1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO
MEDICINOS AKADEMIJOS MEDICINOS FAKULTETO
PSICHIATRIJOS KLINIKA
MEDICINOS VIENTISŲJŲ STUDIJŲ PROGRAMOS STUDENTĖS DOVILĖS VAIČIŪNAITĖS
MAGISTRINIS MOKSLINIS DARBAS
Depresiškumo, nerimastingumo simptomų ir lytinės funkcijos
sutrikimų sunkumas pacientams su hiperprolaktinemija
Darbo vadovas: dr. V. Steiblienė
Kaunas 2017
2
Turinys
1. SANTRAUKA ... 3
2. SUMMARY ... 4
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
5. SANTRUMPOS ... 6
6. SĄVOKOS ... 7
7. ĮVADAS...8
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
9.1 Hiperprolaktinemijos priežastys ... 10
9.2 Prolaktino poveikis lytinei funkcijai ... 11
9.3 Hiperprolaktinemija ir psichiatriniai simptomai... 12
10. TYRIMO METODIKA ... 13
10.1 Tyrimo planavimas ... 13
10.2 Tyrimo objektai ... 13
10.3 Tiriamųjų atranka ... 13
10.4 Tyrimo metodai ... 14
10.4.1 Nerimastingumo ir depresiškumo vertinimas ... 14
10.4.2 Lytinės funkcijos vertinimas ... 14
10.4.3 Gyvenimo kokybės vertinimas ... 15
10.5 Duomenų analizės metodai ... 15
11. REZULTATAI ... 17
13. IŠVADOS ... 25
3
1. Santrauka
Dovilė Vaičiūnaitė. Depresiškumo, nerimastingumo simptomų ir lytinės funkcijos sutrikimų sunkumas pacientams su hiperprolaktinemija.
Tyrimo tikslas. Įvertinti pacientų, kuriems pasireiškė hiperprolaktinemija, depresiškumo, nerimastingumo
simptomų sunkumo sąsajas su lytinės funkcijos sutrikimu ir gyvenimo kokybe.
Uždaviniai. 1. Įvertinti pacientų, kuriems pasireiškė hiperprolaktinemija, sociodemografines ir klinikines
sutrikimo charakteristikas. 2. Įvertinti pacientų, kuriems pasireiškė hiperprolaktinemija, depresiškumo ir nerimastingumo simptomų sunkumą. 3. Įvertinti pacientų, kuriems pasireiškė hiperprolaktinemija, lytinę funkciją. 4. Įvertinti pacientų, kuriems pasireiškė hiperprolaktinemija, gyvenimo kokybę. 5. Nustatyti sąsajas tarp psichiatrinių simptomų išreikštumo, ligos klinikinių charakteristikų, lytinės funkcijos ir gyvenimo kokybės.
Metodika. Vykdytas vienmomentinis tyrimas, kurio metu anonimiškai apklausti LSMUL KK
Psichiatrijos skyriuje gydyti pacientai, kuriems buvo tirta prolaktino koncentracija kraujyje. Naudota sociademografinė anketa, bei standartizuoti klausimynai: SF-36, HADS, FSFI, IIEF.
Tyrimo rezultatai. Galaktorėja nustatyta 12,5% moterų, menstruacijų sutrikimai pasireiškė 37,5%
pacienčių. 46,2% pacientų nustatytas vidutinio sunkumo ir 53,8% - lengvas depresiškumas. Sunkus nerimastingumas pasireiškė 31,8%, vidutinis – 27,3%, lengvas – 40,9%. 33,3% moterų turėjo padidėjusią lytinių sutrikimų riziką. SF-36 fizinės sveikatos balų vidurkis buvo 63,17 (SD 25,0) balų, emocinė sveikata vidutiniškai įvertinta 49,39 (SD 24,37) balais. Statistiškai reikšmingas ryšys tarp prolaktino koncentracijos kraujyje ir nerimastingumo (r=-0,106, p=0,286), depresiškumo (r=-0,064, p=0,367), gyvenimo kokybės vertinimo balų vidurkio (fizinė sveikata – r=0,250, p=0,087, emocinė sveikata – r=0,195, p=0,147), lytinės funkcijos (FSFI r=-0,145, p=0,499) nenustatytas.
Išvados. 1. Kas dešimtai moteriai pasireiškė hiperprolaktinemijai būdinga klinikinė išraiška – galaktorėja,
o trečdaliui moterų – menstruacijų sutrikimai. 2. Trečdaliui pacientų nustatytas lengvo-vidutinio laipsnio depresiškumas, o dviem trečdaliams pacientų – lengvo-sunkaus laispnio nerimastingumas. 3. Visi tirti vyrai buvo lytiškai neaktyvūs, o trečdaliui moterų lytinių sutrikimų rizika vertinta kaip padidėjusi. 4. Pacientai emocinę sveikatą vidutiniškai įvertino prastesniais balais nei fizinę sveikatą. 5. Pacientų prolaktino koncentracija su psichiatriniais simptomais, lytinės funkcijos sutrikimu nekoreliavo, bet pacientės su galaktorėja prasčiau vertino savo fizinę sveikatą, o turėjusios menstruacijų sutrikimų – emocinę sveikatą. Statistiškai reikšmingų sąsąjų tarp lytinės funkcijos ir nerimastingumo-depresiškumo simptomų sunkumo bei gyvenimo kokybės nenustatyta, bet stipresnius nerimastingumo ir depresiškumo simptomus turintys pacientai prasčiau vertino gyvenimo kokybę.
4
2. Summary
Dovilė Vaičiūnaitė. Severity of Depression, Anxiety Symptoms and Sexual Dysfunction in Patients with Hyperprolactinemia.
The aim. To evaluate the relationship between depression, anxiety symptoms, sexual dysfunction and
quality of life in patients with hyperprolactinemia.
Tasks. 1. To evaluate sociodemographic and clinical characteristics in patients with hyperprolactinemia.
2. To evaluate the severity of depression and anxiety symptoms in patients with hyperprolactinemia. 3. To evaluate sexual function in patients with hyperprolactinemia. 4. To evaluate quality of life in patients with hyperprolactinemia. 5. To determine the connection between psychiatric symptoms, clinical characteristics, sexual function and the quality of life in patients with hyperprolactinemia.
Methodology. Cross-sectional study focused on LUHS-KK patients who were treated in Psychiatric clinic with tested prolactin concentration. The data was collected anonymously using sociodemographic questionnaire and standardized questionnaires: SF-36, HADS, FSFI, IIEF.
Results. The galactorrhea was observed in 12,5% of women, menstrual dysfunction was observed in
37,5% of women. 46,2% of all patients had medium severity depression and 53,8% – mild depression. Severe anxiety was observed in 31.8%, medium in 27,3%, mild in 40,9% of patients. 33.3% of women had a higher risk for sexual dysfunction. SF-36 mean score of physical health was 63,17 (SD 25,0), mean score for emotional health – 49,39 (SD 24,37). There was no statistically significant relation between prolactin concentration and severity of anxiety (r=-0,106, p=0,286), depression (r=-0,064, p=0,367) symptoms, quality of life mean score (physical health – r=0,250, p=0,087, emotional health – r=0,195, p=0,147), sexual function (FSFI r=-0,145, p=0,499).
