LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

Ernesta Sakalauskienė

MITYBA NĖŠTUMO METU IR JOS SĄSAJOS SU NĖŠTUMO EIGA IR

VAISIAUS VYSTYMUSI

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Gyvensenos medicina

Studentas Mokslinis vadovas Ernesta Sakalauskienė Prof. Ričardas Radišauskas

TURINYS

1.1. Įprastinė nėščiųjų mityba ir jos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi ... 8

1.1.1 Rekomenduojamos maisto medžiagos bei jų šaltiniai nėštumo laikotarpiu ... 8

1.1.2 Nerekomenduojami maisto produktai nėštumo laikotarpiu ... 10

1.2. Vegetarinė ir veganinė nėščiųjų mityba ir jos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi ... 11

1.3. Įprastinės, vegetarinės ir veganinės mitybos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi ... 12 1.3.1 Cukrinis diabetas ... 13 1.3.2 Arterinė hipertenzija ... 14 1.3.3 Nėščiųjų mažakraujystė ... 14 1.3.4 Nėščiųjų nutukimas ... 15 2. TYRIMO METODIKA ... 17

2.1. Tyrimo vykdymo eiga ir organizavimas ... 17

2.2. Tiriamoji imtis ir jos charakteristikos ... 17

2.3. Tyrimo priemonė ... 20

2.4. Statistinės duomenų analizės metodai ... 20

2.5. Etiniai tyrimo aspektai ... 21

3. REZULTATAI ... 22

3.1. Įprastos nėščiųjų mitybos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi ... 22

3.2. Vegetarinės/ veganinės nėščiųjų mitybos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi ... 28

3.3. Įprastos ir vegetarinės/ veganinės nėščiųjų mitybos sąsajų su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi palyginimas ... 34 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 48 5. IŠVADOS ... 51 6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 52 7. LITERATŪROS ŠALTINIAI ... 53 8. PRIEDAI ... 57

SANTRAUKA

Sakalauskienė E., Mityba nėštumo metu ir jos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi, magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas prof. Ričardas Radišauskas; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas, 2019. 66 p.

Darbo tikslas: išanalizuoti nėščiųjų mitybą ir jos sąsajas su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi. Darbo uždaviniai: išanalizuoti įprastos nėščiųjų mitybos sąsajas su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi. Išanalizuoti vegetarinės/ veganinės nėščiųjų mitybos sąsajas su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi. Palyginti įprastinę nėščiųjų mitybą su vegetarine/ veganine nėščiųjų mityba ir jų sąsajas su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi. Tyrimo metodika: tyrimo objektas – nėščiųjų mityba ir jos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi. LSMUL KK Akušerijos ir Ginekologijos klinika, Moterų konsultacija; rezultatų pateikimas: SPSS/w 17.0 ir Excel 2010 programomis. Tyrimo rezultatai: daugiau nei pusės abiejų grupių moterų, 52,1 proc. (n=160), įprastine mityba besimaitinančių, 64,3 proc. (n=45) vegetarių/ veganių moterų savijauta nėštumo metu yra gera. Didžiosos daugumos vegetarių/ veganių, 80 proc. (n=56), ir įprastine mityba besimaitinančių moterų, 84,4 proc. (n=259), tyrimų rodikliai buvo normos ribose. Vegetarėms/ veganėms, 2,9 proc. (n=2), vaisiaus ultragarsinio tyrimo metu buvo rečiau pastebėta patologinių vaisiaus žymenų ar nukrypimų nuo normos ribų nei toms, kurių mityba yra įprastinė, 11,5 proc. (n=35). Vegetarės/ veganės trečiajame nėštumo trečdalyje (29–40 sav.) priaugo mažiau svorio palyginus su nėščiosiomis, kurių mityba yra įprastinė. Vegetarių/ veganių, 10 proc. (n=7), arterinis kraujo spaudimas yra statistiškai reikšmingai dažniau didesnis nėštumo metu nei įprastai besimaitinančių moterų, 3,6 proc. (n=11) (p<0,05). Tyrimo išvados: daugiau nei pusės abiejų grupių tiriamųjų savijauta nėštumo laikotarpiu yra gera. Vegetarės, kurioms iki nėštumo buvo tam tikrų sveikatos problemų, nėštumo laikotarpiu visiškai atsisako gyvulinės kilmės maisto produktų ir dažniau yra linkusios keisti mitybą nėštumo laikotarpiu bei statistiškai reikšmingai dažniau mano, jog jų mityba yra visavertė nei moterys, kurių mityba įprastinė. Vegetarės/veganės dažniau nevartoja folio rūgšties iki nėštumo ir nėštumo laikotarpiu nei moterys, kurių mityba įprastinė, tačiau ultragarsu vaisiaus vystymosi sutrikimai joms nustatomi rečiau nei moterims, kurių mityba įprastinė. Moterys, kurių mityba yra įprastinė, dažniau nežino savo mitybos vertės nei vegetarės/veganės. Didžiosios daugumos moterų, kurių mityba vegetarinė/veganinė, kraujo ir šlapimo tyrimų rodikliai, svorio prieaugis nėštumo laikotarpiu ir vaisiaus vystymasis tiriant ultragarsu atitinka normos ribas. Svorio prieaugis nėštumo laikotarpiu yra didesnis tarp moterų, kurių mityba įprastinė, nors valgymų dažnis didesnis tarp vegetarių/veganių. Vegetarės/veganės dažniau nesidomi/nežino savo kraujo tyrimų rezultatų bei šlapimo tyrimuose dažniau randama nukrypimų nuo normos nei moterų tyrimuose, kurių mityba įprastinė. Maisto papildų vartojimas dažnesnis tarp vegetarių/veganių nei tarp moterų, kurių mityba įprastinė.

SUMMARY

Sakalauskiene E., Nutrition during the pregnancy and how this impacts pregnancy progress and fetus growth and development, master‘s thesis / supervisor prof. Ricardas Radisauskas; Lithuania University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health. Kaunas, 2019. 66 p. Aim of study: to analyse the nutrition of pregnant women and how this impacts pregnancy progress and fetus growth and development. Objectives: to analyse how the regular nutrition of pregnant women is related to pregnancy progress and fetus growth and development. To analyse how the vegetarian/vegan diet of pregnant women is related to pregnancy progress and fetus growth and development. To compare the regular nutrition and vegetarian/vegan diet of pregnant women and how this impacts pregnancy progress and fetus growth and development. Methods: the object of this research is pregnant women nutrition and its associations with pregnancy progress and fetus growth and development. LUHS KK Department of Obstetrics and Gynaecology, Outpatient Women’s consultation service; results are present using SPSS/w 17.0 and Excel 2010 programs. Results: more than half of participants, 52.1 % (n=160), with regular nutrition, as well as half of participants, 64.3 %. (n=45), with vegetarian/vegan diet, are feeling well during the pregnancy. Mostly of both, 80% (n=56) of vegetarian/vegan diet and 84.4% (n=259) of regular nutrition, groups women health check results are within the norm. Women who were on a vegetarian/vegan diet were less often, 2.9% (n=2), diagnosed with pathological fetal signs and deviation from the norm, comparing with women who were on a regular diet, 11.5% (n=35). Comparing the weight gain on third pregnancy semester (29-40 weeks), women who were on a vegetarian/vegan diet gain less weight than women who were on a regular diet. Comparing the arterial blood pressure, the ones who ate vegetarian/vegan food during the pregnancy, 10% (n=7), had statistically significant higher arterial blood pressure than those who ate regular, 3.6% (n=11) (p<0.05). Conclusions: more than half of women with regular nutrition as well as the women with vegetarian/vegan diet are feeling well during the pregnancy, the recommended weight gain during the pregnancy is within the norm, the fetal growth and development is also at the limits of the norm and there are no health issues during the pregnancy. Women with regular nutrition are tend to gain more weight during the pregnancy than women who are on a vegetarian/vegan diet, although the eating frequency is higher among vegetarians/vegans. Vegetarians/vegans who had certain health problems before pregnancy completely refuses products of animal origin during pregnancy and are more likely to change their diet during pregnancy. Vegetarians/vegans do not take folic acid more often before pregnancy and during pregnancy, but pathological fetal signs and deviation from the norm are more often diagnosed for women with regular nutrition than for women with vegetarian/vegan diet. Consumption of food supplements is more common among vegetarians/vegans than among women with regular diet.

SANTRUMPOS

AKS – Arterinis kraujo spaudimas CD – cukrinis diabetas

DKS – diastolinis kraujo spaudimas Et. all – ir kiti

g. – gramai kcal - kalorijos kg - kilogramai

KMI – kūno masės indeksas Kt. – kita, kiti

m. - metai mg. - miligramai pav. – paveikslas proc. - procentai

PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija SKS – sistolinis kraujo spaudimas

SPSS – Statistical Package for Social Sciences Vit.- vitaminai

ŽODYNĖLIS

Anemija – patologinė organizmo būklė, kurią lemia sumažėjęs hemoglobino ar (ir) eritrocitų kiekis organizme ir dėl to pablogėjęs kraujo tūrio vieneto gebėjimas pernešti audiniams deguonį.

Eklampsija – vienas ar daugiau traukulių priepuolių, kai yra preeklampsija ar nėra kitos neurologinės patologijos, galinčios sukelti traukulius prieš gimdymą, gimdymo metu ar po jo.

Glikemija – gliukozės koncentracija kraujyje. Hemoragija – kraujavimas.

Makrosomija – vaisiaus svorio padidėjimas.

Preeklampsija – nėštumo sukelta hipertenzija, kartu su proteinurija.

Proteinurija – būklė, kai po 20 nėštumo savaičių iki tol sveikai moteriai nustatoma daugiau nei 300 mg. baltymo paros šlapime arba ≥ 1 gramas baltymo vienkartiniame šlapimo mėginyje.

