Andrė Barčiūtė
V kursas, 8 grupėNIKELIO IR CHROMO JONŲ KONCENTRACIJOS
POKYČIAI SEILĖSE PACIENTŲ NEŠIOJANČIŲ
BREKETUS. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovė
Prof. Kristina Lopatienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA
NIKELIO IR CHROMO JONŲ KONCENTRACIJOS POKYČIAI SEILĖSE PACIENTŲ NEŠIOJANČIŲ BREKETUS. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas... (parašas) (parašas) ... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20....m. ... 20....m... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:
... Recenzentas:
... (moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas) Recenzavimo data: ...
Eil .N
r. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8 Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai,
kalba, publikavimo būklė ir pan.) 0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių
derinius)?
11 Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai
ar, jei taikoma, meta-analizei)? 0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13 Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar
supaprastinimai buvo daromi? 0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0
16
Duomenų sisteminima s bei analizė
(2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20
Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
tinkamas moksliniam darbui?
29 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 31 rekomendaci Praktinės
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė,
meta-regresija)? +1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos
meta-analizės rezultatai? +2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo balo -0,5
40 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
) 41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir
yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo 42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo balo -0,5 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo balo -0,5 *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. Recenzento pastabos:
TURINYS
SANTRAUKA ... 8 SUMMARY ... 9 SANTRUMPOS IR PAAIŠKINIMAI ... 10 ĮVADAS ... 111. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 13
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 17
2.1 Bendra straipsnių atrankos apžvalga ... 17 2.2 Nikelio ir chromo kiekis seilėse prieš gydymą ir po 7 dienų ... 22 2.3 Nikelio ir chromo kiekis seilėse prieš gydymą ir po 12 mėnesių ... 23 2.4 Nikelio ir chromo kiekio pokyčiai seilėse gydymo metu ... 24 2.5 Nikelio ir chromo kiekis seilėse lyginant su kontroline grupe ... 25 3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 27 IŠVADOS ... 29 PRAKTIKINĖS REKOMENDACIJOS ... 30 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 31 PRIEDAI ... 35
NIKELIO IR CHROMO JONŲ KONCENTRACIJOS POKYČIAI SEILĖSE
PACIENTŲ NEŠIOJANČIŲ BREKETUS. SISTEMINĖ LITERATŪROS
APŽVALGA
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas.Nenuimami ortodontiniai aparatai, tokie kaip breketų sistema nuolat sąveikauja su seilėmis ir kitais burnos skysčiais, taip išlaisvindami nikelio ir chromo jonus, kurie gali sukelti žalingą poveikį, jei jų koncentracija viršija toksinę dozę. Darbo tikslas: įvertinti nikelio ir chromo koncentracijos pokyčius seilėse pacientams, kuriems taikomas ortodontinis gydymas breketų sistema, sisteminę literatūros apžvalgą.
Medžiaga ir metodai. Tyrimų atranka buvo atlikta remiantis PRISMA reikalavimais. Pubmed, ReasearchGate, Google scholar elektroninėse duomenų bazėse buvo atlikta pirminė straipsnių paieška, rasti 429 straipsniai. Atmetus tyrimus, kurie neatitiko įtraukimo kriterijų liko 56 straipsniai. Įvertinus likusių tyrimų santraukas buvo atmestas 41 straipsnis, kurie neatitiko įtraukimo į tyrimą kriterijų. Iš likusių 15 tyrimų, kurie atitiko reikalavimus ir kriterijus buvo atmesti 8 dublikatai, todėl sisteminei apžvalgai atrinkti 7 straipsniai.
Rezultatai. Visi rezultatai rodo, nikelio ir chromo jonų koncentracijos seilėse padidėjimą po nenuimamų ortodontinių aparatų – breketų uždėjimo. Lyginant metalų jonų kiekį seilėse su kontroline grupe, chromo kiekis seilėse buvo didesnis, o nikelio kiekis viename tyrime buvo mažesnis lyginant su kontroline grupe.
Išvados. Nenuimami ortodontiniai aparatai – breketų sistemos atpalaiduoja nikelio ir chromo jonus, kurie patenka į seiles ir sukelia jų koncentracijos padidėjimą, kuris po savaitės pasiekia maksimumą, o tada palaipsniui mažėja., tačiau nepasiekia toksinio lygio. Ortodontinio gydymo laikas neturėjo įtakos nikelio ir chromo jonų koncentracijai seilėse.
NICKEL AND CHROMIUM IONS CONCENTRATION CHANGES OF SALIVA
IN PATIENTS WITH BRACKETS. SYSTEMIC LITERATURE REVIEW
SUMMARY
Relevance of the problem and the aim of the work. Fixed orthodontic applainces, such as bracket systems, interact with saliva and other oral fluids that release nickel and chromium ions, which can cause harmful effects if their concentration exceeds the toxic dose. The aim of this work is to carry out a systematic analysis of studies that research changes in concentration of nickel and chromium ions in saliva, of patients with fixed orthodontic applainces – brackets.
Material and methods. This systematic review was performed on the basis of PRISMA requirements. In Pubmed, ReasearchGate, Google scholar electronic databases was identified 429 articles. After rejecting the studies, which did not fulfill the inclusion criteria, 56 articles remained. After reading the summaries of the remaining studies 41 articles, which did not meet the requirements, was rejected. Of the remaining 15 studies that met the requirements and criteria were 8 duplicates so 7 articles were selected for this systematic review.
Results. All results show an increase in the concentration of nickel and chromium ions in saliva after using fixed orthodontic appliances - brackets. Comparing the amount of metal ions in the saliva with the control group, the amount of chromium in the saliva was higher and the amount of nickel in one study was lower compared to the control group.
Conclusion.Fixed orthodontic appliances - brackets systems release valuable amounts of nickel and chromium ions that gets into the saliva and increase their concentration. Maximum concentration of ions is reached after 7 days, and then gradually decreases, but does not reach the toxic level. Orthodontic treatment time did not affect the concentration of nickel and chromium ions in saliva.
