LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
Mindaugas Banys
ANTISEPTINIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIS
PIENO BENDRAM BAKTERINIAM UŽTERŠTUMUI IR
SOMATINIŲ LĄSTELIŲ KITIMUI,
SERGANČIŲ KARVIŲ SLAPTUOJU MASTITU
Magistro darbas
Darbo vadovas:
Dr.Jūratė Rudejevienė
Magistro darbas atliktas 2006-2007 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Neužkrečiamų ligų katedroje, gyvulių reprodukcijos laboratorijoje, ūkyje Nr.1 Veiverių k., Prienų rajone ir ūkyje Nr.2 Marijampolės rajone.
Magistro darbą paruošė: Mindaugas Banys
(Vardas, pavardė ) (parašas)
Magistro darbo vadovas: dr.Jūratė Rudejevienė
-(LVA Neužkrečiamųjų ligų katedra) (parašas)
Recenzentas:
SUTRUMPINIMAI
BBU – bendras bakterinis užterštumas
Candida spp. – Candida genties mielės
CMT – Kalifornijos mastitinis testas (angl. California mastitis test)
Co – kobaltas
Cu – varis
DP – dešinysis priekinis tešmens ketvirtis DU – dešinysis užpakalinis tešmens ketvirtis
E. coli – Escherichia coli
KNS – Koaguliazei negatyvūs stafilokokai KP – kairysis priekinis tešmens ketvirtis KU – kairysis užpakalinis tešmens ketvirtis
M. bovis – Mycoplasma bovis
PEL – pieno elektrinis laidumas
Rh. rubra – Rhodotorula rubra S. agalactiae – Streptococcus agalactiae S. aureus – Staphylococcus aureus S. dysgalactiae - Streptococcus dysallactiae S. uberis – Streptococcus uberis
Se – selenas
TURINYS
1. ĮVADAS...5
2. LITERATŪROS APŽVALGA...7
2.1. KARVIŲ SLAPTOJO MASTITO IŠPLITIMAS IR EKONOMINIAI NUOSTOLIAI ... 7
2.2. SLAPTOJO MASTITO PRIEŽASTYS ... 8
2.3. SLAPTOJO MASTITO DIAGNOSTIKA ... 9
2.4. SLAPTOJO MASTITO PROFILAKTIKA... 12
2.4.1. PAGRINDINIAI BAKTERIJŲ PATEKIMO Į PIENĄ VEIKSNIAI ... 15
2.4.2. SPENIŲ SANITARIJA IR ANTISEPTIKA – PIENO KOKYBĖS PAGRINDAS ... 16
2.4.2.1. KARVIŲ SPENIŲ UŽTERŠTUMO ĮVERTINIMO METODAI ... 17
2.4.3. KARVIŲ SPENIŲ PARUOŠIMO MELŽTI BŪDAI ... 18
2.4.3.1. SAUSAS KARVIŲ SPENIŲ ŠLUOSTYMAS... 19
2.4.3.2. DRĖGNAS KARVIŲ SPENIŲ ŠLUOSTYMAS ... 20
2.4.4. ANTISEPTINIAI IR PLOVIMO TIRPALAI ... 22
2.4.4.1. VETERINARINIAI PREPARATAI MASTITO PROFILAKTIKAI ... 23
2.4.4.2. DEZINFEKCINĖS IR VALYMO PRIEMONĖS ... 25
3. DARBO METODIKA... 28
3.1. BANDYMŲ VIETA, LAIKAS IR SĄLYGOS... 28
3.2. SLAPTOJO MASTITO DIAGNOSTIKA ... 28
3.3. SOMATINIŲ LĄSTELIŲ IR BENDRO BAKTERINIO UŽTERŠTUMO NUSTATYMAS PIENE ... 29
3.4. BAKTERIOLOGINIS TYRIMAS ... 30
3.4.1. MĖGINIŲ RINKIMAS ... 30
3.5. ANTISEPTINIŲ MEDŽIAGŲ PANAUDOJIMAS... 32
4. SAVI TYRIMAI... 33
4.1. KARVIŲ BANDOS REPRODUKCIJOS ANALIZĖ ... 33
4.1.1. ŪKIO NR.1 ISTORIJA... 33
4.1.2. GYVULIŲ SKAIČIUS, PRODUKTYVUMAS, GYVULININKYSTĖS PRODUKCIJOS GAMYBOS APIMTYS. ... 34
4.1.3. ŪKIO NR.2 ISTORIJA... 37
4.2. TEŠMENS KETVIRČIŲ TYRIMAI EKSPRES DIAGNOSTINIU TESTU ... 37
4.3. BAKTERIOLOGINIS TYRIMAS... 39
4.3.1. TYRIMŲ REZULTATAI ŪKIS NR.1... 39
4.3.1. TYRIMŲ REZULTATAI ŪKIS NR.2... 42
4.4. BENDRO BAKTERINIO UŽTERŠTUMO KITIMAS PANAUDOJUS ANTISEPTINES MEDŽIAGAS... 45
4.5. SOMATINIŲ LĄSTELIŲ KITIMAS PANAUDOJUS ANTISEPTINES MEDŽIAGAS ... 47
1. ĮVADAS
Karvių mastitas perdirbamajai pramonei buvo ir liks vienu iš svarbiausiu trukdžiu gaminant aukštos kokybės pieno produktus. Jei klinikinė forma registruojama 2-5% laktuojančių ir užtrūkintų, tai slaptuoju uždegimu serga iki 50% karvių. Lietuvoje šią uždegimo forma serga 44-47% karvių (Japertas, 2000). Sergant piene didėja somatinių ląstelių skaičius, keičiasi jo technologinės savybės: silpnėja rūgimas, pieno rūgšties ir šliužo fermento poveikis, pienas mažiau termostabilus. Karvių pieno kokybė priklauso ne vien nuo tešmens sveikatingumo bet ir nuo jų mitybos, laikymo bei priežiūros sąlygų, amžiaus, laktacijos, metų laiko (Koldeweij et al., 1999). Karvei sergant slaptuoju mastitu, dėl pieno produkcijos sumažėjimo per laktaciją patiriame apie 500 Lt nuostolio. Lietuvoje 17 pieno įmonių turi ES sertifikatus. Maždaug pusės pagaminto pieno kokybė atitinka ES standartus, todėl mūsų pieno produktai pasiekia tolimiausius pasaulio kraštus. Remiantis VĮ „Pieno tyrimai“ rezultatais (2006m.) pieno bendras bakterinis užterštumas iki 100 tūkst./ml sudarė 93,6 %, o SLS iki 400 tūkst./ml – 94,8%. 2007 m. sausio mėnesio rezultatai rodo, kad šie rodikliai gerėja, BBU ir SLS sudarė atitinkamai 94,0% ir 95,6%.
Svarbiausias slaptojo mastito požymis – padidėjęs somatinių ląstelių skaičius piene. Dažniausiai tešmens infekcija karvės suserga pirmaisiais laktacijos mėnesiais ir 80 % atvejų jos serga visą laktacijos laikotarpį. Dėl kiekvienos infekcijos užsikrėtusios karvės piene padaugėja somatinių ląstelių. Pieno nuostolis, susirgus karvei mastitu, yra iki 25 % pieno per laktaciją. Vien tik dėl vieno tešmens ketvirčio uždegimo pieno per laktaciją sumažėja net iki 12 %. Mastitu persirgusių karvių produktyvumas ne visuomet atsikuria toks, koks buvo iki ligos, nes negrįžtamai pasikeičia alveolinis audinys, tad kai kurias karves tenka išbrokuoti. (Japertas S. 2000; Jodkonis L. 2001)
Tešmens sveikata priklauso nuo metų laiko, laktacijos periodo, produktyvumo, gyvulio amžiaus, šėrimo bei laikymo sąlygų, nuo melžėjų kvalifikacijos, kruopštumo, melžimo higienos. Norint sumažinti SLS piene, profilaktikos priemones reikia taikyti ne tik karvėms užtrūkus, bet ir laktacijos metu. Tvarte turi būti įrengta ventiliacija. Čia neturėtų būti skersvėjų. Gyvulių guoliavietės turi būti sausos. Pakilus aplinkos temperatūrai bei padidėjus oro drėgmei, tvartuose susidaro palankios sąlygos bakterijoms daugintis. O padidėjęs tvarto bakterinis užterštumas dažnina tešmens uždegimus. Be to, šiuo metu karvės suėda mažiau pašarų, sumažėja produktyvumas ir tampa imlesnės infekcijoms (Lafi et al., 1998).
Ypač svarbu prieš melžimą tinkamai paruošti tešmenį. Naudoti tik individualias pašluostes. Prieš uždedant melžiklius speniai turi būti švarūs ir sausi. Tvartiniu ir ganykliniu
laikotarpiu po melžimo spenius būtina dezinfekuoti. Antiseptikos priemonės turėtų būti su glicerinu, kad neišsausėtų speniai. Glicerinas minkština spenių odą, daro ją elastingesnę. Po melžimo spenių sfinkteriai atviri būna dar 30 min. Būtent tada į pieno liauką patenka tešmens uždegimą sukeliančios bakterijos. Kartą per mėnesį visas karves melžimo tirti ekspres diagnostikos metodais, nustatant ar neserga karvė slaptuoju tešmens uždegimu. Kuo anksčiau nustatysite bei pašalinsime mastitą sukėlusias priežastis, tuo greičiau gyvuliai pasveiks (Ekman, 1998) .
Gydymo ir profilaktikos priemonės turi užkirsti kelią naujiems mastitams atsirasti, todėl antibakterinė terapija turi didelę reikšmę gydant mastitu sergančius gyvulius. Mastito profilaktika ir gydymas atliekami atsižvelgiant į ligos sukėlėją ir kitas etiologines priežastis, pieno liaukos audinio pažeidimo laipsnį, gyvulio bendrą sveikatos būklę bei pieno fizines ir chemines savybes (Barkema, 1999).
Ruošiant gydymo – profilaktikos priemonių schemas reikalinga pasiekti, kad apsauginės priemonės būtų naudojamos tiek laktacijos, tiek užtrūkimo metu. (Jodkonis L. 1999)
Darbo tikslas
1. Nustatyti antiseptinių medžiagų poveikį pieno bendram bakteriniam užterštumui ir somatinių ląstelių skaičiui.
Darbo uždaviniai
1. Atlikti dviejų ūkių karvių bandos analizę.
2. Nustatyti mastitu sergančias karves, naudojant ekspres metodus (CMT ir indikatorines juosteles) bei juos palyginti.
3. Atlikti bakteriologinius tyrimus (pieno, nuo spenio, iš melžiklių) ir nustatyti sukėlėjus.
4. Nustatyti antiseptinių priemonių įtaka pieno bendram bakteriniam užterštumui. 5. Nustatyti antiseptinių priemonių įtaka somatinių ląstelių skaičiui.
