LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Justinas Baleišis

Mikotoksinų detoksikavimo veiksmingumo paukščių lesaluose

vertinimas

Evaluation of mycotoxin detoxification in poultry feed efficiency

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Paulius Matusevičius

2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ VEISIMO IR MITYBOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Mikotoksinų detoksikavimo veiksmingumo paukščių lesaluose vertinimas“.

1. Yra atliktas mano paties;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiau visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

1) _______________________________________________________________________ 2) _______________________________________________________________________ (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3 TURINYS SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 6 SUTRUMPINIMAI ... 8 1 LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1 Mikromicetų metabolitų paplitimas lesaluose ... 11

1.2 Pagrindiniai paukščių mikotoksinai, jų charakteristika ir poveikis ... 12

1.2.1 Aflatoksinai ... 12

1.2.2 Ochratoksinai ... 14

1.2.3 Fuzariotoksinai ... 15

1.3 Mikotoksinų tarpusavio sąveika, poveikis paukščių sveikatingumui ... 17

1.4 Mikotoksinų absorbcija virškinamajame trakte ... 18

1.5 Mikotoksinų poveikis paukščių augimui ... 20

1.6 Mikotoksinų prevencija ... 21

1.7 Pašarų detoksikacijos priemonės ir jų veiksmingumas ... 23

1.7.1 Fizikiniai detoksikacijos metodai ... 24

1.7.2 Cheminiai detoksikacijos metodai ... 24

1.7.3 Biologiniai detoksikacijos metodai ... 25

2 TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 28

2.1 Bandymų atlikimo sąlygos ... 28

2.2 Kūno masės ir pašarų konversijos nustatymas ... 29

2.3 Vidaus organų santykinės masės nustatymas ... 30

2.4 Skirtingų virškinamojo trakto segmentų turinio pH nustatymas ... 30

2.5 Histopatologinis kepenų, širdies, blužnies ir inkstų įvertinimas ... 30

2.6 Statistinė duomenų analizė ... 31

3 TYRIMŲ REZULTATAI ... 32

3.1 Mikotoksinus detoksikuojančių pašarų priedų naudojimo lesaluose efektyvumo vertinimas...32

3.2 Mikotoksinus detoksikuojančių pašarų priedų poveikis viščiukų broilerių vidaus organų sveikatingumui ... 33

3.3 Virškinamojo trakto pH nustatymas ... 35

3.4 Histopatologinis viščiukų broilerių kepenų, blužnies, inkstų ir širdies sveikatingumo įvertinimas ... 39

4 REZULTATŲ APTARIMAS ... 41

4

SANTRAUKA

Mikotoksinų detoksikavimo veiksmingumo paukščių lesaluose vertinimas

Magistro baigiamasis darbas

Darbą sudaro: 49 lapai, 12lentelių, 6 paveikslai, 69 literatūros šaltiniai.

Darbo tikslas: įvertinti mikotoksinų detoksikavimo viščiukų broilerių lesaluose poveikį fiziologiniams procesams bei sveikatingumui.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti mokslinės literatūros analizę, įvertinant mikotoksinų įtaką paukščių sveikatingumui.

2. Nustatyti pašarų priedų įtaką viščiukų broilerių augimo spartai.

3. Nustatyti pašarų priedų įtaką viščiukų broilerių skirtingų virškinamojo trakto segmentų turinio pH rodikliui.

4. Nustatyti pašarų priedų poveikį viščiukų broilerių kepenų blužnies ir širdies santykinei masei.

5. Atlikti viščiukų broilerių kepenų, blužnies, inkstų ir širdies histopatologinį įvertinimą. 6. Palyginti pašarų priedų „Myco Ad“, „Mycofix“ ir „Mycosorb“ veiksmingumą paukščių lesalų gamyboje.

Tyrimų vieta ir metodika: Darbas atliktas 2013 – 2016 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų veisimo ir mitybos katedroje, Olštyno Varmijos-Mazūrijos universitete.

Tyrimai atlikti su 150 vienadieniais „Ross-308“ viščiukais broileriais. Viščiukai broileriai buvo suskirstyti į 5 grupes ir auginami po 30 individualiuose aptvaruose. Kontrolinės grupės racionas buvo be mikotoksinų, o II–V grupių paukščiai buvo lesinami racionu, kuriame nustatyta mikotoksinų tarša: OTA – 30 ppb (μg/kg), DON – 25 ppb (μg/kg), ZEA - 0,5 ppb (μg/kg). II grupės viščiukai broileriai gavo užterštus lesalus be priedų, o III–V grupių lesalai buvo papildyti skirtingais komerciniais detoksikantais, kurie buvo vienodos sudėties. Tyrimuose naudoti pašarų priedai: „Myco Ad“, „Mycofix“ ir „Mycosorb“. „SAS“ statistiniu paketu (SAS, 1999). Duomenys buvo laikomi statistiškai patikimi, kai p< 0,05.

Tyrimų rezultatai: aliuminio silikato pašarų priedų panaudojimas padidino pašarų konversijos rodiklį, kas įtakojo paukščių augimo spartą. Pašarų priedų poveikyje kito skirtingų virškinamojo

5 trakto segmento turinio pH vertės. Taip pat kito kepenų, blužnies ir širdies santykinė masė ir sumažėjo mikotoksinų hepatotoksiškumas. Pašarų priedų „Myco Ad“, „Mycofix“ ir „Mycosorb“ analizuotas veikimo mechanizmas buvo vienodas.

Raktažodžiai: mikotoksinai, detoksikacija, nukenksminimas, viščiukai broileriai, pašarų sauga.

6

SUMMARY

Evaluation of poultry feed detoxification efficiency

Justinas Baleišis

Master‘s Thesis

The study consists of: 49 pages, 12 tables, 6 images, 69 references.

The aim of this study: to assess the detoxification efficiency of mycotoxins in broiler feed by evaluating the effect on physiological processes and health.

The study objectives:

1. To assess the impact of mycotoxins on poultry health by analizing scientific literature. 2. To measure the effect of feed additives on broiler growth rates.

3. To determine the effect of feed additives by evaluating the content pH of diffrent parts of the digestive tract in broilers.

4. To determine the effect of feed by evaluating the relative weight of the liver, spleen and heart.

5. To do a health assessment by examinating histopathologically the liver, spleen and heart.

6. To compare the effectiveness of feed additives „Myco Ad“, „Mycofix“ and „Mycosorb“ in the poultry feed production.

Research materials and methods: the study was carried out from 2013 to 2016 in Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy and University of Warmia and Mazury in Olsztyn.

Researches were carried out with 150 day-old “Ross-308” broiler chickens. Broilers were divided into 5 groups and grown in individual paddocks.Mycotoxins uncontaminated feed was used for a control group of broilers, II and V groups feed contained an actual concentration of mycotoxins: OTA - 30 ppb, DON - 25 ppb, ZEA - 0.5 ppb. Group II received contaminated feeds without additives and III-V group received feed with different commercial detoxicants. In the research feed additives were used: „Myco Ad“, „Mycofix“ and „Mycosorb“. Statistical data analysis performed using „SAS“ (SAS, 1999). The statistical significance (p) were used for the evaluation of the statistical relations. The statistical significance level equal 0.05 was chosen for the verification of the received data. Research results: the use of aluminium silicate feed additives increased feed conversion ratio, which influenced poultry growth rate. Feed additives influenced the pH value of different segments of the digestive tract contencts. It also changed the liver, spleen and heart relative weight and deceased the

7 hepatotoxic effect of mycotoxins. The effect mechanism of „Myco Ad“, „Mycofix“ and „Mycosorb“ were the same.

8

SUTRUMPINIMAI

FCR – pašarų konversijos rodiklis (feed conversion ratio) FN – fiziologinė norma

FUZ - fuzariotoksinai

μg/kg – mikrogramai kilograme p - patikimumo kriterijus

pH – neigiamas vandenilio jonų koncentracijos logaritmas ppb -milijardinė dalis

Proc. - procentai OTA – ochratoksinai ZEN – zearalenonas

9

ĮVADAS

Pastaruoju metu žymiai padidėjo žmonių suvartojamos paukštienos paklausa. Tai skatina nuolat tobulinti paukščių auginimo strategijas ir priemones, užtikrinančias paukščių sveikatingumą bei paukštienos kokybę. Didėjant paukštienos paklausai susiduriama su įvairiais išbandymais, kurie dažnai būna susiję su nepakankamomis paukščių produkcinėmis savybės, zoonozėmis, antibiotinių preparatų naudojimu, klimato kaita, maisto ir pašarų sauga, rinkos pokyčiai ir kt. Vienas iš svarbiausių veiksnių, įtakojančių paukščių sveikatingumą ir jų produktyvumą, yra lesalų kokybė, kurią veikia įvairūs kenksmingi veiksniai, tokie kaip: augalų sudedamosios medžiagos, mikroorganizmų toksinai, sunkieji metalai, augalų apsaugos, piktžolių ir kenkėjų naikinimo, dezinfekcijos ir valymo priemonės, išmetamieji produktai (pvz., anglies, medžio ir šiukšlių degimo produktai, dioksinai) ir kt. Tačiau kasmet vis daugiau dėmesio skiriama pelėsinių grybelių gaminamų toksinų žalingiems poveikiams (1).

Pelėsiniai grybeliai natūraliai aptinkami ant javų grūdų ir sudaro pagrindinę paukščių raciono sudedamąją dalį, tad sunku išvengti visų pašarinių žaliavų užterštumo. Grybai gali tiesiogiai ar netiesiogiai veikti pašarinių žaliavų kokybinius parametrus, kurių pokyčiai sukelia kasmet vis didėjančius ekonominius nuostolius paukštininkystės pramonėje (2). Kai kurie pelėsiniai grybeliai, esant palankioms aplinkos sąlygoms, gali sintetinti toksinus, kurių globalinis paplitimas kelia didelį susirūpinimą. 2013-ųjų mikotoksinų stebėjimo programos metu buvo nustatyta, kad 3000 grūdų ir pašarinės žaliavos mėginiuose, 81 proc. dažnumu buvo aptinkamas bent vienos rūšies mikotoksinas. Stebėjimo rezultatai buvo net 5 proc. didesnis, lyginant su 2004-2013 metų rezultatais. Tai parodo, kad mikotoksinė tarša turi tendenciją didėti, tad būtina imtis atitinkamų priemonių (3).

