Erika Valienė
V kursas, 10 grupėHELICOBACTER PYLORI DIAGNOSTINĖS SĄSAJOS
TARP PRIEDANČIO AUDINIŲ IR GASTROEZOFAGINIO
REFLIUKSO LIGŲ
Baigiamasis magistrinis darbasDarbo vadovai doc. dr. Eglė Jagelavičienė dr.lektorius Evaldas Padervinskis
2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
HELICOBACTER PYLORI DIAGNOSTINĖS SĄSAJOS TARP PRIEDANČIO AUDINIŲ IR GASTROEZOFAGINIO REFLIUKSO LIGŲ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko:
magistrantas ……… (parašas) Erika Valienė V kursas, 10 grupė
2018 m……… (mėnuo, data)
Darbo vadovas ...…………. (parašas) Doc. dr. Eglė Jagelavičienė Darbo vadovas ...…………. (parašas) Dr.lektorius Evaldas Padervinskis
2018 m……… (mėnuo, data)
3 KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO
LENTELĖ
Įvertinimas:... Recenzentas:... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ... Eil.
Nr BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo
turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo
esmę? 0,1 0 0 4 Įvadas, tikslas uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos
naujumas, aktualumas ir
reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje
susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5
balo)
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus
susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra
pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos
imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos
kriterijai?
0,6 0,3 0
13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo
medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14 Ar tinkamai aprašytos statistinės
programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi
4 įvertinant statistinio patikimumo
lygmenį? 15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir uždavinius?
0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas
atitinka reikalavimus?
0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi informacija?
0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas?
0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20 Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų
interpretaciją?
0,4 0,2 0
23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo
pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?
0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama
medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ?
0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1
balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?
0,4 0,2 0
28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?
0,2 0,1 0
30 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą?
+0,2 +0,1 0
32 Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
5 Bendri reikalavimai priedų) psl. (-2 balai) psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai
-1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus?
-1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5 balo
-1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus,
kompiuterinio raštingumo klaidų?
-2 balai
-1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas,
vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo
-0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert. )
40 Ar turinys (skyrių, poskyrių
pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo
-0,5 balo
41 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka
tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas?
-1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių
terminų ir santrumpų paaiškinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo
-0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos:____________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________
6 __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ ________________ _____________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
7
TURINYS
TURINYS ... 7
SANTRAUKA ... 8
SUMMARY ... Error! Bookmark not defined. ĮVADAS ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1 Priedančio ligų etiologija ... 12
1.2 H. pylori bakterijos charakteristika ... 13
1.2.1 Sandara ir savybės, kolonizacijos ypatumai, sukeliamos ligos ... 13
1.2.2 H. pylori diagnostika ... 14
1.2.3 H. pylori sukeltų patologijų gydymo metodika ... 14
1.3 Priedančio audinių ligų ir H. pylori ryšys ... 15
1.4 GERL etiologija, diagnostika, gydymas ... 15
1.5 GERL ir H. pylori ryšys ... 16
1.6 Priedančio ligų, GERL ir H. pylori ryšys ... 17
2. MEDŽIAGA IR TYRIMO METODAI ... 18
2.1 Tyrimo dalyviai ir jų informavimas ... 18
2.2. Tyrimo metodai ... 18
3. TYRIMO REZULTATAI ... 22
3.1 Sociodemografinių rodiklių analizė ... 22
3.2. Odontologinės anamnezės ir CPITN analizė ... 23
3.3 GUT testo analizė ... 24
3.4 GERL rezultatų analizė ... 27
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 30
IŠVADOS ... 32
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 33
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 34
8 HELICOBACTER PYLORI DIAGNOSTINĖS SĄSAJOS TARP PRIEDANČIO
AUDINIŲ IR GASTROEZOFAGINIO REFLIUKSO LIGŲ
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Virškinamojo trakto ir priedančio audinių ligų išvystymą veikia keletas bendrų rizikos faktorių, taip pat bakterinė mikroflora. Sergant priedančio audinių ligomis prarandami dantys, maistas prasčiau smulkinamas ir virškinamas, vystosi gastroezofaginio refliukso liga ir tai prastina gyvenimo kokybę. Dėl kontraversiškų nuomonių apie bendras bakterines šių ligų priežastis ir jų sąsajas, šios temos nagrinėjimas yra aktualus. Šio darbo tikslas - patvirtinti hipotezę, kad priedančio audinių ir gastroezofaginio refliukso ligų išsivystymą lemia bakterijos Helicobacter pylori kolonizacija priedančio audinių patologinėse kišenėse ir virškinamajame trakte.
Medžiaga ir metodai: Ištirta 70 individų, pagal anketinės apklausos duomenis išanalizuoti socialiniai – demografiniai rodikliai, kliniškai ištirti priedančio audiniai, apskaičiuotas CPITN, atlikta greitasis ureazės testas (GUT) H. pylori diagnozuoti, endoskopinis (RRĮ) ir anketinis (RSI) gastroezofaginės ligos ištyrimas. Tiriamieji suskirstyti į tris tiriamąsias (I; II; III) ir tris amžiaus (A; B; C) grupes. Statistinei analizei naudota programinis paketas IBM SPSS Statistics 22. Tikrinant statistines hipotezes reikšmingumo lygmuo P<0,05.
Rezultatai. Nustatytas reikšmingas ryšys tarp RSI ir CPITN (r=0,344; P=0,004), tarp RSI, amžiaus, lyties, GUT (P>0,05). Tarp RRĮ, amžiaus, lyties, GUT, CPITN reikšmingas ryšys negautas (P>0,05). CPITN reikšmingai skyrėsi tarp tiriamųjų (P<0,05) ir amžiaus grupių (P=0,005). GUT reikšmingai priklauso nuo CPITN (χ2
=17,769, df=3, P<0,001; χ2=19,841, df=3, P<0,001; χ2=22,191, df=3, P<0,001) ir individualios burnos higienos (χ2=8,533, df=3, P=0,032; χ2=11,299, df=3, P=0,011; χ2
=11,299, df=3, P=0,08).
Išvados. H. pylori kolonizacija neturi reikšmės GERL, tačiau reikšmingai susijusi su priedančio audinių ligomis.
Raktiniai žodžiai: Helicobactery pylori, priedančio ligos, lėtinis periodontitas, gastroezofaginio refliukso liga.
9 HELICOBACTER PYLORI OF PERIODONTAL TISSUE AND GASTROESOPHAGEAL
REFLUX DISEASE DIAGNOSTIC CORRELATIONS
ABSTRACT
Relevance and aim of the study. The development of the digestive tract and periodontal diseases is influenced by several general risk factors and bacterial microflora. The research is relevant due to the controversial nature of the opinions on the general bacterial causes of aforementioned diseases and their correlations. The aim of the study is to confirm the hypothesis that the development of periodontal and gastroesophageal reflux diseases is influenced by the simultaneous colony development of Helicobacter pylori in pathological periodontal pockets and the digestive tract.
Material and methods. A total of 70 respondents were studied. Social and demographic indicators were analyzed based on the data of a questionnaire-based survey. The periodontal tissues were studied clinically. The CPITN was calculated. The rapid urease test (RUT) was performed to detect H. pylori. The gastroesophageal reflux disease was studied via endoscope (RFS) and using a survey (RSI). The respondents were distributed into three test (I, II, III) and three age groups (A, B, C). IBM SPSS Statistics 22 software was used for statistical analysis. Verification of the hypothesis revealed that the statistically significant difference was P < 0.05.
Results. A statistically significant correlation was found between RSI and CPITN (r = 0.344, P = 0.004) and also among RSI, age, sex and RUT (P > 0.05). No significant correlation was determined among RFS, age, sex, RUT and CPITN (P > 0.05). CPITN was significantly distinct between the respondents (P < 0.05) and age groups (P = 0.005). RUT was significantly dependent on CPITN (χ2 = 17.769, df = 3, P < 0.001) and personal oral hygiene (χ2 = 8.533, df = 3, P = 0.032).
Conclusions. The colony formation of Helicobacter pylori has no impact on the gastroesophageal reflux disease but is significantly related to periodontal diseases.
Keywords: Helicobacter pylori, periodontal diseases, chronic periodontitis, gastroesophageal reflux disease.
