LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŢIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
Agnė Pultinevičiūtė
V kursas 1 grupė
Vaikų dantų būklės, akademinio paţangumo ir laiko, praleisto
naudojantis elektroninėmis priemonėmis, tarpusavio ryšio
analizė
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Doc. dr. Eglė Slabšinskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŢIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
VAIKŲ DANTŲ BŪKLĖS, AKADEMINIO PAŢANGUMO IR LAIKO, PRALEISTO NAUDOJANTIS ELEKTRONINĖMIS PRIEMONĖMIS, TARPUSAVIO RYŠIO ANALIZĖ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO
DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uţdaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, hipotezė, tikslas ir uţdaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apţvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipaţinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apţvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medţiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medţiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į
iškeltą tikslą ir uţdavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste
kartojasi informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros
apţvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo
temą, iškeltus tikslus ir uţdavinius? 0,2 0,1 0 25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medţiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne maţiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne maţiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 32
Praktinės rekomendacij
os
Ar yra pasiūlytos praktinės
rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas maţina balų skaičių
33 Bendri
reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo
darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5
balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo
-0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (never
t.) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo
struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo
-0,5 balo 41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medţiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo
-0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos:
TURINYS
SANTRAUKA... 7
SUMMARY... 8
ĮVADAS ... 9
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
1.1. Elektroninių priemonių poveikio kompleksiškumas ... 11
1.1.1. Elektroninių priemonių poveikio ryšys su naudojimosi laiku bei paplitimas ... 11
1.1.2. Elektroninių priemonių įtaka psichinei ţmogaus gerovei ... 13
1.1.3. Elektroninių priemonių poveikis miegui ... 14
1.1.4. Elektroninių priemonių poveikis mitybos įpročiams... 15
1.1.5. Elektroninių priemonių poveikis akademiniam paţangumui ... 16
1.1.6. Elektroninių priemonių įtaka odontologinės baimės išsivystymui ir dantų būklei ... 17
2. MEDŢIAGA IR METODAI ... 19
2.1. Mokslinės literatūros analizė ... 19
2.2. Anketinė apklausa ... 19
2.3. Klinikinis ištyrimas ... 20
2.4. Statistinių duomenų lyginamoji analizė ... 20
3. REZULTATAI ... 21
3.1. Tiriamųjų demografiniai rodikliai, socioekonominės aplinkybės ... 21
3.2. Tiriamųjų socioekonominių aplinkybių tarpusavio ryšys su elektroninių priemonių naudojimusi, mitybos, burnos higienos įgūdţiais, odontologinės baimės išsivystymu bei KPI vidurkiu ...21
3.3. Tiriamųjų praleidţiamo laiko, naudojantis elektroninėmis priemonėmis, tarpusavio ryšys su papildomų uţsiėmimų lankymu, mitybos bei burnos higienos įpročiais, miego trukme, odontologinės baimės išsivystymu ir KPI vidurkiu ... 38
3.4. Burnos higienos įgūdţių, KPI vidurkio, odontologinės baimės išsivystymo tarpusavio ryšys su mitybos įpročiais, viršsvoriu, miego trukme bei mokymosi rezultatais ... 49
4. DISKUSIJA ... 55
IŠVADOS ... 57
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 58
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 59
VAIKŲ DANTŲ BŪKLĖS, AKADEMINIO PAŢANGUMO IR LAIKO,
PRALEISTO NAUDOJANTIS ELEKTRONINĖMIS PRIEMONĖMIS,
TARPUSAVIO RYŠIO ANALIZĖ
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: sparčiai tobulėjant skaitmeninėms technologijoms didţioji dalis visuomenės jau nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be interneto, televizijos bei kitų išmaniųjų prietaisų, tačiau atsiranda problema, jog šios skaitmeninės technologijos tampa neatsiejama ir vaikystės dalimi. Mokyklose, ţaidimų aikštelėse, maitinimo įstaigose nesunku pastebėti uţhipnotizuotus bei švytinčius nuo išmaniųjų prietaisų vaikų veidus, tuo tarpu tėvai daţnai net nesumąsto, kokią ţalą jų atţaloms gali daryti toks uţsiėmimas. Taigi, šiuo tyrimu siekiama nustatyti, ar elektroninėms ryšio priemonėms skiriamo laiko kiekis gali daryti įtaką Marijampolės savivaldybės 10-11 metų amţiaus vaikų miego kokybei, akademiniam paţangumui, odontologinės baimės išsivystymui bei dantų būklei.
Medţiaga ir metodai: tiriamoji populiacija – 10-11 metų vaikai iš 5 Marijampolės savivaldybės mokslo įstaigų. Tyrimui atlikti buvo sudaryta anketinė apklausa tėvams bei atliktas vaikų klinikinis burnos ertmės ištyrimas, siekiant nustatyti KPI indeksą. Surinktos 303 anketinės apklausos bei klinikinio vertinimo anketos. Atlikta gautų duomenų statistinė analizė.
Rezultatai: tyrime dalyvavo 303 moksleiviai, kurių vidutinis amţius sudarė 10,44 ± 0,51. Beveik pusė (52 proc.) tirtų vaikų buvo berniukai, 48 proc. – mergaitės. Vaikų jaučiamos odontologinės baimės paplitimas yra 56,5%, o KPI vidurkis sudaro 1,21 ± 1,79. Nustatyta galima elektroninių priemonių naudojimosi įtaka vaikų dantų gydymo baimės išsisvystymui (p=0,034<0,05). Tyrimas neparodė statistiškai reikšmingos sąsajos tarp vaikų praleisto laiko, naudojantis elektroninėmis priemonėmis, ir valgymo, miego sutrikimų, akademinio paţangumo (p˃0,05).
Išvados: tyrimo rezultatai parodė, jog vaikų naudojimasis elektroninėmis priemonėmis gali daryti įtaką vaikų odontologinės baimės išsivystymui bei burnos higienos įpročiams, tačiau valgymo, miego sutrikimams ir akademiniam paţangumui poveikio neturi.
ANALYSIS OF CHILDREN‘S DENTAL HEALTH, ACADEMIC PROGRESS
AND TIME CONSUMPTION IN RELATION TO USING ELECTRONIC
MEDIA
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: with the rapid advancement of digital technologies, most people no longer imagine their lives without the Internet, television and other smart devices but the problem is that these digital technologies become part of childhood. Schools, playgrounds, dining establishments and other spots are the places where over-hypnotized and shining from smart devices children‘s faces can be seen, while parents often do not even imagine how damaging this activity can be to their offspring. The purpose of this study is to determine whether the amount of time spent on electronic devices can influence the quality of sleep, academic progress, development of dental fear and the state of dental care of the 10-11 year olds of the municipality of Marijampolė.
Material and the methods: the target population is 10-11 year old children from 5 Marijampole municipality educational institutions. For the purpose of the study, a questionnaire was conducted for parents and a children's oral cavity clinical examination was performed in order to determine the DMF index. 303 questionnaires and clinical evaluation surveys were collected. Statistical analysis of the received data was performed.
Results: the study involved 303 pupils with an average age of 10,44 ± 0,51. Almost half (52%) of the examined children were boys, 48% - girls. The prevalence of children’s dental fear is 56,5% and the average of DMFT index is 1,21 ± 1,79. The influence of using electronic media on the development of dental fear of children was determined (p=0,034<0,05). The study did not reveal a statistically significant relationship among the time spent on using electronic media and eating, sleep patterns and academic progress (p˃0,05).
Conclusions: the results of the study showed that the children‘s use of electronic media can influence the development of their dental fear and oral hygiene habits, but it does not affect eating, sleep disorders and academic progress.
ĮVADAS
Pastarajį dešimtmetį atsirado naujų skaitmeninės technologijos formų – socialinės ir interaktyviosios ţiniasklaidos rūšys, išmanieji nešiojamieji prietaisai, leidţiantys ne tik pasyviai stebėti aplinkinių ţmonių dalinamaisiais gyvenimo įrašais, bet ir kurti savo asmenines paskyras bei socialinių internetinių svetainių (YouTube, Facebook, Twitter, Instagram) turinį. Pavyzdţiui, 1970 metais vaikai televiziją pradėdavo ţiūrėti nuo 4 metų amţiaus, tuo tarpu šiais laikais vaikai su skaitmeninėmis technologijomis susiduria dar kūdikystėje – vos 4 mėnesių amţiaus. Taip pat šaltiniai nurodo, jog trečdalis paauglių turi išmaniuosius mobiliuosius telefonus, 24% jų nurodo, jog yra nuolat prisijungę prie interneto, o 50% teigia, kad yra priklausomi nuo mobiliųjų prietaisų [1]. Taigi, vis daugėja literatūros ir tyrimų, tiriančių pernelyg didelį skaitmeninių technologijų naudojimą, siejamą su fizinėmis, psichologinėmis, socialinėmis bei neurologinėmis neigiamomis pasekmėmis. Tyrimai, nagrinėjantys mobiliųjų telefonų, televizijos, nešiojamų išmaniųjų prietaisų, vaizdo ţaidimų bei kitų elektroninių priemonių poveikį ţmogaus sveikatai, atsiţvelgia į šių priemonių tipą, turimą kiekį, naudojimosi laiką, matomą turinį. Nustatyta, kad per daţnas ir per ilgas ekraną turinčių elektroninių priemonių naudojimasis visų pirma sukelia priklausomybę, dėl kurios vėliau gali atsirasti miego sutrikimų, širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos faktorių išsivystymas (nutukimas, kraujospūdţio padidėjimas, atsparumas insulinui), nerimo ir depresijos išsivystymas [1,2]. Dr. Nicholas Kardaras nuomone, elektroninės priemonės – tai tarsi skaitmeninis heroinas, kuris gali būti netgi klastingesnis ir sukelti daugiau problemų nei neteisėti narkotikai, nes skaitmeninės technologijos yra visuomenei priimtinos, gan lengvai pasiekiamos ir ne tik didţioji dalis suaugusių nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be jų, bet ir daugumai vaikų tai tapo pagrindiniu laisvalaikio uţsiėmimu. Blogiausia tai, jog virtuali erdvė gali tapti savotiškomis dţiunglėmis – vaikams tampa sunku sugrįţti į realybę, t.y. kai kurie vaikai, per daug laiko praleidţiantys ţaisdami vaizdo ţaidimus, nejučiomis ţaidimų patirtį perkelia į tikrovę – pradeda jausti, girdėti, regėti dalykus realiame gyvenime, kurie iš tikrųjų yra tik virtualios erdvės sukuriamos aplinkybės. Tokia realybės-virtualaus pasaulio maišatis vaikams gali sukelti rimtų psichikos sutrikimų tokių kaip psichozė ar šizofrenija [3].
