KAUNO MIESTO VISUOMENĖS VAISTINĖSE VYKDOMŲ PASLAUGŲ IR JŲ PLĖTROS GALIMYBIŲ ANALIZĖ

FARMACIJOS FAKULTETAS

SOCIALINĖS FARMACIJOS IR VAISTŲ TECHNOLOGIJOS KATEDRA

PAULIUS PROČKIS

KAUNO MIESTO VISUOMENĖS VAISTINĖSE VYKDOMŲ PASLAUGŲ IR

JŲ PLĖTROS GALIMYBIŲ ANALIZĖ

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: Lekt. Dr. Rima Jūratė Gerbutavičienė _________ _______ (Parašas) (Data)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

SOCIALINĖS FARMACIJOS IR VAISTŲ TECHNOLOGIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis Data

KAUNO MIESTO VISUOMENĖS VAISTINĖSE VYKDOMŲ PASLAUGŲ IR

JŲ PLĖTROS GALIMYBIŲ ANALIZĖ

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: Lekt. Dr. Rima Jūratė Gerbutavičienė _________ _______ (Parašas) (Data) Kaunas, 2017 Darbą atliko Magistrantas PAULIUS PROČKIS Data Recenzentas

Vardas Pavardė Parašas Data

Turinys

SANTRAUKA ... 5

SANTRUMPOS ... 9

SĄVOKOS ... 10

ĮVADAS ... 11

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

1.1 Farmacinės rūpybos paslaugos teikimo žingsniai ... 13

1.2 Reikalavimai farmacijos specialistui, teikiančiam farmacinės rūpybos paslaugą ... 13

1.3 Reikalavimai vaistinei, kurioje bus teikiamos farmacinės rūpybos paslaugos ... 14

1.4 Konsultacija Kauno visuomeninėse vaistinėse ... 14

1.4.1 Konsultacija telefonu ... 15

1.4.2 Konsultacija internetu ... 15

1.5 Papildomos paslaugos vykdomos Kauno visuomeninėse vaistinėse ... 16

1.5.1 Kraujospūdžio matavimas ... 16

1.5.2 Temperatūros matavimas ... 16

1.5.3 Regos tikrinimas ... 16

1.5.4 Ramentų nuomos paslaugos ... 16

1.6 Paslaugos, kurios gali būti atliekamos vaistinėse, tačiau vaistininkas jų teikime nedalyvauja .. 17

1.7 Lėtinių ligų priežiūros galimybės Kauno vaistinėse ... 17

1.7.1 Hipertenzija ... 17

1.7.2 Astma ... 18

1.7.3 Cukrinis diabetas ... 18

1.8 Farmacininko rolė šeimos sveikatos gyvenime ... 19

1.9 Vakcinacijos nuo užkrečiamų ligų galimybės Kauno vaistinėse ... 20

2.1 Visuomenės vaistinių pacientų anketinė apklausa ... 22

3. REZULTATAI ... 26

3.1 Lankymosi vaistinėje dažnis ... 26

3.2 Farmacinių paslaugų naudojimasis Kauno visuomeninėse vaistinėse ... 27

3.3 Sąlygos, kurių, pacientų nuomone, trūksta, kad būtų galima visiškai įgyvendinti farmacinę paslaugą ... 31

3.4 Farmacinės rūpybos paslaugos, kurios galėtų būti teikiamos Kauno visuomeninėse vaistinėse, susijusios su lėtinių ligų kontrole. ... 33

3.5 Kitos farmacinės rūpybos paslaugos, populiarios kitose šalyse, tačiau neteikiamos Kauno visuomenės vaistinėse... 35

3.6 Papildomų paslaugų, šiuo metu teikiamų visuomenės vaistinėse, naudojimosi dažnis ... 38

3.7 Papildomų paslaugų plėtros galimybės, remiantis kitų šalių pavyzdžiu ... 38

3.8 Šiuo metu gydytojams priskirtų paslaugų teikimas visuomenės vaistinėse ir už jos ribų ... 40

3.9 Reklamos įtaka paslaugų plėtrai Kauno visuomenės vaistinėse ... 41

3.10 Farmacinių bei papildomų paslaugų atsiradimo įtaka gyvenimo kokybei ... 42

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 43

5. IŠVADOS ... 47

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 48

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 49

SANTRAUKA

Pauliaus Pročkio magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas Lekt. Dr. Rima Jūratė Gerbutavičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Socialinės farmacijos ir vaistų technologijos katedra Kaunas.

Magistrinio darbo tema: Kauno miesto visuomenės vaistinėje vykdomų paslaugų ir jų plėtros analizė.

Tyrimo tikslas: Atlikti Kauno miesto visuomenės vaistinėse vykdomų farmacinių paslaugų ir papildomų paslaugų plėtros analizę ir įvertinti naujų paslaugų Kauno miesto visuomenės vaistinėse poreikį.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti Kauno miesto visuomenės vaistinių klientų pasitenkinimą vykdomomis farmacinėmis ir papildomomis paslaugomis.

2. Palyginti Kauno vaistinėse teikiamas farmacines ir papildomas paslaugas su užsienio šalyse vykdomomis farmacinėmis ir papildomomis paslaugomis.

3. Anketinės apklausos būdu nustatyti Kauno visuomenės vaistinių klientų požiūrį į farmacinių paslaugų ir farmacinės rūpybos paslaugų plėtros poreikį ir esamų sąlygų vaistinėse galimą modifikavimą.

4. Įvertinti papildomų paslaugų plėtros Kauno visuomenės vaistinėse galimybes naudojant labiau pažengusių farmacinėje rūpyboje šalių pavyzdį.

Metodika: Tyrimas atliktas Kauno miesto visuomenės vaistinėse naudojant anketinės apklausos metodą. Tyrimo metu apklausta 400 pacientų. Duomenų statistinė analizė vykdyta, naudojant SPSS programų paketo 23.0 versiją. Statistinė analizė atlikta naudojant Chi kvadrato (χ2

) kriterijų bei Pirsono koreliacijos koeficientą (r). Ryšys buvo laikomas silpnu, kai r<0,3, vidutinio stiprumo, kai 0,03≤r<0,7 ir stipriu, kai r≥0,7. Ryšiai laikomi statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Lentelės bei grafikai, pateikti rezultatuose, buvo braižyti, naudojant MS Excel 2013 programą.

Rezultatai: Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad du trečdaliai (63,5 proc.; (n=238) tyrimo dalyvių yra tik iš dalies patenkinti šiuo metu teikiamomis farmacinėmis paslaugomis, o ketvirtadalis apklaustųjų yra visiškai patenkinti šiomis paslaugomis (21,9 proc.; n=82). Pagrindinės sąlygos, kurių

trūksta, kad tinkamai būtų atliekama farmacinė paslauga yra konsultacijai skirta atskira patalpa. Jos trūksta 62,7 % (n=235) tyrimo dalyvių. Savaime suprantama, kad net 64,8 % (n=243) tyrimo dalyvių trūksta ir konfidencialumo konsultacijos metu. Daugiau nei pusė apklaustųjų (51,5 proc.; n=193) pasigenda vaistininko bendradarbiavimo su paciento šeimos gydytoju. Pastebėta, kad net 81,9 % ( n=307) atsakiusiųjų norėtų, kad vaistiniai preparatai ir medicininės prekės, nepaisant jų kainos, būtų pristatomos į namus, o 63,2 % (n=237) tyrimo dalyvių norėtų, kad farmacijos specialistas turėtų galimybę teikti psichologinę pagalbą sunkiai sergančių ligonių artimiesiems. 61,9 % (n=232) apklaustų klientų naudotųsi skiepijimo vaistinėje paslauga. Naudojamų vaistų tikimą pagal individualias savybes bei vaistų suderinamumo paslauga naudotųsi net 69,3 % (n=115) apklaustų pacientų. Tam tikrų receptinių vaistinių preparatų recepto pratęsimo trumpiausiam gydymo kursui galimybe naudotųsi 64,3 % (n=241) tyrimo dalyvių. Galimybe vaistinėje įsigyti antibiotikų be recepto esant specialiems atvejams naudotųsi net 70,7 % (n=265) apklausoje dalyvavusių pacientų.

Išvados: 1. Nustatyta, kad 85,1% Kauno visuomenės vaistinių pacientų yra iš dalies patenkinti ar patenkinti šiuo metu teikiamomis farmacinėmis paslaugomis ir jų kiekiu. 9,1% tyrime dalyvavusių pacientų teigia, kad nėra patenkinti visuomenės vaistinėse vykdomų papildomų paslaugų kokybe. Pacientai dažniausiai naudojasi kraujospūdžio matavimo papildoma paslauga – 48,5%.

2. Palyginus Kauno miesto vaistinėse teikiamas paslaugas su užsienio šalyse teikiamomis paslaugomis nustatyta, kad kitos šalys siūlo ženkliai didesnį paslaugų spektrą nei Kauno visuomenės vaistinės. Kauno vaistinėse nevykdoma: skiepijimas nuo užkrečiamų ligų, visų vaistinių preparatų ir medicininės paskirties prekių pristatymas į namus, lėtinių ligų stabilios eigos palaikymo kursai, tam tikrų receptinių preparatų recepto pratęsimas trumpiausiam gydymo laikotarpiui, privačios vaistininko konsultacijos namuose.

3. Didžioji dalis tyrime dalyvavę pacientų teigia, kad dažniausiai naudotųsi sveikos gyvensenos kursais, sergant tam tikra liga (dažniausiai hipertenzija) ( 61,3 % (n=230), specialiais atvejais be recepto išduodamų antibiotikų paslauga (70,7 % (n=265). Visuomenės vaistinių patalpas reikia modifikuoti, įrengiant zonas privačiai pacientų konsultacijai, kadangi 64,8 % (n=243) tyrime dalyvavusių pacientų teigia, kad šiuo metu visuomenės vaistinėse trūksta konfidencialumo privačios konsultacijos metu.