10
PAGRINDINĖS SANTRUMPOS
GERL- gastroezofaginio refliukso liga PSO – Pasaulinė Sveikatos Organizacija GUT – greitasis ureazės testas
PBH – profesionali burnos higiena IBH – individuali burnos higiena
CPITN – priedančio audinių ligų gydymo reikalingumo indeksas RSI – refliukso simptomų indeksas
RRĮ – refliukso radinių įvertis PSI – protonų siurblio inchibitoriai PA – priedančio audiniai
Statistinių rodiklių žymėjimas: n- atvejų skaičius
v- vidurkis
SN- standartinis nuokrypis lls- laisvės laipsnių skaičius
– chi kvadrato kriterijus P- reikšmingumo lygmuo proc – procentai
gr – grupė m – metai
11
ĮVADAS
Šiuolaikinėje medicinoje gydytojai - specialistai aktyviai ieško būdų kaip prisidėti prie ligų profilaktikos ir visuomenės sveikatos būklės gerinimo. Odontologija yra viena iš medicinos sričių, kuriai skiriama daug dėmesio, nes tinkama burnos priežiūra ir sveiki dantys yra visuomenės sveikatos pagrindas [1]. Burna yra pirminis virškinamojo trakto organas, iš kurio maistas patenka į žarnyną ir, veikiamas skrandžio sulčių bei įvairių fermentų, yra suvirškinamas. Moksliškai įrodyta, kad virškinamojo trakto sutrikimams turi įtakos priedančio audinių (PA) ligos [2]. Sergant PA ligomis prarandama 23-36 proc. dantų, kurių netekimas gali sukelti funkcines ir estetines problemas, sąlygoti sutrikusią mitybą - maistas blogai sukramtomas, virškinamas prasčiau, to pasekoje vystosi dispepsija ar gastroezofaginio refliukso liga (GERL) (B. A. Schrader, 2018), be to, tiek burnoje, tiek virškinimo trakte gyvena įvairios mikroorganizmų kolonijos [3].
GERL diagnozuojama 10 proc. visos populiacijos, nors tik 15 proc. ligos atvejų nustatomas padidėjęs skrandžio rūgštingumas [4]. Kai kurie moksliniai tyrimai patvirtina faktą, kad nepakankama burnos priežiūra turi įtakos GERL išsivystymui ir paplitimui [5]. Mokslinėje bendruomenėje yra diskutuojama ir išsakomos kontraversiškos nuomonės apie bendrus bakterinius etiologinius faktorius, pvz. Helicobacter pylori kolonizaciją, veikiančius PA ligų bei GERL išsivystymą [3]. Iki šiol tyrėjai daug dėmesio skyrė priedančio ligų sukėlėjams, tokiems kaip Porphyromonas gingivalis, Actinobacillus actinomycetemcomitans, Tannerella forsythia, Treponema denticola, Prevotella intermedia, Prevotella nigrescens, tačiau stokojama žinių, kurios patvirtintų H. pylori kolonizacijos patologinėse priedančio audinių kišenėse (PPAK) sąsajas su GERL. O taip pat, iki šiol dar nėra iki galo įvardintas šio mikroorganizmo pirminis kolonizacinis rezervuaras, yra žinomi pagrindiniai bakterijos patekimo į individo organizmą keliai - oralinis ir fekalinis-oralinis [6,7,8]. Vis tik manoma, kad sprendžiant burnos sveikatos problemas ir gydant PA ligas būtų galima išvengti virškinimo trakto susirgimų, tame tarpe ir GERL [5].
Šiame darbe keliame hipotezę, kad H. pylori pirminės kolonizacijos vieta yra burnoje ir tik vėliau bakterija keliauja į virškinimo trakto organus, o kolonijų kiekis priedančių audiniuose priklauso nuo burnos higienos ir skatina GERL atsiradimą. Lietuvoje panašus tyrimas, nagrinėjantis priedančio audinių ligų ir GERL išsivystymo priklausomybę nuo H. pylori, atliktas nebuvo.
Darbo tikslas – įvertinti H. pylori pirminės kolonizacijos vietą ir sąsajas su priedančio audinių ir gerklų ligomis.
Darbo uždaviniai:
1. Pagal anketinius (RSI) ir endoskopijos (RRĮ) duomenis diagnozuoti GERL. 2. Kliniškai įvertinti priedančio audinių būklę ir apskaičiuoti CPITN.
3. Atliktit greitąjį ureazės testą ir nustatyti H. pylori priedančio audiniuose. 4. Nustatyti ryšį tarp H. pylori, CPITN ir gastroezofaginio refliukso ligos
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Priedančio ligų etiologija
Priedančio audiniai yra dantį supančios anatominės struktūros – dantenos, raiščiai, kaulas, danties šaknies cementas. Veikiant žalingiems faktoriams ši visuma yra suardoma, todėl vystosi uždegimas. PA ligoms priskiriama dvi pagrindinės ligos - gingivitas ir periodontitas. Gingivitas – tai dantenų uždegimas, kai dar nėra pažeista epitelinė jungtis ir procesas nėra pasiekęs kaulinio audinio. Tuo tarpu periodontitas yra sunkesnė lėtinė PA ligos forma, kuomet nyksta dantį supantys ir palaikantys audiniai. Sunki lėtinio periodontito forma yra šeštoji labiausiai paplitusi liga visame pasaulyje [9]. Lėtiniu periodontitu Europoje serga 50%, o sunkiomis jo formomis - 11% suaugusių žmonių [3,9].
Priedančio audinių patologijai progresuojant, pažeidžiama epitelinė jungtis, suardomas priedančio raištis, vyksta kaulinio audinio rezorbcija, formuojasi patologinė priedančio audinių kišenė (PPAK). Šias ligas gali sukelti vietinės bei sisteminės priežastys. Vietinėms priskiriama – ilgalaikis bakterinis apnašas (inicijuojantis faktorius), dantų akmenys, ėduonis, bloga individuali burnos higiena, sąkandžio patologijos, parafunkcijos [9]. Sisteminėmis PA ligų priežastimis gali būti vartojami vaistai (Ca 2+ antagonistai, antiepilepsiniai), nepilnavertė mityba (vitaminų A,C,E stoka), endokrininės sistemos patologija (skydliaukės hipofunkcija ar hiperfunkcija,cukrinis debetas, prieskydinės liaukos disfunkcija), osteoporozė, hematologinės ligos (anemija, leukemija, hemofilija), stresas bei ilgalaikė psichinė - emocinė įtampa, paveldėti veiksniai (neutrofilinių leukocitų chemotaksio sutrikimai), genetiniai faktoriai, hormoniniai pokyčiai (nėštumas, klimaksas) bei virškinimo sistemos patologija.
Uždegiminiai procesai suardo PA, to pasekmė - prarasti dantys. Mikroorganizmo ir makroorganizmo individualios savybės yra labai svarbios ligos vystymesi [7]. Etiologijoje svarbų vaidmenį atlieka patogeniniai mikroorganizmai, tokie kaip Porphyromonas gingivalis, Actinobacillus actinomycetemcomitans, Tannerella forsythia, Treponema denticola, Prevotella intermedia, Prevotella nigrescens ir kitos. PPAK galima aptikti net 400 skirtingų bakterijų rūšių [7,10,11]. Moksliniai tyrimai įrodė, kad P. gingivalis turi tokių virulentiškumo veiksnių, kurie veikia patogeniškai, padėdami šiai bakterijai kolonizuotis nuolatos bei išlikti nefagocituotai. Tuo tarpu A. actinomycetemcomitans dalyvauja imuninio slopinimo mechanizmuose [11]. Šie periopatogenai suardo homeostazės sistemą PA [9,11]. Kovoje su uždegiminiais procesais žmogaus organizme, taip pat ir priedančio audiniuose, svarbų vaidmenį atlieka imuninės ląstelės, polimorfonukleariniai neutrofilai, T ir B limfocitai, plazmos ląstelės, monocitai ir makrofagai, citokinai - CD4 + T-helper ląstelės [7,11]. Daugiasluoksnis plokščias dantenų epitelis nuolat keičiasi, tačiau kelios labiausiai patogeniškos bakterijų rūšys, įsiskverbusios į dantenų ląsteles, audinius, gali likti gyvybingos ir išvengti imuninių ląstelių poveikio [11].
13 Periodontitas yra lėtinis, laikui bėgant progresuojantis procesas, ypač jei yra negydomas. Nepaisant kompleksinio gydymo galimybių – konservatyvaus, chirurginio gydymo, antibiotikų terapijos, lėtinis periodontitas nėra pilnai išgydoma liga, o tik stabilizuojama. Sergantieji turi blogesnę gyvenimo kokybę, todėl ankstyvų jos stadijų diagnostika ir kontrolė yra be galo aktualios mažinant sergamumą šia liga. [9].
1.2. H. pylori bakterijos charakteristika
1.2.1. Sandara ir savybės, kolonizacijos ypatumai, sukeliamos ligos
Mokslininkai Marshall ir Warren 1984 metais vienoje Australijos ligoninėje galutinai identifikavo H. pylori (prieš tai šią bakteriją vadino Campylobacter pyloridis) [6,12]. Tačiau tiktai 2005 metais minėtiems tyrėjams už šį atradimą buvo suteikta Nobelio premija [11]. Nustatyta, kad H. pylori turi pusę pasaulio gyventojų [13].