dalis 2011 metais siekė 35%, o 2013 metais išaugo iki 56%. Japonijoje išmaniuosius telefonus 2010 metais turėjo tik 2,6% vidurinių mokyklų moksleivių, o 2013 metais šis skaičius šoktelėjo iki 47,4% [9]. 2017 metais buvo atliktas tyrimas Ispanijoje ir paaiškėjo, jog tik 2,3% tiriamųjų nesinaudoja internetu, 73,7% internetu naudojasi kiekvieną dieną, o 17,9% tiriamųjų apibūdinami kaip intensyvūs interneto vartotojai, nes darbo dienomis internetu naudojasi daugiau nei 3 valandas, o savaitgaliais – daugiau nei 5 valandas [10]. Taip pat yra studijų, kurios nurodo ir priklausomybės internetui paplitimą – Italijoje šios priklausomybės paveiktų gyventojų procentinė dalis siekia tik 1,2%, Izraelyje 11,8%, Azijos šalyse: Taivane 13,8%, Pietų Korėjoje 10,7%, Honkonge nuo 3 iki 6,7%, o Kinijoje – 2,4% - 6% [9].
Lietuvoje taip pat buvo atliktas tyrimas, tiriantis priklausomybės internetui paplitimą tarp paauglių – 2016 metais Ustinavičienė R. ir kt. nustatė, jog tik 1,2% tirtų berniukų ir 9,9% tirtų mergaičių (13-18 metų amţiaus) neţaidţia jokių kompiuterinių ţaidimų; 67,1% berniukų ir 18,9% mergaičių teigė, jog ţaidţia vaizdo ţaidimus 5 ir daugiau valandų per dieną per paskutinįjį mėnesį, o 10,6% berniukų ir 7,7% mergaičių prisipaţino jaučiantys priklausomybę internetui [8]. Vadinasi, Lietuvoje ši problema – per ilgas ir per daţnas elektroninių internetinių ryšio priemonių naudojimasis – yra aktuali. Taigi, šiuo darbu siekiama patikrinti hipotezę, ar pakitę socialiniai veiksniai – daţnesnis ir ilgesnis naudojimasis mobiliaisiais telefonais, kompiuteriais ir kitomis elektroninėmis priemonėmis – yra susiję su sumaţėjusiu vaikų akademiniu paţangumu, atsirandančiais miego ir valgymo sutrikimais, baimės odontologams išsivystymu bei šių veiksnių daroma įtaka dantų būklei.
Tyrimo tikslas: įvertinti elektroninėms ryšio priemonėms skiriamo laiko galimą įtaką vaikų miego kokybei, akademiniam paţangumui, odontologinės baimės išsivystymui bei šių parametrų galimą įtaką dantų būklei.
Tyrimo uţdaviniai:
1. Įvertinti galimą ryšį tarp laiko, praleisto naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis, valgymo, miego sutrikimų, odontologinės baimės išsivystymo bei dantų būklės;
2. Palyginti vaikų, praleidţiančių skirtingą laiko dalį besinaudojant elektroninėmis ryšio priemonėmis, akademinį paţangumą bei dantų būklę;
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Elektroninių priemonių poveikio kompleksiškumas
Šiais laikais pasaulis yra neįsivaizduojamas be internetinio ryšio technologijų, ekraną turinčių elektroninių priemonių ir didţioji dalis vaikų yra taip pat susipaţinusi su šiomis skaitmeninėmis technologijomis. Netgi pirmosios vaikų baimės atsiranda pamačius siaubo filmą ar televizijos programą. Kai kurie vaikai daţnai pirmąjį susijaudinimą, išgyvenimą ir empatiją patiria stebėdami mėgstamiausio pagrindinio veikėjo nuotykius ir emociškai prisiriša prie jo labiau nei prie savo šeimos narių. Taigi ne tik tėvai, draugai, mokytojai bei giminės dalyvauja vaikų socializacijoje, bet tam labai daug įtakos daro vaikų praleidţiamas laikas naudojantis elektroninėmis priemonėmis – televizijos programos, filmai bei internetas, kurie supaţindina su tam tikromis paţiūromis, normomis, standartais bei vertybėmis, o šias vaikas neretai priima ir laiko savomis [11]. Elektroninės priemonės daro tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką vaikų raidoje – tai labai priklauso nuo matomo turinio, laiko, praleidţiamo naudojantis šiomis priemonėmis, bei vaiko amţiaus ir jo asmenybės vystymosi lygio [11]. Tyrimai rodo, jog visgi elektroninės internetinio ryšio priemonės, televizija, ţaidimų konsolės gali sukelti ne tik priklausomybę [4, 7, 12, 13], bet ir tam tikrų baimių atsiradimą, nerimą, depresiją, potrauminį stresą, nemigą [2, 11, 14-16], organizmo imuninės sistemos funkcijos susilpnėjimą [14] bei mitybos įpročių ir suvartojamų kalorijų kiekio pokyčius [17,18].
1.1.1. Elektroninių priemonių poveikio ryšys su naudojimosi laiku bei paplitimas
metais Amerikos psichologijos asociacija (American Psychological Association) išskyrė internetinių ţaidimų sutrikimą (angl. Internet gaming disorder – IGD) kaip vieną iš IVGA tipų. Amerikos psichiatrų asociacijos išleistoje knygoje yra pateikti kriterijai, kurie apibūdina IGD, padeda jį atpaţinti ir diagnozuoti. IGD yra diagnozuojamas individui, kurio uţimtumas internetiniais ţaidimais yra nuolatinis ir pasikartojantis ir jam priskiriama bent 5 ir daugiau ţemiau nurodytų poţymių:
1. Nuolatinis galvojimas apie internetinius ţaidimus (asmuo galvoja apie ankstesnius ţaidimus, tikisi ir laukia būsimo ţaidimo; internetiniai ţaidimai tampa neatsiejama vyraujančia kasdiene veikla).
2. Nutraukimo simptomai, kurie atsiranda atėmus galimybę ţaisti internetinius ţaidimus (priskiriami tokie simptomai kaip irzlumas, nerimas, liūdesys, tačiau nėra jokių fizinių poţymių).
3. Noras praleisti kuo daugiau laiko ţaidţiant internetinius ţaidimus.
4. Nesėkmingos pastangos kontroliuoti dalyvavimą internetiniuose ţaidimuose. 5. Prarastas susidomėjimas ankstesniais pomėgiais bei pramogomis.
6. Besitęsiantis pernelyg daţnas uţsiėmimas internetiniais ţaidimais nepaisant paţinimo ir psichosocialinių problemų.
7. Melavimas šeimos nariams, terapeutams apie laiko kiekį, praleidţiamą ţaidţiant internetinius ţaidimus.
8. Uţsiėmimas internetiniais ţaidimais norint pabėgti nuo savo jausmų (bejėgiškumo, kaltės, nerimo).
9. Dėl nuolatinio internetinių ţaidimų ţaidimo atsiranda rizika sugriauti santykius su aplinkiniais ţmonėmis, prarasti darbą, galimybę pasiekti reikšmingų rezultatų mokslo ar karjeros srityse [4].
Taigi, kuomet yra vertinamas IVGA, labai svarbu, jog gydytojas apklaustų ne tik vaikus, bet ir jų tėvus ar globėjus apie interaktyviai praleidţiamo laiko kiekį, kurį vaikai daţnai įvertina kaip minimalų. Ţinoma, reikėtų išsiaiškinti, ar tėvai/globėjai priţiūri vaikus šiems naudojantis skaitmeninėmis technologijomis, ar nekyla nesutarimų dėl minėtų priemonių naudojimosi laiko ribojimo bei pasiteirauti, ar interaktyvios elektroninės priemonės neigiamai neveikia vaikų akademinių rezultatų. Kiti poţymiai padedantys įvertinti IVGA išsivystymo riziką yra sumaţėjęs bendras miego laikas, uţdelsta miego pradţia, suprastėjusi miego kokybė bei mieguistumas dieną, daţnesnis bendravimas su draugais virtualioje erdvėje nei realiame gyvenime [7].
IGD paplitimas – 1,16 - 2,5%; Šiaurės Amerikoje IVGA – 0,7 - 9,4%, IGD – 0,3 - 1,0%; Azijoje IVGA – 2,0 - 26,8%, IGD – 4,8 - 5,9% [7].
