LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Gabrielė Pociūtė-Pipirienė
„Pieninių veislių veršelių sergamumo skirtingomis ligomis
atvejų analizė vidutiniame pieno ūkyje“
"The Analysis of Dairy Calves Different Diseases Cases in
Average Dairy Farm"
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Dr. Arūnas Rutkauskas
2
DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pieninių veislių veršelių sergamumo skirtingomis ligomis atvejų analizė vidutiniame pieno ūkyje“
1. yra atliktas mano paties (pačios).
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Gabrielė Pociūtė- Pipirienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.
Stasė Stasytienė
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui
Dr. Arūnas Rutkauskas
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
Prof. Dr. Rasa Želvytė
_________________________________________________________________________ (vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA... 9 1.1 Veršelių susirgimai ... 9 1.1.2 Gastroenteritai ... 11 1.1.2.1 Etiologija... 11 1.1.2.2 Patogenezė ... 11 1.1.2.3 Neinfekcinis gastroenteritas ... 12 1.1.2.5 Diagnostika ... 181.1.2.6 Kraujo parametrų pokyčiai ... 21
1.1.2.7 Gydymas ... 21
1.1.3 Veršelių bronchopneumonija ... 22
1.1.3.1 Patogenezė ir sukėlėjai ... 22
1.1.3.1 Diagnostika ... 24
1.1.3.2 Gydymas ... 25
1.2 Antimikrobinis atsparumas ūkiuose ... 25
2. TYRIMO METODIKA ... 28 2.1 Tyrimo schema ... 30 3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 31 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 44 IŠVADOS ... 47 REKOMENDACIJOS ... 48 LITERATŪROS ŠALTINIAI ... 49 PRIEDAI ... 54
4
„Pieninių veislių veršelių sergamumo skirtingomis ligomis atvejų analizė vidutiniame pieno ūkyje“
Gabrielė Pociūtė-Pipirienė Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Tyrimas buvo atliekamas X vidutiniame pieno ūkyje 2019-2020 metais. Per visą laikotarpį surinkti duomenys apie 279 veršelius iki 60 dienų amžiaus. Iš viso buvo nustatyta 51,6 proc. sergančių veršelių tirtoje amžiaus grupėje. Didžiausią dalį visų susirgimų atvejų sudarė virškinamojo trakto ligos 48,7 proc., tuo tarpu kvėpavimo sistemos ligos sudarė vos 3,6 proc. ir kitų ligų ūkyje buvo nustatyta tik 0,7 proc., taip pat buvo nustatyta ir pakartotinių užsikrėtimų. Atliekant tyrimus suskirsčius amžiaus intervalais 0-9; 10-19; 20-29; 30-39; 40-49; 50-59; buvo nustatyta, kad veršeliai virškinamojo trakto ligomis daugiausiai serga nuo 0 iki 9 amžiaus dienos 27,7 proc. bei 10-19 dienų intervale 14,7 proc. Atrinkta 40 veršelių morfologiniams kraujo tyrimams- 20 sveikų ir 20 sergančių, taip pat suskirstytos grupės pagal lytį – buliukai, telyčaitės, tirti parametrai: WBC, RBC, HCT, HGB. Atlikus kraujo tyrimų analizę, lyginant sveikų ir sergančiųjų veršelių parametrus, buvo stebimas sergančiųjų grupėje 31,5 proc. didesnis WBC parametras negu sveikų p=0,02 (p<0,05). Stebint kraujo parametrų skirtumus tarp lyčių, nustatyta, kad WBC parametras buliukų tarpe 12 proc. didesnis nei telyčių ir 14,4 proc. didesnis už fiziologinę normą (p<0,05). Buliukų kraujyje stebimas RBC vidurkis 7,8±0.49 m/mm³ (norma 5,0-12,0m/mm³), o tuo tarpu tirtų telyčių kraujyje - 10,13±1.02 m/mm³ (norma 5,0-12,0m/mm³). Skirtumas tarp vidurkių 12,8 proc. (p=0,051). Telyčių kraujyje HCT siekia 0,4±0.05 (norma 0,24-0,36), o tuo tarpu buliukų kraujyje stebimas 0,26±0.02 (norma 0,25-0,50) vidurkis, tai parodo, kad skirtumas tarp lyčių siekia 21,2 proc. (p<0,01). Taip pat buliukų hematokrito vidurkis yra tik 4 proc. didesnis negu žemutinė fiziologinė norma. Buliukų kraujyje nustatytas HGB vidurkis- 92,6±4.16 g/l (norma 83-125 g/l), tuo tarpu telyčių tarpe hemoglobino kiekio vidurkis 104,9±3,92 g/l (norma 83-125 g/l). Telyčių HGB vidurkis 6,2 proc. didesnis negu buliukų, gauti rezultatai statistiškai reikšmingi. p=0,04 (p<0,05). Atliekant greituosius diagnostinius testus viduriavimo sukėlėjui identifikuoti, nustatyta, kad 3 veršeliai (30 proc.) užsikrėtę E. Coli bakterija, sukėlėjo paplitimas ūkyje 1,1 proc. Cryptosporidium parvum identifikuota 3 veršeliams- 30proc. visų tirtųjų ir nustatytas paplitimas 1,1 proc. Taip pat nustatytos ir sukėlėjų kombinacijos tarpusavyje, tai E. Coli+Cryptosporidium parvum- sudarė 10 proc. tirtų veršelių ir Cryptosporidium parvum + Rotavirus teigiamas atsakymas gautas 20 proc, o paplitimas sudarė 0,72 proc. Rotavirus identifikuotas 10 proc. tirtų veršelių, o paplitimas ūkyje 0,35 proc.
5
"The Analysis of Dairy Calves Different Diseases Cases in Average Dairy Farm" Master‘s Thesis
Gabrielė Pociūtė-Pipirienė
SUMMARY
The research was conducted in X average dairy farm in 2019-2020. Throughout the mentioned period data were collected of 279 calves from birth until 60 days of age. A total of 51.6 percent of that age group calves was found unhealthy. The largest number of gastrointestinal diseases was recognized in 48.7% cases while respiratory diseases accounted for only 3.6%. The other diseases as well as recurrent infections on the farm were detected in only 0.7%. The calves were divided into age ranges 0-9; 10-19; 20-29; 30-39; 40-49; 50-59. The highest number of gastrointestinal diseases was found in 27.7% calves from 0 to 9 days of age and 14.7 % in the range of 10-19 days of calves. 40 calves were selected for morphological blood tests - 20 healthy and 20 sick ones. The groups were divided in sex - bulls, heifers then tested parameters: WBC, RBC, HCT, HGB. In the analysis of blood tests, comparing the parameters of healthy and sick calves, in 31.5% sick ones were observed higher WBC parameter than in the healthy p = 0.02 (p <0.05). Observing the differences in blood parameters between the sexes, it was found that the WBC parameter among bulls was 12% higher than heifers and 14,4 % higher than the physiological norm (p <0.05). The average RBC in the blood of bulls was 7.8 ± 0.49 m / mm³ (norm 5-12.0 m / mm³), while in the blood of the tested heifers - 10.13 ± 1.02 m / mm³ (norm 5.0-12.0 m / mm³). The difference between the averages was 12.8% (p = 0.051). In the blood of heifers, the HCT was 0.4 ± 0.05 (norm. 0.24-0.36), while in the blood of bulls the average of 0.26 ± 0.02 (norm 0.24-0.36) was observed, indicating that the difference between the sexes reached 21.2% (p <0.01). Moreover, the mean hematocrit of bulls was only 4%, which means, higher than the lower physiological norm. The mean HGB in the blood of bulls was 92.6 ± 4.16 g / l (norm 80-150 g / l), while the mean of hemoglobin content in heifers was 104.9 ± 3.92 g / l (norm 80-150 g / l). The average HGB of heifers was 6.2% higher than in bulls, p = 0.04 (p <0.05). Rapid diagnostic tests to identify the causative agent of diarrhea revealed that 3 calves (30%) were infected with E. coli, the prevalence of the causative agent on the farm was 1.1%. Cryptosporidium parvum was identified in 3 calves - 30% of all respondents and the prevalence was found 1.1%. Combinations of pathogens with each other were also detected, E. Coli + Cryptosporidium parvum- accounted for 10% of calves and Cryptosporidium parvum + Rotavirus tested positive in 20%. The prevalence was 0.72%. Rotavirus was identified in 10% of calves, and the prevalence on the farm was 0.35%.
