Viltė Tuskenytė
V kursas, 12 grupėPRIEŠMOKYKLINES GRUPES KAUNO MIESTO
DARŽELIUS LANKANČIŲ VAIKŲ TĖVŲ ŽINIOS APIE
BURNOS HIGIENĄ BEI BURNOS LIGŲ PROFILAKTIKĄ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovė Doc. dr. Eglė Aida Bendoraitienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
PRIEŠMOKYKLINES GRUPES KAUNO MIESTO DARŽELIUS LANKANČIŲ VAIKŲ TĖVŲ ŽINIOS APIE BURNOS HIGIENĄ BEI BURNOS LIGŲ PROFILAKTIKĄ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą
atliko magistrantė ... Darbo vadovė ... (parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO AR EKSPERIMENTINIO MOKSLINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas) Recenzavimo data: ... Eil .N r. Mokslinio
darbo dalys Mokslinio darbo vertinimo aspektai
Darbo reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2
0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0
21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4
+0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka mokslinio darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo
-0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos:
________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ______________________________________________
TURINYS
SANTRAUKA ... 8 SUMMARY ... 9 ĮVADAS ... 10 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12 1.1. Ėduonis ... 12 1.2. Ėduonies etiologija ... 12 1.3.Mikroorganizmų transmisija... 13 1.4. Mityba ... 13 1.5. „Paslėptas cukrus“ ... 14 1.6. Dantų valymas ... 151.7. Pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys ... 16
1.8. Silantai ... 17
MEDŽIAGA IR METODAI ... 18
3. REZULTATAI ... 21
3.1. Demografiniai duomenys. ... 21
3.2. Apsilankymai pas gydytoją odontologą. ... 22
3.3. Burnos higiena. ... 23
3.3. Dantų ėduonis ... 24
3.4. Dantų ėduonies profilaktika... 25
3.5 Pirmieji krūminiai dantys ir silantai. ... 26
3.6. Mityba. ... 27
3.6.1. Gėrimų, kurių sudėtyje yra cukraus vartojimas. ... 27
3.6.2. Žinios apie „paslėptą cukrų“... 28
3.6.3. Užkandžavimas ... 29 3.7. Tėvų žinios ... 31 DISKUSIJA ... 32 IŠVADOS ... 34 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 35 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 36 PRIEDAI ... 39
Priešmokyklines grupes Kauno miesto darželius lankančių vaikų tėvų žinios apie
burnos higieną bei burnos ligų profilaktiką
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Lietuvoje pagal Lietuvos sveikatos ministro įsakymo dėl nacionalinės burnos sveikatos 2016–2020 metų programos patvirtinimo duomenimis, dantų ėduonies paplitimas tarp priešmokyklines grupes lankančių šešemečių vaikų yra labai didelis – 82% (2010m.). Kad užkirstume kelią ėduonies plitimui ir jį pristabdytume, odontologams į pagalbą turėtų ateiti ir patys vaikų tėvai. Tyrimo tikslas - ištirti Kauno miesto lopšelių - darželių priešmokyklinių grupių vaikų tėvų žinias apie jų atžalų burnos higieną, mitybos įpročius, burnos sveikatos profilaktines priemones.
Medžiaga ir metodai. 2018 metų vasario – kovo mėnesiais šešiuose Kauno miesto darželiuose, priešmokyklinėse grupėse, tėvams buvo išdalintos anoniminės anketos. Tyrime sudalyvavo 226 vaikų tėvai ir atsakė į 31 sudarytus anketos klausimus. Anketą sudarė keletas klausimų apie demografinius duomenis, apsilankymus pas gydytojus odontologus, kasdienės burnos higienos priežiūros, mitybos įpročius, pirmuosius krūminius dantis, silantus, ėduonį, papildomas burnos higienos priemones bei turimas žinias.
Rezultatai. Nors tyrime dalyvavę priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvai turi pakankamai geras žinias apie jų vaikų burnos higieną, mitybos įpročius bei burnos ligų profilaktines priemones, tačiau didžioji dauguma tėvų leidžia dantis valyti pačiam vaikui ir nors mini, kad perka dantų pastą su fluoru, tiksliai nežino, koks fluoro kiekis pastoje reikalingas, respondentai atsakę, kad turi žinių, tiek pažymėję, kad jų neturi, noretų žinias įgyti ir pagilinti.
Išvados. Tyrime dalyvavę priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvai parodė pakankamai geras žinias apie jų vaikų burnos higienos tinkamus įpročius bei burnos ligų profilaktines priemones. Taip pat dauguma teigė norintys daugiau informacijos, kaip pasirūpinti savo vaikų burnos sveikata.
Raktiniai žodžiai. Priešmokyklinio amžiaus vaikų burnos higiena, tėvų žinios, “paslėptas cukrus”, profilaktika.
Knowledge about oral health and prevention of oral diseases among parents of
children attending pre-school groups at Kaunas city kindergartens
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. In Lithuania, the prevalence of dental decay among pre-school children is very high: 82% (2010). To prevent the spread of caries and to put it to sleep, dental care should come from the parents themselves. The purpose of the study was to investigate the knowledge of the parents of children in pre-school nurseries of the kindergarten in Kaunas city about the oral hygiene of their offspring, eating habits, preventive measures.
Material and methods. February-March 2018, anonymous questionnaires were distributed to parents in six kindergartens in Kaunas city, pre-school groups. The study involved 226 children's parents and responded to 31 completed questionnaires‘ questions.
Results. Although pre-school children parents who participated in this research have good knowledge of their children's oral hygiene, dietary habits and oral health prevention, though, most parents allow their children to brush their teeth by themselves and while mentioning that they buy a dental paste with Fluorine they do not pay attention to the amount of fluorine in it and both groups of respondents who mentioned that they have enough knowledge and who have less, marked that they want to deepen their knowledge.
Conclusions. The parents of pre-school children who participated in the study showed good enough knowledge about the proper habits of their children's oral hygiene and preventive measures for oral prophylaxis. The majority also said they wanted more information on how to care for their children's oral health.
Key words. Pre-school children oral hygiene, parental knowledge, "hidden sugar", prevention.
10
ĮVADAS
Šių dienų visuomenėje vis aukščiau keliamas net tik grožio, bet ir sveikatos bei sveikos gyvensenos kultas. Sveikata – bene svarbiausias dalykas žmogaus gyvenime, kurį turėtume saugoti ir puoselėti. Neatsiejama ir labai svarbi visos bendros žmogaus organizmo sveikatos dalis – tai burnos sveikata [6]. Gera burnos sveikata bei estetiškas dantų vaizdas šiais laikais yra būtinas gerai savijautai net tik asmeninėje erdvėje bet ir visuomenėje [4,6,9]. Teigiamas elgesys ir požiūris į žmogų visuomenėje yra ypač svarbus vaikų amžiuje. Nors teigiamai keičiasi žmogaus požiūris į sveikatą, tobulėja medicina, technologijos, gerėja ir daugėja burnos sveikatos gydymo metodų bei profilaktikos priemonių, tačiau prasta burnos higiena vedanti prie dantų ėduonies yra vis dar labai plačiai paplitusi ir opi problema tarp priešmokyklinio amžiaus vaikų visame pasaulyje [4,6]. Priešmokyklinio amžiaus vaikų tarpe dažnos dantų traumos, ortodontinės anomalijos, bet dažniausias ir turbūt daugiausia tiek fizinių, tiek emocinių bei socialinių problemų keliantis sutrikimas - dantų ėduonis [8].
Dantų ėduonies atsiradimas, o vėliau ir jo gydymas gali sukelti daug nemalonių pojūčių, tokių kaip: skausmas, baimė, nepasitenkinimas, nerimas, stresas dėl daug laiko bei lėšų atimančio gydymo [16]. Visi nemalonūs pojūčiai, išskyrus materialinius dalykus, būdingi tiek suaugusiems tiek vaikams. Skirtumas tas, kad suaugusieji savo jausmus ir pojūčius daugiau ar mažiau gali kontroliuoti, o vaikai ne, ypač baimės ir skausmo pojūčius. Taigi šioje vietoje į pagalbą turėtų ateiti jų tėvai.
Nors pažengus sveikatos švietimo sistemai, daugumoje darželių bei mokyklų vaikai yra mokomi apie bendrą bei burnos sveikatą, tačiau manoma, kad tokių mokymo programų sėkmė labai priklauso nuo tėvų požiūrio bei supratimo apie burnos higienos bei gydymo reikalingumą [8].
Augant vaikui pirmi žmonės , kurie daro įtaką jo formavimuisi, supratimui apie pasaulį, iš kurių vaikas ima pavyzdį ir mokosi, tai artimiausioje aplinkoje esantys asmenys – tėvai. Jie augant vaikui yra atsakingi ne tik už jo sveikatą, bet ir atlieka labai didelį vaidmenį mokantis kaip ta sveikata pasirūpinti bei formuojant įvairius įgūdžius, tarp jų ir atitinkamus burnos ertmės higienos įgūdžius [16]. Tėvai turi išsiugdyti supratimą, kad taisyklingų burnos ertmės higienos priežiūros įpročių diegimas vaikui ne tik palaikys gerą bendra sveikatą, bet ir labai prisidės prie vaiko pirminės socializacijos visuomenėje – darželyje [2].
