LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
PLASTINĖS IR REKONSTRUKCINĖS CHIRURGIJOS KLINIKA
Augustina Grigaitė
EPIDEMIOLOGINĖ LYGINAMOJI NUDEGIMŲ ANALIZĖ LSMU
LIGONINĖJE KAUNO KLINIKOSE 2003-2005 m. vs. 2013 - 2015m.
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Mokslinis vadovas: prof. Rytis Rimdeika Konsultantas: Domantas Rainys
Kaunas 2017
2
TURINYS
1. SANTRAUKA...4
2. SUMMARY...5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ...6
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS...6
5. SANTRUMPOS...7
6. SĄVOKOS...8
7. ĮVADAS...9
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...10
8.1 Darbo tikslas...10
8.2 Darbo uždaviniai...10
9. LITERATŪROS APŽVALGA...11
9.1 Probelmos aktualumas……….…...11
9.2 Nudegimo traumos specifiškumas ir socioekonomnių faktorių įtaka……….………....…11
9.3 Nudegimo etiologija...12
9.4 Nudegimo vieta ir aplinka………...………12
9.5 Nudegimo rizikos grupės………...……13
9.6 Nudegimo lokalizacija……….…...…14
9.7 Nudegimų gydymas……….……...…14
9.8 Įvairių pasaulio šalių epidemiologinių nudegimų analizių apžvalga………...…...…15
10. TYRIMO METODIKA...18
10.1 Tyrimo objektas...18
10.2 Tyrimo organizavimas ir metodai...18
10.3 Duomenų statistinio apdorojimo ir pateikimo metodai...18
11. REZULTATAI...19
11.1 Bendroji nudegimų epidemiologija abiem tiriamaisiais laikotarpiais...19
11.2 Duomenų tiriamosiose grupėse palyginimas...19
3
11.2.2 Nudegimo etiologija...21
11.2.3 Nudegimo etiologijos priklausomybė nuo lyties...22
11.2.4 Nudegimo lokalizacija...23 11.2.5 Nudegimo gylis...25 11.2.6 Nudegimo plotas...26 11.2.7 Hospitalizacijos trukmė...27 11.2.8 Operacinė taktika...28 11.2.9. Rezultatų apibendrinimas...29 12. REZULTATŲ APTARIMAS...31 13. IŠVADOS...33 14. LITERATŪROS SĄRAŠAS...34
4
1. SANTRAUKA
Augustina Grigaitė
EPIDEMIOLOGINĖ LYGINAMOJI NUDEGIMŲ ANALIZĖ LSMU LIGONINĖJE KAUNO KLINIKOSE 2003-2005 m. vs. 2013 - 2015m.
Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Ištirti ir palyginti nudegusių pacientų, gydytų LSMUL KK 2003 – 2005 m. ir 2013- 2015 m., duomenis. Nustatyti abiem laikotarpiais LSMUL KK gydytų nudegusių pacientų demografinius duomenis, dažniausią nudegimo pobūdį, gylį, vidutinį plotą, dažniausias lokalizacijas, atliktų operacijų skaičių, laiką iki pirmos operacijos, vidutinę hospitalizacijos trukmę.
Metodai. Surinkti duomenys suskirstyti į dvi grupes: 1 grupė apima nudegimus įvykusius 2003-2005 m., 2 grupė - 2013-2015 metais. Asmenys suskirstyti pagal amžių, lytį, nudegimo etiologiją, gylį, laipsnį, lokalizacijas, hospitalizacijos trukmę, ar buvo operuoti, operacijos laiką (ankstyva operacija (≤7d. po nudegimo /vėlyva operacija (>7 d. po nudegimo). Duomenys kaupti „Microsoft Excel 2013“ programoje, skaičiavimai atlikti su „IBM SPSS 23.0“ programa.
Tyrimo objektas. Viso 757 nudegimų atvejai stacionarizuoti į LSMUL KK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos kliniką tiriamaisiais laikotarpiais.
Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau nusidegina vidutinio amžiaus vyrai (66,3 % vyrai, 33,7 % moterys). Rasta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp lyties ir nudegimo mechanizmo: vyrai dažniau nusidegina liepsna, o moterys karštu vandeniu. Dažniausios nudegimų lokalizacijų grupės: rankos, kojos ir galva, kaklas ir veidas, dažniausia etiologija - liepsna. Statistiškai reikšmingai sutrumpėjo nudegusio paciento hospitalizacijos trukmė (nuo 26 iki 24 d.), sumažėjo gilių nudegimų (nuo 79,5 % iki 49,3 %). Lyginant operacinę taktiką abiem laikotarpiais statistiškai reikšmingai atlikta mažiau nudegimo operacijų, daugiau atlikta ankstyvųjų nekrektomijų ir operacijos laikas po nudegimo sutrumpėjo (nuo 10 iki 8 d.).
Išvados. Mūsų tyrimo rezultatai sutampa su pasaulinėmis nudegimų epidemiologinėmis ir gydymo tendencijomis: gilių nudegimų mažėja (79,5 % pirmuoju laikotarpiu ir 49,3 % antruoju laikotarpiu), hospitalizacijos laikas trumpėja (nuo 26 iki 24 d.). Antruoju laikotarpiu išryškėjo operacinė taktika atlikti ankstesnes nudegimo operacijas (44,9 % visų atliktų operacijų pirmuoju ir 60,4 % antruoju laikotarpiu, p<0,05), kuri sutampa su pasaulinėmis nudegimų gydymų gairėmis. Epidemiologiniai mūsų tyrimo duomenys gali padėti atskleisti nudegimo traumos pokyčius ir padėti sudaryti tikslesnes nudegimų prevencijos programas.
5
2. SUMMARY
Augustina Grigaitė
EPIDEMIOLOGIC COMPARATIVE BURN ANALYSIS IN LUHS HOSPITAL KAUNAS CLINICS DURING 2003-2005 VS. 2013 – 2015
Aim and objectives. To analyze and compare data about burned patients who were admitted to Plastic and Reconstructive Surgery and Burns Department in Lithuanian University of Health Sciences Hospital Kaunas Clinics during two periods: 2003 – 2005 and 2013 – 2015.
Methods. This was a retrospective study. Patients from two comparison groups: treated in 2003 – 2005 and during 2013 – 2015 were divided according to age, gender, burn etiology, depth, degree, localization, hospitalization stay, whether surgery was performed or not, surgery time (early surgery <7 days post burn/ delayed surgery >7 days postburn). Data were recorded in „Microsoft Excel 2013“, statistical analysis was performed using “SPSS 23.0”.
Study participants. Overall data from 757 burn patients admitted during both periods were collected and analyzed.
Results. Statistically significantly more men suffered from burn injuries during the both periods (66,3 % men, 33,7 % women). A statistically significant correlation between burn mechanism and gender was found: men are more likely to be burned by flame, women by scald. The most common burn localizations were arm, legs and head/neck/face regions. During the second period statistically significantly less arm, stomach/waist and leg region burns occurred. Flame was the most common burn cause in both periods. Hospital stay during the second period was statistically significantly shorter (26 days vs. 24 days). Deep burn number during the second period statistically significantly decreased from 79,5 % to 49,3 %. When comparing burn surgery tactics more early burn necrectomies (135 vs 165) were performed sooner after the trauma (10 vs. 8 days) in 2013-2015.
Conclusions. Our study results match worldwide burns epidemiologic and treatment tendencies: less deep burns occur (79,5 % during first period, 49,3 % during the second period, p<0,05), hospital stay is getting shorter (26 days during first period and 24 days during the second, p<0,05). During 2013-2015, more early burn surgeries were performed (135 surgeries during first period vs 165 during the second, p<0,05), which matches the worldwide burns treatment guideline. Epidemiological data from our study could help understand changes in burn injuries and to improve burn prevention strategies.
6
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-MF-20 (posėdžio data 2016-09-21).
7
3. SANTRUMPOS
1. LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. 2. ŽSRI – Žmogaus socialinės raidos indeksas.
3. PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija. 4. CO – anglies monoksidas.
8
4. SĄVOKOS
1. Nekrektomija – negyvybingų audinių chirurginis pašalinimas. 2. Autodermoplastika – odos persodinimas paties paciento oda.