6
SANTRUMPOS
ETEC- enteropatogeninė E. Coli STa- šilumai stabilus enterotoksinas A NCD- naujagimių veršelių diarėja BRoV- galvijų Rotavirusas
BCoV- galvijų Koronavirusas
WBC-baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) RBC- raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) HGB- hemoglobinas
7
ĮVADAS
Galvijų ūkiuose tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje yra paplitusios veršelių ligos, kurios kiekvienais metais ūkininkams atneša nemažai produktyvumo bei ekonominių nuostolių. Pirmoje vietoje labiausiai yra paplitusi veršelių diarėja, dėl kurios yra daugiausiai netenkama veršelio pirmosiomis gyvenimo savaitėmis, kuri paprastai būna infekcinės kilmės. Toliau seka kvėpavimo sistemos ligos – pneumonija. Tai dvi pagrindinės ligos sukeliančios daugiausiai ligų atvejų ūkiuose. Po to jau seka omfaloflebitas, medžiagų apykaitos ligos, traumos, komplikacijos atvedimo metu ar veršingumo metu.[1]
Veršelių diarėja, tai dažniausiai pasitaikanti liga veršelių tarpe <30d. amžiaus ir atnešanti ūkiams daugiausiai ekonominių nuostolių. Ekonominiai nuostoliai ūkiams atsiranda ne tik dėl veršelių gaištamumo, sulėtėjusio augimo, bet ir dėl laboratorinių tyrimų, gydymo, ypač antimikrobiniais preparatais. Pagal 2007 metų JAV pieninių galvijų nacionalinę stebėsenos sistemą, galima teigti, kad 57proc. veršelių gaišimo priežastis iki atjunkymo buvo naujagimių veršelių diarėja-dažniausiai jaunesnių nei 1 mėn. amžiaus grupėse.[2] Panašūs rezultatai buvo gauti Korėjoje -53proc. ir Irane 58proc.[3] Priežastis, kodėl veršelių diarėja kelia didelę problemą visame pasaulyje, yra ta, kad dažniausiai sukėlėjas yra ne vienas, o keli sąveikaujantys tarpusavyje. Daugiausiai veršelių tarpe gastroenteritai yra infekcinės kilmės, sukėlėjai gali būti įvairūs ir labai dažnai pasitaiko tai, jog vienu metu ligą sukelia ne vienas, o du ar trys sukėlėjai ir tai labai komplikuoja patį gydymą.[2,4] Veršelių diarėjos sukėlėjai gali būti virusai- Rotavirus, Coronavirus, šiomis dienomis ypač daug nuostolių sukelia pirmuonis- Cryptosporidium parvum, bakterijos- Escherichia coli, Clostrydium spp, Salmonella spp. Neinfekcinės kilmės viduriavimą gali sukelti prastos higienos sąlygos ūkyje, bloga krekenų kokybė, motinos ligos, pieno girdymo būdas, ar girdomas iš paprasto kibiro, ar iš specialaus pritaikyto veršeliams. Neinfekcinės kilmės viduriavimo priežastis gali būti didžiajame prieskrandyje susidarę kazeino krešuliai, dėl netinkamo girdymo būdo pienas turėtų nutekėti stemplės grioveliu į šliužą, bet patenka į dar nepilnai susiformavusį didįjį prieskrandį, susidaro kazeino krešuliai, prasideda rūgimo procesas. Pagrindinė priežastis, kodėl veršeliams tokie pavojingi gastroenteritai, tai dėl išsivysčiusios dehidratacijos, dėl ko baigtis kartais būna letali.[2,4]
Enzootinė bronchopneumonija antra pagal svarbą ir paplitimą liga. Dažniausiai vyrauja ne vienas sukėlėjas, todėl yra vadinama kompleksine. Pirminiai patogenai, kurie sukelia ūminę infekciją, aptinkami kvėpavimo takų ir plaučių parenchimoje - Mannheimia haemolytica ir Histophilus somni. Lėtinę apatinių kvėpavimo takų infekciją sukelia P. multocida ir A. pyogenes . Ūmi pūlinė pneumonija veršeliams gali pasireikšti kaip rezultatas prieš tai buvusios aspiracinės pneumonijos, tai gali sukelti ir patogenai – Fusobacterium, P. multocida, A. pyogenes, Mycoplasma spp. Dažniausiai vyrauja ne tik bakterijos, bet ir virusai: Paragripo-3, respiratorinis sinsitinis virusas, galvijų rinotracheito virusas, galvijų virusinės diarėjos. [5,6]
8
Gimusiems veršeliams reikia skirti nemažai dėmesio ir priežiūros. Svarbiausios yra pirmosios gyvenimo valandos, per kurias gaunamos krekenos, taip pat svarbu bambos virkštelės apdorojimas aseptizuojančiomis medžiagomis, nes dažnai pasitaiko, jog tai ir yra pagrindiniai infekcijų sukėlėjų vartai į organizmą. Pagrindiniai veiksniai tam, kad būtų užtikrintas veršelių sveikatingumas ūkyje, yra profilaktinės priemonės bei rizikos veiksnių iki minimumo sumažinimas. [1]
Tikslas: Išanalizuoti veršelių ligų pasireiškimą pieno ūkyje, nustatyti sergamumo dažnį skirtingo amžiaus veršelių grupėse bei identifikuoti dažniausiai pasitaikančių ligų sukėlėjus
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti pieno ūkio veršelių iki 60 dienų amžiaus sergamumą, skirtingo amžiaus grupėse;
2. Įvertinti skirtingų ligų pasireiškimo dažnį, identifikuojant dažniausiai pasitaikančių ligų sukėlėjus;
3. Atlikti sergančių ir sveikų veršelių kraujo morfologinius tyrimus bei juos įvertinti nustatant rezultatų pokytį;
4. Atlikti veršelių - buliukų, girdomų pienu, taip pat telyčių, girdomų pieno pakaitalu, kraujo morfologinius tyrimus ir įvertinti pokyčius;
5. Įvertinti ūkyje naudojamų gydymo schemų efektyvumą;
6. Atlikti dažniausiai pasitaikančių ligų greituosius diagnostinius testus, siekiant įvertinti gydymo tikslingumą;
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Veršelių susirgimai
Ką tik gimę naujagimiai veršeliai reikalauja ypatingos priežiūros. Tai svarbu daugelio ligų profilaktikai - krekenų gavimas ir įsisavinimas yra svarbus tuo, jog nuo to priklauso tolimesnė naujagimio sveikata. Veršeliai gali sirgti įvairiomis ligomis: tiek infekcinės kilmės, tiek neinfekcinės. Šios ligos gali būti išsivysčiusios dėl veršiavimosi metu kilusių komplikacijų, taip pat veršingumo metu, dėl žalingų faktorių atsiradusios patologijos. [4]
Geros veršiavimosi sąlygos, tinkamų akušerinių priemonių parinkimas bei atitinkama specialistų pagalba, gali nulemti ką tik gimusių veršelių gyvybingumą ir sveikatą. Buvo atliekami moksliniai tyrimai, kurių metu nustatyta, kad veršiavimosi valdymo kokybė lemia naujagimių sveikatingumą. [1] Dėl komplikacijų, patiriamų veršiavimosi metu, veršeliai gali būti atvedami hipoksiški, su įvairiomis traumomis, tokiomis kaip: galūnių lūžiai, raiščių/sausgyslių patempimai, trūkimai, pilvo sienos bei vidaus organų plyšimai. Esant hipoksijai, veršelio žindimo refleksas yra silpnas, mažas krekenų pasisavinimas lemia silpnesnį imunitetą bei lengvesnį užsikrėtimą infekcinėmis ligomis. [7]
Taip pat, ką tik gimusių veršelių tarpe nemažai pasitaiko bambos virkštelės patologijų, tokių kaip: omfaloflebitas, granuliomos, išvaržos, abscesai, fistulės. Dažniausiai šie susirgimai pasireiškia iki savaitės amžiaus, infekciniai sukėlėjai lengvai prasiskverbia ir sukelia infekcijas dėl prastų higieninių sąlygų, antiseptinių priemonių nenaudojimo, prastos kokybės ir drėgnų pakratų. Dažnu atveju bambos išvaržos išsivysto dėl komplikacijų veršiavimosi metu, pilvo sienos patologijų, silpno raumeninio audinio, patologijų kilusių veršingumo metu. [4]
Virškinamojo trakto ligos yra dažniausiai pasitaikančios veršelių tarpe. Jos gali būti infekcinės ir neinfekcinės kilmės. Pagrindinis susirgimas ir daugiausiai nuostolių pridarantis ūkiams yra infekcinės kilmės gastroenteritas, kuris pasireiškia stipria diarėja ir dehidratacija, o baigtis dažnai gali būti ir letali. Neinfekcinės kilmės viduriavimas taip pat yra būdingas veršeliams jauname amžiuje dėl persižindimo, netinkamos pieno pakaitalų sudėties, tačiau praeina gana lengvai ir dažnu atveju gydymas netaikomas. Taip pat prie virškinamojo trakto ligų naujagimiams veršeliams yra priskiriamas ir didžiojo prieskrandžio išputimas, kuris dažniausiai išsivysto dėl netinkamo girdymo, kada pienas stemplės grioveliu patenka į didįjį prieskrandį, ten prasideda rūgimo procesas ir pradeda kauptis dujos.[4]
Naujagimių veršelių tarpe yra išskiriamos trejos odos ligos: idiopatinė alopecija, alopecija, atsiradusi po diarėjos, ir snukio alopecija. Idiopatinė alopecija pasireiškia spontaniškai, pirmiausia,
10
pradeda plikti galva, tai ypač dažnai stebima Herefordų veislės veršeliams. Manoma, kad to priežastys gali būti vitamino E deficitas ir alergija pienui. Netaikant gydymo liga paprastai praeina savaime per 1-2 mėnesius. Po diarėjos atsiradusi alopecija dažnu atveju pasireiškia po rotavirusinės infekcijos. Paprastai nuplinka uodega ir tarpvietė, kartais stebimi ir nuplikimai ventralinėje pilvo dalyje, tačiau negalima atmesti ir to, kad priežastimi gali būti ir sumažėjęs šlapimo pH. Snukio srities alopecija stebima veršeliams, kurie yra girdomi pieno pakaitalais, ir juose esantys pieno riebalai prilimpa prie odos aplink snukį. [4]