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Karvių slaptojo mastito išplitimas ir ekonominiai nuostoliai
Mastitas yra daugiausia lėšų reikalaujanti pieninio tipo karvių sveikatos problema. Pagal praėjusių metų VĮ "Pieno tyrimai" atliktų pieno mėginių somatinių ląstelių skaičiaus tyrimo duomenis karvių sergamumas tešmens uždegimu per praėjusius metus padidėjo 7 proc. ir siekė 50 proc. Atskirose karvių bandose sergamumas siekia nuo 5-80 proc.
Ekonominiai nuostoliai susidaro:
1. Dėl pieno produkcijos sumažėjimo – 50-55 proc., 2. Gydymo išlaidos – 20-25 proc.,
3. Išlaidos, atsiradusios dėl karvių išbrokavimo – 30-35proc.
Slaptuoju mastitu Lietuvoje serga apie 50 proc., Norvegijoje – 24.1%, Prancūzijoje – 20-30%, Suomijoje – 37.9%, Danijoje – 49.9%, Švedijoje 33% laktuojančių karvių. Karvei sergant slaptuoju mastitu, dėl pieno produkcijos sumažėjimo per laktaciją patiriame apie 500 Lt nuostolio (Klimaitė, 2005).
Sumažėjęs pieno primilžis yra vienas aiškiausių mastito simptomų. Ar produktyvumas labai sumažės, priklauso nuo uždegimo laipsnio, kurį galima nustatyti pagal SLS piene. Jei SLS yra 100 tūkst./ml, pieno kiekis pradeda mažėti proporcingai SLS didėjimui. Remiantis tyrimų rezultatais, karvių produktyvumas dėl šios ligos iš vieno tešmens ketvirčio per dieną sumažėja 25–35 proc., iš karvės per laktaciją – 10–15 proc., iš karvių bandos per laktaciją – 5–10 proc. Pagrindinių sudedamųjų dalių kiekis pieno sausosiose medžiagose sumažėja nuo 5 iki 15 procentų. Riebalų sumažėja apie 10 proc. Labai pasikeičia jų sudėtis, padaugėja nesočiųjų, didelės molekulinės masės riebalų rūgščių. Šie pokyčiai skatina lipolizę (riebalų skaidymą). Dėl to suprastėja pieno produktų kokybė. Mastitiniame piene net 11–25 proc. mažiau bendrojo kazeino, o išrūginių baltymų daugiau negu įprasta. Didėjant SLS piene, 10 proc. sumažėja laktozės. Dėl to sutrinka osmosinė pieno ir kraujo pusiausvyra. Kad ji būtų išlaikyta, natrio ir chlorido jonai patenka iš kraujo į pieną. Jų kiekis gali padidėti dešimtis kartų, lyginant su normaliu lygiu. Karvei susirgus mastitu, piene pasikeičia mineralų ir mikroelementų kiekis. Tai ypač lemia pieno perdirbimo savybes ir maistinę vertę. Biocheminiai ir fiziniai pokyčiai neigiamai veikia pieno perdirbimo kokybę. Iš mastitinio pieno kokybiškų ir saugių produktų neįmanoma pagaminti visų pirma dėl to, kad jame yra
mažiau sausųjų medžiagų, blogai koaguliuoja kazeinas, mažesnis pieno stabilumas aukštoje temperatūroje (Vaitlokas, 2005).
2.2. Slaptojo mastito priežastys
Karvė nuolat yra veikiama išorinių veiksnių, kurie silpnina jos apsauginius barjerus. Atlikti tyrimai parodė, kad karvės mastitu dažniau serga tvartiniu laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu sergamumas padidėja dėl prastos tvartų ventiliacijos. Karvės išskiria daug šilumos ir drėgmės, dėl to tvarto temperatūra pakyla, o šilta ir drėgna aplinka sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis. Tai padidina tvarto užterštumą bakterijomis, kurios sukelia tešmens uždegimą. Be to, karvės suėda mažiau pašarų, sumažėja jų produktyvumas, karvės tampa jautresnės infekcijai (Japertas, 2000).
Karvių sergamumas padidėja bei pieno produkcija sumažėja ir dėl intensyvaus tešmens vėsinimo (skersvėjo). Pieno sintezė priklauso nuo kraujo kiekio, tekančio per tešmenį. Kai tešmuo vėsinamas, kraujagyslės susitraukia ir mažiau kraujo patenka per tešmenį. Tešmuo greitai atšąla ir, nusilpus apsauginiams barjerams, padidėja galimybė bakterijoms suskeliančioms uždegimą, patekti į tešmenį. Norint išvengti šio neigiamo poveikio reikia, kad karvių guoliai būtų šilti ir sausi. Geriausia karves laikyti ant gilaus kraiko ir gausiai kreikti šiaudais arba įrengti boksus su šilta guoliaviete. Tvartų ventiliacijos angas reikia įrenti aukštai sienoje iš abiejų tvarto sienų pusių, o viduryje tvarto padaryti oro ištraukimo angą (Aniulis ir kt., 2001).
Kai kurie autoriai nurodo, kad karvės dažniau serga vasarą. Daugiausiai infekcijų kilo vasarą ten, kur karvių laikymo vietos buvo labiausiai užterštos žarnyno bakterijomis. Daugelio autorių nuomone, melžimas yra pagrindinis predisponuojantis veiksnys, nulemiantis karvių sergamumą mastitu. Jis veikia karvės tešmenį net du kartus per dieną. Mokslininko teigimu, tik 6 proc. mastito priežasčių yra melžimo įranga ir labiausiai priklauso nuo visos melžimo tvarkos (Malinowski, 2003).
Tačiau slaptojo mastito etiologijoje svarbiausią vaidmenį vaidina biologinis veiksnys. Mastitą sukeliančios bakterijos skirstomos į patogenines ir sąlyginai patogenines. Sąlyginai patogeniniai mikroorganizmai sukelia tešmens uždegimą, kai jų labai padaugėja karvės aplinkoje arba kai nusilpsta karvės imuninė sistema. Dažniausiai pasitaikantys patogeniniai mikroorganizmai yra: Staphylococcus aureus, Streptococcus agalactiae, Streptococcus
streptokokai ir enterokokai (Wats, 1988).
Auksinis stafilokokas ir agalaktinis streptokokas yra kontaginį mastitą sukeliantys patogenai, kurių pagrindinis šaltinis yra užkrėstas tešmuo. Infekcijos sukėlėjai tarp karvių plinta melžimo metu (per melžimo įranga, pašluostes, nešvarias ir žaizdotas melžėjų rankas). Aplinkos patogenai yra enterobakterijos, streptokokai ir enterokokai. Šių patogenų šaltinis yra aplinka, kurioje laikomos karvės (pavyzdžiui: gulėjimo vieta, mėšlas, dirvožemis). Dažniausiai užsikrečiama laikotarpiu tarp melžimų (Malinowski, 2001).
2.3.Slaptojo mastito diagnostika
Vienas iš pagrindinių tešmens uždegimo rodiklių yra padidėjęs somatinių ląstelių skaičius. Didžiausią pieno somatinių ląstelių dalį sudaro leukocitai arba baltieji kraujo kūneliai .Piene esančius leukocitus sudaro: 50 proc. neutrofilai, 36 proc. limfocitai ir 14 proc. makrofagai (Pfaffi et al., 2003). Tyrimai, kurių metu buvo identifikuojamas ląstelių tipas piene, parodė, kad epitelinės ląstelės retai patenka į tešmens, taip pat ir į užtrūkusio tešmens sekretą. Šių ląstelių kiekis svyruoja nuo 0 iki 7 proc. viso ląstelių skaičiaus. Taigi somatinių ląstelių skaičius laktacijos pabaigoje padidėja ne dėl epitelinių ląstelių atsidalijimo. Atsiradus greitai ląstelių skaičiavimo technikai ir ekspres diagnostikos testams, somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) nustatymas tapo pačia populiariausia pieno kokybės bei sergančių karvių nustatymo priemonė visame pasaulyje (Aniulis ir kt., 2001).
SLS karvių piene nustatomas tiesioginių (Presuoto-Brido), elektroniniu („Fossomatic“, „Anadis“, „Somacope MK2“ ir kt.) ir netiesioginių (ekspres diagnostikos testai: CMT, Mastestas, Mastirapid, Mastitis test NK ir kt.) metodais. Be to, tešmens uždegimu sergančioms karvėms išaiškinti yra pasiūlyta melžiant matuoti pieno temperatūrą, elektrinį laidumo, pieno čiurkšlės stiprumą.
Nustatant SLS tiesioginių (Preskoto-Brido) metodu, piene esančios ląstelės yra nudažomos, o vėliau, stebint pro mikroskopą, jos suskaičiuojamos. Šis metodas yra pamatinis.
SLS nustatymas elektroniniu metodu naudojant „Somascope MK2“ veikia fluorooptoelektroniniu principu. Pirmiausiai tiriamas pienas sumaišomas su dažomuoju tirpalu. Šis mišinys patenka į prietaiso dalį - kiuvetę, kuri apšviečiama specialios ultravioletinės lempos skleidžiamais spinduliais. Kiekviena nudažyta ląstelė švyti, o speciali kompiuterio programa suregistruoja gautus signalus ir taip suskaičiuoja pieno somatinių ląstelių skaičių.
Vienas iš paprastesnių, nesunkiai atliekamų SLS nustatymo metodų yra netiesioginis (ekspres diagnostikos testais). Dabar daugelyje pasaulio šalių standartizuoti testai SLS piene nustatyti. Dažniausiai naudojamos paviršiaus aktyviosios medžiagos ir indikatoriai. Iš žinomiausių testų naudojami šie: CMT (California Mastitis Test), Mastestas, Mastitis test NK ir kiti. Testų sudėtyje esančios paviršiaus aktyviosios medžiagos suardo somatinių ląstelių sieneles ir jų branduolius bei skatina jų agliutinaciją į gumulėlius. Suirusios ląstelės pienui suteikia klampumą ir tąsumą. Kuo didesnis somatinių ląstelių piene, tuo mišinys klampesnis (Špakauskas, 2000).
Kai Mastitis test NK sumaišomas su pienu, esant padidėjusiam ląstelių skaičiui, mišinio tankis pasikeičia ir nustatomas skirtingo klampumo gelis. Pakitusios pH pienas pakeičia mišinio spalvą. Preparatas yra raudonos spalvos, o geltona spalva rodo rūgščia terpę.
Testo veikimo būdas: sumaišoma 2ml šviežio pieno su 2ml testo tirpalu lėkštelėse su skaičių palete, palenkti lėkštelę ir įvertinti reakciją, kuri paprastai įvyksta per 30 sekundžių.
Testo įvertinimas: teigiama reakcija (somatinės ląstelės piene) susidaro daugiau ar mažiau dribsnių, skaidulų ar želė. Želė susidaro lėkštelės viduryje, kai ypač daug somatinių ląstelių. Mišinio spalva pasikeičia dėl skirtingos terpės pH . Teigiama reakcija rodo, kad 1ml pieno yra daugiau nei 200 000 ląstelių (Jodkonis, 1999).
