Silvija Burokaitė
5 kursas, 3 grupėKAUNO JONO IR PETRO VILEIŠIŲ MOKYKLOS
BURNOS SVEIKATOS IR PRIEŽIŪROS ŠVIETIMO
TOBULINIMO ANALIZĖ
Baigiamasis magistrinis darbasDarbo vadovas:
asistentė Živilė Kristina Matulaitienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
KAUNO JONO IR PETRO VILEIŠIŲ MOKYKLOS
BURNOS SVEIKATOS IR PRIEŽIŪROS ŠVIETIMO TOBULINIMO ANALIZĖ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:………...
Recenzentas:………. (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)
Recenzavimo data:……… Eil
.N r.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2
Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0 4 Įvadas,
tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio
patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15 Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas
(1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0 27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar
jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas 35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo
kokybė)? -0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 8
SUMMARY ... 9
ĮVADAS ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Moksleivių dantų karieso epidemiologija Lietuvoje ir užsienyje. ... 12
1.2. Vaikų švietimas burnos sveikatos ir priežiūros tema ... 13
1.2.1. Švietimas mokyklose... 13
1.2.2. Edukacija namuose ... 14
1.3. Skaitmeninė karta - Z karta ... 15
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 16
2.1. Tiriamųjų kontingentas ir atranka ... 16
2.2. Duomenų rinkimo ir vertinimo metodai ... 17
2.3. Edukacinės pamokėlės ... 17
2.3.1. Skaitmeninės pamokėlės ... 17
2.3.2. Manualinės pamokėlės ... 18
2.4. Vaikų anketinė apklausa ... 19
2.5. Statistinė duomenų analizė ... 19
3. REZULTATAI ... 20
3.1. Moksleivių savijauta ... 20
3.2. Dantų gydymas ... 22
3.3. Asmeninė burnos higiena ... 23
3.4 Sveika mityba ... 25
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 29
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 33
KAUNO JONO IR PETRO VILEIŠIŲ MOKYKLOS BURNOS SVEIKATOS
IR PRIEŽIŪROS ŠVIETIMO TOBULINIMO ANALIZĖ
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas
Dantų kariesas viena dažniausių burnos ligų visame pasaulyje. Darbo tikslas palyginti 4 – 5 klasių moksleivių informacijos apie burnos sveikatą ir priežiūrą suvokimą ir įsisavinimą manualiniu ir skaitmeniniu būdais.
Medžiaga ir metodai
Tyrime dalyvavo Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos 4 – 5 klasių moksleiviai (n=76). Tiriamieji padalinti į dvi grupes: pirmąjai grupei (n=41) edukacinės pamokos buvo pravestos skaitmeniniu būdu, antrąjai grupei (n=35) – manualiniu būdu. Moksleiviams prieš ir po pamokų pateikti klausimynai. Duomenų analizei įvertinti naudotas MS Excel ir SPSS 22.0 statistinės programos paketas.
Rezultatai
Dauguma tiriamųjų prieš užsiėmimus teigė, kad plombuodami odontologai į dantį deda plombą. Po skaitmeninių užsiėmimų padaugėjo (iki 58,5 proc.) teigiančių, kad plombuojant dantį naudojama plomba, mėlyna rūgštis ir specialūs klijai. Daugiau vaikų žinojo, kad fluoras stiprina dantų paviršių po abiejų pamokų pravedimo būdų – po manualinių (iki 45,7 proc.), po skaitmeninių (iki 35,9 proc.). Po užsiėmimų padidėjo mokinių skaičius, kurie žinojo, kad dantų šepetėlio šereliai turėtų būti minkšti, o ypač skaitmeninėje grupėje teisingų atsakymų padidėjo iki 95,1 proc. (manualinėje grupėje iki 58,8 proc.). Po skaitmeninių užsiėmimų visi moksleiviai žinojo, kad cukrus burnoje virsta rūgštimi ir pažeidžia dantų paviršių. Apie pusė tiriamųjų po pamokų stengsis saldumynus ir/ar saldžius gėrimus vartoti tik vieną kartą per savaitę.
Išvados
4 – 5 klasių vaikų informacijos apie burnos priežiūrą suvokimas ir įsisavinimas geresnis pravedant pamoką manualiniu būdu ir kalbant apie bendrą savijautą bei pranašesnis rodant filmukus
skaitmeniniu būdu ir dėstant medžiagą apie asmeninę burnos higieną, dantų gydymą ir sveiką mitybą.
ANALYSIS OF ADVANCING EDUCATION IN ORAL HEALTH AND
HYGIENE IN KAUNAS JONAS AND PETRAS VILEISIAI SCHOOL
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work
Dental caries is one of the most common oral diseases in the world. The aim of work was to compare perception and assimilation of the information about oral health and hygiene among 4th – 5th class students in two different ways – manual and digital.
Material and the methods
Study involved 76 4th – 5th class students from Kaunas Jonas and Petras Vileisiai school (n=76). Schoolchildren were separated in to two groups: first group (n=41) received digital educational lessons, second group (n=35) – manual. Before and after lessons pupils had to fill the questionnaires. Data was analyzed using MS Excel and SPSS 22.0 software.
Results
At the beginning most of the children thought that dentists use only a seal in dental treatment. After digital lessons increased number of participants (to 58,5%) who said that in dental treatment dentists use a seal, a blue etch and special adhesive. The study has increased in children thinking that fluoride strengthen the tooth surface in both groups (manual – to 45,7% and digital – to 35,9%). Toothbrush bristles should be soft – so said more pupils after discourse and especially in digital group (to 95,1%). After computer-based education all pupils knew that sugar turns into an acid and damage the teeth. About half of the participants after learning will try to take sweets and/or sweet drinks only one time per week.
Conclusions
Perception and assimilation of school-based preventative oral health and hygiene education for 4th – 5th class students is better in mannual way, when talking about general health and superior in digital way teaching individual oral health, dental treatment ant healthy diet.
10
ĮVADAS
Problemos aktualumas, reikšmingumas, naujumas
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad burnos sveikata yra svarbi viso kūno sveikatai, gerai bendrai savijautai ir tinkamai gyvenimo kokybei. Esant sveikai būklei nejaučiami burnos ir veido skausmai, nesiskundžiama kitomis ligomis ir sutrikimais, kurie trikdytų žmogaus galimybes kąsti, kramtyti, šypsotis, kalbėti ir pasitikėti savimi [1].
Išlaikyti sveiką burną reikia žinių ir įgūdžių nuo pat ankstyvos vaikystės. Ne visi tėvai yra tinkamai informuoti burnos priežiūros temomis, ir ne visi vaikai yra apsilankę pas odontologą. Tai nulemia nevienoda šeimų socioekonominė padėtis. Mokykla yra vieta į kurią susirenka skirtingos socialinės padėties, finansinio pajėgumo, tėvų priežiūros mokiniai. Čia vaikai gali susipažinti su burnos sveikata ir teisinga jos priežiūra. PSO duomenimis maždaug 80% pasaulio vaikų pradeda eiti į pirmąją klasę ir apie 60% baigia pradinę mokyklą. Apytiksliai 1 bilijonas moksleivių – tiek vaikų mokosi mokyklose ir tiek jų galima informuoti apie taisyklingą dantų priežiūrą, o per juos, ir jų tėvus bei kitus šeimos narius. Didėjant vaikų amžiui, nelankančiųjų mokyklos dalis tik didėja, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į moksleivius iki maždaug 12 metų amžiaus ir šviesti juos burnos sveikatos temomis [1].
