1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
ANESTEZIOLOGIJOS KLINIKA
Cirkuliuojančių mikroribonukleorūgščių raiškos
vertinimas veninio kraujo serume nustatant širdies
vainikinių arterijų pažaidą ūminio miokardo infarkto metu
Baigiamasis magistro darbas
Darbo autorius: Rytis Mickus Darbo mokslinis vadovas: Gyd. Tomas Bukauskas Konsultantas: Gyd. prof. Andrius Macas
Kaunas, 2019 metai
2
TURINYS
1.1 SANTRAUKA... ...4 1.2 SUMMARY... ...5 2. PADĖKA...6 3. INTERESŲ KONFLIKTAS...64. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS...6
5. SANTRUMPOS...7
6. SĄVOKOS...8
7. ĮVADAS...9
7.1 Temos aktualumas... ...9
7.2 Mikroribonukleorūgščių raiškos vertinimo teorinė ir praktinė reikšmė...9
7.3 Diagnostinės mikroribonukleorūgščių galimybės ir ryšys su kardiovaskuline sistema...9
7.4 Kodėl šiame darbe tiriama mikroribonukleorūgščių raiška?...11
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...11
9. LITERATŪROS APŽVALGA...11
9.1 Lietuvoje atlikti darbai, kurių metu vertinta mikroribonukleorūgščių reikšmė kardiologijoje...12
9.2 Užsienyje atlikti darbai, kurių metu vertinta mikroribonukleorūgščių reikšmė kardiologijoje... ...12
9.2.1 Ūminis miokardo infarktas ir mikroribonukleorūgštys ...12
9.2.2 Žymenų miR-23 šeimos reikšmė išeminei širdies ligai ir kardiovaskulinei sistemai...12
9.2.3 Žymenų miR-30 šeimos reikšmė išeminei širdies ligai ir kardiovaskulinei sistemomai...13
9.2.4 Žymenų miR-146 šeimos reikšmė išeminei širdies ligai, kardiovaskulinei ir kitoms sistemoms...13
9.2.5 Kiti tyrimai...14
9.2.6 Apibendrinimas... ...14
10. TYRIMO METODIKA IR METODAI... .15
11. REZULTATAI... ...18
11.1 Tiriamųjų demografinių duomenų, kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnių analizė ir palyginimas...18
11.2 Ambulatoriškai vartoti vaistai ir kiti preparatai...20 11.3 Žymenų miR-23a-3p, miR-30d-5p ir miR-146a-5p raiškų pokyčių vertinimas, esant ūminį
3
miokardo infarktą sukėlusios vainikinės arterijos segmento visiškai spindžio okliuzijai...21
11.4 Žymenų miR-23a-3p, miR-30d-5p ir miR-146a-5p raiškų pokyčių vertinimas, esant skirtingoms plėstų ir stentuotų vainikinių arterijų segmentų sritims vainikinės kraujotakos sistemoje... ...21
12. REZULTATŲ APTARIMAS...22
13. IŠVADOS...24
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...25
4
1.1 SANTRAUKA
Autorius: Rytis Mickus. Magistro baigiamasis darbas: „Cirkuliuojančių mikroribonukleorūgščių raiškos vertinimas veninio kraujo serume nustatant širdies vainikinių arterijų pažaidą ūminio miokardo infarkto metu“. Baigiamojo darbo tyrimo tikslas – įvertinti žymenų 23a-3p, 30d-5p, miR-146a-5p raiškos veninio kraujo serume ryšį su ūminį miokardo infarktą sukėlusios vainikinės arterijos (ŪMISVA) segmento spindžio visiškos okliuzijos buvimu bei su plėsta ir stentuota širdies vainikinių arterijų (VA) sistemos sritimi homogeniškose pacientų grupėse. Baigiamojo darbo tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti tiriamųjų demografinius duomenis, kardiovaskulinės sistemos (KVS) ligų rizikos veiksnius (RV), ambulatoriškai vartotus vaistus; 2. Ištirti 23a-3p, 30d-5p, miR-146a-5p raiškų veninio kraujo serume ryšį su ŪMISVA segmento spindžio visiškos okliuzijos buvimu; 3. Įvertinti miR-23a-3p, miR-30d-5p, miR-146a-5p raiškų pokytį plėstam ir stentuotam segmentui esant skirtingose VA sistemos srityse. Darbo metodika: retrospektyviai vertinti gyd. T. Bukausko doktorantūros darbo duomenys, kurio metu tirti sergantieji ūminiu miokardo infarktu (ŪMI) su ST segmento pakilimu. Vertinti miR-23a-3p, miR-30d-5p, miR-146a-5p raiškų pokyčiai veninio kraujo serume, esant ir nesant nustatytai ŪMISVA segmento spindžio visiškai okliuzijai bei plėstam ir stentuotam segmentui esant skirtingose širdies VA sistemos srityse. Duomenys statistiškai reikšmingi, kai p≤0,05. Darbo rezultatai: Tirti 36 pacientai. Demografiniai duomenys, KVS ligų RV dažnis reikškingai nesiskyrė tarp suformuotų grupių. Dažniausiai ambulatoriškai vartotų vaistų grupės: beta-adreno receptorių blokatoriai (BAB) (19,4%), antiagregantai (19,4%), angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB) (13,9%), angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFi) (11,1%). ŪMISVA segmento visiška okliuzija, nustatyta 66,7% tiriamųjų, 33,3% – nenustatyta, o miR-23a-3p, miR-30d-5p, miR-146a-5p raiškos tarp šių grupių nesiskyrė. Plėstas ir stentuotas segmentas 41,7% atvejų buvo dešiniosios vainikinės arterijos (DVA), 44,4% priekinės nusileidžiančios šakos (PNŠ) ir kamieno srityje. Plėstam ir stentuotam segmentui esant apsukinės šakos (AŠ) srityje (13,9%) nustatytas reikšmingas miR-23a-3p raiškos sumažėjimas (p=0,003). Darbo išvados: 1. Suformuotos imties grupės reikšmingai nesiskyrė pagal demografinius rodiklius bei KVS ligų RV paplitimą (p>0,05), dažniausiai ambulatoriškai vartoti vaistai: BAB, antiagregantai, ARB ir AKFi; 2. Nenustatyta reikšminga miR-23a-3p, miR-30d-5p ir miR-146a-5p raiškų pokyčių priklausimybė, esant ŪMISVA segmento visiškai spindžio okliuzijai (p>0,05); 3. Pastebėta statistiškai reikšmingai mažesnė miR-23a-3p raiška ŪMISVA pažeistam segmentui esant AŠ srityje (p=0,003).
5
1.2 SUMMARY
Author: Rytis Mickus. Master thesis: „Evaluation of circulating micro-ribonucleic acid expression in venous blood serum to assess coronary artery damage during acute myocardial infarction“. Aim – to evaluate the dependency of miR-23a-3p, miR-30d-5p, miR-146a-5p expression on the development of total lumen occlusion of the culprit coronary artery (CA) and on the location of coronary segment within the coronary artery system (CAS) where angioplasty and stenting was performed in homogenous groups of patients. Objectives: 1. To analyze demographic data, cardiovascular disease (CVD) risk factors (RF) and medications used on an outpatient basis; 2. To evaluate if miR-23a-3p, miR-30d-5p, miR-146a-5p expression depends on the development of total lumen occlusion of the culprit CA; 3. To analyze the link of miR-23a-3p, miR-30d-5p, miR-146a-5p expression on the location of coronary segment where angioplasty and stenting was performed. Methods: a retrospective analysis of data from T.Bukauskas PhD thesis was performed. Patients who developed acute myocardial infarction (AMI) with ST segment elevation were examined. Expression levels of miR-23a-3p, miR-30d-5p, miR-146a-5p in venous blood serum were evaluated when total lumen occlusion was and was not diagnosed within the culprit CA and when locations of CA segment where angioplasty and stenting was performed differed. A statistical significance level when p≤0.05 was used. Results: 36 patients were enrolled into the study. Demographic data, frequency of RF for CVD did not significantly differ between formed groups. The most commonly used medications were beta-adrenoreceptor blockers (BABs) (19,4%), antiplatelet drugs (19,4%), angiotensin receptor blockers (ARBs) (13,9%). Total lumen occlusion of the culprit CA segment was and was not identified in 66,7% and 33,3% of patients, respectively, and the expression of miR-23a-3p, miR-30d-5p, miR-146a-5p did not significantly differ between these two groups. The damaged segment of the culprit CA was located in the right coronary artery for 41,7% of patients and for 44,4% - in the anterior descending branch and in 13,9% of patients - in the circumflex branch (CB). The latter group had significantly lower expression levels of miR-23a-3p (p=0,003). Conclusions: 1. The groups were homogenous according to the demographic data, frequency of RF for CVD (p>0,05) and BABs, antiplatelet drugs, ARBs and ACEi were most commonly used on an outpatient basis. 2. The expression levels of 23a-3p, 30d-5p ir miR-146a-5p did not significantly differ when total lumen occlusion of the culprit CA was and was not identified (p>0,05). 3. A significantly reduced expression level of miR-23a-3p was noted when the damaged segment of the culprit CA was located in the CB (p=0,003).
6
2. PADĖKA
Padėka skirta pacientams, sutikusiems dalyvauti šiame tyrime, bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriaus personalui už pagalbą ir bendradarbiavimą.
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Interesų konflikto nebuvo. Autoriaus indelis – tyrimo rezultatai gauti apdorojus duomenis, surinktus vykdant gyd. Tomo Bukausko doktorantūros darbą, jo metu suformuotoje pacientų grupėje. Autorius stebėjo duomenų rinkimą, vykdė dokumentavimą, talkino apdorojant duomenis. Autorius savarankiškai interpretavo žymenų pokyčius.
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas nr. BEC-MF-113. Leidimo išdavimo data: 2017.12.01. Visi pacientų duomenys buvo koduojami, užtikrinant konfidencialumo išsaugojimą.