4. 81,9 % tyrimo dalyvių norėtų, kad visi vaistiniai ir medicininės paskirties preparatai būtų pristatomi į namus, o 73,6 % pageidautų privačios vaistininko konsultacijos namuose galimybės.

SUMMARY

Master thesis by Paulius Pročkis, research supervisor assoc. Lekt. dr. Rima Jūratė Gerbutavičienė, Department of Drug Technology and Social Pharmacy, Faculty of Pharmacy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas.

Topic of the master thesis: Analysis of service and development opportunities in public pharmacies in Kaunas city pharmacies.

Aim of the study: To asses pharmaceutical and additional services development opportunities in the pharmacies of Kaunas city and to analyze new services necessity in the pharmacies of Kaunas city.

Research objectives: 1. To analyze Kaunas public pharmacies clients satisfaction on pharmaceutical and additional services currently carried out in Kaunas city pharmacies

2. To compare pharmaceutical and additional services carried out in foreign countries with services carried out in Kaunas city pharmacies.

3. To evaluate Kaunas city pharmacies patients view on pharmaceutical services and pharmaceutical care future development and to evaluate current pharmaceutical services carried out in Kaunas city using questionnaire as a research method.

4. To evaluate additional pharmaceutical services development in Kaunas city pharmacies using more advanced countries as an example.

Methodology: Research was carried out in Kaunas city pharmacies using questionnaire kind of method. During the research 400 patients were surveyed. Statistical analysis of data was done using SPSS programing package (23.0 version). Statistical connections between various data were calculated using Pearson compatibility χ2

criteria. Using MS Excel 2013 program tables and timetables were drawn.

Outcome: Then Questionnaire were analyzed it was clear that 63,5 % (n=238) of all intervied patients were only partially satisfied with pharmaceutical services they are getting now. And only 21,9% (n=82) respondent were completely satisfied with pharmaceutical care they are getting now. The main conditions, that are missing so the pharmaceutical care would be fully performed is the lack of privacy during private consultation. 64,8 % (n=243) respondents said, that they were lacking

confidentiality. 62,7 % (n=235) respondents were missing a separate room for private consultation. More than a half (51,5 proc.; n=193) patience think, that pharmacies are lacking collaboration with their family doctor. It was noticed that 81,9 % ( n=307) respondents would like that all the commodities would be delivered from pharmacies directly to their households. And 63,2 % (n=237) respondents thought that pharmacy specialist should be able to give professional psychological help to the family of heavily ill patient. 61,9 % (n=232) respondents would get flu and other insignificant diseases shot in pharmacies. 69,3 % (n=115) of interviewed pharmacy patience would like to check if the medicine they‘re using are compatible together and are best choice for them. 64,3 % (n=241) respondents would like that pharmacy specialist would have the opportunity to sell some of the medicine without prescription for the shortest term of treatment. If pharmacist would have the ability to sell antibiotics in the time of need 70,7 % (n=265) respondents would be using that kind of service.

Conclusions: 1. Patience in Kaunas city pharmacies was only partially satisfied with the pharmaceutical services they’re getting. 63,5 % (n=238) of all intervied patients were only partially satisfied with pharmaceutical services they are getting in Kaunas pharmacies now. Partially satisfied with the quality of additional services was 62,9% (n=236) respondents.

2. The comparison between Kaunas city pharmacies and foreign cities pharmacies was made, it was clear that Kaunas city pharmacies lack some crucial pharmaceutical care and additional services. Missing services includes: vaccination, all of the medicine and medical purpose items delivery to patients households, some of chronical diseases care courses and proper instruction of instruments used to treat chronic diseases. Also antibiotics being selled without prescription in difficult situations and some prescription medicine selling for the shortest period of treatment. Also private consultation with pharmacist in patience household. Also there‘s a lack of aspects that interferes with proper pharmaceutical care carrying out. Such aspects include lack of privacy and private rooms where consultations could get some confidentiality.

3. Most of the respondence 61,3 % (n=230) would be using health courses when being ill with certain chronic disease. Also 70,7 % (n=265) of patience would like to get antibiotics without prescription than special conditions occurs. 64,8 % (n=243) of respondents named lack of privacy during consultation as a main disadvantage in Kaunas city pharmacies.

4. The need of additional services in pharmacy was evaluated. More than two thirds (81,9 % ( n=307) of respondents would like their goods from pharmacies to be delivered straight to their households. And 73,6 % (n=276) of respondents would like that pharmacist could consult them at their homes.

SANTRUMPOS

ES - Europos Sąjunga

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos LR – Lietuvos Respublika

m. – metai

MGL – minimalus gyvenimo lygis

p – patikimumo (statistinio reikšmingumo) lygmuo Proc. – procentai

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija TLK – Tarptautinė ligų klasifikacija VLK – valstybės ligonių kasos

SĄVOKOS

Pirsono (Pearson) tiesinės koreliacijos koeficientas – statistinis ryšys tarp kintamųjų [21].

χ2

kriterijus – naudojamas hipotezėms apie kintamojo skirstinį (normalųjį, binominį ir t.t.) populiacijoje tikrinti. χ2 kriterijus parodo, ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas, t.y. tikrinama, ar turimas empirinis skirstinys suderinamas su teoriniu modeliu. χ2 kriterijus taikomas grupuotiems duomenims [21].

Farmacinė paslauga – vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [4].

Papildoma paslauga – suteikiama neperžengiant farmacinės paslaugos ribų [4].

Farmacinė rūpyba – tai įvairiapusė (pagal vaistininko kompetenciją) paciento, kuriam paskirtas gydymas, priežiūra sudarant gydymo priežiūros planą ir siekiant optimalaus farmakologinio gydymo rezultato ir geresnės paciento gyvenimo kokybės [4].

Receptinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio priskyrimą šiai vaistinių preparatų grupei patvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Europos vaistų agentūra [4].

ĮVADAS

Įvairios pasaulio šalys susiduria su problemomis sveikatos apsaugos srityje, Lietuvoje yra negausiai išvystytos farmacinės rūpybos bei papildomos paslaugos, kurios padeda vienaip ar kitaip palaikyti visuomenės sveikatą aukštesniame lygyje. Daugėjant žmonių, sergančių tokiomis lėtinėmis ligomis kaip astma, cukrinis diabetas ar hipertenzija, farmacinės rūpybos diegimas, kaip parodė labiau farmacinės rūpybos srityje pažengusių šalių pavyzdys, padėtų palaikyti tokių pacientų normalią būklę ir pagerintų jų gyvenimo kokybę [21]. Būtina paminėti, kad vaistininkas yra ta sveikatos priežiūros sistemos dalis, kuri su pacientais bendrauja tiesiogiai ir ženkliai dažniau nei kiti sveikatos srities specialistai. Patobulinus farmacinės paslaugos teikimo metodus, būtų galima į vaistines pritraukti dar daugiau pacientų, kuriems dabartinė farmacinių paslaugų tvarka nėra priimtina dėl konfidencialumo trūkumo. Taip pat plėtojant papildomas paslaugas vaistinėje, pagerėtų neįgaliųjų, sunkiai judančių pacientų gyvenimo kokybė. Tokiems pacientams sunku patiems atvykti į vaistinę, todėl, visuomenės vaistinėse išplėtus papildomų paslaugų spektrą iki vaistininkų vizitų į namus ar vaistų bei kitų medicininių prekių pristatymo į namus, būtų sutaupyta ne tik brangus pacientų laikas, bet ir būtų profesionaliau rūpinamasi neįgaliųjų sveikata [33]. Pasekus JAV pavyzdžiu ir įgalinus vaistininkus teikti skiepijimo nuo užkrečiamų ligų paslaugas, skiepai taptų labiau prieinami visuomenės daliai, kuriai dėl laiko stokos ar nenoro laukti ilgose eilėse ši paslauga lieka nesuteikta. Taip pat, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, ir suteikiant vaistininkui atitinkamą kompetenciją bei leidžiant teikti psichologinę pagalbą sunkiai sergančių pacientų artimiesiems, sumažėtų depresijos atvejų [17][19]. Lietuvoje vis dar drovimasi kreiptis į psichologus dėl tokios pagalbos. Jei farmacinė paslauga būtų išplėtota, kad kiekvienas pacientas turėtų savo šeimos vaistininką, kuris būtų susipažinęs su paciento ligos istorija ir vartojamais vaistais, ženkliai sumažėtų vaistų nesuderinamumo atvejų neracionalaus vartojimo ir polifarmacijos reiškinys.

Plėtojant farmacines ir papildomas paslaugas vaistinėje bei steigiant farmacinės rūpybos planus individualiam pacientui, gali būti pagerinta paciento gyvenimo kokybė. Tačiau tikslinga atlikti vaistinių klientų apklausą tam, kad būtų galima išsiaiškinti klientų poreikius.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas – Atlikti Kauno miesto visuomenės vaistinėse vykdomų farmacinių paslaugų ir papildomų paslaugų plėtros analizę bei įvertinti naujų paslaugų Kauno miesto visuomeninėse vaistinėse poreikį.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti Kauno miesto visuomenės vaistinių klientų pasitenkinimą vykdomomis farmacinėmis ir papildomomis paslaugomis.

2. Palyginti Kauno vaistinėse teikiamas farmacines ir papildomas paslaugas su užsienio šalyse vykdomomis farmacinėmis ir papildomomis paslaugomis.

3. Anketinės apklausos būdu nustatyti Kauno visuomenės vaistinių klientų požiūrį į farmacinių paslaugų ir farmacinės rūpybos paslaugų plėtros poreikį ir esamų sąlygų vaistinėse galimą modifikavimą.