ĮVADAS

Mityba – vienas iš svarbiausių gyvensenos veiksnių, kurie veikia sveikatą. Siekiant išvengti komplikacijų nėštumo metu bei užtikrinti tinkamas sąlygas vaisiaus vystymuisi svarbu ne tik vartoti sveikus maisto produktus, bet ir išmanyti sveikos mitybos pagrindus bei principus (1). Nėštumo laikotarpiu kiekviena moteris yra atsakinga ne tik už savo sveikatą, bet ir už vaisiaus vystymąsi bei jo sveikatą jam gimus. Mitybos sąlygotam svorio prieaugiui nėštumo metu įtakos turi trys veiksniai – suvalgomo maisto kiekis ir kokybė bei mitybos įpročiai. Daugelį problemų kelia neracionali mityba, tam tikrų maisto medžiagų ar mikroelementų trūkumas (2). Nepakankamai kokybiško maisto vartojimas bei maisto valgymas dideliais kiekiais yra rizikos veiksniai nutukimui bei kitoms gretutinėms ligoms nėštumo laikotarpiu. Taip pat tai padidina riziką vaisiaus vystymosi sutrikimams, dideliam vaisiaus svoriui ar atvirkščiai bei kitoms problemoms jau gimus naujagimiui (1, 2). Kiekviena besilaukianti moteris turi laikytis sveikos gyvensenos ir mitybos principų bei taisyklių, kurias rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, siekiant užtikrinti savo sveikatą bei vaisiaus vystymąsi (2).

Temos aktualumas ir naujumas. Netinkami gyvensenos įpročiai, tokie kaip sumažėjęs fizinis aktyvumas, neracionali, nesubalansuota mityba, žalingi įpročiai ir kt. yra pagrindiniai išoriniai veiksniai, kurie turi įtakos blogėjančiai Lietuvos demografinei situacijai, nuolat mažėjančiam gimstamumui, dideliam nėščiųjų sergamumui gretutinėmis ligomis nėštumo laikotarpiu bei vaisiaus raidai (3). Moterų visavertės mitybos ir sveikos gyvensenos įpročiai iki nėštumo bei nėštumo laikotarpiu priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių, kaip socialinė-ekonominė padėtis, išsilavinimas, amžius nėštumo laikotarpiu. Dėl išvardintų ir kitų priežasčių moterys nėštumo laikotarpiu dažnai renkasi pigesnius, biologiškai mažiau vertingus, greitai paruošiamus maisto produktus, o tai neigiamai veikia ne tik jų sveikatą, bet ir vaisiaus vystymąsi (4).

Darbo tikslas:

Išanalizuoti nėščiųjų mitybą ir jos sąsajas su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi. Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti įprastos nėščiųjų mitybos sąsajas su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi.

2. Išanalizuoti vegetarinės/ veganinės nėščiųjų mitybos sąsajas su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi.

3. Palyginti įprastinę nėščiųjų mitybą su vegetarine/ veganine nėščiųjų mityba ir jų sąsajas su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Įprastinė nėščiųjų mityba ir jos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi

Sveika mityba – tai vienas iš pagrindinių sveikatą saugančių gyvensenos veiksnių (2). Sveika, įvairi ir subalansuota mityba yra svarbi kiekvienu gyvenimo laikotarpiu, o ypatingai nėštumo metu. Mitybos rekomendacijos nėštumo laikotarpiu yra beveik tokios pačios kaip ir visiems suaugusiems. Mitybos įtaka sveikatai yra neabejotina, tačiau analizuojant pasaulyje atliktų tyrimų duomenis atsispindi tai, kad didžioji dalis gyventojų, įskaitant ir nėščiąsias, maitinasi nesveikai: nėra laikomasi mitybos režimo, organizmo aprūpinimas būtinomis maistinėmis medžiagomis yra neadekvatus ir dažnai nepakankamas (2). Labai svarbu nėštumo metu, kaip ir iki nėštumo, palaikyti tinkamą kūno svorio prieaugį (iki nėštumo KMI 20-25), kadangi per didelis arba per mažas KMI iki nėštumo ir didelis svorio prieaugis nėštumo metu gali turėti įtakos nėštumo eigai bei moters sveikatai po nėštumo (1). Rekomenduojamas svorio prieaugis nėštumo metu yra 12-14 kg, esant normaliam KMI iki nėštumo. Labiausiai nėščiosios kūno masė didėja nuo 13 iki 36 nėštumo savaitės. Teigiama, kad šiuo laikotarpiu moteris vidutiniškai priauga apie 10,6 kg. Vidutinis nėščiųjų svorio prieaugis svyruoja nuo 12-14 kg (1). Taip pat yra nustatytas glaudus ryšys tarp nėščiosios kūno masės prieaugio ir naujagimio gimimo svorio (5). Kadangi Lietuvoje nėščiųjų mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų, nėštumo svorio prieaugis neatitinka rekomenduojamų normų bei didėja rizika gretutinėms ligoms nėštumo laikotarpiu bei po jo ir vaisiaus vystymuisi bei naujagimio sveikatos būklei po gimimo (2). Vis dar vyrauja paplitusi nuomonė, kad nėščia moteris turi „valgyti už du“, tačiau, išties, besilaukiančiai moteriai pakanka gauti 200 kcal daugiau nei įprastai, ne nėštumo metu. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, jog nėščiųjų maisto davinio energinė vertė yra nepakankama ir neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų (2). Gaunamų maisto medžiagų kiekis neatitinka PSO rekomenduojamų mitybos normų (5). Mityba prieš pastojant ir nėštumo metu reikšmingai veikia tiek moters sveikatą, tiek vaisiaus vystymąsi. Tinkamai besimaitinančios nėščiosios yra sveikesnės, jų imuninė sistema yra stipresnė, rečiau nėštumo laikotarpiu patiria komplikacijų bei serga infekcinėmis ligomis, svorio prieaugis atitinka rekomenduojamas normas (1, 6, 7).

Taigi, kiekviena nėščia moteris privalo valgyti sveiką, subalansuotą ir įvairų maistą, palaikyti optimalų kūno masės indeksą bei kontroliuoti gaunamų medžiagų kiekį ir svorio prieaugį nėštumo metu, kadangi šiuo gyvenimo laikotarpiu yra atsakinga ne tik už savo sveikatą, bet ir už vaisiaus vystymąsi ir naujagimio sveikatą jam gimus.

1.1.1. Rekomenduojamos maisto medžiagos bei jų šaltiniai nėštumo laikotarpiu

Nėščiosios paros maisto racione turėtų būti pakankamas kiekis baltymų, angliavandenių ir riebalų. Nėščios moters mityba turi būti reguliari, įvairi ir subalansuota (2). Kaip jau minėta anksčiau,

nėščiosios svorio prieaugis neturi būti labai didelis, nėščioji neturi vadovautis „valgymo už du“ principu – didelis svorio prieaugis padidina riziką tiek nėščiosios sveikatai, tiek vaisiaus vystymuisi (5). Esant viršsvoriui ar nutukimui bei nėštumo metu priaugus daug svorio padidėja aukšto kraujo spaudimo, preeklampsijos ir eklampsijos rizika bei nėščiųjų diabeto ar cukrinio diabeto po gimdymo rizika (5). Besilaukiančios moters organizme padidėja tam tikrų maisto medžiagų poreikis - vitaminų, baltymų, mikroelementų (magnio, geležies, cinko, folio rūgšties, kalcio). Rekomenduojama valgyti kuo daugiau šviežių daržovių ir vaisių, siekiant užtikrinti, kad besivystantis vaisius gautų pakankamą kiekį B grupės vitaminų, vitamino C, vitamino D ir kalcio bei kt. Vitaminas D turi ypatingą reikšmę vaisiaus kaulų formavimuisi (8). Moterims, kurios planuoja nėštumą, rekomenduojama mažiausiai tris mėnesius iki pastojimo ir pastojus iki pirmojo nėštumo trečdalio pabaigos vartoti folio rūgštį (paros dozė – 4 mg), siekiant sumažinti vaisiaus nervinio vamzdelio defekto išsivystymo riziką (9, 10). Tyrimo duomenimis, folio rūgšties nevartojimas iki nėštumo ir nėųštumo laikotarpiu yra didžiausias rizikos veiksnys nervinio vamzdelio defektui (11). Besilaukiančioms moterims taip pat labai svarbu vartoti kalciu praturtintus maisto produktus, ypatingai pieno produktus, kurie yra ne tik kalcio, bet ir vitamino D bei baltymų šaltinis (10). Taip pat moteris su maistu turi gauti pakankamą kiekį geležies, kad išvengtų nėščiųjų mažakraujystės. Viena iš pagrindinių nėščiųjų mažakraujystės priežasčių yra netinkama mityba, dėl kurios organizmas nėra aprūpinamas pakankamu geležies kiekiu (12). Apie 40 proc. moterų nuo 19-34 metų amžiaus tarpsnyje gauna nepakankamą kiekį geležies su maistu, todėl nėštumo metu rizika negauna nepakankamą kiekį geležies su maistu, todėl nėštumo metu rizika nėščiųjų mažakraujystei tik dar labiau padidėja. Todėl nėštumo metu turi vartoti maisto produktus, kurie yra praturtinti geležimi bei kitais b grupės vitaminais (1). Nėščiųjų mažakraujystės išeitys tiek motinai tiek vaisiui yra nepalankios: nepakankamas vaisiaus augimas gimdoje, prasidėjęs gimdymas esant neišnešiotam vaisiui, padidėjusi rizika kraujo perpylimui esant dar negimusiam naujagimiui – vaisiui gimdoje. Pagrindiniai gydymo metodai tokiais atvejais – geriamieji geležies preparatai bei intraveniniai geležies preparatai. Todėl gaunant pakankamą kiekį geležies su maistu galima išvengti šių komplikacijų tiek nėščiajai, tiek vaisiui (13). Nėščios moters mityboje taip pat labai svarbūs yra baltymai, kurie yra atsakingi už vaisiaus audinių ir organų formavimąsi. Tyrimo duomenimis, antruoju nėštumo trečdaliu baltymai yra ypatingai reikšmingi ir jų suvartoti reikia daugiau nei pirmuoju nėštumo trečdaliu, kadangi vaisiaus augimas šiuo laikotarpiu yra spartesnis (14). Riebalai ir cholesterolis taip pat yra svarbūs nėščiosios mityboje ir vaisiaus vystymuisi, tačiau pagrindinę su maistu gaunamų riebalų dalį turėtų sudaryti augalinės kilmės riebalai (15). Didėjantis energijos poreikis nėštumo metu 30–35% turėtų būti patenkinamas iš riebalų. Teigiama, kad augaliniai riebalai turėtų sudaryti didžiąją jų dalį, tačiau maisto racione svarbūs ir gyvulinės kilmės riebalai, o ypatingai gaunami iš žuvies (16).

