LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
Rūta Radzevičiūtė
PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRO PACIENTŲ
INFORMUOTUMAS APIE PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ ŽALĄ IR
SU TUO SUSIJUSIOS ELGSENOS SĄSAJOS SU SUBJEKTYVIU
SVEIKATOS VERTINIMU
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Darbo mokslinė vadovė Jolanta Sauserienė Darbo konsultantas
prof. Leonas Valius
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. PADĖKA ... 5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
5. SANTRUMPOS ... 6
6. SĄVOKOS ... 7
7. ĮVADAS ... 8
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
9.1. Psichoaktyviosios medžiagos ... 10
9.1.1. Legalios psichoaktyviosios medžiagos ... 10
9.1.1.1. Legalių psichoaktyviųjų medžiagų (alkoholio, tabako) vartojimo paplitimas ir žala ... 11
9.1.2. Nelegalios psichoaktyviosios medžiagos ir jų žala... 13
9.1.2.1. Nemedicininio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje ir kitose ES šalyse ... 15
9.2. Psichoaktyviųjų medžiagų informuotumo tyrimai... 16
10. 11. TYRIMO METODIKA ... REZULTATAI... 19 21 11.1. Respondentų socialinė – demografinė charakteristika... 21
11.2. 11.3. Pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų informuotumas apie psichoaktyviųjų medžiagų žalą ... Pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ypatumai ... 23 26 11.4. Pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų subjektyvus savo sveikatos vertinimas ir sąsajos su vartojimo įpročiais... 30
11.5. Pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ypatumų sąsajos su informuotumu apie psichoaktyvių medžiagų žalą ... 31
12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33
13. IŠVADOS ... 35
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 36
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 37
3
1. SANTRAUKA
Rūta Radzevičiūtė. Pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų informuotumas apie psichoaktyvių medžiagų žalą ir su tuo susijusios elgsenos sąsajos su subjektyviu sveikatos vertinimu - baigiamasis magistrinis mokslo darbas.
Darbo tikslas - įvertinti UAB „Teragyda“ pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų informuotumo apie psichotropinių medžiagų žalą ir jų vartojimo ypatumų sąsajas su subjektyviu sveikatos vertinimu.
Uždaviniai. 1. Įvertinti pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų informuotumą apie psichotropinių medžiagų žalą bei jų vartojimo ypatumus. 2. Išsiaiškinti pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų savo sveikatos vertinimą. 3. Įvertinti pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų sveikatos
nusiskundimų sąsajas su informuotumu apie psichotropinių medžiagų žalą ir jų vartojimo ypatumais, atsižvelgiant į pacientų lytį, amžių, išsilavinimą ir užimtumą.
Metodika. Tyrimas atliktas vienmomentinės anoniminės apklausos metodu. Apklausti 184 žmonės (n=184), iš kurių surinkti sociodemografiniai duomenys, vertintos žinios apie psichoaktyvias medžiagas, savo sveikatos vertinimas ir vertinta žmonių elgsena susijusi su pasichoaktyvių medžiagų vartojimu. Tyrimo dalyviai: atsitiktine tvarka atrinkti žmonės 2018-07-01 - 2018-08-31 lankęsi UAB „Teragyda“ pirminės sveikatos priežiūros centre. Statistinė tyrimo analizė atlikta SPSS ir MS Excel programomis. Tyrimo rezultatai. Alkoholio vartojimas, bent kartą per metus, tarp UAB „Teragyda“ pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų siekia 82,1proc. Tabaką kasdien vartoja 18,4proc. respondentų, dar 17,9proc. vartoja nereguliariai. Narkotikus per paskutinius 12mėn. vartojo 6,7proc. apklaustųjų. Raminamuosius ir migdomuosius vaistus – 21,2proc. apklaustųjų. Vertinant pacientų žinias gauti duomenys, kad vidutines ir geras žinias turi 56,5proc., o prastas net 43,5proc. respondentų. Savo sveikatą labai gerai vertino 17,9proc. respondentų, gerai 43,5proc., vidutiniškai 34,2proc., o blogai ar labai blogai vos 4,3proc.
Išvados. 1. Psichotropinių medžiagų vartojimas yra didelis. 2. Jaučiamas žinių apie psichoaktyvias medžiagas stygius. 3. Sveikatos vertinimas tarp klinikos lankytojų yra neblogas. 4. Geresnes žinias turintys respondentai savo sveikatą vertino geriau, o prastesnes žinias turinys asmenys – prasčiau. 5. Geriau savo sveikatą vertinantys respondentai nebūtinai psichotropines medžiagas vartoja rečiau. 6. Tiesioginio ryšio tarp geresnių žinių ir mažesnio medžiagų vartojimo rasta nebuvo.
Praktinės rekomendacijos. Norint didinti visuomenės informuotumą apie psichoaktyvias medžiagas reiktų kalbėti ne tik apie dažniausius vartojimo padarinius. Reikėtų plaučiau kalbėti apie raminamųjų ir migdomųjų vaistų galimus šalutinius reiškinius, aptarti galimas alternatyvas.
4
SUMMARY
Rūta Radzevičiūtė. „Connections Between Awareness of the Risks of Psychoactive Substance and Related Behavior with Health Complaints of Patients in a Primary Health Care Centre” - master thesis.
Aim: to evaluate the knowledge about the harm of psychoactive substance and related behavior with health complaints of patients at UAB „Teragyda“ primary health care centre.
Objectives: 1. To evaluate the knowledge about the harm of psychoactive substance and related behavior with health complaints of patients at a primary health care centre. 2. To ascertain how the patiens evaluate their own health. 3. To evaluate the knowledge about the harm of psychoactive substance and related behavior with health complaints of patients at a primary health care centre, according to their gender, age, education and occupation.
Methods: the research was done by an anonymous survey method. 184 participants of which sociodemographic data was collected, the knowlegde about psychoactive substanceand related behavior with health complaints was evaluated. The participants of this research: people who were selected in no particular order visited UAB „Teragyda“ primary health care centre in 2018-07-01 - 2018-08-31. Statistical analysis of this research was done using SPSS and MS Excel programs.
Results: at UAB „Teragyda“ primary health care centre patiens alcohol consumption at least once a year seek 82,1%. 18,4% of respondence consume tabacco on a daily basis and 17,9% consume it irregularly. 6,7% of participants consumed drugs in the last 12 months. 21,2% of respondance consume sedatives and sleeping pills. Gained data by evaluating the knowledge of patients says that 56,6% have decent and average knowledge, yet 43,5% has poor knowledge. 17,9% of people rated their health as very decent, 43,5% as average, 4,3% as poor or very poor.
Conclusions: 1. Consumption of psychoactive substances is high. 2. There is a lack of knowledge about psychoactive substances. 3. Evaluation of their own health is suitable. 4. Patients with better knowledge rated their health higher and patients with worse knowledge rated it lower. 5. Patients who rated their health higher are unrelated to the frequency of consumption psychoactive substances. 6. There was no connection as for knowing better equals consuming less psychoactive substances.
Practical recomendations: to increase the knowledge about psychoactive substance there should be spoken more about unusual consequence or consumption. Seductive and sleeping pills side effects should be considered and other options discussed.
5
2. PADĖKA
Dėkoju savo mokslinio darbo vadovei Jolantai Sauserienei už pagalbą rašant magistro darbą bei siekiant savo tikslų.
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
6
5. SANTRUMPOS
EMCDDA - Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras
HBV – Hepatito B virusas
HCV – Hepatito C virusas
TLK – tarptautinė ligų klasifikacija
THC – tetrahidrokanabinolis
VVKT – valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
LOPL – lėtinė obstrukcinė plaučių liga
7
6. SĄVOKOS
Narkotikai – medžiagos, veikiančios centrinę nervų sistemą, ir taip veikiančios elgesį, suvokimą ar emocijas, kurių dažnas vartojimas sukelia priklausomybę.
Pirminės sveikatos priežiūros centras – įstaiga, kurioje teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Šias paslaugas teikia komanda, susidedanti iš šeimos gydytojo ir bendrosios praktikos slaugytojo, bendruomenės slaugytojo ir akušerio ir kitų specialistų.
8
7. ĮVADAS
„Sveikata yra žmogaus vertybė ir gyvenimo pagrindas, kuris turi būti pakankamai tvirtas, kad būtų sėkmingai sprendžiami kasdienio gyvenimo klausimai, įveikiami socialiniai ir ekonominiai iššūkiai“ – rašoma Lietuvos Respublikos Seimo nutarime „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“ [22]. PSO duomenimis 40–60 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo gyvensenos veiksnių, tokių kaip mityba, žalingi įpročiai, fizinis aktyvumas, seksualinis elgesys. Taigi tokie žalingi įpročiai, tokie kaip tabako, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas, lemia dalį žmogaus sveikatos ir kartu gyvenimo.
Visuomenės sveikatos gerinimas yra svarbus valstybės politikos tikslas. Šiam tikslui pasiekti yra numatyti keturi pagrindiniai tikslai: sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį; sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką; formuoti sveiką
gyvenseną ir jos kultūrą; užtikrinti kokybiškesnę ir efektyvesnę sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius. Vienas, ir kone svarbiausias, iš sveikos gyvensenos ir jos kultūros formavimo būdų –
visuomenės informuotumo gerinimas [22, 23].
Nurodoma, kad sergamumas priklausomybės ligomis 2017 m. buvo 46.8/100000 gyventojų, iš kurių 5.2/100000 gyventojų sudarė narkomanija. Ligotumas buvo 1521.8/100000 gyventojų, iš kurių 145.1/100000 gyventojų sudarė narkomanija [24].