Vengrijoje, Budapešte, Europos visuomenės burnos sveikatos asociacijos (EADPH – European Association of Dental Public Health) 21 – jame kongrese 2016 metais prisiminti PSO planai iki 2020 metų ženkliai pagerinti viso pasaulio burnos sveikatą. Džiugina tai, kad progresas vyksta. Bendrai Europoje jaučiamas burnos sveikatos pagerėjimas – 1990 metais KPI-D siekė 3 balus, o 2015 KPI-D jau buvo 1,8. Dr. Poul Erik Petersen 2003 metais sudarytame dvylikamečių karieso paplitimo ir intensyvumo žemėlapyje daugumoje vakarų Europoje valstybių nustatytas KPI-D indeksas buvo 1,2 – 2,6, Rytų Europoje – KPI-KPI-D – 2,7 – 4,4. Tuo tarpu 2012 metais – vakarų Europoje KPI-D<1,5, rytų Europoje – KPI-D>2 [1,2].
Lietuvoje, kartu su rytų Europos šalimis vis dar stebimas nemažas karieso paplitimas ir intensyvumas. Norint pagerinti burnos sveikatos situaciją, turi būti taikomi kuo efektyvesni edukaciniai metodai, o ypač vienai iš jautriausių ir imliausių visuomenės grupių – vaikams.
Tyrimo tikslas: Palyginti 4 – 5 klasių moksleivių informacijos apie burnos sveikatą ir priežiūrą suvokimą ir įsisavinimą manualiniu ir skaitmeniniu būdais.
11 Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti 4 – 5 klasių (10 – 12 metų) moksleivių žinias burnos sveikatos ir priežiūros klausimais. 2. Sužinoti vaikų požiūrį į mitybą, dantų gydymą ir burnos higieną.
3. Palyginti 4 – 5 klasių (10 – 12 metų) vaikų informacijos suvokimą ir įsisavinimą manualiniu ir skaitmeniniu būdais.
Hipotezė:
4 – 5 klasių moksleivių informacijos apie burnos sveikatą ir priežiūrą suvokimas ir įsisavinimas yra geresnis taikant mokymą skaitmeniniu būdu.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Moksleivių dantų karieso epidemiologija Lietuvoje ir užsienyje.
Tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse dantų kariesas vis dar yra viena dažniausių moksleivių burnos ligų. Mokslininkai iš įvairių pasaulio šalių įrodo šį teiginį epidemiologiniuose vaikų dantų karieso paplitimo ir intensyvumo tyrimuose.
Kauno medicinos universitete, Odontologijos fakultete 2004 metais atliktame tyrime apie dantų karieso paplitimą Lietuvos didžiausiuose miestuose stebimas 74,5% ėduonies paplitimas tarp 1035 moksleivių [3]. Didelis dantų karieso paplitimas nustatytas ir ilgalaikiame šešiuose Lietuvos miestuose darytame tyrime. Iš viso per 1983 – 2005 metus ištirta 5910 moksleivių. Tarp 12 metų moksleivių 1983 metais karieso paplitimas siekė 88,4%, intensyvumas 4,52 ir iki 2005 metų tik nežymiai sumažėjo iki 85,5% ir 3,72 atitinkamai [4]. Kauno mokyklose darytame tyrime 2006 metais nustatyta, kad dantų ėduonies paplitimas didėja vaikams augant ir 15 metų jau siekia 95,9% [5]. Po trijų metų (2009 metais) ištirta, kad Lietuvos moksleivių dantų karieso intensyvumas (KPI) 7 metų vaikams yra 1,3, 12 metų – 4,9 ir 15 metų – 7 [6]. Klaipėdos universitete, Sveikatos mokslų fakultete 2010 metais mokslininkės tyrė 253 Joniškio rajono mokyklos 12 – 15 metų amžiaus vaikus ir pritarė, kad ėduonies paplitimas didėja su amžiumi, nes 15 metų moksleiviams nustatė 96% karieso paplitimą ir 5,9 KPI indeksą [7].
Danijoje, Kopenhagoje mokslininko Dragheim E. ir kt. darytas tyrimas rodo panašų karieso paplitimą kitose Baltijos regiono šalyse kaip ir Lietuvoje. Atlikta vaikų apžiūra 2008 metais atskleidė: 195 Estijos septynmečiai ir 215 dvylikamečių palyginti su 637 Danijos septynmečiais ir 642 dvylikamečiais. Rezultatuose matome, kad ištirtų Estijos septynmečių KPI indeksas 7,7, o
Danijos – 5,3. Dvylikamečių KPI indeksas Estijoje – 2,1, Danijoje – 1,3 [8].
Dukić W. ir kt. tyrėjų išspausdintame straipsnyje ištirtas dviejų Zagrebo mokyklų
karieso intensyvumas 2011 metais. Iš 1168 ištirtų dvylikamečių nustatytas KPI-D – 4 ir KPI-P – 5. Aukščiausią KPI-D reikšmę turėjo keturiolikmečiai, ji siekė 7 [9].
Įvairiose Europos valstybėse 12 metų moksleivių dantų būklė yra skirtinga. Malmės universiteto duomenimis Europos valstybių tokių kaip, Vokietija, Šveicarija, Anglija KPI-D<1, o Ispanijos, Italijos, Prancūzijos KPI-D reikšmė tik šiek tiek didesnė nei 1. Labai mažas karieso intensyvumas (KPI-D<1) pasiektas ir Skandinavijos šalyse. Pastebima ir tai, kad šiose šalyse
13 epidemiologiniai duomenys apie vaikų dantų būklę atnaujinami reguliariai kas keletą metų. Tai leidžia matyti vyraujančią situaciją ir skatina imtis priemonių jai gerinti. Tačiau Lietuvos ir jos kaimyninių valstybių situacija prastesnė. Tyrimai atliekami retai ir KPI-D reikšmės žymiai didesnės – Lietuvoje (2007-2008 metais) KPI-D – 2, Latvijoje (2016 metais) – 3,4, Lenkijoje (2014 metais) – 2,8, Rusijoje (2008 metais) – 2,5, Baltarusijoje (2009 metais) – 2,1 [10].
1.2. Vaikų švietimas burnos sveikatos ir priežiūros tema
Vaikų edukacija burnos sveikatos ir priežiūros tema yra galima keliais pagrindiniais būdais: mokykloje, namuose, odontologo kabinete. Vyrauja įvairios mokslininkų nuomonės šia tema, tačiau vienareikšmiškai geriausi rezultatai pasiekiami, kai bendrai dirba tiek tėvai, tiek mokytojai ir sveikatos priežiūros darbuotojai, tiek odontologai.
1.2.1. Švietimas mokyklose
Esant dideliam moksleivių dantų karieso paplitimui ir intensyvumui Lietuvoje švietimas mokyklose burnos sveikatos ir priežiūros tema išlieka labai svarbus. Pasaulio Sveikatos Organizacija teigia, kad edukacija mokyklose yra efektyvi todėl, kad tokio amžiaus vaikai yra patys imliausi naujai informacijai, mokymosi įstaigoje jie formuoja savo gyvenimo įgūdžius [1]. Žvelgiant iš odontologinės pusės, daugumoje literatūros šaltinių rekomenduojama, kad tėvai vaikams padėtų valyti dantis bent iki 7 metų, toliau vaikai pradeda prižiūrėti dantis savo jėgomis. Edukacinių pamokų metu pradinukai turi galimybę ugdyti motorinius judesius, juos užfiksuoti ir toliau valyti dantis automatiškai [11,12,13]. Užsienio šalių tyrėjai apžvelgia moksleivių edukacinių pamokų naudą savo valstybėse.
Centrinėje Portugalijos dalyje 2015 metais Bica I. ir kt. tyrėjų buvo apmokyti ir ištirti 200 moksleivių. Tyrimo rezultatuose atsispindi edukacinių užsiėmimų naudingumas – po pamokų burnos priežiūros tema padidėjo procentas tiriamųjų su švariais dantimis (nesimatė apnašo plika akimi). Taip pat moksleiviai po edukacinių pamokų rečiau rinkosi kariesogeninį maistą [14].