Taip pat, ypatingai svarbios nėštumo laikotarpiu yra polinesočiosios riebalų rūgštys, ypač Omega 3 riebalų rūgštys. Omega 3 (alfa linoleno) ir Omega 6 (linolo) rūgštys yra reikalingos visais vaisiaus vystymosi etapais (15, 16). Šios riebalų rūgštys turi būti gaunamos su maistu, nes organizmas pats jų negamina. Šios maisto medžiagos yra labai svarbios vaisiaus ir naujagimio smegenų, nervinės sistemos vystymuisi bei regos formavimuisi. Polinesočiosios riebalų rūgštys yra svarbus ląstelių membranų struktūrinis elementas, todėl yra labai svarbios formuojantis naujiems audiniams (15). Nėštumo metu – vaisiaus vystymuisi. Sparčiausiai vaisiaus smegenys vystosi trečiuoju nėštumo trečdaliu, todėl manoma, kad motinos organizme esančios šių medžiagų atsargos gali turėti įtakos vaisiaus smegenų vystymuisi (16). Yra įrodyta, kad tinkamas Omega 3 riebalų rūgščių kiekis nėščiosios organizme teigiamai veikia būsimo naujagimio imuninę sistemą bei turi įtakos aukštesniam jo intelektui (17). Tinkamiausias Omega 3 riebalų šaltinis – riebi žuvis. Žuvų taukuose esančias Omega 3 riebalų rūgštis organizmas pasisavina greičiausiai ir lengviausiai. Nėščioji turėtų du kartus per savaitę į savo mitybą įtraukti žuvį. Taip pat daug Omega 3 riebalų rūgščių yra randama rapsų, linų sėmenų, graikinių riešutų aliejuose. Maisto gaminime nėščiosioms rekomenduojama vartoti augalinį aliejų, kuris yra praturtintas Omega 3 ir Omega 6 polinesočiosiomis riebalų rūgštimis (16).

Taigi, neracionali moters mityba iki nėštumo ir nėštumo metu bei žalingi įpročiai ir netinkama gyvensena turi įtakos vaisiaus raidai ir vystymuisi. Intensyvi šių veiksnių profilaktika ir sveika gyvensena iki nėštumo ir nėštumo laikotarpiu padeda išvengti fizinės bei psichikos raidos sutrikimų.

1.1.2. Nerekomenduojami maisto produktai nėštumo laikotarpiu

Nėštumo laikotarpiu moterims kyla daug pagundų, tačiau kai kurių maisto produktų reikėtų vengti. Moteris turėtų vengti savo mitybos racione pelėsinių sūrių, tam, kad išvengti kenksmingų mikroorganizmų, kurie gali daugintis šiuose maisto produktuose (1). Taip pat, moterims, kurios planuoja nėštumą bei nėštumo laikotarpiu reikėtų vengti maisto produktų, kurie yra praturtinti retinoliu (vit. A), pvz.: kepenėlės ir kepenėlių produktai, kadangi dideli kiekiai šio vitamino yra toksiški vaisiui. Reikėtų mažinti suvartojamo kofeino kiekį bei visiškai atisakyti alkoholio. Mitybos racione reikėtų vengti rūkytų maisto produktų. Mažinti gausų cukraus kiekį turinčių produktų vartojimą bei riboti druskos kiekius maiste (6, 18). Rekomenduojama vengti termiškai neapdorotų maisto produktų ir pusfabrikačių (1).

1.2. Vegetarinė ir veganinė nėščiųjų mityba ir jos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi

Nuo pat Hipokrato laikų buvo sakoma – tegul maistas būna mūsų vaistai. Kuomet dietų pagalba pradėta gydyti lėtines neinfekcines ligas, vis daugiau pasaulio gyventojų pasirenka maitintis vegetarine ar veganine mityba (19). Šis mitybos pasirinkimas sumažina širdies ir kraujagyslių sistemos, onkologinių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų bei kitų lėtinių neinfekcinių ligų riziką. Šie mitybos įpročiai/ dietos bei gyvenimo būdas nėra išimtis ir nėštumo laikotarpiu (20). Nėštumas yra vienintelė būsena, kuomet moteris yra atsakinga ne tik už savo sveikatą, bet ir už vaisiaus vystymąsi bei būsimo naujagimio sveikatą. Gerai subalansuota vegetarinė ar veganinė mityba yra tinkama ir priimta visais gyvenimo tarpsniais, taip pat ir nėštumo laikotarpiu (21, 22). Veganiška mityba – tai mityba, kurioje nėra jokių gyvulinės kilmės produktų ir jų gaminių. Vegetariška mityba – tai mityba, kurioje išlieka gyvulinės kilmės produktai, tokie kaip kiaušiniai, medus, pienas ir pieno produktai. Vegetarinė mityba skirstoma į semivegetarinę (nevartojama raudona mėsa, tačiau vartojami pieno produktai, pienas ir kiaušiniai, ovolaktovegetarinę (nevartojama žuvis, mėsa, tačiau vartojami pieno produktai, pienas ir kiaušiniai), laktovegetarinę (vartojami pienas ir pieno produktai) (23). Nustatyta, kad nėščiosios, kurių mityba vegetarinė – veganinė, su augaliniu maistu pasisavina daugiau folio rūgšties, kurios vartojimas iki nėštumo ir nėštumo pirmajame laikotarpyje yra ypatingai svarbus dėl nervinio vamzdelio defekto rizikos sumažinimo vaisiui bei magnio (24). Kadangi penktadalis nėščiųjų folio rūgšties nevartoja pirmuoju nėštumo laikotarpiu, moterys, kurios maitinasi vegetarine – veganine mityba, praturtinta gausiu kiekiu daržvovių bei vaisių, savaime savo mityba sumažina riziką vaisiaus nervinio vamzdelio defekto išsivystymui (11). Tyrimų duomenimis, moterų, kurių mityba yra vegetarinė – veganinė, gyvensena yra sveikesnė ir jos turi mažiau žalingų įpročių nei įprastine mityba besimaitinančios moterys (24). Tačiau, įrodyta, kad vegetarinė – veganinė mityba nėštumo metu yra susijusi su mažesniu naujagimio gimimo svoriu, kadangi su maistu gaunama mažiau geležies, energijos, baltymų, kai kurių mikroelementų ir maisto medžiagų (22). Tačiau jeigu šią mitybą propaguojanti nėščioji išmano sveikos mitybos principus, mityba yra subalansuota, įvairi, visavertė ir tam tikrų mikroelementų, maisto medžiagų, pavyzdžiui, tokių kaip geležis ir B grupės vitaminai, kiekis yra kompensuojamas kitokiais metodais ar gaunama jų pakankamai su maistu, šis mitybos tipas yra tinkamas bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu – nėštumas nėra išimtis (22). Esant nevisavertei, netinkamai subalansuotai mitybai ar negaunat visų reikiamų maisto medžiagų, reikėtų pagalvoti apie kompensacinius medžiagų šaltinius. Nėštumo metu maisto papildus vartoja dauguma nėščiųjų. Audinių atsinaujinimui, sveikam augimui labai svarbus Cinkas. Cinko gausu mėsoje, kiaušiniuose, jūros produktuose (25). Nėščiajai reikėtų suvartoti po 15 mg cinko per dieną. Cinko trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Šiuo atveju, esant veganinei mitybai, su maistu nėščioji

cinko gauna mažai, todėl reikalinga kompensuoti šio mikroelemento trūkumą. Būsimajai mamai kasdien antrame ir trečiame nėštumo trimestre reikėtų suvartoti po 30 mg geležies (25). Geriausiai organizmas ją pasisavina iš gyvulinės kilmės produktų. Jei būsima mama retai valgo mėsą, ypač vegetarėms, yra rekomenduojama kasdien papildyti savo racioną maisto papildais su geležimi. Odai, skeleto audiniams, placentos formavimuisi, bei mamos ir vaiko regėjimui labai svarbus vitaminas A. Rekomenduojama jo paros dozė - 800 mikrogramų (25). Viršyti ją pavojinga, kadangi vitamino A stygius, kaip ir perteklius, gali lemti apsigimimus, kūdikio fizinio ir protinio vystymosi sutrikimus. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į vitamino D bei kalcio šaltinius, kadangi maitinantis vegetarine – veganine mityba šių maisto medžiagų mitybos racione taip pat gali trūkti (8, 24). Vitaminas D labai svarbus skeleto formavimuisi. Tačiau jo perteklius sutrikdo mineralų apykaitą, skatina kalcio kaupimąsi audiniuose, negrįžtamus inkstų ir širdies-kraujagyslių sistemos pažeidimus. Toksinis šio vitamino pertekliaus poveikis pasireiškia vartojant 45 mikrogramų per dieną. Rekomenduojama vitamino D paros dozė – 5 mikrogramų. Saulėtu metų laiku papildų su vitaminu D vartoti nereikia, nes jo pakankamai pasigamina organizme veikiant saulės spinduliams (25).

Apibendrinant galima teigti, kad moteris, kuri išmano sveikos mitybos principus bei geba savo mitybą išlaikyti subalansuotą, įvairią ir visavertę, bei kompensuoti su maistu negaunamų medžiagų kiekį – šis mitybos pasirinkimas yra tinkamas bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu, net ir nėštumo metu.