Mlek-test (pieno testas)
Naudojimo būdas: Primelžti iš kiekvieno karves ketvirčio po 2 ml į padėklą, su keturiais cilindrais. Perteklių išpilti palenkus, įpilti tiek pat pieno testo ir sumaišyti abu skysčius sukamuoju judesiu. Po 20 sekundžių maišymo, nustatyti rūgimo laipsnį ir spalvą pagal duomenų lentelę.
Pieno testas suteikia taip pat galimybę nustatyti pH pieno, esančio cilindre. Spalvą galima palyginti su spalvų gamų rūšimis, kurios yra instrukcijos priede. Preparato mišinys su normaliu rūgštingumu tampa pilkai violetinės spalvos. Rūgimas suteikia atspalvį nuo pilkai-žalio iki geltono, (tai priklauso nuo rūgimo laipsnio) (Vaitlokas, 2005).
1 lentelė. Pieno reakcijos įvertinimas
Rezultatas Skysčio išorė Ląstelių kiekis 1ml
Neigiamas Skystas su gumuliukais ir juostelėmis, kurie maišant masę išnyksta. Spalva pilkai-žalia. Iki 400 000
Teigiamas Želės formos gumuliukai ir juostelės, kurie maišant masę neišnyksta. Atspalvis pilkai violetinis arba violetinis
Iki 1000 000 Stipriai
teigiamas
Mišinys įgauna želės pavidalą. Atspalvis
violetinis arba tamsiai violetinis. Virš 1000 000
Slaptajam mastitui nustatyti galima naudoti indikatorines juosteles. Šiuose testuose yra ir indikatorius, kuris reaguoja į pieno rūgštingumo pasikeitimą. Karvei sergant slaptuoju mastitu pienas šarmėja (pH= 6,6-6,9). Tačiau tai ne visada turi diagnostinę vertę, nes vėlesnių tešmens uždegimo stadijų pieno pH pakinta. Pieno pH didelės įtakos turi fiziologinė karvės būsena, amžius, šėrimas, Netiesioginis somatinių ląstelių skaičiaus nustatymo metodas nėra toks tikslus, palyginus jį su tiesioginiu. Tai priklauso nuo firmos, kuri pagamino šį testą ir tyrimą atliekančio žmogaus įgūdžių (Špakauskas, 2000, Aniulis ir kt., 2001).
Kiek didesnis somatinių ląstelių skaičius sveikų karvių piene yra tuoj po apsiveršiavimo, bet mažėja, mažėjant krekenų kiekiui. 4-5 parą po apsiveršiavimo somatinių ląstelių būna mažiau, negu 200 tūkst./ml. Antra savaitę sveikų karvių piene somatinių ląstelių būna mažiau nei 100 tūkst./ml. Sumažėjus karvės produktyvumui iki 4 kg per parą, SLS šiek tiek padidėja. Slaptuoju mastitu sergančių karvių SLS krekenose mažėja, negu sveikų karvių, o per laktaciją SLS skaičiai didėja (Japertas, 2000) .
Apie karvės susirgimą slaptuoju mastitu galima spręsti iš bendrame karvės piene esančio SLS. Slaptąjį mastitą reikėtų laikyti prasidedančiu, kai tiriant pradines pieno porcijas SLS yra didesnis negu 250 tūkst./ml. Tiriant paskutines pieno porcijas, slaptojo mastito pradžios požymiu reikėtų laikyti SLS didesnį nei 600 tūkst./ml. Sveikų ir sergančių slaptuoju mastitu karvių paskutinėse pieno porcijose SLS yra apie 3 kartus daugiau. Leukocitai piene daugiausia būna prilipę prie riebalų rutulėlių. Slaptasis uždegimas dažniausiai prasideda alveolėse. Tyrimais nustatyta, kad karvių, kurių piene SLS yra nuo 200-300 tūkst./ml – yra infekuotas, bet vienas tešmens ketvirtis; 301-400 tūkst./ml – infekuoti du tešmens ketvirčiai; 401-750 tūkst./ml – infekuoti 3 tešmens ketvirčiai. Kai visame piene SLS yra didesnis nei 751 tūkst./ml – infekuotas yra visas tešmuo arba labai stipriai infekuoti trys ketvirčiai. Iš ištirtų 192 tešmens ketvirčių, kurių piene rasta 100 tūkst./ml SLS, infekuoti buvo 11,4 iš jų – stipriai.
Nepažeistų tešmens ketvirčių piene SLS aptiktas labai mažas (tik iki 20 tūkst./ml). Šie tyrimų rezultatai parodo, kad norint ištirti ekspres diagnostikos testais ar karvė neserga slaptuoju mastitu, geriau tirti individuliai imant paskutines pieno porcijas (Aniulis ir kt., 2001).
Pieno SLS vidurkio padidėjimas daugiau 300 tūkst./ml rodo, kad bandoje yra karvių, infekuotų kontaginiais mastito sukėlėjais. Mažesnis nei 300 tūkst./ml SLS reiškia, kad pieninių karvių bandoje tešmens uždegimo sukėlėjai yra aplinkos organizmai. Bandose, kurių bendrame piene SLS yra mažesnis, nei 200 tūkst./ml nustatyta daugiau žarnų lazdelės sukeltų mastito atvejų, o sukeltų stafilokokų – mažiau. Bandose, kurių bendrame piene SLS yra didesnis 200 tūkst./ml, stafilokokų sukeltų mastito atvejų yra daugiau, nei sukeltų žarnų lazdelės. Jei bendrame pieno kiekyje SLS mažesnis kaip 200 tūkst./ml – tai 75-80proc. karvių bandoje laikomos sveikomis (Japertas, 2000).
2.4. Slaptojo mastito profilaktika
Karvių mastito gydomųjų priemonių poveikis yra trumpalaikis, jei nepašalinamos svarbiausios ligos priežastys ir jį sąlygojantys veiksniai. Per vėlai nustačius mastitą ne laiku pradedamas gydymas, dėl to vėliau pieno liaukos audinyje gali vykti degeneraciniai ar atrofiniai procesai, kurie daro įtaką pieno primilžiui. Atliekant profilaktiką svarbiausia yra stiprinti karvių organizmo atsparumą ir išsiaiškinti bei pašalinti įvairias mastitą galinčias sukelti priežastis. Gyvulio organizmo atsparumas priklauso nuo paveldimumo, šėrimo, laikymo ir kitų sąlygų (Barkema, 1999).
Pagrindinės tešmens uždegimo profilaktinės priemonės:
1. Užtikrinti patogias ir švarias laikymo sąlygas. Tam turi būti: atitinkamai suprojektuotos ir pastatytos patalpos, patogiai įrengtos stovėjimo vietos; patogumo ir švaros užtikrinimas karvių stovėjimo vietose dažnai keičiant pakratus; sausos ir švarios karvių stovėjimo vietos, mociono aikštelės išlaikymas; gerai funkcionuojanti vėdinimo sistema, gyvulių skaičiaus reguliavimas prie ėdžių, girdyklų ir poilsio vietų; gera elektros instaliacija priėjimas prie ėdžių iškart pamelžus ,siekiant išlaikyti stovinčia karvę.(Klimaitė, 2005).
2. Veislei atrinkti telyčias iš nesirgusių mastitu karvių, kurių tešmuo gerai išsivystęs, su lygiais ketvirčiais.
3. Musių naikinimas. Musės perneša bakterijas vienos vietos i kitą. Dažnai jos perneša mastito sukėlėjus nuo sergančios karvės ant sveikų karvių spenių galiukų. Musės taip pat gali
sukelti mastitą įkąsdamos į spenio galiukus.
4. Šerti karves pilnaverčiais ir gerais pašarais. Tai ypač svarbu šeriant labai produktyvias karves. Šių karvių racionuose neturi trūkti kalcio, fosforo, karotino, vitaminų ir mikroelementų. Rekomenduojama tokie šių medžiagų kiekiai karvei per parą:
a. sėlenos 5-6mg b. vario 200-250mg c. cinko 90-1200mg
d. vitamino A-100 000-150 000 VV
e. vitamino E- melžiamoms karvėms -400-800VV, užtraukintoms karvėms -1000 VV. 5. Reikia įvertinti melžimo procedūras:
a. Teisingas dezinfekavimo priemonių naudojimas prieš melžimą: 30 sekundžių prieš melžimą dezinfekuoti spenius arba 10-20 sekundžių plauti antibakteriniais tirpalais, tešmens plovimo ir dezinfekavimo skysčių bei vandens temperatūra turi būti +39 +45 laipsnių temperatūros; reikia numelžti pirmas pieno čiurkšles; po dezinfekavimo spenius nusausinti, tam naudojant atskirus vienkartinius rankšluosčius ar servetėles; plauti švariai rankas arba naudoti gumines pirštines; paruošus tešmenį melžiklį uždėti per 60 sekundžių (Aniulis ir kt., 2001; Mišeikienė, 2005; Vaitlokas, 2005).
b. Teisinga tešmens priežiūra melžimo metu ir pamelžus. c. Teisingas melžimo įrenginių laikymas ir naudojimas.
2 lentelė. Pieno užterštumas mikroorganizmais priklausomai nuo spenių
paruošimo (Aniulis E., Japertas S., 2001).
Panaudota priemonė Sumažėjo pieno užterštumas
bakterijomis proc.
Nušluosčius sausu rankšluosčiu 4 Nušluosčius šlapiu rankšluosčiu 40 Nušluosčius šlapiu, po to sausu rankšluosčiu 77
Nušluosčius rankšluosčiu, suvilgius spec. antiseptiku, o
vėliau sausu rankšluosčiu 87
Spenių pamerkimas spec.antiseptike prieš melžimą ir
6. Ankstyvas slapto mastito diagnostika. Tai yra būtina norint išlaikyti pieno primilžį, gauti teigiamą ataskaitą į gydymą ir norint išvengti nuolatos pasikartojančių susirgimų. Tam tikslui yra naudojami ekspres diagnostikos metodai (CMT), įvairūs elektroniniai aparatai, kurie skaičiuoja somatines ląsteles ar elektrinį pieno laidumą. Tyrimai turi būti naudojami reguliariai, o sergančios karvės melžiamos pabaigoje.
7. Medikamentų tinkamas naudojimas. Tinkamas medikamentų naudojimas užtikrina gydymo gerus rezultatus, padeda išvengti pasikartojančių infekcijų, sumažina gydymo išlaidas ir padeda išvengti antibiotikų patekimo į pieną.
8. Kontroliuoti mastito padėtį bandoje. Reikia įvertinti turimus laboratorinius bandos ir atskirų karvių pieno duomenis, surinkti kelių dienų bandos pieno mėginius ir juos ištirti specialioje laboratorijoje, jie reikia – surinkti ir ištirti atskirų karvių pieno mėginius, įvertinti visus SLS duomenis, nustatyti problemines karvių grupes (Vaitlokas, 2005).
