų lytį ir amžių arba visai nenagrinėjo depresijos simptomų pasireiškimo ir suicidinių ketinimų ryšio su sociodemografiniais tiriamųjų veiksniais, sergant ŽIV liga.
Pagrindinis ir dažniausiai straipsniuose tiriamas klausimas, tai depresijos simptomų pasireiškimas skirtingos lyties ŽIV liga sergantiems pacientams. Išnagrinėjus atrinktas mokslinės literatūros publikacijas, padaryta išvada, jog nėra visiškai aiškus pasiskirstymas tarp lyčių, tačiau galima manyti, jog moterys depresijos simptomų pasireiškimu skundžiasi dažniau nei vyrai. Arseniou S et al. [37] atliktame tyrime nustatyta, jog 6 proc. moterų skundėsi lengvais depresijos simptomais (BDI 16-20), 14 proc. vidutinio sunkumo depresijos simptomais (BDI >20-29) ir net 16 proc. sunkios depresijos simptomais (BDI>30), tuo tarpu 5,7 proc. vyrų išsakė lengvus simptomus, 11,5 proc. vidutinius simptomus, ir vos 3,3 proc. atžymėjo sunkios depresijos simptomus. Taigi, nustatyta, kad moterys skundėsi sunkesne depresijos klinika nei vyrai. Kitų autorių - Betancur MN et al. [53] duomenimis, moterų psichinės sveikatos įverčiai buvo žemesni nei vyrų (vidutiniškai 32,2 ir 40,2 atitinkamai, p=0.008). Moterys taip pat buvo mažiau patenkintos savo gyvenimo kokybe. Panašią išvadą padarė ir dar vieno tyrimo autoriai [38], kurie taip pat nustatė, jog moterims depresijos klinika pasireiškia dažniau nei vyrams (atitinkamai 17,9 proc. ir 14,3 proc., p=0,01). HADS depresijos skalės įverčiai buvo statiškai reikšmingai aukštesni nei vyrų (vidutiniškai 12.1±4,4 ir 8.6±4.3 atitinkamai, p<0.0001). Šiame tyrime buvo nagrinėjama ir nerimo simptomų raiška ŽIV užsikrėtusiems pacientams, tačiau duomenys nebuvo statistiškai reikšmingi tarp moterų ir vyrų (atitinkamai 35,3 proc. ir 32 proc., p=0.02). Kitų autorių duomenimis, depresijos simptomų pasiskirstymo tarp lyčių skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi [36]. Autorių surinkti duomenys (depresijos simptomų pasiskirstymas tarp lyčių) pateikiami 3. lentelėje. Polinkio į savižudybę pasireiškimas nebuvo plačiai nagrinėjamas su sociodemografiniais tiriamųjų veiksniais. Tačiau Arseniou S et al. [37] atliktame tyrime nustyta, jog 42 proc. moterų bandė nusižudyti per pirmąjį mėnesį po to, kai išgirdo teigiamą diagnozę, ir net 27 proc. moterų bandė nusižudyti per pirmąją savaitę po diagnozės sužinojimo. Taigi didžiausia savižudybės rizika kyla iš karto po ŽIV ligos diagnozės nustatymo, ir su kiekviena stadija ši rizika mažėja.
Siekiant įvertinti depresijos simptomų pasireiškimą ŽIV liga sergantiems pacientams skirtingose amžiaus grupėse, daugumos autorių duomenimis reikšmingas ryšys nenustatytas [38], [53].
Keletas atliktų tyrimų nustatė, jog depresijos simptomai plačiau paplitę tarp vidutinio ir vyresnio amžiaus pacientų, vyresnių nei 50 metų amžiaus [36], [37]. Watkins CC et al. [36] atliktame tyrime nustatyta, jog sunki depresija pasireiškė 45 proc. vyreniems nei 55 metų ŽIV teigiamiems pacientams, nerimo sindromas 38 proc., o Alzheimerio ligos rizika yra du kartus didesnė, lyginant su ŽIV neigiamais asmenimis.