7
5. SANTRUMPOS
AH – arterinė hipertenzija. AŠ – apsukinė šaka. CD – cukrinis diabetas.
DVA – dešinioji vainikinė arterija. EKG – elektrokardiograma.
iRNR – informacinė ribonukleorūgštis (-ys). IŠL – išeminė širdies liga.
KA – krūtinės angina.
KITS – Kardiologijos intensyviosios terapijos skyrius. KMI – kūno masės indeksas.
KVA – kairioji vainikinė arterija. KVS – kardiovaskulinė sistema.
LSMUL – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė. miR-(..) – mikroribonukleorūgštis -(numeris).
miRNR – mikroribonukleorūgštis (-ys).
n – tiriamųjų skaičius absoliučiaisiais skaičiais. p – klaidos tikimybės reikšmė
pav. - paveikslas.
PGR – polimerazinė grandininė reakcija. PNŠ – priekinė nusileidžianti šaka.
PVAI – perkutaninė vainikinių arterijų intervencija. RNR – ribonukleorūgštis (-ys).
RV – rizikos veiksnys (-iai).
Sx – vaikikinės arterijos segmentas numeris. ŠFN – širdies funkcijos nepakankamumas.
TIMI – ang. Thrombolysis in Myocardial Infarction. ŪKS – ūminis koronarinis sindromas.
ŪMI – ūminis miokardo infarktas.
ŪMISVA – ūminį miokardo infarktą sukėlusi vainikinė arterija. VA – vainikinė arterija.
8
6. SĄVOKOS
Cirkuliuojančios mikroribonukleorūgštys – stabilios už ląstelių ribų esančios mikroribonukleorūgštys, nustatomos kraujo plazmoje ir serume [1].
Dešinysis vainikinės kraujotakos tipas – anatominis širdies vainikinės kraujotakos variantas, kuomet užpakalinę nusileidžiančią vainikinę arteriją krauju aprūpina dešinioji vainikinė arterija [2].
Išeminė širdies liga/ širdies vainikinių arterijų liga – dėl vainikinių arterijų, aprūpinančių širdies raumenį krauju, spindžio susiaurėjimo pasireiškiantis širdies veiklos sutrikimas [3].
Ūminį miokardo infarktą sukėlusi („kaltoji“) vainikinė arterija – su infarktu susijusi vainikinė arterija, kurioje paprastai nustatoma trombozės sąlygota spindžio okliuzija [4].
Mikroribonukleorūgštys – stabilios, genetinės informacijos nekoduojančios molekulės, reguliuojančios baltymų sintezę [5].
Mikroribonukleorūgščių raiška – mikroribonukeorūgščių koncentracija veninio kraujo serume, nustatyta remiantis kiekybinės realaus laiko polimerazinės grandininės reakcijos ciklų skaičiumi, normalizuotu naudojant cel-miR-39-3p [6, 7].
Perkutaninė vainikinių arterijų intervencija – nechirurginė invazinė procedūra, naudojama širdies vainikinių arterijų spindžio susiaurėjimams gydyti [8].
Realaus laiko kiekybinė polimerazinė grandininė reakcija – tikslus vienmomentis suformuotų tiriamų genų kopijų kiekio įvertinimo metodas [9].
TIMI tekmės laipsniai – perkutaninės vainikinių arterijų angioplastikos metu naudojama vainikinės kraujotakos vertinimo sistema [10].
Transkripcija – pirmasis genų raiškos etapas, kuomet atitinkamas deoksiribonukleorūgšties segmentas nukopijuojamas į komplementarią informacinės ribonukleorūgšties seką, veikiant fermentui ribonukleorūgčių polimerazei [11].
Transliacija – procesas, vykstantis po transkripcijos, kurio metu ribosomose arba endoplazminiame tinkle sintezuojami baltymai [12].
Ūminis miokardo infarktas – miokardo ląstelių žūtis dėl ūžsitęsusios miokardo išemijos [13].
Vainikinės arterijos spindžio visiška okliuzija – visiškai išnykusi antegradinė kraujotaka toliau nuo pažeistos vainikinės arterijos srities, nesant kontrastinės medžiagos pratekėjimo perkutaninės vainikinių arterijų intervencijos metu [10].
9
7. ĮVADAS
7.1 Temos aktualumas
Ūminis miokardo infarktas (ŪMI) – viena dažniausių žmonių sergamumo ir mirtingumo priežasčių, kurios ankstyva ir teisinga diagnozė bei skubi reperfuzinė terapiją didina išgyvenamumą [14]. Išeminė širdies liga (IŠL) išlieka pagrindine suaugusiųjų mirties priežastimi pasaulyje, nepriklausomai nuo šalių ekonominio išsivystymo [15]. Europoje IŠL kasmet sąlygoja maždaug 20% (1,8 milijono) visų mirčių [16]. Remiantis Lietuvos Higienos instituto duomenimis, 2017 metais 1000 suaugusiųjų, gydytų sveikatos priežiūros įstaigose registruoti 4,1 miokardo infarkto ir 66,7 išeminės širdies ligos atvejai, o bendras mirtingumas dėl kraujotakos sistemos ligų siekia 759,7 atvejus 100000 gyventojų bei išlieka pagrindine vyrų (48,1%) ir moterų (63,4%) mirties priežastimi šalyje [17].
7.2 Mikroribonukleorūgščių raiškos vertinimo teorinė ir praktinė reikšmė
Troponinai vis dar laikomi „aukso standartu“ diagnozuojant ŪMI [18], bet atkreipiamas dėmesys, kad, pavyzdžiui, padidėjusi troponino T koncentracija kraujyje reguliariai nustatoma ir pacientams, esant stabiliai širdies vainiknių arterijų (VA) ligos formai [19], lėtiniam širdies nepakankamumui [20], prieširdžių virpėjimui [21]. Taigi, neegzistuojant idealiam žymeniui ir žinant tradicinių ŪMI žymenų trūkumus [22] - paieška tęsiasi.
Širdies VA spindžio okliuzija lemia didesnę miokardo pažaidą [23, 24] ir paprastai yra susijusi su ŪMI, esant ST segmento pakilimui EKG [25]. 1983 metais sukurta TIMI vainikinės kraujotakos vertinimo balų sistema, skirta objektyvizuoti perkutaninės vainikinių arterijų intervencijos (PVAI) radinius, įskaitant ir visišką VA spindžio okliuziją [10]. Vis dėlto iki šiol klinikinėje praktikoje nėra kraujo žymenų, padedančių atskirti pažeistos VA okliuziją nuo neokliuduoto spindžio, sergant ŪMI [26].
Esant dešiniam širdies VA kraujotakos tipui, dešinioji vainikinė arterija (DVA) sąlygoja 25 – 35%, apsukinė šaka (AŠ) 15 – 25%, o kairiosios vainikinės arterijos (KVA) priekinė nusileidžiančioji šaka (PNŠ) 45 - 55%, širdies kairiojo skilvelio kraujotakos [27]. Tuo remiantis, galima kelti hipotezę, kad, esant skirtingų VA pažaidai ŪMI metu, tikėtinas skirtingas žymenų, susijusių su miokardo pažaida, pokytis. Tokie žymenys galėtų būti naudingi - pavyzdžiui, literatūroje minima miokardo infarkto diagnostikos problema, pažeidimui esant AŠ [28, 29].
10 Bioinformaciniais ir klonavimo metodais nustatyta, kad mikroribonukleorūgščių (miRNR) genai sudaro apie 3% žmogaus koduojančių genomo sekų ir reguliuoja apie 30% baltymus koduojančių genų veiklą [30]. Tai lemia miRNR sąsają su pagrindinėmis ląstelių funkcijomis: vystymusi ir diferenciacija, medžiagų apykaita, tarpląsteliniu ryšiu ir daugeliu kitų fiziologinių mechanizmų [31]. Žinoma, kad miRNR skatina arba slopina informacinių RNR (iRNR) informacijos virtimą baltymais ląstelėje [32] bei reguliuoja iRNR ardymą [33, 34]. Be to, tyrėjai jau nurodė, kad miRNR, galimai, svarbios reguliuojant ne tik transliaciją, bet ir transkripciją [35]. 1 pav. iliustruota miRNR fiziologija [36].
1 pav. miRNR kilmė ir veikimas (autoriai: Chen LJ, Lim S, Yeh YT, Lien S-C, Chiu JJ. Roles of microRNAs in atherosclerosis and restenosis. Journal of Biomedical Science 2012;19:79)
Vis dėlto daug tyrimų nurodo miRNR svarbą reguliuojant ne tik fiziologinius, bet ir patofiziologinius procesus. Šiuo metu jau aprašyta 2588 žmogaus miRNR iš kurių maždaug 200 cirkulioja kraujyje – šių žymenų raiškos skiriasi, žmogui esant sveikam bei sergant [37, 38]. Cirkuliuojantys miRNR jau tiriami kaip potencialūs kardiovaskulinės sistemos (KVS) ligų, cukrinio diabeto (CD) bei vėžio žymenys, o atitinkamų miRNR raiškų pokyčiai kraujyje kartais nustatomi net praėjus keliems metams po ligos pradžios [39].
Širdies VA ligų išsivystymo mechanizmas gali būti glaudžiai susijęs su padidėjusia arba sumažėjusia cirkuliuojančių ribonukleorūgščių (RNR) ir cirkuliuojančių miRNR raiška [40]. Dar 2008 m. nustatyta, kad miRNR – stabilia forma aptinkamos kraujyje [41], 2009 m. iškelta miRNR, kaip
11 ŪMI žymens, idėja [42], o 2014 m. virš 30 skirtingų miRNR identifikuoti kaip potencialūs diagnostiniai širdies VA ligų žymenys [43].