9. Profilaktika užtrukinimo metu. Karvę reikia užtraukinti staiga nutraukiant melžimą ir pamelžus į kiekvieną ketvirti suleisti profilaktinį antimastitinį preparatą. Norint sumažinti pieno produkciją reikia sumažinti energijos kiekį pašaruose. Taip pat efektyviai veikia vandens kiekio sumažinimas per 12-24 valandas. Norint apsaugoti nuo ilgai aplinkoje išsilaikančių patogeninių mikroorganizmų, galima naudoti išorinę apauginę plėvelę. Užtrukusių karvių racionas turi gerinti imuninę sistemą. Taip pat rekomenduojama pašalinti plaukus nuo tešmens ir palink spenius
10. Nuolatinis darbuotojų kvalifikacijos kėlimas. Naujai priimti darbuotojai turi būti apmokami, o senai dirbantiems reguliariai primenama melžimo technologija, supažindinama su naujovėmis.
11. Bandos pasauga nuo patogeninių sukėlėjų. Prieš įsigyjant naują bandą reikia aptikrinti duomenis apie somatinių ląstelių skaičių visos bandos ir atskirų karvių piene, paimti mėginius bakteriologiniams tyrimams. Nupirktas karves reikia karantinuoti ir atskiria melžti, kol bus nustatyta, kad jos sveikos. Rekomenduojama pašalinti karves, užsikrėtusias atspariais gydymui mikroorganizmais. Mastitu sergančias karves atskirti nuo kitų, jų stovėjimo vietas dezinfekuoti, melžti atskirai, pieną pasterizuoti ir sušerti ūkio penimiems gyvuliams
12. Užauginti mastitu nesergančias telyčias. Bandos karvių pakeitimas ūkyje užaugintomis sveikomis telyčiomis suteikia galimybę išbrokuoti senas, sergančias slaptuoju mastitu, mažina infekcijos paplitimu riziką bandoje ir sumažina sveikų karvių prikimo išlaidas. Auginant tokias pakaitines telyčaites reikia neleisti veršeliams žysti karvių, girdyti
tik sveikų karvių pienu ir užtikrinti švarią aplinką. Jeigu tokioms telyčaitėms girdomas mastikinis pienas, jis būtinai turi būti pasterizuotas (De Vliegher et al., 2004; Sarikaya et al., 2006)
2.4.1. Pagrindiniai bakterijų patekimo į pieną veiksniai
Pagrindinai veiksniai, kurie apsprendžia pieno kokybę – tai bendras bakterinis pieno užterštumas (BBU) ir somatinių ląstelių skaičius (SLS) piene. Karvių fizinė būklė ir higiena bei aplinka, kurioje karvės laikomos ir melžiamos, melžimo ir pieno laikymo įranga – veiksniai, nuo kurių priklauso žalio pieno mikrobiologinio užterštumo lygis. Bakterijos į pieną gali patekti iš pieno liaukos, nuo tešmens odos ar iš aplinkos (Blowey et al., 2000; Feldmann et al., 2006), nuo pieno laikymo ir šaldymo įrenginių. Spenių ir tešmens paviršius su ant jų esančiais patogenais ir melžimo bei pieno laikymo įrenginių paviršiais yra pagrindiniai bakterijų atsiradimais piene šaltiniai.
Bakterijų kiekis piene šaldytuve apsprendžia pieno kokybę. Jeigu piene koliforminių bakterijų yra tarp 100 ir 1000 KSV/ml, tai rodo, kad speniai prieš melžimą nebuvo tinkamai paruošti, o jeigu koliforminių bakterijų yra daugiau, tai rodo, kad nešvarumai atsirado pienui „besiliečiant“ su kitais paviršiais. Karvių, kurių speniai yra labai nešvarūs, bendras bakterinis pieno užterštumas būna didesnis nei 104 KSV/ml (Mišeikienė, 2005).
Bakterinio užterštumo šaltiniai yra šie: 1. Karvidės oras;
2. Pašarai; 3. Pakratai;
4. Karvės oda ir plaukai; 5. Karvės tešmuo; 6. Spenio kanalas;
7. Aptarnaujantis personalas;
8. Melžimas nesilaikant higienos reikalavimų;
9. Nešvarūs pieno indai, melžimo įrengimai, melžikliai; 10. Blogos kokybės vanduo;
11. Musės;
12. Pavėluotas arba netinkamas pieno atšaldymas.
Bakterijų kiekis ataušintame piene priklauso nuo: 1. Pamelžto pieno švarumo;
2. Bakterijų rūšies;
3. Pieno ataušinimo temperatūros.
2.4.2. Spenių sanitarija ir antiseptika – pieno kokybės pagrindas
Karvių spenių antiseptika prieš melžimą ir po jo, ir pamelžus yra efektyviausios prevencinės procedūros, galinčios sumažinti naujus pieno liaukos uždegimus. Antiseptiniai tirpalai naikina daugelį oportunistinių ir kontaginių patogenų, esančių ant spenio odos ir sumažina galimybę jiems patekti į tešmenį. Naudojant spenių antiseptiką, pieno laikos uždegimų gali sumažėti net iki 50-75proc. (Pankey et al., 1993). Antiseptika prieš melžimą ypač sumažina aplinkos patogenų ant tešmens kiekį. Tinkamai paruošti tešmenį ir atlikus spenių antiseptiką (tirpalais, savo sudėtyje turinčiais jodo), pieno liaukos uždegimų skaičius sumažėjo vidutiniškai 54proc. (Ruegg, 2003). Antiseptika efektyviausia kontroliuojant aplinkos patogenus (E.coli ir aplinkos streptokokus) ir iš dalies efektyvi prieš koaguliazei neigiamus stafilokokus. Tyrimai rodo, kad antiseptika mažina pieno liaukos uždegimų sukėlėjų plitimą, kuriuos sukelia kontaginiai patogenai (Ruegg, 2003).
Pagal Mišeikienę (2005), yra trys pagrindiniai tešmens ir spenių valymo tikslai: 1. Saugi pieno produktų gavyba;
2. Visų matomų nešvarumų nuo spenių ir dalinai nuo tešmens pašalinimas; 3. Pieno užterštumo sumažinimas.
Tačiau vienas iš svarbiausių karvės spenių paruošimo ir antiseptikos panaudojimo prieš melžimą tikslų – sumažinti bakterijų kiekį ant spenių odos ir ypač ant spenio viršūnės (Pankey,1989). Kad po melžimo spenio kanalas greičiau užsidarytų ir į jį nepakliūtų nešvarumų, būtina atlikti spenių antiseptiką. Spenių antiseptika po melžimo sumažina pieno liaukos uždegimų, kuriuos sukelia kontaginiai patogenai, plitimą.
Pagrindinis būdas mastitų kontrolei – gera melžimo higiena, nes bakterijos perduodamos nuo vienos karvės kitai. Pieno bakterinis užterštumas gali sumažėti net iki 90proc., priklausomai nuo fermos higieninės ir sanitarinės būklės bei tešmens paruošimo būdo. Įrodyta, kad tobulai atliekama spenių sanitarija sumažina mikroorganizmų, sukeliančių pieno liaukos uždegimą, plitimą. Žinoma, kad antiseptikos metu šluostant spenius patogenai paplinta per visą tešmens odą, ypač jei speniai pažeisti. Mažiausias bakterijų kiekis piene randamas tuomet, kai prieš melžiant šluostomi ir sausinami tik speniai, o ne visas tešmens paviršius. Jeigu karvės yra švarios, speniai gali būti iš karto šluostomi servetėle, išmirkyta antiseptiniame tirpale, prieš tai jų nenuplovus (Pankey et al., 1985; Ruegg, 2003). Tačiau dulkės, kraiko, mėšlo dalelės turi būti pašalintos nušluostant tešmens paviršių sausa popierine servetėle. Nustatyta, kad tinkama spenių, ypač jų viršūnių antiseptika ant spenio paviršiaus gali sumažinti iki 75 proc. bakterijų.
Nickerson et al., (2000) išskyrė veiksnius, mažinančius pieno liaukos uždegimų atsiradimą:
1. Spenių pamerkimas į antiseptinį tirpalą; 2. Karvių susirgimų terapija;
3. Taisyklinga melžimo higiena bei gerai techniškai veikiantys melžimo įrengimai. Lyginant karvių spenių šluostymo antiseptiniais ir plovimo tirpalais efektyvumą prieš ir po melžimo, spenių paruošimo prieš melžimą įtaka bendram bakteriniam spenių odos užterštumei bei pieno kokybei yra mažiau tirta ir jos panaudojimo tikslingumas nevienareikšmis. Jos panaudojimas sumažina potencialių pieno liaukos patogenų, esančių ant spenio galo, kiekį prieš užmaunant melžiklius. Šie patogenai – aplinkos bakterijos (Streptococcus uberis, Echerichia coli, Klebsiella pneumoniae) (Pankey, 1989; Ruegg, 2003). Aplinkos mastitai mažiau paplitę šalyse, kuriose laikomos mažesnės galvijų bandos ir kur ganyklinio laikotarpio trukmė ilgesnė (Monstvilienė, 2003).
2.4.2.1. Karvių spenių užterštumo įvertinimo metodai
Spenių užterštumas gali būti nustatytas keliais būdais:
1. Juslinis vertinimas. Prieš melžimą spenių būklė vertinama jusle, jie apčiupinėjami. Po melžimo įvertinamas pieno filtrų užterštumas nešvarumais.
Šeštojo dešimtmečio ir kuris vertina piene esančias nuosėdas. Pagrindinė nuosėdų atsiradimo piene priežastis yra blogai nuvalyti speniai ir tešmuo. Nuosėdų testu gali būti vertinamas ir vienos karvės pienas, ir visos bandos karvių pienas. Dažniausiai šis testas atliekamas vertinant visos bandos karvių pieną; pienas filtruojamas ir pagal filtrų užterštumą vertinamas pieno švarumas Kai kurie mokslininkai sedimentinius testus naudojo lyginant karvių, kurios buvo ruošiamos skirtingais metodais ir laikomos skirtingomis sąlygomis, tešmens švarumą. Filtrinis popierius buvo uždedamas ant tešmens ir pagal jo užteršimo lygį vertintas tešmens užterštumas. Nustatytas koreliacinis ryšys tarp nuosėdų kiekio ant filtro ir karvės užterštumo bei spenių paruošimo metodo efektyvumo (Mišeikenė, 2005).
