Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas Darbo vadovas:

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS

JULIJA BORKYTĖ

LIETUVOS SPORTININKŲ ŠIRDIES ECHOKARDIOGRAFINIŲ IR

ELEKTROKARDIOGRAFINIŲ RODIKLIŲ PRIKLAUSOMYBĖ NUO

FIZINIO KRŪVIO POBŪDŽIO

Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas: Doc. dr. Renata Žumbakytė – Šermukšnienė

2

TURINYS

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5

SANTRUMPOS ... 6

SĄVOKOS ... 7

ĮVADAS ... 8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

1.1. Staigi širdinė mirtis sporte ... 10

1.2. Staigios širdinės mirties etiologija ... 10

1.3 „Atleto širdies“ elektrokardiografiniai diagnostikos kriterijai ... 12

2. TYRIMO METODAI ... 13

2.1. Tyrimo planavimas ... 13

2.2. Kontingentas ... 13

2.3. Tyrimo metodai ... 17

3. TYRIMO REZULTATAI ... 21

3.1. Echokardiografinių rodiklių palyginimas tiriamųjų grupėse ... 21

3.2. Elektrokardiografinių rodiklių palyginimas tiriamųjų grupėse ... 22

3.3. Echokardiografinių ir elektrokardiografinių rodiklių priklausomybė nuo sportavimo trukmės tiriamųjų grupėse ... 24

3.4. Echokardiografinių ir elektrokardiografinių rodiklių priklausomybė nuo fizinio aktyvumo tipo tiriamųjų grupėse ... 25

3.5 Elektrokardiografinių ir echokardiografinių rodiklių diagnostinis tikslumas ... 25

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 28

5. IŠVADOS ... 29

3

SANTRAUKA

Darbo autorius: Julija Borkytė

Pavadinimas: Lietuvos sportininkų širdies echokardiografinių ir elektrokardiografinių rodiklių priklausomybė nuo fizinio krūvio pobūdžio.

Tyrimo tikslas: Nustatyti Lietuvos sportininkų širdies echokardiografinių ir elektrokardiografinių rodiklių priklausomybę nuo fizinio krūvio pobūdžio.

Uždaviniai: 1) Palyginti jėgos ir ištvermės sporto atstovų echokardiografinius rodiklius. 2) Palyginti jėgos ir ištvermės sporto atstovų elektrokardiografinius rodiklius. 3) Įvertinti echokardiografinių ir elektrokardiografinių rodiklių priklausomybę nuo sportavimo trukmės tiriamųjų grupėse. 4) Nustatyti sąsajas elektrokardiografinių ir echokardiografinių rodiklių jėgos ir ištvermės sportininkų tarpe. 5) Palyginti elektrokardiografinių ir echokardiografinių rodiklių diagnostinį tikslumą jėgos ir ištvermės sportininkų tarpe.

Metodai: Tiriamiesiems užrašyta standartinė 12 derivacijų EKG, echokardiografija per krūtinės ląstą (2D TTE). Matuoti kairiojo skilvelio dydžiai: KSGDD (kairiojo skilvelio (KS) galinis diastolinis dydis), TSP (tarpskilvelinės pertvaros storis diastolėje), KSUS (KS užpakalinės sienelės storis diastolėje), KSMM (KS miokardo masė), MMI (miokardo masės indeksas), KSGDDi (KS galinio diastolinio dydžio indeksas).

Tyrimo dalyviai: Tiriamieji suskirstyti pagal lytį bei fizinio aktyvumo pobūdį (jėgos arba ištvermės). Tyrimo rezultatai: Ištvermės sportininkių KSGDDI (25,59±2,55 mm/m2), jėgos sportininkių KSGDDI (25,50±2,97 mm/m2). Ištvermės sporto atstovių P trukmė (106,20±10,68ms), jėgos sporto atstovių (100,00±7,07ms). Išvados: Ištvermės sporto šakų atstovių santykinis KS ertmės dydis buvo aukštesnis nei jėgos sporto šakų atstovių (p=0,04). Ištvermės sporto šakų atstovių P dantelio trukmė nustatyta ilgesnė nei jėgos sporto šakų atstovių (p=0,003). Sportuojančių moterų tarpe nustatytas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys tarp sportavimo trukmės ir prieširdžių dydžio (DP – p=0,012 ir KP – p=0,012), o sportuojančių vyrų tarpe nustatytas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys tarp sportavimo trukmės ir PR (p=0,006) bei QTc (p= 0,009) intervalų trukmės. Nustatytas tiesioginis stiprus ryšys tarp KS ertmės dydžio ir QRS intervalo (p=0,032) bei santykinio KS ertmės dydžio ir QT intervalo trukmės (p=0,039) jėgos sportininkių tarpe, o ištvermės sportininkių tarpe - tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys tarp KS ertmės ir prieširdžių dydžių (KP p=0,002 ir DP p=0,001). Ištvermės sportininkams echokardiografinių ir elektrokardiografinių tyrimų duomenys sutapo 86,7 proc. atvejų nenustatant KSH (p=0,001) bei jėgos sportininkams 72,7 proc. atvejų nenustatant KSH, 27,3 proc. atvejų vertinant ribiniais KSH pakitimais ( p=0,005).

4

SUMMARY

Author: Julija Borkytė

Title: Transthoracic echocardiography and electrocardiographic indicators‘ dependence on physical activity type in Lithuanian athletes.

Aim: To determine the dependence of transthoracic echocardiography and electrocardiographic indicators‘ on physical activity in Lithuanian athletes. Purpose: 1) To compare the echocardiographic indicators of strength and endurance sports representatives. 2) To compare electrocardiographic indicators of strength and endurance of sports representatives. 3) To evaluate the dependence of echocardiographic and electrocardiographic indices on the duration of exercise in the study groups.4) To identify the interfaces between electrocardiographic and echocardiographic characteristics among the strength and endurance athletes. 5) To compare the diagnostic accuracy of electrocardiographic and echocardiographic indicators among strength and endurance athletes. Methods: 12-lead ECG,

transthoracic echocardiography (2DECHO) was recorded. The values measured of left ventricle: KSGDD (left ventricle (LV) end-diastolic diameter), TSP (interventricular septum thickness), KSUS (LV posterior wall thickness), KSMM (LV mass), MMI (LV mass index), KSGDDi (LV end-diastolic diameter index) were measured. Study participants: Individuals were divided into separate groups according to their sex and physical activity type (endurance-trained or strength- trained). Results: LVEDDI in female endurance athletes (25.59±2.55 mm/m2), LVEDDI in female strength athletes (25,50±2,97 mm/m2). The duration of the P wave in female endurance athletes (106.20± 10.68ms) and of the strength sports representatives (100.00±7.07ms). Conclusions: The size of LV cavity was higher in female endurance athletes compared to strength sports representatives (p = 0.04). The duration of P wave was longer in female endurance athletes compared to strength sports representatives (p = 0.003). The direct moderate correlation was found between the duration of exercise and the size of the atria (RA - p = 0.012 and LA - p = 0.012) in female athletes, while the direct moderate correlation between the duration of exercise and PR (p = 0.006) and QTc p = 0.009) intervals was found in male athletes. The direct strong correlation was found between size of LV cavity and QRS interval (p = 0.032) and the relative LV size and QRS interval (p = 0.039) in female strength athletes, and there was a direct moderate correlation between LV cavity size and atrial size (LA p = 0.002 and RA p = 0.001) in female endurance athletes. The results of echocardiographic and electrocardiographic investigations of male endurance athletes coincided with 86.7%. cases in absence of LVH (p = 0.001) and for male strength athletes 72.7%. in the absence of LVH, 27.3% cases with marginal changes LVH changes LVH (p = 0.005).

5

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo baigiamojo darbo vadovei doc. dr. Renatai Žumbakytei – Šermukšnienei už didelę pagalbą, kantrybę ir nuoširdumą.

INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (LSMU BEC) leidimas NR. BEC – MF – 474 (2017-06-26).

6

SANTRUMPOS

ŠSD – širdies susitraukimų dažnis AKS – arterinis kraujo spaudimas

KSGDD – kairiojo skilvelio galinis diastolinis dydis

KSGDDi – kairiojo skilvelio galinio diastolinio dydžio indeksas KSMM – kairiojo skilvelio miokardo masė

KSUS – kairiojo skilvelio užpakalinė sienelė MMI – miokardo masės indeksas

TSP – tarpskilvelinė pertvara SSS – santykinis sienelių storis

7

SĄVOKOS

Sportininko (atleto) širdis – širdies raumens geometrijos persitvarkymas dėl ilgalaikio fizinio krūvio, kitaip vadinamas fiziologine kairiojo skilvelio hipertrofija.