1.3. Įprastinės, vegetarinės ir veganinės mitybos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi

Tyrimo duomenimis, vegetarių nėščiųjų naujagimiai gimsta mažesnio svorio nei įprastine mityba besimaitinančių moterų (26). Taip pat, tyrimų duomenimis, moterų, kurios maitinasi vegetarine ar veganine mityba naujagimiams padidėja hipospadijų rizika. Nėščiosioms, kurios pasirinkusios vegetarinę ir veganinę mitybą padidėja virusinių infekcijų rizika pirmajame nėštumo trimestre bei geležies trūkumas (27). Hipertenzinių būklių (preeklampsijos ir eklampsijos) rizika nėštumo metu išlieka didesnė nėščiosioms, kurių mityba yra įprastinė. Atlikto tyrimo duomenimis, šių būklių rizika moterims, kurios maitinasi vegetarine ar veganine mityba yra apie 17 proc., o toms, kurių mityba yra įprastinė – rizika padidėja iki 19,5 proc. (28). Taip pat, proteinurijos rizika nėštumo metu išlieka didesnė – 12 proc. moterims, kurių mityba yra įprastinė, o vegetarėms ir veganėms moterims ši rizika sumažėja iki 4 proc. Tačiau preeklampsijos rizika išlieka didesnė vegetarine bei veganine mityba besimaitinančioms nėščiosioms (29). Svorio prieaugis nėštumo laikotarpiu tarp abiejų moterų grupių, tiek veganių – vegetarių, tiek įprastinę mitybą propaguojančių išlieka panašus, tačiau įprastine mitybą propaguojančių moterų KMI išlieka šiek tiek didesnis (26). Su maistu

gaunamų medžiagų kiekiai skiriasi tarp minimų grupių nėščiųjų, B grupės vitaminų mažesnis pasisavinimas ir mažakraujystės rizika yra didesnė nėščiosioms, kurios iki nėštumo ir nėštumo laikotarpiu su maistu negauna arba gauna mažiau šių mikroelementų. Šiuo atveju didesnė rizika šiai problemai išlieka moterims, kurių mityba yra vegetarinė – veganinė (25). Tačiau nustatyta, kad nėščiosios, kurių mityba vegetarinė – veganinė, su maistu pasisavina daugiau folio rūgšties, kurios vartojimas iki nėštumo ir nėštumo pirmajame laikotarpyje yra ypatingai svarbus dėl nervinio vamzdelio defekto rizikos sumažinimo vaisiui bei magnio (24). Tyrimų duomenimis, moterų, kurių mityba yra vegetarinė – veganinė, gyvensena yra sveikesnė ir jos turi mažiau žalingų įpročių nei įprastine mityba besimaitinančios moterys (24).

Apibendrinant galima teigti, kad tiek įprastinė, tiek vegetarinė/ veganinė nėščiųjų mityba veikia nėštumo eigą ir vaisiaus vystymąsi. Todėl kiekviena nėščia moteris turi kontroliuoti gaunamų maisto medžiagų ir reikalingų mikroelementų kiekį iki nėštumo ir nėštumo laikotarpiu, tam, kad apsaugoti savo sveikatą bei užtikrinti tinkamą vaisiaus vystymąsi ir jo sveikatą po gimimo.

1.3.1. Cukrinis diabetas

Moterims, kurioms nėštumo metu yra nustatomas nėščiųjų diabetas, padidėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Šioms moterims taip pat padidėja ir tikimybė susirgti 2 tipo cukriniu diabetu po gimdymo (15, 30). Vienas iš nėščiųjų diabeto rizikos veiksnių – nutukimas. Sergant nėščiųjų diabetu padidėja vaisiaus makrosomijos, traumų, hipoksijos, hipoglikemijos, plaučių brendimo atsilikimo, policitemijos, hiperbilirubinemijos, apsigimimų rizika (31). Pagrindinė vaisiaus komplikacija sergant nėščiųjų diabetu yra makrosomija, kuri lemia didesnę kitų komplikacijų – hipoglikemijos, hipoksijos ir traumos riziką (15, 31). Makrosomija – tai per didelio svorio naujagimis. Vieni autoriai nurodo, kad makrosomija yra tuomet, kai naujagimis sveria daugiau nei 4000 g, kiti – 4500 g, treti kai svoris, kuris didesnis negu 90 procentilė, atsižvelgiant į nėštumo laiką (31). Tokiam naujagimiui vaikystėje gali būti psichoneurologinių sutrikimų, vėliau — nutukimas ir diabetas (15). Kadangi insulinas yra anabolinis hormonas, vaisiaus hiperinsulinizmas skatina baltymų, lipidų ir glikogeno sintezę, kas lemia vaisiaus makrosomiją. Glikemijos riba, nuo kurios prasideda vaisiaus makrosomija, yra labai arti viršutinės gliukozės koncentracijos kraujyje normos ribos. Nėščiųjų diabeto atvejais net ir nedaug padidėjusi motinos glikemija gali lemti ryškią vaisiaus makrosomiją. Šiai komplikacijai turi įtakos ir kiti veiksniai, pvz., motinos svoris, svorio prieaugis, gimdymų skaičius bei genetiniai veiksniai (32). Sergančių ir sveikų moterų naujagimių makrosomijos pobūdis skiriasi. Sergančių moterų stambiems naujagimiams būdinga platesnė pečių ir galūnių apimtis, mažesnis galvutės ir pečių santykis, gerokai didesnis kūno riebalinio audinio kiekis, storesnės viršutinių galūnių odos raukšlės. Tai labai rimta komplikacija, nes padidėja ne tik vaisiaus svoris, bet kyla ir sunkių organų bei jų funkcijų sutrikimų (32). Sunkiausia komplikacija, kylanti moterims,

kurioms nustatytas nėščiųjų diabetas, yra ketoacidozė, tačiau tai pasitaiko retai (33). Taip pat, moterims, kurioms pasireiškia nėščiųjų diabetas, padidėja jo rizika kitų nėštumų metu, o ateityje, rizika susirgti II tipo CD, hipertenzija bei kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis (34).

Taigi, siekiant išvengti šių komplikacijų motinai ir vaisiui nėštumo laikotarpiu, kiekviena besilaukianti moteris iki nėštumo ir nėštumo metu privalo palaikyti optimalų kūno masės indeksą, kontroliuoti savo mitybą ir gaunamą maisto medžiagų bei energijos kiekį.

1.3.2. Arterinė hipertenzija

Arterinė hipertenzija yra dažniausia nėštumo komplikacija ir viena iš pagrindinių priežasčių, kurios lemia nėščiųjų ir perinatalinį sergamumą bei mirštamumą (35). Arterinė hipertenzija yra viena iš pagrindinių nėščiųjų ir perinatalinio mirštamumo bei sergamumo priežasčių. Neryški nėštumo metu atsiradusi arterinė hipertenzija ar preeklampsija normalios nėštumo, gimdymo eigos paprastai nekeičia. Ženklesnės hipertenzijos atvejais dažniau prireikia gimdymo sužadinimo ar atlikti cezario pjūvio operaciją. Naujagimiai gimsta mažesnio svorio, ūgio. Didelio laipsnio hipertenzijos, preeklampsijos, eklampsijos atvejais nėščiųjų mirštamumas siekia 0,2–5 proc. (35, 36). Nėščiųjų prognozę blogina prisidėję traukuliai, plaučių edema, ūminis inkstų ar kepenų nepakankamumas, kepenų hemoragija, hemoraginis insultas, diseminuotos intravazalinės koaguliacijos sindromas. Dėl priešlaikinio placentos atsidalijimo vaisius gali žūti gimdoje, o jam gimus prieš laiką, mirties priežastis gali būti nekrotinis enterokolitas, kvėpavimo nepakankamumo sindromas ir kt. Svarbu ir įdomu tai, kad pastarųjų metų duomenimis, moterys, kurioms buvo nėštumo metu atsiradusi hipertenzija, ypač preeklampsija, eklampsija, vėliau turi padidėjusią riziką susirgti hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis (37).

Apibendrinant šiuos duomenis – arterinė hipertenzija yra viena iš dažniausių gretutinių patologijų nėštumo metu, keliančių riziką nėščiosios ir vaisiaus būklei, o didelis svorio prieaugis ir netinkama mityba yra rizikos veiksniai, kuriuos kontroliuojant būtų galima išvengti šios patologijos nėštumo metu bei jos sukeltų komplikacijų nėščiajai ir vaisiui.

1.3.3. Nėščiųjų mažakraujystė

Nėščiųjų anemija – tai patologinė organizmo būklė, kurią lemia sumažėjęs hemoglobino ar (ir) eritrocitų kiekis organizme ir dėl to pablogėjęs kraujo tūrio vieneto gebėjimas pernešti audiniams deguonį. Tai liga, kuri pasireiškia nėštumo laikotarpiu dėl įvairių veiksnių, susijusių su nėštumo fiziologija. Dažniausia nėščiųjų anemijos priežastis yra geležies stoka (7). Skiriamos trys geležies stokos organizme stadijos: prelatentinė, latentinė ir geležies stokos. Pirmųjų dviejų stadijų atveju, hemoglobino koncentracija kraujyje išlieka normali (kinta geležies kiekio organizme rodmenys), jei yra geležies stoka – mažėja ir hemoglobino koncentracija. Geležies stokos anemija nepasireiškia tol