3. Terpių metodas. Šis metodas yra dažniausiai taikomas nustatant bakterijų kiekį ant spenio paviršiaus, kadangi tai greitas metodas. Norint įvertinti spenių šluostymo antiseptiniais ir plaunamaisiais tirpalais efektyvumą, prieš užmaunant melžiklius švari terpė patrinama aplink spenio galą. Jeigu karvių speniai prieš užmaunat melžiklius gerai nuvalyti, terpė būna švari. Nešvari terpė parodo, kad spenių valymo metodai turėtų būti tobulesni. Kada speniai yra švarūs, pirmosios čiurkšlės turėtų būti numelžiamos prieš spenių antiseptiką. Melžiant karves stovėjimo vietose pirmosios čiurkšlės niekada neturėtų būti numelžiamos ant kraiko, nes kartu su čiurkšlėmis ant jo gali patekti mikroorganizmai. Po to mikroorganizmai gali pakliūti ant karvės tešmens bei spenių ir melžiant užteršti pieną (Mišeikienė, 2005)
2.4.3. Karvių spenių paruošimo melžti būdai
Tešmens ir spenių valymo, plovimo ar šluostymo tikslas – pašalinti nešvarumus, bakterijas, kurių tarpe gali būti ir patogeninių. Valant, plaunant ar šluostant spenius yra sunaikinami tešmens uždegimą sukeliantys mikroorganizmai. Dabartiniu metu pasaulyje naudojami įvairūs būdai karvių speniams ir tešmeniui paruošti. Mokslininkai atliko bandymus, kurių metu įvairiais metodais prieš melžimą buvo ruošiami speniai (Pankey, 1989; Ruegg, 2003)..
Spenių paruošimo prieš melžimą įtaka bendram bakteriniam pieno užterštumui buvo vertinama karves laikant įvairiomis sąlygomis. Rezultatai rodo, kad net karves laikant vienodomis sąlygomis ir šluostant spenius, bakterijų skaičius nevienodas. Įrodyta, kad nuo tešmens valymo ar šluostymo būdo priklauso koliforminė mikroflora.. Tešmens koliforminę mikroflorą sudaro 55,4 proc. E.coli, 20,8 proc. – citrobakterijos, 16,8 proc. – Klebsiella ir 6,9 proc. enterobakterijos (Galton et al., 2003).
3 lentelėje pateikti duomenys, kurie rodo bakterijų skaičių piene, priklausomai nuo spenių paruošimo būdo (Cook, 2002).
3 lentelė. Bakterijų skaičius piene priklausomai nuo spenių paruošimo būdo (Cook
C., 2002)
Bakterijų, randamų piene, kiekis (KSV/ml) Karvių spenių paruošimo
būdas Geometrinis vidurkis Kiekis
Speniai nenuplauti 7500 500-75600
Speniai nuplauti vandeniu ir
sausai nenušluostyti 7900 600-111000
Speniai nuplauti vandeniu ir
sausai nušluostyti 7200 100-54000
Speniai nuplauti sodos
hipochlorito tirpalu 4100 400-64200
Yra du pagrindiniai spenių šluostymo rankomis būdai: sausas ir drėgnas. Karvių speniai dar gali būti šluostomi mechanizuotai ir robotais (melžiant karves robotais).
2.4.3.1. Sausas karvių spenių šluostymas
Speniai gali būti šluostomi (valomi): 1. Medienos vata (drožlėmis);
2. Su vienkartine arba daugiapartine popierine servetėle;
3. Su daugiapartine servetėle, pagaminta iš tam tikros medžiagos.
Pastaruoju metu karvių speneliams prieš melžimą valyti naudojama medienos vata (organinis produktas). Ja yra nuvalomi kraiko ir mėšlo likučiai nuo spenių. Priklausomai nuo spenių užterštumo lygio, vienos karvės speniams nuvalyti reikia 5-10g šios vatos. Medienos vata gali būti naudojama kartu su antiseptiniu tirpalu. Valant spenius medienos vata intensyviau stimuliuojamas ir pieno atleidimas.
Sausas spenių šluostymas nėra plačiai paplitęs ir dažniausiai naudojamas karves melžiant melžimo aikštelėse (Mišeikienė, 2005).
2.4.3.2. Drėgnas karvių spenių šluostymas
Karvių spenių prieš melžimą dažniausiai šluostomi drėgnu būdu. Naudojami tokie šluostymo metodai:
1. Vandenyje sudrėkintomis servetėlėmis, po to spenių nenusausinant; 2. Vandenyje sudrėkintomis servetėlėmis, po to spenius nusausinant;
3. Su antiseptiniu tirpalu (skystu arba žele pavidalu), po to spenius nusausinant.
Tešmeniui ar speniams šluostyti gali būti naudojamos medžiaginės ir popierinės servetėlės. Pagrindinis tešmens šluostymo drėgnomis popierinėmis servetėlėmis pranašumas lyginant su medžiaginėmis servetėlėmis yra tas, kad jas naudoti yra patogiau ir higieniškiau. Medžiaginės servetėlės yra švelnios, minkštos, geriau absorbuojančios drėgmę, bet jos tarp naudojimų turėtų būti plaunamos ir mirkomos sanitariniame tirpale. Negalima vartoti vienos servetėlės kelioms karvėms.
Vanduo, kuris naudojamas plauti melžimo įrenginius, pieno talpas, karvių spenius bei ruošti antiseptinius tirpalus ir ploviklius, turi atitikti geriamam vandeniui keliamus higieninius reikalavimus. Vandenyje gali būti daugybė bakterijų, kurios gali būti pavojingos ir žmogui. Jeigu vanduo, kuriuo prieš melžimą plaunami karvių speniai yra užterštas bakterijomis, ypač
E.coli, ir speniai po plovimo nenusausinami, gali padidėti pieno liaukos uždegimo rizika.
Melžiant karves stovėjimo vietose speniai ir tešmuo yra nušluostomi vandenyje išmirkyta ir pusiau išgręžta individualia arba daugkartine medžiagine servetėle ir nenusausinant spenių ant jų maunami melžikliai (Galton et al., 1986).
Paprasčiausiais spenių paruošimo būdas melžiant melžimo aikštelėje yra spenius plauti vandens žarna ir rankomis nušluostyti nešvarumus nuo spenių. Turi būti šluostomi tik speniai, nes visą tešmenį sunkiau nušluostyti ir nusausinti prieš užmaunant melžiklius. Melžiant nenusausinus tešmens ir spenių daugiau bakterijų gali į pieną.
Nuplovus spenius drungnu vandeniu vandens žarna (melžimo aikštelėje) ir po to juos nusausinus bendras pieno užterštumas sumažėjo (Galton et al, 1986). Siekiant sumažinti bakterijų pernešimą nuo vienos karvės ant kitos naudojamos individualios medžiaginės ar popierinės servetėlės, kuriomis po plovimo nusausinami speniai. 26,6 proc. melžėjų spenius sausina oru džiovintuvu. Sveikose bandose dažniausiai naudojamos medžiaginės servetėlės. Prieš jas naudojant kitai karvei, kartais servetėlės yra neperplaunamos. Servetėlės naudojamos speniams šluostyti turi būti švarios. Kai tirpalas, kuriame plaunamos servetėlės būna nešvarus,
būtina jį keisti (Bray, 1997).
Jeigu vandeniu plaunami labai nešvarūs, smarkiai aplipę speniai, tuomet būtina laikytis šių principų:
1. Plauti tik tai spenius;
2. Plovimui vartoti kuo mažiau vandens; 3. Spenius rūpestingai nuplauti ir nusausinti.
Ypač būtina nusausinti spenių galus, jeigu speniai nusausinami nepakankamai, vanduo tekės speniu žemyn kartu su bakterijomis ir šios koncentruosis ant atviro spenio kanalo. Įrodyta, ka nusausinus spenius, bakterijų skaičius ant spenių viršūnių gali sumažėti 25000-40000 KVS/ml, o spenius tik nuplovus, bet jų nenusausinus bakterijų skaičius sumažėjo 11000-14000 KVS/ml (Galton el al.,1982).
Pats efektyviausias spenių prieš melžimą paruošimą būdas yra spenių pamirkymas į antiseptinį tirpalą. Spenių paruošimo procedūra apima:
1. Spenių šluostymą (jeigu būtina); 2. Pirmųjų pieno čiurkšlių numelžimas;
3. Spenių panardinimą arba apipurškimą germicidiniu preparatu;
4. Rekomenduojama germicidiniu preparato laikymo ant spenių trukmė 15-30 sekundžių;
5. Kiekvieno spenio nusausinimą individualia popierine arba medžiagine servetėle, germicidinio preparato likučių, mikroorganizmų, kraiko pašalinimą;
6. Melžikių ant spenių užmovimą.
Spenių pamerkus į antiseptinį tirpalą, naujų pieno liaukos uždegimų sukeltų aplinkos patogenų sumažėjo daugiau kaip 50proc. Palyginus kada tešmuo buvo plaunamas ir sausinamas individualia popierine servetėle. Kitų tyrimų duomenimis spenių pamerkimas sumažina naujų infekcijų atsiradimą, tuo tarpu ši praktika nėra efektyvi prieš koagulezei neigiamus stafilokokus. Nustatyta, kad spenių pamerkimo į antiseptinį tirpalą efektyvus priklauso nuo to, kokioje aplinkoje karvės būna tarp melžimų. Jeigu karvės po melžimo išbūna švarios 1-2 val., bakterijų kiekis nėra didelis, tada ir spenių pamerkimas prieš melžiant yra efektyvesnis, negu tuomet, kada karvių speniai po melžimo iš karto užsiteršia (Mišeikienė, 2005).
2.4.4. Antiseptiniai ir plovimo tirpalai
Rekomenduojama prieš melžimą naudoti antiseptinius tirpalus tešmeniui ir speniams, nes jie pagerina tešmens fizinę būklę ir pieno kokybę. Pieno kokybei gerinti, o tuo pačiu ir mastito profilaktikai, yra svarbios tešmens ir spenių priežiūrai skirtos antiseptinės ir sanitarinės medžiagos. Plovikliai turi geras plovimo savybes, pašalina nešvarumus, tačiau neveikia kaip antiseptikas. Todėl juos naudojant reikėtų turėti ir antiseptine medžiagą, kuri skirta speniams ir tešmeniui šluostyti. Ji turi būti baktericidiška, greitai veikianti, mažai dirginanti odą, neturi patekti į pieną (Pankey, 1989). Gera antiseptinė priemonė turi veikti greitai ir plačiu spektru, nepažeisti spenių odos, piene nepalikti inhibitorinių medžiagų (Malinowski E., 2001). Antiseptinis tirpalas turi baktericidiškai veikti spenių odą, sumažinti naujų pieno liaukos uždegimų atsiradimą, neturėti neigiamos įtakos pienui, nepažeisti spenių odos, nebūti toksiškas ir gydyti spenių pažeidimus (Amstrong, 1997; Boddie et al, 1997). Antiseptika prieš melžimą priklausomai nuo karvės tešmens ir spenių paruošimo, antiseptinio tirpalo ar ploviklio sudėties, patogenų rūšies sumažina aplinkos mastitus sukeliančių patogenų plitimą. Skirtingos sudėties antiseptiniai tirpalai nevienodai veikia į skirtingas bakterijų rūšis. Antiseptinis tirpalas turi būti tinkamai paruoštas, o jo ekspozicijos ant spenių trukmė 30 s (Pankey et al, 1993). Spenių antiseptika mažiau efektyvi jeigu naudojami tirpalai lėtai veikia bakterijas, nes paruošti tešmenį ir spenius prieš melžimą reikia apie vieną minutę (Aniulis ir kt., 2001).