SANTRUMPOS IR PAAIŠKINIMAI Ni – nikelis Cr - chromas KG - kontrolinė grupė TG – tiriamoji grupė * – statistiškai reikšminga ** – statistiškai nereikšminga 10
ĮVADAS
Ortodontinio gydymo metu naudojamos breketų sistemos elementai, breketai, lankai ir žiedai yra gaminami iš nerūdijančio plieno, kurį sudaro apie 8% nikelio (Ni) ir 18% chromo (Cr) [1]. Ortodontiniai lankai gaminami iš nikelio - titano junginių, kuriuos 50% sudaro nikelis. [2]. Visi metalai esantys burnoje yra veikiami korozijos, dėl cheminių, mechaninių, terminių, mikrobiologinių ir fermentų pokyčių, kurie lemia metalų jonų išskyrimą, ir dėl elektrocheminio poveikio patenka į seiles, kraujo serumą, šlapimą ir sukelia padidėjusio jautrumo reakcijas [3, 4]. Remiantis epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad padidėjusio jautrumo reakcijos tiek nikeliui, tiek chromui yra būdingos. Alerginis jautrumas bent vienam metalui būdingas 15,7% populiacijos, o paplitimas pagal metalą - nikeliui 14,5%, o chromui 0,8%. Jautrumo nikeliui dažnis įvairiose šalyse yra nustatomas skirtingas, tačiau vis tiek išlieka didelė alergijų rizika: Portugalijoje 18,5%, Italijoje 16,4%, Nyderlanduose 15,8% ir Vokietijoje 13,9%, mažiausias paplitimas buvo stebimas Švedijoje 8,3% [5]. Alerginis jautrumas chromui yra mažesnis nei nikeliui, tačiau tyrimo duomenimis nustatyta, jog padidėjusio jautrumo reakcija chromui pasireiškia apie 10% vyrų ir 3% moterų [6]. Nikelis ir jo junginiai sudaro arseno ir sulfido kompleksus, kurie žinomi kaip alergenai, mutagenai ir kancerogenai. Apskaičiuota, jog 4,5 - 28,5% gyventojų turi padidėjusį jautrumą nikeliui ir šis paplitimas tarp moterų yra didesnis [7]. Nikeliui būdinga IV tipo padidėjusio jautrumo reakcija, kuri pasižymi gingivitu, dantenų hiperplazija, kampiniu lūpų cheilitu, deskvamaciniu burnos ertmės pažeidimu, multiformine eritema, deginimo jausmu burnos ertmėje, metalo skoniu burnoje, burnos ertmės audinių spalvos pokyčiu, skausmu bei periodontitu, kuris gali būti siejamas su nikelio ir chromo jonų patekimo iš ortodontinių aparatų [8,9,10]. IV tipo padidėjusio jautrumo reakciją sukelia iš įvairių lydinių išsiskiriantys nikelio jonai yra
stiprūs alergenai arba haptenai, galintys sukelti gleivinės uždegimą. Jie įsiskverbia į odą ir aktyvuoja epitelio ląsteles, kurios gamina įvairius citokinus arba chemokinus. Tuomet vyksta imuninis atsakas, kurio metu aktyvuojamos antigeno ir T ląstelės. Kai kurie citokinai aktyvina antigeno ląsteles, tokias kaip Langerhanso ląsteles arba dendritines ląsteles. Suaktyvinti antigenai migruoja į limfmazgius, kuriuose jie išskiria alergenus arba haptenus T ląstelėms. Vėlesnis pakartotinis sąlytis su tuo pačiu alergenu ar hapenu sukelia specifinių haptenų T-ląstelių aktyvavimą, kuris vėliau patekęs į kraujotaką ir sukelia matomus padidėjusio jautrumo požymius po 48–72 val. Tačiau tikslūs molekuliniai mechanizmai, kurie tarpininkauja tarp epitelio ir imuninių ląstelių sąveikos nikelio alergijos atvėju, yra nežinomi [11].
Keletas in vitro studijų nustatė nikelio ir chromo jonų koroziją ir jų išskyrimą iš ortodontinių aparatų. Gauti rezultati parodė, jog vidutiniškai išskiriama 40 µg nikelio ir 36 µg chromo, turint abiejų žandikaulių nenuimamamus ortodontinius aparatus, breketus per dieną. Tačiau šių tyrimų rezultatus yra sunku pritaikyti klinikinėms situacijoms, nes naudojamos metodikos negali tiksliai atkurti sudėtingos ir dinamiškos burnos aplinkos ir jos mikrofloros [12].
Per pastarąjį dešimtmetį yra atlikta nemažai tyrimų, kurie siekia įrodyti nikelio ir chromo jonų išskyrimą iš nenuimamų ortodontinių aparatų, kurie gali turėti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Vienas iš svarbiausių nikelio ir chromo matavimo metodų prieš, per ir po ortodontinio gydymo yra seilių analizė, nes metalų jonai pirmiausia patenka į jas, taip pat nesunku paimti seilių mėginius, bei jas galima analizuoti ilgą laiką.
Darbo tikslas: įvertinti nikelio ir chromo koncentracijos pokyčius seilėse pacientams, kuriems taikomas ortodontinis gydymas breketų sistema, sisteminę literatūros apžvalgą.
Darbo uždavinai:
1. Nustatyti nikelio ir chromo jonų koncentracijos pokyčius seilėse po 7 dienų nuo breketų sistemos uždėjimo.
2. Palyginti nikelio ir chromo jonų koncentracijos pokyčius vienerių metų laikotarpyje nuo ortodontinio gydymo nenuimamais ortodontiniais aparatais – breketais pradžios.
3. Nustatyti nikelio ir chromo jonų koncentacijos skirtumus tarp pacientų, kuriems atlie
kamas ortodontinis gydymas breketais ir pacientų, kuriems ortodontinis gydymas nėra taikomas.
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
Atlikta sisteminė literatūros apžvalga pagal sudarytą protokolą. Į tyrimą įtraukti 7 straipsniai. Straipsnių įtraukimo į sisteminę analizę kriterijai:
1. Straipsniai ne senesni nei 10 metai (publikuoti nuo 2009-01-07 iki 2019-01-07). 2. Klinikiniai tyrimai.
3. Straipsniai publikuoti anglų kalba.
4. Straipsniai publikuojami recenzuojamuose žurnaluose. 5. Tyrimai atlikti su žmonėmis.
Straipsnių atmetimo kriterijai:
1. Sisteminės literatūros apžvalgos ir meta-analizės. 2. Tyrimai, atlikti su gyvūnais, in vitro tyrimai. 3. Vieno arba kelių klinikinių atvejų aprašymai. 4. Straipsniai publikuoti ne anglų kalba
5. Nepilni straipsnių tekstai.
Informacijos šaltiniai ir paskutinės paieškos data
Moksliniai straipsniai paieškos metu buvo ieškomi elektroninėse duomenų bazšse Pubmed, ReasearchGate, Google scholar. Paskutinė straipsnių paieška buvo atlikta 2019-01-07.
Elektroninė duomenų paieška
Pubmed, ReasearchGate, Google scholar elektroninėse duomenų bazėse buvo atlikta straipsnių paieška, naudojant raktažodžius :
• „nickel” • „chromium” • „saliva” • „brackets”
• „atomic absorption spectrometer” • , „in-vivo”,
• „fixed orthodontic appliances”.
Raktažodžiai buvo patvirtinti ir surasti visi galimi sinonimai naudojantis MeSH (Medical Subject Headings) žodynu. Raktažodžių deriniai ir straipsniai, kurie buvo rasti suvedus šiuos derinius nurodyti lentelėje (priedas Nr. 1). Paieška buvo atliekama nuo 2018-09-01 iki 2019-01-07. Naudojantis PRISMA rekomendacijomis buvo atlikta straipsnių paieška. Įvedus raktažodžių derinius Pubmed, ReasearchGate, Google scholar elektroninėse duomenų bazėse iš viso rasta 429 straipsniai. Atrinktos publikacijos buvo skelbiamos recenzuojamuose medicinos žurnaluose: International Journal of Advanced Research, The European Journal of Orthodontics, Orthodontics : the art and practice of dentofacial enhancement, Biological trace element research, National Journal of Maxillofacial Surgery, Saudi Dental Journal.