4. Įvertinti papildomų paslaugų plėtros Kauno visuomeninėse vaistinėse galimybes naudojant labiau pažengusių farmacinėje rūpyboje šalių pavyzdį.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Farmacinės rūpybos paslaugos teikimo žingsniai

Farmacinės rūpybos paslaugos teikimas prasideda nuo raštiško paciento sutikimo gauti farmacinės rūpybos paslaugą. Pacientui, prieš pasirašant sutikimą, suteikiama visa reikalinga informacija apie gaunamą farmacinę paslaugą. Antrasis žingsnis yra duomenų apie pacientą rinkimas atliekamoje farmacinės rūpybos paslaugos sferoje. Surinkti duomenys analizuojami ir atitinkamai interpretuojami farmacijos specialisto. Po duomenų įvertinimo pradedamas individualaus farmacinės rūpybos plano sudarymas pagal gautus duomenis. Plane turi būti aprašyti tikslai bei priemonės, kuriomis norima pasiekti geresnę paciento gyvenimo kokybę. Farmacijos specialistas dalyvauja individualaus farmacinės rūpybos plano įgyvendinime, jei yra reikalas – jį koreguoja. Prižiūrima, ar pacientas griežtai laikosi farmacinės rūpybos plane nustatytos gydymo rutinos. Pabaigoje vertinami rezultatai, teigiami bei neigiami plano aspektai, jei yra reikalinga, rezultatai yra pateikiami sveikatos priežiūros specialistui pagal kompetenciją, kuris toliau analizuoja rezultatus ir pateikia savo išvadas [4][1].

1.2 Reikalavimai farmacijos specialistui, teikiančiam farmacinės rūpybos

paslaugą

Kad vaistininkas galėtų teikti farmacinės rūpybos paslaugą, pirmiausia būtina turėti galiojančią vaistininko praktikos licenciją. Taip pat būtinos papildomos žinios apie teikiamą farmacinės rūpybos paslaugą, kurios yra tvirtinamos išklausius papildomus kursus ir įgavus būtinų kompetencijų reikalingoje sferoje. Be pateiktų reikalavimų vaistininkas turi būti įgijęs specialiųjų kompetencijų, kad galėtų teikti farmacinę paslaugą. Specialiosios kompetencijos turi būti įgytos ne anksčiau kaip prieš trejus metus [4][1]. Nebent farmacijos specialistas anksčiau jau vertėsi ta veikla, tokiu atveju papildomi kursai, specialiosioms kompetencijoms įgyti, yra nereikalingi. Bendrąsias ir specialiąsias vaistininko kompetencijas, prieš pradedant teikti farmacinę paslaugą, vertina mokslo ir studijų institucija, kuri ir rengia vaistininkus. Vertinimo tvarka nustatoma šios institucijos. Pagal Farmacinės rūpybos įstatymą rekomenduojama, kad vertinant specialiąsias kompetencijas, šiame procese dalyvautų atstovas iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos arba Valstybinės ligonių kasos atstovas. Taip pat esant poreikiui dalyvauja asmuo, atstovaujantis vaistininko ar įmonės, kurioje ji dirba interesus. Bendrosios kompetencijos yra

patvirtinamos, jei vaistininkas farmacijos magistro laipsnį įgijo Lietuvos Respublikoje ne anksčiau kaip 2011 metais [4].

1.3 Reikalavimai vaistinei, kurioje bus teikiamos farmacinės rūpybos paslaugos

Kad vaistinėje būtų galima teikti farmacinės rūpybos paslaugą, būtina apie tai pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Tai padaryti reikia ne vėliau, nei prieš 7 dienas. Jei prašymas užpildytas teisingai ir nerasta pažeidimų, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba jį patenkina per 5 darbo dienas. Jei rasta pažeidimų, pranešama taip pat per 5 darbo diena. Skiriamos 5 darbo dienos ištaisyti klaidas ir pašalinti trūkumus. Vaistinėje būtinai turi dirbti bent vienas vaistininkas, galintis teikti farmacinės rūpybos paslaugą, t.y. turintis bendrąsias kompetencijas ir išklausęs kursus bei įvertintas specialiosioms kompetencijoms įgyti. Turi būti įrengta atskira patalpa, atskirta nuo bendrųjų vaistinės patalpų, kurioje būtų teikiama farmacinės rūpybos paslauga. Patalpa turi atitikti nustatytus reikalavimus, numatytus farmacinės paslaugos specialiųjų reikalavimų apraše. Šie reikalavimai užtikrina, kad teikiant farmacinės rūpybos paslaugą būtų išlaikytas visiškas asmens duomenų konfidencialumas. Taip pat svarbu paminėti, kad vaistininkas turi turėti prieigą prie Elektroninės sveikatos paslaugų informacinės sistemos, kuris užtikrintų bendradarbiavimą su pacientą gydančiu gydytoju bei leistų matyti paciento ligos istoriją. Vaistinėje turi būti procedūra, aprašanti teikiamą farmacinės rūpybos paslaugą [4][1].

1.4 Konsultacija Kauno visuomeninėse vaistinėse

Konsultacija – tai pagrindinė paslauga šiuo metu teikiama Kauno ir visos Lietuvos vaistinėse be vaistinių preparatų išdavimo. Gautą iš paciento informaciją vaistininkas panaudoja tinkamiausiam vaistiniam preparatui ar maisto papildui parinkti. Taip pat sprendžia apie jau vartojamų ir norimų įsigyti vaistų sąveikas ir apie jas informuoja pacientą [6]. Konsultacijos metu pacientas informuojamas ir apie galimas nepageidaujamas reakcijas į vaistą. Taip pat iš gautos informacijos gali spręsti, ar išduoti vaistinį preparatą. Svarbi paciento konsultacijos dalis yra paciento informavimas apie maksimalią vaisto dozę, kurią galima suvartoti, vartojimo laiką ir dažnį. Dažnai, ypač nereceptinių, ypač dažnai vaistų nuo skausmo atveju, vaistininkas yra pirminis ir vienintelis informacijos šaltinis, užtikrinantis kuo mažesnį nepageidaujamą vaisto poveikį ir tinkamą vaistų vartojimą [21].

Kadangi Kauno vaistinėse nėra įdiegta privačių kabinetų, kur vaistininkas galėtų atlikti individualią paciento konsultaciją, vaistinėse nėra užtikrinamas paciento konfidencialumas. Nyderlanduose atliktas tyrimas rodo, kad privatūs konsultacijos kabinetai leidžia išgauti iš paciento

daugiau privačios informacijos, kuri vėliau naudojama spręsti su vaistų vartojimu iškilusias problemas [33][34]. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad konsultacijai vykstant vaistinės prekystalio patalpose, pacientas vaistininkui pateikia tik 43 % svarbios, su vaistų vartojimų ir bendra savijauta susijusios informacijos. Tuo tarpu privačiame konsultacijų kambaryje tokios informacijos kiekis kyla net iki 72 %. Tačiau per 6 tyrimo savaites privačiame kambaryje buvo konsultuota tik 18 pacientų ir tai sudarė 0,14 % visų konsultacijų vaistinėje. Šis skaičius rodo galimą pacientų drovumą kalbėtis akis į akį su vaistininku [33]. Todėl prieš Kauno vaistinėse diegiant privačius konsultacijų kabinetus, pirma reikia atlikti visuomenės supažindinimą su šia paslauga.

1.4.1 Konsultacija telefonu

Neseniai įdiegta alternatyva konsultacijų kabinetui – konsultacija telefonu. Telefonu teikiama konsultacija yra konfidenciali, greitai pasiekiama ir labai patogi žmonėms, kurie negali išeiti iš namų dėl ligos, kitų problemų ar gyvena toli nuo vaistinių, ypač gyvenantys kaimo rajonuose ir negalintys pasiekti vaistinės. Žinoma, tokios konsultacijos metu gali įvykti ir nesusipratimų, ypač sprendžiant dėl kompensuojamų vaistų iškilusius klausimus [1].

1.4.2 Konsultacija internetu

Konsultacija internetu, tai paslauga skirta klientams, kurie nori gauti privačią konsultaciją. Dėl senyvo amžiaus pacientų nemokėjimo naudotis šia paslauga ji nėra universali, tačiau vis populiarėja tarp jaunų žmonių. Taip pat internetinėse vaistinėse galima įsigyti kai kuriuos vaistus, maisto papildus ir kitas medicinines prekes. Atsiimant prekes vaistinėje suteikiama papildoma konsultacija, patikslinamos paciento žinios apie vaisto, maisto papildo ar medicininės prekės vartojimo ar naudojimo žinias, informuojama apie šalutinius poveikius ir kt. [9][1].

Afrikos Benino Respublikoje 2010 metais buvo atliekamas tyrimas, sujungęs konsultaciją telefonu ir internetu teikiamas paslaugas. Buvo pasirinkti kaimai, labiausiai nutolę nuo miesto vaistinių, tačiau dar turintys telekomunikacijas. Tyrimo metu telefonu buvo teikiama konsultacija, o po jos vaistininkas užpildydavo anketą su gautais paciento duomenimis ir bendradarbiaudamas su gydytoju parinkdavo vaistą, kurio receptą išrašydavo gydytojas. Naudojant kurjerius vaistas su kitomis reikalingomis medicininėmis priemonės per 2 dienas būdavo pristatomi pacientui. Išanalizavus rezultatus ir iš pacientų surinktą informaciją, paaiškėjo, kad tokiu vaistų pristatymo būdu pacientai sutaupydavo beveik 90 % savo laiko, kurį galėdavo skirti namų ruošos darbams. Taip pat metodas yra pakankamai tikslus, nes dėl sveikatos specialistų bendro darbo sumažėja padaromų klaidų skaičius [15].

Nors Lietuvoje atstumas tarp miesto ir kaimo nėra toks didelis kaip Vakarų Afrikoje, tačiau tokios sistemos pritaikymas senyviems ar ligotiems pacientams sutaupytų laiko ir energijos.