Antiseptinės priemonės, skirtos tešmens ir spenių antiseptikai, savo sudėtyje turi baktericidiškai veikiančią medžiagą, odą apsaugantį komponentą ir skiedžiamąją medžiagą, dažniausiai vandenį. Baktericidinės medžiagos suardo bakterijas cheminių ir biologinių reakcijų metu. Tai gali būti jodoformai, chlorheksidinai, sodos hipochloritas, sodos chloritas, pieno rūgštis, hipochlorito rūgštis ar antimikrobiniai proteinai, riebalų rūgštys. Spenių panardinimas į antiseptinį tirpalą sumažina bakterijų patekimą į pieną ir sumažina melžimo metu ant spenių odos plintančius patogenų kiekį (Boddie at al., 1997). Dabar ši procedūra taikoma ir Europoje. Speniai gali būti apipurškiami prieš ir po melžimo skirtingos koncentracijos jodo tirpalu, kurio efektyvumas nustatomas atsižvelgiant į stafilokokų ir koliformų sumažėjimą ant spenių odos. Prieš melžimą jie veikia panašiai, kaip ir panaudojus po melžimo. Mažos jodo koncentracijos (25, 30 ir 80 ppm) nėra efektyvios stafilokokams, bet sumažina bendrą bakterijų skaičių 30-80 proc. 200 ppm koncentraciją efektyvi prieš ir po melžimo naudojamuose tirpaluose prieš stafilokokus, koliformus ir bendrą bakterijų kiekį (Bushnell et al, 1984).
Pagal pasaulyje atliktus tyrimų duomenis antiseptinės medžiagos, kurių veikiamoji medžiaga yra chlorheksidinas (koncentracija 0,35 proc.), jodoformas (0,1 proc. ir 0,25 proc. koncentracijos), mažina stafilokokų patogenų kiekį. Sodos chlorito (0,64 proc.) turinti antiseptinė medžiaga sumažina S.aureus, S.uberis kiekį. Senolio turinčios medžiagos mažina
S.uberis, S. dysgalactiae, gramneigiamų balterijų, koaguliazei neigiamų stafilokokų (KNS)
kiekius (Boddie et al., 1990). Lakuojančių karvių spenius šluostant antiseptiniu 2 proc. chlorheksidinu tirpalu, pieno liaukos uždegimą sukeliančių S.aureus skaičius nesumažėjo. Įvertinant spenių bendrąjį bakterinį užterštumą, spenius plaunant tik vandeniu arba šluostant vandens chlorheksidinu tirpalu S.aureus žymiai nesumažėjo. Pavyzdžiui, po melžimo spenių antiseptikai naudojant jodo tirpalą žymiai sumažėjo stafilokokų skaičius ant spenių odos lyginant su speniais, kurie nebuvo nušluostyti antiseptiniais tirpalais (Fetrow, 2000).
Gyvulininkystėje ir maisto perdirbimo įmonėse įrenginiams, patalpoms ir paviršiams plauti bei dezinfekavimui yra naudojamas naujo tipo biocidas – neutralus anolitas (ANK). Anolito sudėtyje yra įvairūs chloro ir deguonies junginiai, kurie nekenksmingi šiltakraujams gyvūnams ir žmogui, ir minimaliai agresyvūs įvairiems apdorojamiems paviršiams. Anolito tirpalą siūloma naudoti karvių spenių antiseptikai. Pagamintame tirpale yra nuo 0,01 iki 0,05 proc. aktyvaus chloro. Neutralus anolitas ANK yra ekologiškas produktas, kadangi nestabilūs ir mažai stabilūs junginiai tuoj po dezinfekcijos suyra arba yra silpnai nerealizuojami. Atlikti moksliniai medicininiai tyrimai patvirtina efektyvų neutralaus anolito ANK baktericidinį veikimą (Mišeikienė, 2005).
2.4.4.1. Veterinariniai preparatai mastito profilaktikai Hypracid
Tai rūgštinė valymo priemonė melžimo įrangai bei maisto pramonei. Melžimo įrangos, talpų, vamzdynų valymui ir neorganinių apnašų valymui. Dozavimas: 0,5proc.temperatūra rankiniam valymui - 35-50 laipsnių, cirkuliacijai – 70 laipsnių. Poveikio laikas: 5-10 min. Skalauti šiltu vandeniu. Vamzdynus, talpas automatizuotai Hypracid tirpalu. Tinka valyti rankiniu būdu ( plaunant šepečiu ), mirkant, valyti parūgštinto vandens garais. Reikia nuskalauti švariu geriamu vandeniu.
Ši priemonė susideda: fosforo rūgšties, sieros rūgšties, PAM, kt.
Sudėtyje esančios fosforo ir sieros rūgštys su PAM mažiau kenkia nerūdijančiam plienui, bei gumai, gerai valo apnašas riebalus bei baltymus. Tirpalas stabilus, neputoja,
lengvai nuplaunamas, fosforo rūgštis plius sieros rūgštis – mažiau koroziškas, šalina pieno akmenį ir kitus užteršimus.
Hyproclor ed
Šarminės valymo ir dezinfekavimo priemonė. Naudojamas pieno ir maisto pramonės įrengimams, vamzdynams, paviršiams, talpoms, sienoms, grindims, visuomeniniam maitinimo ir maisto produktų parduotuvių įrengimams, inventoriui, patalpoms, pieno (melžimo) indams, talpoms ir kitam inventoriui valyti ir dezinfekuoti. Koncentratas maišomas su vandeniu. Naudojami apie 0,5proc. (50ml į 10l vandens) tirpalai praskiesti 40-70laipsnių temperatūros vandeniu. Tinka naudoti rankiniam ir mašininiams plovimui. Labai užterštiems paviršiams koncentracija galima didinti iki 1-2proc. Plovimo ir dezinfekavimo trukmė 5-10min. nuskalauti švariu vandeniu. Darbinis tirpalas gaminamas kasdien. Pieno linijų (vamzdynų ir talpų) plovimui ir dezinfekavimo naudojami 0,5proc. (0,5l į 100l vandens) tirpalai. Tirpalo cirkuliacija vykdoma kol grįžtamojo tirpalo pasieks 50laipsnių temperatūrą. Pienovežiams ir cisternoms, varškės ir šviežio sūrio įrengimams valyti ir dezinfekuoti: 0,5proc. tirpalas, 50-70laipsnių, 5-10min. melžimo indams plauti ir dezinfekuoti, koštuvėms mirkyti ir plauti: 0,3-0,5proc. (30-50ml į 10l), 40-50laipsnių temperatūros tirpalas. Nuskalauti švariu vandeniu.
Ši medžiagos sudėtis: šarmai, aktyvus chloras.
Dermisan
Dermisan yra koncentruotas tirpalas. Naudojamas servetėlėms ar rankšluosčiams, skirtiems daugkartiniam naudojimui, dezinfekuoti ir laikyti, melžėjų rankoms dezinfekuoti ruošiamas 0,5proc tirpalas (5ml dermisan koncentruoto tirpalo maišomi 1l vandens). Ruošiant tešmenį melžimui reikia panardinti į 0,5proc. tirpalą vienkartinę servetėlę, po to šiek tiek nugręžus nuvalyti tešmens odą ir palengva pamasažuoti tešmenį. Rekomenduojam kiekvienos karvės tešmeniui naudoti atskirą servetėlę. Spenius reikia nuvalyti viena servetėlės puse, paskui kita. Tirpalas išlieka nepakitęs 12val.; todėl jame galima laikyti tešmeniui skirtas higienines servetėles nuo vieno melžimo iki kito.
Mamyprol
Dezinfekcinis tirpalas spenių priežiūrai po melžimo. Tai karvių spenių zoohigienos priemonė po melžimo, paruoštas naudoti tirpalas, į kurį pamelžus, naudojant specialų indą kelias sekundes reikia pamirkyti kiekvieną spenį. Prieš melžimą spenius būtina nuplauti šiltu vandeniu, nusausinti atskiromis servetėlėmis. Inde tirpalo turi būti 2/3, juo galima mirkyti apie 15 karvių spenius. Preparatu spenius galima apipurkšti naudojant specialias purškimo priemones.
2.4.4.2. Dezinfekcinės ir valymo priemonės
Dezinfekcija (lotynų kalboje dis... neigimo priešdėlis+infecio-užkrėtimas) yra infekcinių ligų sukėlėjų (bakterijų, virusų, riketsijų, miksomicetų ir kitų) sunaikinimas gyvulių buvimo vietose.
Dezinfekcija skirstoma į profilaktinę ir židininę, kuri pagal atlikimo pobūdį gali būti nuolatinė (einamoji) ir baigiamoji. Profilaktinė dezinfekcija atliekama periodiškai. Jos pagrindinis tikslas-užkirsti kelią infekcijai. Židininė infekcija daroma pasireiškus infekcinei ligai. Jos atlikimo tvarka reglamentuojama specialiomis instrukcijomis įstatymų nustatyta tvarka.
Kur nesilaikoma zoohigieninių taisyklių, visada gausu mikroorganizmų. Jų yra visur ant įvairių paviršių, ore, mėšle, vandenyje, pačiose gyvūnuose. Tokie mikrobai gan greitai prisitaiko prie pasikeitusių aplinkos sąlygų ir išlieka ilga laika gyvybingi.
Ypač nepageidaujami patogeniniai mikrobai, kurie gali būti ir dažniausiai būna infekcinių ligų sukėlėjai. Patogeniniai mikroorganizmai plinta ne tiktai kontaktuojant, bet ir kvėpavimo takais, virškinimo traktu, per besimaitinančius krauju vabzdžius. Gali būti ir kiti plitimo keliai.
Dažniausiai naudojami trys dezinfekavimo būdai: fizinis, cheminis ir biologinis.
Fizinis dezinfekavimas atliekamas tam tikrų fizikinių procesų metu. Jam galima
priskirti virinimą, pasterizaciją, apdeginimą liepsna, poveikį karštais garais, švitinimą trumpabangiai spinduliais, jonizaciją ir kitus metodus.
Cheminio dezinfekavimo metodas taikomas dažniausiai naudojant įvairias chemines
Biologinės dezinfekcijos metodu veikia mikrobai antagoniškai arba termofiliniai
mikroorganizmai. Pavyzdžiui gali būti biologinės plėvelės susidarymas filtruojant vandenį per filtrus. Taip pat gerai žinomas mėšlo nukenksminimo būdas.
Dažniausiai taikoma cheminis dezinfekavimas, taikant chemines medžiagas. Nuolat didėja aplinkosaugos organizacijos keliami reikalavimai cheminiams dezinfektantams, to dėl šių medžiagų sąrašas ir kiekiai yra griežtai kontroliuojamas. Visos dezinfekcinės medžiagos turi būti vertinamos ir tikrinamos pagal priimtas ES metodikas specialiose laboratorijose.