Lentelė Nr. 1 MeSH raktažodžių deriniai
Raktažodžių deriniai Straipsnių skaičius
Pubmed ReasearchGate Google scholar ("nickel"[MeSH Terms] OR "nickel"[All Fields])
AND ("chromium"[MeSH Terms] OR "chromium"[All Fields]) AND ("saliva"[MeSH
Terms] OR "saliva"[All Fields])
159 36 26
"saliva"[All Fields] AND "brackets"[All Fields]
AND "atomic absorption spectrometer"[All Fields] 5 5 0 "nickel"[All Fields] AND "chromium"[All Fields]
AND "saliva"[All Fields] AND "fixed orthodontic appliances"[All Fields]
40 12 9
"nickel"[All Fields] AND "chromium"[All Fields] AND "saliva"[All Fields] AND "in-vivo"[All
Fields]
26 3 1
"saliva"[All Fields] AND "atomic absorption
spectrometer"[All Fields] 8 2 0
"nickel"[All Fields] AND "chromium"[All Fields]
AND "brackets"[All Fields] 79 9 9
Iš viso 317 67 45
Galutinis straipsnių skaičius 429
Straipsnių atranka
Kiekvienoje duomenų bazėje atlikus staipsnių paiešką buvo aktyvuotas 10 metų filtras Pubmed, ReasearchGate, Google scholar elektroninėse duomenų bazėse. Aktyvavus filtrą, liko 212 straipsniai iš kurių atmestos 102 sisteminės apžvalgos ir meta-analizės, bei atmesti 110 straipsniai, kurių perskaičius pavadinimą jie neatitiko šios apžvalgos keliamo tikslo, neaktualūs straipsniai.
Duomenų atrinkimas iš straipsnių
Atlikus tinkamumo kriterijų atranką, buvo atrinkti 56 straipsniai. Į sisteminę literatūros apžvalgą buvo įtraukti straipsniai, kurie atitiko klinikinio – eksperimentinio tyrimo tipą, bei atitiko iškeltą darbo tikslą: atlikti tyrimų apie nikelio ir chromo seilių koncentraciją pacientams, kuriems taikomas ortodontinis gydymas breketų sistema, sisteminę literatūros apžvalgą. Darbo tikslas buvo iškeltas remiantis populiacijos, intervencijos, palyginimo, ir studijų dizaino (PICOS) studijų planu (lentelė NR. 1). Straipsniuose tiriamas nikelio ir chromo kiekis pries ortodontinį gydymą ir jo metu, kuomet pacientai nešioja abiejų žandikaulių pilnus, metalinius breketus.
Lentelė Nr. 2 PICOS
Komponentas Apibūdinimas
Populiacija
Tiriamieji įtraukti į tyrimą, kurie turėjo breketus ant abiejų žandikaulių, turintys nuolatinių dantų sąkandį,pacientai neturi metalinių vainikėlių, tiltų ar kitų nikelio arba chromo turinčių restauracijų, pacientai anksčiau neturėjo ortodontinio gydymo, abiejų lyčių pacientai.
Intervencija
Tiriamųjų seilių mėginiai buvo tiriami atominės absorbcijos spektrometru pacientams, kuriems atliekamas gydymas breketų sistema.
Palyginimas Lyginama nikelio ir chromo koncentracija prieš gydymą ir gydymo metu.
Rezultatas
Pacientų nešiojančių breketų sistemas ant abiejų žandikaulių nikelio ir chromo kiekio koncentracija seilėse padidėjo
Studijų dizainas
Kohortiniai tyrimai, kurie analizavo ir lygino nikelio ir chromo kiekį seilėse prieš ortodontinį gydymą ir gydymo metu.
Atmestas 41 straipsnis, kurių turinys neatitinko įtraukimo kriterijų, taip pat atmesti 8 dublikatai. Iš viso atrinkti 7 straipsniai, kurie atitinka visus įtraukimo kriterijus ir bus analizuojami šioje sisteminėje apžvalgoje.
Kintamieji, prielaidos, supaprastinimai
• Nikelio ir chromo koncentracija seilėse - ppb • Pacientų amžius – metais.
• Gydymo/stebėjimo laikas – metais, mėnesiais, dienomis. • Tiriamųjų skaičius.
• Statistinis reikšmingumas – p.
Sisteminės klaidos
• Skirtinga pacientų rasė.
• Nepakankamai kontroliuojamos tyrimo sąlygos. • Skirtingų firmų breketų sistemos.
• Pašalinių veiksnių įtaka.
• Matavimams atlikti buvo pasitelkti skirtingi atominio absorpcino spektrometro aparatai.
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1 Bendra straipsnių atrankos apžvalgaStraipsnių atrinkimas sisteminei analizei buvo atliktas pagal PRISMA Flow diagramą (1 pav.). Pirminėje paieškoje Pubmed, ReasearchGate, Google scholar elektroninėse duomenų bazėse suvedus raktažodžius buvo rasti 429 straipsniai. Atmetus tyrimus, kurie buvo senesni nei 10 metų liko 212 straipsniai. Taip pat atmetus sistemines apžvalgas, meta-analizes, tyrimus su gyvūnais, in-vitro tyrimus, vieno ar kelių klinikinių atvėjų analizes, bei tyrimus, kurių pavadinimas neatitinka iškelto tikslo, liko 56 straipsniai. Perskaičius likusių tyrimų santraukas buvo atmestas 41 straipsnis, kurie neatitiko iškeltų reikalavimų. Iš likusių 15 tyrimų, kurie atitiko iškeltus reikalavimus ir kriterijus buvo atmesti 8 dublikatai, todėl šiai sisteminei apžvalgai yra atrinkti 7 straipsniai.
Tyrimų charakteristikos: • Tyrimai anglų kalba.
• Tyrimai publikuoti nuo 2011 iki 2015 metų.
• Tiriamųjų imtys: pacientai, kuriems buvo atliekami tyrimai: nuo 13 iki 40 tiriamųjų. • Pacientai turėjo nuolatinį sąkandį.
• Kontrolinis tyrimas: pirmas seilių mėginys paimtas, prieš ortodontinį gydymą. • Seilių mėginiai tyrimo metu imti kelis kartus.
• Tiriamiesiems taikytas ortodontinis gydymas metaliniais breketais viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje, pirmą kartą.