3 lentelė. Depresijos simptomų pasiskirstymas tarp lyčių Depresija (%) Moterys Vyrai p Betancur MN et al. [53] 46,8% 31,2% 0,02 Robertson K et al. [38] 17,9% 14,3% 0,01 Benton TD et al. [56] 33% 18% 0,01 Arseniou S et al. [37] 36% 20,5% <0,01 Watkins CC et al. [36] 42% 36% <0,1
Kitas sociodemografinis veiksnys galėjęs turėti įtakos skirtingam depresijos simptomų ir suicidinių minčių pasireiškimui tarp ŽIV infekuotų pacientų, tai gyvenamoji vieta, šiuo atveju konkrečios valstybės socialinės charakteristikos. Walter KN et al [58] 2016-tais metais atlikto tyrimo duomenys parodė, jog depresijos simptomai pasireiškė 40 proc. ŽIV teigiamų JAV gyventojų., iš jų net 35 proc. galvojo apie savižudybę. O'Donnell JK et al. [48] tyrimo duomenimis gauti panašūs rezultatai – depresijos simptomus atžymėjo 45 proc. ŽIV infekuotų JAV gyventojų, o savižudiškas mintis nurodė net 26 proc. pacientų. Tuo tarpu Stockton MA et al. [49] nustatė depresiškumą 25 proc. ŽIV teigiamų Malavio gyventojų, iš kurių vos 6 proc. turėjo suicidinių minčių. Tai rodo, jog depresijos simptomai ir suicidinės mintys dažniau pasireiškia išsivysčiusių šalių gyventojams. Deja, gyvenamoji vieta siauresniu požiūriu (gyvenimas mieste ir kaime) plačiau nenagrinėta.
Galiausiai aptariami psichosocialiniai veiksniai. Wagner GJ et al. [34] tyrime, ŽIV liga sergantys pacientai buvo suskirstyti į 3 grupes pagal įgytą išsilavinimą. ŽIV liga sergantys pacientai, kurie buvo įgyję pagrindinį išsilavinimą depresija skundėsi dažniau, nei pacientai, kurie buvo įgyję vidurinį išsilavinimą (atitinkamai 61,4 proc. ir 32,9 proc., p<0.01). Mažiausiai depresijos simptomus atžymėjo pacientai turintys universitetinį išsilavinimą (5,7 proc.). Taip pat buvo nustatyta, jog vedę arba turintys ilgalaikius santykius pacientai depresijos simptomais skunėsi rečiau nei nevedę ŽIV teigiami asmenys (atitinkamai 40,3 proc. ir 59,7 proc., p<0.01). Be to, atliktas tyrimas parodė, jog dirbantys ŽIV teigiami asmenys depresijos simptomus atžymėjo rečiau nei nedirbantys (atitinkamai 35,1 proc. ir 64,9 proc., p<0.001). Stonienė L [35] atliktame tyrime įvertino ir palygino pacientų šeimyninės padėties įtaką
depresijos simptomų pasireiškimui. Remiantis gautais duomenimis, pacientai, kurie santykius su šeima vertino labai gerai ar gerai, rečiau skundėsi depresijos simptomų pasireiškimu.
Literatūros duomenimis nustatyta, jog ŽIV liga sergančios moterys dažniau skundžiasi depresijos simptomų pasireiškimu nei ŽIV užsikrėtę vyrai. Be to, depresijos simptomų pasireiškimas priklauso ir nuo sergančiųjų amžiaus - depresiją dažniau atžymi vidutinio ir vyresnio amžiaus pacientai.
9.4 Depresijos simptomų ryšys su ŽIV liga sergančių pacientų gyvenimo kokybe
Iš 16-kos į sisteminę literatūros analizę įtrauktų mokslinės literatūros publikacijų, 9 tyrimai vienaip ar kitaip vertino ŽIV liga sergančių pacientų gyvenimo kokybę, tačiau ryšys su depresijos simptomų pasireiškimu vertintas paviršutiniškai ir nepakankamai.
