MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Santa Satkevičiūtė

Šunų ir kačių kaulinio audinio mineralizacijos pokyčių vertinimas

rentgenologinio tyrimo metu

Radiographic evaluation of bones mineralisation in Dogs and Cats

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: vet.gydytoja Ligita Zorgevica - Pockeviča

2 DARBAS ATLIKTAS DR.LEONO KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų ir kačių kaulinio audinio mineralizacijos pokyčių vertinimas rentgenologinio tyrimo metu“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Griaučių klasifikacija ir jį sudarančių kaulų dalys ... 9

1.2. Rentgenologinis tyrimas vertinant pažeistą kaulinį audinį ... 9

1.3. Osteolizės klasifikacija ... 10

1.4. Antkaulio reakcija... 11

1.5. Kaulinio audinio pažeidimo agresyvumo vertinimas ... 13

1.6. Patologinių procesų sukeltų kaulinio audinio pažeidimai ... 14

1.6.1. Osteosarkoma ... 14

1.6.1.1. Osteosarkomos rizikos faktoriai ... 14

1.6.1.2. Etiologija ... 15

1.6.1.3. Osteosarkomos paplitimas ir pažeidimų lokalizacija ... 16

1.6.1.4. Osteosarkomos klinikiniai simptomai ... 17

1.6.1.5. Osteosarkomos pagal pažeidimų lokalizaciją ... 18

1.6.1.5.1. Centrinė osteosarkoma ... 18

1.6.1.5.2. Paviršinės antkaulio osteosarkomos ... 19

1.6.1.6. Implantų sukelta osteosarkoma ... 19

1.6.2. Kaulinio audinio cistos ... 20

1.6.3. Osteopenija ... 21

1.6.4. Avaskulinė šlaunikaulio galvutės nekrozė ... 22

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 23

4

SANTRAUKA

Šunų ir kačių kaulinio audinio mineralizacijos pokyčių vertinimas rentgenologinio tyrimo metu

Santa Satkevičiūtė Magistro baigiamasis darbas

Darbo tikslas retrospektyvaus tyrimo metu išanalizuoti šunų ir kačių kaulinio audinio tankio pokyčius rentgenologinio tyrimo metu. Svarbiausi darbo uždaviniai nustatyti kokie dažniausiai kaulinio audinio tankio pakitimai diagnozuojami ir įtariami šunims ir katėms rentgenologinio tyrimo metu. Nustatyti kaulinio audinio patologijų pasireiškimą priklausomai nuo gyvūnų amžiaus ir lyties, šunų ir kačių kilmės bei svorio įtaką kaulų patologijų pasireiškimui. Taip pat įvertinti rentgenologinio tyrimo metu dažniausiai pažeidžiamas sritis gyvūnams ir nustatyti diagnozuotų susirgimų agresyvumą.

Tyrimas atliktas 2015 metų spalio mėn. - 2017 metų lapkričio mėn. „X“ smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Šiuo laikotarpiu buvo analizuojami patologiniai pakitimai susiję su kaulinio audinio tankiu, nustatytais rentgenologinio tyrimo metu šunų ir kačių tarpe. Šio tyrimo metu buvo tirta 38 gyvūnai atsižvelgiant į jų rūšį, veislę, lytį, amžių, svorį ir visuose atrinktuose rentgenogramų atvejuose buvo įvertinti kaulinio audinio pokyčiai.

Šunų amžiaus vidurkis kuriame pasireiškė ligos 7±4,17, o kačių 10,5±6,88. Gyvūnams tyrimo metu diagnozuoti šie kaulinio audinio pakitimai: kaulinės cistos 13 proc., osteosarkomos (OSA) 26 proc., 29 proc. ostoesarkomų buvo įtariamos ar 11 proc. susijusios dėl osteosintezėi panaudotų implantų, 13 proc. avaskulinė šlaunikaulio galvutės nekrozė (angl.Legg-Calve-Perthes Disease) ir 7 proc. osteopenija. Veisliniams šunims šių patologijų aptinkama 3 kartus dažniau nei mišrūnams. Mišrios veislės katėms 2,3 karto dažniau nei grynaveislėms. Kačių tarpe lytis neturi jokios įtakos kaulinio audinio pokyčiams, tačiau šunų tarpe iki 1,8 karto dažnesni patinams nei patelėms. Vertinant pažeidimo tipą, analizės duomenys parodė, kad kaulinio audinio patologijų atveju daugiausiai aptinkama mišri osteolizė, kuri 1,5 karto dažniau pažeidžia pridėtinius griaučius nei ašinius. Remiantis atliktais tyrimais prie agresyvių ligų priskirta OSA, įtariamos osteosarkomos ar su implantu po osteosintezės susijusi OSA, o kaulinės cistos prie neagresyvių pažeidimų.

5

SUMMARY

Radiographic evaluation of bones mineralisation in Dogs and Cats Santa Satkevičiūtė

Master`s Thesis

The aim of the study was to analyze the changes in the bone density of dogs and cats in the X-ray examination during a retrospective study. This study tasks are to determine which bone density changes are most commonly diagnosed and suspected in dogs and cats during the X-ray examination and to determine the manifestation of bone tissue pathology depending on the age and sex of the animals, origin of dogs and cats and the effect of weight on the manifestation of bone pathology. Also, to investigate the most commonly vulnerable skeleton areas in animals during an X-ray examination and determine the aggressiveness of diagnosed diseases.

All data was collected from October 2015 to November 2017 in “X” Small Animal Clinic. During this period of time all diseases related to the changes in bone tissue density between dogs and cats were analyzed and identified during the X-ray examination. In this study 38 animals were studied based on their species, breed, gender, age and weight and all selected radiograph cases were evaluated for changes in bone tissue.

The average age of dogs were 7±4.17 and for the cats 10.5±6.88. During the study animals were diagnosed with 13% bone cysts, 26% osteosarcomas (OSAs), 29% ostosearcoma`s were suspected or 11% OSA associated with an osteosynthesis implants, 13% aseptic necrosis of femoral head (Legg-Calve-Perthes Disease) and 7% osteopenia. For breed dogs, these pathologies are found 3 times more frequently than for mixed dogs. For crossbred cats these pathologies were 2.3 times more often than purebreed. In cats, sex has no effect on changes in bone tissue, but in dogs it is up to 1.8 times more frequent in males than females. In the evaluation of the type of lesions, analytical data showed that in case with bone tissue pathologies, the most commonly observed pathology was mixed osteolysis, which was 1.5 times more likely to affect the appendicular bones than axial bones. Depending on the study data OSA, suspected osteosarcomas, OSA associated with an osteosynthesis implants were assigned to aggresive type lesions and bone cysts to non-aggressive ones.

6

SANTRUMPOS IR SĄVOKOS

OSA – osteosarkoma, piktybinis kaulinio audinio navikas

ALP (angl. bone alkaline phosphatase) – šarminė fosfatazė fermentas, kurį gamina kepenys, inkstai, plaučiai, gimda, žarnynas bei kaulai

AŠGN – avaskulinė šlaunikaulio galvutės nekrozė

Gy – Grėjus, tarptautinės vienetų sistemos jonizuojančiojo spinduliavimo sugertosios dozės vienetas

TPLO (angl. tibial plateu leveling osteotomy) – blauzdikaulio sąnarinio paviršiaus plokštumą koreguojanti osteotomija

TTA (angl. tibial tuberositi advancement) – blauzdos šiurkštumos paaukštinimas

In vivo – procesas atliekamas arba stebimas gyvame organizme

7

ĮVADAS

Kompanijos gyvūnams (šunims, katėms) šlubavimas ir skausmas yra dažni simptomai lydintis skirtingas ortopedines ligas. Rentgeninis tyrimas yra vienas iš dažniausiai taikomų diagnostikos metodų. Atlikus rentgeninį tyrimą vertinama pažeidimo lokalizacija, kaulinio audinio mineralizacijos pokyčiai, antkaulio ir minkštųjų audinių reakcija. Skirtingų ortopedinių ligų atvejais rentgenologiniai radiniai gali atrodyti panašūs, tačiau turi būti gydomi skirtingai.

Kaulinio audinio tankio pažeidimai agresyvių uždegiminių ar neoplazinių procesų metu aptinkami naudojantis rentgenologiniais tyrimais sumažėjus jo kontrastiškumui 30-50 proc. (1,2). Tyrimo metu kaulo pokyčiai vertinami atkreipiant dėmesį į šiuos požymius: ar pažeidimas lokalizuotas ar išplitęs, kokia jo lokalizacija, koks rentgenokontrastiškumas (padidėjęs, sumažėjęs), kaulo žievinės dalies pokyčiai (destrukcija ar antkaulio reakcija) bei ar įtraukti aplinkiniai audiniai (3). Mažėjant kaulinio audinio rentgenokontrastiškumui dėl lizės, osteoblastinių ar osteogeninių pokyčių, galima nustatyti generalizuotus ar pavienius patologinius pakitimus gyvūnų kauliniame skelete (4).

Osteopenija radiologijoje naudojamas terminas apibūdinti sumažėjusį kaulo rentgeno-kontrastiškumą, kuomet kaulinė žievė išplonėja ir kaulas tampa mažiau kontrastiškas lyginant su aplinkiniais audiniais (2). Generalizuotai ligai būdingi pirminiai pažeidimai aptinkami stuburo slanksteliuose, tik vėliau ilguosiuose kauluose, atsirandančiais dėl nepilnavertės mitybos (5).