Mikromicetų toksinai kelia pavojų gyvūnų sveikatai, mažina jų produktyvumą, gali kauptis organizmuose ir gyvūniniuose produktuose. Todėl patekusios į mitybos grandinę, šios medžiagos gali kenkti ir žmogaus sveikatai. Šių medžiagų inaktyvacijai sukurtas platus pasirinkimas detoksikatorių, kurie veikdami skirtingais mechanizmais, gali sumažinti toksinų žalą. Pastarųjų dauguma sukurta aliuminio silikato, aktyvintos anglies arba polimerinių junginių pagrindu (4). Tačiau nėra galutinai nustatytas šių medžiagų veikimo mechanizmas, žinoma tai, kad detoksikavimas vyksta per fizinę sorbciją - sujungimą, toksinės medžiagos izoliavimą porose ir užbaigiama toksino eliminacija kartu su detoksikatoriumi (5).

Darbo tikslas: įvertinti mikotoksinų detoksikavimo viščiukų broilerių lesaluose poveikį fiziologiniams procesams bei sveikatingumui.

10 Darbo uždaviniai:

1. Atlikti mokslinės literatūros analizę, įvertinant mikotoksinų įtaką paukščių sveikatingumui.

2. Nustatyti pašarų priedų įtaką viščiukų broilerių augimo spartai.

3. Nustatyti pašarų priedų įtaką viščiukų broilerių skirtingų virškinamojo trakto segmentų turinio pH rodikliui.

4. Nustatyti pašarų priedų poveikį viščiukų broilerių kepenų blužnies ir širdies santykinei masei.

5. Atlikti viščiukų broilerių kepenų, blužnies, inkstų ir širdies histopatologinį įvertinimą. 6. Palyginti pašarų priedų „Myco Ad“, „Mycofix“ ir „Mycosorb“ veiksmingumą paukščių lesalų gamyboje.

11

1 LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Mikromicetų metabolitų paplitimas lesaluose

Mikromicetai arba pelėsiniai grybeliai, priskiriami prie parazitinės kilmės organizmų, kurie nepasižymi fotosintetinėmis savybėmis, tad jiems reikalingas šeimininkas, kuris aprūpintų maistinėmis medžiagomis. Mikormicetai pasižymi didele įvairove, kurių biologija dar nėra galutinai išnagrinėta. Tačiau yra nustatyta, kad jie geba pakeisti maisto ir pašarinių žaliavų naudingąsias savybes gamindami antrinius metabolitus, kurie žinomi kaip mikotoksinai (6).

Mikotoksinai atstovauja toksinei antrinių metabolitų grupei, kurią gamina tik kai kurie pelėsiniai grybeliai, parazituojantys ant pašarinių žaliavų, tokie kaip: Aspergillus, Penicilium, Fusarium ir kt. Šiuo metu yra žinoma virš 400 junginių, kurie priskiriami mikotoksinų grupei, o iš jų patys pavojingiausi gyvūnų ir žmonių sveikatai: aflatoksinas B1, ochratoksinas, deoksinivalenolis, zearalenonas, fumonizinas B1, putulinas ir satratoksinas. Paukštininkystės pramonei didžiausią žalą daro: AFL, OTA ir T-2 toksinas (7).

Augalai ir jų dalys gali būti užteršiami mikotoksinais augimo metu, tuomet kai, yra tinkamos aplinkos sąlygos, palankios pelėsinių grybelių augimui ir plitimui. Dažniausiai užteršiami javų grūdai žydėjimo metu, kai būna šiltas oras ir pakankamai drėgnas (5).

Pelėsiniai grybeliai gali būti skirstomi į dvi grupes priklausomai nuo to, kur daugiausiai gamina toksinus. Fusarium genties grybeliai daugiausiai toksinų sintetina laukuose, tad yra vadinami lauko grybais, o Aspergillus ir Penicilium – sandėliavimo patalpose, tad vadinami sandėlių grybais.

Maisto grandinėje mikotoksinų atsiradimas galimas prieš ir po derliaus nuėmimo, tad būtina atsižvelgti į šiuos veiksnius, įtakojančius mikotoksinų sintezę:

1) vidiniai: drėgmė, vandens aktyvumas (aw), substrato savybės, augalo rūšį;

2) išoriniai: klimatas, temperatūra, deguonies kiekis;

3) apdorojimas: džiovinimas, malimas, koncervantų naudojimas, grūdų paruošimas ir kt.; 4) implicitiniai: vabzdžių įtaka, mikromicetų padermė, mikrobiologinė ekosistema (8).

Net mažiausios toksinų koncentracijos pasižymi įvairiu toksiniu poveikiu, kuris labiausiai priklauso nuo gyvūno rūšies ir veislės. Jautriausios intoksikacijoms yra kiaulės, o atspariausi – paukščiai. Taip pat, nustatyta, kad paukščiai pasižymi, skirtingai, nei kitos gyvūnų rūšys, dideliu atsparumu ZEA ir FUZ mikotoksinams, tačiau yra jautriausi AFL, OTA, T-2 toksinui. Paukščiai pasižymi nevienodu jautrumu įvairiems mikotoksinams, kaip nurodoma 1 lentelėje. Antys imlios FUM, o vištos dedeklės DON žalingam poveikiui (9). Mikotoksinai gali sąlygoti prastesnes paukščių produkcines savybes, taip pat neigiamai veikia imunitetą, paukštienos kokybę, neurocheminis procesus, kurie gali sukelti nervų sistemos sutrikimus ir kt. (10).

12

1 lentelė. Paukščių jautrumas mikotoksinams (9).

Mikotoksinai Viščiukai

broileriai

Vištos

dedeklės Kalakutai Antys

Aflatoksinai +++ +++ ++++ +++++ Ochratoksinai +++ ++ +++ ++ T-2 toksinas ++ ++ +++ +++ Zearalenonas - - - - Fumonizinas - - - + Fuzariotoksinai - - - - Deoksinivalenolis - + - -

Pastaba: + jautrus, - nejautrus.

1.2 Pagrindiniai paukščių mikotoksinai, jų charakteristika ir poveikis

1.2.1 Aflatoksinai

AFL gaminami trijų pagrindinių mikromicetų rūšių: Aspergillus flavus, A. parasiticus ir retai pasitaikančio A. nomius. Pastarasis gali būti randamas augaluose ir jų produktuose, tokiuose kaip, žemės riešutuose, kukurūzuose, medvilnės sėklose ir kt. (11).

Nors aflatoksinai nelaikomi didžiule problema šaltuose ar vidutinio klimato juostų šalyse, tačiau pasitaiko, kad importuoti iš pietinių kraštų lesalai sukelia paukščių apsinuodijimus. Priklausomai nuo cheminės struktūros, aptinkami 6 tipų toksinai: B1, B2, G1, G2, M1 ir M2, iš kurių B1 priskiriamas prie kancerogeniškiausių produktų, kurie natūraliai susiformuoja gamtoje (12).

Iš visų paukščių, jautriausios yra antys, toliau kalakutai, viščiukai broileriai, vištos dedeklės ir putpelės, kaip nurodoma 1 lentelėje. Tai patvirtina ir kitų autorių tyrimų rezultatai, kurie parodė, kad lesinant kalakutus ir vištas dedekles lesalais, kuriuose buvo nustatytas 0,4 ppm AFL kiekis, kalakutų santykinis kepenų ir kūno svoris sumažėjo, o vištų – nepakito (3,9).

AFL, nepriklausomai nuo gyvūno rūšies, pasižymi hepatotoksiniu poveikiu, dėl ko suriebėja kepenys. Dėl to sukeliama hepatocitų degeneracija, nekrozė ir kepenų funkcinis nepakankamumas. Sutrikus kepenų veiklai, išskiriami kepenų baltymai, kurie veikia slopinančiai augimą bei kiaušinių dėslumą. Aflatoksinai padidina kapiliarų trapumą mažindami protrombino kiekį kraujyje, tad dažnai pastebimas polinkis kraujuoti. AFL geba sutrikdyti vitamino D apykaitą, dėl ko susilpnėja kaulai ir pasireiškia kojų silpnumas. Toksinas slopina tulžies druskų gamybą, kas sutrikdo lipidų ir pigmentų absorbciją virškinamajame trakte. Šio toksino metabolitai sukelia ir kitus pažeidimus paukščiams, kurie nurodyti 2 lentelėje (13).

13

2 lentelė. AFL poveikis paukščiams (14).

Paukščiai Poveikis Klinikiniai požymiai

Naminiai paukščiai (antys, viščiukai broileriai, vištos dedeklės, kalakutai, putpelės)

Hepatotoksinis veikimas Gelta

Teratogeninis veikimas Jauniklių apsigimimai

Patogeniniai pokyčiai

Vidaus organų svorių kitimai:

Kepenų padidėjimas, blužnies ir inkstų (kepenų lipidozė)

Fabricijaus bursos ir užkručio liaukos sumažėjimas.