• Nikelio ir chromo kiekis seilėse apskaičiuotas atominiu absorbciniu spektrometru. • Atominio absorbcinio spektrometro mažiausias aptikimo limitas 1ng/ml
1pav. PRISMA flow
Straipsnių skaičius: (n = 217) • Atmesti senesni nei 10 metų senumo straipsniai Straipsniai rasti Pubmed, ReasearchGate, Google
scholar duomenų bazėje:
· Įvedus raktažodžių (”nickel”, ”chromium”, ”saliva”, ”brackets”, ”atomic absorbtion spectrometer”) derinius;
· Straipsniai publikuoti anglų kalba; · Straipsniai publikuojami recenzuojamuose žurnaluose. (n = 429) Įt ra uk ti ty ri m ai Ti nk am um as At ra nk a At pa ži ni m as
Nesenesni nei 10 metų straipsniai (n = 212) Straipsnių skaičius: (n = 102) • Atmestos sisteminės apžvalgos ir meta-analizės Klinikinio-eksperimentinio tipo tyrimai (n = 110) Straipsnių skaičius: (n = 54)
• Atmesti neaktualūs straipsniai
Straipsnių skaičius: (n = 41) • Atmesti staipsniai, kurių
turinys neatitinka kriterijų • In vitro tyrimai
• Nepilni straipsnių tekstai
Straipsnių skaičius: (n = 8) • Atmesti dublikatai • Pubmed, ReasearchGate,
Google scholar duomenų bazėse, pasikartojantys tie patys tyrimai
Aktualūs straipsniai (n = 56)
Tyrimai atitinkantys iškeltus kriterijus (n = 15)
Tyrimai, naudojami sisteminei analizei (n = 7)
Metodologinės kokybės vertinimas
Metodologinis straipsnių kokybės vertinimas buvo atliktas pagal Cochrane vadovą ir padaryta lentelė parodanti duomenų šališkumo vertinimą (Risk of Bias) (lentelė Nr. 2) Buvo vertinami visų tyrimų duomenys ir suskirtyti į žemos rizikos (+), neaiškios rizikos (?), bei aukštos rizikos (-) tyrimus. Lentelė Nr. 3 Duomenų šališkumo vertinimas (Risk of Bias)
Tyrimų analizė
Atrinktuose tyrimuose buvo imami seilių mėginiai iš pacientų prieš ortodontinį gydymą nenuimamais aparatais – breketų sistema tiek ant viršutinio, tiek ant apatinio žandikaulio. Tyrimuose nebuvo naudojami kiti papildomi aparatai, tokie kaip gomuriniai lankai, liežuviniai lankai ar papildomos lituotos detalės, bei ekstraoraliniai aparatai. Kontolinis seilių mėginys buvo imamas prieš uždedant breketų sistemą. Pakartotini seilių mėginiai buvo imami gydymo metu. Dviejose tyrimuose kontrolinė grupė buvo pacientai be ortodontinio gydymo. Tiriamųjų skaičius tyrimuose buvo skirtingas nuo 13 iki 40 pacientų, kuriems buvo taikomas ortodontinis gydymas. Kontrolinėse pacientų grupėse, kuriems nebuvo taikomas ortodontinis gydymas buvo nuo 28 iki 50 tiriamųjų. Seilių ėmimo procedūra vyko vienodai visuose tyrimuose. Pacientai turėjo 30 sekundžių skalauti burną distiliuotu vandeniu,
Autorius Atsitiktinių imčių sudarymas (Random Sequence Generation) Priskyrimo nuslėpimas (Allocation Concealment) Tiriamųjų ir tiriančiųjų aklinimas (Blinding of participants and personnel) Rezultatų vertinimo aklinimas (Blinding of outcome assessment) Nepilnų duomenų rizikos (Incomplete outcome data) Selektyvios analizės rizika (Selective reporting) A. Dwivediir kt. ? ? + + + + F. Amini ir kt. ? + + + + + F. Amini ir kt. ? ? + + + + S. Yassaei ir kt. ? ? + + + + F. Amini ir kt. ? ? + + + + R. S. Nayak ir kt. ? + + + + + N. F. Talic ? ? + + + + 19
tuomet kaupti nestimuliuotas seiles mažiausiai apie 2 minutes ir jas patalpinti į plastikinį mėgintuvėlį, seilių kiekis buvo nuo 2ml iki 5ml. Jos buvo saugomas -20°C šaldikliuose iki kol buvo tiriamos atominės absorbcijos spekrometru, kurio mažiausias aptikimo limitas 1 ng/ml . Atliktuose tyrimuose naudojami skirtingi seilių mėginių ėmimo laikotarpiai.
Lentelė Nr. 4 Atrinktų straipsnių duomenys
Auto- rius Pavadinimas Tyrimų grupė Tiriam-ųjų skaičius Tiriamųjų amžius Tiria -mųjų lytis Mėginų ėmimo laikas N. F. Talic
Nickel and chromium levels in the saliva of a Saudi sample
treated with fixed orthodontic appliances Taikytas ortodontin is gydymas 40 Vyrai 20.1±5,6 Moterys 16,8± 4 Vyrai 17 Moterys 23 1-32mėn. Kontrolinė grupė 50 Vyrai 23.1±4,2 Moterys 21± 8,2 Vyrai 24 Moterys 26 - F. Amin i
Metal ion release from fixed orthodontic appliances - An in vivo study Taikytas ortodontin is gydymas 28 17,5±2,5 Vyrai 12 Moterys 16 12-18 mėn. Kontrolinė grupė 28 18,2±3,9 Vyrai 12 Moterys 16 - S. Yassa ei
Nickel and chromium levels in the saliva of patients with fixed orthodontic appliances
- 32 11-24 - Prieš gydymą 20d. 3mėn. 6mėn. 20
F.