Marfano sindromas – paveldima sisteminė jungiamojo audinio liga, labiausiai pažeidžianti širdies – kraujagyslių sistemą, akis ir skeletą.

8

ĮVADAS

Užsiimant aktyvia fizine veikla visos žmogaus organų sistemos patiria stresą. Labiausiai į fizinio krūvio sukeltą stresą žmogaus organizme reaguoja širdies – kraujagyslių sistema, todėl ji ir patiria didžiausius adaptacinius pokyčius [1]. Profesionalūs sportininkai turi didesnę širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų išsivystymo riziką, todėl yra labai svarbus detalus sportininko sveikatos ištyrimas, ypač varžybų sezono metu.

Sportininko širdis apibūdinama, kaip nepatologinė būklė, nulemta širdies ir kraujagyslių struktūrinių ir morfologinių pokyčių dėl intensyvaus fizinio krūvio [2]. Širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai kinta priklausomai nuo fizinio aktyvumo tipo: ištvermės (dinaminio/aerobinio) ir jėgos (izometrinio/anaerobinio). Venckūnas ir bendraautoriai [1] nustatė, jog ištvermės sportas sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą tūriu, todėl širdies kameros yra linkusios išsiplėsti, o jėgos sportas sukelia apkrovą spaudimu, todėl labiausiai paveikiama kairiojo skilvelio sienelė sustorėja.

Su fiziniu aktyvumu susijusi staigi širdinė mirtis yra retas, tačiau visada labai skaudus įvykis. Miršta jauni ir iš pažiūros sveiki asmenys, dažniausiai, dėl nediagnozuotos širdies ir kraujagyslių patologijos. Ankstyva patologinės kairiojo skilvelio hipertrofijos diagnostika gali padėti laiku nutraukti profesionalią sportinę veiklą, išvengti galimų komplikacijų sveikatai ir staigios mirties. Elektrokardiogramoje (EKG) matomi pakitimai, dažniausiai atspindi fiziologinius širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčius dėl reguliaraus fizinio krūvio. Kita vertus, jauno sportininko elektrokardiogramos pakitimai gali slėpti rimtą širdies ir kraujagyslių sistemos patologiją bei grėsti staigia mirtimi fizinio krūvio metu. Žinių apie „normalią“ jauno sportininko elektrokardiogramą trūkumas lemia klaidingai teigiamus rezultatus diagnozuojant patologiją ir riboja sportininkų dalyvavimą profesionaliame sporte, kurių elektrokardiograma neatitinka „normalios“ elektrokardiogramos parametrų.

Šuo metu širdies echokardiografija yra lengvai prieinamas ir paciento sveikatai žalos nedarantis tyrimas, kuris padeda gana tiksliai įvertinti struktūrinius ir funkcinius širdies raumens pokyčius. Įvairių studijų gauti duomenys apie EKG tyrimo specifiškumą ir jautrumą yra gana kontraversiški, vis dar išlieka EKG pokyčių priskiriamų „pilkai zonai“, kuomet neaišku, ar galime atmesti širdies ir kraujagyslių sistemos patologijos tikimybę ir pokyčius priskirti fiziologinei adaptacijai prie reguliaraus fizinio krūvio. Taip pat, duomenų apie panašius tyrimus Lietuvos sportininkų populiacijoje mes neradome, todėl manome, kad tikslinga įvertinti Lietuvos sportininkų širdies echokardiografinių ir elektrokardiografinių rodiklių priklausomybę nuo fizinio krūvio pobūdžio.

9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas - nustatyti Lietuvos sportininkų širdies echokardiografinių ir elektrokardiografinių rodiklių priklausomybę nuo fizinio krūvio pobūdžio.

Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai:

1. Palyginti jėgos ir ištvermės sporto atstovų echokardiografinius rodiklius. 2. Palyginti jėgos ir ištvermės sporto atstovų elektrokardiografinius rodiklius.

3. Įvertinti echokardiografinių ir elektrokardiografinių rodiklių priklausomybę nuo sportavimo trukmės tiriamųjų grupėse.

4. Nustatyti sąsajas elektrokardiografinių ir echokardiografinių rodiklių jėgos ir ištvermės sportininkų tarpe.

5. Palyginti elektrokardiografinių ir echokardiografinių rodiklių diagnostinį tikslumą jėgos ir ištvermės sportininkų tarpe.

10

1.

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Staigi širdinė mirtis sporte

Staigi mirtis sporte- tai mirtis, įvykusi fizinės veiklos metu ar vienos valandos laikotarpyje po jos. Italijos mokslininkų duomenimis, jaunų sportininkų tarpe registruota 2,3:100 000 mirčių per metus (iš jų – 2.62 vyrų ir 1.07 moterų), o kardiologinės kilmės – 2,1:100 000 mirčių per metus [3]. JAV autorių duomenimis jaunų sportininkų tarpe registruojama 0,96 : 100 000 mirčių per metus [4]. Dažniausiai staigi mirtis ištinka jaunus (vidutinis amžius 8-18 metų), aukštų sportinių rezultatų siekiančius vyrus (65 proc.). Europoje staigi mirtis dažniausiai įvyksta futbolo (30 proc.), krepšinio (25 proc.) ir bėgimo (15 proc.) varžybų metu. JAV staigių mirčių pasiskirstymas pagal sporto šakas yra panašus: dažniausiai įvyksta futbole 33 proc., krepšinyje- 25 proc. [5].

Staigi širdinė mirtis sportininkų tarpe vyrus ištinka 5 kartus dažniau nei moteris. Juodaodžių rasės atstovai turi didesnę riziką staigiai mirčiai [6]. Taip pat, nustatyta, kad profesionalių sportininkų tarpe staigios širdinės mirties atvejai yra 2,8 karto dažnesni, nei tarp nesportuojančių individų [7].

1.2. Staigios širdinės mirties etiologija

Staigią širdinę mirtį gali sukelti piktybinės aritmijos: skilvelinė tachikardija arba skilvelių virpėjimas. Jos būdingesnės sportininkams, sergantiems tam tikromis širdies patologijomis (pvz. hipertrofine kardiomiopatija, aritmogenine dešiniojo skilvelio kardiomiopatija ir kitomis):

 Kai kuriems individams (t.y. su paveldima aritmogenine kardiomiopatija), per didelis fizinis krūvis gali paskatinti širdies struktūrinius pokyčius (intersticinę fibrozę, normalios miokardo struktūros suirimą, kairiojo ir dešiniojo skilvelio dilataciją) ir sukurti patologinį aritmogeninį ligos substratą;

 Staigus daug fiziologinių poreikių reikalaujantis fizinis krūvis (hemodinaminė perkrova, katecholaminų išsiskyrimas, elektrolitų disbalansas) gali paskatinti piktybinių aritmijų atsiradimą individams su gretutine širdine patologija. [8], [9].

Staigi širdinė mirtis dažniausiai ištinka sportininkus, turinčius struktūrinę širdies ligą, nediagnozuotą iki klinikinio įvykio. Struktūrinė širdies liga gali padidinti staigios širdinės mirties riziką vienu, iš galimų mechanizmų:

11  Dažniausias mechanizmas yra skilvelinės tachiaritmijos, kurios dažniausiai kyla iš sinusinio mazgo impulso grįžimo (reentry) aritmijų, dėl miokardo struktūros pokyčių ir/ar fibrozės;

 Kitas mechanizmas yra bradiaritmija ar asistolija dėl patologinio proceso išplitimo širdies laidžiąja sistema ir visiško elektrinio impulso bloko;

 Sinkopės kartu su aritmijomis gali sukelti cianozę fizinio krūvio metu, kuomet yra įgimti pertvaros defektai, pvz. šuntai iš dešiniosios širdies pusės į kairę ir kairiojo skilvelio išmetimo trakto obstrukcija, pvz. hipertrofinės kardiomiopatijos metu;

 Didžiųjų kraujagyslių sienelės atsisluoksniavimas, pvz. sergant Marfano sindromu.