Conclusions. 1. One woman out of ten had a clinical symptom of hyperprolactinemia – galactorrhea, one
third of women had a menstrual dysfunction. 2. One third of patients had mild-medium symptoms of depression, two thirds of patients had mild-severe symptoms of anxiety. 3. All men were sexually inactive, one third of women had a higher risk for sexual dysfunction. 4. Mean score of emotional health was lower than a mean score of physical health among the interviewed patients. 5. The concentration of prolactin did not correlate with psychiatric symptoms, sexual dysfunction but patients with galactorrhea scored worse in the physical health and patients with menstrual dysfunction scored worse in the emotional health. The statistically significant correlation between the sexual function and the severity of anxiety-depression symptoms, the quality of life was not observed, but patients with more severe anxiety and depression symptoms had a worse score in the quality of life.
5
3. Interesų konfliktas
Interesų konflikto nebuvo.
4. Etikos komiteto leidimas
Tyrimui atlikti gautas Psichiatrijos klinikos vadovės prof. V. Adomaitienės bei bioetikos centro leidimas nr. 457, 2016 05 02.
6
5. Santrumpos
SF-36 – trumpa sveikatos apklausos forma (angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire). HADS – hospitalinė nerimo ir depresijos skalė (angl. Hospital Anxiety and Depression Scale).
FSFI – moterų lytinės funkcijos indeksas (angl. Female Sexual Function Index).
7
6. Sąvokos
Adenoma – nepiktybinis liaukinio audinio navikas.
Amenorėja – mėnesinių nebuvimas vaisingo amžiaus moteriai. D2 receptorius – dopamino receptorius.
Egzocitozė – medžiagų išskyrimas iš ląstelės pūslelinės pernašos būdu. Galaktorėja – savaiminis pieno išsiskyrimas iš krūtų.
Hiperprolaktinemija – prolaktino koncentracijos padidėjimas kraujyje. Hipogonadizmas – lytinių hormonų nepakankamumas.
Laktotropinės ląstelės – prolaktiną gaminančios ir išskiriančios hipofizės ląstelės. Prolaktinoma – prolaktiną sekretuojanti adenoma.
8
7. Įvadas
Hiperprolaktinemiją sukelia padidėjęs hormono prolaktino kiekis kraujyje. Prolaktinas yra polipeptidinis hormonas išskiriamas iš priekinės hipofizės dalies. Pagrindinė prolaktino funkcija yra sukelti ir palaikyti laktaciją. Hormonas taip pat turi įtakos metaboliniams procesams, veikia reprodukcinę sistemą [1], stimuliuoja imuninį atsaką [2]. Prolaktinas veikia įvairias sistemas jungdamasis prie receptorių lytinėse liaukose, limfoidiniame audinyje ir kepenyse [3,4]. Nežymų hormono koncentracijos padidėjimą sveikiems asmenims gali lemti fiziologiniai veiksniai: gimdymas, fizinis aktyvumas, seksualinė veikla, stresas. Patologinis prolaktino kiekio padidėjimas – hiperprolaktinemija, pagal etiologiją gali būti pirminė, sukelta prolaktiną sekretuojančios adenomos, antrinė, galimai sukelta medikamentų vartojimo, retai – idiopatinė. Psichiatrijoje svarbiausia antrinė hiperprolaktinemija, kurios dažniausia priežastis yra vaistų nuo psichozės vartojimas. Vaistai blokuodami D2 receptorius skatina prolaktino sekreciją iš laktotropinių hipofizės ląstelių, nes slopinamas dopamino inhibicinis poveikis prolaktino sekrecijai. Dopaminas veikia jungdamasis prie D2 receptorių, esančių ant hipofizės laktotropinių ląstelių, juos aktyvuoja ir slopina prolaktino egzocitozę ir genų ekspresiją. Vartojant vaistus nuo psichozės sutrikdoma prolaktino reguliacija. Dažniau prolaktinemiją sukelia tipiniai vaistai nuo psichozės, nes turi didelį afinitetą D2 receptoriams ir išlieka ilgiau prie jų prisijungę nei atipiniai vaistai. Apie 30% visų prolaktino koncentracijos padidėjimo atvejų tenka hormoną sekretuojančioms hipofizės adenomoms, tačiau didesnė hiperprolaktinemijos atvejų dalis sukeliama antrinių priežasčių. Nepaisant hiperprolaktinemijos etiologijos, nustatomi tokie patys klinikiniai simptomai: hipogonadizmas, nevaisingumas, amenorėja, galaktorėja, kaulų tankio mažėjimas, libido mažėjimas, nerimas, depresija, seksualinė disfunkcija. Klinikiniuose tyrimuose aprašomas neigiamas hiperprolaktinemijos poveikis depresijai, nerimui, nagrinėjamas prolaktino ir psichiatrinių simptomų ryšys, aprašoma neigiama prolaktino įtaka lytinei funkcijai. Įdomu sužinoti ir įvertinti kokią įtaką hiperprolaktinemija turi Lietuvoje gydomiems psichiatriniams pacientams. Todėl šio tyrimo tikslas – įvertinti pacientų, kuriems pasireiškė hiperprolaktinemijos sindromas, depresiškumo, nerimastingumo simptomų sunkumo sąsajas su lytinės funkcijos sutrikimu ir gyvenimo kokybe naudojant standartizuotus klausimynus. Tyrimas svarbus, nes padidėjusi hormono koncentracija gali sustiprinti psichiatrinių simptomų išreikštumą, sukelti lytinės funkcijos sutrikimus, o kartu pabloginti pacientų gyvenimo kokybę.
9
8. Darbo tikslas ir uždaviniai
Tyrimo tikslas: įvertinti pacientų, kuriems pasireiškė hiperprolaktinemija, depresiškumo, nerimastingumo simptomų sunkumo sąsajas su lytinės funkcijos sutrikimu ir gyvenimo kokybe.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti pacientų, kuriems pasireiškė hiperprolaktinemija, sociodemografines ir klinikines sutrikimo charakteristikas.
2. Įvertinti pacientų, kuriems pasireiškė hiperprolaktinemija, depresiškumo ir nerimastingumo simptomų sunkumą.
3. Įvertinti pacientų, kuriems pasireiškė hiperprolaktinemija, lytinę funkciją. 4. Įvertinti pacientų, kuriems pasireiškė hiperprolaktinemija, gyvenimo kokybę.
5. Nustatyti sąsajas tarp psichiatrinių simptomų išreikštumo, ligos klinikinių charakteristikų, lytinės funkcijos ir gyvenimo kokybės.