Rumunijos mokslininkas Stef L. su kolegomis Lucian Blaga universitete 2014 metais išspausdintame straipsnyje lygino moksleivių žinias burnos priežiūros tema prieš ir po mokomųjų
14 pamokų. Iš 6 – 18 metų amžiaus tiriamųjų, pasižymėjo 9 – 11 metų amžiaus mergaitės, kurių dantų valymo įgūdžiai labiausiai pagerėjo po edukacinių užsiėmimų. Dantų apnašo rodikliai po pamokų taip pat buvo geresni mergaičių, nei berniukų [15].
Vokietijos tyrėjas Pabel S.O. ir kt. 2017 metais apmokė dantų valymo 44 vaikus 6 – 9 metų amžiaus. Dantų būklė buvo reguliariai tikrinama, o rezultatai palyginti su kontroline grupe po 63 dienų. Dalyvavę edukacinėje programoje vaikai turėjo sumažėjusį apnašų kiekį ir sveikesnes dantenas lyginant su kontroline grupe [16].
1.2.2. Edukacija namuose
Moksleivių įgytos žinios mokykloje gali greitai užsimiršti, todėl labai svarbu į mokymosi procesą įtraukti ir tėvus. Geriausia edukacinius užsiėmimus pravesti kartu ir tėvams. Jei to nepavyksta padaryti, galima vaikams duoti padalomosios medžiagos į namus, kad kartu su tėvais susipažintų su pagrindiniais pamokos akcentais. Nes, pasak Pine C., Cooper A. M. ir jų kolegų, viena iš efektyvių vaikų burnos ligų prevencinių priemonių – pavyzdinga tėvų dantų priežiūra ir mokytinas pavyzdys [17,13]. Po užsiėmimų galima paruošti vaikams dovanėlių – dantų pastų mėginukų, dantų šepetukų, dantų valymo kalendorių – tai palieka įspūdį ir motyvuoja vaikus pritaikyti išgirstą teoriją praktikoje.
Mokslininkas Watt R. su kolegomis teigė, kad po edukacinių pamokų burnos priežiūros tema mokyklose vaikai turi daugiau žinių šia tema, tačiau jų elgsena ir įpročiai nepasikeičia. Po aštuonerių metų JAV išspausdintame straipsnyje šiai minčiai pritarė ir tyrėjas Freeman R. [18,19].
Kauno medicinos universitete 2009 metais ištirti 397 vaikai ir jų tėvų požiūris į burnos sveikatą. Rezultatai rodo, kad statistiškai reikšmingai suaugusieji su gera asmenine burnos priežiūra ir būkle labiau rūpinosi savo atžalų burnos sveikata [20].
15 1.3. Skaitmeninė karta - Z karta
Svarbu ne tik kokią informaciją pateikiame moksleiviams burnos sveikatos ir priežiūros tema, tačiau ir kaip ją pateikiame. Bendravimas su vaikais ir paaugliais skiriasi priklausomai nuo jų amžiaus [21]. Norint sudominti šių dienų paauglius, turime atsižvelgti ne tik į jų amžių, bet ir suprasti, kad jie priklauso jau visai kitai – skaitmeninei kartai. Įvairiuose šaltiniuose nėra vieningos nuomonės apie tai, kada gimę vaikai jau priklauso Z kartai. Tačiau nesvarbu kokią klasifikaciją paimtume, mūsų tyrimo dalyviai vienareikšmiškai priklauso šiai technologijų kartai [22].
Kiekviena karta turi savo išskirtinumų, kurie domina viso pasaulio tyrėjus. 2015 metais Vilniuje Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro mokslininkės tyrė ir teikė rekomendacijas Z kartos moksleivių mokymosi procesų tema. Targamadzė V. ir kitos autorės teigia, kad ši karta yra unikali, nes daugeliu atveju vaikai pirmiausia susipažįsta su technologijomis, o tik po to taria pirmuosius žodžius [22]. Vaikams augant, jų santykis su skaitmeniniu pasauliu vis stiprėja ir daro didelę įtaką jų psichinei raidai, tuo pačiu ir mokymosi procesui.
Pasak, Bašmakovo, tokie moksleiviai įsisavina tik dalį gaunamos informacijos, o likusią medžiagą, jei jaučia jos trūkumą, linkę susirasti patys [23].
T. Lumpijeva ir A. Volkovas teigia, kad Z kartos vaikai yra hiperaktyvūs, o jų mąstymas „kilpinis“. Jie nori gauti informaciją greitai ir labai nedideliais kiekiais ir nenori jos analizuoti [24].
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro tyrėjos apklausė 1482 Lietuvos mokytojus ir gavo tokius atsakymus: beveik pusė visų mokytojų pastebi, kad šiuolaikiniai vaikai mėgsta viską daryti greitai ir iš kitų nori tokio pat greito atsako. Bet koks užsitęsęs veiksmas jiems tampa nebeįdomus. Tik nedidelis procentas (3,8%) mokytojų sako, kad dabartiniai moksleiviai gali ilgai išlaikyti dėmesį [25]. Targamadzė V. ir kt. teigia, kad moksleiviai labai domisi naujausiomis technologijomis, nori, kad mokytojai jas naudotų pamokose, dėstytų medžiagą glaustai ir inovatyviai. Mokiniai per daug neanalizuoja savo veiksmų, jie nebijo klysti, daro sprendimą čia ir dabar, nes neturi kantrybės ieškoti ar galvoti daugiau. Vaikai negrupuoja, neapibendrina to, ką išgirdo, nesiekia informacijos kuo ilgiau įsiminti, todėl nesiklauso įdėmiai, nes tiki, kad vieno mygtuko paspaudimu galės tą informaciją susirasti [22].
Privalu žinoti ir suprasti visus šiuos aspektus, norint kuo kokybiškiau bendrauti su Z kartos paaugliais ir laimėti jų dėmesį tiek namuose, tiek mokyklose, tiek odontologo kabinete.
16
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tiriamųjų kontingentas ir atranka
Tiriamųjų kontingentą sudarė Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos 4-5 klasių moksleiviai. Pasak mokyklos direktorės pavaduotojos ugdymui šiose klasėse iš viso yra 119 mokinių (4a - 23, 4b - 21, 4c - 24, 5a - 25, 5b – 26). Norėdami statistiškai nustatyti imties dydį, tam, kad apmokytume ir apklaustume 4-5 klasių moksleivius, kaip generalinę tyrimo visumą (N) ėmėme 119 paauglių.
Imties dydžiui apskaičiuoti pritaikėme Panijoto formulę: n =
n – imties dydis (moksleivių skaičius, kuries bus apmokami ir apklausiami);
Δ – leidžiamos imties paklaidos dydis (mūsų atveju 5 proc.); N – generalinė visuma (tiriamoji visuma)
n =
= = 92
Apskaičiuota, kad rekomenduojama tyrimo imtis turi būti 92 vaikai. Tyrimui pasirinkome 4 klases – dvi ketvirtokų su 44 mokiniais ir dvi penktokų su 51 mokiniu. Tad iš viso tyrime turėjo dalyvauti 95 moksleiviai. Mokyklos atstovų pageidavimu tyrimą atlikome š.m. sausio 24 d., pasibaigus mokinių atostogoms ir atsiskaitymams bei prasidėjus pavasario semestrui. Dėl didelio sergamumo šiuo laikotarpiu, mūsų tiriamųjų skaičius sumažėjo 20%, t.y. iki 76 tiriamųjų. Tėvų ir moksleivių sutikimą vaikų duomenis panaudoti tyrime bei pravesti vaikams edukacinius užsiėmimus, gavome iš visų respondentų.
17 2.2. Duomenų rinkimo ir vertinimo metodai
Naudoti du epidemiologiniai tyrimo būdai – edukacinės pamokos burnos sveikatos ir priežiūros tema ir vaikų raštiška apklausa.
