LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra
Asta Skeirienė
MOTINYSTĖS MOKYKLOS POREIKIO VERTINIMAS
Magistro diplominis darbas(Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas doc. dr. Mindaugas Stankūnas
2012 m. Kaunas 2 PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovui doc. dr. Mindaugui Stankūnui už suteiktą pagalbą, vertingas konsultacijas ir patarimus rašant šį mokslinį darbą. Taip pat dėkoju Šiaulių Respublikinės Ligoninės „Vaiko ir motinos klinikos“ medicinos psichologei Ingai Drupienei, akušerei Almai Grigaliūnienei, Šiaulių poliklinikos gydytojai – ginekologei Astai Damkuvienei už tarpininkavimą bendraujant su nėščiosiomis, Šiaulių savivaldybės sveikatos skyriaus vedėjai Ievai Andruškevičiūtei už nuoširdžią pagalbą diskutuojant įvairiais su „Motinystės mokykla“ susijusiais klausimais. Visoms tyrime dalyvavusioms nėščiosioms ir auginančioms kūdikius iki metų šiaulietėms už galimybę jų dėka susipažinti ir analizuoti reiškinius. Dėkoju savo šeimai už supratimą, kantrybę paramą ir pagalbą.
2012 m. Kaunas 3 SANTRUMPOS
BST- bendruomenės sveikatos taryba proc.- procentai
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija PSP- Pirminė sveikatos priežiūra
PSPC- Pirminės sveikatos priežiūros centras SAM- Sveikatos apsaugos ministerija UNICEF- Jungtinių tautų vaikų organizacija VŠĮ- Viešoji įstaiga
2012 m. Kaunas 4 LENTELĖS
1 lentelė. Apklausoje dalyvavę ekspertai...37
2 lentelė. Ekspertų atsakymai apie teikiamas paslaugas „Motinystės mokyklose“...40
3 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal sociodemografinius rodiklius...44
4 lentelė. Domėjimasis sveikata atsižvelgiant į šeimyninę padėtį rodikliai (procentais)...46
5 lentelė. Respondenčių nuomonės apie domėjimąsi informacija apie motinystę kreipiantis į gydytoją-ginekologą pagal socialinę padėtį rodikliai (procentais)...46
6 lentelė. Respondenčių nuomonės apie domėjimąsi informacija apie motinystę internete pagal socialinę padėtį rodikliai (procentais)...47
7 lentelė. Respondentų nuomonės apie skiriamą gydytojų laiką konsultacijoms rodikliai ...47
8 lentelė Motinystės mokykloje gauta informacija besilaukiant ir pagimdžius...52
9 lentelė. Paskaitų ir užsiėmimų poreikis motinystės mokykloje...52
10 lentelė. Teorinio pobūdžio paskaitų poreikis motinystės mokykloje...52
11 lentelė. Praktinio pobūdžio paskaitų poreikis motinystės mokykloje...53
12 lentelė. Domėjimasis užsienio motinystės mokyklomis...54
13 lentelė. Nėštumo ir pogimdyvinio laikotarpiu patirto streso veiksniai...55
14 lentelė. Informacijos apie pozityvią motinystę šaltiniai...55
2012 m. Kaunas 5 PAVEIKSLAI
1 pav. Respondentų nuomonės apie sveikatą pasiskirstymas pagal išsilavinimą (procentais)...45
2 pav. Respondentų atsakymų į klausimą: „Ar užteko gautos informacijos, kad jaustumėtės saugi nėštumo metu? “ pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą (procentais)...48
3 pav. Respondentų atsakymų į klausimą: „Ar lankėte motinystės mokyklos paskaitas? “ pasiskirstymas pagal išsilavinimą (procentais)...50
4 pav. Respondentų atsakymų į klausimą: „Ar lankėte motinystės mokyklos paskaitas? “ pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą (procentais)...50
5 pav. Respondentų atsakymų į klausimą: „Ar lankėte motinystės mokyklos paskaitas? “ pasiskirstymas pagal socialinę padėtį (procentais) ...50
6 pav. Respondentų atsakymų į klausimą: „Su kuo lankėte motinystės kursus?“ (procentais)...51
7 pav. Respondentų lankusių motinystės paskaitas pasiskirstymas (procentais)...53
2012 m. Kaunas 6
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
MOTINYSTĖS MOKYKLOS POREIKIO VERTINIMAS Asta Skeirienė
Mokslinis vadovas doc.dr. Mindaugas Stankūnas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2012. 68 p.
Darbo tikslas: Įvertinti ekspertų ir besilaukiančių bei auginančių kūdikius iki metų moterų
„Motinystės mokyklos” poreikį Šiaulių mieste.
Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas Šiaulių mieste 2011 metų spalio – 2012 kovo mėnesiais. Tyrimui
atlikti pasirinktas tikslinės patogiosios atrankos metodas. Iš viso apklaustoje dalyvavo 141 moteris ir 5 ekspertai. Apklaustųjų grupė suformuota tiriamojo požymio atžvilgiu- moterys, kurios šiuo metu laukiasi arba augina vaikus iki metų amžiaus ir ekspertai dirbantys su besilaukiančiomis ir pagimdžiusiomis bei teikiantys „Motinystės mokyklos“ paslaugas ar tiesiogiai susiję su šia veikla.
Rezultatai: Apklaustųjų sveikata gera (76.6 proc.), savo ir savo partnerio sveikata domėjosi 26-35 m.
(54.7 proc.), gyvenančios mieste besilaukiančios ir auginančios kūdikius iki metų amžiaus moterys (81.2 proc.), turinčios aukštąjį universitetinį išsilavinimą (69.7 proc.). Pajutę nėštumo simptomus- dažniausiai kreipiasi į gyd.ginekologą (62.9 proc.). Apie nėštumo poreikius gautos konsultacijos, kuri dažniausiai trunka 10- 15 min. (57,4 proc.) suteiktos informacijos pakako (58,2 proc.) kaime (90 proc.) ir mieste (54,9 proc.). gyvenančioms moterims. 24,1 proc. apklaustųjų negavo informacijos iš ginekologo apie „Motinystės mokyklą“. Motinystės kursus lankė (46,8 proc.) turinčios aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (68,8 proc.), miesto gyventojos (53,1 proc.). Moterys lankė nemokamus (85 proc.) ir mokamus (15 proc.) kursus kartu su vyru (30 proc.) 60 procentų lankusiųjų – ištekėjusios (64 proc.) gavo ir praktinių žinių.
Išvados: 1.Ekspertai teigia, kad poreikis „Motinystės mokyklai“ yra. 2.Dėl informacijos motinystės
tematika besilaukiančios ir pagimdžiusios dažniausiai kreipiasi į gyd.- ginekologą (62.9 proc.).Žinias apie pozityvią motinystę turi suteikti spec.literatūra (66.6 proc.), gyd.ginekologas (58.1 proc.) bei nemokami valstybės finansuojami motinystės kursai (56.7 proc.).3. „Motinystės mokyklos“ poreikis nemokamoms teorinėms ir praktinėms paskaitoms didesnis turinčioms aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ištekėjusioms ir gyvenančioms mieste besilaukiančioms.
Praktinės rekomendacijos : Gyd.ginekologams informuoti paaugles (mokykloje) ir kiekvieną
besilaukiančią bei jos partnerį apie galimybę ir būtinybę lankyti motinystės mokyklą, skatinti akušeres aktyviai dalyvauti šioje veikloje.
2012 m. Kaunas 7 SUMMARY
Management of Public Health
ASSESSMENT OF THE NEED FOR MATERNITY SCHOOL Asta Skeirienė
Academic Advisor: Mindaugas Stankūnas, Dr.Sc. Assoc. Professor
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Academy of Medicine, Lithuania University of Health Sciences. Kaunas, 2012 68 sheets.
Aim of studies: To assess the need for “Maternity School” in Šiauliai city according to experts as well as pregnant women and mothers raising babies under the age of one.
Research methods: The research has been carried out in Šiauliai city within the period of October 2011 – March 2012. Target convenient selection method has been selected for carrying out the research. All in all 141 women and 5 experts have participated in the survey. The group of respondents has been formed in respect of research feature: women who were pregnant at that time or raised children under the age of one and experts, working with pregnant women as well as women who had recently given birth, providing services of “Maternity school” or directly related to the aforementioned activities.
Results: Health of the respondents was in good shape (76.6 per cent), women who were pregnant at that time or raised babies under the age of one in the age group of 26-35 years were interested in their own health as well as their partner‘s health (54.7 per cent), 81.2 per cent of them resided in the city and 69.7 per cent of them had a higher university education. Mostly women (62.9 per cent) consulted a Physician – Gynaecologist, if they felt the symptoms of pregnancy. The amount of information on the needs of pregnancy provided during the consultation, duration of the majority thereof ranged from 10 to15 min. (57.4 per cent), was sufficient for 58.2 per cent of respondents: 90 per cent of the women resided in a village and 54.9 per cent of them resided in the city. 24.1 per cent of the respondents did not get any information about the “Maternity school” from their gynaecologists. 46.8 per cent of women attended maternity courses, 68.8 per cent of them had higher non-university education and 53.1 of them resided in the city. 85 per cent of women attended free courses and 15 per cent of them attended paid courses together with their husbands (30 per cent), 60 per cent of the women who attended the courses were married, 64 per cent of them got practical knowledge as well.
Conclusions: 1. Experts claim that there was a need for “Maternity school”. 2. Pregnant women as well as women who had recently given birth mostly refer to a Physician – Gynaecologist regarding information on the subject of maternity (62.9 per cent). Knowledge on positive maternity should be provided by means of spec. readings (66.6 per cent), by a Physician – Gynaecologist (58.1 per cent), and during free maternity courses financed by the state (56.7 per cent). 3. A greater need for free theoretical and practical lectures at “Maternity school” is expressed by pregnant women with higher non-university education who were married and resided in the city.