Amin i
Effects of Long-Term Fixed Orthodontic Treatment on
Salivary Nickel and Chromium Levels: a 1-Year
Prospective Cohort Study
- 20 16,0±4,6 Vyrai 8 Moterys 12 Prieš gydymą 6mėn. 12mėn. A. Dwiv edi
Release of nickel and chromium ions in the saliva of
patients with fixed orthodontic appliance: An
in-vivo study - 13 15-33 Vyrai 6 Moterys 7 Prieš gydymą . 1sav. 1mėn 3mėn. F. Amin i
Effects of fixed orthodontic treatment using conventional
versus metal-injection molding brackets on salivary nickel and chromium levels: a
double-blind randomized clinical trial Taikytas ortodontis gydymas metaliniai s breketais 15 11-26 - Prieš gydymą 2mėn Taikytas ortodontin is gydymas MIM breketais 15 11-26 - Prieš gydymą 2mėn R. S. Naya k
Evaluation of Nickel and Chromium Ion Release During Fixed Orthodontic Treatment Using Inductively
Coupled Plasma-Mass Spectrometer: An In Vivo Study - 30 10-25 - Prieš gydymą 1sav. 10-12mėn. 21
2.2 Nikelio ir chromo kiekis seilėse prieš gydymą ir po 7 dienų
Susisteminti duomenys apie nikelio ir chromo jonų koncentracijos pokyčius prieš ortodontinį gydymą nenuimamais ortodontiniais aparatais – breketais ir po savaitės laiko pateikiami lentelėje nr. 5 ir nr. 6
Lentelė Nr. 5 Nikelio kiekio pokyčiai seilėse po savaitės
Autorius Ni kiekis prieš gydymą Ni kiekis gydymo metu po 7d. Skirtumas
A. Dwivedi ir kt 1.156 µg/L 6.841µg/L 5.685µg/L *
R. S. Nayak ir kt. 48.78ppb 59.19ppb 10.41ppb *
Lentelė Nr. 6 Chromo kiekio pokyčiai po savaitės
Autorius Cr kiekis prieš gydymą Cr kiekis gydymo metu po 7d. Skirtumas
A. Dwivedi ir kt 11.5µg/L 70.38µg/L 58.817µg/L *
R. S. Nayak ir kt. 69.74ppb 102.68ppb 32.94ppb *
μg/L = ppb
* – statistiškai reikšminga (p < 0.05) ** – statistiškai nereikšminga
Galima priežastis, dėl kurios staiga padidėjo šių metalų kiekis per pirmąsias 7 prietaiso laikymo dienas, atsirada dėl Ni ir Cr korozijos, breketų, metalinių lankų, ligatūrų paviršiuje [13]. Nikelis yra katodas, todėl yra natūraliai linkęs į koroziją, dėl šios priežasties ir atsiranda Ni jonų išsiskyrimas seilėse. [14]
2.3 Nikelio ir chromo kiekis seilėse prieš gydymą ir po 12 mėnesių
Susisteminti duomenys apie metalų, nikelio ir chromo jonų koncentracijos seilėse pokyčius, praėjus 12 mėnesių po nenuimamų ortodontinių aparatų uždėjimo pateikiami lentelėse nr. 7 ir nr. 8 Lentelė Nr. 7 Nikelio kiekio pokyčiai seilėse po 12 mėnesių
Autorius Ni kiekis prieš gydymą
Ni kiekis gydymo metu
po12mėn. Skirtumas
F. Amini ir kt. 9.7µg/L 8.2µg/L -1.5µg/L *
R. S. Nayak ir kt. 48.78ppb 46.33ppb -2.45ppb *
Lentelė Nr. 8 Chromo kiekio pokyčiai seilėse po 12 mėnesių
Autorius Cr kiekis prieš gydymą Cr kiekis gydymo metu po12mėn. Skirtumas
F. Amini ir kt. 3.9µg/L 2.04µg/L -1.86µg/L *
R. S. Nayak ir kt. 69.74ppb 87.07ppb 17.33ppb *
μg/L = ppb
*– statistiškai reikšminga (p < 0.05) ** – statistiškai nereikšminga
Ankstesniuose tyrimuose buvo pasiūlyta, kad nikelis ant nerūdijančio plieno paviršiaus per pirmąsias 7 dienas pasireiškia dideliu koroziniu poveikiu o vėliau sumažėja. Pasyvus chromo oksido sluoksnis, susidaręs ant metalinių detalių, dėl to chromas gali būti išplaunamas, veikiant galimai žalingiems fiziniams ir cheminiams veiksniams burnos ertmėje [15]. Anksčiau atliktuose tyrimuose taip pat buvo nustatytas Ni ir Cr kiekio maksimalus padidėjimas yra nuo 7 iki 14 dienos, o po to laipsniškas jų kiekio mažėjimas [16].
2.4 Nikelio ir chromo kiekio pokyčiai seilėse gydymo metu
Susisteminti duomenys apie nikelio ir chromo jonų koncentracijos pokyčius seilėse prieš ortodontinį gydymą nenuimamais ortodontiniais aparatais – breketais ir gydymo metu pateikiami 2pav. ir 3pav.
2pav. Nikelio pokyčiai seilės
Nikelio kiekio pokyčiai seilėse padidėjo visų autorių atliktuose tyrimuose, po ortodontinių aparatų uždėjimo. Matomi lentelėje Nr. 6 ir grafike Nr. 1. Y. Soghra ir kitų atliktame tyrime yra matomas nikelio kiekio seilėse sumažėjimas po 3 mėnesių 5.13µg/L, šis kiekis yra mažesnis už pradinį kiekį prieš gydymą 5.76 µg/L, tačiau laikotarpyje nuo 3 mėnesio iki 6 mėnesio nikelio jonų koncentracija padidėjo iki 5.61 µg/L, tačiau vis tiek išliko mažesnė, nei pirmasis selių mėginys. F. Amini ir R. S. Nayak atliktame tyrime stebimas nikelio koncetracijos sumažėjimas po 12 mėnesių. Kitų autorių tyrimuose nikelio koncentracija išliko didesnė už pradinę koncentraciją prieš gydymą.
0 10 20 30 40 50 60 70 prieš 7d. 20d. 1mėn. 2mėn. 3mėn. 6mėn. 12mėn. gydymą F. Amini ir kt. Y. Soghra ir kt. A. Dwivedi ir kt F. Amini ir kt. R. S. Nayak ir kt. 24
3pav. Chromo pokyčiai seilės
Chromo jonų kiekio pokyčiai seilėse pateikti lentelėje Nr. 7 ir grafike Nr. 2 rodo, jog visuose tyrimuose chromo kiekis seilėse padidėjo nuo ortodontinių aparatų uždėjimo pradžios. Pasiekė maksimumą ir palaipsniui mažėjo. F. Amini ir kitų atliktame tyrime matomas chromo kiekio sumažėjimas po 12 mėnesių 2.04µg/L lyginant su chromo kiekiu pries ortodontinį gydymą 3.9µg/L.
2.5 Nikelio ir chromo kiekis seilėse lyginant su kontroline grupe
Pateikiami lentelėje nr. 11 ir nr. 12 susisteminti duomenys apie nikelio ir chromo jonų koncentracijos kiekį pacientų, kuriems atliekamas ortodontinis gydymas nenuimamais ortodontiniais aparatais - breketais lyginant su kontroline grupe, kuriems gydymas nebuvo taikomas.
0 10 20 30 40 50 60 70 prieš 7d. 20d. 1mėn. 2mėn. 3mėn. 6mėn. 12mėn. gydymą F. Amini ir kt. Y. Soghra ir kt. A. Dwivedi ir kt F. Amini ir kt. R. S. Nayak ir kt. 25
Lentelė Nr. 11 Nikelio kiekio seilėse palyginimas su kontroline grupe
Autorius Ni kiekis KG Ni kiekis gydymo metu TG Skirtumas
N. F. Talic 2.3 µg/L 4.197 µg/L 1.897 µg/L *
F. Amini ir kt. 11.9 ng/ml 18.5 ng/ml 6.6 ng/ml *
Lentelė Nr. 12 Chromo kiekio seilėse palyginimas su kontroline grupe
1 ug/L = 1 ng/ml μg/L = ppb
*– statistiškai reikšminga (p < 0.05) * – statistiškai nereikšminga
F. Amini ir kitų atliktame tyrime tiek tyriamojoje , tiek kontrolinėse grupėse pastebėtas didelis nikelio koncentracijos pokytis ir mažas chromo koncentracijos seilėse padidėjimas. Chromo kiekis taip pat buvo skirtingas, nors skirtumas ir nėra didelis. Siekiant išvengti mitybos ir higienos įpročių poveikįo metalo jonų koncentracijai seilėse, šiamę tyrime kontrolei buvo pasirinktas tos pačios lyties brolis ar sesuo , kuriems nebuvo taikytas ortodontinis gydymas. Maistas, rūkymas ir nikelio kiekis ore ir vandenyje yra medžiagos, galinčios paveikti seilių nikelio lygį, todėl šiame tyrime šis rizikos veiksnys buvo sumažintas [17].