Staigios širdinės mirties etiologijos priežastys skiriasi priklausomai nuo sportininkų amžiaus grupės. Sportininkų iki 35 metų dažniausios priežastys [10], [11], [12]:

 Iš 1435 jaunų profesionalių sportininkų Jungtinių valstijų registre, kuriems nustatyta staigi širdinė mirtis, net 36 proc. atvejų diagnozuota hipertrofinė kardiomiopatija ir 50 proc. atvejų nustatyta patologinė vainikinės arterijos pradžia nustatoma [13];

 Taip pat būdinga ir aritmogeninė dešiniojo skilvelio tachikardija, miokarditas ir vainikinių širdies arterijų aterosklerozė, nors ir skirtinguose tyrimuose nurodomas patologijų pasiskirstymas.

JAV autorių duomenimis, staigių širdinės mirties atvejų vyraujančia priežastimi įvardijama hipertrofinė kardiomiopatija, o tuo tarpu Europoje pirmauja aritmogeninė dešiniojo skilvelio displazija [5].

Sportininkų ≥35 m tarpe vyravo vainikinių širdies arterijų aterosklerozė [14].

Staigių širdinės mirties atvejų metu, kuomet nebuvo nustatyta struktūrinės širdies patologijos, tuomet rastas pirminis širdies laidžiosios sistemos sutrikimas:

 Ilgo QT sindromas;  Brugada sindromas;

 Katecholaminerginė polimorfinė skilvelinė tachikardija;  Trumpo QT sindromas;

Taip pat, pavieniais atvejais širdies laidumo sutrikimus gali sukelti trauma, „commotio cordis“. Be to, registruota atvejų, kuomet sportininkams, be anksčiau dokumentuotos širdies patologijos, dėl androgenų vartojimo, autopsijos metu diagnozuotas miokarditas ar širdies hipertrofija [15], [16].

12 1.3 „Atleto širdies“ elektrokardiografiniai diagnostikos kriterijai

2012 m Vasario 13-14 dienomis sporto medicinos gydytojų ir kardiologų grupė susitiko Sietle, Vašingtone, tam kad išspręstų sportininkų EKG interpretavimo klausimą [17]. Pagrindinis susitikimo uždavinys buvo nustatyti ir atskirti tuos EKG pokyčius, kurie yra fiziologinė adaptacija fiziniam krūviui nuo tų, kurie nurodo pagrindinę patologiją, taip pagerinant EKG interpretavimo specifiškumą sportininkų atrankos metu. Susitikime išskirtos dvi pokyčių grupės: viena, rodanti fiziologinę adaptaciją fiziniam krūviui, o kita pokyčių grupė leidžia įtarti patologiją ir reikalauja detalesnio ištyrimo. Fiziologiniais sportininkų EKG pokyčiais laikomi:

 Sinusinė bradikardija (≥30 k/min) arba sinusinės pauzės ≥3s;  Sinusinė aritmija;

 Ektopinis prieširdinis ritmas;

 Prieširdinis arba AV jungties ritmas;  Pirmo laipsnio AV blokada (PR > 200 ms);  II ° pirmojo tipo (Mobitz) blokada;

 Nepilnas dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokas;

 Izoliuoti KSH kriterijai (nėra KP išsiplėtimo, širdies ašis nukrypusi į kairę, ST depresija, T bangos inversija, patologinės Q bangos);

 Ankstyva repoliarizacija (ST pakilimas su T bangos inversija V1-4 derivacijose). EKG kriterijai, kuomet reikalingas detalesnis ištyrimas:

 T bangos inversija (dviejose ar daugiau derivacijų V2-V6, II, aVF, ar I ir aVL);  ST depresija (≥ 0.5 mm dviejose ar daugiau derivacijų);

 Sinusinė tachikardija;

 Patologinės Q bangos (> 3 mm gylio ar > 4 ms trukmės dviejose ar daugiau derivacijų išskyrus III ir aVR;

 Kairės Hiso pluošto kojytės blokada;

 Širdies elektrinės ašies nuokrypis į kairę (-30° to -90°);  Kairiojo prieširdžio išsiplėtimas;

 Dešiniojo skilvelio hipertrofija (RV1 + SV5 > 10.5 mm ir širdies elektrinės ašies nuokrypis į dešinę);

 Skilvelių išankstinis sužadinimas;

13  Sinusinė bradikardija( < 30 k/min);

 Priešlaikiniai skilvelių susitraukimai (≥ 2 priešlaikiniai skilvelių susitraukimai per 10 s stebėjimo laikotarpį ar paroksizminė skilvelinė tachikardija). [18]

2015 m Vasario mėn. tarptautinė ekspertų grupė vėl susirinko Sietle, Vašingtone, tam kad peržiūrėtų ir atnaujintų šiuolaikines EKG rekomendacijas, daugiau dėmesio skirdami 12-35 m amžiaus sportininkams. [19]

2.

Tyrimo metodika

2.1 Tyrimo planavimas

Tyrimas atliktas Kauno sporto medicinos centre 2015-2018 m Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (NR. BEC – MF – 474). Pacientai atvyko į periodišką sveikatos pasitikrinimą į Kauno apskrities medicinos centrą. Išanalizavus medicininę dokumentaciją, išsiaiškintas tiriamųjų ūgis, kūno masė bei kiek laiko sportuojama. Taip pat, tyrimo metu buvo matuojamas širdies susitraukimų dažnis, sistolinis ir diastolinis arterinis kraujo spaudimas (AKS). Toliau sekė standartinė 12 derivacijų elektrokardiograma. Pagal indikacijas arba gydytojo paskyrimą tiriamiesiems buvo atlikta širdies echokardiografija. Tyrimą sudarė keturios grupės tiriamųjų: moterų ir vyrų jėgos bei moterų ir vyrų ištvermės sportininkai. Jėgos sportui priklausė: dziudo, boksas, imtynės, fitnesas, sunkioji atletika. Ištvermės sportui buvo priskiriama: krepšinis, futbolas, rankinis, irklavimas, plaukimas, dviračių sportas, beisbolas, tenisas, bėgimas, aerobika, daugiakovė, bėgimas, sportinis ėjimas, maratonas, regbis [20].

2.2.

Tiriamieji buvo atrinkti, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: amžius (18-40 m), sportuojantys daugiau nei 1 metus ištvermės ar jėgos sporto šakas sportininkai, neturintys širdies-kraujagyslių sistemos patologinių pakitimų (į tyrimą neįtraukti Marfano sindromą, dviburį aortos vožtuvą ar atvirą Botalo lataką turintys asmenys ir kiti). Iš viso tyrime dalyvavo 75 asmenys (amžius 23,39±5,86 m). Asmenys suskirstyti į grupes pagal lytį ir fizinio krūvio pobūdį (jėgos ir ištvermės sporto šakų atstovai) (1pav).

14

1 pav. Tyrimo protokolas

TIRIAMIEJI (125) MEDICINĖS DOKUMENTACIJOS ANALIZĖ SPORTININKAI, NEATITINKANTYS VISŲ KRITERIJŲ (50) MOTERYS (25) VYRAI ₍₅₀₎

IŠTVERMĖS SPORTO ŠAKŲ ATSTOVĖS

(20)

JĖGOS SPORTO ŠAKŲ ATSTOVĖS

(5)

IŠTVERMĖS SPORTO ŠAKŲ ATSTOVAI

(25)

JĖGOS SPORTO ŠAKŲ ATSTOVAI

15

1 lentelė. Tiriamųjų charakteristikos

Tiriamieji Sportininkai

(n=75)

Amžius, metai 23,39±5,86

Ūgis, cm 176,91±8,23

Kūno masė, kg 78,01±14,85

Kūno paviršiaus plotas, m2 1.95±0,22

Sportavimo trukmė, metais 11,65±6,5

Sportavimo trukmė, val/sav 9,5±4,59

Sistolinis arterinis kraujo spaudimas, mmHg

121,68±11,62

Diastolinis arterinis kraujo spaudimas, mmHg

73,28±10,92

Širdies susitraukimo dažnis, k/min

16 2 lentelė. Sportininkų populiacijos charakteristika pagal lytį ir krūvio pobūdį

Grupės Moterys ištvermės

sportininkės (n=20) Moterys jėgos sportininkės (n=5) Vyrai ištvermės sportininkai (n=25) Vyrai jėgos sportininkai (n=25) Amžius, metai 24,14±6,16 20,38±2,45 22,35±5.35 (°) 24,44±6,46 (°) Ūgis, cm 175,30±7,94 (*) 162,80±7,5 (*) 186,08±8,77 183,44±8,69 Kūno masė, kg 69,80±11,52 (**) 60,00±8,31 (**) 81,04±9,87 85,16±16,73 Kūno paviršiaus plotas, m2 1,83±0,18 (**) 1,63±0,13 (**) 2,03±0,15 2,03±0,22 Sportavimo trukmė, metais 13,25±7,09 6,60±3,29 12,20±6,86 10,84±5,76 Sportavimo trukmė,

val/sav

9,40±4,28 6,80±2,08 11,20±6,06 8,42±2,68

Sistolinis arterinis kraujo spaudimas, mmHg

115,20±9,81 (*) 114,40±11,61 (*) 123,76±12,43 126,24±9,55 Diastolinis arterinis kraujo

spaudimas, mmHg

70,20±10,80 64,80±8,67 73,92±13,39 76,80±6,89

Širdies susitraukimo dažnis, k/min

67,50±10,64 70,80±12,30 70,52±9,62 66,96±7,88

(*) – tarp grupių duomenų skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p<0,05). (**) – tarp grupių duomenų skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p<0,01).