10
9. Literatūros apžvalga
9.1 Hiperprolaktinemijos priežastys
Prolaktinas – hipofizėje sintetinamas polipeptidinis hormonas. Prolaktino padidėjimą gali lemti fiziologiniai veiksniai: gimdymas, fizinis aktyvumas, seksualinė veikla, stresas. Koncentracija taip pat gali priklausyti nuo asmens amžiaus, lyties (moterims nustatoma apie 30% didesnė prolaktino koncentracija nei vyrams [5]), rūkymo [6,7,8,9]. Viena iš dažniausių patologinių prolaktino koncentracijos padidėjimo priežasčių yra prolaktiną sekretuojanti adenoma. Prolaktinoma yra dažniausias hipofizės navikas, sudaro apie 40% visų hipofizės navikų [10]. Gali lemti prolaktino koncentracijos padidėjimą iki daugiau nei 10 kartų. Dažniausia jatrogeninė hiperprolaktinemijos priežastis – medikamentų vartojimas. Prolaktino sekreciją pogumburio-hipofizės ašyje reguliuoja dopaminas. Medikamentams, kuriems būdingas veikimas į dopamino receptorius (D2), atvirkštiniu grįžtamuoju ryšiu skatina prolaktino išsiskyrimą. Dažniausiai ryški hiperprolaktinemija pasireiškia kaip šalutinis vaistų nuo psichozės poveikis. Prolaktino koncentracijos padidėjimą sukelia tipiniai vaistai (haloperidolis, chlorpromazinas, tioridazonas, tiotiksenas), rečiau netipiniai vaistai (amilsupridas, molindonas) nuo psichozės, išskyrus risperidoną, kurį vartojant hiperprolaktinemija nustatoma 50-100% pacientų [10]. Analizuoti trijų nepriklausomų klinikinių tyrimų duomenys, kurių metu lygintos pacientų, vartojančių haloperidolį, olanzapiną ir resperidoną prolaktino koncentracijos su kontrolinių pacientų grupių (gydomų kitais atipiniais vaistais) prolaktino koncentracijos. Gautos vidutinės prolaktino koncentracijos reikšmės buvo didesnės nei kontrolinių grupių. Prolaktino reikšmės vartojant haloperidolį buvo vidutiniškai didesnės ≈17 ng/mL, olanzapiną – 1-4 ng/mL, risperidoną – 45-80 ng/mL [11]. 2008 metais atliktoje mokslinių straipsnių apžvalgoje [18] apibendrinami pagrindiniai, labiausiai lytinę funkciją sutrikdantys, medikamentai nuo psichozės. Tai yra risperidonas, haloperidolis, olanzapinas, kvetiapinas (išvardinti nuo stipriausio poveikio prolaktino koncentracijai iki silpniausio). Klinikinėje praktikoje pasitaiko ir idiopatinės hiperprolaktinemijos atvejų, tačiau nepaisant hiperprolaktinemijos etiologijos, nustatomi tokie patys klinikiniai simptomai: hipogonadizmas, nevaisingumas, galaktorėja, kaulų tankio mažėjimas, libido mažėjimas, nerimastingumas, depresiškumas, seksualinė disfunkcija.
11
9.2 Prolaktino poveikis lytinei funkcijai
Prolaktinas dalyvauja lytinių hormonų reguliacijoje. Pasireiškus hiperprolaktinemijai, slopinami gonadotropiną išskiriantys hormonai, todėl pasireiškia hipogonadizmas, menstruacijų sutrikimai. Hiperprolaktinemija laikoma lytinių sutrikimų rizikos veiksniu [12,13]. Viename iš klinikinių tyrimų aprašomas atvirkštinis prolaktino koncentracijos ryšys su lytinių hormonų – estrogeno, testosterono, progesterono, koncentracijomis [14], didėjant prolaktino koncentracijai, mažėja lytinių hormonų kiekis. Kitame tyrime tirti 103 šizofrenija sergančių pacientų lytiniai hormonai, iš jų 92% moterų ir 28% vyrų nustatytas hipogonadizmas [15], tyrimo rezultatas gali būti siejamas su dažnu vaistų nuo psichozės šalutiniu poveikiu – hiperprolaktinemija ir jos įtaka lytinių hormonų koncentreacijai. Dar viename moksliniame tyrime tirtos šizofrenija sergančios vaisingo amžiaus moterys, viena tiriamųjų grupė vartojo žymų prolaktino koncentracijos padidėjimą sukeliančius vaistus nuo psichozės, kita grupė vartojo prolaktino koncentraciją mažiau veikiantį medikamentą olanzapiną. Pirmojoje grupėje sumažėjęs lytinių hormonų kiekis nustatytas 81%, o antrojoje 33% pacienčių [16]. Kitame tyrime dalyvavo 101 įvairiomis psichiatrinėmis ligomis sergantis pacientas, nustatyta ženkliai padidėjusi prolaktino koncentracija, lyginant su kontroline grupe, o lytinės funkcijos sutrikimas vienodai dažnai pasireiškė moterims ir vyrams [16]. Dar viename, 2016 metais atliktame klinikiniame tyrime, apklaustos įvairios etiologijos hiperprolaktinemija sergančios moterys. Apklausa vykdyta naudojant moterų lytinės funkcijos indekso (FSFI) klausimyną. Išnagrinėjus klausimyno duomenis, nustatyti sutrikimai seksualinio susijaudinimo, lubrikacijos, orgazmo, seksualinio pasitenkinimo srityse. Sutrikimai tiesiogiai koreliavo su prolaktino koncentracija kraujyje [17] – didesnė koncentracija lemia stipresnį lytinės funkcijos sutrikimą. Nors ne vienas klinikinis tyrimas įrodė prolaktino svarbą lytinei funkcijai, tačiau kelių tyrimų duomenimis, hiperprolaktinemijos įtaka lytinei funkcijai įrodyta nebuvo. Viename iš jų teigiama, kad hiperprolaktinemija neturi poveikio vyrų erekcijai ar susijaudinimui [19]. 2016 metais Pietų Korėjoje tirti pacientai, kurie gydyti atipiniais vaistais nuo psichozės (taip pat ir resperidonu), tirti 245 asmenys, prolaktino koncentracijos reikšmingai skyrėsi tarp skirtingus medikamentus vartojančių tirtųjų grupių, o lytinė funkcija buvo sutrikusi 35,5% asmenų, tačiau sutrikimo stiprumas su prolaktino koncentracija nekoreliavo [20].
12
9.3 Hiperprolaktinemija ir psichiatriniai simptomai
Hiperprolaktinemijos ir depresiškumo ryšys yra neabejotinas. Depresiškumo simptomų intensyvumas ir prolaktino koncentracijos priklausomybė aprašoma keliuose klinikiniuose tyrimuose, kurių metu apklaustos moterys sergančios mikroprolaktinoma. Viename klinikiniame tyrime naudoti depresijos, nerimo, gyvenimo kokybės vertinimo klausimynai. Sergančiųjų rezultatai buvo blogesni nei kontrolinės grupės. Tiriamosioms paskyrus prolaktinomos gydymą bromokriptinu ir pakartotinai apklausus, gauti geresni anketų rezultatai [21, 22]. Kito tyrimo metu, 65 moterys, sergančios įvairios kilmės hiperprolaktinemija, lygintos su kontroline grupe (moterys sergančios hipofizės liga, tačiau neturinčios hiperprolaktinemijos). Tiriamosios apklaustos naudojant hospitalinę nerimo ir depresijos skalę (HADS). Pirmojoje grupėje 54% pacientų nustatytas nerimastingumo sutrikimas, antrojoje (kontrolinėje) grupėje nerimastingumo sutrikimas diagnozuotas 27% tirtųjų [23]. Dar viename moksliniame tyrime apklaustos 55 pacientės. Naudota HADS ir trumpa sveikatos apklausos forma (SF-36). Pacientėms nustatyta ženkliai blogesnė gyvenimo kokybė, kuri buvo susijusi su nerimastingumo ir depresiškumo simptomų sunkumu, tačiau depresiškumo ir nerimastingumo ryšys su prolaktino koncentracija nebuvo statistiškai reikšmingas [24].