9
5. ĮVADAS
Nudegimai – viena iš sunkiausių traumų, kurią per metus patiria maždaug 11 milijonų žmonių pasaulyje [1]. Per pastaruosius 20 metų pakito nudegimo mechanizmas dėl žmonių buities ir technologijų tobulėjimo. Praėjusiais dešimtmečiais dažniausios nudegimų priežastys būdavo atvira liepsna, verdantis vanduo, nudegimai būdavo gilūs, didelio ploto, tai lėmė ilgą pacientų nedarbingumą ir gydymo stacionare trukmę. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMU KK) Nudegimų centras nuo 1972 m. yra pagrindinis nudegimų gydymo padalinys Lietuvoje ir vienintelis centras Lietuvoje, kuriame gydomi suaugusiųjų dideli nudegimai, todėl gydomų pacientų grupė gerai reprezentuoja situaciją Lietuvoje. LSMUL KK nebuvo atliktas tyrimas, kuris nagrinėtų pastarųjų dešimtmečių epidemiologinius nudegimų duomenis ir pokyčius. Šiuo retrospektyvinės analizės tyrimu išnagrinėti nudegimų epidemiologinių duomenų pokyčiai dviem tiriamaisiais laikotarpiais: 2003 – 2005 m. ir 2013- 2015 m. Rastos traumatizmo ir gydymo tendencijos, rezultatai palyginti su pasaulinės statistikos duomenimis.
10
6. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
6.1 Darbo tikslas
Ištirti ir palyginti nudegusių pacientų, gydytų LSMUL KK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje 2003 – 2005 m. ir 2013- 2015 m., duomenis.
6.2 Darbo uždaviniai
1. Nustatyti, ar skyrėsi 2003-2005 m. ir 2013-2015 m. gydytų nudegusių pacientų demografiniai duomenys.
2. Nustatyti, ar skyrėsi 2003-2005 m. ir 2013-2015 m. gydytų nudegusių pacientų nudegimo traumos pobūdis, gylis, plotas.
3. Nustatyti, ar skyrėsi 2003-2005 m. ir 2013-2015 m. gydytų nudegusių pacientų traumos pakenktos kūno dalies lokalizacija.
4. Nustatyti, ar skyrėsi 2003-2005 m. ir 2013-2015 m. gydytų nudegusių pacientų laikas iki pirmos operacijos, vidutinė hospitalizacijos trukmė.
11
9. LITERATŪROS APŽVALGA
9.1 Problemos aktualumas
Nudegimai pasiglemžia maždaug 300 000 gyvybių per metus visame pasaulyje, tai yra ketvirta dažniausia trauma pasaulyje, po automobilių avarijų, nukritimų ir smurto [1,2]. Daugelyje pasaulio ligoninių ir specializuotų nudegimų centrų periodiškai atliekamos nudegimų epidemiologinės analizės. Šios analizės reikalingos tam, kad išsiaiškinus nudegimų epidemiologiją, būtų galima sudaryti tam tikras prevencijos gaires, kurios padėtų šviesti visuomenę, kaip tokių traumų išvengti.
Daugelyje aukšto pragyvenimo lygio šalių nudegusių pacientų mirtingumas sparčiai mažėja. Vis dėlto vaikų mirčių atvejų, Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, net 7 kartus daugiau mažo ir vidutinio pragyvenimo lygio šalyse. Kiekvienoje šalyje nudegimų epidemiologiniai duomenys varijuoja, tačiau kuo neturtingesnė šalis, tuo nudegimų traumos dažnesnės ir sunkesnės. Anot studijos, publikuotos 2013 m., 95 % mirčių dėl nudegimų, įvyksta mažų pajamų šalyse [3]. Pavyzdžiui Indijoje, kasmet sunkiai nudega virš 1 000 000 žmonių [2].
Lietuvoje nudegimų registro nėra. Dr. Dariaus Kubiliaus atliktame darbe „Lietuvos nudegimų epidemiologija 2001-2010 metais: tendencijos, rizikos populiacijos, prevencijos pagrindai“ nurodoma, kad 2001–2010 metų laikotarpiu, Lietuvoje nudegimų skaičius mažėjo: nuo 237 iki 203 nudegimų atvejų 100000 gyventojų [4]. Po šio darbo nudegimų dažnis Lietuvoje tirtas nebuvo. Autorius įrodė, kad nudegimų mažėjimo tendencija atvirkščiai proporcinga Lietuvos gyventojų socialinių ir ekonominių rodiklių gerėjimui, kurį rodo žmogaus socialinės raidos indekso (ŽSRI) didėjimas.
Pasaulyje ir ypač Europoje trūksta epidemiologinių nudegimų studijų, kurios atskleistų pastarųjų metų tendencijas nudegimų epidemiologijoje ir gydyme. Objektyvizuoti ir tarp šalių palyginti rezultatai prisidėtų prie visuomenės nudegimų prevencijos gairių ir rekomendacijų sudarymo.
9.2 Nudegimo traumos specifiškumas ir socioekonominių faktorių įtaka
Nudegimų traumatizmas yra specifinis, išsiskiriantis nuo kitų traumų todėl, kad nudegimo rizika priklauso nuo lyties, amžiaus, išsilavinimo ir pajamų [3, 5-7]. Taip pat, traumatizmas koreliuoja su technologijų tobulėjimu. Vis mažiau žmonių tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, buityje naudoja atvirą liepsną ir kitus prietaisus, susijusius su atvira ugnimi ir potencialiai nudeginti galinčiais paviršiais.
12 Net 95 % nudegimų pasaulyje įvyksta mažo ir vidutinio pajamų lygio šalyse. Įrodyta, kad kuo šalyje mažesnės pajamos, tuo nudegimų mirtingumas didesnis [3]. Lietuvoje, 2001-2010 m. nudegimų epidemiologinėje analizėje nustatyta, kad žmogaus socialinės raidos indeksas turi įtakos visų moterų ir vyresnio amžiaus vyrų nudegimų skaičiui, kuo jis didesnis – tuo nudegimų mažiau [4]. Tyrime, atliktame Londone, Didžiojoje Britanijoje 2007 – 2013 m. ieškota ryšio tarp socioekonominės padėties ir nudegimo rizikos. Išanalizuoti 2911 pacientai gydyti dėl nudegimų specializuotuose nudegimų centruose Londono regione: 72,1 % nudegimų įvyko pacientų namuose. Rasta tiesioginė priklausomybė tarp požymių, nurodančių blogą socioekonominį statusą (etninė kilmė, bloga bendra sveikatos būklė, namų ūkio struktūra, gyvenamosios vietos problemos, mažos šeimos pajamos) ir nudegimų rizikos, tačiau ši priklausomybė buvo ryškesnė vaikų populiacijoje [5].
Socioekonominiai faktoriai, kurie didina nudegimų riziką [6]: 1. Ne baltoji etninė kilmė;
2. Mažos šeimos pajamos; 3. Nedarbas;
4. Žemas motinos išsilavinimas;
5. Didelis gyventojų kiekis gyvenamojoje vietoje.
Blogos socioekonominės padėties rizikos grupės turi ne tik didesnę riziką nudegti, o taip pat ir patirti aukštesnio laipsnio ir sunkesnius nudegimus [7]. Netgi didesnio pragyvenimo lygio šalyse, nudegimų traumatizmas itin priklauso nuo asmenų rasės ir etninės kilmės [8].
9.3 Nudegimo etiologija
PSO duomenimis, dažniausios nudegimų priežastys visose amžiaus populiacijose – atvira liepsna ir verdantis vanduo [2, 9]. Nusiplikymai vandeniu ar garais sudaro 33 – 58 % visų pacientų, hospitalizuojamų dėl nudegimų Jungtinėse Amerikos Valstijose [10]. Vokietijoje atliktoje nudegimų epidemiologinėje analizėje rasta, kad per 25 metus nudegimų etiologija nepasikeitė. Didžiausiais nudegimų traumatizmas susijęs su atvira ugnimi, elektra, karštais skysčiais. Taip pat šiame tyrime rasta, kad vis dėlto, per 25 metus, sunkių nudegimų kiekis nesumažėjo [11]. Lietuvoje dažniausia nudegimų etiologija – karštas vanduo, užsiliepsnojantys drabužiai, benzinas ir dujos [4]. Suaugusiųjų nudegimai liepsna daugiausiai susiję su gaisrais, dažniausiai gyvenamojoje aplinkoje [4].