Viena iš dažnai pasitaikančių medžiagų apykaitos ligų veršeliams - baltraumeninė degeneracija, kuri išsivysto dėl vitamino E hipovitaminozės. Dėl šios ligos sutrinka medžiagų metabolizmas organizme, raumenyse sumažėja glikogeno kiekis, paprastai dreba raumenys, gali pasireikšti kramtomųjų raumenų paralyžius, esant sunkiai ligos formai, baigtis letali, dėl kvėpavimo raumenų paralyžiaus - asfiksija. [8]
Naujagimiams veršeliams pasireiškia susirgimai tokie kaip - laisvi raiščiai. Ši liga dažniausiai pasitaiko veršeliams, gimusiems per anksti, arba tiems, kurie gimė labai maži. Taip pat gali būti ir trumpų sausgyslių liga, pastebima paprastai per kelias dienas po gimimo. [9]
Dėl veršingumo metu atsiradusios patologijos, gimę veršeliai dažniausiai būna su įgimtomis ligomis - apsigimimais. Daugelio įgimtų defektų priežastis nežinoma, vis tik kai kurie yra paveldimi. Dažniausias paveldėjimo būdas yra paprastas recesyvinis požymis, tačiau ne visais atvejais įgimti defektai yra perduodami genetiškai. Kai kuriais atvejais įgimtos patologijos atsiranda dėl aplinkos faktorių, teratogeninių veiksnių, virusinių infekcijų veršingumo metu – galvijų virusinė diarėja. Nesubalansuotas mineralų kiekis organizme veršingumo metu gali lemti skeleto ir raumenų patologijas. [4] Apsigimęs veršelis paveldi recesyvinį geną iš savo tėvo ir jo pakanka, kad pasireikštų požymiai. Viena iš tokių ligų – hidrocefalija - skysčių susikaupimas smegenyse, dažnu atveju tokie veršeliai atvedami negyvi arba gaišta po atvedimo. Hipotrichozė - tai plaukų nebuvimas dalyje arba ant viso kūno, plaukai vystosi normaliai, tačiau jie prarandami. Ši liga paveldima genetiškai recesyviniu genu. Artrogripozė - stebimos visų keturių galūnių sąnarių kontraktūros bei kartu pasireiškiantis ir vilko gomurys. Polidaktilija - gimę veršeliai turi papildomus pirštus, dažniausiai priekinėse galūnėse, šis požymis yra nulemiamas dviejų paveldimų genų. Taip pat ir kitos paveldimos patologijos - zuikio lūpa, kriptorchizmas.[10]
Taip pat dar viena liga, sekanti antra pagal dažnumą ūkiuose - pneumonija, kuri dažniausiai dėl esančio ne vieno sukėlėjo vadinama kompleksine. Ja serga visi jaunesni kaip 6 mėn. amžiaus veršeliai, o didžiausias sergamumas pastebimas 2-10 savaičių amžiaus jauniklių grupėje. Jeigu kvėpavimo sutrikimai prasideda pirmosiomis dienomis po atsivedimo, galima manyti, kad problema kilo dėl krekenų nežindimo/negirdymo/neįsisavinimo. [5-6]
11
1.1.2 Gastroenteritai
1.1.2.1 Etiologija
Veršelių viduriavimas - tai dažniausiai pasitaikanti liga ūkiuose jauniklių tarpe. Yra vyraujantys dviejų tipų susirgimai: užkrečiamieji ir neužkrečiamieji. [11]
Infekcinio enterito priežastys naujagimiams ir jaunikliams - tai virusai, bakterijos bei pirmuonys. Šie patogenai sukelia daugiausiai ligų atvejų ir ypatingai apsunkina gydymą bei sveikimo periodą dėl savo gebėjimo kombinuoti tarpusavyje, kuomet organizme veikia tiek bakterinis, tiek virusinis sukėlėjas ar net ir pirmuonis. [12]
Pats pagrindinis ir dažniausiai aptinkamas veršelių enteritų simptomas - ūmi diarėja. Kada žarnyne sutrinka vandens ir elektrolitų absorbcija ir dėl to pakinta tuštinimasis bei išmatų konsistencija ir dažnis. Išsivysto didelio laipsnio dehidratacija bei elektrolitų disbalansas, dėl ko veršeliai gali sparčiai gaišti. Enteritas ir diarėja yra pagrindinė priežastis veršelių gaišimo ankstyvame amžiuje – iki 3sav. [3,13]
Skirtingi patogenai gali sukelti ir skirtingus simptomus. Vieni sukėlėjai sukelia diarėją su stipria dehidratacija, kiti sukelia tik nedidelio laipsnio dehidrataciją, o dar kiti veikia visą organizmą sistemiškai. Paprastai pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai veršeliai užsikrečia bakterinės kilmės enteritais - Escherichia coli arba Clostridium perfringens, kartais gali būti stebima ir Salmonella. Jų išskiriami toksinai dirgina žarnyno gleivinę ir sukelia hipersekreciją, dėl to vyksta skysčių praradimas stebimas kaip diarėja bei vystosi dehidratacija. Virusinės kilmės infekcijos: Rotavirus, Coronavirus ir pirmuonis Cryptosporidia parvum, pasireiškia vyresnio amžiaus veršelių tarpe, maždaug nuo 5-7 dienų amžiaus. Esant šiems sukėlėjams, paprastai pažeidžiamas žarnų sienelės vientisumas, netenkama daug elektrolitų bei vandens, vystosi sunkaus laipsnio dehidratacija, sunkiai pasiduoda gydymui. [3,13,14]
Infekcijos sukėlėjas į organizmą gali patekti fekaliniu - oraliniu keliu, laikant sveikus kartu su sergančiaisiais, veršiavimosi gardai, prastų higieninių sąlygų patalpos, serganti motina, taip pat neaseptizuota bambos virkštelė - gali tapti pagrindiniais infekcijos patekimo vartais. [13]
1.1.2.2 Patogenezė
Galimi keli viduriavimo mechanizmai veršelių tarpe:
Osmosinio tirpo viduriavimas atsiranda dėl nerezorbuojamų, tačiau osmosiškai aktyvių tirpių medžiagų, kurios trukdo normaliai vandens ir elektrolitų rezorbcijai virškinamajame trakte. Paprastai išmatos būna vandeningos ir gausios. Dažnai simptomai dingsta pakeitus pieną ar pieno miltelius arba
12
nutraukus girdymą visiškai, paliekant tik elektrolitų tirpalus. Elektrolitų ir vandens absorbcija žarnyne vyksta pasyviu pernašos būdu - osmosiniu, vanduo rezorbuojasi kartu su elektrolitais, ypač natriu. Žarnyne likus didelei koncentracijai neabsorbuotų tirpių medžiagų, sutrinka ir vandens pernaša. Todėl žarnyne likus dideliam kiekiui vandens, jis yra šalinamas ir tai laikoma viduriavimu, dėl vandeningos konsistencijos, tuštinimosi dažnumo ir kieko. Dažniausia osmosinio viduriavimo priežastis yra laktozės malabsorbcija, kitaip netoleravimas. Tam, kad organizmas galėtų pasisavinti laktozę, kuri yra osmotiškai aktyvi, turi būti suskaldyta iki monosacharidų dalyvaujant fermentui laktazei. Trūkstant šio fermento, laktozė nesuskaidoma iki smulkesnių molekulių ir negali būti rezorbuojama iš žarnyno į kraujotaką, ir lieka žarnyno spindyje. Dėl to sutrinka ir vandens rezorbcija, vanduo lieka žarnyne ir yra pašalinamas su išmatomis, vystosi dehidratacija.[13]
Sekrecinė diarėja atsiranda dėl padidėjusios plonosios arba storosios žarnos sekrecijos. Būdingas gausus ir vandeningas viduriavimas, net ir tuomet, jeigu yra skiriama bado dieta. Padidėjusi sekrecija gali atsirasti tada, kai išmatos žarnyne ir jose esantys toksinai dirgina gleivinę. Taip pat infekciniai sukėlėjai gali sukelti ir sekrecinio tipo viduriavimą dirginant plonojo žarnyno gleivinę. [13,14]
Infekcinio tipo viduriavimo metu sukėlėjai sustiprina žarnyno sekreciją, dažniausiai tai nutinka dėl jų išskiriamų enterotoksinų poveikio, kurie suaktyvina sekreciją. Sukėlėjai, kurie neprasiskverbia į gleivinę, paprastai nesukelia sisteminių simptomų, tokių kaip: karščiavimas ar viduriavimo su kraujo priemaišomis. Antigenų prilipimas prie žarnyno epitelio dažniausiai sukelia tik vandeningą viduriavimą, nes neįsiskverbus į enterocitus, nesukeliama ląstelių mirtis ir nepažeidžiamas jų vientisumas. Dėl bakterijų invazijos citokinų poveikyje gali pasireikšti kraujo ir uždegiminių ląstelių priemaišos išmatose, tačiau sisteminių simptomų nėra. Sukėlėjams pažeidus gleivinės vientisumą ir patekus į ląsteles, sukeliami tokie simptomai kaip: viduriavimas su kraujo ir uždegiminių ląstelių priemaišomis bei kartu pasireiškia sisteminis imuninis atsakas ir sisteminiai požymiai, tokie kaip - karščiavimas. [14]
1.1.2.3 Neinfekcinis gastroenteritas
Šiuo atveju, neužkrečiamasis viduriavimas yra kur kas palankesnis, kadangi tai dažniausiai siejama su aplinkos faktoriais, tokiais kaip: krekenų gavimas, aplinkos švara, gardų higiena, laikymo sąlygos. Svarbu, jog šias klaidas galima greitai ištaisyti atsiradus susirgimams, o šiuo atveju ir būtina tai padaryti, kad liga nepasireikšų kitiems veršeliams. [11,12]
Viena iš neinfekcinio viduriavimo priežasčių veršelių tarpe gali būti laktozės netoleravimas, tačiau tai yra retai pasitaikanti patologija. Pasireiškia esant fermento - laktazės trūkumui organizme,
13
kai laktozė nesuskaldoma į smulkesnius monosacharidus pasireiškia osmotinio tipo viduriavimas. [13]
Dėl sulėtėjusio virškinimo proceso, blogai suvirškinamų pašarų bei turinio užsistovėjimo žarnyne vystosi malabsorbcija. Dėl šios priežasties osmosiškai aktyvūs skysčiai kaupiasi žarnyne ir dėl to prasideda osmotinis viduriavimas.