Lietuvoje nėra atlikta daug tyrimų, kurie atkreiptų dėmesį būtent į vaikų tėvelių žinias, supratimą bei požiūrį į taisyklingą ne tik savo, bet ir vaiko asmeninę burnos higieną, profilaktiką ir šių įgūdžių formavimą. Todėl aktualu mokyti tėvus, kad jie turėtų daugiau dėmesio skirti vaiko įpročių formavimui, nes vien tai gali užkirsti kelią ėduoniui, jo komplikacijoms bei jo sukeltiems nemaloniems pojūčiams.
11
Tyrimo tikslas - ištirti Kauno miesto lopšelių - darželių priešmokyklinių grupių vaikų tėvų žinias apie jų atžalų burnos higieną, mitybos įpročius, profilaktines priemones.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti priešmokyklines grupes Kauno miesto darželius lankančių vaikų burnos higieną, jai atlikti naudojamas priemones bei tėvų žinias apie vaikų burnos higieną ir burnos ligų profilaktines priemones.
2. Įvertinti tėvų žinias apie jų vaikų dantų būklę, žinias apie silantus bei odontologinės priežiūros ypatumus.
3. Įvertinti tėvų žinias bei požiūrį į vaikų mitybos įpročius, kurie daro įtaką jų burnos ertmės sveikatai.
4. Išsiaiškinti vaikų tėvų požiūrį į turimas žinias apie vaikų burnos sveikatos priežiūrą ir papildomų žinių poreikį.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Ėduonis
Ankstyvos vaikystės dantų ėduonis (angl. Early childhood caries (ECC)) viena iš labiausiai paplitusių lėtinių ligų vaikų tarpe. Ši liga yra apibūdinama kaip vieno ar daugiau dantų pažeidimas kariesu, dantų netekimas dėl ėduonies ar plombuotų dantų buvimas pieniniame sąkandyje vaikams iki 6 metų [5,12,23,29].
Vaikams ankstyvas ėduonis gali pradėti vystytis vos tik išdygus pirmiesiems dantims. Ėduonis dažniausiai pirma pažeidžia viršutinius centrinius kandžius, jų lūpinį paviršių. Visų pirma pastebimos balkšvos spalvos dėmės ties dantenomis, kurios negydant vėliau pigmentuoja ir išplinta per visą danties vainiką. Krūminiuose dantyse ėduonis vienu metu gali pradėti vystytis ir vagelėse ir prie dantenų žandiniame paviršiuje. Dažniausiai pažeidžiami viršutiniai centriniai ir šoniniai kandžiai visų pirma dėl to, kad jie yra vieni iš pirmųjų dantų, kurie išdygsta pieniniame sąkandyje. Apatiniai kandžiai pažeidžiami šiek tiek rečiau, nes juos apsaugo netoliese esantys seilių liaukų latakai, išskiriantys seiles, bei liežuvis, kurie apvalo dantų paviršius [23].
1.2. Ėduonies etiologija
Ankstyvas dantų ėduonis atsiranda dėl biologinių, genetinių, biocheminių bei socialinių indikatorių sąveikavimo [11]. Dažnas daug cukraus turinčių gėrimų vartojimas, netinkama mityba, naktinis vaiko maitinimas krūtimi, fluoro trūkumas, prasta burnos higiena skatina apnašo kaupimąsi ant dantų paviršių [3,15]. Susikaupęs apnašas yra puiki terpė vystytis burnos mikroflorai, kuri laikui bėgant ir sukelia ėduonį.
Svarbiausi mikroorganizmai ankstyvojo ėduonies vystimęsi – Streptococcus mutans bei
Streptococcus sobrinus [23, 15]. Šie mikroorganizmai sudaro apie 60% veikliosios burnos
mikrofloros priešmokyklinio amžiaus vaikų organizme [23]. Vaikai, kurie turi tik keletą arba išvis neturi ėduonies pažeistų dantų S. mutans sudaro mažiau nei 1% burnos mikrofloros. Streptococcus
mutansskaidydamas cukrus išskiria rūgštis, kurios ardo ir demineralizuoja danties audinius. Be S. mutans taip pat dažnai aptinkami ir veillonella bei lactobacilli, kurie atlieka didelį vaidmenį ne
13
1.3.Mikroorganizmų transmisija
Bene pagrindinis mikroorganizmų Streptococcus mutans šaltinis pirmuosius vaiko gyvenimo 12 – 24 mėnesių yra mama. S. mutans iš mamos vaikui yra perduodamas per seiles. Tyrimais įrodyta, kad vaikai, kurių mamų seilėse aptinkamas didesnis kiekis S.mutans organizmų, dėl negydomo ėduonies, turi didesnę riziką anksčiau įgyti šiuos organizmus, nei vaikai, kurių mamų seilėse aptinkama mažesnis kiekis S. mutans [23].
Taip pat galima ir horizontali mikroorganizmų transmisija. Šiuo atveju mikroflora gali būti perduodama tarp šeimos narių arba kitų vaikų esant darželyje ar mokykloj naudojant tuos pačius buities įrankius. Horizontali transmisija gali būti sumažinta laikantis tinkamos asmeninės burnos ertmės higienos [15,23].
1.4. Mityba
Ankstyvo ėduonies atsiradime labai svarbų vaidmenį atlieka ir nuo vaikystės kuriami vaiko mitybos įpročiai. Šie įpročiai prasideda jau kūdikystėje kuomet vaikas yra maitinamas mamos pienu. Nors yra daug mokslinių tyrimų bei įrodymų jog mamos pienas gerina vaiko imuninę sistemą, tačiau dažnas kūdikio maitinimas krūtimi naktį didina ėduonies atsiradimo riziką [3,15,20,23]. Mama turėtų mažinti maitinimą pienu krūtimi tuomet, kai vaikui išdygsta pirmasis pieninis dantis, o visiškai nutraukti apie pirmuosius vaiko gyvenimo metus.
Toliau vaikui augant turėtų būti tinkamai parenkami maisto produktai bei gėrimai, formuojamas mitybos racionas bei valgymo laikas. Pirmieji penki vaiko gyvenimo metai yra įpročių formavimosi metas, tada iš šeimos tėvų bei kitų šeimos narių vaikas mokosi kada, ką ir kiek reikia valgyti [19]. Šiuo laikotarpiu svarbu vaikui rodyt tinkamą pavyzdį: neleisti užkandžiauti tarp pagrindinių valgių, arba užkandžiams rinktis mažai angliavandenių turinčius maisto produktus. Jei vaikas nori gerti, pirmasis tėvų pasirinkimas turėtų būti geriamasis vanduo arba pienas, bet ne sultys ar kiti saldinti gėrimai [12,20].
Australijos Mitybos Gairės (Australian Dietary Guidelines) nurodo, kad vaikams iki 12 mėnesių neturėtų būti duodamas maistas ar gėrimai, į kurių sudėtį įeina pridėtinis cukrus ar medus, taip pat turėtų būti vengiamos vaisių sultys [19].
Tėvai turėtų kreipti labai didelį dėmesį į vaiko mitybos racioną, kad jame būtų kuo mažiau angliavandenių bei cukraus turinčių produktų, nes tai yra pagrindinis šaltinis, kurį skaidydami
14 Streptococcus mutans bei kiti burnos mikrobai išskiria rūgštis, skatinančias danties ėduonies
vystimąsi [15]. Taip pat tėvų anksti formuojama tinkama, mažai cukraus turinti, vaiko mityba turės didelę teigiamą įtaką vėlesniame jo gyvenime ugdant asmeninius mitybos įpročius bei užkirs kelią nutukimui bei kitiems su aukštu cukraus vartojimu susijusiems sveikatos sutrikimams [19].
1.5. „Paslėptas cukrus“
Sąvoka „cukrus“ apima dvi angliavandenių grupes: pirmoji – tai monosacharidai (paprastasis cukrus), kuriems priskiriami gliukozė, fruktozė, galaktozė, antroji – disacharidai (dvigubos molekulės cukrus), kuriems priklauso sacharozė, laktozė bei maltozė. Taip pat cukrūs gali būti skirstomi į maistinguosius ir ne, vieni iš jų yra randami natūraliu būdu vaisiuose, daržovėse, pieno produktuose bei grūdinėse kultūrose, tačiau vis dažniau maiste aptinkami dirbtiniai saldikliai, kurie ne tik padaro maistą saldesniu, bet ir prideda žmonėms patinkančių skonių [27].
Nors cukrūs nenuginčijamai pripažinti kaip pagrindinė ėduonies formavimosi priežastis, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad šių dienų maisto sudėtyje vis dar vyrauja nemažas kiekis mikrobų fermentacijai tinkamų angliavandenių [27]. 2017 metais atliktoje keleto tyrimų , kurie buvo vykdomi vienuolikoje Europos šalių, apžvalgoje buvo nustatyta, kad vaikų santykinis cukraus suvartojimas buvo didesnis nei suaugusiųjų: bendras cukraus kiekis svyravo tarp 15 ir 21 proc. suvartojamos energijos, o vaikams - nuo 16 iki 26 proc.[28]. Viena iš didžiausių šių laikų mitybos problemų, tai vis labiau į maisto rinką kylantis ir pakeičiantis sveiką mityba yra „greitasis maistas“, kuris yra tiesiog „prikimštas“ „paslėpto cukraus“ bei pridėtinio rafinuoto cukraus [17]. „Paslėptas cukrus “ tampa vis opesnė problema, nes jo yra visur: padažuose, vaisių gėrimuose, pieno produktuose, duonoje, makaronuose, pusryčių dribsniuose, javainių batonėliuose. Tiesa, dauguma išsivysčiusių šalių turi įstatymus, kuriuose liepiama maisto etiketėse žymėti visas sudedamąsias dalis bei energetinę vertę, tačiau vis dažniau maisto gamintojų bando apeiti šiuos įstatymus ir etiketėse dalinai užmaskuoja cukrų kitais pavadinimai – nektaras, kristalai, dekstrozė, invertuotas cukrus, sacharozė, maltozė, fruktozė [28].