2.3. Edukacinės pamokėlės
Pagal tyrimo tikslą užsiėmimai buvo dviejų rūšių – skaitmeniniai ir manualiniai. Pirmoji pamoka (8:00 - 8:45 val.) 4b klasei ir antroji pamoka (8:55 - 9:40 val.) 5a klasei pravestos skaitmeniniu būdu (n=41). Trečioji pamoka (9:50 - 10:35 val.) 5b klasei ir ketvirtoji pamoka (11:05 - 11:50 val.) 4a klasei – manualiniu būdu (n=35). Pamokėlių turinys buvo toks pats. Aptartos šios burnos sveikatos ir priežiūros temos:
1. Danties struktūra ir karieso formavimasis 2. Karieso ir danties šaknų kanalų gydymas 3. Asmeninė burnos higiena
4. Fluoridų nauda dantims
5. Mitybos vaidmuo dantų ir viso kūno sveikatai
Po pamokų vaikai galėjo užduoti klausimus apie išgirstą medžiagą. Pabaigoje visiems vaikams įteiktos dovanėlės - dantų valymo kalendoriai.
2.3.1. Skaitmeninės pamokėlės
Tyrimui iš anksto atrinkti ir įvertinti 7 edukaciniai filmukai burnos sveikatos ir priežiūros tema. Filmukai pamokose rodyti tiesiogiai iš socialinio tinklo „Youtube“ per klasėje esantį projektorių. Dėl išsamių filmukų lietuvių kalba stygiaus, rodyti ir nesudėtingi angliški filmukai. Lietuviški buvo nekomentuojami, angliški tik išverčiami. Buvo siekiama kuo mažesnio žmogaus įsikišimo tarp tiriamojo ir skaitmeninio vaizdo. Filmukai rodyti tokia tvarka:
1. JLeeMilliren „How cavities form“ [26] – vaizdžiai rodoma danties struktūra, karieso formavimasis.
18 2. Odontologijos klinika Kaune Denta „Dantų gydymas“ [27] – išsamiai supažindinama su
karieso formavimusi ir kiekvienu plombavimo žingsniu.
3. Odontologijos klinika Kaune Denta „Endodontija – Dantų šaknų kanalų gydymas“ [28] – pasakojama apie pulpitą, periodontitą ir dantų šaknų kanalų gydymą.
4. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Kaip prižiūrėti dantis?“ [29] –
nuodugniai mokoma dantų valymo šepetėliu, tarpdančių siūlų, liežuvio valymo. Primenami dantims sveiki ir kenksmingi maisto produktai.
5. Crest „Why You Need Fluoride | Crest“ [30] – supažindinama su fluoridais, jų svarba
dantims ir skirtingais jų gavimo būdais namuose ir odontologo kabinete.
6. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Sveikos mitybos lėkštė“ [31] –
primenama kokių maisto produktų per dieną turime suvalgyti daugiausiai, o kokių galima valgyti tik per šventes.
7. Dave Hax „What Does It Do? – Coke Vs Teeth Experiment“ [32] – po savaitės
ištraukdamas pieninį kandį iš „CocaCola“ buteliuko filmuko autorius akivaizdžiai parodo saldžiųjų gazuotų gėrimų žalą dantims.
2.3.2. Manualinės pamokėlės
Pamokėlės pravestos žodžiu pasitelkiant į pagalbą mokomąsias priemones. Pamokas vedė vienas ir tas pats V kurso odontologijos studentas. Edukacinio užsiėmimo eiga:
1. Ant padidinto išardomo danties modelio vaikams parodyti danties sluoksniai – emalis, dentinas, pulpa, cementas, paaiškintos jų funkcijos. Papasakota nuo ko prasideda dantų kariesas ir kaip jis atrodo pradinėse stadijose, kaip jis vystosi, kol galiausiai reikia gydymo, o negydant jo ir dantų pažeidimui plintant, kaip gydomi dantų šaknų kanalai. Nuosekliai parodytas karieso ir dantų šaknų kanalų gydymas. Vaikai turėjo galimybę paliesti gydytojo odontologo instrumentus, medžiagas, matyti gydymo eigą žingsnis po žingsnio.
2. Dantų valymo technika paaiškinta ant dantų modelio su dantų šepetėliu. Visi norintys vaikai galėjo patys pamėginti valyti dantis ant modelio. Supažindinta su teisingu dantų siūlo naudojimu ir teisingu dantų pastos su fluoridais pasirinkimu. Taip pat paaiškinta, kuo svarbūs fluoridai, kur dar galima jų rasti be dantų pastos ir apie dantų ėduonies prevenciją medžiagomis su fluoridais odontologo kabinete.
19 3. Žaidimo forma prisiminta maisto piramidė. Moksleiviai gavo po kortelę su maisto produktu ir turėjo užklijuoti ją į teisingą, ant lentos nupieštos piramidės, skiltį. Po to bendromis jėgomis ištaisytos padarytos klaidos ir prisiminta, ką iš tiesų reikėtų valgyti labai dažnai, o ką tik retsykiais.
2.4. Vaikų anketinė apklausa
Klausimynas sudarytas remiantis Blake H. ir kt. moksliniu darbu [33]. Iš viso paruoštos ir išdalintos 152 anketos. Jos dalintos prieš ir po pamokėlių (po 76 anketas). Apklausiant pateiktas 21 klausimas su vienu teisingu atsakymu: 17 jų burnos sveikatos ir priežiūros tema ir 4 klausimai – asmeniniai vaiko burnos priežiūros įgūdžiai. Pateiktos 4 klausimų grupės:
1. Moksleivių savijauta – (dantų svarba, jų įtaka kūno sveikatai, dantų skausmas.)
2. Dantų gydymas – (kada reikia ir kaip vyksta gydymas, kas atsitinka jei negydome dantų.) 3. Asmeninė burnos higiena – (kiek kartų per dieną reikia valyti dantis šepetėliu ir dantų siūlu,
kokį šepetėlį rinktis, ar siūlas yra būtinas. Dantų pastos teisingas pasirinkimas ir jos naudojimas. Reguliarūs vizitai pas savo odontologą.)
4. Sveika mityba – (dantims ir visam kūnui sveikas maistas. Maisto pasirinkimas užkandžiams ir cukraus žala dantims.)
Anketinių apklausų grupavimas:
1. Manualinių užsiėmimų I grupė - anketos pildytos prieš manualinius užsiėmimus 2. Manualinių užsiėmimų II grupė - anketos pildytos po manualinių užsiėmimų 3. Skaitmeninių užsiėmimų I grupė - anketos pildytos prieš skaitmeninius užsiėmimus 4. Skaitmeninių užsiėmimų II grupė - anketos pildytos po skaitmeninių užsiėmimų
2.5. Statistinė duomenų analizė
Statistinei duomenų analizei naudota MS Excel ir SPSS 22.0 programos, taikyti Mann-Whitney ir Chi-kvadratu (χ2) statistiniai kriterijai. Statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,05 – tiriamųjų pasiskirstymas į grupes arba rodiklio skirtumas tarp grupių vertinami kaip statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
20
3. REZULTATAI
3.1. Moksleivių savijauta
Svarbu, kad vaikai suprastų, jog sveikų dantų reikia ne odontologui ar tėvams, bet jiems patiems. Paklausę moksleivių jų nuomonės apie susijusią dantų ir viso kūno sveikatą bei palyginę atsakymus po pamokėlių gavome tokius rezultatus (1 pav.).
1 pav. Sveikų dantų ir geros savijautos sąsajos.
Rezultatai rodo, kad prieš užsiėmimus daugiau nei pusė mokinių manė, kad sveiki dantys ir gera savijauta yra glaudžiai susiję.