Practical recommendations: Physicians – Gynaecologists ought to inform teenage girls (at school) and every pregnant woman and her partner about an opportunity and necessity to attend a maternity school, encourage obstetricians to take an active participation in these activities.
2012 m. Kaunas 8 TURINYS
ĮVADAS
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Moters socialinio vaidmens pokytis belaukiant kūdikio ... 12
1.2. Besilaukiančių ir pagimdžiusių moterų gyvensenos pokyčius įtakojantys veiksniai ... 14
1.2.1. Specializuoti moterų poreikiai nėštumo ir pogimdyvinio periodo metu ... 16
1.2.2. Vyro elgsena moters nėštumo ir pogimdyvinio periodo metu ... 17
1.3. Motinystei skirtų paslaugų teikimo ypatumai ... 19
1.3.1. Įstaigos teikiančios konsultacines paslaugas nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims ... 19
1.3.2. Medicinos personalo dalyvavimas nėštumo procese (remiantis Lietuvos medicinos normomis) ... 22
1.3.3. Teikiamų paslaugų įvairovė ir poreikis ... 24
1.4. Motinystės mokyklos finansavimo šaltiniai ... 29
1.4.1. Sveikatingumo projektai ir programos skirtos nėščiųjų ir gimdyvių mokymui ... 29
1.4.2. Papildomi „Motinystės mokyklų“ finansiniai šaltiniai ... 32
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 34
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 37
3.1. Ekspertų nuomonės apie „Motinystės mokyklos“ poreikį Šiaulių mieste vertinimas . 37 3.2. Anketinės apklausos vertinimas ... 43
3.2.1 Besilaukiančių ir auginančių kūdikius iki metų moterų informacijos paieška motinystės tema ... 44
3.2.2. Besilaukiančių ir pagimdžiusių moterų nuomonė apie "Motinystės mokyklos" poreikį ... 49
IŠVADOS ... 57
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 58
LITERATŪRA ... 59
PRIEDAI ... 66 1. Projekto/programos ”Motinystės mokyklos paslaugoms teikti” finansuotos iš 2010 m. Šiaulių miesto savivaldybės bendruomenės sveikatingumo programos įgyvendinimo ataskaita 2. Ekspertų interviu protokolo pavyzdys
2012 m. Kaunas 9
Tik sveika ir laiminga mama gali pagimdyti sveiką ir laimingą kūdikį. (Rytų išmintis)
ĮVADAS
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja motinos ir vaiko sveikatos apsaugą laikyti prioritetine sritimi, nes moters sveikata iki pastojimo, nėštumo metu bei nėščiosios elgesys ir priežiūra šiuo laikotarpiu įtakoja nėštumo ir gimdymo baigtį [83].
Daugelis mokslininkų nurodo, kad motinystės vaidmens formavimasis, suvokimas prasideda jau nėštumo pradžioje ir baigiasi pirmą mėnesį po gimdymo [13]. Nėštumas yra subtiliausias ir stipriausias moters troškimas, savęs realizavimo išraiška. Nėščioji susiduria su savo ankstesnio gyvenimo ir dabartinio vaidmens suderinimo problema [47]. Tyrimai rodo, kad kas penktai mamai iš karto po gimimo nepavyksta užmegzti prieraišaus ryšio su kūdikiu, nors tikima, kad toks ryšys užsimezga vos ne automatiškai. Viena iš priežasčių, kodėl tai neįvyksta, gali būti mamos ir vaiko atskyrimas iš karto po gimimo: naujagimis paimamas nuplauti, pamatuoti, pasverti, aprengti- praleidžiamas jautrusis laikotarpis mamos fiziologijos pokyčiams įvykti.
Moterys nėštumo metu jaučia nerimą, depresiją ir netikrumo jausmą. Atliktas tyrimas Alabamos Universitete parodė, kad daug stipriau šiuos neigiamus jausmus juto kaime gyvenančios besilaukiančios lyginant su mieste gyvenančiomis.[20]
Nėščiųjų sveikatos priežiūrą reglamentuojamuose įstatymuose teigiama, kad iki trečiojo nėštumo trimestro besilaukiančioms moterims turi būti suteikta visa reikiama informacija apie kūdikio priežiūrą, žindymą ir jo naudą, galimus sunkumus bei jų sprendimo būdus [48]. Nustatyta, kad tinkamas besilaukiančios moters švietimas nėštumo metu padeda jai prisitaikyti prie vykstančių gyvenimo būdo pokyčių, organizmo anatominių- fiziologinių pokyčių, bei yra labai svarbus nėščiosios sveikatos priežiūros veiksnys [25].
Nustatyta, kad labai efektyvios ir naudingos moterims kūdikio laukimo laikotarpiu nacionaliniu ar vietiniu lygiu vykdomų būsimųjų mamų pasiruošimo motinystei programos. Jose yra teigiamai formuojamas požiūris į motinystę, jos nuostatas, pateikiama nėščiąjai reikalinga informacija, žinios apie nėščiosios gyvenseną, sveiką kūdikių auginimą, jo priežiūrą.[27]
Medikai neabejoja, kad šiame informacijos amžiuje profesionalių medikų patarimas tampa aktualesnis nei iki šiol. Knygynuose ir internete pateiktą informaciją sunku atskirti nuo
2012 m. Kaunas 10 patikrintos, ypač − reklaminio pobūdžio. Itin greitai sensta versta iš užsienio kalbos literatūra apie vaiko priežiūrą, o internetiniai specializuoti puslapiai ne visada yra patikimi.[4]
Italijoje atliktame tyrime įrodyta, kad moterys, lankiusios nėščiųjų paskaitas, labiau patenkintos nėštumo eiga ir gimdymu, kadangi jos pagerino savo žinias šioje srityje nei nelankiusios tokių užsiėmimų. Taip pat labiau patenkintos gauta informacija paskaitose nei iš jas prižiūrinčio medicinos personalo [66].
Nėščiosios informavimas ir švietimas prenatalinės priežiūros metu yra labai svarbus sveikatos priežiūros veiksnys.[15] Įvairūs informacijos šaltiniai: nėščiųjų paskaitos, televizijos laidos, internetinės svetainės, specializuotos knygos, straipsniai - pateikia nėščiosioms gausybę rekomendacijų, kurios gali būti nepakankamos, nesuprantamos, netaikytinos ir neefektyvios. [23] Suteikus tinkamą informaciją nėščiajai, galima padėti jai palengvinti prisitaikymą prie vykstančių anatominių-fiziologinių bei gyvenimo būdo pokyčių. [25]
Nagrinėjančių „Motinystės mokyklos“ poreikį tyrimų Lietuvoje nepavyko rasti. Tai nauja, nenagrinėta tema. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti „Motinystės mokyklos“ poreikį Šiaulių mieste, išanalizuoti egzistuojančias sveikatos institucijas, kurios teikia mokamas ir nemokamas motinystės paslaugas besilaukiančioms ir auginančioms kūdikius iki metų.
2012 m. Kaunas 11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti ekspertų ir besilaukiančių bei auginančių kūdikius iki metų moterų „Motinystės mokyklos” poreikį Šiaulių mieste.
Uždaviniai:
1. Atskleisti „Motinystės mokyklos“ teikiamų paslaugų poreikį ekspertų požiūriu;
2. Nustatyti pagrindinius informacijos šaltinius apie motinystę, kuriais naudojasi besilaukiančios ir auginančios kūdikius iki metų moterys;
3. Įvertinti besilaukiančių ir auginančių kūdikius iki metų moterų nuomonę apie "Motinystės mokyklos" poreikį.
Hipotezė: besilaukiančioms ir auginančioms vaikus iki metų moterims reikalinga valstybės finansuojama nemokama „Motinystės mokykla“.