Kitas nenuginčijamas „paslėpto cukraus“ šaltinis taip pat yra ir įvairūs gėrimai. Juose esantis „paslėptas cukrus“ – tai papildomos kalorijos žmogaus organizmui, kurios neturi jokios naudingos maistinės vertės, o vartodami tokius gėrimus žmonės nemažina savo suvartojamų kalorijų maiste, taigi šios visos kalorijos yra kaupiamos [28]. 4 – 10 metų vaikai, apie 30% suvartojamo cukraus gauna vien iš gėrimų. Dauguma tėvų žino, arba yra girdėję apie cukrų esantį gaiviuosiuose gėrimuose ir
15
stengiasi juos pakeisti natūraliomis vaisių sultimis, sulčių gėrimais bei vaisių kokteiliais, tačiau šie kaip ir gaivieji gėrimai turi savo sudėtyje panašų arba kartais net didesnį cukraus kiekį [18].
„Paslėptas cukrus“ maiste bei gėrimuose ne tik sukuria substratą vystytis burnos mikroflorai ir formuoti ėduoniui, bet taip pat turi neigiamą įtaką bei sukuria riziką viso organizmo būklei: laikui bėgant gali sukelti nutukimą, cukrinį diabetą, širdies, kepenų bei inkstų ligas, kitus susijusius susirgimus. Ateityje turėtų būti atliekama daugiau mokslinių tyrimų, kuri pateiktų „paslėpto cukraus“ žalą, o informacija pateikiama vartotojams. Taip pat, sveikatos priežiūros institucijos turėtų labiau atkreipti dėmesį papildomą cukrų turintį maistą bei skatinti šio turinio mažinimą siekiant pagerinti visuomenės sveikatą [28].
1.6. Dantų valymas
Nors dantų ėduonis yra opi, progresuojanti liga, tačiau kaip ir kiekvienas susirgimas gali būti sustabdyta arba bent jau sumažintas jos plitimas. Pagrindinė ir lengviausia dantų ėduonies prevencija – tai kasdienis apnašo pašalinimas nuo dantų, valant juos dantų šepetuku. [1,21] Dantų valymas vaiko gyvenime turėtų prasidėti vos išdygus pirmajam dančiui, tą turėtų daryti vaikų tėvai ir tęsti iki 7 – 10 metų amžiaus [1,20,22]. Augant vaikui įprotį prižiūrėti it tinkamai išsivalyti dantis formuoja tėvai. Plačiai žinoma, kad paties vaiko dantų valymas iki 10 metų amžiaus yra neveiksmingas, todėl, kad tokio amžiaus vaikams dar trūksta motyvacijos bei manualinių įgūdžių taisyklingai ir švariai pašalinti apnašas nuo dantų paviršių [1]. Tad iki šio amžiaus vaikui dantis turėtų valyti patys tėvai. Ankstyvoje vaikystėje teisingai suformuoti burnos higienos įpročiai išlieka vaiko atmintyje ir gali daryti teigiamą įtaką ateityje prižiūrint asmeninė burnos higieną [21].
Norint teisingai prižiūrėti vaiko dantis tėvai turėtų naudoti atitinkamas priemones. Vaikui turi būti parenkamas mažo dydžio ir minkštesnis dantų šepetukas. Siekiant užkirsti kelią ėduonies atsiradimui turėtų būti naudojama pasta su fluoru, tačiau prieš tai tėvai turi įsitikinti, kad vaikas pastos nenuris, nes tai gali sukelti fluorozę [20]. Šiais laikais nemažai kompanijų gaminančių pastas bando suvilioti pirkėjus ir į jų sudėtį įdeda daug nereikalingų, kartais net sveikatai žalingų medžiagų, tik tam, kad pasta būtų patrauklesnė vaikui, nors jokios naudos vaiko burnos sveikatai neturi [25]. Fluoro kiekis pastoje turėtų būti parenkamas gydytojo odontologo įvertinus vaiko dantų būklę. Odontologų rūmai pateikia rekomendacijas [30,31] dėl fluoro kiekio vaikų pastoje pasirinkimo (lentelė Nr.1).
16
Lentelė Nr. 1. OR rekomendacijos dantų pastos su fluoru vartojimui Amžius
(metai)
Fluoro kiekis dantų pastoje (ppm) Dantų pastos kiekis ant dantų
šepetėlio Sveiki dantys Ėduonies pažeisti dantys, neįgalieji,
sergantys bendrinėmis ligomis
0-3 500 1 000 Suvilgyti šerelius
3-6 1 000 1 450 Žirnio dydžio
>6 1 000 1450 1-2 cm
Rekomenduojama dantis valyti du kartus per dieną. Pagrindinis dantų valymas turėtų būti prieš pat einant miegoti, kad po jo vaikas nebeužkandžiautų. Antrasis valymas gali būti atliekamas bet kuriuo dienos metu [20]. Dantis reikėtų valyti apie 2 min. arba iki kol bus pašalintas visas apnašas nuo dantų paviršių.
1.7. Pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys
Norint, kad vaikų dantys būtų sveiki ir išliktų tokie ilgą laiką, tėvai ne tik turi mokyti juos higienos įpročių, prižiūrėti, kaip jie tą daro, diegti tinkamus mitybos įpročius, bet ir stebėti savo vaikų dantis bei žinoti, kada kokie pieniniai bei nuolatiniai dantys turi išdygti. Vaikui esant priešmokyklinio amžiaus, tėvai atidžiai turėtų stebėti, ar nesikala pirmieji krūminiai dantys. Jie gali pradėti dygti vaikui esant 6 – 7 metų amžiaus, retais atvejais pirmieji krūminiai dantys gali pasirodyti ir penktaisiais vaiko gyvenimo metais [32]. Labai svarbu tik prasikalusius dantis gerai valyti nuo susikaupusio apnašo, nes pradėję dygti pirmieji krūminiai dantys turi gilias vageles bei duobutes ir dar nepilnai mineralizuotą emalį, todėl dantis greitai ir lengvai gali būti pažeistas ėduonies [32,33]. Taip pat pradėjus dygti šiems dantims rekomenduojama apsilankyti pas savo gydytoją odontologą, kad jis įvertintų dantų sveikatos būklę ir ėduonies atsiradimo riziką, nes moksliniais tyrimais įrodyta, jog jei vaiko pieniniai dantys buvo pažeisti ėduonies, yra tris kartus didesnė tikimybė, kad ėduonies bus pažeisti ir nuolatiniai
17
dantys. Taigi tėvai turi stebėti pirmųjų krūminių dantų dygimą, jų būklę ir stengtis juos apsaugoti nuo ėduonies, nes jie yra labai svarbus pilnaverčiam kramtymui bei sąkandžiui [33].
1.8. Silantai
Siekiant išsaugoti vaikų burnos sveikatą, krūminiai dantys, ypač tie, kurie pasižymi giliomis vagelėmis bei duobutėmis yra dengiami silantais. Nemažai mokslinių straipsnių nurodo, kad siekiant apsaugoti nuolatinių krūminių dantų vageles, jų dengimas silantais yra efektyvesnis nei danties paviršiaus padengimas fluoro laku [26]. Nors Pasaulio Sveikatos Organizacija (angl. World Health Organization) laikosi nuomonės, kad silantai yra viena iš pagrindinių ir mažiausiai invazyvių profilaktikos priemonių ėduonies užkirtimui, tačiau vis dar nemažai tėvų yra neigiamai nusistatę prieš silantus ir nesinaudoja šia dantų apsaugojimo profilaktine priemone vien dėl žinių trūkumo [26].
Silantų padengimas ant dantų vagelių – nesudėtinga, neskausminga bei neinvazyvi procedūra. Jos metu danties paviršius nupoliruojamas, ėsdinamas 35 – 37 proc. rūgštimi, padengiamas surišimo medžiaga ir įliejus silantą jis sukietinamas helio lempa [32,34]. Taip pat gali būti naudojami ir stiklo jonomerinio cemento (SJC) silantai. Tiesa, reikia atkreipti dėmesį, kad silantais gali būti dengiami tik visiškai sveiki, ėduonies nepažeisti dantys. Jei krūminių dantų vagelės nėra gilios ir jose nelinkęs kauptis apnašas, silantų taip pat galima nenaudoti.
18
MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimas buvo atliktas 2018 metų vasario – kovo mėnesiais šešiuose Kauno miesto darželiuose, jo metu darželių priešmokyklines grupes lankančių vaikų tėvams buvo išdalintos anoniminės anketos. Tyrimo tikslas buvo ištirti Kauno miesto lopšelų - darželių priešmokyklinių grupių vaikų tėvų žinias apie jų atžalų burnos higieną, mitybos įpročius, profilaktines priemones.