Stonienė L [35] atliktame tyrime naudojo M. Powers gyvenimo kokybės klausimyną, analizuojantį keturias gyvenimo sritis: fizinės sveikatos, socialinę ir ekonominę, psichologinę bei šeimos. Vidinio nuoseklumo įvertinimas parodė, jog bendros GK Cronbacho alpha koeficientas buvo 0.93, fizinės sveikatos - 0.84, socioekonominės – 0.74, psichologinės – 0.83 ir šeimos 0.77. Atlikta gyvenimo kokybės rezultatų analizė parodė, jog GK vidurkis, kuris gali būti nuo 0 iki 30, šioje tiriamųjų grupėje buvo 15.85 (SD=5,43), kai p=0.001. Lyginant su standartizuotu vidurkiu tai rodo labai žemą gyvenimo kokybę. Didžiausias GK vidurkis tarp ŽIV užsikrėtusiųsų nustatytas šeimos srityje - 18,56 (SD=6,4), žemiausias – socioekonominėje, fizinės sveikatos ir psichologinėse srityse (atitinkamai 15,08 (SD=5,49), 15,16 (SD=5,88) ir 15,96 (SD=6,71). Statistiškai reikšmingos buvo dvi sritys – socioekonominė ir fizinės sveikatos, kai p=0,04. Tai rodo, jog ŽIV infekuotų asmenų žemiausia GK yra fizinės sveikatos ir socioekonominėje srityse. Keletas autorių nustatė, jog bloga su sveikata susijusi gyvenimo kokybė turi reikšmingą įtaką depresijos simptomų pasireiškimui. Štai Desrosiers A et al. [52] padarė išvadą, jog ŽIV liga sergantys asmenys, kurių su sveikata susijusi gyvenimo kokybė buvo stipriai neigiamai paveikta, dažniau skundėsi depresijos simptomų pasireiškimu (p<0.001). Betancur MN et al. [53] duomenimis, gauti panašūs rezultatai – tyrime naudotos SF-36 gyvenimo kokybės skalės ŽIV teigiamų asmenų rezultatai buvo žemi tiek fizinės sveikatos, tiek emocinės būklės srityse (vidutiniškai 43.96±9,64 ir 33.19±13,35 atitinkamai, p<0.05). Taip pat ir Benton TD et al. [56] nustatė, jog pacientai, kurie skundėsi bloga su sveikata susijusia gyvenimo kokybe buvo statistiškai reikšmingai labiau linkę į depresiją (p<0,05).
Stonienė L [35] įvertino gyvenimo kokybę ir pagal sociodemografinius veiksnius. Autorė nustatė, jog moterų (p=0,002) GK anketos rezultatai buvo didesni nei vyrų - vadinasi, ŽIV liga turi didesnę įtaką moterų gyvenimo kokybei. Be to, GK aukštesnė respondentų, įgijusių aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą (p<0,05), gaunančių daugiau pajamų (p=0,001), dirbančių nuolatiniame darbe (p<0,05) bei neturinčių įkalinimo patirties (p=0.001). Taip pat, tyrimo rezultatai parodė, kad savitarpio pagalbos grupėje (SPG) dalyvaujančių ŽIV užsikrėtusiųjų GK yra aukštesnė lyginant su SPG
nesilankančiais asmenimis (atitinkamai 17,69 proc. ir 15,28 proc., kai p=0,033). Autorė atliko koreliacinę analizę siekiant patikrinti ŽIV užsikrėtusių asmenų GK ir ŽIV stigmos ryšį. Buvo nustatytas atvirkštinis statistiškai reikšmingas GK ryšys su ŽIV stigma ir jos skalėmis (r = -0,36, p=0,001). Tai rodo, jog didėjant ŽIV teigiamų asmenų gyvenimo kokybei, mažėja suasmeninta stigma, neigiamas požiūris į save ir susirūpinimas visuomenės požiūriu. Kiti autoriai [58] taip pat patvirtino savo hipotezę, jog su sveikata susijusi gyvenimo kokybė sergant ŽIV liga yra paveikiama neigiamai ir sergantiesiems yra sunkiau suprasti savo psichologinę būseną, emocijas bei jausmus.
Apibendrinus duomenis nustatyta, jog ŽIV liga sergantys pacientai, kurie neigiamai vertina savo su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, yra labiau linkę į nuotaikos sutrikimus bei dažniau skundžiasi depresijos simptomų pasireiškimu nei tie, kurie gyvenimo kokybę vertina teigiamai.
9.5 Sisteminės literatūros apžvalgos trūkumai
Sisteminės literatūros apžvalgos netikslumai galimi dėl atrinktų straipsnių skirtumų. Straipsniuose skirtingos pacientų imtys tarp vyrų ir moterų. Taikyti skirtingi metodai vertinti depresijos simptomams ir polinkiui į savižudybę. Taip pat ne visi autoriai vienodas skales ir klausimynus interpretavo vienodai.