2012 m. Kaunas 12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Moters socialinio vaidmens pokytis belaukiant kūdikio
Daugelis mokslininkų nurodo, kad motinystės vaidmens formavimasis, suvokimas prasideda jau nuo nėštumo pradžios ir baigiasi pirmą mėnesį po gimdymo. [13,8] Taip pat nustatyta, kad motinos vaidmens suvokimui didelį poveikį daro moters gyvensena, sveikata nėštumo metu, gaunama informacija apie gimdymą ir pasitenkinimas gimdymu, naujagimio sveikata, ankstyvas kontaktas po gimdymo su naujagimiu ir gydytojų dėmesys. Nepalankūs įvykiai (neplanuotas, nepageidautas nėštumas, nėštumo nutraukimai, žalingi įpročiai) neigiamai veikia motinos vaidmens vystymosi procesą nėštumo ir laikotarpiu po gimdymo. Nėštumo planavimas gali stipriai paveikti moters suvokiamą pasiruošimą motinystei. [16, 10]. Medicinine prasme- motinystė apibūdinama kaip procesas. Tam, kad jis vyktų harmoningai, reikalingi keli veiksniai, tai būsimosios mamos emocinis brandumas, pakankama jos psichinė ir fizinė sveikata, palankios aplinkos sąlygos (ištekėjusios moters statusas, socialinės ir ekonominės aplinkybės). [53]
Moters savęs kaip mamos suvokimas apibrėžiantis moters pasitikėjimą savimi apima daugelį dimencijų: moters suvokiamą gebėjimą prižiūrėti vaiką ir patenkinti jo poreikius, bendrą sugebėjimų įvertinimą, pasiruošimą motinystei, vaiko priėmimą, tikėtiną jos santykį su vaiku ir jausmus, susijusius su nėštumu. Pasiruošimas motinystei yra svarbi moters savęs kaip mamos suvokimo dalis.[17]
Nėštumas yra subtiliausias ir stipriausias moters troškimas, savęs realizavimo raiška, kita vertus, tai kritinis moters gyvenimo laikotarpis. Nėščioji susiduria su savo ankstesnio gyvenimo ir dabartinio vaidmens suderinimo problema. [47]
Motinos vaidmens vystymasis gimdymo laikotarpiu svarbus motinystei, kuris moteriai suteikia kompetencijos rūpintis kūdikio fizine, elgesio, emocine ir socialine raida. Šis naujas tapatumo jausmas didina moters pasiruošimą motinystei. Motinos tapatumas ir kompetencija yra įtakojamas prenatalinės motinos rolės identifikacijos.[16]
Šiandieninė motinystės samprata tradiciškai suprantama, natūrali, nes tai – įgimtas instinktas. Nuokrypis nuo įsivaizduojamo motinystės socialinio vaidmens konstatuojamas kaip blogai atliekamos motinos pareigos. Lietuvoje egzistuojančios tradicinės (arba patriarchalinės) motinystės sampratos bruožai įvardijami, kaip moters įgimtas „motinystės instinktas“, kurio pagalba ji geriau nei vyras sugeba auginti vaiką, nes vyras neturi
2012 m. Kaunas 13 „motinystės instinkto“; motinystė – tik pozityvių emocijų šaltinis, pasiaukojimas; vaiko auginimas siejamas su užsidarymu privačioje erdvėje; moteris vardan motinystės turi atsisakyti profesinės karjeros.[55] Dauguma moterų jaučia, kad jos turi vienos rasti būdus suderinti prieštaringus profesinius ir šeimyninius vaidmenis ir priklausyti nuo lemiamą vaidmenį vaidinančios išplėstinės šeimos (senelių ar kitų giminaičių) teikiamos pagalbos. Moterys stengiasi vienos viską suderinti, nors kartais ir nepavyksta, tačiau jos stengiasi atrasti laiko ir darbui, ir šeimai. [58] Sociologų atlikti tyrimai teigia, kad kaip tik tokia motinystės samprata yra Lietuvoje paplitusi ir giliai įsišaknijusi vyrų ir moterų tarpe. [64]
Naujas motinystės akcentas- universalios motinos įvaizdis, plačiojoje visuomenėje (už feminizmo ribų) atmetė sunkumus ir problemas. Paprastoms moterims dirbanti motina buvo tik herojiškas ir madingas idealas, o garsenybėms tapo privaloma demonstruoti, kad jos atitinka visus šiuos būtinus reikalavimus. Toli nuo feminizmo iš moterų buvo reikalaujama puoselėti savo išvaizdą ir figūrą, kad įrodytų, jog gimdymai ir vaikų auginimas negali pakenkti puikiam socialiniam ir seksualiniam gyvenimui. Į motinystę imta žiūrėti kaip į labai sunkų darbą, bet kartu svarbų, teikiantį pasitenkinimą ir malonumą moters gyvenimo aspektą. Šis požiūris kartu su moterų karjeros svarba naujai išryškino dirbančios motinos bruožus - jos pasitenkinimą, problemas ir dilemas. Nuolat kylant moterų darbuotojų poreikiui, kur motinos sudaro didžiausią dalį, būti dirbančia motina tapo ne tik madinga, bet ir herojiška.[9]
Daugelis mokslininkų nurodo, kad motinystės vaidmens formavimasis, suvokimas prasideda jau nuo nėštumo pradžios ir baigiasi pirmą mėnesį po gimdymo (nėštumo ir gimdymo metu moters kūne išsiskiria motinystės hormonai- prolaktinas, oksitocinas, estrogenas, progesteronas). [13] Taip pat nustatyta, kad motinos vaidmens suvokimui didelį poveikį daro moters gyvensena, sveikata nėštumo metu, gaunama informacija apie gimdymą ir pasitenkinimas gimdymu, naujagimio sveikata, ankstyvas kontaktas po gimdymo su naujagimiu ir gydytojų dėmesys. Nepalankūs įvykiai (neplanuotas, nepageidautas nėštumas, nėštumo nutraukimai, žalingi įpročiai) neigiamai veikia motinos vaidmens vystymosi procesą nėštumo ir laikotarpiu po gimdymo. [16] Nėštumo planavimas gali stipriai paveikti moters suvokiamą pasiruošimą motinystei. [10]
Pirmą kartą ar pakartotinai gimdančių moterų menkas savęs, kaip būsimos motinos vaidmens suvokimas sąlygoja nepakankamus gimdos susitraukimus gimdymo metu, ilgesnę gimdymo trukmę gimdymo metu. [33]
Moters savęs kaip mamos suvokimas apibrėžiantis moters pasitikėjimą savimi apima daugelį dimencijų: moters suvokiamą gebėjimą prižiūrėti vaiką ir patenkinti jo poreikius, bendrą sugebėjimų įvertinimą, pasiruošimą motinystei, vaiko priėmimą, tikėtiną jos santykį su
2012 m. Kaunas 14 vaiku ir jausmus, susijusius su nėštumu. Pasiruošimas motinystei yra svarbi moters savęs kaip mamos suvokimo dalis.[17]
Motinos vaidmens vystymasis gimdymo laikotarpiu svarbus motinystei, kuris moteriai suteikia kompetencijos rūpintis kūdikio fizine, elgesio, emocine ir socialine raida. Šis naujas tapatumo jausmas didina moters pasiruošimą motinystei. Motinos tapatumas ir kompetencija yra įtakojamas prenatalinės motinos rolės identifikacijos.[16]
Moters socialiniam vaidmeniui besilaukiant kūdikio priskiriama visa atsakomybė dėl vaikų priežiūros ir auginimo. Kiekvienai moteriai tapsiančiai mama reikia sužinoti daug naujos informacijos, susijusios su naujuoju jos socialiniu vaidmeniu. Nežinomybė ir nepatyrimas sunkina kiekvieną naują šio gyvenimo etapą : nėštumą, gimdymą, vaiko priežiūrą- moters virsmą moterimi. Motinos vaidmens suvokimui didelį poveikį daro moters gyvensenos pokyčiai, sveikata nėštumo metu, gaunama informacija apie gimdymą ir pasitenkinimas gimdymu, naujagimio sveikata, ankstyvas kontaktas po gimdymo su naujagimiu ir gydytojų dėmesys.
1.2. Besilaukiančių ir pagimdžiusių moterų gyvensenos pokyčius įtakojantys veiksniai
Socialiniai veiksniai nėštumo metu turi įtakos būsimojo kūdikio (naujagimio) sveikatos būklei. Šeimos sudėtis, šeiminė padėtis, tėvų išsimokslinimo lygis, darbinė veikla, gaunamos pajamos, gyvenamoji vieta – tai pagrindiniai veiksniai, kurie lemia šeimos socioekoniminį statusą. Priklausomai nuo to, aukštas jis ar žemas socioekonominis statusas, keičiasi šeimos galimybės, jos gyvensena, sveikata bei mityba. Kiekvienas asmuo gimsta ne tik išoriškai egzistuojančioje visuomenės struktūroje (socialinė klasė, gyvenamoji vietovė, tėvų pajamų dydis ir pan.), bet ir objektyvioje socialiai konstruojamoje tikrovėje (vertybės, nuostatos, suvokimo kategorijos ir pan.). Taigi kiekvienas individas gimsta tam tikroje rasinėje, etninėje, užimančioje tam tikrą socialinę padėtį visuomenėje. Taip pat nuo šeimos priklauso, kaip individas suvokia savo vietą visuomenėje, taip pat lemia jo galimybes ir pasiekimus gyvenime. [65]
Nėštumo metu vaisiaus raida labai priklauso nuo motinos fiziologinių organizmo pokyčių, o nepalankūs išoriniai ir vidiniai veiksniai tuos pokyčius gali pakreipti nepageidaujama linkme. [45]
2012 m. Kaunas 15 Įrodyta, kad jei būsimoji mama labai yra jauna, esti nepalankios ekonominės sąlygos, tai sukelia įtampą, kuri tiesiogiai koreliuoja su blogu vaiko fiziniu vystymusi, nepastoviomis, greitai kintančiomis emocijomis, prastesniu gebėjimu mokytis, dirbti. [31]
Mokslininkai atliko pirmąkart natūraliai pagimdžiusių motinų apklausą (viso apklausta 5213 motinos). Nustatyta, kad žindymą įtakojo socioekonominiai veiksniai (išsilavinimas, darbas, ir šeimyninė padėtis). Motinos linkusios ilgiau žindyti, buvo lankiusios nėštumo metu motinystės pasiruošimo mokyklas, kuriose buvo nagrinėjamos žindymo temos. [54]
Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai parodė, kad pasaulyje dažniau žindo moterys, kurios turi aukštąjį išsilavinimą, pasiturimai gyvena ir daug dėmesio gali skirti vaikui. Lietuvoje tokių tyrimų kol kas nėra atlikta, tačiau ryškėja kelios tendencijos. Dažniausiai žindo ne jaunesnės nei 18 ir ne vyresnės nei 40 metų mamos. [80]
Įrodyta, kad nėštumo metu patiriami rūpesčiai, nerimas neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi dar iki gimimo, ir tai gali sukelti priešlaikinį gimdymą bei tiesiogiai statistiškai patikimai koreliuoja su mažu būsimojo vaiko svoriu. Šie reiškiniai aiškiai pastebimi ir vystantis naujagimiams - nėštumo metu patirtas stresas, nerimas gali lemti vaiko elgesio sutrikimus vaikui augant. [71]
Mokslininkų grupė iš Didžiosios Britanijos tyrė 123 moterų nėštumo eigą bei jų kūdikių vystymąsi iki 18 mėnesių. Jie nustatė, kad dažniausiai šių moterų nėštumo metu patirto streso priežastys buvo nerimas, nusivylimas ir nesutarimai su partneriu. Mokslininkai taip pat pastebėjo tam tikrų skirtumų ir vaikų protinių gebėjimų raidoje: mamų, kurios patyrė stresą nėštumo metu, vaikų protinis vystymasis buvo lėtesnis, nei vaikų, kurių mamos streso nepatyrė. Pirmieji vaikai (tų mamų, kurios nėštumo metu patyrė stresą) buvo labiau linkę į baimę ir nerimą. Mokslininkai apibendrino tyrimo rezultatus ir padarė išvadas, kad nėštumo metu patirtas stresas ne visiems sutrikdo vaiko vystymąsi. Dauguma vaikų, nepaisant mamų patirto streso, vystosi normaliai. [72, 24]
Besilaukiančių ir pagimdžiusių moterų gyvensenos pokyčius dažniausiai įtakojantys išoriniai ir vidiniai veiksniai : šeimos sudėtis, šeiminė padėtis, išsimokslinimo lygis, darbinė veikla, gaunamos pajamos, gyvenamoji vieta, fizinė ir psichinė moters sveikata, santykiai su partneriu. Atsižvelgiant į pokyčių specifiškumą moteriai reikia ruošti save naujam - motinystės periodui.
