LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
NEUŽKREČIAMŲ LIGŲ KATEDRA
Renaldo Lukoševičiaus
Antiseptinių medžiagų įtaka somatinių ląstelių skaičiaus kitimui,
sergant slaptuoju karvių mastitu
Magistro darbas
Darbo vadovas:
Dr. Jūrat÷ Rudejevien÷
Magistro darbas atliktas 2006- 2007 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Neužkrečiamų ligų kadedroje, gyvulių reprodukcijos laboratorijoje, ūkyje X Pažibių k., Panev÷žio rajone.
Magistro darbą paruoš÷: Renaldas Lukoševičius:
____________(Vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro darbo vadovas : dr. Jūrat÷ Rudejevien÷:
_____________(LVA Neužkrečiamųjų ligų katedra) (parašas)
Recenzentas (ai):
_____________SUTRUMPINIMAI
ANK - Neutralus anolitas
BBU - Bendras bakterinis užterštumas
C. pyogenes Clostridium pyogenes
CMT - Kalifornijos mastitinis testas (angl. California mastitis test)
Co - kobaltas
Cu - varis
E. coli - Escherichia coli
KNS - koaguliazei neigiami stafilokokai
PEL - pieno elektrinis laidumas
S faecium - Streptococcus faecium
S pseudomonos Streptococcus pseudomonos
S. agalactiae - Streptococcus agalactiae
S. aureus - Streptococcus aureus
S. dysgalactiae - Streptococcus dysgalactiae
S. faecalis - Streptococcus faecalis
S. uberis - Streptococcus uberis
Se - selenas
SLS - Somatinių ląstelių skaičius
TURINYS
1.ĮVADAS 5
2. LITERATŪROS APŽVALGA 7
2.1 KARVIŲ SERGAMUMAS TEŠMENS UŽDEGIMU DAŽNUMAS IR EKONOMINIAI
NUOSTOLIAI 7
2.2 KARVIŲ AMŽIAUS, PRODUKTYVUMO IR METŲ LAIKO ĮTAKA SLS IR PIENO
SUDöČIAI 8
2.3 SLAPTUOJU MASTITU SERGANČIŲ KARVIŲ PIENO SUDöTIES BEI KOKYBöS
PAKITIMAI 9
2.4 .SLAPTOJO MASTITO ETIOLOGIJA 10
2.5 SLAPTOJO MASTITO DIAGNOSTIKA 13
2.6 SLAPTOJO MASTITO PROFILAKTIKA 17
2.7 ANTISEPTINIAI IR PLOVIMO TIRPALAI 23
2.8ANKSTYVA MASTITO DIAGNOSTIKA 24
2.9 PREPARATO "NEOSOMAT" CHARAKTERISTIKA 26
3. DARBO METODIKA 27
3.1 BANDYMŲ VIETA, LAIKAS IR SĄLYGOS 27
3.2 SLAPTOJO MASTITO ETIOLOGIJA 28
3.3 PIENO SUDöTIES IR SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIAUS NUSTATYMAS 29
3.4 STATISTINö DUOMENŲ ANALIZö 30
4. SAVI TYRIMAI 30
4.1ŪKININKO BANDOS ANALIZö 30
4.2TYRIMŲ REZULTATAI ŪKYJE X 32
5. FERMOJE NAUDOJAMŲ ANTISEPTINIŲ MEDŽIAGŲ PALYGINIMAS 36
6. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS 39
7. IŠVADOS 41
8. PASIŪLYMAI 41
1. ĮVADAS
Pienas - vienas iš vertingiausių ir plačiausiai paplitusių vartojamų maisto produktų. Kokybiškus pieno produktus galima pagaminti tik iš gero žaliavinio pieno. (Skimundris V. Vilnius, 1993. P. 5-244.)
Karvių mastitas - pieno liaukos uždegimas paplitęs visame pasaulyje. Mastitu serga apie 2-50 proc. karvių. Priklausomai nuo klinikin÷s išraiškos, mastitas gali būti klinikinis – su aiškiais uždegimo požymiais, bei slaptasis – kai uždegimo požymiai neryškūs arba jų nematyti.(Aniulis E.2007, J. Rudejevien÷ 2007, V. Žilaitis 2007.)
Svarbus šios ligos požymis – padid÷jęs somatinių ląstelių skaičius piene. Dažniausiai tešmens infekcija karv÷s suserga pirmaisiais trim laktacijos m÷nesiais ir 80 % atvejų jos serga visą laktacijos laikotarpį. D÷l kiekvienos infekcijos užsikr÷tusios karv÷s piene padaug÷ja somatinių ląstelių. Mastitu gali sirgti visų veislių galvijai. Sergant karvei mastitu, sumaž÷ja pieno 25 % per laktaciją. Vien tik d÷l vieno tešmens ketvirčio uždegimo pieno per laktaciją sumaž÷ja net iki 12 %. Mastitu persirgusių karvių produktyvumas ne visuomet atsikuria toks, koks buvo iki ligos, nes nagrįžtamai pasikeičia alveolinis audinys, tad kai kurias karves tenka išbrokuoti. Sergančių karvių pieno sud÷tis ir kokyb÷ pakinta: sumaž÷ja kazeino, laktoz÷s, riebalų, baltymų; padid÷ja pieno elektros laidumas, kinta pH, albuminų, globulinų, chloro ir natrio kiekis, ypač pakinta baltymų frakcijos.
Tod÷l mastito kontrol÷s programose daug d÷mesio skiriama subklinikinių mastitų prevencijai ir gydymui. Ateityje tai taps ypač opia problema, nes ūkiuose, kuriuose vyrauja subklinikiniai mastitai ir yra padid÷jęs pieno somatinių ląstelių skaičius, bus mažinamos pieno supirkimo kainos. Europos sąjungoje leistinas somatinių ląstelių skaičius piene sumažintas iki 400*103/cm3 ląstelių viename pieno ml. (Apanavičien÷ D. 2003.)
Tešmens sveikata priklauso nuo metų laiko, laktacijos periodo, produktyvumo, gyvulio amžiaus, š÷rimo bei laikymo sąlygų, nuo melž÷jų kvalifikacijos, kruopštumo, melžimo higienos. Norint sumažinti SLS piene, profilaktikos priemones reikia taikyti ne tik karv÷ms užtrūkus, bet ir laktacijos metu. Tvarte turi būti įrengta veltiliacija. Čia netur÷tų būti skersv÷jų. Gyvulių guoliaviet÷s turi būti sausos. Pakilus aplinkos temperatūrai bei padid÷jus oro dr÷gmei, tvartuose susidaro palankios sąlygos bakterijoms daugintis. O padid÷jęs tvartuose bakterinis užterštumas dažnina tešmens uždegimus. Be to, šiuo metu karv÷s su÷da mažiau pašarų, sumaž÷ja produktyvumas ir tampa imlesn÷s
Ypač svarbu prieš melžimą tinkamai paruošti tešmenį. Naudoti tik individualias šluostes. Prieš uždedant melžiklius speniai turi būti švarūs ir sausi. Tvartiniu ir ganykliniu po melžimo spenius būtina dezinfekuoti. Antiseptin÷s priemon÷s turi būti su glicerinu, kad neišsaus÷tų speniai. Glicerinas minkština spenių odą, daro ją elastingesnę. Po melžimo spenių sfinkteriai atviri būna dar 30 min. Būtent tada į pieno liauką patenka tešmens uždegimą sukeliančios bekterijos. Kartą per m÷nesį visas karves melžimo tiriti ekspres diagnostikos metodais, nustatant ar neserga karv÷ slaptuoju tešmens uždegimu. Kuo anksčiau nustatysite bei pašalinsime mastitą suk÷lusias priežastis, tuo greičiau gyvuliai pasveiks (Ekman, 1998).
Darbo tikslas
Nustatyti antiseptinių medžiagų įtaką somatinių ląstelių skaičiaus kitimui, sergant karv÷ms slaptuoju mastitu
Darbo uždaviniai
1. Atlikti karvių bandos analizę (2004- 2006 m.),
2. Išanalizuoti karvių amžiaus, produktyvumo, metų laiko įtaka SLS ir pieno sud÷čiai,
3. Ekspres diagnostikos metodu nustayti slaptųjų mastitų situacija fermoje,
4. Nustatyti antiseptinių medžiagų efektyvumą naudojamų prieš ir po melžimo SLS,
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1 Karvių sergamumas tešmens uždegimu dažnumas ir ekonominiai nuostoliai
Mastitas - viena svarbiausių pieninikyst÷s ūkių ekonominių nuostolių priežasčių. Iki 70- 80 proc. d÷l mastito patiriamų nuostolių sudaro subklinikinio mastito sukelti padariniai. Ekonominiai nuostoliai patiriami d÷l produkcijos sumaž÷jimo ( 50- 55%); gydymo išlaidų ( 20 -25 %); d÷l karvių išbrokavimo ( 30-35%).(A. Matusevičius 1991)
Susirgimo metu netenkama 110–325 kg pieno. Pieno, turinčio daug somatinių ląstelių, nesuperka perdirb÷jai, iš jo pagaminti produktai kenkia vartotojų sveikatai, tod÷l mastitai – ne tik ekonomin÷, bet ir socialin÷ problema (R Mockeliūnas, 2005)
VMVT 2001 - 2003 m. ataskaitose, kurios sudarytos remiantis praktikuojančių veterinarijos gydytojų pranešimais apie neužkrečiamąsias ligas, nurodyta, kad galvijų mastitu šalyje kasmet serga nuo 16,7 tūkstančio iki 27 tūkstančių karvių (1 lentel÷) – vidutiniškai 23,1 tūkst. karvių kasmet. Metams b÷gant susirgimų skaičius mažai kito.
1 lentel÷. Galvijai, sirgę neužkrečiamosiomis ligomis (Sederevičius ir kt., 2005) Tyrimo metai
Galvijų sergamumas (tūkst.)
2001 2002 2003
Iš viso sirgo galvijų, tūkst
86,4 86,7 103,8
Tešmens ligomis, tūkst 16,7 22,4 28,5
Tešmens ligomis, % 19,3 25,8 27,4
D÷l tešmens susirgimų kasmet išbrokuojama vidutiniškai 2581 (10,05% visų išbrokuotų), o d÷l mažo produktyvumo – 1386 (5,01% išbrokuotų) kontroliuojamos karv÷s. Į šį skaičių įeina ir karv÷s, kurių produkcija po persirgto mastito sumaž÷ja Mažiau jų išbrokuojama d÷l medžiagų apykaitos, lytinių organų susirgimų ir nevaisingumo.( I. Klimien÷, R. Mockeliūnas 2005.)