Išvermės sportininkės moterys buvo aukštesnės už jėgos sporto atstoves (p=0,010), jų kūno masė buvo didesnė (p=0,01), todėl ir jų kūno paviršiaus plotas buvo didesnis (p=0,02). Taip pat, ištvermės sportininkių sistolinis kraujo spaudimas buvo mažesnis (p= 0,014) nei jėgos atstovių. Vyrų tarpe nustatytas reikšmingas skirtumas tarp ištvermės ir jėgos sporto atstovų amžiaus (p= 0,027), t.y. jėgos sporto atstovai vyresni.

17 2.3 Tyrimo metodai

Tiriamųjų ŠSD buvo matuotas čiuopiant pulsą a.radialis riešo srityje. Arterinis kraujo spaudimas buvo matuotas iriamajam sėdint, neseniai neturėjus fizinio krūvio, auskultuojant stetoskopu Korotkovo tonus (pirma ir penkta Korotkovo tonų fazė) ir naudojant manžetę [21]. Santykinis kūno paviršiaus plotas buvo apskaičiuotas remiantis Mosteller formule: [22]

Tiriamiesiems užrašyta standartinė 12 derivacijų elektrokardiograma (EKG) 25 mm/s popieriaus slinkimo greičiu ir 1 mV (10 mm) aparato jautrumu gulinčiam pacientui. EKG pokyčiai vertinti pagal 2017 metų tarptautinio susitarimo rekomendacijas [19].

2 pav. Normalios EKG komponentų charakteristika [36]

P banga. Parodo prieširdžių depoliarizaciją. Sveikų asmenų P bangos trukmė neturėtų viršyti 0,12s (120 ms). svyruoja 0,5-2mm, registruojant EKG su 1mV stiprinimu. Sinusinio ritmo atvejais P banga visada neigiama aVR derivacijoje ir visada teigiama II, I, aVF, V5, V6 derivacijose.

PR(Q) intervalas. Matuojamas II derivacijoje. Šis segmentas atspindi sužadinimo bangos plitimą atrioventrikuliniu (AV) mazgu. Suaugusių asmenų P-R(Q) intervalas dažniausiai 0,14-0,21s (140-210 ms). Sportininkų kartais būna iki 0,24 s (240 ms).

18

QRS intervalas. QRS kompleksas atspindi skilvelių depoliarizaciją ir po jo sekantį skilvelių susitraukimą. Suaugusiųjų QRS trukmė II derivacijoje iki 0,1s (100 ms). Kitose gali siekti iki 0,12s. Sveikų suaugusių (15-60 m.) asmenų S bangos amplitudė V1, V2 derivacijose svyruoja 7-25mm, o R bangos amplitudė V5, V6 derivacijose svyruoja nuo 16-25 mm (RV5< 26 mm, RV6 < 20 mm). Suma S bangos amplitudės V1 derivacijoje ir R bangos amplitudės V5 ir V6 derivacijose neturėtų viršyti 38 mm (3,8 mV, esant 1mV stiprinimui). Jei viršija, tuomet galima įtarti kairiojo skilvelio hipertrofiją, nes Sokolow-Lyon kriterijus koreliuoja su kairiojo skilvelio mase ir sienelių storiu. R bangos ir aVL ir S bangos V3 derivacijose amplitudžių suma turi būti mažesnė kaip 24 mm (vyrams) ir 20 mm (moterims). O šių bangų amplitudžių ir QRS trukmės sandauga neturi viršyti 2440.

Q banga. Sveikų asmenų Q bangos maksimali trukmė 0,03s, o šios bangos amplitudė neturi viršyti 4 mm (0,4 mV) arba neviršyti 25 proc. tos pačios derivacijos R bangos amplitudės. Siaura ir nedidelė Q(q) banga normaliai būna I, aVL, aVF, V4-6 derivacijose. Q bangos nėra V1-3 derivacijose, tačiau QS banga (be inicialinės r) kartais registruojama V1,V2 derivacijose KSH atvejais arba nesant patologijos. QS ar Qr kompleksai aVR derivacijoje yra vienas iš normos variantų.

ST segmentas. Atspindi būklę, kuomet miokardas depoliarizuotas, tačiau repoliarizacija dar neįgijusi žymesnės persvaros. S banga su ST segmentu ties J tašku sudaro maždaug 90° kampą ir jo horizontali atkarpa švelniai pereina į kylančią T bangos dalį. ST segmento trukmė 50-150 ms. Normaliai ST segmentas gali būti 1 mm pakilęs virš izoelektrinės linijos standartinėse derivacijose, o 2 mm- krūtinės derivacijose. Normaliai nusileidęs žemyn ne daugiau kaip 0,5 mm.

T banga. Ji atspindi skilvelių repoliarizaciją. T banga I, II, V3-6 derivacijose teigiama, aVR- neigiama. Kitose- įvairi. V1< V6. T bangos amplitudė neviršija 5 mm (standartinėse) ir 15 mm (krūtininėse) derivacijose.

U banga. Registruojama už T bangos, praslinkus 20-40 ms (0,02-0,04 s). Jos kryptis kaip ir T bangos. Ji geriausiai atpažįstama V3 derivacijoje. U banga nedidelės amplitudės ir jos trukmė < 0,25s.

QT intervalas. QT trukmė mažesnė negu ½ R-R intervalo trukmės. QTc skaičiuotas pagal Bazett formulę:

3 pav. Bazett formulė [19] Viršutinė normos riba QTc vyrams (<470 ms) ir moterims (<480 ms) [19].

Visiems tiriamiesiems atlikta echokardiografija per krūtinės ląstą, naudojant ultragarso sistemą CX50 su keitikliu (transduktorius) – S5-1. Tyrimo dieną, sportininkai fizinio krūvio neturėjo. EKG ir 2D TEE buvo užrašomos ir vertinamos tą pačią dieną.

19

Atlikus echokardiografiją per krūtinės ląstą, matuoti šie kairio skilvelio dydžiai: KSGDD (kairiojo skilvelio galinis diastolinis dydis, mm), TSP (tarpskilvelinės pertvaros storis diastolėje, mm), KSUS (kairiojo skilvelio užpakalinės sienelės storis diastolėje, mm). Pagal minėtus rodiklius, buvo apskaičiuoti šie dydžiai: KSMM (kairiojo skilvelio miokardo masė, g), MMI (miokardo masės indeksas, g/m2), KSGDDi (kairiojo skilvelio galinio diastolinio dydžio indeksas, mm/m2). Remiantis naujausiomis (2015m) Amerikos echokardiografijos draugijos, Europos kardiovaskulinių vaizdų asociacijos rekomendacijomis [24], kairio skilvelio masei apskaičiuoti naudojama formulė (4 pav.). KSMM apskaičiuota naudojant dydžius, išmatuotus diastolės gale (prieš užsidarant mitraliniam vožtuvui arba širdies cikle, kuriame skilvelio diametras ar tūris yra didžiausi) [24].