Taip pat neinfekcinį viduriavimą gali sukelti netinkamas pieno pakaitalas, jeigu pienas ir pieno pakaitalas maišomas tarpusavyje, taip pat peršėrimas koncentruotais pašarais. [13]
1.1.2.4 Infekcinis gastroenteritas
E. coli bakterija yra pripažinta jau daugelį metų, kaip vienas svarbiausių viduriavimo sukėlėjų veršeliams. Pagal surinktus epidemiologinius duomenis nustatyta, kad enterotoksigeninė E. Coli yra dažniausiai pasitaikantis veršelių nuo 2 iki 14 dienų amžiaus gastroenteritų sukėlėjas, retais atvejais pasitaiko ir vyresnio amžiaus veršeliams. [15,16] Diarėja apibūdinama kaip labai vandeninga ir pasižymi ypač dideliu veršelių gaištamumu ankstyvame 2-3 dienų amžiuje. Pastebėta, kad dideliuose ūkiuose veršelių užsikrėtimas E. Coli yra didesnis, nei mažesniuose ūkiuose. Daugelis E.Coli potipių yra siejami su naminių gyvūnų diarėja, tačiau enterotoksigeninis E. coli (ETEC), gaminanti šilumai stabilų enterotoksiną A ir ekspresuojantis F5 fimbrijas (t. y. virotipas STa:F5), laikomas pagrindine priežastimi veršelių viduriavimo, pasireiškiantis pirmąją gyvenimo savaitę. [15-18]
Enteropatogeninė E. Coli į organizmą patenka fekaliniu - oraliniu keliu, prasiskverbia pro žarnyno epitelį ir dauginasi žarnų gaurelių enterocituose. Dėl pakankamai žemo pH 6,5, ypač palanki terpė daugintis ETEC distalinėje plonojo žarnyno dalyje. Pažeidžiamas plonosios žarnos vientisumas, vyksta gaurelių atrofija, žūvant enterocitams ir lamina propria vientisumo suardymui. Bakterijos žarnyne išskiria K99 antigeną, kuris reikalingas prasikverbimui ir prisijungimui. Kolonizavus žarnyno epitelį, pradedami stabiliai išskirti toksinai, kurie sutrikdo elektrolitų sekrecijos reguliavimą, osmotiškai traukia vandenį į žarnų spindį ir pasireiškia sekrecinio tipo viduriavimas. [18]
E. Coli sukeltos infekcijos metu, stebimos skystos konsistencijos vandeningos išmatos su gleivių ir kraujo priemaišomis, dažniausiai 2-5 dienų amžiaus veršeliams. Gyvūnai netrukus tampa vangūs, silpni, nejuda, apatiški, nusilpsta žindimo refleksas. Sparčiai besivystančios dehidratacijos metu, gali netekti daugiau nei 12 proc. viso organizmo skysčių, toliau vystosi hipovoleminis šokas ir tokie veršeliai gaišta paprastai per 12-24 valandas. Kūno temperatūra gali būti normali, žemesnė arba pakilusi. [19]
14 Clostridium perfringens, Gram+ sporas gaminanti anaerobinė bakterija, kuri yra plačiai paplitusi žinduolių ir paukščių tarpe. Šis sukėlėjas yra aptinkamas rečiau negu virusiniai sukėlėjai Rotavirus ir Coronavirus, taip pat rečiau pasitaiko negu pirmuonių Cryptosporidium parvum sukelta infekcija ar bakterinės kilmės E. Coli liga. [14]
Cl. Perfringens išskiriami toksinai yra skistomi į 5 tipus A-E. A tipas išskiria tik α toksinus, B tipas α, β ir ε, C išskiria tik α ir β, D produkuoja α ir ε, o E gamina α ir ι. Iš visų išvardintų tipų, esant veršelių viduriavimui sukeltam Cl. Perfringens paprastai išskiriamas C tipas. Buvo atlikti tyrimai iš išmatų identifikuojant bakterijas, tai Cl. Perfringens A tipas išskiriamas su išmatomis esant gastroenterito simptomams, bet taip pat, kai simptomų dar nėra. [20,21]
Toksinas α yra pats pavojingiausias ir padarantis daugiausiai žalos veršelio organizme. Padaryti pažeidimai gali būti negrįžtami ir mirtini, nes sukelia ląstelių lizę, hidrolizuoja membranų fosfolipidus. Į organizmą patekęs β toksinas paprastai yra jautrus fermentui tripsinui, tačiau, patekęs į žarnyną gali sukelti gleivinės nekrozę, dėl to išsivysto nekrozinis enteritas. ε toksinas naminiams gyvūnams sukelia mirtiną enterotoksemiją, o ι toksinas yra atsakingas už kraujagyslių pralaidumą. [20,22]
Naujagimiai veršeliai, kurių organizme dar gaminasi nedideli kiekiai proteolitinių fermentų virškinamajame trakte yra lengviau pažeidžiami Cl. Perfringens ir didesnė tikimybė į organizmą patekti β toksinams, kurie yra virulentiškiausi bei sukelia ryškius klinikinius požymius. [22]
Atliktais tyrimais 12,4 proc. naujagimiai gastroenteritais buvo užsikrėtę iki 15 gyvenimo dienos, tai reiškia, kad yra tikimybė, jog C. Perfringens diarėja gali sirgti ir ką tik gimę jaunikliai. Tačiau diagnozę dažniausiai pavyksta nustatyti tik histopatologiškai. [22,23] Paprastai stebimas difuzinis arba daugiažidininis hemoraginis nekrozuojantis enteritas. [4,23]
Salmonella spp. plačiai paplitusi tarp įvairių gyvūnų rūšių bei žmonių tarpe ir sukelia labai įvairius simptomus. Simptomatiškai skirstoma nuo lengvo iki labai sunkaus susirgimo. Salmonella enterica gali būti paplitusi tiek suaugusių galvijų, tiek naujagimių tarpe, tačiau dažniausiai aptinkama iki 3 mėn. amžiaus veršelių tarpe ir tipiškų simptomų nėra nustatyta. Jie gali būti labai įvairūs. S. enterica serotipas typhimurium ir dublin yra pagrindiniai infekciniai agentai sukeliantys salmoneliozę bei ūmią diarėją veršeliams. [23] Gastroenteritai dažniausiai pasitaiko 1-3sav. amžiaus jaunikliams.[4] Ūmi diarėja paprastai siejama su S. Typhimurium, o septicemija su S. Dublin. Tačiau remiantis tyrimais S. Typhimurium ir S. Infantis buvo išskirta iš išmatų 3-14 dienų amžiaus veršeliams, kuriems nustatytas fibronekrotinis enteritas bei kolitas. Šio sukėlėjo virulentiškumo mechanizmas siejamas su tuo, kad sukėlėjas geba prasiskverbti į žarnyno gleivinę, daugintis limfoidiniuose audiniuose bei atsilaikyti prieš organizmo imuninę sistemą ir sukelti sisteminius pakitimus. Salmonella kolonizuojasi M-ląstelėse, enterocituose. Patekusi į limfoidinius audinius lengvai išplinta po visą organizmą, įskaitant ir mononuklearines ląsteles ir fagocitus. [12,25]
15
Klinikiniam salmoneliozės pasireiškimui būdingas gausus vandeningas viduriavimas su dideliu gleivių kiekiu bei kraujo ir fibrino priemaišomis. [4,26]
Taip pat problemą kelia ir tai, kad iki 5 proc. pasveikusių veršelių gali platinti sukėlėjus su išmatomis. Tyrimai rodo, kad paėmus išmatų mėginį ir ištyrus mikrobiologiškai, gaunamas tikslus sukėlėjas. [4,26]
Nuo 20 amžiaus pradžios ilgą laiką buvo laikoma, kad pagrindinis ir vienintelis veršelių diarėjos sukėlėjas yra bakterija - Escherichia coli, tačiau 1943 metais kilo įtarimas, kad jaunesniems negu 1 mėn. amžiaus veršeliams pneumoniją bei diarėją gali sukelti ne tik bakterijos, bet ir virusai. Tad atliekant tyrimus, buvo nuspręsta, kad Galvijų virusinės diarėjos virusas, adenovirusas, parvovirusas, enterovirusas, taip pat gali sukelti naujagimių veršelių diarėją. 1970 metais atliekant tyrimus buvo išskiriti 2 virusai: Rotavirus ir Coronavirus. Virusinės kilmės enteritas, būtent, Rotavirus ir Coronavirus ilgą laiką buvo siejamas su naujagimių veršelių diarėja, gaminamos komercinės vakcinos prieš šiuos sukėlėjus. Laikui bėgant, atliekant tyrimus iš išmatų, buvo išskirtos ir kitos virusų rūšys, galinčios turėti įtakos veršelių diarėjos pasireiškimui, tai: Torovirus, Norovirus, Nebovirus, Astrovirus, Kobuvirus ir Enterovirus. Tačiau vis dar renkami epidemiologiniai duomenys ir atliekami detalesni tyrimai, kaip jie gali veikti ir kokios gali būti kombinacijos su jau gerai žinomais ir ištirtais virusais - Rotavirus ir Coronavirus bei koks gali būti jų veikimas kiekvieno individualiai. [27,28]
Paprastai virusų šaltiniai yra kiti sergantys gyvuliai, vyresnio amžiaus kliniškai sveiki gyvuliai gali būti nešiotojai, taip pat darbuotojai. [4]
Rotavirus priklauso Reoviridae šeimai, Rotavirus genčiai, turi dvigubą RNR, be apvalkalo. Atsparūs pH pokyčiams (pH 3,0, ) bei šilumai, kambario temperatūroje išmatose gali išlikti gyvybingi iki 9mėn. A grupės Rotavirusai yra dažniau aptinkami veršelių diarėjos metu, negu B grupės. Paprastai sergamumas siekia 100 proc., o mirtingumas iki 50 proc. Jeigu negydoma arba netinkamai parinktas gydymas. [28,29]
Virusai dauginasi plonųjų žarnų epitelio citoplazmoje, sutrinka virškinimas, pasireiškia enterito požymiai. Galvijų Rotavirusas paprastai diarėją sukelia nuo 1 iki 3 savaičių amžiaus. Sukėlėjas savo specifinių požymių neturi, tik gali būti įtarimas esant skystoms geltonos spalvos išmatoms be kraujo priemaišų, paprastai viduriavimas gausus bei lydimas didelio kiekio gleivių. Diarėja tęsiasi nuo 4 iki 8 dienų. Pasireiškia sisteminiai ligos simptomai: veršeliai karščiuoja, dėl to tampa vangūs ir nenoriai geria skysčius. Prognozė yra gera, jei tinkama pagalba skiriama nedelsiant. Nepaisant BRoV vaidmens viduriuojant, šis virusas dažniausiai randamas jauniems veršeliams. Po 3 mėnesių amžiaus veršeliai paprastai nėra jautrūs infekcijai.[30]
Pagal atliktus tyrimus viduriuojančių veršelių tarpe BRoV pasitaiko nuo 7 proc. iki 80 proc. Pagal JAV ir Brazilijoje atliktus tyrimus, BRoV išmatose buvo aptikas 30 proc. sergančių veršelių, o sveikų tarpe nebuvo nustatyta nei vieno teigiamo. Tačiau pagal atliktus tyrimus Europoje, galima
16
teigti, kad BRoV galima aptikti ir kliniškai sveikų veršelių išmatose. Teigiami buvo 12 proc. mėginių. Prancūzijoje buvo atlikti tyrimai ir gauti rezultatai, jog BRoV išskirtas iš sveikų veršelių išmatų buvo 45 proc. o sergančių 49 proc. Gautų tyrimų rezultatų skirtumai gali būti dėl veršelių amžiaus skirtumų, geografinės padėties, ūkio valdymo, dėl naudojamų viruso nustatymo metodų ( pvz., Polimerazės grandininė reakcija (PGR), fermentais susietas imunosorbentų tyrimas (ELISA) ir chromatografinis imuninis tyrimas). Apskritai dėl šių rezultatų sunku nustatyti BRoV, kaip pirminio patogeno ar galimo infekcijos sukėlėjo klinikinę reikšmę. Taip pat yra sudėtinga nustatyti BRoV poveikį, nes neaiškus jo vaidmuo sergant liga. Buvo pranešta apie mirtingumą nuo 5 proc. iki 80 proc., tačiau sunku išsiaiškinti, ar mirtingumas buvo priskirtinas konkrečiai BRoV ar buvo kombinacija su kitais sukėlėjais. Rotavirus sukeltos diarėjos prognozė yra gera, jei palaikomoji pagalba skiriama nedelsiant. [27,30,31]
Coronavirus priklauso Coronaviridae šeimai, Coronavirus genčiai, viengrandė +RNR, turi apvalkalą, atsparus pH pokyčiams (gyvybingas, kai pH 3,0), jautrus temperatūrai daugiau negu 45℃. Šis sukėlėjas gali būti paplitęs tarp įvairių gyvūnų rūšių ir turi platų šeimininkų spektrą.[28] Visi galvijų Koronavirusai priklauso vienam serotipui. Dauginasi enterocitų citoplazmoje ir sudaro ląstelių sincitijas. Plitimas vyksta fekaliniu - oraliniu keliu. Serga veršeliai nuo 5d. iki 30d. amžiaus. Sergamumas iki 100 proc., gaištamumas iki 10 proc. [30,32]
BCoV priskiriamas virusams, galintiems sukelti tiek virškinamojo trakto sutrikimus, tiek kvėpavimo sistemos pažeidimus. Remiantis atliktais tyrimais, virusą galima aptikti tiek kliniškai sveikų, tiek sergančių veršelių išmatose 5-30 gyvenimo dieną. Paprastai klinikiniai požymiai pasireiškia 2-ąją dieną po užsikrėtimo ir tęsiasi nuo 3 iki 6 dienų. Viduriavimas būna gausus, išmatos skystos konsistencijos, kaip vanduo, gali būti su kraujo priemaiša. Veršeliai vangūs, žindimo refleksas nusilpęs, dehidratacija vystosi akimirksniu. Sumažėjęs apetitas, skysčių ir elektrolitų praradimas lemia dehidratacijos išsivystymą, metabolinę acidozę bei hipogklikemijos atsiradimą.