Tai gramneigiama mikroaerofilinė lazdelės formos bakterija, kurios ilgis - nuo 2 iki 4 μm, skersmuo - 0,5-1 μm. Yra labai judri dėl apatinių žnyplių pluošto, kolonizuojasi skrandžio gleivinėje, kai kurie šaltiniai teigia, kad pirminis jos rezervuaras yra burnos ertmėje [2,6,7,9,10,14].
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad H. pylori bakterija yra I tipo kancerogenas ir dažniausia vėžio atsiradimo priežastis šalia tokių faktorių kaip rūkymas, radiacijos poveikis, apsinuodijimas asbestu [5,12,15]. Ji yra laikoma dvylikapirštės žarnos ir lėtinio skrandžio uždegimo, gleivinės limfomos, skrandžio ir pepsinės opos, skrandžio vėžio, halitozės priežastimi bei susijusi su lėtine kepenų liga [2,6,10,13,15,16]. Sveika burnos ertmė ir tiesiogiai, ir netiesiogiai daro įtaką H. pylori infekcijai ar reinfekcijai virškinamajam trakte [16]. Burnoje ši bakterija yra lėtinio periodontito, aftų, stomatitų, burnos vėžio atsiradimo priežastis. Dėl lokalizacijos seilėse, apnaše, ant liežuvio šaknies, patologinėse dantenų kišenėse, burnos gleivinės žaizdose ji turi didelę įtaką viršutinių kvėpavimo takų (VKT) ligų vystymuisi [17]. Taip pat gali būti aptinkama limfoidiniame ryklės audinyje, nosies, sinusų gleivinėje, būgninės ertmės sekrete, gerklose, o dėl sukeltos infekcijos vystosi lėtinis rinosinusitas, serozinis otitas, ryklės ir gerklų nepiktybinės ligos bei plokščiųjų ląstelių galvos ir kaklo vėžys [17]. Naujausiais duomenimis, šis mikroorganizmas gali sukelti anemiją, koronarinę aterosklerozę, pakeisti lipoproteinų koncentraciją kraujo serume [15]. Dėl rezervuaro burnoje bakterijos sukelti infekciniai procesai yra linkę atsinaujinti, o tai, be abejonės, turi įtakos gydymo veiksmingumui [13]. Neseniai buvo nustatyta, kad H. pylori gyvena dirvožemyje. Šio mikro į makroorganizmą patekimo keliai yra oralinis ir fekalinis-oralinis, nes bakterija randama žmogaus delnų paviršiuje, išmatose, vandenyje [6,7,8].
Tiriant H. pylori skrandžio biopsijose ir seilėse, daugiau mikroorganizmo aptinkama vyresnio amžiaus žmonių mėginiuose [8]. Tačiau nereiškia, kad vaikų burnose bakterijos nėra. Dėl anaerobinių
14 savybių PPAK yra tinkama terpė bakterijai lokalizuotis, vystytis, daugintis ir išgyventi. Taip pat įrodyta, jog ji atlieka svarbų vaidmenį karieso vystymesi [8].
1.2.2. H. pylori diagnostika
H. pylori nustatymui yra naudojami greitieji ureazės testai (GUT). Jų pagalba greitai ir patikimai identifikuojamas šis mikroorganizmas [17,18,19]. Testo sudėtyje esanti terpė su šlapalu ir ph indikatoriumi reaguoja į bioptatą, pakeisdama indikatoriaus spalvą iš geltonos į oranžinę, raudoną, alyvinę. Indikatoriaus spalva pasikeičia kai fermentas ureazė yra suskaidomas į amoniaką ir anglies dvideginį [17].
Moksliniai tyrimai rodo, kad identifikuoti H. pylori VKT yra sunkiau nei skrandyje, nes čia, kaip ir burnos ertmėje, gali būti aptinkamos ir kitos spiralės formos, pvz.: Streptococcus salivarius, Haemophilus influenza bakterijų rūšys, kurios, veikiant įvairiems nepalankiems veiksniams (pvz., antibiotikams), išskiria ureazę [19]. Tačiau Str. salivarius, Haemophilus spp, skirtingai nuo H. pylori išskiriamos ureazės, aktyvumas (aktyvumo vienetų skaičius viename mg baltymo) yra daugiau nei 400 kartų mažesnis [19]. Tai leidžia manyti, jog H. pylori identifikavimui įtakos neturi [19]. Nagrinėjant šios bakterijos identifikavimą vis plačiau naudojami du, kartais trys tyrimai ar jų deriniai, ir, be GUT, siūloma atlikti histocheminį tyrimą, kurio metu bioptatas dažomas pagal įvairias Giemsa modifikacijas [19].
1.2.3. H. pylori sukeltų patologijų gydymo metodika
H. pylori sukelta infekcija jau kurį laiką sėkmingai gydoma sisteminiais antibiotikais taip mažinant uždegimą ir apsaugant nuo ligos atsinaujinimo. Tačiau, nepaisant to, reinfecijos lygis vis dar yra didelis [13,16]. Dažniausiai infekcijos gydymui skiriamas dviejų sisteminių antibiotikų derinys, protonų siurblio inhibitoriai. Gydymui skiriami antibiotikai yra metronidazolas (MZ), klaritromicinas (CLA), amoksicilinas (AMX), tetraciklinas (TE), levofloksacinas (LEV) [20]. Tai 14 dienų trukmės gydymo kursas [7]. Tačiau, dėl besivystančio atsparumo antibiotikams, kuo toliau, tuo sunkiau įveikti ne tik šią, bet ir kitas bakterines infekcijas [7]. Su H. pylori susijusių virškinimo trakto ligų gydymas sisteminiais antibiotikais yra ženkliai sėkmingesnis nei jos eliminavimas burnoje [12]. Moksliniai tyrimai įrodė, kad, norit sumažinti reinfekciją virškinamajam trakte, derėtų gydyti PPAK [15]. Nepaisant sėkmingo gydymo rezultatų, pasirodo prieštaringų straipsnių apie H. pylori atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, tai mažina tradicinio gydymo sėkmę [20]. Atsparumą antibiotikams gali lemti keli faktoriai – antibiotikų suvartojimas per tam tikrą laikotarpį arba pakartotini antibiotikų terapijos kursai. Atsparumas antibiotikams vertinamas ir pagal geografines vietoves, todėl gydymas turėtų būti paskirtas pagal regioninius antibiotikų atsparumo modelius ir individualias charakteristikas [20]. Ateityje laukiama vakcinos bei naujos kartos antibiotikų, kuriems H. pylori nebūtų atspari. Be
15 tradicinio gydymo metodų tikimasi naudoti fototerapiją, antimikrobinius peptidus bei mucinus šios bakterijos sukeltoms infekcinėms ligoms gydyti [21].
1.3. Priedančio audinių ligų ir H. pylori ryšys
Epidemiologiniai tyrimai atskleidžia, kad H. pylori yra rizikos veiksnys lėtinio periodontito raidoje [10]. Pacientai, kurių burnoje nustatyta H. pylori infekcija, turi gilesnes PPAK, todėl, kad ši bakterija skatina PA ligų sukėlėjų P. gingivalis, P. intermedia, F. Nuclearum, T. denticola augimą ir taip sustiprina lėtinio periodontito progresą [10]. PPAK esantis minkštas ir mineralizuotas dantų apnašas su didele mikroorganizmų įvairove veikia kaip H. pylori rezervuaras ir talkina jos integracijai ar reintegracijai [6,15]. Daug atliekama tyrimų, tačiau informacija yra pakankamai prieštaringa ir tai tik patvirtina šios temos tolesnio nagrinėjimo aktualumą. Mokslinėje literatūroje vis dar vyrauja aktuali diskusija - kokie yra šios bakterijos į organizmą patekimo keliai ir kur yra pirminė H. pylori kolonizacijos vieta. [22]. Vieni autoriai teigia, jog užsikrėtimo kelias yra peroralinis. Tuo tarpu, kiti mąsto, kad H. pylori gyvybingumas burnoje yra trumpalaikis ir patologinius procesus bakterija gali sukelti tik virškinamajame trakte, t.y. griežtai anaerobinėje aplinkoje kur ph yra žemas, o burnoje ji yra tiesiog dalis natūralios žmogaus mikrofloros irnėra patogeniška [22]. Dar kiti moksliniai šaltiniai rašo, kad burnoje gali egzistuoti daugiau nei vienas H. pylori štamas [7]. Yra autorių, kurie mano, kad burnos higienos procedūros vaidina svarbų vaidmenį H. pylori infekcijos išlikimui, tačiau kiti teigia, kad nėra ryšio tarp H.pylori infekcijos ir PA ligų [22]. Vis tik yra įrodyta, kad lėtiniu periodontitu sergančių pacientų PPAK bakterija nustatyta dažniau, nei turinčių sveikus PA ir bendrą gerą burnos sveikatą [2]. Dar nėra sukaupta pakankamai duomenų, kad dantų gydymas užkerta kelią pasikartojančiai H.pylori infekcijai [22].