13
9.4 Nudegimo vieta ir aplinka
Pagal pasaulinę statistiką, daugiausia nudegimų nutinka namų aplinkoje, gaminant maistą ir darbo aplinkoje [2]. Vyrams ir moterims dažniausia nudeginimo vieta skiriasi – vyrai dažniau nusidegina darbe ar lauke, o moterys – virtuvėje, ypač mažo pragyvenimo lygio šalyse [2, 12]. Pagyvenę žmonės taip pat dažniausiai nusidegina virtuvėje [23].
9.5 Nudegimų rizikos grupės
Pagal pasaulyje atliktų epidemiologinių analizių duomenis vaikai, moterys ir senyvo amžiaus žmonės turi didžiausią riziką nudegti [2]. Kaip anksčiau minėta, nudegimams daug įtakos turi ir socioekonominis aspektas, tačiau šios amžiaus grupės ypač jautrios ir dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo socioekonominių faktorių. Vaikai dažnai nusidegina dėl priežiūros stokos, seni žmonės nudega dėl gretutinių ligų apsunkintos buities, taip pat senyvo amžiaus pacientai dažniau hospitalizuojami dėl gretutinių patologijų. Įrodyta, kad net mažos apimties nudegimai seno amžiaus pacientui gali būti mirtini.
Ypatinga nudegimų rizikos grupė yra vaikai. Viename tyrime išanalizavus 117 straipsnių, publikuotų nuo 1974-2003 m.,paaiškėjo, kad vaikai iki 4 metų amžiaus sudaro trečdalį visų nudegimų [22]. Norvegijos ligoninėse 2012m. jaunesni nei 3 m. amžiaus vaikai hospitalizuoti net 12 kartų dažniau nei suaugusieji. Šiame tyrime nustatyta, kad net 78 % vaikų nudegimo priežasčių yra nusiplikymas. [39]. Lietuvoje, pagal nudegimų dažnį išsiskiria 0–2 metų amžiaus vaikai. Pagal D.Kubiliaus atliktą nudegimų epidemiologinę analizę 2001-2010 m., ši amžiaus grupė patiria daugiausiai nudegimų, sergamumas – 790 atvejų per metus [4].
Kita išskiriama rizikos grupė nudegti liepsna – vidutinio amžiaus vyrai (25- 54 m.), šios amžiaus grupės rizikingumas siejamas su alkoholio vartojimu. Lietuvoje alkoholio vartojimo statistika ypatingai išsiskiria visoje Europos Sąjungoje. Nustatyta, kad Lietuvoje net 51 % mirčių 45–64 m. amžiaus grupėje yra sąlygojamos alkoholio, o būtent vyrų mirtingumas 3, 6 karto didesnis nei moterų [40]. Dr. D. Kubilius savo darbe nustatė, kad būtent 15-39 m. ir 40- 64 m. amžiaus pacientai reikalauja daugiausiai medicinos ir reabilitacijos paslaugų [4].
14
9.6 Nudegimo lokalizacija
Įvairių autorių duomenimis, veidas, galva ir kaklas nukenčia net 50 % visų nudegimų atvejų [13, 24, 25]. Veido nudegimai reikalauja ypatingo dėmesio ir dėl estetinių sumetimų, ir dėl funkcinių problemų, kurios gali sekti išsivysčius randams ir kontraktūroms. Pavyzdžiui, patyrus periorbitalinius nudegimus, pacientas dėl rando gali nebegalėti užmerkti akies, kas sukelia nuolatinį rainelės sausumą ir galiausiai aklumą.
Moksliniame tyrime „Suaugusių pacientų, nudegusių plaštakas 1985, 1995, 2001 ir 2002 metais ir gydytų Kauno medicinos universiteto klinikose, epidemiologija ir gydymas“ publikuotuose duomenyse nustatytos dažniausios nudegimo lokalizacijos tirtais laikotarpiais, tai: viršutinės galūnės (24.8 %) ir veidas, galva ir kaklas (22.8 %) [14].
Nyderlandų retrospektyvinėje analizėje tirti veido ir kaklo nudegimai. Per tiriamąjį laikotarpį hospitalizuoti 2691 pacientai patyrę nudegimus, 47.5% buvo nudegę veidą. Nustatyta, jog vienam iš penkių pacientų, patyrusių veido ir kaklo nudegimus yra atliekama operacija ir vienam iš dvidešimties dvejų metų laikotarpyje atliekama dar viena rekonstrukcinė operacija [13].
Rankų ir plaštakų nudegimai – taip pat vieni iš dažniausių, nes gaisro metu žmogus natūraliai naudoja rankas veido protekcijai, taip pat rankos dažnai nudega neatsargiai elgiantis su karštais skysčiais. Plaštakų nudegimai reikalauja ypatingos priežiūros, nes susiformavusios kontraktūros gali lemti plaštakos funkcijos nepakankamumą.
9.7 Nudegimų gydymas
Nudegusių pacientų gydymas visose pasaulio ligoninėse reikalauja daug resursų, todėl kad nudegęs pacientas reikalauja kompleksinės įvairių specialistų priežiūros. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtas nudegimų gydymo gaires [15], nudegęs pacientas hospitalizuojamas, kai:
1. Nudegimas viršija 15% kūno ploto suaugusiam žmogui ir 10 % vaikui, 2. III laipsnio nudegimas,
3. Nudegus vaikui ar senyvo amžiaus, turinčiam daug gretutinių patologijų, pacientui, 4. Bet kokio laipsnio veido, plaštakų, pėdų, tarpvietės nudegimas,
5. Kvėpavimo takų nudegimas, 6. Cirkuliarus nudegimas,
15 7. Sergant lėtine sunkia liga.
Nudegimų gydyme dalyvauja daug medicinos personalo: chirurgai (daugelyje užsienio šalių specializuoti nudegimų chirurgai), slaugytojos, mitybos specialistai, itin sunkiai nudegusiems pacientams reikalinga intensyvi terapija, esant inhaliaciniam pažeidimui – intubacija. Būklę gali komplikuoti CO apsinuodijimai. Esant didelio kūno ploto nudegimams reikalingos specialios lovos, kad būtų sumažintas spaudimas į nudegusias vietas ir tolygiai paskirstytų kūno svorį. Taip pat nudegęs pacientas turi būti nuolatos stebimas dėl infekcijos ir galimo sepsio. Nudegę pacientai dažnai patiria ir emocinę traumą (potrauminis streso sindromas, depresija) [16].
Nudegimų gydymas – brangus. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, metinis 2007 m. nudegimų gydymas ligoninėse viršijo 10,5 milijonus eurų [33]. Portugalijos studijos duomenimis, metinis nudegimų gydymas kainuoja 13 milijonų eurų, vieno gydymo kaštai 2013 m. - 8032 eurų [39].
Ūmių nudegimų pagrindinis gydymo metodas – operacinis. Pagal nudegimų gydymo gaires [15], nudegimo vietoje esančių audinių nekrektomija turi būti atlikta per septynias dienas nuo nudegimo. Žaizdai pradėjus gyti – atsiradus granuliaciniam audiniui, III laipsnio nudegimams rekomenduojama atlikti dalies odos storio transplantaciją, tai vadinama vėlyvas odos persodinimas. Taip yra ir kita plačiai taikoma technika – odą transplantuoti iškart po ankstyvos nudegimo ekscizijos (nekrektomijos) – ankstyvas odos persodinimas. Ši taktika sumažina žaizdos infekcijos riziką, kraujo netekimą, sepsio riziką ir sutrumpina hospitalizacijos trukmę [17-21].