Tyrimui tinkami darželiai buvo atsirenkami atsitiktine tvarka. Kauno miesto lopšelių – darželių direktorėms buvo pateikiami prašymai atlikti tyrimą jų vadovaujamose mokymo įstaigose. Tyrime sutiko dalyvauti šeši Kauno miesto lopšeliai – darželiai: „Giliukas“, „Gintarėlis“, „Vėrinėlis“, „Volungėlė“, „Aušrinė“ bei „Žuvintas“.
Tyrimo laikotarpiu 2017-2018 m. Kauno miesto internetinio puslapio duomenimis Kaune registruoti 99 lopšeliai – darželiai, kurių priešmokyklinėse grupėse mokosi 3497 vaikai.
Imtis sudaryta naudojantis Panijoto formule:
Δ² – imties paklaida N – generalinė visuma
Apskaičiavus pagal Panijoto formulę (paklaida – 0,07, N – 3497) imtis turėjo būti 193 respondentų, kad ji būtų reprezentatyvi. Šio tyrimo imtis n – 226 yra pakankama.
Prieš atliekant tyrimą, buvo gauti visų darželių direktorių sutikimai bei LSMU bioetikos centro pritarimas tyrimui (LSMU bioetikos centro pritarimas Nr. BEC – OF -98 išduotas 2018 metų vasario 13 dieną (Priedas Nr. 1)).
Gavus leidimą atlikti tyrimą kiekviename darželyje buvo išdalintos anketos. Išdalintų anketų skaičius priklausė nuo priešmokyklines grupes lankančių vaikų skaičiaus, kuris kiekviename darželyje buvo skirtingas. Anketos buvo pateiktos tik priešmokyklines grupes lankančių vaikų tėvams. Pateiktos anketos buvo anoniminės, jose buvo pateikta tiriamojo asmens informavimo bei sutikimo formos (Priedas Nr. 2), kuriose buvo pateikta informacija apie tyrimą, jo tkslus, anonimiškumą bei patį tyrėją.
19
Iš viso buvo išdalintos 334 anketos (Priedas Nr.3), iš kurių buvo pasiimtos 226 užpildytos anketos (daugiausiai anketų grąžino lopšelis – darželis “Aušrinė”). Anketų pasiskirstymo schema galime matyti žemiau (pav. Nr. 1). Pateiktą anketą sudaro 31 klausimas, iš jų 5 klausimai buvo skirti informacijai apie tėvus, tai – amžius, išsilavinimas, darbo pobūdis, 3 – apie tai kada ir kur kreipiasi i gydytoją odontologą dėl vaiko ar asmeninės burnos sveikatos, 8 – apie burnos higienos priežiūrą bei profilaktiką, 2 – apie esamų dantų būklę, 3 – apie silantus, 8 – apie mitybą bei 2 klausimai apie tėvų žinias. Beveik visuose anketos klausimuose tėvai galėjo pasirinkti vieną iš patektų atsakymo variantų, keliuose klausimuose buvo galimi keli atsakymo variantai, o kai kuriuose klausimuose tėvai atsakymą turėjo įrašyti patys. Anketos klausimai buvo sudaromi remiantis įvairių užsienio bei lietuvių moksliniais straipsniais bei tyrimais[2, 5, 6, 8] . Sudarant klausimus buvo stengtasi surinkti kuo daugiau informacijos apie tėvų supratimą bei požiūrį į jų vaikų burnos higieną, jos įpročius bei profilaktiką.
20
Surinktų 226 anketų atsakymų duomenys apdoroti naudojant Microsoft Excel 2013 ir IBM SPSS 17.0 programinę įrangą, siekiant įvertinti rezultatų statistinį reikšmingumą naudotas χ2 kriterijaus testas, pasirinktas reikšmingumo lygmuo 0,95 (p<0,05).
21
3. REZULTATAI
Tyrimo metu buvo išdalintos - 334 anketos, iš jų sugrąžintos ir atsakytos – 226 anketos. Atsako dažnis – 67, 66 proc.
3.1. Demografiniai duomenys.
Iš apklausoje dalyvavusių 226 priešmokyklines grupes lankančių vaikų tėvų didžioji dauguma atsakiusiųjų į anketos klausimus buvo moterys – 86,28 proc.
Net trečdalis apklaustųjų pažymėjo, kad turi aukštąjį išsilavinimą.
Tarp atsakiusiųjų daugiausiai dirba privačiame sektoriuje – tokių buvo kiek daugiau nei trečdalis, iš visų apklaustųjų tik keli procentai pažymėjo neturintys darbo.
Skiltyje “kita”, kur tėvai turėjo patys įrašyti profesiją, jei ji nėra pateikta atsakymų variantuose, keletas respondentų, tiksliau tai moteriškosios lyties atstovės teigė, kad yra motinystės atostogose arba namų šeimininkės.
8 respondentai šiame klausime nieko nepažymėjo. Demografinį pasiskirstymą matome pateiktoje lentelėje (Lentelė Nr.2)
Lentelė Nr.2 Anketos demografiniai duomenys.
Demografiniai duomenys N % Lytis Moteris 195 86,28 Vyras 31 13,72 Išsilavinimas Vidurinis 27 11,95 Aukštesnysis 35 15,49 Nebaigtas aukštasis 13 5,75 Aukštasis 151 66,81 Darbas Privatus sektorius 84 37,17 Tarnautojas 31 13,72 Specialistas 59 26,11 Darbininkas 27 11,95 Bedarbis 9 3,98 Kita 16 7,08
22
3.2. Apsilankymai pas gydytoją odontologą.
Kad išsiaiškinti tėvų požiūri į savo bei vaikų sveikatą, visų pirma tėvų buvo klausiama, kada jie dėl vaiko burnos sveikatos ir savo kreipiasi į dantų gydytoją. Į abu klausimus buvo galimi 4 vienodi atsakymų variantai, tai kuomet: skauda dantį, kyla įtarimų dėl burnos sveikatos, reikia siuntimo pas odontologus specialistus bei profilaktiškai, o į klausimą kada kreipiasi dėl vaikų sveikatos buvo galimas ir penktasis atsakymo variantas, kad reikia pažymos į mokymo įstaigą.
Į šį klausimą tėvai galėjo atsakyti pasirinkdami net kelis atsakymo variantus. Atsakymų variantų pasiskirstymas stebimas diagramoje (2 pav.) Dažniausiai tiek patys tėvai, tiek dėl vaikų burnos sveikatos į gydytoją odontologą kreipiasi profilaktiškai. Šiek tiek mažesnė dalis kreipiasi, kai kyla įtarimų dėl burnos sveikatos. Net trečdalis atsakymų buvo, jog tėvai į gydytojus odontologus kreipiasi tik tuomet kai jau skauda dantį, o mažiausiai atsakė, kad kreipiasi tuomet, kai reikia siuntimo pas odontologą specialistą.
Kadangi į šį klausimą tėvai galėjo pasirinkti daugiau nei vieną atsakymo variantą, atsakymų pasiskirstymas sudaro daugiau nei 100 proc.
2 pav. Tėvų ir vaikų apsilankymo pas dantų gydytoją priežastis.
27.0% 56.6% 4.4% 59.3% 43.8% 23.0% 40.3% 1.3% 60.6% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%
Skauda dantį Kyla įtarimų Reikia siuntimo Profilaktiškai Reikia pažymos
Kada dažniausiai kreipiatės į dantų gydytoją?
23
3.3. Burnos higiena.
Anketoje buvo bandoma išsiaiškinti, kokias priemones tėvai naudoja palaikyti vaikų burnos higienai bei ar tai daro reguliariai. Lentelėje (Lentelė Nr. 3) galima matyti respondentų atsakymų pasiskirstymą. Visuose trijuose klausimuose daugiau nei trečdalis apklaustųjų vaikams perka minkštus dantų šepetėlius, dantis valo du kartus per dieną ir tai daro 1 – 2 minutes.
Galima įžvelgti teigiamų aspektų tėvų atsakymuose į šiuos klausimus: nei vienas iš respondentų neperka savo vaikui kieto dantų šepetėlio, kuris yra netinkamas šio amžiaus vaikams. Taip pat nei vienas iš respondentų nepažymėjo, kad vaikui retai arba išvis nevalo dantų.
Lentelė Nr. 3 Dantų valymo priemonės, dažnis ir trukmė
N % Kokio kietumo vaiko dantų šepetėlis? Minkštas 154 68,1 Vidutinis 61 27,0 Kietas 0 0,0 Nežinau 11 4,9 Kiek kartų per dieną vaikui valomi dantys? Vieną kartą 64 28,3 Du kartus 159 70,4
Keletą kartų per savaitę 3 1,3
Retai 0 0,0 Nevalome 0 0,0 Kiek laiko vaikui valomi dantys? 1-2 minutes 166 73,5 3-5 minutes 38 16,8
kol būna švarūs 15 6,6
nežinau 7 3,1
Taip pat tėvų klausėme, kas dažniausiai vaikams valo dantis. Atsakant į šį klausimą, buvo tikėtasi, kad dauguma respondentų atsakys, kad dantis vaikui valo vienas iš tėvų, tačiau didžioji dauguma atsakiusiųjų, net keturi penktadaliai pažymėjo, kad tai daro pats vaikas. Šios dalies rezultatų duomenys pateikti lentelėje (Lentelė Nr. 4). Kaip buvo aptarta literatūros apžvalgoj, pats vaikas dantis gali pradėti valytis tik sulaukus 7 – 10 metų. Tiesa, nors beveik du trečdaliai respondentų atsakiusių, kad dantis vaikas valosi pats pažymėjo, kad kontroliuoja arba patikrina kaip vaikas išsivalo dantis, o trečdalis pažymėjo, kad tą daro kartais, tačiau remiantis anksčiau aptarta moksline literatūra, norint tinkamai ir kokybiškai prižiūrėti vaiko dantų būklę, dantis vaikui privalo valyti tėvai.