1.4. GERL etiologija, diagnostika, gydymas
Gastroezofaginio refliukso liga - tai lėtinis, nuolatinis skrandžio rūgšties patekimas į stemplę dėl sutrikusio apatinio stemplės sfinkterio (raumeninio žiedo apatinėje stemplės dalyje) atsipalaidavimo [4,18,23,24,25]. Stemplės, skrandžio ir žarnyno motorikos pakitimai priklauso nuo sfinkterio ilgio, spaudimo ir atsipalaidavimo dažnio, gastroezofaginės jungties pilvo ertmėje, stemplės savaiminio apsivalymo, neutralizuojančio rūgštinį stemplės turinį (mechaninis komponentas priklauso nuo stemplės peristaltikos, o cheminis nuo seilių) bei tinkamo skrandžio turinio pasišalinimo greičio [4].
GERL etiologija nėra visiškai žinoma, tačiau šią ligą predisponuojančių veiksnių yra nemažai. Jos atsiradimui įtakos turi stresas, valgymo ypatumai (persivalgymai, alkis, gausus riebalų vartojimas, aštrus maistas, šokoladas, kava, alkoholis), blogai sukramtytas ir suvirškintas maistas, antsvoris, vidurių užkietėjimas ir dujų kaupimasis (didina spaudimą pilve ir skatina refliukso atsiradimą), netinkama gulėjimo ir miegojimo poza, stemplės angos diafragmos išvarža (jos metu skrandis išlenda
16 per diafragmą, neleisdamas raumenims uždaryti apatinio stemplės galo), silpnas raumenų žiedas, skiriantis stemplę ir skrandį (įgimta) bei H. pylori infekcija [4,23,24,25].
Skrandyje gaminama druskos rūgštis yra reikalinga normaliam maisto virškinimui. Skrandžio gleivinė gamina gleives, apsaugančias nuo žalingo rūgšties poveikio, tuo tarpu rūgštis, sugrįžusi į stemplę, dirgina šios gleivinę ir sukelia uždegimą – ezofagitą, vėliau erozijų atsiradimą bei kraujavimą iš jų, o ligai progresuojant – stemplės susiaurėjimą, rijimo sutrikimus, ilgainiui išsivysto Bareto stemplė (priešvėžinė būklė) ir net stemplės vėžys (adenokarcinoma) [4,23,24,25].
GERL - dažna liga, sukelianti varginančius sunkius simptomus ir/ar komplikacijas [3]. Kai kurie šios ligos simptomų pasireiškia burnoje ir gerklose, tai, pvz., užkimimas, lėtinis kosulys, ryklės uždegimas, dantų erozijos, mukozitas [3]. Be minėtų nusiskundimų, dažniausiai pacientai skundžiasi deginančiu skausmu už krūtinkaulio (rėmeniu), atsirūgimu rūgščiu turiniu, pasunkėjusiu ar skausmingu rijimu, kąsnio pojūčiu gerklėje, ausų bei krūtinės skausmais [4,23]. Gastroezofaginio refliukso požymius daugelis žmonių jaučia po valgio, kadangi tai yra normalus fiziologinis fenomenas [4], tačiau GERL diagnozuojama, kai atpylimai rūgščiu skrandžio turiniu kartojasi dažniau nei 2 kartus per savaitę ir trikdo žmogaus gyvenimo kokybę, nors makroskopiniai stemplės pažeidimai dar nestebimi [23]. Tyrimų duomenimis, apie 40-50 procentų sergančiųjų nustatoma erozinė ligos forma [4]. GERL dažniausiai diagnozuojama remiantis paciento nusiskundimais, tačiau, išlikus simptomams, atliekami tyrimai, naudojant bario kontrastą (nustatoma diafragminė išvarža), endoskopiniai stemplės bei skrandžio tyrimai, biopsijos mėginiai, 24 valandų stemplės ph-metrija, sfinkterio spaudimo matavimai [24].
Siekiant pagerinti individo gyvenimo kokybę, GERL būtina gydyti pradžioje nemedikamentiniu, o prireikus, ir medikamentiniu būdu. Gydymas skiriamas ne tik palengvinti ligos simptomatiką, bet ir išvengti komplikacijų [4]. Sveikimo procese didelis indėlis turi būti įdėtas paties paciento, keičiant gyvenseną, koreguojant mitybą bei atsisakant žalingų įpročių. Jei pritaikytas individualus nemedikamentinis gydymas nėra veiksmingas, tuomet skiriama vaistų terapija – histamino H2 receptorių blokatoriai, protonų siurblio inhibitoriai, prokinetikai bei skrandžio rūgštį neutralizuojantys preparatai. Tokio gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo (4 - 16 savaičių) [4]. Esant didelei diafragmos išvaržai, kai ezofagitai lydimi kraujavimų, o koncervatyvus gydymas yra neveiksmingas, taikomas chirurginis gydymo metodas – fundoplikacija pagal Nissen laporoskopijos būdu, kuomet stemplės sfinkteris yra sutvirtinamas [4,23,24,25].
1.5. GERL ir H. pylori ryšys
Yra duomenų, kad H. pylori burnoje gali būti aptinkama esant GERL [5]. Nagrinėjamuose moksliniuose šaltiniuose pateikiama prieštaringa informacija apie H. pylori naudą/žalą GERL išvystymui bei komplikacijų atsiradimui [26]. Pasaulinė GERL asociacija teigia, kad H. pylori kolonizacija apatinėje stemplės dalyje gali pabloginti gleivinės išopėjimų būklę, tačiau šie teiginiai
17 buvo pateikti kaip preliminarios išvados apie tolesnį ezofagito progresavimą [27]. Tolesniuose tyrimuose įrodyta, kaip H. pylori infekcija veikia GERL raidą - mažindama skrandžio rūgštingumą, bakterija veikia kaip apsauginis faktorius prieš šią ligą. Tai patvirtina įrodytas faktas, kad GERL turinčių pacientų populiacijoje H. pylori dažnis yra didesnis, nei jos neturinčiųjų [18,28]. Teigiama ir tai, jog tokie GERL rizikos veiksniai, kaip padidėjęs apetitas ir didesnis kūno masės indeksas (KMI), siejami su H. pylori bakterijos buvimu organizme [28]. Tyrimų duomenimis H. pylori infekcija gali skirtingai veikti skrandžio rūgštingumą, todėl jos poveikis taip pat gali būti skirtingas [18]. Literatūros duomenimis, H. pylori aptinkama mažiau, sergant sunkiomis GERL formomis, lyginant su lengvomis [18]. Iš minėtų tyrimų aišku, kad šioje srityje nėra vieningos nuomonės kaip H. pylori veikia GERL.
Literatūros šaltiniai nurodo, kad gydymas, nukreiptas prieš H. pylori infekciją kai yra skiriami 2 rūšių antibiotikų deriniai (AMX ir CLA, AMX ir MZ ar CLA ir MZ) GERL atveju, nepalengvina ligos simptomų, o net juos sustiprina [25,29]. Yra autorių, kurių tyrimų išvados teigia, kad GERL simptomų pagerėjimą po antibiotikų terapijos pajunta pacientai sergantys pepsine opa ir nesunkia dispepsija [29].
Yra duomenų, kad H. pylori yra apsauginis faktorius sergant alerginiu rinitu bei astma [22].
1.6. Priedančio ligų, GERL ir H. pylori ryšys
Bloga burnos higiena, dantų ir dantenų ligos įtakoja žmogaus mitybą bei lėtines virškinamo trakto ligas [2]. Ankstesniuose skyriuose buvo nurodyta, kad H. pylori pirminis rezervuaras yra burna, todėl iš čia šis mikroorganizmas keliauja tolyn į virškinamąjį traktą [2]. GERL atveju rūgštus skrandžio turinys ir jame esanti H. pylori grįžta į stemplę, dirgina ne tik stemplės gleivinę, bet ir patenka į burnos ertmę, rūgštys sukelia dantų erozijas, blogina burnos higieną ir padidina riziką sirgti lėtiniu periodontitu [3]. Kai kurie autoriai teigia, kad GERL siejama su PA ligomis dėl sumažėjusios seilių sekrecijos, kuri svarbi rūgščių neutralizavimui ir burnos savaiminiam apsivalymui [3], jog negydytas lėtinis periodontitas skatina GERL atsinaujinimą po antibiotikų terapijos dėl H. pylori rezervuaro PPAK [5]. Yra įrodyta, kad lėtinio periodontito ir GERL gydymas tuo pačiu metu davė geresnius PA gijimo rezultatus [3]. Vienuose tyrimuose nenustatyta sąsajų tarp PA ir H. pylori infekcijos virškinimo trakte, tačiau kituose įrodytas tiesioginis ryšys su bloga burnos higiena [6].