kol neišnaudojamos visos geležies atsargos. Nėščiųjų anemija diagnozuojama, jei hemoglobino koncentracija kraujyje yra mažesnė nei 110 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį ir mažesnė nei 105 g/l antrąjį nėštumo trečdalį. Mažesnė nei 100 g/l hemoglobino koncentracija po gimdymo reiškia, kad yra anemija (7). Pasaulyje geležies stoka diagnozuojama 30–40 proc. nėščiųjų. Anemijos dažnis įvairiose pasaulio šalyse yra 4–20 proc. išsivysčiusiose šalyse, 40–80 proc. besivystančiose šalyse. Lietuvoje anemija nustatoma 13–15 proc. nėščiųjų. Anemija nėštumo metu yra rizikos veiksnys priešlaikiniam gimdymui, priešlaikiniam sulėtėjusiam vaisiaus augimui, placentos atšokai, nukraujavimui gimdymo metu bei mažam naujagimio gimimo svoriui ir perinatalinėms mirtims (7). Motinos geležies stoka ir anemija didina riziką naujagimiui sirgti geležies stokos anemija bei yra siejama su lėtine psichomotorine ir (ar) protine raida, blogesniais socialiniais, emociniais įgūdžiais bei galimai įvairiomis ligomis suaugus. Nėščiosioms padidėja rizika sirgti šlapimo takų uždegimu, pielonefritu bei padidėja preeklampsijos rizika (36). Nėčiosioms, kurios maitinasi vegetarine – veganine mityba, būtina vartoti geležį papildomai, kadangi tyrimais įrodyta, kad preeklampsijos rizika išlieka didesnė vegetarine bei veganine mityba besimaitinančioms nėščiosioms, o tai, kaip jau anksčiau minėta, yra siejama su geležies trūkumu bei nėščiųjų anemija (29). Tyrimų duomenimis, moterims, kurios vartoja maisto produktus, kurie yra gausiai praturtinti geležimi, mažakraujystės rizika nėštumo metu yra mažesnė nei toms, kurios su maistu negauna reikiamo geležies kiekio. Kiekviena nėščioji kasdien antrame ir trečiame nėštumo trečdalyje turėtų suvartoti po 30 mg geležies. Geriausiai organizmas ją pasisavina iš gyvulinės kilmės produktų, todėl jei nėščioji yra vegetarė ar veganė, rekomenduojama kasdien papildyti savo racioną geležies preparatais (13).

1.3.4. Nėščiųjų nutukimas

Nutukimas tampa vis didesne visuomenės sveikatos problema pasaulyje ir Lietuvoje. Tyrimų duomenimis, nutukusių moterų yra ženkliai daugiau nei vyrų. Nepaisant to, daugėja ir nutukusių vaisingo amžiaus moterų visose išsivysčiusiose šalyse (38). Lietuvoje 2014 metais nutukusios (KMI>30) vaisingo amžiaus (18–54 m.) moterys sudarė 12,2 proc., o turinčios antsvorį (KMI 25,0– 29,9) – 26,3 proc. visų šio amžiaus moterų (39). Per 10 metų turinčiųjų antsvorį moterų padaugėjo beveik 6 proc., o nutukusių – beveik 2 proc.(39). Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose daugiau nei 50 proc. vaisingo amžiaus moterų yra nutukusios (40). Nėščių nutukusių moterų per 1995–2005 metus padaugėjo beveik dvigubai(33, 41). Jungtinėje Karalystėje nutukusių nėščių moterų rodiklis yra 4,9 proc., kuris reiškia, jog beveik 38478 nėščios moterys per metus yra nutukusios(42). Tyrimų duomenimis, nutukimo problema tarp moterų didėja su amžiumi, KMI >30 paplitimas tarp nėščiųjų , kurių amžius 20–24 metai yra 11,3 proc., o vyresnių nei trisdešimt penkerių metų amžiaus nėščiųjų, kurių amžius vyrauja apie 40 metų nutukimo rodiklis išauga iki 18,6 proc. (15). Mokslinių tyrimų duomenimis, nėštumo ir nutukimo derinys padidina riziką nėščiosios ir naujagimio sveikatos

sutrikimams (43). Nėščiųjų nutukimas taip pat padidina ir gretutinių moters susirgimų, nėštumo komplikacijų bei vaisiaus apsigimimų tikimybę. Manoma, kad nutukimas turi įtakos didesniam ankstyvųjų persileidimų dažniui. Nėščiųjų nutukimas yra savaiminio persileidimo bei nepaaiškinamos vaisiaus mirties gimdoje rizikos veiksnys (44). Nutukusioms nėščiosioms tikimybė pagimdyti negyvą kūdikį išauga dvigubai lyginant su normalaus svorio nėščiosiomis (45). Nėščiųjų nutukimas turi įtakos tiek nėščiųjų, tiek cukrinio diabeto išsivystymui. Kaip jau minėta anksčiau, tai dažniausia endokrininė patologija, komplikuojanti nėštumą (46). Lyginant su normalaus svorio moterimis (KMI<25 kg/m2), tikimybė susirgti nėščiųjų diabetu padidėja 2,14 karto turinčioms antsvorį, 3,56 karto nutukusioms ir 8,56 karto labai nutukusioms moterims (47). Nėščiosioms, kurioms diagnozuotas nėščiųjų diabetas, yra didesnė arterinės hipertenzijos, preeklampsijos, dažnesnės cezario pjūvio operacijos (48). Atlikto tyrimo duomenimis, svorio prieaugis per metus 1,1– 1,2 kg penkių metų laikotarpyje iki nėštumo padidina nėščiųjų diabeto išsivystymo riziką, o nėščiųjų diabeto išsivystymas padidina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis per 7 metus po gimdymo. Arterinės hipertenzijos tikimybė – 2,72 karto lyginant su sveikomis nėščiosiomis. Motinos nutukimas taip pat didina hipertenzijos ir preeklampsijos išsivystymo riziką(49). Tyrimais įrodyta, jog didelis svorio prieaugis nėštumo metu ir po gimdymo sąlygoja vėlesnį moters nutukimą (46). Esant moters nutukimui padidėja gimdymo komplikacijų rizika. Nustatyta, jog sėkmingo gimdymo natūraliais takais tikimybė yra atvirkščiai proporcinga motinos KMI. Kaip jau anksčiau minėta, motinos nutukimas turi įtakos vaisiaus apsigimimams. Vienas jų – nervinio vamzdelio defekto išsivystymas. Taip pat, nutukusių moterų kūdikių kūno masės kompozicijoje yra daugiau riebalinės masės (50). Kūdikių, gimusių normalaus svorio motinoms, riebalinė masė sudarė 9,7 proc. (334 g), o nutukusioms – 11,6 proc. (416 g). Tyrimo duomenimis, nutukimas nėštumo metu 3,06 karto padidina nutukimo tikimybę vaikystėje. Tikimybę vaikams būti nutukusiems didina tiek moters nutukimas prieš pastojant, tiek per didelis svorio prieaugis nėštumo metu (51).

Apibendrinat galima teigti, jog nutukimas yra didelė problema, kurios rodikliai visame pasaulyje kasmet didėja, o nėštumo ir nutukimo derinys yra labai rizikingas nėštumo metu. Todėl kiekviena nėščioji turi palaikyti optimalų KMI bei kontroliuoti savo mitybą ir vadovautis sveikos mitybos principais.

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo vykdymo eiga ir organizavimas

Tyrimas buvo vykdomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, moterų konsultacijoje nuo 2018 m. kovo mėnesio 1 d. iki 2018 m. birželio mėn. 1 d. Dalyvauti tyrime buvo kviečiamos visos moterys, kurios lankosi moterų konsultacijoje dėl nėštumo. Per metus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, moterų konsultacijoje apsilanko apie 9400 moterų. Tyrimo imtis = 369 respondentai (95 proc. tikslumas, 5 proc. paklaida).

Per tiriamąjį laikotarpį kriterijus atitiko ir dalyvauti tyrime buvo pakviestos 420 moterų. Buvo išdalinta 420 anketų. Užpildytų anketų sugrįžo 394, iš jų tinkamos analizei – 377 anketos, 17 anketų buvo sugadintos, neatsakyta į visus klausimus. Atsako dažnis – 96 proc. (377x100/394= 95,7 proc.). Tyrimo organizavimo etapai pateikiami 1 pav.

1 pav. Tyrimo organizavimo etapai

2.2. Tiriamoji imtis ir jos charakteristikos

Dalyvauti tyrime buvo pakviestos moterys, kurios atitiko šiuos kriterijus:  Nėščios moterys, kurių mityba yra įprastinė;

 Nėščios moterys, kurių mityba yra vegetarinė/veganinė;  Moterys, kurios mokėjo rašyti ir skaityti;

 Moterys, kurios sutiko dalyvauti tyrime.

Atmetimo kriterijai:

 Jau pagimdžiusios moterys;

 Moterys, kurios nesutiko dalyvauti tyrime. Mokslinės literatūros paieška ir analizė Anketos sudarymas LSMU bioetikos centro leidimo gavimas Anketinės apklausos vykdymas Duomenų bazės sudarymas Statistinė duomenų analizė Rezultatų pateikimas Išvados

1 lentelė. Tyrimo dalyvių sociodemografiniai, gestaciniai ir antropometriniai požymiai (N=377)

Požymiai Įprasta mityba

(n=307)

Vegetarinė / veganinė mityba (n=70)

Amžius, metai (m±sn) 30,84±5,3 29,40±4,8

Ūgis, cm (m±SN) 168,45±6,1 170,16=3,7

Kūno masė prieš nėštumą, kg (m±SN) 68,79±13,4 61,49±8,3 Sveikatos problemos prieš nėštumą, n (proc.)

Cukrinis diabetas 3 (1,0) -

Arterinė hipertenzija 2 (0,7) 3 (4,3)

Anemija 12 (3,9) 11 (15,7)

Kitos sveikatos problemos 42 (13,7) 13 (18,6)

Neturėjo sveikatos problemų 248 (80,8) 43 (61,4)

Išsilavinimas, n (proc.)

Vidurinis 64 (20,8) 10 (14,3)

Aukštasis neuniversitetinis 175 (57,0) 47 (67,1)

Aukštasis universitetinis 68 (22,1) 13 (18,6)

Nėštumo laikas, n (proc.)

≤ 12 savaičių 92 (29,9) 8 (11,4)

13-28 savaitės 138 (45,0) 35 (50,0)

29-40 savaičių 77 (25,1) 27 (38,6)

Pastojimo būdas, n (proc.)