2.2 Karvių amžiaus, produktyvumo ir metų laiko įtaka SLS ir pieno sud÷čiai
Literatūroje nurodoma, kad yra priklausomyb÷ tarp mastito ir karv÷s produktyvumo. Tyr÷jai teigia, kad tešmens uždegimas dažniau nustatomas didelio produktyvumo karv÷ms – jų medžiagų apykaita intensyvesn÷, dažnesni ir medžiagų apykaitos sutrikimai. (I. Klimien÷, R. Mockeliūnas, 2005.)
1 pav. Subklinikiniu mastitu sirgusių karvių pasiskirstymas pagal amžių
Tešmens uždegimų antrą-ketvirtą laktaciją daug÷ja d÷l did÷jančio produktyvumo, intensyvesn÷s pieno liaukos sekrecijos. Literatūroje sutinkama teiginių, kad daug÷jant laktacijoms ir apsiveršiavimų skaičiui imunitetas silpsta, kas laktaciją sergamumas mastitu padid÷ja 10%.
Pagal mokslininkų duomenis nustatyta, kad žiemojimo laikotarpiu (spalio–balandžio m÷n.) ištiriama 61,7% visų bandinių , nes mastitu karv÷s dažniau serga tvartiniu, o ne ganykliniu laikotarpiu. Tvartiniu laikotarpiu dažniau sutrinka medžiagų apykaita, trūksta vitaminų, mineralinių medžiagų, pablog÷ja gyvulių laikymo sąlygos. Tačiau gruodžio– vasario m÷nesiais laboratorinių bakteriologinių mastito tyrimų atlikta tik 17,6%, nes tuo metu karv÷s užtrūkę, be to, šalies karvių bandose – sezoninis veršiavimasis. (I. Klimien÷, 2005)
Balandžio–birželio m÷nesiais, mat žiemojimo pabaigoje karvių imunitetas nusilpęs, prasid÷jus ganiavai, esant intensyviai pieno gamybai padid÷ja susirgimų mastitu. (I. Klimien÷, 2005)
Vasarą riebalų kiekis piene būna 0,2–0,3 proc. mažesnis negu žiemą, rudenį pienas būna 0,2–0,4 proc. riebesnis negu pavasarį. Vasarą d÷l pasikeitusio š÷rimo sumaž÷ja pieno riebalų, baltymų ir mineralinių medžiagų kiekis. Pieno sud÷tis pakinta ir staiga kečiantis orams. Per vasaros karščius karv÷s išskiria mažiau pieno, nes pablog÷ja apetitas, mažiau su÷da pašarų. Lietingomis vasaromis, kai žemas atmosferos sl÷gis, karv÷s duoda net 12–15 proc. mažiau pieno.
2.3 Slaptuoju mastitu sergančių karvių pieno sud÷ties bei kokyb÷s pakitimai
Sumaž÷jęs pieno primilžis yra vienas iš aiškiausių mastito simptomų. Ar produktyvumas sumaž÷s, priklauso nuo uždegimo laipsnio, kurį galima nustatyti pagal SLS piene. Jei SLS yra 100 tūkst./ml, pieno kiekis pradeda maž÷ti proporcingai SLS did÷jimui. Remiantis tyrimų rezultatais, karvių produktyvumas d÷l šios ligos iš vieno tešmens ketvirčio per dieną maž÷ja 25-35%, iš karv÷s per laktaciją- 10-15%, iš karvių bandos per laktaciją- 5-10%. Pagrindinių sudedamųjų dalių kiekis pino sausosiose medžiagose sumaž÷ja nuo 5 iki 15 procentų. Riebalų sumaž÷ja apie 10 proc. Labai pasikeičia jų sud÷tis, padaug÷ja nesočiųjų, didel÷s molekulin÷s mas÷s riebalų rūgščių. Šie pokyčiai skatina lipolizę ( riebalų skaidymą). D÷l to suprast÷ja pieno produktų kokyb÷. Mastitiniame piene net 11-25 proc. mažiau bendrojo kazeino, o išrūginių baltymų daugiau negu įprasta. Did÷jant SLS piene, 10 proc. sumaž÷ja laktoz÷s. D÷l to sutrinka osmosin÷ pieno ir kraujo pusiausvyra. Kad ji būtų išlaikyta , natrio ir chlorido jonai patenka iš kraujo į pieną. Jų kiekis gali padid÷ti dešimtis kartų, lyginant su normaliu lygiu. Karvei susirgus mastitu, piene pasikeičia mineralų ir mikroelementų kiekis. Tai ypač lemia pieno perdirbimo savybes ir maistinę vertę. Biocheminiai ir fiziniai pokyčiai neigiamai veikia pieno perdirbimo kokybę. Iš mastitinio pieno kokybiškų ir saugių produktų neįmanoma pagaminti visų pirma d÷l to, kad jame yra mažiau sausųjų medžiagų, blogai koaguliuoja kazeinas, mažesnis pieno stabilumas aukštoje temperatūroje (Vaitlokas, 2005).
2.4
.
Slaptojo mastito etiologijaMastitas yra daugiausiai l÷šų reikalaujanti pieninio tipo karvių sveikatos problema (Cywinska ir kt., 2006). Atvestas jauniklis yra sterilus, bet jau pirmosiomis gyvenimo minut÷mis užsikrečia į įvairiais mikroorganizmais. Daugelis mikroorganizmų nuolat gyvena organizme, prisitaiko prie ten esančių sąlygų. Jie sudaro pastovią mikroflora. Kiti mikroorganizmai gyvulio organizme greitai žūva. Jie sudaro atsitiktinę mikroflorą ( Woodward ir kt., 1987).
Slaptasis mastitas - tai tešmens uždegimas, kuomet parenchiminiame audinyje vykstantys uždegiminiai procesai n÷ra kliniškai išreikšti. Pagrindiniais požymiais laikomi hipogalaktija, sumaž÷jęs laktoz÷s, baltymų, riebalų kiekis ir padid÷jęs somatinių ląstelių skaičius piene. Sergant slaptuoju mastitu, kartais pastebima atrofija ar dalin÷ pažeisto tešmens ketvirčio induracija, spenio kanalo susiaur÷jimas. Tačiau šie pakitimai pastebimi tik užsitęsus slaptajam tešmens uždegimui (Aniulis E., Japertas S., 2001).
Karv÷s mastitu dažniausiai suserga d÷l nepalankių išorinių ir vidinių veiksnių sumaž÷jus organizmo rezistentiškumui. (Aniulis E., 2007).
Karvių sergamumui tešmens uždegimu turi įtakos: 1. Aplinkos veiksniai:
• pastatai,
• stov÷jimo vietų išplanavimas, • karvių laikymo sąlygos, • š÷rimas,
• melžimo įranga, • melžimo higiena, • mikrotraumos, • žaizdos ir kt.
2. Karv÷s organizmo atsparumas nepalankioms sąlygoms. Silpstant organizmui, silpsta visi apsauginiai organizmo barjerai, taip pat ir tešmens.
3. Fiziniai veiksniai: • tešmens peršalimas, • apdegimas nuo saul÷s, • per didel÷ patalpų dr÷gm÷,
4. Cheminiai veiksniai: • rūgščių ir šarmų poveikis,
• per didelis fitoestrogenų kiekis pašaruose ir kt. (Aniulis E., Znaidauskas ir kt, 1989) 5. Karvių aplinkoje esantys patogenai ir jų savyb÷s:
• patogenų rūšis, • kiekis,
• virulentiškumas ir kt. (Sederevičius A., 2004)
2 pav. Mastito plitimo keliai.(http://www.saanendoah.com/mastitishtml. Prieiga per internetą 2007)
Karv÷ nuolat yra veikiama išorinių veiksnių, kurie silpnina jos apsauginius barjerus. Karv÷s mastitu dažniau serga tvartiniu laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu sergamumas padid÷ja d÷l prastos tvartų ventiliacijos. Karv÷s išskiria daug šilumos ir dr÷gm÷s, d÷l to tvarto temperatūra pakyla, o šilta aplinka sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis. Tai padidina tvarto užterštumą bakterijomis, kurios sukelia tešmens uždegimą. Be to karv÷s su÷da mažiau pašarų, sumaž÷ja jų produktyvumas, karv÷s tampa jautresn÷s infekcijai.
Paprastai tešmuo būna labai atsparus įvairioms bakterijoms, tačiau ilgalaikis mechaninis melžiklių poveikis vienaip ar kitaip veikia tešmens epitelį. Jeigu melžimo aparatai naudojami, sumontuoti ar prižiūrimi neteisingai, neigiamas melžimo įrangos poveikis sustipr÷ja ir tešmens epitelis pažeidžiamas. Tuomet tešmens atsparumas susilpn÷ja ir padid÷ja rizika susirgti mastitu. Kai kurias mastitą sukeliančias bakterijas melžikliai gali pernešti nuo vieno ketvirčio ant kito ir nuo vienos karv÷s ant kitos. Melžiklio sukelti tešmens ar spenio pažeidimai yra puiki vieta bakterijoms daugintis. (J. Tacas., 2001)
Pagrindin÷s melžimo klaidos:
• tinkamai neperuošiamas tešmuo prieš melžimą, • blogai eksplotuojama melžimo technika, • netinkamas vakuumo lygis,
• per dideli vakuumo svyravimai, • netinkmas pulsatoriaus darbas,
• sutrūkusios ar susid÷v÷jusios melžiklių gumos, • melžiklių perlaikymas,
• prastai išplaunami ir dezinfekuojami melžimo aparatai. (Sederevičius A., 2004). Mastitu dažniau serga pirmaverš÷s (17 %) negu vyresnio amžiaus karv÷s (12 %). Pirmaverš÷s karv÷s mastitu serga penkis kartus dažniau pirmąjį laktacijos m÷nesį, negu kitos. Pirmaveršių pieno liaukos rezistentiškumas mechanizuotam melžimui yra žymiai mažesnis, negu vyresnio amžiaus karvių, d÷l to išbrokuojama apie 20 – 28 % pirmaveršių. (Aniulis E, 1989).
Mastitais dažniau serga karv÷s pra÷jus dviems m÷nesiams po apsiveršiavimo. Telyčios gimusios vasarą serga dažniau (20 – 21 %) negu atvestos žiemą (5,2 -16,8 %). Mastito plitimui įtakos turi ir laktacijos trukm÷. Jei laktacija trunka 200 dienų – serga 8,3 %, jei 201 – 400 dienų – 31,4 % ir jei daugiau kaip 400 dienų – 56,2 % karvių. (Aniulis E, 1989).