Pirminio kaulų naviko, osteosarkomos, išvaizda kinta nuo lizės sukeltos kaulo destrukcijos iki jo gamybos ar mišraus proceso. Struktūriniai pokyčiai dažnai formuojasi kaulo viduje ir augant pažeidžia kaulinę žievę, sukelia minkštųjų audinių patinimą, tačiau sąnariniai paviršiai lieka nepaveikti (6). OSA yra labiausiai paplitę kaulų navikai šunų tarpe ir sudarantys iki 90 proc. visų tipų diagnozuotų navikų ir 5 proc. piktybinių. Katėms OSA pasitaiko rečiau nei šunims ir sudaro 80 proc. Pirminiai navikai kauliniame audinyje aptinkami vidutinio ir senyvo amžiaus šunims, vidurkis siekia 7 metus, o katėms 9-10 metų. Yra nustatytas veislės polinkis šiai ligai - Vokiečių aviganiai, Vokiečių Dogai, Labradoro retriveriai. Tačiau šunims ir katėms lyties polinkis nepastebėtas (7). Navikiniai procesai šunims 3-4 kartus dažniau aptinkami ilguosiuose kauluose ir 1,6-1,8 karto dažniau priekinėse kojose lyginant su katėmis (5). Kaulinių audinių navikinių procesu etiologija vis dar nėra iki galo išaiškinta (8), tačiau yra duomenų apie ortopedinių implantų sukeltą osteosarkomą (9). Dėl osteosintezės metu panaudoto implanto OSA pasireiškia dažniau ilgųjų kaulų diafizėje ar jai nebūdingose kūno dalyse (5).

8 (AŠGN) (10). Ji aptinkama jauniems ir mažų veislių šunims. Manoma , kad terjerų veislių atstovai turi autosominį recesyvinį paveldimumą (11).

Į kaulinio audinio navikus panašūs gerybiniai pažeidimai aptinkami kompanijos gyvūnams, kurie turi būti diferencijuoti nuo pirminių ir antrinių navikų (5). Rentgenologinio tyrimo metu aptinkama kaulinio audinio apibrėžta osteolizė, struktūriškai panaši į cistą (2). Literatūros duomenimis kaulinės cistos retai diagnozuojamos gyvūnams (2), tačiau pavieniai atvejai nustatyti jaunesnio amžiaus didelių veislių šunims ir katėms (5).

Dėl didelio piktybinių kaulų navikų pasireiškimo šunų ir kačių tarpe yra svarbi ankstyva ir tiksli diagnostika bei gerybinių ir piktybinių pažeidimų diferencijavimas ir į navikus panašių pažeidimų kauliniame audinyje identifikavimas. Netiksli diagnozė gali sukelti nereikalingą gyvūno gydymą naudojant chemoterapiją, galūnės amputaciją ar net eutanaziją. Įvertinus visus kaulinio audinio pokyčius rentgenologinio tyrimo metu lengviau diferencijuojami galimi susirgimai, tačiau tikslios diagnozės nustatymui rekomenduojama atlikti kaulinių audinių biopsiją (3).

Darbo tikslas: nustatyti šunų ir kačių kaulinio audinio tankio pakitimus rentgenologinio tyrimo metu.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti kuriuose skeleto kauluose ir jų dalyse dažniausia aptinkami kaulinio audinio struktūriniai pakitimai rentgenologinio tyrimo metu.

2. Nustatyti kokie kaulinio audinio pakitimai konstatuojami šunims ir katėms rentgenologinio tyrimo metu.

3. Nustatyti kaulinio audinio pakitimų pasireiškimą priklausomai nuo gyvūnų amžiaus, lyties ir veislės.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Griaučių klasifikacija ir jį sudarančių kaulų dalys

Vidutinis griaučių sudarančių kaulų kiekis šunims 320, katėms 244 (2). Jis skirstomas į ašinius (skeleton axiale) ir pridėtinius (skeleton appendiculare) griaučius. Ašinį sudaro stuburo slanksteliai, kaukolė, šonkauliai ir krūtinkaulis (12).

Yra 5 kategorijos suskirstytos į ilguosius kaulus (ossa longa), trumpuosius (ossa brevis), sesamoidinius (ossa sesamoidea) randamus galūnėse, plokštieji (ossa plana) ir netaisyklingos (ossa

irregulata) formos aptinkami kaukolės ir stuburo srityse (12).

Ilgieji kaulai vystosi iš trijų kaulėjimo centrų (13) ir augdami suformuoja ilgojo kaulo kūną – diafizę (diaphysis) ir galus, vadinamus epifizėmis (epiphysis). Augant kaulo galai nuo diafizės dalies atskiriami epifizės kremzle (cartilago epiphysialis). Greitai auganti dalis tarp diafizės ir epifizės vadinama augimo zona – metafize (methaphysis) (12). Apofizė (apophysis) yra kaulo atauga esanti virš epifizės prie kurios tvirtinasi sausgyslės ir raiščiai (2).

Diafizę sudaro tanki žievinė medžiaga, o metafizę ir epifizę - kaulinės sijos, apsuptos gana plonu žieviniu kaulu korpusu. Žievinis kaulas yra tankus ir vientisas, dengiantis kaulų čiulpų ertmę. Žievinė kaulo dalis turi išorinį sluoksnį – antkaulį (periostum) ir vidinį antkaulį (endosteum) (5,14).

Trumpieji kaulai aptinkami riešo ir kulno sąnariuose vystosi iš vieno kaulėjimo centro (centrum ossificationis) ir atsakingi už sudėtingus kompleksinius judesius. Plokštieji kaulai yra ištempti dviem kryptimis. Šiai kategorijai priklauso mentė, dubens ir daugelis kitų kaukolės srities kaulų (13).

1.2. Rentgenologinis tyrimas vertinant pažeistą kaulinį audinį

Kaulas yra sudarytas 1/3 iš organinės medžiagos (osteoidinio audinio) ir 2/3 iš neorganinės (mineralizuotos) medžiagos, kuri geriausiai yra matoma rentgenologinio tyrimo metu (2).

Pažeistas kaulinis audinys dažnai praranda savo rentgenokontrastiškumą ir turi netekti daugiau kaip 50 proc. savo mineralinės medžiagos prieš pastebint pokyčius. Esant vieno kaulo pažeidimams lengva pastebėti, nes sveiki aplinkiniai kaulai yra kaip palyginimas (15).

10 Padidėjęs kaulų skaidrumas siejamas su padidėjusia mineralizacija ar naujo kaulo gamyba. Tai gali sukelti kaulų ligos kaip neoplazija, kaulų infarktas, osteoporozė ar antkaulio reakcija (2,15). Esant atsakui į traumą ar stresą ir tęsiantis poveikiui į kaulą, kaip rezultatas pastebimas žievės plonėjimas išilgai didžiausio poveikio linijos (15).

Kaulo žievės plonėjimas ar sustorėjimas priklauso nuo pažeidimo. Esant išsiplėtusioms kaulinėms cistoms žievė suplonėja, jei antkaulio reakcija aktyvi prasidės naujo kaulo formavimąsis. Galimai agresyvaus proceso (pvz., osteosarkoma) metu stebima žievės destrukcija ir antkaulio sluoksnio pakėlimas (11).

Vertinant rentgeno nuotraukas svarbu atkreipti dėmesį į pažeidimų išsidėstymą: pažeistas vienas kaulas ar keli, simetriški ar nesimetriški ir pažeidimų lokalizaciją (metafizė, epifizė, diafizė) (2).

1.3. Osteolizės klasifikacija

Įvertinus paciento amžių, pažeistą kaulą ir lokalizaciją, pažeidimas turi būti tinkamai išanalizuotas. Vertinant ar pirminis kaulinis navikas yra agresyvios (piktybiniai navikai) ar neagresyvios (gerybiniai) biologijos, nurodo pažeidimo kraštinės vaizdas ir yra svarbus rodiklis nustatant augimo greitį (16).

Charakterizuoti pažeidimo agresyvumą gali padėti detalesnė osteolizės klasifikacija: geografinė (angl. geographic), kandžių išėsta (angl. moth-eaten) ir prasiskverbiančioji (angl.

permeative) (1).

Geografinė osteolizė (1pav.a) yra didelio diametro ir gerai apribotas kaulinio audinio netekimas (1), apvalios ar ovalios formos (16). Matoma pavienė didelė sritis netekusi kaulinio audinio, kurios skersmuo didesnis nei 10 mm. Kraštinės ribos tarp pažeistų ir sveikų audinių gerai apribotos, trumpa perėjimo zona, žievė plona ir ištempta, tačiau likusi vientisa. Dažniausiai pasitaiko gėrybinių procesų metu, kaip kaulinės cistos (2).

Šis kaulo pažeidimas yra suskirstytas į tris pogrupius:

IA mažiausiai agresyvus, matoma siauri pereinamoji zona nuo pažeisto į sveiką kaulinį audinį;

IB mažo agresyvumo, būdinga gerai apibrėžta pereinamoji zona;

IC agresyvus, būdinga plati pereinamoji zona, pažeista sritis blogai apibrėžta (16).

11 lizė. Žievė yra nevientisa ir plona, kartais pertraukta, todėl aptinkama esant agresyvesniems pažeidimams, kaip neoplazijos ar osteomielitas (2).

Prasiskverbiančioji osteolizė (1pav.c) yra geriausiai apibrėžtas pažeidimas, kuomet kaulo tirpimas susilieja ir aiškiai neatsiskiria nuo sveiko kaulo audinio (1). Proceso kraštinės gerai apibrėžtos, matomi 1-2 mm dydžio kaulinio audinio pažeidimai, pereinamoji zona neturi aiškios demarkacinės ribos, žievė plona ir pertraukta (2). Prasiskverbiančioji lizė gali būti pažeidimas atsiradęs kaip pasekmė „kandžių išėstos“ lizės. Prasiskverbiantis irimas yra dažniausiai agresyvus kaulinio audinio pažeidimas būdingas piktybiniams navikams (1,2).