2006 m. publikuotoje metaanalizėje įrodyta, kad ankstyva nudegimo ekscizija palyginus su konservatyviu gydymu (vėlyvu odos persodinimu), sutrumpina hospitalizacijos trukmę ir sumažina mirtingumą [17]. Tokie duomenys publikuojami daugelyje kitų atliktų literatūros analizių ir ši taktika priimta daugelyje pasaulio nudegimų gydymo centrų [17-21].
9.8 Įvairių pasaulio šalių epidemiologinių nudegimų analizių apžvalga
Lentelėje pateikiami „PubMed“ ir „Burns Journal“ duomenų bazėse publikuoti nudegimų epidemiologinių analizių duomenys. Ne visuose tyrimuose analizuoti tie patys kriterijai, tačiau lentelėje atsiskleidžia bendra nudegimų tendencija įvairiose pasaulio šalyse: dažniausia nudegimų etiologija - nusiplikymai ir liepsna, dažniausia populiacija - vidutinio amžiaus vyrai ir maži vaikai, bendras kūno nudegimo plotas (TBSA) mažėja, hospitalizacijos trukmė trumpėja. Šalių įvairovė atskleidžia, kad
16 nudegimų tendencijos panašios ir didesnio pragyvenimo lygio šalyse (Kanada [30] , Nyderlandai [32], Vokietija [31], Izraelis [28,29], vidutinio (Kinija [26] , Bulgarija [27]) ir mažo (Egiptas [12]) lygio šalyse. Duomenų palyginimas pateikiamas lentelėje (1 lentelė).
1 lentelė. Įvairių pasaulio šalių epidemiologinių nudegimų analizių apžvalga Šalis
Kriterijus
Kinija Kanada Bulgarija Izraelis Vokietija Egiptas Nyderlandai
Imtis 378 (tik rankų nudegimai) 928 2627 10269 1606 880 9031 Analizės laikotarpis 2009 m. Sausis - 2013 m. Gruodis 1995 m. Sausis - 2004 m. Gruodis 2002-2006 m. ir 2007-2011 m. 1997–2003 m. ir 2004–2010 m. 1991–2000 m. ir 2001– 2010 m. 1995 m. Gegužė – 2001m. Spalis 1995 m. – 2001 m. Etiologija Liepsna (37.04%) ir elektra (25.40%) Nusiplikym as (51%). Liepsna (23.8%) Nusiplikym as (45.8%) Liepsna ir nusiplikym ai Liepsna ir nusiplikymai Padaugėjo nusiplikymų. Dažniausia populiacija (vidutinis amžius) 20 – 49 m., vyrai 45.2 m., vyrai (70.9%) ≤ 4 m. (21.6%) ir ≥ 65 m. (21.1%) I laikotarpiu – vyrai (68.0%), <2 m. vaikai - 22.2%; II laikotarpiu - <2 m. vaikai, 24.1%; vyrai. 39.8 m. ir 44.0 m. 27.8+/-2.9, moterys (53.1%); Suaugę 61%. Maži vaikai
Lokalizacija Rankos Galva ir kaklas (22.2%) Nudegimo gylis II laipsnio (48.7%) II-III laipsnio 50%; II-III laipsnio 70% II laipsnio 51.4 % Bendras nudegęs kūno plotas (TBSA) I laikotarpiu 9.8%. Antru laikotarpiu - 10.6% <10 % TBSA – 56 %. II laikotarpiu 1–9% TBSA 71 % I laikotarpniu 23.2%. II laikotarpiu 18.0% 32 +/-5.7% I laikotarpiu 8 %. II laikotarpiu 4 % Operacijos 19.8% pacientų operuota I laikotarpiu Laikas iki pirmos operacijos po nudegimo 14,7
17
d.
Hospitalizacij
os trukmė Nudegimo gylis turi didžiausią įtaką hospitalizacij os trukmei. 20,.4 d. Sumažėjo nuo 17 dienų) iki 7 d. Sumažėjo nuo 13,7 d. iki 11,67 d. Sumažėjo nuo 19,1 d. iki 18,8 d. 23 d. I laikotarpiu ir 11 d. II laikotarpiu
18
10. TYRIMO METODAI IR METODIKA
10.1 Tyrimo objektas
Nudegę pacientai, stacionarizuoti į LSMUL KK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos kliniką tiriamaisiais laikotarpiais 2003, 2004, 2005 ir 2013, 2014, 2015 metais. Duomenys surinkti iš Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos, nudegimų sektoriaus registracijos žurnalo ir pacientų epikrizių.
10.2 Tyrimo organizavimas ir metodai
Atliktas retrospektyvinis aprašomasis tyrimas. Surinkti duomenys suskirstyti į dvi grupes: 1 grupė apima nudegimus įvykusius 2003-2005 m., 2 grupė - 2013-2015 metais. Asmenys suskirstyti pagal amžių, lytį, nudegimo etiologiją, gylį, laipsnį, lokalizacijas, hospitalizacijos trukmę, ar buvo operuoti, operacijos laiką (ankstyva operacija (≤7d. po nudegimo /vėlyva operacija (>7 d. po nudegimo).
10.3 Duomenų statistinio apdorojimo ir pateikimo metodai
Duomenys kaupti „Microsoft Excel 2013” programoje, skaičiavimai atlikti su „IBM SPSS 23.0” programa. Skirtumams tarp grupių vidurkių naudotas Stjudento T testas (esant duomenų normalumui) ir Mann-Whitney U testas (netenkinant normalumo sąlygos). Priklausomybei tarp kokybinių duomenų įvertinti naudotas Chi-kvadrato (χ2) kriterijus. Koreliaciniam ryšiui įvertinti naudotas Pearsono koreliacijos koeficientas. Tikrinant statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Gauti rezultatai aprašyti, pateikti lentelėse ir diagramose.
19
11. REZULTATAI
11.1 Bendroji nudegimų epidemiologija abiem tiriamaisiais laikotarpiais
Viso tirti 757 nudegimo atvejai. 430 pirmuoju tiriamuoju laikotarpiu (2003 - 2005 m.), 327 antruoju tiriamuoju laikotarpiu (2013 - 2015 m.). Antruoju laikotarpiu LSMUL KK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje gydytų nudegusių pacientų kiekis sumažėjo 24 %. (1 paveikslas).
1 pav. Nudegusių pacientų kiekis tiriamaisiais laikotarpiais
Abiem laikotarpiais dažniausia nudegimo etiologija buvo liepsna – 58,7 %, rečiausia – elektra – 1,8 %. Vidutinis nudegusio paciento amžius 49,5 ± 17,7 m. Bendrai nudegė vyrų 66,3 %, moterų 33,7 % (statistiškai reikšminga, p<0,05). Vidutinė hospitalizacijos trukmė abiem laikotarpiais 24,9 ± 22,0 d.
11.2 Duomenų tiriamosiose grupėse palyginimas
11.2.1 Lytis ir amžius
2003-2005 m. stacionarizuotų pacientų amžiaus vidurkis 48.93 ± 16,9 m., 2013-2015 m. 50, 24 ± 18,7 m. Iš šių duomenų galima spręsti, kad nudegti dažniausiai linkę vidutinio darbingo amžiaus žmonės. Statistiškai reikšmingai grupių amžiaus vidurkiai nesiskiria (p=0.317). Pacientai suskirstyti į 3 amžiaus grupes: 1 grupė – jauni suaugę nuo 18 iki 45 m., 2 grupė – vidutinio amžiaus nuo 45 iki 65 m., 3 grupė – senyvo amžiaus pacientai – virš 65 m. Nustatyta, kad visais tiriamaisiais laikotarpiais
0 20 40 60 80 100 120 140 160 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.
Nudegusių pacientų kiekis
20 nudegusių pacientų buvo mažiausia senyvo amžiaus grupėje, daugiausia 18-45 m. grupėje 2003 m., 2005 m., 2013 m., daugiausia vidutinio amžiaus (45- 65 m.) grupėje – 2004 m., 2014 m. ir 2015 m. Antruoju laikotarpiu (2013-2015 m.) statistiškai reikšmingai (p<0,05) mažiau nusidegino 18-45 m. ir 45-65 m. amžiaus grupių pacientai. Senyvo amžiaus pacientų grupėje statistiškai reikšmingo skirtumo tarp tiriamųjų laikotarpių nebuvo. Duomenys pateikiami diagramoje (2 paveikslas).