Natūralus 295 (96,1) 68 (97,1)

Dirbtinis apvaisinimas 12 (3,9) 2 (2,9)

Tarp tyrime dalyvaujančių nėščiųjų, kurių mityba įprastinė (n=307) amžiaus vidurkis buvo 30,84 metai, o tarp moterų, kurių mityba yra vegetarinė ar veganinė (n=70) amžiaus vidurkis buvo 29,4 metai.

Pagal kūno masę iki nėštumo: moterų, kurių mityba yra įprastinė vidutinė kūno masė buvo 68,79, o nėščiųjų, kurios propaguoja veganinę ar vegetarinę mitybą savo gyvensenoje kūno masės vidurkis iki nėštumo buvo 61,49.

Šio tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dauguma tyrimo dalyvių, 57 proc. (n=178), kurių mityba yra įprastinė yra įgijusios aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Taip pat ir tarp moterų, kurių mityba yra vegetarinė ar veganinė, didžioji dauguma, t.y. 67,1 proc. (n=47) yra įgijusios aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą.

Tyrimo dalyvių sveikata iki nėštumo, tiek įprastinę mitybą vartojančių, tiek vegetarių ar veganių moterų, buvo be jokių sveikatos problemų. 80,8 proc. (n=248) moterų, kurių mityba įprastinė teigė, kad iki nėštumo nebuvo jokių sveikatos problemų. Taip pat didžioji dauguma tyrime dalyvavusių veganių ir vegetarių nėščiųjų, 47 proc. (n=67,1), teigė, kad iki nėštumo nebuvo jokių sveikatos problemų.

Analizuojant tiriamųjų pasiskirstymą pagal nėštumo laikotarpį, didžioji dauguma tiriamųjų, kurių mityba įprastinė, 45 proc. (n=138), vykdant apklausą buvo antrajame nėštumo trečdalyje (13-28 sav.). Šiek tiek mažesnės dalies moterų, kurių mityba įprastinė, 29,9 proc. (n=92), nėštumas

apklausos metu buvo pirmajame nėštumo trečdalyje (0–12 sav.). 25,1 proc. (n=77) respondenčių, kurių mityba įprastinė, nėštumas buvo trečiajame nėštumo trečdalyje (29–40 sav.). Tyrimo dalyvių, kurių mityba vegetarinė ar veganinė, didžiosios daugumos moterų, 50 proc. (n=35), nėštumas apklausos metu buvo antrajame nėštumo trečdalyje, šiek tiek mažesnės dalies moterų, kurių mityba vegetarinė ar veganinė, 38,6 proc. (n=37), nėštumas apklausos metu buvo trečiajame nėštumo trečdalyje (29–40 sav.). 11,4 proc. (n=8) tyrimo dalyvių, kurių mityba vegetarinė ar veganinė, nėštumas tyrimo metu buvo pirmajame nėštumo trečdalyje (0–12 sav.) .

Tiriamųjų pastojimo būdas pasiskirstė apylygiai, tiek įprastine mityba besimaitinančių, 96,1 proc. (n=295), tiek vegetarine ar veganine mityba besimaitinančių, 97,1 proc. (n=68), tyrimo dalyvių pastojo natūraliu būdu, be pagalbinių apvaisinimo metodų (1 lentelė).

Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti, koks mitybos tipas, šiuo atveju įprastinė mityba, vegetarinė ar veganinė vyrauja tarp nėščiųjų, kurios lankosi Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Ligoninės, Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijoje. Rezultatų analizė atskleidė, kad iš visų tyrime dalyvavusių moterų, didžiosios daugumos, (n=377) 81,4 proc. (n=307) moterų mityba yra įprastinė (2 pav.).

2 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirtymas pagal mitybos prieš nėštumą tipą (N=377)

Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti moterų, kurių mityba vegetarinė ar veganinė mitybos tipą. Iš visų moterų, 18,6 proc. (n=70), pasirinkusių vegetarinį/ veganinį mitybos tipą, 47,1 proc. (n=33) nėščiųjų mityba yra semivegetarinė; 2,9 proc. (n=2) nėščiųjų mityba yra ovolaktovegetarinė; laktovegetarine mityba maitinasi 15,7 proc. (n=11) moterų, kurios dalyvavo tyrime; 34,3 proc. (n=24) nėščiųjų, kurios tyrimo metu lankėsi moterų konsultacijoje teigia, jog maitinasi veganine mityba (3 pav.).

81,4 proc. 18,6 proc.

3 pav. Tyrimo dalyvių vegetarinės / veganinės mitybos tipų pasiskirstymas (N=70)

2.3. Tyrimo priemonė

Mitybai nėštumo metu tirti buvo naudojama tyrimo autorės sukurta anoniminė anketa, parengta išanalizavus mokslinę literatūrą šia tema. Anketoje pateikti 29 klausimai:

1,2,3 ir 29 klausimai susiję su tyrimo dalyvių socialinėmis ir demografinėmis statistikomis.

4–14 anketos klausimais siekta išsiaiškinti nėščiųjų mitybos įpročius.

15–28 klausimais analizuojama nėštumo eiga ir svarbiausi rodikliai nėštumo metu. Dauguma klausimų buvo uždaro tipo, kai pateikiami galimi atsakymo variantai ir į juos galimas vienas atsakymo pasirinkimas. Į devynis iš anketos klausimų reikėjo įrašyti tam tikrus skaičius (ūgį/svorį, maisto papildus, kuriuos vartoja, arterinį kraujo spaudimą, nėštumo laikotarpį, vaisiaus svorį, savo amžių). Penkioliktame, dvidešimt trečiame, dvidešimt ketvirtame ir dvidešimt aštuntame klausimuose nėščioji galėjo pasirinkti kelis atsakymo variantus bei prie dešimto, penkiolikto, šešiolikto, dvidešimt pirmo ir dvidešimt antro pateikti savo atsakymo variantus. Vienas klausimas anketoje buvo visiškai atviro tipo. Ketvirtame, dešimtame, penkioliktame, šešioliktame, dvidešimt pirmame, dvidešimt antrame, dvidešimt penktame, dvidešimt šeštame ir dvidešimt aštuntame klausimuose nėščioji galėjo įrašyti savo atsakymo variantą, jei iš pateiktų atsakymo variantų ne vienas nebuvo tinkamas.

2.4. Statistinės duomenų analizės metodai

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS/w 17.0“. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji

47,1 2,9 15,7 34,3 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

Semivegetarinė Ovolaktovegetarinė Laktovegetarinė Veganinė

p

roc

en

tai

duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Tolydžiųjų kintamųjų skirstinių normalusis skirstinys tikrintas naudojant Kolmogorovo-Smirnovo testą. Aprašant intervalų skalės kintamuosius, pasiskirsčiusius pagal Normalųjį skirstinį, taikytas vidurkis (m) ir jo standartinis nuokrypis (SN). Dviejų kokybinių požymių priklausomybei nustatyti taikytas susijusių požymių lentelių metodas ir apskaičiuotas chi kvadratas (χ²), proporcijų lygybė vertinta z testu. Dviejų nepriklausomų imčių kintamųjų, kurių skirstinys statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo Normaliojo, vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Stjudento t-testas. Kai skirstinys statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo Normaliojo, dviejų nepriklausomų imčių kintamųjų skirstiniai palyginti naudojant Mann-Whitney U testą. Ryšio tarp ranginių ar netenkinančių Normaliojo skirstinio prielaidos kiekybinių požymių stiprumas analizuotas apskaičiuojant Spirmeno koreliacijos koeficientą (r). Jei 0<|r|≤0,3, dydžiai silpnai priklausomi, jei 0,3<|r|≤0,8, vidutiniškai priklausomi, jei 0,8<|r|≤1, stipriai priklausomi. Koreliacijos koeficientas bus teigiamas, kai vienam dydžiui didėjant, didės ir kitas, neigiamas – kai vienam dydžiui didėjant, kitas mažės. Binarinių kintamųjų priklausomybei nuo nepriklausomų kintamųjų vertinti naudotas binarinės logistinės regresijos metodas, apskaičiuotas galimybių santykis (GS) su jo 95 proc. pasikliautinuoju intervalu (PI). Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu. Rezultatai pateikti diagramose ir lentelėse.

2.5. Etiniai tyrimo aspektai

Atliekant tyrimą buvo laikomasi esminių etikos principų: teisės būti nepažeistam, teisės nebūti išnaudojamam, tyrimo naudingumo, pagarbos asmens orumui, konfidencialumo, privatumo, teisingumo, savanoriškumo ir geranoriškumo.

Tyrimui atlikti gautas Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Bioetikos komiteto leidimas Nr. BEC - GM (M) – 68.

Moterys tyrime dalyvavo savo noru ir neverčiamos. Tyrimo dalyvės buvo supažindinamos su atliekamo darbo tema ir tikslu. Joms buvo paaiškinama, kad gauti duomenys bus naudojami tik baigiamojo darbo rengimo metu, darbo tikslui pasiekti ir pateikiami bus apibendrintai. Supažindinus nėščiąsias su tyrimu buvo pasirašoma „Informuoto sutikimo“ forma.

Tyrimas buvo atliekamas anoniminės anketinės apklausos metodu. Anketos buvo pateikiamos moterims, kurios lankėsi moterų konsultacijoje.

3. REZULTATAI

3.1. Įprastos nėščiųjų mitybos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi

Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti, kokie mitybos įpročiai vyrauja tarp skirtingai besimaitinančių nėščiųjų. Rezultatų analizė atskleidė, kad moterys, kurių mityba įprastinė, vidutiniškai valgo apie 4,02 karto per dieną ir jų mitybos įpročiai nėštumo metu išliko tokie patys, kaip ir iki nėštumo; 33,9 proc. (n=104) tyrimo dalyvės nebevartoja tik kai kurių maisto produktų, apklausoje įvardina tam tikrus maisto produktus, tokius, kaip raudona mėsa, pienas, šaldyti maisto produktai, saldumynai ir kt.; 4,9 proc. (n=15) nėščiųjų, kurių mityba įprastinė, šio nėštumo metu nebevartoja gyvulinės kilmės maisto produktų (4 pav.).