Coccidia ir Cryptosporidium parvum dažniausiai sutinkami pirmuonys veršelių tarpe, sukeliantys infekcijas jauniems gyvūnams, o šiuo atveju veršeliams - viduriavimą, kurio baigtis dažnu atveju gali būti letali. [34]
Cryptosporidium parvum yra pirmuonis parazitas, dažnai susijęs su virškinamojo trakto ligomis žmonėms ir naujagimiams galvijams. Veršeliai, užkrėsti C. parvum, gali būti besimptomiai nešiotojai arba gali išsivystyti sunkus viduriavimas, lydimas stiprios dehidratacijos. Yra maždaug 24 Cryptosporidium rūšys, tačiau galvijams dažniausiai paprastai pasitaiko keturios rūšys: C. parvum, C. bovis, C. ryanae ir C. andersoni, tačiau tik C. parvum yra susijęs su naujagimių veršelių diarėja. [3,34]
Paprastai, Cryptosporidium parvum sukeltas enteritas būdingas veršeliams iki 2 savaičių amžiaus. Kriptosporidiozė plinta fekaliniu - oraliniu keliu, užsikrėtę gyvūnai platina oocistas į aplinką
17
su išmatomis, kurios yra atsparios aplinkos poveikiui, šalčiui, šilumai, daugeliui dezinfekcinių priemonių ir gali išgyventi aplinkoje, vandenyje, ant paviršių. [35]
Sukėlėjas yra ekstracitoplazminis, oocistos patekusios į organizmą dalijasi į sporozoitus, kurie prasiskverbia į žarnų enterocitus distalinėje plonosios žarnos dalyje ir storajame žarnyne. Ypač būdinga parazituoti ileocekalinėje dalyje ir ten toliau bręsta. Esant infekcijai, enterocitai žūva, vystosi žarnų gaurelių atrofija, pažeidžiama žarnyno struktūra bei vientisumas, sutrinka medžiagų absorbcija. Svarbu žinoti tai, kad oocistos pradedamos platinti, prasidėjus viduriavimui ir tęsiasi 4-12 dienų po to, kai viduriavimas baigiasi ir gali į aplinką su išmatomis išskirti daugiau nei 1x1010 oocistų. Atlikto
tyrimo su naujagimiais veršeliais (jaunesniais kaip 24 val.) duomenimis, eksperimentiškai užkrėstais C. parvum parodė, kad vos 17 oocistų pakako sukelti viduriavimą ir oocistų išsiskyrimą su išmatomis į aplinką. Kadangi natūraliai užsikrėtę veršeliai per 6 dienų laikotarpį gali išmesti daugiau kaip 3 × 1010 oocistų . Dėl C. parvum gebėjimo greitai daugintis žarnyne ir užsikrėsti infekcija po to, kai yra
paveikta nedaugelio oocistų, kriptosporidiozė tampa sunkia liga, kurią sudėtinga kontroliuoti ūkiuose. [34]
1 Pav. A- Cryptosporidium parvum oocistos nedažytame mėginyje; B- Oocistos dažytos Cilio-Nilseno būdu. Padidinimas 10 µm. (Šaltinis: Davies AP, Chalmers RM. Cryptosporidiosis. BMJ 2009;339(oct19 1):b4168.)
Klinikiniai požymiai pasirodo praėjus 3-4 dienoms po oocistų patekimo į organizmą ir gali trukti savaitę, kartais iki dviejų. Simptomai gali būti įvairūs: nuo lengvo iki stipraus vandeningo geltonos/žalsvos spalvos viduriavimo. Išmatose gali būti stebimas kraujas, gleivės, nesuvirškintas pienas, tulžis. Sparčiai vystosi dehidratacija, būdingi tenezmai. Dėl pažeistos žarnyno struktūros, sutrinka virškinimo procesas, prasideda nesuvirškinto pieno rūgimas, nepakankama mityba lemia sutrikusį augimą. [34,36]
Kita pirmuonių sukeliama liga veršeliams - kokcidiozė, kurios sukėlėjas yra Eimeria spp. Dažniausiai galvijų tarpe yra sutinkama E. zuernii, E. bovis and E. alabamensis. Ši liga gali
18
pasireikšti įvairaus amžiaus grupėse, tačiau dažniausiai užsikrėtimas stebimas nuo 1 mėnesio amžiaus iki 1-erių metų galvijų tarpe. Eimeria spp. pirmuonys dėl savo gebėjimo sparčiai daugintis gali per trumpą laiką užkrėsti didelę dalį galvijų.[37]
Sukėlėjas plinta fekaliniu - oraliniu keliu, tai reiškia, kad galvijai, užsikrėtę šia liga, platina oocistas su išmatomis, ir jos gali gyventi ant įvairių paviršių aplinkoje, užteršia pašarus ir vandenį. Svarbu tai, kad suaugę galvijai gali būti besimptomiai nešiotojai ir platinti oocistas aplinkoje ir taip užkrėsti kitus galvijus bei veršelius. Inkubacinis periodas gali trukti nuo 16-os iki 30 dienų. Patekęs į organizmą, pagrindinė parazitavimo vieta - storasis žarnynas bei plonojo žarnyno distalinė dalis. Parazituodami skverbiasi į enterocitus, pažeidžia gleivinės vientisumą, dėl šios priežasties vystosi hemoraginis enteritas, prarandami albuminai, elektrolitai, skysčiai, kurie gyvybiškai svarbūs organizmui. [37,38]
Klinikiniai simptomai gali būti nuo lengvų iki labai stiprių, individualiai kiekvienam veršeliui, priklausomai nuo laikymo sąlygų, patiriamo streso, imuniteto atsparumo. Lengvais atvejais pasireiškia vandeninga diarėja, tačiau visgi dauguma atvejų pasireiškia sunkus viduriavimas, kuomet išmatos skystos konsistencijos ir stebimas kraujas, sparčiai vystosi dehidratacija, svorio netekimas, anoreksija. Vienas iš simptomų, taip pat yra tenezmai, kurie pagrinde pasireiškia dėl storojo žarnyno pažeidimų. Pavojingiausias laikas veršelio atžvilgiu, tai pirmosios 5-ios dienos nuo susirgimo pradžios. Retais atvejais gali pasireikšti ir neurologiniai sutrikimai - raumenų drebulys, traukuliai, nistagmas.[38,39]
1.1.2.5 Diagnostika
Viduriavimas naujagimių veršelių tarpe gali būti letalus dėl greitai besivystančios dehidratacijos ir acidozės. Kaip ir anksčiau minėta, esant didelei įvairovei sukėlėjų ir juolab, kad jie gali kombinuoti tarpusavyje sukeldami ligą, tam, kad juos nustatyti yra atliekami tyrimai. Taigi, greita diagnozė yra labai svarbu, norint ne tik greitai patvirtinti priežastį, bet ir padėti gydytojams bei galvijų augintojams laiku įgyvendinti atitinkamas intervencijas. Reikėtų pažymėti ir tai, kad diagnostinius rezultatus gali paveikti daugelis veiksnių, tokių kaip: mėginių ėmimo laikas ir populiacija, mėginių rūšys ir kokybė bei naudojami laboratoriniai metodai. [3,13]
Kas pirmiausia turėtų būti atliekama, tai surenkama klinikinė anamnezė - amžius, vakcinacija, klinikiniai požymiai, taip pat svarbi ūkio priešistorė- anksčiau buvusios ligos, atvejai. Diagnostika, kaip ir daugeliu kitų ligų atveju, taip ir viduriavimo, turi būti pradedama nuosekliai nuo bendro klinikinio tyrimo. Vienas iš galimų viduriuojančių veršelių tyrimų protokolų gali būti toks: pirmiausia įvertinama dehidratacija - gleivinės drėgnos/sausos, sumažėjęs odos turgoras, įdubusios akys. Tai pagrindiniai požymiai, padedantys identifikuoti dehidrataciją. Dehidratacija gali būti
19
vertinama procentais, pagal odos elastingumą ir akių obuolių įdubimo laipsnį matuojant milimetrais. (1lentelė)
Dehidratacijos laipsnis 0 2 4 6 8 10 12 14 Akių obuolių įdubimo laipsnis, mm 0 1 2 3 4 6 7 8
Kaklo odos turgoras 2 3 4 5 6 7 8 9
1lentelė. Dehidratacijos įvertinimas laipsniais, vertinant odos elastingumą ir akių obuolių įdubimą. (Constable PD, Walker PG, Morin DE, et al. Clinical and laboratory assessment of hydration status of neonatal calves with diarrhea. J Am Vet Med Assoc 1998;212(7):991-60)
Taip pat, bendro klinikinio tyrimo metu, galima įtarti, ar yra prasidėjusi septicemija ar endotoksemija. Tiriama gleivinių spalva bei kapiliarų prisipildymo laikas, įvertinama akies obuolio sklera, ar kapiliarai išsiplėtę. Veršeliams vienas iš septicemijos požymių - hipopionas. Sąnarių tyniai, omfaloflebitas gali įspėti apie prasidėjusius sisteminius pakitimus organizme. [13]
Vertinant laikyseną, galima atpažinti skausmą. Padidėjusi pilvo apimtis, nugaros išrietimas, trypčiojimas galinėmis galūnėmis, gulėjimas ištiesus galines kojas - yra pilvo skausmo požymiai. Taip pat atliekama pilvo srities palpacija, stebima reakcija į palpaciją, pilvo įtempimas, skausmingumas.