24
Lentelė Nr. 4 Asmenys, valantys vaikui dantis.
Kas valo dantis? N % Ar kontroliuojate kaip išsivalo? N %
Pats vaikas 184 81,4 Taip 107 58,2 Ne 14 7,6 Kartais 62 33,7 Tėtis 1 0,4 Mama 37 16,4 Kita 4 1,8 3.3. Dantų ėduonis
Tėvų buvo klausiama, kiek šiuo metu jų vaikų burnoje yra ėduonies pažeistų dantų. Iš pateiktos diagramos (3 pav.) matome, kad kiek daugiau nei pusę apklaustų tėvų atsakė, kad jų vaikų dantys yra visiškai sveiki ir nei vienas dantis nėra pažeistas ėduonies. Beveik toks pats kiekis respondentų pažymėjo, kad jų vaikų burnoje yra vienas bei trys ir daugiau dantų pažeistų ėduonies, o dešimtadalis respondentų atsakė, kad jų vaikai turi du dantis pažeistus ėduonies.
3 pav. Ėduonies pažeistų dantų skaičius vaikų burnoje šiuo metu. Vieną 18% Du 11% Tris ir daugiau 17% Visi dantys sveiki
54%
25
3.4. Dantų ėduonies profilaktika.
Kaip prieš tai buvo aptarta literatūros apžvalgoje pati svarbiausia dantų ligų profilaktikos priemonė tai reguliarus dantų valymas. Tam, kad profilaktika būtų užtikrinta, priešmokyklinio amžiaus vaikams tėvai turėtų parinkti pastą su atitinkamu kiekiu fluoro joje. Taigi, tėvams buvo užduotas klausimas ar apskritai pirkdami pastą vaikui atkreipia dėmesį į joje esantį fluoro kiekį, jei tėvų atsakymas buvo teigiamas jie taip pat turėjo įrašyti, kokį fluoro kiekį ppm dalimis pastoje jie parenka vaikui. Iš skritulinės diagramos (4 pav.) galime matyti kaip pasiskirstė respondentų atsakymai.
4 pav. Tėvų dėmesys į fluoro kiekį perkant pastą.
Didžioji dauguma, beveik du trečdaliai, respondentų atsakė, kad žiūri, koks kiekis fluoro yra pastoje ją perkant, tačiau tik 39,86 proc. atsakiusiųjų į šį klausimą teigiamai pažymėjo, kokį kiekį fluoro pastoje parenka vaikui (Lentelė Nr.5). Dažniausiai tėvai tėvai renkasi pastą, kurioje yra 500 ppm fluoro. Kiek mažiau apklaustųjų vaikams perka dantų pastą su 1000 ppm kiekiu fluoro.
Taip 63.27% Ne
36.73%
26
Lentelė Nr.5 Tėvų parenkamas fluoro kiekis pastoje. Fluoro kiekis pastoje (ppm) N %
1450 6 10,5% 1000 15 26,3% 500 21 36,8% Nepamenu 4 7,0% Pagal amžių 5 8,8% Be fluoro 5 8,8% Mažiausias 1 1,8%
Taip pat priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvų klausėme, ar jų vaikai be kasdienio dantų valymo naudoja kokia nors papildomas dantų priežiūros priemones. Kiek daugiau nei pusė respondentų (57,08 proc.) atsakė, kad jų vaikai naudoja burnos skalavimo skystį, 26,11proc. teigė, kad naudoja dantų siūlą, o likusieji 16,81 proc. - nieko nenaudoja.
3.5 Pirmieji krūminiai dantys ir silantai.
Tyrime dalyvavusių respondentų vaikų amžius vidurkis buvo 6 metai, tokio amžiaus vaikams jau pradeda dygti pirmieji krūminiai dantys. Tėvų klausėme, ar šie dantys jų vaikų burnose jau yra išdygę. 41,78 proc. teigė, kad pirmieji krūminiai dantys dar nepradėję dygti, 41,33 proc. - kad šie dantys jau išdygo. Likusieji atsakymai pasisikirstė beveik po lygiai: 10,22 proc. - atsakė, kad jų vaikams pirmieji krūminiai dantys dar tik dygsta, o 6,67 proc. pažymėjo, kad nežino.
Kaip jau buvo aptarta literatūrinėje apžvalgoje, labai svarbu pirmuosius krūminius dantis tik pradėjus dygti tinkamai prižiūrėti ir apsaugoti, nes šie dantys liks visam gyvenimui ir palaikys ne tik fiziologines, bet ir estetines funkcijas. Tą padaryti galima ne tik kasdien kruopščiai valant dantis dantų šepetuku ir pasta, bet ir naudojant profilaktines priemones – silantus.
Tyrime domėjomes, ar tėvai išvis žino silantus ir kokia jų nuomonė apie šią profilaktikos priemonę.
Atsakant į klausimą, ar žino silantus, didžioji dauguma, net 90,71 proc. atsakė teigiamai ir tik 9,29 proc. apklaustųjų teigė nieko nežinantys apie šią dantų profilaktikos priemonę. Taip pat tėvų klausėme, iš kur gavo informacijos apie silantus. Kiek daugiau nei pusė respondentų (56,04 proc.) atsakė, kad informaciją gavo iš savo gydytojo odontologo, likusieji pasidalino į dvi lygias dalis, vieni jų informaciją rado internete, o kiti sužinojo iš pažįstamų rato.
27
Paskutinėje šios klausimų potemės dalyje klausėme, kokia tėvų nuomonė apie silantų reikalingumą. Du trečdaliai respondentų (69,86 proc.) mano, kad silantai yra reikalingi, 25,36 proc. apklaustųjų šia tema pasisakyti negali ir neturi nuomonės ir tik keli procentai teigia, kad silantai yra nereikalingi.
3.6. Mityba.
Siekiant įvertinti tėvų požiūrį į vaiko burnos sveikatą ir siekį ją išsaugoti bei puoselėti, tėvams buvo užduodami keletas klausimų apie kasdienius mitybos įpročius.
3.6.1. Gėrimų, kurių sudėtyje yra cukraus vartojimas.
Vienas iš jų klausimas apie vaikų vartojamus gėrimus. Tėvams buvo pateikti du klausimai: kaip dažnai savo vaikams duoda gerti koncentruotus sulčių ar gazuotus gėrimus bei natūralias sultis. Į šiuos du klausimus tėvai turėjo tokius pačius atsakymų variantus: kiekvieną dieną, kartą per savaitę, kartą per mėnesį, tik per šventes arba išvis neduoda gerti vaikui tokių gėrimų. Pateiktoje diagramoje galima matyti kaip pasiskirstė tėvų atsakymai (5 pav.).
Iš diagramos galima matyti, kad tiek koncentruotas sultis ar gazuotus gėrimus, tiek natūralias sultis tėvai vaikams dažniausiai duoda kartą per savaitę. 12,4 proc. koncentruotų sulčių ar gazuotų gėrimų bei 8,4 proc. natūralių sulčių atsakiusiųjų savo vaikams išvis neduoda gerti.
1.3% 45.1% 15.9% 25.2% 12.4% 9.3% 41.6% 26.5% 14.2% 8.4% 0% 10% 20% 30% 40% 50%
Kiekvieną dieną Kartą per savaitę Kartą per mėnesį Tik per šventes Neduodu
Kaip dažnai vaikui duodate gerti?
28
5 pav. Koncentruotų sulčių, gazuotų gėrimų bei natūralių sulčių vartojimo dažnis.
Taip pat domėjomės, ką dažniausiai tėvai savo vaikams duoda gerti. Didžioji dauguma respondentų (57,52 proc.) teigė, kad vaikas duoda vandenį, 25,22 proc. - arbatą, 9,29 proc. - sultis, 4,42 proc. - pieną, o po keletą procentų respondentų pažymėjo, kad dažnai duoda vaikams gerti kitus gėrimus, kur jie pažymėjo kakavą ar gazuotus gėrimus.
3.6.2. Žinios apie „paslėptą cukrų“.
Tam , kad įvertinti tėvų gilesnes žinias apie neigiamus mitybos produktų sudėties aspektus bei didžiausią žalą dantų sveikatai darantį cukrų maiste, buvo užduotas klausimas apie „paslėptą cukrų“ maiste. Kaip atsakymų variantus parinkome tik tris maisto produktus, kuriuose yra naudojamas „paslėptas cukrus“, ir kurie gana dažnai duodami vaikams kaip užkandis: sūreliai, jogurtai, javainių batonėliai.