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateiktus duomenis, Lietuva pirmauja Europoje ir yra trečia pasaulyje pagal suvartojamo alkoholio kiekį. Remiantis pateiktais duomenimis, priklausomybės alkoholiui sindromu serga 4,9 proc. Lietuvos populiacijos. Su alkoholio vartojimu siejama lėtinė liga kepenų cirozė Lietuvos gyventojams pasireiškė 53,9 iš 100 000 vyrų ir 19,7 iš 100 000 moterų ir atitinkamai alkoholinės kilmės buvo 50,6 proc. ir 74,1 proc. [10, 11].
Europoje tabako vartojimas sukelia daugiau ankstyvų mirčių nei kitose pasaulio regionuose – net 16proc. [29]. PSO duomenimis 24,9 proc. Lietuvos gyventojų vartoja rūkomąjį tabaką [16].
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, kuriuos šiuo metu vartojamų narkotinių medžiagų įvairovė Europoje didesnė nei praeityje. Narkotikų vartotojai dažnai vartoja kelis narkotikus [2]. Lietuvoje nelegalias psichoaktyvias medžiagas yra vartoję daugiau nei 1 iš 10 žmonių. Dažniausiai vartota medžiaga buvo kanapės. 2015 metais Lietuvoje nuo apsinuodijimo narkotinėmis medžiagomis arba perdozavimo tarp suaugusiųjų žuvo 59 žmonės milijonui žmonių, o Europos vidurkis buvo 20,3 žūtys milijonui žmonių. Europos vidurkis buvo viršytas daugiau nei 2 kartus [3].
9
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - įvertinti UAB „Teragyda“ pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų informuotumo apie psichotropinių medžiagų žalą ir jų vartojimo ypatumų sąsajas su sveikatos subjektyviu vertinimu.
Uždaviniai
1. Įvertinti UAB „Teragyda“ pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų informuotumą apie psichotropinių medžiagų žalą bei jų vartojimo ypatumus.
2. Išsiaiškinti UAB „Teragyda“ pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų savo sveikatos vertinimą.
3. Įvertinti UAB „Teragyda“ pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų sveikatos vertinimo sąsajas su informuotumu apie psichotropinių medžiagų žalą ir jų vartojimo ypatumais, atsižvelgiant į pacientų lytį, amžių, išsilavinimą ir užimtumą.
10
9. LITERATŪROS APŽVALGA
9.1. Psichoaktyviosios medžiagos
Remiantis tarptautine ligų klasifikacija (TLK-10), psichoaktyviosios medžiagos (PAM), nuo kurių apsvaigstama ir kurios gali sukelti psichologinę ir fizinę priklausomybę, yra šios: alkoholis, opiatai (morfijus, heroinas, kodeinas ir kiti), kanabioidai (kanapės, marihuana, hašišas ir kt.), raminamieji ir migdomieji vaistai, kokainas, stimuliatoriai (amfetaminai, efedronas, kofeinas ir kt.), haliucinogenai (LSD, ekstazy, ketaminas, meskalinas ir kt.), tabakas, lakiosios medžiagos (klijai, tirpikliai, acetonas ir kt.) [1].
Pagal Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymą [6], psichiką veikiančios medžiagos (alkoholis, narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos) apibūdinamos kaip į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą įrašytos medžiagos, kurios veikia žmogaus psichiką, sutrikdo žmogaus elgesį ir gali sukelti psichinę ir (ar) fizinę priklausomybę.
Pagal Jungtinių Tautų rekomendacijas yra sudarytas psichotropinių medžiagų sąrašas, tvirtinamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu [5, 7]. Į šį sąrašą įrašytos ne tik legalios, vartojamos medicinos praktikoje narkotinės ir psichotropinės medžiagos, bet ir tos, kurių vartojimas medicinos praktikoje draudžiamas (pvz., kanapės, amfetaminas ir kitos).
9.1.1. Legalios psichoaktyviosios medžiagos
Tokios psichoaktyvios medžiagos kaip alkoholis ir tabakas yra priskiriamos legalioms psichoaktyvioms medžiagoms. Jų įsigijimas ir vartojimas yra apriboti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo. Alkoholį Lietuvoje gali įsigyti asmenys sulaukę dvidešimties metų, o tabako gaminius asmenys sulaukę aštuoniolikos metų pardavimo vietose turinčiuose atitinkamą licenciją [13, 14].
Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams yra nurodytos narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąraše, priimtame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos [8]. Jas galima panaudoti tik sveikatos priežiūros, veterinarijos, teisėsaugos, mokslo bei mokymo tikslams, nepažeidžiant įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų. Jų naudojimas kitais nei numatyta tikslais yra laikomas nelegaliu ir bus aptartas kalbant apie nelegalias psichoaktyvias medžiagas [5].
11 9.1.1.1. Legalių psichoaktyviųjų medžiagų (alkoholio, tabako) vartojimo paplitimas ir žala
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateiktus duomenis, Lietuva pirmauja Europoje ir yra 3 pasaulyje pagal suvartojamo alkoholio kiekį. Remiantis pateiktais duomenimis, priklausomybės alkoholiui sindromu serga 4,9 proc. Lietuvos populiacijos, o kitų sutrikimų, susijusių su alkoholio vartojimu, turi net 9,2 proc. Lietuvos populiacijos. Su alkoholio vartojimu siejama lėtinė liga kepenų cirozė Lietuvos gyventojams pasireiškė 53,9 iš 100 000 vyrų ir 19,7 iš 100 000 moterų ir atitinkamai alkoholinės kilmės buvo 50,6 proc. ir 74,1 proc. [10, 11].
Lietuvoje vienas gyventojas vidutiniškai suvartoja 15,4 l gryno alkoholio per metus. Tarp lyčių suvartojimas pasiskirstęs nevienodai: vienam vyrui tenka 24,4 l gryno alkoholio per metus, vienai moteriai 7,9 l gryno alkoholio per metus. Palyginimui kitose Europos regionuose išgeriama vidutiniškai 10,9 l gryno alkoholio žmogui. Taigi Lietuvoje vidutinis alkoholio tenkančio vienam žmogui kiekis viršija Europos vidurkį 4,5 l. Situacija dar prastesnė tarp žmonių nesaikingai vartojančių alkoholinius gėrimus - vienam žmogui tenka net 23,6 l gryno alkoholio [10].
Nesaikingas alkoholio vartojimas yra vienas didžiausių sveikatos sutrikimų rizikos veiksnių. Dėl alkoholio sukeliamų ligų ir traumų kasmet pasaulyje miršta 2,5 milijono žmonių [11]. Lietuvoje naudojamoje tarptautinėje ligų klasifikavimo (TLK) sistemoje yra daugiau kaip 30 diagnozių ligoms susijusioms su alkoholio vartojimu [1].
Alkoholis sukelia traumas ir ligas per šiuos tris mechanizmus: alkoholis toksiškai veikia organus ir audinius, sukelia intoksikaciją ir priklausomybę [11].
Su nesaikingu alkoholio vartojimu siejamos ligos: žalingas alkoholio vartojimas, priklausomybė nuo alkoholio, alkoholio sukelta psichozė ir kt. Alkoholio vartojimo sutrikimo problema plačiausiai paplitusi Europoje, net 5,2 proc. populiacijos turi šį sutikimą [11].
Alkoholio vartojimas sukelia daugelį ligų. Neuropsichiatriniai pažeidimai dažniausiai pasireiškia su nesaikingu alkoholio vartojimu siejamomis ligomis, nurodytomis anksčiau. Epilepsija taip pat dažnai sukeliama alkoholio vartojimo. Daugelis kitų neuropsichiatrinių ligų siejamos su alkoholio vartojimu, bet sunku pasakyti, ar alkoholio vartojimas jas sukėlė, ar išprovokavo jų pasireiškimą. Dažniausios virškinamojo trakto ligos, sukeltos alkoholio vartojimo, yra kepenų cirozė ir pankreatitas, - abi ligos gali būti tiek ūmios, tiek lėtinės [11]. Širdies ir kraujagyslių sistemai alkoholis gali daryti priešingą poveikį. Vartojamas nedidelėmis dozėmis, jis netgi gali būti naudingas ir sumažinti išeminės širdies ligos tikimybę. Tačiau meta-analizė parodė, kad užtenka vieno gausaus alkoholio vartojimo per mėnesį, kad jokio teigiamo alkoholio vartojimo nebūtų pastebėta [18]. Taigi alkoholis sukelia tokias širdies ir kraujagyslių
12 sistemos ligas, kaip arterinė hipertenzija, aritmijos, hemoraginis infarktas, nepriklausomai nuo alkoholio vartojimo dažnumo [11].
Nėščiosios, kurios vartoja alkoholį, turi riziką susilaukti naujagimio su vaisiaus alkoholiniu sindromu. Meta-analizė parodė, kad tokie vaikai gali turėti anomalijų, apsigimimų, chromosominių pokyčių, psichikos ir elgesio sutrikimų. Pačios dažniausios ligos, pasireiškiančios vaisiaus alkoholinį sindromą turintiems vaikams, yra periferinės nervų sistemos ir specifinių pojūčių funkcijos sutrikimai, elgesio sutrikimas, kalbos sutrikimas, lėtinis serozinis vidurinės ausies uždegimas [19].
Dar vienas nuo nesaikingo alkoholio vartojimo neatsiejamas veiksnys – traumos. Literatūroje neatsakingas alkoholio vartojimas ir kartu esančios atitinkamos aplinkybės vadinamos „tobula audra“, norint pabrėžti kokie katastrofiški rezultatai gali būti intoksikuotiems traumą patyrusiems pacientams, dėl tokių būdingų veiksnių kaip hipotenzija, mažesnio kvėpavimo takų saugojimo, sumažėjusio imuniteto ir kt. veiksnių sąlygotų alkoholio vartojimo [28].