Autorius Cr kiekis KG Cr kiekis gydymo metu TG Skirtumas
N. F. Talic 3.3 µg/L 2.9 µg/L -0,4 µg/L **
F. Amini ir kt. 2.2 ng/ml 2.6 ng/ml 0.4 ng/ml **
3. REZULTATŲ APTARIMAS
Sisteminė literatūtos apžvalga buvo atlikta remiantis 7 tyrimais, kurie nagrinėjo nikelio ir chromo kiekį seilėse ortodontinio gydymo metu neišimamais ortodontiniais aparatais – breketų sistema. Visuose tyrimuose tiek nikelio, tiek chromo kiekis padidėjo, lyginant su seilių mėginiais prieš ortodontinį gydymą. Lyginant metalų jonų kiekį seilėse su kontroline grupe, chromo kiekis seilėse buvo didesnis abejose tyrimuose, o nikelio kiekis viename tyrime buvo mažesnis lyginant su kontroline grupe.
Kadangi dauguma ortodontinių aparatų naudojamų burnos etmėje gali būti veikiami tam tikro laipsnio korozijos, jie gali sukelti toksinį poveikį, išlaisvindami metalų jonus burnoje. Anksčiau atliktuose in vitro tyrimuose buvo nustatyta ortodontinių aparatų elementų, tokių kaip breketai, lankai ir žiedai korozija [18]. Šioje sisteminėje apžvalgoje buvo atsižvelgiama į viso ortodontinio aparato koroziją. Anksčiau atliktuose in vitro tyrimuose [18,10], kurie parodė nikelio ir chromo išsiskyrimą iš ortodontinių aparatų, panardintų į dirbtinas seiles, kiekis buvo nustatytas žemiau toksinės dozės žmonėms. Siekiant patvirtinti in vitro tyrimų rezultatų pagrįstumą, atlikti keli tyrimai in vivo tyrimuose [19,20,21]. In vivo tyrimo pranašumas yra toks, jog dirbtinės seilės, naudojamos in vitro tyrimuose, per ilgą laiką nusėda, nes seilių bandymo metu jos nėra pakeičiamos arba leidžiamos tekėti per sistemą kaip burnos ertmėje. Kitas in vivo tyrimų privalumas yra tai, kad burnos ertmėje, bet kokio jono išsiskyrimą veikia daugelis veiksnių, nes seilės turi dinamišką sudėtį , kurią gali veikti daug fiziologinių skirtumų, tokių kaip dieta, pH, fizinė būsena, cheminės maisto savybės, bei seilių kokybė ir išsiskyrimo greitis.[22] Visuose tyrimuose siekiant bent šiek tiek apriboti šių kintamųjų poveikį, pacientai, atrinkti tyrimui, buvo sveiki, su senuota burnos ertme, bei neturėjo metalinių restauracijų. F. Amini tyrime buvo siekta visiškai pašalinti aplinkos faktorius, todėl buvo pasirinkta tiriamųjų ir kontrolinės grupėse tos pačios lyties sesė ar brolis. Kasdieninis nikelio ir chromo suvartojimas yra apie 300 - 600 µg / parą ir 50 - 200 µg per parą atitinkamai. Pagrindiniai nikelio ir chromo šaltiniai yra daržovės, grūdai ir riešutai [23]. Norint standartizuoti mėginius seilių mėginiai visuose tyrimuose buvo imami po burnos skalavimo distiliuotu vandeniu ir tuomet nestimuliuotas seiles buvo patalbinamos į seilių surinkimo talpą. Seilių surinkimo metodas gali būti stimuliuotas ir nestimuliuotas. Visuose tyrimuose seilių mėginys buvo imamas nestimuliuojant, nes šiuo metodu apie du trečdalius visų seilių išskiria pažandinė seilių liauka. Priešingai, stimuliuotas medodas, kuomet seilės stimuliuojamos kramtomąją gumą arba parafinu turi skirtingą seilių sudėtį, nes visos seilių liaukos yra stimuliuojamos ir bent pusė visų seilių išsiskiria paausinė seilių liauka. Taigi stimuliacija gali pakeisti baltymų sudėtį
seilėse, o nikelis turi tendenciją greitai sujungti su baltymu, ir tai turės įtakos nikelio koncentracijai seilėse [24].
Apžvelgus visų tyrimų rezultatus, galime daryti išvadą, jog nenuimamų ortodontinių aparatų – breketų sistema turi įtakos nikelio ir chromo koncentracijai seilėse. Visi rezultatai rodo, kad nuo breketų uždėjimo tiek nikelio, tiek chromo kiekis padidėjo. Taip pat apžvelgę rezultatus matome jog šių metalų jonų koncentracija pasiekia maksimumą ir tuomet laipsniškai mažėja. Visuose tyrimuose pasiektas maksimumas nepasiekė toksinio lygio, todėl būtų galima teigti, jog ortodontinio gydymo metu tiek nikelio, tiek chromo toksinio slenksčio pasiekti teoriškai neįmanoma. Net ir atsiradus nedideliam nikelio ir chromo jonų išsiskyrimui seilėse, šis kiekis bus mažesnis už PSO rekomenduojamas toksines dozes ir nesukels nepageidaujamų reakcijų ląstelių, audinių ir organų lygiu. Tačiau, jei pacientas yra alergiškas nikeliui arba chromui ir rodo net ir silpnus alergijos požymius ir simptomus, ortodontinį aparatą reikia nedelsiant pašalinti. Tokie pacientai gali būti gydomi alternatyviomis medžiagomis, tokiomis kaip keramika, polikarbonatai, metalas, padengtas epoksidinėmis dervomis arba breketų sistemos elementai pagaminti su kitais metalais, tokiais kaip titanas, vanadis, Co-Cr ir aliuminis [25]. Tačiau nors ir mažas metalų jonų išsiskyrimas dėl korozijos gali sukelti uždegimą, ląstelės morfologinius ir metabolinius pokyčius, bei DNR pažeidimą ar nestabilumą [26,27]. Reikėtų atsižvelgti į tai, jog dažniausiai šie korozijos produktai nebus toksiški ar kancerogeniški [28], o DNR pažeidimai yra grįžtamas procesas, vos tik ortodontiniai prietaisai bus nuimti [27]. Pagrindinė problema susijusi su nikelio ir chromo išsiskirimu dėl korozijos yra padidėjusio jautrumo reakcijos, nes šie metalai užimą pirmą ir antrą vietas sukeliant IV tipo reakcijas pasaulyje [10].