Rektinė temperatūra esant enteritui gali būti normali, žemesnė ir pakilusi. Hipotermija gali būti kaip vienas iš požymių, kad organizme yra prasidėjusi dekompensacija, tačiau gali būti ir hipoglikemijos požymis. Nustačius hipotermiją, prognozė dažnu atveju bloga. [13]
Retai taikoma, tačiau kai kuriais atvejais gali būti naudinga - burnos ertmės apžiūra, ar nėra žaizdų, opų, erozijų, taip pat ar nėra padidėjusi salivacija, kas būdinga kai kuriems virusiniams enterito sukėlėjams. Šio tyrimo metu įvertinamas ir žindimo refleksas, jeigu būtų reikalinga skysčių terapija, kokį aplikavimo būdą pasirinkti. [13]
Tiriant viduriuojančius veršelius, būtina atkreipti dėmesį ir į išmatų spalvą, kvapą, tūrį, konsistenciją, kraujo bei gleivių priemaišas. [13]
Esant veršelių diarėjai, taip pat yra būtini laboratoriniai tyrimai, kurie turi būti atliekami skubiai, nes esant enteritui, tiek dehidratacija, tiek viduriavimas sparčiai progresuoja ir būklė sunkėja.[ 13]
Kraujo tyrimai yra atliekami įvertinti bendrą veršelio būklę, taip pat nuspręsti, kokį gydymą tikslinga pritaikyti, stebima ar yra prasidėję uždegiminiai procesai organizme. Vertinami leukocitų parametrai. Esant veršelių diarėjai, paprastai virusinės kilmės - pasireiškia leukopenija, o bakterinės kilmės-leukocitozė. Taip pat sumažėjęs leukocitų kiekis gali rodyti ir prasidėjusią sepsinę būklę organizme. Atliekant morfologinius kraujo tyrimus, stebimi RBC, HGB, HCT parametrai, kurie
20
parodo, ar yra prasidėjusi anemija, kas dažnai būdinga esant E. Coli, Salmonella spp. ir Clostridium spp. Taip pat hematokrito rodiklis yra reikalingas, norint įvertinti, ar gyvūnas yra dehidratvęs, tai reiškia padidėjusi šio parametro reikšmė. Biocheminiai kraujo tyrimai atliekami dėl elektrolitų disbalanso bei įvertinti infekcijos galimą poveikį vidaus organams.[12,13]
Bakteriniai enterito sukėlėjai E. Coli, Clostridium spp., Salmonella spp., yra identifikuojami išskiriant bakterijų kultūras iš išmatų. Diagnozuojant E. Coli, naudinga atlikti tyrimus, kurie nustato specifinius virulentiškumą lemiančius veiksnius ETEC atžvilgiu, tai O, K ir H antigenus. Salmonella spp. kaip ir minėta anksčiau, imami mėginiai iš išmatų bakteriologiniams tyrimams, taip pat, atliekant patologinį tyrimą, gali būti imami mėginiai iš vidaus organų, atliekami histopatologiniai tyrimai mikroskopuojant paimtus mėginius, taip pat paimti mėginiai iš vidaus organų gali būti sėjami terpėse. Tuomet, išauginus kultūras, galima nustatyti antigenines savybes. Įtariant Clostridium spp., mėginius laboratorinei diagnostikai reikia imti kuo greičiau. Dėl deguonies poveikio, norint identifikuoti konkrečią rūšį, turėtų būti atliekami tyrimai imunofluorescencijos metodu. [40] Rotavirus ir Coronavirus yra nustatomi polimerazinės grandinės reakcijos tyrimu.Virusų antigenų nustatytymas - imunofermentinė analizė (IFA), greitieji testai, nustatant virusų kultūras, ELISA, hemagliutinacijos testai naudojant pelių eritrocitus. [30,33]. Cryptosporidium ir Eimeria spp. diagnozuojama iš išmatų, atliekamas mikroskopinis tyrimas. [30,35]
Šiuo metu plačiai yra naudojami komerciniai greitieji testai nustatyti sukėlėją. Tai vienas iš greitesnių metodų viduriavimo sukėlėjo nustatymui ūkyje. Greitieji diagnostiniai testai, kurių atlikimo principas pagrįstas imunochromatografiniu metodu, kiekviena indikacinė juostelė turi aitinkamus monokloninius antikūnius ir jeigu paimtame mėginyje yra nurodytas sukėlėjas, įvyksta antikūno ir antigeno reakcija ir per 10 minučių gaunamas atsakymas, kuris sukėlėjas sukėlė ligą: Cryptosporidium parvum, Roto virusas, Corona virusas ar E. Coli bakterija. Kitu atveju, nenaudojant greitųjų diagnostinių testų, užtrunkama žymiai ilgiau. Imami mėginiai bakteriologiniams/virusologiniams tyrimams atsakymas gali užtrukti iki 3 parų ir ilgiau. [41,42]
2 pav. Greitasis diagnostinis testas „Rainbow calf
21
1.1.2.6 Kraujo parametrų pokyčiai
Kraujo tyrimai yra atliekami įvertinti bendrą veršelio būklę, taip pat nuspręsti, kokį gydymą tikslinga pritaikyti, stebima ar yra prasidėję uždegiminiai procesai organizme. Vertinamas WBC parametras, esant veršelių diarėjai. Virusinės kilmės enteritams paprastai būdinga leukopenija, o bakterinės kilmės - leukocitozė. Taip pat sumažėjęs leukocitų kiekis gali rodyti ir prasidėjusią sepsinę būklę organizme. [12,13]
Dehidratacija, elektrolitų trūkumas, rūgščių - šarmų disbalansas yra vieni iš pagrindinių diarėjos požymių, kurie stebimi atliekant kraujo tyrimus. Atliekant morfologinius kraujo tyrimus, analizuojami RBC, HGB, HCT parametrai. Šių rodiklių tiek sumažėjimas, tiek padidėjimas tiriant viduriuojančius veršelius yra reikšmingas. Sumažėjusi koncentracija reiškia prasidėjusią anemiją organizme, kas dažnai būdinga esant E. Coli, Salmonella spp. ir Clostridium spp. Įvardintų rodiklių padidėjimas virš fiziologinės ribos taip pat svarbus požymis dėl prasidėjusios dehidratacijos. Vertinama kaip indikacija skysčių terapijai. [12,13]
Biocheminiai kraujo tyrimai atliekami dėl elektrolitų disbalanso bei įvertinti infekcijos galimą poveikį vidaus organams. Kartu su didėjančiu dehidratacijos laipsniu, veršeliams pastebima hiponatremija, hiperkalemija ir hipochloremija. Vandens ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimas sukelia metabolinius pokyčius: sumažėja gliukozės koncentracija, padidėja karbamido kiekis kraujyje, sumažėja angliavandenių kiekis ir kaupiasi organinės rūgštys, mažėja kraujo pH, dėl ko išsivysto metabolinė acidozė. [7] Kraujo dujų analizė leidžia įvertinti kraujo pH ir rūgščių - šarmų balansą. Metabolinė acidozė būdinga naujagimiams ir sergantiems enteritu. Nusilpusiems gyvūnams, kurie nepakankamai kvėpuoja dėl silpnumo gali būti kvėpavimo acidozės požymių. [12]
1.1.2.7 Gydymas
Infekcinio enterito sukeltas viduriavimas sukelia skysčių bei elektrolitų disbalansą, dėl to skysčių terapija yra svarbi gydymo dalis. Skysčių terapija per os, jei ji pradedama ligos pradžioje, gali būti labai sėkminga ir ekonomiška gydant enteritu sergančius veršelius. Tiems, kurių žarnyno peristaltika yra labai sutrikusi, intraveninė skysčių terapija gali būti veiksmingesnė atstatant elektrolitų pusiausvyros sutrikimus ir skysčių netekimą. Veršelių palaikomosios skysčių normos svyruoja nuo 4 iki 6 ml / kg / h (100–150 ml / kg / d.). Prasidėjus dehidratacijai dėl viduriavimo, galima padidinti skysčių kiekį nuo 50% iki 100%. Taigi, pasireiškus stipriam viduriavimui ir stebint didelį skysčių netekimą, skysčių kiekis nuo 1,5 iki 2 kartų didesnis už palaikomąjį. [13]
22
Antimikrobinė terapija taikoma esant bakterinės kilmės sukėlėjams bei siekiant užkirsti kelią išsivystyti antrinei infekcijai. Veršeliams, kuriem pasireiškia endotoksemija ir septicemija, taikomi plataus veikimo spektro antibiotikai, ypač atsižvelgiant į bakteriocidinį poveikį gram- bakterijoms. Antibiotikų parinkimas turėtų būti pagrįstas patogeno jautrumu, tačiau, sparčiai blogėjant būklei, pradedami plataus spektro antibiotikai. Literatūros duomenimis, reikėtų vengti naudoti aminoglikozidus maistiniams gyvūnams dėl ilgos išlaukos, taip pat dėl galimo nefrotoksiško poveikio ir mažo pasiskirstymo virškinamajme trakte. [13] Pirmo pasirinkimo antimikrobiniai vaistai yra parenteriniu būdu naudojamas amoksicilinas arba ampicilinas (10 mg / kg, į raumenis kas 12 valandų), parenteriniai sulfonamidai (25 mg / kg, IV ar IM kas 24 valandas) ir geriamasis amoksicilino trihidratas (10 mg / kg kas 12 valandų) atskirai arba kartu su klavulano rūgštimi (12,5 mg kombinuoto vaisto / kg kas 12 valandų). Antrojo pasirinkimo antimikrobiniai vaistai gali būti ketvirtos kartos cefalosporinas ceftiofuras. Fluorochinolonai yra trečiojo pasirinkimo vaistai gydant veršelių diarėją, tačiau parenteriniu būdu fluorochinolonai turėtų būti vartojami tik sunkiai sergantiems veršeliams. [43]
Uždegimui ir karščiavimui mažinti gali būti naudojamas fluniksino megluminas (1,1 mg / kg į veną) arba meloksikamas (0,5 mg / kg į veną arba po oda). Tyrimuose stebimi teigiami rezultatai. [13]