4 pav. Įprastos mitybos tyrimo dalyvių mitybos įpročių pokyčio nėštumo metu pasiskirstymas (n=307)

Didžiosios daugumos nėščiųjų, kurioms nebuvo sveikatos problemų iki nėštumo, 62,9 proc. (n=156), mitybos įpročiai nesikeitė, tačiau taip pat didžiosios dalies respondenčių, 54,2 proc. (n=32), kurioms iki nėštumo buvo sveikatos problemų, mitybos įpročiai išliko tokie patys, kaip iki nėštumo; beveik pusė moterų, kurioms iki nėštumo buvo sveikatos problemų, 40,7 proc. (n=24), šio nėštumo metu nebevartoja kai kurių maisto produktų; taip pat 5,1 proc. (n=3) nėščiųjų, kurio susidūrė su sveikatos problemomis iki nėštumo, savo maisto racione nebevartoja gyvulinės kilmės produktų (5 pav.). 4,9 61,2 33,9 0 10 20 30 40 50 60 70 Nebevartoja gyvulinės

kilmės produktų Mitybos įpročiai išlikotokie patys

Nebevartoja tik kai kurių produktų

proce

ntai

χ²=1,59, lls=2, p=0,452

5 pav. Įprastos mitybos tyrimo dalyvių mitybos įpročių pokyčio nėštumo metu pasiskirstymas priklausomai nuo sveikatos problemų prieš nėštumą (n=307)

2 lentelė. Įprastos mitybos tyrimo dalyvių kasdienių produktų vartojimo dažnumo ir priaugtos kūno masės atskirais nėštumo laikotarpiais sąsajos (Spearman koreliacija (r))

Maisto produktai ≤ 12 savaičių 13-28 savaitės 29-40 savaičių

Bulvės 0,029 -0,232* -0,261* Ryžiai 0,114 -0,058 -0,088 Kruopos 0,027 -0,029 0,214 Saldumynai 0,351* 0,379** 0,505** Žuvis -0,099 0,017 -0,021 Kiauliena -0,077 -0,027 -0,036 Vištiena 0,105 0,080 0,094 Jautiena 0,154 0,112 0,102 Daržovės -0,146 -0,280** -0,115 Vaisiai -0,066 -0,144 -0,073

Termiškai neapdoroti maisto produktai -0,175 0,259* 0,220

Soja -0,192 0,046 -

Rūkyti maisto produktai -0,088 0,228* -0,035

*- p<0,05; **- p<0,001

Tyrimo metu buvo vertintos sąsajos tarp kasdienių maisto produktų vartojimo dažnumo ir respondenčių priaugtos kūno masės skirtingais nėštumo laikotarpiais. Gauti statistiškai reikšmingi teigiami vidutinio stiprumo koreliacijos koeficientai tarp priaugtos kūno masės nėštumo metu bei saldumynų vartojimo dažnumo. Kuo dažniau moterys valgė saldumynų, tuo daugiau kilogramų priaugo visais nėštumo laikotarpiais (p<0,05). 13–28 neštumo savaičių tyrimo dalyvės priaugo daugiau, kai dažniau valgė termiškai neapdorotų bei rūkytų maisto produktų – buvo gauti statistiškai

4,8 62,9 32,3 5,1 54,2 40,7 0 10 20 30 40 50 60 70 Nebevartoja gyvulinės

kilmės produktų Mitybos įpročiai išlikotokie patys

Nebevartoja tik kai kurių produktų

proce

ntai

Mitybos įpročių pokytis nėštumo metu

Nebuvo sveikatos problemų prieš nėštumą Buvo sveikatos problemų prieš nėštumą

reikšmingi teigiami silpni koreliacijos koeficientai. Tačiau po 13-tos nėštumo savaitės dažniau valgiusios bulves, kitas daržoves tyrimo dalyvės priaugo mažiau kilogramų – apskaičiuoti statistiškai reikšmingi neigiami silpni koreliacijos koeficientai (2 lentelė).

Respondenčių buvo klausiama apie jų subjektyvią savijautą šio nėštumo metu. Daugiau nei pusės tyrimo dalyvių, 52,1 proc. (n=160), kurių mityba yra įprastinė, savijauta šio nėštumo metu yra gera; beveik pusė tyrimo dalyvių, 41 proc. (n=126), teigia, kad nėštumo metu retkarčiais jaučia silpnumą (6 pav.).

6 pav. Įprastos mitybos tyrimo dalyvių bendros savijautos vertinimo nėštumo metu pasiskirstymas (n=307)

Tiriamųjų buvo klausiama ar vartojo folio rūgštį iki nėštumo, sužinojus apie nėštumą ir vėlesniame nėštumo laikotarpyje. Daugiau nei pusė moterų, 54,4 proc. (n=167), kurių mitybos tipas yra įprastinis, folio rūgštį pradėjo vartoti iki pastojimo 3 mėn; 23,5 proc. (n=72) tyrimo dalyvių folio rūgštį pradėjo vartoti tuomet, kai sužinojo apie nėštumą (apie 5–8 nėšt. sav.); 22,1 proc. (n=68) tyrime dalyvavusių moterų, kurių mityba yra įprastinė, folio rūgšties nevartojo nei iki pastojimo, nei sužinojusios, kad laukiasi (7 pav.).

52,1 6,9 41,0 0 10 20 30 40 50 60

Gera savijauta Nuolat jaučia silpnumą Retkarčiais jaučia silpnumą

proce

ntai

7 pav. Įprastos mitybos tyrimo dalyvių folinės rūgšties vartojimo ypatumų pasiskirstymas (n=307) Vertinant tiriamųjų arterinį kraujo spaudimą nėštumo metu paaiškėjo, kad įprastine mityba besimaitinančių moterų vidutinis sistolinis kraujo spaudimas visais trimis nėštumo trečdaliais reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), bet vidutinis diastolinis kraujo spaudimas buvo statistiškai reikšmingai (p<0,001) didesnis nėštumo pabaigoje, nei esant mažesniam nėštumui (8 pav.).

*- p<0,001, palyginus su ≤12 ir 13-28 savaičių nėštumo tiriamųjų grupių DKS 8 pav. Įprastos mitybos skirtingos nėštumo trukmės tyrimo dalyvių arterinio kraujo spaudimo

palyginimas (m±SN)

Tiriamųjų buvo klausiama apie sveikatos problemas iki nėštumo ir apie nėštumo laikotarpiu atliktuose privalomuose (kraujo, šlapimo) tyrimuose rezultatų rodiklius (ar jie buvo normos ribose). Daugiau nei du trečdaliai tyrimo dalyvių, 88,3 proc. (n=219), teigė, kad iki nėštumo nebuvo sveikatos problemų ir kad atliktų tyrimų rodikliai nėštumo metu buvo normos ribose. Daugiau nei pusė moterų, 67,8 proc. (n=40), kurių mitybos tipas yra įprastinis, teigė, kad iki nėštumo buvo tam tikrų sveikatos problemų, tačiau atliktų tyrimų rodikliai nėštumo laikotarpiu buvo normos ribose; 15,2 proc. (n=9) tyrime dalyvavusių moterų, kurios teigė, kad iki nėštumo buvo sveikatos problemų, tyrimų rodikliai

54,4 22,1 23,5 0 10 20 30 40 50 60

3 mėnesius iki nėštumo Nevartojo Tik kai sužinojo apie

nėštumą

proce

ntai

Folinės rūgšties vartojimas

114,64 114,09 117,64 71,77 69,96 74,42 0 20 40 60 80 100 120 140

≤ 12 savaičių 13-28 savaitės 29-40 savaičių

A rt er inis kraujo spaudim as (m m / H g) Nėštumo trukmė SKS DKS

buvo pakitę (pvz.: nustatyta nėščiųjų mažakraujystė ar išlikusi mažakraujystė, jei buvo iki nėštumo); taip pat ir moterims, kurioms iki nėštumo sveikatos problemų nebuvo, 9,7 proc. (n=24), tyrimų rodikliai nėštumo laikotarpiu buvo pakitę (ne normos ribose); 5,1 proc. (n=3) moterų, kurioms iki nėštumo buvo tam tikrų sveikatos problemų, nežino ar nesidomėjo savo tyrimų rezultatais; įprastine mityba nėštumo metu ir iki nėštumo besimaitinančių moterų, bet prieš nėštumą turėjusių sveikatos problemų, statistiškai reikšmingai rečiau atliktų tyrimų rodikliai yra normos ribose, taip pat šios moterys dažniau nežino, teigia, kad nebuvo informuotos ar netgi nesidomėjo savo tyrimų atsakymais (p<0,05) (9 pav.).

χ²=19,28, lls=3, p=0,005

z testas, *- p=0,002, **- p=0,022, palyginus su neturėjusiomis sveikatos problemų prieš nėštumą 9 pav. Įprastos mitybos tyrimo dalyvių privalomųjų kraujo tyrimų rodiklių palyginimas

priklausomai nuo sveikatos problemų prieš nėštumą (N=307)

Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad daugiau nei dviem trečdaliams tyrimo dalyvių, 79,1 proc. (n=196), kurioms iki nėštumo nebuvo sveikatos problemų, nėštumo metu taip pat jokių sveikatos problemų nebuvo; 62,6 proc. (n=37) moterų, kurioms iki nėštumo buvo sveikatos problemų, teigė, kad nėštumo metu jokių sveikatos problemų nėra. Gauti statistiškai reikšmingi tyrimų rezultatai (p<0,05), kad moterims, kurioms iki nėštumo buvo tam tikrų sveikatos problemų, kraujo spaudimas dažniau yra padidėjęs nei toms, kurioms iki nėštumo sveikatos problemų nebuvo; 11,9 proc. (n=7) respondenčių, kurioms buvo sveikatos problemų iki nėštumo ir teigia, kad nėštumo metu susiduria su tam tikromis problemomis (pykinimas, vėmimas, inkstų funkcijos sutrikimai, kvėpavimo sistemos ligos). Vaisiaus vystymosi problemos tolygiai pasiskirstė tarp abiejų grupių įprastai besimaitinančių tyrimo dalyvių (tiek tarp moterų, kurioms iki nėštumo nebuvo sveikatos problemų, 5,2 proc. (n=13),

88,3 2,0 ₀ 9,7 67,8 11,9 5,1 15,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Rodikliai normos ribose Nežino, nebuvo informuotos Nežino,

nesidomėjo Rodikliai buvopakitę

proce

ntai

Kraujo tyrimų rezultatai

Nebuvo sveikatos problemų prieš nėštumą Buvo sveikatos problemų prieš nėštumą

tiek tarp moterų, kurioms iki nėštumo buvo sveikatos problemų, 5,1 proc. (n=3); 5,1 proc. (n=3) tyrimo dalyvių, kurioms iki nėštumo buvo tam tikrų sveikatos problemų, nėštumo metu diagnozuotas nėščiųjų diabetas; taip pat nėščiųjų diabetas diagnozuotas 4,4 proc. (n=11) tyrimo dalyvių, kurioms iki nėštumo nebuvo jokių sveikatos sutrikimų (10 pav.).