KSMM = 0,8x(1,04((KSGDD+KSUSSD+SPSD)³-KSGDD³))+0,6g

4 pav. Formulė apskaičiuoti kairio skilvelio masei

KSMM – kairiojo skilvelio miokardo masė;

KSGDD – kairiojo skilvelio galinis diastolinis dydis; SPSD – skilvelių pertvaros storis diastolėje;

KSUSSD– kairiojo skilvelio užpakalinės sienelės storis diastolėje).

Miokardo masės indeksas (MMI) apskaičiuotas, remiantis formule [24] (5 pav).

MMI = MM / KPP

5 pav. Formulė apskaičiuoti miokardo masės indeksui

MMI - kairiojo skilvelio miokardo masės indeksas; MM – miokardo masė;

KPP – kūno paviršiaus plotas).

Kairio skilvelio galinio diastolinio dydžio indeksas (KSGDDi) apskaičiuotas, remiantis formule [24] (6 pav).

20 6 pav. Formulė apskaičiuoti kairio skilvelio galinio diastolinio dydžio indeksui

KSGDDi – kairio skilvelio galinio diastolinio dydžio indeksas; KSGDD – kairio skilvelio galinis diastolinis dydis;

KPP – kūno paviršiaus plotas.

Duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 16.0. Kiekybiniai dydžiai pateikiami kaip aritmetinis vidurkis ± standartinis nuokrypis (x̄ ± SD). Hipotezės apie dviejų požymių nepriklausomumą buvo tikrinamos naudojant chi kvadrato (χ2) kriterijų. Nepriklausomų imčių vidurkių lygybė buvo tikrinama naudojant Stjudento t kriterijus. Hipotezė apie skirstinių normalumą buvo tikrinama naudojant Komovorovo-Smirnovo kriterijų.

Ryšio stiprumas tarp normaliųjų kintamųjų buvo tiriamas naudojant Pearson koreliacijos koeficientą, kartu tikrinant hipotezę apie jo lygybę nuliui. Ryšio stiprumas tarp vardinės skalės (nominaliųjų) kintamųjų buvo tiriamas naudojant Kramerio koreliacijos koeficientą, kartu tikrinant hipotezę apie jo lygybę nuliui. Ryšys, kai koreliacijos koeficientas |r|<0,3 laikytas silpnu, kai 0,3≤|r|≤0,7 laikytas vidutiniu, kai |r|>0,7 laikytas stipriu.

21

3.

REZULTATAI

3.1 Echokardiografinių rodiklių palyginimas tiriamųjų gupės

Buvo atlikti echokardiografinių rodiklių palyginimai vyrų ir motrų grupėse tarp ištvermės ir jėgos sporto šakų atstovų. Vertinant ištvermės ir jėgos sportininkių echokardiografinius rodiklius, gautas reikšmingas skirtumas tarp ištvermės sportininkių moterų KSGDDI (3 lentelė), kuris buvo didesnis lyginant su jėgos sporto atstovių (25,59±2,55 mm/m2 atitinkamai 25,50±2,97 mm/m2, p=0,04).

3 lentelė. Moterų echokardiografiniai rodikliai

P < 0,05 - statistiškai reikšmingas skirtumas tarp ištvermės ir jėgos sportininkių moterų.

Kiti echokardiografiniai rodikliai moterų grupėse reikšmingai nesiskyrė. Tiriamųjų grupės Moterys ištvermės

sportininkės (n=20) Moterys jėgos sportininkės (n=5) P reikšmė KSGDD, mm 46,57±3,56 41,30±3,35 0,141 KSGDDI, mm/m2 25,59±2,55 25,50±2,97 0,04* KS MM, g 149,11±29,56 96,22±21,25 0,438 KS MMI, g/m2 81,07±12,70 58,94±11,65 0,272 TSPd, mm 9,24±1,14 7,72±1,07 0,095 KSUSd, mm 9,45±1,10 7,86±0,84 0,058 SSS 0,40±0,06 0,38±0,05 0,514 KP, mm/m2 34,61±4,01 33,80±3,70 0,129 DP, mm 37,85±4,03 38,60±3,65 0,175 DS, mm 28,10±3,81 27,80±4,32 0,742 E/A 1,70±0,40 1,73±0,17 0,937

22 Palyginus ištvermės ir jėgos sportininkų echokardiografinius rodiklius, vyrų grupėse reikšmingų skirtumų tarp grupių nenustatyta (4 lentelė).

4 lentelė. Vyrų echokardiografiniai rodikliai

P < 0,05 - statistiškai reikšmingas reikšmingas skirtumas tarp ištvermės ir jėgos sportininkų vyrų.

Vertinant echokardiografinius rodiklius priklausomai nuo sporto šakos gautas tik vienas reikšmingas skirtumas.

3.2 Elektrokardiografinių rodiklių palyginimas tiriamųjų gupėse

Buvo atlikti elektrokardiografinių rodiklių palyginimai vyrų ir motrų grupėse tarp ištvermės ir jėgos sporto šakų atstovų. Vertinant elektrokardiografinius jėgos ir ištvermės sportininkių rodiklius, Tiriamųjų grupės Vyrai ištvermės

sportininkai (n=25) Vyrai jėgos sportininkai (n=25) P reikšmė KSGDD, mm 51,02±3,19 50,92±4,83 0,683 KSGDDI, mm/m2 25,24±1,95 25,09±2,31 0,924 KS MM, g 197,25±28,20 215,42±49,06 0,625 KS MMI, g/m2 99,06±18,88 105,08±18,40 0,730 TSPd, mm 10,28±0,86 10,95±1,25 0,479 KSUSd, mm 10,29±0,82 10,98±1,10 0,623 SSS 0,40±0,04 0,43±0,06 0,793 KP, mm/m2 37,60±2,72 38,75±3,53 0,798 DP, mm 41,77±4,58 43,48±3,28 0,361 DS, mm 31,22±4,75 30,12±4,45 0,086 E/A 1,93±0,51 1,78±0,38 0,167

23 ištvermės sporto atstovių moterų P trukmė buvo ilgesnė lyginant su jėgos sporto atstovėmis (106,20±10,68ms atitinkamai 100,00±7,07ms, p=0,003), kai ŠSD reikšmingai nesiskyrė (5 lentelė).

5 lentelė. Moterų elektrokardiografiniai rodikliai

P < 0,05 - statistiškai reikšmingas skirtumas tarp ištvermės ir jėgos sportininkių moterų.

Kiti elektrokardiografiniai rodikliai moterų grupėse reikšmingai nesiskyrė.

Vertinant jėgos ir ištvermės sporto atstovų elektrokardiografinius rodiklius, vyrų tarpe reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta (6 lentelė).

Tiriamųjų grupės Moterys ištvermės sportininkės (n=20) Moterys jėgos sportininkės (n=5) P reikšmė P trukmė, ms 106,20±10,68 100,00±7,07 0,003* PR(Q) interv. trukmė, ms 145,30±23,89 146,40±25,39 0,451 QRS interv. trukmė, ms 89,45±10,78 81,60±7,93 0,957 R amplitudė (V1 der.), mV 0,165±0,75 0,20±0,10 0,798 R amplitudė (V5 der.), mV 1,50±0,26 1,44±0,40 0,204 S amplitudė (V1der.), mV 0,97±0,27 1,02±0,25 0,368 S amplitudė (V5 der.),mV 0,28±0,26 0,24±0,15 0,960 QTc interv., ms 414,70±20,55 408,00±20,49 0,205

Širdies susitraukimo dažnis, k/min

67,50±10,64 70,80±12,30 0,136

Širdies ašis, ° 60,80±35,51 68,00±16,60 0,603

24 6 lentelė. Vyrų elektrokardiografiniai rodikliai

P < 0,05 - statistiškai reikšmingas skirtumas tarp ištvermės ir jėgos sportininkų vyrų.

Taigi, įvertinus tiriamųjų elektrokardiografinius rodiklius, gautas tik vienas reikšmingas skirtumas.

3.3 Echokardiografinių ir elektrokardiografinių rodiklių priklausomybė nuo sportavimo trukmės tiriamųjų grupėse

Pagal echokardiografinį tyrimą, moterų tarpe nustatytas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys tarp sportavimo trukmės ir prieširdžių dydžio: DP (r= 0,563; p=0,012) bei KP (r= 0,548; p=0,012). Pagal elektrokardiografinius duomenis, moterų tarpe nustatytas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys tarp tarp sportavimo trukmės (valandomis/savaitę) ir R dantelio amplitudės V1 derivacijoje (r= 0,465; p=0,039). Vyrų reikšmingų skirtumų nenustatyta. Taigi, remiantis gautais duomenimis, galime teigti, jog kuo daugiau valandų per savaitę moterys sportuoja, tuo labiau didėja DP ir DS.