Vertinant manualinių užsiėmimų grupės dalyvių nuomonę apie tai, ar sveiki dantys ir gera savijauta yra susiję, jų žinios statistiškai reikšmingai pagerėjo – po užsiėmimų pritariančiųjų teiginiui padidėjo iki 88,6 proc. (n=31), ir statistiškai reikšmingai sumažėjo abejojančių skaičius. (χ2
=12,772, df=2, p=0,002).
Skaitmeninių užsiėmimų grupėje po užsiėmimų 92,7 proc. tiriamųjų (n=38) sutiko su nuomone, kad sveiki dantys ir gera savijauta yra susiję. Po skaitmeninių užsiėmimų statistiškai reikšmingai sumažėjo mokinių, kurie nežinojo arba abejojo pateiktu teiginiu (χ2
=7,899, df=2, p=0,019). 54,3% 88,6% 77,5% 92,7% 0,0% 2,9% 5,0% 7,3% 45,7% 8,6% 17,5% 0,0% Manualinių užsiėmimų
grupė, I Manualinių užsiėmimų grupė, II Skaitmeninių užsiėmimų grupė, I Skaitmeninių užsiėmimų grupė, II
21 Vaikai žino kam reikalingi dantys. Norėjome įvertinti ar moksleiviai domisi kokia yra seilių funkcija. Paklausus ar seilės yra natūrali apsauga nuo dantų pažeidimų gavome atsakymus, kuriuos pateikiame 2 paveiksle.
2 pav. Seilės – natūrali apsauga nuo dantų pažeidimų.
Daugiau nei pusė manualinių ir skaitmeninių užsiėmimų grupių dalyvių nežinojo, ar seilės gali būti natūrali dantų apsauga nuo pažeidimų.
Po manualinių užsiėmimų iki 57,1 proc. padaugėjo manančių, kad seilės yra natūrali dantų apsauga, taip pat sumažėjo nežinančių ar abejojančių minėta informacija. Minėti nuomonių pokyčiai yra statistiškai reikšmingi – χ2
=9,392, df=2, p=0,009).
Po skaitmeninių užsiėmimų apie dantų priežiūrą padaugėjo manančių, kad seilės gali būti natūrali dantų apsauga nuo pažeidimų (nuo 31,7 proc. iki 53,7 proc.). Nepaisant nuomonių pokyčių, rezultatai rodo, kad šie nuomonių skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (χ2
=4,769, df=2, p=0,092). Tikėtina, kad esant didesniam tiriamųjų skaičiui nuomonių pokytis šioje grupėje taip pat būtų statistiškai patikimas. 25,7% 57,1% 31,7% 53,7% 17,1% 20,0% 17,1% 17,1% 57,1% 22,9% 51,2% 29,3% Manualinių užsiėmimų
grupė, I Manualinių užsiėmimų grupė, II Skaitmeninių užsiėmimų grupė, I Skaitmeninių užsiėmimų grupė, II
22 3.2. Dantų gydymas
Moksleiviai dažnai bijo odontologinių procedūrų, nes nežino ką tiksliai gydytojas veikia burnoje. Mums buvo įdomu ar vaikai žino, kokias medžiagas odontologas naudoja plombuojant dantį. Gautus rezultatus pateikėme 3 pav.
3 pav. Odontologo naudojamų medžiagų, plombuojant karieso pažeistą dantį, pasiskirstymas.
Dauguma tiriamųjų prieš užsiėmimus teigė, kad plombuodami karieso pažeistą dantį odontologai į dantį deda plombą.
Po manualinių užsiėmimų ir toliau nemaža dalis (71,4 proc., n=25) dalyvių teigė, kad danties plombavimui naudojama plomba. Po minėtų užsiėmimų statistiškai reikšmingai padaugėjo mokinių, kurie šiame klausime įvardijo mėlynąją rūgštį (taip manančių padaugėjo nuo 5,9 proc. iki 25,7 proc.; χ2
=7,896, df=3, p=0,048).
Po skaitmeninių užsiėmimų statistiškai reikšmingai sumažėjo mokinių (iki 26,8 proc), kurie teigė, kad odontologai į dantį deda plombą, ir padaugėjo (iki 58,5 proc., n=24; χ2
=38,704, df=3, p<0,001) teigiančių, kad plombuojant dantį naudojama plomba, mėlyna rūgštis ir specialūs klijai. 88,2% 71,4% 92,7% 26,8% 0,0% 5,9% 2,9% 2,4% 2,4% 25,7% 2,4% 12,2% 5,9% 0,0% 2,4% 58,5% Manualinių užsiėmimų
grupė, I Manualinių užsiėmimų grupė, II Skaitmeninių užsiėmimų grupė, I Skaitmeninių užsiėmimų grupė, II
23 3.3. Asmeninė burnos higiena
Asmeninė burnos priežiūra yra viena iš svarbiausių dantų ėduonies prevencijos priemonių. 4 paveiksle pateikiame moksleivių žinias apie dantų pastos sudedamąją medžiagą, stiprinančią dantų paviršių – fluorą.
4 pav. Sudėtinė dantų pastos dalis stiprinanti dantų paviršių.
Lyginant nuomones prieš pamokėles, abiejų užsiėmimų tiriamieji minėjo, kad kalcis yra ta sudėtinė dantų pastos dalis, kuri stiprina danties paviršių (taip teigė 75,0 proc. (n=31) skaitmeninių užsiėmimų ir 54,8 proc. (n=19) manualinių užsiėmimų dalyvių). Kitas pasirinkimas pagal dažnumą buvo fosforas.
Po manualinių užsiėmimų apie dantų priežiūrą, statistiškai reikšmingai sumažėjo manančių, kad viena pagrindinių dantų pastos dalių yra kalcis ir padaugėjo žinančių, kad fluoras yra ta sudėtinė dalis, kuri stiprina dantų paviršių (iki 45,7 proc.; χ2
=8,858, df=2, p=0,012).
Po skaitmeninių užsiėmimų taip pat statistiškai reikšmingai sumažėjo manančių, kad dantų stiprinimui pastoje svarbus komponentas yra kalcis ir padaugėjo mokinių, kurie galvoja, jog svarbiausias dantų pastos komponentas yra fluoras (iki 35,9 proc.; χ2
=7,762, df=2, p=0,021). 54,8% 28,6% 75,0% 43,6% 32,3% 25,7% 11,1% 20,5% 12,9% 45,7% 13,9% 35,9% Manualinių užsiėmimų
grupė, I Manualinių užsiėmimų grupė, II Skaitmeninių užsiėmimų grupė, I Skaitmeninių užsiėmimų grupė, II
24 Mums buvo įdomu sužinoti ar moksleiviams pakanka žinių išsirinkti tinkamo kietumo dantų šepetėlį. Apklausę vaikus rezultatus pateikėme 6 paveiksle.
6 pav. Tinkamiausi dantų šepetėlio šereliai dantų priežiūrai.
Prieš mokymus manualinių užsiėmimų grupės dalyviai kiek dažniau manė, kad dantų šepetėlis turėtų būti vidutinio kietumo, skaitmeninių užsiėmimų grupės dalyviai – kad dantų šepetėlio šereliai turėtų būti minkšti.
Po manualinių užsiėmimų šioje dalyvių grupėje statistiškai reikšmingai padaugėjo mokinių, kurie žinojo, kad dantų šepetėlio šereliai turėtų būti minkšti (tokių mokinių padaugėjo nuo 25,7 proc. iki 58,8 proc., χ2
=8,320, df=3, p=0,040).
Po skaitmeninių užsiėmimų statistiškai reikšmingai padaugėjo respondentų, kurie teigė, kad tinkamiausias yra minkštų šerelių dantų šepetėlis (95,1 proc., n=39).