7.4 Kodėl šiame darbe tiriama mikroribonukleorūgščių raiška?
Remiantis išliekančiu naujų ŪMI diagnostinių žymenų poreikiu [22, 28, 29], miRNR raiškos pokyčių sąsaja su ūminiu koronariniu sindromu (ŪKS) [42, 43] bei galimybe šiuos žymenis išskirti stabilia forma iš kraujo [41], numatomas darbo tikslas – įvertinti žymenų miR-23a-3p, miR-30d-5p, miR-146a-5p raiškos veninio kraujo serume ryšį su ūminį miokardo infarktą sukėlusios vainikinės arterijos (ŪMISVA) segmento spindžio visiškos okliuzijos buvimu bei su plėsta ir stentuota širdies vainikinių arterijų VA sistemos sritimi homogeniškose pacientų grupėse.
8. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
Tyrimo kryptis: retrospektyvi gydytojo T. Bukausko doktorantūros darbo duomenų analizė, kurios metu vertinti miR-23a-3p, miR-30d-5p, miR-146a-5p raiškos pokyčiai veninio kraujo serume, demografiniai rodikliai, KVS ligų rizikos veiksniai (RV), ambulatoriškai vartoti vaistai ir kiti preparatai, esant ŪMI su ST segmento pakilimu elektrokardiogramoje (EKG).
Analizuojamos problemos: cirkuliuojančių miRNR raiškų pokyčių priklausomybė nuo ŪMISVA pažeisto segmento pažaidos sunkumo bei pažeistos širdies VA sistemos srities ŪMI metu.
Darbo tikslas: įvertinti žymenų miR-23a-3p, miR-30d-5p, miR-146a-5p raiškos veninio kraujo serume ryšį su ŪMISVA segmento spindžio visiškos okliuzijos buvimu bei su plėsta ir stentuota širdies vainikinių arterijų VA sistemos sritimi homogeniškose pacientų grupėse.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti tiriamųjų demografinius duomenis, KVS RV, ambulatoriškai vartotus vaistus.
2. Ištirti miR-23a-3p, miR-30d-5p, miR-146a-5p raiškų ryšį su ŪMISVA segmento spindžio visiškos okliuzijos buvimu.
3. Įvertinti miR-23a-3p, miR-30d-5p, miR-146a-5p raiškų pokytį plėstam ir stentuotam segmentui esant skirtingose VA sistemos srityse.
12 9.1 Lietuvoje atlikti darbai, kurių metu vertinta mikroribonukleorūgščių reikšmė kardiologijoje
2016 metais Navickas su bendraautoriais [44] parašė apžvalginį straipsnį, kuriame, remiantis įvairių tyrėjų rezultatais, išskirti didžiausią diagnostinį ir prognostinį potencialą turintys bei kraujo plazmoje ar serume nustatomų miRNR raiškų pokyčiai, esant aterosklerozei ar sergant širdies VA ligomis.
2018 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos Fakulteto Laboratorinės medicinos biologijos antrosios pakopos studijų studento D. Gečio Magistro baigiamojo darbo tyrime nustatyta, jog genų hsa-miR-24-3p ir hsa-miR-34a-5p raiška buvo aukštesnė stabilia krūtinės angina (KA) sergančių pacientų, nei sveikų asmenų kraujo mėginiuose [45].
9.2 Užsienyje atlikti darbai, kurių metu vertinti mikroribonukleorūgščių reikšmė kardiologijoje 9.2.1 Ūminis miokardo infarktas ir mikroribonukleorūgštys
Jau nustatyta, kad miRNR – perspektyvūs žymenys tiek diagnozuojant, tiek vertinant prognozę ŪMI metu. Pavyzdžiui, Devaux su bendraautoriais [46] nustatė miR-208b ir miR-499, o Yao ir kiti [47] - miR-122-5p - reikšmingus raiškos padidėjimus kraujo plazmoje, sergant ŪMI. Lv su bendraautoriais [48] nurodė cirkuliuojančių miR-208b ir miR-34a raiškų pokyčio kraujo plazmoje sąsają su kairiojo skilvelio remodeliacija po ŪMI ir vėlesniu mirtingumu ar širdies funkcijos nepakankamumo (ŠNF) išsivystymu.
Literatūroje aprašytos ir miR-23a-3p, miR-30d-5p bei miR-146a-5p sąsajos su ŪKS, kitomis IŠL bei KVS. Šie rezultatai nustatyti klinikinių ir laboratorinių in vivo arba in vitro tyrimų metu.
9.2.2 Žymenų miR-23 šeimos reikšmė išeminei širdies ligai ir kardiovaskulinei sistemai
Han ir kiti [49] nustatė miR-23a raiškos padidėjimą veninio kraujo plazmoje, sergantiems širdies VA liga ir esant angiografiškai patvirtintai >70% širdies VA spindžio stenozei. Di su bendraautoriais [50] nustatė, kad esant ŪMI, stabiliai bei nestabiliai KA miR-23 raiška kraujo plazmoje padidėja, nors nereikšmingai.
Nustatyta, kad miR-23 šeimos žymenys reikšmingi formuojantis širdies vožtuvams [51] ir kraujagyslėms [52], o miR-23a ir miR-23b reguliuoja kardiomiocitų augimą [53]. Be to, miRNR-23a raiškos padidėjimas skilvelio miokarde nustatytas esant išeminei kardiomiopatijai [54]. Taip pat, laboratoriniu in vivo tyrimu nustatyta, kad miR-23 šeimos žymenų raiška didėja žiurkių miokarde esant
13 ŠFN bei vėlyvos-stadijos miokardo hipertrofijai, sukeltai perkrova spaudimu [55].
9.2.3 Žymenų miR-30 šeimos reikšmė išeminei širdies ligai ir kardiovaskulinei sistemai.
Vertinant miR-30 šeimos žymenų vertę kraujo plazmoje, nurodyta, kad miR-30d-5p raiška reikšmingai padidėja ankstyvuoju ŪMI laikotarpiu [56], padidėjusi miR-30a raiška taip pat asocijuota su ŪMI [57], o padidėjusi miR-30c raiška koreliavo su miokardo nekrozės dydžiu ir troponino T lygiu [58]. Kim su bendraautoriais [59] atlikto tyrimo metu, sukėlus ŪMI laboratorijos pelėms, nustatytas miR-30-5p raiškos sumažėjimas kairiojo skilvelio miokarde, o in vitro tyrimu nustatyta, kad apoptozės genas Picalm ir antiapoptozinis genas Ghr yra tiesioginiai miR-30-5p taikiniai, todėl nurodyta, kad miR-30-5p būdingas antiapoptozinis veikimas. Su ir kiti [60], naudodami laboratorinį kiaulių modelį, nustatė, kad esant KVA PNŠ dirbtinei mikroembolizacijai, miR-30c-3p raiška miokarde padidėja. Tuo tarpu, kiti tyrėjai, priešingai, nurodė miR-30c-5p raiškos sumažėjimą isoproterenolių pažeistame pelių miokarde ir svarstė, kad šis miRNR, galimai, dalyvauja vystantis miokardo fibrozei [61].
Kai kurie autoriai mano, kad miR-30 šeima reguliuoja aterosklerozės vystymąsi, veikdama DLL4 geną [62]. Be to, miR-30 šeima tiesiogiai mažina tarpląsteliniu jungiamojo audinio augimo veiksnio aktyvumą – reikšmingo fibrozę skatinančio baltymo, nuo kurio priklauso stuktūriniai pokyčiai ir miokardo remodeliacija, o miR-30 šeimos žymenų raiška reikšmingai sumažėja, esant žmonių bei graužikų širdies nepakankamumui [63]. Huang ir kiti [64] nurodė sumažėjusią cirkuliuojančio miR-30 raišką, esant arterinei hipertenzijai (AH) ir sustorėjusiai VA sienelei, todėl pasiūlė naudoti miR-30 kaip aterosklerozės žymenį. Taip pat išaiškinta, kad miR-30 šeima, reguliuodama ATG6 baltymo transliaciją, svarbi endotelio ląstelių autofagijai aterosklerozės metu [65]. Kitame tyrime nurodyta miR-30 sąsają su apsauginiu poveikiu širdžiai, esant apoptozei, sukeltai doksorubicinu [66]. Idomu tai, kad miR-30d sintezuojamas ir išskiriamas į kraujotaką kardiomiocitų po atliktos širdies resinchronizacijos procedūros [67], o padidėjusi cirkuliuojančio miR-30d raiška susijusi su reikšmingai mažesniu pacientų mirtingumu, esant ūminiam ŠFN [68]. Galiausiai, Marques su bendraautoriais [69] pademonstravo, kad širdis išskiria plazmoje aptinkamus miR-30a-5p, miR-30d-5p, miR-30e-5p, esant staziniam ŠFN.
9.2.4 Žymenų miR-146 šeimos reikšmė išeminei širdies ligai, kardiovaskulinei ir kitoms sistemoms.
Su ląsteliniu stresu susiję (ang. stress-related) miRNR, tarp kurių ir miR-146a, įvadyti kaip galimi ŪKS žymenys [70, 71]. Tiriant miokardą sirgusiųjų ŪMI, komplikuotu širdies sienelės plyšimu,
14 nustatytas reikšmingas miR-146a raiškos padidėjimas [72]. Ankstesnių tyrimų rezultatai patvirtina miR-146a vaidmenį ŪMI metu, reguliuojant įgimtą imuninį atsaką bei uždegimo reakciją, kurią sukelia iš nekrozavusių kardiomiocitų atsipalaidavę intraląsteliniai veiksniai [73]. Kiti tyrėjai nurodė, reikšmingą miR-146a raiškos padidėjimą, sergant širdies VA liga [74, 75].
Nustatyta, kad miR-146a ekpresuojamas aterosklerozės plokštelėse, periferinio kraujo mononuklearuose [76, 77] bei endoteliocituose [36], todėl dalyvauja reguliuojant sisteminį uždegiminį atsaką bei kraujagyslių apsaugoje. De Gonazalo-Calvo su bendraautoriais [78] atliktame tyrime skelbiama, kad esant aterogeninių mažo tankio lipoproteinų poveikiui, miR-146a-3p raiška reikšmingai sumažėjo egzosomose, kurias sekretavo žmogaus VA lygiųjų raumenų ląstelės. Sun su bendraautoriais [79], naudodami laboratorinių pelių modelį, nustatė, kad miR-146a tiesiogiai slopina geno KLF-4 raišką, todėl skatina kraujagyslių lygiųjų raumenų ląstelių prolifraciją in vitro bei kraujagyslių neointimos hiperplaziją in vivo.