Hiperprolaktinemija neabejotinai turi didelę reikšmę sergančiojo fiziologinei ir psichologinei savijautai. Lietuvos ir užsienio mokslinėje literatūroje daugiausiai dėmesio buvo skiriama dėl prolaktino koncentracijos padidėjimo pasireiškusiai lytinei disfunkcijai ir psichiatriniams simptomams, tokiems kaip nerimastingumas, depresiškumas, kurie ženkliai blogino pacientų gyvenimo kokybę. Žymūs skirtumai tarp sveikų ir sergančių populiacijų turėtų atkreipti gydytojų dėmesį į šiuos pacientus. Svarbu įvertinti paciento lytinės funkcijos pokyčius, stiprėjančius psichiatrinius simptomus, galinčius turėti neigiamą poveikį kasdieniam paciento gyvenimui. Įdomu tai, kad sergantiems prolaktinoma pacientams, gyvenimo kokybės prognozavimui buvo svarbesnė psichoanalizė – depresiškumo ir nerimastingumo simptomų vertinimo klausimynai turėjo svaresnę prognostinę reikšmę gyvenimo kokybės įvertinimui nei fizikiniai duomenys – prolaktiną sekretuojančio naviko dydis, ligos trukmė, prolaktino koncentracija [25]. Svarbu stebėti pacientą ne tik dėl galimų ilgalaikės hiperprolaktinemijos sukeliamų šalutinių reiškinių (hipogonadizmo, kaulų masės tankio mažėjimo), bet taip pat pasiteirauti paciento apie jo lytinę funkciją ir psichinę sveikatą, kurios kitimui įtakos gali turėti prolaktino koncentracijos kraujyje didėjimas.
13
10. Tyrimo metodika
10.1 Tyrimo planavimas
Etapai:I. Mokslinių straipsnių paieška ir apžvalga hiperprolaktinemijos tema. II. Literatūros analizė ir tyrimo tikslo, uždavinių išsikėlimas.
III. Duomenų rinkimas apklausiant pacientus anonimine anketa, standartizuotais klausimynais.
IV. Surinktų duomenų statistinė analizė ir baigiamojo magistrinio darbo rašymas.
10.2 Tyrimo objektai
LSMUL KK Psichiatrijos skyriuje gydyti pacientai, kuriems buvo tirta prolaktino koncentracija kraujyje ir nustatyta hiperprolaktinemija, t.y. moterų prolaktino koncentracija buvo didesnė nei 548 mU/l, o vyrų buvo didesnė nei 365 mU/l.
10.3 Tiriamųjų atranka
Apklausoje dalyvavo vyresni nei 18 metų amžiaus pacientai, gydyti LSMUL KK Psichiatrijos skyriuje, kuriems buvo atliktas prolaktino koncentracijos kraujyje nustatymo tyrimas ir nustatyta hiperprolaktinemija (moterų prolaktino koncentracija >548 mU/l, vyrų >365 mU/l). Visi pacientai sutiko dalyvauti apklausoje pasirašydami sutikimo formas. Iš 39 pacientams pateiktų anketų, 8 užpildytos nepilnai, todėl netiko tolimesniam duomenų analizės etapui. Galutiniame etape buvo išanalizuota 31 anketa.
14
10.4 Tyrimo metodai
Vykdytas vienmomentinis tyrimas, kurio metu pacientai apklausti anonimiškai. Naudota sudaryta sociodemografinė anketa, bei standartizuoti klausimynai: trumpa sveikatos apklausos forma (SF-36), hospitalinė nerimo ir depresijos skalė (HADS), moterų lytinės funkcijos indeksas (FSFI), tarptautinis vyrų erekcijos indeksas (IIEF). Sociodemografinėje anketoje buvo prašoma nurodyti lytį, amžių, išsilavinimą. Buvo klausiama, ar pasireiškė galaktorėja, menstruacijų sutrikimas, ar pacientai serga gretutinėmis ligomis.
10.4.1 Nerimastingumo ir depresiškumo vertinimas
Emocinė savijauta vertinta naudojant hospitalinę nerimo ir depresijos skalę. HADS sudaro 14 klausimų, turinčių po keturis atsakymų variantus. Paciento prašoma pasirinkti vieną iš atsakymų, kuris buvo artimiausias jo savijautai per pastarąją savaitę. Už vieną klausimą skiriama nuo 0 iki 3 taškų. Septyni skalės klausimai skirti depresiškumo simptomams vertinti ir septyni – nerimastingumo. Maksimali galima balų suma depresiškumo ir nerimastingumo grupėse yra iki 21 balo. Balų suma atitinka simptomų sunkumą, kuris skirstomas taip: 0-7 balai – normalus nerimastingumas, nėra depresiškumo, 8-10 balų – lengvas nerimastingumas arba depresiškumas, 11-14 balų – vidutinis, o 15-21 balas – sunkus nerimastingumo arba depresiškumo sutrikimas. Duomenų analizės metu, apklausti pacientai skirstyti į grupes pagal HADS balus. Pacientai, kurie surinko daugiau nei 7 balus priskirti į pacientų turinčių nerimastingumo arba depresiškumo sutrikimą grupę, o surinkę 0-7 balus priskirti į sutrikimų neturinčių pacientų grupes.
10.4.2 Lytinės funkcijos vertinimas
Moterų lytinės funkcijos indeksas skirtas standartizuoti pagrindinius moters lytinės funkcijos aspektus. Skalę sudaro 19 klausimų, kurie skirti įvertinti lytinę funkciją per paskutinių 4 savaičių laikotarpį. Klausimai skirstomi į 6 sritis: lytinio potraukio, lytinio susijaudinimo, lubrikacijos, orgazmo, pasitenkinimo ir skausmo arba diskomforto. Atskirų poskalių įverčiams skaičiuoti buvo sudedami poskalės klausimų balai ir padauginami iš konkretaus poskalės koeficiento. Jei poskalės įvertis buvo nulis, reiškė, kad tiriamoji buvo lytiškai neaktyvi per paskutines 4 savaites, toks atsakymas buvo interpretuotas
15 kaip nesuteikiantis reikšmingos informacijos. Jei tiriamoji surinko mažiau nei 26,55 balus, buvo priskirta seksualinio sutrikimo rizikos grupei [26]. Minimali moterų lytinės funkcijos indekso balų suma galėjo būti 2 balai, maksimali – 36.
Vyrų lytinei funkcijai įvertinti buvo pasirinktas tarptautinis erekcijos funkcijos rodiklis. Klausimyną sudaro 15 klausimų, kurie atitinkamai skirstomi į sritis: erekcinė funkcija, orgazmo funkcija, aistra, pasitenkinimas lytiniu aktu, bendras pasitenkinimas. Už kiekvieną klausimą skiriama nuo 0 (arba 1) iki 5 balų, kiekvienos srities atsakymų balai sumuojami ir vertinama nepriklausomai nuo kitų sričių. Erekcijos sutrikimai pagal balų sumą vertinami taip: sunkūs – nuo 6 iki 10, vidutinio sunkumo – nuo 11 iki 16, lengvi – nuo 17 iki 25, erekcija nesutrikusi – nuo 26 iki 30 balų [27].