Tabako vartojimas Lietuvoje taip pat yra plačiai visuomenėje paplitęs reiškinys. PSO duomenimis, net 24,9 proc. Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 15 metų, vartoja rūkomą tabaką. Net 27,6 proc. paauglių vartoja rūkomą tabaką (paaugliams šiuo atveju priskiriami 13 - 15 metų žmonės). Kasdien rūkomąjį tabaką vartoja 20,4 proc. gyventojų, vyresnių kaip 15 metų. Vartojimas visose amžiaus grupėse labiau paplitęs tarp vyrų. Populiariausia rūkomo tabako forma Lietuvoje – cigaretės [16].
Nerūkomojo tabako paplitimas Lietuvoje mažesnis, tarp jaunimo siekia 2,2 proc. Apie nerūkomojo tabako paplitimą tarp vyresnių žmonių duomenų nerasta [16].
Europoje tabako vartojimas tarp suaugusiųjų žmonių kiek didesnis nei Lietuvoje – 28 proc. gyventojų, ir tai yra daugiausiai tabako vartojantis regionas pasaulyje. Paauglių tabako vartojimas skirtingas tarp šalių, variuoja nuo 5 iki 53 proc. priklausomai nuo šalies ir lyties [29].
Tabako žala pasireiškia visų amžiaus grupių žmonėms. Vaisiaus vystymosi metu, jei mama vartoja tabaką, didėja negyvagimio tikimybė ir vaisiaus gimimo su anomalijomis tikimybė. Kūdikystėje gali sukelti staigios kūdikių mirties sindromą, vaikystėje ir paauglystėje – įvairias kvėpavimo takų ligas. Jau jaunų suaugusiųjų amžiuje tabakas didina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, o vėliau - didesnę vėžio tikimybę. Ypač dažnas ir su tabako rūkymu siejamas plaučių vėžys bei kitos kvėpavimo sistemos ligos [17].
Tabako vartojimas Europoje sukelia 16 proc. ankstyvų mirčių, taip asmenų vyresnių nei 30 metų. Remiantis statistiniais skaičiavimais Europos regione yra daugiausiai tabako sukeliamų mirčių pasaulyje, pasaulinis vidurkis - 12 proc. [29].
13 9.1.2. Nelegalios psichoaktyviosios medžiagos ir jų žala
Nelegalios psichoaktyvios medžiagos - opiatai, kanabioidai, raminamieji ir migdomieji vaistai (jei vartojami ne pagal gydytojo nurodymą, ar kitais teisės aktuose numatytais tikslais), stimuliatoriai, haliucinogenai, lakiosios medžiagos - turi žalingą poveikį jas vartojančiam asmeniui [1, 2]. Šias medžiagas bendrai galima vadinti narkotikais. Narkotikai bendrąja prasme, neskirstant jų atskiromis grupėmis, siejami su tokiomis rizikomis, kaip su jų vartojimu plintančios infekcinės ligos, nelaimingi atsitikimai, padidėjęs mirtingumas [2].
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, dažniausiai su narkotinių medžiagų vartojimu siejamos infekcinės ligos yra ūmus hepatitas B, hepatitas C ir žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) [2]. 2015 metais Lietuvoje (Alytuje, Visagine, Klaipėdoje) atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 200 tiriamųjų, nustatyta, kad tarp žmonių, vartojančių švirkščiamuosius narkotikus, 12.5 proc. turėjo antikūnus prieš ŽIV, 77 proc. turėjo antikūnus prieš HCV, 10,5 proc. turėjo antikūnus prieš HBV [2].
Lietuvos Higienos instituto duomenimis, 2015 metais buvo užfiksuoti 599 nelaimingų atsitikimų, susijusių su narkotikų vartojimu, atvejai. Tai buvo daugiau nei ankstesniais metais: 2013 metais - 327 atvejai, 2014 metais - 415 atvejų. Padidėjimas siejamas su opioidų ir kanaibioidų vartojimu. Vidutinis amžius žmonių, kurie kreipėsi pagalbos, buvo 28 metai; dažniau kreipėsi vyrai nei moterys [2].
2015 metais Lietuvoje nuo narkotikų vartojimo žuvusiųjų buvo 59 atvejai/milijonui gyventojų. Ir tai viršija Europos vidurkį kone perpus, Europos vidurkis žūčių nuo narkotikų vartojimo – 20,3 atvejai/milijonui gyventojų [2]. Prie šių žūčių priskiriamos mirtys nuo apsinuodijimo narkotikais ir mirtys nuo narkotikų perdozavimo. Dauguma žuvusiųjų nuo narkotinių medžiagų vartojimo Lietuvoje 2015 metais buvo vyrai, kurių vidutinis amžius - 34,9 metų. Iš 102 žinomų toksikologinių atsakymų opioidai buvo dažniausia žūties priežastis, sudaranti net 89 proc. [2].
Toliau trumpai aptariamos pagrindinės nelegaliai vartojamų psichoaktyvių medžiagų grupės. Opiatams priskiriamos tokios medžiagos kaip opiumas, fentanilis, heroinas, kodeinas, morfinas, tramadolis ir kt. Jie veikia opioidinius receptorius ir taip malšina skausmą. Nelegaliai vartojami
svaiginimuisi [25]. Remiantis TLK išskiriami tokie psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo: ūminė intoksikacija, žalingas vartojimas, priklausomybės sindromas, abstinencijos būklė, abstinencijos būklė su delyru, psichozinis sutrikimas, amnezinis sindromas, rezidualinis arba vėlai atsirandantis
psichozinis sutrikimas, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai ir nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas [1]. Apsinuodijus šiomis medžiagomis pasireiškia pagrindinių simptomų triada – sąmonės ir kvėpavimo
14 slopinimas bei miozė. Taip pat būdingas mieguistumas, ortostatinė hipotenzija, tachikardija, traukuliai ir kt. simptomai. Abstinencijai būdingas nerimas, panika, pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir kt.
simptomai [25, 26, 27].
Kanabioidų grupę sudaro: žolė (marihuana), kurią sudaro džiovinti kanapių lapai, žiedai, stiebai; derva (hašišas), kuris gaunamas džiovinant augalo plaukelių išskiriamą dervą; ir aliejus, gaunamas augalą mirkant tirpikliuose. Preparatuose esantis THC sukelia poveikį, dėl kurio žmogus gali pradėti matyti spalvas ryškiau, be priežasties juoktis, pasijausti mieguistas ir ramus, pajausti nerimą ar haliucinacijas [30]. Nors šių medžiagų perdozavimo ir ilgalaikio vartojimo klinika paprastai nesukelia tokių ryškių sveikatos pakitimų, kaip kitos nelegalios psichoaktyvios medžiagos, tačiau aprašomi ūminės psichozės, padidėjusios miokardo infarkto, plaučių vėžio ir kt. atvejai, o TLK išskirti 10 psichikos ir elgesio sutrikimų dėl kanapių vartojimo [1, 30].
Raminamieji ir migdomieji vaistai, tai preparatų grupė, kurie, remiantis VVKT, skiriami ir vartojami pagal gydytojų nurodymus padeda gydant nerimo ir nemigos sutrikimus. Tačiau vartojami savavališkai, didesnėmis nei nurodyta dozėmis ar be gydytojo paskyrimo gali pasireikšti tokiais psichikos ir elgesio sutrikimais kaip ūminė intoksikacija, priklausomybės sindromas, abstinencijos būklė,
psichozinis sutrikimas, amnezinis sutrikimas ir kitais sutrikimais. TLK ligų sąraše raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimo sukeltiems sutrikimams yra skiriamas net 51 kodas [1].
Stimuliatoriai tai medžiagos, kurios stimuliuoja galvos smegenų funkcijas, aktyvina ir fizinę, ir protinę organizmo veiklą. Šiai grupei priskiriami tokie narkotikai kaip kokainas, amfetaminai, efedronas, bei tokios medžiagos kaip kofeinas. Narkotikai paprastai pradedami vartoti geriamuoju būdu ar
inhaliacijomis, tačiau atsiradus pripratimui, norint pasiekti didesnį efektą pereinama prie intraveninio vartojimo [25]. Kokainas tai alkaloidas gaminamas iš kokamedžio lapų. Gali būti vartojamas įvairiais būdais – uostomas, tepamas ant dantenų, vartojamas per oraliai ar intraveniškai, nes pasižymi gera rezorbcija visais šiais būdais. Apsinuodijimo simptomai priklauso nuo vartojimo įpročių. Ankstyvam apsinuodijimui būdingas ryškus sujaudinimas, euforija, hipertenzija, tachikardija, tachipnėja, gali būti haliucinacijų, pykinimas, vėmimas. Vėliau gali būti kvėpavimo sutrikimai, iki kvėpavimo sustojimo, cianozė, psichozė, sąmonės sutrikimai ir kt. Lėtinio piktnaudžiavimo atvejais būdingas daugelio organų sistemų pažeidimas. Abstinencijai būdinga depresija, nerimas, negalėjimas susikaupti, mieguistumas ir kt. [25, 26]. Amfetaminai, kurie yra labiau paplitę Lietuvoje nei kokainas, nelegaliai vartojami svaigintis, fiziniam ir protiniam aktyvumui didinti (rūkomi, švirkščiami į veną, geriami). Šie narkotikai dar vadinami speed, ice. Apsinuodijus pradžioje sujaudinimas, euforija, tachikardija, haliucinacijos ir kt. Sunkiau
15 apsinuodijus – traukuliai, koma. Mirštama dėl aritmijų, kelias savaites besitęsiančių psichikos sutrikimų. Abstinencijai būdinga depresija, nerimas, mieguistumas, drebulys ir kt. [26]. Kofeinas nebus plačiau nagrinėjamas, nes jis nėra priskiriamas nelegalių psichoaktyvių medžiagų grupei. Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl stimuliatorių vartojimo yra: ūminė intoksikacija, žalingas vartojimas, priklausomybės sindromas, abstinencijos būklė, abstinencijos būklė su delyru, psichozinis sutrikimas, amnezinis
sindromas, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai ir nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas [1, 25].