Jau įrodyta, kad miR-146a galima laikyti sepsio žymeniu [80]. Yra žinoma, kad miR-146a atlieka priešuždegiminę funkciją daugelyje organizmo ląstelių [81].
9.2.5 Kiti tyrimai.
Nurodoma, kad įvairūs miRNR, tarp kurių miR-30d-5p bei miR-23a-5p, padeda gerai ar net puikiai atskirti infekcinės nuo neinfekcinės kilmės sisteminį uždegiminį atsaką, tarp jų ir ŪMI [82, 83]. Kadangi miRNR žymenų raiškos pokyčiai susiję su imuninėmis reakcijomis, darytos prielaidos, kad miRNR žymenys gaminami imuninėse ląstelėse, tačiau kaip tiksliai miRNR veikia uždegiminių reakcijų grandines - dar tik ateities tyrimų objektas [84].
9.2.6 Apibendrinimas.
Taigi, šiame tyrime miR-23a-3p, miR-30d-5p bei miR-146a-5p pasirinkti, remiantis anksčiau nustatyta tiesiogine ir netiesiogine sąsaja su KVS, IŠL, įskaitant ir ŪKS, bei toliau išliekančiu naujų ŪMI žymenų paieškos ir pritaikymo klinkinėje praktikoje poreikiu [20, 28, 29]. Literatūroje nurodoma miRNR raiškos profiliavimo studijų nauda, numatant, kad dabartiniai tyrimai ateityje padės išspręsti klinikinius klasifikacijos klausimus, numatyti ligos prognozę ar atsaką į skiriamus vaistus [54].
15
10. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Tyrimo organizavimas
Retrospektyviai vertinti T. Bukausko doktorantūros darbo, vykdomo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų Anesteziologijos klinikoje ir Kardiologijos klinikos Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriuje (KITS). Jo metu analizuoti duomenys pacientų, kurie sirgo ŪMI su ST segmento pakilimu ir buvo gydyti LSMUL Kauno klinikų Kardiologijos KITS.
Tyrimo objektas
Žymenų miR-23a-3p, miR-30d-5p ir miR-146a-5p raiškų pokyčiai veninio kraujo serume, sergant ŪMI su ST segmento pakilimu.
Atranka
Į tyrimą įtraukti T.Bukausko doktorantūros darbo metu suformuotos imties pacientai, esant šiems kriterijams:
1. Diagnozuotas priekinės, apatinės ar užpakalinės sienelės kairiojo skilvelio ŪMI su ST segmento pakilimu EKG.
2. Atlikta širdies VA angiografija.
3. Nustatytas dešinysis širdies vainikinės kraujotakos tipas.
4. Atlikta ŪMISVA atitinkamo segmento angioplastika ir stentavimas. 5. Gydymas LSMUL Kauno klinikų Kardiologijos klinikos KITS po PVAI. Neįtraukimo kriterijai:
1. Nenustatyta priekinės, apatinės ar užpakalinės sienelės kairiojo skilvelio ŪMI su ST segmento pakilimu EKG diagnozė.
2. Neatliktos širdies VA angiografijos, angioplastikos ir stentavimo procedūros. 3. Nustatytas kairysis ar mišrus širdies vainikinės kraujotakos tipas.
4. Pacientai negydyti KITS. 5. Nustatyta onkologinė liga. 6. Diagnozuotas nėštumas. 7. Pacientai iš įkalinimo įstaigų.
8. Nepilnamečiai pacientai (iki 18 metų). 9. Ūminė cerebrovaskulinė būklė.
10. Nenustatyta reikšmingų VA stenozių PVAI metu. 11. Diagnozuota aktyvi ar lėtinė infekcinė liga.
16 12. Nustatyta sisteminė uždegiminė liga.
Duomenys
Vertinti T.Bukausko doktorantūros darbo metu sukaupti pacientų ligų istorijų duomenys. ŪMI su ST segmento pakilimu buvo diagnozuotas nepriklausomų ir patyrusių gydytojų, remiantis tarptautiniais standartais [13]. Visiems tiriamiems pacientams atlikta ir ir specialiame protokole dokumentuota širdies VA angiografijos ir angioplastikos procedūra. Po PVAI pacientai gydyti KITS dėl ŪMI su ST segmento pakilimu, vadovaujantis naujausiomis gairėmis [85].
Rinkti tiriamųjų širdies VA angiografijos ir angioplastikos duomenys: širdies vainikinės kraujotakos tipas, ŪMISVA pažeisto segmento TIMI laipsnis prieš atkuriant VA kraujotaką, ŪMISVA segmento, kuriame atlikta angioplastika ir stentavimas, numeris.
Papildomi duomenys: tiriamųjų amžius, lytis, ūgis, svoris, ambulatoriškai vartoti vaistai ir kiti preparatai, kardiovaskulinių ligų RV (rūkymo, AH, hiperlipidemijos, CD, antsvorio, nutukimo) buvimas.
Duomenys apie tiriamųjų veninio kraujo serumo miR-23a-3p, miR-30d-5p, miR-146a-5p raišką gauti atliekant veninio kraujo serumo ėminių realaus laiko kiekybinę PGR reakciją, vykdant T.Bukausko doktorantūros darbą, jo metu suformuotoje pacientų grupėje.
Pacientų grupavimas
Remiantis širdies VA angioplastikos duomenimis, tiriamųjų imtis skirstyta į dvi grupes pagal nustatytą ŪMISVA atitinkamo segmento TIMI laipsnį iki kraujotakos atkūrimo [10] (1 lentelė):
1. Pažeistos VA atitinkamo segmento pratekamumas įvertintas TIMI 0 laipsniu.
2. Pažeistos vainikinės arterijos atitinkamo segmento pratekamumas įvertintas TIMI 1, TIMI 2 arba TIMI 3 laipsniu.
1 lentelė. TIMI vainikinės kraujotakos vertinimo sistema
TIMI laipsnis Paaiškinimas
0 Nėra perfuzijos: nėra antegradinės kraujotakos distaliau pažeidimo – visiška spindžio okliuzija.
1 Penetracija, nesant perfuzijos: kontrastinė medžiaga prateka pro obstrukcijos sritį, tačiau pilnai neužpildo kraujagyslių sistemos distaliau nuo obstrukcijos.
2 Dalinė perfuzija: kontrastinė medžiaga prateka pro obstrukcijos sritį ir užpildo visą kraujagyslių sistemą distaliau nuo obstrukcijos, tačiau mažesniu greičiu už
17 normalų.
3 Visiška perfuzija: kontrastinė medžiaga prateka pro obstrukcijos sritį ir normaliu greičiu užpildo visą kraujagyslių sistemą distaliau nuo obstrukcijos.
Atsižvelgiant į PVAI metu atliktos širdies vainikinių arterijų angioplastikos ir stentavimo procedūros protokolo duomenis, tiriamųjų imtis skirstyta į tris grupes pagal ŪMISVA plėsto ir stentuoto segmento priklausomybę vienai iš širdies VA sistemos sričių, nurodytų atitinkamais vainikinių arterijų segmentais (Sx):
1. DVA: S1-S4.
2. KVA PNŠ ir kamienas: S5-S10. 3. AŠ: S11-S15.
Suformuotų imties grupių homogeniškumas įvertintas lyginant demografinius duomenis bei KVS ligų RV paplitimą tarp grupių.
Įvertintas tiriamųjų ambulatoriškai vartotų vaistų ir kitų preparatų pasiskirstymas.
Žymenų miR-23a-3p, miR-30d-5p ir miR-146a-5p santykinai raiškos lygmenys veninio kraujo serume buvo apskaičiuoti naudojant 2-ΔΔCt metodą ir GenEx 6.1 programinį paketą gyd. T. Bukausko doktorantūros darbo metu. Šie duomenys buvo palyginti tarp suformuotų imties grupių, nurodant reliatyvių raiškos pokytį. Tiriamųjų veninio kraujo serumo ėminiai paimti per pirmąsias 24 valandas po stacionarizavimo į LSMUL Kauno klinikų Kardiologijos klinikos KITS.
Duomenų analizės metodai
Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 23.0 programinį paketą. Kintamųjų pasiskirstymo normalumas vertintas naudojant Šapiro-Wilk testą. Kiekybiniai kintamieji, esant nenormaliam pasiskirstymui, išreikšti mediana bei kvartiliais (Q1 ir Q3), o jų skirstinių skirtumo hipotezei tarp dviejų grupių įvertinti naudotas Mano–Vitnio U testas, tarp trijų grupių - Kruskalo-Voliso kriterijus. Normalaus pasiskirstymo kiekybiniai kintamieji išreikšti vidurkiu ir standartiniu nuokrypiu, o statistinis ryšys tarp dviejų grupių vertintas Stjudento T testu. Kokybinių kintamųjų, išreikštų proporcijomis (procentais), skirstinių skirtumai vertinti naudojant Pirsono χ2 arba tikslųjį Fišerio kriterijus. P reikšmės ≤0,05 laikytos statistiškai reikšmingomis. Remiantis ankstesniais tyrimais, kurių metu analizuota miR-23a-3p, miR-30d-5p, miR-146a-5p diagnostinė vertė, paskaičiuotas minimalus darbo imties tūris: 16 tiriamųjų.
18
11. REZULTATAI
Tyrimas vykdytas nuo 2018.02.04 iki 2018.12.31. Tirti 36 pacientai.