Kepenų ir skilvio struktūros bei spalvos pokyčiai

Sumažėjusi produkcija

Sumažėjęs lesalų suvartojimas

Sumažėjęs paros priesvoris Sumažėjęs dėslumas Kraujodaros pokyčiai Polinkis kraujuoti

Anemija

Imunosupresija

Sumažėjęs atsparumas aplinkos veiksniams Polinkis sirgti Neurotoksinis poveikis Ydingas elgesys

Odos funkciniai sutrikimai Prastas apsiplunksnavimas

Toksinų metabolitų likučiai

Likutinės medžiagos kepenyse, mėsoje, kiaušiniuose

Viščiukai broileriai Odos funkciniai sutrikimai Pabalusios gleivinės ir kojos Vištos dedeklės Sumažėjusi produkcija Sumažėjęs paukščiukų

išsiritimas

AFL gamybai ir plitimui ypatingą reikšmę turi aplinkos sąlygos, kurios skatina arba slopina A. flavus augimą ir toksinų sintezę. Aukšta dirvožemio ar oro temperatūra, sausros, tanki augmenija skatina toksino produkciją bei pelėsinių grybelių konidijų pasklidimą bei mikromicetų plitimą (15).

14 A. flavus ir A. parasiticus augimui bei toksinų produkavimui sandėliavimo metu labiausiai įtakoja aukšta temperatūra - vidutiniškai 25o

C, didelė drėgmė - >85 proc., aw - >0,8, taip pat ir vabzdžių ar graužikų aktyvumas. Reikšmingiausi vabzdžiai yra drugiai: Mussidia nigrivenella, Stiphilus zeamais ir Carpophilus dimidiatus, kurie platina pelėsinių grybelių sporas (16,17).

1.2.2 Ochratoksinai

Pagrindiniai ochratoksinų producentai yra Aspergillus ochraceus, A carbonarius, A. melleus, A. sclerotium, P. verrucosum ir P. Nordicum. Šių grybelių metabolitai labiausiai išplitę vidutinių platumų ir atogrąžų kraštuose. OTA - tai vienas iš svarbiausių mikotoksinų aptinkamų javų grūduose, nes progresuoja jo įtaka prastėjančioms paukščių produkcinėms savybėms: augimo spartai, dėslumui, kiaušinių kokybei ir kt., kaip nurodoma 3 lentelėje. (18).

Toksinas yra izokumarino junginys ir yra skirstomas į keturis tipus: A, B, C ir D. A tipas nustatomas dažniausiai ir pasižymi termostabiliomis savybėmis, kuriomis nepasižymi kitų tipų OTA, tai apsunkina toksino inaktyvaciją, nes reikalinga aukštesnė temperatūra nei 250o_{C. Net labai mažos}

toksinų koncentracijos gali sukelti ochratoksikozę, kuri dažniausiai pasitaiko lėtinės formos (19). Lėtinę ochratoksikozę sunku diagnozuoti, o vieninteliai požymiai gali atsirasti tik po ilgo laiko, kai pastebima mažėjanti kūno masė bei kiaušinių produkcija, taip pat nustatytas didėjantis paukščio vandens suvartojimas. Lėtinės intoksikacijos metu prasčiau pasisavinami vitaminai A, B1, B12 ir E

bei suprastėja kraujo krešėjimo savybės. Tokie pokyčiai sąlygoja priesvorių ir kūno masės mažėjimą, augimo spartos lėtėjimą, kaip nurodoma 3 lentelėje. Viščiukų broilerių augimo lėtėjimas siejamas su malabsorbcijos sindromu, o tai patvirtina hipokarotenodermijos būvimas (6,20).

Stiprus nefrotoksinis poveikis ne visada turi ryškius klinikinius požymius, o įtarimas gali kilti padidėjus paukščių vandens suvartojimui bei lygiagrečiai pasikeitus išmatų konsistencijai – diarėja. Ochratoksinas A pažeidžia inkstų glomerulus, sukeldamas lėtinį glomerulonefritą. Dėl polinkio kauptis inkstų parenchimoje prastėja funkcinė organų veikla bei mažėja bendra organų masė. Pokyčiai inkstuose įtakoja ir hemodinamiką: sumažėja baltymų, trigliceridų, cholesterolio, kalcio, fosforo ir kalio koncentracija, bet padidėja šlapimo rūgšties ir kreatinino koncentracija kraujyje. Esant ūmiai ochratoksikozei, galima letali baigtis sukeltos inkstų nepakankamumo. Nustatyta, kad jauniems paukščiukams ochratoksinai yra tris kartus toksiškesni nei AFL (21).

15

3 lentelė. OTA poveikis paukščiams (14).

Paukščių rūšis Poveikis Klinikiniai požymiai

Naminiai paukščiai Imunosupresija Sumažėjęs atsparumas aplinkos veiksniams Polinkis sirgti Produkcijos sumažėjimas

Sumažėjęs kiaušinių dėslumas Sumažėjęs kiaušinių svoris Sumažėjęs kūno svoris Toksinų metabolitų likučiai

Likutinės medžiagos kepenyse, mėsoje, kiaušiniuose Kalakutai, vištos Produkcijos sumažėjimas Sulėtėjęs augimas

Suprastėjusi lesalų konversija Didelis mirtingumas

Nefrotoksinis veikimas

Padidėjęs vandens suvartojimas

Inkstų nepakankamumas Kalakutai Produkcijos sumažėjimas Lesalų atsisakymas

Vištos dedeklės Produkcijos sumažėjimas Sumažėjęs kiaušinių dėslumas Kiaušiniu lukšto pokyčiai Viščiukai broileriai Hepatotoksinis veikimas Kepenų pažeidimai 1.2.3 Fuzariotoksinai

Fusarium culmorum pelėsiniai grybeliai yra plačiausiai paplitę javų grūduose vidutinio klimato juostos kraštuose. Lietuvoje šie pelėsiniai grybeliai dėl palankių jiems augti ir plisti sąlygų identifikuojami dažniausiai - virš 90 proc. tiriamų mėginių (22). Pagal cheminę struktūrą ir poveikį F. culmorum gaminami fuzariotoksinai skirstomi į šias grupes: zearalenoną, deoksinivalenolį, T-2 toksiną, fuzariną ir fumoniziną. Didžiausi jų kiekiai aptinkami kukurūzuose (23).

Fumonizinas – tai mikotoksinas, pažymintis išimtinai stipriomis kancerogeninėmis savybėmis. Toksinas žalingas tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tad priskiriamas 2B kancerogeniškumo grupei. Pagal cheminę struktūrą, toksinas turi 28 analogus, kurie suskirstyti į tipus: A1, A2, B1, B2, B3, B4, C ir P (24).

Fumonizinų sukeltas toksiškumas pasireiškia per sfingolipidų apykaitos sutrikdymą. Tai aiškinama tuo, kad FUM yra specifiniai keramido sintazės inhibitoriai, kurie veikia sfingolipidų

16 apykaitos kelią, didindami sfingozino ir sfinganino kiekį, kurio padidėjęs santykis nustatomas viščiukų broilerių, kalakutų ir ančių audiniuose sąlygoja įvairius sveikatingumo pokyčius, nurodytus 4 lentelėje (25).

4 lentelė. FUM poveikis viščiukams broileriams (14).

Paukščių rūšis Poveikis Klinikiniai požymiai

Viščiukai broileriai

Produkcijos sumažėjimas Sumažėjęs priesvoris

Suprastėjusi lesalų konversija Patologiniai pokyčiai Padidėjęs kepenų ir inkstų

svoris

Gastro-intestinalinis Viduriavimas

Toksinų metabolitų likučiai Likutinės medžiagos kepenyse ir inkstuose

T-2 toksinas - tai natūraliai paplitęs mikotoksinas priklausantis trichotecenų grupei ir yra intensyviausiai produkuojamas prieš derliaus nuėmimą laukuose Fusarium genties pelėsinių grybelių: F. sporotrichoides, F. poae ir kt.

Didžiausi toksino kiekiai nustatomi avižose bei jų produktuose. T-2 toksinas pasižymi stipriu toksiniu poveikiu virškinamajam traktui. Patekęs į žarnyną, toksinas gali pažeisti žarnų gaurelius ir greitai besidalijančias ląsteles kriptose, sukeldamas ūmų uždegimą. Sutrikus paukščių virškinamumui, pastebimas ir žymus produkcinių savybių blogėjimą, kaip nurodoma 5 lentelėje (26). DON – tai F.graminearum ir F. culmorum gaminamas mikotoksinas, kuris gamtoje paplitęs labai dideliu mastu, tad kelia grėsmę ne vien gyvūnams, bet ir žmonėms. Pastebėta, kad didžiausi DON kiekiai aptinkami šalutiniuose javų produktuose, ypatingai sėlenose, kurios dažnai patenka į auginamų paukščių lesalus.

Lyginant su kitomis gyvūnų rūšimis, tokiomis kaip kiaulės, paukščiai pasižymi dideliu atsparumu šio metabolito toksiniam poveikiui, išskyrus vištas dedekles, kurioms nustatyta minimali 18 ppm toksinė dozė. Nors didelių DON koncentracijų sukelta ūmi toksikozė pasitaiko retai, dažniau paukščiams pasireiškia lėtinio susirgimo požymiai, tokie kaip: produkcijos prastėjimas, imunusupresija ir kiti, nurodyti 5 lentelėje (27).

17

5 lentelė. Trichotecenų poveikis paukščių sveikatingumui (14).

Poveikis Klinikiniai požymiai

Imunosupresija

Sumažėjęs atsparumas aplinkos veiksniams Polinkis sirgti

Produkcijos sumažėjimas

Sumažėjęs lesalų suvartojimas Sumažėjęs paros priesvoris Sumažėjęs kiaušinių dėslumas Sumažėjęs kiaušinių svoris

Suprastėjusi kiaušinių lukštų kokybė Sumažėjęs kūno svoris

Dermatoksiškumas Odos ir burnos ertmės pažeidimai

Patologiniai pokyčiai Limfoidinio ir kraujodaros audinių nekrozė Neurotoksiškumas Refleksų stoka

Nenormali sparnų padėtis

Kraujodaros Kraujavimai

Gastro-intestinalinis Viduriavimas

Zearalenonas dažnai aptinkamas kartu su DON javų grūduose. Toksinui paukščiai yra sąlyginai atsparūs ir retai pastebimi apsinuodijimo požymiai. Didžiausias toksino poveikis nukreiptas į paukščių reprodukcinę sistemą, kuris gali būti tik esant didelėms toksino koncentracijoms (28).