Geografinė lizė yra mažiau agresyvus kaulų pažeidimas nei kandžių išėsta ar prasiskverbiančioji lizė. Taip manoma dėl dažniausiai randamų didelių gerai apribotų kaulinio audinio pažeidimo sričių su gėrybiniais pakitimais panašiais į kaulines cistas. Nepaisant to, geografinis kaulų irimas yra dažnas ir piktybiniams kaulų navikams. Todėl jei žievinės dalies pažeidimas matomas kartu su geografine osteolize ar esant kitų agresyvių pažeidimo požymių, pažeidimai turi būti svarstomi kaip agresyvūs, potencialiai piktybiniai ar infekcijos sukelti kol bus išaiškinta tiksli diagnozė. Verčiau reikia remtis pagrindiniais požymiais išskiriančius neagresyvius nuo agresyvių kaulų pažeidimų, vertinant žievės vientisumą, periosto reakcijos charakteristiką ir perėjimo zona (1).

1 pav. Osteolizės klasifikacijos schematinis vaizdas (49).

1.4. Antkaulio reakcija

Daugelis agresyvių kaulo pažeidimų yra apibūdinami aktyvia periosto reakcija. Yra daugybė antkaulio suaktyvėjimo laipsnių ir beveik nesuskaičiuojamų specifinių pokyčių reakcijos metu. Netaisyklinga kraštinė yra užuomina, kad antkaulis aktyvus ir bet kokie nevienodumo pokyčiai yra svarstomi kaip agresyvūs kauliniai pažeidimai (1).

Ankstyvoje formoje antkaulyje stebima kaip smulki netaisyklinga kaulinio audinio reakcija, kurios kraštai nėra ryškūs. Yra keletas periosto reakcijų tipų galinčių padėti diferencijuoti pažeidimus (15).

Saveikas kaulas

a) Geografinė b) Kandžių

12 Lėtinis procesas, kaip nuolatinės mažos traumos, gali sukelti po antkaulinę hematomą ar pakeisti kaulo formą. Rentgenologinio tyrimo metu atsakas į reakciją matomas kaip lygi ir vientisa (2 pav.a) (angl. smooth and solid) antkaulio riba, besiformuojant naujam kauliniam audiniui (15).

Vidutiniu greičiu susidarančiai osteosarkomai galima aptikti į svogūno sluoksnių (2 pav.b) (angl.„onion skin“) išvaizda panašią struktūrą, kuri susiformuoja atsidedant sluoksniams lygiagrečiai aktyvaus antkaulio kaulo (17). Tai sąlygoja pasikartojantis antkaulio dirginimas. Šis vaizdas dažnai aptinkamas jauniems šunims esant hipertrofinei osteodistrofijai (15).

„Uolų virtinė“ (angl. palisade) nepertraukta antkaulio reakcija, kuomet antkaulis stačiu kampu iš žievės išeina tarsi stulpelių pavidalo kaulinio audinio dariniai (15).

Esant agresyvesniems procesams stebimas vaizdas panašaus į spygliukus „kuokšto antkaulio reakcija“ (angl. spicules) ant periosto, tai yra pertraukta ankaulio reakcija (1). Esant žievės destrukcijai, galima aptikti „spinduliuojančios saulės antkaulio reakciją“ (angl. sunburst) fenomeną, kuomet iš kaulo dėl suaktyvėjusios proliferacijos, saulės spindulių pavidalu (2 pav.c) išeina naujas besiformuojantis kaulinis audinys į aplinkinius minkštuosius audinius (7). Šis osteosarkomos vaizdas yra sunkiau diferencijuojamas tarp labiau piktybinės centrinės osteosarkomos ir gerai apibrėžtos virš antkaulinės osteosarkomos (3).

Piktybinių procesų metu matoma „amorfinė antkaulio reakcija“ netaisyklingos amorfiškos (angl. amorphus) formos kaulinio sluoksnio atsidėjimas minkštuosiuose audiniuose (15).

„Kodmanso trikampio antkaulio reakcija“ (angl. Codman`s triangle) (2 pav.d) sudaryta iš pažeistos srities žievinės dalies ir periosto reakcijos, sudarydamas trikampio formos pakilimą (18,7). Tačiau šis reiškinys nėra patognostinis osteosarkomai ar kitiems specifiniams kaulų pažeidimams, nes aptinkamas tiek gerybinių, tiek piktybinių pažeidimų metu besiformuojant naujam kauliniam audiniui ar įskaitant trauminius kaulo sužalojimus (1,7).

Antkaulio vientisumo nebuvimas ir kaulinio audinio įsiskverbimas į minkštuosius audinius nusako, kad pažeidimas yra agresyvus, o esant švelniai, vientisai antkaulio reakcijai priklauso gėrybiniams pažeidimams. Todėl pagrindiniai agresyvumo požymiai yra pertraukta antkaulio proliferacija, greitas kaulo pažeidimas, blogai apibrėžta perėjimo zona tarp sveiko ir pažeisto kaulinio audinio (15).

13 c) Spindulių pavidalo d) Kodmanso trikampis e) Mišrus pažeidimas b) Svogūno sluoksniai

2 pav. Antkaulio reakcijų schematinis vaizdas (48).

1.5. Kaulinio audinio pažeidimo agresyvumo vertinimas

Vertinant rentgenogramas osteosarkomos gali būti matomos kaip atskiras lizės procesas mažėjant kauliniam audinio tankiui ar kaip proliferuojantis navikas, sudarantis neoplastinę masę (7) arba kaip visiški osteoblastiniai ar osteogeniniai pakitimai (19). Tačiau svarbiausiai yra nustatyti kaulo pokyčius rentgenologiškai ir atskirti kurie pažeidimai sukelti agresyvių procesų, navikų, osteomielito ar neagresyvių, kaip kaulų cistos (1).

Rentgenologinio tyrimo metu vertinant onkologinius pokyčius skeleto sistemoje svarbu atkreipti dėmesį į šiuos dalykus :

 pažeidimo tipą (įtraukia vieną kaulą ar kelis);  pažeidimo vietą (epifizė, metafizė, diafizė) (3 pav.);  navikinio audinio tankį;

 kaulinio audinio atsaką į naviką (pažeidimo ribų apibrėžtumas, antkaulio reakcija);  kaulo žievės pokyčių pobūdį (destrukcija ar antkaulio reakcija produkuojant naują kaulą);  aplinkinius audinius ir sąnarius (17);

 pažeidimo masto kilmę;

 pažeidimo pobūdį (židininė ar daugiažidininė kaulų lizė, sklerozė ar mišri) (10).

Kaulo pažeidimo agresyvumas vertinamas atsižvelgiant į tris kriterijus: yra ar nėra žievės pažeidimo, antkaulio reakcijos charakteristikos ir atskiros ribos tarp pažeisto kaulo ir sveiko, vadinamos perėjimo zonos (angl. transition zone). Pastebima, kad nepaisant ar pažeidimas netekęs kaulinio audinio ar sklerotinis (produkuojamas kaulinis audinys) tai neturi jokios reikšmės vertinant pažeidimo agresyvumą (1).

Agresyvaus pažeidimo metu matoma pažeista žievinė dalis, aktyvi periosto reakcija, kuri dažnai atrodo netaisyklingos formos, o perėjimo zona neatskirta kauliniame audinyje. Neagresyvaus pažeidimo atveju žievinė dalis nepažeista, tačiau galimas išsiplėtimas be destrukcijos, antkaulio

14 reakcijos nėra ar stebima švelni, o perėjimo zona tarp audinių atskirta tarp pažeisto ir sveiko kaulinio audinio. Radus vieną iš trijų kriterijų nusakančių pažeidimo agresyvumą yra reikalaujama pažeidimą priskirti prie agresyviųjų kategorijos (1).

3 pav. Kaulo pažeidimai pagal lokalizaciją (49).

1.6. Patologinių procesų sukeltų kaulinio audinio pažeidimai

Osteosarkoma (angl. Osteosarcoma) – vietiškai (lokaliai) agresyvi, sukelia kaulinio audinio tirpimo procesus ar gamybos suaktyvėjimą (20). Navikiniai susirgimai veislinių ir mišrūnų šunų tarpe yra dažna problema, tačiau pastebima, kad veislinių gyvūnų tarpe galimas paveldimumas (21). Būdingos metastazės plintančios hematogeniniu keliu į plaučius, kitus kaulus, visceralinius organus, smegenis, poodį ar odą (22).

1.6.1.1. Osteosarkomos rizikos faktoriai

Osteosarkoma yra klasikinis navikinis susirgimas dažnai pasitaikantis didelių ir gigantinių veislių šunims (19), tačiau nustatoma ir mažų veislių šunims, kuriems ligos pasireiškimas 20 kartų mažesnis (23).

Didžiausią riziką turi susirgti tokios veislės kaip Senbernas, Vokiečių Dogas, Airių Seteris, Dobermanai, Vokiečių aviganiai ir Labradoro retriveriai (19), Airių vilkogaudis, Dobermano

Epifizė

Metafizė

Diafizė

Meta-diafizė

Centrinis _Išcentrinis Žievinis

15 pinčeriai, Bokseriai, Auksaspalviai retriveriai (3). Rotveilerių veislės vyriškos lyties atstovams dažniausiai nustatomi pirminiai kaulų navikai (24). Užsienio tyrimais nustatyta, kad kastruotiems Rotveilerių patinams ir patelėms, kuriems procedūra buvo atlikta iki 1 metų amžiaus, turėjo didesnę sarkomos pasireiškimo tikimybę nuo vienerių iki ketverių gyvenimo amžiaus metų, lyginant su nekastruotais ar lytiškai subrendusiais (19). Visi kastruoti šunys nepriklausomai nuo lyties turi 2 kartus didesnę tikimybę, jog išsivystys OSA lyginant su lytiškai subrendusiais šunimis (23). Nustatyta, kad atskirų veislių patinams pasitaiko šiek tiek dažniau nei patelėms (nuo 1,1 iki 1,5:1), išskyrus Senbernarus, Rotveilerius ir Vokiečių Dogus, kurių patelėms 2,22 karto dažniau pažeidimų pasitaiko nei patinams ašiniame skelete, išskyrus stuburo sritį ir šonkaulius (4). Tačiau, remiantis neseniai atlikta analize buvo aptiktas tolygus osteosarkomos pasiskirstymas tarp lyties (25). Kontraversiški tyrimai atlikti su katėmis, kurių rezultatai neparodė lyties kaip predisponuojančio veiksnio nors ir buvo stebimas šiek tiek didesnis skaičius patinų tarpe (4).