Didelę įtaką karvių sergamumui tešmens uždegimu turi karvių š÷rimas, virškinimo sutrikimai, paveldimumas, apsinuodijimas nitratais ir nitritais. Negaudamos reikiamų medžiagų pienui gaminti su pašaru, karv÷s jas ima iš savo organizmo atsargų, tod÷l silpsta ir tampa jautrios tešmens uždegimą sukeliantiems mikroorganizmams. Trūkstant pašaruose seleno ir vitamino E , padid÷ja karvių sergamumas tešmens uždegimu. Be to, trūkstant pašaruose vitamino A ar karotino, d÷l netinkamo angliavandenių ir baltymų santykio karv÷s dažniau serga mastitu.
Slaptojo mastito etiologijoje svarbiausią vaidmenį vaidina biologinis veiksnys. Mastitą sukeliančios bakterijos skirstomos į patogenines ir sąlyginai patogenines. Slaptajį mastitą dažniausiai sukelia S. aureus, S. agalactiae, S, dysgalactiae, S. uberis, S. faecalis ir faecium, E. coli, pseudomonos, C. pyogenes, mikoplazmos, mieliniai grybeliai ir kt. Tačiau dažniausiai būna mišri mikroflora.
Auksinis stafilokokas ir agalaktinis streptokokas yra kontaginiai mastitą sukeliantys patogenai, kurių pagrindinis šaltinis yra užkr÷stas tešmuo. (Sederevičius A., LVA. 2004) Aplinkos patogenai yra enterobakterijos, streptokokai ir enterokokai. O dažniausiai sutinkamų patogenų – dysgalaktinio streptokoko ir enterokokų – šaltinis yra aplinka, kurioje laikomos karv÷s ( gul÷jimo vieta, m÷šlas, dirvožemis ir kt. ). Šiais patogenais karv÷ gali iš naujo užsikr÷sti melžiant. (Sederevičius A., 2004).
Literatūros duomenys rodo, kad maž÷jant S. aureus (40 % atvejų) sukelto mastito koaguliazei negatyvių stafilokokų ( KNS ) vaidmuo mastito etiologijoje sparčiai did÷ja (59,8 % atvejų). (Aniulis E.ir kt., 2001).
Patogenai į pieno liauką patenka per spenio kanalą, kraują, limfą. Per kraują mikroorganizmai patenka iš lytinių organų, kai karv÷s serga endometritais. Nustatyta, jog karv÷s apie 48 – 50 % karvių po apsiveršiavimo sirgo endometritu ir mastitu kartu. (Aniulis E.ir kt., 2001).
Apibendrinant karvių mastito priežastis, pastebima, kad uždegimas pasireikštų, būtinai turi saveikauti visi infekcin÷s grandin÷s elementai: karv÷, jos aplinka ir patogeniniai mikroorganizmai. (Aniulis E.ir kt., 2001, Sederevičius A., 2004).
2.5 Slaptojo mastito diagnostika
Labai aktualu kuo anksčiau diagnozuoti mastitą, nes tešmens audinys pakinta kur kas anksčiau, negu šie pokyčiai pasireiškia kliniškai. Slaptuoju mastitu karv÷s serga 20-50 kartų dažniau negu klinikiniu mastitu. Nediagnozuotas ar negydomas (sukeltas patogeninių mikrobų) uždegimas gali virsti klinikiniu mastitu. Slaptojo mastito diagnostikai taikomi įvairūs metodai, kuriais nustatomi fizikiniai ir cheminiai pieno pokyčiai. Atskirai tiriant kiekvieno ketvirčio pieną, gaunami tikslesni rezultatai, negu vertinant sumaišytą visų ketvirčių pieną. Tokie tyrimai turi būti pakankamai greiti, kad, įvertinus tešmens būklę, būtų galima kuo anksčiau nustatyti slaptąjį mastitą ir imtis reikiamų profilaktikos
priemonių. Be to, jie gali būti taikomi ir gydymo efektyvumui vertinti, mastito profilaktikai.( Japertas S., Aniulis E. 2001; Špakauskas V., Jodkonis L. 2001 )
Slaptajam mastitui diagnozuoti turi reikšm÷s somatinių ląstelių skaičius piene. Padid÷jus somatinių ląstelių skaičiui, sumaž÷ja pieno riebumas, laktoz÷s kiekis. Piene esančių kokyb÷ pasikeičia. Pagrindinio aukštos maistin÷s vert÷s proteino kazeino sumaž÷ja, o žemesn÷s kokyb÷s išrūgų baltymų padaug÷ja. Fiziologinis somatinių ląstelių skaičiaus padid÷jimas vyksta visuose tešmens ketvirčiuose vienodai, o sergant mastitu- viename ar keliuose tešmens ketvirčiuose ( Hutton ir kt., 1990).
Somatinių ląstelių skaičius aukščiausios rūšies piene turi neviršyti 400 tūkst./ml. SLS karvių piene nustatomas tiesioginiu (Preskoto – Brido) ir elektroniniu metodais ( „Fossomatic“, „Anadis“, „Somascope MK2“), netiesioginiu (ekspres diagnostikos metodai: CMT (California Mastitis Test), Mastestas, Mastirapid, Mastitis test NK, Bernburg Reagent.). ( Aniulis E., Japertas S., 2001).
Tiksliausiu nustatymo metodu laikomas tiesioginis ( Preskoto – Brido) SLS apskaičiavimas mikroskopu. Piene esančios ląstel÷s nudažomos, o v÷liau mikroskopu jos suskaičiuojamos. Šis metodas yra pamatinis, tačiau įprastinis pieno tepin÷lio ruošimas, ląstelių dažymas ir mikroskopavimas užima daug laiko. Originalus greito dažymo metodas yra „ Testsimplest“ metodas. M÷ginys tinkamas mikroskopuoti po 15 min. Tokiu būdu galima suskaičiuoti ne tik ląstelių skaičių , bet ir diferencijuoti pagal jų rūšis, bakterijas diferencijuoti į kokus ir lazdeles. (Aniulis E., Japertas S. 2001)
SLS nustatomas elektroniniu metodu naudojant aparatą „Somascope MK 2“. Jis veikia fluorooptoelektroniniu metodu. Pirmiausiai tiriamas pienas sumaišomas su dažomuoju tirpalu. Šis mišinys patenka į prietaiso dalį – kiuvetę, kuri apšviečiama specialios ultravioletin÷s lempos skleidžiamais spinduliais. Kiekviena nudažyta ląstel÷ pradeda švyt÷ti ir kompiuterin÷ programa suregistruoja gautus signalus ir taip suskaičiuoja somatinių ląstelių skaičių piene. Kitų aparatų veikimo principas daugmaž vienodas. (http://www.pienotyrimai.lt Prieiga per internetą 2007)
Veterinarijos gydytojams, be labaratorinių pieno tyrimo, svarbūs itin greiti (ekspres) mastito nustatymo metodai, kuriais pieno pokyčius galima įvertinti tiesiog melžiant. Vieni iš paprastesnių, nesunkiai atliekamų, testų, kuriems nereikia sud÷tingos labaratorin÷s įrangos, yra tie, kurių sud÷tyje yra detergentų. Detergentai mažina paviršiaus įtempimą,
pakeičia ląstelių apvalkal÷lio ir branduolio struktūrą ir laidumą, sutrikdo osmosinę pusiausvyrą, blokuoja oksidinančius ir aktyvina proteolizinius fermentus, padidina pieno klampumą. Suirusios ląstel÷s pienui suteikia klampumą ir
tąsumą. Kuo didesnis somatinių ląstelių skaičius piene, tuo mišinys yra klampesnis. (Špakauskas V., Jodkonis L. 1998.; Minkevičius V., Pikelis V. 2000,; Sederevičius A., 2004).
Ekspres diagnostikos testo atlikimas:
• į spec. plokštel÷s duobutes iš kiekvieno tešmens ketvirčio melžimo pabaigoje primelžiama po 2 -3 ml pieno,
• įpilama 2- 3 ml testo tirpalo,
• sukdami l÷kštelę horizantalia plokštuma, po 10 -15 sekundžių vertiname reakciją. Atkreipiame d÷mesį į mišinio konsistenciją ir spalvos pokyčius.
Pieno klampumas vertinimas balais nuo 1 iki 5.
Apie karv÷s susirgimą slaptuoju mastitu galime spręsti iš bendrame karv÷s piene esančio SLS. Slaptąjį mastitą reik÷tų laikyti prasidedančiu, kai tiriant pradines pieno porcijas SLS yra didesnis negu 250 tūkst./ml. Tiriant paskutines pieno porcijas, slaptojo mastito pradžios požymiu reik÷tų laikyti SLS, didesnį 600 tūkst./ml. Sveikų, ir sergančių slaptuoju mastitu karvių paskutin÷se pieno porcijose SLS yra apie tris kartus daugiau. Tyrimais nustatyta, kad karvių, kurių piene SLS yra nuo 200 iki 300 tūkst./ml – yra infekuotas bent vienas tešmens ketvirtis; 301 – 400 tūkst/ml – infekuoti du tešmens ketvirčiai; 401 – 750 tūkst/ml – infekuoti trys tešmens ketvirčiai. Kai visame piene SLS yra didesnis nei 751 tūkst/ml – infekuotas yra visas tešmuo arba labai stipriai infekuoti trys ketvirčiai. (Sederevičius A., 2004.)
Be to šiuose testuose yra ir indikatorius, kuris reaguoja į pieno rūgštingumo pasikeitimą. Mastitu sergančios karv÷s pieno reakcija dažniausiai pašarm÷ja iki 7,0 – 7,5, bet tai ne visada turi diagnostinę vertę (rezultatai n÷ra d÷sningi, pieno pH pakinta v÷lesn÷se tešmens audinio uždegimo stadijose). Pieno pH keičiasi ir laktacijos laikotarpiu: pirmosiomis laktacijos dienomis krekenų pH šiek tiek padid÷ja, tuo tarpu, baigiantis laktacijai, pieno rakcija būna silpnai šarmin÷, t. y. tokia, kokia būna sergant uždegimu. Pieno pH didel÷s įtakos turi fiziologin÷ gyvulio būkl÷, amžius, š÷rimas. Pieno pH silpnai
koreliuoja su SLS. Somatinių ląstelių skaičiui piene nustatyti, Lietuvos Maisto institute buvo sukurtas aparatas „Somatas“. SLS nustatomas pagal pieno, sumaišyto su 3,5 % „Mastoprimo“ tirpalu pasišalinimą per kapiliarą. (Aniulis E., Japertas S., 2001.)