25,7% 58,8% 43,2% 95,1% 45,7% 26,5% 35,1% 4,9% 11,4% 2,9% 2,7% 0,0% 17,1% 11,8% 18,9% 0,0% Manualinių užsiėmimų
grupė, I Manualinių užsiėmimų grupė, II Skaitmeninių užsiėmimų grupė, I Skaitmeninių užsiėmimų grupė, II
25 3.4 Sveika mityba
Dar viena labai svarbi dantų ėduonies prevencijos priemonė – sveika mityba. Mums buvo įdomu ar vaikai žino, kad burnoje esančios bakterijos suvalgytą cukrų paverčia rūgštimi, kuri pažeidžia dantų paviršių (7 pav.)
7 pav. Bakterijų poveikis burnoje.
Su teiginiu, kad bakterijos burnoje cukrų paverčia rūgštimi, kuri pažeidžia dantų paviršių prieš mokomąsias paskaitas sutinka 60,0 proc. (n=21) manualinių ir 68,3 proc. (n=28) skaitmeninių užsiėmimų dalyvių; kiti teiginiu abejoja arba nežino informacijos.
Po manualinių užsiėmimų pagerėjo moksleivių žinios vertinamu klausimu – statistiškai reikšmingai daugiau dalyvių žinojo, kad bakterijos burnoje cukrų paverčia rūgštimi, ir ji kenkia dantims (88,6 proc., n=31), taip pat sumažėjo nežinančių minėtos informacijos (χ2=8,354, df=2, p=0,015).
Po skaitmeninių užsiėmimų statistiškai reikšmingai pagerėjo mokinių žinios 7 pav. pateiktu klausimu (χ2
=15,449, df=2, p<0,001). Prieš užsiėmimus informaciją žinojo 68,3 proc. ir jos nežinojo 29,3 proc. šios grupės tiriamųjų, po skaitmeninių užsiėmimų visi moksleiviai žinojo, kad cukrus yra žalingas dantims – jis virsta rūgštimi ir pažeidžia dantų paviršių.
60,0% 88,6% 68,3% 100,0% 8,6% 5,7% 2,4% 0,0% 31,4% 5,7% 29,3% 0,0% Manualinių užsiėmimų
grupė, I Manualinių užsiėmimų grupė, II Skaitmeninių užsiėmimų grupė, I Skaitmeninių užsiėmimų grupė, II
26 Apklausėme vaikus ir 8 paveiksle pateikėme moksleivių žinias gazuotų gėrimų be cukraus įtakos dantų sveikatai rezultatus.
8 pav. Gazuotų gėrimų be cukraus įtaka dantims.
Rezultatai rodo, kad prieš pamokėles tiriamųjų nuomonės išsiskyrė. Manualinių užsiėmimų grupės tiriamieji statistiškai reikšmingai dažniau manė, jog gazuoti gėrimai be cukraus nekenkia dantims, skaitmeninių užsiėmimų grupės dalyviai, atvirkščiai, dažniau galvojo, kad gazuoti gėrimai be cukraus vis tiek gali daryti žalą dantims.
Lyginant rezultatus prieš manualinius užsiėmimus ir po jų, dalyvių nuomonė apie tai, kad gazuoti gėrimai be cukraus gali kenkti dantims, statistiškai reikšmingai nesikeitė (χ2
=1,100, df=2, p=0,577).
Lyginant rezultatus prieš skaitmeninius užsiėmimus ir po jų, dalyvių nuomonė apie tai, kad gazuoti gėrimai be cukraus gali kenkti dantims, statistiškai reikšmingai pakito (χ2
=11,138, df=2, p=0,004) – padaugėjo teisingai manančių nuo 26,8 proc. iki 63,4 proc.
51,5% 57,1% 26,8% 63,4% 24,2% 28,6% 56,1% 29,3% 24,2% 14,3% 17,1% 7,3% Manualinių užsiėmimų
grupė, I Manualinių užsiėmimų grupė, II Skaitmeninių užsiėmimų grupė, I Skaitmeninių užsiėmimų grupė, II
27 Prieš pamokėles prašėme moksleivių įvertinti kaip dažnai per savaitę jie vartoja saldumynus ir/ar saldžius gėrimus, o po užsiėmimų pažymėti kaip ateityje planuoja vartoti saldų maistą. Gautus atsakymus nurodome 9 paveiksle.
9 pav. Saldumynų ir/ar saldžių gėrimų vartojimo dažnumo pasiskirstymas.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dažniausiai moksleiviai saldumynus ir saldžiuosius gėrimus vartoja 1-2 dienas per savaitę – skaitmeninių užsiėmimų dalyviai (47,4 proc., n=20) prieš užsiėmimus kiek dažniau nei manualinių užsiėmimų grupės dalyviai (37,1 proc., n=13).
Po manualinių užsiėmimų lyginant su duomenimis prieš pamokėles, kiek daugiau jų dalyvių teigė, jog saldumynus stengsis vartoti 1 dieną per savaitę (34,3 proc. prieš užsiėmimus, ir 42,9 proc. po užsiėmimų), tačiau nuomonės apie saldumynų vartojimo dažnį po manualinių užsiėmimų statistiškai reikšmingai nepakito (χ2=3,500, df=4, p=0,478). Saldumynų vartojimo per
savaitę dažnio kintamąjį galima traktuoti kaip skalės tipo kintamąjį: gautus rezultatus papildė ir Mann-Whitney testo rezultatas – lyginant šios grupės tiriamųjų saldumynų vartojimo įpročius prieš pamokėles ir planus juos vartoti po užsiėmimų, statistiškai reikšmingų nuomonių skirtumų nenustatyta (Mann-Whitney kriterijaus statistika -0,520, p=0,603).
34,3% 42,9% 21,1% 52,5% 37,1% 31,4% 47,4% 37,5% 17,1% 8,6% 13,2% 5,0% 2,9% 11,4% 10,5% 0,0% 8,6% 5,7% 7,9% 5,0%
Manualinių užsiėmimų grupė, I
Manualinių užsiėmimų grupė, II
Skaitmeninių užsiėmimų grupė, I
Skaitmeninių užsiėmimų grupė, II
28 Tikėtina, kad po skaitmeninių užsiėmimų pagerės juos lankiusių mokinių saldumynų vartojimo įpročiai – po užsiėmimų statistiškai reikšmingai padaugėjo respondentų, kurie teigė saldumynus valgysiantys tik 1 dieną per savaitę: nuo 21,1 proc. iki 52,5 proc. (χ2=11,542, df=4, p=0,021), ir sumažėjo mokinių, teigusių, kad saldumynus vartos 5-6 dienas per savaitę: nuo 10,5 proc. iki 0. Rezultatus papildo ir Mann-Whitney testo duomenys – po skaitmeninių užsiėmimų jų dalyviai planuoja retinti saldumynų vartojimo dažnį (prieš užsiėmimus rodiklio vidurkis 47,16, po užsiėmimų – 33,32, Mann-Whitney kriterijaus statistika -3,315, p=0,002).
29
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Ištyrę Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos 4 – 5 klasių moksleivių informacijos apie burnos sveikatą ir priežiūrą suvokimą ir įsisavinimą manualiniu ir skaitmeniniu būdais, matome, kad tiriamieji priklausomai nuo klausimo pobūdžio žinias geriau įsisavino kartais vienu, kartais kitu būdu. Informaciją apie savijautą vaikai geriau įsisavino manualinių užsiėmimų metu, tačiau žinias apie dantų gydymą, asmeninę burnos higieną ir sveiką mitybą geriau suvokė po skaitmeninių pamokų.
Filmukai apie dantų gydymą leidžia matyti kas vyksta danties viduje esant ėduoniui, kaip jis komplikuojasi į pulpitą, kaip žingsnis po žingsnio šias ligas gydyti. Tokiu būdu galima vaizdžiau pateikti edukacinę medžiagą, nei rodant ant danties modelio ir pasakojant kokie pokyčiai turėtų vykti dantyje teoriškai.