2012 m. Kaunas 16 1.2.1. Specializuoti moterų poreikiai nėštumo ir pogimdyvinio periodo metu
Motinystės sfera susiformuoja dar iki gimdymo, tam reikia ruoštis. Nėštumas ir santykis su mažyliu yra išskirtinis, unikalus, todėl reikalauja individualaus priėjimo. Moteris ieškodama reikalingos informacijos internete, kalbėdama su draugėmis, lygindama save su kitomis moterimis tikrai nenusiramins, todėl patariama paieškoti geresnių būdų informacijai surinkti, nei internetinės pokalbių svetainės.[14]
Pasak Norkaus A. (2011), pastebėta, jog specialistų pagalbą dažniausiai renkasi pirmąkart gimdysiančios bei aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys. Tyrimai rodo, jog daugiau nei 80 procentų motinystės kursus lankiusių nėščiųjų gimdo be komplikacijų, geba kuo ilgiau žindyti savo mažylius, rečiau serga pogimdyvine depresija bei įvairiais emociniais sutrikimais. Tik žinios gali padėti nugalėti viduramžiais egzistavusią gają nuomonę, jog nėštumas turi būti lydimas pragariškų kančių ir skausmo. [57]
Nėštumas ir gimdymas yra labai svarbūs periodai moters gyvenime, tai didelis moters fizinės ir psichinės būklės išbandymas. Šiuo laikotarpiu vyksta dideli fiziniai ir psichologiniai pokyčiai bei moters prisitaikymas, kūdikio tyrinėjimas, realus jo suvokimas, motinystės atsakomybė, reikalavimai sau pačiai, noras kuo greičiau išmokti, suprasti ir prižiūrėti kūdikį. [20]
Motinystė reikalauja pokyčių gyvenime ir ji keičia moterį, kartais išjudindama jausmus, kurie tiesiogine prasme gali išvaryti iš proto. Moterys, užuot skleidusios gėrį savo nuostabiems vaikams, susiduria su pačioms netikėtu pykčiu ir kankinačiu kaltės jausmu. Motinoms labai reikalinga parama, ypač vienišoms. Nuolatinė motinystės idealizacija atima iš moterų galimybę įvardyti jausmų ir emocijų sumaištį.[9]
Atlikta nemažai tyrimų, kuriais nustatyta fizinio aktyvumo nauda nėščiosios moters ir vaisiaus sveikatai, kadangi fizinis aktyvumas nėštumo metu padeda sumažinti raumenų pertempimo pavojų, mažina nugaros skausmų riziką, gerina laikyseną, lengvina ir greitina gimdymą ir atsigavimą po jo. [45]
Fizinis aktyvumas nėštumo metu visapusiškai stiprina besilaukiančios moters organizmą, praplečia fiziologinius jos rezervus, aktyvina visų sistemų veiklą ir kartu sąlygoja normalią nėštumo eigą, stiprina pilvo raumenis, didina tarpvietės elastingumą, o pogimdyminiu laikotarpiu – gerina organų ir jų sistemų atsigavimą (grįžimą į būklę, buvusią prieš nėštumą). [19]
Lietuvos mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu lygino Lietuvos ir Italijos nėščiųjų motyvus skatinančius jas sportuoti. Gauti rezultatai parodė, kad sportuoti lietuves (81 proc.)
2012 m. Kaunas 17 ir dažniau mankštintis skatina „noras pagerinti vaiko ir savo sveikatą“ (taip teigusių italių- 33,3 proc.). Nesportuojančios lietuvės (97 proc.) dažniau teigė, kad fizinis aktyvumas „teigiamai veikia vaiko vystymąsi“ (taip teigusių italių- 77,3 proc.), tuo tarpu 22,7 proc. italių teigė abejojančios tokia nuostata (taip teigusių lietuvių- 3 proc.). [42]
Jeigu moteris nori išsaugoti savo sveikatą ir pagimdyti sveiką kūdikį, ji turi ne tik sportuoti, bet ir teisingai maitintis. Nėštumo metu maisto medžiagos patenka vaisiui per motinos kraujotaką, todėl organizmui reikia atitinkamų maisto medžiagų , kalcio, geležies, folinės rūgšties.[32]
Mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad šeimose, kuriose beveik niekada nekalbama apie sveikatą ir gyvenseną (15.7 proc.), auga dukart daugiau vaikų, kuriems būdingi dažni psichosomatiniai negalavimai, triskart daugiau vaikų, kurie jaučiasi visai nelaimingi, 2,4 karto daugiau turinčių suicidinių ketinimų, kuriems nuolat kyla pykčio, agresijos jausmai. Vaikams, kurių šeimos sveikatos lygio suvokimas yra žemas, negalavimų rizika 4.8 karto didesnė, palyginti su tais, kurių šeimos sveikatos lygio suvokimas yra geras arba patenkinamas.[52]
Nėštumas ir pogimdyvinis laikotarpis įneša daug pokyčių gyvenime ir keičia moters poreikius: ji turi ruoštis fizinės ir psichinės būklės išbandymui. Šiuo laikotarpiu vyksta dideli fiziniai ir psichologiniai pokyčiai bei moters prisitaikymas prie naujo periodo- moteris turi ne tik palaikyti gerą kūno fizinę formą, kontroliuoti mitybos įpročius, bet ir kuo greičiau išmokti naujų įgūdžių- motinystės atsakomybės- kuo greičiau suprasti kūdikio poreikius ir tinkamos mažylio priežiūros tam pasirenkant patikimus specialistus ir informacijos šaltinius. Šiuo periodu labai svarbus ir vyro vaidmuo.
1.2.2. Vyro elgsena moters nėštumo ir pogimdyvinio periodo metu
Nėštumas ir gimdymas - tai vienas iš svarbiausių įvykių šeimos gyvenime. Siekiant palankesnės nėštumo ir gimdymo baigties reikia, kad sutuoktiniai atsakingai žiūrėtų į šiuos procesus ir turėtų žinių, kaip elgtis nėštumo metu, kad vaisius augtų normaliai, gimtų gyvas bei sveikas. [20] . Net 60 proc. Lietuvos mamų po gimdymo trūksta pagalbos atliekant buities darbus, daugiau nei pusė apklaustųjų (54 proc.) teigė norinčios, kad jų vaiko tėvai daugiau dėmesio skirtų kūdikio priežiūrai. [81] "Pasiaukojančios motinystės džiaugsmo" demistifikacija buvo esminė formuojant feminizmo politiką. Tai leido feministėms kviesti
2012 m. Kaunas 18 vyrus labiau įsitraukti į tėvystę, rūpintis kūdikiais ir gerinti vaikų priežiūros sąlygas, suteikti reikiamas pašalpas toms motinoms, kurios neteko vyrų paramos.[9]
Nėštumas moteriai — psichologinis smūgis, kurį atlaikyti nelengva. Kūnas keičiasi. Kai kurios besilaukiančios jaučiasi taip, lyg tai būtų svetimas kūnas, ir viskas, kas su juo vyksta yra nekontroliuojama. Kitos nėščiosios jaučia ypatingą harmoniją: joms nieko netrūksta, yra laimingos, patenkintos, visavertės, nuolat girdi komplimentus, jog pražydo ir švyti. Jos teigia, kad pastojus išnyko vienišumo jausmas. Šiuo gyvenimo tarpsniu itin svarbu jausti artimųjų palaikymą. [57]
Kartais, kad apsaugotų kūdikį, savo sunkių emocijų srautą mama nukreipia kita linkme: į vyrą, kitus artimuosius. Pasak Norkaus A, net 67 procentai besilaukiančių moterų susiduria su įvairiais emociniais sutrikimais, todėl būsimo tėvo pagrindinė užduotis — pasirūpinti palankia psichologine būsena bei atmosfera šeimoje.[57]
Tėvo gyvenimo kūdikio gimimas nepakeičia taip drastiškai, kaip pakeičia motinos, tačiau tėvų stresas buvo pripažintas kaip problema, nepaisant valstybės paramos patronuojančioms švietimo programos, kurių tikslas - parengti tėvus tėvystei. Lyginamasis bandomasis tyrimas - ištirti 46 savarankiškai pasirinkti tėvai, kurie lankė psichikos mokymo programą nėštumo metu, ir 1408 tėvų, gyvenančių tame pačiame regione (kontrolinė grupė) nelankę tokių kursų. Duomenys buvo renkami nėštumo viduryje, 2 mėnesius ir 1 metus po gimimo. Tėvai, lankantys psichikos mokymo grupes labiau laukė savo pirmojo kūdikio ir turėjo aukštesnio lygio išsilavinimą, palyginti su kontrolinės grupės tėvais. Tėvai, dalyvaujantys, psichikos mokymo programoje, mažiau patyrė stresą laukiantis kūdikio, gimdymo metu ir auginant kūdikį. Tėvai dalyvavę psichikos mokymo programoje, norėjo aukštesnio lygio žinių ir buvo labiau linkę informuoti kitus programos dalyvius. Dalyvavimas psichikos mokymo programoje apsaugojo tėvus nuo streso nėštumo periodu ir auginant kūdikį metus po gimimo.[50]
Vyro vaidmuo kūdikiui gimus tuo laikotarpiu, kai jo priežiūra yra esminis dalykas reiškiasi tuo, kad kad jis laikinai atsitraukia nuo savo reikalų ir rūpinasi kūdikiu.. Iš vyrų pasakojimų žinoma, kad jie irgi gali išgyventi panašius į moters nėštumo ir paties gimdymo pojūčius, patiria stresą. Todėl būsimo tėvo pagrindinė užduotis — pasirūpinti palankia psichologine būsena bei atmosfera šeimoje. Prevencinės ir intervencinės priemonės įveikti šį sunkų etapą- specialių paskaitų- psichologinių užsiėmimų lankymas motinystėi skirtose paskaitose kartu su besilaukiančiąja.