Ne visuose atrinktuose mokslinės literatūros publikacijose vertinti vienodi rodikliai, sociodemografiniai duomenys. Be to, ne visi autoriai pilnus tyrimo duomenis pateikė lentelėse ar diagramose, todėl galimi netikslumai rezultatų vertinime.
4. IŠVADOS
1. Literatūros duomenimis nustatyta, kad dažniausiai kas antras ir mažiausiai kas penktas ŽIV liga sergantis pacientas išsako depresijos simptomus arba jiems diagnozuojama įvairaus sunkumo depresijos epizodai, o vidutiniškai 20 proc. pacientų atžymi suicidines mintis bei 12 proc. mėgina žudytis.
2. ŽIV liga sergančios moterys dažniau skundžiasi depresijos simptomų pasireiškimu nei ŽIV užsikrėtę vyrai. Depresijos simptomų pasireiškimas priklauso ir nuo sergančiųjų amžiaus - depresiją dažniau atžymi vidutinio ir vyresnio amžiaus pacientai.
3. ŽIV liga sergantys pacientai, kurie neigiamai vertina savo su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, yra labiau linkę į nuotaikos sutrikimus bei dažniau skundžiasi depresijos simptomų pasireiškimu nei tie, kurie gyvenimo kokybę vertina teigiamai.
4. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Gydytojui infektologui, vertinant ŽIV infekuotų pacientų gyvenimo kokybę, įtraukti ir trumpą psichikos būsenos vertinimą, naudojant standartizuotus savęs vertinimo klausimynus (pvz. HADS klausimyną, dėl galimo depresijos simptomų pasireiškimo). Depresijos simptomų pasireiškimas yra susijęs su paciento požiūriu į ligą, ligos sunkumu, todėl laiku skirtas dėmesys šioms problemoms gali turėti teigiamos įtakos su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ir gydymo efektyvumui.
2. Naudojant trumpus, struktūrizuotus ŽIV liga sergančių pacientų psichikos būsenos vertinimui skirtus klausimynus, nustačius depresijos simptomų pasireiškimą ar padidintą savižudybės riziką, imtis prevencinių priemonių jai sumažinti, skirti daugiau dėmesio pacientui, pasiteirauti apie jo emocinę būklę ir jausmus, išklausyti, pasiūlyti pagalbą ir kuo greičiau nukreipti psichiatro konsultacijai.
3. Siekiant išplėsti gydytojų infektologų žinias apie depresiją ir savižudybę, bei stiprinti profesinį pasitikėjimą gydant sergančius ŽIV liga – tikslinga organizuoti daugiau kvalifikacijos kėlimo kursų skirtų ankstyvam depresijos bei suicido nustatymui.
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS
[1] J. D. Perazzo, J. Currie, C. Horvat Davey, J. Lambert, and A. R. Webel, “Depression and social capital in people living with HIV.,” J. Psychiatr. Ment. Health Nurs., vol. 27, no. 1, pp. 54–61, Feb. 2020, doi: 10.1111/jpm.12552.
[2] G. S. Malhi and J. J. Mann, “Depression.,” Lancet (London, England), vol. 392, no. 10161, pp. 2299–2312, Nov. 2018, doi: 10.1016/S0140-6736(18)31948-2.
[3] S. Escobar-Urrejola, M. E. Ceballos, and P. Toro, “[Neuropsychiatric comorbidity in HIV
infection].,” Rev. Chil. Infectol. organo Of. la Soc. Chil. Infectol., vol. 37, no. 5, pp. 555–562, Nov. 2020, doi: 10.4067/S0716-10182020000500555.
[4] A. Camara et al., “Anxiety and depression among HIV patients of the infectious disease department of Conakry University Hospital in 2018.,” Epidemiol. Infect., vol. 148, p. e8, Jan. 2020, doi:
10.1017/S095026881900222X.
[5] C. de Mendoza, “UNAIDS Update Global HIV Numbers.,” AIDS Rev., vol. 21, no. 3, pp. 170–171, 2019.
[6] S. R. Mehta, C. Schairer, and S. Little, “Ethical issues in HIV phylogenetics and molecular epidemiology.,” Curr. Opin. HIV AIDS, vol. 14, no. 3, pp. 221–226, May 2019, doi: 10.1097/COH.0000000000000538.