Mokantis asmeninės burnos higienos skaitmeniniu būdu galima puikiai atkartoti dantų šepetėlio manevrus ir vaizdžiai matyti kaip šalinamos apnašos ir maisto likučiai nuo dantų kiekvieno apsisukimo metu. Taip pat filmukai ypač aktualūs mokant judesių tarpdančių siūlu, nes mūsų turėtuose burnos modeliuose nebuvo tarpdančių, kur būtų galima įterpti siūlą, tad manualiniu pamokų metu vaikai tiesiog turėjo įsivaizduoti kokia trajektorija keliauja siūlas palei dantį.
Moshkelgosha ir kt. 2015 metais darytame tyrime 13 – 35 amžiaus žmonių grupėje nustatė, kad po skaitmeninio burnos higienos apmokymo statistiškai reikšmingai (p= 0.037, 0.035) sumažėjo tiriamųjų dantų apnašų indeksas ir dantenų kraujavimas po zondavimo ir ženkliai padidėjo žinios apie burnos priežiūrą lyginant su verbaliniu būdu burnos higienos apmokytais pacientais [34].
Sveikos mitybos piramidę mūsų tyrime dalyvavusios mokyklos vaikai išmano tikrai gerai, žino ką sveika valgyti, ko reiktų vengti, tačiau įsitikinome, kad moksleiviams naudinga pamatyti pasekmes, kurias saldus maistas padaro mūsų dantims. Moksleiviams didžiulį įspūdį paliko filmukas apie savaitei paliktą pieninį dantį „CocaCola“ buteliuke. Tai atsispindi ir rezultatuose – ženkliai daugiau vaikų skaitmeninėje grupėje po užsiėmimo teigė, kad stengsis saldų maistą ar/ir gėrimus vartoti tik 1 dieną per savaitę.
Mosklininkai iš Kinijos Lijia Lin ir Ming Li 2018 metais išleistame straipsnyje teigia, kad animacija leidžia parodyti tam tikro įvykio pasikeitimus visos procedūros metu, leidžia matyti dinaminį procesą lyginant su paprastais paveikslais mokymosi metu. Animacija pateikia veiksmą
30 toks koks jis yra, žmogui nebereikia pačiam bandyti suvokti ir įsivaizduoti kaip vienas ar kitas daiktas turėtų atrodyti ar judėti [35].
Harvardo Universiteto tyrėjas Turkay 2016 metais lygino studentų informacijos įsisavinimą dviem būdais. Rezultatai parodė, kad, rodant filmukus multimedijos pagalba, tiriamieji daug geriau įsisavino informaciją, įsitraukė į mokymosi procesą ir visa tai jiems teikė daugiau pasigėrėjimo lyginant su mokymusi iš stacionarių paveikslų [36].
Kiti mokslininkai iš Olandijos, Australijos, Vokietijos taip pat pritarė animacija paremtu mokslo efektyvumu savo tyrimais [37, 38].
Williams K. A. ir kt. teigė, kad skaitmeninių edukacinių pamokų pranašumas prieš
manualines pamokas yra tas, kad, vedant pamoką multimedijos pagalba, nereikalingas odontologijos žinių turintis asmuo [39]. Filmukai gali būti iš anksto atrinkti specialisto, o toliau rodomi mokyklos mokytojų klasės valandėlių metu. Taip pat vaikai gali tuos pačius filmukus susirasti socialiniame tinkle ,,Youtube” ir prisiminti žinias savo telefone ar namuose su tėvais. Tokiu būdu informacija apie burnos priežiūrą gali būti dažniau pakartojama ir geriau įsisavinama.
Taip pat neretai skyrėsi skirtingų užsiėmimų moksleivių atsakymai dar prieš pamokas. Vienas faktorių, kuris galėjo daryti įtakos tai paros laikas. Skaitmeninės pamokos buvo vedamos iš pačio ryto (8.00 – 8.50 val.), kai vaikai dažnai dar būna mieguisti, tačiau ramesni ir ilgiau išlaiko dėmesį. Tuo tarpu manualiniai užsiėmimai buvo vedami nuo 9:50 val. iki 11:50 val. Tokiu metu vaikai jau būna pavargę po prieš tai buvusių pamokų, būna labiau išsiblaškę. „Darbo dienos metu moksleivių darbingumas kinta. Pradinukai labai darbingi per pirmąsias dvi pamokas, o po to jų darbingumas labai sumažėja.“ – teigia Andriulis E. [40]. Apibendrinant visuos šiuos aspektus buvo pastebėta, kad skaitmeninių užsiėmimų metu vaikai buvo labiau įsitraukę į edukaciją, mažiau tarpusavyje šnekėjosi ir uždavė daugiau klausimų, lyginant su manualinėmis pamokomis.
Abu edukacinių užsiėmimų vedimo būdai – skaitmeninis ir manualinis – yra efektyvūs, tačiau pirmasis būdas dažniau pasiteisina tiriant jaunesnius žmones, teigia Williams K. A. ir kt [39].
31 Hipotezės patikrinimas
Hipotezė iš dalies patvirtinama. 4 – 5 klasių moksleivių informacijos apie burnos sveikatą ir priežiūrą suvokimas ir įsisavinimas dažniau yra geresnis taikant mokymą skaitmeniniu būdu.
Interesų konfliktas
32
IŠVADOS
1. Moksleiviai turi nemažai žinių burnos sveikatos ir priežiūros klausimais, tačiau rečiau juos pritaiko praktikoje. Moksleiviai labai gerai pažįsta maisto piramidę, bet mažiau nusimano dantų gydymo ir burnos higienos srityje.
2. Prieš užsiėmimus dauguma tiek manualinių užsiėmimų, tiek skaitmeninių užsiėmimų grupių tiriamųjų sutiko su nuomone, kad dantys yra svarbūs kalbėjimui, valgymui bei išvaizdai.
3. Vaikų informacijos apie burnos sveikatą ir priežiūrą suvokimas ir įsisavinimas geresnis manualiniu būdu, kalbant apie bendrą savijautą, ir pranašesnis skaitmeniniu būdu, dėstant medžiagą apie asmeninę burnos higieną, dantų gydymą ir sveiką mitybą.
33
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Kwan S and Petersen PE. World Health Organization. Who information series on school health document eleven. Oral Health Promotion: An Essential Element of a Health-Promoting School. Geneva: WHO; 2003
URL:http://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/70207/WHO_NMH_NPH_ORH_Scho
ol_03.3_eng.pdf?sequence=1&isAllowed=y
2. Presentation – Inequalities in Health: challenges and opportunities in Europe, 21st Congress of the European Association of Dental Public Health. URL:
http://www.euro.who.int/en/health-topics/disease-prevention/oral-health/data-and- statistics/presentation-inequalities-in-health-challenges-and-opportunities-in-europe,-21st-congress-of-the-european-association-of-dental-public-health
3. Milčiuvienė S, Bendoraitienė E, Vaitkevičienė V, Narbutaitė J, Vasiliauskienė I, Slabšinskienė E. Dental caries and oral hygiene in 12 year-old Lithuanian schoolchildren. OHDMBSC 2004; 3(4). URL: https://www.omicsonline.com/open-access/dental-caries-and-oral-hygiene-in-yearoldlithuanian-schoolchildren-2247-2452-3-200.pdf
4. Milčiuvienė S, Bendoraitienė E, Andruškevičienė V, Narbutaitė J, Sakalauskienė J, Vasiliauskienė I, Slabšinskienė E. Dental caries prevalence among 12–15-year-olds in Lithuania between 1983 and 2005. Medicina (Kaunas) 2009; 45(1).