Apibendrinant galima pažymėti, kad AFL, OTA, T-2 toksinai daro žymią įtaką paukščių sveikatingumui. Nors paukščiai pasižymi didesniu atsparumu FUM ir DON mikotoksinams, tačiau priklausomai nuo jų koncentracijos pašarinėje žaliavoje, taip pat gali sukelti įvairius paukščių sveikatos sutrikimus.

1.3 Mikotoksinų tarpusavio sąveika, poveikis paukščių sveikatingumui

Autorių Grenier ir Oswald (29) atlikta 112 tyrimų analizė, kurioje buvo tiriamos toksikologinės mikotoksinų tarpusavio sąveikos, kai didžioji dalis analizuotų tyrimų buvo atliekami su paukščiais ir kiaulėmis, parodė, kad daugiau nei pusė tyrimų sudarė eksperimentai, kuriuose buvo nustatomas ryšys tarp AFL ir kitų mikotoksinų. Išvadose autoriai susistemino ir pateikė tokias mikotoksinų tarpusavio sąveikas:

1. Sinergizmas – bendras mikotoksinų toksinis poveikis stipresnis nei jų pavienis. 2. Antagonizmas – kelių mikotoksinų tarpusavio įtaka, mažinanti bendrą jų toksiškumą.

18 3. Adityvizmas – skirtingų mikotoksinų sukeltas suminis toksiškumas.

4. Potenciacija – sąveika, kuri pasireiškia, kai vienas mikotoksinas neturi toksinio poveikio, bet atsiradus kitam, pastarojo toksiškumas žymiai sustiprinamas.

Buvo nustatyta, kad daugumos mikotoksinų sąveika būna sinerginė arba suminė. Kiti mokslininkai nustatė, kad dažniausios sutinkamos mikotoksinų kombinacijos tai: AFL su OTA, AFL su T-2 toksinu, OTA su citrininu, DON su fuzarine rūgštimi ir kt. (30).

Tokias mikotoksinų tarpusavio sąveikas patvirtina ir kiti autorių atliktų tyrimų rezultatai. Jie teigia, kad galimas gretutinis pašarų užterštumas ne viena mikotoksinų rūšimi, gaminamų Fusarium ir Aspergillus mikromicetų genčių bei jiems sąveikaujant, didinamas pašarų toksiškumas ir žalingas poveikis paukščiams (31,32). Sinerginis ryšys nustatytas tarp AFL ir T-2 toksinų, kurie dažnai būna kartu išplitę lesaluose. Tai įrodyta lesinant viščiukus broilerius lesalais, kuriuose buvo nustatyti T-2 toksino ir AFL, atitinkamai: 4 ppm ir 2,5 ppm. Šių toksinų kombinacija turėjo žymiai didesnį poveikį viščiukų broilerių kūno masei bei priesvoriui nei veikdami pavieniui. Sinerginis toksinų poveikis pasireiškė padidėjusiu santykiniu inkstų, raumeninio skilvio ir širdies svoriu, lyginant su kontroline viščiukų broilerių grupe, kurios racionas buvo neužterštas antriniais pelėsinių grybelių metabolitais (33). Tai patvirtina ir kiti autorių tyrimai (34), kurių metu, padidėjo kepenų, blužnies, liaukinio ir raumeninio skilvių bei kasos santykinė masė.

Apibendrinant galima teigti, kad ne tik atskiri mikotoksinai turi įtakos paukščių sveikatingumui. Mikotoksinų tarpusavio sąveika didina pašarų toksiškumą ir daro žalingą poveikį paukščiams taip pat.

1.4 Mikotoksinų absorbcija virškinamajame trakte

Mikotoksinų patekimą ir pasiskirstymą skirtinguose organizmo audiniuose lemia virškinamojo trakto absorbcinė geba. Kadangi mikotoksinai su lesalais nuolat patenka į paukščių organizmus, sunku išvengti jų keliamo toksinio poveikio. Virškinamojo trakto epitelis pasižymi dideliu ląstelių mitoziniu aktyvumu, kuriam būdinga intensyvi baltymų sintezė. Dauguma mikotoksinų bei jų metabolitų, pasižymi stipria baltymų sintezės inhibicija, tad virškinamasis traktas yra viena iš jautriausių mikotoksinams organų sistemų (35).

Priklausomai nuo mikromicetų gaminamų metabolitų rūšies, absorbcija virškinamajame trakte gali būti maksimali – AFL, arba labai maža – FUM, tačiau mikotoksinų biologinis prieinamumas skiriasi priklausomai ne tik nuo jų pačių, bet ir nuo gyvūno rūšies.

Sprendžiant iš to, kaip greitai dauguma mikotoksinų po užterštų lesalų suvartojimo patenka į kraujotakos sistemą, buvo padaryta išvada, kad didžioji mikotoksinų dalis absorbuojama proksimalinėje virškinamojo trakto dalyje, kaip nurodoma 1 pav. Tačiau toksinai pažeidžia ne tik

19 proksimalinę žarnyno dalį, bet ir visą žarnyną. Tai grindžiama tuo, kad išskyrus AFL, kurie absorbuojami dideliais kiekiais nepriklausomai nuo gyvūno rūšies, mikotoksinų, tokių kaip trichotecenų, OTA ir FUM absorbcija siekia tik nuo 1 proc. iki 60 proc. (36,37). Tad didžioji mikotoksinų koncentracija lieka nerezorbuota žarnų turinyje. Tokiu būdu, toksinai gali sąveikauti su storojo žarnyno mikroflora ir pažeisti žarnų gleivinės epitelines ląsteles (38,39).

DON skirtingai pasisavina kiaulės ir paukščiai. Kiaulės DON įsisavina vidutiniškai, o paukščiai – labai prastai (39). Toks paukščių sąlyginis DON toleravimas aiškinamas tuo, kad šis mikotoksinas pasižymi mažu biologiniu prieinamumu, taip pat ir tuo, kad paukščių žarnyno turinio praeinamumas, lyginant su kiaulių, žymiai greitesnis, tad ir toksino poveikio laikas atitinkamai yra trumpesnis (40).

Kai kurie mikotoksinai dalyvauja enterohepatiniame tulžies rūgščių cikle, kaip nurodoma 1 pav. Tulžies rūgščių ciklas didina FUM toksiškumą įtraukdamas toksiną į miceles sąveikoje su cholesteroliu ir tulžies druskomis, tokiu būdu palengvindamas toksino absorbciją. Dėl to toksinai gali būti reabsorbuojami ir sulaikomi virškinamajame trakte, taip didindami savo toksiškumą (41).

Mikotoksinų metabolizmas galimas kepenyse ir virškinamajame trakte. Intestinalinis metabolizmas gali būti vykdomas tiek epitelyje, tiek mikroorganizmų, pastarieji geba slopinti toksinų poveikį. Mikroorganizmų vykdomas nukenksminimas ypač efektyvus pas atrajotojus, kurie inaktyvuoja mikotoksinus į netoksinius metabolitus. Detoksikacija vykdoma daugiausiai didžiajame prieskrandyje, kur nukenksminama dauguma toksinų, tokių kaip ZEA, DON ir OTA (36). Paukščių intestinalinė mikotoksinų biotransformacija vykdoma storajame žarnyne, tad užkrėstas turinys mažai nukenksminamas dėl sąlyginai trumpo žarnyno ir greitos jo peristaltikos (42).

20

1pav. Mikotoksinų absorbcija neatrajojančių gyvūnų virškinamajame trakte (35).

Apibendrinus mokslinės literatūros analizę, galima manyti, kad skirtingi mikotoksinai gali būti absorbuojami skirtingose virškinamojo trakto dalyse priklausomai nuo toksinų rūšies, žarnyno mikrofloros poveikio ir gyvūno virškinamojo trakto konstrukcijos.

1.5 Mikotoksinų poveikis paukščių augimui

Dažnai blogėjančios gyvūnų produkcinės savybės yra vienas iš pagrindinių mikotoksikozių požymių. Kadangi yra tiesioginė priklausomybė tarp paukščių produkcinių savybių ir virškinamojo trakto sveikatingumo, bloga pašarų konversija į kūno masę gali būti vertinama kaip tiesioginė arba netiesioginė mikotoksinų sukelta pasekmė. Tiesiogiai mikotoksinai gali pažeisti virškinamąjį traktą mažindami maistinių medžiagų rezorbciją ir skatindami išmatų skystėjimą. Netiesioginiu keliu, mikotoksinai ir jų producentai, gali pakeisti lesalų maistines savybes, kurios ypatingai svarbios siekiant užtikrinti, kad auginami paukščiai būtų maksimaliai produktyvūs. Tai patvirtina ir autorių atlikti tyrimai, kuriuose buvo pastebėta AFL ir trichotecenų neigiama įtaka pagrindinių maistinių medžiagų (baltymų, angliavandenių, riebalų) absorbcijai ir kūno masės priesvoriui (43). Tačiau kiti

21 autoriai, kurie atliko tyrimus su viščiukais broileriais, gavo priešingus rezultatus, kurie parodė, kad natūraliai užteršti lesalai, gali net padidinti kūno masę (44).

Buvo atliktas 20-ies skirtingų tyrimų, kurie nagrinėjo mikotoksinų įtaką gyvūnų kūno masės priesvoriui ir augimui, rezultatų apibendrinimas. Pusėje analizuotų tyrimų rezultatuose nebuvo pastebėti jokie kūno masės pokyčiai. Devyni tyrimai parodė, kad mikotoksinai turi neigiamą įtaką augimui sumažindami gyvūnų kūno masę, lyginant su kontrolinėmis grupėmis, kaip nurodoma 2 pav. (35).