Didelis svoris ir ūgis yra pagrindiniai faktoriai šunims navikiniams procesams vystytis (26). Remiantys tyrimais, iš tirtų 1462 atvejų, šunys sveriantys daugiau kaip 40 kg sudarė 29 proc. visų atvejų ir tik 5 proc. šių navikų pasireiškė ašiniame skelete. Kiti šunys sveriantys mažiau nei 15kg sudarė tik 5 proc. , tačiau 59 proc. jų navikų buvo aptinkami ašiniame skelete (4). Vien tik kūno svoris negali paaiškinti skirtingų šunų veislių pasiskirstymo svyravimų, nes atrodo, kad rizika labai skiriasi tarp tam tikrų panašaus kūno dydžio veislių. Epidemiologiniai žmogaus organizmo tyrimai taip pat neįrodė esminės koreliacijos tarp kūno svorio ir ūgio bei OSA išsivystymo rizikos (26). Nustatyta, kad surastas didelis atvirkštinis dozės-atsako sąryšis tarp gyvenimo trukmės, lytinės sistemos ir kaulų sarkomos dažnumo, nepriklausantis nuo suaugusio ūgio ir svorio (19).

Amžiaus pasiskirstymas diagnozuojant osteosarkomą turi išskirčių, daugiausiai pasitaiko šunims tarp 7-9 metų ir mažesnė populiacija sudaranti tarp 1-2 amžiaus metų (23), retas atvejis, tačiau pasitaikęs 6 mėnesių amžiaus šuniukui. Pirminiai šonkaulių OSA pažeidimai stebimi tarp jaunų suaugusių šunų, kurių amžiaus ribos yra 4,5 – 5,4 metų (4) ir didelių veislių šunims jaunesniame amžiuje dažniau nei mažesnių veislių šunims (3). Katėms OSA pasireiškia vyresniame amžiuje (8,5 -10,7 imtinai), aptinkama atvejų ir nuo 1 iki 20 metų amžiaus (4). Tačiau tyrimai susiję su lytimi ar veisle, siekiant įvertinti kačių ašinio skeleto ir ilgųjų kaulų pažeidimus OSA atžvilgiu nebuvo atlikti (3), nors įtariama dažnesnis ligos pasireiškimas Siamo veislės katėms (7).

1.6.1.2. Etiologija

16 tyrimuose atliktuose naudojant kompiuterinį tomografą, nes vertinant sveiką kaulinį audinį didelių ir mažų veislių šunų nebuvo aptikta mikro lūžių (7).

Kiti galimi priežastiniai veiksniai yra jonizuojanti spinduliuoti, kaulų infekcijos ar infarktai dėl atliktų chirurginių operacijų (8). Osteosarkomą manoma sukelia ir radiacijos poveikis kuris gali būti susijęs su protokolais įtraukiant didesnes radiacijos dozes nei 3,5 Gy per frakciją (23).

Nustatyta, kad smulkiųjų gyvūnų chirurgijoje, įskaitant šunis, naudojami implantai atlikti TPLO ar kryžminio raiščio operacijas su biologinėmis medžiagomis, gali sukelti su implantais susijusių blauzdikaulio navikus (27). Osteosarkomos susijusios su implantais kyla dėl lėtinio ir mažo uždegimo implanto atsipalaidavimo metu ar galvaninės korozijos. In vivo tyrimais nustatyta 316L nerūdijantis plienas gali sukelti korozijos procesus, tačiau ji gali būti sumažinta tinkamai fiksuojant implantus ir naudojant panašaus metalo medžiagas (28).

Rotveilerių šunų veislė yra stipriai linkusi į OSA, tai rodo genetinis fondas susijęs su naviko vystymusi (8) ir aptiktas su tuo susijęs 15 lokusas, Airių Vilkogaudžiams buvo aptiktas 4 lokusas sukeliantis osteosarkomą. Nei vienas iš lokusų nebuvo tarpusavyje susietas todėl yra skirtumas tarp veislių dėl genetinio polinkio OSA šunims (6).

Lytiniai hormonai taipogi sąlygoja didesnę riziką vystytis osteosarkomai subrendusių patinų ir patelių tarpe. Tai parodo atlikti tyrimai su Rotveileriais, kuomet nesulaukus 1 metų šunys buvo kastruoti ir nustatytas dažnesnis ligos pasireiškimas (21).

1.6.1.3. Osteosarkomos paplitimas ir pažeidimų lokalizacija

Osteosarkoma dažniausiai pasitaikantis pirminis kaulų navikas šunims sudarantis 85 proc. visų griaučių piktybinių navikų (20). Vidutiniškai 75 proc. osteosarkomų kyla pridėtiniuose kauluose, o likusi dalis ašiniame skelete (19). Šunims, sveriantiems mažiau nei 15 kg, šie navikai 60 proc. atvejų pažeidžia ašinį skeletą. Literatūros duomenimis 116 įvertintų osteosarkomų atvejų, dažniausios vietos kuriose aptinkami kaulinio audinio tankio pokyčiai apatinis žandikaulis 27 proc., viršutinis žandikaulis 22 proc., stuburas 15 proc., kaukolė 14 proc., šonkauliai 10 proc., nosies ertmės ir sinusai 9 proc. ir dubuo 6 proc. (29).

Osteosarkoma šunims du kartus dažniau pasitaiko priekinėse kojose nei užpakalinėse (4). Ilgųjų kaulų pirminė pažeidimo sritis yra metafizė (19). Stipinkaulyje nustatyti navikai aptinkami distalinėje metafizės dalyje ir 1 iš 60 petikaulio navikų aptinkami proksimalinėje metafizėje (3). Kaulo diafizės dalyje aptinkama implantų sukelta osteosarkoma (30) arba kitose nebūdingose ilgiesiems kaulams vietose (5).

17 blauzdikaulio galo, tačiau proksimaliniame šlaunikaulyje pasitaiko kiek rečiau (4). Osteosarkomos yra retai aptinkamos riešo ir kulno srityje, nors pastebėta, kad tokių šunų išgyvenimo laikotarpis ilgesnis lyginant esant kitų kūno vietų pažeidimų (19). Remiantis kitais moksliniais tyrimais buvo nustatyta, kad 68 proc. navikų aptikti ilguosiuose kauluose pasiskirto taip: stipinkaulyje 23 proc., petikaulyje 19 proc., blauzdikaulyje 14 proc. ir šlaunikaulyje 14 proc. (3).

Nors bandoma apibrėžti pažeidimo vietas, tačiau tam įtakos turi ir šuns veislė bei skirtingas gyvūno dydis. Pavyzdžiui, 67 proc. osteosarkomų pasitaikančių Vokiečių Dogams aptinkamos distalinėje stipinkaulio dalyje, kuomet tik 9 proc. šių navikų toje pačioje lokalizacijoje nustatomi Bokserių veislės šunims. Santykis tarp ilgųjų kaulų ir ašinio skeleto OSA mažėja, mažėjant šuns dydžiui. Osteosarkoma retai pasitaiko kaukolės ir plokščiųjų kaulų srityse Vokiečių Dogams ar Senbernarų veislės šunims, kuomet viena trečioji ostesarkomų Bokserių veislės atstovams vystosi plokščiuosiuose kauluose. Bokserių šunims dažniau nei kitų veislių šunims yra diagnozuojama OSA kaukolės srityje. Daugelis šonkaulių navikų atsiranda šonkaulių susijungimo zonoje su kremzle (3), jie 1,7 karto dažnesni nei dubens srities kaulų (23). Pirminiai stuburo slankstelių pakitimai reti, tačiau vieni tyrimai teigia, kad OSA dažnai aptinkama juosmens ir krūtinės srities slanksteliuose (3).

Pirminiai kaulų navikai katėms yra labai reti. Osteosarkoma sudaro 70-80 proc. visų piktybinių navikų (20). Katėms OSA atsiranda galūnėse, ašinėse skeleto dalyse arba ne kauliniame audinyje. Ilgieji kaulai du kartus dažniau pažeidžiami nei ašinis skeletas, kuriame pokyčiai dažniausiai aptinkami galvos srityje (viršutinis ir apatinis žandikaulis), dubens, įskaitant uodegos sritį, tačiau nustatyta ir šonkaulių ar stuburo slankstelių osteosarkomos atvejų (4,23). Pirštų osteosarkomos daugiau pasireiškia katėms, nei šunims (3). Skirtumas tarp šunų ir kačių, jog katėms dažniau nustatomi pirminiai pakitimai galinėse kojose, distalinėje šlaunikaulio ir proksimalinėje blauzdikaulio dalyje, bet jos mažiau linkusios metastazuoti į plaučius nei šunų tarpe ir turi didesnę išgyvenimo tikimybę (31). Ilgųjų kaulų diafizė katėms yra dažniau pažeidžiama nei metafizės sritis (29).

1.6.1.4. Osteosarkomos klinikiniai simptomai

18 Šarminės fosfatazės (ALP) (angl. bone alkaline phosphatase) padidėjimas šunų kraujo serume gali būti siejamas su osteosarkomos pasireiškimu, kurio didelis kiekis susijęs su trumpesniu (nuo 5,5 iki 12,5 mėn.) vidutiniu šuns išgyvenimo amžiumi (7).