[7] L. S. Rubenstein et al., “HIV, prisoners, and human rights.,” Lancet (London, England), vol. 388, no. 10050, pp. 1202–1214, Sep. 2016, doi: 10.1016/S0140-6736(16)30663-8.
[8] S. Miyada, A. J. I. Garbin, B. Wakayama, T. A. Saliba, and C. A. S. Garbin, “Quality of life of people with HIV/AIDS - the influence of social determinants and disease-related factors.,” Rev. Soc. Bras. Med. Trop., vol. 52, p. e20180157, Mar. 2019, doi: 10.1590/0037-8682-0157-2018. [9] L. A. Brown et al., “Suicide risk among persons living with HIV.,” AIDS Care, vol. 33, no. 5, pp.
616–622, May 2021, doi: 10.1080/09540121.2020.1801982.
[10] J. Ghosn, B. Taiwo, S. Seedat, B. Autran, and C. Katlama, “HIV.,” Lancet (London, England), vol. 392, no. 10148, pp. 685–697, Aug. 2018, doi: 10.1016/S0140-6736(18)31311-4.
[11] P. J. Newton, “HIV testing in Acute Care.,” Acute medicine, vol. 17, no. 2. England, p. 61, 2018. [12] G. Z. Andersson et al., “Stigma reduction interventions in people living with HIV to improve
health-related quality of life.,” lancet. HIV, vol. 7, no. 2, pp. e129–e140, Feb. 2020, doi: 10.1016/S2352-3018(19)30343-1.
[13] D. M. Kangudie, H. Guidigbi, S. Mensah, A. A. Bala, and R. Delate, “Effective integration of sexual reproductive health and HIV prevention, treatment, and care services across sub-Saharan Africa: where is the evidence for program implementation?,” Reproductive health, vol. 16, no. Suppl 1. p. 56, May 2019, doi: 10.1186/s12978-019-0709-6.
and the establishment of the latent reservoir.,” Virus Res., vol. 265, pp. 115–121, May 2019, doi: 10.1016/j.virusres.2019.03.014.
[15] S. Nyamweya, A. Hegedus, A. Jaye, S. Rowland-Jones, K. L. Flanagan, and D. C. Macallan,
“Comparing HIV-1 and HIV-2 infection: Lessons for viral immunopathogenesis.,” Rev. Med. Virol., vol. 23, no. 4, pp. 221–240, Jul. 2013, doi: 10.1002/rmv.1739.
[16] K. K. Vidya Vijayan, K. P. Karthigeyan, S. P. Tripathi, and L. E. Hanna, “Pathophysiology of CD4+ T-Cell Depletion in HIV-1 and HIV-2 Infections.,” Front. Immunol., vol. 8, p. 580, 2017, doi: 10.3389/fimmu.2017.00580.
[17] J. T. Okano, K. Sharp, E. Valdano, L. Palk, and S. Blower, “HIV transmission and source-sink dynamics in sub-Saharan Africa.,” lancet. HIV, vol. 7, no. 3, pp. e209–e214, Mar. 2020, doi: 10.1016/S2352-3018(19)30407-2.
[18] J. Hemelaar et al., “Global and regional molecular epidemiology of HIV-1, 1990-2015: a systematic review, global survey, and trend analysis.,” Lancet. Infect. Dis., vol. 19, no. 2, pp. 143–155, Feb. 2019, doi: 10.1016/S1473-3099(18)30647-9.
[19] E. J. Sanders et al., “Differences in acute retroviral syndrome by HIV-1 subtype in a multicentre cohort study in Africa.,” AIDS, vol. 31, no. 18, pp. 2541–2546, Nov. 2017, doi:
10.1097/QAD.0000000000001659.
[20] S. J. Coates and K. S. Leslie, “What’s new in HIV dermatology?,” F1000Research, vol. 8, 2019, doi: 10.12688/f1000research.16182.1.
[21] J. Poorolajal, E. Hooshmand, H. Mahjub, N. Esmailnasab, and E. Jenabi, “Survival rate of AIDS disease and mortality in HIV-infected patients: a meta-analysis.,” Public Health, vol. 139, pp. 3–12, Oct. 2016, doi: 10.1016/j.puhe.2016.05.004.