Haliucinogenai yra narkotikų grupė, kurios sukeliamas poveikis gali pasireikšti labai skirtingai – nuo euforijos, laisvės pojūčio, iki haliucinacijų, kurios pasireiškia kaip iškreiptas realaus pasaulio
suvokimas. Šiai grupei priskiriamos tokios medžiagos kaip LSD (lizergino rūgšties dietilamidas), ekstazy (MDMA), meskalinas, haliucinogeniniai grybai ir kt. Fiziškai pasireiškia išsiplėtusiais vyzdžiais,
pakilusiu kraujospūdžiu ir pulsu. Piktnaudžiaujant šiais preparatais pasireiškia paniška baimė, depersonalizacija, paranoja, psichozė ir kiti psichikos sutrikimai [30, 31].
Lakiosios medžiagos tai klijai, tirpikliai, acetonas, valikliai, dezodorantai ir kitos medžiagos, kurių garus įkvepiant jaučiamas apsvaigimas. Įkvėpus lakiosios medžiagos į smegenis patenka
aplenkdamos kitus organus, tokius kaip kepenis, todėl nuo jų apsvaigstama labai greitai, o skilimo produktai išsilaiko ilgai ir gali būti pavojingesni už pirminius [30, 31]. Remiantis TLK išskiriami tokie psichikos ir elgesio sutrikimai dėl lakiųjų medžiagų vartojimo: ūminė intoksikacija, žalingas vartojimas, priklausomybės sindromas, abstinencijos būklė, abstinencijos būklė su delyru, psichozinis sutrikimas, amnezinis sindromas, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai ir nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas [1].
9.1.2.1 Nemedicininio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje ir kitose ES šalyse
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis 11,5 proc. gyventojų bent kartą gyvenime yra vartoję bent vieną narkotinę medžiagą (neįskaitant raminamųjų ir migdomųjų vaistų). Apklausti buvo 15–64 metų žmonės. 3,1 proc. apklaustųjų yra vartoję narkotinę medžiagą per paskutinius 12 mėnesių, o 1,3 proc. – per paskutiniąsias 30 dienų. Narkotikų vartojimas labiau paplitęs tarp vyrų, nei tarp moterų ir labiau tarp nevedusių apklaustųjų ir miestų gyventojų [32]. Iš šių narkotikų populiariausios
16 yra kanapės. Jų bent kartą gyvenime vartojo 10,8proc. respondentų. 2,7proc.apklaustųjų jas vartojo per paskutinius 12 mėnesių, o 1,1proc. per paskutinį mėnesį.
Aukščiau aprašytoje statistinėje analizėje nėra įtraukti raminamieji ir migdomieji vaistai, jų vartojimas skaičiuojamas atskirai, nes kartais sunku atskirti ar žmonės juos vartoja pagal gydytojo paskyrimus ir net vartojant pagal paskyrimą, ar teisingai laikosi gydytojo nurodymų. Vienas iš penkių Lietuvos gyventojų bent kartą gyvenime yra vartojęs šios grupės preparatus – 15-64 metų amžiaus grupėje 20,2proc. respondentų. Vartojimas labiau paplitęs tarp moterų (27,0proc.) nei tarp vyrų (13,0proc.) ir labiau tarp vyresnių (25,5proc.), nei jaunesnių (11,8proc.) žmonių [32].
Daugiau nei 92 mln. suaugusiųjų (15–64 metų amžiaus) Europos Sąjungos gyventojų nors kartą gyvenime yra bandę neteisėtų narkotinių medžiagų. Šiai grupei nepriskirti raminamieji ir migdomieji vaistai. Tai reiškia, kad daugiau nei ketvirtadalis europiečių yra vartoję narkotikų. Labiau narkotikai paplitę tarp vyrų, negu tarp moterų [33].
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ataskaitos duomenimis narkotikų vartojimas Europos sąjungoje tarp 15-64 metų amžiaus žmonių pasiskirsto taip: kanapes bent kartą gyvenime vartojo 87,6 mln. (26,3proc.) Europos sąjungos gyventojų, 24mln. (7,2proc.) vartojo per
paskutinius 12 mėnesių. Kokainą bent kartą vartojo 17 mln. (5,1proc.) gyventojų, o per paskutinius metus –3,5 mln. (1,1proc.). MDMA, kitaip vadinama ecstasy, yra vartoję 13,5 mln. (4,1proc.) europiečių, 2,6 mln. (0,8proc.) jų vartojo per paskutinius metus. Amfetaminus yra vartoję 11,9 mln. (3,6proc.) gyventojų, 1,7 mln. (0,5proc.) per paskutinius 12 mėnesių. Kitos narkotinės medžiagos yra vartojamos rečiau. Taip pat reikia paminėti, kad prie didelės rizikos grupės priskiriami 1,3 mln. opioidus vartojančių europiečių, net 84 proc. mirtinų perdozavimo atvejų nustatomi opioidai. Taigi, kanapės labiausiai
Europoje, kaip ir Lietuvoje, paplitęs narkotikas [33].
Europoje mirtingumas nuo perdozavimo 2016 metų duomenimis yra 21,8 mirties atvejo milijonui 15–64 metų gyventojų. Mirusiųjų amžiaus vidurkis vos 39 metai, 2015 metais Lietuvoje nuo
apsinuodijimo narkotinėmis medžiagomis arba perdozavimo tarp suaugusiųjų žuvo 59 žmonės milijonui žmonių [3, 33].
17 Esant tokiems alkoholio, tabako ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo mastams ir vartojimo padariniams, ieškoma būdų, kaip vartojimą sumažinti. Vienas iš būdų – visuomenės švietimas.
Norint sumažinti žalingo alkoholio vartojimo apimtis Didžiojoje Britanijoje į mokyklos ugdymo programas vaikams buvo įdiegtas projektas, kurio pagalba vaikai buvo šviečiami apie alkoholio žalą, nesaikingą vartojimą, alkoholio vartojimo pasekmes. Tam naudojami tokie būdai kaip švietimas, diskusijos grupelėse, teisingų įgūdžių ugdymas. Atliktas tyrimas parodė, kad šią programą turėję moksleiviai turėjo reikšmingus žinių, požiūrio ir elgesio skirtumus, lyginant su moksleiviais
nedalyvavusiais programoje. Dalyvavusieji programoje buvo linkę visai nevartoti alkoholio, arba vartoti saikingai [34].
Alkoholio vartojimą mažinanti politika iššaukia prieštaringas žmonių nuomones. Tyrimo, atlikto Australijoje, metu nustatyta, kad tik 47proc. žmonių sieja žalingą alkoholio vartojimą su didesne vėžio rizika. Turintys geresnes žinias asmenys labiau linkę palaikyti alkoholio vartojimą mažinančia politiką. O tai veda prie sveikesnės, mažiau nuo alkoholio žalos kenčiančios visuomenės [35].
Nėštumo metu vartojamas alkoholis yra rizikos veiksnys tiek nėštumo metu, tiek gimusiam vaikui. Norint nustatyti faktorius, turinčius įtakos nėščiųjų pasirinkimui vartoti alkoholį atliktas tyrimas parodė, kad 61,5proc. nėščiųjų yra girdėjusios apie vaisiaus alkoholinį sindromą. Dauguma (80,2proc.) moterų sutiko, kad nėštumo metu nereikėtų vartoti alkoholio. Tačiau ryšys tarp žinių ir požiūrio į vartojimą rastas nebuvo [36].
Žinių apie tabaką, sąmoningumą ir elgesio ypatumus tyrime pastebėta, kad geresnes žinias turintys asmenys dažniau turi teigiamą požiūrį į rūkymo nutraukimą. Iš rūkančiųjų respondentų tik tie, kurie turi geras žinias (teisingai atsakė bent į 9 iš 12 klausimų) teigiamai žiūri į tabako vartojimo nutraukimą. Priešingai prastesnes žinias turintys rūkantieji neturėjo teigiamo požiūrio į nutraukimą. Tai parodo, kad norint mažinti tabako vartojimo mastus reikia šviesti visuomenę apie vartojimo žalą [37].
Skaičiuojama, kad Kinijoje rūko net 52,9proc. vyrų. Norint nustatyti nuo ko tai priklauso
apklausti 18-45 metų asmenys. Gauti rezultatai parodė, kad su rūkymų susijusios žinios turi įtakos tabako vartojimo nutraukimo idėjai. Tačiau ryšio tarp geresnių žinių ir teigiamo elgesio susijusio su rūkymu rasta nebuvo. Taigi, nors ir geresnių žinių turėjimas lemia požiūri, tačiau veiksmams tai įtakos neturėjo [38].
Norint sumažinti narkotikų paplitimą tarp jaunimo vykdomos įvairios švietimo programos. Atlikto tyrimo metu buvo norima nustatyti ar yra ryšys tarp geresnių turimų žinių apie narkotines
18 medžiagas ir sugebėjimo atsisakyti narkotikų. Išanalizavus duomenis pastebėta, kad yra reikšmingas ryšys tarp žinių apie narkotikus ir gebėjimo jų atsisakyti. Kitos savybės, tokios kaip lytis ar amžius, neturėjo įtakos su narkotikais susijusiam elgesiui. Vienintelis faktorius, turėjęs įtakos gebėjimui atsisakyti narkotinių medžiagų – geresnės žinios apie jas [39].
Labiausiai paplitusi narkotinė medžiaga – kanapės. Žinios apie jas yra vienas veiksnių galinčių sumažinti vartojimą. Norint nustatyti studentų žinias apie kanapes Lenkijoje buvo atliktas tyrimas. Jo metu nustatyta, kad nors dauguma apklaustųjų gali atpažinti medicininį kanapių vartojimą, tačiau specifiškesnių žinių kiekis yra žemas [40].
19
10.
TYRIMO METODIKA
Tiriamųjų kontingentą sudaro UAB „Teragyda“ šeimos klinikos pacientai, kurie 2018 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais lankėsi šioje klinikoje. Tyrimo metu buvo apklausti 184 pacientai.