Tiriamųjų grupės Vyrai ištvermės sportininkai (n=25) Vyrai jėgos sportininkai (n=25) P reikšmė P trukmė, ms 106,64±10,80 113,24±11,65 0,557 PR(Q) interv. trukmė, ms 158,00±19,42 157,28±24,89 0,842 QRS interv. trukmė, ms 95,68±10,69 91,68±9,29 0,622 R amplitudė (V1 der.), mV 0,30±0,16 0,31±0,17 0,261 R amplitudė (V5 der.), mV 2,04±0,64 2,15±0,64 0,405 S amplitudė (V1der.), mV 0,94±0,44 1,09±0,39 0,446 S amplitudė (V5 der.),mV 0,39±0,33 0,17±0,09 0,473 QTc interv., ms 401,48±24,57 401,12±16,45 0,704

Širdies susitraukimo dažnis, k/min

70,52±9,62 66,96±7,88 0,234

Širdies ašis, ° 75,00±28,51 62,01±19,16 0,068

25 Remiantis elektrokardiografiniais duomenimis, sportuojančių vyrų tarpe nustatytas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys tarp sportavimo trukmės (valandomis/savaitę) ir PQ intervalo trukmės (r=0,532; p=0,006). Be to, nustatytas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys tarp sportavimo trukmės (valandomis/savaitę) ir QTc intervalo trukmės (r= 0,514; p= 0,009). Mūsų tyrimo metų nustatyta, jog kuo daugiau valandų per savaitę sportavo vyrai, tuo PQ ir QTc intervalai ilgėjo.

3.4 Echokardiografinių ir elektrokardiografinių rodiklių priklausomybė nuo fizinio krūvio tipo tiriamųjų grupėse

Ištvermės sportininkių moterų tarpe nustatytas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys tarp KSGDD ir prieširdžių dydžio (KP (r= 0,642; p=0,002) ir DP (r=0,667; p=0,001)), t.y. , ištvermės sportininkių tarpe didėjant KS ertmei, didėja ir prieširdžių ertmės, kas yra būdinga sportininko širdžiai. Be to, nustatytas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys tarp KSGDDi ir QRS intervalo trukmės (r= 0,486; p=0,030). Jėgos sportininkių tarpe, ryšio tarp KSGDD ir KP, DP bei ryšio tarp KSGDDi ir QRS intervalo nebuvo nustatyta.

Jėgos sportininkių moterų tarpe nustatytas tiesioginis stiprus ryšys tarp KSGDD ir QRS intervalo trukmės (r= 0,911; p=0,032). Jėgos sportininkių moterų tarpe rastas tiesioginis stiprus ryšys tarp KSGDDi ir QT intervalo (r=0,898; p=0,039).

Ištvermės sportininkų vyrų tarpe nustatytas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys tarp KSGDD ir QRS intervalo trukmės (r=0,496; p=0,012) bei QT intervalo trukmės (r= 0,407; p=0,043). Jėgos sportininkų vyrų tarpe nustatytas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys tarp KS masės ir QRS intervalo trukmės (r=0,402; p=0,047).

Pagal gautus rezultatus, galime teigti, jog didėjant KS, laidumas skilveliuose ilgėja ištvermės, jėgos sportininkų vyrų ir moterų tarpe, bet moterų tarpe nustatytas stiprus, o vyrų tarpe vidutinio stiprumo koreliacinis ryšys.

26

7 pav. KS hipertrofija nustatyta echokardiografiniu metodu

8 pav. KS hipertrofija nustatyta elektrokardiografiniu metodu

Ištvermės sportininkėms 66,7 proc. atvejų nenustatyta KSH vertinant echokardiografiniu ir elektrokardiografiniu metodu, t.y. tyrimų duomenys sutapo. 33,3 proc. atvejų pagal EKG nerasta KSH, bet tiriant echokardiografiniu metodu – rasta KSH (r=0,083; p=0,135) (7 ir 8 pav.). Jėgos sportininkių echokardiografiniai ir elektrokardiografiniai rodikliai sutapo 100 proc. (r=0,015; p=0,145). Ištvermės sportininkams 86,7 proc. atvejų nenustatyta KSH, t.y. tyrimų duomenys sutapo. 13,3 proc. atvejų pagal

0 5 10 15 20 25

Moterys ištvermės atstovės Moterys jėgos atstovės Vyrai ištvermės atstovai Vyrai jėgos atstovai

Hipertrofija Ribiniai pokyčiai Nėra hipertrofijos

Atvejų skaičius, %

0 5 10 15 20 25 30

Moterys ištvermės atstovės Moterys jėgos atstovės Vyrai ištvermės atstovai Vyrai jėgos atstovai

Hipertrofija Ribiniai pokyčiai Nėra hipertrofijos

27 EKG nerasta KSH , bet tiriant echokardiografiniu metodu- rasta KSH (r=0,128; p=0,001). Jėgos sportininkams 72,7 proc. atvejų nenustatyta KSH, 27,3 proc. atvejų rasti ribiniai pakitimai, vertinant echokardiografiniu ir elektrokardiografiniu metodu, t.y. tyrimų duomenys sutapo (r=0,010; p=0,005).

Ištvermės sportininkėms 94,4 proc. atvejų nenustatytas KP padidėjimas, vertinant echokardiografiniu ir elektrokardiografiniu metodu, t.y. tyrimų duomenys sutapo. 5,6 proc. atvejų pagal EKG nerasta KP padidėjimas, bet tiriant echokardiografiniu metodu – rastas (r =0,012; p=0,002). Jėgos sportininkių echokardiografiniai ir elektrokardiografiniai rodikliai sutapo 100 proc. (r=0,065; p=0,075). Ištvermės sportininkams 92 proc. atvejų nenustatyta KP padidėjimas, vertinant echokardiografiniu ir elektrokardiografiniu metodu, t.y. tyrimų duomenys sutapo. 8 proc. atvejų echokardiografiniu metodu nustatyti ribiniai KP pokyčiai, o EKG nerodė KP pakitimų (r=0,325; p=0,003). Jėgos sportininkams 87,5 proc. atvejų nenustatyta KP padidėjimas, vertinant echokardiografiniu ir elektrokardiografiniu metodu, t.y. tyrimų duomenys sutapo. 12,5 proc. atvejų kuomet echokardiografiniu metodu rasta KP padidėjimas- EKG nerodė KP pokyčių (r=0,136; p=0,261).

Ištvermės sportininkėms 94,7 proc. atvejų nenustatyta DSH, vertinant echokardiografiniu ir elektrokardiografiniu metodu, t.y. tyrimų duomenys sutapo. 5,3 proc. atvejų DSH nustatyta echokardiografiniu metodu, o EKG neparodė DSH (r=0,053; p=0,105). Jėgos sportininkių elektrokardiografiniai ir echokardiografiniai rodikliai sutapo 100 proc. (r=0,030; p=0,135). Ištvermės sportininkams 90,0 proc. atvejų nenustatyta DSH, t.y. tyrimų duomenys sutapo (r= 0,062; p=0,003). 10 proc. atvejų, kuomet echokardiografiškai nustatyta DSH- EKG nerodė DS pokyčių (r=0,196; p=0,035). Jėgos sportininkams 91,7 proc. nenustatyta DSH, vertinant echokardiografiniu ir elektrokardiografiniu metodu, t.y. tyrimų duomenys sutapo. 8,3 proc. atvejų, kuomet echokardiografiškai nustatyta DSH- EKG nerodė DS pokyčių (r=0,233; p=0,032).

Ištvermės sportininkėms 90,0 proc. atvejų nenustatytas DP padidėjimas, vertinant echokardiografiniu ir elektrokardiografiniu metodu, t.y. tyrimų duomenys sutapo. 10,0 proc. atvejų DP padidėjimas nustatytas echokardiografiškai, o EKG nerodė DP pakitimų (r=0,235; p=0,002). Jėgos sportininkių duomenys sutapo 100 proc. (r=0,078; p=0,235). Ištvermės sportininkams 81,8 proc. nenustatytas DP padidėjimas, vertinant echokardiografiniu ir elektrokardiografiniu metodu, t.y. tyrimų duomenys sutapo. 18,2 proc. echokardiografiniu metodu DP padidėjimas nenustatytas, o EKG registruojami ribiniai pokyčiai (r=0,064; p=0,014). Jėgos sportininkams 86,4 proc. atvejų nenustatytas DP padidėjimas, vertinant echokardiografiniu ir elektrokardiografiniu metodu, t.y. tyrimų duomenys sutapo. Jėgos sportininkams, echokardografiniu metodu registruojamas DP padidėjimas, o 13,6 proc. atvejų EKG pokyčių neregistruota, (r=0,060; p=0,003).