Osteosarkomos klinikiniai požymiai susiję su ašiniu skeletu priklauso nuo pažeidimo vietos. Esant OSA mentės srityje arba dubens kauluose stebimas lokalus audinių tinimas, šlubavimas. Burnos ertmėje lokalizuotas darinys sukelia disfagiją, esant navikiniam procesui kaudalinio apatinio žandikaulio dalyje arba akies orbitoje pasireiškia skausmingas žandikaulio atvėrimas ar akies išsivertimas - egzoftalmas. Pažeidus sinusus ir nosies ertmę stebima snukio deformacija ir išskyros iš nosies, stuburo srities pažeidimai susiję su hipertenzija bei neurologiniais pokyčiais priklausančiais nuo paveiktos srities. Šonkaulių srityje aptinkami navikai, palpuojant nustatomi kaip skausmingos masės dariniai. Daugeliui šunų sumažėjas apetitas ir pasitaiko negalavimai trunkantys mėnesį laiko (29).

1.6.1.5. Osteosarkomos pagal pažeidimų lokalizaciją

1.6.1.5.1. Centrinė osteosarkoma

Centrinė osteosarkoma gali skirtis savo išvaizda, įvairiais kaulo irimo laipsniais, endoestiumo ir antkaulio aktyvumu ir produkuojamu navikinio proceso pažeistu kaulu. Kai kurios OSA formos sukelia stipresnį lizės procesą ar labiau skatiną naujo kaulinio audinio gamybą, tačiau pasitaiko ir mišrios formos pažeidimų. Kaulo žievė dažniausiai suardoma vienoje ar keliose vietose ir gali būti dalinai įtraukiami minkštieji audiniai. Katėms, daugelis centrinių osteosarkomų sukelia lizę, o antkaulio naujo kaulo formavimasis rečiau pasitaikantis nei šunims (3).

Centrinės osteosarkomos navikinis audinys užpildo kaulų ertmę kildamas proksimaliai ir distaliai, tačiau neprasiskverbia į sąnarinę kremzlę ir nepažeidžia sąnario. Žievinė kaulo dalis dažniausiai sunaikinama, o neoplastinės ląstelės prasiskverbia per antkaulį ir gali suformuoti skiltėtą masę (10).

Aukšto produktyvumo navikai nėra dažni gyvūnams, tačiau jų atveju stebimas kaulinio audinio tankio pokytis, tinimas įtraukiant plokščiuosius ir vamzdinius kaulus. Vystantis tokiems navikams, kraujo tiekimas į kaulų čiulpų ertmę ir žievę sutrikdomas ir navikinis audinys ties diafize, kartu su ja gali būti paveiktas infarkto. Besiformuojantis antkaulio kaulas ir auganti masė gali suformuoti nelygumus aplink diafizę, kuris rentgenologinio tyrimo metu klaidingai palaikomas osteomielitu (3).

19 susipynusių tarp kaulo sijų, kuris pakeičia sveiko kaulinio audinio vaizdą, tačiau jis geriau diagnozuojamas nuo reaktyvaus kaulo atliekant mikroskopinius tyrimus (3).

1.6.1.5.2. Paviršinės antkaulio osteosarkomos

Osteosarkomos kylančios ant ar šalia antkaulio paviršiaus yra rečiau pasitaikančios nei centrinės ir mažiau agresyvios. Prie antkaulio (angl.parosteal) besiformuojančios ir periosto osteosarkomos yra žemo invazyvumo navikai kurie retai metastaztuoja (3).Periferinės ostosarkomos kylančios iš antkaulio yra dviejų tipų (5).

Paviršinė antkaulio osteosarkoma. Sarkoma susiformuoja iš išorinio skaidulinio antkaulio sluoksnio, kurios gali būti sumaišomos su osteochondroma ar osteoma. Diagnostikos metu paviršinė antkaulio (angl.parosteal) OSA aptinkama kaip lėtai auganti kieta masė ant kaulo paviršiaus (3) ir turi geresnę ligos prognozę nei centrinė (5). Katėms dažnesnės šio tipo ostesarkomos (19). Tačiau ši sarkoma per mažai ištirta gyvūnų tarpe ir reikalingi tolimesni tyrimai, kurių metu būtų galima įvertinti jos sukeliamus klinikinius simptomus ir rentgenologiniame tyrime matomus pakitimus (3).

Antkaulio osteosarkoma. Antkaulio osteosarkoma yra didelio invazyvumo laipsnio pažeidimas kylantis antkaulio paviršiuje (4). Ji formuojasi kaulo šerdinėje dalyje iš kaulų čiulpų ertmės vidinio, germinatyvinio periosto sluoksnio (4,33). Rentgenologinio tyrimo metu matoma besitęsiantis žievės irimas su naviku kaulo viduje ir į aplinkinius minkštuosius audinius, tačiau retai įsiskverbia į vidinį antkaulį (4). Šunims periosto OSA kartais pasitaiko suformuojant masę trigalviame raumenyje (m.triceps) (3). Šis navikas histologiškai panašus į centrinę OSA ir pasireiškia panašiu biologiniu agresyvumu (4).

Ekstraskeletinė osteosarkoma. Ne kaulinio audinio OSA yra apibrėžiama kaip osteoidą produkuojantis mezenchiminis navikas neįtraukiant kaulo ir sudarantis 1 proc. visų osteosarkomų. Remiantis 10 metų trūkusiais tyrimais iš 169 tirtų šunų 64 proc. šios OSA aptikta pieno liaukose (17). Nustatyta ir poodiniame audinyje, blužnyje, žarnyne, kepenyse, inkstuose, sėklidėse, vaginoje, akyse, skrandžio raištyje ir antinksčiuose (19). Katėms audinių OSA pasitaiko rečiau, tačiau tyrimai parodė, kad jos sudarė 38 proc. iš tirtų 145 kačių osteosarkomų. Dažniausiai aptinkamos buvo poodininiame sluoksnyje, akyse, kepenyse ir pieno liaukose (17). Poodiniame audinyje aptinkama OSA katėms yra priskiriama prie vakcinacijos sukeltos sarkomos (34).

1.6.1.6. Implantų sukelta osteosarkoma

20 Naviko atsiradimas po osteosintezės naudojant implantą leido manyti, kad dėl metalo korozijos sukelto lėtinio uždegimo pasireiškė navikiniai pokyčiai (9). Uždegiminis procesas yra reikšmingas veiksnys, nes paprastai sukelta osteolizė yra nepageidaujamo imuninio ląstelinio atsako į implanto koroziją reiškinys (36,37). Svarbus ankstyvas uždegimo apribojimas siekiant sumažinti destrukcinius kaulinio audinio tankio procesus ir implantų atsipalaidavimą (37).

Ankstesniais metais atliktuose moksliniuose tyrimuose buvo įvertinta osteosarkoma po implantavimo nuo 1 iki 12 metų amžiaus šunims. Implanto asocijuota OSA biologiniu elgesiu skiriasi nuo spontaniškai pasireiškiančios. Formuojasi ilgųjų kaulų diafizės srityje, o ne metafizėje. Daugiausiai aptinkama šlaunikaulio ir blauzdikaulio vietoje, bet ne stipinkaulio ar petikaulio (38).

Remiantis atliktu tyrimu, su keturiais kastruotais šunimis iš kurių du svėrė daugiau nei 30 kg , kuriuo metu rezultatai buvo palyginti su ankstesnių metų analizės duomenimis nustatyta,kad navikai vienodai pasireiškia patinams ir patelėms (38).

Iš literatūroje pateiktos analizės 8 metų amžiaus Aliaskos malamutui po atliktos blauzdikaulio TTA, praėjus 20 mėnesių, rentgenologinio tyrimo metu buvo stebima audinių difuzija, osteolizė su plačia perėjimo zona, aktyvia periosto reakcija spindulių pavidalu (39).

1.6.2. Kaulinio audinio cistos

Kaulinė cista – ertmė kauliniame audinyje pripildyta skysčio. Paprastai jos yra vienkamerinės ir pavienės ar dalinai atskirtos (2,40). Šunims nustatytos 3 tipų: vienkamerinės, aneurizminės ir pokremzlinės. Pastarosios retos ir manoma atsiranda dėl sinovinės membranos invaginacijos (11).

Vienkamerinės (4pav.a) gerybinės cistos remiantis atliktais tyrimais buvo aptiktos katėms ir jauniems šunims kaulo metafizės dalyje. Vidutinis amžius kuriems pasitaikė cistos, 8 mėnesių amžiaus, tačiau imtis svyruoja nuo 5 iki 30 mėnesių. Lyties požiūriu nustatyta, kad patinams 1,8 karto dažniau pasitaiko nei patelėms (3). Stebima, kad didelių jaunų veislių šunų tarpe yra dažnesnis pasireiškimas, tačiau aptinkama ir senesniems, bei mažų veislių šunims (3) – Jorkšyro terjerai (2), Dobermano pinčeriai (41). Kačių tarpe kaulų cistos neįprastas reiškinys, nors buvo aptikta devynerių mėnesių Japonijos naminei katei distalinėje alkūnkaulio metafizės dalyje (42).

Tiksli patofiziologija kaulinių cistų nėra žinoma, manoma kad jų atsiradimą gali sąlygoti traumos, hematomų susidarymas, osteoklastų hiperplazijos ar venų obstrukcijos, kurie sukelia skysčių kaupimąsi kauluose (43).

Šunims dažniausiai kaulinės cistos aptinkamos stipinkaulio ir alkūnkaulio distalinėje dalyje, tačiau mažų veislių petikaulio distalinėje, blauzdikaulio proksimalinėje ir distalinėje šlaunikaulio dalyje. Cistos pradeda formuotis metafizės srityje ir augant gyvūnui nukeliauja į diafizę (3).

21 su ryškia perėjimo zona. Šalia stebimas kaulo žievės išplonėjimas, nežymus audinių patinimas, o antkaulio reakcija pasitaiko retai (2).

Skirtingai nuo žmonių kaulinės cistos gyvūnams yra besimptomės ir aptinkamos atsitiktinių tyrimų metu, todėl klinikiniai požymiai dažnai yra antriniai atsiradę dėl laipsniškai didėjančios cistos, kurios metu deformuojasi kaulas, didėja minkštųjų audinių patinimas ir atsiranda šlubavimas. Kartais pasitaiko ir patologinių lūžių (43). Stuburo slankstelių cistos randamos dorsalinėje pusėje keterinių ataugų (processus spinosus) dažniau nei slankstelio kūne ir sąlygoja neurologinių simptomų atsiradimą (2).