Priklausomybės tarp lyties ir tiriamojo periodo nebuvo (p>0,05): pirmuoju laikotarpiu vyrų nudegė 66,5 %, moterų 33,5 %., antruoju laikotarpiu – vyrų 64,8 % ,moterų 33,3 %. Abiem laikotarpiais vyrai nusidegino dažniau (p<0,05): 2003-2005 m. nudegė 286 vyrai, 144 moterys, 2013-2015 m. nudegė 216 vyrų ir 111 moterų. Duomenys pateikiami diagramoje (3 paveikslas).
2 pav. Nudegusių pacientų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes tiriamaisiais laikotarpiais
3 pav. Nudegusių pacientų pasiskirstymas pagal lytį tiriamaisiais laikotarpiais 0 10 20 30 40 50 60 70 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.
Nudegusių pacientų pasiskirstymas amžiaus grupėse
18-45 m. 45-65 m. >65 m. 0 20 40 60 80 100 120 2003 2004 2005 2013 2014 2015
Nudegusių pacientų pasisikirstymas pagal lytį
21
11.2.2 Nudegimo etiologija
Abiem laikotarpiais dažniausia nudegimo etiologija – atvira liepsna 58,7 %, antroje vietoje – nudegimas karštu skysčiu. Rečiausi nudegimo atvejai – elektra – 1,8 % ir cheminis 2,9 %. Pirmuoju laikotarpiu buvo daugiau nusideginusių liepsna (statistiškai reikšminga, p<0,05). Antruoju laikotarpiu daugiau cheminių nudegimų (statistiškai reikšminga). Nudegimų etiologijos pasiskirstymas absoliučiais skaičiais ir procentais pateikiamas lentelėse (2, 3, 4 lentelės).
2 lentelė. Nudegimų etiologija 2003-2005 m. (pacientų skaičius)
Nudegimo etiologija 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2003-2005 m. Atvira liepsna 94 81 94 269 Vanduo 44 40 33 117 Kontaktinis 11 7 4 22 Cheminis 2 1 2 5 Elektra 4 3 1 8 Nežinoma etiologija 4 0 5 9 Viso 159 132 139 430
3 lentelė. Nudegimų etiologija 2013-2015 m. (pacientų skaičius)
2013 m. 2014 m. 2015 m. 2013-2015 m. Atvira liepsna 61 52 62 175 Vanduo 31 27 26 84 Kontaktinis 9 13 4 26 Cheminis 5 6 6 17 Elektra 1 2 3 6 Nežinoma etiologija 11 5 3 19 Viso 118 105 104 327
22 4 lentelė. Nudegimų etiologijų palyginimas tiriamaisias laikotarpiais
Nudegimo etiologija 2003-2005 m. 2013-2015 m. Statistinis reikšmingumas Liepsna 269 (62.6 %) 175 (54.5 %) p<0,05 Vanduo 117 (27.2 %) 84 (26.2 %) p>0,05 Kontaktinis 22 (5.1 %) 26 (8.1 %) p>0,05 Cheminis 5 (1.2 %) 17 (5.3 %) p<0,05 Elektra 8 (1.9 %) 6 (1.9 %) p>0,05 Nežinoma etiologija 9 (1.9 %) 19 (4 %) p>0,05
11.2.3 Nudegimo etiologijos priklausomybė nuo lyties
Ištyrus nudegimo etiologijos ir lyties priklausomybę, nustatyta, kad vyrai dažniau nusidegina liepsna (63,3 % vyrai ir 49,4 % moterys), o moterys labiau linkusios nusideginti vandeniu (36,9 % moterys ir 21,3 % vyrai). Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp lyties ir nudegimo etiologijos (p<0,01). Duomenys pateikiami diagramose (4, 5 paveikslai).
4 pav. Nudegimų pasiskirstymas pagal lytį ir etiologiją 2003-2005 m. 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200
Atvira liepsna Vanduo Kontaktinis Cheminis Elektra Nežinoma etiologija
Nudegimų pasiskirstymas pagal lytį ir eiologiją 2003-2005 m.
23 5 pav. Nudegimų pasiskirstymas pagal lytį ir etiologiją 2013-2015 m.
11.2.4 Nudegimo lokalizacija
Patirtų nudegimų lokalizacijos buvo susikirstytos į 6 grupes: 1 grupė - galvos, kaklo ir veido, 2 grupė - rankų, 3 grupė - krūtinės, nugaros, 4 grupė- pilvo, juosmens, 5 grupė- tarpvietės ir 6-oji grupė – kojų nudegimai. Dauguma pacientų patyrė dauginių lokalizacijų nudegimus (vidutiniškai 2 lokalizacijos vienam pacientui). Abiem laikotarpiais daugiausiai buvo rankų nudegimų - viso 64,7 % hospitalizuotų pacientų. Antri pagal dažnį – kojų nudegimai (53,6 %). Trečioje vietoje – galvos, kaklo ir veido nudegimai, jų bendrai – 44,4 %. Rečiausi tarpvietės nudegimai (5,8 %). Antruoju laikotarpiu visų lokalizacijų nudegimų buvo mažiau. Palyginus abu tiriamuosius laikotarpius, rasti statistiškai reikšmingi skirtumai: antruoju laikotarpiu mažiau rankų, pilvo/nugaros ir kojų nudegimų. Duomenys pateikti lentelėse (5, 6 lentelės) ir diagramoje (7 paveikslas).
0 20 40 60 80 100 120 140
Atvira liepsna Vanduo Kontaktinis Cheminis Elektra Nežinoma etiologija
Nudegimų pasiskirstymas pagal lytį ir etiologiją 2013-2015 m.
24 7 pav. Nudegimo lokalizacijos abiem tiriamaisiais laikotarpiais
5 lentelė. Nudegimo lokalizacijų pasiskirstymas tiriamaisiais laikotarpiais
2003 m. 2004 m. 2005 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. Galva/ kaklas/veidas 66 55 67 43 52 53 Ranka 93 87 100 73 66 71 Krūtinė/nugara 76 65 71 47 34 31 Pilvas/juosmuo 56 58 50 29 24 19 Tarpvietė 7 8 12 9 4 4 Kojos 96 71 78 61 45 55
6 lentelė. Nudegimo lokalizacijų palyginimas abiem tiriamaisiais laikotarpiais 2003-2005 m. 2013-2015 m. Statistinis reikšmingumas Galva/ kaklas/veidas 188 148 p>0,05 Ranka 280 210 p=0,006 Krūtinė/nugara 212 112 p=0,05 Pilvas/juosmuo 164 72 p=0,01 Tarpvietė 27 17 p>0,05 Kojos 245 161 p=0,03
25
11.2.5 Nudegimo gylis
Dauguma pacientų, stacionarizuojamų į Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos kliniką patiria gilius nudegimus t.y. 2B – 3 laipsnio. Mūsų tyrimo metu ieškota skirtumų tarp hospitalizuotų gilių nudegimų dažnio abiem laikotarpiais. Vieno paciento patirti nudegimai, dažnai būna ne vienos lokalizacijos ir įvairių gylių. Skaičiuota, kiek procentų hospitalizuotų pacientų patyrė tik 2A-2B ir kiek jau ir 3 laipsnio nudegimus. Pirmuoju laikotarpiu tik 2A-2B laipsnio nudegimus patyrė 25,1 % stacionarizuotų ligonių, tuo tarpu antruoju laikotarpiu tokių nudegimų buvo ženkliai daugiau - net 45,6 %. Pacientai, patyrę 3 laipsnio nudegimą pirmuoju laikotarpiu sudarė 79,5 %, o antruoju laikotarpiu gilių nudegimų buvo mažiau – 49,3 % (statistiškai reikšminga, p<0,01). Tik 3 laipsnio nudegimų 2003-2005 m. buvo 16,5 %, o 2013-2015 m. tik 4,3 %. Duomenys pateikiami diagramoje (8 paveikslas).