Tiriamųjų imties struktūra pagal lytį pateikta 1 lentelėje.
1 lentelė. Pasiskirstymas pagal lytį
Lytis Iš viso n (proc.) Vyrai n (proc.) Moterys n (proc.)
72 (39,1proc.) 112 (60,9proc.) 184 (100proc.)
Tyrimo procesas. Anketinė apklausa buvo atlikta 2018 m. liepos – rugpjūčio mėn. Iš viso buvo
išdalintos 184 anketos.
Tyrimo instrumentas
Tyrimo metodas - anketinė anoniminė apklausa. Tyrimui buvo naudojama vertinimo anketa, kuria buvo renkama informacija apie informuotumą apie psichoaktyvias medžiagas, elgseną ir sveikatos būklę, sudaryta iš trijų dalių (1 priedas). Sudarius anketą, buvo kreiptasi į UAB „Teragyda“ šeimos klinikos administraciją dėl sutikimo atlikti tyrimą šioje institucijoje, apklausiant pacientus. Gautas
sutikimas pateiktas Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto Bioetikos centrui, kur buvo išduotas leidimas tyrimui atlikti (2 priedas). Viso buvo apklausti 184 respondentai (n=184), šeimos klinikoje apsilankę asmenys. Anketoje yra 24 klausimai. Į klausimus prašant atsakyti pažymint vieną ar kelis pasirinktus atsakymo variantus iš duotų variantų, ar įrašyti savo variantą. Išskirtos šios klausimų grupės:
1. Bendrieji (lytis, amžius, išsilavinimas, užimtumas, šeimyninė padėtis, gyvenamoji vieta, lankymosi pas šeimos gydytoją dažnumas, informacijos apie psichoaktyvias medžiagas gavimo šaltinis).
2. Klausimas apie pacientų savo sveikatos vertinimą.
3. Klausimai, vertinantys žinias apie psichoaktyvias medžiagas. 4. Klausimai, vertinantys psichoaktyvių medžiagų vartojimo įpročius.
Klausimas apie pacientų savo sveikatos vertinimą. „Kaip vertinate savo sveikatą?“. Analizuodami šį klausimus sužinosime kaip skiriasi savo sveikatos vertinimas tarp žmonių turinčių
20 daugiau ir mažiau žinių apie psichoaktyvias medžiagas, ir kaip skiriasi savo sveikatos vertinimas tarp žmonių turinčių skirtingus psichoaktyvių medžiagų vartojimo įpročius.
Klausimai, vertinantys žinias apie psichoaktyvias medžiagas. Šioje klausimyno dalyje pateikti 6 klausimai skirti objektyviai įvertinti respondentų žinias apie psichoaktyvias medžiagas: 2 klausimai skirti alkoholiui, 2 klausimai skirti tabakui, 2 klausimai skirti nelegalioms psichoaktyvioms medžiagoms (narkotikams). Klausimai apie alkoholį buvo sudaryti remiantis Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) sudaryta pasauline alkoholio vartojimo ataskaita [11].
Klausimai apie tabaką buvo sudaryti remiantis Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) sudaryta Europos tabako vartojimo ataskaita [17].
Žinios apie nelegalias psichoaktyvias medžiagas (narkotikus) buvo renkamos bendrai,
neišskiriant atskirų narkotikų grupių, atsižvelgiant į tai, kad statistiškai alkoholis ir tabakas yra paplitęs labiau, nei nelegalios psichoaktyvios medžiagos [3, 10, 16]. Užduoti klausimai remiantis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ataskaitose aprašytais duomenimis [2, 3].
Klausimai, vertinantys psichoaktyvių medžiagų vartojimo įpročius. Šioje klausimų grupėje pateikti 9 klausimai, iš kurių kiekviename prašoma pasirinkti po vieną, labiausiai tinkama atsakymo variantą. Kiekvienas klausimas buvo skirtas vienai iš išskiriamų psichoaktyvių medžiagų grupių
(alkoholis, opiatai, kanabioidai, raminamieji ir migdomieji vaistai (vartojami ne įstatymiškai numatytais tikslais), kokainas, stimuliatoriai, haliucinogenai, tabakas, lakiosios medžiagos) vartojimo įpročiams įvertinti [1].
Šioje dalyje buvo norima nustatyti respondentų psichoaktyvių medžiagų vartojimo įpročius ir juos susieti su sveikatos būkle ir žiniomis apie psichoaktyvias medžiagas.
Duomenų statistinės analizės metodai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinį
paketą SPSS 11.0 for Windows. Statistinės hipotezės apie požymių ryšį tikrintos taikant chi-kvadratą (χ²kriterijų). Pagal chi kvadrato kriterijų (χ²) ir jo laisvės laipsnių skaičių (df) buvo tikrinamos hipotezės apie ryšio nebuvimo tikimybę (p). Duomenys statistiškai reikšmingi, jei paklaidos tikimybė p<0,05. Naudoti tokie statistinių išvadų patikimumo lygiai: p>0,05 – nepatikima [NS], p<0,05 [*] – patikima, p<0,01 [**] – labai patikima, p<0,001 [***] – itin patikima. Kai požymiai pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį, dviejų nepriklausomų grupių lyginimui naudotas Stjudento t kriterijus, buvo skaičiuojamas parametrų aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis [21].
21
11.
REZULTATAI
11.1. Respondentų socialinė – demografinė charakteristika
Atliktame tyrime dalyvavo 184 respondentai: 112 (60,9proc.) moterys ir 72 (39,1proc.) vyrai (1 lentelė). Respondentų amžius buvo nuo 18 iki 82 metų, vidurkis - 41,65 metai. Pagal amžių suskirstyti į tris grupes: iki 25metų, nuo 26 iki 50 metų, ir nuo 50 metų. Šiose grupėse respondentai atitinkamai pasiskirstė 50 (27,2proc.), 74 (40,2proc.) ir 60 (32,6proc.) (2 lentelė). Pasiskirstymas tarp lyčių amžiaus grupėse buvo statistiškai panašus.
2 lentelė. Pasiskirstymas pagal amžių
≤25metų n (proc.) 25-50metų n (proc.) >50metų n (proc.)
50 (27,2proc.) 74 (40,2proc.) 60 (32,6proc)
Pagal turimą išsilavinimą respondentai buvo suskirstyti į tris grupes (3 lentelė). Turinčių pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą buvo 76 (41,3proc.), aukštesnįjį 58 (31,5proc.), o aukštąjį 50 (27,2proc.). Pasiskirstymas tarp lyčių skyrėsi tik aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų grupėje – moterų buvo daugiau.
3 lentelė. Pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Pagrindinis; vidurinis n (proc.) Aukštesnysis n (proc.) Aukštasis n (proc.)
76 (41,3proc.) 58 (31,5proc.) 50 (27,2proc.)
Pagal užimtumą pacientai suskirstyti į tris grupes: mokosi (moksleiviai, studentai), dirba, nedirba (pensininkai, bedarbiai ir kt.). Atitinkamai pasiskirstymas grupėse buvo: mokosi 29 (15,8proc.), dirba 118 (64,1proc.), nedirba 37 (20,1proc.) (4 lentelė). Pasiskirstymas tarp lyčių statistiškai nesiskyrė.
4 lentelė. Pasiskirstymas pagal užimtumą
Mokosi n (proc.) Dirba n (proc.) Nedirba n (proc.)
22
29 (15,8proc.) 118 (64,1proc.) 37 (20,1proc.)
Pagal šeimyninę padėtį respondentai suskirstyti į 4 grupes: vedę, gyvenantys su partneriu, gyvenantys su tėvais ir gyvenantys vieni (šiai grupei priskirti ir našliai). Variantą vedęs/ištekėjusi pasirinko 90 asmenų (48,9proc.), gyvena su partneriu 24 (13,0proc.), gyvena su tėvais 22 (12,0proc.), o gyvena vieni – 48 asmenys (26,1proc.) (5 lentelė). Pasiskirstymas tarp lyčių statistiškai nesiskyrė.
5 lentelė. Pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį
Vedę n (proc.) Gyvena su partneriu n (proc.) Gyvena su tėvais n (proc.) Gyvena vieni n (proc.)
90 (48,9proc.) 24 (13,0proc.) 22 (12,0proc.) 48 (26,1proc.)
Atsižvelgiant į gyvenamąją vietą respondentai padalinti į dvi dalis – miestas ir rajonas, kuriam priskirti miesteliai, kaimo gyvenvietės ir vienkiemiai (6 lentelė). Mieste gyvena 135 (73,4proc.)
respondentų, rajone – 49 (26,6proc.) respondentai. Pasiskirstymas tarp lyčių vėlgi buvo panašus.
6 lentelė. Pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą
Miestas n (proc.)
Rajonas n (proc.)
135 (73,4proc.) 49 (26,6proc.)
Paskutinis iš bendrojo pobūdžio klausimų – kaip dažnai lankotės pas gydytoją buvo suskirstytas į dvi grupes – lankosi bent kartą per metus, šiai grupei priskirti atsakymai kai lankosi kas keletą mėnesių, bent kartą per pusmetį ir bent kartą per metus, ir į lankosi retai, tai yra rečiau nei kartą per metus, arba tik esant rimtam susirgimui. Bent kartą per metus lankosi 112 (60,9proc.) respondentai. Rečiau nei kartą per metus - 71 (38,6proc.) respondentai (7 lentelė). Pasiskirstymas tarp lyčių panašus.
7 lentelė. Pasiskirstymas pagal lankymosi pas gydytoją dažnį
Lankosi bent kartą per metus n (proc.)
Lankosi rečiau nei kartą per metus n (proc.)