Pagal cheminę prigimtį dezinfekcijai skirti preparatai skirstomi į šarmus, rūgštis, alkoholius, aldehidus, ketvirtinius amonio junginius.
Tinkamos dezinfekcinės medžiagos parinkimas dar negarantuoja, kad bus kokybiška dezinfekcija. Labai daug įtakos turi tinkamas patalpų paruošimas prieš atliekant dezinfekciją.
Atliekant dezinfekcija, reikia atlikti keletą darbų : 1. Pašalinti susikaupusį mėšlą.
2. Reikia sudrėkinti dezinfekuojamus paviršius
3. Patalpų valymą geriausia atlikti drėgnuoju būdu, naudojant pašildytus plovimo mišinius, juos purškiant aukšto slėgio tipo įrengimais.
4. Gerai išdžiovinti dezinfekuojamus paviršius. Dezinfekuojamas paviršius privalo būti taip gerai paruoštas, kad būtų galima matyti ne tik statybinių konstrukcijų spalva, bet ir struktūra.
Pati dezinfekcija gali būti atliekama liejimo arba aerozolinio purškimo būdu .Aerozolinę dezinfekciją galima atlikti išgarinus dezinfektantą karšto rūko generatoriais arba išpurkšti smulkių lašelių pavidalu šalto rūko generatoriais.
Pastaruoju metu ypač didelis dėmesys kreipiamas dezinfekuojant šalto rūko generatoriais .Tai labai aktualu stambiose fermose ir kompleksuose (Bakutis, 2006) .
Labai svarbu gerai išanalizuoti kiekvienos dezinfekcines priemonės instrukcija, griežtai laikytis dozavimo normų, taip pat vartojimo laiko, panaudojimo rekomendacijų. Kad melžėja melžimo metu rankomis perneštų kuo mažiau pieno liaukos uždegimą sukeliančių bakterijų, melžiant rekomenduojama mūvėti pirštines. Jeigu melžėja melžimo metu mūvi pirštines, spenius šluosto antiseptiniais tirpalais, po to juos nusausina vienkartine popierine ar medžiagine servetėle, dezinfekuoja melžimo įrangą po kiekvieno melžimo, melžimo metu
mažiau kontaginių patogenų pakliūna į pieną. Pirštinės turi būti reguliariai plaunamos (Feldmann et al., 2006).
Kai kurie mokslininkai rekomenduoja du kartus metuose nukirpti nuo tešmens plaukus ir prižiūrėti karvių uodegas, jas apkirpti , nes tai sumažina mikroorganizmų plitimą. Kai kuriose JAV valstijose tai yra daroma. Pašalinus plaukus nuo tešmens, jį lengviau nušluostyti, todėl sumažėja pieno užterštumas. Kita mokslininkų grupė tyrinėjo, ar plaukų aplink spenius pašalinimas turi įtakos pieno liaukos uždegimui bei bakterijų kiekiui ant spenių odos ir piene atsirasti. Atlikti bandymai parodė, kad plaukų pašalinimas neduoda žymaus efekto. Reguliariai šalinant plaukus aplink spenius, spenių bakterinis užterštumas nesumažėjo, pieno kokybė taip pat nepagerėjo (Blowey et al., 2000 ).
Teisingai prieš melžimą paruošus tešmenį pieno bakterinis užterštumas gali sumažėti iki 75-90proc. priklausomai nuo bendro aplinkos užterštumo lygio, tai yra fermos sanitarinio stovio.
Dezinfekavimo medžiagų veiksmingumas priklauso nuo dezinfekuojamų paviršių švarumo, mikroorganizmų rūšies, tirpalo koncentracijos, temperatūros ir dezinfekavimo trukmės. Aukštos kokybės pienas gaunamas tik iš švarių ir sausai nušluostytų spenių.
Kaip rodo literatūros duomenys karvių slaptųjų mastitų profilaktikoje svarbų vaidmenį vaidina ne tik gyvulių mityba, optimalios zoohigieninės sąlygos, bet ir organizmo imuninė sistema (Mišeikienė, 2005).
3. DARBO METODIKA
3.1. Bandymų vieta, laikas ir sąlygos
Tiriamasis darbas atliktas 2006-2007 metais, ūkyje Nr.1 Prienų rajone Veiverių kaime, ūkyje Nr.2 Marijampolės rajone Vinčų kaime.
Tyrimai buvo atliekami tvartiniu laikotarpiu. Tyrimai buvo atliekami su Lietuvos juodmargių veisles melžiamomis karvėmis. Bakteriologiniai pieno tyrimai buvo atliekami Neužkrečiamų ligų katedros gyvulių reprodukcijos laboratorijoje. Pieno sudėties tyrimai buvo atliekami VĮ „Pieno tyrimai“.
Ūkyje Nr.1 karvės laikomos pririštos stovėjimo vietose tvartiniu laikotarpiu, o ganykliniu laikotarpiu lauke palaidos. Tvartiniu laikotarpiu karvės melžiamos stovėjimo vietose į pieno liniją. Ganykliniu laikotarpiu karvės melžiamos melžimo aikštelėse. Tvartai gerai vėdinami, palaikoma pastovi temperatūra, yra automatizuotas vandens tiekimas, vienai karvei tenka viena girdykla, mėšlas transporteriu šalinamas nuolat. Karvės šeriamos pagal ūkyje sudarinėjamus racionus. Užtrūkusios karvės ir sergančios karvės laikomos atskirai nuo lakuojančių karvių. Melžimas karvių atliekamas automatizuotai, du kartus per parą, laikantis higienos reikalavimų. Ūkyje naudojamos po melžimo antiseptinės medžiagos. Ūkyje yra apie 200 melžiamų karvių, taip pat yra auginamos pakaitinės telyčaitės. Atskirai auginami veršeliai.
Ūkyje Nr.2 karvės laikomos pririštos tvartiniu laikotarpiu, ant gilaus kraiko. Ganykliniu laikotarpiu laikomos lauke pririštos. Tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiu karves melžiamos dalinai mechanizuotu būdu į melžimo bidonėlius. Tvarte nėra geros vėdinimo sistemos, nėra automatizuoto girdymo. Karvės girdomos rankiniu būdu, vandenį atnešant is vandens rezervuarų, mėšlas šalinamas taip pat rankiniu būdu. Ūkyje nėra sudarinėjami specialūs šėrimo racionai. Nei užtrūkusios, nei sergančios karvės nėra laikomos atskirai nuo sveikų ir lakuojančių. Melžimas atliekamas du kartus dienoje. Prieš atliekant bandymus, ūkyje nebuvo naudojami po melžimo antiseptinės medžiagos. Ūkis nėra didelis, melžiamų karvių yra aštuonios.
3.2. Slaptojo mastito diagnostika
yra didesnis nei 500 tūkst./ml. Ūkyje Nr.1 buvo pasirinkta tolimesniems tyrimams 10 karvių, o ūkyje Nr.2 pasirinkta 6 karvės.
Sergančias karves nustatomos fermoje, tiriant po melžimo ekspres diagnostikai naudojamu regentu CMT ir indikatorine juostele. Tyrimui su CMT reikėjo į kontrolines lėkšteles iš kiekvieno ketvirčio atskirai įmelžti maždaug 2ml ir įpilti kelis lašus CMT regento. Lėkštelę sukdami horizontaliai stebėjome mišinio spalvos, konsistencijos pasikeitimus. Reakcija vertinama 5 balų sistema pagal lentelę nr. 4.
4 lentelė. Pieno reakcijos įvertinimas ekspres diagnostikos testais.
Balai Mišinio konsistencijos pakitimas Atitinkamos SLS ribos tūkst./ml SLS ribos tūkst./ml
1
Mišinio konsistencija vienalytė skysta be matomų pakitimų (reakcija neigiama)
<200 100
2
Susidaro nežymūs dribsneliai, kurie sukant lėkštę išnyksta (pėdsakai)
150-500 300
3 (+)
Susidaro krešulėliai, mišinio klampumas padidėja (silpnai
teigiama) 400-1500 900
4 (++)
Mišinys klampus, sukant lėkštelę matomas krešulys, kuris
lokalizuojasi vienoje vietoje (vidutiniškai teigiama)
800-5000 2700
5(+++)
Susidaro tąsus, klampus mišinys, ryškiai matomas trynio pavidalo krešulys, kuris, pilant mišinį iš lėkštelės, iškrenta (stipriai
teigiama)
>5000 8100
Indikatorinė juostelė naudojama buvo palyginti rezultatus su CMT testu. Po melžimo, iš kiekvieno ketvirčio numelžiama keli lašai pieno ant indikatorinės juostelės, kur pažymėta kiekvienam ketvirčiui atskirai. Palaukus keleta sekundžių galima matyti rezultatus. Jeigu kuris nors ketvirtis serga mastitu, tuomet to ketvirčio indikatorinė juostelė pakeičia spalva.
3.3. Somatinių ląstelių ir bendro bakterinio užterštumo nustatymas piene
Tyrimams pieno mėginiai buvo imami į specialius mėgintuvėlius iš pamelžto kiekvienos karvės bendro pieno kiekio ir iš visų pasirinktų tiriamų karvių bendro pieno
kiekio. Tyrimas atliktas VĮ „Pieno tyrimai“. Pieno mėginiai imami buvo tris kartus per mėnesį. Somatinių ląstelių skaičius nustatytas prietaisais „Somascope MK2“ („Delta Instruments“, Olandija) ir „Fossomatic“ („Foss Electric“, Danija). Konservuoto pieno bendras bakterinis užterštumas – prietaisu „Cobra 2024-Asterias” („Biocom“, Prancūzija).
3.4. Bakteriologinis tyrimas 3.4.1. Mėginių rinkimas
Bakteriologiniams tyrimams tiriamoji medžiaga ūkiuose buvo renkama tris kartus per mėnesį. Po pirmo bakteriologinės medžiagos rinkimo praėjus 7 dienoms buvo atliekamas antrasis, o praėjus 30 dienų trečiasis. Bakteriologiniai mėginiai buvo renkami pagal sudaryta programą:
1. Imama su transportine terpe nuo dešiniojo užpakalinio spenio prieš tešmens plovimą.
2. Su transportine terpe paimti mėginį nuo dešiniojo užpakalinio spenio po tešmens plovimo drėgnomis servetėlėmis.
3. Su dezinfekcinėmis medienos drožlėmis nuvalyti ir su transportine terpe paimti mėginį nuo spenio.
4. Su transportine terpe paimti mėginį iš visų keturių melžikių prieš melžimą. 5. Su transportine terpe paimti mėginį iš visų keturių melžikių po melžimo. 6. Po aparato nuėmimo su transportine terpe paimti mėginį nuo spenių.
7. Kol nedezinfekuotas spenys, po melžimo iš visų ketvirčių paimti vieną bendrą pieno mėginį.
8. Po melžimo ištirti šių karvių tešmens ketvirčius su ekspres testu CMT. 9. Po melžimo ištirti karvių tešmens ketvirčius su indikatorine juostele.