8 pav. Nudegimo gylio palyginimas tiriamaisiais laikotarpiais
Taip pat ieškota kurios amžiaus grupės pacientai patyrė daugiausiai gilių nudegimų (3 laipsnio). Pacientai, patyrę gilius nudegimus susikirstyti pagal amžiaus grupes: 1-oji grupė jauni suaugę (18 – 45 m.), vidutinio amžiaus (45 – 65 m.) ir senyvo amžiaus žmonės (nuo 65 m.). Pirmuoju tiriamuoju laikotarpiu daugiausiai gilių nudegimų patyrė 18-45 m. pacientai (125 nudegimai), mažiausiai - senyvo amžiaus (65 m. ir daugiau) (58 nudegimai). Antruoju laikotarpiu daugiausiai gilių nudegimų patyrė 45- 65 m. pacientai (62 nudegimai). Visuose amžiaus grupėse gilių nudegimų antruoju tiriamuoju laikotarpiu buvo statistiškai reikšmingai (p<0,05) mažiau. Rezultatai pateikiami lentelėje (7 lentelė).
0 10 20 30 40 50 60 70 1 2A-2B 2A-2B-3 3
Nudegimų gylis
2003-2005 2013-201526 7 lentelė. Gilių nudegimų (3 laipsnio) pasiskirstymas amžiaus grupėse
Amžiaus grupė 2003-2005 m. 2013-2015 m. Statistinis reikšmingumas
18-45 m. 125 49 p<0,05
45-65 m. 114 62 p<0,05
65 m. ir daugiau 58 38 p<0,05
11.2.6 Nudegimo vidutinis plotas
Pirmuoju periodu 2003-2005 m. vidutinis paciento nudegimo plotas – 15,4 % ± 14,6, antruoju laikotarpiu – 14,3 % ± 12,8 (p> 0,05). Ieškota, kuriose amžiaus grupėse (18 – 45 m., 45- 65 m., 65 m. ir daugiau) tiriamaisiais laikotarpiais pacientai nudegė didžiausią vidutinį kūno plotą. Rasta, kad 2003-2005 m. didžiausią vidutinį kūno plotą nudegė 18- 45 m. amžiaus grupės pacientai (18,15 ± 16, 6 %), 2013-2015 m. didžiausią vidutinį kūno plotą nudegė 45 – 65 m. pacientai (15, 02 ± 14, 4 %). Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nerasta. Duomenys pateikiami lentelėse (8, 9 lentelės).
8 lentelė. Vidutinis nudegimo plotas tiriamaisais laikotarpiais Tiriamasis laikotarpis Vidutinis nudegimo plotas (%)
2003 m. 14.5 ± 13.7 2004 m. 15,9 ± 15,7 2005 m. 15, 9 ± 14, 7 2013 m. 15, 03 ± 13,3 2014 m. 13,15 ± 11, 6 2015 m. 14,4 ± 13,3
27 9 lentelė. Vidutinio nudegimo ploto (%) tiriamaisiais laikotarpiais palyginimas
Amžiaus grupė Nudegimo vidutinis plotas (%)
2003 - 2005 m.
Nudegimo vidutinis plotas (%) 2013 - 2015 m. Statistinis reikšmingumas 18-45 m. 18, 15 ± 16, 6 15, 02 ± 14, 4 p>0,05 45-65 m. 13,9 ± 13, 7 16,04 ± 12,6 p>0,05 65 m. ir daugiau 12, 03 ± 10,0 11,05 ± 9,6 p>0,05
Rasta silpna neigiama amžiaus ir ploto koreliacija. Kuo vyresnis amžius, tuo nudegimo plotas mažesnis. (Pearsono koreliacijos koeficientas -0,137, p<0,001).
11.2.7 Hospitalizacijos trukmė
Vidutinė nudegusio paciento hospitalizacijos trukmė 2003-2005 m. buvo 25,6 ± 20,1 lovadieniai. 2013-2015 m. vidutinė hospitalizacijos trukmė sutrumpėjo iki 24,22 ± 24,3 lovadienių. Hospitalizacijos trukmė antruoju laikotarpiu stastistiškai reikšmingai sumažėjo (p=0,023). Duomenys pateikiami diagramoje (9 paveikslas).
9 pav. Hospitalizacijos trukmė tiriamaisiais laikotarpiais 0 5 10 15 20 25 30 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.
Hospitalizacijos trukmės pokyčiai tiriamaisiais laikotarpiais
(lovadieniais)
28 Rasta silpna teigiama koreliacija tarp paciento amžiaus ir hospitalizacijos trukmės – didėjant paciento amžiui, hopsitalizacijos trukmė ilgėja. (Pearsono koreliacijos koeficientas 0,105, p=0,004).
1.2.8 Operacinė taktika
Operacinės taktikos suskirstytos į dvi grupes: ankstyva operacija (≤7 d. po nudegimo) ir atidėta operacija (>7 d. po nudegimo). Ankstyvos operacijos tai - nekrektomijos arba nekrektomijos su autodermoplastika. Abiem periodais ankstyvų operacijų (atliktų ≤7 d. po nudegimo) atlikta 39,6 % visų hospitalizuotų pacientų, vėlyvų operacijų (>7 d. po nudegimo) – 36,2 %. Ankstyvos operacijos sudarė 44,9 % atliktų operacijų senuoju laikotarpiu ir 60,4 % naujuoju laikotarpiu. 2013-2015 m. atlikta daugiau ankstyvų operacijų nei 2003-2005 m. (p<0,01). Duomenys pateikti lentelėje ir diagramoje (10 lentelė, 10 paveikslas). Abiem laikotarpiais ankstyvų nekrektomijų su autodermoplastika atlikta 5,7 % visų ankstyvų operacijų skaičiaus. 2003-2005 m. nekrektomijų su autodermoplastika buvo 17 atvejų, 2013-2015 m. - 15 atvejų. Palyginus abu laikotarpius, operacijų atlikta panašus skaičius, tendencija nesikeitė.
Vidutinis operacijos laikas po nudegimo 2003-2005 m. 10,36 ± 7, 4 d. , 2013-2015 m. 8,3 ± 8,9 d. Vidutinis operacijos laikas statistiškai reikšmingai sutrumpėjo (p<0,005) (11 paveikslas).
10 lentelė. Operacijų (ankstyvų ir atidėtų) kiekis tiriamaisiais laikotarpiais
Operacijos laikas Metai
Ankstyvos operacijos (<7d.) Atidėtos operacijos (>7d.)
2003 m. 55 51 2004 m. 43 48 2005 m. 29 77 2013 m. 37 53 2014 m. 65 26 2015 m. 66 26
29 10 pav. Nudegimų operacijų kiekis abiem tiriamaisiais laikotarpiais
11 pav. Operacijos laiko po nudegimo kitimas tiriamaisiais laikotarpiais
11.2.9. Rezultatų apibendrinimas
10 lentelė. Tyrime gautų rezultatų apibendrinimas Laikotarpis Kriterijus 2003-2005 m. (n=430) 2013-2015 m. (n=327) Statistinis reikšmingumas (p) Amžius 48.93 ± 16,9 m 50, 24 ± 18,7 m p> 0,05 Vyrai 66,5 % 64,8 % p>0,05 0 50 100 150 200 250 300 350 Ankstyva operacija (<7d. po nudegimo) Vėlyva operacija (>7d. Po nudegimo) Viso
Nudegimų operacijos
2003-2005 2013-2015 0 2 4 6 8 10 12 14 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.30 Moterys 33,5 % 33,3 % p>0,05 Hospitalizacijos trukmė 25,6 ± 20,1 lovadieniai 24,22 ± 24,3 lovadieniai p<0,05 Nudegusio kūno plotas 15,4 % ± 14,6 14,3 % ± 12,8 p>0,05 Gilūs nudegimai (3 laipsnio) 79,5 % 49,3 % p<0,01 Dažniausios etiologijos Liepsna (62.6 %), karštas vanduo (27.2 %). Liepsna (54.5 %), karštas vanduo (26.2 %)
Lokalizacijos Rankos (65.1 %), kojos (57 %), krūtinė/nugara (49.3 %). Ranka (64.2 %), kojos (49,2%), galva/kaklas/veidas (45,3 %). Statistiškai reikšmingai mažiau rankų, pilvo/nugaros ir kojų nudegimų. Operacijų dažnis 301 273 p<0,01 Ankstyvų operacijų dažnis 135 (44,9 %) 165 (60,4 %) p<0,01
31
12. REZULTATŲ APTARIMAS
Pasaulyje nudegimų kasmet mažėja, tokius rezultatus gavome ir mūsų tyrimo metu. Palyginus abu laikotarpius, per 10 m. pacientų, hospitalizuotų į LSMU KK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos kliniką, sumažėjo net 24 %.