23 11.2. Pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų informuotumas apie psichoaktyviųjų
medžiagų žalą
Informuotumo vertinimas buvo pradėtas nuo klausimų apie alkoholį. Buvo užduoti du klausimai norint įvertinti respondentų žinias apie alkoholio žalą. Į pirmąjį klausimą, kurias iš išvardintų ligų sukelia alkoholio vartojimas, teisingai atsakė 107 respondentai (58,2proc.), pasirinkę visus atsakymo variantus, o vieno ar kelių teisingų atsakymo variantų nepasirinko 77 respondentai (41,8proc.). 16 respondentų (8,7proc.) manė, kad alkoholio vartojimas sukelia tik epilepsiją, 24 respondentai (13,0proc.) pasirinko tik ūminį pankreatitą, 15 respondentų (8,2proc.) pasirinko, kad nesaikingas alkoholio vartojimas sukelia tik arterinę hipertenziją, o 34 respondentai (18,5proc.) manė, kad tik vaisiaus alkoholinį sindromą (1 pav.).
1 pav. Žinios apie alkoholio žalą
Antrasis klausimas respondentų žinioms apie alkoholį vertinti, ką gali sukelti alkoholio vartojimas, turėjo kelis teisingus atsakymo variantus. Teisingai į šį klausimą atsakė 127 respondentai (69,9proc.). Neteisingai, arba dalinai neteisingai atsakė 57 (31,0proc.) apklaustųjų. Reikia paminėti, kad atsakymas, kad alkoholio vartojimas gali sukelti priklausomybę nuo tabako nebuvo vertintas nei kaip teisingas, nei kaip neteisingas, atsižvelgiant į tai, kad literatūroje dažnai minimas glaudus ryšys tarp alkoholio ir tabako vartojimo. Šį variantą kaip teisingą pasirinko 23 respondentai (12,5proc.). Net 179
0 20 40 60 80 100 120 Pasirinko visus atsakymo variantus (atsakė teigingai)
Tik epilepsiją Tik ūminį pankreatitą Tik arterinę hipertenziją Tik vaisiaus alkoholinį sindromą
Kurias ligas respondentų nuomone sukelia
nesaikingas alkoholio vartojimas
24 (93,3proc.) apklaustųjų žinojo, kad alkoholio vartojimas gali sukelti priklausomybę. O 133 (72,3proc.) žinojo, kad gali sukelti alkoholinę psichozę.
Toliau buvo užduoti du klausimai žinioms apie tabaką įvertinti. Pirmasis klausimas, kurių
amžiaus grupių žmonėms pasireiškia tabako žala, sulaukė tokių atsakymų: teisingai atsakė, pasirinko visas amžiaus grupes, 95 respondentai (51,6proc.), o 89 (48,4proc.) atsakiusieji pasirinko tik kai kurias amžiaus grupes. Atsakymai pasiskirstė taip: kad tabakas žalingas naujagimiams žinojo 136 (73,9proc.), kūdikiams – 122 (66,3proc.), vaikams – 120 (65,2proc.), paaugliams – 130 (70,7proc.), apie žalą suaugusiems žinojo 137 (74,5proc.), o pensinio amžiaus žmonėms 134 (72,8proc.) (2 pav.).
2 pav. Žinios apie tabako žalą
Antrajame klausimas žinioms apie tabaką vertinti buvo klausiama kurias ligas sukelia tabako vartojimas. Į šį klausimą pilnai teisingai atsakė vos 18 respondentų (9,8proc.). Didžioji dalis respondentų žinojo, kad rūkymas sukelia lėtinę obstrukcinę plaučių ligą – 136 (73,9proc.) ir plaučių vėžį – 175
(95,1proc.). Tačiau vos 33 respondentai (17,9proc.) žinojo, kad tabako vartojimas sukelia šlapimo pūslės vėžį.
Žinioms apie narkotine medžiagas įvertinti taip pat buvo skirti du klausimai. Pirmasis klausimas – su kuo siejamas narkotikų vartojimas. Teisingai į jį atsakė 112 (60,9proc.) respondentų. Net 164 (89,1proc.) pasisakiusiųjų žinojo, kad narkotikų vartojimas siejamas su narkotikais plintančiomis infekcinėmis ligomis. 70 80 90 100 110 120 130 140
25 Kitas klausimas buvo apie su narkotinių medžiagų vartojimų susijusias infekcines ligas. Kad narkotinių medžiagų vartojimas yra sietinas su ūmių hepatitu B žinojo 77 (41,8proc.) apklaustųjų, o su hepatitu C – 103 (56,0proc.). Tuo tarpu 156 (84,8proc.) žmonių žinojo, kad narkotinių medžiagų
vartojimas yra siejamas su ŽIV infekcija. Visus šiuos variantus pasirinko ir teisingai atsakė 64 (4,8proc.) respondentų.
Bendrai vertinant žinias apie psichoaktyvias medžiagas respondentai buvo suskirstyti į turinčius geras ir vidutines žinias – tokių buvo 104 (56,5proc.), šiai grupei priskirti žmonės pilnai teisingai atsakę į 3, 4, 5 ar net visus 6 klausimus. Antra grupė įvertinta kaip turinti prastas žinias, jai priskirti 80 (43,5proc.) respondentai, kurie teisingai atsakė į 2 ir mažiau klausimų (3pav.).
3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal žinias
Daugiausiai informaciją apie psichoaktyvias medžiagas, per paskutinius metus, apklaustieji gavo iš žiniasklaidos priemonių (televizijos, interneto, žurnalų), tokių buvo net 122 (66,3proc.). Iš šeimos gydytojo informaciją gavo vos 2 (1,1proc.) asmenys. Iš iš draugų 13 (7,1proc.), iš giminių 3 (1,6proc.), iš vaistininko(-ės) 0 (0proc.), iš kito sveikatos priežiūros specialisto (pvz., iš slaugytojos) 7 (3,8proc.) respondentai. Išvis negavo informacijos 37 (20,1proc.) apklaustųjų.
Lyginant turimas žinias ir informacijos gavimo šaltinį gauta, kad respondentų gavusių informaciją iš žiniasklaidos priemonių žinios tarp prastas ir vidutines arba geras žinias turinčių respondentų nesiskyrė. Taip pat turimos žinios nesiskyrė ir tarp tų, kurie informaciją gavo iš šeimos
18 27 35 26 50 20 8 0 20 40 60 80 100 120
Vidutinės ir geros žinios Prastos žinios
Žinios apie psichoaktyvias medžiagas
6 teisingai atsakyti klausimai 5 teisingai atsakyti klausimai 4 teisingai atsakyti klausimai 3 teisingai atsakyti klausimai 2 teisingai atsakyti klausimai 1 teisingai atsakytas klausimas 0 teisingai atsakytų klausimų
26 gydytojo, draugų, giminaičių ar kitų sveikatos priežiūros specialistų. Vienintelė grupė kurioje turimos žinios išsiskyrė – informacijos negavę asmenys. Jų žinios buvo prastesnės.
11.3. Pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ypatumai
Respondentai buvo apklausti kaip dažnai jie vartoja alkoholį. Visi rezultatai pateikti 8 lentelėje.
Tarp lyčių statistiškai reikšmingai rezultatai išsiskyrė bent kartą per savaitę vartojančiųjų grupėje – vyrų daugiau, ir bent kartą metuose vartojančiųjų grupėje – čia moterų buvo daugiau. Kitose dviejose grupėse respondentai pasiskirstė panašiai.
Skirtingose amžiaus grupėse apklaustųjų alkoholio vartojimas buvo panašus, statistiškai reikšmingo skirtumo nestebėta.
Tarp skirtingo išsilavinimo žmonių, alkoholio vartojimo įpročiai taip pat statistiškai nesiskyrė. Pagal užimtumą dažniau alkoholį vartoja asmenys, kurie mokosi, o rečiau tie, kurie nedirba (šiai grupei priskiriami pensijoje esantys žmonės, bedarbiai, namų šeimininkės ir kt.).
Skirstant pagal šeimyninę padėtį statistiškai reikšmingo skirtumo grupėse gauta nebuvo. Stebėta tendencija, kad kiek dažniau alkoholį vartoja tie respondentai, kurie gyvena su tėvais.
Priklausomai nuo gyvenamosios vietos alkoholio vartojimo įpročiai statistiškai nesiskyrė.
8 lentelė. Alkoholis
Tiriamųjų grupė N Alkoholio vartojimo įpročiai p
bent kartą per savaitę bent kartą per mėnesį bent kartą metuose nevartoja visai Visi 179 23 74 50 32 0,00 Lytis Vyrai 69 15 34 9 11 0,00 Moterys 110 8 40 41 21 Amžius ≤25 49 9 22 12 6 0,279
27 26-50 72 9 33 19 11 >50 58 5 19 19 15 Išsilavinimas Pagrindinis/vidurinis 73 11 30 19 13 0,937 Aukštesnysis 56 5 24 18 9 Aukštasis 50 7 20 13 10 Užimtumas Mokosi 29 8 12 5 4 0,012 Dirba 116 13 54 31 18 Nedirba 34 2 8 14 10 Šeimyninė padėtis Vedęs 86 9 33 25 19 0,065 Gyvena su partneriu(-e) 23 1 13 6 3 Gyvena su tėvais 22 8 8 4 2 Gyvena vienas 48 5 20 15 8 Gyvenamoji vieta Miestas 132 17 52 38 25 0,823 Rajonas 47 6 22 12 7
Buvo vertinami apklaustųjų tabako vartojimo įpročiai. Visi rezultatai pateikti 9 lentelėje. Pagal vartojimo ypatumus respondentai padalinti į tris grupes: vartojantys tabako gaminius kasdien, vartojantys nereguliariai – kartą per savaitę, mėnesį ar metus, ir visai nevartojantys.
Vyrai tabako gaminius reguliariai, kasdien, vartoja dažniau. Tuo tarpu moterys dažniau tabako gaminių visai nevartoja.
Kasdien vartojančių tabaką pasiskirstymas amžiaus grupėse nesiskyrė. Tačiau nerūkančiųjų grupėje dominavo vyresnio amžiaus respondentai.