Aneurizminės kaulų cistos yra reti pažeidimai šunų ir kačių tarpe. Remiantis atliktais tyrimais, nustatyta, kad šios cistos aptinkamos dažniau didelių šunų veislių patinams (3), nuo 2 iki 14 metų amžiaus, pavieniai atvejai ir 6 mėnesių amžiaus (4). Aneurizminės cistos pasireiškia ilgųjų kaulų metafizėje, kartais ir stuburo slanksteliuose, dubens, šonkaulių ir mentės dalyje (44). Katėms iš tirtų trijų atvejų, dviem pažeista mentės sritis, o šunims, dviem iš šešių pažeidimas aptiktas dubens kauluose (3).

Patogenezė nėra suprantama, tačiau jų atsiradimą manoma inicijuoja kaulų čiulpų kraujagyslių pažeidimai (44). Rentgenologinio tyrimo metu, matoma į „muilo burbulus“ ar į „bičių korį“ panašus vaizdas su ertme tarsi suskirstyta kaulinio audinio sijomis ir apsupta plonu naujai besiformuojančiu antkaulio sluoksniu (3,44) (4 pav.b,c).

4 pav. Kaulinio audinio cistų schematinis vaizdas (49).

1.6.3. Osteopenija

Osteopenija yra kaulinio audinio tankio sumažėjimas. Procesas susijęs dėl mitybos sukelto antrinio hiperparatiroidizmo esant kalcio trūkumui pašare šeriant gyvūnus žalia mėsa, pasireiškiantis jauname amžiuje. Trūkstant kalcio, sutrinka kaulo augimas, o vyresniame amžiuje vystosi osteoporozė (11).

Gyvūno priverstinis judėjimas ir šlubavimas yra dominuojantys klinikiniai požymiai. Pasireiškia sunkiai pakeliamas kaulų skausmas, tampa sudėtinga kramtyti maistą (45).

22 Neurologiniai reiškiniai kaip ataksija, parezė, paraplegija ar traukuliai pastebimi kačiukams esant stuburo slankstelių deformacijoms dėl osteopenijos poveikio kauliniam audiniui (11).

Remiantis atliktais tyrimais, šeriant 5 mėnesių amžiaus kastruotą Sfinkso veislės patiną, žalia be kaulų vištiena, rentgenologinio tyrimo metu buvo aptikta generalizuota osteopenija (46). Paveikto kaulinio audinio ne permatomumas sumažėja, todėl mažėja kontrastas tarp kaulo ir minkštųjų audinių. Kaulo žievė tampa plona, kaulų čiulpų ertmė praplatėja, todėl galimi patologiniai lūžiai. Sisteminio pažeidimo metu, pirmiausiai pažeidžiami stuburo slanksteliai, vėliau apatinis žandikaulis ir ilgieji kaulai. Lokalizuotas procesas aptinkamas distalinėje galūnės dalyje (pvz., epifizė) (2,34).

1.6.4. Avaskulinė šlaunikaulio galvutės nekrozė

„Legg-Calve-Perthes“ (angl.) kitaip vadinama liga, dažnesnė vaikams, tačiau aptinkama šunų tarpe, ypač mažų ar žaislinių veislių. Mažasis pudelis, Vakarų Škotijos baltasis terjeras, Jorkšyro terjero veislės manoma turi autosominį recesyvinį paveldimumą (5). Patinams ir patelėms aseptinė šlaunikaulio galvutės nekrozė pasitaiko vienodai ir pažeidimas dažniau unilateralinis, tik < 15 proc., sudaro bilateralinis (2,11).

Pagrindinė priežastis nekrozės kraujo tiekimo sutrikimas idiopatinės, genetinės, trauminės ar navikinės kilmės (2,47). Pavieniai atvejai sukelia patologinius kaulų lūžius (47).

Klinikiniai požymiai aptinkami nuo 4 iki 10 mėnesių amžiaus ir pasireiškia šlubavimu ir galūnės skausmu atitraukimo (abdukcijos) metu, ilgainiui dėl lėtinio šlubavimo vyksta raumenų atrofija (2).

23

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Tyrimas atliktas 2015 metų spalio mėn. - 2017 metų lapkričio mėn. „X“ smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Šiuo laikotarpiu buvo analizuojami patologiniai pakitimai susiję su kaulinio audinio tankiu, nustatytais rentgenologinio tyrimo metu šunų ir kačių tarpe. Šio tyrimo metu buvo nagrinėti 38 tiriamieji atsižvelgiant į jų rūšį, veislę, lytį, amžių ir svorį. Pagal rūšį gyvūnai buvo išskirti į šunis ir kates, o tiriant pagal veislę buvo sudaryta veislinių gyvūnų grupė ir mišrūnų. Pagal lytį gyvūnai atskirai išskirti patinai ir patelės, pagal svorį tik šunys buvo suskirstyti iki 15 kg svorio, nuo 15kg - 40 kg ir daugiau nei 40 kg (4).

Atliekamo tyrimo tipas – retrospektyvus analitinis. Atlikta tirtų gyvūnų ligos istorijų ir rentgenogramų analizė ir jose įvertinti kaulinio audinio pokyčiai.

Tyrimo metu gauti duomenys buvo apdorojami naudojant kompiuterinę programą „Microsoft

Excel 2013“. Programos pagalba apskaičiuoti šunų ir kačių amžiaus, svorio aritmetiniai vidurkiai,

standartinis nuokrypis ir patikimumo kriterijus ( p<0,05 duomenys statistiškai patikimi).

2.1. Rentgenologinis tyrimas

Rentgenologinis tyrimas atliktas klinikoje naudojant stacionarų Medical ECONET aparatą, kuriuo buvo atliekamos skaitmeninės rentgenogramos ir saugomos duomenų sistemoje.

Rentgenogramų analizavimo sistema „ Mex + X-ray Acquistion Software“ suteikė galimybę geriau išanalizuoti rentgeno nuotraukas atliekant vaizdo padidinimo, kontrastiškumo keitimo (fono šviesinimas, tamsinimas) ir matavimo funkcijas (5 pav.)

5 pav. Šuns kelio sąnario rentgenograma mediolateralineje projekcijoje blauzdikaulio

24 Šunų ir kačių tarpe visos ligos buvo diagnozuojamos remiantis kaulinio audinio tankio pokyčiais rentgenogramose, jų lokalizacija griaučiuose bei pažeisto kaulo sritimi. Ilgųjų kaulų pažeidimo atveju, buvo vertinama priklausomai nuo ligos kuris galas (proksimalinis ar distalinis) ar sritis (epifizė, metafizė, diafizė) paveikta.

Kaulinio audinio pažeidimo tipai buvo suskirstyti remiantis kaulo destrukciniais pažeidimais – osteolize. Ji buvo padalinta į keturias grupes, kurioms priskiriamos išmatavus pažeidimų dydį (mm) (1 lentelė) rentgenogramose naudojantis vaizdo analizavimo programa.

1 lentelė. Osteolizės tipai remiantis pažeidimo dydžiu (mm). OSTEOLIZĖS TIPAI

Geografinė Kandžių išėsta Prasiskverbiančioji Mišri

>10 mm 3-10 mm 1-2 mm 1-10 mm ir >10

Šalia to buvo vertinamas antkaulio reakcijos pasireiškimas, minkštųjų audinių patinimas, pažeidimo ribos ir perėjimo zona tarp sveikų ir pažeistų audinių. Remiantis šiais duomenimis buvo galima nusakyti ar ligai būdingas agresyvus pažeidimo procesas ar neagresyvus (2 lentelė).

2 lentelė. Kaulinio audinio pažeidimų agresyvumo ir aktyvumo vertinimo lentelė.

Rentgenologinis vaizdas Agresyvus ir aktyvus pažeidimas Neagresyvus ir aktyvus pažeidimas Aktyvus ir lėtinis pažeidimas Neaktyvus ir neagresyvus pažeidimas

Pažeidimo ribos Apibrėžtos Apibrėžtos Apibrėžtos Gerai apibrėžtos Naujo kaulinio audinio forma ir dydis Netaisyklinga; didelis Švelni ir netaisyklinga; vidutinis Susiformavęs Glotni; mažas Osteolizės

procesas Sunkiai apibrėžtas

Gerai apibrėžtas ar nežymus Gerai apibrėžtas ar nežymus Beveik nepastebimas

Kaulo žievė Destrukcija

Pakitusi, suplonėjusi ar nepažeista Nepažeista, pakitusi ar suplonėjusi Nepažeista Minkštųjų audinių patinimas

Vidutinis ar didelis Nežymus

Nežymus ar beveik nematomas Nematomas Perėjimo zonos ribos Plati ir blogai atskirta Neaiški bet

25

3. TYRIMŲ REZULTATAI

Tyrimas atliktas 2015 metų spalio mėn. - 2017 metų lapkričio mėn. „X“ smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Jo metu surinkti 38 atvejai susiję su kaulinio audinio tankio pokyčiais, nustatytais rentgenologinio tyrimo metu. Iš visų tirtų gyvūnų šunys sudarė didžiąją dalį – 74 proc. (n=28), o katės 26 proc. (n=10) (6 pav.).

6 pav. Tirtų gyvūnų kiekis procentais.

Tirtų šunų amžiaus vidurkis 7 ± 4,17 , o kačių 10,5 ± 6,88. Minimalus amžius metais šunų tarpe buvo nuo 1 metų iki 15 metų, o kačių nuo 1 iki 17 metų amžiaus (3 lentelė).

3 lentelė. Tirtų pacientų amžius.

Rūšis Vidurkis ± SD Min. Max.