Tyrimus ekspres metodais negalima laikyti galutiniais, nes juos reikia patvirtinti kitų tyrimų duomenimis ypač mikroorganizmų išskyrimu iš pieno.
Slaptuoju mastitu sergančios karv÷s piene keičiasi elektrinis laidumas (PEL). Sveikų karvių PEL yra 4,0-5,5 mS /cm. Matuojant PEL pienas turi būti 25˚C temperatūros. Pieno elektrinis laidumas padid÷ja d÷l pakitusios jonų koncentracijos piene. Palyginus mastito kompleksinių metodų diagnozavimo rezultatus su pieno elektriniu laidumu, duomenys sutampa 83,4 proc. Su aparatu "Mastiidiindikaator" (Estija ) pieno elektrinis laidumas matuojamas atskirai kiekvienam tešmens ketvirčiui. Krintant pieno temperatūrai, maž÷ja ir PEL. Pienas laikomas netinkamu kai PEL v iršija 7,0 mS /cm. Pasteb÷ta, kad SLS viršijant 500 103/ cm3 ribą, PEL yra mažesnis nei 7,0 mS /cm. Tod÷l nustatyta papildoma riba 6,0-7,0 mS /cm, pienas laikytinas įtartinu. PEL n÷ra tikslus metodas slaptiesiems mastitams išaiškinti, kai tiriami pavieniai tešmens ketvirčiai (Jodkonis, 1999).
Taikant PEL matavimą galima nustatyti beveik visus mastitus, sukeltus S. aureus, kol pasirodo pirmieji klinikiniai požymiai, tačiau S. uberis sukeltą salptąjį mastitą nevisada pavyksta nustatyti, nes S. aureus pažeidžia pieno liaukos epitelį, o S.uberis – nepažeidžia (Jodkonis, 1999).
Prieštaringi kai kurių tyr÷jų pieno elektrinio laidumo vertinimai rodo, kad šis metodas n÷ra vienodai gerai įsisavintas visose šalyse. Vykdant mastitų kontrol÷s programą, geriausia pasirinkti praktiškus ir pigius metodus. Svarbu pasirinkti tokius metodus, kurie gerai koreliuotų su bakteriologinių tyrimų rezultatais.
Atsiveriant naujoms molekulin÷s biologijos galimyb÷ms, S.aureus karvių piene galima nustayti taikant ELISA metodą, pagrįstą antikūnų S.aureus nustatymu (Hillerton ir kt., 1999). Siūloma piene matuoti katalazę, nagazę, antitripsiną, chloridus, natrį ir serumo albuminus (Schmaltz ir kt., 1996; Japertas, 2000).
Labai svarbu bakteriologiškai ištirti pieno m÷ginius, nustatyti išskirtų mikroorganizmų jautrumą antibiotikams. (Šiugždait÷ J.1997)
2 lentel÷. Karvių sveikų tešmens ketvirčių pieno rodikliai (Japertas, 2000). Pradin÷ pieno porcija Vidurin÷ pieno porcija Paskutin÷ pieno porcija
SLS L% B% R% SLS L% B% R% SLS L% B% R%
56.27 4.83 2.81 1.65 64.75 4.79 2.79 4.74 191.63 4.61 2.80 9.25 Paskutin÷se pieno porcijose SLS yra apie tris kartus didesnis tiek sveikų, tiek
sergančių slaptuoju mastitu karvių piene. Tod÷l naudojant ekspres diagnostikos testus SLS nustatymui, pieno m÷ginius reikia imti pamelžus karves.
3 Lentel÷. Ligos pažeistų tešmens ketvirčių pieno rodikliai (Japertas, 2000). Pradin÷ pieno porcija Vidurin÷ pieno porcija Paskutin÷ pieno porcija
SLS L% B% R% SLS L% B% R% SLS L% B% R%
1317.7 4.28 2.86 1.60 1724.6 4.38 2.86 4.62 3458.2 3.89 2.69 7.32 Paaiškinimai: SLS- somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml; L- laktoz÷ %, B- baltymai %, R- riebalai%.
2.6 Slaptojo mastito profilaktika
Karvių mastito gydomųjų priemonių naudojimo efektas tik trumpalaikis, jei svarbiausios mastito priežastys ir jį sąlygojantys veiksniai yra nepašalinami. Per v÷lai nustačius mastitą, nelaiku pradedamas gydymas, d÷l to v÷liau pieno liauka gali degeneruoti ar net atrofuotis, o tai turi įtakos pieno primilžiui. Tod÷l laiku ir tiksliai mastitus diagnozuoti galima tik laikantis tam tikros sistemos. Gyvulio organizmo atsparumas priklauso nuo paveldimumo, š÷rimo, laikymo ir kitų sąlygų (Barkema, 1999).
Pagrindin÷s tešmens uždegimo profilaktin÷s priemon÷s.
1. Užtikrinti patogias ir švarias laikymo salygas. Tam turi būti: atitinkamai suprojektuotos ir pastatytos patalpos, patogiai įrengtos stov÷jimo vietos; patogumo ir švaros užtikrinimas karvių stov÷jimo vietose dažnai keičiant pakratus; sausos ir švarios
sistema, gyvulių skaičiaus reguliavimas prie ÷džių, girdyklų ir poilsio vietų; gera elektros instaliacija pri÷jimas prie ÷džių iš kart pamelžus, siekiant išlaikyti stovinčia karvę (Klimait÷, 2005).
2. Šerti karves pilnaverčiais ir gerais pašarais. Tai ypač svarbu šeriant labai
produktyvias karves. Šių karvių racionuose neturi trūkti kalcio, fosforo, karotino, vitaminų ir mikroelementų. Rekomenduojama tokie šių medžiagų kiekiai karvei per parą:
• Selenas 5- 6 mg • Vario 200- 250 mg • Cinko 90- 1200 mg
• Vitamino A- 100 000- 150 000 VV
• Vitamino E- melžiamoms karv÷ms-400- 800 VV, užtraukintoms karv÷ms- 1000 VV.
3. Veislei atrinkti telyčaites iš nesirgusių mastitu karvių, kurių tešmuo gerai išsivystęs, lygiais ketvirčiais. (A. Matusevičius,. 1991).
4. Melžimas – tai darbas su žaliava maisto produktams, tod÷l svarbu, kad melž÷jas: • būtų nusiprausęs ir d÷v÷tų švarius drabužius,
• plautų rankas pasinaudoję tualetu,
• nemelžtų, jeigu ant rankų yra šviežių, kraujuojančių ar pūlingų žaizdų. (J. Tacas, 2001).
5. Prieš melžimą karvid÷je turi būti ramu ir tylu. Dirbti su karv÷mis ramiai ir švelniai.
Naudoti kiek galima mažiau j÷gos . (J. Tacas, 2001).
6. Nor÷damas užtikrinti didžiausią primilžį, tešmens sveikumą ir pieno kokybę, m÷lž÷jas turi atsižvelgti į fiziologinius karv÷s poreikius. (Skimundris V. 1993).
7. Melžti griežtai nustatytu laiku. Tai pratina organizmą prie režimo ir gaunama daugiau pieno.
Pririštas karves melžti iš eil÷s. Nesilaikant melžimo sekos, pieno primelžiama 20 procentų mažiau, o d÷l melžimo sekos ir dienos r÷žimo sistemingumo pažeidin÷jimo jos gali susirgti tešmens uždegimu. (Jermačenkovas N., 1989).
8. Tinkamas tešmens paruošimas melžimui. Ant vieno kvadratinio centimetro m÷šlu ir įvairiais nešvarumais užterštos karv÷s odos yra milijonai įvairių mikrobų. Tinkamai prižiūrint karvių odą ir tešmenį, jų skaičių galima sumažinti. Nuo to, kaip bus paruoštas tešmuo melžti, priklausys ir kiek bei kokių mikroorganizmų pateks į tešmenį melžimo
metu. Tod÷l gerai paruošti tešmenį itin svarbu. (Jermačenkovas N. 1989; Špakauskas V. 1999)
Pirmiausiai, prieš kiekvieną melžimą, reikia nuplauti tešmenį šiltu (37o – 450 C) vandeniu. Negalima jokiu būdu plauti nei karštu, nei šaltu vandeniu. Tešmenį reikia prad÷ti plauti nuo viršaus ir baigti speniais. Nuplovus būtina sausai nušluostyti švaria, individualia servet÷le ir ją keisti kiekvienai karvei. Taip pašalinami likę vandens lašeliai su bakterijomis. (Pankey JW, Drechsler PA. 1993;)
Teisingas dezinfekavimo priemonių naudojimas prieš melžimą: 30 sekundžių prieš melžimą dezinfekuoti spenius arba 10- 20 sekundžių plauti antibakteriniais tirpalais, tešmens plovimo ir dezinfekavimo skysčių bei vandens temperatūra turi būti +39 +45 laipsnių temperatūros; reikia numelžti pirmas pieno čiurkšles; po dezinfekavimo nusausinti, tam naudojant atskirus vienkartinius rankšluosčius ar serveteles; plauti švariai rankas arba naudoti gumines pirštines; paruošus tešmenį užd÷ti per 60 sekundžių ( Aniulis ir kt., 2001; Mišeikien÷, 2005; Vaitlokas, 2005).
Tešmeniui valyti geriausiai tinka minkštos ir švelnios medvilnin÷s servet÷l÷s. Kad tešmenį būtų langviau nuvalyti, plaukus prie spenių ( 10 cm nuo jo pagrindo) reik÷tų nukirpti. Kirpti plaukus reik÷tų 3 – 4 kartus per metus. Plaunant reikia saikingai naudoti vandenį, nes per didelis vandens kiekis suminkština odą, tuo būdu susilpnina odos apsauginį barjerą. Spenio pagrindą ir patį spenį reikia švariai nušluostyti gerai nusausintomis šluost÷mis. Po to šluost÷ perlenkiama ir švaria puse nušluostomas spenio galiukas. Spenių valymas skatina pieno atleidimą mažiau bakterijų nuo spenių odos patenka į pieną. Švariai nuvalius pašalinama apie 80 – 90 procentų ant spenių esančių bakterijų. Prieš uždedant melžiklius, speniai turi būti švarūs ir sausi. Jei tešmuo švarus, galime vartoti specialias vienkartines dr÷gnas servet÷les, jomis nušluostyti tik spenius. Tešmens tokiu atveju vandeniu plauti nereikia. Veiksminga priemon÷ – spenių mirkymas dezinfekciniame tirpale prieš melžimą. Spenius reikia nepurkšti, o mirkyti. Palaukti 20 – 30 s ir nusausinti spenius. Priešmelžiminei dezinfekcijai naudojami mažesn÷s koncentracijos tirpalai. (Pankey JW, Drechsler PA. 1993;)
Paruošus tešmenį melžti, numelžiamos pirmosios pieno čiurkšl÷s. Jas reikia numelžti į specialų indelį su juodu įd÷kl÷liu ( negalima jų numelžti ant žem÷s, nes pieno likučiuose yra palankios sąlygos bakterijoms daugintis ir jas išplatinti aplikoje) ir įvertinti tešmens būklę. Pirmąsias čiurkšles numelžus į tam skirtą puodelį:
daugiausiai bakterijų, • pager÷ja pieno atleidimas, • pager÷ja tešmens išmelžimas.