2 Pav. Mikotoksinų įtaka augimo spartai (35).

Apibendrinus galima pažymėti, kad skiriasi mokslininkų, nagrinėjusių mikotoksinų įtaką paukščių augimui, tyrimų rezultatai. Vieni tyrimų rezultatai parodė, kad mikotoksinai turi įtakos paukščių augimo spartai, kiti – šio ryšio nenustatė.

1.6 Mikotoksinų prevencija

Prevencinės priemonės, kurios užtikrintų žemės ūkio produktų mikotoksinų užterštumo redukciją būtų:

1. Prieš derliaus nuėmimą: atsparių augalų veislių naudojimas; lauko valdymas; biologinių ir cheminių medžiagų naudojimas; derliaus nuėmimo valdymas.

22 2. Po derliaus nuėmimo: džiovinimo metodų tobulinimas; geros laikymo sąlygos; natūralių ir cheminių medžiagų naudojimas; apdorojimas jonizuota spinduliuote (45).

Pastaraisiais metais vis daugiau skiriama dėmesio pelėsinių grybų prevencinėms priemonėms siekiant sumažinti jų kiekį pašarinėje žaliavoje bei išskiriamų toksinų daromą žalą. Siūloma taikyti atitinkamas agrotechnines kontroles priemones, tokias kaip:

 derliaus likučių arimas (ypatingai kukurūzų); atsisakyti beplūgio dirvos dirbimo;  vykdyti kukurūzų ir javų sėjomainą;

 fungicidų panaudojimas taikant trumpą kukurūzų ir javų rotaciją;  atsparesnių vietines veisles augalų auginimas;

 derliaus nuėmimas optimaliu laiku.

Jeigu kukurūzų liekanų neįmanoma aparti (dėl tausojamosios dirvožemio apsaugos), reikia imtis priemonių, kad gerai susmulkinti kukurūzų derliaus likučiai patektų į viršutinį dirvos sluoksnį, kuriame mainų reakcijos aktyviausios: puvimą skatinantis kapojimas/mechaninis smulkinimas, ražienų skutimas, seklus kukurūzų likučių įterpimas; jeigu reikia, kukurūzų liekanos sekliai apariamos (gylis iki 15 cm, gali būti naudojami dvipusiai plūgai) (46,47).

Atsparių augalų selekcijos vykdymas yra efektyvi priemonė didinanti kviečių ir kukurūzų atsparumą nuo pelėsinių grybelių. Tačiau augalų selekcija yra lėtas procesas, kuris dėl pelėsinių grybelių greito prisitaikymo retai duoda pageidaujamų rezultatų. Geresni rezultatai gaunami užtikrinant greitą derliaus nuėmimą bei taikant optimalias derliaus laikymo sąlygas atsižvelgiant į pagrindinius pelėsinių grybelių augimo veiksnius. Cheminių medžiagų naudojimas nors yra efektyvus, bet dėl griežtos Europos Sąjungos REACH vykdomos kontrolės, veikiančios nuo 2007m. (chemikalų registracija, vertinimas, autorizacija ir apribojimas), herbicidų ir pesticidų panaudojimas tapo labai ribotas (48,49).

Siekiant maksimaliai išvengti pelėsinių grybelių, būtina taikyti mikotoksinų kontroles priemones.

Mikotoksinų kontrolė prieš grūdų sandėliavimą:  sandėliavimo patalpų valymas;

 javų valymas, prieš supilant į elevatorių

 javų grūdų valymas, prieš supilant juos į elevatorių;

 tinkamas sandėliavimo patalpų įrengimas (grindys ir sienos besiūle danga);

 taikyti drėgmės kondensavimo prevencinės priemonės (nesandėliuoti grūdų prie išorinių sienų, atraminių stulpų, vandentiekio vamzdžių);

23  javų derliaus konservavimas (džiovinti, atvėsinti, hermetiškai sandėliuoti, silosuoti ar konservuoti, pridėjus organinių rūgščių).

Mikotoksinų kontrolės priemonės sandėliavimo metu:  reguliariai matuoti grūdų temperatūrą;

 vengti vandens garų susidarymo sandėliuojamų grūdų aplinkoje;

 pasirūpinti ventiliacija, kad būtų pašalinta drėgmė (ventiliatoriai, ortakiai, oro cirkuliacija) (46,47).

Minint prevencines priemones nuo mikotoksinų užterštumo po derliaus nuėmimo, aprašytos ir tokios kaip: sorbentų panaudojimas lesaluose, taip pat fermentų ar mikroorganizmų panaudojimas, kurie geba neutralizuoti mikotoksinus (50). Taip pat minimas bentonitų ir aliuminio silikato gebėjimas surišti mikotoksinus. Aprašytas pastarųjų medžiagų efektyvumas detoksikuojant AFL. Tyrimai buvo atlikti su kiaulėmis (51) ir paukščiais (52), o rezultatuose pabrėžiama, kad absorbentų panaudojimas nesukėlė jokių virškinamojo trakto pažeidimų, dėl kurių sutriktų normali jo fiziologinė veikla sudavus AFL užterštus pašarus.

1.7 Pašarų detoksikacijos priemonės ir jų veiksmingumas

Mikotoksinų užterštumas vien prevencinėmis priemonėmis negali būti pilnai pašalinamas, tad taikomi kiti metodai, o pastarieji turi atitikti šiuos pagrindinius kriterijus:

1. mikotoksinai turi būti inaktyvuoti ar sunaikinti, juos paverčiant netoksiniais junginiais; 2. mikromicetų sporos ir micelis turi būti sunaikinami tam, kad būtų sustabdyta mikotoksinų

produkcija;

3. maistas ar pašaras turi neprarasti maistinės vertės ir neturi pakisti jų organoleptinės savybės; 4. negalimas žymus žaliavų fizinių savybių pokytis;

5. taikomi metodai turi būti ekonomiškai pagrįsti.

Yra žinoma, kad mikotoksinai skiriasi pagal savo cheminę struktūrą, kuri ir lemia plačią jų fizinių, cheminių ir biocheminių savybių įvairovę. Biocheminės savybės apibūdina toksiškumą, o cheminės ir fizinės – metodus, kuriais galima detoksikuoti toksinus. Dėl mikromicetų ir jų antrinių metabolitų kasmet sukeliamų didelių ekonominių nuostolių, pradėti taikyti fizikiniai; cheminiai ir biologiniai detoksikacijos metodai (53), bet dėl didelės mikotoksinų įvairovės nėra vieno metodo, kuris gebėtų juos visus inaktyvuoti. Tokiu tikslu apjungiami skirtingi metodai, kurie pavieniui geba nukenksminti specifinius toksinus nesumažinant pašaro kokybės. Geriausiu laikomas surišimo metodas, kurio pagrindą sudaro mikotoksinų surišėjai arba absorbentai. Pastarieji gali būti organiniai (mikrobiniai) arba neorganiniai (molių mineralai). Kitas efektyvus metodas yra „bioapsaugos“, kuris pagrįstas skirtingų medžiagų (dumblių, augalų sudedamųjų dalių ir kt.) gebėjimu apsaugoti gyvūnų

24 gyvybiškai svarbius organus, tokius kaip kepenis, ir stiprinti imunitetą. Taip pat, mikotoksinų nukenksminimui naudojamas biotransformacijos metodas, kuris grindžiamas fermentų ar mikroorganizmų gebėjimu katabolizuoti toksinus arba paversti juos mažiau toksiniais junginiais (54). 1.7.1 Fizikiniai detoksikacijos metodai

Fizikinės detoksikacijos metodus sudaro grūdų mechaninės priemonės, tokios kaip: flotacija, valymas ir plovimas, sijojimas, išlukštenimas, frezavimas, atrinkimas bei švitinimas, terminis apdorojimas ir kt. Šie metodai ne visada duoda norimus rezultatus, nes tai dažnai sąlygoja didelius pašarų nuostolius, be to, yra labai ribotas praktikinis pritaikymas (15).

Mikromicetai negali augti ar produkuoti mikotoksinų, jei substratas yra gerai išdžiovintas, tad maisto žaliavų ir produktų džiovinimas yra efektyvi kontrolės priemonė nukreipta prieš mikromicetų daromą žalą. Džiovinimas turėtų būti atliekamas iškart po derliaus nuėmimo. Žinant, kad mikromicetai geriausiai auga ir produkuoja toksinus kuomet substrate vandens aktyvumas yra didesnis nei 0,7 aw. Tad norint sudaryt saugias sandėliavimo sąlygas, būtina užtikrinti nedidesnį, nei

0,7aw (1).

Buvo nustatyta, kad plovimas distiliuotu vandeniu sumažina 65-95 proc. DON koncentraciją, o ZEN – 2-61 proc. miežiuose ir kukurūzuose. Buvo padaryta išvada, kad didžiausi šių mikotoksinų kiekiai randami ant grūdo paviršiaus, o nedidelė dalis – endosperme esant luobelės pažeidimams (55). Drėgno kukurūzų frezavimo metu buvo pastebėta, kad sumažinama OTA: gemaluose iki 96 proc. o kruopose – 49 proc.(56).

Flotacijos metodu atskiriami AFL užterštų grūdų dalis nuo sveikų. Tai atliekama panardinus grūdus į flotacinę terpę. Kadangi pažeisti grūdai būna lengvesni už sveikuosius, tai mikotoksinais užterštos grūdų dalys plūduriuoja paviršiuje, o nepažeistos – laikosi terpės dugne (57).

Terminio apdorojimo metu taikoma 80-121oC temperatūra, bet tokioje dauguma karščiui atsparių mikotoksinų nėra paveikiami ir inaktyvuojami, tad bendras maisto ar pašaro užterštumas mikotoksinais praktiškai nesumažėja. Tam turi įtakos toksinų rūšis ir koncentracija, taikomas temperatūrinis ir laiko rėžimas, substrato drėgmė ir pH (15,58).