Šunys 7 ± 4,17 1 15

Katės 10,5 ± 6,88 1 17

26 Iš visų 38 tirtų gyvūnų patinų buvo 23, o patelių 15 (7 pav.). Šunų tarpe kaulinio audinio patologijos 1,8 karto dažnesnės patinams nei patelėms, o katėms lytis neturėjo įtakos pažeidimų atsiradimui ir pasiskirstė tolygiai tarp abiejų lyčių (8 pav.).

8 pav. Kaulinių audinių patologijų pasiskirstymas pagal gyvūnų lytį.

9 pav. Kaulinių audinių patologijų pasiskirstymas tarp grynaveislių ir mišrūnų.

Kaulų patologijos diagnozuotos 24 veislinių gyvūnų (64 proc.) ir 14 (37 proc.) mišrūnams. Šunų grupę sudarė 21 veislinis gyvūnas ir 7 mišrūnai, todėl nepriklausomai nuo diagnozės kaulinio audinio patologijos 3 kartus dažnesnės veisliniams šunims nei mišrūnams. Kačių grupėje, kurią sudarė 3 veislinės katės ir 7 mišrios veislės katės, nustatyta, kad 2,3 karto dažnesni pažeidimai mišrios kilmės katėms (9 pav.).

27 4 lentelė. Diagnozuotos kaulinio audinio ligos gyvūnams.

Diagnozė Procentinė išraiška, %

Kaulinė cista 13

Osteosarkoma 26

Įtariama osteosarkoma 29

Avaskulinė šlaunikaulio galvutės nekrozė 13

Įtariama osteosarkoma dėl implanto 11

Osteopenija 7

10 pav. Diagnozuotų ligų pasiskirstymas šunų grupėje.

28 11 pav. Diagnozuotų ligų pasiskirstymas kačių grupėje.

Kačių grupėje (n=10) buvo diagnozuotos 3 ligos – osteosarkoma, avaskulinė šlaunikaulio galvutės nekrozė, osteopenija dėl hipokelacemijos ir vienas atvejis įtariama osteosarkoma. Osteopenija bei diagnozuota ir įtariama sarkoma sudarė po 30 proc., o 10 proc. – avaskulinė šlaunikaulio galvutės nekrozė (11 pav.).

12 pav. Diagnozuotų patologinių kaulinio audinio pažeidimų pasiskirstymas priklausomai nuo

šuns kilmės.

29 nekrozė nustatyta tik veisliniams šunims (12 pav.). Tarp tirtų 28 ligos atvejų pasireiškimas priklausomai nuo šuns kilmės buvo statistiškai nereikšmingas (p>0,05).

13 pav. Diagnozuotų patologinių kaulinio audinio pažeidimų pasiskirstymas priklausomai nuo

katės kilmės.

30 14 pav. Kaulinio audinio pokyčių pasiskirstymas šunų grupėje tarp lyties.

31 15 pav. Kaulinio audinio pokyčių pasiskirstymas kačių grupėje tarp lyties.

Katėms (n=10) tyrimo metu priklausomai nuo lyties pasireiškė tik 4 kaulinio audinio tankio pažeidimai. Patinų tarpe osteosarkoma ir įtariama OSA sudarė po 67 proc., osteopenija 33 proc., tačiau avaskulinės šlaunikaulio galvutės nekrozės nepasitaikė. Patelių tarpe labiau buvo pastebima osteopenija 66 proc., osteosarkomos 33 proc. ir aseptinės šlaunikaulio galvutės nekrozės vienas atvejis (15 pav.). Kačių tarpe kaulinio audinio pažeidimai priklausomai nuo lyties buvo statistiškai nereikšmingi (p>0,05).

5 lentelė. Kaulų patologijų pasiskirstymas šunų tarpe priklausomai nuo gyvūno amžiaus kada

diagnozuota liga (metais).

Amžius, metais Diagnozuota liga Atvejų skaičius, n

1

Avaskulinė šlaunikaulio galvutės

nekrozė 2

Įtariama OSA dėl implanto 1

Įtariama osteosarkoma 1

2 Avaskulinė šlaunikaulio galvutės _nekrozė 2

6

Kaulinė cista 1

Osteosarkoma 1

Įtariama OSA dėl implanto 1

7

Kaulinė cista 2

Osteosarkoma 1

Įtariama osteosarkoma

32

5 lentelės tęsinys

8

Kaulinė cista 1

Įtariama OSA dėl implanto 2

Įtariama osteosarkoma 1 9 Osteosarkoma 1 10 Osteosarkoma 1 Įtariama osteosarkoma 1 11 Osteosarkoma 2 12 Įtariama osteosarkoma 1 13 Kaulinė cista 1 14 Osteosarkoma 1 Įtariama osteosarkoma 1 15 Įtariama osteosarkoma 1

33 16 pav. Kaulų patologijų pasiskirstymas kačių tarpe priklausomai nuo gyvūno amžiaus kada

diagnozuota liga.

34 17 pav. Kaulinio audinio pažeidimų pasiskirstymas šunų tarpe priklausomai nuo svorio grupės.

35 18 pav. Šunų kaulų patologijų lokalizacija griaučiuose.

Tyrimo metu, pastebėta, kad šunims 3 kartus dažniau pažeidimai pasireiškia pridėtiniuose griaučiuose nei ašiniuose, nes daugiausiai pažeidimų buvo aptikta būtent pridėtiniuose griaučiuose -21 gyvūnui, o ašiniuose kauluose - 7 gyvūnams (18 pav.).

19 pav. Kačių kaulų patologijų lokalizacija griaučiuose.

36 20 pav. Diagnozuotų šunų kaulų patologijų pasiskirstymas pagal pažeidimo lokalizaciją

griaučiuose priklausomai nuo gyvūno svorio.

37 21 pav. Bendras kaulinio audinio patologijų pasiskirstymas pagal pažeistą sritį procentais.

Remiantis tyrimo duomenimis, šunų ir kačių tarpe, daugiausiai pažeidimų nustatyta galinės kojos kauluose 12 gyvūnų ir priekinės kojos kauluose 11 gyvūnų. Penkiems gyvūnams pažeidimai buvo nustatyti galvos srityje. Stuburo srities kauluose ir kitų sričių kaulų pažeidimai tolygiai sudarė po 3 atvejus kiekvienoje grupėje. Mažiausiai buvo aptinkami kaulinio audinio pažeidimai dubens srityje – 2 gyvūnams ir 2 krūtinės srities kauluose (21 pav.).

Žemiau pateiktoje lentelėje yra pateikiami tyrimo duomenys, kurie parodo kaip pažeidimai pasiskirstė šunų grupėje pagal pažeidimą.

6 lentelė. Pažeidimų pasiskirstymas procentine dalimi šunų grupėje tarp pažeidimo srities.

Diagnozė Pažeidimo sritis Atvejų skaičius (n)

Procentinė išraiška , %

Kaulinės cistos Galinė koja 4 80,0

Stuburas 1 20,0 Osteosarkoma Galinė koja 2 28,6 Galvos sritis 1 14,3 Priekinė koja 4 57,1 Avaskulinė šlaunikaulio

galvutės nekrozė Galinė koja 4 100,0

Įtariama OSA dėl implanto Galinė koja 1 25,0

38 Iš surinktų duomenų matoma, kad kaulinės cistos daugiausiai pasireiškė galinėse kojose ir tik vienam gyvūnui diagnozuota stuburo slankstelio kūno srityje. Patvirtinta osteosarkoma 2 kartus dažniau buvo aptikta priekinės kojos kauluose ir ženkliai rečiau galinės kojos kauluose. OSA mažiausiai aptikta galvos srityje. Avaskulinė šlaunikaulio galvutės nekrozė 100 proc. pasireiškė šlaunikaulio galvutėje. OSA dėl osteosintezei naudoto implanto buvo nustatyta 3 kartus dažniau priekinėse kojų kauluose nei galinių kojų kauluose. Įtariamos osteosarkomos nustatytos 37,5 proc. priekinių kojų kauluose, rečiau stuburo slanksteliuose 25 proc. ir kryžkaulyje 12,5 proc. (6 lentelė). Griaučių srities pažeidimų dažnumas šunų grupėje priklausomai nuo nustatytos diagnozės buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05).

Kačių grupėje taip pat buvo stebimas įvairus ligų pasiskirstymas priklausomai nuo pažeidimo srities, kuris pateikiamas šioje lentelėje.

7 lentelė. Diagnozės pasiskirstymas procentine dalimi kačių grupėje priklausomai nuo pažeistos

srities.

Diagnozė Pažeidimo

sritis

Atvejų skaičius (n) Procentinė išraiška,%

Osteosarkoma Galvos sritis 2 66,7 Dubens sritis 1 33,3 Avaskulinė šlaunikaulio galvutės nekrozė Galinė koja 1 100,0

Osteopenija Visos sritys 3 100,0

Įtariama osteosarkoma

Galvos sritis 2 66,7

Priekinė koja 1 33,3

39 Tyrimo metu šunų grupėje buvo išanalizuoti atvejai ir suvesti duomenys, kiek priklausomai nuo diagnozės kokių kaulų yra pažeidžiama. Duomenys pateikti žemiau esančioje lentelėje.

8 lentelė. Šunų kaulų patologijų pasiskirstymas pagal pažeistus kaulus. Diagnozė Pažeistas kaulas Kaulinės cistos OSA Avaskulinė šlaunikaulio galvutės nekrozė Įtariama OSA dėl implanto Įtariama OSA

n proc. n proc. n proc. n proc. n proc.