11.1. Tiriamųjų demografinių duomenų, kardiovaskulinių rizikos veiksnių analizė ir palyginimas
2 lentelė. Demografinių rodiklių ir KVS ligų RV paplitimas tiriamųjų grupėse, esant ir nesant ŪMISVA visiškai spindžio okliuzijai
Rodiklis TIMI 0
(n=24)
TIMI 1,2,3
(n=12) P reikšmė Statistinis kriterijus Demografiniai rodikliai
Amžiaus mediana , metai
(Q1; Q3) 65 (58; 78) 66 (52; 77,8) 0,77 Mano–Vitnio U
Vyrai, n (%) 20 (84) 11 (92)
0,58 Tikslusis Fišerio
Moterys, n (%) 3 (13) 2 (17)
Nustatyti KVS ligų rizikos veiksniai
Rūkymas, n (%) 14 (58) 8 (67) 0,74 Pearson’o χ2
CD, n (%) 3 (13) 2 (17) 0,54 Tikslusis Fišerio
AH, n (%) 18 (75) 6 (50) 0,09 Pearson’o χ2
Dislipidemija, n (%) 16 (67) 8 (67) 0,78 Pearson’o χ2
Viršsvoris, n (%) 12 (50) 5 (42) 0,64 Tikslusis Fišerio
Nutukumas, n (%) 9 (38) 6 (50) 0,7 Tikslusis Fišerio
ŪMISVA segmento visiška okliuzija (TIMI 0), nustatyta 24 (66,7%) tiriamiesiems, 12 (33,3%) tiriamųjų - nenustatyta (TIMI 1, TIMI 2 , TIMI 3). 2 lentelėje šios dvi grupės palygintos tarpusavyje pagal demografinius rodiklius ir KVS RV – statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
19 3 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal VA sistemos sritį, kur atlikta ŪMISVA segmento
angioplastika ir stentavimas
Stentuota VA sritis (VA segmentai) Reikšmė , n (%)
DVA (S1-S4) 15 (41,7)
KVA PNŠ ir kamienas (S5-S10) 16 (44,4)
AŠ (S11-S15) 5 (13,9)
4 lentelė. Demografinių duomenų ir KVS ligų RV paplitimas, esant skirtingai ŪMISVA plėsto ir sentuoto segmento sričiai VA sistemoje
Rodiklis S1-S4 (n=15) S5-S10 (n=16) S11-S15 (n=5) P reikšmė Statistins kriterijus Demografiniai rodikliai
Amžiaus mediana, metai
(Q1; Q3) 61 (52; 78) 69 (58,3; 77) 76 (60; 80) 0,46 Kruskalo-Voliso
Vyrai, n (%) 14 (93) 12 (75) 5 (100)
0,3 Tikslusis Fišerio
Moterys, n (%) 1 (7) 4 (25) 0 (0)
Nustatyti KVL rizikos veiksniai
Rūkymas, n (%) 7 (47) 12 (75) 4 (80) 0,3 Tikslusis Fišerio
Cukrinis diabetas, n (%) 2 (13) 2 (12,5) 1 (20) >0,05 Tikslusis Fišerio
AH, n (%) 12 (80) 10 (63) 2 (40) 0,3 Tikslusis Fišerio
Dislipidemija, n (%) 10 (67) 10 (63) 4 (80) 0,9 Tikslusis Fišerio
Viršsvoris, n (%) 6 (40) 8 (50) 3 (60) 0,6 Tikslusis Fišerio
20 Tiriamųjų imtis taip pat skirstyta į tris grupes, pagal ŪMISVA plėsto ir stentuoto segmento sritį VA sistemoje (3 lentelė). Šios grupės taip pat palygintos pagal demografinius rodiklius bei nustatytus KVS ligų RV (4 lentelė) – statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta.
11.2 Ambulatoriškai vartoti vaistai ir kitų preparatai.
5 lentelė. Tiriamųjų ambulatoriškai vartoti vaistiniai ir kiti preparatai
Grupė Reikšmė, n (%)
Beta-adreno receptorių blokatoriai 7 (19,4)
Antiagregantai 7 (19,4)
Angiotenzino receptorių blokatoriai 5 (13,9)
Angiotenziną konvertuojančio fermento
inhibitoriai 4 (11,1) Antidiabetiniai 2 (5,6) Nitratai 2 (5,6) Antikoaguliantai 2 (5,6) Statinai 2 (5,6) Diuretikai 2 (5,6) Insulinas 1 (2,8)
Protonių siurblio inhibitoriai 1 (2,8)
Širdies metabolizmą gerinantys preparatai 1 (2,8)
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo 1 (2,8)
Inotropai 1 (2,8)
Kiti preparatai
B grupės vitaminai 1 (2,8)
Magnio preparatai 1 (2,8)
Kalio preparatai 1 (2,8)
Nustatyta, kad tiriamieji ambulatoriškai dažniausiai vartojo beta-adreno receptorių blokatorius (BAB), antiagregantus, angiotenzino receptorių blokatorius (ARB) ir angiotenziną konvertuojančio
21 fermento inhibitorius (AKFi). Šių ir kitų vaistų bei preparatų vartojimo dažnis pateiktas 5 lentelėje.
11.3 Žymenų miR-23a-3p, miR-30d-5p ir miR-146a-5p raiškų pokyčių vertinimas, esant ūminį miokardo infarktą sukėlusios vainikinės arterijos segmento visiškai spindžio okliuzijai
6 lentelė. Pokytis tarp cirkuliuojančių miRNR raiškų vidurkių, esant ŪMISVA segmento visiškai okliuzijai, lyginant su atvejais, kuomet visiška okliuzija nenustatyta
Žymuo Reliatyvus pokytis (kartai) P reikšmė
miR-23a-3p 1,3 0,6
miR-30d-5p 1,2 1,2
miR-146a-5p -1,1 0,8
Esant ŪMISVA visiškai segmento okliuzijai ir lyginant su atvejais, kuomet visiška okliuzija nenustatyta, veninio kraujo serume miR-23a-3p ir miR-30d-5p raiškos buvo didesnės, o miR-146a-5p raiška – mažesnė, tačiau statistiškai nereikšmingai (6 lentelė). Statistinis ryšys apskaičiuotas naudojant Stjudento T testą.
11.4 Žymenų miR-23a-3p, miR-30d-5p ir miR-146a-5p raiškų pokyčių vertinimas, esant skirtingoms plėstų ir stentuotų vainikinių arterijų segmentų sritims vainikinės kraujotakos sistemoje
7 lentelė. Pokytis tarp cirkuliuojančių miRNR raiškų pokyčiai plėstam ir stentuotam VA segmentui esant AŠ srityje, lyginant su atvejais, kuomet plėsta ir stentuota ne AŠ sritis
Žymuo Reliatyvus pokytis (kartai) P reikšmė
miR-23a-3p -8,7 0,003
miR-30d-5p -1,5 0,2
Veninio kraujo serume nustatyta statistiškai reikšmingai 8,7 karto mažesnė miR-23a-3p raiška (p=0,003) plėstam ir stentuotam segmentui esant AŠ srityje, lyginant su atvejais, kuomet pažeista kita VA sistemos sritis. Žymens miR-30d-5p raiška buvo mažesnė, tačiau statistiškai nereikšmingai, o miR-146a-5p raiškos pokytis – minimalus, todėl nevertintas (7 lentelė). Statistinis ryšys apskaičiuotas naudojant Stjudento T testą.
22 8 lentelė. Pokytis tarp cirkuliuojančių miRNR raiškų vidurkių, plėstam ir stentuotam segmentui
esant DVA srityje, lyginant su atvejais, kuomet plėsta ir stentuota ne DVA sritis
Žymuo Reliatyvus pokytis (kartai) P reikšmė
miR-23a-3p 2,1 0,09
miR-30d-5p 1,4 0,1
miR-146a-5p 1,8 0,2
Nustatytos statistiškai nereikšmingai didesnės žymenų miR-23a-3p, miR-30d-5p ir miR-146a-5p raiškos, kuomet plėstas ir stentuotas segmentas buvo DVA srityje, lyginant su atvejais, kuomet plėstas ir stentuotas ne DVA segmentas (8 lentelė). Statistinis ryšys apskaičiuotas naudojant Stjudento T testą.
9 lentelė. Pokytis tarp cirkuliuojančių miRNR raiškos vidurkių, plėstam ir stentuotam segmentui esant KVA PNŠ ir kamieno srityje, lyginant su atvejais, kuomet plėsta ir stentuota ne KVA PNŠ ir
kamieno sritis
Žymuo Reliatyvus pokytis (kartai) P reikšmė
miR-23a-3p -1,1 0,8
miR-30d-5p -1,2 0,3
miR-146a-5p -1,8 0,2
Plėstam ir stentuotam segmentui esant KVA PNŠ ir kamieno srityje, lyginant su atvejais, kuomet plėstas ir stentuotas ne KVA PNŠ ir kamieno srities segmentas, miR-23a-3p, miR-30d-5p bei miR-146a-5p raiškos veninio kraujo serume buvo mažesnės, tačiau statistiškai nereikšmingai (9 lentelė). Statistinis ryšys apskaičiuotas naudojant Stjudento T testą.
12. REZULTATŲ APTARIMAS
Šio darbo metu, tiriant pacientus, sergančius ŪMI su ST segmento pakilimu, nenustatyta miR-23a-3p, miR-30d-5p, miR-146a-5p raiškų pokyčio veninio kraujo serume priklausomybė nuo pažeistos VA sistemos srities, išskyrus reikšmingą miR-23a-3p raiškos sumažėjimą, kuomet ŪMISVA plėstas ir stentuotas segmentas buvo AŠ srityje (p=0,003). Šis rezultatas gali turėti praktinės reikšmės, kadangi literatūroje minima pavėluotos ŪMI diagnozės problema VA spindžio okliuzijai esant AŠ, atsirandanti mažesnio standartinio EKG tyrimo jautrumo. Pavyzdžiui, Huey su bendraautoriais [28] atliktame
23 tyrime nurodoma, kad ŪMI metu, esant AŠ okliuzijai, iš 40 tiriamųjų 38% ST segmento pokyčių EKG nenustatyta, o ST segmento pakilimas nustatytas tik 48%. Berry ir kiti [29] nustatė, kad esant AŠ okliuzijai iš 19 tirtų pacientų 47% nenustatyta ST segmento pokyčių EKG ir tik 32% išryškėjo ST segmento pakilimas. Tuo tarpu okliuzijai esant DVA ar PNŠ ST segmento pakilimas nustatytas 90% atvejų. Vis dėlto norint patikslinti šio darbo metu nustatytą miR-23a-3p raiškos pokyčio reikšmę diagnozuoti AŠ pažaidą ŪMI metu – reikalingas didesnies imties tyrimas. Be to, šiuo metu trūksta duomenų apie miRNR raiškų pokyčių priklausomybę nuo pažeistos VA srities - kiti tyrėjai kol kas dažniau analizuoja miRNR raiškos priklausomybė nuo pažeistų VA skaičiaus. Pavyzdžiui, Yang su bendraautoriais [86] tyrė sergančiuosius ŪMI ir nustatė reikšmingą miR-99a raiškos mažėjimą kraujo plazmoje, didėjant pažeistų VA skaičiui. Nustatytas reikšmingas miR-155 raiškos sumažėjimas, esant dviejų ir daugiau VA pažaidai, sergant širdies VA liga [87].