Pagal PSO duomenis nudegimai savo traumatizmu yra specifiški lyčiai ir amžiui. Pavyzdžiui, nudegimai liepsna yra 8 mirties priežastis 15- 29 metų asmenims iš žemų ir vidutinių pajamų šalių [34]. Taip pat, pasaulinės statistikos duomenimis moterys nudega dažniau, ypač jaunesnio amžiaus. Tai yra viena iš nedaugelio trauminio mechanizmo mirties priežasčių lenkiančių vyrų mirtis [34]. Mūsų tyrimo duomenimis statistiškai reikšmingai dažniau nusidegino vidutinio amžiaus vyrai. Tai galima paaiškinti, kad greičiausiai vyrų traumatizmas Lietuvoje susijęs su darbo pobūdžiu, o pasaulyje, ypač žemo išsivystymo šalyse dažnai nudega moterys namų ūkio darbuose. Galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje buitis yra labiau išsivysčiusi, todėl moterys nudega rečiau nei žemesnio socioekonominio lygio šalių moterys. Tikslių duomenų pateikti negalime, nes šiame darbe socioekonominiai faktoriai analizuoti nebuvo.
Pagal lokalizaciją, įvairių autorių duomenimis dažniausiai nudega veidas ir viršutinės galūnės. Mūsų tyrimo duomenys panašūs, tačiau pirmauja rankų nudegimai, juos patyrė net 64,7 % hospitalizuotų pacientų abiem tiriamaisiais laikotarpiais. Rankų nudegimai pirmavo abiem tiriamaisiais laikotarpiais.
Lyginant su pasaulinėmis tendencijomis Lietuva neatsilieka – hospitalizacijos trukmė pastaruoju dešimtmečiu statistiškai reikšmingai sutrumpėjo. Nudegimų operacijų yra atliekama mažiau, tai galima sieti su gilių nudegimų mažėjimu, kurių taip pat statistiškai reikšmingai sumažėjo.
Operacinės taktikos rezultatai atskleidė, kad LSMU ligoninėje Kauno Klinikose, Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje pastaruoju dešimtmečiu išaugo ankstyvųjų nudegimų operacijų skaičius. Tačiau lyginant su pasauline tendencija, tokių operacijų galėtų būti daugiau. Faktoriai, galintys daryti įtaką vėlsniam paciento operavimui yra pavėluotas kreipimasis į gydymo įstaigą, savigyda, užsitęsęs pacientų perkėlimas iš periferijos ligoninių, kur nėra nudegimuose specializuotų chirurgų, į nudegimo gydymo centrus didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Didžioji dalis atliekamų ankstyvųjų nudegimų operacijų yra nekrektomijos, ankstyvų autodermoplastikų atlikta vos 5,7 % visų ankstyvų operacijų. Anot literatūros, būtent ankstyvas odos persodinimas gerina nudegimų gydymo rezultatus (greitina gijimo laiką, mažina sepsio riziką
32 ir trumpina hospitalizacijos trukmę [35-37]. Tačiau atokieji tokių operacijų rezultatai yra mažai tirti. Pagal itin išsiskiriančias nudegimų gydymo taktiktas įvairiose šalyse, galima teigti, kad nudegimų gydymas itin priklauso nuo nudegimus gydančio chirurgo kvalifikacijos, asmeninės nuomonės, patirties ir gydymo protokolų tam tikroje ligoninėje. Vienoje apklausoje atliktoje JAV nudegimų chirurgams, rasti statistiškai reikšmingi nudegimo gydymo skirtumai priklausomai nuo gydytojo kvalifikacijos, ligoninės dydžio ir geografinės lokalizacijos. Net 56 % chirurgų atlieka ankstyvas nekrektomijas 1 d. po nudegimo [38].
Mūsų tyrimo gauti nudegimo tendencijų epidemiologiniai ir klinikiniai duomenys galėtų padėti sveikatos priežiūros specialistams rengiant nudegimų prevencijos programas, peržiūrėti gydymo protokolus, juos adaptuoti pagal kitų šalių geros klinikinės praktikos rekomendacijas. Taip pat duomenys prisideda prie pasaulinės nudegimų statistikos, kuri reikalinga kuriant praktines nudegimų gydymo rekomendacijas.
33
13. IŠVADOS
1. Statistiškai reikšmingai tiriamosiose grupėse nudegusių pacientų amžiaus vidurkiai nesiskiria. Priklausomybės tarp lyties ir tiriamojo periodo nerasta. Abiem laikotarpiais statistiškai reikšmingai (p<0,05) nusidegino vyrai. Yra statistiškai reikšminga priklausomybė (p<0,01) tarp lyties ir nudegimo mechanizmo: vyrai dažniau nusidegina liepsna, o moterys karštu vandeniu.
2. Antruoju laikotarpiu statistiškai reikšmingai (p<0,05) sumažėjo nudegimų liepsna (62,6 % visų nudegimų pirmuoju laikotarpiu ir 54,5 % antruoju laikotarpiu) ir padaugėjo cheminių nudegimų (1,2 % pirmuoju laikotarpiu ir 5,3 % antruoju laikotarpiu). Gilių nudegimų, lyginant abu laikotarpius, statistiškai reikšmingai (p<0,01) sumažėjo (79,5 % pirmuoju laikotarpiu ir 49, 3% antruoju laikotarpiu). Pagal amžiaus grupes 2003-2005 m. statistiškai reikšmingai daugiau gilių nudegimų patyrė visos amžiaus grupės (18-45 m., 45-65 m. ir >65 m.). Vidutinis nudegimo plotas statistiškai reikšmingai nesiskyrė: pirmuoju laikotarpiu – 15,4 ±14,6 %, antruoju laikotarpiu – 14,3 % ± 12,8 %. Pagal amžiaus grupes pirmuoju laikotarpiu didžiausią vidutinį nudegimo plotą nudegė 18-45 m. pacientai - 18, 15 ± 16, 6 %, statistiškai reikšmingai daugiau nei antruoju laikotarpiu (p<0,05) toje pačioje amžiaus grupėje. Antruoju laikotarpiu didžiausią vidutinį plotą nudegė 45-65 m. pacientai - 16,04 ± 12,6 %.
3. Dažniausios nudegimo lokalizacijų grupės abiem laikotarpiais: rankos, kojos ir galva, kaklas ir veidas. Antruoju tiriamuoju laikotarpiu statistiškai reikšmingai (p<0,05) mažiau rankų nudegimų (280 pirmuoju laikotarpiu, 210 antruoju laikotarpiu) , pilvo/juosmens nudegimų (164 pirmuoju laikotarpiu ir 72 antruoju laikotarpiu) ir kojų nudegimų (245 pirmuoju laikotarpiu ir 161 antruoju).
4. Vidutinė hospitalizacijos trukmė antruoju laikotarpiu statistiškai reikšmingai (p<0,05) sutrumpėjo (nuo 26 ± 20,1 lovadienių iki 24,22 ± 24,3 lovadienių). Vidutinis laikas nuo hospitalizacijos iki operacijos statistiškai reikšmingai (p< 0,05) sutrumpėjo (nuo 10, 36 ± 7, 4 d. iki 8,3 ± 8,9 d.). Antruoju laikotarpiu atlikta statistiškai reikšmingai (p<0,01) daugiau ankstyvųjų nudegimų operacijų (44,9 % atliktų operacijų pirmuoju ir 60,4 % antruoju laikotarpiu).