Negalima numelžti pirmųjų pieno čiukšlių, ir tik po to plauti tešmenį, nes pro pravirą spenio sfinkterį gali lengviau patekti bakterijos ir sukelti uždegimą.
Svarbu, kad visos šios procedūros būtų atliktos kruopščiai ir greitai. Tešmens paruošimas melžimui netur÷tų užtrukti ilgiau kaip 1 min. Tuomet užd÷jus melžiklius, karv÷s pieną atleis po kelių sekundžių. (Aniulis E., Japertas S. 2001; J. Tacas, 2001).
9. Tinkama bei gerai eksplotuojama melžimo technika. Kad kuo mažiau bakterijų būtų pernešama iš vienos karv÷s kitai, reikia:
• užkr÷stas ar įtartinas karves melžti pabaigoje, • laiku keisti melžiklius,
• tikrinti, ar tinkamas vakuumo lygis, • neperlaikyti melžiklių,
• saugoti nuo oro įsisiurbimo uždedant melžiklius, • l÷tai sumažinti vakuumą nuimant melžiklius,
• kruopščiai plauti melžimo įrangą. (J. Tacas, 2001).
10. Spenių dezinfekcija po melžimo. Dezinfekuoti spenius reikia karves melžiant tiek tvartuose, tiek ganyklose. Spenius dezinfekuoti būtina, nes melžiant spenio sfinkteris išsitampo ir apie 30 min. po melžimo būna praviras. Tod÷l uždegimo sukel÷jai lengvai gali patekti į tešmenį. Pamerkus juos į specialų dezinfekcinį tirpalą, ant spenio galo susidaro šio tirpalo lašas, kuris apsaugo tešmenį nuo bakterijų. Tai sumažina apie 50 % karvių sergamumą mastitu. Rekomenduojama dezinfekcinę priemonę pasirinkti tokią, kuri be pagrindin÷s dezinfekcijos medžiagos turi ir glicerino, pavyzdžiui: Masodine ir kt. Naudojant vien tik dezinfekcinę medžiagą, dažnai speniai „išsaus÷ja“. To išvengiame, kai šiame tirpale yra glicerino, kuris minkština spenio odą ir ji pasidaro elastinga.
Spenių ir tešmens dezinfekcin÷ms medžiagoms keliami šie reikalavimai: • bakteriocidiškos, greito veikimo,
• mažai dirginančios odą, • neturi patekti likučių į pieną, • turi būti pigios.
10.1 Speniai gali būti šluostomi: 10.1.1 Sausu būdu
10.1.2 Dr÷gnu būdu
10.1.1 Sausas karvių spenių šluostymas a) medienos vata (drožl÷mis)
b) su vienkartine ar daugkartine popierine servetele
c) su daugiakartine servet÷le, pagaminta iš tam tikros medžiagos
Pastaruoju metu karvių speniams prieš melžimą valyti naudojama medienos vata ( organinis produktas). Ją yra nuvalomi kraiko ir m÷šlo likučiai nuo spenių. Priklausomai nuo spenių užterštumo lygio, vienos karvių speniams nuvalyti reikia 5-10 g šios vatos. Medienos vata gali būti naudojama kartu su antiseptiniu tirpalu. Valant spenius medienos vata intensyviau stimuliuojamas ir pieno atleidimas.
Sausas spenių valymas n÷ra plačiai paplitęs ir dažniausiai naudojamas karves melžiant melžimo aikštel÷se ( Mišeikien÷, 2005).
10.1.2. Dr÷gnas karvių spenių šluostymas
a) vandenyje sudr÷kintomis servet÷l÷mis, po to spenių nenusausinant; b) vandenyje sudr÷kintomis servet÷l÷mis, po to spenius nusausinant c) su antiseptiniu tirpalu (skystu arba žele pavidalu), po to nusausinant.
Tešmeniui ir speniams šluostyti gali būti naudojamos medžiagin÷s ir popierin÷s servet÷l÷s. Pagrindinis tešmens šluostymo dr÷gnomis popierin÷mis servet÷l÷mis pranašumas lyginant su medžiagin÷mis servet÷l÷mis yra tas, kad jas naudoti yra patogiau ir higieniškiau. Medžiagin÷s servet÷l÷s yra švelnios, minkštos, geriau absorbuojančios dr÷gmę, bet jos tarp naudojimų tur÷tų būti plaunamos ir mirkomos sanitariniame tirpale. Negalima vartoti vienos kelioms karv÷ms.
Melžiant karves stov÷jimo vietose speniai ir tešmuo yra nušluostomi vandenyje išmirkyta ir pusiau išgręžta individualia arba daukartine medžiagine servet÷le ir nenusausinant spenių ant jų maunami melžikliai (Galton ir kt., 1986)
Paprasčiausias spenių paruošimo būdas melžiant melžimo aikštel÷je yra spenius plauti vandens žarna ir rankomis nušluostyti nešvarumus nuo spenių. Turi būti šluostomi tik speniai, nes visą tešmenį sunkiau nušluostyti ir nusausinti prieš užmaunant melžiklius. Melžiant nenusausinus tešmens ir spenių daugiau patenka bakterijų į pieną.
Nuplovus spenius drungnu vandeniu vandens žarna (melžimo aikštel÷je) ir po to juos nusausinus bendras pieno užterštumas sumaž÷jo (Galton ir kt.,1986). Siekiant sumažinti bakterijų pernešimą nuo vienos karv÷s ant kitos naudojamos individualios medžiagin÷s ar popierin÷s servet÷les, kurioms po plovimo nusausinami speniai. 26,6 proc.melž÷jų sausina
Prieš jas naudojant kitai karvei, kartais servet÷l÷s yra neperplaunamos. Servet÷l÷s naudojamos speniams šluostyti turi būti švarios. Kai tirpalas, kuriame plaunamos servet÷l÷s būna nešvarus, būtina jį keisti (Bray, 1997).
Jei vandeniu plaunami labai nešvarūs, smarkiai aplipę speniai tuomet, būtina laikytis šių principų:
1. Plauti tik tai spenius;
2. Plovimui naudoti kuo mažiau vandens; 3. Spenius rūpestingai nuplauti ir nusausinti.
Ypač būtina nusausinti spenių galus, jei speniai nusausinami nepakankamai, vanduo tek÷s speniu žemyn kartu su bakterijomis ir šios koncentruosis ant atviro spenio kanalo. Įrodyta, kad nusausinus spenius, bakterijų skaičius ant spenių viršūnių gali sumaž÷ti 25000- 40000 KVS/ml, o spenius tik nuplovus, bet jų nenusausinus bakterijų skaičius sumaž÷jo 11000- 14000 KVS/ml (Galton ir kt.,1982).
Pats efektyviausias spenių prieš melžimą paruošimo būdas yra spenių pamirkymas į antiseptinį tirpalą. Spenių paruošimo procedūra apima:
1. Spenių šluostymą (jei būtina); 2. Pirmųjų pieno čiurkšlių numelžimas;
3. Spenių panardinimas arba apipurškimas germicidiniu preparatu;
4. Apipurkštos germicidinio preparato tirpalas ant spenių laikomas 15- 30 sek.; 5. Kiekvienas spenys nusausinamas individualia popierine ar medžiagine
servet÷le, kad neliktų germicidinio preparato likučių, mikroorganizmų, kraiko;
6. Savalaikis melžiklių ant spenių užmovimas.
Spenius pamerkus į antiseptinį tirpalą, naujų pieno liaukos uždegimų sukeltos aplinkos patogenų sumaž÷jo daugiau kaip 50 proc. palyginus, kada tešmuo buvo plaunamas ir sausinamas individualia popierine servet÷le. Kitų tyrimų duomenimis spenių pamerkimas sumažina naujų infekcijų atsiradimą, tuo tarpu ši praktika n÷ra efektyvi prieš koagulezei neigiamus stafilokokus. Nustatyta, kad spenių pamerkimo į antiseptinį tirpalą efektyvumas priklauso nuo to, kokioje karv÷s aplinkoje būna tarp melžimų. Jeigu karv÷s po melžimo būna švarios 1-2 val., bakterijų kiekis n÷ra didelis, tada ir spenių pamerkimas prieš melžiant yra efektyvesnis, negu tuomet, kada karvių speniai po melžimo iš karto užsiteršia (Mišeikien÷, 2005).
2.7 Antiseptiniai ir plovimo tirpalai
Prieš melžimą rekomenduojama naudoti antiseptinius tirpalus, dezinfekuoti tešmenį ir spenius, nes jie pagerina tešmens fizinę būklę ir pieno kokybę. Pieno kokybei gerinti, o tuo pačiu ir mastito profilaktikai, yra svarbios tešmens ir spenių priežiūrai skirtos antiseptin÷s ir sanitarin÷s medžiagos. Plovikliai turi geras plovimo savybes, pašalina nešvarumus, tačiau neveikia kaip antiseptikas. Tod÷l juos naudojant reik÷tų tur÷ti ir antiseptine medžiagą, kuri skirta speniams ir tešmeniui šluostyti. Ji turi būti baktericidiška, greitai veikianti, mažai dirginanti odą, neturi patekti į pieną (Pankey, 1989).