Kiti autoriai nurodo miRNR raiškos priklausomybę nuo VA spindžio stenozės laipsnio, esant IŠL be miokardo nekrozės. Pavyzdžiui, Wang ir kiti [88] tyrė KA sergančius pacientus ir pirmieji pateikė reikšmingą koreliacija tarp miR-133a raiškos didėjimo ir didesnio VA stenozės laipsnio. Zhu su bendraautoriais [87] nustatė koreliaciją tarp miR-155 raiškos mažėjimo periferinio kraujo mononuklearuose ir VA spindžio stenozės didėjimo. Han ir kiti [49] nustatė, kad esant 70% ir didesnei angiografiškai patvirtintai širdies VA stenozei kraujo plazmos miR-23a raiška reikšmingai sumažėjo, o miR-30a – nekito, todėl miR-23a pasiūlė kaip potencialų širdies VA ligų biologinį žymenį. Panašūs
rezultatai gauti ir kito tyrimo metu - esant VA stenozei ≥70%, nustatytas 17 skirtingų miRNR (tarp kurių miR-129-3p, miR-494, miR-1207, miR-1180 ir kt.) raiškos padvigubėjimas ir miR-1914 raiškos sumažėjimas bei miRNR raiškų pokyčio tiesioginė priklausomybė nuo širdies VA spindžio stenozės sunkumo [89].
Šio tyrimo metu sergantiesiems ŪMI su ST segmento pakilimu nenustatytas reikšmingas miR-23a-3p, miR-30d-5p ir miR-146a-5p raiškos pokytis veninio kraujo serume, esant ŪMISVA visiškai segmento spindžio okliuzijai, lyginant su atvejais, kuomet visiška okliuzija nenustatyta. Užsienio autoriai atliko panašaus pobūdžio tyrimų, tačiau jų metu vertinti kitų miRNR raiškų kitimai, nei šio darbo metu. Pavyzdžiui, tyrimas, kuriame lyginti miRNR raiškos pokyčiai, esant visiškai okliuduotai ir neokliuduotai VA, atliktas Lenkijoje. Jo metu tirti pacientai, sirgę ŪMI, esant ST segmento pakilimui, ir pacientai sirgę ŪMI, nesant ST segmento pakilimo. Kitaip nei šio darbo metu, esant visiškai ŪMISVA segmento okliuzijai, miR-133a, miR-133b , miR-34a, miR-124 ir miR-134 raiškos veniniame kraujyje buvo reikšmingai didesnės, lyginant su atvejais, kuomet okliuzija nenustatyta [26]. Tong su bendraautoriais [90] taip pat analizavo kraujo plazmos miRNR raiškų pokyčius ŪMI metu, esant ŪMISVA segmento visiškai okliuzijai arba didelio laipsnio spindžio stenozei (ŪMI su ST segmento pakilimu pacientų grupė), ir lyginant su mažesnio laipsio VA spindžio stenoze (ŪMI be ST
24 segmento pakilimo pacientų grupė). Pastebėtas reikšmingas miR-183-5p raiškos padidėjimas, esant ŪMI be ST segmento pakilimo, bei reikšmingas miR-134-5p, miR-15a-5p raiškų padidėjimas, esant ŪMI su ST segmento pakilimu.
Taip pat verta paminėti, kad šio metu įvairiuose tyrimuose nurodoma didelė miRNR raiškų pokyčių įvairovė bei dažnai nesutampantys rezultatai. Kiti autoriai, tirdami miRNR raiškos pokyčius KVS ligų metu taip pat analizuoja tiriamųjų vartojamus vaistus rezultatų kintamumo prielaidoms nustatyti [54]. Pavyzdžiui, Takahashi su bendraautoriais [77] nustatė, kad vartojant statinus su AKFi ir ypač statinus su ARB, miR-146a ir miR-146b raiška reikšmingai sumažėja periferinio kraujo mononuklearinėse ląstelėse. Šio Baigiamojo magistro darbo tyrimo metu statinus vartojo 5,6 %, ARB 13,9 %, o AKFi 11,1%. tiriamųjų.
Kita rezultatų nesutapimo priežastis galėtų būti standartizuotų miRNR analizės metodų nebuvimas įvairių organizmo būklių, įskaitant ir ŪKS, metu, naudojamų technologijų skirtumai, nevienodos raiškų verinimo sistemos [91]. Duomenų neatitikimas apsunkina duomenų interpretaciją ir lyginimą, galiausiai, sąlygoja su miRNR susijusių tyrimų duomenų atkūrimo problemą [92]. Pavyzdžiui, Wang su bendraautoriais [91] atliktame tyrime metaanalizėje nurodoma, kad iš visų miRNR, tirtų kardiovaskulinių ligų metu, reikšmingai atkurti pavyko tik 60% rezultatų.
Dar viena priežastis, lemianti miRNR raiškos pokyčių rezultatų neatitikimą – biologinis sudėtingumas. Pavyzdžiui, nustatyta galima miRNR raiškos priklaumybė nuo transkripcijos veiksnių - baltymų, galinčių reguliuoti tiek miRNR, tiek genus [93]. Transkripcijos veiksnių ir miRNR reguliacinės grandys susideda iš daugelio tiesioginio (ang. feed-forward) bei grįžtamojo ryšio (ang. feedback) kilpų [94], kurių sąveika svarbi sukelti optimaliausią atsaką į stimulą [95], todėl miRNR raiškos įvairių atvejų metu gali skirtis. Su ir kiti [93] atlikto tyrimo metu analizuotas 59 genų, susijusių su aksono regeneracija, valdymas ir nustatyta, kad vieną geną gali reguliuoti kelios skirtingos miRNR ir keli transkripcijos veiksniai, o individualios miRNR ir transkripcijos veiksniai veikia daugiau nei vieną geną. Be to, Lin su bendraautoriais [40] vertino cirkuliuojančių miRNR ir cirkuliuojančių RNR raišką periferiniame kraujyje, esant angiografiškai patvirtintai širdies VA ligai ir nustatė, kad RNR taip pat dalyvauja širdies VA ligos patogenezėje, be to, gali turėti įtakos virš 100 įvairių miRNR raiškai.
13. IŠVADOS
1. Imties grupės reikšmingai nesiskyrė pagal demografinius rodiklius bei KVS ligų RV paplitimą (p>0,05), dažniausiai ambulatoriškai vartoti vaistai: BAB, antiagregantai, ARB ir AKFi.
25 priklausimybė esant ŪMISVA segmento visiškai spindžio okliuzijai (p>0,05).
3. Pastebėta statistiškai reikšmingai mažesnė miR-23a-3p raiška ŪMISVA plėstam ir stentuotam
segmentui esant AŠ srityje (p=0,003).
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Atlikti didesnės imties tyrimą ir įvertinti miR-23a-3p raiškos pokytį veninio kraujo serume diagnozuojant AŠ pažaidą ŪMI metu.
26
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Kawaguchi T, Komatsu S, Ichikawa D, Tsujiura M, Takeshita H, Hirajima S, et al. Circulating MicroRNAs: A Next-Generation Clinical Biomarker for Digestive System Cancers. International Journal of Molecular Sciences 2016;17:1459.
2. Valentin F, Aleksander RW, O’Rourke RA, Roberts R. Hurst's The Heart, 10th Edition. New York: McGraw-Hill; 2001.
3. Antman EM, Anbe DT, Armstrong PW, Bates ER, Green LA, Hand M, et al. Cardiovascular Disability : Updating the Social Security Listings. Washington: Institute of Medicine; 2010.
4. Chen SH, Chakrabarti AK. Percutaneous coronary intervention of culprit and non-culprit coronary arteries in acute ST-elevation MI may improve outcomes. Evidence Based Medicine 2014;19:96–96. 5. Pillai RS. MicroRNA function: Multiple mechanisms for a tiny RNA? RNA 2005;11:1753–61. 6. Vasilescu C, Dragomir M, Tanase M, Giza D, Purnichescu -Purtan R, Chen M, et al. Circulating miRNAs in sepsis—A network under attack: An in-silico prediction of the potential existence of miRNA sponges in sepsis. Navarro A, editor. PLOS ONE [Internet]. 2017 Aug 18;12(8):e0183334. Available from: http://dx.doi.org/10.1371/journal.pone.0183334.
7. Tudor S, Giza DE, Lin HY, Fabris L, Yoshiaki K, D’Abundo L, et al. Cellular and Kaposi’s sarcoma-associated herpes virus microRNAs in sepsis and surgical trauma. Cell Death & Disease [Internet]. 2014 Dec;5(12):e1559–e1559. Available from: http://dx.doi.org/10.1038/cddis.2014.515. 8. Banning AP, Baumbach A, Blackman D, Curzen N, Devadathan S, Fraser D, et al. Percutaneous coronary intervention in the UK: recommendations for good practice 2015. Heart 2015;101:1–13. 9. Heid CA, Stevens J, Livak KJ, Williams PM. Real time quantitative PCR. Genome Research 1996;6:986–94.