Šios apžvalgos trūkumai: sisteminių klaidų rizika analizuotose straipsniuose, taip pat skirtingi matavimo vienetai analizuotose straipsniuose, bei skirtingi matavimo pietaisai ir jų paklaidos, taip pat tyrimų rezultatams gali turėti įtakos skirtingų firmų breketų sistemos. Reikalinga atlikti daugiau mokslinių tyrimų, kurie turėtų didesnę imtį ir tęstusi ilgesnį laikotarpį. Taip pat kiek įmanoma labiau suvienodinti aplinkos veiksius, kurie gali daryti įtaką tyrimo rezultatams.
IŠVADOS
Atlikus atrinktų straipsnių sisteminę literatūros apžvalgą, išanalizavus tyrimo rezultatus, bei juos palyginus padarytos šios išvados:
1. Nikelio ir chromo jonų koncentracija seilėse žymiai padidėjo, po nenuimamų ortodontinių aparatų – breketų sistemos uždėjimo, šių metalų jonai po 7 dienų pasiekė maksimumą.
2. Nenuimami ortodontiniai aparatai – breketų sistemos - atpalaiduoja nikelio ir chromo jonus, kurie patenka į seiles ir sukelia jų koncentracijos padidėjimą, stebint 12 mėnesių laikotarpyje, nuo breketų uždėjimo pradžios, nikelio ir chromo jonų koncentracijos kiekis seilėse visų autorių atliktuose tyrimuose padidėjo, pasiekė maksimumą ir palaipsniui mažėjo.
3. Ortodontinis gydymas breketų sistema turėjo įtakos nikelio ir chromo jonų koncentracijos pokyčiams seilėse lyginant su tiriamąja grupe, kuriai ortodontinis gydimas nebuvo taikomas. Nikelio kiekis seilėse buvo didesnis visuose tyrimuose, o chromo kiekis viename tyrime buvo mažesnis, lyginant su kontroline grupe.
PRAKTIKINĖS REKOMENDACIJOS
1. Reikalinga išsami paciento alerginė anamnezė, norint sumažinti ortodontinių aparatų sukeltą padidinto jautrumo reakciją. Kiekvieno vizito metu, pacientams su nenuimamais ortodontiniais aparatais – breketų sistema atidžiai apžiūrėti paciento burnos gleivinę, bei lūpas dėl galimo gingivito, dantenų hiperplazijos, kampinio lūpų cheilito, deskvamacinių burnos ertmės pažeidimų, multiforminės eritemos, deginimo jausmo burnos ertmėje, metalo skoniu burnoje, burnos ertmės audinių spalvos pokyčių, skausmo.
2. Kaip alternatyvą naudoti nikelio neturinčius breketus pacientams turintiems alergiją nikeliui.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
[1] Camila Alessandra Pazzini; Leandro Silva Marques; Luciano José Pereira; Patrícia Corrêa-Faria; Saul Martins Paiva. Allergic reactions and nickel-free braces: a systematic review Braz. oral res. vol.25 no.1 São Paulo Jan./Feb. 2011
[2] Ağaoğlu G., Arun T., Izgi B., Yarat A. Nickel and chromium levels in the saliva and serum of patients with fixed orthodontic appliances. Angle Orthodontist. 2002 Aug;72(4):377
[3] Barret RD, Bishara SE, Quinn JK. Am J Orthod Dentofac Orthop Biodegradation of nickel and chromium invitro. 2015 Jan-Apr; 8(1): 37–41
[4] Meena Syed, Radhika Chopra and Vinod Sachdev. Allergic Reactions to Dental Materials-A
Systematic Review. 2015 Oct; 9(10)
[5] Marie L. A. Schuttelaar, Robert F. Ofenloch, Magnus Bruze, Simone Cazzaniga,, Peter Elsner, Margarida Gonçalo, Luigi Naldi, Åke Svensson and Thomas L. Diepgen. Prevalence of contact allergy to metals in the European general population with a focus on nickel sulfate and piercings: The EDEN Fragrance Study. In: Contact Dermatitis. 2018 ; Vol. 79, No. 1. pp. 1-9.
[6] Yafei Wang,, Hong Su,, Yuanliang Gu, Xin Song and Jinshun Zhao. Carcinogenicity of chromium and chemoprevention: a brief update. 2017 Aug 16;10:4065-4079.
[7] Hussain HD, Ajith SD, Goel P. Nickel release from stainless steel and nickel titanium archwires - An in vitro study. J Oral Biol Craniofac Res. 2016;6(3):213-218.
[8] Pazzini CA, Pereira LJ, Marques LS, Generoso R, de Oliveira Jr G Allergy to nickel in orthodontic patients: clinical and histopathologic evaluation. Gen Dent. 2010 Jan-Feb;58(1):58-61
[9] Pazzini CA, Júnior GO, Marques LS, Pereira CV, Pereira LJ. Prevalence of nickel allergy and longitudinal evaluation of periodontal abnormalities in orthodontic allergic patients. Angle Orthodontist. 2009, Vol. 79, No. 5, pp. 922-927.
[10] Chakravarthi S, Padmanabhan S, Chitharanjan AB. Allergy and orthodontics. J Orthod Sci. 2012;1(4):83-7.
[11] Masako Saito, Rieko Arakaki, Akiko Yamada, Takaaki Tsunematsu, Yasusei Kudo, and Naozumi Ishimaru. Molecular Mechanisms of Nickel Allergy. 2016 Feb; 17(2): 202.
[12] Heidi Kerosuo, Dr. Odont, Grete Moe, and Erik Kleven. In vitro release of nickel and chromium from simulated orthodontic appliances April 1995, Vol. 65, No. 2, pp. 111-116
[13] Behroozi Z, Momeni Danaei S, Sardarian AR, Moshkelghosha V, Sardarian AR. Evaluation of the Corrosion of Five Different Bracket-Archwire Combination: An In-vitroAnalysis Using Inductively Coupled Plasma Mass Spectrometry. 2016 Sep;17(3 Suppl):262-267.
[14] Satija A, Sidhu MS, Grover S, Malik V, Yadav P, Diwakar R. Evaluation of salivary and serum concentration of nickel and chromium ions in orthodontic patients and their possible influence on hepatic enzymes: An in-vivo study. J Indian Orthod Soc 2014;48:518-24.
[15] Barrett RD, Bishara SE, Quinn JK. Biodegradation of orthodontic appliances. Part I. Biodegradation of nickel and chromium in vitro. Am J Orthod Dentofacial Orthop 1993;103:8-14
[16] Bengalil MS, Orfi JM, Abdelgader I. Evaluation of salivary nickel level during orthodontic treatment. Int J Med Health Pharmacol Biomed Eng 2013;7:735-7.
[17] International Programme on Chemical Safety 1991 Environmental health criteria 108. Nickel. World Health Organization, Geneva, pp. 16–17
[18] Pillai AR, Gangadharan A, Gangadharan J, Kumar NV. Cytotoxic effects of the nickel release from the stainless steel brackets: An in vitro study. J Pharm Bioallied Sci 2013;5:S1-4.