1.1.2. Elektroninių priemonių įtaka psichinei ţmogaus gerovei
Taigi, naujausi tyrimai nagrinėja elektroninių informacijos priemonių ir ţmogaus psichinės sveikatos tarpusavio ryšį ir yra pastebėta, jog tam tikros televizijos laidos, filmai, vaizdo ţaidimai vaikams gali sukelti baimių atsiradimą, depresiją, savęs nuvertinimas gali išsivystyti nuolat lyginant savo ir socialiniuose tinkluose matomų ţmonių gyvenimus, socialinį nerimą gali sukelti sumaţėjęs bendravimas realybėje, kuomet santykiai vystomi tik virtualioje erdvėje, o internetinės patyčios siejamos ne tik su depresija, bet ir su saviţudišku elgesiu [23].
1.1.3. Elektroninių priemonių poveikis miegui
Buvo nustatyta, jog 2011 metais vaikai miega vidutiniškai viena valanda maţiau nei vaikai XX a. pradţioje. Didţiojoje Britanijoje 20-30% vaikų turi miego problemų. Miegas yra labai svarbus kūdikių ir maţų vaikų neurologiniam vystymuisi. Įrodyta, jog tiek nepakankama miego trukmė, tiek miego kokybė gali neigiamai paveikti fizinę ir psichinę jaunuolių sveikatą. Be to, blogo elgesio ir prastų akademinių rezultatų prieţastis taip pat gali būti nevisavertis miegas. Yra studijų, kurios teigia, jog miegas daro didelę įtaką cirkadiniui ritmui veikdamas pinealinių ląstelių sintetinamą hormoną melatoniną, kuris stimuliuoja imuninę sistemą ir slopina vėţinių ląstelių vystymąsi [2].
Yra atlikta nemaţai studijų, tiriančių elektroninių priemonių daromą įtaką miego reţimui ir jo kokybei [2, 15, 16, 24]. Magee C.A. ir kt. tyrimo rezultatai rodo, jog vaikų miego trukmė trumpėja dėl ilgesnio ekraną turinčių elektroninių priemonių naudojimosi (ypač televizoriaus ţiūrėjimo) [16]. Cheung C.H.M ir kt. tyrimas parodė statistiškai reikšmingą ryšį tarp jutiklinį ekraną turinčio įrenginio naudojimo daţnio ir miego nevisavertiškumo (sumaţėjusios bendros miego trukmės, sutrumpėjusios miego trukmės naktį ir padidėjusio dienos miego laiko) bei uţdelstos miego pradţios. Be to, kiekviena papildoma valanda naudojantis planšetiniu kompiuteriu sumaţina bendro miego trukmę 15,6 minutės [15]. Husarova D. ir kt. tyrimo rezultatai taip pat rodo, jog skaitmeniniai įrenginiai neigiamai veikia miego trukmę bei kokybę [24].
prisideda prie nereguliaraus miego reţimo ir padidėjusio naudojimosi ekraną turinčiomis elektroninėmis priemonėmis [15].
Taigi, miego trukmė ir naudojimasis skaitmeninėmis technologijomis yra glaudţiai susiję su vaikų sveikata bei gerove. Duomenys rodo, jog trumpesnė miego trukmė yra tiesiogiai priklausoma nuo pernelyg ilgo ekraną turinčių elektroninių priemonių naudojimosi ir tai yra didėjanti problema tarp vaikų [16].
1.1.4. Elektroninių priemonių poveikis mitybos įpročiams
Nuo ankstyvo amţiaus vaikai susiduria su nesveiko maisto bei gėrimų reklamomis, kurių gausu ne tik televizijoje, bet ir interneto platybėse, vaizdo ţaidimuose. Lyginant su mitybos rekomendacijomis, vaikai valgo per daug riebalų, cukraus ir druskos turinčio maisto ir maţiau darţovių bei vaisių, o dauguma maisto ir gėrimų reklamų, kurias vaikai mato skaitmeninėje erdvėje, propoguoja didelį kiekį riebalų, angliavandenių, druskos turintį maistą, greitą maistą, gaiviuosius gėrimus, saldintus javų dribsnius, konditerijos gaminius bei saldţiuosius uţkandţius [17].
Televizijos ţiūrėjimas, naudojimasis kompiuteriu, vaizdo ţaidimai – tai yra uţsiėmimai, kurie atliekami sėdint, o sėdimoji veikla neišeikvoja daug energijos, dar blogiau – naudojantis elektroninėmis priemonėmis padidėja noras uţkandţiauti, t.y. atsiranda kalorijų perteklius ir tai sukelia viršsvorio atsiradimą. Anand N. ir kt. atliko tyrimą, kuriuo nustatė, jog vaikai, kurie praleidţia daugiau laiko ţiūrėdami televiziją, naudodamiesi kompiuteriu bei ţaisdami vaizdo ţaidimus, suvartoja didesnį kiekį greito maisto bei gaiviųjų gėrimų bei pasiţymi blogesne burnos higiena [28]. Yan H. ir kt. taip pat atliko tyrimą, norėdami išsiaiškinti, ar per ilgas ekraną turinčių elektroninių priemonių naudojimas gali turėti įtakos mitybos įpročiams. Buvo nustatyta, jog vaikai, kurie ţaidţia elektroninius ţaidimus ilgiau nei 4 valandas per dieną, daţniau nevalgo pusryčių, o tie, kurie televiziją kasdien ţiūri 2-4 valandas, daţniau uţkandţiauja naktį [29]. Kadangi vartojamas maistas, uţkandţiavimas naktį daro neigiamą poveikį dantų būklei – apnašų kaupimuisi bei ėduonies atsiradimui – galima teigti, jog elektroninės priemonės taip pat, nors ir netiesiogiai (paveikdamos mitybos įpročius), sukelia dantų būklės pokyčius. Tai patvirtino Ghimire N. ir kt. atliktas tyrimas – buvo nustatyta, jog vaikai, ţiūrintys televizijos reklamas, kuriose propaguojamas kariesogeninis maistas bei gėrimai, pasiţymi didesniu ėduonies paplitimu [30].
Taigi, yra atlikta nemaţai studijų, kurios patvirtina, jog skaitmeninės technologijos iš tikrųjų turi neigiamos įtakos vaikų mitybos įpročiams, suvartojamų kalorijų kiekiui, viršsvorio atsiradimui ir netgi ėduonies paplitimui, todėl Amerikos pediatrų akademija (American Academy of Pediatrics) rekomenduoja apriboti vaikų bendrą naudojimąsi elektroninėmis priemonėmis (jeigu tai ne mokomoji medţiaga) [26].
1.1.5. Elektroninių priemonių poveikis akademiniam paţangumui
Didţioji dalis jaunų ţmonių – ypač paauglių – naudojasi elektroninėmis informacijos priemonėmis ruošdami namų darbus (klausosi muzikos, ţiūri televiziją, susirašinėja trumposiomis ţinutėmis, tikrina socialinių tinklų svetaines) [5]. Kadangi elektroninės priemonės turi neigiamą poveikį vaikų sveikatai ir elgesiui, susirūpinta, jog tai gali turėti neigiamos įtakos ir vaikų akademiniam paţangumui. Ir šis susirūpinimas nėra naujas – dar Naujojoje Zelandijoje kilo nesutarimų ir ginčų dėl televizijos edukacinės vertės dar prieš ją pristatant ir įdiegiant visuomenėje. Didelė dalis turinio, kurį vaikai mato ţiūrėdami televizorių, yra pramoginio stiliaus ir daţniausiai menkos mokomosios vertės. Labai gaila, bet daţnai vaikai namų darbus, skaitymą ar kūrybinę veiklą iškeičia į ekraną turinčias elektronines priemones [31].
metų), kurie televizorių ţiūrėdavo vidutiniškai daugiau nei tris valandas per dieną, buvo labiau linkę palikti mokyklą negaudami vidurinio išsilavinimo. Tuo tarpu, vaikai (5-11 metų), kurie skirdavo televizijai vidutiniškai iki valandos per dieną, buvo labiau linkę pasiekti universitetinį išsilavinimą [31]. Lepp A. ir kt. 2014 metų moksliniame straipsnyje bei 2015 metų tyrime analizavo mobiliojo telefono naudojimosi ir akademinių rezultatų tarpusavio ryšį, kadangi šiuolaikiniai išmanieji telefonai taip pat trukdo susikaupti ir skirti savo dėmesį mokslams – nuolat atsiranda pagunda naršyti internete, socialinių tinklų svetainėse, ţaisti vaizdo ţaidimus, ieškoti naujų programėlių [32, 33]. Minėtų autorių moksliniame straipsnyje teigiama, jog tie, kurie daţniau ir ilgiau naudojasi mobiliuoju telefonu, iš tikrųjų pasiekia ţemesnių akademinių rezultatų, nes tai atitraukia dėmesį nuo mokyklinių, universitetinių darbų [32]. Atlikto tyrimo metu gauti rezultatai perša išvadas, jog iš dviejų studentų, kurie studijuoja to paties universiteto toje pačioje klasėje, yra tos pačios lyties, vienodai rūko, vienodai pasitiki savo gebėjimu mokytis ir turi vienodai aukštą paţymių vidurkį, tas, kuris kasdien mobiliuoju telefonu naudosis ilgiau, turės ţemesnį paţymių vidurkį [33].