10. The Thrombolysis in Myocardial Infarction (TIMI) Trial. New England Journal of Medicine 1985;312:932–6.
11. Solomon EP, Berg LR, Martin DW. Biology, 8th Edition, International Student Edition. Pacific Grove: Thomson Brooks Cole; 2007.
12. Gualerzi CO, Pon CL. Initiation of mRNA translation in prokaryotes. Biochemistry 1990;29:5881– 9.
13. Thygesen K, Alpert JS, Jaffe AS, Chaitman BR, Bax JJ, Morrow DA, et al. Fourth universal definition of myocardial infarction (2018). European Heart Journal 2018;40:237–69.
14. White HD, Chew DP. Acute myocardial infarction. Lancet 2008;372:570–584.
15. Lopez AD, Mathers CD, Ezzati M, Jamison DT, Murray CJ. Global and regional burden of disease and risk factors, 2001: systematic analysis of population health data. The Lancet 2006;367:1747–57.
27 16. Townsend N, Wilson L, Bhatnagar P, Wickramasinghe K, Rayner M, Nichols M. Cardiovascular disease in Europe: epidemiological update 2016. European Heart Journal 2016;37:3232–45.
17. Gaidelytė R, Garbuvienė M, Zavackaitė A. Lietuvos sveikatos statistika 2017. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Vilnius, 2018.
18. Jaffe AS, Ravkilde J, Roberts R, Naslund U, Apple FS, Galvani M, et al. It’s Time for a Change to a Troponin Standard. Circulation 2000;102:1216–20.
19. Omland T, de Lemos JA, Sabatine MS, Christophi CA, Rice MM, Jablonski KA, et al. A Sensitive Cardiac Troponin T Assay in Stable Coronary Artery Disease. New England Journal of Medicine 2009;361:2538–47.
20. Latini R, Masson S, Anand IS, Missov E, Carlson M, Vago T, et al. Prognostic Value of Very Low Plasma Concentrations of Troponin T in Patients With Stable Chronic Heart Failure. Circulation 2007;116:1242–9.
21. Hijazi Z, Wallentin L, Siegbahn A, Andersson U, Alexander JH, Atar D, et al. High-Sensitivity Troponin T and Risk Stratification in Patients With Atrial Fibrillation During Treatment With Apixaban or Warfarin. Journal of the American College of Cardiology 2014;63:52–61.
22. Gong XJ, Song XY, Wei H, Wang J, Niu M. Serum S100A4 levels as a novel biomarker for detection of acute myocardial infarction. Eur Rev Med Pharmacol Sci 2015; 19: 2221-2225.
23. Wang TY, Zhang M, Fu Y, Armstrong PW, Newby LK, Gibson CM, et al. Incidence, distribution, and prognostic impact of occluded culprit arteries among patients with non–ST-elevation acute coronary syndromes undergoing diagnostic angiography. American Heart Journal 2009;157:716–23. 24. Rasoul S, de Boer MJ, Suryapranata H, Hoorntje JCA, Gosselink ATM, Zijlstra F, et al. Circumflex artery-related acute myocardial infarction: limited ECG abnormalities but poor outcome. Netherlands Heart Journal 2007;15:286–90.
25. Krishnaswamy A, Lincoff AM, Menon V. Magnitude and consequences of missing the acute infarct-related circumflex artery. American Heart Journal 2009;158:706–12.
26. Gacoń J, KabłakZiembicka A, Stępień E et al. Decisionmaking microRNAs (miR124, 133a/b, -34a and -134) in patients with occluded target vessel in acute coronary syndrome. Kardiol Pol, 2016; 74: 280–288.
27. Moore KL, Dalley AF II, Agur AMR. Clinically oriented anatomy, 6th edition. Philadelphia: Wolters Kluwer; 2017.
28. Huey BL, Beller GA, Kaiser DL, Gibson RS. A comprehensive analysis of myocardial infarction due to left circumflex artery occlusion: Comparison with infarction due to right coronary artery and left anterior descending artery occlusion. Journal of the American College of Cardiology 1988;12:1156–66.
28 29. Berry C, Zalewski A, Kovach R, Savage M, Goldberg S. Surface electrocardiogram in the detection of transmural myocardial ischemia during coronary artery occlusion. The American Journal of Cardiology 1989;63:21–6.
30. Lewis BP, Shih I, Jones-Rhoades MW, Bartel DP, Burge CB. Prediction of Mammalian MicroRNA Targets. Cell 2003;115:787–98.
31. van Schooneveld E, Wildiers H, Vergote I, Vermeulen PB, Dirix LY, Van Laere SJ. Dysregulation of microRNAs in breast cancer and their potential role as prognostic and predictive biomarkers in patient management. Breast Cancer Research 2015;17.
32. Friedman RC, Farh KK-H, Burge CB, Bartel DP. Most mammalian mRNAs are conserved targets of microRNAs. Genome Research 2008;19:92–105.
33. Bartel DP. MicroRNAs. Cell 2004;116:281–97.
34. Sonkoly E, Ståhle M, Pivarcsi A. MicroRNAs and immunity: Novel players in the regulation of normal immune function and inflammation. Seminars in Cancer Biology 2008;18:131–40.
35. Guo H, Ingolia NT, Weissman JS, Bartel DP. Mammalian microRNAs predominantly act to decrease target mRNA levels. Nature 2010;466:835–40.
36. Chen L-J, Lim S, Yeh Y-T, Lien S-C, Chiu J-J. Roles of microRNAs in atherosclerosis and restenosis. Journal of Biomedical Science 2012;19:79.
37. Arroyo JD, Chevillet JR, Kroh EM, Ruf IK, Pritchard CC, Gibson DF, et al. Argonaute2 complexes carry a population of circulating microRNAs independent of vesicles in human plasma. Proceedings of the National Academy of Sciences 2011;108:5003–8.
38. Wang K, Yuan Y, Cho J-H, McClarty S, Baxter D, Galas DJ. Comparing the MicroRNA Spectrum between Serum and Plasma. PLoS ONE 2012;7:e41561.
39. Gao W, He H-W, Wang Z-M, Zhao H, Lian X-Q, Wang Y-S, et al. Plasma levels of lipometabolism-related miR-122 and miR-370 are increased in patients with hyperlipidemia and associated with coronary artery disease. Lipids in Health and Disease 2012;11:55.
40. Lin F, Zhao G, Chen Z, Wang X, Lv F, Zhang Y, et al. circRNA-miRNA association for coronary heart disease. Molecular Medicine Reports 2019.
41. Mitchell PS, Parkin RK, Kroh EM, Fritz BR, Wyman SK, Pogosova -Agadjanyan EL, et al. Circulating microRNAs as stable blood-based markers for cancer detection. Proceedings of the National Academy of Sciences 2008;105:10513–8.
42. Margulies KB. MicroRNAs as Novel Myocardial Biomarkers. Clinical Chemistry 2009;55:1897–9. 43. Bronze-da-Rocha E. MicroRNAs Expression Profiles in Cardiovascular Diseases. BioMed Research International 2014;2014:1–23.
29 44. Navickas R, Gal D, Laucevičius A, Taparauskaitė A, Zdanytė M, Holvoet P. Identifying circulating microRNAs as biomarkers of cardiovascular disease: a systematic review. Cardiovascular Research 2016;111:322–37.
45. Gečys D. hsa-miR-24-3p ir hsa-miR-34a-5p genų raiškos pokyčiai pacientų sergančių stabilia krūtinės angina kraujo plazmoje. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2018.
46. Devaux Y, Vausort M, Goretti E, Nazarov PV, Azuaje F, Gilson G, et al. Use of Circulating MicroRNAs to Diagnose Acute Myocardial Infarction. Clinical Chemistry 2012;58:559–67.
47. Yao XL, Lu XL, Yan CY, Wan QL, Cheng GC, Li YM. Circulating miR-122-5p as a potential novel biomarker for diagnosis of acute myocardial infarction. Int J Clin Exp Pathol 2015; 8: 16014-16019.
48. Lv P, Zhou M, He J, Meng W, Ma X, Dong S, Meng X, Zhao X, Wang X, He F. Circulating miR -208 band miR-34a are associated with left ventricular remodeling after acute myocardial infarction. Int J Mol Sci 2014; 15: 5774-5788.
49. Han H, Qu G, Han C, Wang Y, Sun T, Li F, et al. MiR-34a, miR-21 and miR-23a as potential biomarkers for coronary artery disease: a pilot microarray study and confirmation in a 32 patient cohort. Experimental & Molecular Medicine 2015;47:138–138.
50. Di Y, Zhang D, Hu T, Li D. MiR-23 regulate the pathogenesis of patients with coronary artery disease. Int J Clin Exp Med 2015; 8(7): 11759–11769.
51. Lagendijk AK, Goumans MJ, Burkhard SB, Bakkers J. MicroRNA-23 Restricts Cardiac Valve Formation by Inhibiting Has2 and Extracellular Hyaluronic Acid Production. Circulation Research 2011;109:649–57.
52. Zhou Q, Gallagher R, Ufret-Vincenty R, Li X, Olson EN, Wang S. Regulation of angiogenesis and choroidal neovascularization by members of microRNA-23, 27, 24 clusters. Proceedings of the National Academy of Sciences 2011;108:8287–92.
53. van Rooij E, Sutherland LB, Liu N, Williams AH, McAnally J, Gerard RD, et al. A signature pattern of stress-responsive microRNAs that can evoke cardiac hypertrophy and heart failure. Proceedings of the National Academy of Sciences 2006;103:18255–60.
54. Ikeda S, Kong SW, Lu J, Bisping E, Zhang H, Allen PD, et al. Altered microRNA expression in human heart disease. Physiological Genomics 2007;31:367–73.
55. Busk PK, Cirera S. MicroRNA profiling in early hypertrophic growth of the left ventricle in rats. Biochemical and Biophysical Research Communications 2010;396:989–93.