10.4.3 Gyvenimo kokybės vertinimas
Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimui buvo naudotas SF-36 klausimynas, kuris sudarytas iš 36 klausimų, atspindinčių aštuonias gyvenimo sritis: fizinis aktyvumas, veiklos apribojimas dėl fizinių problemų, skausmas, bendros sveikatos vertinimas, energingumas ir gyvybingumas, socialinė funkcija, veiklos apribojimas dėl emocinių problemų, emocinė būklė. Kiekviena sritis apjungia po 2-10 anketos klausimų. Aštuonios sritys grupuojamos į platesnius, apibendrinančius fizinę ir psichinę sveikatą, matavimus [28]. Fizinę sveikatą apibūdina: fizinis aktyvumas, veiklos apribojimas dėl fizinių problemų, skausmas, bendros sveikatos vertinimas. Psichinei sveikatai priklausančios sritys: energingumas ir gyvybingumas, socialinė funkcija, veiklos apribojimas dėl emocinių problemų, emocinė būklė. Anketos atsakymai yra vertinami balais ir pagal tam tikrą algoritmą apskaičiuojama kiekviena sritis. Antras SF-36 anketos klausimas apie sveikatos pokytį metų laikotarpiu nėra naudojamas sritims apskaičiuoti. Kiekvienos srities skaitinė reikšmė yra nuo 0 iki 100, kai 100 balų rodo geriausią įvertinimą [28].
10.5 Duomenų analizės metodai
Aprašomoji ir lyginamoji statistinė duomenų analizė atlikta statistiniu paketu „SPSS Statistics 20.0“. Kiekybiniai požymiai aprašyti nurodant vidurkį ir standartinį nuokrypį (SD). Kokybiniai duomenys aprašyti, pateikiant reikšmių dažnį ir procentinę išraišką. Imties pasiskirstymas vertintas pagal Šapiro-Vilko
16 kriterijų. Tiriamosios grupės lygintos naudojant Chi-kvadrato (χ2) testą, kiekybinių duomenų palyginimui
taikytas Mano-Vitnio testas, koreliacija vertinta Spirmeno testu. Koreliacijai aprašyti pateikiamas koreliacijos koeficientas (r) ir p reikšmė. Priklausomumo ryšys vertintas kaip labai silpnas, kai r=0,00-0,19, silpnas – 0,20-0,39, vidutinis – 0,40-0,69, stiprus – 0,70-0,89, labai stiprus – 0,90-1,00. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
17
11. Rezultatai
Iš viso apklaustas 31 asmuo, tarp kurių buvo 24 (77,4%) moterys ir 7 (22,6%) vyrai. Apklaustųjų amžiaus vidurkis buvo 31,13 (SD 5,7) metų. Nustatyta vidutinė moterų prolaktino koncentracija kraujyje buvo 916,65 (SD 333,69) mU/l, o vyrų buvo 627,46 (SD 112,89) mU/l. Mažiausia nustatyta prolaktino koncentracija vyrų tarpe buvo 465,2 mU/l, didžiausia – 821,0 mU/l. Mažiausia nustatyta moterų prolaktino koncentracija buvo 568,71 mU/l, didžiausia – 1821,5 mU/l. Apklaustos moterys buvo vaisingo amžiaus ir nesirgo menopauze. Visi pacientai nurodė, kad gretutinėmis ligomis neserga. Iš visų apklaustų moterų, 3 (12,5%) pasireiškė galaktorėja, 9 (37,5%) pacientės nurodė turinčios menstruacijų sutrikimų (nereguliarumas, amenorėja). Literatūroje aprašoma, kad iki 50% pacienčių, gydytų tipiniais vaistais nuo psichozės, pasireiškia menstruacijų sutrikimų, galaktorėja diagnozuojama retai. Gydant atipiniais vaistais nuo psichozės, menstruacijų sutrikimai galimi iki 90% pacienčių, galaktorėjos dažnis siekia iki 19% [29]. Apklaustiems vyrams galaktorėja nepasireiškė. Pagrindiniai klinikiniai ir sociodemografiniai duomenys pateikiami 1 lentelėje.
1 lentelė. Sociodemografiniai ir pagrindiniai klinikiniai duomenys
Lytis Moterys Vyrai
24 (77,4%) 7 (22,6%)
Amžiaus vidurkis (m.) 31,13 (SD 5,7)
Išsilavinimas Nebaigtas
vidurinis
Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
3 (9,6%) 14 (45,2%) 6 (19,4%) 8 (25,8%)
Gretutinės ligos Serga Neserga
- 31 (100%)
Menstruacijos Sutrikusios
9 (37,5%)
Galaktorėja Pasireiškė moterims Pasireiškė vyrams
3 (12,5%) 0
Vidutinė prolaktino koncenracija (mU/l)
Moterys Vyrai
18 Depresiškumo simptomų turėjo 13 (41,9%) pacientų, o nerimastingumo sutrikimai buvo būdingi 22 (71,0%) pacientams. Šios apklausos metu gautas depresiškumo ir nerimastingumo dažnis buvo didesnis, lyginant su kito tyrimo duomenimis, gautais apklausus įvairios kilmės hiperprolaktinemija sergančius asmenis, kur depresiškumo simptomų turėjo 31,2% pacientų, nerimastingumo sutrikimų – 56,2% [30]. Apskaičiuotas klausimų apie nerimastingumą balų vidurkis buvo 10,74 (SD 4,48), depresiškumo klausimų – 6,65 (SD 4,01). Taikant Mano-Vitnio testą, nerimastingumo ir depresiškumo balų vidurkių tarp lyčių palyginimui, statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas, p>0,05. Nerimastingumo ir depresiškumo simptomų dažnis tarp lyčių lygintas taikant Chi-kvadrato testą, reikšmingas skirtumas nenustatytas, p>0,05. 1 paveiksle vaizduojamas pacientų pasiskirstymas pagal depresiškumo ir nerimastingumo sunkumo laipsnius, nustatytus pagal HADS. Nei vienas pacientas nepateko į sunkaus depresiškumo kategoriją. Iš visų apklaustų pacientų, vidutinio sunkumo depresiškumas buvo būdingas 6 (19,4%), lengvas – 7 (22,6%) pacientams. Sunkus nerimastingumo sutrikimas nustatytas 7 (22,6%) pacientams, vidutinio sunkumo – 6 (19,4%), lengvas – 9 (29,0%).