2012 m. Kaunas 19 1.3. Motinystei skirtų paslaugų teikimo ypatumai
Nėščiosios informavimas ir švietimas prenatalinės priežiūros metu yra labai svarbus sveikatos priežiūros veiksnys. [15] Tyrimai nustatė, kad socialinė ir psichologinė parama sumažina nėščiųjų moterų sergamumą. Tokia paramą suteikia konsultavimas, kuris apima esamas ir galimas problemas, taip pat ir normalaus nėštumo metu. [83]
Įvairūs informacijos šaltiniai: nėščiųjų paskaitos, televizijos laidos, internetinės svetainės, specializuotos knygos, straipsniai - pateikia nėščiosioms gausybę rekomendacijų, kurios gali būti ne tik nepakankamos, nesuprantamos, netaikytinos ar neefektyvios. [23] Suteikus tinkamą informaciją nėščiąjai, galima padėti jai palengvinti prisitaikymą prie vykstančių anatominių- fiziologinių bei gyvenimo būdo pokyčių. [25]
1.3.1. Įstaigos teikiančios konsultacines paslaugas nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims
Sveikatos priežiūros sistemos tikslas – užtikrinti aukštą gydymo kokybę bei teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimas yra viena pagrindinių visų šalių sveikatos sistemų reformų veiklos sričių. Pacientų reikalavimai sveikatos priežiūros paslaugų kokybei didėja dėl geresnio pacientų informuotumo, gerėjančio šalies gyventojų pragyvenimo lygio. Tik kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos leidžia taupyti išteklius ir tenkinti pacientų lūkesčius. Kita vertus, tik pastovus kokybės gerinimas leidžia organizacijai išlikti besikeičiančioje rinkoje ir pritraukti naujus pacientus. [43]
Nėštumas yra vienas svarbiausių periodų moters gyvenime. Tad priežiūra turi būti tikslinga, seni priežiūros metodai turi būti svarstomi iš naujo. Daugelyje šalių stengiamasi nėščiųjų priežiūrą individualizuoti- suteikti besilaukiančiai tiek konsultacijų, kiek ji pati pageidauja, esant normaliam nėštumui. Nėščiųjų priežiūrai turi būti teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Pagrindiniai šios priežiūros tikslai yra šie:
anksti aptikti veiksnius, kurie gali padidinti perinatalinę riziką kiekvieno nėštumo metu pažeidžiamų grupių nariams;
teikti konsultacijas tik siekiant pagerinti rezultatus;
mokyti visus, kurie teikia arba gauna nėščiosioms skirtą prižiūrą; suteikti besilaukiančioms pozityvios motinystės pagrindų. [83]
2012 m. Kaunas 20 Konsultacinė pagalba nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams teikiama antrinio B ir tretinio, o specializuota konsultacinė pagalba - tik tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose. Konsultacijai siunčia gydytojai akušeriai-ginekologai, bendrosios praktikos gydytojai ar kiti asmenys, vykdantys pirminę ambulatorinę nėščiųjų priežiūrą. Šiaulių krašte antrinio B lygio konsultacinę ir stacionarinę pagalbą teikia Šiaulių respublikinės ligoninės akušerijos-ginekologijos klinika ir naujagimių skyriai. [41, 78]
Nėščios moterys nori gauti sveikatos priežiūros tęstinumui ir socialinę ir psichologinę paramą, ir toks tęstinumas turi teigiamą poveikį, be neigiamo poveikio įrodymų. [79] Nėščiosios informavimas ir švietimas prenatalinės priežiūros metu yra labai svarbus sveikatos priežiūros veiksnys.[15]
Apžvelkime, kokios paslaugos ir konsultacijos numatomos ambulatorinėje nėščiosios priežiūroje nėštumo laikotarpyje: iki 13 nėštumo savaitės- tai dažniausiai pirmasis nėščiosios apsilankymas (pageidautinas iki 12 nėštumo savaitės)- užpildoma nėščiosios kortelė (apskaitos forma Nr.111/L). Atliekama detali akušerinė anamnezė, bendras klinikinis tyrimas, visų organizmo sistemų būklė, išorinis ir vidinis akušerinis tyrimas įvertinama rizika.
Pokalbio su sutuoktiniais metu aptariami sveikatos, gyvenimo būdo, higienos, darbo režimo klausimai. Moteriai, dirbančiai kenksmingomis sąlygomis, išduodama pažyma perkelti į kitą darbą. Konsultacijos: stomatologo, oftalmologo, LOR specialisto konsultacija (esant indikacijoms), genetiko konsultacija (esant indikacijoms).
Antrasis apsilankymas po 7-10 d. Jo metu sudaromas nėščiosios priežiūros planas, kuris gali būti papildomas nėštumo eigoje. Išduodama nėščiosios, gimdyvės ir naujagimio kortelė (apskaitos forma Nr.113/L), į kurią kiekvieno apsilankymo metu įrašomi visi reikiami duomenys. Akušerės patronažas. Individualaus ar grupinio užsiėmimo metu aptariami normalaus nėštumo vystymosi klausimai. Atliekamas tyrimų įvertinimas, terapeuto konsultacija, specialistų konsultacijos (pagal indikacijas).
Nėštumo laikotarpis nuo 13 iki 28 nėštumo savaičių. Normalaus nėštumo atveju - 1-2 vizitai. Įvertinami nusiskundimai, svoris ir prieaugis, gimdos dugno augimas, gimdos kaklelio būklė - 22 nėštumo savaitę, vėliau - esant indikacijoms, esant reikalui - patikslinamas nėščiosios priežiūros planas.
Nėštumo laikotarpis nuo 29 iki 40 nėštumo savaičių. Normalaus nėštumo atveju - 1-2 vizitai. Įvertinama nėščiosios ir vaisiaus būklė, šeima ruošiama gimdyti, kūdikį priežiūrėti ir natūraliai maitinti, aptariami galimi šeimos planavimo metodai (individualūs ir grupiniai užsiėmimai), akušerės patronažas.
2012 m. Kaunas 21 Nėščiųjų priežiūra apima nėštumo planavimą ir toliau ankstyvą naujagimių ir pogimdyvinį laikotarpį. Sveikatos priežiūros specialistai paprastai mano, kad jis prasideda su pirmuoju nėščiosios vizitu ir tęsiasi iki gimimo.[82]
Nuo 30 nėštumo savaičių išduodamas nedarbingumo pažymėjimas gimdymo atostogoms (pagal Lietuvos Respublikos įstatymus). Esant reikalui, patikslinamas nėščiosios priežiūros planas. Pogimdyviniame laikotarpyje - akušerės tikslinis patronažas, šeimos planavimo metodo pasirinkimas.[41]
Lietuvoje stacionarines nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugas teikia rajonų, regionų ir universitetinės ligoninės. Rajonų ligoninėse teikiama pagalba gimdyvėms esant mažai perinatalinei rizikai ir naujagimiams be didesnės patologijos (II A lygio paslaugos). Regionų ligoninėse akušerinė ir neontologinė pagalba teikiama ir mažos, ir didelės perinatalinės rizikos nėštumo ir gimdymo atvejais (II B lygio paslaugos). Medicininė pagalba sudėtingais didelės perinatalinės rizikos nėštumo ir naujagimių patologijos atvejais teikiama universitetinėse ligoninėse (III lygio paslaugos).[35]
Nėščiųjų priežiūros modelyje Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje ir daugelyje kitų šalių numatoma 12-16 vizitų nėščiai moteriai, taip pat tai apima apsilankymus ir jos namuose. Pirmasis vizitas paprastai daugiausia dėmesio skiriama atsižvelgiant į socialinę, šeimos, asmens sveikatos ir ginekologijos istoriją, atliekama visa fizinė apžiūra, vertinama rizika, kuri reikalauja laboratorinių tyrimų. Vėliau atliekami paprasti eigos tyrimai, kai kurie iš jų vis dar atliekami kiekvieno apsilankymo metu. Vėliau, nėštumo metu, tyrimai sutelkti besivystančiam vaisiui stebėti. [83]
Taigi, nuo 13 nėštumo savaitės, pirmojo nėščiosios apsilankymo iki pogimdyvinio laikotarpio iki vaikui sueis metai periodu, nėščioji gauna šias konsultacijas: su sutuoktiniu ir specialistu aptaria sveikatos, gyvenimo būdo, higienos, darbo režimo klausimus, siunčiama stomatologo, oftalmologo, LOR specialisto konsultacija (esant indikacijoms) ir genetiko konsultacijoms. (esant indikacijoms). Vėliau šeima ruošiama gimdyti, kūdikį priežiūrėti ir natūraliai maitinti, aptariami galimi šeimos planavimo metodai, akušerės patronažas- individualaus ar grupinio užsiėmimo metu aptariami normalaus nėštumo vystymosi klausimai, terapeuto konsultacija, specialistų konsultacijos (pagal indikacijas). Pogimdyviame laikotarpyje - akušerės tikslinis patronažas, šeimos planavimo metodo pasirinkimas.