Negana to, kad per daţnas ekraną turinčių elektroninių priemonių naudojimas daro neigiamą poveikį akademiniams pasiekimams, bet ir dantų problemos trukdo vaikams sėkmingai mokytis. Literatūros šaltiniai nurodo, jog kasmet dėl ligų, susijusių su dantimis, praleidţiama daugiau nei 51 milijonas mokymosi valandų mokykloje [34]. Maharani D. A. ir kt. atliko tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar vaikų burnos higiena gali būti susijusi su akademiniais rezultatais. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog vaikai, kurie turi didesnį apnašų kiekį, pasiekia prastesnių mokslo rezultatų abejose tiriamųjų 6-7 ir 10-11 metų amţiaus grupėse, taip pat vaikai (10-11 metų amţiaus grupėje), kurie yra patyrę dantų skausmą, mokosi prasčiau nei kiti jų bendraamţiai, kurie šio skausmo nėra patyrę [35].
Taigi, norint išvengti neigiamo išmaniųjų prietaisų poveikio akademiniams rezultatams, mokytojai, dėstytojai bei kiti pedagogai turėtų apsvarstyti galimybę dėl mobiliųjų telefonų bei kitų išmaniųjų nešiojamų prietaisų naudojimosi klasėse, auditorijose ir kitose patalpose, kuriuose vyksta mokymas, apribojimo, o tėvai taip pat turėtų stebėti ir kontroliuoti, jog laikas, kuris turėtų būti skiriamas namų darbams, saviugdos uţsiėmimams bei burnos higienos įgūdţiams lavinti, nebūtų skiriamas elektroninių priemonių naudojimuisi.
1.1.6. Elektroninių priemonių įtaka odontologinės baimės išsivystymui ir dantų būklei
dantų gydymo, o tai yra labai didelis iššūkis odontologams, kurie privalo suteikti dantų prieţiūros paslaugas tokiems nerimo ir baimės apimties vaikams [36]. Dantų gydymo keliamas nerimas ir baimė yra rimta sveikatos problemų prieţastis diagnozuojama vaikams. Dantų gydymo baimės paplitimas vaikų populiacijoje svyruoja nuo 5,7% iki 21% [37].
Dantų gydymo sukeliamas nerimas/baimė gali išsivystyti ne tik dėl skausmo baimės ar buvusios skausmingos ankstesnės dantų gydymo patirties, bet ir dėl psichinės sveikatos sutrikimų (bendro nerimo) [36] bei elektroninių informacijos priemonių naudojimosi [38]. Yra atliktų tyrimų, kurie nustatė, jog nerimas kaip bendras psichinės sveikatos sutrikimas turi reikšmingos įtakos vaikų elgesiui gydant dantis [37] bei sukelia dantų gydymo nerimo/baimės atsiradimą [36]. Kadangi skaitmeninės technologijos tiesiogiai susijusios su depresijos ir nerimo atsiradimu [21-23], galima manyti, jog jos netiesiogiai sukelia ir dantų gydymo nerimą. Tai patvirtina Jamali Z. ir kt. atliktas tyrimas – rezultatai rodo, jog vaikai, kurie kenčia nuo dantų gydymo sukeliamo nerimo, reikšmingai daugiau ţiūri televizijos, ţaidţia elektroninius ir vaizdo ţaidimus bei naršo internete [38].
2. MEDŢIAGA IR METODAI
2.1. Mokslinės literatūros analizė
2.2. Anketinė apklausa
Duomenys rinkti anketavimo būdu (2 priedas). Tiriamoji populiacija – 10-11 metų amţiaus Marijampolės savivaldybės vaikai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2017 metais Marijampolės savivaldybėje gyvena 1019 10-11 metų amţiaus vaikų. Imties dydţiui apskaičiuoti buvo taikoma Pannioto formulė, kai ţinomas populiacijos dydis:
n – imties dydis N – populiacijos dydis, N=1019 ∆ – pageidautinas tikslumas, ∆=0,05
Moksleiviai atrinkti lizdinės atrankos principu iš Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų sąrašo 2017/2018 atsitiktine tvarka išrinkus 5 mokslo įstaigas iš progimnazijų, daugiafunkcinių centrų, pagrindinių mokyklų. Dviems iš jų atsisakius dalyvauti, parinktos dvi naujos mokslo įstaigos. Gautas pritarimas tyrimui vykdyti iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro 2017-11-14 Nr. BEC-OF-59 (1 priedas). Atrinktose mokyklose 4-5 klasių moksleiviams išdalintos anketinės apklausos, pildomos moksleivių tėvų. Anketos pildytos anonimiškai. Anketavimas vyko 2017m. lapkričio – 2018m. kovo mėnesiais. Surinkta 335 anketos, iš jų 13 neįtraukta, nes vaikai neatitiko nustatytų amţiaus ribų, dar 19 buvo uţpildytos, tačiau neduotas tėvų sutikimas vaikui dalyvauti klinikiniame ištyrime. Iš viso duomenų apdorojimui įtrauktos 303 anketos.
2.3. Klinikinis ištyrimas
10-11 metų vaikams, kurių tėvai davė sutikimą bei uţpildė anketines apklausas, buvo atliekamas klinikinis ištyrimas (3 priedas) – burnos ertmės apţiūra naudojant odontologinį veidrodėlį bei zondą. Klinikinio ištyrimo metu buvo vertinama vaikų dantų būklė (ėduonies paţeisti dantys, plombuoti dantys bei pašalinti dėl ėduonies dantys) ir apskaičiuojamas KPI indeksas. KPI indeksas – tai ėduonies intensyvumo indeksas, kurį sudaro ėduonies paţeistų, plombuotų bei dėl ėduonies pašalintų dantų suma.
Klinikinio ištyrimo duomenys buvo uţkoduojami, priskiriant kiekvieno vaiko klinikinio vertinimo anketai ir to paties vaiko tėvų pildytai anketinei apklausai tą patį numerį – taip uţtikrintas tiriamųjų konfidencialumas. Surinktos 303 klinikinio ištyrimo anketos.
2.4. Statistinių duomenų lyginamoji analizė
Anketinių apklausų bei klinikinio vertinimo anketų duomenys išanalizuoti naudojant IBM SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programinę įrangą, kuri yra pritaikyta darbui su duomenimis, jų analizei, ryšių nustatymui bei yra patogi apdorojant surinktą informaciją. Taip pat gauti duomenys apdoroti SPSS 17 versijos paketu ir Microsoft Office Excel 2007 programa.
3. REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų demografiniai rodikliai, socioekonominės aplinkybės
Tyrimo metu buvo apklausti 303 moksleivių, kurių vidutinis amţius sudarė 10,44 ±0,51 metai, tėvai. Beveik pusė (52 proc.) tirtų vaikų buvo berniukai, 48 proc. – mergaitės. Pagal šeimyninę padėtį dauguma vaikų (77 proc.) gyveno su abiem tėvais, kiek maţiau nei kas penktas – su vienu iš tėvų, tuo tarpu 3 proc. vaikų gyveno su kitais giminaičiais. Tėvų išsilavinimo duomenys rodo, kad 61 proc. vaikų mamų turėjo aukštąjį išsilavinimą, tuo tarpu dauguma tėčių (55,9 proc.) aukštojo išsilavinimo neturėjo. Pagal tėvų uţimtumą daugiau nei pusės vaikų (66 proc.) abu tėvai dirbo, kas trečio vaiko dirbo tik vienas iš tėvų, o nedirbo tik 3 proc. vaikų abu tėvai. Pagal vidutines mėnesio pajamas daugiau nei pusės vaikų šeimos pajamos vienam asmeniui nesiekė 350 eur (54 proc.), o 46 proc. vaikų šeimų pajamos vienam asmeniui viršijo 350 eur (ţr. Lentelė nr. 1).
Lentelė nr. 1. Tirtų vaikų socialinės–demografinės charakteristikos
N Proc.
Lytis Mergaitės 146 48,3%
Berniukai 156 51,7% Vaiko šeimyninė padėtis
Gyvena su abiem tėvais 235 77,6% Gyvena su vienu iš tėvų 59 19,5% Gyvena su kitais giminaičiais 9 3,0% Motinos išsilavinimas Neaukštasis Aukštasis 113 39,5
173 60,5% Tėvo išsilavinimas Neaukštasis Aukštasis 156 55,9
123 44,1% Tėvų uţimtumas
Dirbu abu tėvai 200 66,2% Dirba vienas iš tėvų 92 30,5% Abu tėvai nedirba 10 3,3% Pajamos vienam šeimos
nariui per mėn. Virš 350 Eur Iki 350 Eur 162 139 53,8% 46,2%
3.2. Tiriamųjų socioekonominių aplinkybių tarpusavio ryšys su elektroninių priemonių naudojimusi, mitybos, burnos higienos įgūdţiais, odontologinės baimės išsivystymu bei KPI vidurkiu
kompiuteriu, mobiliojo telefono turėjimu, papildomų uţsiėmimų, būrelių lankymu bei paskutiniojo semestro vidurkiu (ţr. Lentelė nr. 2). Vaikai, kurių pajamos siekia iki 350 eur vienam šeimos nariui, daţniau kompiuteriu naudojasi ilgiau kaip 2 valandas (ţr. 1 pav.), neturi mobiliojo telefono arba mobilusis telefonas neišmanusis (ţr. 2 pav.), nelanko papildomų uţsiėmimų ir būrelių (ţr. 3 pav.), o paskutiniojo semestro vidurkis yra prastesnis nei vaikų, kurių šeimos pajamos vienam nariui viršija 350 eur (ţr. 4 pav.).