56. Jia K, Shi P, Han X, Chen T, Tang H, Wang J. Diagnostic value of miR-30d-5p and miR-125b-5p in acute myocardial infarction. Molecular Medicine Reports 2016;14:184–94.
30 57. Long G, Wang F, Duan Q, Yang S, Chen F, Gong W, et al. Circulating miR-30a, miR-195 and let-7b Associated with Acute Myocardial Infarction. Navarro A, editor. PLoS ONE [Internet]. 2012 Dec 7;7(12):e50926. Available from: http://dx.doi.org/10.1371/journal.pone.0050926.
58. Meder B, Keller A, Vogel B, Haas J, Sedaghat-Hamedani F, Kayvanpour E, et al. MicroRNA signatures in total peripheral blood as novel biomarkers for acute myocardial infarction. Basic Research in Cardiology 2010;106:13–23.
59. Kim JO, Park JH, Kim T, Hong SE, Lee JY, Nho KJ, et al. A novel system-level approach using RNA-sequencing data identifies miR-30-5p and miR-142a-5p as key regulators of apoptosis in myocardial infarction. Scientific Reports 2018;8.
60. Su Q, Li L, Zhao J, Sun Y, Yang H. MiRNA Expression Profile of the Myocardial Tissue of Pigs with Coronary Microembolization. Cellular Physiology and Biochemistry 2017;43:1012–24.
61. Ning B, Zhang Y, Wu D, Cui J, Liu L, Wang P, et al. Luteolin-7-diglucuronide attenuates isoproterenol-induced myocardial injury and fibrosis in mice. Acta Pharmacologica Sinica 2017;38:331–41.
62. Bridge G, Monteiro R, Henderson S, Emuss V, Lagos D, Georgopoulou D, et al. The microRNA-30 family targets DLL4 to modulate endothelial cell behavior during angiogenesis. Blood 2012;120:5063–72.
63. Duisters RF, Tijsen AJ, Schroen B, Leenders JJ, Lentink V, van der Made I, et al. miR-133 and miR-30 Regulate Connective Tissue Growth Factor. Circulation Research 2009;104:170–8.
64. Huang Y, Chen J, Zhou Y, Yu X, Huang C, Li J, et al. Circulating miR-30 is related to carotid artery atherosclerosis. Clinical and Experimental Hypertension 2016;38:489–94.
65. Zhang T, Tian F, Wang J, Jing J, Zhou S-S, Chen Y-D. Endothelial Cell Autophagy in Atherosclerosis is Regulated by miR-30-Mediated Translational Control of ATG6. Cellular Physiology and Biochemistry 2015;37:1369–78.
66. Roca-Alonso L, Castellano L, Mills A, Dabrowska AF, Sikkel MB, Pellegrino L, et al. Myocardial MiR-30 downregulation triggered by doxorubicin drives alterations in β-adrenergic signaling and enhances apoptosis. Cell Death & Disease 2015;6:1754–1754.
67. Melman YF, Shah R, Danielson K, Xiao J, Simonson B, Barth A, et al. Circulating MicroRNA-30d Is Associated With Response to Cardiac Resynchronization Therapy in Heart Failure and Regulates Cardiomyocyte Apoptosis. Circulation 2015;131:2202–16.
68. Xiao J, Gao R, Bei Y, Zhou Q, Zhou Y, Zhang H, et al. Circulating miR-30d Predicts Survival in Patients with Acute Heart Failure. Cellular Physiology and Biochemistry 2017;41:865–74.
69. Marques FZ, Vizi D, Khammy O, Mariani JA, Kaye DM. The transcardiac gradient of cardio-microRNAs in the failing heart. European Journal of Heart Failure 2016;18:1000–8.
31 70. Oerlemans MIFJ, Mosterd A, Dekker MS, de Vrey EA, van Mil A, Pasterkamp G, et al. Early assessment of acute coronary syndromes in the emergency department: the potential diagnostic value of circulating microRNAs. EMBO Molecular Medicine 2012;4:1176–85.
71. Wagner J, Riwanto M, Besler C, Knau A, Fichtlscherer S, Röxe T, et al. Characterization of Levels and Cellular Transfer of Circulating Lipoprotein-Bound MicroRNAs. Arteriosclerosis, Thrombosis, and Vascular Biology 2013;33:1392–400.
72. Zidar N, Boštjančič E, Glavač D, Štajer D. MicroRNAs, Innate Immunity and Ventricular Rupture in Human Myocardial Infarction. Disease Markers 2011;31:259–65.
73. Dahlberg JE, Lund E. Micromanagement During the Innate Immune Response. Science’s STKE 2007;2007:25.
74. Zhu J, Chen T, Yang L, Li Z, Wong MM, Zheng X, et al. Regulation of MicroRNA-155 in Atherosclerotic Inflammatory Responses by Targeting MAP3K10. PLoS ONE 2012;7:e46551.
75. Xiong X, Cho M, Cai X, Cheng J, Jing X, Cen J, et al. A common variant in pre-miR-146 is associated with coronary artery disease risk and its mature miRNA expression. Mutation Research/Fundamental and Molecular Mechanisms of Mutagenesis 2014;761:15–20.
76. Guo M, Mao X, Ji Q, Lang M, Li S, Peng Y, et al. miR-146a in PBMCs modulates Th1 function in patients with acute coronary syndrome. Immunology and Cell Biology 2010;88:555–64.
77. Takahashi Y, Satoh M, Minami Y, Tabuchi T, Itoh T, Nakamura M. Expression ofmiR-146a/bis associated with the Toll-like receptor 4 signal in coronary artery disease: effect of renin–angiotensin system blockade and statins onmiRNA-146a/band Toll-like receptor 4 levels. Clinical Science 2010;119:395–405.
78. de Gonzalo-Calvo D, Cenarro A, Garlaschelli K, Pellegatta F, Vilades D, Nasarre L, et al. Translating the microRNA signature of microvesicles derived from human coronary artery smooth muscle cells in patients with familial hypercholesterolemia and coronary artery disease. Journal of Molecular and Cellular Cardiology 2017;106:55–67.
79. Sun S, Zheng B, Han M, Fang X, Li H, Miao S, et al. miR-146a and Krüppel-like factor 4 form a feedback loop to participate in vascular smooth muscle cell proliferation. EMBO Reports 2010;12:56– 62.
80. Wang H, Zhang P, Chen W, Feng D, Jia Y, Xie L. Four serum microRNAs identified as diagnostic biomarkers of sepsis. Journal of Trauma and Acute Care Surgery 2012;73:850–4.
81. Zhang C. MicroRNomics: a newly emerging approach for disease biology. Physiological Genomics 2008;33:139–47.
32 82. Duttagupta R, Jiang R, Gollub J, Getts RC, Jones KW. Impact of Cellular miRNAs on Circulating miRNA Biomarker Signatures. Hill AF, editor. PLoS ONE [Internet]. 2011 Jun 17;6(6):e20769. Available from: http://dx.doi.org/10.1371/journal.pone.0020769.
83. Frangogiannis N. The immune system and cardiac repair. Pharmacological Research 2008;58:88 – 111.
84. Caserta S, Kern F, Cohen J, Drage S, Newbury SF, Llewelyn MJ. Circulating Plasma microRNAs can differentiate Human Sepsis and Systemic Inflammatory Response Syndrome (SIRS). Scientific Reports 2016;6.
85. Ibanez B, James S, Agewall S, Antunes MJ, Bucciarelli-Ducci C, Bueno H, et al. 2017 ESC Guidelines for the management of acute myocardial infarction in patients presenting with ST -segment elevation. European Heart Journal 2017;39:119–77.
86. Yang SY, Wang YQ, Gao HM, Wang B, He Q. The clinical value of circulating miR -99a in plasma of patients with acute myocardial infarction. European Review for Medical and Pharmacological Sciences 2016; 20: 5193-5197.
87. Zhu G, Yang L, Guo R, Liu H, Shi Y, Ye J, et al. microRNA-155 is inversely associated with severity of coronary stenotic lesions calculated by the Gensini score. Coronary Artery Disease 2014;25:304–10.
88. Wang F, Long G, Zhao C, Li H, Chaugai S, Wang Y, et al. Plasma microRNA-133a is a new marker for both acute myocardial infarction and underlying coronary artery stenosis. Journal of Translational Medicine 2013;11:222.
89. Freedman JE, Ercan B, Morin KM, Liu C-T, Tamer L, Ayaz L, et al. The distribution of circulating microRNA and their relation to coronary disease. F1000Research 2012;1:50.
90. Tong KL, Mahmood Zuhdi A, Wan Ahmad W, Vanhoutte P, de Magalhaes J, Mustafa M, et al. Circulating MicroRNAs in Young Patients with Acute Coronary Syndrome. International Journal of Molecular Sciences 2018;19:1467.
91. Wang SS, Wu LJ, Li JJH, Xiao HB, He Y, Yan YX. A meta-analysis of dysregulated miRNAs in coronary heart disease. Life Sciences 2018;215:170–81.
92. Mobley A, Linder SK, Braeuer R, Ellis LM, Zwelling L. A Survey on Data Reproducibility in Cancer Research Provides Insights into Our Limited Ability to Translate Findings from the Laboratory to the Clinic. Arakawa H, editor. PLoS ONE [Internet]. 2013 May 15;8(5):e63221. Available from: http://dx.doi.org/10.1371/journal.pone.0063221.
93. Su L, Song X, Xue Z, Zheng C, Yin H, Wei H. Network analysis of microRNAs, transcription factors, and target genes involved in axon regeneration. Journal of Zhejiang University-SCIENCE B 2018;19:293–304.
33 94. Lin Y, Zhang Q, Zhang H-M, Liu W, Liu C-J, Li Q, et al. Transcription factor and miRNA co-regulatory network reveals shared and specific regulators in the development of B cell and T cell. Scientific Reports 2015;5.
95. Wang H, Xu Z, MA M, Wang N, Wang K. Network analysis of microRNAs, transcription factors, target genes and host genes in nasopharyngeal carcinoma. Oncology Letters 2016;11:3821–8.