18
2. MEDŽIAGA IR TYRIMO METODAI
Tyrimas atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto Dantų ir burnos ligų ir Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikose. Rengiantis tyrimui buvo suformuluoti tikslai, uždaviniai, tiriamųjų atrankos kriterijai, sudarytas tyrimo modelis, anketinis klausimynas. Tyrimui atlikti gautas Dantų ir burnos ligų bei Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikų vadovų sutikimas ir LSMU Bioetikos centro vadovo leidimas Nr. BEC-OF-85 (Priedas NR. 1). Tyrimo pradžia 2017 m. birželio mėn., pabaiga - 2018 sausio mėn. Tyrimą vykdė LSMU MA OF V kurso studentė Erika Valienė ir darbo vadovai doc. dr. E. Jagelavičienė ir gyd. Evaldas Padervinskis.
Tyrimo imtis nustatyta pagal Panijoto formulę n=1/(∆^2+1/N), kur n - imties dydis, ∆ - leidžiamos imties paklaidos dydis, šiuo atveju 5 proc., N - tiriamoji visuma. Apskaičiavus gauta n=1/ (0.05) ^2+1/85=70.
2.1. Tyrimo dalyviai ir jų informavimas
Tyrime dalyvavo individai, kurie su siuntimu kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ausų, nosies ir gerklės ligų kliniką dėl gastroezofaginio refliukso ligos diagnozavimo. Dalyvauti atrinkta abiejų lyčių tiriamieji nuo 24 iki 83 metų. Individai supažindinti su tyrimo tikslais, darbo principais bei garantuotas tiriamųjų duomenų konfidencialumas (Priedas NR. 2). Dalyviai pasirašė susitikimus, kad tyrime dalyvauja savanoriškai, be jokio atlygio ir gali nutraukti dalyvavimą bet kuriame etape, tuomet buvo įtraukti į tyrimą (Priedas NR. 3). To paties vizito metu kartu su dalyviu užpildytas anketinis klausimynas, atlikta gerklų endoskopija bei podanteninio apnašo paėmimas ureazės testui atlikti.
2.2. Tyrimo metodai 2.2.1. Tyriamųjų apklausa
Įtraukus individus į tiriamųjų grupę, jiems buvo duota užpildyti anketinį klausimyną (Priedas Nr. 4), kuris leistų analizuoti gautus duomenis pagal socialinius – demografinius rodiklius, ligas, individualios burnos higienos įpročius, nusiskundimus, tokius kaip užkimimas ar kitos balso stygų problemos, varginantis krenkštimas, padidėjęs gleivių kiekis gerklėje, gleivių nutekėjimas į nosiaryklę, pasunkėjęs maisto, tablečių pavidalo vaistinių preparatų rijimas, kosulys po valgio atsigulus, pasunkėjęs kvėpavimas ar pasikartojantys dusulio priepoliai, įkyrus varginantis kosulys, „kąsnio“, svetimkūnio pojūtis ryklėje, rėmens deginimas už krūtinkaulio, nevirškinimas, atsirūgimas rūgštimi, reakcija į vartojamus vaistus bei žalingus įpročius [30]. Užpildyta specializuota refliukso simptomų indekso (RSI) anketa pagal Likert balų sistemą (nuo 0 iki 45 balų, ≥13 balų rodo patologiją) (žiūr. Priedas Nr. 4) [30].
19 Duomenų anonimiškumą užtikrino kiekvieno asmens anketai priskirtas kodas, tuo pačiu kodu buvo koduojama endoskopinio, priedančio audinių tyrimų ir ureazės testo duomenys.
2.2.2. Tiriamųjų atrankos kriterijai
Imčiai sudaryti taikyti atrankos kriterijai. Tyrime dalyvavo sveiki (kontrolinė grupė) ir sergantys GERL (tiriamoji grupė) pacientai, turintys sveikus ar uždegiminius PA. Neįtraukimo į tyrimą kriterijai – diagnozuotas diabetas, nėštumas, teigiamas ŽIV testas, onkologinės ligos, antibiotikų terapija per pastaruosius 2 mėnesius, individai neseniai vartoję nesteroidinius priešuždegiminius preparatus.
2.2.3. Endoskopinis GERL tyrimas
Gydytojas otorinolaringologas GERL diagnostikai skirtoje anketos dalyje registravo duomenis apie pacientų ryklės, nosies bei gerklų būklę pagal endoskopinius duomenis. Visų, kurie kreipėsi dėl gastroezofaginio refliukso pacientų gerklos apžiūrėtos XION EndoSTROB DX standžiu 90˚ endoskopu (XION GmbH, Berlin, Germany, 2012). Refliukso radinių įvertis (RRĮ) buvo apskaičiuotas įvertinus vestibiulinių balso klosčių, poklostinės bei užpakalinės gerklų dalių gleivinės paraudimą, paburkimaą, hipertrofiją, taip pat granulomų ir tiršto sekreto buvimą gerklose, sumuojant balus, kai reikšmės apima nuo 0 iki 26 balų ir ≥7 balų suma rodo gastroezofaginio refliukso ligą [30]. (žiūr. Priedas Nr. 5) [30].
1 pav. Tirštas sekretas gerklose.
20 3 pav. Užpakalinės gerklų jungties vidutinio laipsnio hipertrofija.
2.2.4. Klinikinis priedančio audinių tyrimas
Klinikinio priedančio audinių tyrimo metu buvo naudotas sterilus periodontologinių instrumentų rinkinys: veidrodėlis, pincetas, periodontologinis zondas bei universali kiuretė, sterili medžiaga. Periodontologiniu zondu buvo matuojama PA vagelės ar PPAK gylis prie visų dantų ir pagal gautus duomenis apskaičiuotas CPITN indeksas (0 - sveiki PA; 1- kraujavimas zonduojant; 2 - mineralizuotas apnašas virš ir po dantenomis, nekokybiškos plombos ar dirbtiniai vainikeliai; 3 - 4 ar 5 mm PPAK; 4 – 6 mm ir gilesnės PPAK), duomenys buvo fiksuojami klinikinio periodontologinio tyrimo protokole (žr. Priedas Nr. 6) [31].
2.2.5. Ureazės testo nustatymas
Po klinikinio PA ištyrimo sterilia universalia kiurete iš vagelės ar PPAK buvo imamas podanteninis kišenės turinys, sudarytas iš minkšto ir mineralizuoto apnašo H. pylori nustatyti. Tiriamoji medžiaga imta pasirinktinai iš apatinio arba viršutinio žandikaulio dantų priedančio audinių, kur buvo išmatuota giliausia PPAK arba nustatyti sveiki PA. Bakterijai identifikuoti taikytas greitasis
ureazės testas (GUT) Pronto Dry New, GASTREX (Šveicarija, Prancūzija,2011). Tiriamoji medžiaga kiurete buvo dedama į ureazės testo indikatorinio lauką, kurio spalvos pasikeitimas buvo vertinamas ir fiksuojamas fotografuojant po 1 minutės, po 20 minučių ir po 1 valandos. Pagal gamintojo nuorodas, indikacinio lauko spalva galėjo kisti nuo geltonos iki raudonos (teigiamas H. pylori testas) [2]. Gauti duomenys buvo koduoti: neigiamas testas (0), silpnai teigiamas (1), teigiamas (2), stipriai teigiamas (3), labai stipriai teigiamas (4). Spalvos pasikeitimo stiprumas atspindi infekcijos lapsnį.
2.2.6. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant duomenų analizės programinį paketą IBM SPSS Statistics 22 (Statistical Package for Social Sciences). Duomenų analizei buvo naudotos koduotos tiriamųjų anketos ir koduoto endoskopijos tyrimo duomenys. Tyrimo imtis nustatyta pagal panašaus tyrimo imtį ir gautus rezultatus [2]. Analizuojant duomenis buvo taikyta aprašomoji statistika, tikrinamos statistinės hipotezės apie skirtumus tarp vidurkių dažnumų bei požymių
21 tarpusavio priklausomumą. Tikrinat statistines hipotezes, pasirinktas tyrimo pasikliovimo lygmuo α=0,05. Tolydiesiems dydžiams įvertinti buvo apskaičiuota mediana, vidurkiai ir standartinis nuokrypis. Kolmogorov-Smirnov testu nustatytas kiekybinių dydžių normalumo pasiskirstymas. Skirtingų grupių vidurkiams palyginti ir įvertinti taikytas Studento t-testas, oneway ANOVA testas (Analysis of Variance). Taikyti neparametrinių tyrimų – Mano-Vitnio ir Kruskal-Waliso testai. Klausimynui tirti panaudotas faktorinės analizės metodas. Faktorinė analizė naudota tyrime, norint sutankinti tyrimo pirminius kintamuosius ir sudaryti skales bei indeksus. Faktorinė analizė buvo atliekama koreliacinės matricos pagrindu. Panaudotas pagrindinių komponenčių metodas ir VARIMAX rotacija, t.y. kintamųjų ašių pasukimas, ieškant maksimalios dispersijos. Skaičiuotas Kaiser-Meyer-Olkin (KMO) koeficientas - rodiklis, parodantis, kiek matrica tinka faktorinei analizei. Nustatyta, kad Kaiser Meyer Olkin (KMO) yra lygus 0,735. Skalių vidinis patikimumas (validumas) įvertintas Cronbach alfa koeficientu. Prognozavimui taikyta binarinė logistinė regresinė analizė.