1 pav. Nerimastingumo ir depresiškumo dažnis pagal HADS sunkumo laipsnį
Iš visų apklausoje dalyvavusių moterų, 15 (62,5%) nurodė lytinių veiksmų per paskutines 4 savaites neturėjusios, o 9 (37,5%) moterys buvo lytiškai akyvios. Analizuoti lytiškai aktyvių moterų anketų duomenys. Lytinės funkcijos indekso balų sumos vidurkis buvo 27,23 (SD 7,81) balai. Iš lytiškai aktyvių moterų 3 (33,3%) pasireiškė lytinės funkcijos sutrikimų, t.y. moterų lytinės funkcijos indekso balų suma buvo mažesnė nei 26,55 balai. Apklausti vyrai nurodė esantys lytiškai neaktyvūs, todėl lytinė funkcija nevertinta. 9 (29,0%) 6(19,4%) 7(22,6%) 9 (29,0%) 7(22,6%) 6(19,4%) 0 18 (58,1%) 0 5 10 15 20 Lengvas (8-10 b.) Vidutinio sunkumo (11-14 b.) Sunkus (15-21 b.) Nėra (0-7 b.) P aci ent ų ska iči us
HADS sunkumo laipsniai Nerimastingumas ir depresiškumas
19 Su fizine sveikata susijusio gyvenimo kokybės vertinimo klausimyno SF-36 fizinės sveikatos balų vidurkis buvo 63,17 (SD 25,0) balų, emocinė sveikata vidutiniškai įvertinta 49,39 (SD 24,37) balais. Gyvenimo kokybės vertinimas tarp vyrų ir moterų lygintas Mano-Vitnio testu. Gyvenimo kokybė tarp lyčių statistiškai reikšmingai nesiskyrė, fizinė sveikata – p=0,094, emocinė sveikata – p=0,908.
Psichiatrinių simptomų išreikštumo, ligos klinikinių charakteristikų, lytinės funkcijos ir gyvenimo kokybės palyginimui, taikytas Mano-Vitnio testas. Nerimastingumo sutrikimą turėjo 22 (71,0%), neturėjo 9 (29,0%) pacientai. Nerimastingumo sutrikimo neturinčių pacientų grupė lyginta su turinčiais nerimastingumo sutrikimą. Statistiškai reikšmingas skirtumas grupėse nustatytas tarp gyvenimo kokybės balų vidurkių, fizinės (p<0,001) ir emocinės (p=0,005) sveikatos vertinime. Pacientai, turintys nerimastingumo sutrikimą, vertino gyvenimo kokybę statistiškai reikšmingai mažesniais balais. Balų vidurkiai pateikiami 2 lentelėje.
2 lentelė. Gyvenimo kokybės klausimyno balai ir nerimastingumas Nerimastingumas Imtis SF-36 balų
vidurkis Standartinis nuokrypis Standartinė vidurkio paklaida
Fizinė sveikata Nėra 9 (29,0%) 91,25* 1,08 0,36
Yra 22 (71,0%) 51,68* 20,42 4,35
Emocinė sveikata
Nėra 9 (29,0%) 70,13** 10,72 3,57
Yra 22 (71,0%) 40,90** 23,34 4,98
Skirtumas statistiškai reikšmingas, nes p<0,001* ir p=0,005**.
Pacientai, kurie turėjo depresiškumo sutrikimą lyginti su sutrikimo neturėjusiais pacientais. Į depresiškumą turinčių pacientų grupę pateko 13 (41,9%) pacientų, o į neturinčių – 18 (58,1%) pacientų. Depresiškumo simptomų turintys asmenys fizinę sveikatą vertino statistiškai reikšmingai prasčiau, p=0,001, emocinės sveikatos vertinimo vidurkis taip pat buvo reikšmingai mažesnis nei pacientų be depresiškumo sutrikimo, p=0,001. Vidurkiai pateikiami 3 lentelėje.
Pacientės, kurioms pasireiškė galaktorėja, fizinę sveikatą vertino statistiškai reikšmingai prasčiau, p<0,001, o pacientės, kurios turėjo menstruacijų sutrikimų, emocinę sveikatą įvertino reikšmingai
20 mažesniais balais, p=0,037. Reikšmingas skirtumas tarp depresiškumo, nerimastingumo simptomų buvimo bei klinikinių hiperprolaktinemijos simptomų pasireškimo dažnio nenustatytas, p>0,05.
3 lentelė. Gyvenimo kokybės klausimyno balai ir depresiškumas Depresiškumas Imtis SF-36 balų
vidurkis Standartinis nuokrypis Standartinė vidurkio paklaida Fizinė sveikata Nėra 18 (58,1%) 77,50* 14,99 3,53 Yra 13 (41,9%) 43,32* 22,59 6,27 Emocinė sveikata Nėra 18 (58,1%) 61,45* 23,07 5,44 Yra 13 (41,9%) 32,72* 14,57 4,04
Skirtumai statistiškai reikšmingi, nes p=0,001*.
Gyvenimo kokybė tarp patekusių į seksualinės rizikos grupę ir į ją nepatekusių pacienčių statistiškai reikšmingai nesiskyrė, p>0,05. Skirtumai tarp fizinės sveikatos vertinimų vidurkių grupėse buvo statistiškai nereikšmingi, nes p=0,415. Emocinės sveikatos vidurkiai taip pat nebuvo reikšmingai skirtingi – p=0,454. Vidurkiai pateikiami 4 lentelėje.
Apklausti pacientai vyrai buvo lytiškai neaktyvūs, todėl lytinė funkcija nevertinta. 4 lentelė. Fizinės ir emocinės sveikatos vertinimas pagal FSFI grupes
FSFI balai Imtis SF-36 balų
vidurkis Standartinis nuokrypis Standartinė vidurkio paklaida Fizinė sveikata ≥26,55 6 73,65* 14,07 5,74 <26,55 18 59,0* 26,39 6,22 Emocinė sveikata ≥26,55 6 54,69** 28,76 11,74 <26,55 18 47,06** 22,57 5,32
21 Psichiatrinių simptomų, gyvenimo kokybės ir lytinės funkcijos ryšys tikrintas naudojant Spirmeno koreliacijos testą. Statistiškai patikima priklausomybė stebėta tarp HADS nerimastingumo ir depresiškumo balų (nustatytas vidutiniškai patikimas ryšys, r=0,612, p<0,001), pacientai, surinkę didesnius nerimastingumo balus, surinko ir aukštesnius depresiškumo balus. Patikima neigiama priklausomybė stebėta tarp HADS nerimastingumo įvertinimo ir SF-36 fizinės (stiprus ryšys, r=-0,811, p<0,001), emocinės (vidutinis ryšys, r=-0,586, p<0,001) sveikatos sričių. Taip pat nustatytas vidutinio stiprumo statistiškai patikimas ryšys tarp depresiškumo ir gyvenimo kokybės įvertinimo, koreliacijos koeficientai su p reikšmėmis pateikiami 5 lentelėje. Sunkėjant nerimastingumo ir depresiškumo simptomams, prasčiau buvo vertinama gyvenimo kokybė. FSFI įvertinimo ryšys su depresiškumu (r=-0,129, p=0,547), nerimastingumu (r=0,026, p=0,905) bei gyvenimo kokybe (emocinė sveikata – r=0,091, p=0,672) statistiškai reikšmingas nebuvo.