2012 m. Kaunas 22 1.3.2. Medicinos personalo dalyvavimas nėštumo procese (remiantis Lietuvos medicinos normomis)
Lietuvoje nėščiosios moterys informacijos apie sveikatos ir nėštumo metu atsiradusius kasdieninių įpročių pokyčius gali gauti iš joms organizuojamų paskaitų, kurias dažniausiai veda akušerės. Nėščiųjų sveikatą prižiūrintys specialistai turi organizuoti ir vykdyti švietėjišką veiklą, tačiau dažnai dėl laiko stokos ir didelio darbo krūvio, tai atliekama nepakankamai. [7]
Sveikatos priežiūros tęstinumo užtikrinimui bei pacientų mokymui ir informavimui gydytojai taip pat skyria daugiau dėmesio nei slaugytojai. Tai paaiškinama tuo, kad nuolat trumpėjant gydymo stacionare trukmei, pacientai priversti gauti vis daugiau paslaugų pirminėje grandyje ar namuose, žiniomis ir įgūdžiais būti pasirengę savirūpai ir savipriežiūrai.[3]
Tam, kad gimdymo metu moteris nepatirtų streso, priklauso, pasak akušerės, ir nuo to, ar ji, atvykusi gimdyti, turi visus reikiamus dokumentus, reikalingus daiktus. Būsimosios gimdyvės sužino, kokių daiktų būtiniausiai reikės, joms sudaryta galimybė apsilankyti ir gimdymo palatose. Akušerės pastebėjo, jog tos mamos, kurios gimdo išklausiusios kursus, jaučiasi daug ramiau, daug geriau jaučiasi ir personalas.[78]
Komandos sudėtis priklauso nuo konkretaus paciento poreikių ir priežiūros prioritetų, o kiekvieno specialisto darbas yra visų siekiamo rezultato dalis.[60] Taigi įdomu patyrinėti, kokias funkcijas Lietuvoje pagal medicinos normas atlieka medikai prižiūrintys nėščiąsias.
Gydytojas neonatologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais ir socialinės rūpybos specialistais ir esant būtinybei konsultuoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. [36]
Gydytojas akušeris ginekologas turi išmanyti: medicinos etikos pagrindus, žmogaus psichologijos ypatumus, psichikos sutrikimus, sveiko ir sergančio žmogaus bei jo artimųjų psichologiją, bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais, propaguoti sveiką gyvenseną, ligų prevencijos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones; nepriskirtais jo kompetencijai atvejais laiku siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą.[39]
Šeimos gydytojas turi išmanyti ginekologijos- akušerijos srityje apie: dažniausių akušerijos ir ginekologijos ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, profilaktikos ir reabilitacijos galimybes, operacinio gydymo indikacijas, dažniausiai ginekologinėms ligoms gydyti skiriamų vaistų indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį
2012 m. Kaunas 23 poveikį, indikacijas, rodančias, kad būtina skubi akušerio ginekologo konsultacija, stacionarinio gydymo ir operacijos poreikį, menstruacinio ciklo fiziologiją, lytinio gyvenimo higieną, šeimos planavimą, motinystės problemas, psichologinius nėštumo aspektus, jo poveikį moteriai, šeimai, normalaus apvaisinimo, antenatalinės, perinatalinės ir postnatalinės apsaugos principus, nėštumo rizikos veiksnius, normalaus nėštumo eigą, vaistų poveikį besivystančiam vaisiui, svarbiausius vaisiaus rizikos veiksnius, hipertenzinių nėščiųjų būklių simptomus ir gydymo principus, nėščiosios ligų poveikį nėštumo eigai ir vaisiui, periodo po gimdymo involiucinius procesus, jų sutrikimo ir komplikacijų profilaktiką ir nustatymą, surinkti akušerinę anamnezę, nustatyti nėštumo požymius, stebėti normalų nėštumą.[37]
Akušeris turi propaguoti sveiką gyvenseną, skatinti šeimos narius aktyviai dalyvauti prižiūrint ir slaugant moterį nėštumo, gimdymo, pogimdyminiu laikotarpiu, kompetetingas konsultuoti remiantis sveikatos mokymo, sveikos gyvensenos, racionalios mitybos principais, domėtis ir taikyti praktikoje akušerijos, perinatologijos, neonatologijos mokslo naujoves, išmanyti moters ir naujagimio anatomijos, fiziologijos, patologijos ypatumus, galimas komplikacijas bei jų išvengimo būdus, nėščios, gimdančios, pagimdžiusios moters ir naujagimio priežiūros ypatumus.
Akušeris turi išmanyti: normalaus ir patologinio nėštumo eigą, normalaus ir patologinio gimdymo eigą, pogimdyminio periodo eigą, laktacijos, natūralaus kūdikių maitinimo principus. Padėti pasirengti gimdymui, motinystei bei tėvystei, įskaitant patarimus dėl higienos ir mitybos; suprasti moterį įvairiomis jos gyvenimo situacijomis, atsakingai bendrauti su moterimi, jos šeima, sveikatos priežiūros specialistais ir įstaigomis, kitomis institucijomis, kurių veikla susijusi su motinos ir vaiko sveikata, siekti bendrų tikslų jų sveikatos labui.[38]
Olandijoje besilaukiančios moterys dažniausiai yra prižiūrimos akušerių, o ne ginekologų. Gydytojai ginekologai prižiūri tik tas moteris, kurių nėštumas komplikuotas. Dauguma moterų gimdo namuose, prižiūrimos akušerių. Pats svarbiausias dalykas- rasti gerą ir patikimą akušerę. Labai svarbios rekomendacijos pasirenkant akušerę. Po gimdymo akušerė padeda prižiūrėti kūdikį bei mamai apsitvarkyti buityje. Akušerės pagalba gali būti nuo kelių valandų iki pilnos darbo dienos. [74]
Mokslininkai iš Italijos atliko tyrimą, kurio metų įrodė, kad moterys, lankiusios nėščiųjų paskaitėles, labiau patenkintos nėštumo eiga ir gimdymu, kadangi jos pagerino savo žinias šioje srityje nei nelankiusios tokių užsiėmimų. Taip pat labiau patenkintos gauta informacija paskaitėlėse nei iš jas prižiūrinčio medicinos personalo. [66]
2012 m. Kaunas 24 Suteiktų paslaugų kokybės vertinimui didelės įtakos turi sveikatos darbuotojų elgesys, t. y., ar poliklinikose elgiamasi su pacientais pagarbiai, ar atidžiai juos išklauso, ar sveikatos darbuotojai suprantamai suteikia informaciją ir t. t. Autorių atliktame tyrime dauguma žmonių (73 proc.) manė, kad sveikatos darbuotojai su jais bendravo labai gerai ir gerai. Jaunesni pacientai bendravimą vertino kritiškiau negu vyresni. Dažniausios pacientų nepasitenkinimo priežastys siejamos su ilgu priėmimo pas gydytoją laukimu, eilėmis prie kabineto, nepakankamu mediko skiriamu dėmesiu pacientui, t.y. išvardijami blogo paslaugos prieinamumo aspektai. Pagrindinis rodiklis, rodantis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, t.y. per kiek laiko pacientas gali patekti pas gydytoją, atlikti procedūras ir kita. [51]
Dar vienas svarbus aspektas yra sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio personalo kvalifikacija. Sparčiai tobulėjant diagnostikos ir gydymo technologijoms labai svarbu, kad sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys darbuotojai nuolat atnaujintų savo žinias ir kvalifikaciją.
Atliktų galimybių studijos rezultatai rodo, kad sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis personalas turėtų gerinti bendravimo su klientais ir konfliktų valdymo įgūdžius, taip pat atnaujinti žinias naujagimių gaivinimo ir natūralaus maitinimo (žindymo) srityje. Sveikatos priežiūros specialistai, teikiantys paslaugas gimdyvėms, nėščiosioms ir naujagimiams, galėtų plėsti savo žinias dalyvaudami konferencijose ir seminaruose, o trumpalaikės stažuotės užsienyje padėtų įsisavinti modernias technologijas ir perimti labiau pažengusių valstybių patirtį. [35]
Taigi, apžvelgus nėščiosioms teikiamas paslaugas, galima teigti, kad užsienyje ir Lietuvoje, remiantis medicinos patvirtintomis normomis- didžiąją dalį laiko su besilaukiančiąja-prižiūrėti viso nėštumo ir pogimdyvinio periodo metu- turėtų akušerė, o gydytojas ginekologas dėl savo užimtumo konsultuoti moterį tik esant indikacijoms, rodančioms, kad būtina skubi konsultacija, stacionarinio gydymo ir operacijos poreikis.