Parenterinis B grupės vitaminų ir riebaluose tirpių vitaminų naudojimas gali turėti teigiamą poveikį veršeliams sergantiems enteritu. [43]
1.1.3 Veršelių bronchopneumonija
1.1.3.1 Patogenezė ir sukėlėjai
Sekanti liga, antroji pagal paplitimą veršelių tarpe po gastroenteritų-bronchopneumonija. Serga visi jaunesni kaip 6 mėn. amžiaus veršeliai, o didžiausias sergamumas pastebimas 2-10 savaičių amžiaus jauniklių grupėje. Pirminiai patogenai, kurie sukelia ūminę infekciją, aptinkami kvėpavimo takų ir plaučių parenchimoje - Mannheimia haemolytica ir Histophilus somni. Lėtinę apatinių kvėpavimo takų infekciją sukelia P. multocida ir A. pyogenes (pneumonija karvėms). Ūmi pūlinė pneumonija veršeliams gali pasireikšti kaip rezultatas prieš tai buvusios aspiracinės pneumonijos, taip pat gali būti sukeliama ir patogenų – Fusobacterium, P. multocida, A. pyogenes, Mycoplasma spp. Penkios pagrindinės bakterijos, aptinkamos veršelių apatiniuose kvėpavimo takuose: Mannheimia haemolytica, P. multocida, Mycoplasma spp., Histophilus somni, A. pyogenes. Pneumonija paprastai pasireiškia veršeliams laikomiems tvartuose, kuriuose prasta ventiliacija.[44]
23
Gydančiajam asmeniui svarbu žinoti priežastis, predisponuojančius faktorius, gydymą, kontrolę bei prevenciją. Vienintelis būdas diagnozuoti ir kontroliuoti užkrečiamas kvėpavimo takų ligas galvijams yra tiksliai žinoti ligos etiologiją. Būtinas - anamnezės surinkimas, bendra klinikinė apžiūra, mėginių paėmimas ir tyrimas laboratorijose. [45]
Bakterinės kilmės bronchopneumonija
Mannheimia haemolytica gram – lazdelė, kuri kaip normali mikrobiota yra viršutiniuose kvėpavimo takuose, bet išauginama rečiau nei P. multocida. Patogeniškumo savybės: kapsulė – apsaugo nuo fagocitų; gamina leukotoksiną, kuris pavojingas alveolių makrofagams, monocitams ir neutrofilams, ląstelės sienelės gaminamas endotoksinas, kuris skatina komplemento veikimą ir koaguliacijos kaskadą, gebėjimas išgyventi viršutiniuose kvėpavimo takuose tarp nepatogeniškų serotipų ir/arba peraugti dėl stresinio dirgiklio į patogeninį serotipą A1, kuris yra labiau virulentiškas. Mirtingumas papildomai užsikrėtus tuberkulioze, galvijų respiratorinės sincitijos virusu ar galvijų virusinės diarėjos virusu padidėja, jei yra nustatyta kartu ir M. haemolytica bronchopneumonija. Predisponuojantis faktorius yra stresas, kuris daro įtaką ir bakterijos virtimui virulentiškesne forma. Simptomai išsivysto 1-2 sav., po bet kokio streso.[45-46]
Įprastai pagrindiniai simptomai: karščiavimas, depresija, seilėjimasis, išskyros iš nosies, skausmingas, drėgnas kosulys, dažnas kvėpavimas (60-120k/min.). Temperatūra gali būti labai aukšta iki 42,2 ° C , bet dažniausiai būna nuo 40,0° C iki 41,7° C. Auskultuojant plaučius, girdimi drėgni ar sausi karkalai. Pleuros trynimosi garsai gali būt girdimi auskultuojant dėl fibrino sąaugų (adhezijos) tarp parientalinės ir visceralinės pleuros dalies. Auskultuojant dorsalinę plaučių dalį, gali girdėtis normalūs garsai, kuomet ligos eiga yra lengva ar vidutinė. Galimi patologiniai pokyčiai dorsalinėje plaučių dalyje, intersticinė edema, pūlinė emfizema. Auskultuojant trachėją, girdimas šiurkštus barškėjimas ar burbuliavimas, kurį sukelia uždegimas trachėjoje. Palpacija tarpšonkauliniuose tarpuose gyvūnui sukels skausmą. Sunkiais atvejais ar ilgai negydant, pastebimi požymiai: kvėpavimas atverta burna, nerimo išraiška, poodinės emfizemos, dėl susikaupusio oro nuo dorsalinės dalies plaučių plyšimo, respiratorinė dispnėja.[45-47]
Pasteurella multocida gram- bakterija gyvena kaip normali mikroflora viršutiniuose kvėpavimo takuose. Nuo kolonizacijos organizmas apsisaugo fiziniu, sekreciniu ir ląsteliniu mechanizmais. Kada jie pažeidžiami, prasideda dauginimasis ir bakterijos tampa patogeniškomis organizmui. Gleivinę gali pažeisti amoniakas, kuris kaupiasi prastai ventiliuojamuose tvartuose. [44] Sukeliama ūmi pneumonija, karščiavimas (39,7℃-40,8℃), depresija, nuo lengvos iki sunkios anoreksijos, drėgnas kosulys, greitesnis ir gilesnis kvėpavimas. Retais atvejais gali išsivystyti septicemija. Karkalai girdimi auskultuojant ventralinėje dalyje bilateraliai. Išskyros iš nosies serozinės arba mukozinės. Dažniausiai serga veršeliai laikomi bandomis. [48]
24
Vis dažniau nustatomas patogenas apatiniuose kvėpavimo takuose - Histophilus somni. Priežastis: bandos perteklius. Tai gram – bakterija, aptinkama ir sergančių pneumonija gyvūnų organizme, ir sveikų gyvūnų viršutiniuose kvėpavimo takuose. Stresas yra vienas iš predisponuojančių faktorių. Gali išskirti endotoksinus, kurie žaloja alveolių makrofagus, neutrofilus ir pažeidžia kraujagyslių endotelį, taip pat turi chemotoksinį faktorių, galintį sukelti hemolizę. [45]
Histophilus somni sukelta bronchopneumonija yra sunkiai diferencijuojama nuo P. multocida ir Mannheimia haemolytica pneumonijos. Aukšta temperatūra (39,7℃-41,4℃), padažnėjęs kvėpavimas (40-80k/min), depresija, išskyros iš nosies, kartais būna seilėtekis, skausmingas kosulys, anoreksija, kartais dispnėja, nebūdinga elgsena, judesiai. Auskultuojant, girdimi plaučių bilateraliniai anteriorventraliniai sausi ir drėgni karkalai. Trachėjoje galimas mukozinis eksudatas. Skausminga tarpšonkaulinių tarpų palpacija. [45,49]
A. pyogenes gram + kokobakterija, sukelia lėtines pūlines infekcijas visame organizme. Plaučiuose dažniausiai yra antrinis sukėlėjas, kuris atsiranda nusilpus organizmui. Tai yra lėtinės, pasikartojančios infekcijos. Ligos trukmė nuo savaitės iki mėnesio. Temperatūra 39,4-40,5℃, padažnėjęs kvėpavimas (40-100k/min.), dispnėja, dusulys, perdėtas įkvėpimas ir stiprus iškvėpimas, galva ir kaklas ištiesti, kosėja, ištakos iš nosies, šiurkštus kailis, prastas KMI, depresija, sumažėjęs apetitas. Karkalai ventralinėje plaučių dalyje abiejose pusėse, šiurkštus garsas auskultuojant trachėją. [45]
Mycoplasma pneumonia buvo išskirtos kelios rūšys: M.bovis. M.dispar, M.bovirhinus esant pneumonijai. Nustatyta, kad apie 40 proc. tik ką atvestų veršelių yra užsikrėtę Mycoplasma bovis. Kai kurie sukėlėjai gali būti kaip normali mikroflora viršutiniuose kvėpavimo takuose galvijams. Požymiai: limfinių mazgų hiperplazija, pūlingas bronchitas. Pažeidimai dažniausiai antrioventralinėje dalyje, plaučių galuose, klinika- lengva. M. bovis taip pat gali sukelti vidurinės ausies uždegimą, artritą. Kai kurios padermės plinta per pieną, jeigu veršeliai girdomi mastitu sergančių karvių pienu. [45,50]
Pagrindiniai simptomai: kosulys, nestipriai padažnėjęs kvėpavimas, šiek tiek pakilusi temperatūra. Normaliai ėda, gali būti depresija, mukozinės išskyros iš nosies ryte, kurios išnyksta judant. Nėra specifinių simptomų šiai ligai, tik tai, kad susijęs su ausies uždegimu. [45,50]
1.1.3.1 Diagnostika
Iš anamnezės ir bendro klinikinio tyrimo galima įtarti ligą, tačiau, kad galutinai patvirtinti diagnozę, reikia imti mėginį - trachėjos nuoplovas ir auginti bakterijų kultūras. Rentgeno ir ultragarso tyrimai padeda nustatyti, kiek stipriai išplitę plaučių pažeidimai dėl susiformavusių plaučių abscesų įtariant A. Pyogenes. Morfologiniame kraujo tyrime paprastai stebima neutrofilija. Globulinų
25
parametrai taip pat gali būti padidėję. Diagnozę galima patvirtinti atliekant patologinį bandoje nugaišusių veršelių tyrimą. [45]
1.1.3.2 Gydymas
Antibiotikų terapija - penicilinai, ampicilinas, eritromicinas, tetraciklinas. Iš sulfonamidų galima naudoti trimetoprimą vieną arba derinti su kitais antibiotikais. Taip pat galimas ceftiofuras. Nepriklausomai nuo pasirinkto gydymo gyvūnai turi būti stebimi 24-48 val. Pneumonijos gydymo kursas negali būti trumpesnis nei 10-14 dienų, net jeigu ir po kelių dienų gydymo kurso stebima gera veršelio būklė, nes tokiu būdu vėliau gali išsivystyti bakterijų atsparumas. Mannheimia haemolytica, Pasteurella multocida, Mycoplasma bovis ir Histophilus somni gydyti gali būti naudojami florfenikolio preparatai, tačiau prieš tai reikėtų ištirti bakterijų jautrumą. Veikia iki 48 valandų, tačiau švirkščiant po oda buvo gauti rezultatai, kad veikimas išlieka iki 5 dienų. Teigiamas poveikis pastebėtas taikant prailginto veikimo antimikrobinius preparatus. Tokius, kaip oksitetraciklino hidrochlorido 20 mg/kg i.m. poveikis trunka 48 valandas. Pasteurella spp. Sukeltai infekcijai tinka oksitetraciklino hidrochlorido ir fluniksino meglumino injekcinis tirpalas, kuris pasižymi iki 5 dienų veikimu po injekcijos. [12,45]