34
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Peck MD. Epidemiology of burns throughout the world. Part I: Distribution and risk factors. Burns. 2011 Nov;37(7):1087-100.
2. World Health Organization, Burns Fact sheet N°365. [elektroninis išteklius]. Atnaujinta 2014.
[žiūrėta 2015 m. gruodžio 13 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs365/en/.
3. Peck M, Pressman MA. The correlation between burn mortality rates from fire and flame and economic status of countries. Burns. 2013;39:1054.
4. Kubilius D. Lietuvos nudegimų epidemiologija 2001-2010 metais: tendencijos, rizikos populiacijos, prevencijos pagrindai. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, LSMUL Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika. Daktaro disertacija, 2012 m.
5. Heng, Jacob S. et al. Geographical analysis of socioeconomic factors in risk of domestic burn injury in London 2007–2013. Burns, Volume 41 , Issue 3 , 437 – 445.
6. Edelman LS. Social and economic factors associated with the risk of burn injury. Burns. 2007;33(8):958.
7. Park JO, Shin SD, Kim J, Song KJ, Peck MD. Association between socioeconomic status and burn injury severity. Burns. 2009 Jun;35(4):482-90.
8. Papp A, Haythornthwaite J.Ethnicity and etiology in burn trauma.J Burn Care Res. 2014 Mar-Apr;35(2):e99-e105.
9. U.S. Fire Administration, Statistics, 2015[elektroninis išteklius]. USA, U.S. Fire Administration. [žiūrėta 2015 12 13]. Prieiga per internetą: https://www.usfa.fema.gov/data/
10. Nonfatal Scald-Related Burns Among Adults Aged ≥65 Years in United States, 2001-2006. [elektroninis išteklius]. Center for Disease Control and Prevention, 2009. [žiūrėta 2015 12 13].Prieiga per internetą: http://www.cdc.gov/mmwr/preview/mmwrhtml/mm5836a1.htm
11. Schiefera JL, Perbixa W, Grigutschb D. et al., Etiology, incidence and gender-specific patterns of severe burns in a German Burn Center – Insights of 25 years. Burns. Article In Press.
35 12. Hemeda M, Maher A, Mabrouk A. Epidemiology of burns admitted to Ain Shams University Burns Unit, Cairo, Egypt. Burns. 2003;29(4).
13. Hoogewerf CJ et al. Burns to the head and neck: Epidemiology and predictors of surgery. Burns. 2013 Sep;39(6).
14. Maslauskas K, Rimdeika R, Saladžinskas Z, Ramanauskas T. The epidemiology and treatment of adult patients with hand burns inKaunas University of Medicine Hospital in 1985, 1995, 2001 and 2002. Medicina (Kaunas) 2004; 40(7).
15. World Health Organisation. Management of Burns. WHO, WHO/EHT/CPR 2004. 2007.[žiūrėta 2015 12 15].Prieiga per internetą: http://www.who.int/surgery/publications/Burns_management.pdf. 16. Sveen J, Ekselius L, Gerdin B, Willebrand M. A prospective longitudinal study of posttraumatic stress disorder symptom trajectories after burn injury. J Trauma. 2011 Dec;71(6):1808-15.
17. Ong YS, Samuel M, Song C. Meta-analysis of early excision of burns. Burns. 2006 Mar;32(2):145-50.
18. Still JM Jr, Law EJ. Primary excision of the burn wound. Clin Plast Surg. 2000 Jan;27(1):23-47. 19. Gray DT, Pine RW, Harnar TJ, Marvin JA, Engrav LH, Heimbach DM. Early surgical excision versus conventional therapy in patients with 20 to 40 percent burns. A comparative study. Am J Surg. 1982 Jul;144(1):76-80.
20. Xiao-Wu W, Herndon DN, Spies M, Sanford AP, Wolf SE. Effects of delayed wound excision and grafting in severely burned children. Arch Surg. 2002 Sep;137(9):1049-54.
21. Sanford AP, Herndon DN. Current therapy of burns. In: Holzheimer RG, Mannick JA, editors. Surgical Treatment: Evidence-Based and Problem-Oriented. Munich: Zuckschwerdt; 2001.
22. Forjuoh SN. Burns in low- and middle-income countries: a review of available literature on descriptive epidemiology, risk factors, treatment, and prevention. Burns. 2006;32(5):529.
23. Ryan CM, Thorpe W, Mullin P, Roberts W, Tompkins D, Kelleher P, Sheridan R, Tompkins R. A persistent fire hazard for older adults: cooking-related clothing ignition. J Am Geriatr Soc. 1997;45(10):1283.
24. Taira BR1, Singer AJ, Thode HC Jr, Lee C. Burns in the emergency department: a national perspective. J Emerg Med. 2010 Jul;39(1):1-5.
36 25. Heilbronn CM, Svider PF, Folbe AJ, Shkoukani MA, Carron MA, Eloy JA, Zuliani G. Burns in the head and neck: A national representative analysis of emergency department visits. Laryngoscope. 2015 Jul;125(7).
26. Wang, Kang-an et al. Epidemiology and outcome analysis of hand burns: A 5-year retrospective review of 378 cases in a burn center in Eastern China. Burns. 2015. Volume 41 , Issue 7 , 1550 – 1555. 27. Zayakova Y, Vajarov I, Stanev A, Nenkova N, Hristov H. Epidemiological analysis of burn patients in east Bulgaria. Burns. 2014 Jun;40(4).
28. Harats, M. et al. Burns in Israel, comparative study: Demographic, etiologic and clinical trends 1997–2003 vs. 2004–2010. Burns, Article In Press.
29. Haik J, Liran A, Tessone A, Givon A, Orenstein A, Peleg K. Burns in Israel: demographic, etiologic and clinical trends, 1997-2003. Isr Med Assoc J. 2007 Sep;9(9).
30. Burton KR. et al.. A population-based study of the epidemiology of acute adult burn injuries in the Calgary Health Region and factors associated with mortality and hospital length of stay from 1995 to 200. Burns. 2009, Jun;35(4):572-9.
31. Theodorou P, Xu W, Weinand C et al. Incidence and treatment of burns: A twenty-year experience from a single center in Germany. Burns. 2013 Feb;39(1):49-54.
32. Dokter, J. et al. Epidemiology and trends in severe burns in the Netherlands. Burns. 2014 Nov;40(7):1406-14.
33. Burns fact sheet [elektroninis išteklius]. World Health Organisation, 2016. [žiūrėta 2017 03 30]. Prieiga per internetą: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs365/en/.
34. A WHO plan for burn prevention and care [elektroninis išteklius].World Health Organization,Geneva, Switzerland, 2008. [žiūrėta 2017 04 10]. Prieiga per internetą:
http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/97852/1/9789241596299_eng.pdf
35. Mohammadi AA, Bakhshaeekia AR et al. Early excision and skin grafting versus delayed skin grafting in deep hand burns (a randomised clinical controlled trial).Burns. 2011 Feb;37(1):36-41. doi: 10.1016.
36. Salehi SH, Fatemi MJ. Effects of early versus delayed excision and grafting on the return of the burned hand function.J Res Med Sci. 2016 Nov 7;21:109.
37 37. Xiao-Wu W, Herndon DN, Spies M, Sanford AP, Wolf SE.Effects of delayed wound excision and grafting in severely burned children. Arch Surg. 2002 Sep;137(9):1049-54.
38. Israel JS, Greenhalgh DG, Gibson AL.Variations in Burn Excision and Grafting: A Survey of the American Burn Association.J Burn Care Res. 2017 Jan/Feb;38(1):e125-e132.
39. Santos J.V., Oliveira A. et al. Burden of burns in Portugal, 2000–2013: A clinical and economic analysis of 26,447 hospitalisations. Burns. 2016, June, Volume 42 , Issue 4 , 891 – 900.
40. Štelemėkas M, Alkoholio vartojimo socialinė ir ekonominė žala Lietuvoje, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas. Daktaro disertacija, 2014.