Fizikiniai metodai dažnai duoda nepatikimus rezultatus, kurie dažnai lydimi dideliais pašarų nuostoliais, bet ne visada yra įmanomi praktiškai pritaikyti.

1.7.2 Cheminiai detoksikacijos metodai

Cheminė mikotoksinų detoksikacija grindžiama įvairių cheminių medžiagų, tokių kaip, rūgščių, šarmų, oksiduojančių reagentų, redukcinių tirpalų ir kt. naudojimas. Šių metodų efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo maisto ar pašaro rūšies. Dažniausiai naudojamos cheminių ir fizikinių metodų kombinacijos.

25 Pašarų apdorojimas rūgštimis sunaikina AFL B1 ir AFL G1 biologinį aktyvumą. Inaktyvacijos metu mikotoksinai konvertuojami į hemiacetalines formos medžiagas – AFL B2a ir AFL G2a, kurios praranda savo pirminės formos toksines savybes (13). Apdorojimas koncentruota druskos rūgštimi (HCl), kurios pH – 2, buvo sumažintas AFL B1 koncentracija 19,3 proc. per 24 valandas (59).

Šarminimo metodu nukenksminant pašarus dažniausiai naudojamos bazės maisto pramonėje: amoniakas (NH3) ir natrio šarmas (NaOH). Ypatingai didelę įtaką reakcijos efektyvumui turi pašarų

drėgnumas (60).

Cheminiai metodai yra brangūs, reikalauja daug laiko, gali keisti pašaro organoleptines savybes, taip sumažindami suvartojimą. Taip pat, pastebėta, kad taikomi metodai gali sunaikinti naudingas maistines medžiagas, sumažindami pašarų kokybę bei yra sunkiai pritaikomi praktiškai. 1.7.3 Biologiniai detoksikacijos metodai

Specialūs pašarų priedai, dar žinomi kaip absorbentai ar enterosorbentai, dažniausiai naudojama mikotoksikozių profilaktikai. Manoma, kad absorbentai sujungia mikotoksinus, mažindami jų absorbciją virškinamajame trakte, o absorbentai su prijungtais mikotoksinais yra pašalinami su išmatomis (61).

Sujungimas vyksta per fizinę ir cheminę absorbciją. Fizinės absorbcijos metu, toksinai ir absorbentai veikiami sąlyginai silpnos Van der Valso sąveikos su vandenilio jonais. Cheminės absorbcijos metu, absorbentai su mikotoksinais sujungiami stipriomis kovalentinėmis ir joninėmis jungtimis (62).

Šiuo metu yra dviejų rūšių absorbentai: neorganiniai ir organiniai.

Neorganiniai absorbentai - tai polimerai sudaryti iš silikatų, tokių kaip, zeolitų, bentonitų, rapsų aliejaus rafinavimo metu gautų balinimo molių, hidratuoto natrio ir kalcio aliuminio silikato (HSCAS), diatomitino ir kitų molių. Šios medžiagos yra nebrangios ir lengvai panaudojamos, tačiau daugelis gali prijungti tik specifinius mikotoksinus, taip pat, prijungti naudingus mineralus ir vitaminus bei sukelti kitas sveikatos komplikacijas (63). Tačiau yra duomenų, kad aliuminio silikato pagrindu pagaminti komerciniai priedai gali sumažinti žalingų mikotoksinų poveikius, padidindami ne vien paukščių produktyvumą, pašarų konversiją, bet ir pagerindami sveikatingumą, kaip nurodoma 6 lentelėje (33,64-67).

Organiniai absorbentai - tai anglies pagrindu sudaryti polimerai, tokie kaip, mielių ląstelės sienelės ekstraktas, avižų lukštai, celiuliozė, hemi-celiuliozė, pektinas ir liucernos pluoštas. Mielių, ypatingai Saccharomyces cerevsiae ir Candida krusei, ląstelės sienelės ekstraktas selektyviai vartojamas žarnyno bakterijų, kurios gamindamos fermentus inaktyvuoja mikotoksinus. Fermentacija yra vienas paprasčiausių ir pigiausių būdų naudojamų maisto kokybinių rodiklių išlaikymui (68).

26 Mikotoksinų absorbentai pateikia tik trumpalaikį sprendimą paukščių lesalų užterštumą mikotoksinais. Norint ilgainiui sumažinti mikotoksinus maiste ir pašarinėje žaliavoje, būtina gerinti esamas kontrolės priemones, kad būtų išvengta mikotoksinų patekimo į mitybos grandinę.

6 letenelė. Literatūros analizė, naudojant aliuminio silikato pašarų priedų veiksmingumą.

Autoriai, metai Tikslas Paukščių grupė Rezultatai

Rodiklis proc., poveikis Mallmann C. A., Sturza D., Giacomini L., Contreras M., Zaviezo D. (2015) AFL B, FUM ir T- 2 absorbcija

Vištos dedeklės Dėslumas: be sorbento su sorbentu Kiaušinių masė: be sorbento su sorbentu Lesalų konversija: be sorbento su sorbentu Kepenų dydis: be sorbento su sorbentu - 37 (neigiamas) - 33 (neigiamas) - 38 (neigiamas) - 32 (neigiamas) - 48 (neigiamas) - 22 (neigiamas) + 41 (teigiamas) + 15 (teigiamas) Neeff D.V., Ledoux D. R.,Rottinghaus G. E., Bermudez A. J., Dakovic A., Murarolli R. A. ir kt. (2013) AFL B1 absorbcija Viščiukai broileriai Kūno svoris: be sorbento su sorbentu Lesalų suvartojimas: be sorbento su sorbentu - 27 (neigiamas) - 18 (neigiamas) - 25 (neigiamas) - 20 (neigiamas) Mallmann C.A., Dilkin P., Giacomini L., Rauber R.H., Zaviezo D. (2010) AFL B1 absorbcija Viščiukai broileriai Lesalų suvartojimas: be sorbento su sorbentu Kūno svoris: be sorbento su sorbentu - 31 (neigiamas) - 32 (neigiamas) - 29 (neigiamas) - 24 (neigiamas)

27 Kepenų dydis: be sorbento su sorbentu + 59 (teigiamas) + 19 (teigiamas) Casarin A., Forat M., Soto E., Zaviezo D. (2006) T-2 toksino absorbcija Viščiukai broileriai Kūno svoris: Be sorbento Su sorbentu Lesalų suvartojimas: Be sorbento Su sorbentu - 18 (neigiamas) - 6 (neigiamas) - 7 (neigiamas) - 4 (neigiamas) Santin E., Maiorka A., Krabbe E. L., Paulillo A. C., Alessi A. C. (2002)

OTA absorbcija Viščiukai broileriai Kūno svoris: Be sorbento Su sorbentu Lesalų suvartojimas: Be sorbento Su sorbentu - 36 (neigiamas) - 41 (neigiamas) - 29 (neigiamas) - 35 (neigiamas) Apibendrinant galima pabrėžti, kad pašarai yra pagrindinis faktorius, darantis įtaką paukščių sveikatingumui. Mikotoksinų prevencija, pašarų detoksikacijos priemonės leidžia pagerinti paukščių lesalų kokybę, taigi gerėja ir paukštienos kokybė, kas ypač svarbu, siekiant tiekti sveiką maisto produktą žmonėms.

Praktikoje gaunami prieštaringi tyrimų rezultatai, nors mikotoksinų poveikis paukščių sveikatingumui yra nustatytas. Todėl reikalingi tolimesni tyrimai, siekiant gaminti pakankamai ir kokybiškų pašarinių žaliavų paukščiams.

28

2 TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

2.1 Bandymų atlikimo sąlygos

Tyrimai atlikti 2013 – 2016 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų mitybos katedroje (iki 2014 m. lapkricio 2 d.), Gyvūnų veisimo ir mitybos katedroje (nuo 2014 m. iki 2016 m.), Olštyno Varmijos-Mazūrijos universitete.

Moksliniai tyrimai su paukščiais atlikti laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu 1997 11 06 Nr. 8-500 (Valstybės žinios, 1997 11 26, Nr. 108) bei poįstatyminių aktų (Žin., 1997, Nr. 108-2728), Europos konvencija dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 325), 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyva 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 292) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/65/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 609), 2007 m. birželio 18 d. Komisijos rekomendacija 2007/526/EB dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo ir priežiūros gairių (OL 2007 L 197, p. 1), Europos Komisijos rekomendacijų dėl eksperimentinių gyvūnų eutanazijos 1 ir 2 dalimis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. B1-639 „Dėl Gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tikslams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr.155 „Dėl Geros laboratorinės praktikos (GLP) taisyklių neklinikinių (eksperimentinių) laboratorijų tyrimams“ (Žin., 1999, Nr. 35-1053).

Tyrimai atlikti su 150 vienadieniais „Ross-308“ viščiukais broileriais Paukščiai buvo suskirstyti į 5 grupes po 30, atitinkamai grupuojant I – V grupių pakartojimus, tai yra, po 15 paukščių grupėje (5 grupės - 5 pakartojimai). Tyrimo metu, viščiukai buvo auginami po 15 individualiuose aptvaruose, kuriuose jie buvo girdomi iš stacionarių girdyklų bei lesinami iki soties. Auginimo ir priežiūros sąlygos visose grupėse buvo vienodos. Lesalų padavimas į šėryklas buvo automatizuotas, duomenys kontroliuojami kompiuterine valdymo programa. Visų grupių paukščiai buvo lesinami pašaru, kurio maistinė vertė 12,78 MJ, žali baltymai 21,05 proc., žali riebalai 4,97 proc., žali pelenai 1,87, žalia ląsteliena, proc. 2,88, fosforas 0,61 proc., natris 0,2 proc. Lesalų pagrindinis komponentas buvo kviečiai, kurie sudarė 60 proc. raciono komponentų sudėties.