Šiame klausime tėvai galėjo rinktis iš 6 atsakymo variantų: sūreliuose, jogurtuose, javainių batonėliuose, visuose, nei viename bei nežinau kas yra „paslėptas cukrus“. Tai klausimas, kuris buvo tarsi testas patikrinti, ar tėvai žino apie šią sąvoką, tad vienas iš atsakymo variantų („visuose“) buvo teisingas atsakymas į šį klausimą.
Respondentų atsakymai stebimi skritulinėje diagramoje (6 pav.) Net keturi penktadaliai į šį klausimą atsakė teisingai ir pažymėjo, kad „paslėpto cukraus“ yra visuose pateiktuose produktuose. Tik keletas respondentų pažymėjo, kad išvis nežino ir nėra girdėję sąvokos „paslėptas cukrus“. Buvo pasirinkusių tik po vieną maisto produktą: tik sūrelius, tik jogurtus ar tik javainių batonėlius. Iš visų atsakiusiųjų nebuvo nei vieno respondento, kuris pasirinktų atsakymo variantą – „nei viename“.
29
6 pav. Tėvų žinios apie „paslėptą cukrų“.
Taip pat domėjomės ar dažnai tėvai apsipirkinėdami maisto prekių parduotuvėsė atkreipia dėmesį į maisto pakuotės sudėtį, o tiksliau, cukraus kiekį jame. Didesnė dauguma respondentų (40,27 proc.) tvirtino, kad maisto produktų etiketes analizuoja tik retkarčiais, 30,09 proc. - visada analizuoja, o 29,65 proc. - maisto produktų etikečių neskaito.
3.6.3. Užkandžavimas
Taip pat temoje apie mitybą tėvų klausėme ar jų vaikai dažnai užkandžiauja. Šio klausimo rezultatai nėra statistiškai reikšmingi. Respondentų atsakymai pasiskirstė beveik lygiai per pusę (7 pav.).
7.96%
6.19% 3.10%
79.20% 3.54%
Kuriuose iš šių produktų yra paslėpto cukraus?
Sūreliuose
Jogurtuose
Javainių batonėliuose
Visuose
Nežinau, kas yra paslėptas cukrus
30
7 pav. Užkandžavimas tarp pagrindinių valgymų.
Atsakant į klausimą apie vaikų užkandžiavimą tarp pagrindinių valgymų, tėvams pasirenkant teigiamą atsakymą, jie turėjo įrašyti ir ką dažniausiai jų vaikas renkasi užkandžiams arba ką jiems duoda patys tėvai. Vienas respondentas galėjo įrašyti vieną ir daugiau užkandžio variantų, taigi atsakymai nesudaro tikslios statistikos, tik parodo variantų kiekį.
Pateiktoje diagramoje (8 pav.) galima matyti dažniausiai tėvų įrašytus atsakymus renkantis užkandžius. Dažniausiai atsakiusieji savo vaikams kaip užkandžius duoda vaisius, per pusę mažiau kartų, tačiau taip pat dažnai tėvai rinkosi sausainius. Kiek mažiau apklaustųjų paminėjo daržoves bei trapučius. Daugiau nei pusę paminėtų užkandžių, kuriuos tėvai duoda arba vaikai patys pasirenka kaip užkandį savo sudėtyje turi nemažą kiekį „paslėpto cukraus“, kuris yra viena iš pagrindinių ankstyvojo vaikų dantų ėduonies priežasčių.
8 pav. Užkandžių vaikui pasirinkimų diagrama. Taip
50.44% Ne
49.56%
Ar tarp pagrindinių valgymų Jūsų vaikas
dažnai užkandžiauja?
33 62 16 11 7 4 3 8 2 4 3 2 1 5 0 10 20 30 40 50 60 70 Sausainiai Vaisiai Daržovės Trapučiai Sūreliai Jogurtas Mėsa Saldainiai Duona Riešutai Sūrio lazdelės Javainiai Sausi pusryčiai Kukurūzai Atsakymų skaičius31
Taip pat priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvų klausėme apie greitąjį maistą, kuris taip pat savo sudėtyje turi labai daug cukraus ir netikros maistinės vertės. Respondentų klausėme kaip dažnai tokį maistą leidžia valgyti vaikams. Didžioji dauguma apklaustųjų (45,13 proc.) greitąjį maistą vaikams leidžia valgyti tik kartą per mėnesį, 23,89 proc. - tik per šventes, 18,14 proc. - išvis neleidžia, 11,5% - kartą per savaitę, o 1 procentas tėvų toką maistą leidžia valgyti kasdien.
Respondentams uždavus klausimą apie vaikų užkandžiavimą, po vakarinio dantų išsivalymo, atsakymų rezultatai pasiskirstė taip: 85,84proc. teigė, kad vaikai neužkandžiauja, 13, 27 proc. - užkandžiauja, o beveik 1 procentas teigė nežinantys, ar jo vaikas išsivalės dantis užkandžiauja.
3.7. Tėvų žinios
Paskutinėje anketos dalyje respondentų klausėme jų nuomonės, ar jie turi pakankamai žinių apie vaikų burnos sveikatos priežiūrą ir ar norėtų šias žinias pagilinti. Atsakymų rezultatai pateikiami lentelėje (Lentelė Nr.6).
Daugiau nei du trečdaliai dalyvavusiųjų apklausoje mano, kad turi pakankamai žinių. Iš pažymėjusių teigiamą atsakymą, į sekantį klausimą, ar norėtų gauti papildomų žinių, atsakymai „taip“ ir „ne“ pasiskirsto vienodai ir tik nedidelė dalis respondentų nežino ar jiem reikalingos papildomos žinios. Apklausoje dalyvavę tėvai, kurie pažymėjo, kad turi per mažai žinių didžioji dauguma į sekantį klausimą atsakė, kad nori praplėsti žinias, o kitus du atsakymus: „ne“ ir „nežinau“ pasirinko kiek mažiau nei 10 proc. respondentų. Taigi kad nori įgauti daugiau žinių apie vaikų burnos higienos priežiūrą atsakė statistiškai daugiau respondentų, kurie į klausimą ar turi pakankamai žinių pasirinko bet kurį atsakymą.
Lentelė Nr. 6 Tėvų turimų ir norimų gauti žinių pasiskirstymas.
Ar turite pakankamai žinių? Ar norėtumėte sužinoti daugiau?
N % N %
Turiu pakankamai 162 71,7%
Taip 71 43,8%
Ne 71 43,8%
Nežinau 20 12,3%
Turiu per mažai 64 28,3%
Taip 54 84,4%
Ne 4 6,3%
32
DISKUSIJA
Dauguma tyrime nagrinėjamų literatūros šaltinių nurodo, kad gera žmogaus asmeninė burnos sveikata yra viena iš svarbiausių ir neatsiejamų dalių nuo nuo geros savijautos, bendros organizmo sveikatos ir kokybiško bei visaverčio gyvenimo [6, 8, 9, 11, 15, 16, 23]. Kad galėtume gerą burnos sveikatą palaikyti visą gyvenimą, ja reikia pradėti atsakingai rūpintis jau ankstyvoje vaikystėje vos pasirodžius pirmiesiems dantims. Tiesa, pats vaikas, tokio amžiaus savimi, o tuo labiau savo burnos higiena pasirūpinti negali, todėl tą labai atsakingai turėtų daryti vaiko tėvai ar globėjai.
Tyrimui pasirinkti priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvai buvo neatsitiktinai. Priešmokyklines grupes lankantys vaikai dažniausiai yra nuo 4 iki 7 metų. Tokio amžiaus vaikų burnos higienos įpročiais dar turėtų rūpintis tėvai arba bent jau prižiūrėti ir kontroliuoti kaip tą daro patys vaikai [2,16]. Su tuo sutinka ir panašiame tyrime Jungtinėje Karalystėje dalyvavę vaikų tėvai [35]. Kaip parodė mūsų tyrimo rezultatai patys tėvai vaikams dantis valo tik 17 proc. apklaustųjų, visi likusieji dantis valytis vaikui leidžia pačiam. Galima įžvelgti teigimą aspektą, kad nors tėvai ir leidžia vaikui pačiam valytis dantis, tačiau didžioji dauguma vaiko išsivalymą patikrina ir jei reikia išvalo iš naujo.
Priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvams pateiktoje apklausoje domėjomės, kiek ėduonies pažeistų dantų yra vaikų burnoje. Nors atsakymus, kad vaiko burnoje yra 1, 2 bei 3 ir daugiau ėduonies pažeistų dantų, pažymėjo mažiau nei pusę respondentų, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos ministro įsakymo dėl nacionalinės burnos sveikatos 2016-2020 metų programos patvirtinimo [36] bei Jaunės Razmienės disertacijos [33] duomenimis ėduonies paplitimas Lietuvoje šešemečių vaikų tarpe yra didesnis nei 80 proc. Taigi galima daryti prielaidą, kad tėvai neatidžiai tikrino vaikų burnos sveikatą arba nesąžiningai pildė pateiktą apklausą.