Blauzdikaulis _{4 80,0 0 0,0 0 0,0 1 25,0 0 0,0} Juosmens slanksteliai 1 20,0 0 0,0 0 0,0 0 0,0 1 12,5 Kaklo slanksteliai 0 0,0 0 0,0 0 0,0 0 0,0 1 12,5 Krūtinkaulis _{0 0,0 0 0,0 0 0,0 0 0,0 2 25,0} Kryžkaulis 0 0,0 0 0,0 0 0,0 0 0,0 1 12,5 Kulnakaulis _{0 0,0 1 14,3 0 0,0 0 0,0 0 0,0} Petikaulis 0 0,0 1 14,3 0 0,0 2 50,0 0 0,0 Pirštakaulis _{0 0,0 3 42,8 0 0,0 0 0,0 1 12,5} Skruostikaulis _{0 0,0 1 14,3 0 0,0 0 0,0 0 0,0} Šlaunikaulis _{0 0,0 1 14,3 4 100,0 0 0,0 0 0,0} Stipinkaulis _{0 0,0 0 0,0 0 0,0 1 25,0 2 25,0}

40 Kačių kaulų patologijų lokalizacija kauluose pateikta žemiau esančioje lentelėje.

9 lentelė. Kaulinio audinio pakitimų pasiskirstymas kačių grupėje tarp pažeistų kaulų priklausomai

nuo diagnozės.

Diagnozė

Pažeistas kaulas

OSA Avaskulinė šlaunikaulio

galvutės nekrozė Osteopenija Įtariama OSA

n proc. n proc. n proc. n proc.

Apatinis žandikaulis 2 66,67 0 0,00 0 0,00 0 0,00 Sėdynkaulis 1 33,33 0 0,00 0 0,00 0 0,00 Stipinkaulis _{0 0,00 0 0,00 0 0,00 1 33,33} Viršutinis žandikaulis 0 0,00 0 0,00 0 0,00 2 66,67 Šlaunikaulis 0 0,00 1 100,00 0 0,00 0 0,00 Visi kaulai 0 0,00 0 0,00 3 100,00 0 0,00

41 Vertinant pažeidimų lokalizaciją esant kaulų patologijoms ilguosiuose kauluose, pastebėta kad pažeidimai buvo lokalizuoti kaulų proksimalinėje arba distalinėje dalyje.

22 pav. Šunims, katėms diagnozuotų kaulų patologijų pasiskirstymas pagal pažeidimo

lokalizaciją ilgųjų kaulų proksimalinėje ar distalinėje dalyje.

42 23 pav. Kaulų patologijų sukeltų pažeidimų lokalizacija skirtingose kaulų srityse.

Kaulinės cistos tyrimo metu 100 proc. aptiktos metafizės dalyje kojų srityse. Diagnozuotos osteosarkomos iš 2 atvejų aptiktų ilguosiuose kauluose 100 proc. pasireiškė metafizėje. Dėl implantų naudotų osteosintezei pasireiškė 100 proc. kaulų diafizės dalyje. Tarp 3 gyvūnų kuriems buvo įtariamos OSA ilguosiuose kauluose buvo nustatyta, kad metafizės dalyje 33 proc., o diafizės 67 proc. (23 pav.). Diagnozuotų pažeidimų pasiskirstymas priklausomai nuo ilgųjų kaulų pažeidimo srities statistiškai reikšmingas (p<0,05).

43 buvo nustatyta tik mišraus tipo osteolizė abejais atvejais po 100 proc. Kaulinių cistų atvejų 100 proc. pasireiškė tik regioninė osteolizė (24 pav.) Osteolizių tipų pasiskirstymas priklausomai nuo diagnozuoto pažeidimo statistiškai patikimas (p<0,05).

25 pav. Šuns kelio sąnario mediolateralinės projekcijos rentgenogramoje stebima mišri osteolizė

pažeidusi kelio sąnarį sudarančius kaulus, antkaulio reakcija blauzdikaulio proksimalinėje dalyje ties blauzdikaulio šiurkštumos, minkštųjų audinių reakcija (nuotrauka iš Švedijos gyvūnų klinikos).

26 pav. Osteolizės tipų pasiskirstymas pagal pažeistą griaučių sritį.

44 pasireiškė tik vienam gyvūnui pridėtiniuose griaučiuose 33 proc., o prasiskverbiančioji osteolizė aptikta ašiniuose griaučiuose dviem gyvūnams – 67 proc. (26 pav.). Osteolizės tipų pasiskirstymas priklausomai nuo pažeistos griaučių srities statistiškai patikimas (p<0,05).

27 pav. Osteolizės tipų pasireiškimas pagal pažeistą griaučių sistemos sritį.

45 28 pav. Antkaulio reakcijos pasireiškimas esant kaulų patologijoms

Priklausomai nuo osteolizės pažeidimo antkaulio reakcija gali būti aktyvi arba neaktyvi. Osteosarkomos ligų atveju, antkaulio reakcija buvo aktyvi 90 proc. iš visų 10 diagnozuotų OSA šunims ir katėms ir 10 proc. pažeidimo metu antkaulio reakcijos nenustatyta. Įtariamų OSA atvejų 60 proc. antkaulis sureagavo, o 40 proc. liko nepakitęs. Dėl implanto osteosintezės įtariamos OSA visi nustatyti atvejai 100 proc. pasireiškė stipria antkaulio reakcija. Diagnozuotų kaulinių cistų 100 proc. atveju metu nebuvo pastebėta antkaulio reakcija, jis liko nepažeistas (28 pav.). Antkaulio reakcijos pasireiškimas yra priklausomas nuo kaulinio audinio pažeidimo ir statistiškai patikimas (p<0,05).

46 Antkaulio reakcija rentgenologinio tyrimo metu pastebėta, kad visiems 30 gyvūnų kito priklausomai nuo kaulinio audinio osteolizės tipo. Mišrios osteolizės metu 15 gyvūnų pasireiškė aktyvi antkaulio reakcija – 75 proc., o 25 proc. antkaulio pokyčio nebuvo stebima. Priešingai kitiems 7 gyvūnams regioninės osteolizės metu antkaulio reakcija nebuvo išvis matoma. Tačiau tiek vienam gyvūnui esant kandžių išėstos osteolizės ir dviems gyvūnams pasireiškus prasiskverbiančiajai osteolizei nustatytas 100 proc. aktyvios antkaulio reakcijos buvimas (29 pav.). Antkaulio reakcijos pasireiškimas priklausomai nuo osteolizės pasireiškimo tipo ir yra statistiškai reikšmingas (p<0,05).

30 pav. Minkštųjų audinių reakcija esant kaulų patologijoms.

47 31 pav. Minkštųjų audinių reakcija priklausomai nuo osteolizės tipo.

48 32 pav. Pažeidimų agresyvumas esant kaulų patologijoms.

49

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Išanalizavus 2015 metų spalio mėn.- 2017 metų lapkričio mėn. „X“ smulkiųjų gyvūnų klinikoje 38 gyvūnams nustatyti kaulinio audinio tankio pokyčiai rentgenologinio tyrimo metu. Daugiausiai nustatyta įtariamų osteosarkomų 29 proc., diagnozuotų OSA sudarė 26 proc., po 13 proc. sudarė kaulinės cistos ir avaskulinė šlaunikaulio galvutės nekrozė bei 7 proc. visų nustatytų pokyčių sudarė generalizuota osteopenija.

Šunų amžiaus vidurkis buvo 7 ± 4,17 ir jų grupėje daugiausiai nustatytų pakitimų susijusių su osteosarkomomis - 29 proc. sudarė įtariamos ir 25 proc. diagnozuotos iš visų kaulinio audinio pakitimų. Remiantis tyrimais, OSA pasiskirstymas yra bimodalinis, daugiausiai pasitaiko šunims tarp 7-9 metų amžiaus (23). Kačių amžiaus vidurkis buvo 10,5 ± 6,88 ir didžiąją dalį sudarė osteosarkomų pažeidimai kurie po 30 proc. pasiskirstė tarp įtariamų ir diagnozuotų OSA atvejų tolygiai. Literatūroje minima, kad katėms OSA pasireiškia vyresniame amžiuje (8,5 -10,7 imtinai) (4). Avaskulinės šlaunikaulio galvutės nekrozės atveju, klinika aptinkama jau nuo 4 mėnesių amžiaus iki 10 mėnesių (2). Tyrimo metu, šunims šis sutrikimas buvo stebimas jauname amžiuje imtinai nuo 1 metų amžiaus iki 2 metų ir sudarė 4 atvejus iš 28, o katėms 1 iš 10. Nors literatūroje minima, kad kaulinės cistos būdingos nuo 5 mėnesių amžiaus iki 30 mėnesių šunims (3), tačiau tyrimo metu nustatytos kaulinės cistos šunims diagnozuotos nuo 6 iki 8 metų amžiaus ir 13 metų, kaip minima kituose tyrimuose, kad galimas jų pasireiškimas senesniems šunims (3). Kačių tarpe remiantis literatūra cistos yra neįprastas reiškinys, nors buvo aptiktos 9 mėnesių amžiaus (42), tačiau šio tyrimo metu katėms jų nebuvo diagnozuota. Osteopenija tyrimo metu buvo diagnozuota 3 katėms, dvi katės buvo 3 mėnesių amžiaus ir viena 7 metų. Remiantis moksliniais tyrimais minima, kad jau 5 mėnesių amžiaus katinui buvo nustatyta osteopenija (46).

Kaulų patologijos diagnozuotos 28 šunims ir sudarė 74 proc. iš visų dalyvavusių, o iš jų 18 patinų (64 proc.) ir 10 patelių (36 proc.). Katės sudarė likusius 26 proc., o iš jų 5 patinai ir 5 patelės sudarė po 50 proc. Avaskulinė šlaunikaulio galvutės nekrozė tyrimo metu buvo nustatyta tiek patinams ir patelėms. Užsienio tyrimuose minima taip pat, kad patinams ir patelėms aseptinė šlaunikaulio galvutės nekrozė pasitaiko vienodai (2). Katinų grupėje šis pakitimas buvo aptiktas tik vienai patelei. Tyrimo metu pastebėtos kaulinės cistos šunims 4 kartus dažniau aptiktos patinams negu patelėms. Aprašytuose moksliniuose šaltiniuose nustatyta, kad lyties požiūriu cistos patinams 1,8 karto dažniau pasitaiko nei patelėms (3).