1.3.3. Teikiamų paslaugų įvairovė ir poreikis
Nėščiųjų sveikatos priežiūrą reglamentuojamuose įstatymuose teigiama, kad dar iki gimdymo (trečiame nėštumo trimestre) nėščiosioms moterims turi buti suteikta visa naudinga informacija apie kūdikio priežiūrą, žindymą ir jo naudą, naujagimio priežiūrą, galimus sunkumus bei jų sprendimo būdus. [48]
2012 m. Kaunas 25 Yra nustatyta, kad tinkamas nėščiosios moters švietimas prenatenatalinės priežiūros metu padeda jai prisitaikyti prie vykstančių gyvenimo būdo pokyčių, organizmo anatominių- fiziologinių pokyčių, bei yra labai svarbus nėščiosios sveikatos priežiūros veiksnys. [25]
Sveikatos mokomi individai, šeimos, grupės ir visa visuomenė, kad jie sugebėtų padėti sau bei žmonėms susikurti sveikesnes gyvenimo sąlygas ir “sveikesnį pasirinkimą”, naudojant formalų ir neformalų mokymą ir įvairius metodus. Sveikatos mokymas turi daugelį tikslų, tarp jų informacijos, požiūrio keitimo, įpročio bei socialinį. [97]
Sveikatos priežiūros darbuotojams tenka pagrindinis vaidmuo mokant taisyklingos kūdikių mitybos, skatinant ir palengvinant maitinimą krūtimi, suteikiant motinoms bei šeimoms patarimus apie maitinimo krūtimi privalumus. [26]
Naujagimystės ir kūdikystės laikotarpis labai svarbus tolesnei sveiko žmogaus raidai. Maitinimas yra tik vienas iš daugelio kūdikio poreikių, kuriuos turi patenkinti tėvai. Norint tai užtikrinti būsimiems tėvams būtina skatinti juos domėtis kūdikio priežiūra, jo higiena ir t.t. [66]
Siekiant įvertinti konsultacijų poveikį žindymui buvo atliktas tyrimas. Konsultacijų metu buvo aiškinama apie žindymą ir jo naudą, žindymo padėtis, galimas problemas ir jų sprendimo būdus. Tyrimo imtis buvo sudaryta iš ka tik pagimdžiusių moterų, tos motinos buvo suskirstytos į tris grupes. Vienoje grupėje motinos buvo konsultuotos tris kartus, antroje – šešis katus, o trečiąją grupę sudarė motinos, kurios buvo visiškai nekonsultuojamos šia tema. Atlikus tyrimą nustatyta, kad po trijų mėnesių po gimdymo tebežindė išimtinai 67 proc. motinų, kurios buvo konsultuojamos šešis kartus, 50 proc. moterų, kurias konsultavo tris kartus ir 12 proc. Kurios buvo kontrolinėje grupėje. Taip pat nustatyta, kad ilgiau žindė motinos, kurios buvo ilgiau konsultuojamos žindymo klausimais. [49]
Kiti tyrėjai nagrinėjo vaikų, sulaukusių 7-8 m., kalbinių ir elgesio gabumų koeficientą (IQ). Nustatė, kad ilgesnė maitinimo motinos pienu trukmė buvo susijusi su padidintais kalbiniais ir elgesio gabumais. Vaikų, kurie buvo žindyti arba gavo nutrauktą motinos pieną aštuonis mėnesius ar ilgiau vidurkinis kalbinis IQ buvo 10,2 balais, o elgesio IQ 6,2 balais didesni, negu vaikų, kurie nebuvo maitinti motinos pienu. Šie atradimai prisideda prie patirties, kad žindymas turi ilgalaikį teigiamą poveikį vaiko kognityviniam vystymuisi. [46]
Nors yra daug įvairių informacijos šaltinių: nėščiųjų paskaitos, televizijos laidos, internetinės svetainės, knygos, straipsniai, kuriuose pateikiama nėščiosioms gausybę rekomendacijų. [23] Lietuvoje tyrimą nustatyta, kad pagimdžiusios motinos vis dar pasigenda informacijos apie jų pirmagimio vystymąsi bei mitybos poreikius po jų gimimo. Trečdalis
2012 m. Kaunas 26 apklaustų mamų teigė, jog joms labiausiai trūksta informacijos apie vaiko maitinimą lietuvių kalba. [81]
Kiti Lietuvos mokslininkai tyrė informacijos šaltinius, kuriuose besilaukiančios moterys ieško dominančios informacijos apie naujagimio priežiūrą, maitinimą. Nustatyta, kad dažniausiai moterys dominančios informacijos ieško knygose – 61,82 proc. ir internete – 58,18 proc., o mažiausiai - 5,45 proc. respondenčių paminėjo televizijos laidas. [66]
Kad pagerinti kūdikių mitybos būklę, jų priežiūrą šalyse, vykdomos mamų mokyklėlės, žindymo skatinimo programos, įgyvendinamos kūdikių mitybą gerinančios programos. [63]
Lietuvoje beveik ketvirtadalis (23,64 proc.) motinų teigė jog daugiausia dominančios informacijos sužinojo lankydamosios mamų mokyklėlėje. [27]
Mokslininkai nustatė, kad pasiruošimo tėvystei mokyklos padeda moterims pasiruošti motinystei, palengvina adaptacinius procesus pirmosiomis dienomis gimus naujagimiui, padeda išvengti pogimdyvinės depresijos. Italijoje atliktame tyrime įrodyta, kad moterys, lankiusios nėščiųjų paskaitas, labiau patenkintos nėštumo eiga ir gimdymu, kadangi jos pagerino savo žinias šioje srityje nei nelankiusios tokių užsiėmimų. Taip pat labiau patenkintos gauta informacija paskaitėlėse nei iš jas prižiūrinčio medicinos personalo. [66]
Olandijoje yra labai populiarios motinystės paskaitos. Jų pasirinkimas yra gana platus. Motinystės paskaitos neapsiriboja vien teorija, yra vedamos jogos treniruotės nėščiosioms: nuo ramių treniruočių iki intensyvesnių treniruočių. Visos vedamos paskaitos būsimoms mamoms yra nemokamos. [74]
Kita grupė Lietuvos mokslininkų siekė nustatyti, kaip moterys yra pasiruošusios užtikrinti savo naujagimio higieną. Tyrimo rezultatai parodė, kad apie kūdikio maudymą ir kasdieninę odos priežiūrą informacijos ieškojo 76,92 proc. tyrime dalyvavusių respondenčių, o 23,08 proc. moterų nesidomėjo būsimo naujagimio higiena. Dauguma mamų nurodė, jog daugiausia informacijos jos rado knygose ir internete – po 55 proc. Naudingos informacijos apie naujagimio odos priežiūrą tik 15 proc. būsimų mamų išgirdo per mamų mokyklėlėje skaitomas paskaitas. [81] Literatūroje nurodoma, kad kūdikių priežiūros mokymas, žindymo skatinimas turi būti pradėtas jau nėštumo metu. [77]
Klaipėdos sveikatos biuro apklausoje dalyvavę 73 asmenys, lankantys organizuojamą „Tėvystės mokyklą" teigė, jog tokie kursai reikalingi būsimiems tėveliams. Daugelis būsimų tėvelių informacijos apie nėštumą ir jo eigą ieško internete, skaito knygas bei teiraujasi draugų ar konsultuojasi su gydytoju/a. 70 proc. dalyvių labiau pasitiki žiniasklaidoje pateikta informacija, nei nepasitiki. Daugiau nei pusė dalyvavusiųjų išreiškė nuomonę, jog jiems
2012 m. Kaunas 27 trūksta informacijos apie nėštumą ir jo eigą. Į klausimą, ar pakankamai skiriama dėmesio besilaukiančioms moterims, daugiau nei pusė atsakė – nepakankamai. [73]
Gužauskaitės 2005 metais magistro darbe atliktas tyrimas parodė, kad motinos, kurios buvo daugiau konsultuotos apie žindymo privalumus, padėtį, žindymo problemas bei jų sprendimo būdus, ilgiau žindė kūdikius nei mažiau konsultuotos motinos. Galima daryti išvadą, kad žinių suteikimas apie žindymą turi įtakos žindymo trukmei. [19]
Edinburgo universitete atlikas tyrimas rodo, kad mamos, kurios lankė pasiruošimo motinystei kursus, dažniau žindė savo vaikus. 75 proc. mamų, lankiusių visas ar dalį pasiruošimo motinystei kursų paskaitų, žindė savo vaiką, tuo tarpu žindė tik 51 proc. mamų, nelankiusių jokių pasiruošimo kursų. Ankstesni tyrimai rodė, kad žindymo dažnis susijęs su mamos amžiumi ir išsilavinimu. Šis tyrimas atskleidė, kad 86 proc. mamų, turinčių studijų laipsnį, žindo savo vaikus lyginant su 31 proc. mamų, nebaigusių jokių studijų. Šis tyrimas taip pat parodo, kad pasiruošimo motinystei kursų lankymas patrigubina tikimybę žindyti kūdikį. Valeria Skafida, kuri vadovavo tyrimui, teigia, kad tiksli informacija kursų metu yra labai svarbi motinos sprendimui žindyti kūdikį, o pasiruošimo motinystei kursai daro didelį įtaką renkantis geriausią vaiko gyvenimo pradžią. [5]
Šiauliuose jau keli metai veikia mokamos ir nemokamos „Motinystės mokyklos“. Šeimos centras „Žingsnis po žingsnio“- siūlo mokamų teorinių konsultacijų, paskaitų ciklą apie nėštumą, gimdymo procesą, natūralų maitinimą krūtimi ir praktinius fizinius bei psichologinius pogimdyminio laikotarpio užsiėmimus, naujausią informaciją apie prenatalinę bei ankstyvąją kūdikio raidą ir kasdieninę priežiūrą, bendravimo su naujagimiu ir šeimoje sunkumus bei problemas. Sąmoningos ir atsakingos tėvystės pradmenų mokymas. Su besilaukiančiomis dirba psichologai, akušerės, kineziterapeutės, natūralaus matinimo specialistės. [68]
VŠĮ Šiaulių centro poliknikoje veikiančios nemokamos „Motinystės mokyklos“ . užsiėmimuose konsultuojama apie režimą, mitybą, elgesį nėštumo metu, pasiruošimą gimdymui, jo eigą, naujagimio priežiūrą ir maitinimą, vitaminus nėščiosioms, krūtų priežiūrą, nėštuminių strijų profilaktiką. Konsultuoja ginekologas, akušeris, pediatras, psichologas, farmacininkas, burnos higienistas.[77]
Pasak vadovo doc. dr. L.Rovo, kai 2011 metų kovą, „Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje duris atvėrė „Motinystės mokykla“, niekas nė neįtarė, kad ji sulauks tokio milžiniško populiarumo“. Neseniai išleista dvyliktoji Motinystės mokyklos absolvenčių laida. Mokyklos populiarumas pasiteisino lūkesčius. Išmokyti auginti vaiką ne nuo tada, kai jis jau kelia reikalavimus, bet nuo pirmųjų nėštumo mėnesių - tokio tikslo siekia
2012 m. Kaunas 28 mokyklos įkūrėjai su komanda. Paskaitas ir praktinius nemokamus užsiėmimus veda: gydytojas-akušeris ginekologas, akušerė, medicinos psichologė, gydytoja neonatologė, kineziterapeutė, akušerė, natūralaus maitinimo specialistė. [78]
Dažnai, sužinoję apie šeimos pagausėjimą, būsimi tėveliai skuba pirkti knygas, klausinėti draugų apie jų patirtį, dažnai pasineria ir į interneto platybes. Tačiau dėl informacijos gausos, būsimi tėveliai pasimeta. Kartais perskaityti ar išgirsti patarimai gali būti ir klaidingi, o besivadovaudami tokia informacija gali pakenkti ne tik sau, bet ir būsimajai atžalai. Dėl šios priežasties Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai nuo 2011 metų besilaukiančiąsias ir jų šeimos narius kviečia dalyvauti paskaitose ir mankštose, kurių metu būsimiems tėveliams geriausieji dirbantys su besilaukiančiomis mieste specialistai pateikia aiškią, išsamią ir patikimą informaciją.