5 lentelė. HADS ir SF-36 koreliacijos koeficientai
HADS ir SF-36 koreliacija HADS
nerimastingumas HADS depresiškumas Fizinė sveikata Emocinė sveikata Spirmeno koreliacijos koeficientas HADS nerimastingumas Koreliacijos koeficientas 1,000 0,612* -0,811* -0,586* p reikšmė . <0,001 <0,001 <0,001 Imtis 31 31 31 31 HADS depresiškumas Koreliacijos koeficientas 0,612* 1,000 -0,681* -0,626* p reikšmė <0,001 . <0,001 <0,001 Imtis 31 31 31 31
Fizinė sveikata Koreliacijos koeficientas -0,811* -0,681* 1,000 0,550* p reikšmė <0,001 <0,001 . <0,001 Imtis 31 31 31 31 Emocinė sveikata Koreliacijos koeficientas -0,586* -0,626* 0,550* 1,000 p reikšmė <0,001 <0,001 <0,001 . Imtis 31 31 31 31
22 Prolaktino koncentracijos tarp lyčių palyginimui taikytas Mano-Vitnio testas, statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas nebuvo, p>0,05. Apklaustiems pacientams nenustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp prolaktino koncentracijos kraujyje ir nerimastingumo (r=-0,106, p=0,286), depresiškumo (r=-0,064, p=0,367) simptomų sunkumo, gyvenimo kokybės vertinimo balų vidurkio (fizinė sveikata – r=0,250, p=0,087, emocinė sveikata – r=0,195, p=0,147) bei FSFI balų (r=-0,145, p=0,499).
23
12. Rezultatų aptarimas
Klinikinių hiperprolaktinemijos charakteristikų (galaktorėja, menstruacijų sutrikimas) pasireiškimo dažnis tarp šio tyrimo metu apklaustų pacientų atitiko kituose tyrimuose psichiatriniams pacientams nustatytus simptomų pasireiškimo dažnius. Vaistų nuo psichozės sukeltos hiperprolaktinemijos simptomų pasireiškimo variabiliškumas gali būti gana didelis ir priklauso nuo vartojamos vaisto dozės, tipo. Aprašoma, kad iki 50% pacienčių, gydytų tipiniais vaistais nuo psichozės, gali pasireikšti menstruacijų sutrikimai, o gydant atipiniais vaistais, menstruacijos gali sutrikti iki 90% pacienčių [29]. Gydant atipiniais vaistais, galaktorėjos pasireiškimas nustatomas iki 19% pacientų [31]. Tarp šiame tyrime apklaustų pacientų nerimastingumo sutrikimas buvo būdingas 22 (71,0%), depresiškumo – 13 (41,9%) pacientų. Lyginant šiuos duomenis su aprašomais tiriant mišrios kilmės hiperprolaktinemija sergančių pacientų duomenimis, nepageidaujami klinikiniai simptomai tarp psichiatrinių pacientų yra dažnesni. Aprašomi klinikiniai tyrimai, kuriuose tirti mišrios kilmės hiperprolaktinemija sergantys pacientai, tarp jų 31,2% nustatyti depresiškumo simptomai ir 56,2% nustatyti nerimastingumo simptomai. Kitame tyrime, kuriame tirti prolaktinoma sergantys pacientai, 54% pacientų pasireiškė nerimastingumo sutrikimas [32]. Šiame tyrime lytinės funkcijos sutrikimų rizika buvo nustatyta 8 (33,3%) moterims, kai literatūros duomenimis, lytinė funkcija gali būti sutrikusi iki 50% moterų su hiperprolaktinemija [31]. Vyrų lytinės funkcijos sutrikimų įvertinti nebuvo įmanoma, dėl nepakankamo apklaustųjų lytinio aktyvumo, tačiau kitais atliktais tyrimais, lytinės funkcijos sutrikimai gali pasireikšti iki 50% vyrų, kurie serga hiperprolaktinemija [32]. Apklaustų pacientų SF-36 fizinės sveikatos balų vidurkis buvo 63,17 (SD 25,0) balų, emocinė sveikata vidutiniškai įvertinta 49,39 (SD 24,37) balais. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp SF-36 įvertinimų depresiškumo ir nerimastingumo simptomų buvimo, kaip ir nagrinėtuose moksliniuose šaltiniuose [25]. Ryšys tarp gyvenimo kokybės vertinimo bei lytinės funkcijos nenustatytas, nors yra aprašomas kituose stliktuose tyrimuose [31]. Moksliniuose tyrimuose aprašomi prieštaringi duomenys dėl prolaktino koncentracijos ir psichiatrinių simptomų koreliacijos, yra tyrimų, kuriais patvirtinama koreliacija [16,17], tačiau kituose ji nenustatoma [19,20,24]. Šio tyrimo metu statistiškai patikimo ryšio tarp prolaktino koncentracijos ir psichiatrinių simptomų išreikštumo, gyvenimo kokybės bei lytinės funkcijos nebuvo. Įtaką koreliacijai turi tiriamų pacientų imtis, todėl tikslesni statistiniai skaičiavimai galėtų būti gaunami tiriant didesnes pacientų grupes.
24 Vaistų nuo psichozės sukeliama hiperprolaktinemija yra grįžtama, sumažėjus prolaktino koncentracijai kraujyje išnyksta klinikiniai reiškiniai (menstruacijų sutrikimas, galaktorėja), palengvėja depresijos ir nerimo simptomai [33]. Nepageidaujamų, su hiperprolaktinemija susijusių, šalutinių reakcijų pasireiškimą galima sumažinti parenkant atipinius vaistus nuo psichozės. Rekomenduojama sekti prolaktino koncentraciją ir lytinę funkciją pacientams, gydomiems vaistais nuo psichozės [34], nes net nepasireiškiantis galaktorėja ar menstruacijų sutrikimais prolaktino koncentracijos padidėjimas, gali bloginti paciento gyvenimo kokybę, sunkinti psichiatrinius simptomus ir sutrikdyti lytinę funkciją.
25
13. Išvados
1. Trys ketvirtadaliai tiriamųjų pacientų buvo moterys, kas dešimtai moteriai pasireiškė hiperprolaktinemijai būdinga klinikinė išraiška – galaktorėja, o trečdaliui moterų – menstruacijų sutrikimai.
2. Trečdaliui pacientų su hiperprolaktinemija nustatytas lengvo–vidutinio laipsnio depresiškumas, o dviem trečdaliams pacientų – lengvo-sunkaus laispnio nerimastingumas.
3. Visi tirti vyrai, turintys hiperprolaktinemiją, buvo lytiškai neaktyvūs, o trečdaliui tirtų moterų, turinčių hiperprolaktinemiją, lytinių sutrikimų rizika vertinta kaip padidėjusi.
4. Pacientai, turintys hiperprolaktinemiją, gyvenimo kokybės klausimyno fizinės sveikatos sritį vidutiniškai įvertino 63,17 balais, o emocinės sveikatos sritį – 49,39 balais, pacientai emocinę sveikatą įvertino blogesniais balais nei fizinę sveikatą.
5. Pacientų prolaktino koncentracija su psichiatriniais simptomais, lytinės funkcijos sutrikimu nekoreliavo, bet pacientės, turinčios galaktorėją, prasčiau vertino savo fizinę sveikatą, o turėjusios menstruacijų sutrikimų – emocinę sveikatą. Statistiškai reikšmingų sąsąjų tarp lytinės funkcijos ir nerimastingumo-depresiškumo simptomų sunkumo bei gyvenimo kokybės nenustatyta, bet stipresnius nerimo ir depresijos simptomus turintys pacientai prasčiau vertino gyvenimo kokybę.