22
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1 Sociodemografinių rodiklių analizė
Ištirta 70 individų nuo 24 iki 83 metų (m), kurie pagal klinikinius požymius suskirstyti į tris tiriamąsias grupes: I gr. - asmenys, sergantys GERL ir lėtiniu periodontitu; II gr. - serga GERL ir sveiki PA; III gr. - kontrolinė, neserga GERL ir sveiki PA. Tiriamosios imties amžiaus vidurkis (vid.) ir standartinis nuokrypis (SN) 46,4(12,9). Amžiaus pasiskirstymas grupėse: I gr. jauniausias dalyvis - 32 m., vyriausias - 83 m.; II gr.- jauniausias – 24 m., vyriausias – 66 m.; III gr. - jauniausias - 24 m., vyriausias - 64 m. Tiriamieji suskirstyti į tris amžiaus grupes: A gr. <40 m. sudarė 24(34,3%); B gr. 40-52 m.- 22(31,4%); C gr. >52 m.- 24(34,3%) (P=0,005). Pasiskirstymas pagal lytį, amžiaus vidurkį, gyvenamąją vietą pateiktas Lentelėje Nr.1.
Lentelė Nr. 1. Tiriamųjų socialinės charakteristikos
Charakteristika Bendra gr. n=70 Grupė I gr. (n=19) II gr. (n=16) III gr. (n=35) Lytis, n (%): vyrai moterys 24 (34,3) 46 (65,7) 5 (26,3 ) 14 (73,7) 6 (37,5) 10 (62,5) 13 (37,1) 22 (62,9) χ2 =0,736, df=2, P=0,692 Amžius vid.(SN) Mediana [25-75%] 46,4 (12,9) 44 [37,0-55,5] 54,3(13,1) 55,0 [43,0-64,0]*,** 42,1(12,5) 39,5 [34,0-49,8]* 44,0 (11,3) 42,0 [37,0-54,0]** χ2 =8,821, df=2, P=0,012; * P=0,012, ** P=0,009 Gyvenamoji vieta, n (%): miestas kaimas 63(90,0) 7(10,0) 18 (28,6) 1 (5,3) 15 (23,8) 1 (6,3) 30 (47,6) 5 (14,3) χ2 =1,438, lls=2, p=0,487
χ2 -chi kvadratas, df – laisvės laipsnių skaičius, P – reikšmingumo lygmuo, vid.- vidurkis, SN – standartinis nuokrypis. Kiekybinių kintamųjų palyginimui, atsižvelgiant į grupes taikytas neparametrinis Kruskal-Wallis; daugkartiniam palyginimui Mann-Whiteny testas
Individai turėjo nurodyti duomenis apie prieš H. pylori taikytą gydymą amoksicilino ir klaritromicino bei protonų siurblio inchibitorių (PSI) grupės preparatais per pastaruosius 2 mėnesius. Nustatyta, jog 63(90%) individų gydymas netaikytas, 7(10%) gydyti: atitinkamai I gr. – 15(78,9%) , II gr. – 14(87,5%), III gr.– 34(97,1%) ir I grupėje – 4(21,1%), II grupėje -2(12,5%), III gr.- 1(2,9%). Per pastaruosius 2 mėn PSI grupės preparatus vartojo 12(17,1%), nevartojo 58(82,9%), iš jų atitinkamai I gr. – 6(31,6%), II gr.- 5(31,3%), III gr.- 1(2,9%) ir I gr.- 13(68,4%), II gr.- 11(68,8%), III gr. – 34(97,1%)
23 3.2. Odontologinės anamnezės ir CPITN analizė
Klinikinio priedančio audinių tyrimo metu išmatuota priedančio audinių vagelės arba PPAK gylis, apskaičiuotas CPITN indeksas. CPITN, subjektyvios odontologinės apklausos, šeiminės priedančio audinių ligų anamnezės analizė pateikta Lentelėje Nr. 2.
Lentelė Nr. 2. Tiriamųjų odontologinės charakteristikos
Charakteristika Bendras (n=70) Grupė I (n=19) II (n=16) III (n=35) Burnos higiena per metus, n(%):
neatlikta atlikta 32(45,7) 38(54,3) 8(42,1) 11(57,9) 8(50,0) 8(50,0) 16(45,7) 19(54,3) χ2 =0,218, df=2, P=0,897 Dantis valo, n(%):
2 kartus per dieną 1 kartą per dieną
52(74,3) 18(25,7) 11(57,9) 8(42,1) 14(87,5) 2(12,5) 27(77,1) 8(22,9) χ2 =4,284, df=2, P=0,117 Šeiminė priedančio ligų
anamnezė, n(%): nenurodyta nurodyta 49(70,0) 21(30,0) 12(63,2) 7(36,8) 13(81,3) 3(18,8) 24(68,6) 11(31,4) χ2 =1,422, df=2, P=0,491 CPITN, n(%):
sveiki periodonto audiniai (0) konkrementai virš ir po dantenomis(2) 4-5 mm kišenės(3) ≥6 mm kišenės(4) 51(72,9) 1(1,4) 1(1,4) 11(15,7) 7(10,0) 0*,** 1(5,3) 11(57,9) *,** 7(36,8) *,** 16(100,0) * 0 0* 0* 35(100)** 0 0** 0** χ2 =70,0, df=6, P<0,001, *,** P<0,05
χ2 -chi kvadratas, df – laisvės laipsnių skaičius, P – reikšmingumo lygmuo, remiantis chi kvadrato kriterijumi Monte Karlo metodu
Subjektyvūs odontologinės apklausos duomenys tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė, tarp nagrinėtų požymių reikšmingas ryšys nustatytas nebuvo. Tarp tiriamųjų grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi respondentų CPITN indekso pasiskirstymas: sveikus PA reikšmingai daugiau turėjo II gr. bei III gr. tiriamieji (P<0,05).
Analizuojant tiriamųjų amžiaus grupių ir CPITN sąsajas gauta, kad amžiaus gr. A, B, C tiesiogiai reikšmingai susiję su CPITN (r=0,334, P=0,005) (4 pav.). Tiriamieji >50 m. turėjo reikšmingai mažiau sveikų PA ir reikšmingai daugiau ≥4 mm PPAK, lyginant su kitų amžiaus grupių tiriamaisiais.
24 χ2=14,995, df=4, P=0,002 (remiantis chi kvadrato Monte Karlo metodu); *,**,+,++P<0,05
4 pav. CPITN indekso pasiskirstymas amžiaus grupėse.
3.3 GUT testo analizė
Siekiant nustatyti H. pylori PA, buvo atliktas GUT testas (n=70). Testo indikatorinio lauko rodmenys fiksuoti ir analizuoti po 1 min., po 20 min. ir po 60 min., rezultatai koduoti pagal spalvos pasikeitimo stiprumą.GUT analizės rezultatai pateikti 5 ir 6 paveiksluose.
A B C
A - neigiamas (0) B - silpnai teigiamas testas (1) C – teigiamas testas (2)
D E
D - stipriai teigiamas testas (3) E - labai stipriai teigiamas testas (4)
25 Remiantis Wilcoxon neparametrinio tyrimo testu gavome, kad bendros imties GUT indikatorinio lauko rodmenys tyrimo eigoje kito reikšmingai: po 1 min. vs po 20 min. (z=7,635, p<0,001); po 20 min. vs po 60 min. (z=4,235, p<0,001); po 1min. vs po 60 min. (z=7,51, p<0,001).
6 pav. Bendros grupės GUT rezultatų procentinis pasiskirstymas tyrimo etapuose.
Nagrinėjant duomenis nustatyta, kad GUT testo rezultatai atskirose grupėse reikšmingai skyrėsi tyrimo etapuose. Duomenys pateikti Lentelė Nr. 3.