[22] Y. Ji and H. Lu, “Malignancies in HIV-Infected and AIDS Patients.,” Adv. Exp. Med. Biol., vol. 1018, pp. 167–179, 2017, doi: 10.1007/978-981-10-5765-6_10.
[23] N. Dereje, K. Moges, Y. Nigatu, and R. Holland, “Prevalence And Predictors Of Opportunistic Infections Among HIV Positive Adults On Antiretroviral Therapy (On-ART) Versus Pre-ART In Addis Ababa, Ethiopia: A Comparative Cross-Sectional Study.,” HIV. AIDS. (Auckl)., vol. 11, pp. 229–237, 2019, doi: 10.2147/HIV.S218213.
[24] C. R. Lesko and A. M. Bengtson, “HIV and COVID-19: Intersecting Epidemics With Many Unknowns.,” Am. J. Epidemiol., vol. 190, no. 1, pp. 10–16, Jan. 2021, doi: 10.1093/aje/kwaa158. [25] A. C. F. de A. Patrício et al., “Depression, self-concept, future expectations and hope of people with
HIV.,” Rev. Bras. Enferm., vol. 72, no. 5, pp. 1288–1294, Sep. 2019, doi: 10.1590/0034-7167-2018-0730.
[26] S. Rezaei et al., “Global prevalence of depression in HIV/AIDS: a systematic review and meta-analysis.,” BMJ Support. Palliat. Care, vol. 9, no. 4, pp. 404–412, Dec. 2019, doi:
10.1136/bmjspcare-2019-001952.
[27] L. H. Rubin and P. M. Maki, “HIV, Depression, and Cognitive Impairment in the Era of Effective Antiretroviral Therapy.,” Curr. HIV/AIDS Rep., vol. 16, no. 1, pp. 82–95, Feb. 2019, doi:
10.1007/s11904-019-00421-0.
[28] Y. Ruffieux et al., “Mortality from suicide among people living with HIV and the general Swiss population: 1988-2017.,” J. Int. AIDS Soc., vol. 22, no. 8, p. e25339, Aug. 2019, doi:
10.1002/jia2.25339.
[29] A. Yuvaraj et al., “HIV and stigma in the healthcare setting.,” Oral Dis., vol. 26 Suppl 1, pp. 103– 111, Sep. 2020, doi: 10.1111/odi.13585.
[30] E. Vaughan, M. Power, and J. Sixsmith, “Experiences of stigma in healthcare settings by people living with HIV in Ireland: a qualitative study.,” AIDS Care, vol. 32, no. 9, pp. 1162–1167, Sep. 2020, doi: 10.1080/09540121.2020.1781761.
[31] R. C. Vreeman, B. M. McCoy, and S. Lee, “Mental health challenges among adolescents living with HIV.,” J. Int. AIDS Soc., vol. 20, no. Suppl 3, p. 21497, May 2017, doi: 10.7448/IAS.20.4.21497. [32] M. Evangeli, “Mental health and substance use in HIV-infected adolescents.,” Curr. Opin. HIV
AIDS, vol. 13, no. 3, pp. 204–211, May 2018, doi: 10.1097/COH.0000000000000451.
[33] M. N. Wagener, S. E. M. van Opstal, H. S. Miedema, E. C. M. van Gorp, and P. D. D. M. Roelofs, “Work-related stigma and disclosure: A daily challenge for people living with HIV.,” Work, vol. 58, no. 4, pp. 537–548, 2017, doi: 10.3233/WOR-172650.
[34] G. J. Wagner, I. Holloway, B. Ghosh-Dastidar, C. Kityo, and P. Mugyenyi, “Understanding the influence of depression on self-efficacy, work status and condom use among HIV clients in Uganda.,” J. Psychosom. Res., vol. 70, no. 5, pp. 440–448, May 2011, doi:
10.1016/j.jpsychores.2010.10.003.
[35] L. Stonienė, “ŽIV užsikrėtusių asmenų gyvenimo kokybę ir suvokiamą ŽIV stigmą lemiantys veiksniai,” Visuomenės Sveik., vol. 2, no. 69, pp. 64–72, 2015, [Online]. Available:
https://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes sveikata/2015.2(69)/VS 2015 2(69) ORIG ZIV uzsikrete asmenys.pdf.
[36] C. C. Watkins and G. J. Treisman, “Neuropsychiatric complications of aging with HIV.,” J. Neurovirol., vol. 18, no. 4, pp. 277–290, Aug. 2012, doi: 10.1007/s13365-012-0108-z.