Analizuojant respondentų atsakymų, stebime ir daugiau neatitikimų. Anketoje pateiktame penkioliktame klausime (Priedas Nr.3) respondentų klausėme, kokią dantų pastą vaikui jie perka: su fluoru ar be jo. Jeigu pasirinko teigiamą atsakymą, tėvai turėjo pažymėti konkretų ppm fluoro kiekį pastoje, kurį parenka savo vaikui. Nors beveik du trečdaliai atsakiusiųjų pažymėjo teigiamą atsakymą, tačiau tik labai maža dalis įvardino tikslų ppm fluoro kiekį pastoje. Galima daryti išvadą, kad tėvai perka dantų pastą su fluoru, tačiau didžioji dalis jų nežino, koks turėtų būti fluoro kiekis pastoje arba nėra atidūs renkant dantų pastą savo vaikui ir greičiausiai parduotuvėje pirkdami pastą perskaito tik užrašą, kad joje yra fluoro, bet nesigilina į konkretų, vaikui tinkamą kiekį. Manau, kad čia į pagalbą šviečiant vaikų tėvus šiuo klausimu turėtų ateiti gydytojai odontologai ir kiekvienu konkrečiu atveju
33
įvertinus paciento burnos sveikatos būklę ir paskyrus atitinkamos sudėties dantų pastą, paaiškinti tėvams tokio parinkimo priežastį bei tikslus.
Tyrime plačiai aptarinėjama ir nagrinėjama suvartojamo cukraus maiste tema. Iš aptartos literatūros sužinome, kad „paslėpto cukraus“ yra beveik visuose tiek maisto produktuose, tiek gėrimuose, kuris yra viena iš pagrindinių ankstyvojo ėduonies atsiradimo vaikų amžiuje priežastis [10, 17, 27, 28]. Anketos atsakymų rezultatai parodo, kad tėvai vis dažniau domisi apie cukraus kiekį maiste, žino, kas yra „paslėptas cukrus“ bei gali įvardinti produktus, kuriuose jo yra, tačiau vis tiek palyginus dažnai leidžia vaikams užkandžiauti, o užkandžiams renkasi maisto produktus turinčius „paslėpto cukraus“, saldiklių ar kitų pridėtinių medžiagų, kurios lengvai kaupiasi kaip apnašas ant dantų paviršių ir laikui bėgant mikroorganizmų pagalba sukelia ėduonį.
Lietuvoje tėvų požiūrį į vaikų burnos higienos profilaktiką tyrė tik Vilija Vaitkevičienė, Simona Milčiuvienė, Apolinaras Zaborskis bendrame tyrime „Kauno miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų burnos higiena ir jų tėvų požiūris į vaikų burnos sveikatą“ [6] Galima tik santykinai lyginti mūsų tyrimo gautus rezultatus su šio tyrimo pateiktaisiais, nes šiame tyrime buvo nagrinėtas ne tik tėvų požiūris į burnos sveikatos profilaktiką, bet ir praktiškai tiriama vaikų burnos sveikata, daugiau dėmesio skiriama sąsajai. Mūsu darbe buvo susitelkta tik į bendrąsias tėvų žinias apie teigiamus burnos higienos priežiūros, profilaktikos bei mitybos įpročius. Taigi, būtina ir toliau tęsti šios temos nagrinėjimą bei tėvų žinių plėtimą bei platesnį jų pritaikymą vaiko gyvenime.
Tyrimo trūkumas – apklausti tik labai nedidelė dalis priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvų. Ateityje būtų galima vykdyti apklausą daugiau miestų ir ypač miestelių. Taip pat galima tobulinti pačią anketą, jos klausimus pakeičiant i testinius.
Padėka - noriu išreikšti padėką darbo vadovei Docentei Eglei Aidai Bendoraitienei už kantrybę ir pagalbą rašant šį darbą bei visų tyrime dalyvavusių Kauno miesto darželių - lopšelių direktorėms, už sutikimą dalyvauti ir bendradarbiavimą rašant tiriamąjį magistro darbą.
34
IŠVADOS
1. Daugiau nei du trečdaliai Kauno miesto lopšelių - darželių priešmokyklinio amžiaus grupių vaikų tėvų, pažymėjo, kad jų vaikai dantis valosi patys, nors tą turėtų daryti tėvai. Dantų valymui dažniausiai pasirenkami minkšti šepetėliai, dantų pasta su fluoru, bet didžioji dalis respondentų nežino ar nesuteikia reikšmės, koks turėtų būti optimalus fluoro kiekis pastoje.
2. Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių vaikų tėvų tvirtina, kad jų vaikų dantys sveiki, tačiau tai prieštarauja mokslo literatūroje esantiems ėduonies paplitimo duomenims, jie žino kas yra silantai. Dažniausiai tiek patys tėvai, tiek dėl vaikų burnos sveikatos į gydytoją odontologą kreipiasi profilaktiškai.
3. Tėvų žinios apie tinkamus mitybos įpročius yra pakankamai geros, tačiau praktiniu požiūriu vaikų mitybos įpročiai nėra atidžiai kontroliuojami, o užkandžiams duodami maisto produktai, kurių sudėtyje yra nemažas kiekis cukraus, ką reikėtų keisti, siekiant išsaugoti gerą vaikų burnos sveikatą. 4. Dauguma tyrime dalyvavusių vaikų tėvų mano, kad turi pakankamai žinių apie vaikų burnos sveikatos priežiūrą, tačiau ir didelė dalis šias žinias norėtų pagilinti.
35
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Gydytojai odontologai, vaikų odontologai, burnos higienistai, šeimos gydytojai turėtų skirti didesnį dėmesį vaikų tėvų švietimui apie tinkamus burnos higienos įpročius bei profilaktines burnos ligų priemones.
2. Tėvams skirti didesnį dėmesį vaikų burnos higienos priežiūrai bei renkantis pagrindines bei papildomas dantų priežiūros priemones, ypač dantų pastą.
3.Tėvams atidžiau stebėti ne tik kasdienius dantų priežiūros įpročius, bet ir bendrą vaiko burnos sveikatą: ėduonies pažeistų bei sveikų dantų kiekį, žinoti, kada vaikui turi pasirodyti nuolatiniai dantys ir juos atidžiai bei sąžiningai prižiūrėti.
4.Tėvai ar globėjai turėtų prižiūrėti vaiko mitybos racioną bei vartojamus gėrimus, kad jų sudėtyje būtų kuo mažiau cukraus, užkandžiavimas tarp pagrindinių valgių būtų kuo retesnis arba jo išvis nebūtų, jei vis dėlto užkandžiaujama tam rinktis vaisius bei daržoves.
5. Skirti didesnį dėmesį suvartojamo ir naudojamo cukraus kiekio maisto produktuose kontrolei.
6. Skatinti visuomenės informavimo priemones, organizuoti švietimo renginius apie dantų priežiūros svarbą, ne tik vaikams mokymo įstaigose, bet ir jų tėvams.
36
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Vaitkeviciene V, Milciuviene S, Zaborskis A. [Oral hygiene of preschool children in Kaunas city and their parents' attitude towards children's oral health]. Medicina (Kaunas).
2005;41(5):427-34.
2. Folayan MO, Kolawole KA, Oyedele T, et al. Association between knowledge of caries preventive practices, preventive oral health habits of parents and children and caries experience in children resident in sub-urban Nigeria. BMC Oral Health. 2014;14:156. 3. Folayan MO, Kolawole KA, Oziegbe EO, et al. Prevalence, and early childhood caries risk
indicators in preschool children in suburban Nigeria. BMC Oral Health. 2015;15:72. 4. Gomes MC, Clementino MA, Pinto-sarmento TC, Martins CC, Granville-garcia AF, Paiva
SM. Association between parental guilt and oral health problems in preschool children: a hierarchical approach. BMC Public Health. 2014;14:854.
5. Tahani B, Yadegarfar G, Ahmadi A. Knowledge, attitude, and practice of parents of 7-12-year-old children regarding fissure sealant therapy and professional fluoride therapy. J Educ Health Promot. 2017;6:106.
6. Nadazdyova A, Sirotnakova D, Samohyl M. Parents' Dental Knowledge and Oral Hygiene Habits in Slovak Children. Iran J Public Health. 2017;46(7):999-1000.
7. http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S0103-64402015000400428&lng=en&tlng=en
8. Gomes MC, Clementino MA, Pinto-sarmento TC, et al. Parental Perceptions of Oral Health Status in Preschool Children and Associated Factors. Braz Dent J. 2015;26(4):428-34. 9. Mahmoud N, Kowash M, Hussein I, Hassan A, Al halabi M. Oral Health Knowledge,
Attitude, and Practices of Sharjah Mothers of Preschool Children, United Arab Emirates. J Int Soc Prev Community Dent. 2017;7(6):308-314.
10. Cabral MBBS, Mota ELA, Cangussu MCT, Vianna MIP, Floriano FR. Risk factors for caries-free time: longitudinal study in early childhood. Rev Saude Publica. 2017;51:118. 11. Rai NK, Tiwari T. Parental Factors Influencing the Development of Early Childhood Caries
in Developing Nations: A Systematic Review. Front Public Health. 2018;6:64.
12. Kokoceva-ivanovska OR, Sarakinova O, Zabokova-bilbilova E, Mijoska AN, Stavreva N. Oral Hygiene Index in Early Childhood Caries, Before and After Topical Fluoride
Treatment. Open Access Maced J Med Sci. 2018;6(2):378-383.