28

5. REZULTATŲ APTARIMAS

Per pastaruosius 30 metų sportininkų skaičius išaugo apie penkis kartus [25]. Fizinio aktyvumo nauda širdies ir kraujagyslių sistemai yra neginčijama [26], tačiau intensyvus fizinis krūvis, siekiant pagerinti sportinius rezultatus, sąlygoja didesnį širdies ir kraujagyslių įvykių skaičių [27]. Todėl, didėja absoliutus žmonių skaičius, kuriems gresia staigi širdinė mirtis fizinio krūvio metu [28]. Fizinė veikla nedidina bendro mirtingumo, tačiau paskatina piktybinių aritmijų išsivystymą sportininkams, jau turintiems širdies morfologinę ar laidžiosios sistemos patologiją. Taigi, labai svarbu dėti visas pastangas ankstyvai profesionalių sportininkų širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikai, bet taip pat išvengti nepagrįsto sportinės veiklos apribojimo [29]

Utomi ir bendraautoriai [30] nustatė statistiškai reikšmingą KSGDD skirtumą tarp ištvermės ir jėgos sportininkų vyrų (54.8±0,75 mm palyginti su 52.4±1,2 mm, p= <0,001). Autorių [30] teigimu, KSGDD ir kairiojo skilvelio galinis diastolinis tūris buvo didesni ištvermės sportininkų vyrų tarpe ir siūlo laikyti kairio skilvelio ekscentrinės hipertrofijos pavyzdžiu. Sheikh ir bendraautoriai [31] pažymėjo statistiškai reikšmingą KSGDD skirtumą tarp afroamerikiečių ir baltaodžių rasės sportininkų (51.4 ± 5.0 mm palyginus su 51.0 ± 5.1 mm, p=<0,001). Afroamerikiečių rasės sportininkų tarpe KSGDD buvo didesnis ir siūloma šiuos rasės sportininkus sekti atidžiau [31], nes jiems dažniau pasitaiko staigios mirties sporto metu atvejų. Nors mes nenustatėme statistiškai reikšmingo skirtumo tarp KSGDD nei vienoje grupėje tiriamųjų, tačiau buvo gauti statistiškai reikšmingi santykiniai rodiklių skirtumai. Nustatėme, jog ištvermės sportininkių moterų KSGDDI buvo statistiškai reikšmingai didesnis lyginant su jėgos sporto atstovių (25,59±2,55 mm/m2 atitinkamai 25,50±2,97 mm/m2, p=0,04). Vyrų tarpe stebėta tendencija didėti KSGDDI dydžiui ištvermės sporto šakų atstovų vyrų tarpe lyginant su jėgos sportininkais (25,24±1,95 mm/m2 atitinkamai 25,09±2,31 mm/m2, p>0,05).

Pastaruoju metu DS dydis įgijo daugiau praktinės reikšmės sporto kardiologijoje ir DS viršutinės normos ribos pastaruoju metu paskelbtos dviejuose tyrimuose [32], [33]. Tačiau vis dar lieka neaiškios ribos tarp ištvermės ir jėgos sporto atstovų, taip pat, tikslinama DS dydžio priklausomybė nuo lyties. Įdomu tai, kad Zaidi su bendraautoriais [33] pateikia atskiras gaires moterims sportininkėms, kur nustatytos DS vertės moterims yra didesnės nei vyrams sportininkams. Mūsų tyrime buvo nustatyta, kad ištvermės sportininkių tarpe didėjant KS ertmei, didėja ir KP bei DP prieširdžių ertmės. To vyrų sportininkų tarpe nebuvo nustatyta. Gjerdalen ir bendraautoriai [34] tirdami profesionalius futbolininkus nustatė abiejų prieširdžių diametro, ploto ir kairiojo prieširdžio tūrio padidėjimą. Ir teigia, jog prieširdžių pokyčiai netgi didesni negu skilvelių. Tai paaiškindami tuo, jog prieširdžiai susiduria su tokia pat apkrova

29 tūriu, kaip ir skilveliai, tačiau prieširdžių absoliutūs dydžiai mažesni ir plonesnės sienelės. Tačiau mechanizmo patikslinimui reiktų detalesnio ištyrimo.

Vertinant elektrokardiografinius rodiklius, moterų ištvermės sporto atstovių P trukmė buvo reikšmingai ilgesnė lyginant su jėgos sporto atstovėmis (106,20±10,68ms atitinkamai 100,00±7,07ms, p=0,003), kai ŠSD reikšmingai nesiskyrė. Sportininkų vyrų tarpe šis ryšys nenustatytas. Petersson ir bendraautoriai [35] tirdami profesionalius futbolininkus gavo ilgesnę P dantelių trukmę (132±8,72 ms), lyginant su mūsų darbe tirtais ištvermės sportininkais vyrais (106,64±10,80 ms).

Mūsų tyrime nustatyta, jog EKG požymiai labiau buvo susiję su sportavimo trukme nei su fizinio krūvio pobūdžiu. Samesima ir bendraautoriai [37] siūlo Perugia, Cornell EKG kriterijus taikyti ištvermės sportininkų KSH diagnostikai, nes Sokolow-Lyon kriterijus nulėmė didesnį klaidingai teigiamų KSH atvejų skaičių (77,8 proc.). Taip pat, autoriai [37] išskiria Perugia (R banga (aVL der.) + S banga (V3 der.) >24 mm) EKG kriterijų kaip jautriausią ir specifiškiausią fizinio krūvio pobūdžiui.

Tikslus sportininkų EKG vertinimas reikalauja tinkamų žinių ir dėmesingumo detalėms, siekiant atskirti fiziologinius pokyčius nuo patologinių EKG rezultatų, susijusių su širdies patologija. Nesvarbu, ar patikrą atliekame atrankos ar diagnostikos tikslais, tačiau gydytojai yra atsakingi už sportininkų širdies ir kraujagyslių sveikatos būklę ir EKG turėtų vertinti remdamiesi Tarptautiniais sportininkų EKG vertinimo standartais, kurie padidina ligų nustatymo specifiškumą ir apriboja klaidingai teigiamų rezultatų skaičių [19].

IŠVADOS

1. Palyginus ištvermės ir jėgos sportininkų echokardiografinius rodiklius nustatyta, jog ištvermės sporto šakų atstovių santykinis KS ertmės dydis buvo aukštesnis nei jėgos sporto šakų atstovių (p=0,04), o vyrų grupėse reikšmingų skirtumų nenustatyta.

2. Palyginus ištvermės ir jėgos sportininkų elektrokardiografinius rodiklius, vyrų grupėse reikšmingų skirtumų nestebėta, o ištvermės sporto šakų atstovių P dantelio trukmė nustatyta ilgesnė nei jėgos sporto šakų atstovių (p=0,003).

3. Sportuojančių moterų tarpe nustatytas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys tarp sportavimo trukmės ir prieširdžių dydžio (DP – p=0,012 ir KP – p=0,012) pagal echokardiografinius rodiklius, o sportuojančių vyrų tarpe nustatytas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys tarp sportavimo trukmės ir PR (p=0,006) bei QTc (p= 0,009) intervalų trukmės pagal elektrokardiografinius rodiklius.

30 4. Vertinant elektrokardiografinių ir echokardiografinių rodiklių sąsajas jėgos ir ištvermės sportininkų tarpe, nustatytas tiesioginis stiprus ryšys tarp KS ertmės dydžio ir QRS intervalo (p=0,032) bei santykinio KS ertmės dydžio ir QT intervalo trukmės (p=0,039) jėgos sportininkių tarpe, o ištvermės sportininkių tarpe - tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys tarp KS ertmės ir prieširdžių dydžių (KP p=0,002 ir DP p=0,001).