Teorinės paskaitos vykta šiomis temomis:
1. „Būsimos mamytės mityba nėštumo laikotarpiu“; 2. „Gimdymas“;
3. „Natūralus maitinimas“;
4. „Kūdikėlio priežiūra pirmaisiais mėnesiais“. Mankštos:
1. „Fizinis aktyvumas nėštumo laikotarpiu“. [30]
Šiaulių sveikatos biuras 2007-2013 metų Šiaulių miesto visuomenės sveikatos priežiūros strategijoje nenumato veiklos, skirtos motinos ir vaiko sveikatos gerinimui, nors į jų veiklos uždaviniai ir funkcijos: kurti, rengti, įgyvendinti tikslines savivaldybės sveikatos programas, atsižvelgiant į vyraujančias visuomenės sveikatos problemas, siūlyti profilaktikos priemones, vertinti jų veiksmingumą. [70]
Nėštumo laikotarpiu besilaukiančios kūdikio gali rinktis mokamas ir nemokamas - valstybės finansuojamas motinystei skirtas paslaugas. Šiauliuose nemokamas paslaugas teikia valstybinės įstaigos- Šiaulių respublikinė ligoninė (organizuoja teorinius ir praktinius užsiėmimus), tačiau žadama šią „Motinystės mokyklą“ apmokestinti. Klaipėdoje sveikatos biuras jau antri metai pagal valstybės finansuojamą programą organizuoja nemokamą „Motinystės mokyklą“ besilaukiančioms (organizuojamos teorinės paskaitos ir praktiniai užsiėmimai). Šiaulių sveikatos biuras 2008-2013 metų Šiaulių miesto visuomenės sveikatos priežiūros strategijoje nenumato tokios veiklos.
2012 m. Kaunas 29 1.4. Motinystės mokyklos finansavimo šaltiniai
PSO rekomenduoja motinos ir vaiko sveikatos apsaugą laikyti prioritetine sritimi, nes moters sveikata iki pastojimo, nėštumo metu bei nėščiosios elgesys ir priežiūra šiuo laikotarpiu įtakoja nėštumo ir gimdymo baigtį. [44]
Gimdymo priežiūra yra gyvybiškai svarbi, norint užtikrinti, kad tėvai būtų pasirengę susidoroti su savo vaiko poreikiais, taip pat tinkamai informuojami apie gimimo pasirinkimą. Daugelyje Anglijos ir Velso ligoninių, atsižvelgiant į finansinius sunkumus sumažino galimybę teikti motinystės mokyklos paslaugas gimdymo klasėse. Tai galėtų reikšti, kad daugelis moterų paliko nepasiruošę gimdymui. Iš viso 19 ligoninių visoje Anglijoje ir Velse buvo sumažinti arba uždaryti valstybės finansuojamos gimdymo klasės, vizitai pas nėščiąsias. Daugelis tėvų negali lankyti privačių motinystės pamokų. [2]
Sveikata yra pagrindinė prasmingo ir kokybiško gyvenimo bei sėkmingo ekonomikos plėtojimosi sąlyga. Savo sveikatą turi stiprinti ir pats žmogus ir bendruomenė. Tam turi būti sukurti nauji vietiniai sveikatos stiprinimo mechanizmai. Lietuvos nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros 2006-2013 metų strategijoje vienas svarbiausių uždavinių – įtvirtinti visuomenės sveikatos svarbą savivaldybių politikoje, įsteigiant visuomenės sveikatos biurus. Ši struktūra padėtų plėsti bendradarbiavimą visuomenės sveikatos srityje, keistis informacija, koordinuotų sveikatos stiprinimo veiklą, didintų bendruomenės ir individo atsakomybę už savo sveikatą. [70]
PSO, UNICEF bei įvairios visuomeninės organizacijos pradėjo aktyvią veiklą propaguodamos ir skatindamos naujagimių ir kūdikių žindymą. Kūdikių žindymo apsauga, skatinimas ir parama yra visuomenės sveikatos prioritetai visoje Europoje. [29]
1.4.1. Sveikatingumo projektai ir programos skirtos nėščiųjų ir gimdyvių mokymui
Programoje „Sveikata visiems XXI amžiuje (2000)“ teigiama, kad „sveikatos tarnybos turi veikti kasdieniniame gyvenime (namuose, mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose bei laisvalaikio ir pramogų centruose). Šios tarnybos turi remtis pirminės sveikatos priežiūros grandžių (PSP) grandžių programomis ir šeimos sveikatos priežiūros tarnybomis. Visuomeninės programos, siekiančios užkirsti kelią traumoms, apimančios visą aplinką, kurioje gyvena vaikai ir paaugliai, turi veikti visoje šalyje“.[12]
Pagrindiniai tikslai, nustatyti dokumente „Europa 2020. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, grindžiami sveikatos priežiūros inovacijų plėtra, kaip
2012 m. Kaunas 30 numatyta prioritetinėse iniciatyvose, pavyzdžiui, „Inovacijų Sąjunga“ ir „Skaitmeninė darbotvarkė“. Tačiau inovacijos nėra vien tik technologija ir nauji produktai. Tai yra ir sveikatos priežiūros organizavimo ir struktūros, išteklių naudojimo ir sistemų finansavimo inovacijos.[67]
Gerinti prieigą prie medicininių žinių ir informacijos, susijusių su specialiomis būklėmis, ir už nacionalinių sienų ribų ir parengti sveikatos priežiūros kokybei ir pacientų saugai gerinti skirtus bendrus sprendimus ir gaires, kad ES piliečiams būtų labiau prieinama geresnė ir saugesnė sveikatos priežiūra. [67]
Strategija „Europa 2020“ – sveikatos sektoriaus prioritetai. Lietuvos gyventojų mokymosi (formalaus bei neformalaus) sveikatos stiprinimo ir išsaugojimo srityse<...>sistemos sukūrimas ir įdiegimas.Tikslinių priemonių orientuotų į labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių (<...> vaikai, jauni tėvai) sveikatos stiprinimo ir ligų prevenciją įgyvendinimas.[67]
Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“– sveikatos sektoriaus prioritetai. Stiprinti šeimos instituciją, kuriant kompleksinių paslaugų (sveikatos ugdymo, pilietiškumo ugdymo, (<...>) šeimai sistemą.Sveikatinimo veiklų įgyvendinimas per nevyriausybines organizacijas, bendruomenes (<...>), sveikatos ugdymo iniciatyvos, sveikatinimo veiklų įgyvendinimas, susijęs su sveikatą lemiančiais veiksniais, <...> švietėjiška veikla). [40]
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros strategija 2008- 2013 m. Ugdyti visuomenės poreikį sveikai gyventi; skatinti bendruomenes, asociacijas, privatų sektorių rengti ir įgyvendinti sveikatos programas, remti jų įgyvendinimą; skatinti gyventojus keisti gyvenimo būdą pagal amžių, lytį, socialinį pažeidžiamumą; mažinant aplinkos ir socialinių bei ekonominių veiksnių poveikį sveikatai; ugdyti sveikos gyvensenos nuostatas; kuriant sveiką ir saugią aplinką, ypač vaikams ir jaunimui, plėtoti žmogiškuosius išteklius, tobulinant jų įgūdžius ir gebėjimus, užtikrinant optimalų dirbančių visuomenės sveikatos specialistų skaičių.[11]
Lietuvos- Šveicarijos programa „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“ įgyvendinama pirmenybinėje srityje „Sveikata“ siekiant vieno tikslo – „pagerinti nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugų sistemą“. Programa skirta ligoninėms, teikiančioms nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugas.[35]
Pavieniams ligoninių investiciniams projektams finansuoti lėšos skiriamos iš Valstybės investicijų programos, tačiau Lietuvai trūksta lėšų visai šalies nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros sistemai kompleksiškai atnaujinti. Atsižvelgiant į šios