13. Medjedovic E, Medjedovic S, Deljo D, Sukalo A. IMPACT OF FLUORIDE ON DENTAL HEALTH QUALITY. Mater Sociomed. 2015;27(6):395-8.
37
14. Bansal A, Ingle NA, Kaur N, Ingle E. Recent advancements in fluoride: A systematic review. J Int Soc Prev Community Dent. 2015;5(5):341-6.
15. Anil S, Anand PS. Early Childhood Caries: Prevalence, Risk Factors, and Prevention. Front Pediatr. 2017;5:157.
16. Bendoraitienė E., Slabšinskienė E., Vasiliauskienė I., Andruškevičienė V., Zūbienė J. The role of parental education and socioeconomic status in dental caries prevention among Lithuanian children. Original research article. 2014 Prieiga per internetą:
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1010660X14000494?via%3Dihub
17. Chow KF. A Review of Excessive Sugar Metabolism on Oral and General Health. Chin J Dent Res. 2017;20(4):193-198.
18. Boulton J, Hashem KM, Jenner KH, Lloyd-williams F, Bromley H, Capewell S. How much sugar is hidden in drinks marketed to children? A survey of fruit juices, juice drinks and smoothies. BMJ Open. 2016;6(3):e010330.
19. Ha DH, Do LG, Spencer AJ, et al. Factors Influencing Early Feeding of Foods and Drinks Containing Free Sugars-A Birth Cohort Study. Int J Environ Res Public Health. 2017;14(10) 20. Fleming P. Timetable for oral prevention in childhood-a current opinion. Prog Orthod.
2015;16:27.
21. Pullishery F, Shenoy panchmal G, Shenoy R. Parental Attitudes and Tooth Brushing Habits in Preschool Children in Mangalore, Karnataka: A Cross-sectional Study. Int J Clin Pediatr Dent. 2013;6(3):156-60.
22. Gray-burrows KA, Day PF, Marshman Z, Aliakbari E, Prady SL, Mceachan RR. Using intervention mapping to develop a home-based parental-supervised toothbrushing intervention for young children. Implement Sci. 2016;11:61.
23. Fung MHT, Wong MCM, Lo ECM, CH Chu (2013) Early Childhood Caries: A Literature Review. J Oral Hyg Health 1:107. doi:10.4172/2332-0702.1000107
24. Srivastava N, Vasishat A, Gupta G, Rana V (2013) A Comparative Evaluation of Efficacy of Different Teaching Methods of Tooth Brushing in Children Contributors. J Oral Hyg Health 1:118
25. Proceedings of the Eleventh International Society of Sports Nutrition (ISSN) Conference and Expo. J Int Soc Sports Nutr. 2014;11(Suppl 1):P1-P51.
26. Condò R, Cioffi A, Riccio A, Totino M, Condò SG, Cerroni L. Sealants in dentistry: a systematic review of the literature. Oral Implantol (Rome). 2013;6(3):67-74.
27. Gupta P, Gupta N, Pawar AP, Birajdar SS, Natt AS, Singh HP. Role of sugar and sugar substitutes in dental caries: a review. ISRN Dent. 2013;2013:519421.
28. Azaïs-braesco V, Sluik D, Maillot M, Kok F, Moreno LA. A review of total & added sugar intakes and dietary sources in Europe. Nutr J. 2017;16(1):6.
38
29. American Dental Association: „Statement on Early Childhood Caries“. Prieiga per internetą:
https://www.ada.org/en/about-the-ada/ada-positions-policies-and-statements/statement-on-early-childhood-caries
30. Odontologų rūmai; „Vaikų dantų priežiūra“. Prieiga per internetą:
http://odontologurumai.lt/lt/pacientams/aktuali-informacija/79-vaiku-dantu-prieziura 31. Odontologų rūmai: „Dantų valymo rekomendacija Lietuvos Respublikoje“. Prieiga per
internetą: http://odontologurumai.lt/lt/apie-rumus/naujienos/170-dant%C5%B3-valymo-rekomendacija-lietuvos-respublikoje
32. Odontologų rūmai: „Sveiki dantys – graži šypsena ir puiki sveikata“. Prieiga per interetą:
http://odontologurumai.lt/lt/apie-rumus/naujienos/247-sveiki-dantys-%E2%80%93-gra%C5%BEi-%C5%A1ypsena-ir-puiki-sveikata
33. Razmienė J. Lietuvos ikimokyklines įstaigas lankančių 4–6 metų amžiaus vaikų burnos higienos būklė, dantų pažeidžiamumas ėduonimi, jo ryšys su šeimos socioekonomine padėtimi [daktaro disertacija]. [Kaunas]: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2013 34. Naaman R, El-housseiny AA, Alamoudi N. The Use of Pit and Fissure Sealants-A Literature
Review. Dent J (Basel). 2017
35. Oge OA, Douglas GVA, Seymour D, Adams C, Csikar J. Knowledge, attitude and practice among Health Visitors in the United Kingdom toward children's oral health. Public Health Nurs. 2018;35(1):70-77.
36. Lietuvos Respublikos sveikatos reikalų ministras. Įsakymas dėl nacionalinės burnoss sveikatos 2016-2020 metų programos patvirtinimo. Prieiga per inetrnetą; https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActPrint?documentId=ed6781e0b60a11e5a6588fb85a3cc84b
39
PRIEDAI
40
Priedas Nr.2 TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto studentė baigiamojo mokslinio darbo rengimo metu atliks tyrimą , skirtą įvertinti Kauno miesto lopšelių - darželių priešmokyklinių grupių vaikų tėvų žinias apie jų atžalų burnos higieną. Tyrimo dalyviai Kauno miesto lopšelių – darželių priešmokyklinių grupų vaikų tėvai. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas.
Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentę Viltę Tuskenytę. El.paštas – vilte.tuskenyte@gmail.com. Tel. nr. 685878070. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas.
Darbo mokslinis vadovas Doc. Eglė Aida Bendoravičienė
Tyrėjas Viltė Tuskenytė
TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA
Sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto studentės Viltės Tuskenytės atliekamame tyrime „Priešmokyklines grupes kauno miesto darželius lankančių vaikų tėvų žinios apie burnos higieną bei burnos ligų profilaktiką“.
41
Priedas Nr.3 ANKETA
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto studentė baigiamojo mokslinio darbo rengimo metu atliks tyrimą, skirtą įvertinti Kauno miesto lopšelių - darželių priešmokyklinių grupių vaikų tėvų žinias apie jų atžalų burnos higieną. Tyrimo dalyviai Kauno miesto lopšelių – darželių priešmokyklinių grupų vaikų tėvai. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas.
Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentę Viltę Tuskenytę. El.paštas – vilte.tuskenyte@gmail.com. Tel. nr. 685878070. 1. Jūsų lytis: a) vyras b) moteris 2. Išsilavinimas: a) vidurinis b) aukštesnysis c) nebaigtas aukštasis d) aukštasis
3. Kokioje srityje dirbate? a) privatus sektorius b) tarnautojas c) specialistas d) darbininkas e) bedarbis d) kita (įrašyti)? ... 4. Jūsų amžius (įrašyti): ...
5. Jūsų vaiko amžius (įrašyti): ...
42
6. Dažniausiai su vaiku į dantų gydytoją kreipiatės kai (galimi keli atsakymo variantai) : a) skauda dantį
b) kyla įtarimų dėl dantų būklės
c) reikia siuntimo pas odontologus specialistus d) profilaktiškai
e) reikia pažymos į mokyklą
7. Dažniausiai pats (-i) į dantų gydytoją kreipiatės kai : a) skauda dantį
b) kyla įtarimų dėl dantų būklės
c)reikia siuntimo pas odontologus specialistus d)profilaktiškai
8. Į kokią įstaigą kreipiatės dėl vaiko dantų gydymo ar profilaktikos? a) polikliniką
b) šeimos kliniką
c) privačią kliniką / kabinetą d) dar niekada nesikreipėme
9. Kas valo vaikui dantis? a) pats vaikas
b) tėtis
c) mama d) kita (įrašyti)?
...
(jei į klausimą atsakėte b, c arba d pereikite prie 12 klausimo)
10. Nuo kada savo vaikui leidote savarankiškai valytis dantis (įrašyti)? ...
11. Ar konroliuojate kaip vaikas išsivalo dantis? a) taip
b) ne c) kartais
43
12. Kokiu šepetėliu vaikui (-as) valomi (-osi) dantys (-is)? a) minkštu
b) vidutiniu c) kietu d) nežinau
13. Kiek kartų per dieną vaikui valote ar jis pats valosi dantis? a) 1 kartą
b) 2 kartus
c) keletą kartų per savaitę d) retai
e) nevalome
14. Kiek laiko vaikui valote dantis? a) 1 –2 minutes
b) 3 - 5 minutes c) iki kol būna švarūs d) nežinau
15. Ar, pirkdami dantų pastą vaikui, atkreipiate dėmesį į jos sudėtyje esantį fluoro kiekį? a) taip
b) ne
Jeigu atsakėte taip, kokios koncentracijos fluoro kiekio pastą perkate (įrašyti) ? ...
16. Kiek šiuo metu Jūsų vaikas turi sugedusių dantų ? a) 1
b) 2
c) 3 ir daugiau
d) mano vaiko dantys sveiki
17. Ar Jūsų vaikui jau yra išdygę pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys? a) taip