Lentelė nr. 2. Vaikų naudojimosi elektroninėmis priemonėmis, papildomus uţsiėmimų lankymo bei paskutiniojo semestro vidurkio pasiskirstymas pagal pajamas
Pajamos p
reikšmė χ2 Iki 350 eurų Virš 350 eurų
Televizija Iki 30 minučių 47,9% (45) 52,1% (49) 0,292 2,464 Iki 2 valandų 55,6% (100) 44,4% (80) Virš 2 valandų 63,0% (17) 37,0% (10) Kompiuteriniai ţaidimai Iki 30 minučių 56,4% (66) 43,6% (51) 0,015 8,429 Iki 2 valandų 47,1% (65) 52,9% (73) Virš 2 valandų 72,5% (29) 27,5% (11) Kiti prietaisai Iki 30 minučių 59,6% (106) 40,4% (72) 0,052 5,926 Iki 2 valandų 44,0% (40) 56,0% (51) Virš 2 valandų 52,4% (11) 47,6% (10) Mobilusis telefonas Neturi 64,7% (11) 35,3% (6) 0,012 8,924 Išmanusis 50,4% (129) 49,6% (127) Neišmanusis 78,6% (22) 21,4% (6) Papildomi uţsiėmimai, būreliai Nelanko 77,6% (45) 22,4% (13) 0,000 17,259 1 kartą per savaitę 55,6% (20) 44,4% (16)
χ2=8,429; p=0,015<0,05
1 pav. Vaikų naudojimosi kompiuteriu laiko pasiskirstymas pagal pajamas
χ2=8,924; p=0,012<0,05
2 pav. Vaikų mobiliojo telefono turėjimo pasiskirstymas pagal pajamas
56,4% 47,1% 72,5% 43,6% 52,9% 27,5% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Iki 30 min. Iki 2 val. Virš 2 val.
Naudojimasis kompiuteriu Virš 350 eurų Iki 350 eurų 64,7% 50,4% 78,6% 35,3% 49,6% 21,4% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Neturi Išmanusis Neišmanusis
Vaikų mobilusis telefonas
χ2=17,259; p=0,000<0,05
3 pav. Vaikų papildomų uţsiėmimų, būrelių lankymo pasiskirstymas pagal pajamas
χ2=11,353; p=0,023<0,05
4 pav. Vaikų paskutiniojo semestro vidurkio pasiskirstymas pagal pajamas
Palygintas vaikų mitybos, burnos higienos įpročių, KPI ir odontologinės baimės pasiskirstymas pagal pajamas, tenkančias vienam šeimos nariui (ţr. lentelė nr. 2). Nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp pajamų kiekio ir vaikų dantų valymosi daţnio, KPI vidurkio bei paskutinio vizito pas odontologą patirties (ţr. Lentelė nr. 3). Vaikai, kurių šeimos pajamos nesiekia 350 eurų daţniau dantis valosi ne kiekvieną dieną arba tik 1 kartą per dieną (ţr. 5 pav.), jų KPI vidurkis yra didesnis (ţr. 6 pav.), o paskutinio vizito pas odontologą patirtis yra prastesnė nei vaikų, kurių šeimos pajamos vienam asmeniui viršija 350 eur (ţr. 7 pav.).
77,6% 55,6% 46,9% 22,4% 44,4% 53,1% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Nelanko 1 kartą per sav. > 1 kartą per sav.
Vaikų papildomų uţsiėmimų, būrelių lankymas
Virš 350 eurų Iki 350 eurų 42,5% 53,3% 66,7% 33,3% 100,0% 57,5% 46,7% 33,3% 66,7% 0,0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Vaikų paskutioniojo semestro vidurkis
Lentelė nr. 3. Vaikų mitybos, burnos higienos įpročių, KPI vidurkio ir odontologinės baimės pasiskirstymas pagal pajamas
Pajamos p
reikšmė χ2 Iki 350 eurų Virš 350 eurų
Uţkandţiavimas Neuţkandţiauja Uţkandţiauja 54,2% (136) 45,8% (115) 0,685 0,165 51,0% (25) 49,0% (24) Vaikų dantų valymosi daţnis per dieną Valosi ne kiekvieną dieną 81,8% (36) 18,2% (8) 0,000 20,461 1 kartą 55,7% (68) 44,3% (54) 2 kartus 43,0% (58) 57,0% (77) Kitų burnos higienos priemonių naudojimas Nenaudoja 57,7% (105) 42,3% (77) 0,129 2,310 Naudoja 48,7% (57) 51,3% (60) KPI vidurkis 1,43±2,11 (162) 0,96±1,30 (139) 0,024 2,271 Vaiko jaučiama baimė, nerimas prieš vizitą pas
odontologą
Jaučia 56,6% (73) 43,4% (56)
0,355 0,855
Nejaučia 51,2% (86) 48,8% (82)
Paskutinio vaiko vizito pas
odontologą patirtis Puiki 45,1% (51) 54,9% (62) 0,001 15,507 Gera 52,6% (72) 47,4% (65) Patenkinama 75,6% (34) 24,4% (11) Bloga 100,0% (4) 0,0% (0) χ2=20,461; p=0,000<0,05
5 pav. Vaikų dantų valymosi daţnio pasiskirstymas pagal pajamas
81,8% 55,7% 43,0% 18,2% 44,3% 57,0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Valosi ne kiekvieną dieną 1 kartą 2 kartus
Vaikų dantų valymosi daţnis per dieną
χ2=2,271; p=0,024<0,05
6 pav. Vaikų KPI vidurkio pasiskirstymas pagal pajamas
χ2=15,507; p=0,001<0,05
7 pav. Vaikų paskutinio vizito pas odontologą patirties pasiskirstymas pagal pajamas
Vaikų naudojimosi elektroninėmis priemonėmis, papildomų uţsiėmimų lankymo bei paskutiniojo semestro vidurkio pasiskirstymas taip pat palygintas su tėvų išsilavinimu (ţr. Lentelė nr. 4). Gauta statistiškai reikšminga koreliacija tarp tėvų išsilavinimo ir kitų elektroninių prietaisų naudojimosi (ţaidimo konsolių, planšetinių kompiuterių), papildomų uţsiėmimų ir būrelių lankymo bei paskutiniojo semestro vidurkio. Vaikai, kurių tėvų išsilavinimas yra aukštasis, reikšmingai daugiau laiko naudojasi kitais elektroniniais prietaisais (ţr. 8 pav.), daţniau turi išmanųjį telefoną
1,43 0,96 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6
Iki 350 eurų Virš 350 eurų
Vaik ų K P I vid u rk is Pajamos 45,1% 52,6% 75,6% 100,0% 54,9% 47,4% 24,4% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Puiki Gera Patenkinama Bloga
Vaikų patirtis paskutinio vizito pas odontologą metu
(ţr. 9 pav.), papildomus uţsiėmimus ir būrelius lanko daugiau nei 1 kartą per savaitę (ţr. 10 pav.) ir pasiekia geresnių akademinių rezultatų nei vaikai, kurių tėvų išsilavinimas yra neaukštasis (ţr. 11 pav.).
Lentelė nr. 4. Vaikų naudojimosi elektroninėmis priemonėmis, papildomų uţsiėmimų lankymo bei paskutiniojo semestro vidurkio pasiskirstymas pagal tėvų išsilavinimą
Tėvų išsilavinimas p reikšmė χ2 Aukštasis Neaukštasis Televizija Iki 30 minučių 64,5% (60) 35,5% (33) 0,292 2,459 Iki 2 valandų 55,4% (98) 44,6% (79) Virš 2 valandų 64,3% (18) 35,7% (10) Kompiuteriniai ţaidimai Iki 30 minučių 60,0% (69) 40,0% (46) 0,841 0,347 Iki 2 valandų 59,9% (82) 40,1% (55) Virš 2 valandų 55,0% (22) 45,0% (18) Kiti prietaisai Iki 30 minučių 52,3% (91) 47,7% (83) 0,039 6,485 Iki 2 valandų 66,3% (61) 33,7% (31) Virš 2 valandų 71,4% (15) 28,6% (6) Mobilusis telefonas Neturi 38,5% (5) 61,5% (8) 0,001 13,763 Išmanusis 63,2% (163) 36,8% (95) Neišmanusis 29,6% (8) 70,4% (19) Papildomi uţsiėmimai, būreliai Nelanko 40,7% (22) 59,3% (32) 0,000 17,189 1 kartą per savaitę 41,7% (15) 58,3% (21)
χ2=6,485; p=0,039<0,05
8 pav. Vaikų naudojimosi kitais elektroniniais prietaisais laiko pasiskirstymas pagal tėvų išsilavinimą
χ2=13,763; p=0,001<0,05
9 pav. Vaikų mobiliojo telefono turėjo pasiskirstymas pagal tėvų išsilavinimą 52,3% 66,3% 71,4% 47,7% 33,7% 28,6% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Iki 30 min. Iki 2 val. Virš 2 val.
Vaiko vidutinis naudojimosi kitais elektroniniais prietaisas laikas
Neaukštasis Aukštasis 38,5% 63,2% 29,6% 61,5% 36,8% 70,4% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Neturi Išmanusis Neišmanusis
Vaikų mobilusis telefonas
χ2=17,189; p=0,000<0,05
10 pav. Vaikų papildomų uţsiėmimų lankymo daţnumo pasiskirstymas pagal tėvų išsilavinimą
χ2=26,906; p=0,000<0,05
11 pav. Vaikų paskutiniojo semestro vidurkio pasiskirstymas pagal tėvų išsilavinimą
Palygintas vaikų mitybos, burnos higienos įpročių, KPI vidurkio ir odontologinės baimės pasiskirstymas pagal tėvų išsilavinimą (ţr. Lentelė nr. 5). Nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp tėvų išsilavinimo ir vaikų KPI vidurkio bei paskutinio vizito pas odontologą patirties. Vaikai, kurių tėvai turi aukštąjį išsilavinimą, pasiţymi reikšmingai maţesniu KPI vidurkiu (ţr. 12 pav.) ir geresne paskutinio vizito pas odontologą patirtimi nei vaikai, kurių tėvai aukštojo išsilavinimo neturi (ţr. 13 pav.).