[37] S. Arseniou, A. Arvaniti, and M. Samakouri, “HIV infection and depression.,” Psychiatry Clin. Neurosci., vol. 68, no. 2, pp. 96–109, Feb. 2014, doi: 10.1111/pcn.12097.
[38] K. Robertson et al., “Screening for neurocognitive impairment, depression, and anxiety in HIV-infected patients in Western Europe and Canada.,” AIDS Care, vol. 26, no. 12, pp. 1555–1561, 2014, doi: 10.1080/09540121.2014.936813.
no. 4, pp. 735–748, Oct. 2018, doi: 10.1177/0020731418782653.
[40] V. Cooper, J. Clatworthy, R. Harding, and J. Whetham, “Measuring quality of life among people living with HIV: a systematic review of reviews.,” Health Qual. Life Outcomes, vol. 15, no. 1, p. 220, Nov. 2017, doi: 10.1186/s12955-017-0778-6.
[41] S. Ashaba et al., “Community beliefs, HIV stigma, and depression among adolescents living with HIV in rural Uganda.,” Afr. J. AIDS Res., vol. 18, no. 3, pp. 169–180, Sep. 2019, doi:
10.2989/16085906.2019.1637912.
[42] M. Dianatinasab, S. Ghahri, A. Dianatinasab, S. Amanat, and M. Fararouei, “Effects of Exercise on the Immune Function, Quality of Life, and Mental Health in HIV/AIDS Individuals.,” Adv. Exp. Med. Biol., vol. 1228, pp. 411–421, 2020, doi: 10.1007/978-981-15-1792-1_28.
[43] D. M. Turner-Bowker, R. N. Saris-Baglama, M. A. DeRosa, E. R. Giovannetti, R. E. Jensen, and A. W. Wu, “A computerized adaptive version of the SF-36 is feasible for clinic and Internet
administration in adults with HIV.,” AIDS Care, vol. 24, no. 7, pp. 886–896, 2012, doi: 10.1080/09540121.2012.656573.
[44] B. S. Dutra, A. P. Lédo, L. Lins-Kusterer, E. Luz, I. R. Prieto, and C. Brites, “Changes health-related quality of life in HIV-infected patients following initiation of antiretroviral therapy: a longitudinal study.,” Brazilian J. Infect. Dis. an Off. Publ. Brazilian Soc. Infect. Dis., vol. 23, no. 4, pp. 211–217, 2019, doi: 10.1016/j.bjid.2019.06.005.
[45] V. Nagendrababu et al., “PRISMA for abstracts: best practice for reporting abstracts of systematic reviews in Endodontology.,” Int. Endod. J., pp. 1096–1107, Mar. 2019, doi: 10.1111/iej.13118. [46] A. Liberati et al., “The PRISMA statement for reporting systematic reviews and meta-analyses of
studies that evaluate health care interventions: explanation and elaboration.,” PLoS Med., vol. 6, no. 7, p. e1000100, Jul. 2009, doi: 10.1371/journal.pmed.1000100.
[47] A. A. Selçuk, “A Guide for Systematic Reviews: PRISMA.,” Turkish Arch. Otorhinolaryngol., vol. 57, no. 1, pp. 57–58, Mar. 2019, doi: 10.5152/tao.2019.4058.
[48] J. K. O’Donnell et al., “Ongoing life stressors and suicidal ideation among HIV-infected adults with depression.,” J. Affect. Disord., vol. 190, pp. 322–328, Jan. 2016, doi: 10.1016/j.jad.2015.09.054. [49] M. A. Stockton et al., “The impact of an integrated depression and HIV treatment program on
mental health and HIV care outcomes among people newly initiating antiretroviral therapy in Malawi.,” PLoS One, vol. 15, no. 5, p. e0231872, 2020, doi: 10.1371/journal.pone.0231872.
[50] M. Abas et al., “Feasibility and Acceptability of a Task-Shifted Intervention to Enhance Adherence to HIV Medication and Improve Depression in People Living with HIV in Zimbabwe, a Low Income Country in Sub-Saharan Africa.,” AIDS Behav., vol. 22, no. 1, pp. 86–101, Jan. 2018, doi: 10.1007/s10461-016-1659-4.