Pasiskirstymas pagal išsilavinimą nebuvo statistiškai reikšmingas, tačiau stebėta tendencija, kad turintys aukštąjį išsilavinimą žmonės dažniau visai nevartoja tabako.
Pagal užimtumą daugiau tabako gaminius vartoja besimokantys ir dirbantys asmenys, nei nedirbantys. Besimokantys labiau linkę vartoti nereguliariai.
Šeimyninė padėtis tarp reguliariai vartojančių tabaką nesiskyrė. Nereguliariai dažniau vartoja asmenys gyvenantys su tėvais arba partneriais. O nevartoja vedę ir vieni gyvenantys respondentai.
28 Tabako vartojimo įpročiai nuo gyvenamosios vietos priklausomybės neturi.
9 lentelė. Tabakas
Tiriamųjų grupė N Tabako vartojimo įpročiai P
Vartoja kasdien Vartoja nereguliariai Nevartoja Visi 179 33 32 114 0,00 Lytis Vyrai 69 21 15 33 0,01 Moterys 110 12 17 81 Amžius ≤25 49 13 18 18 0,00 26-50 72 13 10 49 >50 58 7 4 47 Išsilavinimas Pagrindinis/vidurinis 73 18 16 39 0,05 Aukštesnysis 56 11 10 35 Aukštasis 50 4 6 40 Užimtumas Mokosi 29 6 10 13 0,009 Dirba 116 24 20 72 Nedirba 34 3 2 29 Šeimyninė padėtis Vedęs 86 14 5 67 0,00 Gyvena su partneriu(-e) 23 6 9 8 Gyvena su tėvais 22 3 11 8 Gyvena vienas 48 10 7 31 Gyvenamoji vieta Miestas 132 24 22 86 0,741 Rajonas 47 9 10 28
Nelegalių psichoaktyvių medžiagų vartojimo įpročių vertinimas buvo atliekamas taip pat kaip alkoholio ir tabako vertinimas. Atsižvelgiant į tai, kad nelegalių psichoaktyvių medžiagų paplitimas yra kur kas mažesnis nei alkoholio ar tabako, atsakymai sugrupuoti į vartojo, nesvarbu kaip dažnai, ir nevartojo šių medžiagų. Taip pat šiai grupei priskiriami raminamieji ir migdomieji vaistai, kurie buvo
29 paplitę labiausiai, todėl lentelėje pateiktas bendras paplitimas ir išskirta kiek iš šių atvejų buvo
raminamieji ir migdomieji vaistai. Visi rezultatai pateikti 10 lentelėje.
Bendrai nelegalių psichoaktyvių medžiagų vartojimas tarp lyčių, amžiaus grupių, išsilavinimo, užimtumo, šeimyninės padėties ar gyvenamosios vietos, priklausomumo neturėjo (10 lent.).
10 lentelė. Nelegalios psichoaktyvios medžiagos
Tiriamųjų grupė N Nelegalių medžiagų vartojimas P
Vartoja narkotikus/iš jų raminamieji vaistai Nevartoja narkotikų Visi 179 50/38 129 0,00 Lytis Vyrai 69 20/11 49 0,804 Moterys 110 30/27 80 Amžius ≤25 49 16/10 33 0,687 26-50 72 19/14 53 >50 58 15/14 43 Išsilavinimas Pagrindinis/vidurinis 73 24/15 49 0,292 Aukštesnysis 56 16/14 40 Aukštasis 50 10/9 40 Užimtumas Mokosi 29 9/6 20 0,161 Dirba 116 36/27 80 Nedirba 34 5/5 29 Šeimyninė padėtis Vedęs 86 22/18 64 0,873 Gyvena su partneriu(-e) 23 6/6 17 Gyvena su tėvais 22 7/5 15 Gyvena vienas 48 15/9 33 Gyvenamoji vieta Miestas 132 34/24 16 0,277 Rajonas 47 16/14 31
30 11.4. Pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų subjektyvus savo sveikatos vertinimas ir sąsajos su vartojimo įpročiais
Respondentai vertino savo sveikatą kaip labai gerą, gerą, vidutinišką, blogą ar labai blogą. Savo sveikatą labai gerai vertino 33 respondentai (17,9proc.), gerai 80 (43,5proc.), vidutiniškai 63 (34,2proc.), o blogai ar labai blogai vos 8 respondentai (4,3proc.) (4 pav.). Pasiskirstymas tarp lyčių buvo panašus.
4 pav. Pasiskirstymas pagal savo sveikatos vertinimą
Sveikatos vertinimas skyrėsi tarp skirtingų amžiaus grupių respondentų. >50 metų amžiaus respondentai rečiau rinkosi variantus „labai gerai, gerai, normaliai“, bet dažniau rinkosi „blogai, labai blogai“. Tuo tarpu jaunesni respondentai savo sveikatą vertina geriau, nebuvo nei vieno jaunesnio nei 25 metai respondento, kuris savo sveikatą vertintų blogai ar labai blogai (p=0,00).
Tarp išsilavinimo ir savo sveikatos subjektyvaus vertinimo ryškių tendencijų stebėta nebuvo. Kiek geriau sveikatą vertino aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys.
Pagal užimtumą prasčiau savo sveikatą vertino nedirbantys respondentai (pensininkai, bedarbiai ir kt.) (p=0,00). Pasiskirstymas tarp besimokančiųjų ir dirbančiųjų panašus.
17.9%
43.5% 34.2%
4.3%
Savo sveikatos vertinimas
31 Lyginant pagal šeimyninę padėtį geriausiai savo sveikatą vertino su partneriu arba su tėvais gyvenantys asmenys. Šioje grupėje dauguma respondentų pasirinko atsakymus labai gerai ir gerai, ir nei vienas nepasirinko blogai ar labai blogai. Prasčiausiai sveikatą vertino vieni gyvenantys asmenys.
Subjektyvus sveikatos vertinimas nuo gyvenamosios vietos nepriklausė, respondentai miesto ir rajono grupėse pasiskirstė panašiai.
Pas gydytoją dažniau lankosi prasčiau savo sveikatą vertinantys žmonės. Atitinkamai geriau vertinantys savo sveikatą žmonės pas gydytoją lankosi rečiau.
Palyginta kaip skirtingai savo sveikatą vertinantys respondentai vartoja psichoaktyvias medžiagas. Dažniau alkoholį vartoja žmonės, kurie savo sveikatą vertina kaip gerą ir labai gerą. Atitinkamai, kiek rečiau alkoholį vartoja asmenys, kurie savo sveikatą vertina vidutiniškai ar blogai (p=0,014).
Tarp tabako vartojimo ir savo sveikatos vertinimo statistiškai reikšmingo ryšio rasta nebuvo (p=0,85). Stebima tendencija, kad prastai savo sveikatą vertinantys asmenys dažniau tabako visai nevartoja.
Tarp narkotikus vartojančių asmenų stebima tendencija, kad gerai savo sveikatą vertinantys respondentai šias medžiagas vartoja rečiau, nors šie duomenys nebuvo statistiškai patikimi (p=0,072). Atskirai išskiriant raminamuosius ir migdomuosius vaistus matoma, kad daugiau nei pusė vartojančiųjų šias medžiagas savo sveikatą vertina kaip vidutinę arba blogą (p=0,029).
Lyginant žinias ir savo sveikatos subjektyvų vertinimą pastebėta tendencija, kad prastas žinias turinys žmonės dažniau savo sveikatą vertina kaip vidutinišką ar blogą. O labai gerą ir gerą sveikatą turintys žmonės pasižymi geresnėmis žiniomis (p=0,46).
11.5. Pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ypatumų sąsajos su informuotumu apie psichoaktyvių medžiagų žalą
Skirtingus alkoholio vartojimo įpročius turintys respondentai pasiskirstė panašiai pagal turimų žinių kiekį. Tiek vidutines ir geras žinias, tiek prastas žinias turintys apklaustieji panašiai dažnai vartoja
32 alkoholį. Skirtingai dažnai vartojantys alkoholį žmonės panašiai žinojo kokias ligas sukelia alkoholio ir vartojimas ir ką gali sukelti alkoholis.
Tabako produktus vartojantys kasdien, nereguliariai ar visai nevartojantys respondentai taip pat pasižymėjo panašiomis žiniomis. Kiek geresnės buvo visai nevartojančiųjų žinios, tačiau duomenys nebuvo statistiškai patikimi. Tarp skirtingų įpročių grupių panašus kiekis žmonių žinojo kam pasireiškia tabako žala ir kokias ligas sukelia rūkymas.
Tarp kitas psichoaktyvias medžiagas vartojančių asmenų statistiškai patikimo žinių skirtumo taip pat rasta nebuvo. Stebėta tendencija, kad kiek geresnes žinias turintys apklaustieji dažniau rinkosi šių medžiagų nevartoti. Tarp skirtingų įpročių grupių ir klausimų apie narkotikus ryšio rasta nebuvo.
33
12.
REZULTATŲ APTARIMAS
Vertinant gautus rezultatus stebima, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra didelis. Alkoholį vartoja 82,1proc. apklaustųjų. Dažniau vartojamas alkoholis labiau paplitęs tarp vyrų – bent kartą per savaitę vartojančiųjų grupėje jų daugiau. Tai atitinka literatūroje aprašomus duomenis, kad vienam vyrui Lietuvoje tenka 24,4 l gryno alkoholio per metus, o vienai moteriai 7,9 l gryno alkoholio per metus [10]. Iš viso bent kartą per savaitę alkoholį vartoja 12,8proc. apklaustųjų.
Vertinant tabako vartojimo įpročius pastebėta, kad reguliariai rūko 18,4proc. respondentų, o dar 17,9proc. vartoja tabaką nereguliariai (bent kartą per metus). PSO duomenys panašūs – 24,9 proc. Lietuvos populiacijos vartoja rūkomąjį tabaką [16]. Taip pat matoma tendencija, kad vyrai tabako gaminius dažniau vartoja kasdien, kai tuo tarpų moterys dažniau jų išvis nevartoja. Tai sutampa su literatūroje aprašomais duomenimis [16].