Lentelė Nr. 3 GUT rezultatų procentinis pasiskirstymas tyrimo etapuose atskirose grupėse
Testas Tiriamosios grupės I II III Po 1 min., n(%): 0 1 2 3 0 8(42,1) 10(52,6) 1(5,3) 3(18,8) 10(62,5) 3(18,8) 0 20(57,1) 8(22,9) 7(20,0) 0 χ2 =26,287, df=6, P=0,036; **P=0,005 Po 20 min., n(%): 1 2 3 4 0 1(5,3) 6(31,6) 12(63,2) 1(6,3) 3(18,8) 10(62,5) 2(12,5) 2(5,7) 17(48,6) 11(31,4) 5(14,3) χ2 =25,253, df=6, P=0,011; **P=0,001 Po 60 min., n(%): 1 2 3 4 0 0 1(5,3) 18(94,7) 0 1(6,3) 7(43,8) 8(50,0) 2(5,7) 14(40,0) 11(31,4) 8(22,9) χ2 =31,747, df=6, P=0,008; *P=0,001
χ2 -chi kvadratas, df – laisvės laipsnių skaičius, P – reikšmingumo lygmuo, remiantis chi kvadrato kriterijau Monte Karlo metodu. Grafinis pavaizdavimas (žr. Priedas Nr. 7)
26 Analizuojant nustatyta, kad GUT testo rezultatams reikšmingos įtakos neturėjo tiriamųjų sociodemografiniai duomenys, tačiau jie reikšmingai priklausė nuo CPITN verčių ir IBH dažnio: bendroje grupėje po 1 min. GUT testo 0 rodiklis fiksuotas reikšmingai daugiau tiems respondentams, kurie dantis valo 2 k/d, lyginant su tais, kurie dantis valo 1 k/d. Po 20 min. ir 60 min. 4 rodiklis reikšmingai daugiau nustatytas tiems, kurie dantis valo 1 k/d., lyginant su valančiais 2 k/d. Duomenys pateikti Lentelė Nr. 4 ir Lentelė Nr. 5.
Lentelė Nr. 4 GUT rezultatų pasiskirstymas pagal IBH
Testas Bendras (n=70) Dantis valo 2 k/d (n=52) 1 k/d (n=18) Po 1 min., n(%): 0 1 2 3 23(32,9) 26(37,1) 20(28,6) 1(1,4) 21(40,4) * 19(36,5) 12(23,1) 0 2(11,1) * 7(38,9) 8(44,4) 1(5,6) χ2 =8,533, df=3, P=0,032; * P=0,026 Po 20 min., n(%): 1 2 3 4 3(4,3) 21(30,0) 27(38,6) 19(27,1) 3(5,8) 19(36,5) * 21(40,4) 9(17,3) ** 0 2(11,1) * 6(33,3) 10(55,6) ** χ2 =11,299, df=3, P=0,011; * P=0,047; ** P=0,002 Po 60 min., n(%): 1 2 3 4 2(2,9) 15(21,4) 19(27,1) 34(48,6) 2(3,8) 14(26,9) 15(28,8) 21(40,4) * 0 1(5,6) 4(22,2) 13(72,2) * χ2 =11,299, df=3, P=0,08; * P=0,023 χ2
-chi kvadratas, df – laisvės laipsnių skaičius, P – reikšmingumo lygmuo, remiantis chi kvadrato kriterijau Monte Karlo metodu
Lentelės Nr. 5 duomenys rodo visų tiriamųjų GUT tiesioginę reikšmingą sąsają su CPITN indeksu. Tiriamųjų su ≥4 mm PPAK GUT rodiklis 4 fiksuotas reikšmingai dažniau; 0 arba 2 - reikšmingai dažniau esant sveikiems PA.
27 Lentelė Nr. 5 Bendros tiriamųjų grupės GUT rezultatų pasiskirstymas pagal CPITN indeksą
Testas CPITN Sveiki PA (n=50) ≥4 mm PPAK (n=18) Po 1 min., n(%): 0 1 2 3 23(46,0) * 18(36,0) 9(18,0) ** 0 0 * 7(38,9) 10(55,6) ** 1(1,5) χ2 =17,769, df=3, P<0,001; * P=0,001; ** P=0,003 Po 20 min., n(%): 1 2 3 4 3(6,0) 20(40,0) * 20(40,0) 7(14,0) ** 0 1(5,6) * 5(27,8) 12(66,7) ** χ2 =19,841, df=3, P<0,001; * P=0,003; ** P=0,001 Po 60 min., n(%): 1 2 3 4 2(4,0) 15(30,0) * 18(36,0) ** 15(30,0) *** 0 0* 1(5,6) ** 17(94,4) *** χ2 =22,191, df=3, P<0,001;* P=0,011; ** P=0,02; *** P<0,001
χ2 -chi kvadratas, df– laisvės laipsnių skaičius, P – reikšmingumo lygmuo, remiantis chi kvadrato kriterijumi
3.4 GERL rezultatų analizė
GERL nustatymui respondentai pildė specializuotą klausimyną pagal Likert refliukso simptomų indeksui RSI nustatyti. Klausimyno Kronbaho alfa lygi 0,9 (stipri vidinė skalės konsistencija). RSI suskirstyta į dvi grupes: 1 gr. nediagnozuota GERL ( <13 balų), 2 gr. - diagnozuota GERL (≥13 balų). Bendroje imtyje 1 gr. priklausė 49 (70,0%), 2 gr.- 21 (30,0%) tiriamųjų.
28 7 pav. RSI balų procentinis pasiskirstymas atskirose grupėse
Tiriamosios imties RSI balų sumos vid.(SN) - 8,3(9,0) (min – 0, max – 37,0, mediana – 5,5). 7 paveikslo grafikas rodo, kad respondentų su sveikais PA RSI buvo reikšmingai mažesnis - vid. (SN) 5,8(8,1) (min – 0, max – 3, mediana - 1,5) nei tų, kurie turėjo PPAK ≥4 mm ( vid.(SN) 14,9(8,5) (min – 4, max – 37, mediana13,5)).
a
p<0,001, remiantis neparametriniu Mann-Whitney testu dviem nepriklausomoms imtims 8 pav. RSI balų stačiakampė diagrama grupėse
29 RSI grupės neturėjo reikšmingų sąsajų su tiriamųjų amžiaus grupėmis, lytimi bei GUT. Tačiau remdamiesi Spearman koreliacine analize nustatėme reikšmingą tiesioginę sąsają tarp RSI ir CPITN grupių (r=0,344, p=0,004), t.y., 10(20,0%) pacientų su sveikais PA ir 10(55,6%) su kišenėmis ≥4 mm priklausė 2 gr. pagal RSI. Remdamiesi binarine logistine regresine analize galime prognozuoti, kad pacientui turėti PPAK ≥4 mm šansų santykis [95% pasikliautinasis intervalas didesnis] yra didesnis 5,0[1,568-15,942], jei jo RSI ≥13 balų.
I gr. tiriamųjų CPITN buvo ≥4 mm, tarp jų RSI 1 gr. priklausė 8 (44,4%); 2 gr. -10 (55,6%) tiriamųjų; II gr. tiriamųjų PA sveiki, tarp jų RSI 1gr. - 5 (33,3%); 2 gr. - 10 (66,7%) tiriamųjų.
GERL diagnozavimui atlikta endoskopinis tyrimas ir nustatytas RRĮ. Endoskopiškai tirta tik I ir II grupės. III grupė buvo kontrolinė ir neturėjo GERL. RRĮ balų vid.(SN) - 8,4(3,2) (min – 1, max – 17,0, mediana – 8,0). Išskirtos dvi RRĮ grupės: <7 ir ≥7 balus. Nustatyta, kad 5(14,3%) tiriamųjų RRĮ - <7 balų ir 30(85,7%) - ≥7 balų. RRĮ grupės neturėjo reikšmingų sąsajų su amžiaus grupėmis, lytimi bei GUT. Respondentų su sveikais PA RRĮ balas reikšmingai nesiskyrė (P=0,203) nuo tų, kurie turėjo PPAK ≥4 mm (atitinkamai vid.(SN) 9,7(3,7) (min – 3, max – 17, mediana - 8) ir vid.(SN) 7,7(2,5) (min – 1, max – 12, mediana - 8)). Taip pat nenustatyta reikšminga sąsaja tarp RRĮ ir CPITN (r=0,141, P=0,418): 13(86,7%) individų su sveikais PA ir 16(88,9%), kurių kišenės ≥4 mm surinko RRI ≥7 balus(P=1,0). ≥7 balų turėjo 16(84,2%) I gr. ir 14(87,5%) II gr. individų (P=1,0). I gr. tiriamųjų CPITN buvo ≥4 mm, iš jų 2(11,1%) RRĮ turėjo <7 balus ir 16(88,9%) - ≥7 balus. II gr. pacientų buvo sveiki PA, iš jų 2(13,3%) RRI balas buvo <7 ir 13(86,7%) - ≥7.