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19223708
5. Milčiuvienė S, Matulaitienė Ž, Narbutaitė J, Vaitkevičienė V, Bendoraitienė E, Timofejeva I. Kauno miesto moksleivių burnos būklės ir odontologinės pagalbos analizė. Medicina (Kaunas) 2006; 42(5). URL: http://medicina.lsmuni.lt/med/0605/0605-09l.pdf
6. Aleksejuniene J, Pål Arneberg & Harald M. Eriksen (2009) Caries prevalence and oral hygiene in Lithuanian children and adolescents, Acta Odontologica Scandinavica, 54:1, 75-80, URL: https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.3109/00016359609003513
7. Drungilienė D, Kvyklienė S, Mockienė V, Darginavičienė R. Burnos higiena ir ėduonies paplitimas tarp 12-15 metų moksleivių. Sveikatos mokslai 2011; 21(7): 70-74.
URL: http://smhs.eu/index.php/smhs/article/viewFile/198/pdf
8. Dragheim E, Petersen P, Kalo I. and Saag M. (2000), Dental caries in schoolchildren of an Estonian and a Danish municipality. International Journal of Paediatric Dentistry, 10: 271-277. URL:10.1046/j.1365-263x.2000.00209.x
9. Dukić W, Delija B, Lulić Dukić O. Caries prevalence among schoolchildren in Zagreb,
34
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3243318/
10. Nordström M, EURO incl. DMFT for 12-year-olds, 2016.
URL: https://www.mah.se/CAPP/Country-Oral-Health-Profiles/EURO/
11. Kwan SY, Petersen PE, Pine C, Borutta A. Health-promoting schools: an opportunity for oral health promotion. Bulletin of the World Health Organization2005;83(9):677-85.
URL: http://www.who.int/bulletin/volumes/83/9/677.pdf
12. Graham H. Intellectual disabilities and socioeconomic inequalities in health: an overview of research. Journal of Applied Research in Intellectual Disabilities2005;18(2):101-11.
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/j.1468-3148.2005.00239.x
13. Cooper AM, O'Malley LA, Elison SN, Armstrong R, Burnside G, Adair P, Dugdill L, Pine C. Primary school-based behavioural interventions for preventing caries. Cochrane Database of Systematic Reviews 2013, Issue 5.
URL: http://cochranelibrary-wiley.com/doi/10.1002/14651858.CD009378.pub2/full
14. Bica I, Cunha M, Reis M, Costa P, Costa J, Albuquerque C. (2015). Educational Intervention for Oral Health. Procedia - Social and Behavioral Sciences. URL: https://ac.els-
cdn.com/S1877042815001986/1-s2.0-S1877042815001986-main.pdf?_tid=8bf5703b-3168-4a7f-8a0c-19405f79b0a6&acdnat=1523619976_90db64df1d3709c78fc9a7dbe10e1e4a
15. Stef L, Fratila A, Ionas M. (2014). Oral Health Education: An Incentive towards Quality Life Enhancement in the Case of Romanian Poor Children. Procedia - Social and Behavioral Sciences. URL: https://ac.els-cdn.com/S1877042814006119/1-s2.0-S1877042814006119-
main.pdf?_tid=8500bc80-eed0-451e-8bf7-96ce3a01be77&acdnat=1523614395_2ae217161cc7537b6483383471a77bc3
16. Pabel SO, Freitag F, Hrasky V, Zapf A, Wiegand A. Randomised controlled trial on differential learning of toothbrushing in 6- to 9-year-old children. 2017.
URL: 10.1007/s00784-017-2313-x
17. Pine C, Adair PM, Petersen PE, Douglass C, Burnside G, Nicoll AD, et al. Developing explanatory models of health inequalities in childhood dental caries. Community Dental Health 2004;21(1 Suppl):86-95.
URL: http://www.who.int/oral_health/media/en/orh_cdh_0304_10_international.pdf
18. Watt R, Fuller S, Harnett R, Treasure E, Stillman-Lowe C. Oral health promotion evaluation - time for development. Community Dentistry and Oral Epidemiology2001;29(3):161-6.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/11409674
19. Freeman R, Ismail A. Assessing patients' health behaviours. Essential steps for motivating patients to adopt and maintain behaviours conducive to oral health. Monographs in Oral Science2009;21:113-27. URL: https://www.karger.com/Article/Pdf/224216
35 20. Vanagas G, Milasauskiene Z, Grabauskas V, Mickeviciene A. Associations between parental skills and their attitudes toward importance to develop good oral hygiene skills in their children. 2009. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19834309
21. Nasvytienė D, Vaiko elgesio ir emocinės problemos, Vilnius, 2005. URL: http://www.biblioteka.vpu.lt/elvpu/48329.pdf
22. Targamadzė V, Girdzijauskienė S, Šimelionienė A, Pečiuliauskienė P, Nauckūnaitė Z. Nau-joji (Z) karta – prarastoji ar dar neatrastoji?, 2015, Vilnius.
URL: http://www.esparama.lt/documents/10157/490675/2015+Naujoji+Z+karta.pdf 23. Bašmakov – Башмаков, М. И. Давайте учить математике // Математика. 2010. № 6 24. Lumpijeva, Volkov – Лумпиева, Т. П., Волков, А. Ф. (2013). Поколение Z:
психологические особенности современных студентов. URL: http://ea.don-ntu.edu.ua:8080/jspui/handle/123456789/21748
25. Prensky M. (2008). The role of technology in teaching and the classroom. Educational Tech-nology, 48 (6), November/December. URL: www.marcprensky.com/writing/Prensky-Bac-kup_Education-EdTech-1-08.pdf
26. JLeeMilliren „How cavities form“
URL: https://www.youtube.com/watch?v=bug4ZwRaRMc 27. Odontologijos klinika Kaune Denta „Dantų gydymas“
URL: https://www.youtube.com/watch?v=pRnWAjnfY00
28. Odontologijos klinika Kaune Denta „Endodontija – Dantų šaknų kanalų gydymas“ URL: https://www.youtube.com/watch?v=Wk-Wl-KWsZo
29. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Kaip prižiūrėti dantis?“
URL: https://www.youtube.com/watch?v=toHybIHsfUk&t=2s
30. Crest „Why You Need Fluoride | Crest“
URL: https://www.youtube.com/watch?v=Aq_zEpLQ5BM
31. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Sveikos mitybos lėkštė“
URL: https://www.youtube.com/watch?v=YEMzna5i7sc
32. Dave Hax „What Does It Do? – Coke Vs Teeth Experiment“
URL: https://www.youtube.com/watch?v=LGnBNKxAhi8
33. Blake H, Dawett B, Leighton P, Rose-Brady L, Deery C. School-Based Educational Intervention to Improve Children's Oral Health-Related Knowledge. 2015.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25445980#
34. Moshkelgosha V, Mehrvarz S, Saki M, Golkari A. Computer-Based Oral Hygiene Instruction
versus Verbal Method in Fixed Orthodontic Patients . Journal of Dental Biomaterials.
36 35. Lijia Lin, Ming Li. Optimizing learning from animation: Examining the impact of
biofeedback, 2018. URL: https://doi.org/10.1016/j.learninstruc.2018.02.005
36. Turkay S. The effects of whiteboard animations on retention and subjective experiences when learning advanced physics topics, 2018.
URL: https://doi.org/10.1016/j.compedu.2016.03.004
37. Juan C., Castro-Alonso, Ayres P, Paas F. Animations showing Lego manipulative tasks: Three potential moderators of effectiveness, 2015.
URL: https://doi.org/10.1016/j.compedu.2014.12.022
38. Stebner F, Kühl T, Höffler N, Wirth J, Layres P. The role of process information in narrations while learning with animations and static pictures, 2016.
URL: https://doi.org/10.1016/j.compedu.2016.11.001
39. Williams KA, Mithani S, Sadeghi G, Palomo L. Effectiveness of Oral Hygiene Instructions Given in Computer-Assisted Format versus a Self-Care Instructor. Dentistry Journal. 2018;6(1):2.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5872204/
40. Andriulis E. ir kt. Moksleivio fiziologija ir higiena. Vilnius , 1994.
37
PRIEDAI
38 Priedas Nr. 2
39 Priedas Nr. 4
40 Priedas Nr. 5