Gera antiseptin÷ priemon÷ turi veikti greitai ir plačiu spektru, nepažeisti spenių odos, piene nepalikti inhibitorinių medžiagų (Malinowski E., 2001). Antiseptinis tirpalas turi baktericidiškai veikti spenių odą, sumažinti naujų pieno liaukos sužeidimų atsiradimą, netur÷ti neigiamos įtakos pienui, nepažeisti spenių odos, nebūti toksiškas ir gydyti spenių pažeidimus (Amstrong, 1997; Boddie irk kt., 1997). Antiseptika prieš melžimą priklausomai nuo karv÷s tešmens ir spenių paruošimo, antiseptinio tirpalo ar ploviklio sud÷ties, patogenų rūšies sumažina aplinkos mastitus sukeliančių patogenų plitimą. Skirtingos sud÷ties antiseptiniai tirpalai nevienodai veikia į skirtingas bakterijų rūšis. Antiseptinis tirpalas turi būti tinkamai paruoštas, o jo ekspezicijos ant spenių trukm÷ 30 sekundžių (Pankey ir kt., 1993). Spenių antiseptika mažiau efektyvi, jeigu naudojami tirpalai l÷tai veikia bakterijas, nes paruošti tešmenį ir splenius prieš melžimą reikia apie vieną minutę (Aniulis ir kt., 2001).
Antiseptin÷s priemon÷s, skirtos tešmens ir spenių antiseptikai, savo sud÷tyje turi baktericidiškai veikiančią medžiagą, odą apsaugantį komponentą ir skiedžiamąją medžiagą, dažniausiai vandenį. Baktericidin÷s medžiagos suardo bakterijas cheminių ir biologinių reakcijų metu. Tai gali būti jodoformai, chlorheksidinai, sodos hipochloritas, sodos chloritas, pieno rūgštis, hipochlorito rūgštis ar antimikrobiniai proteinai, riebalų rūgštys. Spenių panardinimas į antiseptinį tirpalą sumažina bakterijų patekimą į pieną ir sumažina melžimo metu ant spenių odos plintančius patogeninų kiekį (Boddie et al, 1997). Dabar ši procedūra taikoma ir Europoje. Speniai gali būti apipurškiami prieš ir po melžimo skirtingos koncentracijos jodo tirpalu, kurio efektyvumas nustatomas atsižvelgiant į stafilokokų ir koliformų sumaž÷jimą ant spenių odos. Prieš melžimą jie veikia panašiai, kaip ir panaudojus po melžimo. Mažos jodo koncentracijos (25,30 ir 80
ppm) n÷ra efektyvios stafilokokams, bet sumažina bendrą bakterijų skaičių 30- 80 proc. 200 ppm koncentracija efektyvi prieš ir po melžimo naudojamuose tirpaluose prieš stafilokokus, koliformus ir bendrą bakterijų kiekį (Bushnell ir kt., 1984).
Pagal pasaulyje atliktus tyrimų duomenis antiseptin÷s medžiagos, kurių veikiamoji medžiaga yra chlorheksidinas (koncentracija 0,35 proc.), jodoformas (0,1 proc ir 0,25 proc. koncentracijos), mažina stafilokokų patogenų kiekį. Sodos chlorido (0,64 proc.) turinti antiseptin÷ medžiaga sumažina S. aureus, S.uberis kiekį. Senolio turinčios medžiagos S.uberis, S.disgalactiae, gramneigiamų bakterijų, koaguliazei neigiamų stafilokokų (KNS) kiekius (Boddie ir kt., 1990). Laktuojančių karvių spenius šluostant antiseptiniu 2 proc.chlorheksidinu tirpalu, pieno liakos uždegimą sukeliančių S.aureus skaičius nesumaž÷jo. Įvertinant spenių bendrajų bakterinį užterštumą, spenius plaunant tik vandeniu arba šluostant vandens chlorheksidinu tirpalu S.aureus žymiai nesumaž÷jo. Pavyzdžiui po melžimo spenių atiseptikai naudojant jodo tirpalą žymiai sumaž÷jo stafilokokų skaičius ant spenių odos lyginant su speniais, kurie nebuvo nušluostyti antiseptiniais tirpalais (Fetrow, 2000).
Gyvulininkyst÷je ir maisto perdirbimo įmon÷se įrenginiams, patalpoms ir paviršiams plauti bei dezinfekavimui yra naudojamas naujo tipo biocidas- neutralus anolitas (ANK). Anolito sud÷tyje yra įvairūs chloro ir deguonies junginiai, kurie nekenksmingi šiltakraujams gyvūnams ir žmogui, ir minimaliai agresyvūs įvairiems apdorojantiems paviršiams. Anolito tirpalą siūloma nadoti karvių spenių antiseptikai. Pagamintame tirpale yra nuo 0,01 iki 0,05 proc.aktyvaus chloro. Neutralus anolitas ANK yra ekologiškas produktas, kadangi nestabilūs ir mažai stabilūs junginiai tuoj po dezinfekcijos suyra arba silpnai nerealizuojami. Atlikti moksliniai medicininiai tyrimai patvirtina efektyvų neutralaus anolito ANK baktericidinį veikimą (Mišeikien÷, 2005).
2.8 Ankstyva mastito diagnostika
1. Kartą per m÷nesį visas laktuojančias karves melžimo pabaigoje reikia ištirti ekspres diagnostikos testais ( CMT, Mastestu ir kt.) ar neserga slaptuoju mastitu. Sergančias karves atskirti nuo sveikų ir jas melžti pabaigoje.(Sederevičius A., 2004).
2.Veiksmingas laktuojančių ir užtrūkusių karvių gydymas.
3. L÷tiniu mastitu sergančių karvių brokavimas. Šios karv÷s bandoje platina tešmens uždegimą sukeliančias bakterijas, kurios yra potencialus užkratas kitoms karv÷ms. Brokuoti reik÷tų sergančias karves:
• užsikr÷tusias pra÷jusiais metais ir nepasveikusias po gydymo po užtrūkinimo metu;
• kurių tešmens ketvirčiai kieti ar deformuoti, nukaręs tešmuo; • kurių spenių galiukai sužaloti;
• kurios per laktaciją tris kartus sirgo klinikiniu mastitu. (Sederevičius A., 2004). 4. Teisingas karvių užtrūkinimas. Karv÷s užtrūkinamos likus 2 m÷nesiams (minimalus – 1,5 m÷n.) iki veršiavimosi.Karv÷, ypač duodanti daug pieno, užtrūkinama pamažu. Neduoti šakniavaisių, siloso, mažiau koncentruoųjų pašarų, o ganykliniu laikotarpiu – neganyti, karvę laikyti garde ir šerti iki soties tik šienu. Karv÷ melžiama du kartus per dieną. Po 5 – 6 dienų karv÷ melžiama 1 kartą per dieną, paskui – 1 kartą kas dvi dienas. Išmilžiui sumaž÷jus iki 1,5 – 2 l, nebemelžiama. 7 – 10 dienų po užtrūkimo reikia kliniškai ištirti tešmenį ir jo turinį. (Jermačenkovas N.,1989).
5. Nuo karvių laikymo higienos daug priklauso jų produktyvumas ir sveikata. Gyvulių sveikatai įtakos turi klimatas, metų sezonas, laikymo sąlygos, bandos dydis ir daugyb÷ kitų veiksnių. Tešmens ligoms turi įtakos ir laktacijos faz÷, produktyvumas, amžius, š÷rimo bei laikymo ir kiti veiksniai. Tešmens sveikatingumas priklauso ir nuo melž÷jų kvalifikacijos, kruopštumo, karvių laikymo, priežiūros ir melžimo higienos. (Jukna Č., Andrus K., Alksninis A. 1994).
Ir sveikame tešmenyje visada būna nedaug tešmens audinio baktericidin÷ms savyb÷ms atsparių mikrobų. Pienas, kuriame yra vien tik tešmens mikrofloros, vadinamas aseptiniu. Tokio pieno l ml esti nuo kelių šimtų iki 5000 mikrobų. Jie į tešmenį patenka pro spenio kanal÷lį. Senesnių karvių šį kanal÷lį uždarantys raumenys yra silpnesni negu jaunesnių, tod÷l ir mikrobai pro jį į tešmenį patenka lengviau. Mikrobai tešmenyje laikosi spenio kanal÷lyje ir spenio cisternoje, o
gilesn÷se tešmens dalyse (alveol÷se) paprastai jų nebūna, nes jų veikimą slopina baktericidin÷s pieno medžiagos. Dauginasi tik lizocimui atsparūs mikrobai, kurie sudaro pastovią tešmens mikroflorą. Jų rūšin÷ sud÷tis ir jų kiekis esti pastovus. Tai įvairūs mikrokokai, rečiau lazdelin÷s bakterijos. Nuo jų beveik nepriklauso pieno kokyb÷. Tačiau kartais, sužalojus tešmenį ar susilpn÷jus gyvulio imunitetui, į tešmenį patenka ir kitų bakterijų, d÷l kurių pakinta pienas ar karv÷ suserga mastitu.
Karv÷s oda yra vienas svarbiausių pieno užteršimo mikrobais šaltinių. M÷šlu ir įvairiais nešvarumais užterštos odos l cm2 yra milijonai įvairių mikrobų. Tinkamai prižiūrint karvių odą ir tešmenį, mikrobų skaičių piene galima sumažinti 10- 20 kartų.
Pakratuose būna įvairių bakterijų (pieno rūgšties, puvimo), mielių ir pel÷sių. Šie mikrobai į pieną gali patekti su pakratų dalelyt÷mis arba dulk÷mis. Durpių pakratuose mikrobų yra mažiau (l g iki 115 mln.), bet durp÷s labiau dulka negu šiaudai, užteršia gyvulių odą, tod÷l melžiamoms karv÷ms kreikti tinka mažiau. Nepakankamai kreikiant, karv÷s oda ir tešmuo užsiteršia m÷šlu.
Daug dulkių, o kartu ir mikrobų į tvartų orą patenka nuo stambiųjų pašarų, kurie dažnai užteršti.
Pieną mikrobais labai užteršia į jį patekę m÷šlo gabal÷liai, srutų lašeliai, nes jų l g yra keletas milijardų įvairių mikrobų.
Ant vienos mus÷s gali būti iki milijono mikrobų. Jų kūno paviršiuje esti įvairių bakterijų (streptokokų, stafilokokų, puvimo ir kt.), įvairių grybų ir aktinomicetų. Tarp jų gali būti ir patogeninių, tod÷l pieną reikia saugoti nuo musių tiek melžiant, tiek perdirbant.
Ant melž÷jų ir kitų pieno fermos darbininkų rankų, ypač panag÷se, odos įtrūkimuose, žaizdel÷se, visada yra įvairių mikrobų. Čia nustatoma įvairių kokų, puvimo bakterijų, Escherichia coli ir net patogeninių bakterijų. Melž÷jos gali sirgti įvairiomis infekcin÷mis ligomis; taip pat būti nešiotojos patogeninių mikrobų. Ypač pavojingos yra salmonel÷s, dizenterijos ir kitos bakterijos, sukeliančios žmonių ligas. (Klausing H. K., 2004). Melžiant karves būtina d÷v÷ti gumunes pirštines. (Vaitlok., 2005).