10. Baigus melžimą, po antiseptinės medžiagos panaudojimo, praėjus 10 minučių paimti su transportine terpe nuo spenio mėginį.
11. Bendram bakteriniam užterštumui nustatyti paimti mėginį iš bendro pieno kiekio. Bakteriologiniams mėginiams rinkti buvo naudojama transportinė terpė (Transwabb AA, Italija). Tai panaši į mėgintuvėlį su viduje užpildyta medžiaga kuri tinka bakterijoms
palaikyti gyvybines funkcijas. Visi ūkyje surinkti bakteriologiniai mėginiai vežami buvo į neužkrečiamų ligų katedros gyvulių reprodukcijos laboratoriją atlikti tyrimus. Mėginius sėjome ant „Mac-Conkey” (enterobakterijoms) („Oxoid“, Anglija), „Edvardso” (streptokokams) („Oxoid“, Anglija), avies kraujo (stafilokokams) („Oxoid“, Anglija), „Baird– Parker” („Liofilchem“, Italija), „Biggy” (mielės) („Oxoid“, Anglija) agarų. Pasėję mėginius ant agarų (išskyrus „Biggy”), lėkšteles auginome aerobinėmis sąlygomis 37°C temperatūroje 24-48 valandas. Kontrolei 1-2 lėkšteles dėjome į termostatą 24 valandoms. Išaugusias kolonijas dažėme pagal Gramą, tikrinome su 3% KOH ir 3% vandenilio peroksido tirpalais.
Mėginiai renkami buvo laikantis visų sterilumo taisyklių: naudojamos vienkartinė sterilios pirštines, chalatai, kiekvienai karvei imant bakteriologinius mėginius naudojama atskira transportinė terpė.
Mėginių rinkimas tyrimams: pirmasis bakteriologinis mėginys imamas prieš karvės melžimą, kuomet dar tešmuo nebūna pradėtas ruošti, paimama specialus šiaudelis su vatos gabalėliu ant galo ir sukamuoju judesiu nuo dešiniojo užpakalinio spenio galo paimamas mėginys, kuris įmerkiamas i vamzdelį su transportine terpe. Ant transportinės terpės vamzdelio užrašoma data, kuriame ūkyje paimta mėginiai ir specialus paženklinimas, ar skaičius reiškiantis kaip ir kokiame etape paimtas mėginys. Sekantis mėginys imamas taip pat nuo dešinio užpakalinio spenio galo, bet jau po tešmens plovimo drėgnomis servetėlėmis. Trečiasis mėginys imamas kuomet tešmuo nuvalomas su dezinfekcinėmis medžio drožlėmis, imama su šiaudeliu sukamuoju judesiu nuo spenio galo. Ketvirtasis mėginys paimamas iš visų keturių melžimo aparato melžikių, įkišant šiaudelį į melžiklį ir braukiam su vatiniu antgaliu per melžiklio sieneles. Penktasis mėginys paimamas taip pat nuo melžikių, bet po melžimo. Šeštasis mėginys imamas, kuomet karvė pamelžta melžikliai nuimti, paimama nuo spenio mėginį. Septintas mėginys, kol nedezinfekuoti speniai imamas iš visų ketvirčių bendras pieno mėginys. Aštuntas mėginys, atliekamas po melžimo ekspres metodu CMT. Į kontrolines lėkšteles maždaug primelžiama 2ml pieno ir tiek pat CMT tirpalo. Sukamuoju judesiu maišyti ir stebėti į spalvos pakitimus, ar konsistencijos. Visus pakitimus pasižymėti specialiuose žurnaluose.
Devintajam mėginiui naudojama indikatorine juostelė, ant kurios numelžus keleta pieno čiurkšlių matoma jei ketvirtis nėra sveikas, serga mastitu, tuomet indikatorinė juostelė pakeičia spalvą.
speniams, praėjus 10min.
Paskutinis mėginys imamas iš bendro primelžto kiekio, bendram bakteriniam užterštumui nustatyti.
3.5. Antiseptinių medžiagų panaudojimas
Ūkyje Nr.1 Šiame ūkyje bandymams atrinktos 10 karvių, kurių piene somatinių ląstelių skaičius buvo didesnis nei 400 tūkst./ml. Prieš melžimą tešmens valymui buvo naudojama 5-10 g dezinfekcinių medžio drožlų, prieš tai jas sudrėkinus vandeniu. Karves pamelžus speniai buvo mirkomi antiseptiniame tirpale „Dipal Conc“ (Suomija). Šiame ūkyje pastoviai naudojamos šios antiseptinės medžiagos po melžimo. Medžio drožlės antiseptikai buvo naudojamos visą mėnesį prieš melžimą.
Ūkyje Nr.2 Šiame ūkyje bandymams atrinktos 6 karvės, kurių piene somatinių ląstelių skaičius buvo didesnis nei 300 tūkst./ml. Prieš pradedant atlikti tyrimus nebuvo naudojamos jokios antiseptinės medžiagos. Prieš melžimą buvo atliekamas tik tešmens valymas drėgnomis servetėlėmis. Pradėjus mikrobiologinį tyrimą, pradėta naudoti medžio drožlės, po melžimo pradėta taikyti speniu antiseptika su „Tehotippi“ (Suomija). Medžio drožlės antiseptikai buvo naudojamos visą mėnesį prieš melžimą. Antiseptinė medžiaga Tehotippi buvo naudojama visą mėnesį po melžimo.
3.6. Statistinė duomenų analizė
Tyrimo rezultatai ir statistiniai duomenys apskaičiuoti naudojant kompiuterinę programą „Microsoft Exel 2000“. Šia programa apskaičiuoti statistinių duomenų aritmetiniai vidurkiai (Xv) ir vidurkių paklaidos (±Sx), patikimumas. Skirtumas buvo laikomas statistiškai patikimu, jei p< 0,05
4. SAVI TYRIMAI
4.1. Karvių bandos reprodukcijos analizė 4.1.1. Ūkio Nr.1 istorija
Ūkis įsikūręs Prienų rajone Veiverių kaime. Pats ūkis yra 3 kilometrai nuo ūkininkės gyvenamosios vietos.
Prasidėjus kurtis pirmiems ūkiams, ūkininkė atgavusi savo tėvų žemę pradėjo ūkininkauti 1992 metų sausio mėn., nuo 3 karvių ir 10 ha žemės. Ūkininkė 1998 m. įregistravo savo ūkį, jau turėdama savo nuosavos 25 ha ir 25 ha nuomotos žemės ir 16 melžiamų karvių. Plečiant savo veiklą ūkininkė 2003m. Iš Veiverių Žemės ūkio bendrovės įsigijo karvides (200 vietų) (1 pav.)
Iki 2003m. Ūkis buvo mišrus, nes buvo dar laikomos ir kiaulės, nors pagrindinė kryptis pienininkystė. O jau nuo 2003m. Tik pienininkystė.
2004 gruodžio mėn. duomenimis ūkyje buvo 188 gyvuliai iš jų 84 karvės, 23 telyčios, 9 buliai, 72 veršeliai iki 1 metų. 144 ha žemės iš jos 25 ha nuosavos ir 119 ha nuomojamos iš aplinkinių gyventojų.
4 lentelė. Esamas gyvulių skaičius
Gyvulių rūšis Skaičius Struktūra proc.
Galvijai
iš jų: melžiamos karvės 84 44,7
Buliai 0-6mėn. 19 10,1 Buliai 06-12 mėn. 19 10,1 Buliai 1m. – 2m. 9 4,8 Telyčios 0 -6 mėn. 18 9,6 Telyčios 6-12 mėn. 16 8,5 Telyčios virš 1m 16 8,5 Veršingos telyčios 7 3,7 Viso galvijų 188 100
Samdomi darbuotojai melžėja, mechanizatorius ir šaltkalvis – remontininkas. Ūkyje planuojama iki 100 melžiamų karvių pastoviai didinama ir gerinama banda. Ūkis sertifikuotas, turi leidimą ženklinti žalią pieną sveikumo ženklu LT 01 - 15F kuris
atitinka europinius standartus.
Ūkis priklauso kooperatyvui ”Lietuviškas pienas„. Ūkio savininkė yra kooperatyvo valdybos narė. Taip pat priklauso juodmargių gerintojų asociacijai, ji yra Prienų rajono žemdirbių ir pieno asociacijos valdybos narė.
2003 metais - ūkininkės ūkis pripažintas Prienų rajono ūkių nugalėtoju.
1 pav. Ūkis Nr. 1 (fermos ) 2 pav. Ūkis Nr. 1 (fermos)
3 pav. Sekminių šventė ūkyje
4.1.2. Gyvulių skaičius, produktyvumas, gyvulininkystės produkcijos gamybos apimtys.
Lietuvoje galvijų tvartinis laikotarpis trunka 210-220, o ganyklinis – 145-155 dienas. Ūkyje Nr.1 gyvuliai ( 4 pav.) laikomos žiemos sezonu pririštos tvarte saitais, (5 pav.) o vasaros sezonu ganomos ganykloje palaidos aptverta ganykla elektriniu piemeniu.
Ūkis Nr.1 tikrai gali konkuruoti su pieno gamybos ūkiais Lietuvoje, nes primilžis iš karvės siekia 7500kg., o tai yra geras rodiklis nes pralenkia net ES šalių vidutinį primilžį iš karvės (1 diagrama).
4 pav. Gyvulių laikymas žiemos sezonu
Pieno primilžis iš vienos karvės 0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 Lietuvoje V.Butkienės ūkis ES vidurkis
1 diagrama. Palyginimas Lietuvos, Europos Sąjungos šalių ir ūkyje primilžis iš
vienos karvės per metus
Lyginant primilžį iš vienos karvės per metus Lietuvoje, Nr.1 ūkyje, ir ES šalių vidurkį matome, kad Nr.1 ūkyje primilžis iš karvės siekia 7500kg per metus ir (1 diagrama) tai aukštesnis už Lietuvos ir ES šalių vidurkį. Tokius aukštus rezultatus pasiekė, gerindama karvių bandą, šerdama kokybiškai subalansuotu pašaru.(5 lentelė)
5 lentelė. Ūkyje gyvulių produktyvumas
Rodiklio pavadinimas Reikšmės
Primilžis iš 1 karvės kg 7500
Galvijų paros priesvoris g. 750-800
Veršingumas proc. 98
Iš viso ūkininkė primelžia per metus 481425 kg pieno (6 lentelė) ir gauna 411693,53 Lt pajamų. Ūkininkės pajamas taip pat papildo 48977,32 Lt ir auginami mėsiniai galvijai.
6 lentelė. Gyvulininkystės produkcijos gamybos apimtys Gyvulininkystės produktų rūšis Gyvulių skaičius Gamybos apimtys kg. (vnt.) Parduota Pajamos Lt Galvijai mėsai 30 30 48977,32 Karvės (pienas t ) 84 482425 462577 411693,53