*- z=3,07, p=0,002, palyginus su neturėjusiomis sveikatos problemų prieš nėštumą 10 pav. Įprastos mitybos tyrimo dalyvių sveikatos problemų nėštumo metu palyginimas

priklausomai nuo sveikatos problemų prieš nėštumą (N=307)

Tyrimo metu buvo gautas statistiškai reikšmingas teigiamas stiprus koreliacijos koeficientas tarp įprastos mitybos respondenčių nėštumo trukmės bei jų vaisiaus masės (p<0,001) (11 pav.).

11 pav. ≥18 nėštumo savaičių įprastos mitybos tyrimo dalyvių nėštumo trukmės bei vaisiaus masės sąsajos (Spearman koreliacija)

79,1 10,5 4,4 5,2 0,8 62,6 11,9 5,1 5,1 15,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Sveikatos problemų nebuvo Kitos problemos Nėščiųjų diabetas Vaisiaus vystymosi sutrikimai Padidėjęs kraujo spaudimas proce ntai

Sveikatos problemos nėštumo metu

Nebuvo sveikatos problemų prieš nėštumą Buvo sveikatos problemų prieš nėštumą

0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000 15 20 25 30 35 40 V ai si aus m asė Nėštumo savaitės

Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad respondenčių, kurių mityba įprastinė, savijauta nėštumo laikotarpiu yra gera ir mitybos įpročius nėštumo laikotarpiu labiau linkusios keisti tos moterys, kurioms iki nėštumo buvo tam tikrų sveikatos problemų. Folio rūgštį daugiau nei pusė respondenčių pradėjo vartoti 3 mėn. iki nėštumo, kaip ir rekomenduojama tam, kad sumažinti vaisiaus nervinio vamzdelio defekto riziką. Didžiosios daugumos moterų tyrimų rodikliai, rekomenduojamas svorio prieaugis ir vaisiaus vystymasis atitinka normos ribas ir nėštumo laikotarpiu nėra sveikatos problemų.

3.2. Vegetarinės/ veganinės nėščiųjų mitybos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi

Rezultatų analizė atskleidė, kad moterys, kurių mityba vegetarinė ar veganinė, vidutiniškai valgo apie 4,64 karto per dieną. Taip pat tyrimo analizė parodė, kad iš visų vegetarine/veganine mityba besimaitinančių (n=70) moterų, 48,5 proc. (n=34) mitybos įpročiai nėštumo metu išliko tokie patys, kaip ir iki nėštumo; 38,6 proc. (n=27) tyrimo dalyvės nebevartoja tik kai kurių maisto produktų; 12,9 proc. (n=9) moterys, kurių mityba iki nėštumo buvo vegetarinė, teigia, kad nebevartoja jokių gyvulinės kilmės maisto produktų (12 pav).

12 pav. Vegetarinės / veganinės mitybos tyrimo dalyvių mitybos įpročių pokyčio nėštumo metu pasiskirstymas (n=70)

Gauti statistiškai reikšmingi analizės duomenys (p<0,05), kad nėščiosios, kurių mityba yra vegetarinė ir kurioms iki nėštumo buvo tam tikrų sveikatos problemų, 25,9 proc. (n=7), nėštumo metu nebevartoja jokių gyvulinės kilmės maisto produktų. Mažiau nei pusė moterų, 39,5 proc. (n=17) kurioms iki nėštumo nebuvo jokių sveikatos problemų, nebevartoja tik kai kurių maisto produktų,

12,9 48,5 38,6 0 10 20 30 40 50 60 Nebevartoja gyvulinės kilmės produktų

Mitybos įpročiai išliko tokie patys

Nebevartoja tik kai kurių produktų

pro

centai

taip pat panaši respondenčių dalis, kurioms iki nėštumo buvo tam tikrų sveikatos problemų 37,0 proc. (n=10), nebevartoja tam tikrų maisto produktų šio nėštumo metu. Daugiau nei pusės tyrimo dalyvių, kurių mityba vegetarinė/veganinė, 55,8 proc. (n=24), kurioms iki nėštumo nebuvo sveikatos problemų, mitybos įpročiai išliko tokie patys, kaip ir iki nėštumo; 37,1 proc. (n=24) respondenčių, kurioms iki nėštumo buvo sveikatos problemų teigia, kad jų mitybos įpročiai nėštumo metu taip pat išliko tokie patys (13 pav.).

χ²=12,12, lls=2, p=0,002

z testas, p=0,022, palyginus su neturėjusiomis sveikatos problemų

13 pav. Vegetarinės / veganinės mitybos tyrimo dalyvių mitybos įpročių pokyčio nėštumo metu pasiskirstymas priklausomai nuo sveikatos problemų prieš nėštumą (n=70)

3 lentelė. Vegetarinės / veganinės mitybos tyrimo dalyvių kasdienių produktų vartojimo dažnumo ir priaugtos kūno masės atskirais nėštumo laikotarpiais sąsajos (Spearman koreliacija (r))

Maisto produktai ≤ 12 savaičių 13-28 savaitės 29-40 savaičių

Bulvės -0,014 -0,040 -0,684** Ryžiai -0,077 -0,383* -0,703** Kruopos 0,024 0,213 -0,488* Saldumynai 0,333* 0,461* 0,475* Žuvis -0,577** 0,105 0,107 Daržovės -0,072 -0,491* -0,623** Vaisiai 0,058 0,234 -0,641**

Termiškai neapdoroti maisto produktai 0,002 0,177 0,067

Soja -0,272 0,230 -0,667**

Rūkyti maisto produktai 0,033 0,196 0,611**

*- p<0,05; **- p<0,001 4,7 55,8 39,5 25,9 37,0 37,0 0 10 20 30 40 50 60 Nebevartoja gyvulinės kilmės produktų

Mitybos įpročiai išliko tokie patys

Nebevartoja tik kai kurių produktų

proce

ntai

Mitybos įpročių pokytis nėštumo metu

Nebuvo sveikatos problemų prieš nėštumą Buvo sveikatos problemų prieš nėštumą

Tyrimo metu buvo vertintos sąsajos tarp kasdienių maisto produktų vartojimo dažnumo ir respondenčių priaugtos kūno masės skirtingais nėštumo laikotarpiais. Gauti statistiškai reikšmingi teigiami silpni koreliacijos koeficientai tarp priaugtos kūno masės nėštumo metu bei saldumynų vartojimo dažnumo. Kuo dažniau moterys valgė saldumynų, tuo daugiau kilogramų priaugo visais nėštumo laikotarpiais (p<0,05). Iki 12 nėštumo savaitės dažniau valgiusios žuvį priaugo mažiau kilogramų – gauti statistiškai reikšmingi neigiami stiprūs koreliacijos koeficientai. Taip pat po 13-tos nėštumo savaitės dažniau valgiusios bulves, kitas daržoves, ryžius, vaisius ir soją tyrimo dalyvės priaugo mažiau kilogramų – apskaičiuoti statistiškai reikšmingi neigiami stiprūs koreliacijos koeficientai. Taip pat gauti statistiškai reikšmingi neigiami silpni koreliacijos koeficientai, kad moterys, kurios 13–28 nėštumo savaitę valgė daugiau ryžių ir daržovių bei tos, kurios 29–40 nėštumo savaitę valgė daugiau kruopų, priaugo mažiau kilogramų (3 lentelė).

Respondenčių buvo klausiama apie jų savijautą šio nėštumo metu. Daugiau nei pusės tyrimo dalyvių, 64,3 proc. (n=45), kurių mityba vegetarinė/veganinė, savijauta šio nėštumo metu yra gera; 27,1 proc. (n=19) teigia, kad nėštumo metu retkarčiais jaučia silpnumą; 8,6 proc. (n=6) nėščiųjų nuolat jaučia silpnumą šio nėštumo metu (14 pav.).

14 pav. Vegetarinės / veganinės mitybos tyrimo dalyvių bendros savijautos vertinimo nėštumo metu pasiskirstymas (n=70)

Tiriamųjų, kurių mityba vegetarinė/ veganinė, taip pat buvo klausiama ar vartojo folio rūgštį iki nėštumo, sužinojus apie nėštumą ir vėlesniame nėštumo laikotarpyje. Mažiau nei pusė moterų, 34,3 proc. (n=24), kurių mitybos tipas yra vegetarinė/veganinė mityba, folio rūgštį pradėjo vartoti iki pastojimo 3 mėn; 22,8 proc. (n=16) tyrimo dalyvių folio rūgštį pradėjo vartoti tuomet, kai sužinojo apie nėštumą (apie 5-6 nėšt. sav.); šiek tiek mažiau nei pusė vegetarių/veganių nėščiųjų, 42,9 proc.

64,3 8,6 27,1 0 10 20 30 40 50 60 70

Gera savijauta Nuolat jaučia silpnumą Retkarčiais jaučia silpnumą

proce

ntai