Priešuždegiminiai preparatai - mažinti karščiavimą, blokuoti uždegimo mediatorius, neutralizuoti endotoksinus. Vienas iš variantų gali būti fluniksino megluminas 1,1 mg / kg . Mažomis dozėmis gali būti naudojami gliukokortikoidai - deksametazono 10-20mg/450kg. Patartina naudoti vieną kartą.[12,45]
Bronchodilatatoriai, tokie kaip aminofilinas, buvo taikomas praktikoje, bet stipraus poveikio nepastebėta. Albuterolis – bronchodilatatorius, paskatina gleivių išskyrimą. [12,45]
1.2 Antimikrobinis atsparumas ūkiuose
Pasaulyje sparčiai besivystant antimikrobiniam atsparumui, rekomenduojama ūkyje išsitirti bakterijų atsparumą. Antimikrobiniams vaistams atsparių bakterijų paplitimas paprastai yra stebimas jaunesnių gyvūnų tarpe, o paplitimas nebūtinai yra susijęs su pastaruoju metu vartojamais antimikrobiniais vaistais atitinkamam individui. Tyrimų duomenimis vis daugėja naujagimių veršelių, kuomet viduriavimas sukeltas E. Coli, nepasiduoda gydymui antibiotikais dėl esančio atsparumo. [43]
Ūkiuose yra plačiai taikomas veršelių girdymas pienu, kuriuose yra įvairių medikamentų likučiai, įskaitant ir antimikrobines medžiagas. Tačiau vis dar iki šiol yra atliekami tyrimai apie poveikį žarnyno mirkobiotai ir išsiskiriančiomis išmatomis iš tokių organizmų. Atliktų tyrimų
26
duomenimis 33 proc. JAV ūkių veršeliai yra girdomi pienu, kuris netinkamas žmonių vartojimui dėl veterinarinių preparatų likučių arba somatinių ląstelių kieko. Keliama hipotezė, kad tokia praktika ūkiuose, gali sukelti atsparumą antimikrobinėms medžiagoms. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) yra paskelbusi, kad girdant veršelius pienu, kuriame yra antimikrobinių preparatų likučiai, didėja rizika, kad iš tokių organizmų išsiskiria su išmatomis vis daugiau antimikrobinėms medžiagoms atsparių bakterijų. [51]
Taip pat buvo atliekami tyrimai JAV 2016-2017 metais, nes pasaulyje vis didėja tendencija sveikiems veršeliams profilaktiškai naudoti antimikrobinius preparatus kaip prevencinę priemonę nuo pneumonijos ir viduriavimo. Tyrimas buvo atliekamas dideliame pieno ūkyje, kuriame laikoma 1500 karvių. Visiems tirtiems veršeliams buvo prieš tai anksčiau aplikuoti antimikrobiniai preparatai. Naudojami išvardinti preparatai: Sulfametoksazolas 97,8 proc., maždaug 75 proc., buvo gydomi ampicilinu ir 55proc., veršelių buvo gydomi enrofloksacinu. Mažiau nei 16 proc. veršelių buvo gydomi florfenikoliu 15,6 proc., tulatromicinu 11,8 proc.,arba ceftiofuru 3,3 proc. Nedidelė dalis, tik 5,3 proc. išskirtų sukėlėjų buvo jautrūs visoms tirtoms antimikrobinėms medžiagoms. Daugumą izoliuotų sukėlėjų - 85 proc. buvo atsparūs 3-ims antimikrobinėms medžiagoms. Didelė dalis izoliatų (> 65 proc.) buvo atsparūs tetraciklinui, sulfisoksazolui, chloramfenikoliui, kanamicinui, streptomicinui ir trimetoprimui / sulfametoksazolui. Mažesnė dalis izoliatų (25–50 proc.) buvo atsparūs nalidikso rūgščiai, gentamicinui, ceftiofurui ir ciprofloksacinui, o tik 3 proc. izoliatų buvo atsparūs amikacinui. [52]
Lietuvoje taip pat yra parengtas strateginis planas, kuris apima antimikrobinėms medžiagoms atsparių mikroorganizmų plitimo stabdymą ir prevencines priemones. Pagal atliktus tyrimus 2015 metais Lietuvoje buvo nustatytas P. aeruginosa atsparumas karbapenemams, kuris siekė net 26,4 proc. K. pneumoniae buvo užfiksuotas didelis 55,1 proc. atsparumas trečios kartos cefalasporinams. Jeigu lyginti situaciją esančią Lietuvoje su Europos šalių vidurkiais, gauti rezultatai nėra dideli, bet vis tiek stebimas atsparumo didėjimas. Remiantis Lietuvos Respublikos įsakymu „ĮSAKYMAS DĖL
ANTIMIKROBINĖMS MEDŽIAGOMS ATSPARIŲ MIKROORGANIZMŲ PLITIMO
PREVENCIJOS IR KONTROLĖS 2017–2021 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO“ 2017 m. liepos 7 d. Nr. V-857, Vilnius“ 26 punktas nurodo „26. VMVT 2016 metų kovos su bakterijų atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planas apima zoonotinių ir simbiotinių bakterijų stebėsenos, profesinės kvalifikacijos kėlimo, veterinarinių vaistų rinkos ir apskaitos kontrolės stiprinimo, darbo su ūkinių gyvūnų augintojus vienijančiomis asociacijomis dėl atsakingo antimikrobinių medžiagų naudojimo, visuomenės informavimo, bendradarbiavimo su kitomis institucijomis sektorius. VMVT organizuoja renginius, skirtus šviesti racionalaus antimikrobinių medžiagų vartojimo klausimais, susitikimus su maisto pramonės ir Lietuvos grūdų perdirbėjų, šakinių gyvūnų augintojų asociacijų atstovais, tarptautines mokslines praktines konferencijas.“ Taip pat
27
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba periodiškai vykdo specializuotus mokymus veterinarijos gydytojams bei ūkininkams apie racionalų antibiotikų naudojimą. [53]
28
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimas buvo atliekamas 2019-2020 metais X pieninių galvijų ūkyje, Šilalės rajone. Ūkyje laikoma 500 galvijų, šalto laikymo tvartuose. Karvių veršiavimosi laikas yra nesezoniškas. Per mėnesį atvedama vidutiniškai 15-25 veršelių.
Gimus veršeliui bambos virkštelė nėra apdorojama aseptizuojančiomis priemonėmis. Sugirdoma apie 2 litrus krekenų iš karto po atvedimo. Ką tik gimę veršeliai šaltuoju metų laiku yra laikomi atskiruose gardeliuose po infraraudonųjų spindulių lempomis, gimę šiltuoju metų laiku atskiriami į gardelius po vieną iki 1-2 sav. amžiaus, o tada grupuojami garduose po 7-10 pagal lytis. Sergantys veršeliai atskiriami po vieną lauko „nameliuose“. (2 priedas)
Ūkyje yra taikomos dvi vakcinacijos schemos telyčioms. „Rispoval-3“ vakcina nuo 21 gyvenimo dienos vakcinuojami sveiki veršeliai ir kartojama po mėnesio. Taip pat naudojama ir „Covexin“ vakcina nuo 2sav. amžiaus, kartojama po mėnesio, po to po metų. Ūkyje buliukai nevakcinuojami. Karvės vakcinuojamos „Bovigen“ vakcina likus 6-3sav. iki numatomo veršiavimosi.
Tiriamajame ūkyje telyčaitės yra girdomos pieno pakaitalu, o buliukai yra girdomi sumaišius sveikų karvių pieną su sergančių karvių pienu.
2019-2020 metais buvo renkami duomenys apie veršelius: gimimo data, lytis, veršiavimosi lengvumas, veislė, sirgo/nesirgo, kada susirgo, kokiais preparatais gydyta, gydymo kurso trukmė, vakcinacija taip/ne, vakcinacijos data, motinos laktacijų skaičius, vidutinis produktyvumas paskutinę laktaciją, girdomas pienu/pakaitalu. Paminėti duomenys buvo surinkti apie 279 veršelius.
Duomenys buvo renkami apie visus ūkyje esančius veršelius iki 60 dienų amžiaus, taip pat mėginiai buvo imami irgi iki 2 mėn. amžiaus veršelių. Atsitiktinai buvo atrinkta iš 40 veršelių: 20 sergančių ir 20 sveikų, imti kraujo mėginiai laikantis visų aseptikos reikalavimų. Taip pat sudarytos 2 grupės: veršeliai girdomi pieno pakaitalu (n=15) ir veršeliai girdomi pienu (n=15). Kraujas tyrimams imtas iš jungo venos, surinktas į vakuuminius mėgintuvėlius su EDTA K3 morfologiniams kraujo tyrimams ir tirtas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Stambiųjų gyvūnų klinikos laboratorijoje „Abacus Junior vet“ analizatoriumi.
Atlikta 10 greitųjų diagnostinių testų „Rainbow calf scour“, kurio veikimas pagrįstas imunochromatografiniu principu, veikiant antigenui ir monokloniniams antikūnams. Šiuo testu iš viso galima nustatyti 4 viduriavimo sukėlėjus: Cryptosporidium parvum, E. Coli (K99), Rotavirus, Coronavirus. Veršeliai šiam tyrimui buvo atrenkami iš skirtingų grupių. Vienoje grupėje laikoma apie 10 veršelių, kad išsiaiškinti, ar veršeliams iš skirtingų grupių vyrauja tie patys sukėlėjai ar skirtingi, todėl iš 10 grupių buvo atrinkta po vieną individą. Testai buvo atliekami viduriuojantiems veršeliams iš išmatų, mėginiai imami iš tiesiosios žarnos su mentele arba šaukšteliu, atsižvelgiant į