1.5 Papildomos paslaugos vykdomos Kauno visuomeninėse vaistinėse

1.5.1 Kraujospūdžio matavimas

Kraujospūdžio matavimo paslauga yra dažniausiai teikiama Kauno vaistinėse. Dėl didelio gyventojų sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis ypač naudinga vaistinėse matuoti kraujo spaudimą. Taip vaistininkas gali įgyti naudingos informacijos apie dabartinį paciento kraujo spaudimą ir imtis atitinkamų veiksmų. Ši papildoma paslauga taip pat populiari dėl dabartinės ekonominės padėties, dėl kurios senyvo amžiaus pacientai, kurie dažniausiai ir kenčia nuo hipertenzijos, neišgali nusipirkti spaudimo matavimo aparato. Spaudimą pacientas gali pasimatuoti pats arba su vaistininko pagalba. Gauti rezultatai interpretuojami farmacijos specialisto. Jei reikia, patariama kreiptis į gydytoją. Pagal vaistinės procedūras spaudimas fiksuojamas specialiame dokumente. Spaudimo aparato rodmenys taip pat užrašomi pacientui, kartu su tiksliu laiku ir diena, kada matavimai buvo atlikti. Esant reikalui ar pacientui pageidaujant vaistininkas turi teisę iškviesti greitąją medicinos pagalbą [16].

1.5.2 Temperatūros matavimas

Šiuo metu daugelyje vaistinių teikiama temperatūros matavimo paslauga, kuri nėra tokia populiari, kaip kraujospūdžio matavimas. Matavimai atliekami bekontakčiu termometru. Šis matavimo aparatas yra mažiau tikslus už klasikinį, tačiau lengviau prieinamas ir nesukelia tiek nepatogumų higienos ir laiko požiūriu [5].

1.5.3 Regos tikrinimas

Regos tikrinimo paslauga prieinama kone kiekvienoje vaistinėje, tačiau pacientai retai ja naudojasi. Paprastai regą tikrinasi pacientai po ragenos persodinimo operacijos. Taip lengviau sekti regos pagerėjimą, kuris atsiranda pamažu. Kartu vaistininkas gali konsultuoti pacientą, apie draudžiamus veiksmus po ragenos persodinimo operacijos [1][5].

1.5.4 Ramentų nuomos paslaugos

Kauno miesto vaistinėse, paprastai lokalizuotose šalia traumatologijos punktų ar gydymo įstaigų, yra galimybė išsinuomoti ramentus [1].

1.6 Paslaugos, kurios gali būti atliekamos vaistinėse, tačiau vaistininkas jų

teikime nedalyvauja

Tai tokios paslaugos, kaip cholesterolio kiekio nustatymas, kaulų mineralinio tankio matavimas, kojų venų būklės tyrimas, diagnostiniai galvos odos ir plaukų tyrimai, akispūdžio matavimas. Šie testai nors ir rengiami vaistinių patalpose, kol kas nėra farmacinės paslaugos dalis Lietuvoje. Juos atlieka medicininį išsilavinimą turintys atstovai. Testai rengiami nustatytu laiku, tam tikrose vaistinėse. Vyksta retai ir dažniausiai yra nemokami. Data ir laikas yra iš anksto paskiriami. Kadangi testai nėra atliekami kiekvienoje vaistinėje, pacientams toks tyrimo būdas nėra patogus [1][4].

1.7 Lėtinių ligų priežiūros galimybės Kauno vaistinėse

2015 metų Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro parengta Lietuvos sveikatos statistika rodo, kad opiausia mirštamumo problema yra lėtinės ligos [2].

Širdies ir kraujotakos ligos sudaro iki 47.5 % vyrų mirštamumo atvejų ir 65,1 % moterų. Taip pat norint pagerinti gyvenimo kokybę, reikia spręsti astmos inhaliatorių netikslaus naudojimo problemą bei vykdyti cukrinio diabeto prevencijos programas [2].

1.7.1 Hipertenzija

Brazilijoje 2006 metais atliktas tyrimas, kurio metu buvo tiriama farmacinės rūpybos įtaka geriatriniams pacientams, sergantiems hipertenzija. Tyrimas truko 12 mėnesių. Tuo metu buvo sudaryta grupė iš 74 senyvo amžiaus pacientų, iš kurių tyrimą iki galo baigė 30. Kiekvienam pacientui buvo paskirtas 40 minučių vizitas pas farmacijos specialistą kartą per mėnesį. Vizito metu buvo peržiūrimi paciento vartojami vaistai ir teigiamas ar neigiamas jų poveikis [12]. Dialogo forma tikrinama, ar pacientas vartoja vaistus gydytojo paskirtu intervalu. Kiekvienas pacientas turėjo vesti žurnalą su tiksliu naudoto vaisto laiku. Taip pat vaistininkas turėjo informaciją apie paciento ligos istoriją, gydytojo paskirtą vaistų vartojimo planą. Viso tyrimo metu farmacinę paslaugą teikęs vaistininkas, galėjo koreguoti vaistų vartojimo laiką ir tvarką. Prieš farmacijos specialistui teikiant tokią paslaugą, jis buvo specialiai apmokytas 6 mėnesius trukusiuose kursuose. Tyrimo pabaigoje buvo išspręsta 69 % realių vaistų terapijos problemų ir kartu išvengta 78.5% tokių su vaistų vartojimu susijusių problemų. Tyrimo rezultatų apžvalgoje pažymima, kad norint išspręsti kiekvieną su vaistų vartojimu susijusią problemą reikalingi 4±2 vizitai pas farmacijos specialistą. Anot tyrimo autoriaus, liko ir neišspręstų vaistų vartojimo problemų, kurios reikalavo pacientą gydančio daktaro įsikišimo ar visiško esamo gydymo peržiūros ir keitimo [12][19].

1.7.2 Astma

Pagrindinė problema, kurią gali spręsti farmacijos specialistas, yra nemokėjimas tinkamai naudoti astmos priepuoliams skirtu inhaliatoriumi. Dėl dažno pacientų lankymosi vaistinėse ir patogesnio prieinamumo nei šeimos gydytojas, vaistininkas yra patogiausioje pozicijoje teikti farmacinės rūpybos paslaugą, susijusią su tinkamu inhaliatorių naudojimu. Lietuvoje jau pradėti farmacijos specialistų mokymai, remiantis 2016 metais priimtu farmacinės rūpybos įstatymu, užtikrinantį pakankamą vaistininko žinių kiekį apie tinkamą inhaliatorių naudojimą [18].

Prancūzijoje 2008 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo stebima inhaliatorių naudojimo įgūdžiai prieš ir po vaistininko konsultacijos tiek žodine, tiek vaizdine forma. Pirmiausia tyrimo pradžioje dalyvaujantiems vaistininkams buvo rengiami 2 valandų trukmės kursai, kurių metu išdėstyti pagrindiniai astmos gydymo principai, kiekvienos rūšies inhaliatoriaus veikimo principas, kaip naudoti sistemą, kuria bus vertinami pacientai ir kaip įvertinti kiekvieną individualų paciento atvejį, pateikiant analizę [38][31]. Vertinant paciento sugebėjimą naudoti inhaliatorių, buvo atsižvelgta į šiuos kriterijus: netinkamas aparato paruošimas naudojimui, per mažas įkvepiamo oro kiekis prieš inhaliaciją, per trumpa ar per greita inhaliacija ir inhaliacijos sustabdymas po dozės išleidimo. Kritiniu naudojimosi trūkumu buvo laikoma inhaliatoriaus mechanizmo atleidimas prieš pat inhaliacijos pabaigą. Prieš mokymus, buvo pastebėta, kad vaistininkas neskyrė kritinių klaidų nuo nekritinių. Bandymo imtis buvo 727 pacientai, kuriems buvo skirti inhaliuojami vaistai. Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad tik 24 % tyrime dalyvausiančių pacientų mokėjo tinkamai naudotis inhaliatoriumi. Po mokymų vaistinėje šis skaičius pakilo iki 79 %. Vieno paciento apmokymas vidutiniškai truko 6 minutes. Po tyrimo pastebėta, kad tyrime dalyvavusių pacientų astmos kontrolė žymiai pagerėjo lyginant su neapmokytais pacientais [31].

1.7.3 Cukrinis diabetas

Lietuvoje vis daugėjant antro tipo cukrinio diabeto atvejų, nustatyta, kad dėl ligos prastėja ne tik pacientų fizinė, tačiau ir emocinė būklė. Anot 2009 metais Kaune atlikto tyrimo, vyrų emocinė būklė būna ženkliai prastesnė nei moterų. Tai susiję su energijos ir aktyvumo netekimu dėl bendro cholesterolio kiekio kitimo [3].

Taikant kitų šalių praktiką, galima numatyti, kokios galimybės vaistinėje pagerinti 2 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų gyvenimo kokybę.

Jungtinėje Karalystėje 2008 – 2009 metais buvo atliekamas tyrimas, kurio metu siekta įvertinti, kokią įtaką vaistininkas gali turėti cukrinio diabeto eigai ir paciento gyvenimo kokybei. Tyrimo metu pasirinktos 2 vaistinės. Vienoje iš jų pacientams, sergantiems antro tipo diabetu, nebuvo skiriama papildomo dėmesio, o kitoje vaistinėje pacientas gavo pilną paslaugų paketą, kuris buvo

sudarytas antro tipo diabetu sergantiesiems. Tyrimo trukmė – 12 mėnesių. Kiekvienam pacientui buvo paskirti 6 susitikimai. Pirmi 2 susitikimai kas mėnesį, po to po susitikimą kas 3 mėnesius. Vizito pas vaistininką metu pacientui buvo atliekami: kūno masės indekso apskaičiavimas, kraujo spaudimo matavimas ir kraujo gliukozės tyrimas [32]. Taip pat pacientai turėjo pildyti klausimynus, susijusius ne tik su paciento bendra savijauta, gyvenimo kokybe ir bendromis žiniomis apie sergamą ligą, tačiau ir gautą farmacinės paslaugos kokybę bei pasiūlymus, kaip būtų galima ją pagerinti. Taip pat vizito metu, vaistininkas peržiūrėdavo paciento vartojamų vaistų sąrašą, koreguodavo paciento gyvenimo būdą ir, jei reikia, nukreipdavo pas tinkamą sveikatos specialistą. Išanalizavus tyrimo duomenis paaiškėjo, kad tiriamosios grupės pacientų sistolinis kraujo spaudimas, kraujo gliukozė ir hemoglobinas A1c ženkliai sumažėjo, lyginant su kontroline grupe. Taip pat buvo ženkliai pagerinta su diabetu nesusijusi gyvenimo kokybė [9][12].