5. Ištvermės sportininkams echokardiografinių ir elektrokardiografinių tyrimų duomenys sutapo 86,7 proc. atvejų nenustatant KSH (p=0,001) bei jėgos sportininkams 72,7 proc. atvejų nenustatant KSH, 27,3 proc. atvejų vertinant ribiniais KSH pakitimais ( p=0,005).

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Venckunas T, Stasiulis A, Raugaliene R. Concentric myocardial hypertrophy after one year of increased training volume in experienced distance runners. Br J Sports Med. 2006;40(8):706–9. 2. Leite SM, Freitas J, Campelo M, Maciel MJ. Electrocardiographic evaluation in athletes: 'Normal'

changes in the athlete's heart and benefits and disadvantages of screening. Revista Portuguesa de Cardiologia. 2016; 35(3):169-77.

3. Corrado D, Basso C, Rizzoli G, Schiavon M, Thiene G. Does sports activity enhance the risk of sudden death in adolescents and young adults? J Am Coll Card. 2003;42(11):1959-1963.

4. Maron BJ, Haas TS, Doerer JJ, Thompson PD, Hodges JS. Comparison of U.S. and Italian experiences with sudden cardiac deaths in young competetive athletes and implications for preparticipation screening strategies. Am J Cardiol. 2009;104:276-280.

5. Žumbakytė-Šermukšnienė R, Poderys J, Kajėnienė A, Mauricienė V, Vainoras A, Poderienė K. Sporto medicinos pagrindai. Vitea Litera, Kaunas, 2017.

6. Van Camp SP, Bloor CM, Mueller FO, Cantu RC, Olson HG. Nontraumatic sports death in high school and college athletes. Med Sci Sports Exerc. 1995;27(5):641-7.

7. Corrado RG. Does sports activity enhance the risc of sudden death in adolescents and young adults?. J Am Coll Cardiol. 2003;42:1959-63.

8. Schmied C, Borjesson M. Sudden cardiac death in athletes. Journal of Internal Medicine. 2013; 275(2):93-103.

31 Arrest and Death in US Competitive Athletes: A 2-Year prospective surveillance study. Clin J Sport Med. 2018;1050-642.

10. Maron BJ, Shirani J, Poliac LC, et al. Sudden death in young competitive athletes. Clinical, demographic, and pathological profiles. JAMA. 1996;276:199.

11. Roberts WO. Incidence of sudden cardiac death in Minnesota high school athletes 1993-2012 screened with a standardized pre-participation evaluation. J Am Coll Cardiol. 2013;62:1298.

12. Finocchiaro G, Papadakis M, Robertus JL, et al. Etiology of Sudden Death in Sports: Insights From a United Kingdom Regional Registry. J Am Coll Cardiol. 2016;67:2108.

13. Maron BJ, Thompson PD, Ackerman MJ, et al. Recommendations and considerations related to preparticipation screening for cardiovascular abnormalities in competitive athletes: 2007 update: a scientific statement from the American Heart Association Council on Nutrition, Physical activity, and Metabolism: endorsed by the American College of Cardiology Foundation. Circulation. 2017;115:1643.

14. Baggish AL, Battle RW, Beckerman JG, et al. Sports Cardiology: Core Curriculum for Providing Cardiovascular Care to Competitive Athletes and Highly Active People. J Am Coll Cardiol. 2017;70:1902.

15. Hausmann R, Hammer S, Betz P. Performance enhancing drugs (doping agents) and sudden death--a case report and review of the literature. Int J Legal Med. 1998;111:261.

16. Kennedy MC, Lawrence C. Anabolic steroid abuse and cardiac death. Med J Aust. 1993; 158:346. 17. Drezner JA, Ackerman MJ, Anderson J, et al. Electrocardiographic interpretation in athletes: the

Seattle Criteria. Br J Sports Medicine. 2013;47(3):122-4.

18. Lisman KA. Electrocardiographic evaluation in athletes and use of the Seattle criteria to improve specifity. Methodist Debakey Cardiovasc J. 2016; 12(2): 81–85.

19. Sharma S, Drezner JA, Baggish A, Papadakis M et al. International recommendations for electrocardiographic interpretation in athletes. European Heart Journal. 2017;39(16):1466–1480. 20. Mitchell JH, Haskell WL, Raven PB. Classification of Sports. JACC. 1994;24(4):845-99.

21. Hasdemir H, Yildiz M, Metin G, Kasap H, Yildiz BS, Yaylak B, et al. Aortic properties and atrial electrophysiology in the young and old football players. Rev Assoc Med Bras. 2011;57(3):280–5. 22. Mosteller RD. Simplified calculation of body-surface area. N Engl J Med. 1987;317(17):1098. 23. Rugienius J. Klinikinė elektrokardiografija. Vilnius, 2011.

32 24. Lang RM, Badano LP, Mor-Avi V, Afilalo J, Armstrong A, Ernande L, et al. Recommendations for cardiac chamber quantification by echocardiography in adults: An update from the American society of echocardiography and the European association of cardiovascular imaging. Eur Heart J Cardiovasc Imaging. 2015;16(3):233–71.

25. D’Andrea A, De Corato G, Scarafile R, Romano S, Reigler L, Mita C, Allocca F et al. Left atrial myocardial function in either physiological or pathological left ventricular hypertrophy: a two-dimensional speckle strain study. Br J Sports Med. 2008;42(8):696-702.

26. D'Andrea A, Riegler L, Cocchia R, Scarafile R, Salerno G, Gravino R, Golia E, Vriz O, Citro R et al. Left atrial volume index in highly trained athletes. Am Heart J. 2010;159(6):1155-1161.

27. D'Ascenzi F, Pelliccia A, Natali BM, Zacà V, Cameli M, Alvino F, Malandrino A, Palmitesta P, Zorzi A et al. Morphological and Functional Adaptation of Left and Right Atria Induced by Training in Highly Trained Female Athletes. Circ Cardiovasc Imaging. 2014;7(2):222-229.

28. Leischik R, Littwitz H, Dworrak B, Garg P, Zhu M, Sahn DJ, Horlitz M. Evaluation of Left Atrial Mechanics: Function, History, Novel Techniques, Advantages, and Pitfalls. Biomed Res Int. 2015. 29. Grazioli G, Sanz M, Montserrat S, Vidal B, Sitges M. Echocardiography in the evaluation of athletes.

F1000Res. 2015;4:151.

30. Utomi V, Oxborough D, Whyte GP, Somauroo J, Sharma S, Shave R, Atkinson G, George K Systematic review and meta-analysis of training mode, imaging modality and body size influences on the morphology and function of the male athlete’s heart. Heart. 2013;99:1727–1733.

31. Sheikh N, Papadakis M, Carre F, Kervio G, Panoulas VF, Ghani S, Zaidi A, et al. Cardiac adaptation to exercise in adolescent athletes of African ethnicity: an emergent elite athletic population. Br J Sports Med. 2013;47:585–592.

32. D’Andrea A, Riegler L, Golia E, Cocchia R, Scarafile R, Salerno G, Pezzullo E, et al. Range of right heart measurements in top-level athletes: the training impact. Int J Cardiol. 2013;164:48–57.

33. Zaidi A, Ghani S, Sharma R, Oxborough D, Panoulas VF, Sheikh N, et al. Physiologic right ventricular adaptation in elite athletes of African and Afro-Caribbean origin. Circulation. 2013; 127:1783–1792.

34. Gjerdalen GF, Hisdal J, Solberg EE, Andersen TE, Radunovic Z, Steine K. The Scandinavian athlete’s heart; echocardiographic characteristics of male professional football players. Scand J Med Sci Sports. 2014;24:e372–e380.

35. Petersson R, Berge HM, Gjerdalen GF, Carlson J, Holmqvist F. P-Wave Morphology Is Unaffected by Atrial Size: A Study in Healthy Athletes. Ann Noninvasive Electrocardiol. 2014;19(4):366–373.

33 36. Chandramouleeswaran S, Haidar AMA, Samsuri F. Wavelet diagnosis of ECG signals with kaiser based noise diminution. Journal of Biomedical Science and Engineering. 2012;5:(12):705-714.

37. Samesima N, Azevedo LF, De Matos LDNJ, Echenique LS, Negrao CE, Pastore CA. Comparison of Electrocardiographic Criteria for Identifying Left Ventricular Hypertrophy in Athletes from Different Sports Modalities. Clinics (Sao Paulo). 2017;72(6):343-350.