I grupės viščiukai broileriai buvo lesinami neužterštu, be priedų, racionu. II grupė buvo lesinama tik mikotoksinais užterštu racionu. III–V grupių paukščiai buvo lesinami užterštu racionu,

29 kuriame buvo pridėta aliuminio silikato pagrindu pagamintų komercinių priedų: „Myco AD“, „Mycofix“ ir „Mycosorb“. Priedai buvo pridedami remiantis gamintojų rekomenduojamu kiekiu: 1,5 kg/t kombinuotųjų lesalų.

7 lentelė. Bandymo su viščiukais broileriais schema ir pašarų priedų dozavimas.

Grupė Racionas Priedų dozavimas, kg/t kombinuotųjų lesalų Paukščių skaičius grupėje Grupės paskirtis

Auginimo laikotarpis 1-4 savaitė

I KL - 30 Kontrolinė

II KL + M - 30 Tiriamoji

III KL + M + „Myco Ad“ 1,5 30 Tiriamoji

IV KL + M + „Mycofix“ 1,5 30 Tiriamoji

V KL + M +„Mycosorb“ 1,5 30 Tiriamoji

Pastaba: KL – kontrolinis lesalas; M – faktinė mikotoksinų tarša.

Kontrolinės grupės viščiukams buvo paskirtas neužteršti mikotoksinais lesalai. II–V grupių lesalo sudėtyje buvo nustatyta faktinė mikotoksinų tarša, nustatyta lesalo gamintojo: OTA – 30 ppb (μg/kg), DON – 25 ppb (μg/kg), ZEA -0,5 ppb (μg/kg).

Tyrimo pabaigoje, po 4 savaičių lesinimo bandymo, viščiukai buvo pasverti. Iš kiekvienos grupės, buvo atrinka po 12 paukščių, kurie atitiko grupės masės vidurkį, viso - 60. Viščiukai broileriai buvo paskersti laikantis eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijų.

Viščiukų broilerių išsaugojimas/mirtingumas buvo stebimas ir registruojamas visose grupėse, per visą auginimo laikotarpį, stebint paukščius kiekvieną dieną. Auginimo sąlygos bei lesalų kokybiniai rodikliai atitiko auginimo rekomendacijas (NCR, 1994).

2.2 Kūno masės ir pašarų konversijos nustatymas

Viščiukų broilerių kūno masė buvo nustatoma sveriant grupėmis bandymo pradžioje ir pabaigoje, iš viso 150 viščiukų broilerių. Tyrimo metu kiekvienos grupės lesalų sąnaudos buvo nustatomos sveriant duodamus lesalus ir jų likučius, pagal kuriuos buvo apskaičiuotos lesalų sąnaudos 1 kg produkcijos, arba gyvosios kūno masės, gauti.

30 AWG = F – S (1)

F - vidutinis viščiukų broilerių svoris bandymo pradžioje. S - vidutinis viščiukų broilerių svoris bandymų pabaigoje.

Vidutinis viščiukų broilerių suvartoto pašaro kiekis per dieną / X laikotarpį _ __A_____ (2)

(B x C) + D

A - pašarų kiekis, suvartotas per visą periodą. B - viščiukų broilerių kiekis.

C - eksperimento laikotarpio dienų skaičius.

D - dienų iki eksperimento su viščiukais broileriais pabaigos kiekis

Lesalų suvartojimas per periodą = Bendras lesalų kiekis, suvartotas per periodą kiekvienoje imtyje / Bendras svorio prieaugis per periodą. (3)

2.3 Vidaus organų santykinės masės nustatymas

Tyrimo pabaigoje, 4 savaičių amžiaus viščiukai broileriai buvo eutanazuoti. Iš kiekvienos grupės, buvo atrinkta po 12 paukščių, iš viso 60, kuriems buvo atliekamas skrodimas. Skrodimo metu buvo išimti ir pasverti tokie vidaus organai: kepenys, širdis ir blužnis. Iš gautų rezultatų, buvo apskaičiuojama šių organų santykinė masė, pagal formulę:

X (organo masė, kg) = S (santykinė masė), proc. (4) Y (kūno masė, kg)

2.4 Skirtingų virškinamojo trakto segmentų turinio pH nustatymas

Skrodimų metu buvo tiriami ir įvertinami vidaus organai bei buvo paimti virškinamojo trakto segmentų turinio mėginiai. Vertintos virškinamojo trakto dalys: gūžys (ingluvies), liaukinis skilvis (proventriculus), raumeninis skilvis (ventriculus), tuščioji (jejunum), klubinė (ileum) ir aklosios (caecum) žarnos. Paimti mėginiai buvo pamatuotos su mikroelektrodu ir pH/ION pHmetru (Modelis 301, Hanna Instruments, Vila do Canole, Portugalija).

2.5 Histopatologinis kepenų, širdies, blužnies ir inkstų įvertinimas

Histopatologinis organų įvertinimas buvo atliekamas tiesioginės mikroskopijos budu, įvertinant paruoštą mėginį 5 balų sistemoj, pagal atitinkamo pažeidimo išreikštumą: kai 0 balų - neišreikšta, o kai 5 – išreikšta labiausiai.

31

2.6 Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė buvo atlikta „SAS“ statistiniu paketu (SAS, 1999). Apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai (x), vidutinė aritmetinė paklaida (Sx,±). Duomenų statistinė analizė

atlikta naudojant Stjudento t – testą. Duomenys buvo laikomi statistiškai patikimi, kai p< 0,05. Duomenys lentelėse pateikiami vidurkiais su standartiniais nuokrypiais.

Vertinime buvo taikoma analizė pagal tokį modelį: yijk = µ + βijk + eijk

yijk = µ + βijk + eijk

yijk = i – efektas, j - gyvūno efektas, k – lesalų efektas;

µ - rodiklių vidurkis. eijk - atsitiktinė paklaida.

Atliekant vienfaktorinę dispersinę analizę ANOVA (ANalysis Of VAriance) buvo nustatyta priedų įtaka virškinimo procesų rodikliams. Skirtumai tarp grupių nustatyti daugkartinio lyginimo Duncan‘o testu. Rezultatai laikomi statistiškai patikimais, kai P≤0,05. Duomenys grafiškai pateikti naudota Microsoft Excel 2013 programa.

32

3 TYRIMŲ REZULTATAI

3.1 Mikotoksinus detoksikuojančių pašarų priedų naudojimo lesaluose

efektyvumo vertinimas

Atlikus tyrimus nustatyta (9 lentelė), kad viščiukų broilerių kūno masės vidurkis buvo didžiausias II grupėje 1,480 kg, kurioje buvo naudojamas lesalas be priedų (3 pav.) Mažiausia kūno masė nustatyta IV-oje grupėje 1,357 kg, kurioje lesalai buvo su mikotoksinais ir „Myco Ad“ priedu. II-os ir IV-os grupių skirtumas sudarė 8,6 proc. (p>0,05). Kontrolinės grupės masė buvo 1,431 kg arba 3,4 proc. mažesnė, nei II-os grupės - 1,480 kg (p>0,05). Kontrolinės grupės masės rezultatai buvo didesni už visų grupių (III, IV ir V), kuriose viščiukai buvo lesinami lesalais su detoksikuojančiais priedais, rezultatus. Kontrolinės grupės paukščių masė buvo 1,431 kg arba 0,8 proc. didesnė negu III-ios grupės 1,419 kg (p>0,05). Taip pat, kontrolinės grupės paukščių masė buvo 1,431 kg arba 3,2 proc. didesnė negu IV-os grupės (1,357kg) ir 0,7 proc. didesnė už V-os grupės paukščių masę - 1,421 kg (p>0,05).

8 lentelė. Viščiukų broilerių augimo dinamika.

Rodikliai Grupės I II III IV V Kūno masė, kg 1,431± 0,062 1,480 ± 0,78 1,419 ±0,064 1,357 ±0,042 1,421 ±0,032 Proc. 100,0 103,4 99,2 94,8 99,3 FCR 1,482±0,035* 1,507±0,049* 1,529±0,047* 1,591±0,071* 1,550±0,037* Proc. 100 101,7 103,2 107,4 104,6

Pastaba: *, duomenys statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.

Tyrimai rezultatai parodė (3 pav.), kad didžiausia pašarų konversija buvo nustatyta IV-oje grupėje (1,591) ir skyrėsi 7,4 proc. nuo mažiausios – kontrolinėje grupėje (1,482) (p<0,05). Kontrolinės grupės viščiukų broilerių rezultatai (1,482) buvo 1,7 proc. mažesni, lyginant su II-os grupės (1,507) rezultatais (p<0,05). I-os grupės pašarų konversija (1,482) buvo 3,2 proc. mažesnė už III-os grupės (1,529 kg),o lyginant su V-os grupės bendraamžiais paukščiais (1,550) 4,6 proc. skirtumą (p<0,05). Tyrimų rezultatais nustatyta, kad naudoti pašarų priedai darė teigiamą poveikį pašarų konversijos (FCR) rodikliui ir atitiko viščiukų broilerių „Ross-308“ veislės standartą.

33

3 pav. Viščiukų broilerių augimo dinamika ir koreliacija.