40,7% 41,7% 66,8% 59,3% 58,3% 33,2% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Nelanko 1 kartą per sav. > 1 kartą per sav.
Vaikų papildomų uţsiėmimų, būrelių lankymo daţnumas
Neaukštasis Aukštasis 78,1% 62,0% 40,5% 30,0% 21,9% 38,0% 59,5% 70,0% 100,0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Puikus (10) Geras (8-9) Vidutiniškas (6-7)
Patenkinamas (4-5)
Prastas (<4)
Vaikų paskutiniojo semestro vidurkis
Lentelė nr. 5. Vaikų mitybos, burnos higienos įpročių, KPI vidurkio ir odontologinės baimės pasiskirstymas pagal tėvų išsilavinimą
Tėvų išsilavinimas p reikšmė χ2 Aukštasis Neaukštasis Uţkandţiavimas Uţkandţiauja 58,9% (146) 41,1% (102) 0,759 0,094 Neuţkandţiauja 61,2% (30) 38,8% (19) Vaikų dantų valymosi daţnis per dieną Valosi ne kiekvieną dieną 53,5% (23) 46,5% (20) 0,224 2,989 1 kartą 55,0% (66) 45,0% (54) 2 kartus 64,4% (87) 35,6% (48) Kitų burnos higienos priemonių naudojimas Nenaudoja 56,7% (101) 43,3% (77) 0,242 1,368 Naudoja 63,6% (75) 36,4% (43) KPI vidurkis 0,98±1,52 (176) 1,44±2,00 (122) 0,025 -2,254 Vaiko jaučiama baimė, nerimas
prieš vizitą pas odontologą
Jaučia 56,3% (71) 43,7% (55)
0,392 0,733 Nejaučia 61,3% (103) 38,7% (65)
Paskutinio vaiko vizito pas
odontologą patirtis Puiki 69,3% (79) 30,7% (35) 0,011 11,216 Gera 57,2% (79) 42,8% (59) Patenkinama 41,5% (17) 58,5% (24) Bloga 33,3% (1) 66,7% (2) χ2= -2,254; p=0,025<0,05
χ2=11,216; p=0,011<0,05
13 pav. Vaikų patirties paskutinio vizito pas odontologą metu pasiskirstymas pagal tėvų išsilavinimą
Palygintas vaikų naudojimosi elektroninėmis priemonėmis, papildomų uţsiėmimų lankymo bei paskutiniojo semestro vidurkio pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį (ţr. Lentelė nr. 6). Buvo nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp vaikų šeimyninės padėties ir vaikų mobiliojo telefono turėjimo, papildomų uţsiėmimų lankymo bei paskutiniojo semestro vidurkio. Vaikai, kurie gyvena su abiem tėvais, reikšmingai daţniau turi išmanųjį telefoną (ţr. 14 pav.) ir papildomus uţsiėmimus, būrelius lanko daţniau vieną ir daugiau kartų per savaitę (ţr. 15 pav.). Taip pat, vaikai, gyvenantys su abiem tėvais, pasiekia geresnių mokymosi rezultatų (ţr. 16 pav.).
69,3% 57,2% 41,5% 33,3% 30,7% 42,8% 58,5% 66,7% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Puiki Gera Patenkinama Bloga
Vaikų patirtis paskutinio vizito pas odontologą metu
Lentelė nr. 6. Vaikų naudojimosi elektroninėmis priemonėmis, papildomų uţsiėmimų lankymo bei paskutiniojo semestro vidurkio pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį
Vaiko šeimyninė padėtis
p reikšmė χ2 Gyvena su abiem tėvais Gyvena su vienu iš tėvų Gyvena su kitais giminaičiais Televizija Iki 30 minučių 80,0% (76) 15,8% (15) 4,2% (4) 0,604 2,732 Iki 2 valandų 75,6% (136) 21,7% (39) 2,8% (5) Virš 2 valandų 82,1% (23) 17,9% (5) 0,0% (0) Kompiuteriniai ţaidimai Iki 30 minučių 76,1% (89) 19,7% (23) 4,3% (5) 0,463 3,602 Iki 2 valandų 81,4% (114) 16,4% (23) 2,1% (3) Virš 2 valandų 70,0% (28) 27,5% (11) 2,5% (1) Kiti prietaisai Iki 30 minučių 74,9% ( 134) 20,1% (36) 5,0% (9) 0,200 5,988 Iki 2 valandų 80,4% (74) 19,6% (18) 0,0% (0) Virš 2 valandų 81,0% (17) 19,0% (4) 0,0% (0) Mobilusis telefonas Neturi 52,9% (9) 17,6% (3) 29,4% (5) 0,000 59,641 Išmanusis 81,8% (211) 17,8% (36) 0,4% (1) Neišmanusis 53,6% (15) 35,7% (10) 10,7% (3) Papildomi uţsiėmimai, būreliai Nelanko 60,3% (35) 29,3% (17) 10,3% (6) 0,001 19,773 1 kartą per savaitę 80,6% (29) 19,4% (7) 0,0% (0) ˃ 1 kartą per savaitę 81,8% (171) 16,7% (35) 1,4% (3) Vaiko paskutiniojo semestro vidurkis Puikus (10) 76,7% (56) 23,3% (17) 0,0% (0) 0,000 38,021 Geras (8-9) 89,9% (124) 8,7% (12) 1,4% (2) Vidutiniškas (6-7) 61,5% (48) 29,5% (23) 9,0% (7) Patenkinamas (4-5) 60,0% (6) 40,0% (4) 0,0% (0) Prastas (<4) 0,0% (0) 100,0% (1) 0,0% (0) χ2=59,641; p=0,000<0,05
14 pav. Vaikų mobiliojo telefono turėjimo pasiskirstymas pagal vaikų šeimyninę padėtį 52,9% 81,8% 53,6% 17,6% 17,8% 35,7% 29,4% 0,4% 10,7% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Neturi Išmanusis Neišmanusis
Vaikų mobilusis telefonas
Gyvena su kitais giminaičiais
χ2=19,773; p=0,001<0,05
15 pav. Vaikų papildomų uţsiėmimų, būrelių lankymo daţnumo pasiskirstymas pagal vaikų šeimyninę padėtį
χ2=38,021; p=0,000<0,05
16 pav. Vaikų paskutiniojo semestro vidurkio pasiskirstymas pagal vaikų šeimyninę padėtį 60,3% 80,6% 81,8% 29,3% 19,4% 16,7% 10,3% 1,4% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Nelanko 1 kartą per sav. > 1 kartą per sav.
Vaikų papildomų uţsiėmimų, būrelių lankymo daţnumas
Gyvena su kitais giminaičiais Gyvena su vienu iš tėvų Gyvena su abiem tėvais
76,7% 89,9% 61,5% 60,0% 23,3% 8,7% 29,5% 40,0% 100,0% 1,4% 9,0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Puikus (10) Geras (8-9) Vidutiniškas (6-7)
Patenkinamas (4-5)
Prastas (<4)
Vaikų paskutiniojo semestro vidurkis
Palygintas vaikų mitybos, burnos higienos įpročių, KPI vidurkio ir odontologinės baimės pasiskirstymas pagal vaikų šeimyninę padėtį (ţr. Lentelė nr. 7). Nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp vaikų šeimyninės padėties ir vaikų KPI vidurkio bei paskutinio vizito pas odontologą patirties. Vaikai, kurie gyvena su abiem tėvais, pasiţymi reikšmingai maţesniu KPI vidurkiu (ţr. 17 pav.) ir geresne paskutinio vizito pas odontologą patirtimi (ţr. 18 pav.).
Lentelė nr. 7. Vaikų mitybos, burnos higienos įpročių, KPI vidurkio ir odontologinės baimės pasiskirstymas pagal vaikų šeimyninę padėtį
Vaiko šeimyninė padėtis
p reikšmė χ2 Gyvena su abiem tėvais Gyvena su vienu iš tėvų Gyvena su kitais giminaičiais Uţkandţiavimas Uţkandţiauja 78,3% (198) 19,0% (48) 2,8% (7) 0,851 0,322 Neuţkandţiauja 75,5% (37) 20,4% (10) 4,1% (2) Vaikų dantų valymosi daţnis per dieną Valosi ne kiekvieną dieną 75,0% (33) 20,5% (9) 4,5% (2) 0,919 0,936 1 kartą per dieną 76,4% (94) 20,3% (25) 3,3% (4) 2 kartus per dieną 79,4% (108) 18,4% (25) 2,2% (3) KPI vidurkis 1,10±1,74 (235) 1,44±1,80 (59) 2,67±2,50 (9) 0,019 4,006 Vaiko jaučiama baimė, nerimas
prieš vizitą pas odontologą
Jaučia 76,2% (99) 19,2% (25) 4,6% (6)
0,356 2,095 Nejaučia 79,3% (134) 18,9% (32) 1,8% (3)
Paskutinio vaiko vizito pas
χ2=4,006; p=0,019<0,05
17 pav. Vaikų KPI vidurkio pasiskirstymas pagal vaikų šeimyninę padėtį
χ2=20,425; p=0,002<0,05
18 pav. Vaikų paskutinio vizito pas odontologą patirties pasiskirstymas pagal vaikų šeimyninę padėtį
Palygintas vaikų naudojimosi elektroninėmis priemonėmis, šeimos pajamų, tėvų išsilavinimo bei vaikų KPI vidurkio pasiskirstymas pagal vidutinį laiką, praleistą su tėvais (ţr. Lentele nr. 8). Nustatytas statistiškai reikšminga koreliacija tarp vidutinio laiko, praleisto su tėvais ir vaikų mobiliojo telefono turėjimo, šeimos pajamų, tėvų išsilavinimo bei vaikų KPI vidurkio. Reikšmingų skirtumų tarp vaikų vidutinio laiko, praleisto su tėvais, per parą ir vaiko jaučiamos
1,1 1,44 2,67 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3
Gyvena su abiem tėvais Gyvena su vienu iš tėvų Gyvena su kitais giminaičiais Vaik ų K P I vid u rk is
Vaikų šeimyninė padėtis
83,3% 79,0% 60,0% 50,0% 15,8% 18,8% 31,1% 25,0% 0,9% 2,2% 8,9% 25,0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Puiki Gera Patenkinama Bloga
Vaikų patirtis paskutinio vizito pas odontologą metu
baimės, nerimo prieš vizitą pas odontologą nenustatyta (ţr. Lentelė nr. 9). Vaikai, turintys išmanųjį telefoną, su tėvais daţniau praleidţia daugiau laiko nei jokio telefono neturintys vaikai, o vaikai, kurie mobiliojo telefono neturi, daţniau su tėvais praleidţia tik iki 30 minučių per dieną (ţr. 19 pav.). Didesnes nei 350 eurų turinčias pajamas šeimos vaikai su tėvais daţniau praleidţia daugiau laiko nei maţesnes nei 350 eurų pajamas turinčių šeimų vaikai (ţr. 20 pav.). Vaikai, kurių tėvai turi aukštąjį išsilavinimą, taip pat daţniau praleidţia su tėvais didesnę laiko dalį (ţr. 21 pav.). Vaikai, kurie praleidţia su tėvais virš 2 valandų per parą, pasiţymi maţiausiu KPI vidurkiu (ţr. 22 pav.).