30
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Bendras tiriamosios grupės amžius atitinka vidutinį amžių. Reikia pažymėti, kad tiek priedančio audinių, tiek gastroezofaginio refliukso ligos būdingos vyresnio amžiaus žmonių tarpe. Tiriamosiose grupėse amžius pasiskirstė panašiai tolygiai. Tyrime daugiau dalyvavo moterų nei vyrų, ir tai atitinka Mercut su bendraautoriais [32] paskelbtus duomenis, kurie teigia, kad GERL dažniau serga moterys [32]. Didžioji dauguma individų gyvena mieste. Anketiniai duomenys rodo, kad tiriamieji rūpinasi burnos sveikata, lankosi burnos higienos procedūrose. Tačiau bendraujant vis tik buvo galima išskirti socioekonomines, finansines, netinkamos mitybos priežastis, susijusias su sergamumu PA ligomis. Manoma, kad dėl informacijos stokos, mažai kas galėjo nurodyti šeiminę priedančio audinių ligų anamnezę.
Tyrime tikslingai buvo pasirinktas CPITN indekso nustatymas. Šis indeksas patvirtina priedančio audinių ligų gydymo reikalingumą. Todėl, nustačius indeksą, gautas statistiškai reikšmingas jo rezultatų skirtumas tarp tiriamųjų grupių – vieni jų sirgo PA ligomis, kiti – turėjo sveikus PA. Be to, nustatyta tiesioginė reikšminga amžiaus įtaka indekso vertėms: kuo vyresnis individas, tuo dažniau jis serga priedančio audinių ligomis ir yra reikalingas gydymas. Literatūros duomenimis, lėtiniais periodontitais dažniau serga moterys ir vyresnio amžiaus individai [32]. Šis tyrimas iš dalies patvirtino šiuos teiginius, tačiau lyties įtaka PA ligų atsiradimui nustatyta nebuvo.
Mokslinėje literatūroje yra duomenų apie H. pylori sąsajas su PA ligomis, taip pat yra nemažai diskusinių klausimų, tokių kaip pradinė bakterijos kolonizacijos vieta, patekimo keliai ir kt. [6; 10; 15; 22]. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad H. pylori kiekis burnoje, o tiksliau - PPAK skatina priedančio audinių ligų progresavimą ir tai sutampa su Asqah su bendraautoriais [2], Hu su bendraautoriais [10]) duomenimis [2; 10]. Galime teigti, kad šio tyrimo rezultatai patvirtina dalį mūsų iškeltos hipotezės, kad pirminis H. pylori rezervuaras yra burnos ertmė, o kolonizacijos dydis yra susijęs su burnos švara ir sveikata. Panašias išvadas daro Anand su bendraautoriais [6], Sayed su bendraautoriaias [15], kurie nurodo, kad bakterijos gyvavimo šaltinis yra minkštas ir mineralizuotas apnašas, palaikantis H. pylori integraciją. Tyrimo imtis nebuvo didelė, tačiau pakankama. Atlikus greitąjį ureazės testą, bakterija buvo nustatyta be išimties visiems tiriamiesiems. Individų, turinčių gilesnes PPAK, greitojo ureazės testo spalva kito labai intensyviai ir reikšmingai skyrėsi nuo testų tų individų, kurie turėjo sveikus priedančio audinius. Pastarųjų testas nekito po 1 min., spalva keitėsi po truputį, bet stipriai neintensyvėjo. Reikšmingos įtakos greito ureazės testo rezultatams turėjo individualios burnos higienos dažnis – prasčiau prižiūrintys burnos švarą individai PPAK turėjo didesnį bakterijos H. pylori kiekį ir jų testas dažėsi maksimaliai intensyviai. Tai visiškai atitinka Asqah su bendraautoriais [2], Anand su bendraautoriais [6] išvadas.
Priedančio audinių ligų reikalingumą rodantis indeksą ir greitąjį ureazės testą sieja reikšmingos sąsajos – kuo buvo didesnė indekso vertė, tuo testo spalva kito intensyviau. Todėl negalime sutikti su Kariya su bendraautoriais [22] teiginiu, kad bakterija nėra patogeniška ir dauginasi tik griežtai anaerobinėje aplinkoje – virškinimo trakte. Manome, kad pakankamai anaerobinė aplinka susiformuoja ir PPAK, o H.
31
pylori ne tik skatina kitų PA ligų sukėlėjų įtaką patogenezei, kaip nurodo Hu su bendraautoriais [7]), bet ir pati vaidina vaidmenį.
Kitą hipotezės dalį galime patvirtinti tik remdamiesi statistiškai reikšmingais anketiniais GERL tyrimo rezultatais (RSI), kurie leidžia įtarti esant ligą, bet iki galo jos nepatvirtina. Galutinę GERL diagnozę galima rašyti po endoskopinio tyrimo ir RRĮ nustatymo. Šiame tyrime paskaičiuotam RRĮ neturėjo įtakos CPITN, GUT vertės, tiriamųjų amžius ir lytis. Todėl galime kalbėti tik apie tendenciją, kad sergant priedančio audinių ligomis ir esant nustatytoms didelėms CPITN reikšmėms, galima įtarti, kad pacientas turės GERL būdingų požymių, tačiau reikšmingas bakterijos vaidmuo šiuo atveju patvirtintas nebuvo – RSI ir GUT neturėjo reikšmingų sąsajų. Šie teiginiai nesutampa su Xue ir bendraautoriais [18], kurie įrodė, kad H. pylori yra randama burnoje, sergant GERL. Atlikta binarinė logistinė regresinė analizė leidžia prognozuoti, kad sergančiam PA ligomis, bus nustatyta GERL požymiai pagal RSI, bet tai nebus bakterijos kolonizacijos išdava.
Atlikus mokslinės literatūros ir šio tyrimo duomenų analizę negalime tvirtai teigti, kad gauto rezultatai patvirino mokslininkų Asqah, Hamoudi, Anil ir Song, Kim, Cho ir Kim [2,3,6] gautas tyrimų išvadas, kuriose teigiama, kad GERL išsivystymas priklauso nuo H. Pylori infekcijos kiekio priedančio audiniuose. Reikalinga plėtoti tyrimus analizuojant kur kas didesnes imtis.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju mokslinio darbo vadovams doc. dr. Eglei Jagelavičienei bei gyd. Evaldui
Padervinskiui už geranoriškumą, kantrybę, konsultacijas ir pagalbą rašant baigiamąjį mokslinį darbą. Norėčiau padėkoti UAB BIOMEDIKAI ir jos atstovui Kęstučiui Liegui už bendradarbiavimą ir rėmimą GUT.
Dėkoju Dantų ir burnos ligų klinikos darbuotojai Irenai Nedzelskienei už pagalbą apdorojant tyrimo duomenis.
Dėkoju visiems savo tiriamiesiems sutikusiems dalyvauti tyrime.
INTERESŲ KONFLIKTAS
32
IŠVADOS
1. Išanalizavus gastroezofaginio refliukso ligos duomenis įrodyta, kad refliukso simptomų indeksas yra tiesiogiai reikšmingai susijęs su priedančio audinių gydymo reikmių indeksu, bet jam neturi įtakos tiriamojo amžius, lytis, H. pylori kolonizacija priedančio audiniuose. Refliukso radinių įverčio ir minėtų analizuotų rodiklių sąsajos nenustatytos.
2. Priedančio audinių gydymo reikmių indeksas reikšmingai priklauso nuo tiriamųjų amžiaus, H.pylori kolonizacijos dydžio priedančio audiniuose, bet reikšmingai skyriasi tarp tiriamųjų ir amžiaus grupių. Įrodyta reikšminga jo sąsaja su refliukso simptomų indeksu, tačiau pastarasis iki galo nepatvirtina gastroezofaginės ligos diagnozės.
3. Burnos ertmė yra pirminis H. pylori rezervuaras. Greitojo ureazės testo rodmenys reikšmingai priklauso nuo burnos higienos ir priedančio audinių ligos išsivystymo laipsnio, įvertinto pagal priedančio audinių gydymo reikmių indeksą, o taip pat kito statistiškai reikšmingai tyrimo laiko atkarpose.
4. Nebuvo įrodytas bendras ryšys tarp gastroezofaginio refliukso ligos, H. pylori kolonizacijos priedančio audiniuose, priedančio audinių ligų, tačiau stebima tendencinga sąsaja tarp anketinės GERL diagnostikos ir priedančio audinių patologijos.
33
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Pacientų skatinimas palaikyti burnos sveikatą ir reguliariai atlikti profesionalią ir individualią burnos higieną padėtų sumažinti H. pylori infekciją priedančio audiniuose, palaikyti juos sveikesnius ir turėtų teigiamos įtakos GERL simptomatikos išnykimui, ypač vyresnio amžiaus pacientams. Pagal CPITN vertės dydį rekomenduoti individui išsitirti refliukso simptomų indeksą.