3.2 Mikotoksinus detoksikuojančių pašarų priedų poveikis viščiukų broilerių

vidaus organų sveikatingumui

Tyrimų analizė parodė (10 lentelė), kad didžiausi rezultatai buvo gauti III-oje, IV-oje ir V-oje grupėse, kuriose buvo naudojami mikotoksinus absorbuojantys priedai. Didžiausias kepenų padidėjimas buvo pastebėtas V-oje grupėje (3,14 proc.), kuris nuo kontrolinės (2,68 proc.) skyrėsi

1,431 1,480 1,419 1,357 1,421 I ; 1,482 II; 1,507 III; 1,529 IV; 1,591 V; 1,550 1,42 1,44 1,46 1,48 1,5 1,52 1,54 1,56 1,58 1,6 I II III IV V 1,28 1,3 1,32 1,34 1,36 1,38 1,4 1,42 1,44 1,46 1,48 1,5 P aš ar ų k o n v er sij a GRUPĖS Kū no m asė, k g

Viščiukų broilerių augimo dinamika ir koreliacija

Kūno masė, kg Lesalų konversija

0,00000 0,20000 0,40000 0,60000 0,80000 1,00000 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5

34 17,2 proc., (p<0,05). III-ios grupės rezultatai (2,89 proc.) buvo 7,6 proc. didesni, nei I-os grupės (2,68 proc.), p<0,05. IV-os grupės (3,11 proc.) kepenų masės rezultatas buvo labai panašus į V grupės (3,15 proc.) ir vidutiniškai skyrėsi 16,0 proc. nuo I-os grupės (2,68 proc.), kai p<0,05. II-oje grupėje (2,7 proc.) buvo pastebėtas nežymus kepenų santykinės masės padidėjimas panašus į kontrolinės grupės (2,68 proc.) ir skyrėsi 0,7 proc., p>0,05.

Tyrimo duomenys rodo, kad širdies santykinė masė buvo didžiausia V-oje grupėje (0,57 proc.) ir skyrėsi 3,6 proc. nuo II-os ir III-os grupių (0,55 proc.) viščiukų broilerių masės, p>0,05. I-os ir IV-os grupių rezultatai (0,56 proc.) vienodi ir 1,8 proc. mažesni už V-IV-os grupės rezultatus (0,57 proc.), kai p>0,05. O II-os ir III-os (0,55proc.) – 1,8 proc. mažesni nei I grupės, p>0,05 (4 pav.).

Didžiausia blužnies santykinė masė buvo kontrolinėje grupėje (0,08 proc.) ir sudarė 12,5 proc. skirtumą lyginant su kitų grupių viščiukų broilerių santykine blužnies mase, kuri buvo 0,07 proc., p>0,05 (4 pav.).

9 lentelė. Viščiukų broilerių kepenų, širdies ir blužnies masių santykiniai pokyčiai, proc.

Rodikliai Grupės I II III IV V Kepenys (hepar) 2,68*±0,25 2,70*±0,36 2,89*±0,46 3,11*±0,20 3,14*±0,33 Proc. 100,0 100,7 107,8 116,0 117,2 Širdis (cor) 0,56 ±0,04 0,55 ±0,05 0,55 ±0,04 0,56 ±0,02 0,57 ±0,03 Proc. 100,0 98,2 98,2 100 101,8 Blužnis (splen) 0,08 ±0,03 0,07 ±0,03 0,07 ±0,03 0,07 ±0,02 0,07 ±0,02 Proc. 100,0 87,5 87,5 87,5 87,5

35

4 pav. Virškinamojo trakto segmentų turinio pH įvertinimas ir koreliacija.

3.3 Virškinamojo trakto pH nustatymas

Tyrimo rezultatai parodė (11 lentelė), kad didžiausias gūžio turinio pH rezultatas buvo 4,51 V-oje grupėje, lyginant su mažiausiu – 4,30 III-iV-oje grupėje, ir skirtumas buvo 4,7 proc. (5 pav.). Kontrolinės grupės viščiukų broilerių pH rodiklis buvo 4,45 arba 0,2 proc. mažesnis negu IV-os grupės (4,46) ir 2,4 proc. didesnis už II grupės (4,35) paukščių. I grupės pH vertė buvo 4,45 arba 1,3

2,68 0,56 0,08 2,70 0,55 0,07 2,89 0,55 0,07 3,11 0,56 0,07 3,14 0,57 0,07 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5

Kepenys Širdis Blužnis

K ūn o m asė s ir organų sant ykis , proc. Vidaus orgainai

Vidaus organų masės pokyčiai ir koreliacija

I II III IV V -1,00000 -0,80000 -0,60000 -0,40000 -0,20000 0,00000 0,20000 0,40000 0,60000 0,80000 1,00000 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5

36 proc. mažesnė už didžiausią V-os grupės gūžio turinio pH rezultatą– 4,51. Duomenys buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05).

Analizuojant liaukinio skilvio turinio pH vertę (5 pav.), buvo nustatyta, kad kontrolinės grupės pH vertė 4,26 buvo 5,6 proc. didesnė, negu II grupės - 4,02, p<0,05. Pastarojoje matoma mažiausia rodiklio vertė iš visų grupių. Grupės, kuriose buvo naudojami mikotoksinų poveikį sumažinantys priedai, vidutiniška pH vertė buvo 4,23 ir tai buvo 0,6 proc. mažiau, lyginant su I-os grupės rezultatais- 4,26, p<0,05. Rezultatai parodė, kad priedai turėjo teigiamą poveikį į liaukinio skilvio pH, kai p<0,05.

10 lentelė. Virškinamojo trakto segmentų turinio pH pokyčiai.

Virškinamojo trakto segmentas Grupės I II III IV V Gūžys (inguvies) FN - pH 5,5 4,45± 0,32 4,35 ±0,24 4,30 ±0.20 4,46 ±0,18 4,51 ±0,22 Proc. 100,0 97,6 96,6 100,2 101,3 Liaukinis skilvis (proventriculus) FN - pH 2,5-3,5 4,26*±0,35 4,02*±0,42 4,27* ±0.23 4,18* ±0,14 4,26*±0,35 Proc. 100,0 94,4 100,2 98,6 99,5 Raumeninis skilvis (ventriculus) FN- pH 2,5-3,5 3,56*±0,24 3,54*±0,26 3,32*±0.32 2,87*±0,28 3,56*±0,24 Proc. 100,0 99,4 93,3 80,6 81,5

Tuščioji žarna (jejunum)

FN - 6,5-7,0 6,48 ±0,14 6,01 ±0,12 5,97 ±0.08 5,84 ±0,11 5,96 ±0,10

Proc. 100,0 92,7 92,1 90,1 92,0

Klubinė žarna (Ileum)

FN - pH 7,0-7,5 5,56 ±0,61 5,59 ±0,45 5,50 ±0.36 5,51 ±0,24 4,96 ±0,62

Proc. 100,0 100,5 98,9 99,1 89,2

Akloji žarna (caecum)

FN- pH 7,5 5,94 ±0,22 6,07 ±0,40 5,81 ±0.31 5,74 ±0,32 5,70 ±0,28

Proc. 100 102,2 97,8 96,6 96,0

37 Analizuojant raumeninio skilvio turinio pH buvo nustatyta labai stipri teigiama koreliacija (5pav.). Didžiausi rezultatai buvo kontrolinėje (3,56) ir II-oje grupėse (3,54), tačiau kontrolinės gupės buvo 0,6 proc. didesni, p<0,05. Žemesnius pH įtakojo naudojami nukenksminamieji priedai, o tai parodo III-ios (3,32), IV-os (2,87) ir V-os (2,90) grupių rezultatai, atitinkamai 6,7proc., 19,4 proc. ir 18,5 proc. mažesni negu kontrolinės grupės (3,56), p<0,05.

5 pav. Gūžio, liaukinio ir raumeninio skilvio turinio pH pokytis ir koreliacija.

4,45 _4,35 4,30 4,46 4,51 4,26 4,02 4,27 _4,18 4,24 3,56 3,54 3,32 2,87 2,9 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 I II III IV V pH Grupės

Gūžio, liaukinio ir raumeninio skilvio turinio pH pokytis ir koreliacija

Gužys Liaukinis skilvis Raumeninis skilvis

0,975 0,98 0,985 0,99 0,995 1 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5

38 Tyrimo metu buvo nustatyta, kad mažiausi rezultatai buvo IV grupėje (5,84) ir skyrėsi 9,9 proc. nuo didžiausių – I-oje grupėje (6,48). II grupės viščiukų broilerių plonųjų žarnų turinio pH buvo 6,01 arba 7,3 proc. mažiau už kontrolinės grupės (6,48). III (5,97) ir V (5,96) grupių viščiukų broilerių rezultatai buvo panašūs ir skyrėsi 0,9 proc. Tyrimų rezultatais buvo nustatyta teigiama didėjančios tendencijos koreliacija, tačiau gauti duomenys statistiškai nereikšmingi (p> 0,05).

Tyrimo metu, buvo nustatyta, kad III-ios (5,50), IV-os (5,51) ir V-os (4,96) grupių turinio pH buvo atitinkamai 0,5 proc., 1,1 proc. ir 9,8 proc. mažesnis negu kontrolinė grupės. II-os grupės (5,59) turinio pH buvo 0,5 proc. didesnis už kontrolinės grupės (5,56). Gauti rezultatai buvo statistiškai nereikšmingi (p>0,05).

Analizuojant aklųjų žarnų turinio pH rezultatus, buvo nustatyta didžiausias žarnų turinio pH II-oje grupėje (6,07), kuri buvo 6,2 proc. didesnė už mažiausią pH vertę – V-II-oje grupėje (5,70). II-os grupės (6,07) pH rezultatai buvo 2,2 proc. didesni, lyginant su kontroline grupe (5,94). Kontrolinės grupės (5,94) viščiukų broilerių aklųjų žarnų turinio pH rezultatas buvo 2,2 proc. didesnis už III-ios (5,81). IV-os (5,74) ir V-os (5,70) grupių pH vertės buvo atitinkamai 3,4 ir 4 proc. mažesnės, negu kontrolinės grupės. Gauti rezultatai buvo statistiškai nereikšmingi (p>0,05), taip pat buvo nustatyta teigiama koreliacija tarp šių grupių (6 pav.).

6,48 6,01 5,97 _5,84 5,96 5,56 5,59 _{5,50 5,51} 4,96 5,94 6,07 _5,81 5,74 5,7 0 1 2 3 4 5 6 7 I II III IV V pH Grupės

Tuščiosios, klubinės ir aklųjų žarnų turinio pH pokytis ir koreliacija