Lentelė nr. 8. Vaikų naudojimosi elektroninėmis priemonėmis, šeimos pajamų, tėvų išsilavinimo bei vaikų KPI vidurkio pasiskirstymas pagal vidutinį laiką, praleistą su tėvais
Vidutinis laikas, praleistas su tėvais per
parą p reikšmė χ2 Iki 30 minučių Iki 2 valandų Virš 2 valandų Televizija Iki 30 minučių 23,2% (22) 38,9% (37) 38,9% (36) 0,426 3,853 Iki 2 valandų 18,3% (33) 33,9% (61) 33,9% (86) Virš 2 valandų 21,4% (6) 25,0% (7) 25,0% (15) Kompiuteriniai ţaidimai Iki 30 minučių 20,5% (24) 36,8% (43) 36,8% (50) 0,696 2,218 Iki 2 valandų 20,7% (29) 30,0% (42) 30,0% (69) Virš 2 valandų 17,5% (7) 40,0% (16) 40,0% (17) Kiti prietaisai Iki 30 minučių 20,1% (36) 34,6% (62) 34,6% (81) 0,427 3,846 Iki 2 valandų 25,0% (23) 37,0% (34) 37,0% (35) Virš 2 valandų 9,5% (2) 33,3% (7) 33,3% (12) Mobilusis telefonas Neturi 64,7% (11) 17,6% (3) 17,6% (3) 0,000 35,621 Išmanusis 14,7% (38) 36,0% (93) 36,0% (127) Neišmanusis 42,9% (12) 32,1% (9) 32,1% (7)
Pajamos Virš 350 eurų Iki 350 eurų 28,4% (46) 30,9% (50) 30,9% (66) 0,001 14,385 10,8% (15) 39,6% (55) 39,6% (69) Tėvų išsilavinimas Aukštasis 13,6% (24) 35,8% (63) 35,8% (89) 0,017 8,093 Neaukštasis 26,2% (32) 34,4% (42) 34,4% (48) KPI vidurkis 1,72±2,19 (61) 1,16±1,56 (105) 1,02±1,73 (173) 0,037 3,331
Lentelė nr. 9. Vaiko jaučiamos baimės, nerimo prieš vizitą pas odontologą pasiskirstymas pagal vaiko praleistą vidutinį laiką su tėvais per parą
Vaiko jaučiama baimė, nerimas
prieš vizitą pas odontologą P
χ2=35,621; p=0,000<0,05
19 pav. Vaikų vidutinio laiko per parą, praleisto su tėvais, pasiskirstymas pagal vaikų mobiliojo telefono turėjimą
χ2=14,385; p=0,001<0,05
20 pav. Vaikų vidutinio laiko per parą, praleisto su tėvais, pasiskirstymas pagal šeimos pajamas vienam šeimos nariui
64,7% 14,7% 42,9% 17,6% 36,0% 32,1% 17,6% 36,0% 32,1% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Neturi Išmanusis Neišmanusis
Vaikų mobilusis telefonas
Virš 2 val. Iki 2 val. Iki 30 min. 28,4% 10,8% 30,9% 39,6% 30,9% 39,6% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Iki 350 eur Virš 350 eur
Pajamos
χ2=8,093; p=0,017<0,05
21 pav. Vaikų vidutinio laiko per parą, praleisto su tėvais, pasiskirstymas pagal tėvų išsilavinimą
χ2=3,331; p=0,037<0,05
22 pav. Vaikų KPI vidurkio pasiskirstymas pagal vidutinį laiką per parą, praleistą su tėvais
3.3. Tiriamųjų praleidţiamo laiko, naudojantis elektroninėmis priemonėmis, tarpusavio ryšys su papildomų uţsiėmimų lankymu, mitybos bei burnos higienos įpročiais, miego trukme, odontologinės baimės išsivystymu ir KPI vidurkiu
13,6% 26,2% 35,8% 34,4% 35,8% 34,4% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Aukštasis Neaukštasis Tėvų išsilavinimas Virš 2 val. Iki 2 val. Iki 30 min. 1,72 1,16 1,02 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,8 2
Iki 30 minučių Iki 2 valandų Virš 2 valandų
Vaik ų K P I vid u rk is
Palygintas vaikų papildomų uţsiėmimų, būrelių lankymo pasiskirstymas pagal laiką, praleidţiamą naudojantis elektroninėmis priemonėmis (ţr. Lentelė nr. 10). Nustatyta reikšminga koreliacija tarp vaikų papildomų uţsiėmimų lankymo daţnio ir vaikų mobiliojo telefono turėjimo. Vaikai, kurie mobiliojo telefono neturi, statistiškai daţniau nelanko ir papildomų būrelių, o vaikai, kurie turi išmanųjį telefoną, statistiškai daţniau papildomus uţsiėmimus lanko daugiau nei vieną kartą per savaitę (ţr. 23 pav.).
Lentelė nr. 10. Vaikų papildomų uţsiėmimų, būrelių lankymo pasiskirstymas pagal laiką, praleidţiamą naudojantis elektroninėmis priemonėmis
Papildomi uţsiėmimai, būreliai
p reikšmė
χ2 Nelanko 1 kartą per savaitę ˃ 1 kartą per savaitę
Televizija Iki 30 minučių 25,3% (24) 6,3% (6) 68,4% (65) 0,089 8,078 Iki 2 valandų 15,0% (27) 15,0% (27) 70,0% (126) Virš 2 valandų 25,0% (7) 10,7% (3) 64,3% (18) Kompiuteriniai ţaidimai Iki 30 minučių 22,2% (26) 10,3% (12) 67,5% (79) 0,524 3,209 Iki 2 valandų 16,4% (23) 12,1% (17) 71,4% (100) Virš 2 valandų 22,5% (9) 17,5% (7) 60,0% (24) Kiti prietaisai Iki 30 minučių 18,4% (33) 14,0% (25) 67,6% (121) 0,636 2,549 Iki 2 valandų 20,7% (19) 10,9% (10) 68,5% (63) Virš 2 valandų 28,6% (6) 4,8% (1) 66,7% (14) Mobilusis telefonas Neturi 52,9% (9) 17,6% (3) 29,4% (5) 0,000 38,381 Išmanusis 13,6% (35) 12,8% (33) 73,6% (190) Neišmanusis 50,0% (14) 0,0% (0) 50,0% (14) χ2=38,381; p=0,000<0,05
23 pav. Vaikų papildomų uţsiėmimų, būrelių lankymo pasiskirstymas pagal vaikų mobiliojo telefono turėjimą 52,9% 13,6% 50,0% 17,6% 12,8% 29,4% 73,6% 50,0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Neturi Išmanusis Neišmanusis
Vaikų mobilusis telefonas
Palygintas vaikų uţkandţiavimo pasiskirstymas pagal laiką, praleidţiamą naudojantis elektroninėmis priemonėmis (ţr. Lentelė nr. 11). Statistiškai reikšmingų skirtumų nustatyta nebuvo.