[19] Satija A, Sidhu MS, Grover S, Malik V, Yadav P, Diwakar R. Evaluation of salivary and serum concentration of nickel and chromium ions in orthodontic patients and their possible influence on hepatic enzymes: An in-vivo study. J Indian Orthod Soc 2014;48:518-24.
[20] Arash V, Pouramir M, Hajiahmadi M, Mirzafarjooyan S. Measurement of iron, magnesium and chromium concentrations in the saliva of the patients undergoing fixed orthodontic treatment. Caspian J Dent Res 2012;1:27-31.
[21] Natarajan M, Padmanabhan S, Chitharanjan A, Narasimhan M. Evaluation of the genotoxic effects of fixed appliances on oral mucosal cells and the relationship to nickel and chromium concentrations: An in-vivo study. Am J Orthod Dentofacial Orthop 2011;140:383-8.
[22] Crossner CG. Salivary flow rate in children and adolescents. Swed Dent J 1984;8:271–276.
[23] Baraceloux DG. Nickel. J Clin Toxicol 1999;37:239–258.
[24] Petoumenou E, Arndt M, Keilig L, Reimann S, Hoederath H, Eliades T, et al. Nickel concentration in the saliva of patients with nickel-titanium orthodontic appliances. Am J Orthod Dentofacial Orthop 2009;135:59-65.
[25] Release of nickel and chromium ions in the saliva of patients with fixed orthodontic appliance: An in-vivo study Anoop Dwivedi, Tripti Tikku, Rohit Khanna, Rana Pratap Maurya, Geeta Verma, R. C. Murthy National Journal of Maxillofacial Surgery.2015.
[26] Hafez HS, Selim EM, Kamel Eid FH, Tawfik WA, Al-Ashkar EA, Mostafa YACytotoxicity, genotoxicity, and metal release in patients with fixed orthodontic appliances: a longitudinal in-vivo study. Am J Orthod Dentofacial Orthop 2011 140:298–308
[27] Natarajan M, Padmanabhan S, Chitharanjan A, Narasimhan M Evaluation of the genotoxic effects of fixed appliances on oral mucosal cells and the relationship to nickel and chromium concentrations: an in-vivo study. Am J Orthod Dentofacial Orthop 2011 140:383–388
[28] Amini F, Borzabadi Farahani A, Jafari A, Rabbani M In vivo study of metal content of oral mucosa cells in patients with and without fixed orthodontic appliances. Orthod Craniofac Res 2008 11:51–56
[29] Leandro Silva MarquesI; Camila Alessandra PazziniII; Mariele Cristina Garcia Pantuzo. Nickel:
humoral and periodontal changes in orthodontic patients. Dental Press J. Orthod. vol.17 no.2 Maringá Mar./Apr. 2012
[30] Renata BandeiraLagesa Enrico CoserBridia Carlos AlbertoPérez bRoberta Tarkany Bastinga.
Salivary levels of nickel, chromium, iron, and copper in patients treated with metal or esthetic fixed orthodontic appliances: A retrospective cohort study. Vol.40 March 2017, Pages 67-71
[31] Nabeel F. Talic , Hasan H. Alnahwi , Ali S. Al-Faraj. Nickel and chromium levels in the saliva of a Saudi sample treated with fixed orthodontic appliances Saudi Dental Journal · October 2013 [32] Fariborz Amini*, Alireza Jafari*, Parviz Amini** and Sepehr Sepasi. Metal ion release from fixed orthodontic appliances—an in vivo studyT. he European Journal of Orthodontics · February 2011
[33] Soghra Yassaei, Shayesta Dadfarnia, Hakima Ahadian, Farshad Moradi. Nickel and chromium levels in the saliva of patients with fixed orthodontic appliances. Orthodontics : the art and practice of dentofacial enhancement · May 2013
[34] Fariborz Amini & Vahid Rakhshan & Nasim Mesgarzadeh. Effects of Long-Term Fixed Orthodontic Treatment on Salivary Nickel and Chromium Levels: a 1-Year Prospective Cohort Study. Biological trace element research · May 2012
[35] Anoop Dwivedi, Tripti Tikku, Rohit Khanna, Rana Pratap Maurya, Geeta Verma, R. C. Murthy. Release of nickel and chromium ions in the saliva of patients with fixed orthodontic appliance: An in-vivo study. December 2015
[36] Fariborz Amini, Saghar Harandi, Mobina Mollaei, Vahid Rakhshan Effects of fixed orthodontic treatment using conventional versus metal- injection molding brackets on salivary nickel and chromium levels: A double- blind randomized clinical trial. The European Journal of Orthodontics · December 2014
[37] Rabindra S Nayak1 , Bharti Khanna , Azam Pasha , K Vinay , Anjali Narayan , K Chaitra. Evaluation of Nickel and Chromium Ion Release During Fixed Orthodontic Treatment Using Inductively Coupled Plasma-Mass Spectrometer: An In Vivo Study. Journal of International Oral Health 2015; 7(8):14-20
PRIEDAI
Priedas Nr. 1 IV tipo padidinto jautrumo reakcijos schema [11]
Priedas Nr. 2 padidėjusio jautrumo reakcija matoma burnos ertmėja, praėjus 6 mėn. nuo
ortodontinio gydymo pradžios [29]
Priedas Nr. 3 klinikinė situacija po 1 mėn. nutraukus ortodontinį gydymą [29]
Priedas Nr. 4 klinikinė situacija po 3 mėn. turint breketus be nikelio jonų [29]
BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO GYNIMO KOMISIJOS NARIO VERTINIMO FORMA
Odontologijos vientisosios studijų programos ... kurso ... grupės Magistranto
(ės)………...……..……...……….……… Baigiamasis magistrinis darbas
:...………...………...………... ………...……….………...………… ………...….………...……... Eil. Nr. BMD vertinimo kriterijai Įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1. Ar studento pristatymas truko ne ilgiau kaip 10 min.?
2. Ar pristatė pagrindinę baigiamojo darbo problemą, nurodė tikslą, uždavinius?
3. Ar pateikė informaciją apie tyrimo metodiką, nurodė pagrindinius tyrimo instrumentus?
4. Ar suprantamai pristatė gautus rezultatus?
5. Ar vaizdinė medžiaga informatyvi, lengvai suprantama? 6. Ar išlaikyta pranešimo loginė seka?
7. Ar pristatytos išvados, ar jos išplaukiančios iš rezultatų ? 8. Ar buvo pateiktos praktinės rekomendacijos?
9. Ar teisingai ir išsamiai atsakyta į recenzento ir komisijos narių pateiktus klausimus?
10. Ar baigiamasis darbas atitinka pasirinktos studijų programos esmę?
Baigiamųjų magistrinių darbų vertinimo komisijos nario pastabos
Baigiamojo magistrinio darbo įvertinimas
BMD vertinimo komisijos narys:
(mokslinis laipsnis) (vardas, pavardė) (parašas)