1.8 Farmacininko rolė šeimos sveikatos gyvenime

Dažnai aptarinėjama, kaip būtų galima integruoti visuomenės vaistinės farmacijos specialistą į šeimos sveikatingumo plėtojimą. Toks farmacininkų vaidmens įtakos bendrai šeimos gerovei tyrimas pavadinimu „IMPACT“ buvo atliktas 2008 metais Ontario mieste, Kanadoje. Buvo tirtas farmacininko – gydytojo bendros veiklos rezultatas pacientams ir medicinos specialistų darbo krūviui. Prieš pradedant tyrimą, farmacijos specialistai dalyvavo dvi dienas trunkančiuose mokymuose, kuriuose buvo supažindinami su darbo medicinos profesionalų komandoje ypatumais bei jiems dar nepažįstama darbo sfera – individualios šeimos konsultacija remiantis pacientų ligos istorija [28].

Po farmacininko integravimo į šeimos gydytojų tarpą, pastebėta, jog sumažėjo nereikalingų vizitų pas gydytoją skaičius. Po vaistų paskyrimo, pacientas konsultuodavosi su vaistininku ir jei nekildavo klausimų, vaistai būdavo pratęsiami be gydytojo intervencijos. Savaime suprantama, kad sumažėjo ir gydytojo darbo krūvis, dėl to jis turėjo galimybę priimti daugiau naujų pacientų. Taip pat vaistininkas viso tyrimo metu, pastebėjo bent po vieną netinkamai vartojamo vaisto atvejį 93,8 % pacientų. Reikia paminėti ir tai, kad prieš farmacininko įsikišimą vaistų nesuderinamumo atvejų buvo pastebėta tik 7,9 % tyrime dalyvavusių pacientų, po farmacijos specialisto integravimo į šią sistemą šis skaičius išaugo iki 26,5 % [8][28]

Domėtasi ir Belgijoje 2009 metais atliktu tyrimu, kurio metu stebėtas farmacininkų požiūris į depresija sergančius pacientus. Autorius teigia, kad požiūris į depresija sergančiuosius yra kur kas atsainesnis nei į fizinėmis ligomis sergančius pacientus. Tačiau ne dėl nenoro padėti, o dėl žinių stokos, kaip tai padaryti. Tokią priežastį nurodė net 62,3 % apklaustų farmacininkų. 58,2 %

farmacininkų teigė, kad sunku bendrauti su sergančiaisiais depresija, nes jie gėdijasi ligos ir nenori priimti pagalbos iš pašalinių. Remiantis tyrimo duomenimis, autorius pateikia rekomendacijas, kurios įtraukia farmacininkų mokymus psichologijos srityje, teigiamos reklamos sklaidą dėl konsultacijos su vaistininkais esant depresijai ir kt. [27].

1.9 Vakcinacijos nuo užkrečiamų ligų galimybės Kauno vaistinėse

Vakcinacijos nuo užkrečiamų ligų paslauga nėra teikiama Kauno ar Lietuvos visuomenės vaistinėse, tačiau atsižvelgiant į kitų, labiau farmacinės rūpybos srityje pažengusių šalių patirtį, yra svarbi farmacinės rūpybos dalis. Visose JAV valstijose ši paslauga yra vykdoma. Visi vaistininkai, norintys teikti vakcinacijos paslaugą, turi pabaigti mokymus slaugos mokyklose ir tada įgyja licenciją` šiai vakcinacijos paslaugai atlikti [39].

Kalifornijos valstijoje 2006–2007 metais atliktame tyrime buvo nustatyta, kad vaistinėse skiepijasi dvi pagrindinės žmonių grupės – suaugę žmonės ir paaugliai. Tai žmonių grupės, kurios kitose medicinos įstaigose skiepijasi rečiausiai. Anot tyrime pateiktos medžiagos, paaugliai yra sunkiausiai pasiekiama grupė žmonių. Žmonės nuo 11 iki 21 metų minimaliai lankosi gydymo įstaigose, todėl dažniausiai praleidžia progas pasiskiepyti nuo užkrečiamų ligų. Dėl to JAV visuomeninė sveikatos organizacija teigia, kad vaistinės yra vienintelė vieta, kurioje paaugliai yra pakankamai prieinami. Kalifornijoje farmacijos specialistas gali laisvai teikti vakcinacijos paslaugą, tam tereikia, kad pacientas turėtų šeimos gydytojo pasirašytą sutartį. Tačiau šeimos gydytojas nedalyvauja paciento stebėjime po skiepo. Visa tai daro vaistininkas [38]. Pagrindiniai pageidaujami skiepai viso tyrimo metu buvo vakcina nuo gripo ir pneumokokinė vakcina. Kitos vakcinos naudotos rečiau (1 pav.) [39][35].

Tyrimui atlikti naudota telefoninis apklausos metodas. Buvo apklausti aštuonių tinklinių vaistinių pacientai. Vienas iš dažniausiai nurodomų trūkumų buvo tai, kad pacientas pats turi susimokėti už teikiamą vakcinacijos paslaugą, neatsižvelgiant į tai ar yra draustas. Dėl to skiepų vaistinėje populiarumas šiek tiek sumažėja, tačiau pacientai vis tiek nurodo, kad vaistinėje gaunami skiepai yra lengviau prieinami nei kitose gydymo įstaigose. Pagrindinės nurodytos priežastys buvo: ilgesnis vaistinių darbo laikas, paprastai jos visada šalia paciento namų ir dėl to, kad skiepo reikia laukti ženkliai trumpiau nei gydymo įstaigose [39][42].

Vaistinėse gali būti pasiūlyta platus spektras įvairių paslaugų, tačiau palyginus Kauno ir užsienio šalių visuomenės vaistinėse teikiamas paslaugas, pastebėta, kad Kauno visuomenės vaistinėse neteikiamos visos paslaugos, kurios yra teikiamos užsienio visuomenės vaistinėse. Norint išsiaiškinti galimas plėtros sritis, būtina atlikti vaistinės klientų apklausą.

2. TYRIMO METODIKA

Tyrimas atliktas Kauno miesto visuomenės vaistinėse naudojant anketinės apklausos metodą nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio. Atsitiktinės atrankos būdu buvo pasirinkta po vienodą visuomenės vaistinių skaičių kiekvienoje Kauno miesto seniūnijoje, kad būtų išlaikytas tolygus imties pasiskirstymas.

Tyrimą sudarė 2 etapai:

1) Preliminarus pilotinis tyrimas, kuriuo siekta nustatyti ar anketa tinkamai atspindi tyrėjui reikalingą informaciją, ar visuomenės vaistinių klientai sutiks dalyvauti tokiame tyrime; 2) Visuomenės vaistinių klientų anketinė apklausa.

Tyrimo objektas: Kauno miesto visuomenės vaistinių klientai.

Duomenų statistinė analizė vykdyta, naudojantis SPSS programiniu paketu (23.0 versija). Statistinė analizė atlikta naudojant Chi kvadrato (χ2_{) kriterijų bei Pirsono koreliacijos koeficientą (r).} Gauti rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai patikimumo (statistinio reikšmingumo) lygmuo p buvo mažiau kaip 0,05. Galimi ryšiai tarp rezultatų atmetami, kai p reikšmė buvo didesnė kaip 0,05. Ryšys buvo laikomas silpnu, kai r<0,3, vidutinio stiprumo, kai 0,3≤r<0,7 ir stipriu, kai r≥0,7. Ryšiai laikomi statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Lentelės bei grafikai, pateikti rezultatuose, buvo braižyti, naudojant MS Excel 2013 programą.

2.1 Visuomenės vaistinių pacientų anketinė apklausa

Norint atlikti Kauno miesto visuomenės vaistinėse vykdomų farmacinių paslaugų ir papildomų paslaugų plėtros analizę ir įvertinti naujų paslaugų Kauno miesto visuomenės vaistinėse poreikį, buvo naudojama autoriaus paruošta surinktos mokslinės literatūros pagrindu sudaryta anketa (priedas Nr. 1). Anketą sudaro uždaro tipo 20 klausimų, iš jų 4 klausimai turėjo pateiktą papildomą atsakymų variantą „kita“, kur apklaustieji pacientai galėjo išreikšti savo nuomonę. 1 klausimas anketoje skirtas nustatyti tyrimo dalyvių lankymosi vaistinėje dažnį. 2 – 5 klausimai skirti nustatyti farmacinių paslaugų, teikiamų vaistinėje, naudojimosi dažnį, kokybę ir trūkumą. 6, 7, 12 klausimai skirti papildomų paslaugų visuomenės vaistinėje kokybei, naudojimosi dažnio bei trūkumo nustatymui. 8–9 klausimai, skirti ištirti, ar pakanka reklaminio tipo informacijos apie teikiamas farmacines ir papildomas paslaugas visuomenės vaistinėje. 11, 12, 13 klausimai naudoti patikrinti, kokias

farmacinės rūpybos bei specialiąsias paslaugas tyrimo dalyviai norėtų matyti visuomenės vaistinėje ateityje. 15 klausimu siekta įvertinti, kaip tyrime dalyvavusių pacientų manymu, pakistų jų gyvenimo kokybė, atsiradus farmacinėms, papildomoms bei farmacinės rūpybos paslaugoms. O 16 – 20 klausimai yra bendrieji socialiniai – demografiniai. Anketoje bei rezultatuose pajamos pateiktos eurais – oficialia Lietuvos Respublikos (LR) valiuta.

Anketinei apklausai planuojamų apklausti Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų skaičius buvo skaičiuotas pagal imties formulę:

čia:

 N – populiacijos dydis (pagal Lietuvos statistikos departamentą 2013 m. Kauno mieste gyveno 306 888 gyventojai [47]);

 reikšmė 1,96 atitinka standartizuoto normaliojo skirstinio 95 proc. pasikliovimo lygmenį;  p yra numatoma įvykio baigmės tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš tiriamoje populiacijoje (dažniausiai imama blogiausio varianto tikimybė – požymis būdingas pusei, t. y. 50 proc. populiacijos, ir pasirenkama p=0,5);

 q yra tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q=1– p=0,5);

 ε yra pageidautinas tikslumas, dažniausiai ε=0,05.

Apskaičiuota tyrimo imtis - 366 Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientai. Tačiau, kad tyrimas būtų tikslesnis pasirinkta imtis - 400 Kauno miesto visuomenės vaistinių klientų. 2016 rugsėjo mėnesį buvo atliekamas pilotinis tyrimas, kurio metu buvo apklausti 40 (10 % planuojamų apklausti tyrimo dalyvių) Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientai. Tuo buvo siekiama nustatyti, ar anketos klausimai yra tinkamai suformuoti ir visiškai suprantami tyrimo dalyviams. Atlikus pilotinį tyrimą, ištaisytos gramatinės klaidos bei pakeistos keleto klausimų formuluotės.

Kauno miesto visuomenės vaistinėse apklausa buvo atliekama nuo 2016 m. lapkričio iki 2017 m. vasario mėnesio. Vaistinės pacientams buvo išdalinta 400 anketų, iš kurių tyrėjui grįžo 375 anketos. Atsako dažnis - 93,75 %. Anketinė apklausa vykdyta prie vaistinės durų, apklausiami išeinantys pacientai. Apklausa buvo vykdoma stebint apklausėjui, todėl buvo galima paklausti iškilusių klausimų, susijusių su anketos klausimais. Anketos pildymas užtruko nuo 10 iki 25 minučių.

q p N q p N n          ₂ 2 ₂ 96 , 1 ) 1 ( 96 . 1 

Naudojant socialinius – demografinius aspektus vėliau buvo lyginami likę anketos klausimai pagal atskirus, tam klausimui aktualius kriterijus. Socialinės ir demografinės charakteristikos išvardintos 1 lentelėje. Analizuoti požymiai Pacientų pasiskirstymas procentais Lytis Vyras 42,40% Moteris 57,60% Amžius

Iki 24 metų amžiaus 15,50%

25–64 metų amžiaus 39,40%

65 metų amžiaus ir vyresni 45,10%

Šeimyninė padėtis Nevedęs/netekėjusi 25,90% Vedęs/ištekėjus 50,40% Išsiskyręs/-usi 13,90% Našlys/-ė 9,90% Išsilavinimas Pagrindinis 13,60% Vidurinis 27,20% Nebaigtas aukštasis 20,80% Aukštasis 38,40% Gaunamos pajamos

Mažiau nei 380 EUR. per mėn. 21,30%

381–500 eurų per mėn. 38,10%

501–800 eurų per mėn. 29,60%

Daugiau nei 801 eurų per mėnesį 10,90%

Tyrimo etiniai aspektai: Tyrimo duomenų rinkimas vyko remiantis etiniais principais: anonimiškumas, konfidencialumas, privatumas, savanoriškumas, informuotas sutikimas garantuojami pacientams. Kiekvienas dalyvis raštu patvirtino savo sutikimą dalyvauti tyrime.

3. REZULTATAI

3.1 Lankymosi vaistinėje dažnis

Vertinant lankymosi vaistinėje dažnį ir jo priklausomybę nuo įvairių faktorių, tyrimas parodė, jog kelis kartus per mėnesį vaistinėje lankosi net 35,2 % (n=132) tyrimo dalyvių. Didelis ir dažniau besilankančiųjų kiekis. Kartą per savaitę vaistinėje lankosi ketvirtadalis (22,7 % (n=85) apklaustųjų, o net 15,5 % - dažniau nei kartą per savaitę. Nors 26,7 % (n=100) vaistinės pacientų pažymėjo, kad vizitai į vaistinę yra retesni nei kartą per mėnesį (2 pav.).

2 pav. Bendras lankymosi vaistinėje dažnis procentais

Kelis kartus per mėnesį vaistinėje lankosi daugiausiai 25–64 metų amžiaus pacientai. Tai yra mažiau nei pusė 41,9 % (n=62) visų tos amžiaus grupės apklaustųjų. Tačiau net trečdalis (32 proc.; n=54) jaunesnių nei 24 metų ir 17,8 % (n=30) vyresnių nei 65 metų amžiaus pacientų vaistinėje lankosi kartą per mėnesį. Kartą per savaitę vaistinėje dažniausiai lankosi 65 metų amžiaus ir vyresni pacientai (27,8 proc.; n=47), tuo tarpu taip lankosi tik dalis (18,9 % (n=28) 25–64 metų amžiaus pacientų. Didžiausia pacientų grupė, besilankanti vaistinėje dažniau nei kartą per savaitę yra 65 metų amžiaus ir vyresni pacientai. Jie sudaro 22,5 % (n=38) visų tos amžiaus grupės pacientų. Rečiausiai vaistinėje besilankantys pacientai – 24 metų amžiaus ir jaunesni. Daugiau nei pusė (51,7 proc.; n=30) 24 metų amžiaus ir jaunesni pacientai į vaistinę atvyksta rečiau nei kartą per mėnesį (3 pav.). Buvo rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp lankymosi vaistinėje dažnio ir pacientų amžiaus. Buvo nustatyta, kad kuo vyresnis tyrimo dalyvio amžius, tuo dažniau jis lankosi vaistinėje (r=0,287; p<0,05).

3 pav. Pacientų lankymosi vaistinėje dažnio priklausomybė nuo amžiaus procentais

3.2

Farmacinių paslaugų naudojimasis Kauno visuomeninėse vaistinėse

Siekiant nustatyti, kokiomis jau esamomis paslaugomis dažniausiai naudojasi Kauno visuomenės vaistinių pacientai, tyrimo dalyviai buvo paklausti, kaip dažnai farmacijos specialistas peržiūri ir įvertina gydytojo išrašytus receptus. Beveik trečdalis tyrimo dalyvių (32,1 % (n=121) atsakė, jog receptai peržiūrimi dažnai, tuo tarpu 30,0 % (n=113) teigė, jog receptai peržiūrimi kartais. 26,8 % (n=101) apklaustų pacientų teigė, kad vaistininkas retai peržiūrėdavo gydytojo išrašytus receptus. Ir tik 10,6 % (n=40) apklaustų vaistinės pacientų pareiškė, jog vaistininkas niekada neperžiūrėdavo išrašytų gydytojo receptų (4 pav.).

4 pav. Gydytojo išrašytų receptų peržiūrėjimo dažnis procentais

Tirta ir kokios šeimyninės padėties pacientai dažniausiai naudojasi gydytojų išrašytų receptų peržiūros paslauga. Pastebėta, kad tiek našliai (48,6 proc.; n=18), tiek išsiskyrę pacientai (42,3 proc.;

n=22) ženkliai dažniau naudojasi gydytojų išrašytų receptų peržiūra nei kitų tirtų grupių tyrimo dalyviai (5 pav.). Buvo rastas statistiškai reikšmingas silpno stiprumo ryšys tarp pacientų šeimyninės padėties ir gydytojo išrašytų receptų peržiūros paslaugos naudojimosi (r=-0,459; p<0,5). Vedę klientai mažiau naudojasi šia paslauga.

5 pav. Gydytojo išrašytų receptų peržiūrėjimo dažnio priklausomybė nuo šeimyninės padėties procentais

Buvo tirta ar farmacijos specialistas padėdavo pacientams individualiai parinkti nereceptinį preparatą. Net 41,6 % (n=157) tyrimo dalyvių teigė, jog tokį preparatą, atsižvelgiant į individualias paciento savybes, parinkdavo dažnai. Kartais toks parinkimo būdas taikytas 35,3 % (n=133) pacientų. Retai nereceptinį vaistinį preparatą vaistininkas padėdavo pasirinkti 18,6 % (n=73) tyrimo dalyvių, o niekada nesulaukusieji pagalbos renkantis nereceptinį vaistinį preparatą tesudaro 3,7 % (n=14) (6 pav.).

Buvo vertinta individualaus nereceptinio vaistinio preparato parinkimo dažnio priklausomybė nuo gaunamų pajamų. Tyrimas parodė, kad didesnes nei vidutines (501–800 eurų) pajamas gaunantys tyrimo dalyviai dažniau naudojasi individualaus nereceptinio vaistinio preparato parinkimo paslauga (7 pav.). Buvo rastas silpnas (r=0.231) ryšys tarp pacientų gaunamų pajamų ir individualaus nereceptinio vaistinio preparato parinkimo. Daugiau uždirbantys pacientai dažniau naudojasi šia paslauga vaistinėje. Ryšys tarp individualių nereceptinių preparatų parinkimo ir pacientų gaunamų pajamų yra statistiškai reikšmingas (p<0,05).

7 pav. Individualių nereceptinių vaistinių preparatų parinkimo dažnio priklausomybė nuo respondentų gaunamų pajamų procentais

Informacija dėl vaistinių preparatų sąveikų buvo teikiama ženkliai rečiau. Niekada tokios informacijos negavę Kauno visuomeninės vaistinės pacientai sudaro net 27,7 % (n=104) apklaustųjų. Tuo tarpu dažnai šią paslaugą gaunantys tyrimo dalyviai sudaro tik 16,8 % (n= 63). Daugiau nei trečdalis (36,0 proc.; n=135) tyrimo dalyvių teigė, kad šią paslaugą gauna retai, o dalis (19,5 proc.; n=73) teigė, kad šią paslaugą gauna kartais (8 pav.).

Pastebėta vaistinių preparatų sąveikų patikrinimo farmacinės paslaugos priklausomybė nuo šeimyninės padėties. Dažniausiai vaistinių preparatų sąveikų patikrinimo farmacinės paslauga naudojosi našliai/-ės (32.4 proc.; n=12). O rečiausiai šia paslauga naudojosi vedę/ištekėję pacientai, dažniau nevedę/netekėję ir išsiskyrę pacientai (9 pav.). Buvo rastas silpnas ryšys (r=0,186) tarp naudojimosi vaistų sąveikų patikrinimo paslauga ir šeimyninės padėties. Ryšys buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05).

9 pav. Vaistų sąveikų tikrinimo paslaugos naudojimosi priklausomybė nuo šeimyninės padėties procentais

Į klausimą, ar yra patenkinti šiuo metu gaunamomis farmacinėmis paslaugomis, net 63,5 % (n=238) tyrimo dalyvių atsakė, jog yra patenkinti iš dalies. Kad yra visiškai patenkinti nurodė 21,9 % (n=82) apklaustų pacientų. O kad yra visiškai nepatenkinti – 14,7 % (n=55) tyrimo dalyvių.

Į klausimą kaip dažnai vaistinės pacientai patys kreipiasi į vaistininką dėl individualios konsultacijos, tyrimo dalyvių atsakė įvairiai. Labai retai į farmacijos specialistą dėl konsultacijos kreipiasi dalis (13,3 % ( n=50) apklaustų pacientų bei dalis (13,1 % ( n= 49) tyrimo dalyvių į farmacijos specialistą kreipiasi labai dažnai. Dažnai kreipiasi į farmacijos specialistą - 25,6 % (n=96) tyrimo dalyvių, o kartais besikreipia 24,8 % (n=93) apklaustųjų. Retai besikreipiantieji dėl individualios konsultacijos sudaro 23,2 % (n=87) tyrimo dalyvių (10pav.).

10 pav. Paciento savarankiško kreipimosi į vaistininką dėl individualios konsultacijos dažnis procentais

3.3 Sąlygos, kurių, pacientų nuomone, trūksta, kad būtų galima visiškai

įgyvendinti farmacinę paslaugą

Tyrimo dalyvių buvo klausta apie konsultacijai skirtą atskirą patalpą. Pastebėta, kad didelė dalis (62,7 proc.; n=235) vaistinės pacientų pasigenda privataus kabineto, kuriame jiems būtų suteikta individuali konsultacija. Tik 23,5 % (n=88) apklausos dalyvių teigė, kad tokios paslaugos Kauno vaistinėje netrūksta (11 pav.).

11 pav. Nuomonė dėl atskiros patalpos konsultacijai vykdyti atsiradimo vaistinėje procentais

Buvo tirta privačios konsultacijai skirtos patalpos poreikio priklausomybė nuo tyrimo dalyvių išsilavinimo. Ryšys nerastas tarp kliento išsilavinimo ir noro konsultaciją vaistinėje gauti atskiroje patalpoje. Dauguma tyrimo dalyvių, nepriklausomai nuo išsilavinimo, pageidautų, kad konsultacija vyktų atskiroje patalpoje (r=-0,09 p>0,05) (12 pav.).

12 pav. Tyrimo dalyvių nuomonė apie atskiros patalpos visuomenės vaistinėje konsultacijai vykdyti pagal išsilavinimą procentais

Nedaug skyrėsi ir atsakymai, susiję su privatumo užtikrinimo individualios konsultacijos metu. Daugiau nei pusė (64,8 proc.; n=243) tyrimo dalyvių teigė, kad vaistinėje trūksta privatumo užtikrinimo individualios konsultacijos metu. Ir tik 25,6 % (n=96) klientų manė, kad konfidencialumo visuomenės vaistinėje pakanka (13 pav.).

13 pav. Pacientų nuomonė apie konfidencialumo užtikrinimą individualios konsultacijos metu

Į klausimą, ar noriai dalinasi asmenine informacija, reikalinga suteikti kokybišką farmacinę paslaugą, daugiau nei pusė (61,6 proc.; n=231) tyrimo dalyvių teigė, kad noro dalintis informacija netrūksta. Ir tik 24,0 % (n=90) klientų pareiškė, kad informacija su vaistininku noriai nesidalina.

Apklausti pacientai išreiškė vaistininko bendradarbiavimo trūkumą su tyrimo dalyvių šeimos gydytoju. Net daugiau nei pusė (51,5 proc.; n=193) tyrimo dalyvių mano, kad vaistininko ir gydytojo bendradarbiavimo trūksta gydymo procese. Ir tik trečdalis (28,8 % (n=108) apklausos dalyvių mano, kad gydytojo ir farmacininko bendradarbiavimo pakanka (14 pav.).

14 pav. Pacientų nuomonė apie vaistininko ir gydytojo bendradarbiavimą procentais

Tyrimo metu pacientai sutiko su teiginiu, kad vaistininkas turi pakankamai kompetencijos teikti farmacinę paslaugą. Net 61,3 % (n=230) apklaustųjų pripažino pasitikintys vaistininko kompetencija. Ir tik dalis (21,3 % (n=80) apklausos dalyvių mano, kad vaistininkui trūksta kompetencijos suteikti jiems farmacinę paslaugą.

3.4 Farmacinės rūpybos paslaugos, kurios galėtų būti teikiamos Kauno

visuomeninėse vaistinėse, susijusios su lėtinių ligų kontrole.

Tyrimo metu įvertinta, ar pacientai naudotųsi tam tikrų įrenginių, skirtų lėtinių ligų normaliai eigai palaikyti. Pirmoji lėtinė liga – cukrinis diabetas. Tokio tipo mokymais naudotųsi 39,3 % (n=147) atsakiusiųjų. O visiškai nesinaudotų daugiau nei pusė (60,8 proc.; n=228). Taip pat prašyta įvertinti mokymų poreikį penkiabalėje skalėje (1 – mažiausias poreikis, o 5 – didžiausias). Įvertinimo vidurkis buvo tik 2,42 balo. Įvertinus tyrimo dalyvių nuomonę apie įrenginių, skirtų palaikyti stabilią pacientų būklę esant cukriniam diabetui, naudojimąsi ir palyginus pagal pacientų lytį, statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo rastas (p>0,05) (15 pav.). Moterys naudotųsi cukriniam diabetui valdyti skirtų įrenginių mokymais tiek pat kaip ir vyrai.

15 pav. Pacientų cukrinio diabeto kontrolei skirtų įrenginių naudojimosi dažnis pagal lytį procentais

Astmos prevencijai skirtų įrengimų mokymais naudotųsi trečdalis (31,7 % (n=119) pacientų, o nesinaudotų du kartus daugiau (68,3 % (n=256) pacientų. Penkiabalėje vertinimo skalėje astmos prevencijai skirtų įrengimų mokymai buvo panašiame lygyje kaip ir cukrinio diabeto įrengimų mokymai t.y. 2,55 balo.

Sveikos gyvensenos kursus, sergant tam tikra lėtine liga, pavyzdžiui, hipertenzija, lankytų daugiau nei pusė (61,3 proc.; n=230) apklaustųjų. O nesidominčių sveikos gyvensenos kursais sergant tam tikra lėtine liga ar nesergančių lėtinėmis ligomis buvo tik 38,7 % (n=145). Įvertinus sveikos gyvensenos poreikio vidurkį penkiabalėje skalėje, rasta 3,03 balo. Taip pat norėta sužinoti sveikos gyvensenos sergant tam tikra lėtine liga kursų poreikį, priklausomai nuo paciento lyties (16 pav.). Ryšys tarp paciento lyties ir sveikos gyvensenos kursų sergant tam tikra lėtine liga poreikis yra statistiškai reikšmingas (p<0,05), tačiau silpnas (r=-0.138). Dažniau šia farmacinės rūpybos paslauga naudotųsi moterys, nei vyrai.

16 pav. Sveikos gyvensenos kursų poreikis pacientams sergantiems tam tikra lėtine liga, pagal lytį procentais

Tyrimo metu nustatytas cukrinio diabeto ir astmos ligų geros paciento būklės palaikymui skirtų prietaisų ir sveikos gyvensenos kursais, skirtais lėtinių ligų normalios eigos palaikymui būtų naudojamasi dažnis. Iš grafiko matyti, kad rezultatai pasiskirstę tolygiai. Statistiškai reikšmingai labiau vyrai (47,8% (n=76) nesinaudotų sveikos gyvensenos kursų paslaugomis, nei moterys (31,9%; n=69) (p<0,05). Astmos ir cukrinio diabeto ligų geros paciento būklės palaikymui skirtų prietaisų paslaugomis naudotųsi atitinkamai 28,3% (n=45) ir 33,3% (n=53) visų tyrime dalyvavusių klientų (17 pav.).

17 pav. Naudojimosi siūlytoms farmacinės rūpybos paslaugomis dažnis procentais

Į klausimą, ar pacientai pasirengę papildomai mokėti už cukrinio diabeto ir astmos ligų geros paciento būklės palaikymui skirtų prietaisų ir sveikos gyvensenos kursų, skirtų lėtinių ligų normalios eigos palaikymui teikimą vaistinėje, tyrimo dalyviai atsakė įvairiai. Tik dalis (9,3 % (n=35) apklaustųjų sutiktų mokėti už cukrinio diabeto mokymus, dalis (9,1% (n=34) apklaustų pacientų sutiktų mokėti už astmos mokymus ir dalis (16,8 % (n=63) mokėtų už sveikos gyvensenos, sergant tam tikra lėtine liga, kursus.

3.5 Kitos farmacinės rūpybos paslaugos, populiarios kitose šalyse, tačiau

neteikiamos Kauno visuomenės vaistinėse

Atsižvelgiant į kitų, labiau farmacinės rūpybos srityje pažengusių šalių, patirtį buvo siekta įvertinti, ar tokios paslaugos būtų reikalingos Kauno visuomenės vaistinėse.

Skiepijimas, skirtas sezoninių ir nesezoninių užkrečiamų ligų prevencijai vaistinėje, būtų reikalingas net 61,9 % (n=232) atsakiusiųjų Kauno visuomenės vaistinių pacientams. Kiek daugiau nei trečdalis (38,1 proc.; n=143) nesinaudotų šia paslauga. Taip pat buvo tirta tokios paslaugos poreikis penkiabalėje skalėje (1 – mažiausias poreikis, o 5 – didžiausias). Nustatytas vidurkis skiepijimo sezoninių ir nesezoninių užkrečiamų ligų prevencijai vaistinėje paslaugai – 2,32 balai. Nebuvo rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp skiepijimo nuo sezoninių ir nesezoninių užkrečiamų ligų paslaugos ir pacientų amžiaus (p>0,05) (18 pav.).

18 pav. Skiepijimo vaistinėje galimybės naudojimosi dažnis pagal paciento lytį

Tyrimo metu klausta, ar pacientai norėtų turėti galimybę patikrinti visų jau naudojamų vaistų tinkamumą pagal individualias savybes bei vaistų suderinamumą. Net 69,3 % (n=115) apklaustų visuomenės vaistinės pacientų naudotųsi ir 30,7 % (n=115) nesinaudotų patikrinimo visų jau naudojamų vaistų tinkamumo pagal individualias savybes bei vaistų suderinamumo paslauga. Poreikio patikrinti visų jau naudojamų vaistų tikimą pagal individualias savybes bei vaistų suderinamumą penkiabalėje skalėje pacientų įvertinimų vidurkis - 3,08 balai.

64,3 % (n=241) apklaustų visuomenės vaistinės klientų teigiamai reaguotų į galimą tam tikrų receptinių (ne narkotinių ir ne psichotropinių) vaistų recepto pratęsimą trumpiausiam gydymo kursui, o prieštaraujančių tokiai naujovei buvo beveik trečdalis (35,7 % (n=134) atsakiusiųjų. Ilgą laiką vartojamų tam tikrų vaistų recepto pratęsimą penkiabalėje poreikio skalėje pacientai įvertino 3,89 balo. Tirta ir šios farmacinės rūpybos paslaugos priklausomybė nuo gaunamų pajamų. Ryšys tarp pacientų pajamų ir noro prasitęsti jau vartojamų receptinių vaistinių preparatų receptą mažiausiam gydymo kursui yra statistiškai reikšmingas (p<0,05), tačiau silpnas (r=-0.154). Kuo klientas gauna mažesnes pajamas tuo rečiau jis norėtų prasitęsti tam tikrus receptus be gydytojo intervencijos (19 pav.).

19 pav. Tam tikrų receptinių preparatų recepto pratęsimo galimybės dažnio priklausomybė nuo paciento gaunamų pajamų

Net 70,7 % (n=265) vaistinės pacientų požiūris į galimybę be recepto specialiais atvejais (esant sunkiai būklei ir/ar neturint galimybės apsilankyti gydymo įstaigoje) išduoti antibiotikus yra teigiamas. Tačiau 29,3 % (n=110) tyrimo dalyvių nenorėtų, kad specialiais atvejais be gydytojo recepto būtų išduodami antibiotikai. Penkiabalėje poreikio be recepto specialiais atvejais (esant sunkiai būklei ir/ar neturint galimybės apsilankyti gydymo įstaigoje) išduoti antibiotikus skalėje vidurkis siekia 4,18 balo. Statistiškai priklausomas ryšys (p<0.05) rastas tarp pacientų šeimyninės padėties specialiais atvejais išduodamų antibiotikų paslaugos poreikio. Dažniausiai šia paslauga naudotųsi našliai, o rečiausiai nevedę/netekėję klientai (20 pav.).

20 pav. Specialiais atvejais be recepto išduodamų antibiotikų galimybės dažnio priklausomybė nuo šeimyninės padėties

Buvo tirta ir skiepijimo galimybės, vaistų peržiūrėjimo pagal individualias savybes, tam tikrų receptų pratęsimo ir antibiotikų išdavimo paslaugų galimo naudojimosi dažnis. Iš grafiko matyti, kad šiomis paslaugos tyrimo dalyviai nesinaudotų ar naudotųsi retai (21 pav.).

21 pav. Pasiūlytų farmacinės rūpybos paslaugų, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, galimo naudojimosi dažnis

Tyrimo metu buvo vertinta ar pacientai leistų sau papildomai mokėti už skiepijimo galimybės, vaistų peržiūrėjimo pagal individualias savybes, tam tikrų receptų pratęsimo ir antibiotikų išdavimo paslaugas. 40,0 % (n=150) klientų sutiktų mokėti už skiepus vaistinėse. Daugiau nei pusė (51,5 % (n=193) sutiktų mokėti už specialiais atvejais išduodamus antibiotikus. Tačiau tik 21,3 % (n=80) tyrimo dalyvių sutiktų mokėti už nuoseklų vartojamų vaistų peržiūrėjimą ir sąveikų patikrinimą ir beveik trečdalis (33,3 % (n=125) klientų mokėtų už jau vartojamų receptinių vaistų pratęsimą trumpiausiam gydymo periodui.

3.6 Papildomų paslaugų, šiuo metu teikiamų visuomenės vaistinėse, naudojimosi

dažnis

Į klausimą kokiomis papildomomis paslaugomis Kauno visuomeninėse vaistinėse naudojasi ar yra naudojęsi, tyrimo dalyviai atsakė įvairiai. Kraujospūdžio matavimo paslauga yra pasinaudoję kiek mažiau nei pusė (48,5 proc.; n=182) apklaustų klientų, o tuo tarpu odos tipo nustatymo paslauga yra naudojęsi tik 0,8 % (n=3) atsakiusiųjų. Ramentų nuomos galimybe vaistinėje naudojasi taip pat tik dalis (13,1 % (n=49) klientų. Temperatūros matavimosi vaistinėje paslauga naudojasi 10,4 % (n=39) vaistinės klientų. Galimybe išsitirti cholesterolio kiekį kraujyje naudojasi 9,6% (n=36) apklaustųjų, regos patikra – 8,8% (n=33), o brangių vaistų pristatymo į namus paslauga yra naudojęsi tik 2,4% (n=9) tyrimo dalyvių.

Klientai, paklausti, ar yra patenkinti esamomis papildomomis paslaugomis Kauno visuomenės vaistinėse, 62,9% (n=236) atsakė, kad yra patenkinti iš dalies. Visiškai patenkintų papildomomis paslaugomis klientų buvo 28,0 % (n=105). Ir tik nedidelė dalis (9,1 proc.; n=34) apklaustų visuomenės vaistinės pacientų buvo visiškai nepatenkinti esamomis papildomomis paslaugomis.

3.7 Papildomų paslaugų plėtros galimybės, remiantis kitų šalių pavyzdžiu

Buvo tirta, kokių paslaugų, tyrimo dalyvių nuomone, trūksta Kauno visuomenės vaistinėse. Taip pat vertintas ir tokių paslaugų reikalingumas klientams (pagal penkiabalę poreikio skalę, kai 1 – mažiausias poreikis, o 5 – didžiausias poreikis).

Siekta nustatyti, ar pacientai pageidautų, kad vaistinė turėtų galimybę pristatyti visus vaistinius preparatus bei medicininės paskirties prekes į namus, nepriklausomai nuo užsakytų prekių kiekio. Dauguma (81,9 % (n=307) atsakiusiųjų norėtų ir maža dalis (18,1% (n=68) klientų atsisakytų visų vaistų ir medicininės paskirties prekių pristatymo į namus paslaugos Kauno visuomenės vaistinėse. Pagal penkiabalę poreikio vidurkio skalę ši papildoma paslauga buvo įvertinta 3,4 balų. Taip pat tirtas visų vaistinių ir medicininės paskirties prekių pristatymo į namus ir pacientų amžiaus

statistinis reikšmingumas. Buvo rastas ryšys tarp visų vaistinių preparatų ir medicininės paskirties prekių pristatymo į namus galimybės ir klientų amžiaus. Visų vaistų ir medicininės paskirties prekių pristatymo į namus galimybe dažniau naudotųsi vyresnio amžiaus žmonės nei jauni (p<0,05) (22 pav.).

22 pav. Visų vaistinių preparatų ir medicininės paskirties prekių pristatymo į namus galimybės naudojimosi dažnis pagal pacientų amžių

Tyrimo metu buvo tirta klientų nuomonė apie farmacijos specialisto vizitą į kliento namus, esant ligai ar negalėjimui atvykti į vaistinę. Vaistininko vizito į namus pageidautų didelė dalis (73,6% (n=276) visuomenės vaistinės klientų ir tik 26,4 % (n=99) klientų nepageidautų, kad vaistininkas esant reikalui vizituotų klientų namuose. Pagal poreikių vidurkio skalę farmacininko vizito paslauga kliento namuose buvo įvertinta 3,22 balo. Ryšys tarp šeimyninės padėties ir farmacijos specialisto konsultacijos namuose poreikio yra statistiškai reikšmingas (p<0,05), tačiau silpnas (r=-0,151). Rečiausiai farmacininko vizito paslauga kliento namuose naudotųsi nevedę/netekėję tyrimo dalyviai, o dažniausiai – našliai ir vedę/ištekėję respondentai (23 pav.).

23 pav. Farmacijos specialisto vizito į namus galimybės dažnis priklausomai nuo pacientų šeimyninės padėties