2.9 Preparato "Neosomat" charakteristika
Į preparato "Neosomat" sud÷tį įeina kiaušinio baltymo lizocimas, vitaminai A, E; užpildas – kvietiniai miltai, žol÷s miltai.
Preparatas – šviesiai gelsvos spalvos milteliai. Mažina somatinių ląstelių kiekį piene. Stiprina gyvulio imuninę sistemą, didina produktyvumą. Pagrindinis "Neosomato" komponentas- fermentinis preparatas lizocimas pasižymi antimikrobiniu ir imunostimuliuojančiu veikimu, lizuoja gramteigiamų ir kai kurių gramneigiamų bakterijų ląstelių sieneles, ir naudojant per os, virškinimo trakte atpalaiduoja imunologiškai aktyvias medžiagas- muramo rūgšties peptidus, liposacharidus bei kitas peptigliukano liekanas. Šių komponentų atsiradimas karv÷s organizme ir yra pagrindinis lizocimo imunostimuliacinis veikimas.
Paskirtis – melžiamoms karv÷ms, kurių piene yra padidintas somatinių ląstelių kiekis.
Vartojamas peroraliai (sušeriant), sumaišytas su kombinuotaisiais arba savos gamybos koncentruotais pašarais.
1. Tešmens uždegimo (patinimo arba pabrinkimo) atvejais, reikia sušerti 500g (vieną pakuotę) Neosomato, dozę sušeriant per du kartus (po pusę pakuot÷s ryte ir vakare). Kartu reik÷tų sumažinti kombinuotų pašarų kiekį. Pilnai neatsistačius tešmeniui, už 3 dienų šeriama dar viena pakuot÷, ją sušeriant per 3 dienas.
2. Slapto mastito ir kai kurių klinikinių formų atveju. Reikia sušerti 2 pakuotes tokia tvarka: suš÷rus 1 pakuotę ( pus÷ pakuot÷s ryte ir vakare) reikia daryti 15 dienų pertrauką tarp sekančios pakuot÷s š÷rimo. Esant įsisen÷jusiam slaptam mastitui šeriamos 4 pakuot÷s ta pačia tvarka.
3. Užtrukinant karves, mastitų profilaktikos tikslais, paskutin÷je savait÷je sušeriama 1 pakuot÷ per du kartus.
4. Apsiveršiavus karvei (esant tešmens edemai), ketvirtoje dienoje sušeriama 1 pakuot÷, ją sušeriant per 2 kartus. Nepra÷jus edemai, už 3 dienų šeriama dar viena pakuot÷, ją sušeriant per 3 dienas.
Naudojant "Neosomatą" jo efektyvumas padid÷ja leidžiant vit.C į raumenis po 10 ml, bent 3 dienas.
Naudojant "Neosomatą" geriausi rezultatai gauti kartu šalinant mastitų atsiradimų priežastis, nes dažniausiai mastitai atsiranda:
• d÷l nesubalansuoto š÷rimo,
• d÷l š÷rimo blogos kokyb÷s pašarais, • d÷l žemos melž÷jų sanitarin÷s kultūros,
• d÷l melžimo klaidų ir melžimo įrangos defektų, • d÷l susirgimų.
3 DARBO METODIKA
3.1 Bandymų vieta, laikas ir sąlygos
Tyrimai buvo atliekami tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiu. Tyrimai buvo atliekami su Lietuvos Juodmargių veisl÷s melžiamomis karv÷mis. Pieno sud÷ties tyrimai buvo atliekami VĮ "Pieno tyrimai".
X ūkyje karv÷s laikomos šalto tipo tvarte, palaidos. Tvartiniu, ganykliniu laikotarpiu karv÷s melžiamos melžimo aikštel÷je. Karv÷s šeriamos pagal ūkyje sudarin÷jamus racionus. Užtrūkusios ir sergančios karv÷s laikomos atskirai nuo laktuojančių karvių. Melžimas karvių atliekamas automatizuotai, du kartus per parą, laikantis higienos reikalavimų. Ūkyje naudojamos po melžimo antiseptin÷s medžiagos. Šiame ūkyje yra 97 melžiamos karv÷s, taip pat auginamos pakaitin÷s telyčait÷s.
3.2 Slaptojo mastito diagnostika
Remiantis VĮ "Pieno tyrimai" tyrimo rezultatais, buvo atrinktos karv÷s, pagal pieno bendrą somatinių ląstelių skaičių.
Sergančias karves nustat÷me fermoje, tiriant po melžimo ekspres diagnostikai naudojamu CMT reagentu. Tyriant su CMT į kontrolines l÷kšteles iš kiekvieno ketvirčio atskirai įmelž÷me maždaug 2 ml ir įpil÷me 2 ml CMT reagento. L÷kštelę sukdami horizontaliai steb÷jome mišinio spalvos, konsistencijos pasikeitimus. Reakcija vertinama 5 balų sistema (3 lentel÷).
4 lentel÷. Pieno reakcijos įvertinimas ekspres diagnostikos testu.
Balai Mišinio konsistencijos pakitimas Atitinkamos SLS ribos tūkst./ml SLS ribos tūkst./ml 1 Mišinio konsistencija
vienalyt÷ skysta be matomų pakitimų (reakcija
neigiama)
<200 100
2 Susidaro nežymūs
dribsneliai, kurie sukant l÷kštę išnyksta (p÷dsakai)
150- 500 300
3 (+) Susidaro krešul÷liai, mišinio klampumas padid÷ja
(silpnai teigiama)
400-1500 900
l÷kštelę matomas krešulys, kuris lokalizuojasi vienoje vietoje (vidutiniškai neigiama)
5 (+++) Susidaro tąsus, klampus mišinys, ryškiai matomas trynio pavidalo krešulys, kuris, pilant mišinį iš l÷kštel÷s iškrenta (stipriai teigiama)
>5000 8100
3.3 Pieno sud÷ties ir somatinių ląstelių skaičiaus nustatymas
Tyrimams pieno m÷giniai buvo imami į specialius m÷gintuv÷lius iš pamelžto kiekvienos karv÷s bendro pieno kiekio ir iš visų pasirinktų tiriamų karvių bendro pieno kiekio. Tyrimas atliktas VĮ "Pieno tyrimai". Pieno m÷giniai imami buvo tris kartus per m÷nesį. Somatinių ląstelių skaičius nustatytas prietaisais "Somascope MK 2" ("Delta Instruments", Olandija) ir "Fossomatic" ("Foss Electric", Danija).
3.4 Spenių dezinfekavimo profilaktinių priemonių naudojimas prieš ir po melžimo
Karvių spenių paruošimui prieš melžimą naudojome drožles ir antiseptiką Anolitą.
Tuo tikslu karves sugrupavome į 3 grupes:
I gr. Karv÷s, kurių bendrame pieno kiekyje SLS buvo iki 200 tūkst./ml., II gr. Karv÷s, kurių bendrame pieno kiekyje SLS buvo 201 – 400 tūkst./ml., III gr. Karv÷s, kurių bendrame pieno kiekyje SLS buvo didesnis nei 401 tūkst./ml.
Pirmos grup÷s karv÷ms po melžimą spenių valymui naudojome medžio drožl÷s. Antros grup÷s karv÷ms po melžimo spenius dezinfekavome Anolito dezinfekantu. Trečios grup÷s karv÷ms su pašaru š÷r÷me preparatą "Neosomat" duodant jo po 250 g
3.4 Statistin÷ duomenų analiz÷
Tyrimo rezultati ir statistiniai duomenys apskaičiuojami naudojant kompiuterinę programą Microsoft Exel 2007. Šia programa apskaičiuoti statistinių duomenų aritmetiniai vidurkiai (Xv) ir vidurkiu paklaidos(±Sx), patikimumas. Skirtumas buvo laikomas
statistiškai patikimas, jei p< 0,05.
4 SAVI TYRIMAI
4.1 Ūkininko bandos analiz÷X ūkis įsikūręs Panev÷žio rajone Pažibių km. Ūkininkai prad÷jo ūkininkauti 1998 m.tur÷dami 30 ha žem÷s, 2 karves, 3 kiaules. 2000 m.atgavę savo t÷vų žemę, prad÷jo ūkį pl÷sti. Šiuo metu ūkyje X yra 97 melžiamos karv÷s, 13 telyčių, 34 veršeliai. Vidutinis pieno baltymingumas 3,43%, riebumas 3,82 %. Vidutiniškai per metus primelžiama 6234 kg pieno. 2006 metais pasistat÷ naują šalto laikymo tvartą. Ūkyje samdomos 4 melž÷jos, 2 traktoristai.
5 lenetel÷. Ūkio X galvijų skaičius
Gyvulių skaičius Skaičius Struktūra proc.
Galvijai Iš jų melžiamos 97 72,4 Telyčios 0- 6 m÷n. 12 8,95 Telyčios 6 -12m÷n. 8 5,97 Telyčios virš 1m. 5 3,73 Veršingos telyčios 12 8,95 Viso galvijų 134 100
Ūkyje dažniausia karv÷s brokuojamos d÷l endometritų, mastitų, parezių, nedidelio produktyvumo, d÷l pasikartojančio atvesto negyvybingo prieauglio, traumų ir kt.
6 lentel÷. Karvių somatinių ląstelių skaičiaus kitimas priklausomai nuo laktacijos periodo. Karvių grup÷ SLS (tūkst./ml) I laktacijos karvių II laktacijos karvių III laktacijos karvių IV laktacijos karvių ir v÷lesn÷s I Iki 200 7 11 13 12 II 201 – 400 2 7 15 6 III 401 ir daugiau 2 6 10 6
6 lentel÷je pateikiamas X ūkyje karvių somatinių ląstelių skaičiaus kitimas priklausomai nuo laktacijos periodo. Iš šios lentel÷s matyti, kad iš 97 karvių, kurių bendram pieno kiekyje yra iki 200 tūkst./ml SLS ir nuo 200 iki 400 tūkst./ ml SLS, yra daugiausiai III laktacijos, mažiausiai I laktacijos.
7 lentel÷. Karvių produktyvumo įtaka SLS Karvių grup÷ Karvių skaičius Produktyvumas (kg) SLS tūkst./ml 3000 3001-5000 5001-6500
skaičius proc. skaičius proc. skaičius proc.