Į toliau pateikiama narkotinių medžiagų vartojimą neįskaičiuojami raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimo atvejai, nes sunku atskirti kada jie buvo vartojami pagal gydytojo nurodymus, todėl kaip ir pateikiama oficialioje statistikoje – duomenys apie juos bus pateikti atskirai. Narkotikus per paskutinius 12mėn. vartojo 6,7proc. apklaustųjų. Lietuvos vidurkis yra 3,1 proc.[32]. Manau, kad gautas didesnis rezultatas buvo ne todėl, kad narkotikai šiame pirminės sveikatos priežiūros centre yra paplitę labiau, o dėl šių priežasčių: nebuvo pateikiamas klausimas ar išvis esate vartoję šią medžiagą, todėl kai kurie
respondentai galėjo rinktis arčiausiai to esantį variantą - „bent kartą metuose“, kuris vartojimą atspindėjo geriau nei „nevartoju visai“; klausimas apie lakiųjų medžiagų vartojimą nebuvo pakankamai konkretus, nes nebuvo nurodyta, kad šias medžiagas respondentas vartoja būtent svaiginimosi tikslais. Bent kartą gyvenime narkotinių medžiagų yra bandę 11,5 proc. lietuvių.
Raminamuosius ir migdomuosius vaistus vartoja 21,2proc. apklaustųjų. Tai atitinka literatūroje aprašomus duomenis, kad vienas iš penkių gyventojų yra vartojęs šių preparatų [32]. Statistiškai
reikšmingo skirtumo tarp lyčių gauta nebuvo, bet kaip ir aprašoma – stebima didesnė tendencija tarp moterų.
Vertinant žinias apie psichoaktyvias medžiagas respondentai suskirstyti į dvi grupes – turinys vidutines ir geras žinias (teisingai atsakę į bent 3 iš 6 klausimų), ir turinys prastas žinias (teisingai atsakę į 2 klausimus ir mažiau). Į pirmąją grupę pateko 56,5proc. respondentų, į antrąją - 43,5proc. Tiesioginio ryšio tarp geresnių žinių ir mažesnio medžiagų vartojimo rasta nebuvo. Stebėta tendencija, kad geresnes žinias apie narkotikus turintys respondentai kiek rečiau renkasi jas vartoti. Šie duomenys atitiko dalį
34 aprašytų tyrimų, kuriuose geresnės žinios taip pat nebūtinai reiškia mažesnį vartojimą [36, 38]. Tačiau tai nereiškia, kad švietimas šioje srityje nėra reikalingas. Tokie duomenys gali būti gaunami dėl
nepakankamai detalių, nestandartizuotų žinių vertinimo klausimų, nepakankamos imties ir kitų kintamų faktorių. Daugelis tyrimų įrodo tiesioginį ryšį tarp geresnio informuotumo ir mažesnio polinkio vartoti psichoaktyvias medžiagas [34, 37, 39].
Savo sveikatą labai gerai vertino 17,9proc. respondentų, gerai 43,5proc., vidutiniškai 34,2proc., o blogai ar labai blogai vos 4,3proc. (4 pav.). Pasiskirstymas tarp lyčių ir skirtingą išsilavinimą turinčių grupių buvo panašus. Jaunesni respondentai savo sveikatą vertino geriau. Pagal užimtumą prasčiau savo sveikatą vertino nedirbantys respondentai (pensininkai, bedarbiai ir kt.) (p=0,00).
Paradoksalu, bet dažniau alkoholį vartoja žmonės, kurie savo sveikatą vertina kaip gerą ir labai gerą. Atitinkamai, kiek rečiau alkoholį vartoja asmenys, kurie savo sveikatą vertina vidutiniškai ar blogai (p=0,014). Šio ryšio priežastis gali būti, kad sveiki, gerai besijaučiantys asmenys gali vartoti alkoholį dažniau, o prastai besijaučiantys, sergantys asmenys jo nevartoja. Tarp tabako vartojimo ir savo sveikatos vertinimo statistiškai reikšmingo ryšio rasta nebuvo (p=0,85). Tarp narkotikus vartojančių asmenų stebima tendencija, kad gerai savo sveikatą vertinantys respondentai šias medžiagas vartoja rečiau, nors šie
duomenys nebuvo statistiškai patikimi (p=0,072). Atskirai išskiriant raminamuosius ir migdomuosius vaistus matoma, kad daugiau nei pusė vartojančiųjų šias medžiagas savo sveikatą vertina kaip vidutinę arba blogą (p=0,029).
Vertinant apklausų duomenys naudingi būtų buvę klausimai skirti atskirai raminamiesiems ir migdomiesiems vaistams atsižvelgiant į tai, kad jie vartojami plačiau nei visi likę narkotikai. Tikslinga būtų atlikti informuotumo apie raminamuosius ir migdomuosius preparatus tyrimą.
Lyginant sveikatos vertinimą ir žinias, tarp jų buvo stebimas ryšys. Geresnes žinias turintys respondentai savo sveikatą vertino geriau. Atitinkamai prastesnes žinias turinys asmenys ir sveikatą vertino prasčiau (p=0,46).
35
13.
IŠVADOS
1. Psichotropinių medžiagų vartojimas yra didelis. Alkoholio vartojimas, bent kartą per metus, tarp UAB „Teragyda“ pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų siekia 82,1proc. Tabaką kasdien vartoja 18,4proc. respondentų, dar 17,9proc. vartoja nereguliariai. Narkotikus per paskutinius 12mėn. vartojo 6,7proc. apklaustųjų. Raminamuosius ir migdomuosius vaistus – 21,2proc. apklaustųjų.
2. Jaučiamas žinių apie psichoaktyvias medžiagas stygius.Vidutinias ir geras žinias turi 56,5proc., o prastas net 43,5proc. respondentų.
3. Sveikatos vertinimas tarp UAB „Teragyda“ PSPC lankytojų yra neblogas. Savo sveikatą labai gerai vertino 17,9proc. respondentų, gerai 43,5proc., vidutiniškai 34,2proc., o blogai ar labai blogai vos 4,3proc. Pagal savo sveikatos vertinimą pasiskirstymas tarp lyčių ir skirtingą
išsilavinimą turinčių grupių nebuvo statistiškai reikšmingas. Jaunesni respondentai savo sveikatą vertino geriau (p=0,00). Pagal užimtumą prasčiau savo sveikatą vertino nedirbantys respondentai (p=0,00).
4. Geresnes žinias turintys respondentai savo sveikatą vertino geriau, o prastesnes žinias turinys asmenys – prasčiau (p=0,46).
5. Geriau savo sveikatą vertinantys respondentai nebūtinai psichotropines medžiagas vartoja rečiau. Dažniau alkoholį vartoja žmonės, kurie savo sveikatą vertina geriau (p=0,014). Tarp tabako vartojimo ir savo sveikatos vertinimo statistiškai reikšmingo ryšio rasta nebuvo (p=0,85). Geriau savo sveikatą vertinantys respondentai narkotikus yra linkę vartoti rečiau, tačiau šis ryšy nėra statistiškai patikimas (p=0,072). Dažniau vartojantys raminamuosius ir migdomuosius vaistus savo sveikatą vertina prasčiau (p=0,029).
36
14.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Norint didinti visuomenės informuotumą apie psichoaktyvias medžiagas reiktų kalbėti ne tik apie dažniausius ir populiariausius jų vartojimo padarinius. Dauguma žmonių yra girdėję apie plaučių vėžį sukeliama rūkymo, bet tik keletas rūkymą sieja ir su šlapimo pūslės vėžiu.
Atsižvelgiant į tai, kad raminamuosius ir migdomuosius vaistus yra vartojęs kas penktas lietuvis, reikėtų plaučiau kalbėti apie jų galimus šalutinius reiškinius, bei šeimos gydytojui aptarti su pacientu galimas šio pasirinkimo alternatyvas.
37
15.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. TLK-10-AM / ACHI / ACS elektroninis vadovas [Internet]. Ebook.vlk.lt. 2018 [cited 01 June 2018]. Available from:
http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp?topic=/lt.webmedia.vlk.drg.icd.ebook.content/html/icd/5skyrius.ht ml
2. European monitoring center for drugs and drug addiction. Lithuania Country Drug Report 2017. Luxembourg: Publications Office of the European Union; 2017 p. 2-20.
3. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita. Tendencijos ir pokyčiai. Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras; 2017 p. 11-16.
4. World Health Organization. World Health Statistics 2016: Monitoring health for the SDGs [Internet]. [cited 02 June 2018].Available from:
http://www.who.int/gho/publications/world_health_statistics/2016/en/
5. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas (Žin., 1998, Nr. 8-161).
6. Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymas (Žin., 1997, Nr. 30-711; 2003, Nr. 38-1712; 2004, Nr. 68-2366; 2005, Nr. 85-3142).
7.Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolė [Internet]. Vvkt.lt. 2018 [cited 4 June 2018]. Available from: http://www.vvkt.lt/Narkotiniu-ir-psichotropiniu-medziagu-kontrole
8. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo (Žin., 2000-01-14, Nr. 4-113)
9.Taryba E. 2017-2020 m. ES kovos su narkotikais veiksmų planas [Internet]. Publications.europa.eu. 2018 [cited 05 June 2018]. Available from:
https://publications.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/47a52fa6-6182-11e7-9dbe-01aa75ed71a1/language-lt
10. Global alcohol report.Country profiles 2014. LTU [Internet] World Health Organization. 2014 [cited 01 June 2018] Avalaible from:
http://www.who.int/substance_abuse/publications/global_alcohol_report/profiles/ltu.pdf
11. Global status report on alcohol 2014.[Internet] World Health Organization. 2014 [cited 01 June 2018] Avalaible from:
