VEIKSNIAI TURINTYS ĮTAKOS SKAUSMUI PACIENTAMS SU ŪMINIU APENDICITU VAIKŲ CHIRURGIJOJE

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

VAIKŲ CHIRURGIJOS KLINIKA

Akvilė Varpukevičiūtė VI kursas 24 grupė

VEIKSNIAI TURINTYS ĮTAKOS SKAUSMUI PACIENTAMS

SU ŪMINIU APENDICITU VAIKŲ CHIRURGIJOJE

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas docentas Artūras Kilda

2

1 TURINYS

8 DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI ... 10

9 LITERATŪROS APŽVALGA ... 11 9.1 EPIDEMIOLOGIJA ... 11 9.2 ANATOMIJA ... 11 9.3 MORFOLOGIJA ... 11 9.4 KLINIKA ... 12 9.5 DIAGNOSTIKA ... 12 9.6 SKAUSMAS ... 13 9.7 C REAKTYVUSIS BALTYMAS (CRB) ... 14

10 TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 15

11 REZULTATAI IR REZULTATŲ APTARIMAS ... 17

12 IŠVADOS ... 21

3

2 SANTRAUKA

Veiksniai turintys įtakos skausmui pacientams su ūminiu apendicitu vaikų chirurgijoje. Tyrimo tikslas: Įvertinti veiksnius turinčius įtakos skausmui vaikams su ūminiu apendicitu vaikų chirurgijoje.

Tyrimo uždaviniai: 1.Įvertinti skausmo intensyvumo priklausomybę nuo paciento amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos, apžiūros laiko. 2. Įvertinti skausmo intensyvumo priklausomybę nuo leukocitų skaičiaus ir CRB. 3. Įvertinti skausmo intensyvumo priklausomybę nuo pykinimo, vėmimo, viduriavimo. 4. Įvertinti skausmo priklausomybę nuo skausmo lokalizacijos, pilvo raumenų tempimo, pilvaplėvės dirginimo. 5. Įvertinti skausmo priklausomybę nuo apendicito morfologinės formos, laiko nuo simptomų pradžios, bendros paciento būklės.

Tyrimo metodika: Tyrime dalyvavo 149 vaikai gydyti LSMUL KK Vaikų chirurgijos klinikoje dėl ūmaus apendicito 2015 01 01-2016 01 01 laikotarpyje. Duomenys atrinkti naudojant ligos istorijų, epikrizių, laboratorinių tyrimų duomenis. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS24.0 ir Excel 2007 programomis.

4 skausmas visame pilvo plote skausmo intensyvumui įtakos neturi (p>0,05). 75,17% (n=112) vaikų buvo vietiniai raumenų tempimo reiškiniai. Pilvo raumenų tempimo buvimas įtakos skausmo stiprumui neturi (p>0,05). 70,47% (n=105) vaikų buvo vietiniai pilvaplėvės dirginimo reiškiniai. Skausmo intensyvumui pilvaplėvės dirginimo reiškinių buvimas neturi (p>0,05).75,17% (n=112) vaikų buvo vietiniai raumenų tempimo reiškiniai. Pilvo raumenų tempimo reiškinių buvimas įtakos skausmo stiprumui neturi (p>0,05). 70,47% (n=105) vaikų buvo vietiniai pilvaplėvės dirginimo reiškiniai. Skausmo intensyvumui pilvaplėvės dirginimo reiškinių buvimas neturi (p>0,05). 98,66% (n=147) pacientų būklė patenkinama, 1,44% (n=2) sunki. Paciento būklė skausmo intensyvumui įtakos neturi (p>0,05). Pagal patologinės histologijos išvadas 16,8 % (n=25) pacientų buvo katarinis, 61,1%(n=91) flegmoninis, 20,8%(n=31) gangreninis, 1,34% (n=2) perforavęs apendicitas. Nuo morfologinės apendicito formos skausmas nepriklauso (p>0,05).Koreliacijos tarp skausmo intensyvumo ir laiko nuo simptomų pradžios nėra.

Išvados: 1. Lytis, gyvenamoji vieta, paros laikas paciento skausmo intensyvumui nepriklauso (p>0,05). Vyresniems vaikams skausmas intensyvesnis. 2. Skausmo intensyvumas nepriklauso nuo leukocitų skaičiaus ir CRB koncentracijos(p>0,05). 3. Skausmo intensyvumas nepriklauso nuo pykinimo ir vėmimo(p>0,05). Viduriuojantiems vaikams intensyvesnio skausmo galimybė 4,2 karto didesnė. 4. Skausmo intensyvumas nuo pilvo raumenų tempimo, pilvaplėvės dirginimo nepriklauso(p>0,05). Skausmo intensyvumas didesnis, kai skausmas lokalizuotas apatinėje pilvo dalyje(p<0,05). 5. Skausmo intensyvumas nuo morfologinės apendicito formos, laiko nuo simptomų pradžios ir bendros paciento būklės nepriklauso (p>0,05).

3 SUMMARY

Factors affecting pain for patients with acute appendicitis in pediatric surgery

Aim of the study: To access the factors affecting pain for patients with acute appendicitis in pediatric surgery.

5 Methods: The study involved 149 children treated for acute appendicitis in LSMUL KK pediatric surgery clinic from 2015 01 01 to 2016 01 01. Data were selected by using patients medical history, laboratory test results. The statistical data analysis was performed using SPSS 24.0 and Excel 2007 software.

Results: The study included 69 girls, 80 boys from 3 to 17 years old. An overall mean age is 11±3,94. Average pain of boys is 5,39±2,20, girls 5,94±1,89. Gender of the patient does not have influence on pain (p>0,05). Average mean of age for girls is 11,77±3,69 and for boys is 10,75±4,10. There is a weak correlation between age and pain, however for older children pain is stronger (R=0,2). 39 patients live in a village and 120 lived in a city. The living place does not have an influence on pain (p>0,05). During the night time 9,4% (n=14) of patients were examined, 24,16% (n=36) during morning, 31,54% (n=47) during day time and 34,9% during the evening. The average intensity of pain for patients examined during the night time was 5,36±2,62, 5,78±1,82 during the morning, 5,77±2,07 during the day time and 5,52± 2,14 during the evening. Data indicates that intensity of the pain does not depend on the time of examination (p>0,05). Intensity of the pain does not correlate to the count of leukocytes and CRP concentration in blood. 67,78% of children had nausea, 53,69% vomited and 8,05% had diarrhea. Nausea and vomiting has no influence for pain (p>0,05). Diarrhea increases a chance of a strong pain by a factor of 4,2 (p<0,05). 49,66% (n=74) of children had more than one of these symptoms (nausea, vomiting or diarrhea). Pain does not depend from count of these symptoms (p>0,05). Pain in all abdominal area had 22,81%(n=34), in lower part of abdomen 10,07% (n=15) of children and in lower right quadrate 67,11% (n=100) of children. The pain localized in lower part of abdomen was stronger than pain localized in other place (p<0,05). Pain localization in lower right quadrate or all abdomen does not have influence for pain intensity (p>0,05). 75,17% (n=112) of children had local tension of abdominal muscles. Presence of abdominal muscles tension does not have the influence on pain intensity (p>0,05). 70,74% (n=105) of patients had peritoneal irritation. Presence of peritoneal irritation does not have the influence for pain intensity (p>0,05). 98,66%(n=147) of patients condition was assessed as satisfactory, 1,44% (n=2) difficult one. Pain intensity does not depend on patient‘s condition (p>0,05). According pathology results 16,8% (n=91) of patients had catarrhal appendicitis, 61,1%(n=91) phlegmonic, 20,8% (n=31) gangrenous and 1,34% (n=2) of patients had perforated appendicitis. Form of appendicitis does not have the influence for pain intensity (p>0,05). There is no correlation between time from symptoms onset and pain intensity.

7

4 INTERESŲ KONFLIKTAS

5 BIOETIKOS LEIDIMAS

8

6 SANTRUMPOS

9

7 ĮVADAS

Apendicitas - dažniausia būklė vaikams reikalaujanti skubios abdominalinės operacijos ir yra diagnozuojama nuo 1 iki 8 % vaikų skubiai besikreipusių dėl pilvo skausmo. Vienas iš pagrindinių ūmaus apendicito simptomų yra skausmas, prasidedantis bambos srityje ir migruojantis į dešinį apatinį pilvo kvadratą, dažniausiai per pirmas 24 valandas, nuo simptomų pasireiškimo. Skausmo intensyvumą pacientas įvertina pats, naudodamas jam pateiktą skaitmeninę, žodinę ar veidukų VAS skausmo skalę, pritaikytą pacientams nuo 3 metų amžiaus. Taip įvertintas skausmo intensyvumas gali būti naudojamas medicininėje dokumentacijoje ir būti rodikliu tolesnės skausmo malšinimo taktikos pasirinkimui.

Temos naujumas ir aktualumas: vaikų skausmas ir jo valdymas, vaikams sergantiems ūminiu apendicitu yra nagrinėtas užsienio ir lietuvių literatūroje, tačiau kokie veiksniai turi įtakos skausmui nei Lietuvoje, nei užsienyje plačiai nenagrinėta. Kadangi skausmas vienas iš pagrindinių ūmaus apendicito simptomų , aktualu išsiaiškinti kokie veiksniai gali turėti įtakos skausmo intensyvumui.

Teorinė ir praktinė reikšmė: Atlikto tyrimo rezultatai padės įvertinti kokie veiksniai turi įtakos vaikų, sergančių ūminiu apendicitu, skausmui ir numatyti, ar patikimai skausmo intensyvumas atitinka bendrą paciento būklę.

Temos ryšys su tyrimo metodika: siekiant įvertinti veiksnius turinčius įtakos skausmui vaikams su ūminiu apendicitu atliktas retrospektyvinis tyrimas. Tyrimui naudotos vaikų operuotų LSMUL KK vaikų chirurgijos klinikoje dėl ūmaus apendicito laikotarpyje nuo 2015 sausio1 iki 2016 sausio 1 ligos istorijų ir tyrimų duomenys. Tyrime nedalyvavo pacientai, kuriems skausmas balais nebuvo įvertintas ir dokumentuotas kreipimosi metu. Taip pat tyrime pacientai, jaunesni nei 3 metai, nes subjektyvus skausmo vertinimas dėl nepakankamų kognityvinių funkcijų negalimas.

10

8 DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: Įvertinti veiksnius turinčius įtakos skausmui vaikams su ūminiu apendicitu vaikų chirurgijoje.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti skausmo intensyvumo priklausomybę nuo paciento amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos, apžiūros laiko.

2. Įvertinti skausmo intensyvumo priklausomybę nuo leukocitų skaičiaus ir C reaktyvaus baltymo(CRB).

3. Įvertinti skausmo intensyvumo priklausomybę nuo pykinimo, vėmimo, viduriavimo. 4. Įvertinti skausmo priklausomybę nuo skausmo lokalizacijos, pilvo raumenų tempimo,

pilvaplėvės dirginimo.

11

9 LITERATŪROS APŽVALGA

9.1 Epidemiologija

Apendicitas - viena iš dažniausiai pasitaikančių skubių chirurginių ligų, kurios paplitimas yra 100 iš 100000 gyventojų. Rizika per gyvenimą susirgti apendicitu yra 8,6% vyrų ir 6,7% moterų populiacijos [1]. Pažengusi liga yra dažnesnė vaikams jaunesniems nei 6 metų amžiaus, net 57 % visų atvejų. Mažiau nei 5 % pacientų, kuriems diagnozuotas apendicitas yra 5 metų amžiaus ar jaunesni [2]. Šiai amžiaus grupei dažniausiai lyginant su kito amžiaus pacientais pasitaiko perforavęs apendicitas (nuo 51 iki 100 % ) bei neigiama apendektomija (iki 17 % ) [2].

9.2 Anatomija

Kirmėlinė atauga yra vamzdelio formos aklosios žarnos dalis, vidutiniškai nuo 4,5 cm iki 9,5 cm ilgio [3]. Atauga įgauna suaugusiems būdingą cilindro formą 1-2 gyvenimo metais [3], todėl tikimybė susirgti apendicitu yra mažesnė šiais gyvenimo metais. Apendikso jungtis su tuščiąja žarna yra pastovi, tačiau likusi dalis gali būti retrocekalinėje, subcekalinėje, preilealinėjė, postilealinėje ar dubeninėj pozicijoje [4]. Visos šios pozicijos yra anatomiškai normalios, tačiau kliniškai duoda būdingos skirtingas skausmo lokalizacijas apendicito metu [4].

9.3 Morfologija

12 sergančių ūminiu apendicitu perforacija įvyksta per pirmą parą [5]. Dėl perforacijos išsivysto lokalus ar generalizuotas peritonitas [6].

9.4 Klinika

Pagrindiniai klinikiniai apendicito simptomai yra šie: skausmas bambos srityje (~100% pacientų), anoreksija (100%), pykinimas(90 %) su vėmimu(95%), skausmo migracija nuo bambinės srities į apatinį dešinį pilvo kvadratą uždegimui progresuojant (50%) ir klasikinė eiga, kuomet simptomai prasideda nuo neaiškios lokalizacijos pilvo skausmo vėliau migruojančio į apatinį dešinį kvadratą su nedideliu karščiavimu (50%) [7]. Karščiavimas dažniausiai atsiranda 24-48 val. nuo simptomų atsiradimo pradžios [2]. Nors daug apendicitu sergančių vaikų febriliai karščiuoja, tačiau karščiavimas nėra nei jautrus, nei specifiškas šiai ligai [8]. Priklausomai nuo kirmėlinės ataugos lokalizacijos skausmo vieta gali skirtis.Vaikams gali prasidėti viduriavimas, būdingas perforavusiam apendicitui[1]. Rečiau būna obstipacijos jausmas, kuris atrodo, jog praeitų pasituštinus[1].

Pacientams, kurių apendiksas yra retrocekalinėje padėtyje gali nelokalizuoti skausmo apatiniame dešiniame kvadrate, nes apendiksas nesiliečia su priekine parietaline pilvaplėve arba skausmo vieta nėra gerai apibrėžta dėl dujų prisipildžiusios aklosios žarnos. Tačiau jiems būdingas Didžiojo juosmens raumens simptomas, kuomet uždegiminė kirmėlinė atauga yra priešais dešinįjį juosmens raumenį ir sukelia jo sutrumpėjimą, dešinio kelio pritraukimą, todėl pasyviai tiesiant dešinįjį juosmens raumenį ir koją per klubą, atsiranda skausmas dešiniajame apatiniame kvadrate (jautrumas nuo 13 iki 42% , specifiškumas 79-97% ). Dubeninėje padėtyje esanti kirmėlinė atauga gali dirginti tiesiąją žarną, sukeldamas viduriavimą arba šlapimo takų infekcijos simptomus [9]. Kirmėlinei ataugai esant preilealinėje arba postilealinėje padėtyje, skausmo migracijos gali nebūti [9].

9.5 Diagnostika

13 tiriamosios studijos taip pat siūlo, kad didesnis CRB gali būti siejamas su gangreniniu (>1mg/dL[10mg/L] 83% pacientų ar perforavusiu apendicitu (jautrumas 76%, specifiškumas 82%).

Amerikos radiologų kolegija pradėti instrumentinius tyrimus rekomenduoja nuo UG. [11] Jei UG radiniai nepakankamai informatyvūs, rekomenduojama UG kartoti vėliau, derinat su tolesne apžiūra. MRT ir KT rekomenduojama tolesniam ištyrimui, bet vėlesniu laikotarpiu [12]. Multicentrinis retrospektyvinis tyrimas apėmęs 965 vaikus, kuriems atliktas pilvo UG dėl įtariamo apendicito, UG jautrumas buvo 98% ir specifiškumas 92% 469 vaikams, kuriems kirmėlinė atauga buvo aiškiai matoma [13]. Būdingi požymiai randami UG:

• Nesuspaudžiama vamzdelio formos struktūra apatiniame dešiniajame kvadrate; • Kirmėlinės ataugos sienelės storis didesnis nei 2 mm;

• Bendras ataugos diametras didesnis nei 6 mm; • Laisvas skystis dešiniajame apatiniame kvadrate; • Pasaito sustorėjimas;

• Lokalizuotas jautrumas esant nedideliam spaudimui; • Apendikolitų (fekalitų) buvimas [13].

9.6 Skausmas

Skausmas yra apibūdinamas kaip nemalonus somatinis ar visceralinis jausmas susijęs su esamu, potencialiu ar žinomu audinių pažeidimu. Klasifikuojamas į nocicepcinį ir neuropatinį skausmą, pagal patofiziologiją. Nocicepcinis yra sukeliamas nociceptorių stimuliacijos, kuri yra audinio pažeidimo ir uždegimo rezultatas [5]. Paprastai šio tipo skausmas blogai lokalizuojamas. Neuropatinis skausmas yra sukeliamas stimuliacijos ar sutrikusios funkcijos pažeistų sensorinių nervų [14]. Tai gali būti sukeltas spaudimo, infiltracijos ar metabolinės kilmės nervo pažeidimo.

14 charakteristikas. Taigi vaikų amžiuje skausmo vertinimas ir vertinimo patikimumas labai priklauso nuo kognityvinių funkcijų išsivystymo.

9.7 C reaktyvusis baltymas (CRB)

Ūmios fazės proteinai yra tie proteinai, kurių serumo koncentracijos padidėja arba sumažėja mažiausiai 25% uždegimo fazėje [16]. Vienas iš jų yra CRB. Jis turi ir prouždegiminį ir priešuždegiminį veikimą, nors pirminis veikimas turėtų būti priešuždegiminis. CRB gali skatinti patogeno atpažinimą bei pašalinimą, didinti nekrotinių ir apoptozinių ląstelių klirensą. Pagrindinė CRB funkcija yra gebėjimas surišti fosfolipidus taip, kad atpažintų ir patogeną, ir pažeistų ląstelių fosfolipidus [18].

15

10 TYRIMO METODIKA IR METODAI

Tyrimo planavimas

Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų chirurgijos klinikoje. Tyrimo objektas

Vaikai gydyti LSMUL KK Vaikų chirurgijos klinikoje dėl ūmaus apendicito nuo 2015 sausio 1 iki 2016 sausio 1.

Tiriamųjų atranka ir kontingentas

Tyrime dalyvavo vaikai gydyti LSMUL KK Vaikų chirurgijos klinikoje dėl ūmaus apendicito 2015 sausio 1-2016 sausio1 laikotarpyje.

Pacientų įtraukimo į tyrimą kriterijai: 1. Vaikas;

2. Ūmaus apendicito diagnozė. Pacientų atmetimo kriterijai:

1. Skubios pagalbos skyriuje pacientui nevertintas skausmas; 2. Prieš apžiūrą naudoti vaistai nuo skausmo.

Tyrime dalyvavo 149 pacientai, iš jų 69 mergaitės ir 80 berniukai. Tyrimo metodai

16 skausmo intensyvumo. Iš anamnezės surinkti duomenys, kokie simptomai buvo atvykimo metu ir atvykstant: pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Kiekvienas šis požymis buvo žymimas: buvo nebuvo ir skaičiavimo metu lyginti skausmo vidurkiai grupėse (viena grupė pacientai turintys simptomą, kita neturintys). Taip pat pagal šiuos požymius pacientus suskirsčius į dvi grupes: pacientus, kuriems buvo vienas simptomas (arba tik pykinimas, arba tik vėmimas, arba tik viduriavimas) ir pacientus, kuriems buvo daugiau nei vienas iš šių simptomų, grupių skausmo vidurkiai palyginti grupėse. Iš objektyvios apžiūros duomenų išskirta pagrindinės 3 skausmo lokalizacijos: skausmas visame plote, skausmas pilvo apačioje, skausmas tik dešinėje klubinėje srityje. Pacientų skausmo vidurkiai palyginti grupėse. Taip pat iš objektyvios apžiūros duomenų sužinota buvo ar ne pilvaplėvės dirginimas, pilvo raumenų tempimo reiškiniai. Pagal šių požymių buvimą pacientai išskirti į grupes, atitinkamai: buvo pilvaplėvės dirginimas, nebuvo pilvaplėvės dirginimo ir buvo pilvo raumenų tempimo reiškiniai, pilvo tempimo reiškinių nebuvo. Palyginti skausmo vidurkiai. Literatūroje išskiriamos 4 morfologinės apendicito formos: katarinis, flegmoninis, gangreninis, perforavęs. Pagal tai kuri forma buvo nustatyta pathistologinio operacinės medžiagos ištyrimo metu, pacientai buvo suskirstyti į 4 grupes ir tarp jų palyginti skausmo intensyvumo vidurkiai. Iš anamnezės žinoma, prieš kiek laiko atsirado pirmieji simptomai. Apskaičiuota koreliacija tarp laiko nuo simptomų pradžios ir jaučiamo skausmo intensyvumo. Pacientų būklė gali būti vertinama, kaip gera, patenkinama, sunki ir labai sunki. Pagal tai kokios būklės buvo pirminės apžiūros metu pacientai suskirstyti į grupes ir palyginti skausmo intensyvumo vidurkiai.

Duomenų analizės metodai

17

11 REZULTATAI IR REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrime dalyvavo 149 pacientai, iš jų 69 mergaitės (46,3%), 80 berniukai (53,69%). Tiriamųjų pasiskirstymas pavaizduotas 1 paveiksle.

1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį (n=149)

Tiriamųjų amžius nuo 3 iki 17 metų. Vidutinis tiriamųjų amžius 11.23±3.94 metai. Berniukų skausmo įvertinimo balais vidurkis 5,39±2,20, o mergaičių 5,94±1,89 . Lytis skausmo vertinimui įtakos neturi (p>0,05). Mergaičių amžiaus vidurkis 11,77±3,69, berniukų 10,75±4,10. Yra silpna koreliacija tarp amžiaus ir skausmo –vyresniems vaikams skauda stipriau ( p<0,05). 39 pacientai gyvena kaime, 120-mieste. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal gyvenamą vietą pavaizduotas 2 paveiksle.

2 pav. Tiriamųjų pasisikirstymas pagal gyvenamą vietą

Gyvenamoji vieta įtakos vaikų skausmui neturi (p>0,05). Nakties metu kreipėsi 9,4% (n=14) vaikų, ryte 24,16% (n=36), dieną 31,54% (n=47), vakare 34.9% (n=52). Vidutinis skausmo intensyvumo įvertinimas vaikų, kurie kreipėsi nakties metu 5,36±2,62, ryte 5,78±1,82, dieną 5,77±2,07, vakare 5,52±2,14. ANOVA testu nustatyta, kad skausmo intensyvumas nuo paros laiko kreipimosi metu nepriklauso.

Skausmo intensyvumo su CRB koncentracija koreliacijos tyrimo metu nenustatyta. Taip pat skausmo intensyvumas nekoreliuoja su leukocitų skaičiumi.

18 Iš tyrime dalyvavusių vaikų 67,78% skundėsi pykinimu, 53,69% vėmimu ir 8,05% vaikų- viduriavimu. Vaikų skausmui pykinimas ir vėmimas įtakos neturi (p>0,05). Viduriavimas didina stipraus skausmo galimybę 4,2 karto (p<0,05). Vaikų, kuriems buvo daugiau nei vienas iš šių požymių (pykinimas, vėmimas, viduriavimas) buvo 49,66% (n=74). Nustatyta, kad skausmo intensyvumas pacientams nepriklausė nuo to ar jiems pasireiškė 1 iš minėtų simptomų ar daugiau (p>0,05).

Skausmą visame pilvo plote jautė 22,82% (n=34) vaikų, apatinėje pilvo dalyje 10,07% (n=15), klubinėje srityje 67,11% (n=100). Skausmo lokalizacijų pasiskirstymas pavaizduotas 3 paveiksle.Nustatyta, kad intensyvesnį skausmą jaučia vaikai, kuriems skausmas lokalizuotas pilvo apačioje, nei tiems, kuriems skausmas lokalizuotas kitoje vietoje (p<0,05). Palyginimas pavaizduotas 4 paveiksle. Kitos skausmo lokalizacijos (skausmas klubinėje srityje ir skausmas visame pilvo plote) skausmo intensyvumui įtakos neturi (p>0,05).

3 pav. Skausmo lokalizacijos pasiskirstymas

75,17% (n=112) vaikų buvo vietiniai raumenų tempimo reiškiniai. Panaudojus nepriklausomų mėginių testą nustatyta, kad pilvo raumenų tempimo reiškinių buvimas įtakos skausmo stiprumui neturi (p>0,05). 70,47% (n=105) vaikų buvo vietiniai pilvaplėvės dirginimo reiškiniai. Panaudojus nepriklausomų mėginių testą, nustatyta, kad skausmo intensyvumui pilvaplėvės dirginimo reiškinių buvimas neturi (p>0,05).

19

4 pav. Skausmo intensyvumo palyginimas

75,17% (n=112) vaikų buvo vietiniai raumenų tempimo reiškiniai. Panaudojus nepriklausomų mėginių testą nustatyta, kad pilvo raumenų tempimo reiškinių buvimas įtakos skausmo stiprumui neturi (p>0,05). 70,47% (n=105) vaikų buvo vietiniai pilvaplėvės dirginimo reiškiniai. Panaudojus nepriklausomų mėginių testą, nustatyta, kad skausmo intensyvumui pilvaplėvės dirginimo reiškinių buvimas neturi (p>0,05).

Iš 149 tyrime dalyvavusių pacientų, 98,66% (n=147) būklė buvo įvertinta, kaip patenkinama ir 1,44% (n=2) kaip sunki. Pacientų pasiskirstymas, pagal būklę pavaizduotas 5 paveiksle. Paciento būklė skausmo intensyvumui įtakos neturi (p>0,05).

5 pav. pacientų pasiskirstymas pagal būklę.

Pagal patologinės histologijos išvadas 16,8 % (n=25) pacientų buvo katarinis, 61,1%(n=91) flegmoninis, 20,8%(n=31) gangreninis, 1,34% (n=2) perforavęs apendicitas. Morfologinių formų pasiskirstymas pavaizduotas 6 paveiksle. Nuo morfologinės apendicito formos skausmas nepriklauso (p>0,05).

20

6 pav. Morfologininių formų pasiskirstymas.

Koreliacijos tarp skausmo intensyvumo ir laiko nuo simptomų pradžios nenustatyta.

21

12 IŠVADOS

1. Lytis, gyvenamoji vieta, paros laikas paciento skausmo intensyvumui nepriklauso (p>0,05). Vyresniems vaikams skausmas intensyvesnis (p<0,05).

2. Skausmo intensyvumas nepriklauso nuo leukocitų skaičiaus ir CRB koncentracijos (p>0,05). 3. Skausmo intensyvumas nepriklauso nuo pykinimo ir vėmimo (p>0,05). Viduriuojantiems

vaikams intensyvaus skausmo galimybė 4,2 karto didesnė.

4. Skausmo intensyvumas nuo pilvo raumenų tempimo, pilvaplėvės dirginimo nepriklauso (p>0,05). Skausmo intensyvumas didesnis, kai skausmas lokalizuotas apatinėje pilvo dalyje (p<0,05).

22

13 LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Liang MK, Andersson RE, Jaffe BM, Berger DH. The Appendix. In: Brunicardi F, Andersen DK, Billiar TR, Dunn DL, Hunter JG, Matthews JB, Pollock RE.Schwartz's Principles of Surgery. 10th edition. New York: McGraw-Hill; 2015.

2. Weson D. Acute appendicitis in children: Clinical manifestations and diagnosis [Internet]. UpToDate. 2017 [cited 3 April 2017]. Available from:

https://www.uptodate.com/contents/acute-appendicitis-in-children-clinical-manifestations-and-diagnosis

3. Almaramhy HH. Acute appendicitis in young children less than 5 years: review article. Italian Journal of Pediatrics. 2017;43(1).

4. Martin R. Acute appendicitis in adults: Clinical manifestations and differential diagnosis [Internet]. Uptodate.com. 2017 [cited 18 April 2017]. Available from:

https://www.uptodate.com/contents/acute-appendicitis-in-adults-clinical-manifestations-and-differential-diagnosis

5. Bagdzevičius R. ir bendraautoriai „Vaikų ligos modulio vadovas“, Kaunas, LSMU Leidybos namai. 2014. 464-465psl.

6. SCMD. Appendicitis Clinical Presentation [Internet]. Appendicitis Clinical Presentation: History, Physical Examination, Appendicitis and Pregnancy. 2017 [cited 2017May13]. Available from: http://emedicine.medscape.com/article/773895-clinicalSandy.

7. Barter CM, Dunne L. Chapter 30. Abdominal Pain. In: South-Paul JE, Matheny SC, Lewis EL. eds. CURRENT Diagnosis & Treatment in Family Medicine, 3eNew York, NY: McGraw-Hill; 2011

8. Bundy DG, Byerley JS, Liles EA, Perrin EM, Katznelson J, Rice HE. Does This Child Have Appendicitis? Jama. 2007;298(4).

9. Chaudhary R, Shukla A, Sharma K. Post-ileal Appendicitis - A Resident’s Nightmare: A Case Report. IJSS Case Reports & Reviews 2015;2(8):17-19.

10. Williams NM, Jackson D, Everson NW, Johnstone JM. Is the incidence of acute appendicitis really falling? Ann R Coll Surg Engl. 1998;80:122–124.

11. Chung JL, Kong MS, Lin SL, Lin TY, Huang CS, Lou CC, Lin JN. Diagnostic value of C-reactive protein in children with perforated appendicitis. Eur J Pediatr. 1996;155(7):529. 12. George A Taylor, MD, David E Wesson, MD. Acute appendicitis in children: Diagnostic

23 13. Mittal MK, Dayan PS, Macias CG, Bachur RG, Bennett J, Dudley NC, Bajaj L, Sinclair K,

Stevenson MD, Kharbanda AB. Performance of ultrasound in the diagnosis of appendicitis. Acad Emerg Med. 2013 Jul;20(7):697-702.

14. Julie Hauer, MD, Barbara L Jones, PhD, MSW Evaluation and management of pain in children. UpToDate. 2015;

15. Tomlinson D, Baeyer CLV, Stinson JN, Sung L. A Systematic Review of Faces Scales for the Self-report of Pain Intensity in Children. Pediatrics. 2010Apr;126(5).

16. Epstein FH, Gabay C, Kushner I. Acute-Phase Proteins and Other Systemic Responses to Inflammation. New England Journal of Medicine. 1999Nov;340(6):448–54.

17. A. Ščiupokas, V. Jaskovikienė. Pagyvenusių žmonių skausmo vertinimas. Skausmo medicina. 2005; 4(13):2-3.

18. Marnell L, Mold C, Clos TWD. C-reactive protein: Ligands, receptors and role in inflammation. Clinical Immunology. 2005;117(2):104–11.

19. Woloshin S, Schwartz LM. Distribution of C-Reactive Protein Values in the United States. New England Journal of Medicine. 2005;352(15):1611–3.