I 43 Iki 200 9 20,93 24 55,81 10 23,26
II 30 201 – 400 6 20 13 43,3 11 36,6
III 24 401 ir daugiau 6 25 4 16,7 14 58,3
Iš 7 lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad didesnis SLS randamas produktyvesn÷ms karv÷ms. Kai tuo tarpu mažiausi somatinių ląstelių kiekiai nustatomi mažo pieningumo karv÷ms.
8 lentel÷. Metų laiko įtaka SLS
Metų laikas Vidutinis SLS (tūkst./ml)
Pavasaris 333
Vasara 214
Somatinių ląstelių kiekis padid÷ja šaltesniu metų laiku, tai ypač pastebima žiemos m÷nesiais. Tuomet jų vidurkis siekia 392 tūkst./ml. Tuo tarpu vasaros laikotarpiu SLS yra mažiausias ir siekia vidutiniškai 214 tūkst./ml.
Ekspres diagnostikai naudojome „CMT“ reagentą. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti,kuris ketvirtis yra pažeistas mastito.
9 lantel÷. Pažeista tešmens ketvirčių. Tirtas karvių skaičius Pažeistas vienas ketvirtis Procentai Pažeisti du ketvirčiai Procentai Pažeisti trys ketvirčiai Procentai Pažeisti keturi ketvirčiai Procentai 30 12 40 9 30 5 16,7 4 13,3
Atrinktas karves ištyrę ekspres diagnostikos metodu nustat÷me, kad daugiausiai mastitu buvo pažeidžiami : vienas tešmens ketvirtis – 12 atvejai (40 %); du ketvirčiai – 9 atvejų (30 %); trys ketvirčiai – 5 atvejai (16,7 %); keturi ketvirčiai – 4 atvejai (13,3 %).
4.2 Tyrimų rezultatai ūkyjeX
Mūsų darbo tikslas buvo ištirti, ar valant medžio drožl÷mis, dezinfekuojant Anolito dezinfekantu spenius ir šeriant preparatą "Neosomat", tur÷s įtakos pieno somatinių ląstelių skaičiaus kitimui. Pirmos grup÷s karv÷ms po melžimo spenių valymui naudojome medžio drožl÷s.
10 lentel÷. Somatinių ląstelių kiekis, tūkst. /ml apruošiant spenius prieš melžimą medžio drožl÷mis. Karvių nr. SLS tūkst./ml, tvartiniu laikotarpiu SLS tūkst./ml, ganykliniu laikotarpiu Prieš bandymą
Po bandymo Prieš bandymą Po bandymo
1373293 143 65 104 78 137324 97 172 197 245 1028150 116 112 54 43 1373293 133 119 73 89 1373294 68 961 47 34 1373422 54 363 78 67 1380557 109 497 96 80 1392349 192 134 141 123 1880213 79 245 114 96 1880214 176 97 59 48 1880215 189 632 162 189 Vidutiniškai 120±15,73 301,41±90,33 101,67±15,23 99,75±20,58
Atlikus bandymus ir apibendrinus gautus rezultatus galime teigti, kad spenius prieš melžimą valant medžio drožl÷mis somatinių ląstelių skaičius sumaž÷jo ypač ganykliniu laikotarpiu (P<0,05.
Užsienio mokslininkai (Jorgensen K., 1990) nurodo, kad spenių ir tešmens valymo efektyvumas priklauso ne tik nuo spenių valymo būdo, bet ir nuo melž÷jų kultūros. Nežiūrint į tai, jog mokslininkų atlikti darbai rodo, kad melžimo higiena ger÷ja karvių spenius tinkamai plaunant ir po to juos sausai nušluostant, netinkamas sausinimas ar jo stoka gali sukelti situaciją, pabloginančią melžimo higiena ir sukeliančią pieno liaukos uždegimų atsiradimą, nes tai tik mobilizuoja bakterijas, tod÷l vis plačiau plinta nuomon÷, kad nebūtina karvių spenius prieš melžimą plauti plovikliais ar antiseptiniais tirpalais (Cook C., 2004).
11 lentel÷. Anolito įtaka SLS.
Karvių nr. SLS tūkst./ml, tvartiniu
laikotarpiu
SLS tūkst./ml, ganykliniu laikotarpiu
Prieš bandymą Po bandymo Prieš bandymą Po bandymo
2468143 207 132 355 202 2468990 202 76 344 248 2468992 260 194 380 74 2469703 207 104 98 40 2471543 239 64 256 141 2471592 279 231 318 82 2471602 387 467 344 29 2471696 312 772 383 204 2471698 206 156 267 125 2471701 389 1712 212 143 Vidutiniškai 268,8± 24,19 390,8±171,09 295,7±29,79 128,8±24,50
Iš pateiktų duomenų matyti, kad Anolito dezinfekantas dar÷ įtaką atskirų karvių sveikatos būklei, tod÷l somatinių ląstelių kiekis piene sumaž÷jo, tačiau statistiškai duomenys nepatikimi (P>0,05). Tvartiniu laikotarpiu po bandymo somatinių ląstelių skaičius buvo 390,8±171,09 tūkst./ml galima teigti, kad nuo spenių apruošimo prieš melžimą labai priklauso karv÷s tešmens sveikatingumas. Vasaros laikotarpiu somatinių ląstelių skaičius žymiai sumaž÷jo nuo 295,7±29,79 tūkst./ml iki 128,8±24,50 tūkst./ml.
Didesnę įtaką somatinių ląstelių kiekiui piene dar÷ pašarų papildas Neosomatas ir po melžimo spenių pamirkymas Anolito dezinfekantu. D÷l pašarų papildo su fermentais ir vitaminais somatinių ląstelių kiekis ryškiai sumaž÷jo.
12 lentel÷. Neosomato įtaka SLS.
Karvių nr.
Prieš šeriant SLS skaičius
Š÷rimo laikotarpis, pra÷jus d.
4 7 10 14 2471902 687 1789 476 847 730 2474930 945 112 183 278 675 2478576 529 101 113 196 140 2482408 987 285 416 307 534 2931350 994 382 430 323 256 2931701 598 324 285 397 401 2931707 719 1387 476 643 897 2931709 729 206 305 197 152 2931710 687 547 444 267 140 2931714 587 1109 835 267 523 Vidutini škai 746,2±56,81 624,2±197,34 396,3±66,24 372,2±70,16 444,8±90,40
Iš pateiktų rezultatų matome, kad šeriant Neosomatą tiriamuoju laikotarpiu tur÷jo tendencija did÷ti, po 4 dienų š÷rimo vidutiniškai somatinių ląstelių buvo 624,2 ±56,81 tūkst./ml., (P>0,05). Tai gali būti susiejama su gyvulių individualiomis savyb÷mis, ne itin efektyviai pasireiškiančiu pašarų papildu Neosomatu. Būtina pažym÷ti, kad atskiroms karv÷ms pašarų papildas Neosomatas buvo itin efektyvus vidutinškai piene esančių SLS kiekis buvo po 14 dienų 444,8 ± 90,40 tūkst./ml (P>0,05). Jų piene somatinių ląstelių maž÷jimas ypač ryškus.
13 lentel÷. Pieno sud÷ties rodikliai šeriant Neosomatą. Karvių grup÷ Š÷rimo laikotarpi, pra÷jus d. Karvių skaičius Rodikliai Baltymai % Riebalai % Laktoz÷ % Bandomoji 4 10 3,02 3,96 4,53
Kontrolin÷ - 10 3,10 4,15 4,66 Bandomoji 7 10 2,98 3,96 4,50 Kontrolin÷ - 10 3,04 4,20 4,52 Bandomoji 10 10 2,96 4,01 4,56 Kontrolin÷ - 10 3,12 3,95 4,52 Bandomoji 14 10 3,01 4,02 4,59 Kontrolin÷ - 10 3,21 3,97 4,57
Bendras baltymų kiekis š÷rimo metu šiek tiek padid÷jo. Šie pokyčiai tur÷tų teigiamos įtakos pieno produktų kokybei.
5. FERMOJE NAUDOJAMŲ ANTISEPTINIŲ MEDŽIAGŲ
PALYGINIMAS
Ūkyje X ūkininkas naudoja įsigytas iš firmos Delaval antiseptinius tirpalus Trionet, ir prieš melžimą šluostomos individualiomis dr÷gnomis medžiagin÷mis servet÷lemis. Bandymams atlikti buvo sudarytos 4 grup÷s. Pirmosios bandomosios grup÷s karvių speniai prieš melžimą buvo nuvalomi drožl÷mis, antrosios grup÷s karvių speniai po melžimo buvo pamirkomi į Anolito dezinfekantą, 3 grup÷s karv÷ms buvo šeriamas preparatas Neosomatas ir po melžimo speniai pamirkomi į Anolito dezinfekantą, 4 grup÷s karvių speniai prieš melžimą buvo šluostomi 0,4 % "ProfilacIopre" (veikliosios medžiagos- jodas, etileno laurinas, glicerolis) tirpale išmirkytomis išgrežtomis servet÷l÷mis.
Nor÷dami praktiškai įvertinti prieš melžimą panaudotų antiseptinių medžiagų įtaką pieno bendrajam bakteriniam užterštumui ir somatinių ląstelių skaičiui, palyginome skirtingų Lietuvos regionų 24 ūkių, kuriuose karvių speniai prieš melžimą ruošiami skirtingai, pieno kokyb÷s rodiklius tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais. Speniai šiuose ūkiuose buvo ruošiami įvairiai: valomi medienos vata, mirkomi plovikliu „Trionet”,
antiseptiniuose „ProfilacIopre“, chloro, 0,025% anolito (pagamintas įrenginyje STEL-10N-120-01) tirpaluose išmirkytomis servet÷l÷mis. Buvo atrinkti pieno kokyb÷s tyrimų duomenys ir tų ūkių, kuriuose prieš melžimą karvių spenių antiseptika nenaudojama. 2 ir 3 paveiksluose parodyti pieno bendrojo bakterinio užterštumo ir somatinių ląstelių skaičiaus vidurkiai, gauti karv÷ms spenius prieš melžimą ruošiant skirtingomis medžiagomis tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais.
3 pav. Antiseptinių medžiagų įtaka pieno bendrajam bakteriniam užterštumui ir somatinių ląstelių skaičiui ganykliniu laikotarpiu
4 pav. Antiseptinių medžiagų įtaka pieno bendrajam bakteriniam užterštumui ir somatinių ląstelių skaičiui tvartiniu laikotarpiu