Lentelė nr. 11. Vaikų uţkandţiavimo pasiskirstymas pagal laiką, praleidţiamą naudojantis elektroninėmis priemonėmis Vaiko uţkandţiavimas p reikšmė χ2 Uţkandţiauja Neuţkandţiauja Televizija Iki 30 minučių 81,1% (77) 18,9% (18) 0,578 1,097 Iki 2 valandų 84,4% (152) 15,6% (28) Virš 2 valandų 88,9% (24) 11,1% (3) Kompiuteriniai ţaidimai Iki 30 minučių 82,9% (97) 17,1% (20) 0,803 0,439 Iki 2 valandų 85,6% (119) 14,4% (20) Virš 2 valandų 82,5% (33) 17,5% (7) Kiti prietaisai Iki 30 minučių 82,1% (147) 17,9% (32) 0,309 2,347 Iki 2 valandų 87,9% (80) 12,1% (11) Virš 2 valandų 76,2% (16) 23,8% (5) Mobilusis telefonas Neturi 88,2% (15) 11,8% (2) 0,829 0,375 Išmanusis 83,3% (214) 16,7% (43) Neišmanusis 85,7% (24) 14,3% (4)
Lentelė nr. 12. Vaikų vidutinės miego trukmės per parą pasiskirstymas pagal vaikų praleidţiamą laiką naudojantis elektroninėmis priemonėmis, vaikų paskutiniojo semestro vidurkį, mitybos,
burnos higienos įpročius, KPI vidurkį
Vaiko vidutinė miego trukmė per parą
p
reikšmė χ2 Iki 9 valandų valandų 9 – 11 valandų ˃ 11
Televizija Iki 30 minučių 45,3% (43) 54,7% (52) 0,0% (0) 0,405 4,010 Iki 2 valandų 55,0% (99) 44,4% (80) 0,6% (1) Virš 2 valandų 60,7% (17) 39,3% (11) 0,0% (0) Kompiuteriniai ţaidimai Iki 30 minučių 53,8% (63) 45,3% (53) 0,9% (1) 0,613 2,677 Iki 2 valandų 49,3% (69) 50,7% (71) 0,0% (0) Virš 2 valandų 57,5% (23) 42,5% (17) 0,0% (0) Kiti prietaisai Iki 30 minučių 52,0% (93) 47,5% (85) 0,6% (1) 0,946 0,744 Iki 2 valandų 54,3% (50) 45,7% (42) 0,0% (0) Virš 2 valandų 52,4% (11) 47,6% (10) 0,0% (0) Mobilusis telefonas Neturi 47,1% (8) 52,9% (9 0,0% (0) 0,736 1,998 Išmanusis 51,6% (133) 48,1% (124) 0,4% (1) Neišmanusis 64,3% (18) 35,7% (10) 0,0% (0) Vaiko paskutiniojo semestro vidurkis Puikus (10) 58,9% (43) 41,1% (30) 0,0% (0) 0,426 8,081 Geras (8-9) 55,1% (76) 44,9% (62) 0,0% (0) Vidutiniškas (6-7) 43,6% (34) 55,1% (43) 1,3% (1) Patenkinamas (4-5) 40,0% (4) 60,0% (6) 0,0% (0) Blogas (<4) 100,0% (1) 0,0% (0) 0,0% (0) Uţkandţiavimas Uţkandţiauja 52,2% (132) 47,8% (121) 0,0% (0) 0,073 5,244 Neuţkandţiauja 53,1% (26) 44,9% (22) 2,0% (1) Vaikų dantų valymosi daţnis per dieną Valosi ne kiekvieną dieną 52,3% (23) 47,7% (21) 0,0% (0) 0,822 1,526 1 kartą 54,5% (67) 45,5% (56) 0,0% (0) 2 kartus 50,7% (69) 48,5% (66) 0,7% (1) Kitų burnos higienos priemonių naudojimas Nenaudoja 51,9% (95) 48,1% (88) 0,0% (0) 0,435 1,663 Naudoja 53,4% (63 45,8% (54) 0,8% (1) KPI vidurkis 1,23±1,65 (159) 1,17±1,94 (143) 3,00±0,00 (1) 0,584 0,538
Lentelė nr. 13. Vaikų paskutiniojo semestro vidurkio pasiskirstymas pagal vaikų praleidţiamą laiką naudojantis elektroninėmis priemonėmis
Palygintas vaikų KPI vidurkio pasiskirstymas pagal vaikų praleidţiamą laiką naudojantis elektroninėmis priemonėmis (ţr. Lentelė nr. 14). Buvo nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp vaikų KPI vidurkio ir vaikų mobiliojo telefono turėjimo. Didţiausią KPI vidurkį turėjo vaikai, kurie mobiliojo telefono neturi (ţr. 24 pav.).
Vaiko paskutiniojo semestro vidurkis
Lentelė nr. 14. Vaikų KPI vidurkio pasiskirstymas pagal vaikų praleidţiamą laiką naudojantis elektroninėmis priemonėmis
KPI P reikšmė ANOVA
F Televizija Iki 30 minučių 0,98 ±1,50 (95) 0,103 2,290 Iki 2 valandų 1,24 ±1,92 (183) Virš 2 valandų 1,79 ±1,77 (28) Kompiuteriniai ţaidimai Iki 30 minučių 1,10 ±1,57 (117) 0,286 1,257 Iki 2 valandų 1,38 ±1,99 (140) Virš 2 valandų 0,95 ±1,62 (40) Kiti prietaisai Iki 30 minučių 1,12 ±1,74 (179) 0,393 0,937 Iki 2 valandų 1,43 ±1,97 (92) Virš 2 valandų 1,19 ±1,69 (21) Mobilusis telefonas Neturi 3,12 ±2,60 (17) 0,000 11,001 Išmanusis 1,08 ±1,65 (258) Neišmanusis 1,25 ±1,88 (28) ANOVA F=11,001; p=0,000<0,05
24 pav. Vaikų KPI vidurkio pasiskirstymas pagal laiką, praleistą naudojantis elektroninėmis priemonėmis
Palygintas vaikų KPI vidurkio ir odontologinės baimės pasiskirstymas pagal vaikų mobiliojo telefono poreikį (ţr. Lentelė nr. 15). Statistiškai reikšmingų skirtumų nustatyta nebuvo.
0,98 1,24 1,79 1,10 1,38 0,95 1,12 1,43 1,19 3,12 1,08 1,25 0,0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5 3,0 3,5 Iki 30 minučių Iki 2 valandų Virš 2 valandų Iki 30 minučių Iki 2 valandų Virš 2 valandų Iki 30 minučių Iki 2 valandų Virš 2 valandų Neturi Išmanusis Neišmanusis T eleviz ij a Kompiut er ini a i ţa idi mai Kiti pr ieta is ai M obil us is tele fona s
Lentelė nr. 15. Vaikų KPI vidurkio ir odontologinės baimės pasiskirstymas pagal vaikų mobiliojo telefono poreikį
Vaiko mobiliojo telefono poreikis
p reikšmė χ2 Nešiojasi su savimi
nuo ryto iki miego laiko vakare
Tik tuomet, kai išeina iš namų
KPI vidurkis 1,10 ±1,60 (150) 1,13 ±1,77 (135) -0,130 0,897 Vaiko jaučiama baimė,
nerimas prieš vizitą pas odontologą
Jaučia 55,8% (67) 44,2% (53)
0,359 0,841
Nejaučia 50,3% (81) 49,7% (80)
Palygintas vaikų dantų valymosi daţnio pasiskirstymas pagal vaikų praleidţiamą laiką naudojantis elektroninėmis priemonėmis (ţr. Lentelė nr. 16). Buvo nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp vaikų dantų valymosi daţnio ir vaikų mobiliojo telefono turėjimo. Vaikai, kurie mobiliojo telefono neturi, linkę daţniau valytis dantis ne kiekvieną dieną, išmanųjį telefoną turintys vaikai dantis valosi 1-2 kartus per dieną, o ne išmanųjį telefoną turintys vaikai linkę daţniau dantis valytis 1 kartą per dieną (ţr. 25 pav.).
Lentelė nr. 16. Vaikų dantų valymosi daţnio pasiskirstymas pagal vaikų praleidţiamą laiką naudojantis elektroninėmis priemonėmis
Vaikų dantų valymosi daţnis per dieną
χ2=12,191; p=0,016<0,05
25 pav. Vaikų dantų valymosi daţnio pasiskirstymas pagal vaikų mobiliojo telefono turėjimą
Palygintas vaikų kitų burnos higienos priemonių (tarpdančių siūlo, tarpdančių šepetėlio, burnos skalavimo skysčio) naudojimo pasiskirstymas pagal vaikų praleidţiamą laiką naudojantis elektroninėmis priemonėmis (ţr. Lentelė nr. 17). Buvo nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp vaikų burnos higienos priemonių naudojimo ir vaikų mobiliojo telefono turėjimo. Kitas burnos higienos priemones labiausiai naudoti linkę vaikai, kurie turi išmaniuosius telefonus (ţr. 26 pav.).
Lentelė nr. 17. Vaikų kitų burnos higienos priemonių naudojimo pasiskirstymas pagal vaikų praleidţiamą laiką naudojantis elektroninėmis priemonėmis
Kitų burnos higienos priemonių
naudojimas p reikšmė χ2 Nenaudoja Naudoja Televizija Iki 30 minučių 64,9% (61) 35,1% (33) 0,605 1,006 Iki 2 valandų 59,2% (106) 40,8% (73) Virš 2 valandų 57,1% (16) 42,9% (12) Kompiuteriniai ţaidimai Iki 30 minučių 57,8% (67) 42,2% (49) 0,547 1,208 Iki 2 valandų 61,2% (85) 38,8% (54) Virš 2 valandų 67,5% (27) 32,5% (13) Kiti prietaisai Iki 30 minučių 59,9% (106) 40,1% (71) 0,483 1,456 Iki 2 valandų 67,4% (62) 32,6% (30) Virš 2 valandų 61,9% (13) 38,1% (8) Mobilusis telefonas Neturi 94,1% (16) 5,9% (1) 0,003 11,812 Išmanusis 57,0% (146) 43,0% (110) Neišmanusis 75,0% (21) 25,0% (7) 41,2% 12,8% 14,3% 35,3% 39,9% 50,0% 23,5% 47,3% 35,7% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Neturi Išmanusis Neišmanusis
Vaikų mobilusis telefonas
2 kartus 1 kartą