26
14. Literatūros sąrašas
1. Benker G, Jaspers C, Hausler G, Reinwein D. Control of prolactin secretion. Klin Wochenschr. 1990;68(23):1157–67.
2. Halbreich U, Kinon BJ, Gilmore JA, Kahn LS. Elevated prolactin levels in patients with
schizophrenia: Mechanisms and related adverse effects. Psychoneuroendocrinol. 2003;28(1):53–67. 3. Nilsson LA, Roepstorff C, Kiens B, Billig H, Ling C. Prolactin suppresses malonyl-CoA
concentration in human adipose tissue. Horm Metab Res. 2009;41:747–51.
4. Lee DY, Oh YK, Yoon BK, Choi D. Prevalence of hyperprolactinemia in adolescents and young women with menstruation-related problems. Am J Obstet Gynecol. 2012;206:213–5
5. Bushe CJ, Bradley A, Pendlebury J. A review of hyperprolactinaemia and severe mental illness: Are there implications for clinical biochemistry? Annals of Clinical Biochemistry 2010;47: 292–300. 6. Gordon I, Zagoory-Sharon O, Leckman JF, Feldman R. Prolactin, Oxytocin, and the development of
paternal behavior across the first six months of fatherhood. Hormones and Behavior. 2010;58(3):513–518.
7. Kruger THC, Leeners B, Naegeli E. Prolactin secretory rhythm in women: immediate and long-term alterations after sexual contact. Human Reproduction. 2012;27(4):1139–1143.
8. Ranabir S, Reetu K. Stress and hormones. Indian Journal of Endocrinology and Metabolism. 2011;15:18–22.
9. Ohta C, Yasui-Furukori N, Furukori H. The effect of smoking status on the plasma concentration of prolactin already elevated by risperidone treatment in schizophrenia patients. Progress in Neuro-Psychopharmacology and Biological Psychiatry. 2011;35(2):573–576.
10. Stanevičius H, Urbanavičienė E. Hiperprolaktinemija. Nervų ir psichikos ligos. 2012;3(58):14–18. 11. David SR, Taylor CC, Kinon BJ, Breier A. The effects of olanzapine, risperidone, and haloperidol
on plasma prolactin levels in patients with schizophrenia. Clinical Therapeutics. 2000; 22(9):1085– 1096.
12. Vasjanova V. Moterų seksualinė disfunkcija. Lietuvos akušerija ir ginekologija. 2008; 9(3):248– 253.
13. Meaney AM, O’Keane V. Bone mineral density changes over a year in young females with schizophrenia; relationship to medication and endocrine variables. Schizophr Res 2007;93:136–43. 14. O’keane V. Antipsychotic induced hyperprolactinaemia, hypogonadism and osteoporosis in the
27 15. O’Keane V, Meaney AM. Antipsychotic drugs. A new risk factor for osteoporosis in young women
with schizophrenia? J Clin Psychopharmacol 2005;25:26–31.
16. Rubio-Abadal E, Del Cacho N, Saenz-Navarrete G, Arranz B, Cambra RM, Cuadras D et al. How Hyperprolactinemia Affects Sexual Function in Patients Under Antipsychotic Treatment. J Clin Psychopharmacol. 2016;36(5):422–8.
17. Krysiak R, Drosdzol-Cop A, Skrzypulec-Plinta V, Okopien B. Sexual function and depressive symptoms in young women with elevated macroprolactin content: a pilot study. Endocrine. 2016;53:291–298.
18. Baggaley M. Sexual dysfunction in schizophrenia: focus on recent evidence. Hum Psychopharmacol. 2008;23(3):201–9.
19. Carani C, Granata AR, Fustini MF, Marrama P. Prolactin and testosterone: their role in male sexual function. Int. J. Androl. 1996;19:48–54.
20. Park YM, Lee SH, Lee BH, Lee KY, Lee KS, Kang SG et al. Prolactin and macroprolactin levels in psychiatric patients receiving atypical antipsychotics: A preliminary study. Psychiatry Res. 2016;239(30):184–9.
21. Dilek Y, Volkan T, Duygu B, Oğuzhan D, Kaan K, Sema A. Psychological Status, Quality of Life in Hyperprolactinemic Premenopousal Women. Turkish Journal of Endocrinology and Metabolism. 2003;3:119-125.
22. Mattox JH , Buckman MT , Bernstein J , Pathak D , Kellner R . Dopamine agonists for reducing depression associated with hyperprolactinemia. The Journal of Reproductive Medicine. 1986; 31(8):694-698.
23. Reavley S, Fisher AD, Owen D, Creed FH, Davis EJR. Psychological distress in patients with hyperprolactinaemia. Clinical Endocrinology. 1997;47: 343–348.
24. Kars M, Klaauw AA, Onstein CS, Pereira AM, Romijn AJ. Quality of life is decreased in female patients treated for microprolactinoma. Eur J Endocrinol. 2007;157:133–139.
25. Geraedts V, Stieg M, Dimopoulou C, Auer M, Roemmler J, Schopohl J, Stalla GK. QOL in pituitary adenomas: Depression and anxiety are superior to biochemical control and other variables in predicting reduced QOL. Exp Clin Endocrinol Diabetes. 2015; 123:11–16.
26. Wiegel M, Meston C, Rosen R. The Female Sexual Function Index (FSFI): cross-validation and development of clinical cut-off scores. J. Sex Marital Ther. 2005;31:1–20.
27. Rosen R, Riley A, Wagner G. The International Index of Erectile Function (IIEF): A multidimensional scale for assessment of erectile dysfunction. Urology, 1997;49: 822–830.
28 28. Staniūtė M. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas naudojant SF-36 klausimyną.
Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija. 2007; 9(1):22–25.
29. Joffe H, Hayes FJ. Menstrual Cycle Dysfunction Associated with Neurologic and Psychiatric Disorders: Their Treatment in Adolescents. Annals of the New York Academy of Sciences. 2008;135: 219–229.
30. Miriam C, Cristina B, Golbert L, Micheletto C. Hiperprolactinemia e distúrbios psiquiátricos. Arq. Neuro-Psiquiatr. 2000;58(3):671–676.
31. Krysiak R. Sexual Function and Depressive Symptoms in Young Women with Elevated Macroprolactin Content: A Pilot Study. Endocrine. 53 (2016): 291–298.
32. Vallette-Kasic S, Morange-Ramos I, Selim A, Gunz G, Morange S, Enjalbert A et al. Macroprolactinemia revisited: a study on 106 patients. J Clin Endocrinol Metab. 2002;87(2):581–8. 33. Bobes J, Garc APMP, Rejas J. Frequency of sexual dysfunction and other reproductive side-effects
in patients with schizophrenia treated with risperidone, olanzapine, quetiapine, or haloperidol: the results of the EIRE study. J. Sex. Marital. Ther. 2003;29:125–147.
34. Marder RS, Essock MS, Miller AL, Buchanan R, Casey D, Davis J et al. Physical Health Monitoring of Patients With Schizophrenia. American Journal of Psychiatry. 2004;161(8):1334– 1349.
